PSICHOLOGIJA

• Psichologija – mokslas, tiriantis psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus.

• Psichologiją galima apibūdinti kaip žmogaus susidomėjimo sritį, kurios pagrindinis klausimas yra: kodėl žmonės mąsto, jaučia ir elgiasi būtent taip kaip mąsto, jaučiasi ir elgiasi?

• Psichologijos mokslo šakas galima suskirstyti į dvi dideles grupes: pamatines teorines šakas ir taikomasias psichologijos šakas.

            Pamatinės teorinės šakos: • Bendroji psichologija;

• Asmenybės;

• Socialinė psichologija;

• Raidos (amžiaus tarpsnių; vystymosi) psichologija;

• Medicininė psichologija;

Taikomosios psichologijos šakos:• Patopsichologija;

• Klinikinė psichologija;

• Šeimos psichologija;

• Pedagoginė psichologija;

• Organizacinė psichologija; 

• Juridinė psichologija;

• Sporto psichologija;

ISTORIJA

• Psichologijos, kaip mokslo, istorija trumpa, nes savarankišku mokslu ji tapo tik XIX amžiuje. Iki tol psichologija buvo filosofijos mokslo dalis.

STRUKTŪRALIZMAS

• Atstovai – V. Vundtas, E. Tičineris. 

• V. Vundtas 1879 metais Leipcige įkūrė pirmąją psichologinių tyrimų laboratoriją. Su šiuo faktu siejamas psichologijos, kaip savarankiško mokslo, atsiradimas. 

• Šios krypties atstovai teigė, kad psichologijos uždavinys – tirti žmogaus sąmonės struktūrą, susijusią su patyrimu. 

• Sąmonę jie suskaldė į elementus: pojūčius, vaizdus, jausmus, kurie jungiasi pagal asociacijų dėsningumus. 

• Sukūrė tyrimo metodą – introspekciją(savistabą). 

FUNKCIONALIZMAS

• Atstovai – V. Džeimsas, R. Vudvortsas, F. Spenseris. 

• Teigė, kad psichologijos uždavinys – tirti tai, kaip psichika padeda žmogui prisitaikyti prie aplinkos. 

• Svarbiausia yra tai, kaip žmogus jaučiasi savo vidinėje psichinėje erdvėje, kuri nebūtinai atitinka objektyvų pasaulį. Žmogaus vidinis gyvenimas yra unikalus ir nepakartojamas. Kritika – teorijos rėmėsi daugiausia asmenine savistaba, o ne kitų žmonių stebėjimu bei eksperimentais.

BIHEVIORIZMAS

• Atstovai – Dž. Votsonas, E. Torndaikas. 

• Atstovai iškėlė idėją, kad psichologija, siekdama objektyvumo, turi tyrinėti elgesį, nes jį galima objektyviai stebėti. 

• Vidinė psichinė realybė, kurią tyrinėjo funkcionalizmas, negali būti objektyviai stebima bei tiriama. Todėl psichikos apraiškos turi būti stebimos elgsenoje. Sąvokos „protas“, „sąmonė“, „išgyvenimas“ prarado prasmę. 

• Šios krypties atstovai iškėlė psichologinių tyrimų objektyvumo problemą. Gana greitai paaiškėjo, kad elgesys nėra taip lengvai nusakomas, kaip buvo įsivaizduojama. 

GEŠTALTPSICHOLOGIJA

• Atstovai – M. Verthaimeris, K. Kofka, V. Keleris. 

• Pagrindinis dėmesys suvokimo ir atminties tyrimams. 

• Pagrindinė psichikos ypatybė – įgimtas sugebėjimas suvokiamą informaciją organizuoti į tam tikras formas.

• Sąvokos „figūra“ ir „fonas“ buvo svarbiausios geštaltpsichologams. Figūros ir fono problema akivaizdi dvigubuose paveikslėliuose. 

EGZISTENCINĖ PSICHOLOGIJA

• Egzistencinė psichologija kalba apie paprastus dalykus, bet jie svarbūs žmogui.

• Šios psichologijos mokslo šakos įkūrėjas V. Frankl, teigia kad kiekvienas išgyvena gyvenimo prasmę.

• M. Heidegeris – įvedė būties pasaulio sampratą. Savastis negali atskirai egzistuoti nuo pasaulio. Savasties funkcija – atverti tą pasaulį. Tai, ką žmogus turi siekti, sužinoti, žmogaus būties sąlygų – tam tikrų supratimas – tai tam tikrų bendrų žmogaus būties bruožų nekintančių per amžius žinojimas.

• Anot šios psichologijos krypties atstovų, žmogus neturi galimybės kontroliuoti savo biologinės ir socialinės padėties – žmonės esti „įmesti į šį pasaulį“. 

PSICHOANALIZĖ

• Atstovai – S. Freudas, A. Freud, C. G. Jungas, A. Adleris. 

• Tai bene plačiausiai žinoma ir įtakingiausia psichologijos kryptis

• Žmogaus psichikoje S. Freudas išskyrė 3 lygmenis:

• Id – nesąmoningas (instinktiniai dauginimosi, gyvybės išlaikymo ir griovimo instinktai). Id plaukianti motyvacija – malonumo siekimas. 

• Ego – pasąmoninis. Jo funkcija – laisvos veiklos valdymas, psichinio gyvenimo organizavimas, primityvių potraukių bei instinktų kontrolė ir priežiūra, kad būtų veikiama tvarkingai, laikantis pripažintos vertybių sistemos. 

• Superego – sąmoningas (visuomenės normos, idealai, vertybės). Tai sąžinėje saugomi idealūs elgesio pavyzdžiai, pagal kuriuos norisi formuoti savo elgesį. 

KOGNITYVINĖ PSICHOLOGIJA

• Atstovas U. Neiseris. 

• Uždavinys – išsiaiškinti, kas vyksta su informacija po to, kai ji perimama receptoriuose. Bandoma buvo ieškoti analogiškų procesų, kurie vyksta kompiuteryje. Ji daugiausia dėmesio skiria atminties ir mąstymo procesų tyrimams. Vadovavosi pozicija, kad pažinimo procesai vaidina lemiamą vaidmenį žmogaus elgsenoje. 

HUMANISTINĖ PSICHOLOGIJA

Atstovai – A. Maslow, K. Rodžersas, V. Franklis.

Pagrindinis tyrimo objektas – unikali žmogaus asmenybė, atvira keitimuisi ir saviaktualizacijai. 

Nuostata – kiekvienas žmogus turi galimybę pasirinkti savo likimą ir jį valdyti.