PRITARTA

Vilniaus „Juventos“ gimnazijos

Tarybos 2010-01-21 nutarimu

Nr. 3

PRITARTA

Vilniaus miesto savivaldybės

Administracijos direktoriaus

2010 m.

PATVIRTINTA

Vilniaus „Juventos“ gimnazijos

direktoriaus 2010-01-21

įsakymu Nr. V-48

VILNIAUS „JUVENTOS“ GIMNAZIJOS

2010-2013 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

2

TURINYS

ĮVADAS.......................................................................................................................................3

1. BENDROSIOS ŢINIOS...............................................................................................................3

2. BENDROSIOS NUOSTATOS.....................................................................................................3

3. IŠORINĖ ANALIZĖ (PEST MATRICA)....................................................................................5

4. DABARTINĖS SITUACIJOS ĮVERTINIMAS.........................................................................10

4.1. Demografinio, socialinio, kultūrinio ir švietimo poreikių tenkinimo kontekstas.................10

4.1.1. Mokiniai............................................................................................................................10

4.1.2. Mokytojai..........................................................................................................................11

4.1.3 Socialinė pedagoginė pagalba šeimai................................................................................12

4.1.4. Gimnazijos aplinka............................................................................................................14

4.1.5. Ugdymo planų ir programų realizavimas tenkinant mokinių poreikius............................15

4.1.6. Gimnazijos mokinių pasiekimai........................................................................................15

4.1.7. Gimnazijos savivalda........................................................................................................15

4.1.8. Ryšiai su socialiniais partneriais.......................................................................................16

4.2.Gimnazijos plačiojo audito išvados............................................................................... .......16

5. SSGG ANALIZĖS SUVESTINĖ...............................................................................................20

6. STRATEGINĖS IŠVADOS.......................................................................................................22

7. GIMNAZIJOS STRATEGIJA....................................................................................................22

7.1. Misija....................................................................................................................... .............22

7.2. Vizija....................................................................................................................... .............23

7.3. Filosofija...............................................................................................................................23

7.4. Prioritetai.................................................................................................................. ............23

8. STRATEGINIAI TIKSLAI IR UŢDAVINIAI...........................................................................23

9. TIKSLŲ IR UŢDAVINIŲ ĮGYVENDINIMAS.........................................................................24

10. STRATEGINIO PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEŢIŪROS SISTEMA...................................32

11. DOKUMENTŲ, KURIAIS VADOVAUJANTIS PARENGTAS STRATEGINIS PLANAS,

SĄRAŠAS...................................................................................................................... .............32

3

ĮVADAS

Strateginis planas – gimnazijos bendruomenės veiksmų ir sprendimų visuma,

padedanti gimnazijai įgyvendinti ilgalaikius tikslus, diegti naujoves ir stimuliuoti kaitą.

Vilniaus „Juventos“ gimnazijos strateginio plano tikslas – efektyviai organizuoti

gimnazijos veiklą, telkti bendruomenę sprendţiant aktualiausias ugdymo problemas, numatyti

gimnazijos vystymo perspektyvas ir prioritetus, garantuojančius gabių mokinių sėkmingą tęstinį

mokymąsi pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir gebėjimų pritaikymą modernioje

sociokultūrinėje erdvėje sėkmingai valdyti gimnazijos mokymo kaitos pokyčius. Rengiant 2010-

2013 metų Vilniaus „ Juventos“ gimnazijos strateginį planą, remtasi giliomis gimnazijos

daugiakalbio ugdymo tradicijomis, puikiais gimnazijos metinės veiklos programos įvykdymo

rezultatais.

Gimnazijos strateginiam planui sukurti ir jam įgyvendinti yra sudaryta darbo grupė:

(2007 m. sausio 10 d. direktoriaus įsakymas Nr. 57-V) grupės vadovė – Irina Ignatavičienė,

direktorė, nariai: gimnazijos administracija, mokytojai, profesinės organizacijos , mokinių ir tėvų

savivaldos atstovai.

Šiame strateginiame plane numatomi būdai ir priemonės tolesnei mokyklos plėtrai. Jį

rengiant siekiama sukurti veiksmingą ir darnią atsakingu valdymu, tikslingu finansavimu ir

racionaliu išteklių naudojimu pagrįstą mokymo sistemą, išplėtoti tęstinį mokymąsi.

Kuriant strateginį planą, buvo laikomasi kontekstualumo, veiksmingumo, tęstinumo,

viešumo, partnerystės principų.

1. BENDROSIOS ŢINIOS

Vilniaus „Juventos“ gimnazija yra bendrojo lavinimo mokykla, teisinė forma –

biudţetinė įstaiga. Gimnazija įregistruota Juridinių asmenų registre, kodas 190008599. Savininko

teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

Gimnazijos buveinė – Kapsų g. 4, LT- 02166 Vilnius.

Gimnazijos pagrindinė paskirtis – bendrosios paskirties mokykla, mokymo kalba –

rusų, lietuvių.

Gimnazijos mokymo forma – dieninė, savarankiško mokymosi, mokymo namuose.

Gimnazija yra viešasis juridinis asmuo, teikiantis pagrindinį, vidurinį išsilavinimą,

turintis antspaudą, atsiskaitomąją ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikos įregistruotuose bankuose,

atributiką, savo veiklą grindţiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos

įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, švietimo ir mokslo ministro įsakymais,

kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.

2. BENDROSIOS NUOSTATOS

2.1. Vilniaus „Juventos“ gimnazija - tai bendrojo lavinimo mokykla, vykdanti pagrindinį ir

vidurinį ugdymą. Gimnazija yra vienintelė tokio tipo švietimo įstaiga Naujininkų ir aplinkinių

mikrorajonų vaikams rusų mokomąja kalba; nuo 2009 metų gimnazijai suteikta teisė komplektuoti

gimnazijos klases ir lietuvių mokomąja kalba. Nuo 1995 m. gimnazijoje lietuvių kalba dėstoma

pagilintai. Gimnazija gryninasi ir iki 2012 metų taps keturmete dvikalbe gimnazija.

2.2. Pagal gimnazijos muziejuje sukauptą istorinę medţiagą 1958 m. spalio 3 d. Vilniaus

miesto Darbo ţmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 559 įsteigta Vilniaus

septynmetė 32-oji mokykla. Mokyklos mokytojų liudijimu 1966-09-01 septynmetė mokykla buvo

reorganizuota į Vilniaus vidurinę mokyklą. 1997 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto tarybos

sprendimu Nr. 76 Vilniaus 32-ajai vidurinei mokyklai suteiktas „Juventos“ pavadinimas. 1997 m.

4

geguţės 30 d. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos nutarimu Nr. 36

Vilniaus 32-ajai vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. 1997 m. lapkričio 5 d. Vilniaus

miesto tarybos sprendimu Nr. 95 „Juventos“ vidurinei mokyklai patvirtintas gimnazijos statusas.

2.3.Gimnazija siekia ugdyti asmenį, galintį savarankiškai tobulėti, bei kartu su kitais spręsti

savo ir visuomenės gyvenimo problemas, pozityviai keisti Lietuvos gyvenimą, kūrybingai atsakyti į

šiuolaikinio pasaulio technologijų iššūkį, t.y. gebantį įprasminti savo gyvenimą prieštaringoje

dabarties tikrovėje.

Šį svarbiausią tikslą gimnazija sieja su konkrečiaisiais dalykų ugdymo tikslais ir bendraisiais

visuomeniniais bei kultūriniais savo darbo uţdaviniais. Vienas svarbiausių dabarties gimnazijos

uţdavinių – ugdyti piliečių bendruomenę, gebančią sąmoningai iškelti strateginius savo raidos

tikslus ir bendromis pastangomis jų siekti, valingai ir atsakingai kurti savo istorinį likimą.

Gimnazijos ugdomosios veiklos prioritetas – gebėjimas laisvai komunikuoti įvairiomis uţsienio

kalbomis. Ypatingas dėmesys skiriamas anglų kalbos mokymui. Integruotai su anglų kalba mokama

istorija, dorinis ugdymas; šia kalba organizuojami chemijos moduliai, neformalus ugdymas.

Gimnazija yra asocijuota The Shakespeare Birthplace Trust draugijos narė. Nuo 1966 m. anglų

kalba mokykloje dėstoma pagilintai.

Gimnazijoje brandinamas kiekvieno asmens pilietiškumas, pagrįstas partnerystės ryšiais ir

laisva asmens iniciatyva, kuri sudarytų Lietuvos visuomenę, pajėgią kūrybingai plėtoti krašto

kultūros tradicijas, perimti modernią technologinę patirtį, naujovių paieškose išsaugoti universalias

dorines normas ir tautinę tapatybę.

Bendradarbiaujant su tėvais, gimnazijoje stengiamasi uţauginti turinčius tvirtus dorinius

pagrindus ir savarankišką pasaulėţiūrą, visapusiškai išsilavinusius, gebančius bendrauti ir

bendradarbiauti, pilietiškai sąmoningus, atsakingus, tvirto charakterio, pasirengusius toliau mokytis

ir dirbti, kultūringus, kūrybingus ir darnos siekiančius jaunuolius ir jaunuoles.

Vienas iš veiksmingiausių būdų gimnazijos tikslams įgyvendinti yra gimnazistų nuostatų,

gebėjimų ir kompetencijų ugdymas.

5

3. IŠORINĖ ANALIZĖ (PEST MATRICA)

Veiksniai Aplinka

Išorė Įstaiga

Politiniai –

teisiniai

Galimybės

1. Integracija į ES šalių erdvę.

2. 2003 m. priimtas naujos redakcijos

Švietimo įstatymas.

3. Valstybės švietimo strategijos 2003–2012

metų nuostatas. Vyriausybė 2005 m.

sausio 24 d. Patvirtino Valstybinės

švietimo strategijos 2003-2012 metų

nuostatų įgyvendinimo programą.

4. 2003 m. išleistos Bendrosios programos ir

Išsilavinimo standartai.

5. 2006 m. išleistas Vidurinio ugdymo

programos aprašas.

6. 2002 m. vasario 28 d. Švietimo ir mokslo

ministro įsakymu Nr. 302 patvirtinta

“Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus

audito metodika”.

7. Vilniaus miesto 2002-2011 metų

strateginis planas.

8. Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo

lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005-

2012 metų bendras planas .

9. Vilniaus m. savivaldybės strategijos

švietimo planas 2008-2011 m..

10. LR ŠMM strateginiai veiklos planai

Galimybės

1. Mokykla savo veiklą grindţia Lietuvos Respublikos Konstitucija,

Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Vaiko teisių

konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir

mokslo ministro įsakymais, kitais teisės aktais, Vilniaus miesto strateginiu

švietimo planu 2008-2011 metams, Vilniaus miesto tarybos sprendimais,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo departamento

direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais bei Vilniaus „Juventos“

gimnazijos nuostatais.

2. Gimnazijos bendruomenė suvokia kaitos būtinybę ir galimybes, yra

aktyvi švietimo kaitos dalyvė.

3. Gimnazijos bendruomenė inicijuoja ir dalyvauja diskusijose dėl bendrojo

lavinimo mokyklų tinklo optimizavimo Vilniaus mieste, dėl švietimo

politikos gairių, švietimą reglamentuojančių dokumentų tobulinimo; imasi

veiksmų dėl gimnazijinio, kaip prioritetinio judėjimo, ugdant gabius

mokinius, plėtros.

4. Gimnazijos veiklos kryptis atitinka Vakarų Europos šalių švietimo

tradicijas, šiuolaikinės švietimo paţiūras, išreikštas UNESCO švietimo

nuostatuose, kurių pagrindinis tikslas – ne tik tobulinti ţinias ir įgūdţius,

bet ir kurti gerus individualių grupių ir tautų santykius.

6

Grėsmės

1. Švietimo politikos kaitos strategija per

menkai siejama su kitų ekonominių ir

socialinių reformų strategijomis.

2. Nepakankamai kokybiškas mokytojų

parengimas aukštosiose mokyklose.

Grėsmės

1. Dėl įvairių prieţasčių stringa bendrojo lavinimo mokyklų tinklo

pertvarkos procesas; tik iš dalies įgyvendintas mokyklų tinklo pertvarkos

2005-2012 metų bendras planas.

2. Nesinchroniškas gimnazijos išsigryninimo procesas kitų mokyklų

atţvilgiu įtakoja gimnazijos mokinių kontingento maţėjimą, pedagoginio

personalo abejones dėl ateities ir ugdymo kokybės maţėjimą.

Ekonominiai Galimybės

1. Miesto plotų uţstatymas gyvenamaisiais

namais aprūpins mokyklas naujais

moksleiviais.

2. Perspektyvoje ŠMM didins mokinio

krepšelio finansavimą.

3. ES lėšų panaudojimas pagerins mokyklos

materialinę ir intelektualinę bazę.

4. Padidėjus finansavimui renovacijai,

mokyklos galės atnaujinti savo pastatų

techninę būklę.

5. Miesto plėtra teigiamai įtakos mokyklos

mokinių skaičių.

6. Galimybė panaudoti mokyklos reikmėms

2% gyventojų pajamų mokesčio.

Galimybės

1. Gimnazija pastatyta 1966 metais pagal tipinį projektą . Pakeisti langai

sporto salėje, lauko durys, suremontuoti I- III aukštų tualetai ir dalinai

pastato stogas. Įrengti informacinių technologijų kabinetai, informacinis

centras - biblioteka. Renovuotos vidaus patalpos: pakeistos keleto

kabinetų grindų dangos, perdaţytos sienos ir kt.

2. Kasmet iki rugsėjo 1 d. gimnazijoje atliekamas einamasis remontas.

Daugumoje kabinetų atnaujinti mokykliniai suolai ir rašymo lentos. Iš

dalies modernizuoti technologijų kabinetai buities darbams, medţio ir

metalo darbams.

3. Dalyvaujant ES projektuose atnaujinta mokomųjų kabinetų IT bazė,

įsigytos interaktyviosios lentos plačiai naudojamos ugdymo procese,

sukurta intraneto sistema.

4. Gimnazijoje veikia bevielis internetas, nuo 2005 metų gimnazinėse

klasėse naudojamas e- dienynas.

5. Pakankamai efektyviai veikia gimnazijos finansinės apskaitos ir

planavimo sistema, kryptingai įsisavinamos 2 proc. gyventojų pajamos

mokesčio lėšos. Lėšos naudojamos mokinių ugdymo aplinkos

tobulinimui, mokytojų paskatinimui (metinės priemokos uţ gerą darbą

mokėtos iki 2008 m.).

6. 2008 m. mokymo aplinkai buvo skirta – 527200,00 lt., krepšeliui –

1905400,00 lt.; 2009 m. mokymo aplinkai skirta 456000,00 lt., krepšeliui

– 1928100,00 lt..

7

Grėsmės

1. Efektyviai nesprendţiama pedagogų darbo

uţmokesčio problema.

2. Per maţi aptarnaujančio personalo

atlyginimai skatina personalo kaitą ir

trūkumą.

3. Biudţeto lėšų, skiriamų aplinkai atnaujinti

nepakanka būtinoms išlaidoms finansuoti.

Stinga investicijų įstaigos modernizavimui.

4. Trūksta glaudesnio bendradarbiavimo tarp

švietimo ministerijos ir švietimo įstaigos

pedagogų – praktikų bei programų kūrėjų

ir jų uţsakovų – visuomenės.

5. Neproporcingas miesto plotų uţstatymas

įtakoja netolygų mokyklų uţpildomumą.

6. Mokinio krepšelio padidėjimas –

neproporcingas ir neatitinka realių miesto

mokyklų poreikių.

7. Mokyklos neturi būtinų įgūdţių rengiant

paraiškas ES projektams ir įsisavinant

projekto lėšas.

8. Mokytojų atlyginimas neproporcionalus

miesto ekonominio išsivystymo lygiui.

9. Finansavimas mokyklų renovacijai tik iš

dalies atitinka realių mokyklų poreikių.

Grėsmės

1. Mokyklos pastatas nerenovuotas . Pasikeitus higienos normoms,

gimnazijos patalpos tik iš dalies atitinka higieninius reikalavimus, todėl

gimnazija neturi higienos paso.

2. Dėl nebaigtos Vilniaus miesto savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos,

sparčiai maţėjant mokinių skaičiui, sudėtingiau tenkinti mokinių

poreikius renkantis mokymo dalykus ir modulius, prastėja mokytojų

ekonominės sąlygos.

3. Pasikeitus krepšelio metodikai nuo 2010 m. bei atsiţvelgiant į steigėjo

krizės taupymo gaires, nuo 2010-01-01 mokytojų atlyginimai maţės 10-

15 proc.. Tai pablogins mokytojų finansinę padėtį.

4. Nenumatyta miesto plėtra pietų kryptimi, todėl, kol nebus pertvarkytas

mokyklų tinklas mikrorajone, nebus didelio mokinių skaičiaus augimo

gimnazijoje.

5. Nepakankamai aiškus valstybės uţsakymas dėl specialybių poreikio

Lietuvoje įtakoja nepakankamai kokybiškai veikiančią gimnazijos

mokinių profesinio informavimo sistemą. Gimnazijos profilinis modelis

bus įgyvendintas tik iš dalies.

Socialiniai –

demografini

ai

Galimybės

1. Šalies ir miesto ekonomikai augant

sumaţės socialinės atskirties apimtis.

2. Ekonomikos augimas sostinėje padidins

atvykėlių iš Lietuvos skaičių.

Galimybės

1. Stiprus mokytojų intelektualinis potencialas;

2. Taikomi aktyvūs mokymo metodai, siekiant mokinių mokymosi

motyvacijos kėlimo; mokytojai dalijasi gerąja darbo patirtimi;

gimnazijos valdymas grindţiamas demokratiškumo principu.

3. Gera ugdymo kokybė įtakoja gerus brandos egzaminų ir stojimo į

8

aukštąsias mokyklas rezultatus.

4. Veiksminga mokinių pasiekimų vertinimo bei tėvų informavimo sistema;

5. Gimnazijos mikroklimatas grindţiamas pagarbos ir pasitikėjimo principu;

efektyvi nusikalstamumo ir ţalingų įpročių prevencijos sistema, planingai

efektyvinama socialinė pagalba mokiniams; stiprus tradicijų

puoselėjimas;

6. Formuojasi naujas elitas, didėja dalies visuomenės spaudimas kurti

specialias ugdymo aplinkas ypač gabiems, motyvuotiems mokiniams.

7. Gimnazijoje mokiniams sukuriama pakankamai patraukli psichologinė ir

darbinė mokymosi aplinka, siūloma prasminga ir tinkamo lygio ugdomoji

veikla. Gimnazija yra atvira naujovėms, pasiţymi savitais kultūros,

rūpinimosi mokiniais bruoţais.

Grėsmės

1. Gimstamumas sąlygos vaikų skaičių

įstaigose.

2. Demografinės tendencijos įtakos grupių

komplektavimą ir mokytojų skaičių.

3. Spec. poreikių vaikų padidėjimas.

4. Gyventojų emigracija sukels vaikų, paliktų

be prieţiūros, skaičiaus didėjimą ir teisėto

globėjo problemas.

Grėsmės

1. Kintant gyventojų socialiniai-ekonominei padėčiai, vyksta visuomenės

restratifikacija.

2. Šeimos krizė ir dalies gyventojų sunki socialinė padėtis didina socialinius

švietimo sistemos įsipareigojimus. Didėja mokinių, kuriems suteikiama

socialinė parama.

3. Didėja priskiriamų rizikos grupės mokinių skaičius.

4. Gyventojų emigracija sukėlė mokinių, paliktų be tėvų prieţiūros,

skaičiaus didėjimą.

Technologi-

niai

Galimybės

1. Naujų šiuolaikinių technologijų įsigijimas

ir panaudojimas pagerins švietimo

prieinamumą.

Galimybės

1. Gimnazijoje yra 3 informacinių technologijų kabinetai, 9 mokomieji

kabinetai aprūpinti interaktyviosiomis lentomis, modernus informacinis

centras - biblioteka. Įrengtos kompiuterinės darbo vietos kabinetuose ir

mokytojų kambaryje, profesinio informavimo taškas (PIT). Gimnazijoje

veikia bevielio interneto ryšys, sukurta intraneto sistema.

2. Gimnazija, dalyvaudama Mokyklų tobulinimo programoje (MTP),

pagerino materialinę bazę.

3. Gimnazija, dalyvaudama projekte „MTP+“, ir toliau gerina mokymosi

bazę.

9

Grėsmės

1. Nepakankamas personalo kompiuterinio

raštingumo lygis, kompiuterių bei

interneto prieigos stoka įtakos ugdymo

kokybę.

Grėsmės

1. Mokyklos modernizavimui trūksta lėšų.

2. Dalis mokytojų vengia pamokoje naudoti šiuolaikines technologijas.

10

4. DABARTINĖS SITUACIJOS VERTINIMAS

4.1. Demografinio, socialinio, kultūrinio ir švietimo poreikių tenkinimo kontekstas

4. 1. 1. Mokiniai

1997-2000 metais gimnazija teikė pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą 7 - 19 metų mokiniams ir

pradėjo išsigryninimo procesą. Nuo 2000 metų gimnazija tęsia išsigryninimo procesą ir siekia tapti

keturmete. Gimnazijoje mokosi Vilniaus mieste gyvenantys mokiniai.

Mokinių ir klasių komplektų skaičius pradinio ugdymo pakopoje per 5-erius metus

Mokslo

metai

Pagrindinio

ugdymo pakopa

Vidurinio ugdymo

pakopa

Iš viso

gimnazijoje

Klasių

skaičius

Mokinių

skaičius

Klasių

skaičius

Mokinių

skaičius

Klasių

skaičius

Mokinių

skaičius

2004-2005 17 454 9 224 26 678

2005-2006 15 383 9 224 24 607

2006-2007 13 314 8 227 21 541

2007-2008 13 298 7 199 20 497

2008-2009 10 245 6 153 16 398

Mokinių skaičius pagrindinio ugdymo pakopoje

per 5-erius metus

0

100

200

300

400

500

Serija1 454 383 314 298 245

2004-2005 2005-2006 2006-2007 2007-2008 2008-2009

Klasių skaičius pagrindinio ugdymo pakopoje

per 5-erius metus

0

5

10

15

20

Serija1 17 15 13 13 10

2004-2005 2005-2006 2006-2007 2007-2008 2008-2009

Išvada: Dėl pradėto išsigryninimo proceso gimnazijoje nekomplektuojamos pagrindinio ugdymo I

pakopos klasės, todėl negalime patenkinti pagrindinio ugdymo I pakopos mokinių poreikius

mokytis. Stebime mokinių skaičiaus šioje pakopoje maţėjimo tendenciją dėl neoptimizuoto

mokyklų tinklo Naujininkų ir aplinkiniuose mikrorajonuose bei dėl demografinės situacijos

Vilniaus mieste. Pastebėta, kad per pastaruosius metus padaugėjo vaikų iš lietuviškų mokyklų,

norinčių mokytis mūsų gimnazijoje.

11

Klasių skaičius vidurinio ugdymo pakopoje

per 5-erius metus

0

2

4

6

8

10

Serija1 9 9 8 7 6

2004-2005 2005-2006 2006-2007 2007-2008 2008-2009

Mokinių skaičius vidurinio ugdymo pakopoje

per 5-erius metus

0

50

100

150

200

250

Serija1 224 224 227 199 153

2004-2005 2005-2006 2006-2007 2007-2008 2008-2009

Išvada: Atlikus mokinių skaičiaus ir klasių skaičiaus vidurinio ugdymo pakopoje analizę pastebime

vaikų maţėjimo tendenciją. Analizuojant klasių komplektavimo tendencijas, pastebime, kad nors

gimnazija yra patraukli gabiems ir motyvuotiems mokiniams, nesant bazinių pagrindinių mokyklų

ir dėl išsigryninimo, sumaţėjo klasių komplektų skaičius gimnazijoje. Gimnazijos vidurinio ugdymo

pakopoje iki 2006 metų mokinių skaičius buvo pakankamai didelis. Tą įtakojo steigėjo sprendimas leisti komplektuoti vaikus nuo 5-os klasės.

Klasių skaičius gimnazijoje

per 5-erius metus

0

5

10

15

20

25

30

Serija1 26 24 21 20 16

2004-2005 2005-2006 2006-2007 2007-2008 2008-2009

Mokinių skaičius gimnazijoje

per 5-erius metus

0

200

400

600

800

Serija1 678 607 541 497 398

2004-2005 2005-2006 2006-2007 2007-2008 2008-2009

Išvada: Per paskutiniuosius penkerius metus dėl nepertvarkyto Vilniaus miesto mokyklų tinklo,

išsigryninimo proceso, demografinių, socialinių ir ekonominių pokyčių šalyje pastebime mokinių

maţėjimo gimnazijoje tendenciją.

4. 1. 2. Mokytojai

Gimnazijoje dirba kompetentingi, kvalifikuoti, aktyviai ieškantys naujovių ir jos įgyvendinantys

mokytojai. Jie nuolat kelia savo kvalifikaciją kursuose bei seminaruose. Veikia 6 metodinės grupės,

kurių nariai dalinasi gerąja patirtimi, domisi naujovėmis, analizuoja ir sprendţia ugdymo

problemas.

Mokytojų kvalifikacija

0

5

10

15

20

25

Serija1 2 21 18 2

mokytojai vyr. mokytojai metodininkai ekspertai

12

Išvada:

1. Kvalifikacija:

2 – mokytojai, tai 4,65 proc. visų mokytojų, tai atitinka Vilniaus mieste dirbančių mokytojų

rodiklį (4,46 proc.); 21 – vyr. mokytojas, tai 48,84 proc., t.y. maţiau nei Vilniaus mieste

dirbančių vyr. mokytojų (53, 7 proc.) 18 – metodininkų tai 41,86 proc., t.y. dvigubai

daugiau nei Vilniaus mieste (20,72 proc.) 2 ekspertai, tai 4,65 proc. visų mokytojų t.y.

daugiau nei Vilniaus mieste (3,22 proc.). Duomenų analizė rodo, kad gimnazijoje dirba

aukštos kvalifikacijos mokytojai.

2. Mokytojų amţius:

Gimnazijos mokytojų amţiaus vidurkis: 2 mokytojai iki 30 metų, tai 4,65 proc. visų

mokytojų. Lietuvoje 2005 m. duomenimis jauni (turintys maţiau nei 30 metų) pagrindinio ir

vidurinio ugdymo mokytojai sudarė 14,7 proc..

9 mokytojų amţius 30-39 metų, tai 20,93 proc., 14 mokytojų amţius nuo 40-49 metų, tai

32,56 proc..12 mokytojų 58-59 metų, tai 27,91 proc. visų mokytojų. Palyginimui vyresnio

amţiaus (50 metų ir vyresnių) pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų dalis Lietuvoje

2005 m. buvo 28,5 proc. (duomenų šaltinis- Eurostat). Gimnazijoje dirba 6 mokytojai 60

metų ir vyresni, tai sudaro 13,95 proc. visų mokytojų. Pensinio amţiaus gimnazijoje dirba 5

mokytojai, tai sudaro 12,5 proc. , t.y. truputį daugiau nei Vilniaus mieste (9,7 proc.) . 2007

m. ŠVIS duomenimis Lietuvoje pensinio amţiaus mokytojai, turintys 60 ir daugiau metų,

sudarė apie 8 proc. Didţiausia šios amţiaus grupės mokytojų dalis (9,3 proc.) dirbo

pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose bei gimnazijose.

3. Atlikta analizė leidţia teigti, kad mokytojų kolektyvas kvalifikuotas, turintis didelę

pedagoginę patirtį, pasirengęs mokytis visą gyvenimą. Gimnazijos pedagogai tobulino

kvalifikaciją vidutiniškai 4 dienas per metus.

4. 1. 3 Socialinė pedagoginė pagalba šeimai

Vilniaus ,,Juventos“ gimnazijoje mokosi 304 mokiniai. Iš socialiai remtinų šeimų 48

vaikai. Turime dvi problemines šeimas ir vieną disfunkcinę (asocialią) šeimą. Dauguma, t.y. 252

mokiniai gyvena pilnose šeimose, nepilnose šeimose gyvena 52 mokiniai. Likę be tėvų globos yra

13

trys vaikai ir trys vaikai yra priskiriami rizikos grupei. Probleminių vaikų yra 19, su kuriais nuolat

dirba specialistai. Gimnazijoje socialinę pedagoginę pagalbą vaikui ir šeimai teikia socialinis

pedagogas, psichologas, visuomenės sveikatos prieţiūros specialistas, klasės auklėtojai,

administracija.

0

50

100

150

200

250

300

Serija1 52 252 1 2 48

nepilnos

šeimos

pilnos

šeimos

disfunkcinės

šeimos

probleminės

šeimos

socialiai

remtinos

šeimos

Pagal šiame pav. pateiktus duomenis, galime daryti išvadą, kad ugdymo procese

daţniausiai dalyvauja abu tėvai 83 % (mokiniai iš pilnų šeimų), todėl galime teigti, kad tėvai

domisi savo vaiko pasiekimais mokykloje, skatina, kartu su mokytojais dalyvauja pedagoginiame

procese, didinant vaiko mokymosi motyvaciją, ir padeda planuoti vaiko karjerą. Pakankamai aukšta

mokinių mokymosi motyvacija stebima brandos egzaminų rezultatuose.

53%

58%

63%

53%

58%

54%

59%

69% 69% 70%

50%51%

44%

48%

55% 54%55%

38%

49%

43%

25%

45%

38%

50%

70%

62%

71%

64%

100%

92%

38%

64%

38%

50%

60%

100%

50%

33%

43%

0 0 00,00%

10,00%

20,00%

30,00%

40,00%

50,00%

60,00%

70,00%

80,00%

90,00%

100,00%

Lie

tuvių

ka

lba

An

glų

ka

lba

Isto

rija

Ma

tem

atika

Ch

em

ija

Fiz

ika

Bio

log

ija

Info

rma

cin

ės te

ch

n.

Vo

kie

čių

ka

lba

2009m., 2008 m., 2007 m., 2006 m. ir 2005 m. valstybinių brandos egzaminų kokybė

14

Lyginant su Lietuvos stojimo į aukštąsias mokyklas vidurkiu, (2007 m. – įstojo 74,2 proc.

abiturientų, 2008 m. - 71,6 proc., 2005 m. - 74,8 proc.), gimnazijos rezultatai pakankamai aukšti.

4.1.4. Mokyklos aplinka

Gimnazijoje pakanka mokymosi vietų mokiniams bei darbo vietų mokytojams.

Visiems mokiniams sudaromos lygios galimybės mokytis ir ugdytis. Sukurtos būtiniausios sąlygos

mokymuisi, vaikų kūrybiniam lavinimui, popamokinei veiklai. Ypatingas dėmesys skiriamas

gabiems mokiniams. Jų poreikių tenkinimui bei gebėjimų tobulinimui skiriamos papildomos

valandos , sudaromos diferencijuoto ugdymo grupės. Mokomieji kabinetai turi būtiniausius baldus,

technines priemones. Gimnazija gerai aprūpinta informacinėmis ir komunikacinėmis mokymo

priemonėmis, yra 9 interaktyviosios lentos. Visuose kabinetuose veikia internetinis ryšys (tinklinis

arba bevielis). 100 gimnazijos mokiniams vidutiniškai atitinka 19,7 kompiuterių (Lietuvoje – tik

8,5). Valgykloje vaikai maitinami karštu maistu. Yra aktų salė, sporto salė ir stadionas, tačiau jiems

reikėtų kapitalinio remonto. Įrengti dalykiniai kabinetai. Ugdymo proceso organizavimui naudojami

15

6 nešiojami kompiuteriai. Kompiuterizuotas gimnazijos informacinis centras – biblioteka, mokytojų

kambarys. Diegiamas elektroninis gimnazijos valdymas.

Išvada: Gimnazijoje pagal galimybes sukurtos būtiniausios ugdymosi sąlygos, tačiau reikalinga

pastato renovacija. Sporto ir Aktų salėms reikalingas remontas.

4.1.5. Ugdymo planų ir programų realizavimas tenkinant mokinių poreikius

Ugdymo planas sudarytas vadovaujantis Bendrosiomis programomis, kitais norminiais

teisės aktais, gimnazijos strateginiais tikslais, atsiţvelgiant į gimnazijos bendruomenės poreikius ir

turimus išteklius. Mokomųjų dalykų santykis visiškai atitinka valstybinių ugdymo planų ir vidurinio

ugdymo aprašo reikalavimus. Ugdymo programos, ilgalaikiai planai aprobuojami metodiniuose

būreliuose, jų įgyvendinimas ir ugdymo efektyvumas sistemingai aptariami gimnazijos savivaldos

institucijose: mokytojų tarybos, metodinių grupių ir metodinės tarybos susirinkimuose.

Išvada: Ugdymo įstaigos veikla planuojama gimnazijos strateginiams tikslams įgyvendinti. Kasmet

rengiama metinės veiklos programa, kurioje numatomos per metus vykdomos priemonės laiduoja

numatytų uţdavinių įgyvendinimą, skatina gimnazijos tobulinimo procesus. Visiškai tenkinami

mokinių ugdymosi poreikiai. Papildomajam ugdymui skirtos valandos panaudojamos išreikštiems

mokinių poreikiams maksimaliai tenkinti.

4.1.6. Mokyklos mokinių pasiekimai

2008-2009 mokslo metų ugdymo rezultatai

Kla

sės

Kla

sių

kom

ple

ktų

skai

čius

Mo

kin

ių

skai

čius

mok

slo

met

ų p

abai

go

je

Lab

ai g

erai

bes

imo

kan

čių

skai

čius

Ger

ai

bes

imo

kan

čių

skai

čius

Sk

iria

mi

pap

il-

dom

i vas

aro

s

dar

bai

iki

08

-30

Nep

aţan

gū

s po

pap

ild

om

ų

vas

aro

s dar

bų

Pal

ikti

kar

toti

ku

rso

Kel

iam

i su

nep

aten

kin

amai

s

įver

tinim

ais

6-8 5 113 20 38 3 1 - 1

I-II 5 124 13 47 1 - - -

III-IV 6 153 30 44 3 1 - 1

Išvada: Daugumos mokinių paţanga atitinka jų gabumus, galimybes ir pastangas. Mokiniai yra

aktyvūs mokymosi dalyviai, jiems siūloma prasminga ir tinkamo lygio ugdomoji veikla, kuri yra

pakankamai individualizuojama ir diferencijuojama.

4.1.7. Mokyklos savivalda

Gimnazijos veikiančios savivaldos institucijos: Gimnazijos taryba, Mokytojų taryba,

Metodinė mokytojų taryba, Mokinių parlamentas, Tėvų taryba, tėvų klasių komitetai dalyvauja

16

sprendţiant ir tobulinant ugdymo proceso, socialinius, finansinius ir kt. mokyklos veiklos

klausimus. Įsteigtas tėvų valdomas gimnazijos Labdaros ir paramos fondas.

Gimnazija, siekdama racionalaus ir produktyvaus bendravimo su mokinių tėvais,

organizuoja tėvų/vaikų apklausas, susirinkimus, stendinius pranešimus, bendrą tėvų – mokinių –

mokytojų veiklą ir kt. Gimnazijoje III-IV klasėse veikia e-dienynas.

Išvada: Gimnazijos savivaldos institucijos tarpusavyje bendradarbiauja. Tačiau, trūksta iniciatyvos

ir aktyvumo.

4.1.8. Ryšiai su socialiniais partneriais

Gimnazija palaiko ilgalaikius partnerystės ryšius su LR Švietimo ir mokslo

ministerija, Vilniaus miesto savivaldybės švietimo departamento specialistais, Vilniaus miesto

pedagogine-psichologine tarnyba, PPRC, Vilniaus mokyklų tobulinimo centru, Vilniaus Sveiko

miesto biuru, Vilniaus miesto PK, Naujininkų seniūnija, gimnazijos rėmėjais, yra Naujininkų

federacijos aktyvi dalyvė, asocijuota The Shakespeare Birthplace Trust draugijos narė.

Išvada: Gimnazija aktyviai bendradarbiauja su gimnazijos ir vietos bendruomene, įvairiais

partneriais; yra pakankamai atvira mokykla, nebijanti naujų iššūkių, gebanti sutelkti prasmingą

socialinių partnerių pagalbą.

4.2. Gimnazijos plačiojo audito išvados

Kriterijus Stipriosios pusės Silpnosios

pusės

Mokyklos kultūra

1. Etosas

2. Paţangos siekiai

3. Tvarka

4. Gimnazijos ryšiai

Gimnazijos veikla pagrįsta skaidrumo bei

lygių galimybių principais.

Gimnazijos bendruomenė didţiuojasi gimna-

zija, tarpusavio bendravimo lygis aukštas.

Gimnazijoje aptartos elgesio taisyklės,

palaikoma tvarka ir drausmė.

Gimnazijos savivaldos institucijos inicijuoja

daugelį gimnazijos pokyčių, dalyvauja jų

įgyvendinime, remia demokratijos ir

savivaldos vystymo procesus.

Gimnazija atvira mokinių tėvams ir

visuomenei: palaiko santykius su įvairiomis

organizacijomis, inicijuoja įvairius renginius,

nuolat dalyvauja Naujininkų bendruomenės

projektuose, sportiniuose renginiuose,

šventėse. Gimnazija yra Naujininkų

federacijos narė. Gimnazijos veikla ir ryšiai

su kitomis švietimo įstaigomis tenkina jos

bendruomenės savirealizacijos poreikius ir

sudaro sąlygas gerosios patirties sklaidai.

Nepakankamai veikia

ryšiai su

institucijomis,

teikiančiomis paramą

gimnazijai.

Tarptautinių projektų

įvairovės stoka.

Ugdymas ir Dalykų , modulių, specialiojo ugdymo, Kartais

17

mokymasis

1. Bendrasis ugdymo

organizavimas

2. Pamokos

organizavimas

3. Mokymo kokybė

4. Mokymosi kokybė

5. Mokymo ir

mokymosi

diferencijavimas

6. Vertinimas ugdant

neformaliojo ugdymo programos rengiamos,

atsiţvelgiant į mokinių poreikius ir

galimybes, pagal vieningą gimnazijoje aptartą

ir patvirtintą formą.

Ugdymo programos uţtikrina ugdymo

tęstinumą skirtingose amţiaus grupėse.

Metodinę pagalbą programas rengiantiems

mokytojams teikia dalykų metodiniai būreliai,

metodinė taryba, kuruojantis gimnazijos

vadovas.

Mokytojai dirba kūrybingai. Metodai atitinka

mokinių gebėjimus, pamokos tikslus ir

uţdavinius. Mokytojų aiškinimas ir

pateikiama informacija tiksli, vaizdi ir

pakankamai suprantama mokiniams. Nuolat

vyksta dialogas tarp mokytojo ir mokinio,

laiku pastebimos ir operatyviai sprendţiamos

ugdymo problemos.

Dauguma mokinių aktyviai dalyvauja

mokymosi procese, stengiasi savarankiškai

išspręsti įprastas ir naujas uţduotis.

Mokiniai noriai dalyvauja neformaliojo

ugdymo veikloje, dalykų integruotose

pamokose, organizaciniai įgūdţiai

pakankamai išugdyti.

Ugdomoji veikla susieta su gyvenimo

praktika ir nukreipta į mokinių interesus.

Visi mokytojai siūlo pedagoginę ir dalykinę

pagalbą. Kiekvienais mokslo metais

sudaromas pagrindinių mokomųjų dalykų

konsultacinių pamokų tvarkaraštis.

Vertinimo metodų paskirtis gerai suvokiama

ir padeda įvertinti asmeninę bei akademinę

mokinių paţangą. Nuodugnus mokinių

paţinimas bei nuolatinis vertinimas stiprina

mokinių motyvaciją bei pasitikėjimą savimi.

Mokytojai nuolat informuoja ugdytinius apie

vertinimo būdus ir kriterijus.

neuţtikrinamas

mokinių uţimtumas

„laisvų“ pamokų

metu.

Ne visų mokinių

savarankiško darbo

įgūdţiai pakankamai

išugdyti.

Kartais pasirinktos

uţduotys neatitinka

mokinių galimybių.

Keletas mokytojų

nepakankamai

efektyviai naudoja jų

sukurtas vertinimo

sistemas.

Pasiekimai

1. Paţanga

2. Mokymosi

pasiekimai

Gimnazijoje sėkmingai analizuojami mokinių

mokymosi rezultatai. Dauguma mokinių gerai

mokosi ir sėkmingai išlaiko brandos

egzaminus, nes mokytojai turi aiškią mokinių

rengimo egzaminams strategiją.

Daugumos mokinių valstybinių brandos

egzaminų įvertinimai aukštesni nei 50 proc.

Jų rezultatai iš anglų, lietuvių k., kt. dalykų

yra aukštesni, nei Lietuvos vidurkis.

Gimnazijos mokytojai nuolat analizuoja

Nepakankamai

išsamiai aptariami su

bendruomene (t.t. ir

su tėvais)

standartizuotų

diagnostinių testų ir

egzaminų rezultatai.

18

egzaminų, diagnostinių testų rezultatus.

Problemos aptarinėjamos metodinėse

grupėse, mokytojų taryboje, metodinėje

taryboje. Mokytojai kiekvienais metais

tobulina ir koreguoja mokinių rengimo

egzaminams strategiją.

Netradicinių (aktyviųjų) ir tradicinių mokymo

metodų dermė bei gausi dalykų modulių ir

būrelių pasiūla nulemia geresnius mokymosi

rezultatus.

Pagalba mokiniui

1.Rūpinimasis

mokiniais

2.Pedagoginė,

psichologinė ir

socialinė pagalba

3. Specialiųjų

mokymosi poreikių

tenkinimas

4. Pagalba planuojant

karjerą

5. Tėvų pedagoginis

švietimas

Gimnazijoje vyrauja pagarba ir pasitikėjimas.

Pedagogai nedelsiant reaguoja į gautą

informaciją apie mokinių saugumą,

socialinius poreikius.

Gimnazijoje veikia pagalbos sistema:

psichologas ir socialinis pedagogas +

mokytojai + tėvai.

Gimnazija vykdo profesinį konsultavimą ir

informavimą pagal AIKOS programą, per

klasių auklėtojų ir dalykininkų veiklą. Yra

PIT taškas.

Moksleiviai dalyvauja šalies universitetų bei

kolegijų atvirų durų dienose.

Sukaupta informacija gimnazijos

informaciniame centre. Kaupiant informaciją

atsiţvelgiama į mokinių poreikius. Mokiniai

turi galimybę naudotis internetu.

Konsultacijos mokiniams vyksta sistemingai.

Gimnazijoje yra modulių, mobilių grupių,

kurios padeda mokiniams siekti paţangos.

Mokyklos vadovai, mokytojai yra susipaţinę

su specialiojo ugdymo įstatymu bei jų

papildančiais teisės aktais. Gimnazijoje

sudaryta ir veikia spec. ugdymo komisija.

Sudaromos modifikuotos programos.

Mokytojams teikiamos konsultacijos vaikų

raidos klausimais.

Tėvai nepakankamai

įtraukti į profesinį

informavimą.

Konsultacijos tėvams

siūlomos epizodiškai.

Kartais lieka neištirti

motyvuotų mokinių

poreikiai.

Mokyklos strateginis

valdymas

1.Mokyklos strategija

2. Mokyklos

įsivertinimas

3. Vadovavimo stilius

4. Personalo

valdymas

5. Materialinių

išteklių valdymas

Gimnazijai vadovauja kompetentingi ir

įsipareigoję mokyklai ţmonės,

besinaudojantys aktualiausia šiuolaikine

informacija ir efektyviais vadovavimo

įgūdţiais.

Gimnazijos vadovai geba suţadinti kitų

ţmonių pasitikėjimą, moka objektyviai

įvertinti mokytojų gebėjimus ir jų įnašą į

komandos darbą.

Gimnazijos darbuotojai, mokiniai bei jų tėvai

pasitiki gimnazijos vadovais, teigiamai

Nepakanka viešumo

vertinant mokytojų

teigiamas savybes,

paţangą.

Kartais komandinis

darbas būna

neefektyvus dėl

dalies mokytojų

pasyvumo.

Gimnazijos pastatui

19

vertina jų darbą. Planingai vykdomas

komandinis darbas. Sukuriama daug darbo

grupių konkretiems tikslams pasiekti.

Gimnazijos vadovai reguliariai organizuoja ir

vykdo mokytojų mokymą ir vertinimą.

Skirstant darbo krūvį atsiţvelgiama į

mokytojų kvalifikaciją, darbo patirtį.

Gimnazijoje nustatyti aiškūs darbuotojų

atrankos kriterijai, kurie atitinka gimnazijos

koncepcijai bei kitiems darbą

reglamentuojantiems dokumentams.

Pagalbinio personalo pareigos yra tiksliai

reglamentuotos.

Gimnazijoje pakanka mokymosi vietų

mokiniams bei darbo vietų mokytojams. Yra

technologijų kabinetai, dirbtuvės,

informacinis centras - biblioteka, muziejus,

valgykla, sporto salė, aktų salė ir stadionas.

Gimnazijos patalpos panaudojamos

efektyviai.

Gimnazijos materialinė bazė nuolat

atnaujinama ir turtinama. Visi turi vienodas

galimybes naudotis ja. Mokymo priemonės

gimnazijoje yra funkcionalios. Turtinama

šiuolaikinių technologijų mokymo bazė (IT,

interaktyvios lentos ir kt.).

Finansiniai ištekliai skirstomi ir panaudojami

racionaliai.

Naujų priemonių įsigijimas derinimas su

gimnazijos poreikiais bei prioritetais.

reikalingas kapitalinis

remontas.

Nepakanka

laboratorinės įrangos

bei priemonių.

Mokytojai

nepakankamai

aktyviai dalyvauja

finansinių išteklių

planavime.

20

5. SSGG ANALIZĖS SUVESTINĖ

Stiprybės Silpnybės

1. Gimnazijos ugdymo politika orientuota į

europinius standartus ir šiuolaikinės Lietuvos

visuomenės poreikius atitinkančią švietimo

kokybę.

2. Stipri bendra organizacijos kultūra.

3. Dirba kompetentingi pedagogai, kurie siekia

uţtikrinti kokybišką ugdymo procesą.

4. Pastovus, susiformavęs mokytojų kolektyvas.

5. Mokytojų ir mokinių tarpusavio santykiai

pagrįsti pasitikėjimu ir pagarba.

6. Mokytojai gerai paţįsta mokinius, glaudūs ryšiai

su šeimomis.

7. Mokytojų bendruomenė atvira naujovėms;

dauguma mokytojų noriai tobulina savo

kvalifikaciją, inovacijas taiko ugdymo procese.

8. Mokiniams teikiama socialinė, psichologinė,

pedagoginė pagalba.

9. Puoselėjamos gimnazijos tradicijas.

10. Maksimaliai tenkinami mokinių poreikiai.

11. Optimizuoti mokinių krūviai, veikia pamokų

lankomumo bei prieţiūros, mokinių paţangos ir

pasiekimų vertinimo tvarkos .

12. Įstaigoje vyrauja ugdymo programų įvairovė.

13. Bendruomenei dalyvaujant įvairiuose

projektuose turtinama ir modernizuojama IT

bazė, stiprinama mokinių motyvacija.

14. Bendruomenė teigiamai vertina gimnazijos

veiklą.

15. Gimnazijos narių teisės ir pareigos

reglamentuotos vidaus tvarkose, dokumentuose.

16. Gimnazijos darbą reglamentuojančių dokumentų

rengime, įsivertinime dalyvauja visa

bendruomene.

17. Kompetentingas orientuotas į demokratiškas

vertybes, šiuolaikinėmis technologijomis grįstas

gimnazijos valdymas.

18. Kuriama gimnazijos elektroninio valdymo

sistema, veikia mokinių e-dienynas.

19. Gimnazija finansiškai savarankiška, turi savo

buhalteriją.

20. Efektyviai veikia finansų ir turto valdymo

sistema.

21. Įsteigtas gimnazijos Labdaros ir paramos fondas.

22. Bendruomenės ir rėmėjų pagalba renovuoti

gimnazijos sanitariniai mazgai I-III aukštuose,

1. Ugdymo aplinka tik iš dalies

atitinka HN. Pastatui reikalingas

kapitalinis remontas.

2. Nepakankama mokinių

mokymosi motyvacija;

neišnaudojamos visos

motyvacijos palaikymo ir

stiprinimo galimybės (ugdymo

individualizavimas ir

diferencijavimas).

3. Gabių mokinių poreikiai

tenkinami tik iš dalies.

4. Kai kurių mokytojų silpni

informacinių technologijų

gebėjimai.

5. Nepakankamai naudojama

gimnazijos IT įranga.

6. Nepakankamai aktyviai

bendradarbiaujama su tėvais

mokinių ugdymo organizavimo

klausimais.

7. Tik iš dalies akademinis

ugdymas priartintas prie

gyvenimo poreikių.

Nepakankamai efektyviai veikia

profesinio informavimo sistema.

8. Neišspręsta gimnazijos mokinių

komplektavimo problema.

9. Nepakankamas

bendradarbiavimas su miesto ir

šalies švietimo įstaigomis.

21

pakeisti langai sporto salėje, atnaujinti

informacinių technologijų, technologijų

kabinetai, dirbtuvės, įrengtas kompiuterizuotas

informacinis centras – biblioteka, atnaujintos

mokytojų darbo vietos, įrengti interaktyviųjų

ugdymo priemonių kabinetai.

Galimybės Grėsmės

1. ES struktūrinių fondų panaudojimas

gimnazijos pastato renovacijai ir ugdymo

proceso aprūpinimui šiuolaikinėmis

mokymo priemonėmis.

2. Narystė ES leidţia dalyvauti tarptautiniuose

projektuose ir gauti didesnį finansavimą,

kuris pagerintų gimnazijos mokymo bazę.

3. Įvairių fondų pritraukimas gimnazijos IT

plėtrai ir ugdymo aplinkos gerinimui.

4. Mokymo bazės modernizavimas ir

aprūpinimas šiuolaikinėmis technologijomis

sudarytų patrauklesnes sąlygos ugdymo

proceso organizavimui ir kokybės gerinimui.

5. Pasinaudojant Vilniaus miesto politikų

sprendimu spartinti mokyklų atnaujinimą.

6. Miesto bendrojo lavinimo mokyklų tinklo

pertvarkos 2005-2012 m. planas leidţia

gerinti gimnazijos įvaizdį miesto

bendruomenėje bei optimizuoti mokinių

skaičių.

7. Bendradarbiavimo plėtojimas su

aplinkinėmis mokyklomis organizuojant

bendrus renginius ir projektinę veiklą

8. Gimnazijoje diegiamos vertybės, orientuotos

į europietiškų mokyklų tradicijas.

9. Pakankamai aukštas gimnazijos

intelektualinis potencialas įgalintų pasiekti

geresnių gimnazistų rezultatų.

10. Galimybė pilnai pasinaudoti lėšomis,

skirtomis mokytojų kvalifikacijai kelti.

11. Plačiau įtraukti gimnazijos bendruomenę į

gimnazijos valdymą.

12. Išlikti patrauklia įstaiga visuomenei: rengti

koncertus gimnazijos ir mikrorajono

bendruomenei, parodas, organizuoti bendrus

renginius su mokinių tėvais, miesto

verslininkais.

13. Tėvų teigiamas poţiūris į gimnazijos veiklą

galėtų suaktyvinti gimnazijos ir tėvų

bendradarbiavimą profesinio informavimo ir

konsultavimo klausimais.

1. Neaiški valstybės strategija dėl

gimnazijų ateities.

Nepakankamas dėmesys gabių

mokinių ugdymo

organizavimui; trūksta

kryptingumo, turtinant valstybės

intelektualinius išteklius.

2. Nestabili politinė situacija

Lietuvoje, daţna švietimo

ministrų kaita.

3. Švietimo ir mokslo ministerijos

vykdomi pokyčiai tik iš dalies

atitinka bendros Lietuvos ir

Europos sąjungos švietimo

koncepcijos.

4. Didėja mokytojų emigracija į

uţsienį; likusių mokytojų

kompetencija neatitinka

šiuolaikinės mokyklos ugdymo

strategijos.

5. Dėl kintančios šalies

ekonominės padėties gilėja

socialinė diferenciacija.

6. Nepakankamai vertinamas ir

finansuojamas mokytojo darbas.

7. Ribotos valstybės galimybės

modernizuoti mokyklų mokymo

bazę, renovuoti pastatą.

8. Konkurencija su vidurinėmis

mokyklomis. Didėja noras

nuvertinti gimnazijų reitingą

pagal ugdymo kokybės

rodiklius.

9. Maţėjantis mokinių skaičius

dėl lėtai optimizuojamo miesto

mokyklų tinklo. Netolygus

mokinių srautų paskirstymas

tarp vidurinių mokyklų ir

gimnazijų.

10. Nepakankamai saugi aplinka

gimnazijos mokiniams: teritorija

22

14. Gimnazijos plečiamos švietimo paslaugų

sferą kalbinių poţiūriu galėtų padidinti

klasių komplektų skaičių.

15. Įvairi popamokinė veikla galėtų sudominti

mokinius, juos motyvuoti.

neaptverta saugia tvora,

pakankamai aukšti

kriminogeniniai rodikliai

mikrorajone.

6. STRATEGINĖS IŠVADOS

Gimnazija veikia nuolat besikeičiančioje informacinėje visuomenėje, todėl būtinas ţmonių

mobilumas, atvirumas kaitai bei kūrybiškumas. Įstaigoje įdiegimas elektroninis ugdymo

proceso valdymas, skatinamas IT ir komunikavimo gimtąja ir uţsienio kalbomis

kompetencijų tobulinimas.

Gimnazijos ugdomoji veikla perorientuojama ir pereina prie naujos ugdymo turinio

formavimo politikos, orientuotos į mokinių gebėjimų, poreikių ir būtinų kompetencijų

suteikimą.

Stiprinama gimnazijos bendruomenės atsakomybė uţ kokybiškų paslaugų teikimą pagal

pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.

Gimnazijoje suartinamas akademinis mokymo turinys su mokinio gyvenimo poreikiais,

bendras lavinimas – su profesiniu mokymu, sveikatingumo, bendrųjų gebėjimų ugdymu.

Vykdomas programinis gimnazijos finansų valdymas.

Aktyviai plėtojami ryšiai su socialiniais partneriais.

Aiški ţmogiškųjų išteklių valdymo politika. Darbuotojų teisės, pareigos ir atsakomybė

reglamentuotos.

Gimnazijoje dirba aukštos kvalifikacijos, kompetentingas pedagogų kolektyvas.

Nuolat analizuojama gimnazijos veikla, strategiškai planuojama, tobulinama ugdymo

kokybė. Ugdymo proceso tobulinime dalyvauja visa bendruomenė.

Mokiniams sudaromos sąlygos saugoti ir stiprinti sveikatą, ugdytis HN atitinkančioje

aplinkoje.

Gimnazijoje siekiama efektyvaus mokytojų, mokinių ir tėvų bendradarbiavimo.

Gimnazijoje pastebima mokinių maţėjimo tendencija.

7. MOKYKLOS STRATEGIJA

7.1. Misija

Įgyvendinti veiksmingą ir darnią, atsakingu valdymu ir tikslingu finansavimu grįstą

gimnazijos mokinių ugdymosi aplinkos kūrimo sistemą ir uţtikrinti valstybės ir steigėjo deleguotų

funkcijų ir gimnazijos veiklos prioritetų įgyvendinimą, garantuojantį mokinio kokybišką tęstinį

mokymąsi gimnazijoje pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, orientuotą į aukštą

motyvaciją turinčius mokinius, siekiančius suvokti ir paţinti šiuolaikinį pasaulį, nuolat

besimokančius, gebančius kurti savo gyvenimą, puoselėjančius pagarbą savo valstybei, visoms

tautoms, išlaikančius tautinį indentitetą.

Įgyvendinti gimnazijoje lankstų ir atvirą profilinio mokymo modelį, kuris

individualizuojant ir diferencijuojant ugdymo procesą padėtų mokiniui rinktis savo gabumus,

polinkius ir poreikius atitinkantį mokymosi kelią, priartintų akademinį mokymo turinį prie

gyvenimo poreikių.

23

7.2. Vizija

Daugiakalbė ir daugiakultūrinė gimnazija, teikianti kokybišką pagrindinį ir vidurinį

išsilavinimą, uţtikrinanti kiekvienam mokiniui atitinkančias jo amţių, interesus, gebėjimus

mokymosi aplinkas, įgalinančias įgyti aukštus standartus atitinkančias kompetencijas ir lengvai

integruotis į Lietuvos ir Europos visuomeninį gyvenimą.

7.3. Filosofija

Keičiant pasaulį, keiskis pats.

7.4. Prioritetai

ugdymo(si) kokybės gerinimas

- akademinio ugdymo turinio ir profesinio mokymo darna;

- ugdymo proceso individualizavimas ir diferencijavimas;

- IKT platusis panaudojimas;

vertybinė dimensija ir ţmogiškųjų vertybių ugdymas;

konkurencingo ţmogaus rengimas:

kalbų mokymas;

naujų kompetencijų ir bendrųjų gebėjimų ugdymas;

ugdymosi aplinkos gerinimas

mokytojų profesinės kompetencijos tobulinimas.

8.STRATEGINIAI TIKSLAI IR UŢDAVINIAI

1. Sukurti sąlygas kiekvienam mokiniui įgyti kokybišką vidurinį išsilavinimą, atitinkantį

šiuolaikinių informacinių ir komunikacinių technologijų , kultūros bei asmeninių gebėjimų

lygį, tenkinantį paţinimo poreikius ir siekti naujų kompetencijų, reikalingų profesinės

krypties pasirinkimui bei gyvenimo įprasminimui.

1.1. Aktualizuoti ir modernizuoti ugdymo turinį bei vertinimo metodus.

1.2. Gerinti gabių mokinių mokymo ir mokymosi kokybę.

1.3. Tęsti gimnazijos technologinės, informacinės ir laboratorinės bazės modernizavimą.

2. Kurti atviros visuomenei gimnazijos įvaizdį.

2.1. Tęsti daugiakultūrinės aplinkos kūrimą.

2.2. Tapti vietos bendruomenės informacijos, kultūros ir edukologijos centru ir aktyviai plėtoti

gimnazijos santykius su visuomene.

2.3. Sukurti efektyvią bendravimo ir bendradarbiavimo su tėvais sistemą.

3. Kurti gimnazijoje atitinkančią Higienos normą (HN) ugdymosi aplinką.

3.1. Tęsti gimnazijos pastato renovaciją.

3.2. Atnaujinti gimnazijos futbolo aikštyno dangą.

3.3. Tęsti mokomųjų kabinetų aprūpinimą baldais.

24

9. TIKSLŲ IR UŢDAVINIŲ ĮGYVENDINIMAS

Šiems gimnazijos strateginiams tikslams ir uţdaviniam įgyvendinti numatoma vykdyti šias programas:

VILNIAUS „JUVENTOS“ GIMNAZIJOS ŠVIETIMO STRATEGIJOS 2010-2013 m.m. PROGRAMŲ SĄRAŠAS

Nr. Programos

pavadinimas

Programos trumpas aprašymas, programos

žingsniai, jų vykdymo metai

Atsakingas

asmuo

vykdytojas (-ai)

Finansavimas

Lėšų suma projektui,

finansavimo šaltiniai

Laukiami rezultatai

1 2 3 4 5 6

I. SUKURTI SĄLYGAS KIEKVIENAM MOKINIUI ĮGYTI KOKYBIŠKĄ VIDURINĮ IŠSILAVINIMĄ, ATITINKANTĮ ŠIUOLAIKINIŲ INFORMACINIŲ IR

KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ, KULTŪROS IR ASMENINIŲ GEBĖJIMŲ LYGĮ, TENKINTI PAŢINIMO POREIKIUS, SIEKTI NAUJŲ KOMPETENCIJŲ,

REIKALINGŲ PROFESINĖS KRYPTIES PASIRINKIMUI IR GYVENIMO ĮPRASMINIMUI

1 1.1. Aktualizuoti ir

modernizuoti

ugdymo turinį bei

vertinimo

metodus

Šios programos tikslas – uţtikrinti mokinių

mokymosi proceso kokybę, palaikyti ir

stiprinti mokinių motyvaciją; siekti, kad

organizuojant ugdymo procesą būtų

naudojami metodai, skatinantys mokinių

savarankiškumą, sieti ugdomąja veiklą su

gyvenimo praktika. Programa yra tęstinė ir

vykdoma dviem etapais: 2007-2010 m.,

2010-2013 m..

1.1.1. Veiksmingai ugdyti bendruosius ir

dalykinius mokinių gebėjimus

(kasmet).

1.1.2. Uţtikrinti sistemingą uţduočių

diferencijavimą pamokose (kasmet).

1.1.3. Priartinti akademinį mokymo turinį prie

gyvenimo poreikio (kasmet).

1.1.4. Pabaigti formuoti kryptingą profesinio

informavimo ir konsultavimo politiką

(2010-2011).

1.1.5. Nukreipti gimnazijos informacinio

centro - bibliotekos ir V.Šekspyro

muziejaus veiklą į gimnazijos pokyčius

(kasmet).

Direktorė,

direktoriaus

pavaduotojos

ugdymui,

Metodinė taryba

Profesinio infor-

mavimo grupė,

soc.pedagogė,

psichologas.

Bibliotekos vedėja,

muziejaus vedėja,

1000,00 lt. m.m.

mokinio krepšelio lėšų

mokytojų kvalifika-

cijai kelti pagal

individualius

poreikius;

2000,00 lt. m.m.

mokinio krepšelio lėšų

mokytojų

kompetencijų

tobulinimui pagal

gimnazijos pasirinktus

strateginius tikslus;

1000,00 lt. m.m.

mokinio krepšelio lėšų

edukacinėms

programoms ir

projektų lėšos;

Intelektualiniai

ištekliai.

Ugdymo procesas taps

kūrybiškesnis. Kasmet

atliekama daug projek-

tinės, laboratorinės,

tiriamosios veiklos;

organizuojami mokyto-

jų gerosios patirties

sklaidos seminarai (kt.

renginiai). 90 proc.

mokytojų naudoja savo

pamokose IKT, MKP;

60 proc. – panaudoja

interaktyviąsias mokymo

priemones. Sukurta ir

efektyviai veikia

gimnazijos profesinio

informavimo ir moky-

mosi krypčių pasirin-

kimo sistema. 80 proc.

abiturientų, įstoja į

aukštąsias mokyklas,

pasirinkdami tas pačias

mokymosi kryptis,

25

1.1.6. Tęsti mokytojų kompetencijų

tobulinimą pagal gimnazijoje nustatytas

kryptis (kasmet).

1.1.7. Aktyvizuoti IKT panaudojimą ugdymo

proceso metu (kasmet).

1.1.8. Kaupti ir skleisti mokytojų metodinę

patirtį gimnazijoje ir mieste (kasmet).

Iš viso: 16000,00 lt.

kurias rinkdavosi

gimnazijoje III-IV kla-

sėse. Į kasmet organi-

zuojama gimnazijos

Karjeros dieną įtraukti

mokinių tėvai, verslo ir

įmonių atstovai. Visi

mokiniai ţino savo

paţangos ir pasiekimų

vertinimo kriterijus. Visi

mokytojai išnaudoja

kvalifikacijai skirtas

galimybes.

2 1.2. Gerinti gabių

mokinių mokymo

ir mokymosi

kokybę.

Šia programa siekiama pritraukti į gimnaziją

gabiuosius mokinius, stiprinti visų

gimnazijos mokinių motyvaciją, uţtikrinti

aukštus gimnazijos akademinius laimėjimus

ir viso mokymosi proceso kokybę. Programa

buvo vykdoma iki 2000 m. Programa

tęsiama, jos įgyvendinimas apima 2010-2013

gimnazijos strateginius metus.

1.2.1. Uţtikrinti, kad mokytojams būtų skirtos

papildomos kontaktinės valandos ir

sudarytos optimalios sąlygos darbui su

gabiaisiais mokiniais (2010-2012).

1.2.2. Organizuoti gabių mokinių pritraukimą

į gimnaziją (2010-2011).

1.2.3. Siekti, kad kiekvienas mokytojas,

dirbantis su gabiais mokiniais, kasmet

dalyvautų kvalifikacijos tobulinimo

renginiuose ir bent kartą per dvejus

metus jo ugdytinis dalyvautų miesto

olimpiadoje, konkurse, varţybose ir kt.

(kasmet).

Direktorė,

direktoriaus

pavaduotojos

ugdymui,

Metodinė taryba

8000,00 lt. m.m.

krepšelio lėšų

mokytojų atlyginimui

(uţ papildomas

kontaktines valandas);

700,00 lt. m.m.

krepšelio lėšų

mokytojų kompeten-

cijos, dirbant su

gabiaisiais mokiniais,

tobulinimui;

2000,000 lt. m.m.

specialiųjų ir gimna-

zijos Labdaros ir para-

mos fondo lėšos (vie-

šajam informavimui);

600,00 lt. m.m.

projektų lėšų.

Intelektualiniai

ištekliai.

Sukurta gabių mokinių

paieškos sistema ir

pritraukimo strategija.

Gabių mokinių, atėjusių

mokytis į gimnaziją,

padaugėjo 30 proc..

Kasmet vyksta moky-

tojų gerosios patirties

sklaida mieste (organi-

zuojami mokytojų

seminarai; gimnazijos

pranešimai spaudoje, TV

laidose, gimnazijos

tinklalapyje apie gabių

mokinių pasiekimus;

organizuoti du bendra-

darbiavimo moksliniai-

tiriamieji projektai su

socialiniais partneriais).

Sukurta gabių mokinių ir

mokytojų skatinimo

26

1.2.4. Siekti, kad kiekvienas sėkmingai

dirbantis su gabiausiais mokiniais

mokytojas bei gabus mokinys būtų

skatinamas (2010-2013).

1.2.5. Uţtikrinti ryškių gimnazijos mokinių ir

mokytojų laimėjimų viešinimą (2010-

2013).

Iš viso 45200,00 lt.

sistema. Tris kartus

padidėjo gimnazijose

miesto olimpiadų, kon-

kursų, varţybų prizi-

ninkų. Akademiniai

pasiekimai visose kla-

sėse pagerėjo: 99 proc.

mokinių turi teigiamus

metinius įvertinimus,

metinė pasiekimų

kokybė – neţemesnė kai

70 proc..

3 1.3.Tęsti

gimnazijos

technologinės,

informacinės ir

laboratorinės

bazės moderni-

zavimą.

Šia programa siekiama sudaryti sąlygas

mokiniams ir mokytojams naudotis naujomis

informacinėmis komunikacijos priemonėmis,

uţsiimti moksline – tiriamąja mokomąja

veikla, siekti, kad mokymo procesas būtų

patrauklesnis. Programa yra tęstinė: 2006-

2010 m., 2010-2012 m. (2006-09-14

patvirtinta „Gimnazijos rėmimo programa

2006-2010 m.m.“).

1.3.1. Turtinti ir modernizuoti gimnazijos

kompiuterinę bazę, įsigyti naujų

kompiuterių, modernizuoti senai

įsigytus kompiuterius, įsigyti

interaktyviųjų mokymo priemonių.

Dalinai renovuoti technologijų

kabinetus, atnaujinti įrangą. Įsigyti

gamtos ir tiksliųjų mokslų kabinetų

laboratorinę įrangą (2006-2010).

1.3.2. Tęsti technologijų, gamtos ir menų

kabinetų mokytojų darbo vietų

modernizavimą (2010-2011).

Direktorė,

direktoriaus

pavaduotojas ūkio

reikalams,

Metodinė taryba,

gimnazijos

Labdaros ir

paramos fondo

valdyba

1.3.1. 22700,00 lt.

krepšelio lėšų

(įsisavinta);

6800,00 lt. gimnazijos

Labdaros ir paramos

fondo lėšų

(įsisavinta);

59500, 00 lt. projekto

lėšos, 52380,00 lt.

spec. lėšos ir tikslinės

dotacijos (išnaudota

iki 2010 m.);

1.3.2. 175000,00 lt.

projekto MTP plius

„Technologijų, menų

ir gamtos mokslų mo-

kymo infrastruktūrą“

(Pradėta įsisavinti);

pagal projektą „Ben-

drojo lavinimo mo-

kyklų modernizavi-

mas“ paskirtas vienas

Ugdymosi aplinka atitiks

Valstybinės švietimo

strategijos 2003-2012

metų nuostatų ir

Švietimo ir mokslo

ministro 2009-05-15

įsakymo Nr. ISAK-1024

reikalavimams. Ugdymo

procesas taps

patrauklesniu; 30 proc.

padidės mokinių,

įtrauktų į įvairią

projektinę veiklą,

skaičius. Pagerės

mokinių metiniai

pasiekimai ir paţanga

(kokybė ne ţemesnė 70

proc.).

27

1.3.3. Įsigyti mokomųjų kompiuterinių

programų gamtos ir tiksliųjų mokslų,

technologijų, menų dalykų mokymui

(2011-2012).

įrangos ir baldų kom-

plektas (planuojamas,

negautas);

1.3.3. 7000,00 lt.

krepšelio lėšos (2011

m.),

4000,00 – krepšelio

lėšos (2012 m.),

2000,00 lt. gimnazijos

Labdaros ir paramos

fondo lėšos (2012 m.)

(Planuojama)

Iš viso 188000,00 lt.

28

II. KURTI ATVIROS VISUOMENĖS GIMNAZIJOS ĮVAIZDĮ

4 2.1. Tęsti

daugiakultūrinės

aplinkos kūrimą

Ši programa yra tęstinė. Nuo 1966 m.

mokykloje mokiniai ugdomi ne tik gimtąja

kalba bet ir kai kurių dalykų anglų kalba.

Nuo 1995 m., įvedus lietuvių kalbos

sustiprintą mokymą, diegiamos lietuvių

kultūros tradicijos. Nuo 2003 m. gimnazija

diegia daugiakalbį ugdymą ir

daugiakulturines tradicijas. Nuo 2007-2008

m.m. gimnazijoje sudaromos sąlygos

vaikams iš lietuviškai kalbančių šeimų

mokytis gimnazijoje (ši galimybė įteisinta

2009-05-21 Vilniaus savivaldybės tarybos

sprendimu Nr. 1-1041) (2003-2013).

2.1.1. Tęsti lietuvių ir anglų kalbų

integravimą į ugdymo turinį (kasmet).

2.1.2. Sukomplektuoti gimnazijos klases

lietuvių mokomąja kalba 2010-2011

m.m. ir tęsti jų komplektavimą šalia

klasių rusų mokomąja kalba (kasmet).

2.1.3. Optimizuoti ir aktyvinti gimnazijos

neformalųjį ugdymą, kultūrinę veiklą

(2010-2013).

Direktorė,

direktoriaus

pavaduotojos

ugdymui,

Metodinė taryba

10000,00 lt. m.m.

krepšelio lėšų

mokymo priemonėms

įsigyti,

300,00 lt. m.m. spec.

lėšų,

500,00 lt. m.m.

nuomos lėšų, projektų

lėšų (planuojama)

Iš viso 43200,00 lt.

Gimnazijoje mokysis

daugiau mokinių.

Pagerės mokinių

komunikaciniai

gebėjimai. Visi

abiturientai lengvai

socializuosis Lietuvoje ir

angliškai kalbančiose

šalyse. Uţtikrintos

lygiosios galimybės

mikrorajono vaikams iš

rusiškų ir lietuviškų

šeimų mokytis

gimnazijoje.

5 2.2. Tapti vietos

bendruomenės

informacijos,

kultūros ir

edukologijos

centru ir aktyviai

formuoti

gimnazijos

santykius su

visuomene.

Šios programos tikslas yra didinti gimnazijos

patrauklumą, uţtikrinti steigėjo ir valstybės

vykdomą švietimo politikos įgyvendinimą

vietos bendruomenėje, didinti mikrorajono

mokinių susidomėjimą gimnazija, siekti

gimnazijos mokinių aukštesnės mokymosi

motyvacijos. Programa yra tęstinė ir apima

2001-2009 ir 2010-2013 metus (nuo 2001 m.

gimnazija aktyviai dalyvauja mikrorajono

kultūrinėje veikloje, yra Naujininkų

federacijos narė).

Direktorė,

direktoriaus

pavaduotojos

ugdymui,

Metodinė taryba,

klasių auklėtojai.

2000,00 lt m.m.

projektų lėšų,

400,00 lt. m.m.

aplinkos lėšų,

1500,00 lt. m.m.

gimnazijos Labdaros

ir paramos fondo lėšų,

800,00 lt. m.m.

nuomos lėšų,

4000,00 lt. (2013 m.)

tarptautinio projekto

Ugdomoji veikla moki-

niams tapo patrauklesnė,

gerėja gimnazijos

kokybiniai rodikliai.

Uţmegzti bendradar-

biavimo ryšiai su viena

iš kaimyninių šalių

mokyklų, įgyvendinami

tarptautiniai projektai,

vykdomos mokinių ir

mokytojų mainų

29

2.2.1. Bendrauti ir bendradarbiauti su

mikrorajono, miesto, šalies ir uţsienio

mokyklomis, vykdyti gimnazijos

veiklos sklaidą (kasmet).

2.2.2. Organizuoti bendrą veiklą su

gimnazijos mokiniais, jų tėvais,

mokytojais ir vietos bendruomene

(kasmet).

2.2.3. Rengti sportines ir kultūrines šventes

(vieną kiekvienais metais).

2.2.4. Organizuoti mikrorajono mokyklų

mokinių savivaldų bendrus projektus

(2010 m., 2012 m.).

2.2.5. Kasmet mikrorajono bendruomenei

rengti koncertus valstybinių švenčių

paminėjimui.

lėšų.

Intelektualiniai

ištekliai.

Iš viso 22800,00 lt.

programos. Pagerėjo

santykiai su mikrorajono

švietimo įstaigomis.

Informacija apie

gimnazijos kultūrinę,

sportinę ir edukacinę

veiklą skleidţiama

spaudoje, gimnazijos

internetiniame

puslapyje, išleistas

gimnazijos projektinės

(kultūrinės, edukacinės)

veiklos leidinys. Moki-

nių skaičius gimnazijoje

padidėjo. 2012-2013

m.m. sukomplektuota 20

klasių komplektų.

6 2.3. Sukurti

efektyvią

bendravimo ir

bendradarbiavim

o su tėvais

sistemą

Šia programa siekiama uţtikrinti kokybišką

informacijos apie gimnazijos veiklą

prieinamumą mokinių tėvams, organizuoti

sistemingą tėvų švietimą, taikant įvairias

bendravimo formas, organizuoti bendrą

veiklą su gimnazijos mokiniais, mokytojais,

tėvais, vietos bendruomene, stiprinti

gimnazijos ir šeimos ryšį. Programa yra

tęstinė, jos įgyvendinimas apima 2010-2013

strateginius metus.

2.3.1. Ieškoti naujų darbo su tėvais būdų bei

bendravimo formų, organizuoti bendrus

renginius. Tęsti pradėtas tradicijas

(vakarones) (kasmet).

2.3.2. Organizuoti tėvų švietimą

pedagoginiais, psichologiniais

klausimais (du kartus per metus).

Direktorė, klasių

auklėtojai,

Gimnazijos taryba,

Tėvų taryba

500,00 lt. m.m. –

nuomos lėšų,

200,00 lt. m.m. –

projektų lėšų,

300,00 lt. m.m. –

gimnazijos Labdaros

ir paramos fondo

lėšos.

Intelektualiniai

ištekliai

Sukurta darbo su tėvais

strategija. Tėvai

inicijuoja gimnazijos

tarybos ir tėvų tarybos

veiklą, aktyviai

dalyvauja gimnazijos

veiklos planavime.

Bendros mokinių, tėvų ir

mokytojų veiklos

rezultatus tėvai viešina

mieste. Gimnazija tampa

patraukli mokiniams iš

kitų mokyklų.

Gimnazijoje didėja

mokinių skaičius. Visi

gimnazijos mokinių

tėvai naudoja e-dienyno

30

2.3.3. Sukurti tėvų klubą (2011 m.)

2.3.4. Įtraukti tėvus į bendrus gimnazijos

projektus (kasmet).

2.3.5. Organizuoti tėvų skatinimo sistemą

(2010 m.)

Iš viso 4000,00 lt.

informaciją. Tėvai

operatyviai

informuojami apie vaiko

pasiekimus, raidos

ypatumus. III. KURTI GIMNAZIJOJE ATITINKANČIĄ HIGIENOS NORMĄ (HN) UGDYMOSI APLINKĄ

7 3.1. Tęsti

gimnazijos

pastato

renovaciją

Šia programa siekiama sukurti mokiniams

optimalias ugdymosi aplinkas, kurios atitiktų

Higienos normą (HN), garantuotų saugias ir

sveikas ugdymosi sąlygas. Programa yra

tęstinė, jos įgyvendinimas apima 2006-2013

metus (2006-09-14 gimnazijos taryba

patvirtino gimnazijos „Rėmimo programa

2006-2010 m.m.“, kurioje numatyta pastato

etapinė renovacija). Programa įgyvendinama

2010-2013 strateginiais metais.

3.1.1. Renovuoti I-III aukšto sanitarinius

mazgus (2006-2010).

3.1.2. Pakeisti langus sporto salėje (2009-

2010).

3.1.3. Apšiltinti gimnazijos pastatą, pakeisti

langus (išskirus sporto salės),

suremontuoti stogą (2011-2013).

3.1.4. Suremontuoti aktų salę (2010-2011).

3.1.5. Pakeisti sporto salės grindų dangą,

padaţyti sienos ir lubas (2012-2013).

Direktorė,

direktoriaus

pavaduotojas ūkio

reikalams,

gimnazijos

Labdaros ir

paramos fondo

valdyba

3.1.1. 25000,00 lt –

savivaldybės lėšos

(lėšos įsisavintos iki

2010 m.)

58600,00 lt. gimnazi-

jos Labdaros ir para-

mos fondo lėšos (lėšos

įsisavintos iki 2010

m.)

3.1.2. 50000,00 lt.

gimnazijos Labdaros

ir paramos fondo lėšos

(lėšos įsisavintos iki

2010 m.)

3.1.3. 3500000,00 lt.

ES struktūrinių fondų

lėšos (planuojama,

lėšos nėra skirtos)

3.1.4. 30000,00 lt.

gimnazijos Labdaros

ir paramos fondo lėšos

(planuojama, lėšų nėra

skirta)

3.1.5. 100000,00 lt.

savivaldybės lėšos

(planuojama, lėšų nėra

skirta)

Iš viso: 3630000,00 lt.

Ugdymosi aplinka atitiks

pagrindinius Higienos

normos (HN)

reikalavimus

mokykloms.

31

8 3.2. Atnaujinti

gimnazijos

futbolo aikštyno

dangą.

Šia programa siekiama sudaryti sąlygas

mokiniams naudotis futbolo aikštele kūno

kultūros pamokoms ir neformaliam ugdymui.

Aikštelėje bus vykdomi gimnazijos ir vietos

bendruomenės organizuojami renginiai,

varţybos ir kt. sveikatos stiprinantį veikla

(aikštynas buvo renovuotas steigėjo lėšomis

2002-2003 m.m., tačiau futbolo kiliminė

danga nusidėvėjo). Programa tęstinė, jos

įgyvendinimas apima 2011-2012 gimnazijos

strategijos metus.

Direktorė,

direktoriaus

pavaduotojas ūkio

reikalams,

gimnazijos

Labdaros ir

paramos fondo

valdyba

25000,00 lt.

gimnazijos Labdaros

ir paramos fondo lėšos

(planuojama, lėšos

nėra skirtos)

Iš viso: 25000,00 lt.

Gimnazijos mokiniai, jų

tėvai, mikrorajono

gyventojai turės

galimybę naudoti

futbolo aikštelę

varţyboms,

sveikatingumo ugdymui.

9 3.3. Tęsti

mokomųjų

kabinetų

aprūpinimą

baldais.

Šia programa yra tęstinė. 2006-09-14

gimnazijos tarybos patvirtintoje „Rėmimo

programoje 2006-2010 m.m.“ buvo

numatytas mokomųjų patalpų būklės

gerinimas. Šia programa siekiama sudaryti

mokiniams palankias sąlygas ugdytis jų

fiziologinius poreikius atitinkančioje

aplinkoje (gimnazija iki 2006 m. negavo

steigėjo paramos mokykliniams baldams

įsigyti, dalis baldų atnaujinta tėvų pagalba.

3.3.1. Pakeisti mokyklinius baldus penkiuose

kabinetuose, mokytojų kambaryje

(2006-2010).

3.3.2. Įsigyti mokyklinius baldus penkiems

kabinetams (2012-2013)

Direktorė,

direktoriaus

pavaduotojas ūkio

reikalams,

gimnazijos

Labdaros ir

paramos fondo

valdyba

3.3.1. 3000,00 lt.

gimnazijos Labdaros

ir paramos fondo

lėšos,

16600,00 lt.

savivaldybės

privatizavimo fondo

lėšos (lėšos įsisavintos

iki 2010 m.)

3.3.2. 20000,00 lt.

gimnazijos Labdaros

ir paramos fondo lėšos

(planuojamos, lėšos

nėra skirtos)

Iš viso: 20000,00

Gimnazija turės

atitinkamai mokinio

ūgio morališkai

nepasenusios

mokyklinius baldus; bus

uţtikrinti Higienos

normos (HN)

reikalavimai

mokykloms.

Vilniaus „Juventos“ gimnazijos strateginiam planui įgyvendinti reikės iš viso 3994200,00 lt.

32

10. STRATEGINIO PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEŢIŪROS SISTEMA

Prieţiūrą vykdys Strateginio veiklos plano rengėjai bei stebėsenos grupė. Grupė

patvirtintos direktoriaus įsakymais (2007-01-10 Nr. 57-V, 2007-01-31 Nr. 81-V, 2007-01-31 Nr.

82-V, 2009-01-14 Nr. V-44).

Strateginio plano stebėsenos grupė posėdţiauja du kartus per metus. Sausio mėnesį

vyksta praeitų metų veiklos ataskaitos analizė, kuri pateikiama bendruomenei visuotiniame

susirinkime. Analizės duomenys fiksuojami strateginio plano stebėsenos grupės sudarytoje lentelėje

(ţr. lentelę).

Strateginių tikslų pasiekimo lygio analizė

Ši forma pildoma kiekvienam strateginiam tikslui.

Eil.

Nr.

Prioritetinė

kryptis, tikslas

Indikatorių

apibrėţimas

Indikatoriaus reikšmės Pastabos

Buvusi

situacija Buvo

planuojama Dabartinė

situacija

Plano koregavimas ir pratęsimas

Strateginio planavimo grupė kiekvienų metų rudenį koreguoja strateginį planą ir teikia

stebėsenos grupei, kuri jį tvirtina ir planas yra pratęsiamas.

11. DOKUMENTAI, KURIAIS VADOVAUJANTIS PARENGTAS STRATEGINIS

PLANAS, SĄRAŠAS:

1. http://vilniustsv.stat.gov.lt/lt/search/?query=Vilnius, prieiga 2007-11-07.

2. Mokytojų poreikio prognozė, Kaunas. 2006

3. http://www.svis.smm.lt/index.php?tur=10, prieiga 2007-11-11

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=236521&Condition2=

Strateginio planavimo metodika

Strateginio planavimo metodika (2002-06-06 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas

Nr. 827)

http://www.lrv.lt/strateginis/n827.pdf

33

2004-07-16 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 902 „Dėl Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2002 m. birţelio 6 d. nutarimo Nr. 827 „Dėl strateginio planavimo metodikos

patvirtinimo“ pakeitimo“

http://www.lrv.lt/strateginis/n0902.pdf

Valstybinės strategijos, programos ir jų įgyvendinimo planai

Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatos (2003-07-04 Lietuvos Respublikos

Seimo nutarimas Nr. IX-1700)

http://www.smm.lt/kiti/strategija2003-12.doc

Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų įgyvendinimo programa (Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2005-01-24 nutarimas Nr. 82)

http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/nutarimai/2005-01-24-82.htm

Vaikų ir jaunimo socializacijos programa (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-23

nutarimas Nr. 209)

http://www.smm.lt/veiklos_planai_ir_programos/docs/vaiku_ir_jaunimo_sociaizacijos_programa.d

oc

Švietimo ir mokslo ministerijos strategijos, programos ir jų įgyvendinimo planai

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2005-2007 metų strateginis veiklos planas

(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-02-04 įsakymas Nr.175)

http://www.smm.lt/veiklos_planai_ir_programos/docs/strategija-2005-2007.pdf

Mokymosi visą gyvenimą uţtikrinimo strategija ir jos įgyvendinimo veiksmų planas ( Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004-03-26

įsakymas Nr. ISAK-433/A1-83)

http://www.smm.lt/veiklos_planai_ir_programos/docs/GALUTINE%20LLL%20strategija.doc

Ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo strategija (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

34

ministro 2004-06-02 įsakymas Nr. ISAK-835)

http://www.smm.lt/veiklos_planai_ir_programos/docs/ISAKYMAS_del_strategijos_patvirtinimo.d

oc

Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo Lietuvos švietime strategija

http://www.smm.lt/veiklos_planai_ir_programos/docs/projekt14.htm

Holokausto švietimo veiklos programa (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2003-09-10 įsakymas Nr. ISAK-1296)

http://www.smm.lt/veiklos_planai_ir_programos/docs/programos/holok_programa.doc

Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo švietimo sistemoje programa (Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002-02-28 įsakymas Nr. 315)

http://www.smm.lt/veiklos_planai_ir_programos/docs/IKT_diegimo_programa.doc

Patriotinio ugdymo įgyvendinimo programa

http://www.smm.lt/veiklos_planai_ir_programos/docs/prg6.htm

Savivaldybės strateginiai planai

Vilniaus miesto 2002-2011 metų strateginis planas (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

2002-06-19 sprendimas Nr. 607)

http://www.vilnius.lt/vmsp/

Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 metų

bendrasis planas

http://www.vilnius.lt/new/gidas.php?open=45&root=1&sub_cat1=648&id=1813

.