2014 m. lapkrièio 4 d., antradienis

2014 m. lapkrièio 4 d., antradienis Kaina - 1,50 Lt/0,43 CNr. 84 (1942)

ÐILUTËS RAJONO IR PAGËGIØ SAVIVALDYBËS NEPRIKLAUSOMAS LAIKRAÐTIS.

ISSN 1648 - 2018

Su prieduSveika ðeima

Rekordas pagerintas:ðviesos ir tamsos

varþytuvëse Ðvëkðnoje –1 627 moliûgai

Jau treèià kartà iðmoningai iðskaptuotø ir iðpjaustytø ðvie-èianèiø moliûgø pagalba Visø Ðventøjø dienos iðvakarëse Ðvëkð-noje buvo surengta akcija „Mes uþ ðviesà“. Ir nors ðios ðvieèian-èios darþovës idëja pasiskolinta ið svetur, taèiau ðvëkðniðkiøpastangomis labai ðiltomis spalvomis vakare nuðvitæs graføPliateriø parkas bei jo prieigos tapo ypatingo groþio vieta.

Saulius SODONIS

Tuo metu, kai dienos vis labiautrumpëja, Ðvëkðnos miestelio þmo-

nës rengia akcijà „Mes uþ ðviesà“.Taip tarsi norima pasakyti, kad nors

Nukelta á 7 p.

S. Sodonio, E. Lukoðiaus ir J. Girskio nuotraukos

Ið gaisro iðgelbëti ðeði vaikai Þuvo avarijoje Mirusiøjø atminimo dienà

Stasys BIELSKIS

Ið deganèio namoiðgelbëti maþameèiai

vaikaiVakar, 10 val. 6 min., Bendra-

jame pagalbos centre bendruoju pa-galbos telefono numeriu 112 gau-

Usënø seniûnijoje, Kavoliø kaime, uþsidegë daugiabutis.

tas praneðimas apie tai, kad Usënøseniûnijos Kavoliø kaime dega na-mas.

Ðilutës prieðgaisrinës gelbëjimotarnybos ugniagesiams atskubëjusá ávykio vietà paaiðkëjo, kad degabutas pirmame daugiabuèio namoaukðte.

Ðá gaisrà pirmoji pastebëjo ant-

rajame aukðte gyvenanti mergaitë.Tuo metu jà, jos septynmetæ sesutæir du 2-ejø bei 4-eriø metø amþiausbroliukus saugojo jø dëdë. Vyres-nioji, deðimties metø amþiaus mer-gaitë, buvo trumpam iðëjusi á laip-tinæ ir pastebëjo, kad ið namo pir-

Meras V. Laurinaitis: „Konkreèiøtrûkumø niekas neávardijo, ir

neávardins, nes jø nëra“Praëjusá ketvirtadiená vyku-

siame Ðilutës rajono savival-dybës tarybos 50-ajame posë-dyje Tarybos narys, „darbie-èiø“ lyderis Saulius Stankevi-èius perskaitë nepasitikëjimomeru Vytautu Laurinaièiu pa-reiðkimà. Já pasiraðë deðimtTarybos opozicijos atstovø. Ki-tà dienà V. LAURINAITIS da-vë iðskirtiná interviu „Ðilokar-èemai“. Já kalbino StasysBIELSKIS.

- Ar toks pareiðkimas dël ne-pasitikëjimo jums buvo netikëtas?

- Vos tik pasikeitë Tarybos val-danèioji koalicija, nuo pat lieposmënesio Darbo partijos Ðilutës sky-riaus pirmininkas Saulius Stanke-vièius, siekdamas kerðto, stengiasiiðardyti mûsø koalicijà. Bet kadspalio pabaigoje taip atsitiks, að ne-

Ðilutës r. savivaldybës meras Vytautas Laurinaitis.Nukelta á 4 p.

Nukelta á 5 p.

2014 m. lapkrièio 4 d., antradienis 2KRAÐTO ÞINIOS

Agentûra „Viena bobutë sakë“praneða

Agentûrai praneðimus siøskite reklama@silokarcema.lt irwww.facebook.com/pages/Ðilokarèema

Dienos pastebëjimas Lietuvos pilieèiai, nemirðtantys iki 60 metø, akivaizdþiai daly-

vauja prieðiðkø valstybiø sàmoksle, siekianèiame sugriauti mûsøpensinæ sistemà.

Dienos nuotrauka

Dienos kalendorius Po audringai praûþusiø moliûgø raiþymo ir deginimo ðvenèiø,

artëjanti savaitë bus skiriama sveikatos atstatymui. Tiesa, neilgam.Kaip visada ðvenèiø ir profesiniø dienø maratonà pradës valdiðkøástaigø darbuotojai. Ketvirtadiená (lapkrièio 6-àjà) minësime Pro-jektø valdymo dienà. Ta proga sveikiname Savivaldybës Planavimoir plëtros skyriø, kuriam tà dienà leidþiame nedirbti.

Savaitës máslë Projektø valdymo dienos proga siûlome originaliai atsakyti á

sudëtingà klausimà: kaip ið tikrøjø ðifruojasi Vietos veiklos grupëstrumpinys VVG? Originaliausius atsakymus raðykite elektroniniupaðtu reklama@silokarcema.lt arba mûsø kertelëje „Facebook“.

Netiesa, kad Ðilutës seniûnas nedirba

Agentûra gavo pasipiktinusiø pilieèiø skundà, kuriame klausia-ma, kodël mes „uþsisëdome“ Ðilutës seniûnà vis rodydami maþas joklaidas ir nepadarytus darbus. „Neklysta tas, kuris nedirba“, - mokëmus skaitytojai. Su minëtais skaitytojai esame priversti sutikti. Pa-stebëjome, kad buvo sutvarkytas ðaligatvis prie Kultûros ir pramogøcentro tvenkinio. Nereikëjo laukti në metø ir uþteko tik dviejøagentûros publikacijø.

Spiritizmo seansas Savivaldybëje Mûsø agentai per Helovinà atliko spiritizmo seansà su átakin-

gais rajono politiniais veikëjais ir visa þinanèiais Savivaldybës dar-buotojais. Seanso metu bandëme iðsiaiðkinti, kas ruoðiasi paliktidabartinæ valdanèiàjà koalicijà ir pasimatuoti Judo rûbà. Deja, tran-dinëmis priemonëmis to suþinoti mums nepavyko. Teko kreiptis áVerdainëje gyvenanèià bûrëjà Vandà. Pastaroji mesdama kortasnustatë, kad 30 sidabriniø keistai sukiojasi apie A. Balèyèio ir S.Vytuvio aurà. Visi buriantys ið kitokiø priemoniø mielai kvieèiamipasidalinti savo bûrimo rezultatais. Atspëjusiøjø laukia nemokamareklama mûsø partnerio, laikraðèio „Ðilokarèema“ puslapiuose.

Ar Ðilutëje jauèiatës saugus?Visi pastebëjome, kad vis anksèiau pradeda temti. Gráþdami

tamsiuoju paros metu namo tikimës, kad namus pasieksimesaugiai, nebûsime apvogti, ávelti á nusikaltimà, iðgàsdinti. Ðian-dien skaitytojø paklausëme, ar jie jauèiasi saugûs Ðilutëje. Atsa-kymø sulaukëme ávairiø. Dalinamës jais.

Virga Sokolovienë,ðilutiðkë:

- Savo namuose jauèiuosi sau-gi, kur ir leidþiu daugumà vakarø,kuomet mezgu, skaitau ir pan.Tamsiu paros metu viena miestenevaikðtau ir net neþinau, kas da-rosi mieste naktá.

Gytë Stankutë,grabupiðkë:

- Grabupiuose jauèiuosi sau-giau nei Ðilutëje. Gal dël to, kadèia daugiau paþástamø þmoniø. Ta-èiau nei Grabupiuose, nei Ðilutëjenaktá nevaikðtau viena. Bûna labaitamsu, kadangi iðjungtos ðviesos.

Sergëjus Gvildys,ðilutiðkis:

- Tamsiu paros metu vaikðtinë-ju ne itin daþnai. Labai vëlai prak-tiðkai iðvis nevaikðtau po miestà.Apðviesta tik pagrindinë gatvë, li-kusiø apðvietimas – tragiðkas.

Saulë Drakðaitë,ðilutiðkë:

- Ið dalies Ðilutëje jauèiuosi sau-gi, nes èia uþaugau. Todël miestàgerai paþástu ir atrodo, kad niekoblogo negalëtø atsitikti. Taèiau þie-mos metu ar iðkilus problemai, ne-jauku vienai vaikðèioti mûsø mies-to gatvëmis – apðvietimas prastas,daugelyje gatviø itin tamsu.

Jurgita Novatorovienë,ðilutiðkë:

- Naktimis nesibastau po mies-tà. Dienà Ðilutëje, manau, pakan-kamai saugu. Neabejoju, valdþia tu-rëtø pasirûpinti, kad gatvës bûtøapðviestos per visà naktá. Tada mû-sø mieste visiems bûtø saugiau.

Vaclovas Ðernius,ðvëkðniðkis:

- Ðilutëje jauèiuosi saugus. Patsgyvenu Inkakliuose, daug laiko lei-dþiu Ðvëkðnoje. Nesijauèiu nesau-giai nei Inkakliuose, nei Ðvëkðno-je. Inkakliø dalis neapðviesta.Ðvëkðnoje tamsios Þalgirio ir Vil-këno gatvës. Laukiame, kada busárengtas apðvietimas minëtose gat-vëse. Tuomet þmonëms bus dardràsiau vaikðèioti, nes dabar ðiosgatvës judrios, daug maðinø ir tam-sos. Gyvenime nesu turëjæs jokioincidento tamsiu paros metu.

Kalbëjosi LijanaJAGINTAVIÈIENË

Keturkojø ðeimininkai –vis tvarkingesni

Spalio 28 dienà Ðilutës rajono savivaldybës Civilinës, prieð-gaisrinës ir gyventojø saugos skyriaus vyr. specialistas-sanitari-jos inspektorius Jonas Èeponis surengë dar vienà reidà Ðilutësmieste. Jo metu tikrinta, kaip keturkojø savininkai laikosi gyvû-nø prieþiûros ir vedþiojimo taisykliø. Pastebëtas þymus situaci-jos pagerëjimas, ðunø savininkai tampa vis tvarkingesni.

Gerda BELOKOPYTOVA

J. Èeponio organizuojami rei-dai, stebint gyvûnø vedþiojimàmieste, jau tapo tradicija. Galbûttodël pastebëtas ir þymus pagerëji-mas ðioje srityje – keturkojø savi-ninkai tampa vis tvarkingesni.

Ankstyvà antradienio rytà rei-do dalyviams pavyko sutikti kaipniekada daug savo augintinius ve-dþiojusiø gyventojø. Ið viso patik-rinti 27 asmenys. „Lyginant su

prieð tai vykusiais reidais, tai ðákartà patikrinome bene daugiau-siai ðunø savininkø ir pastebëjo-me, kad situacija mieste pradëjogerëti. Beveik neuþfiksuota paþei-dimø“, - pasakojo J. Èeponis. Tie-sa, vis dëlto buvo sutikti keli nere-gistruoti ðunys, bet jø savininkaipaþadëjo greitu laiku uþregistruo-ti savo augintinius. H. Ðojaus gat-vëje pastebëtas ir keturkojis be ðei-mininko, taèiau ðuo netruko rei-do dalyviø nuvesti tiesiai prie

ðeimininkø buto durø. Panaðu, kadðiø þmoniø laukia bauda uþ gyvû-no neprieþiûrà.

Ankstesniø reidø metu vis tek-davo sutikti ðeimininkø, neturin-èiø maiðeliø surinkti savo auginti-niø ekskrementø. Ðio reido metutokiø nepasitaikë. Daugelis sutik-tø ðunø buvo, kaip to reikalaujataisyklës, registruoti. Reido daly-viai aplankë pagrindines Ðilutësmiesto ðunø vedþiojimo aikðtelesbei augintiniø savininkø pamëgtasvedþiojimo vietas, taip pat nuvykoir á Traksëdþius.

Pavasará vykusio reido metu be-ne didþiausia problema pastebëtaGluosniø gatvëje esanèiame stadio-ne. Antradiená apsilankius toje vie-toje pastebëtas situacijos pagerëji-mas ir ten nebeuþfiksuotas þymusnusiþengimø skaièius.

Reguliarûs tokie keturkojø sa-vininkø patikrinimai jau davë pa-stebimø rezultatø, mat kaskart pa-stebimi vis geresni rezultatai –þmonës vis labiau laikosi bûtinøjøtaisykliø ir á jas nenumoja ranka.

2014 m. lapkrièio 4 d., antradienis 3AKTUALIJOS

Reklama, skelbimaireklama@silokarcema.lt tel. (8 441) 75 375,tel./fax. (8 441) 77 944Buhalterija UAB “Audito tikslas”Tiraþas 3000 egz.Ðilutës r. ir Pagëgiø sav. nepriklausomas laikraðtis,

leidþiamas nuo 1995 m. rugsëjo 1 d.

Leidëjas - VðÁ “Eurokompetencija”. ISSN 1648-2018

IÐEINA ANTRADIENIAIS IR PENKTADIENIAISRedakcijos adresas: Turgaus g. 3, LT-99133 Ðilutë Kalbos kultûros redaktorë Gerda Belokopytova

Platintojos Birutë Mickienë, Roberta Sûdþiûtë, Lina Geèaitë

Spausdino UAB “Diena MEDIA Print”

Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudþiama.

Direktorë - redaktorë Kristina Toleikienë tel. (8 441) 77 944Administratorë Indrë Vaitkuvienëreklama@silokarcema.lt tel. (8 441) 75 375Korespondentai:Stasys Bielskis, stasys@silokarcema.lt tel. (8 441) 77 455Gerda Belokopytova, gerda.silokarcema@gmail.com tel. (8 441) 77 455Saulius Sodonis, s.sodonis@gmail.comLijana Jagintavièienë, lijanajagintaviciene@gmail.com tel. 8 651 28 554

Maketuotoja Inga Gudaitytësilokarcema@silokarcema.lt tel. (8 441) 77 944

Iðspausdinti straipsniai gali nesutapti su redakcijos nuomone.Honorarai mokami tik uþ redakcijos uþsakytus straipsnius.Uþ skelbimo ir reklamos turiná redakcija neatsako.Visa medþiaga, pateikta laikraðtyje “Ðilokarèema” -VðÁ “Eurokompetencija” nuosavybë.

Redakcinë skiltisNors dar ðilta ir oras neblogas, taèiau su lapkrièio mënesiu perëjo-

me á tamsiausià metø laikà, kai ðviesos tik maþës, o dienà vis labiaugaubs tamsa. Ne veltui ðvëkðniðkiø akcija „Mes uþ ðviesà“ tapo tokiapopuliari, kad þmonës atvaþiuoja ne tik ið Ðilutës ar Klaipëdos, bet ir iðtolimiausiø Lietuvos kampeliø. Taip lyg sakoma, kad þmonës nenoritamsos, todël kiek galëdami kursto ðviesà.

Vis dëlto panaðu, kad Ðilutës rajono politiniame gyvenime mûsøiðrinktieji prieðingai – kaip tik nori tamsoje gyventi ir veikti. Patys tedarosu savo gyvenimu kà tik nori, iðmano ar sugeba, taèiau jie – tai Ðilutëskraðto atstovai, kurie turi átakos ar net lemia sprendimus, nuo kuriøpriklauso mûsø kraðto gyvenimas ir buitis. Taigi, keli didþiaisiais politi-kais pasijautæ vyrai, politiniø partijø skyriø vadovai, pareiðkë nepasitikë-jimà nuo liepos mënesio Ðilutës rajonui vadovaujanèiu meru. Tuos trispolitikus galima suprasti – nuo to laiko jie neteko valdþios ir buvonustumti á opozicijà. Dabar tik pasamprotauti galima, kodël jiems reika-linga sumaiðtis ir kas juos taip vilioja á pirmàsias rajono vadovybëspozicijas. Ðioje situacijoje liûdniausia tai, kad bûdami be galo iðtikimisavo partijø lyderiams, po naujà sumaiðtá kelianèiu nepasitikëjimo pa-reiðkimu pasiraðë ir kiti Taryboje esantys politikai. Ið deðimties tenesanèiø paraðø keturi – iki ðiol buvusiø garbingø mûsø rajono þmoniø.Ðiuo atveju panaðu, kad jie tapo pilka mase, be savo nuomonës ar orumo.Jie turi priimti ir moralinæ atsakomybæ uþ tai, kad Ðilutës rajonas,vertinant pagal ávairius ekonominius rodiklius, smunka vis þemiau irþemiau. Taip pat á ðonà vis nustumiami svarbûs ir neatidëliotini darbai.

Greièiausiai ði sumaiðtis palanki savivaldybiø tarybø rinkimuoseketinantiems dalyvauti politikams. Tuomet meras tiesiogiai bus ren-kamas visø Savivaldybës gyventojø. Tada norint já nuversti, neuþteks,kaip kad dabar, surasti juo nepatenkintø keliø Tarybos nariø. Tiesa,tiesiogiai rinktas Savivaldybës meras neágis ypatingø papildomø galiø– kaip ir dabar bus tik Tarybos pirmininkas. Vis dëlto tiesioginiuoserinkimuose iðrinktam merui á rankas pirmiausiai pateks á rajonà atei-nanti informacija, dokumentai ar naujos idëjos. Tai kandidatà taip patturëtø vilioti. Galima tik pastebëti, kad dvi aktyviame politiniamegyvenime esanèios politinës partijos dar nepaskelbë savo kandidatø ámero postà. Þinoma, skubëti dar nëra reikalo, taèiau tas delsimasnatûraliai kelia klausimà – kodël taip daroma? Ar nesusitaria kaþkassu kaþkuo, ar kaþkas bus netikëta? Tad intriga dar lieka.

Bala nematë tø politikø ir jø verdamos koðës. Nors ji neskani, betgyvenimas ir toliau eina. Þemdirbiai jau ne pirmà kartà esant nepalan-kioms ekonominëms situacijoms skaudþiausiai „gauna per galvà“.Taip ir dabar Rusijai ëmus boikotuoti ES maisto produktus pienoperdirbëjai kaip mat sumaþino pieno supirkimo kainas. Sunkiausiaidël to ûkininkams, kurie pasijuto niekam nereikalingi. Susirinkæ jienusprendë traktoriais vaþiuoti á Vilniø ir priminti, kad perdirbëjai tikperdirba jø pagamintà produkcijà.

Taip pat baigtas ir turizmo sezonas. Kol kas tik pavydëti turëtumekitoms savivaldybëms, nes, anot þurnalo „Veidas“ paskelbtø duome-nø, kol kas didieji turistiniai srautai aplenkia mûsø vandenø kraðtà.Taèiau tai nebûtinai taip, nes jie skaièiuojami pagal statistinius ávairiøástaigø, verslo bendroviø duomenis. Gali bûti, kad ne viskas tiksliai yrasuskaièiuota, nors ir plika akimi matoma, kad Ðilutëje labai ryðkiaisumaþëjo turistiniø autobusø. Ir ne tik vokiðkais numeriais. Vadinasi,tampame nepatrauklûs? Gal vis dëlto vertëtø sutikti su tuo, kad taspatrauklumas nuo mûsø visø priklauso.

Sklandus Savivaldybës Tarybosdarbas buvo baigtas interpeliacija merui

Ketvirtadiená vyko eilinis, otuo paèiu ir jubiliejinis – 50-asis VII ðaukimo Ðilutës rajo-no savivaldybës tarybos posë-dis. Visi jame pateikti sprendi-mai buvo priimti. Taèiau jauposëdþio pradþioje buvo gali-ma justi vis didëjantá kai kuriøpolitikø susirûpinimà rajonoþmonëmis. Vëliau, jau baigian-tis posëdþiui, Darbo partijosÐilutës skyriaus pirmininkasSaulius Stankevièius perskaitënepasitikëjimo pareiðkimà Ði-lutës r. savivaldybës meru Vy-tautu Laurinaièiu.

Saulius SODONIS

SusirûpinimasTarybos narë Stasë Skutulienë

yra þinoma kaip turinti savo nuo-monæ bei pozicijà Ðilutës rajonopolitikë. Daþnai ji jà iðsako komi-teto posëdþiø metu. Ðá kartà Socia-liniø reikalø komiteto posëdþiometu politikë beveik nepasireiðkë.Uþtat dëmesio papraðë tik kà pra-sidëjus posëdþiui. S. Skutulienë pri-minë, kad dar rugsëjo mënesá ji at-kreipë Tarybos nariø bei Savival-dybës administracijos vadovø dë-mesá, jog prasidëjus Rusijos mais-

to produktø boikotui, reikëtø ban-dyti bendrai gelbëtis ið ðios padë-ties. Ji tuomet siûlë, kad maistoproduktai ðvietimo ástaigoms galë-tø bûti perkami ið vietos ûkininkø.Taip, jos nuomone, bûtø galima pa-dëti vieni kitiems. Taèiau tuomettai buvo tik jos pasisakymas, á kurániekas taip ir nesureagavo. Tad sa-vo pasisakyme S. Skutulienë prie-kaiðtavo, kad nekreipiamas dëme-sys á politikø siûlymus.

Ðá kartà politikë kalbëjo ir apieatliekø surinkimo mokestá. Nors ðia-me Tarybos posëdyje buvo svarsto-mas tik ðios rinkliavos kainø per-skaièiavimas ið litø á eurus, taèiautai buvo dingstis paklausti Tarybosnariø, taip pat ir Savivaldybës ad-ministracijos, kodël nors ir ne kartàkalbëta, vis dëlto nebuvo perþiûrë-tas maþëjimo linkme ðis mokestis.

Po S. Skutulienës pasisakymoþodþio papraðë ir Tarybos narys S.Stankevièius. Jis sakë, kad prieð ku-rá laikà kreipësi á administracijà

dël atliekø surinkimo mokesèiomaþinimo paèiai jautriausiai socia-linei grupei – vieniðiems neága-liems asmenims. Taèiau ið Savi-valdybës administracijos, anot po-litiko, gavo tik formalø atsakymà,o realiø þingsniø jis nesulaukæs.

Á tai atsakë Savivaldybës admi-nistracijos direktorius Sigitas Ðe-putis. Pastarasis teigë, kad pasta-ruoju metu Savivaldybës darbuo-tojai siekia gauti 5 tûkstanèius at-liekø rûðiavimo konteineriø indi-vidualioms sodyboms. Juose busrûðiuojamos stiklo, plastiko bei po-pieriaus atliekos. Taèiau jau lap-krièio mënesá Tarybai bus teikia-mas svarstyti sprendimo projektas,kuriuo turëtø bûti maþinamas ko-munaliniø atliekø surinkimo mo-kestis fiziniams asmenis.

Ir tik po ðiø pasisakymø prasi-dëjo Tarybos darbotvarkëje numa-tytø sprendimø priëmimas. Tiesa,bûtø graþu, kad ðis susirûpinimasgyventojais nebûtø vienkartinis rû-

pestis tik dël artëjanèiø savivaldy-biø tarybø rinkimø.

Darbingas posëdisÐiame posëdyje buvo svarstyti ir

priimti 43 sprendimo projektai. Be-maþ visi priimti vienabalsiai. Galtaip atsitiko todël, kad didþioji jødalis buvo labai formalûs, nes artë-jant euro ávedimui reikëjo Tarybossprendimais pakeisti jau nustatytaskainas. Ne vienam kilo klausimas,ar negalima tai padaryti vienu spren-dimu, ir ar negalëtø tai bûti padary-ta vienu Vyriausybës sprendimu.Klaususiems buvo paaiðkinta, kadtai bûtina daryti norint nepaþeistigaliojanèiø teisës aktø.

Tik sprendimas dël bûsimosvietos veiklos grupës steigimo su-laukë pasiprieðinimo ið opozicijos– jie nedalyvavo balsavime. Tai su-sijæ su miesto bendruomeniø vys-tymui ir skatinimui skirtø Euro-pos Sàjungos lëðø skirstymu. Ðiuosprendimu tik pradedama steigi-mo procedûra, taèiau dar posëdþiometu buvusiai opozicijai tai pasi-rodë nereikalinga.

PolitikaIðnagrinëjus visus teiktus pro-

jektø sprendimus Taryboje, þodþiopapraðë Tarybos narys Ðarûnas Lau-þikas. Jis trumpai perskaitë Tëvy-nës sàjungos – Lietuvos krikðèioniødemokratø partijos frakcijos Tary-boje pareiðkimà. Juo paskelbë, kadnuo spalio 30 dienos keièiamas frak-cijos pavadinimas. Nuo ðiol ji va-dinsis frakcija „Ðilutës kraðtas“.

Þodþio papraðë ir S. Stankevi-èius. Jis sakydamas, kad niekas ne-dráso perskaityti pareiðkimo, ðio dar-bo ëmësi pats. Pareiðkime buvo pa-

raðyta, kad po juo pasiraðæ Tarybosnariai pareiðkia nepasitikëjimà Ði-lutës r. savivaldybës meru VytautuLaurinaièiu. Taip pat pareiðkimesiûloma, kaip nurodyta Tarybosveiklos reglamente, suðaukti neeili-ná Tarybos posëdá iki lapkrièio 18dienos. O tuo atveju, jei tai nebuspadaryta, paskelbë, kad toks posë-dis ðaukiamas lapkrièio 18 dienà,14 valandà. Ðá pareiðkimà pasiraðëkonservatoriai Ðarûnas Lauþikas,Vincenta Bubilienë ir Birutë Klei-naitë, Darbo partijos atstovai Sau-lius Stankevièius, Algimantas Èe-ponis, Juozas Sauspreðkis ir Dari-jus Pundþius, taip pat Valstieèiø irþaliøjø sàjungos frakcijos nariai Vir-gilijus Pozingis, Genovaitë Kimb-rienë ir Povilas Tunaitis.

Tarybos narys Steponas Kaz-lauskas papraðë paaiðkinti, kokie tonepasitikëjimo motyvai. S. Stanke-vièius atsakë jam bûdinga maniera:„Kadangi Steponà Kazlauskà, Ta-rybos nará, pakankamai gerbiu, tadnegalëèiau neatsakyti á jo klausimà.Taèiau jo partijos pasirinkimas tik-rai nedaro jam garbës, ir motyvas

vienas ið pagrindiniø tas, kad parti-jos „Tvarka ir teisingumas“ vienassilpniausiø, labiausiai neorganizuo-tø skyriø rajono Taryboje per ðiàkadencijà. Praktiðkai visos koalici-jos buvo sugriautos partijos „Tvar-ka ir teisingumas“ skyriaus arba ið-davystëmis, arba perbëgimais. Tainemanau, kad ði partija – rimtaspartneris bûnant koalicijoje. Taippat gerbiu merà V. Laurinaitá kaipþmogø, taèiau kaip partijos „Tvar-ka ir teisingumas“ narys nemanau,kad esat vertas ðio posto. Aèiû“.

Po to þodá tarë ir nepasitëjimopareiðkimà iðklausæs Ðilutës rajo-no savivaldybës meras V. Lauri-naitis. Jis sakësi iðgirdæs tai, kasjau tris savaites sklandë Ðilutës pa-dangëje. Meras kalbëjo, kad negalinuvaþiuoti á kità savivaldybæ ir sukuo nors kalbëtis, nes niekas neþi-no, ar vël kalbësis su tuo paèiu me-ru po mënesio. V. Laurinaitis sakë,kad tai nëra þaidimai ir veiksmaiturëtø bûti rimtai pasverti ir apgal-voti. Tad sakymas, kad netinka par-tija, nëra pakankamas motyvas pa-reikðti interpeliacijà.

Tarybos narë S.Skutulienë stebëjosi, kad nesilaikoma paþadø perþiûrëtiatliekø mokesèio dydá.

Meras V.Laurinaitis (deðinëje) ir jo pavaduotojas Algirdas GeèasS.Skutulienës priekaiðtø klausë susimàstæ.

S. Stankevièiaus perskaitytas nepasitikëjimo meru pareiðkimas nebuvovisai netikëtas.

2014 m. lapkrièio 4 d., antradienis 4

Prof. Dalius Jatuþis, dr.Inga Slautaitë Lietuvos

insulto asociacija

Liûdna statistikaInsultas – daþna liga. Nustaty-

ta, kad insultà per savo gyvenimàpatiria kas ðeðtas þmogus. Pasau-lyje kas 2 sekundës kam nors ávyks-ta insultas ir kas 6 sekundes kasnors nuo jo mirðta. Insultas nesi-renka nei pagal amþiø, nei pagallytá, nei pagal ðalá – jo auka galitapti bet kuris ið jûsø artimøjø. Vi-si þino, kad insultas yra viena iðdaþniausiø mirties prieþasèiø, ta-èiau liûdniausias faktas yra tai, kadsusirgus insultu þmogaus gyveni-mas, o kartu ir já supanèiø artimø-jø gyvenimas, gali pasikeisti ne-gráþtamai – insultas yra pirma irpagrindinë ilgalaikës negalios prie-þastis visame pasaulyje.

Geriausia kova suinsultu – jo iðvengtiNors insultas yra liga, kurios

daugeliu atveju galima iðvengti, ta-èiau sergamumas insultu nuolatauga. Tai lemia tokie veiksniaikaip senëjanti visuomenë, nesvei-ka mityba, rûkymas, fizinio akty-vumo stoka. Tai yra daþnos aukð-to kraujospûdþio, nutukimo, pa-didinto cholesterolio kiekio, dia-beto, ðirdies ligø prieþastys. Visiðie veiksniai didina tikimybæ su-sirgti insultu. Sëkmingai gydantpadidintà kraujospûdá, didelá cho-lesterolio kieká, ðirdies ritmo su-trikimus, keièiant gyvenimo bûdàgalima bûtø iðvengti apie 80 pro-centø visø insultø. Sveiki ir jauniþmonës retai suserga insultu (jeitaip ávyksta, tai nulemia ávairioságimtos ar retos prieþastys). Daþ-niausiai insultas iðsivysto tada, kaiminëti rizikos veiksniai ir ligospaþeidþia galvos smegenø krauja-gysles (vystosi aterosklerozë) arðirdá (sutrinka ðirdies ritmas, pa-didëja, iðsipleèia ðirdis). Atero-sklerozës paþeistose arterijose-lengvai gali susidaryti trombai ir

Insultas – katastrofa, kurios galimaiðvengti ir sëkmingai gydyti

uþkimðti kraujagyslæ, arba trombasá galvos smegenø arterijas gali at-keliauti ið nesveikos ðirdies. Uþsi-kimðus smegenø arterijai ir smege-nø làstelëms trûkstant deguonies,jos apmirðta – iðsivysto iðeminissmegenø insultas. Aterosklerozësar ilgalaikio kraujo spaudimo pa-veikta kraujagyslë tampa maþiauelastinga, trapi – tokia arterija plyð-ta ir kraujas iðsilieja á smegenis,suardydamas nervines làsteles –þmogø iðtinka hemoraginis insul-tas. Nuo paþeistos smegenø vietosir dydþio priklauso insulto sunku-mas ir atsiradæ simptomai. Taèiaunet ir labai maþas insultas svarbiau-siose smegenø srityse gali sukeltisunkias ir negráþtamas pasekmes.Sëkmingo gydymo raktas

Ðiø laikø medicina smarkiai pa-þengë á prieká, ir dalis insultu su-sirgusiø ligoniø yra sëkmingai ið-gydomi, neliekant insulto padari-niø. Taèiau gydymo sëkmë priklau-so nuo keliø veiksniø. Jei manote,kad sëkmingas gydymas prasidedaatvykus á ligoninæ – klystate, dau-gumai atvykusiø insultu serganèiøligoniø galima padëti tik ið dalies,nes jie atvyksta per vëlai nuo insul-to pradþios.

Todël bene svarbiausia sàlygasëkmingam gydymui yra laiku pa-stebëti ir atpaþinti, kad ðalia mûsøesanèiam þmogui ávyko insultas.Bûtent nuo aplinkiniø þmoniø þi-niø ir greito veikimo priklausys su-sirgusio þmogaus likimas.

Nors dauguma þmoniø ásivaiz-duoja þinantys, kokie poþymiai bû-dingi insultui, apklausos rodo, kad40 proc. þmoniø negali teisingaiávardinti nei vieno insulto simpto-mo. Paþymëtina, kad insultas daþ-niausiai yra beskausmis. Trys pa-grindiniai simptomai, kurie nuro-do, kad þmogø greièiausiai iðtikoinsultas yra:

1) vienos pusës veido paraly-þius (perkreiptas veidas, nusviræslûpos kampas),

2) nusilpusi ranka, kurios nega-li pakelti ar iðlaikyti pakeltos (kar-

tu gali bûti nusilpusi ir koja, ir atsi-radæs paþeistos pusës tirpimas),

3) sutrikusi kalba (ligonis kal-ba padrikais þodþiais ar tik skie-menimis, nesugeba suformuluotiminties, atsakyti á paprastus klau-simus ar neaiðkiai taria þodþius).

Bûtent tokie trys simptomai, at-siradæ staiga, stebimi daugumai (80proc.) insultu susirgusiø þmoniø.Kiti insultui bûdingi simptomai –staiga sutrikusi rega, sutrikusi pu-siausvyra ir galvos svaigimas, nau-jas, staigus ir stiprus galvos skaus-mas – insulto metu bûna reèiau, beto, tai gali bûti ir kitø ligø poþymiai.Bet kuriuo atveju átarus insultà rei-këtø kuo skubiau kviesti greitàjà pa-galbà. Veikti reikia labai greitai, neslaikas insulto metu yra kertinis sëk-mingo gydymo akmuo. Kuo grei-èiau mes pastebësime, paþinsime in-sultà ir iðkviesime pagalbà, kuo grei-èiau ligonis bus nuveþtas á ligoninæ,tuo geresnis gydymo rezultatas buspasiektas. Ypaè tai svarbu iðeminioinsulto atveju, kurio metu stengia-masi atkimðti trombuotà smegenøarterijà ir atkurti normalià smege-nø kraujotakà. Vaistais tà galimabandyti atlikti praëjus ne daugiaukaip 4,5 valandos nuo simptomøatsiradimo. Taèiau gydymo atokûsrezultatai priklauso nuo to, kiek lai-ko praëjo nuo insulto pradþios. Yrapaskaièiuota, kad pradëjus gydymàiki 1,5 val. nuo insulto pradþios, pa-sveiksta vienas ið 4 serganèiø, nuo1,5 iki 3 val. – vienas ið devyniø, ojei gydymà taikome praëjus 3-4,5val., pasveiksta tik vienas ið 14 ið-eminiu insultu serganèiø ligoniø.Taip yra todël, kad neatstaèius krau-jo tëkmës ir uþsitæsus smegenø ið-emijai, kiekvienà minutæ þûsta mi-lijonai nerviniø làsteliø.

Taigi, susirgus insultu svarbikiekviena minutë. Kuo daugiaulaiko praeina nuo insulto pradþios,tuo maþiau vilties, kad po insultoþmogus liks toks, koks buvo. Ne-bûkime abejingi ðios nelaimës ið-tiktajam, veikime darniai ir grei-tai!

labai tikëjau. Natûralu, kad opozi-cija tokius dalykus organizuoja, betkadangi jie teturi vos 10 balsø, la-bai rizikinga teikti interpeliacijai.Matyt, dar yra kaþkas neþinoma,uþkulisiuose kalbama, kad jie pa-teikë toká pareiðkimà.

Bet yra ir kitas variantas – ið-bandyta praktika. Tai mëgsta dary-ti Ðarûnas Lauþikas, kadangi irankstenëse kadencijose taip yra bu-

Meras V. Laurinaitis: „Konkreèiø trûkumø niekasneávardijo, ir neávardins, nes jø nëra“

væ – pateikia interpeliacijà, ir jûsgalvokite, dràskykitës. Áneða darbedestrukcijos, vienas kità pradedaátarinëti, klausinëti. Atsimenu, yrabuvæ tokiø atvejø, kai specialiai,neturint daugumos pateikia inter-peliacijà, o jûs tas dvi savaites gal-vokite... Tai trukdo normaliam dar-bui, ir ðita pateikta interpeliacija –savotiðkas stabdys. Kai yra kaþko-kios kalbos, derinimai, ið karto pa-klausiama: ar ta, o gal kita ateityjebus koalicija, gal reikia ið naujo

Atkelta ið 1 p. kaþkà derinti, gal pasikeis kaþkas?Visa tai áneða sumaiðties, ðiek tiekstabdo darbus. Nieko nepadarysi –pateikë toká pareiðkimà ir tiek.

- Pasibaigus Tarybos posë-dþiui, Tarybos valdanèioji daugu-ma susirinko maþojoje salëje á darvienà posëdá. Apie kà jame buvokalbëta?

- Domëjomës, ar kas nors yrablogai, jokiø priekaiðtø vienas ki-tam neturëjome. Manau, kad yraviena prieþastis – gal per dauggreitai mano reitingai iðaugo, galper daug energingai dalyvauju po-litikoje. Realiø pastabø, priekaið-tø dël manæs, kaip mero, niekasnepareiðkë. Juk ir kai Tarybos po-sëdyje Steponas Kazlauskas papra-ðë ávardinti prieþastá, dël ko reið-kiama interpeliacija, S. Stankevi-èius atsakë: „Meras yra ne toje par-tijoje“. Tai kokioje partijoje rei-kia bûti? Neþinau. Toks jo vieðasatsakymas.

Smulkiø nepasitenkinimø visàlaikà bûna. Mes gal priimame ðiektiek kitokius sprendimus nei norë-tø opozicija, bet juk tariamës ir Sa-vivaldybës administracijos vadovai,

ir meras, ir vicemerai, gal ne visa-da atsiþvelgiame á jø siûlymus. Da-rome taip, koká mes matome ge-riausià variantà. Konkreèiø trûku-mø niekas neávardijo, ir neávardins,nes jø nëra. Ir negali bûti, nes ne-ámanoma per tuos tris–keturis më-nesius kaþkokiø stipriø paþeidimøpadaryti, kad reikëtø uþ tai atsaky-ti.

- Neseniai gráþote ið Turkijos,kur sveèiavotës pas Alanijosmiesto savivaldybës, su kuria ði-lutiðkiai turi uþmezgæ bendradar-biavimo ryðius, merà. Ar nebijo-jote gráþti, nes jau du Ðilutës me-rai gráþæ ið tokios kelionës buvoiðmesti ið savo postø?

- Að buvau galvojæs nevykti á tàTurkijà. Ryte Savivaldybës vado-vams pasakiau, kad nevaþiuosiu.Bet paskui besikalbant nuspræsta,kad tai ið mûsø pusës bûtø negra-þu, nes juk Alanijos meras specia-liai buvo atvykæs á Ðilutæ, á Þuvie-nës virimo èempionatà. Turkaikvietë mus pirmà kartà á maistogamybos konkursà, ir net pakar-totinai pakvietë. Tada nusprendë-me, kad vaþiuosiu að vienas, bilie-

tà nusipirksiu ið savo lëðø, kad nie-kas negalvotø, jog vaþiuoju atosto-gauti. Vaþiavome penki – Savival-dybë apmokëjo uþ bilietus tik taikomandai, kuri dalyvavo konkur-se. Kaip politikas vykau tik að vie-nas.

- Kokia jûsø nuomonë apie tie-sioginius mero rinkimus?

- Gerai, kad artëjantys mero rin-kimai bus tiesioginiai. Bûsimasmeras bus stabilesnis. Ðita, pasta-roji situacija yra tiesiog gëdinga.Gali atsitikti ir taip, kad meras busTarybos maþumos atstovas. Savi-valdybës taryba mero nebegalës at-statydinti – tai galës padaryti tikapygardos administracinis teismas.O po to – vël tiesioginiai mero rin-kimai. Visi þinome, kas yra teis-mai, jø sprendimus galima apskøs-ti, ilgai árodinëti ir t. t. Visa taitæstøsi keletà metø.

Ðitos kadencijos praktika nebe-normali. Sveiku protu galvojant, taijau yra kaþkas negerai. Ðilutës rajo-no savivaldybës taryba – vienintelëLietuvoje, per ketverius metussvarstanti jau ketvirtàjà interpelia-cijà merui.

Pamario pagrindineimokyklai – iðskirtinis

apdovanojimas

Ðtai toks vardinis þenklas dvejusmetus puoð Pamario pagrin-

dinæ mokyklà.

Ðilutës Pamario pagrindinë mokykla sulaukë dþiugios þi-nios, kurios mokyklos bendruomenë laukë daugiau nei dvejusmetus. Pasirodo, ði mokykla tapo vienintele, gavusia specialøpaþymëjimà ir pelniusi Olweus mokyklos (besilaikanèios prieðpatyèias nukreiptø principø) vardà.

Gerda BELOKOPYTOVA

„Mûsø mokyklai tai yra tikraineeilinis ávykis. Ðito rezultato sie-këme kiek daugiau nei dvejus me-tus. Ádirbis padarytas ir pas musjau atkeliavo paþymëjimas, liudi-jantis, kad 2014 m. pavasará vykdy-

augusieji, bûtina palaikyti nuolati-ná dialogà su mokiniø tëvais apiemokyklos veiklà, nukreiptà prieðpatyèias. Taip pat reikia mokiniøsavivaldos susirinkimø metu nag-rinëti patyèiø temà, kasmet orga-nizuoti anoniminæ mokiniø ap-klausà Olweus klausimynu paty-

èiø reiðkinio dina-mikai mokyklojestebëti. Negana to,bûtina kasmet at-naujinti mokyklospatyèiø prevencijoskokybës uþtikrin-tumo planà.

Specialus paþy-mëjimas ir vardinisOlweus þenklas su-teikiamas tuomet,kai mokyklos ben-druomenë laikosiprieð patyèias nu-kreiptø principø,atitinkanèiø minë-tosios Olweus pa-tyèiø prevencijosprogramos stan-darto ir jos koky-

bës uþtikrinimo sistemos reikala-vimus. Vadovaudamasi jais mokyk-la vykdo sistemingà patyèiø pre-vencijà ir sprendþia átariamø ar pa-tvirtintø patyèiø atvejus.

Pasak mokyklos direktoriaus J.Bendþiaus, mokykla grieþtai laikësiprogramos reikalavimø. Buvo or-ganizuojamas mokytojø ir kitø per-sonalo nariø darbas mokymosi irsupervizijø grupëse mokslo metøeigoje, naujiems darbuotojams or-ganizuojami ávadiniai patyèiø pre-vencijos programos mokymai. Taippat J. Bendþius pasakojo, kad kar-tà per metus buvo kritiðkai perþiû-rima ir tobulinama suaugusiøjø bu-dëjimo pertraukø metu sistema. Beto, buvo organizuojamos Olweusklasiø valandëlës.

Ðilutës Pamario pagrindinëmokykla yra pirmoji ir bene vie-nintelë mokykla, siekusi Olweusmokyklos vardo. Pasak J. Ben-dþiaus, ðiuo metu tokio vardo sie-kia ir Ðvëkðnos „Saulës“ gimnazi-ja. Þenklas mokyklai suteiktas dve-jiems metais. Po to reikës ið naujopateikti dokumentus ir jei jie ati-tiks visus reikalavimus, mokyklaiir vël bus skirtas ðis vardas.

to audito metu mokykla dokumen-tais patvirtino, jog laikosi Olweusprogramos standarto reikalavimøir todël yra pripaþinta Olweus mo-kykla“, - „Ðilokarèemai“ pasakojoPamario pagrindinës mokyklos di-rektorius Jonas Bendþius. Þinia,jau vien tai, kad mokyklos vadovy-bë nusprendë visais ámanomais bû-dais uþkirsti kelià patyèioms – svei-kintinas dalykas. Ne paslaptis, kadðiuo metu mokyklos tampa ne tikmokslo þiniø ðaltiniu, bet ir paty-èiø prieð bendraamþius vieta. Èiavaikai praleidþia didþiàjà dienosdalá, todël labai svarbu, kad laikas,praleistas mokykloje, bûtø be pa-tyèiø.

Olweus programa.Kas tai?

Olweus programa – tai patyèiøprevencijos programa. Mokykla,norëdama gauti ðá vardà, privalovykdyti sistemingà pokalbiø paty-èiø tema su mokiniais klasëse irindividualiai organizavimà, per-traukø metu nuolat turi budëti su-

INFORMACIJA

2014 m. lapkrièio 4 d., antradienis 5

Ið gaisro iðgelbëti ðeði vaikai Þuvo avarijoje Mirusiøjø atminimo dienà

mojo aukðto verþiasi dûmai. Par-bëgusi apie tai pasakë savo dëdei.Nuskubëjæs á tà butà vyriðkis pa-matë verkianèius du maþameèiusvaikus ir jø mamà, su kibiru van-dens bandanèià uþgesinti gaisrà. Jispradëjo ðaukti, kad ði kuo greièiauneðtø savo vieneriø ir trejø metøvaikus ið deganèio buto.

Netrukus vaikai jau buvo lau-ke, o tas vyriðkis sumanë gráþti ásavo butà, kad ið jo iðvestø saugo-tus keturis vaikus. Bet dël karðèioir didelio dûmø kiekio jam nebe-pavyko uþlipti á antrà aukðtà. Iðbë-gæs á kiemà susirado kopëèias, jo-mis uþlipo á antrà aukðtà ir taipiðgelbëjo vaikus.

Gaisro metu iðdegë vienas kam-barys, kitas kambarys ir virtuvë ap-

Atkelta ið 1 p.

Ðioje avarijoje automobilio prispaustas þuvo 45 metø vyriðkis.

rûko. Degusiame bute ugniagesiairado vos gyvà katinà, o ið kitame

bute buvusiø keliø kaèiukø tik vie-nas teiðgyveno.

Manoma, kad ðis gaisras kilodël elektros instaliacijos gedimø.Moteris, kurios bute kilo gaisras,sakë maèiusi, kaip netoli ðviestuvopradëjo degti lubos. Tos lubos bu-vo iðklijuotos polistirolo plokðtë-mis, o elektros laidai likæ po jomis.Polistirolas yra degi ir toksiðkamedþiaga.

Pradëtas tyrimas gaisro prie-þasèiai nustatyti.

Vairuotojas atsidûrëareðtinëje

Lapkrièio 1-oji – Visø Ðventøjødiena, lapkrièio 2-oji – Vëlinës, Mi-rusiøjø atminimo diena. Tai laikas,kada prisimename mirusius arti-muosius, gimines, lankome jø ka-pus. Bet ðtai lapkrièio 2 dienà, sek-madiená, Strazdø kaime (Lumpënøsen.) keturi vyrai ne kapinëse lan-kësi, ne uþ mirusiuosius meldësi, o

dalyvavo talkoje – pjovë malkas.Paskui vyriðkai pasivaiðino, sëdo áautomobilá ir „iðskrido“ namø link.

Deja, ta kelionë baigësi vos tikprasidëjusi. Apie 17 val. 40 min.neblaivus Vilkyðkiø gyventojasT. J. (gim. 1976 m.) þvyruoto ke-lio posûkyje nesuvaldë savo auto-mobilio „VW Passat“, kuris nu-skriejo á griová ir kelis kartus vertë-si. Automobiliui besiverèiant ið joiðkrito ðalia vairuotojo sëdëjæs 45metø vyriðkis. Jis liko prispaustaspo automobiliu. Vyrai iðsiropðtëpro langà, atvertë automobilá, betpo juo prispaustasis jau neberodëgyvybës þenklø. Atskubëjæ greito-sios medicinos pagalbos medikaikonstatavo jo mirtá. Kiti automo-bilio keleiviai nenukentëjo.

Automobilio vairuotojas, ku-riam nustatytas 0,68 prom. girtu-mas, buvo uþdarytas á areðtinæ.

Nusikaltimai ir nelaimësÐilutëje pavogë dviratá

Spalio 31 d., A. E. (vyr.), gim., 1962 m., gyv. Ðilutëje, praneðë, kadspalio 30 d., apie 20.30 val., ið jam priklausanèio rûsio, kuris yra podaugiabuèiu namu, Liepø g., Ðilutëje, yra pavogtas dviratis.

Deguèiuose vyras smurtavo prieð savo sûnusSpalio 31 d., D. D. (mot.), gim. 1973 m., gyv. Þemaièiø Naumiesèio

sen., Deguèiø k., praneðë, kad spalio 31 d., apie 16 val., namuose josvyras G. D., gim. 1972 m., naudojo smurtà artimoje aplinkoje prieð savosûnus, V.D., gim. 1997 m., ir R.D., gim. 2005 m. Vyras sulaikytas.

Alseikiø k. pavogë pinigus ir auksàSpalio 31 d., D. G (mot.), gim. 1978 m., gyv. Ðvëkðnos sen.,

Alseikiø k., praneðë, jog apie 20.30 val. ji sugráþusi á namus pastebëjo,kad ið namø pavogti pinigai bei auksiniai juvelyriniai dirbiniai.

Ðvëkðnoje vyriðkis smurtavo prieð sugyventinæLapkrièio 1 d. J. B. (mot.), gim. 1995 m. gyv., Parko g., Ðvëkðnoje,

praneðë, kad spalio 31 d., apie 23.30 val., jos sugyventinis D. V., gim.1990 m., naudojo fiziná smurtà.

Brolis sumuðë seseráLapkrièio 1 d. L. D. (mot.), gim. 1990 m., gyv. Tilþës g., Ðilutëje,

praneðë, kad apie 21 val. namuose brolis T. G. (vyr.), gim. 1997 m.,prieð jà naudojo smurtà. T.G. sulaikytas.

Traksëdþiuose pavogë televizoriøLapkrièio 2 d. K. L., gim. 1971 m., gyv. Ðilojø g, Traksëdþiø k.,

praneðë, kad apie 22 val. gráþæs á namus kambaryje neberado televizo-riaus „LG” ir kt. daiktø.

Venckø k. ganykloje rastas vyriðkio lavonasLapkrièio 2 d., 17.45 val., Venckø k., Þemaièiø Naumiesèio sen.,

ganykloje, rastas A. Ð. (vyr.), gim. 1957 m., lavonas be iðoriniø smurtoþymiø.

Sumuðë veterinarijos gydytojàSpalio 28 d., apie 20 val., Ðilutës m., Laisvës al., du vyriðkiai ir

moteris sumuðë K. P. (vyr.), gim. 1969 m., suduodami daugybæ smû-giø rankomis ir kojomis á galvà. K. P. (vyr.) dël suþalojimø paguldytasá Klaipëdos universitetinës ligoninës neurochirurgijos skyriø.

Ðilutëje pavogë telefonusSpalio 30 d., apie 13 val., S. B. (vyr.), gim. 1997 m., pastebëjo, kad

ið sporto klubo, esanèio Ðilutës m., Gluosniø g., persirengimo kamba-rio pavogtas jam priklausantis mobilaus ryðio telefonas „Nokia“. Tàpaèià dienà, apie 17 val., Ðilutës m., Cintjoniðkiø g., prie parduotuvëstaip pat buvo pavogtas R. L. (vyr.), gim. 1960 m., priklausantis mobi-laus ryðio telefonas „Samsung Galaxy S5“.

Pavogë piniginæ su dokumentaisSpalio 28 d., apie 17 val., Ðilutës m., Ðojaus g., esanèiame prekybos

centre, ið R. M. (vyr.), gim. 1981 m., ðoninës striukës kiðenës, buvopavogta jam priklausanti piniginë su joje buvusiais pinigais ir asmensdokumentais.

Ðilutëje vyras kumðèiais muðë þmonàSpalio 30 d., apie 20 val., Ðilutës m., Knygneðiø g., vyras, gim.

1980 m., namuose naudojo smurtà artimoje aplinkoje prieð savoþmonà, gim. 1983 m., kumðèiu kelis kartus suduodamas jai á petá.Vyras sulaikytas.

Tauragës AVPK informacija

Ankstø pirmadienio rytà kelyje Ðilutë-Saugosiðaiðkinti Keliø eismo taisykliø paþeidimai

Praëjus visø Ðventøjø ir miru-siøjø atminimo (Vëliniø) dienai,ankstø lapkrièio 3 d. rytà, nuo 6val. 30 min. iki 8 val. 30 min.Ðilutës rajono policijos komisa-riato pareigûnai reidà surengë ke-lyje Ðilutë-Saugos. Buvo dirbamaSaugø sen., Rudynø k. ribose, irtikrinamos parvaþiuojanèiostransporto priemonës. 11 parei-gûnø patikrino apie 150 transpor-to priemoniø ir iðaiðkino 4 Ke-liø eismo taisykliø paþeidimus. 3transporto priemoniø vairuotojaivairavo transporto priemones bû-dami neblaivûs, jiems nustatytilengvi girtumo laipsniai. Vienasvairuotojas vairavo transportopriemonæ, neáregistruotà nustaty-ta tvarka ir neapdraustà transpor-to priemoniø savininkø ir valdy-tojø civilinës atsakomybës priva-

lomuoju draudimu. Keliø eismotaisykliø paþeidëjams suraðyti ad-ministracinës teisës paþeidimoprotokolai.

Panaðios akcijos bus rengia-mos ir kitose Ðilutës miesto beirajono vietose. Praktika rodo, kad

mûsø transporto priemoniø vai-ruotojams dar nepakanka atsako-mybës, kadangi sësdami neblaivûsuþ vairo, sukelia pavojø tiek savo,tiek kitø þmoniø sveikatai ir gyvy-bei.

Tauragës AVPK informacija

Neprisiminë, kaip girtasfermoje vogë

Nevedæs, pagrindinio iðsila-vinimo, bedarbis ðilutiðkisV. V., teistas Didþiojoje Brita-nijoje, á kaltinamøjø suolà së-do ir Lietuvoje. Ðilutës rajonoapylinkës teismas nustatë, kadjis, ásibrovæs á patalpà, pasikë-sino pagrobti svetimà turtà.Kaltinamojo aiðkinimas, kadjis turi teisæ vaikðèioti bet kurlaisvoje Lietuvoje, taigi ir nu-kentëjusiojo fermoje, teismuipasirodë nerimtas.

Stasys BIELSKIS

2014 metø rugsëjo 15-àjà, apie18 val., prieð tai gerokai pasivaiðinæsalkoholio, per durø tarpà atkabinæsið vidaus uþkabintø K. B. fermos du-rø grandinæ ir tokiu bûdu patekæs áfermos vidø, ið jos pasikësino pagrob-ti 17 tûkst. litø vertës pieno valytuvodalá. Bet nusikalstamos veikos ne-baigë dël nuo jo valios nepriklausan-èiø aplinkybiø, nes buvo sulaikytasnusikaltimo vietoje.

V. V. dël pareikðto kaltinimosavo kaltës nepripaþino, aiðkino,kad tà dienà jis visko gerai neatsi-mena, nes buvo gerokai iðgëræs. Sa-

kë, kad serga depresija, todël var-toja vaistus. Lyg ir buvo áëjæs á fer-mà, taèiau imti ið ten nieko neketi-no, nes pinigø turëjo. Jis negalëjopasiaiðkinti, nes þmoniø buvodaug, jie suriðo rankas, pririðo priemedþio, rodë á já pirðtais. V. V. pra-ðë teismo já iðteisinti.

Nukentëjusysis K. B. teigë, kadtà dienà marti buvo fermoje ir pama-të vyrà, neðantá pieno valymo apara-tà. Marti pradëjo ðaukti, vyras palikoaparatà ir iðëjo. Jis sakë jai, kad rei-kia já sulaikyti. Aparatas nesugadin-tas, svarbiausios jo dalys buvo padë-tos saugiai. Aparatà buvo pirkæs prieðkeletà metø uþ 17 tûkst. litø. Pasikë-sintos pavogti dalies vertës nurodytinegali, nes neþino. Pavogus ðià dalá,reikëtø pirkti naujà aparatà, nes to-kiø daliø niekur nëra.

Liudytoja, nukentëjusiojo mar-ti, sakë buvo nuëjusi á uoðviui pri-klausanèià fermà surinkti kiauði-niø. Fermoje ji pamatë nepaþásta-mà vyrà, kuris tempë pieno valytu-và. Jai paklausus, kà jis èia daro,vyras kaþkà pasakë, padëjo valytu-và ir ið fermos iðëjo. Ji ëjo paskui irpaskambino vyrui bei viskà papa-sakojo. Atvykæs vyro draugas su-laikë vagá. Jie iðkvietë policijà. Fer-moje jis su savimi turëjo alaus, kuráiðeidamas paliko.

Tas marèios vyro draugas sakë,kad apie 18 val. 35 min., jam pa-skambino draugas ir papraðë nu-vykti á jo tëvo fermà, kur vaikðtonepaþástamas vyriðkis. Jis nuvykoir prie fermos jam buvo parodyta,kur link nuëjo vyras ir kaip jis apsi-rengæs. Jis surado tà vyrà ir atveþëprie fermos. Vyras pasakë, kad bu-vo fermoje, kad tempë aparatà. Vë-liau pradëjo viskà neigti, atrodë ge-rokai iðgëræs ir keistas. Þmonës ið-kvietë policijà ir vyrà perdavë pa-reigûnams.

Kaltinamasis teisiamajame po-sëdyje nepripaþino, kad bandë pa-vogti aparato dalá. Jo aiðkinimas,kad jis buvo uþpultas daugybësþmoniø ir dël to vienas nesugebëjoapsiginti, neatitinka kitais bylojesurinktais árodymais nustatytø ap-linkybiø. Tiesiogiai ávykyje daly-vavæ ir teisme apklausti liudytojaiteigë, kad kaltinamasis nusikalti-mo vietoje buvo pastebëtas tem-piantis aparato dalá ir ið pradþiøprisipaþino bandæs pavogti. Sakë,kad renka metalà. Tik vëliau jispradëjæs neigti, kad nieko nebandëpaimti. Liudytojø parodymais ne-tikëti teismas neturëjo pagrindo,nes iki ávykio në vienas ið jø kalti-namojo nepaþinojo, jokiø santykiøneturëjo. Kitos fermos pusës durys

buvo atidarytos, ten buvo þmoniø.Kaltinamojo atsakomybæ leng-

vinanèiø aplinkybiø nebuvo. Atsa-komybæ sunkino tai, kad nusikals-tamà veikà padarë apsvaigæs nuoalkoholio.

Skiriant bausmæ atsiþvelgta átai, kad jis pasikësino padaryti apy-sunká nusikaltimà, anksèiau teis-tas, taèiau teistumas iðnykæs. Betbyloje yra duomenø apie padary-tus nusikaltimus ir paskirtas baus-

mes Didþiojoje Britanijoje, charak-terizuojamas neigiamai.

Teisëjas Vaclovas Jurjonas pri-paþino V. V. kaltu ir nubaudë já 60-ies parø areðtu. Ið jo priteista valsty-bës naudai 80 litø valstybës garan-tuojamos teisinës pagalbos iðlaidø.

Ðis nuosprendis per 20 dienøgali bûti skundþiamas Klaipëdosapygardos teismui apeliaciniuskundu per Ðilutës rajono apylin-kës teismà.

2014 m. lapkrièio 4 d., antradienis 6Puslapá parengëIndrë VAITKUVIENË

„Ðilutë“ pergaliø sausrà nutraukë JonavojeÐá savaitgalá penkiø ið eilës pralaimëjimø serijà „Ðilutë“ (2/7)

nutraukë iðvykoje, o namø aikðtëje darkart dovanojo dþiaugs-mà susirinkusiems krepðinio aistruoliams. Ketvirtadiená ArvydoStraupio auklëtiniai 63:61 áveikë Jonavos „Petrochemà“. Penk-tadiená savø þiûrovø akivaizdoje pamario komanda netikëtaisutriuðkino vienais ið NKL favoritø laikytus Marijampolës „Sû-duvos-Mantingos“ krepðininkus 88:62.

Iðvykoje pergalësfortûna – á „Ðilutës”

pusæDu këlinius Jonavoje vyko at-

kakli kova, kurios lûþis ávyko tre-èiajame ketvirtyje, kuomet pajûrioregiono komanda susikrovë dvi-þenklá pranaðumà – 46:35. „Petro-chemos“ bëdos nesibaigë ir lemia-mo ketvirèio pradþioje, kuometsveèiai turëjo rekordinæ persvarà –51:37. Taèiau ðeimininkai suorga-nizavo spurtà (11:0) ir prie ðilutið-kiø priartëjo (48:51). Pajutæ jona-viðkius kvëpuojant á nugarà „Ðilu-

Edgaras Sosnovskis sëkmingairungtyniavo ir komandai pelnë21 taðkà, atkovojo 16 kamuo-

liø.

Deividas Pukis komandainamuose pridëjo 11 taðkø.

të“ dar syká nutolo – 58:51 (36minutæ). Nenorëjæ paleisti perga-lës ið rankø K. Naruðevièiaus ka-riauna kilo á lemiamà varþovø ðtur-mà – 57:58 (38 minutæ). Tiesa,rungtyniø pabaigoje baudø meti-mus pataikæ sveèiai iðlaikë persva-rà, o paskutinieji „Petrochemos“metimai, galëjæ iðplëðti pratæsimà,skriejo pro ðalá. „Ðilutë” ðventë per-galæ!

„Ðilutë“ namuosepasityèiojo ið „Sûduvos-

Mantingos“ Sunkiai 2014–2015 metø se-

zonà pradëjusi Ðilutës „Ðilutë“ (3/7) iðkovojo antrà pergalæ ið eilës irtai – pirmoji sezono pergalë namøaikðtelëje. NKL favoritais laikytiMarijampolës „Sûduvos-Mantin-gos“ krepðininkai buvo sutriuðkin-ti 88:62. Sekant statistikà – sveèiai

ið Marijampolës turnyrinëje lente-lëje treti: 6 pergalës, 3 pralaimëji-mai, 15 taðkø, o „Ðilutë“ po 9 su-þaistø rungtyniø turëjo 2 pergalesir net 7 pralaimëjimus, 11 taðkø iryra 13 vietoje.

Nuo pirmøjø rungtyniø minu-èiø „Ðilutë” tarsi ant sparnø skrie-jo pergalës link. Agresyviai þaisda-mi gynyboje ir greitai pereidami ápuolimà ðilutiðkiai sudavë antausávarþovams. Po trijø këliniø Arvy-do Straupio kariauna pirmavo ne-padoriu skirtumu 77:43. Paskuti-niame ketvirtyje sveèiams pavykokiek priartëti, taèiau jie sutriuðki-nimo neiðvengë.

Daugiausiai prie „Ðilutës“ per-galës prisidëjo itin sëkmingai rung-tyniavæs Edgaras Sosnovskis. Puo-lëjas pelnë 21 taðkà ir atkovojo 16kamuoliø. Jam puikiai talkinoEvaldas Ðaulys (16 tðk.), NerijusAnglickis (14 tðk.), Deividas Pu-kis (11 tðk.) ir Paulius Semaðka (8tðk., 8 rez. per.).

„Pamario“ merginos varþovëms apie pergalæneleido net pasvajoti

Praëjusá savaitgalá Ðilutës „Pamario“ krepðininkës namøaikðtelëje vykusiose Lietuvos moterø krepðinio „A“ lygos „B“pogrupio rungtynëse nepasigailëjo ir nepaliko jokiø vilèiø Mari-jampolës sporto mokyklos („ÞSM-Sûduva 2“) jaunosioms auk-lëtinëms. Pamariðkës lygos debiutantes sutriuðkino 50 taðkøskirtumu – 77:27.

Prie „Pamario“ ekipos prisijungu-si J. Rauluðevièiûtë taponaudingiausia rungtyniø

þaidëja.

Ðilutës „Pamario“ krepðininkës kitas rungtynes þais Alytuje lapkrièio 15d., o namuose susitiks su Kauno „SKK-Versan-KTU” lapkrièio 22 d.

13 val. Ðilutës krepðinio sporto salëje (Gluosniø g. 13A).

Ðilutës „Pamario“ ekipos gar-bæ gynë: Ilona Maþeikaitë (Nr. 4),Viktorija Vaitkutë (Nr. 5), LoretaStanèiauskienë (Nr. 6), JustinaRauluðevièiûtë (Nr. 8), DanguolëÈerneckytë (Nr. 9), Agnë Sakalie-në (Nr. 10), Inga Viliûnienë (Nr.12), Jurgita Tamoðaitienë (Nr. 15).Rungtynëms tarp Marijampolësþaidimø sporto mokyklos („ÞSM-Sûduva 2“) ir Ðilutës „Pamario“ekipos krepðininkiø teisëjavo ðilu-tiðkiai Jonas Gavënia bei á Lietu-vos moterø krepðinio „A“ lygos tei-sëjø ðeimà ásijungæs, visiems geraiþinomas krepðinio treneris PetrasJonikas.

Ðilutiðkës nepalikovilèiø debiutantëmsMoterø krepðinio lygos naujo-

kës Marijampolës „ÞSM-Sûduva2“ sulaukë pirmøjø sezono rungty-niø, kuriose susikovë su praëjusiosezono finalo ketverto dalyvëmisÐilutës „Pamario“ merginomis.Deja, debiutantëms sezono startasnebuvo paþymëtas pergale. Labiaupatyrusios ir uþtikrinèiau þaidusiosðilutiðkës nepaliko vilèiø naujo-këms. Jos iðkovojo nesunkià per-galæ 50 taðkø skirtumu – 77:27.

Ðiais metais prie „Pamario“ eki-pos prisijungusi J. Rauluðevièiûtëvis geriau jauèiasi aikðtëje, mergi-nos asmeninë statistika tai patvirti-na. Ðiose rungtynëse Justina krepðáatakavo 63 procentø taiklumu ir iðviso surinko net 32 taðkus. 8 atko-voti kamuoliai ir 36 balø naudingu-mas árodo, kad prie komandos pri-sijungë puiki þaidëja! Ilgametë eki-

pos rezultatyviausia þaidëja L. Stan-èiauskienë prie pergalës pridëjo dar

17 taðkø, I. Maþeikaitë – 9, V. Vait-kutë, A. Sakalienë, D. Èerneckytë ir

I. Viliûnienë pelnë po 4 taðkus, J.Tamoðaitienë – 2.

Ðilutiðkiai dziudo atstovai ir vël su apdovanojimais Spalio 28–29 dienomis Ða-

kiuose vyko Lietuvos mokiniødziudo imtyniø pirmenybës. Var-þybose dalyvavo 367 dziudo imty-nininkai ið Plungës, Telðiø, Ðilu-tës, Vilniaus, Birþø, Kazlø Rûdos,Gargþdø, Këdainiø, Klaipëdos,Kauno, Elektrënø, Ukmergës,Skuodo, Pasvalio, Rokiðkio, Ðiau-liø, Jonavos, Trakø, Jurbarko, Aly-taus, Panevëþio, Marijampolës,Ðiauliø ir Ðakiø.

Pirmàjà varþybø dienà kovojosportininkai, gimæ 2000–2002 me-tais. Ðioje amþiaus grupëje, svoriokategorijoje iki 55 kg, treèiàjà vietàiðkovojo Ernestas Sagalec, o Alek-sas Statkus uþëmë septintà vietà.Svorio kategorijoje iki 60 kg finaleant tatamio susitiko Edvardas Sa-galec ir vilnietis D. Rogoþa. Deja,ðákart Edvardas pralaimëjo ir likoantras.

Antrà dienà kovojo 1998–2000gimimo metø sportininkai. Èia bro-

Broliai Sagalec.

liai Sagalec vël iðkovojo medalius.Finale Ernestas ëmësi su kaunie-èiu G. Katiliumi ir tik po pratæsimoneþymiai pralaimëjo taip pat ðiosamþiaus grupës finalininkams, ku-

riems suteikta I KYU kategorijos(rudas, - aut. pastaba) dirþas. Ed-vardas iðkovojo treèià vietà. Svoriokategorijoje iki 66 kg Justas Paupa-ris uþëmë penktà vietà. Lietuvos mokiniø dziudo imtyniø pirmenybiø prizininkai.

2014 m. lapkrièio 4 d., antradienis RENGINIAI 7

þemæ vis labiau gaubia tamsa, yradaugybë norinèiø ir galinèiø áþieb-ti ðviesà, suteikianèià ne tik groþio,bet ir jëgø. Taip galima manyti dëlto, kad prie ðios akcijos prisijungiavis daugiau ið ávairiø Lietuvos kam-peliø paskutinæ spalio mënesio die-nà atvykusiø þmoniø, kurie atsive-þa jau papuoðtus moliûgus.

Ðiemet akcijos organizatoriaiiðnaudojo ne tik parko atðlaites,kaip anksèiau, bet ir visà parko erd-væ. Ið ðvieèianèiø moliûgø buvo ku-riamos ávairios kompozicijos. Jaspasiûlë ðvëkðniðkiams talkinantysKlaipëdos universiteto Menø fa-kulteto studentai. Tad bûreliais ið-dëlioti moliûgai ðvietë ypatingaðviesa.

Ðiame ðviesos ir tamsos þaisme

Rekordas pagerintas: ðviesos ir tamsos varþytuvëseÐvëkðnoje – 1 627 moliûgai

Atkelta ið 1 p.

Usëniðkiø sodybos kiemeáþiebtas 41 moliûgas-þibintasSpalio 31-osios vakarà ne

tik Ðvëkðnos miestelis pasipuo-ðë graþuoliø moliûgø ðviesa. Tàpatá vakarà usëniðkiø Vitos irTomo Girdvainiø sodyboje su-spindo net 41 moliûgas-þibin-tas. Noras kitaip paminëti vislabiau á lietuviø gyvenimà ási-braunanèià Helovino ðventæpaskatino imtis ðio iðties sun-kaus darbo – moliûgø skapta-vimo.

Vitos ir Tomo Girdvainiø sodyba spalio 31-osios vakarà buvo apðviestaypatinga moliûgø-þibintø ðviesa.

Gerda BELOKOPYTOVA

Pasiruoðimas spalio 31-ajai vy-ko net dvi dienas. Juk ne tik mo-liûgus reikëjo á kiemà atneðti, betir kiekvienà vis kitokiu raiþiniupapuoðti. Visa tai pareikalavo vi-sø Girdvainiø ðeimos nariø pa-stangø. Moliûgus skaptavo ne tikVita ir Tomas, bet ir maþosios jødukrelës, kurioms 7-eri ir 11-ametø.

Vita pasakojo, kad vyriausiojidukra, ðiuo metu besimokanti 5-oje klasëje, pirmoji pademonstra-vo moliûgø pjaustymo ypatumus.„Ji tai buvo dariusi mokykloje, to-

dël þinojo, kaip vyksta ðis gana su-dëtingas procesas“, - sakë Vita.

Taigi nieko nelaukdami visaðeima kartu ëmësi darbo ir në ne-pastebëjo, kad jau paruoðë net 41moliûgà-þibintà. „Paèios mergai-tës puoðë kiemà, dëliojo moliûgustiek didelius, tiek maþus ten, kurjoms atrodë graþiau. Að tik padë-jau þvakeles uþdegti. Visa kita –dukreliø nuopelnas“, - dþiaugsmoneslëpë mergaièiø mama.

Paklausti, ið kur gavo ðitiek mo-liûgø, Girdvainiai sakë, kad ið sëk-lø juos uþsiaugino savame darþe.

Usëniðkiai neslëpë, kad vakarotamsoje áþiebti moliûgai-þibintaikëlë ypatingà nuotaikà. „Iðëjomepasigroþëti jais visa ðeima kartu.Vaizdas iðties buvo nepakartoja-mas“, - sakë Vita.

Graþiosiomis geltonðonëmisdarþovëmis dþiaugësi ne tik ðeima.Jie traukë ir praeiviø þvilgsnius.

pati didþiausia ir dþiugiausia ver-tybë – ðvëkðniðkiø (gal ne tik jø)bendruomeniðkumas. Akcijoje„Mes uþ ðviesà“ dalyvavo ne tikmokiniai, bet ir visi, kas tik turëjomoliûgø. Akcijos metu daug dirbomoksleiviai: vieni pasitiko sveèiusir rodë kelià á parkà, kiti buvo pasi-rengæ ant sveèiø atneðto moliûgouþklijuoti numerá – taip buvo sie-kiama juos suskaièiuoti. Anot ðiosakcijos pradininko ir iniciatoriaus,Ðvëkðnos „Saulës“ gimnazijos tech-nologijø mokytojo Vaidoto Didþiû-no, trijose vietose esanèiuose mo-liûgø þymëjimo postuose, likus ke-lioms minutëms iki 22 valandos,jau buvo suskaièiuoti 1 627 moliû-gai. O tai naujas rekordas! Gal vë-liau kas nors graþuoliø moliûgø irdar atgabeno, bet visà dienà juosskaièiavæ moksleiviai jau skirstësi

namo.Sveèius èia pat, parke, keptais

blynais vaiðino veiklieji Ðvëkðnosneágaliøjø draugijos nariai, seniû-nijos darbuotojos siûlë paskanautiypatingø paèiø keptø gardumynøbei nepaprasto skonio ðvëkðniðkioðerbeto. Kiti kvietë ásigyti ið mo-liûgø pagamintø uogieniø bei kitøskanumynø.

Tà vakarà ir „Vila Genovefa“buvo ypatingai apðviesta. Èia buvosurengtas koncertas. Vëliau sveèiaigalëjo aplankyti ðià vilà, o nebuvu-

sieji – ir ðimtametæ Ðvëkðnos baþ-nyèià.

Vis dëlto didþiausias áspûdis iriðskirtinis groþis buvo po to, kaiëmë maþëti lankytojø, uþgeso spe-cialiai akcijai áþiebti þibintai. Tuo-met þvakëmis ið vidaus apðviestimoliûgai iðties skleidë ypatingà irjaukià ðviesà, kuri ramios naktiestyloje atsispindëjo ne tik parko me-dþiuose, bet ir visoje parko erdvë-je. Rodës, kad sugráþo ir ramybedþiaugiasi visø èia kadaise gyvenu-siø þmoniø vëlës.

2014 m. lapkrièio 4 d., antradienis 8RENGINIAI

Nuskambëjo Þemaièiø Naumiesèiomokyklos-darþelio 20-asis gimtadienis

Spalio 31 dienà Þemaièiø Naumiesèio mokyklos-darþeliobendruomenë minëjo neeilinæ – 20 gyvavimo metø sukaktá. Tie-sa, bûta ir itin dideliø pokyèiø, bet su viskuo susitvarkyta pui-kiai. Prabëgæ du deðimtmeèiai buvo kupini nuostabiø akimirkø,dþiugiø dienø, ir, þinoma, pripildyti maþøjø nausmiestiðkiø ðë-lioniø. Tokia buvo ir 20-meèio ðventë, kupina gerø emocijø,smagiø staigmenø ir geros nuotaikos.

Gerda BELOKOPYTOVA

Ðios ugdymo ástaigos korido-riuose taip pat ðurmuliavo ðventë –mat buvo ávairiuose papuoðimuo-se sukomponuotos nuotraukos suèia besimokiusiais ar besidarbuo-janèiaisiais. Kiekvieno atëjusiojolaukë ir staigmenëlë – prisimini-mas apie vykusià ðventæ. Dovanë-les kiekvienam sveèiui áteikë ket-virtokës Guoda ir Rugilë.

O ðventinë programa pradëtaneáprastai – koncertine pamoka –maþøjø ugdytiniø pasirodymais,kuriuos paruoðë Dalia Svirskaitëir Virginija Ðiaudvytienë. Maþiejimokyklos-darþelio ugdytiniai ir ðo-ko, ir dainavo, ir eiles deklamavo.Dainas dovanojo ir buvusi mokyk-los-darþelio auklëtinë Vygailë Vil-èiauskaitë. O þiûrovai, kuriø susi-rinko iðties nemaþai, negailëjoaplodismentø. Tàdien á ðià mokyk-là-darþelá sugráþo buvæ auklëtiniaiir darbuotojai, taip pat atvyko irgausus bûrys sveikintojø.

tis“, - sakë mergaitës.O dviejø deðimtmeèiø ástaigos

gyvavimo istorijà, ne tik dþiugias aki-mirkas, bet ir sunerimti privertusiusávykius, pristatë ástaigos direktorëZofija Lydekienë. Juk kiekvieni me-tai atneðë naujø iðbandymø, o kartusu naujovëmis teko áveikti ir nema-þai iððûkiø. Taèiau ástaigos bendruo-menei su viskuo pavyko susitvarkytiir ðtai – jau 20-àjá gimtadiená minivisi kartu. Tiesa, tiek pat, 20 metø,jam vadovauja ir pati Z. Lydekienë.

„Mokyklos-darþelio istorija su-sideda ið ðimtø maþyèiø istorijø,kurias raðë ir teberaðo buvæ ir esa-mi ugdytiniai, auklëtojai ir moky-tojai. 1989 metais buvo pastatytas140 vietø lopðelis-darþelis. Taèiaulaimë ðypsojosi neilgai. 1992 me-tais, sumaþëjus vaikø skaièiui, dau-guma grupiø uþdarytos. Tuometësvidurinës mokyklos direktorius Jo-nas Jatautas á laisvas patalpas kom-plektavo pradines klases. Darþelisprijungtas prie vidurinës mokyk-los. 1994 m. mokiniø skaièius di-

Tas vingiuotas kelias20-meèio link

Mokyklos–darþelio istorijosfragmentus paminëjo mokinukësGuoda ir Rugilë. Mergaitës sakë,kad ástaigoje ðiuo metu dirba 12mokytojø, 4 auklëtojos, yra logo-pedë, anglø kalbos mokytoja, so-cialinë pedagogë, veikia bibliote-ka. „Èia mus gera ir smagu moky-

dëjo, todël buvusiose darþelio pa-talpose pilnai ákurdinta pradinëmokykla. Vyko ástaigos reorgani-zacija. Ástaigai suteiktas mokyklos-darþelio statusas. Tais paèiais me-tais mokyklai-darþeliui vadovautipaskirta að.

Tapome atskira ðvietimo insti-tucija. Kûrëmës sunkiai, bet su di-deliu entuziazmu. Vaikø skaièiusvis didëjo, todël ásteigëme prieð-

mokyklinæ grupæ. Dël iðaugusiomokiniø skaièiaus 1996-aisiais ir2003-aisiais mokiniai mokësi dvie-jose pamainose. 2012-aisiais mo-kiniø skaièius vël maþëjo. Palietëetatø maþinimas. Tais paèiais me-tais mokyklai-darþeliui prijungtasÐyliø skyrius su dviem jungtinëmisklasëmis. Ðiuo metu mokykloje-darþelyje suformuotos dvi miðrausamþiaus grupës, viena prieðmokyk-linë grupë, sukomplektuotos pen-kios pradinës mokyklos klasës. Iðviso ástaigà lanko 155 ugdytiniai.Esame netipinë ástaiga, todël daugkà turime pritaikyti.

Mokyklos stenduose nuolat at-naujinami mokiniø laimëjimai, pa-dëkos, èia dirba kvalifikuoti, ates-tuoti pedagogai, ástaigos ugdytiniaidalyvauja ávairiuose tarptautiniuo-se projektuose. Kartu su miesteliobendruomene dalyvaujame ðventi-niuose renginiuose. Kasmet raðomimetraðèiai. Turime savo atributikà:emblemà, vëliavà, himnà. Mokiniaiásigijo uniformas, tëvø pagalba nu-pirkti rûbai choro dalyviams.

Ástaiga bus gyva tol, kol skam-bës mokinukø balsai, kol skambu-tis kvies á pamokas, kol pedagogaives ugdytinius þiniø klaidþiu keliu“,- mokyklos-darþelio 20-ties metøistorijà pristatë ástaigos direktorë.

Ástaigos gyvavimo 20-meèioðventë buvo kupina staigmenø netik þiûrovams, bet ir mokyklos-dar-þelio bendruomenei. Muzikiniuskûrinius atliko Sonata Vilèiauskie-në ir Dalia Svirskienë. Sveikinimoþodþius atsiuntë ir buvæ mokyk-los-darþelio bendruomenës nariai.Tàdien sugráþo ir du pirmosios mo-kyklos-darþelio laidos auklëtiniaiLaura Narkienë ir Leonas Galdi-kas. Dovanomis ir gëliø jûra mo-kyklos-darþelio bendruomenæ api-pylë kolegos, kaimynai ið Katyèiø,Ðyliø, Þemaièiø Naumiesèio, Ðilu-tës, Vainuto ir t. t. O kiek daugprasmingø þodþiø suskambëjo.Gerumas tiesiog sklandë ore.

Tàdien buvo atliktas ir Jadvy-gos Jaunienës sukurtas himnas. Áscenà bendrai dainai lipo ir visasmokyklos-darþelio kolektyvas.

Iðskirtiniaiapdovanojimai

20-meèio proga Þemaièiø Nau-miesèio mokyklos-darþelio dar-buotojams buvo áteiktos ir padë-kos, ávertinanèios iðskirtiná ir ið-ties sunkø jø darbà.

Ðilutës r. savivaldybës merasVytautas Laurinaitis áteikë Savival-dybës skirtà padëkà uþ aktyvià irprasmingà veiklà buriant bendruo-menæ bei tradicijø puoselëjimà di-rektorei Zofijai Lydekienei. Savi-valdybës Ðvietimo skyriaus vedë-jos Birutës Tekorienës padëkasáteikë vyr. specialistë Vida Nema-nienë. Taigi uþ iniciatyvumà, kû-rybiðkumà, mokëjimà sutelkti ben-druomenæ ir bendrø tikslø sieki-mà apdovanota pavaduotoja ugdy-mui Loreta Vilèiauskienë, taip patpadëkos áteiktos logopedei Geno-vaitei Mockienei, auklëtojoms Al-vyrai Kaulienei ir Milanai Maci-jauskaitei, mokytojoms Daivai Jo-kubaitienei, Ritai Judþentienei, Ni-jolei Zdanavièienei, Dalytei Inso-dienei ir Þanetai Danienei.

Mokyklos-darþelio direktorë Z.Lydekienë áteikë ypatingus padë-kos raðtu – þmonëms, ðioje ástaigo-je iðdirbusiems 20 metø. Taigi ap-dovanotos Ilona Milerienë, StasëNavardauskienë, Birutë Þymanèie-në, Nijolë Ramanauskienë, LoretaÐernienë, Alma Bartkienë, Egidi-jus Vingis.

O koks gimtadienis be ðventi-nio torto? Ðios ðventës reþisierei S.Vilèiauskienei ir mokytojai D.Svirskaitei atliekant dainà atveþtasdidþiulis 20-meèio tortas, pa-puoðtas fejerverkais.

Ðventinis ðurmulys dar ilgai ne-tilo. Mokyklos-darþelio direktorëir meras kieme pasodino Sibiro eg-lës sodinukà, o susirinkusieji ska-navo ðventiná tortà ir dalijosi prisi-minimais.

Þemaièiø Naumiesèio mokyklos-darþelio ugdytiniai direktorei Z. Lyde-kienei áteikë ypatingà dovanà.

Tàdien sveikinanèiøjø netrûko. Dovanas áteikë ir Þemaièiø Naumiesèiogimnazijos direktorius bei direktoriaus pavaduotoja.

Koks gimtadienis be torto? Dainà atliekant S. Vilèiauskienei ir D. Svirs-kaitei atveþtas didþiulis tortas.

Mokyklos-darþelio jubiliejumiatvyko pasidþiaugti ir pirmo-

sios laidos auklëtinis LeonasGaldikas.

Sveikintojos ið Ðyliø.

Bendrà dainà atliko visas ástaigos kolektyvas.

2014 m. lapkrièio 4 d., antradienis 9SITUACIJOS

Ðilutiðkiams þinoma ðokiø trenerë dalyvauja projekte„Ðok su manimi“

Dar visai neseniai buvo pristatyti projekto „Ðok su manimi“nauji dalyviai. Tarp dalyviø ðiemet pamatysite ir Ðilutës sporti-niø ðokiø klubo „Kubana“ treneræ Linà Diktanaitæ-Blusienæ.

Poros rungsis dël geriausio ðokëjo titulo. Ðiuo metu dalyviaijau intensyviai ruoðiasi gruodá eteryje startuosianèiam projektui,todël treniruotës jau kurá laikà – jø kasdienybë. Tad pakalbi-nome ir vienà ðio projekto dalyvæ Linà.

Lina Diktanaitë-Blusienë projekte ðoks su charizmatiðkuoju renginiøvedëju Remigiju Þiogu.

- Papasakokite apie save.- Esu diplomuota choreografë

ir sportiniø ðokiø trenerë, baigiauKlaipëdos universiteto Menø fa-kultetà, sportiniø ðokiø specialy-bæ. Taip pat esu daugkartinë pa-saulio ir Europos èempionë kartusu ansambliu „Þuvëdra”, kuriameðokau 7 metus. Pati pradëjau ðoktinuo 5 metukø ir visà gyvenimà gy-venu su ðokiu. Dabar su vyru Do-natu esame ákûræ savo ðokiø klubà„Kubana” Ðilutëje, kuris vienijadaugiau nei 100 ðokëjø. Tai yra mû-sø didþiausias noras ir svajonë –dirbti su vaikais ir suaugusiais, jau-èiame didelæ laimæ darydami tai,kà mëgstame labiausiai. Patys gy-vename Klaipëdoje, bet didþiàjàlaiko dalá praleidþiame Ðilutëje,kur dirbame nuo pietø iki vëlaus

vakaro. Bûtent ðokiai mus ir atve-dë á ðá mielà miestukà, kurá pami-lome ir kuris mus puikiai priëmë.Susipaþinome su nuoðirdþiais þmo-nëmis, kurie tapo mûsø draugais.

- Jûs dalyvausite projekte „Ðoksu manimi“, papasakokite plaèiauapie tai.

- Baigus ðokio karjerà „Þuvë-droje” atsirado daugiau laisvo lai-ko. Mes esame nuo maþens pripra-tæ judëti, siekti, nesustoti, todël no-rëjosi iðbandyti kaþkà naujo. Kaiptik atsirado pasiûlymas dalyvautilabai populiariame TV3 televizi-jos projekte „Ðok su manimi” irpasitarusi su vyru Donatu priëmiauðá pasiûlymà.

- Ðoksite su charizmatiðkuojurenginiø vedëju Remigijumi Þiogu.

- Taip. Tai suþinojusi labai ap-

sidþiaugiau. Puikiai þinojau, kadjo tikslas – nugalëti. Mes dësimevisas pastangas, kad pasirodytumekuo geriau ir labai lauksime palai-kymo ið visø ðoká mylinèiø þmo-niø.

- Kà jums reiðkia ðokis?- Ðokis – tai visas mûsø gyveni-

mas, jeigu patys neðokame, tai mo-kome kitus. Labai dþiaugiamës, kadsugebëjome ágyvendinti savo sva-jonæ suburti toká didelá ir, svarbiau-sia, draugiðkà ðokiø kolektyvà „Ku-bana”. Prie to labai prisidëjo ir muspalaikantys kolektyvo vaikø tëve-liai, kurie visada padeda, pataria,stengiasi dël klubo ir vaikø gero-vës.

- Ateities planai?- Plësti savo kolektyvà Ðilutëje,

siekti aukðtø rezultatø, perduoti su-kauptà patirtá ir þinias, suburti ðo-kiø mylëtojø bendruomenæ ir jojelinksmai gyventi.

- Ko palinkësite „Ðilokarèe-mos“ skaitytojams?

- Linkiu dþiaugtis, ðypsotis, pa-sitikëti savimi, nepasiduoti sunku-mams, nesustoti. Visas ðias savy-bes duoda ðokis.

Kalbëjosi LijanaJAGINTAVIÈIENË

Laikas keisti ratus

Nuo lapkrièio 1 dienos Lie-tuvoje draudþiama lengvaisiaisautomobiliais vaþinëti vasari-nëmis padangomis. Iki lapkri-èio 10 dienos pasikeisti pa-dangas ápareigoja ir Keliø eis-mo taisyklës. Ar patogu Ðilutë-je pasikeisti padangas negaið-tant daug laiko ir kokios yragalimybës jas ásigyti?

Saulius SODONIS

Galimybiø daugÐilutë, kaip ir bet kuris dides-

nis miestas, turi bemaþ visà infra-struktûrà – taip pat ir galimybessusiremontuoti automobilá, arba,kaip ðiuo atveju, pasikeisti auto-mobilio padangas. Tai galima pa-daryti ir didesniuose, ir maþesniuo-se autoservisuose. Jø lygis taip patlabai ávairus – nuo specializuotøiki bendrus remonto darbus atlie-kanèiø.

Nemaþai tokiø dirbtuviø yraásikûrusios didesniø ar maþesniø

„Jutos“ parduotuvës ir dirbtuvëlës darbuotojai (ið kairës): pardavëjaIreida Vaivadienë, meistras Egidijus Voveris ir V. Èësna.

garaþø vietoje. Ávairius automobi-lio remonto darbus galima atliktiÐilutës centre, vos uþ keliø þings-niø nuo vienos pagrindiniø –Gluosniø gatvës – dar sovietiniaislaikais buvusios vienos statybøbendrovës kieme. Tai didelë erd-vë, kuria ir pasinaudojo automobi-liø techninæ apþiûrà atliekanti ben-drovë.

DirbtuvëlësViename ið èia esanèiø garaþø

jau keletà metø darbuojasi padan-gø remonto meistras Sigitas. Jis dir-ba UAB „Lurenga“. Meistras uþsi-ima tik padangø remontu – tvarkoprakiurusias, keièia senas padan-gas naujomis. Jis sakë, kad anks-èiau jam padëdavo vienas darbuo-tojas, taèiau jo turëjo atsisakyti.Anot meistro, jis ir vienas spëja at-likti visus uþsakymus. Beje, galimaið anksto uþsiregistruoti, tuometskubanèiam nereikia laukti. Meist-ras padangas permontuoja greièiaunei per valandà.

Ðiose dirbtuvëse taip pat gali-ma ásigyti padangø. Tiesa, naudo-tø. Jas ðios ámonës darbuotojai par-siveþa ið Skandinavijos. Ten padan-

goms taikomi þymiai aukðtesni rei-kalavimai, todël skandinavai jaskiek padëvëjæ keièia naujomis. Lie-tuviams tokiø padangø uþtenkametams (o kai kada ir ilgiau). Pa-dangø kainos prasideda nuo 50 li-tø. Kiekvienu atveju yra galimybëpasirinkti.

Tame paèiame garaþø masyveyra ir automobiliø dirbtuvës„Þaibas“. Neðnekus dirbtuviømeistras Mindaugas sakë, kad jistaip pat montuoja bei remontuo-ja automobiliø ratus, atliekasmulkø vaþiuoklës remontà. Ðio-se dirbtuvëse yra remontuojamosbei montuojamos visø dydþiø pa-dangos. Todël èia ratus atveþa irûkininkai, kai reikia keisti trak-toriø padangas.

Viena seniausiøPatogioje vietoje – Geleþinke-

lio gatvëje – netoli vadinamosiosRamuèiø geleþinkelio pervaþosviename ið garaþø ásikûrusios „Do-ko“ vardu pavadintos dirbtuvës.Èia besidarbuojantis Darius sakë,kad dirbtuvëse lankosi jo seniklientai. „Doko“ dirbtuvëse jis dar-buojasi beveik deðimt metø. Klien-tai palieka savo automobilá meist-

rui, kad jis neskubëdamas galëtøkeisti padangas. Neturintieji jø –èia pat gali ásigyti. Parduodamospadangos yra naujos.

Daugiau besidarbuojantis Da-rius nenorëjo bûti trukdomas, juolabiau, kad tikisi netrukus iðsikeltiá kità, patogesnæ vietà, prie laidoji-mo namø Verdainëje, kur baigia-mos árengti kiek didesnës dirbtu-vës.

Didelës sistemos dalisÐalia Ðilutës turgaus septyne-

rius metus veikia didelio prekybostinklo „Juta“ parduotuvë. Joje yradaug automobiliø detaliø. Tarp jø

„Lurenga“ meistras Sigitas.

– ir naujutëlaièiø ávairiø firmø pa-dangø. Ðios parduotuvës vadovasVytautas Èësna sakë, kad jei pirkë-jai neranda norimos formos, dy-dþio ar raðto padangø, jau kità die-nà ji bus atveþta ið Kauno, pagrin-dinës ðios firmos atstovybës.

Èia pat esanèiose dirbtuvëlëseásigytos padangos gali bûti pakeis-tos. Dirbtuvëse taip pat remontuo-jamos prakiurusios ar klientø atsi-veþtos keisti padangos. Atliekamasir smulkus vaþiuoklës remontas, ga-li bûti keièiami tepalai. Maþiau-siai sugaið tie automobiliø savinin-kai, kurie dël remonto darbø susi-tars ið anksto.

2014 m. lapkrièio 4 d., antradienis 10

Petreliðkiai kaimynus stebina darbðtumu ir savoviðtø kreèiamomis staigmenomis

Dangiros ir Rolando ðeimos ûkis yra iðpuoselëtas ir atrodoitin graþiai bet kuriuo metø laiku – pavasará, kai tik skleidþiasipirmieji þiedai iðlindæ ið po sniego, vasarà, kai saulë, rudená –kai gamta pasidabina aukso drabuþiais, þiemà – kai viskàsukausto ðaltis, o þemë uþklojama balta sniego skara. Porospomëgis – bitininkystë ir naminiai paukðèiai.

Tad ðá kartà susipaþinkime su ðia miela ir darbðèia ðeima,kuri augina dvi dukreles ir gyvena Petreliø kaime (Saugø sen.).

Sudeikiø ðeima stengiasi visus darbus nudirbti drauge.

Atminimo popietë „Su Lietuva ðirdy gyvename“1988 m. liepos 30 d., sukvietus pirmàjá tremtiniø ir politiniø

kaliniø suvaþiavimà, buvo ákurtas Tremtinio klubas, kuris vë-liau tapo Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga (LPKTS).2014-aisiais minimas ðios sàjungos 25-metis. Tad ðia progaF.Bajoraièio vieðosios bibliotekos Kintø filialas surengë atmini-mo popietæ, kurios metu buvo pristatyta F. Bajoraièio vieðosiosbibliotekos parengta kilnojamoji fotodumentikos paroda „Vil-ties ir tikëjimo keliu: Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniøsàjungos Ðilutës filialo dvideðimtpenkmetis. 1989–2014“ beipagerbti ðios sàjungos Kintø seniûnijos tremtiniai.

LPKTS valdyba savo sveikini-me raðë: „Ne kiekviena organiza-cija sulaukia tokio graþaus jubilie-jaus, koká ðvenèia Lietuvos politi-niø kaliniø ir tremtiniø sàjunga, perketvirtá amþiaus iðsaugojusi, iðpuo-selëjusi, iðgryninusi savo gyvavimotikslus, siekius ir idëjas, sukûrusitvirtas tradicijas, subûrusi likimobrolius ir seseris“.

Renginys prasidëjo tylos minu-te, skirta atminti ir pagerbti ne tikKintø seniûnijos, bet ir visos Lietu-vos tremtinius, jau iðkeliavusiusAnapilin. Visgi dþiugu, kad popie-tëje dalyvavo, mielai savo mintimisir prisiminimais dalijosi Kintuosegyvenantys buvæ tremtiniai AngelëKaunienë, Stanislava Valaitienë,Zenonas Pivorius. Jie pasakojo apiesavo tremtyje praleistus metus, pa-tirtus vargus ir gráþimà namo, á të-

vynæ. Vëliau istorikas Rubenas Bu-kavickas skaitë praneðimà apietremties laikotarpá Kintø apylinkë-se. Lyginant su visos Lietuvos trem-ties mastu ið Kintø apylinkiø buvoiðtremta labai nedidelë dalis gyven-tojø. Apmaudu tik tai, kad didþiàjàdalá tremiamø ðeimø sudarë ðio krað-to senieji gyventojai – ðiðioniðkiai.Susirinkusiesiems istorikas pateikëádomiø faktø apie to laikotarpioþmoniø gyvenimà, tremties prieþas-tis. Pasirodo, apie tai, kad bus iðveþ-ti, gyventojai þinojo ið anksto, todëlspëdavo parduoti vertingesniusdaiktus, perraðyti ar padalyti turtà.Bûta atvejø, kad þmonës dar spëda-vo suraðyti skundà-protestà dël ið-trëmimo, deja, niekas á tai neatsi-þvelgdavo. Atvykus iðveþti ðeimas,visas jø turtas bûdavo suraðomas irávertintas, iðveþamas ir parduoda-

mas. Po tremties jie neberasdavonieko, kà buvo uþgyvenæ, todël dau-guma negráþo á buvusius namus, okûrë gyvenimà svetur. Taip, kaip irrenginyje dalyvavæ Lietuvos politi-niø kaliniø ir tremtiniø sàjungosKintø seniûnijos nariai – jie buvo

iðtremti ið kitø Lietuvos vietoviø irtik po tremties apsigyveno Kintuo-se. Kiekvienas jø iðgyveno skirtingàtremties laikotarpá, vieniems buvosunkiau, kitiems lengviau, taèiau vi-siems jiems buvo skaudu ir nepake-liama naðta tapo atskyrimas nuo na-

mø, nuo savo ðalies, nuo tëvynës.Meilë ir pagarba savo ðaliai – Lietu-vai – suteikë jiems stiprybës iðgy-venti ir sugráþti.

F. Bajoraièio VB Kintøfilialo vyr. bibliotekininkë Vaida

Nausëdaitë

Lijana JAGINTAVIÈIENË

Rado milþinàDar vasaros pabaigoje Sudeikiø

ðeima savo ûkyje rado kiauðiná mil-þinà. Viena ið jø laikomø paprastødedekliø viðtø padëjo 122 g sve-riantá kiauðiná. „Net kaimynamsparodëme, ir ðie nebuvo tokio di-delio kiauðinio matæ“, - pasakojoðeimininkai ir dþiaugësi savo na-miniø paukðèiø staigmena. Kiau-ðiná milþinà ðeima iðkepë ir draugesuvalgë.

Ðiuo metu ûkyje auga per 30viðtø: daniðkø, olandiðkø ir net pa-prastø kaimiðkø dedekliø. Daugu-ma jø vieneriø metø amþiaus ir de-da apie 80 gramø sverianèius kiau-ðinius.

Ið bûrio viðtø viena viðtelë ste-bina savo kiauðiniais, kuriø lukðtaiþalios spalvos. Iðvirus ðiø viðtøkiauðinus, jø lukðtø spalva nepa-kinta.

Ðeima nori tos viðtelës viðèiu-kø iðperinti. Tà lyg jau buvo beveikir padaræ, taèiau nekviesta vieðnia– lapë – viðèiukus iðpjovë. Daraugina ir perlines viðteles „Pem-perdas“, putpeles, kalakutus ir ba-landþius. Paukðèiais labiausiai rû-pinasi Rolandas. „Stengiuosi, kadnamiðkiai turëtø kuo pasigroþëti.Kas gali bûti geriau, kai atsikëlusryte girdi savo auginamø paukðèiøgagenimus, cypsëjimus?“, - kalbë-jo R. Sudeikis.

Ðeimininkai iðdavë, kad kiau-

ðinus stipruolius deda „Pemper-dos“. Dukra Greta visiems reko-menduoja per Velykas bûtent tøviðtø kiauðiniø ásigyti, mat juos itinsunku sudauþyti.

Balandþiai – mieliausipaukðèiai

R. Sudeikis neslëpë, kad labiau-siai jis þavisi balandþiø auginimu.Tai jo hobis. Vyras yra net Klaipë-dos sportiniø balandþiø klubo„Viesulas“ narys. Beveik deðimt

R. Sudeikis nuolat dalyvaujasportiniø paðto balandþiø

varþybose ir ðeimà dþiuginalaimëjimais.

Á varþybas, parodas vyrà daþnailydi þmona. Jie drauge sparnuo-èius treniruoja ir lesalà perka. Po-ra neslëpë, kad ir paukðèiams rei-kia kuo ávairesniø grûdø.

Uþsiima bitininkysteÐeimos galva Rolandas ðeimà

metø nuolatos dalyvauja ávairiosesportiniø paðto ba-landþiø varþybose.Jau jëgas iðbandë irtarptautinëse var-þybose. Ne kartàlaimëtos pirmosvietos.

Varþybos uþ-trunka ne vienà sa-vaitæ. Pavyzdþiui,balandþiai nuveþa-mi á Kaunà ið kurjie iðgabenami á ki-tas vietas, o ið jø jieturi sugráþti á na-mus. Bûna net de-ðimt etapø. Pasku-tiniame paukðtisturi áveikti apie800–900 kilomet-rø ir sëkmingai pa-siekti savo namus.„Á namus daug ne-gráþta. Negráþta ne-

geri paukðèiai, nes jie tiesiog neat-seka namø arba juos sudrasko kitipaukðèiai“, - teigë R. Sudeikis. Labiausiai Rolandà dþiugina balandþiai.

ir medumi aprûpina. Vyras prisi-mena, kad dar prieð trisdeðimt me-tø pats spieèiø sugavo. Nuo tada irdar labiau pamilo biteles. ÞmonaDangira ið vaðko savo rankomis netþvakeles pagamina.

Tikima, kad nepagarbiai kal-bant apie bites gali iðtikti nelaimë.Bitës galinèios kalbëti ir giedoti,jos giedanèios per didþiàsias ðven-tes, t. y. per lygiadienius ir saulëssolsticijas. Bitës suprantanèiosþmogaus kalbà, gerus þmones my-linèios, o blogø – nekenèianèios.Jos sugebanèios atspëti þmogausateitá. Tuo tiki ir petreliðkiai.

GYVENIMO BÛDAS. RENGINIAI

2014 m. lapkrièio 4 d., antradienis 119RENGINIAI 2014 m. lapkrièio 4 d., antradienis

Uþs. Nr. 1104-1

Kraðtovaizdis – þmoniø ir gamtos sukurtas turtasRambyno parko ribose gyvenanti ðeima ëmësi rekonstruoti gyvenamà

namà. Prieð ðimtà metø pastatytas raudonø plytø mûro pastatas nërasaugomas kaip architektûrinis paminklas, taèiau jis tapo neatsiejamaMaþosios Lietuvos kraðtovaizdþio komponento dalimi. Po rekonstrukci-jos, kokià yra sumanæ pastato savininkai, jis praras autentiðkà architektû-rinæ iðvaizdà, tad pakis ir per ðimtmeèius nusistovëjæs Maþosios Lietuvoskraðtovaizdis. Ði situacija nëra iðskirtinë – panaðiø dalykø vis dar pasitai-ko, nors parko teritorijoje gyvenantys þmonës pradeda suvokti tas verty-bes, kurias bûtina saugoti, ir tai, kad kraðtovaizdis yra visø mûsø turtas.

Saulius SODONIS

Rambyno parkas –unikaliam kraðtovaizdþiui

pabrëþtiRambyno regioninio parko di-

rektorë Diana Milaðauskienë yraatidþiai iðanalizavusi ádomø ir sa-vità kultûriniu bei gamtiniu poþiû-riu kraðtovaizdá, kuriam saugotiRambyno landðaftinio draustiniobazëje 1992 metais buvo ákurtasregioninis parkas. Tuo buvo sie-kiama iðsaugoti Nemuno þemupiokraðtovaizdá, kultûros vertybes beiðiø vietø gamtinæ ekosistemà.

Anot direktorës, vizualûs re-gionø bruoþai geriausiai atsisklei-dþia kaimiðkame vietoviø kraðto-vaizdyje. Mûsø valstybëje saugo-ma ne tik pati kultûros vertybë arvietovë, bet ir jos artimoji aplinka.Gyvà, istoriná kraðtovaizdá galimaiðsaugoti tik stiprinant tradicinesvietos bendruomenes, saugantnematerialøjá kultûros paveldà,

gaivinant senuosius verslus ir ama-tus. D. Milaðauskienës nuomone, tikautentiðkame, kultûriniame kraðto-vaizdyje gali bûti sëkmingai puoselë-jama gyvoji etninë kultûra.

Nuo 2001 metø, kai darbà pra-dëjo Rambyno regioninio parko di-rekcija, Rambyno apylinkiø kraðto-vaizdis pamaþu ëmë keistis á geràjàpusæ. Tai tapo ypaè akivaizdu nu-griovus bemaþ visus apleistus ir griû-vanèius þemës ûkio pastatus, rekul-tivavus gretimas paþeistas teritori-jas. Dël to pagraþëjo Ðereitlaukio irPempynës dvarvieèiø aplinka, panai-kinti apleistø gamybiniø pastatø li-kuèiai Bardinø, Opstainiø, Rau-dondvario kaimuose.

Kitas teigiamas pokytis – lankyto-jams pritaikytos parko archeologiniopaveldo vertybës: piliakalniai Vilkyð-kiø, Opstainiø ir Ðereitlaukio kaimuo-se bei legendinis Rambynas, nuo ku-rio atsiveria puiki Nemuno, Ragainësbei Tilþës panorama. Rambyno re-gioninio parko kraðtovaizdá pamaþugraþina atnaujinamos sodybos, o ypaè

pastatø stogai. Direktorë sakë, kaddaugelis þmoniø stogo dangai gera-noriðkai pasirenka bûdingà ðiam krað-tui molio èerpiø spalvà, keisdami lan-gus iðlaiko tradiciná langø sudalinimostiliø, apdailai renkasi kraðtui bûdin-gas statybines medþiagas.

D. Milaðauskienë dþiaugësi, kadsvarbiausi Rambyno regioninio par-ko gyvenvieèiø tinkuoti mûriniai irraudonplyèiai pastatai turi ðeiminin-kus, yra priþiûrimi, tad tikëtina, kadjie dar ilgai neiðnyks ið tradicinio kul-tûrinio kraðtovaizdþio. Tai ypaè pa-sakytina apie naujam gyvenimui pri-keltas senøjø kraðto mokyklø sody-bas Bardinuose, Ðereitlaukyje ir Vil-kyðkiuose, smukliø ir restoranø so-dybas Bitënuose, baþnyèias ir jø so-dybas Vilkyðkiuose.

Taip pat direktorë pastebëjo, kadðis parkas yra labai kompaktiðka irsàlyginai nedidelio ploto saugoma te-ritorija. Todël, jos nuomone, netoliRambyno prasidedanti vëjo jëgainiø

statyba Natkiðkiø, Lumpënø ir Pagë-giø seniûnijose kelia realø pavojø, nesjø atsiradimas artimoje parko aplin-koje gali neigiamai paveikti kraðto-vaizdá ir sukelti grësmæ parko biologi-nei ávairovei bei vietos gyventojams.

Ðias grësmes ji sieja su tuo, kadkeièiantis gyvenimo tempui ir vis la-biau plëtojantis ekonominiams san-tykiams, kuomet pagrindiniu vardik-liu tapo pelnas, vis maþiau dëmesioimama kreipti á aplinkà bei jos sau-gojimà. Daþna tokios veiklos pasek-më – besikeièiantis kraðtovaizdis.

Europos ðalys rûpinasisavastimi

Rûpintis savastimi pradëta 2000metais, kai viename Italijos miestø,Florencijoje, Europos Tarybos narëspasiraðë Europos kraðtovaizdþio kon-vencijà – tarptautinæ sutartá, kuriojeapibrëþta, kokià reikðmæ þmonëms tu-ri kraðtovaizdis. Taip pat konvencijo-je nurodyta, kà ir kaip reikëtø daryti

uþtikrinant ðaliø vystymàsi, maksi-maliai saugant gamtos ir þmoniø su-kurtà turtà – kraðtovaizdá, kad vyktønatûrali gyvenimo plëtra.

Lietuvos Parlamentas ðià kon-vencijà ratifikavo dar 2002 metø spa-lio 29 dienà. Tai ásipareigojimai, ku-riais mûsø ðalis prisiëmë saugoti ða-lies kraðtovaizdá bei spræsti su jo gali-mu kitimu kylanèias problemas. Ra-tifikuojant minëtàjà konvencijà taippat numatyta, kad savito mûsø ðaliesar atskirø regionø kraðtovaizdþio ið-saugojimas, jo tvarkymas ir formavi-mas tenkinant ekonominius, sociali-nius, kultûrinius ir estetinius visuo-menës poreikius, yra vienas svarbiau-siø mûsø valstybës tikslø, kurie nu-matyti Nacionalinëje darnaus vysty-mo strategijoje. Viena ið veiklos kryp-èiø – nukreipti valstybës vystymosiplëtrà á socialiai turtingesnæ aplinkà.Tam bûtinas glaudus ir geranorið-kas valdþios institucijø, ámoniø, ástai-gø, privataus kapitalo bei privaèiøasmenø bendradarbiavimas.

Europos kraðtovaizdþio kon-vencija pabrëþia prigimtines vieto-viø vertes, akcentuoja viso kraðto-vaizdþio vertingumà ir ypaè didelæþmogaus – stebëtojo ir veikëjo –reikðmæ. Kraðtovaizdþio vertë, ku-rià pripaþásta, áteisina þmonës – ben-druomenës, visuomenës, tautos –yra sudedamoji kraðtovaizdþio da-lis, nes nuo vertybiniø nuostatø pri-klauso tolimesnis jo likimas – ap-sauga, planavimas, tvarkymas, per-tvarkymas, atkûrimas.

Iki ðiø dienø likæ Ðereitlauko dvaro statiniai – savito Rambyno regioninioparko kraðtovaizdþio elementai.

Gerbiami rinkliavos uþ atliekø tvarkymàmokëtojai,

primename, kad iki 2014 metø rugsëjo 15 dienos rinkliavos mo-këtojai privalëjo sumokëti rinkliavà uþ 2014 metø tris ketvirèius. Ra-gintume visus mokëtojus suskubti sumokëti ámokas mokëjimo prane-ðime nurodytose ámokø priëmimo vietose. Ðiuo metu rengiami doku-mentai ir jau pradedami teisminiai senø skolø iðieðkojimo procesai,todël ypatingai praðome skolas sumokëti tuos rinkliavos mokëtojus,kurie nevykdë jokiø mokëjimø nuo rinkliavos ávedimo pradþios.

Praðytume visus, kurie negavo ar kitaip prarado rinkliavos Mokë-jimo praneðimus uþ 2014 metus, atvykti á Tauragës regiono atliekøtvarkymo centro padaliná Pagëgiuose (Jaunimo g. 6, II a.) ir mokë-jimo praneðimus atsiimti pas rinkliavos specialistà.

Primename, kad tøbûstø savininkai, kuriuose negyvenama arba ne-vykdoma jokia veikla ir nebuvo naudojama elektros energija ar jossunaudota ne daugiau kaip 180 kW per metus, turëtø pristatyti paþy-mà ið LESTO (elektros tinklai) apie elektros sunaudojimo kiekiusper kalendorinius metus.

Informacija rinkliavos mokëjimo klausimais teikiama telefonu 8441 54732. Informacijà apie visà Tauragës regiono atliekø tvarkymocentro veiklà, skelbimus, priimtus savivaldybës sprendimus ir kitasaktualias naujienas galite rasti internetiniame puslapyjewww.uabtratc.lt

UAB Tauragës regiono atliekø tvarkymo centras

Fotografe dirbusi pagëgiðkë ákopëá deðimtàjà deðimtá

Pagëgiðkiai, ypaè vyresnioamþiaus þmonës, paþásta ir pri-simena fotografæ Janinà Bu-dzinskienæ. Nors neseniai ji pa-sitiko savo devyniasdeðimtàjágimtadiená, tebëra linksma,draugiðka, mokanti bendrauti.

Stasys BIELSKIS

Raseiniø rajone, Girkalnyje, gi-musi ir augusi Janina buvo dar ma-þa, kai mirë jos tëvelis. Vienai ma-mai buvo sunku auginti tris vaikus,todël Janina buvo iðveþta pas tetà áKaunà. Ten ir uþaugo, baigë gim-nazijà.

„Mano tëvelis Pranciðkus buvomuzikantas, turëjo subûræs orkest-rà, kuriame ir pats grojo smuiku, -pasakojo J. Budzinskienë. – Mûsønamuose daþnai skambëdavo mu-zika, nes vykdavo repeticijos. Bet aðmuzikante netapau, muzikos mo-kyklos nebaigiau. Po gimnazijos pra-dëjau dirbti Kauno „Þemtiekime“,kur susipaþinau su savo bûsimuojuvyru Romualdu. Jis buvo geras fo-tografas, ir að ið jo iðmokau fotogra-fuoti bei daryti nuotraukas“.

Paklausta, kaip ið Kauno su sa-vo ðeima atsidûrë Pagëgiuose, J.Budzinskienë sakë, jog geri þmo-nës jos vyrui praneðë, kad jis yraáraðytas á sàraðus asmenø, kurie busiðtremti á Sibirà. Todël jam niekokito nebeliko, kaip tik bëgti ið Kau-no, slëptis. Abu atvaþiavo á Pagë-gius, apsigyveno vokieèiø, kuriebuvo emigravæ á Vokietijà, name.

no vyras tuo metu dirbo fotografuPanemunëje“.

„Prisimenu, ateidavo ðeðtadie-niais fotografuotis daug jaunø ka-reivëliø, nes anais laikais Pagëgiuo-se buvo karinis dalinys, - pasakojoJ. Budzinskienë. – Kadangi að mo-kykloje mokiausi vokieèiø ir pran-cûzø kalbø, rusiðkai su jais susikal-bëti bûdavo sunkoka. Bet vëliaupramokau ir rusø kalbà. Ateidavofotografuotis nemaþai merginø, ku-

rios mokëjo graþiai pozuot