TEISS SAMPRAT VAIROV

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

TEISS SAMPRAT VAIROV

Teiss kursinis darbas

Vadovas: doc. A.enaviius

Atliko: Vadybos ir ekonomikos fakulteto

VB 8/3 gr. studentas Kstutis Gailius

KAUNAS 1999

VADAS

Norint nagrinti teiss moksl, kaip ir kiekvien moksl, pirmiausia reikia isiaikinti, k mes nagrinsime, kadangi pastangos perprasti objekt, kurio reikm neinoma, yra bevaiss ir betiksls.

Taigi, kaip atsirado teis? P.Leonas Teiss enciklopedijos paskaitose mini sen graik padavim, kuriame Dzeusas pasiunts itin proting asmen Epimet, kuris turjo ems btybes apdalinti rankiais kovai dl bvio. Vienai btybei Epimetas davs atrius nagus, kitai didelius sparnus, dar kitai stiprius dantis. Taiau mogui jam pritrk dovan ir jis apdovanojs mog visuomens instinktu. Dl ios prieasties mogus tai nra kakokia atskira btyb, galinti gyventi savarankikai. Jis turi stipr prigimtin polink bti visuomens dalimi ir daniausiai suprantamas bei nagrinjamas kaip visuomens dalis. mogus be visuomens negali gyventi, kadangi bdamas atsiskyrs jis netenka savo prasms.

Norint suvokti teis reikia atsakyti tris klausimus: kuo teis skiriasi nuo grasinimais paremt sakym ir kuo su jais susijusi? Kuo teisin pareiga skiriasi nuo moralins prievols ir kuo su ja susijusi? Kas yra normos ir kokiu mastu teis sudaro normos? Daugelio mokslinink darb pagrindinis tikslas buvo aikiai ir neabejotinai atsakyti iuos klausimus. Buvo stengiamasi suformuluoti teiss apibrim, kadangi nors nemaai moni suprato teis, niekas nemokjo jos apibrti apibrti rib, kas yra teis, o kas ne. Toki situacij puikiai iliustruoja posakis Kai matau drambl, a galiu j atpainti, bet negaliu apibrti. Taigi, nors teisininkai ir puikiai imano teis, taiau ir joje yra dalyk, ryi, kuri jie iki galo nesupranta.

Kartais galima naudoti grynai verbalin apibrim, kuris paaikina odius, ireikdamas juos plaiai paplitusiomis ir visiems suprantamomis svokomis. Neaiks odiai apibriami nusakant j priklausym kokiai nors grupei bei taip pat parodant objekto iskirtines savybes, kurios j atskiria nuo grups. Pavyzdiui, dramblys yra keturkojis gyvnas, turintis dideles iltis, straubl ir uodeg. is apibrimo bdas yra pats paprasiausias, taiau jis tinka ne bet kokiems odiams paaikinti. Ar apibrimas bus tikslus priklauso nuo tam tikr slyg: apibriamas daiktas turi priklausyti didesnei grupei, kurios pobdis bt aikus. Teiss svokos atvilgiu is apibrimo bdas visikai netinka, kadangi nra tokios gerai inomos ir bendros kategorijos, kuri apimt teis. ia kategorija galt bti bendroji elgesio norm eima, taiau normos samprata taip pat reikalauja atskiro paaikinimo. Be io apibrimo bdo dar yra ir nemaai kit, taiau trys pagrindins problemos, slypinios klausime kas yra teis? reikalauja platesnio apibdinimo, kadangi jos yra labai skirtingos.

Teiss, kaip valstybs nustatyt ar sankcionuot, visiems privalom, formaliai apibrt, prireikus valstybs prievarta garantuojam, visuomenini santyki dalyvi elgesio taisykli sistemos, samprata ilg laik nekl didesni diskusij. Susiformavo poiris teis, kaip sustabarjusi udar visuomens sistemos dal. Bdama socialinis reikinys, teis dl tokio poirio prarado tiesiogin ry su mogumi, jo emocijomis, poreikiais. aidiantys smlio dje vaikai, dar nesuprantantys odi valstyb, statymas, teis, suvokia, kas yra teisinga ir kas ne, kad egzistuoja bendri didiajai pasaulio taut daugumai draudimai. Dl panai samprotavim, teiss tradicij, vairi teiss mokslo raidos krypi pasaulio teiss moksle susiformavo nemaai teiss samprat, gerokai besiskiriani nuo mums prastos.

Teiss samprata

Teiss svok apibrti stengiasi nemaai mokslinink, taiau galutins nuomons kol kas neprieinama. Taiau jei yra teiss svoka, tai turi bti ir jos turinys, kur reikt inagrinti norint geriau suprasti pai savok.

Protaujantis mogus gyvenime visada veikia turdamas tiksl ir jo siekdamas. Veikdamas savo tikslo link mogus laikosi tam tikr taisykli, kurios vadinamos normomis. Pagal tikslus normos yra labai skirtingos, taiau pagrinde jos skiriamos dvi grupes: technins normos (taisykls) ir etins normos.

Technin norma yra tokia taisykl, kuri nusako, kaip siekti tikslo, kad j pasiekti kuo efektyviau bei sulaukti geriausi rezultat. Kiekvienas darbas, kur atlieka mogus, yra apibrtas techninmis normomis, kurios pasako mogui, kaip jam geriausiai atlikti t darb. Kadangi mogaus darb (ir tiksl) yra be galo daug, todl ir technini norm yra labai daug.

Taiau siekdamas savo asmenini tiksl mogus susiduria su tokia problema, kaip tiksl prietaravimas kitiems tikslams, kadangi vieno mogaus tikslo siekimas trukdo kitam mogui siekti savo tikslo. Pavyzdiui ta paia prekybos vieta nori naudotis du prekeiviai, taiau abu joje tilpti negali, todl kakuris vienas i j savo tikslo pasiekti negali dl kito prekeivio tikslo vykdymo.

Atsiranda moni poreikis derinti tikslus, kadangi nors jie pagal Hobbes yra vienas kitam prieai, taiau jie taip pat yra vienos visuomens nariai. I to, kaip visuomenje isprendiamas skirting tiksl susidrimas galime sprsti apie moni veikimo paproius. Taisykls, kurios nustato moni gyvenimo vairi tiksl santykius, yra vadinamos etikos normomis (taisykls).

Technikos normos yra mogaus veikimo taisykls atskiriems tikslams vykdyti, o etikos normos yra taisykls, kurios padeda suderinti skirtingus moni tikslus. ios skirtingos taisykls nepakeiia vienos kit, jos tik papildo viena kit. Etikos normos riboja moni veiksmus vykdant technikos normas. Technikos normos kinta keiiantis atliekamam darbui, o tuo tarpu etikos normos visada galioja tos paios. Etikos normos skiriasi vairiais laikais ir vairiose vietose, taiau tuo paiu laiku toje paioje vietoje to paties mogaus veiklai galioja nekintanios etikos normos.

Technikos normas mogus gali vykdyti, taiau gali ir nevykdyti. Nesilaikydamas darbo atlikimo taisykli mogus paprasiausiai blogai atliks darb ir pakenks sau paiam. Etikos normos, kurios suderina vairi moni tiksl siekimus, yra privalomos. Jos privalomos dl paprastos prieasties: jei mons j nesilaikys, tai trukdys ne tik savo, bet ir savo kaimyn darbus, trukdys svetimiems tikslams. Visuomen, kurios pagrindu ir kuriamos etins normos, pasmerks poelg, prietaraujant toms normoms, o j nevykdytojas turs savo poelgi padarinius atitaisyti. Etikos normas reikalauja vykdyti visuomen, kurios nariais yra mons, todl jos ir privalomos kiekvienam konkreios visuomens nariui.

Technikos normos yra objektyvios gamtos reikiniai vyksta pagal tam tikrus dsnius, kuriems mogus technikos atvilgiu negali paprietarauti. O etikos norm turinys daniausiai yra subjektyvus: vienoks ar kitoks normos nevykdymas priklauso nuo mogaus sitikinim, tikybini pair, tautybs ir panaiai.

Akivaizdu, jog teis priklauso etikos normoms, taiau kas yra teis, jos turinys, dar neinome. Norint nustatyti reikini svok reikia nurodyti bendr visiems tos ries reikiniams poym ir poym, skiriant tos ries reikinius nuo kit reikini.

Teiss, kaip tautos kultros, samprata

i samprata grindiama mogaus socialumo ir jo kultros polinkiu. Kaip inoma, jau nuo senovs mons gyveno tam tikromis grupmis. Tai galima paaikinti vairiai: psichikos ypatybmis, darbo pasidalijimo galimybmis, kovos dl buvo buvimu. ie aikinimai turi vien bendr bruo gyvenant kartu su kitais individais mogaus protas tobulja. monms bendraujant tarpusavyje, kas yra neivengiama gyvenant grupse, socialiniam gyvenimui reikms gyja mogaus protas ir jo sielos gabumai.

Naujaisiais amiais (XVII a.) pairos, kad mogus be visuomens negali egzistuoti pirmasis m laikytis oland filosofas Hugo Grotius. Jis teig, jog mogus yra visuomens dalis (homo socius), turi palinkim gyvenim visuomenje (appetitus societatis) ir nori gyventi su panaiais save asmenimis.

Taiau yra ir kita mogaus prigimties teorija, kuri, kaip ir reikia tiktis, visikai prieinga pirmjai. Angl filosofas Hobbes tvirtina, kad mogus mogui yra mirtinas prieas vilkas (homus homini lupus est). Hobbeso manymu, kiekvienas mogus yra pasirengs ir priverstas kovoti su kitais monmis dl savo ilikimo.

Nepaisant, kad abi ios teorijos teigia prietaraujanius vien kitam dalykus, jos abi yra teisingos ir turi pagrind moni gyvenimo reikiniuose. Kiekvienas mogus stengiasi kuo ilgiau igyventi ir todl daro visk, kas padeda apsaugoti jo gyvyb ir vengia t dalyk, kurie sukelt jai pavoj. mons konkuruoja tarpusavyje, kadangi nordamas gyventi geriau vienas mogus turi priversti kit mog gyventi blogiau.

Pavyzdiui, du pirkliai, prekiaujantys tomis paiomis prekmis, tiesiogiai konkuruoja tarpusavyje ir, jei galt, imtsi bet koki priemoni konkurentui paalinti, sutrumpinti jo gyvenim tam, kad prailginti savj. Taip pat yra ir su dviem darbininkais, kokuruojaniais dl laisvos darbo vietos. Taiau iems darbininkams susijungus profesin sjung sudarius ma atskir visuomen, kurios dalimis jie yra, j prietaravimai dingsta ir jie stengiasi palaikyti vienas kit.

Taigi i pateikt pavyzdi matome, kad ir H.Grotiuso ir Hobbeso teorijos yra suderinamos realiame moni gyvenime. Kiekvienoje moni grupje yra ir savitarpio santaikos (vieningos visuomens) ir neapykatos pradmen. Atskiro mogaus elgesys visuomenje didele dalimi priklauso nuo to, kaip jis aukljamas, koki prad tobuljimas skatinamas, o koki slopinamas. Jeigu mogus bus tiklingai aukljamas norint sustiptinti jo neapykantos visuomenei ir atsiribojimo jausm, tai taps manomu dalyku. Jei bus lavinamas santaikos jausmas, mogus jausis ir laikys save visuomens dalimi.

Situacija, kai asmuo arba nori bti visuomens dalimi arba nori bti atsiskyrs nuo pilkos mass, priklauso nuo to, kokie yra moni santykiai toje konkreioje visuomenje. Visuomens santyki pobdis priklauso nuo toje visuomenje veikianios teiss. Vadinasi, norint nagrinti visuomens problemas, pirmiausia reikia gerai inoti toje visuomenje veikiani teis, bei suprasti teiss svok apskritai.

monms bendraujant atsiranda tam tikri poymiai, bdingi tik mstanioms btybms: sugebjimas sprsti naujas uduotis, kultrinis prisitaikymas, ini perdavimas, gebjimas sukurti universalius simbolius, kuriais ukoduot informacij suprast bet kuris, inantis t simboli reikm. Sugebjimas bendrauti universaliais simboliais laikomas pagrindine moni savybe.

Simboliai skirstomi referentinius yminius tam tikrus daiktus (lova, d, medis) ir ekspresinius sukelianius platesnes asociacijas (teisingumas, meil). moni gyvenimui itin didel tak turi ekspresiniai simboliai, turintys perkeltin prasm. Svarbiausi ekspresiniai simboliai kultros vertybs ymintys tam tikros moni visuomens idealus, susidariusius kaupiant ir perduodant patyrim. Bendros kultros vertybs ireikiamos normomis, kuriomis turi vadovautis visuomenei priklausantis mogus. Norma elgesio taisykl, kurios turi laikytis gerbiantis kultros vertybes mogus.

Teis, kaip tautos kultra tai tautos vertyb, ireikiama normomis. Teis nra ir negali bti kokio nors valdovo asmenins valios iraika, kadangi ji gimsta ir vystosi tautoje kartu su paia tauta. Tautos teiss negalima painti nepastant paios tautos poiri, politikos ir kalbos. Pasaulyje yra daug taut, turini savo kalbas, todl yra ir tiek daug teiss sistem. Urayta teis parodo tautos kultros atvaizd duotuoju laiko momentu, taiau skaitant uraytas teiss normas toji tauta jau bus toli paengusi priek, kaip ir jos teis. Tokia teis siejasi nebe su tauta, o tik su valstybs valdia.

iais teiginiais buvo bandoma pasiprieinti XVIIIXIX amiais paplitusiai teiss kodifikacijos (sugrupavimo ir uraymo) praktikai. Kodifikacija suteikia teisei formali struktr, teis tampa statymu, priklausaniu nuo statym leidjo valios.

Taiau susitemintos teiss patogumas skatino kodifikacij ir teiss atitrkim nuo visuomens. Kodifikuot teis atpainti labai paprasta tam nereikia nei susipainti su tautos kultra, tradicijomis, nei imokti jos kalb. Jei tam tikros normos buvo ileistos specialia tvarka ir valstybs pripaintos taisyklmis, u kuri paeidim numatomos sankcijos, galima tvirtai teigti, jog tai teiss norma. inias apie teis turi teisininkai, o kiti valstybs gyventojai ino tik tai, kad tokia teis yra bei kelet jos pagrindini norm.

Ivad, kad plaiai paplitusi teiss samprata yra menkai susijusi su realiu moni gyvenimu, pateikia E.Erlichas Teiss sociologijos pagrinduose. Pasak jo, egzistuoja spontanika, nepriklausanti nuo oficialiosios teiss visuomens socialin tvarka, susidaranti monms derinant savo individuali ir kolektyvin veikl. Visuomenje kyla konflikt, taiau dauguma j likviduojami nenaudojant oficialiosios teiss norm. Dauguma piliei, sprsdami ikilus konflikt, paprasiausiai pasirenka teising sprendim, kadangi kodifikuotos, nuo realaus gyvenimo atitrkusios teiss normos daniausiai netinka tikroms situacijoms.

Mint, jog teis kasdienin moni gyvenim siskverbs reikinys, neatskiriamas nuo paproi, tradicij, politikos palaiko vairios teiss teorijos. Daugelyje teiss form pabriama, kad nemanoma sukurti universalius standartus, tinkanius visiems gyvenimo atvejams, kuriais remiantis vienas nuostatas bt galima pavadinti blogomis, o kitas geromis. Kiekvien taut ir jos kultr reikia vertinti atskirai taikant savitus kriterijus, atsivelgiant jos raidos istorij. Teis tai nra statymai, tai yra realus mogikas reikinys. Suprantant teis, kaip tautos kultr, galima laikyti j veikiania efektyviai, jei ji atitinka dabartinius visuomens proius, tradicijas, poir.

Teiss, kaip lao jroje, samprata

Teiss lao jroje (teisinio pliuralizmo) samprata taip pat neigia dominuojant valstybs teiss vaidmen. iai teorijai pagrindus padjo prof. L.Petraickis ir P.Gurviius. Jie teig, jog moni santykiai yra grindiami daugeliu taisykli: sportini aidim, draug tarpusavio santyki ir kitomis. Kiekvienoje visuomenje, kuri save gali vadinti visuomene, yra randama teiss sistem. Teisinis pliuralizmas skelbia, kad toje paioje teritorijoje (visuomenje) gali egzistuoti keletas teiss sistem. mogaus poelgiams tiesiogins takos turi tiek teiss sistem, nuo kiek jis jauiasi priklausomas. Pavyzdiui, atvyks kit al mogus tampa priklausomas nuo jos teisins sistemos, taiau taip pat yra priklausomas nuo savo alies teisini norm, moralini, religini norm.

Teiss lao jroje samprata skatina susimstyti apie teisinio reguliavimo ribas. Ar verta ir iki kokio lygio valstybs teisei kitis visuomens nari asmeninius gyvenimus? Galbt teis tuo efektyvesn, kuo labiau ji pasitiki kitomis norm sistemomis, reguliuojaniomis moni tarpusavio santykius, reguliavimo tikslais ir metodais neprietaraujaniais valstybs gerovei, taikiam valstybs ir visuomens sambviui.

Teiss, kaip religijos, samprata

ioje sampratoje akcentuojamas teiss ir vienos i visuomenini norm sistemos religijos, santykis. iuolaikinje visuomenje religija yra labai asmenikas dalykas jei nori tiki, jei nenori, netiki. Pavelgus i alies susidaro spdis, jog religija yra kakur alia visuomens gyvenimo, juolab, kad daugelis teiss sistem religij tiesiogiai neatsivelgia.

Atskiram visuomens individui religija gali bti reikminga kaip asmeninis patyrimas, ekstazikas neinomos kilms jausmas, kur lydi nepaprasto netikrumo jausmas. Visuomen stengiasi riboti kulminacinius igyvenimus nukreipdama juos tam specialiai skirtas aplinkas: banyias, cerkves, klubus ir pan. Tokiose aplinkose susidaro religins bendruomens, atliekamos religins apeigos. Religija tampa atsaku esminius egzistencijos klausimus.

Religija ir teis egzistuoja nukreipdama religinius igyvenimus, ribodama religini aplink veikl, taiau i dviej reikini santykis turi ir kit pobd vadinamj pilietin religij. Politini institucij kuriami venti dokumentai (kaip, pavyzdiui, konstitucijos), tam tikr valstybs piliei iauktinimas pagrindiniai pilietins religijos poymiai. Ji sitvirtina tuomet, kai valstybins institucijos pradeda kurti ventum. Jis gali bti kuriamas esamai padiai garbinti arba skatinti socialines permainas. Sumaniai panaudota tikroji religija tampa pilietins religijos pagrindu. Teis taip pat gali tapti pilietins religijos pagrindu. Tok teiss virsm lemia kai kurie teisini bei religini struktr panaumai. Religij sudaro ideologija, psichologija, veiksmai, organizacijos ir normos. Panai teiss struktra dar labiau sustiprina spd, jog teis tai tam tikra religija. Dar ir dabar yra valstybi, kuri teisin sistem galima laikyti religine-teisine.

Senosios yd teiss, vidurami kanon teiss normos buvo ypatingos tuo, kad j vykdymas garantuojamas valstybs prievarta, nors paios normos yra religinio pobdio, ir tuo, kad jos sutapatina, kas yra nuodminga su tuo, kas yra nusikalstama. Kitaip sakant nuodminga veikla yra nusikalstama veikla ir turi bti baudiama valstybs turimomis priemonmis. Gyvos religins teiss pavyzdys musulmon teis, kur visuomens nari elges reglamentuoja nacionalin religija, kuri yra privaloma kiekvienam esaniam tos alies teritorijoje. Kiekvienas musulmonas dl savo kasdienini veiksm yra atsakingas prie diev. Religins-teisins normos reglamentuoja kulto veiksmus ir mogaus religines pareigas. Musulmon teiss normos reglamentuoja vis mogaus asmenin gyvenim, bausmes u j nesilaikym, civilinius-teisinius santykius ir dar daugiau individo veiklos sfer. Teisini norm vykdym utikrina ne tik valstybs sankcijos, bet ir religinio poveikio priemons. Norm paeidjas tai nusidjlis, kur nubaus Alachas, o jo atstovai bei valstyb tik vykdys dievo vali.

Nepaisant gausybs archaik form, islamo alyse asmenines teises, eimos santykius, paveldjim, dovanojim ir kitus veiksmus reguliuoja ariato normos. Daugelyje islamo ali galioja ariato baudiamoji teis. Pagrindin tokios teiss egzisavimo prieastis yra tai, kad musulmon teis suteikia monms bendruomns pojt. mons religinius idealus gyvendina kasdienybje, kartu sureikmindami monotonik egzistavim. Kitose pasaulio valstybse bendruomen arba prarado savo reikm visuomen tapo individualist klubu arba arba j pakeit kitokio tapatumo idjos. Teis pilietin religija pakeit religin teis. Ji pakilo vir religijos.

Teiss, kaip pilietins religijos normos pai religij laiko saugotinu visuomens idealu ir ima j globoti, taiau religin laisv negali bti absoliuti. Taiau ribojama ne sitikinim, o tiktai veiksm laisv. Religins laisvs rib reglamentavimas leidia mogui pasirinkti religij tik tada, kai jis sulaukia tam tikro amiaus, pasiekia brand. Taiau religiniai sitikinimai neatleidia nuo statym laikymosi, religini sitikinim negalima skleisti tarp vaik, jei to nenori vaik tvai arba globjai. Taip pat negalima organizuoti religini mokym, jei jie prietarauja statymui. Religins laisvs ribojimas laikomas btina valstybs gyvavimo slyga.

Teiss, kaip nepasiekiamos idjos, samprata

Teiss, kaip religijos, samprata artima teiss nepasiekiamos idjos sampratai. Ir vienoje ir kitoje teiss pobdis idealistinis, pirmuoju atveju teis saugo visuomens idealus, antruoju teis pati yra aminai siektinas idealas. Veikianiajai teisei priepastatoma idealioji teis, nes ji pasiekiama mogaus prigimtyje esaniu sugebjimu kritikuoti ir siekti teisingumo idealo.

Dar senovs Graikijoje buvo skiriami dalykai, laikomi teisingais dl statym reikalavimo ir dalykai laikomi teisingais i prigimties. Idealioji neraytoji teis graikams buvo auktesn u oficialiai veikiani. Romnai idealij teis vadino prigimtine teise.

Racionalizmas, iauktins proto viepatavim ir isilaisvinim i autoritet valdios, suteik prigimtins teiss teorijai kitok turin. Mokslininkai man, kad teiss teorija gali bti taip ivystyta, jog bt rasti visuomens gyvenimo dsniai, kaip kad buvo atrasti gamtos dsniai. Atrastaisiais teiss mokslo dsniais galima valdyti visuomen. Teiss dsniai gldi mogaus prigimtyje, prote, todl tvarkant visuomen prigimtin teis yra veikianiosios teiss pagrindas ir tobulumo kriterijus.

Teiss mokslo srityje nepavyko pasiekti toki rezultat kaip gamtos moksluose. Pagrindin to prieastis prigimtin teis yra socialinis mokslas, nagrinjantis moni santykius, todl jame praktikai negali bti joki pastovi dsni, kurie apibrt moni bendravimo formas. Iekant bendr monijos gyvavimo dsni mokslininkai atrado, kad individo gyvenimas yra komplikuotas ir painus. mogus yra sudtingas individas, jam nra joki aksiom. Buvo padaryta ivada, kad mogaus moralin prigimt veikia istorija, politika, kiti veiksniai, todl kiekvieno mogaus prigimtis yra vis kitokia. Prigimtins teiss teoretikai, kurdami teiss sistemas taip pat buvo veikiami vairi iorini veiksni, todl ir j prigimtins teiss teorijos skiriasi.

Didiosios Pranczijos revoliucijos prigimtins teiss idealus pabandius paversti statym oficialija teise paaikjo, kad asmens laisv taip nepasiekta. Teiss moksl tai paskatino atsivelgti visuomens gyvenimo istorijos nuoseklumus, tyrinti veikiani ir veikusij teis kartu.

Tuomet pasklido idja, kad mogus teiss svok supranta jau gims. Dl psichologijos, sociologijos mokslo, psichoanalizs takos pakito idealiosios teiss turinys, taiau teiss kaip neapiuopiamos idjos branduolys (moni prigimtyje egzistuojantis teisingumo jausmas) nepakito.

Teiss, kaip valstybs politikos, samprata

Visika idealiosios teiss sampratos priepriea yra teiss, kaip valstybs politikos, samprata. i samprata turi kelet atmain. Viena j teis, kaip klass valios iraika. i samprat pagrinds K.Marksas nekalbjo tiesiogiai apie teis, taiau jo apmstymuose galima iskirti tris pagrindinius dalykus istorin materializm, klasi kov, valstybs ir teiss nunykim. Ekonominiai veiksniai nulemia visuomens susiluoksniavim, smons lyg, idjas, ideologij, taip pat ir teis, t.y. teiss istorij lemia gamybini santyki raida.

Jei visuomen bt vienalyt, teis vystytsi harmoningai. Taiau harmonij griauna klasi konfliktai, kurie atsispindi ir teisje. Oficialiojoje teisje atsispindi ne visos visuomens, bet viepataujanios klass interesus ir vali. Buruazinje visuomenje tai kapitalist interesai. Proletariatas visuomens dauguma, kuri gali sukilti ir apginti savo interesus. Proletariato pergal panaikins nuosavyb ir visuomenje nebeliks klasi. Bt sukurta santvarka, kurioje nebt pasidalijimo tuos, kurie kuria taisykles, ir tuos, kurie turi j laikytis. ioji santvarka nebt teisin, taigi valstybs kaipo tokios sunykimas reikt ir teiss sunykim.

K.Markso teorija buvo analizuojama ir modifikuojama, kai kur j buvo stengiamasi gyvendinti. J analizavo ir keit F.Engelsas, kuris sukr valstybs evoliucinio vystymosi model, plaiai naudojam ir iandien. K.Markso teorij pltojo ir K.Reneris, kuris pritar, jog teis priklauso maai visuomens daliai, kurianiai statymus, taiau man, jog teis yra savarankika ir nekintanti. Dl to pasikeitus ekonomikai ar kitoms iorinms slygoms, nebtinai turi pasikeisti teis. Pasak K.Renerio, bandymai keisti ekonomik teiss pagalb bus bevaisiai, kadangi ekonomika vystosi teisei tik stebint i alies.

M.Vberis nurod kelias visuomens susiskirstymo prieastis: ekonomin, socialin ir politin. Klass nevienalyts ir savo viduje. M.Vberis ved statuso grups svok vienodo statuso grups nariai vertina vienokias vertybes, o kitokio statuso kitokias. Skirting status grupi nariai tarpusavyje bendrauja ribotai. Teisininkai tai statuso grup.

K.Markso teorijos ir j gyvendintojai suformavo skeptik nuomon apie pai teiss teorij. Mokymas apie klases, nuosavybs tak visuomens susisluoksniavimui, teiss evoliucionalum padar didel tak formuojant poir valstyb ir teis.

Teiss valstybs politikos sampratos atmaina yra teis svarbiausia socialins kontrols priemon. i teiss samprata susiformavo amerikiei teiss sociologijoje. Socialin kontrol tai priemons, utikrinanios visuomens funkcionavim pageidaujama linkme. ios kontrols tikslas utikrinti neapribojam individo inciatyvos vystymsi ir sutvarkyti individo iorin veikl taip, kad ji nekenkt kitiems individams likusiai visuomens daliai. Valstybs aspektu socialin kontrol gali bti suprantama kaip staig ir pareign, gyvendinani visuomens kontrols funkcijas, visuma. ia sistem sudaro formalios (oficialios) ir neformalios (neoficialios) staigos. Formalios priklausanios valstybei, neformalios visuomenins organizacijos, autoritetai, eimos aplinka. Tokiu bdu socialin kontrol utikrinama visais manomais bdais. Pagrindinis kontrols pagrindas teis, nes ji kyla i socialini, ekonomini ir politini visuomens struktr. Taiau socialinei kontrolei vien teiss nepakanka.

Amerikiei teiss sociologijoje vartojama ne valstybs, o socialins sistemos svoka. Socialin sistema yra plati svoka, apimanti vis visuomenin organizacij. Juo labiau atskiras individas yra integruotas grup, juo labiau j veikia bendros tos grups vertybs, tuo jis greiiau paklsta statymams. Teis nra svetima ar atitrkusi nuo visuomens, pagrindin jos funkcija yra harmonijos visuomenje utikrinimas, kuriai pritaria dauguma visuomens nari.

Net ir ms modernioje visuomenje atsitinka, kad pareignas pilieiui tiesiogiai liepia k nors padaryti: sustabdyti automobil, parodyti dokumentus ir pan. ios individualios kontrols priemones papildo bendros valstybs nurodytos formos, kurios nra adresuotos (skirtos) konkretiems asmenims ir j nevardija, bei nenurodo konkretaus veiksmo, kur reikia atlikti. Bendrosiose formose nurodomas bendri elgesio nurodymai, taiau jeigu konkretus asmuo nesilaiko i nurodym, valstybs (tiksliau, jos pareign) pareiga yra pareikalauti individo paklusti normoms, o jam prieinantis bausti. Jei bausmei pritaria dauguma tos visuomens, kurios teisinei sistemai priklausantis individas nusieng teiss normoms, bausm gali bti vykdyta. Prieingu atveju, jei dauguma piliei prieinasi bausms vykdymui, tai reikia, jog bendruomenje galiojanti teis yra visikai jai netinkama ir turi bti pakeista.

Teiss, kaip to, k daro teismai, samprata

i samprat taip pat ivyst amerikieiai. Jos pagrindas skeptikumas teiss mokslo atvilgiu. Teiss teorijoje manipuliuojama svokomis, kurios nesuprantamos paprastiems monms, bei teiss praktikams. Todl teiss mokslui vertt remtis praktika, o ne teiss filosofija. Teis turt bti labiau empirika paremta praktikomis situacijomis. Empirikumo bandoma iekoti teissaugos organ, pirmiausia teism, praktiniame darbe. vairs teismai labai skirtingai taiko teiss normas, todl i tikrj teise galima taikyti tai, k jie daro, kokius priima sprendimus ir nuosprendius.

Realus idealios teiss gyvendinimas neegzistuoja, kadangi visuomenje yra per daug moni, kuriems parankiau nesilaikyti teiss norm. Teis yra visuomet neaiki ir neapibrta ir tas neapibrtumas yra natralus jos bruoas. Ji tokia yra dl to, kad visuomenje gyvena labai skirtingi mons, kuri santykiai yra labai vairs, o gyvenimas nuolat keiiasi. Tik lanksti teis gali susidoroti su nuolat ikylaniomis naujomis problemomis, todl teiss neapibrtumas yra vertinga jos savyb. Teism darb veikia vairs subjektyvs veiksmai, todl verta nagrinti teisj asmenini psichologini savybi, ekonomini, politini veiksni tak teism sprendimams.

IVADOS

Kai kurios i apvelgt teiss samprat skaitytojui yra priimtinesns, kitos atstumianios, taiau tai vlgi priklauso nuo skaitytojo tautybs, religini sitikinim ir nuo asmenini psichologini savybi. Reformuojant teiss sistem Lietuvoje buvo padaryta klaid, todl daugelio moni poiris teis iuo metu yra neigiamas ir dl to nesilaikoma teisini norm. Dabartinis vaizdas tikriausiai bt kitoks, jei Nepriklausomybs atkrimo pradioje bt pasirinkta moderni teiss sistema ar bent jau ymiai pakeista paveldta klass valios iraikos teiss samprata. Teis Lietuvoje bt galima suvokti kitaip kaip susiformavusi tautoje, valstybs sankcionuot ar btin valstybei funkcionuoti visuomenini santyki dalyvi elgesio taisykli visuma, kurios funkcionuot pritariant daugumai alies gyventoj ir bt garantuotos valstybs sankcijomis.

LITERATRA

1. Rta Bakeviien. Teis kas tai? Kelios teiss sampratos // Teis. 1996. T30. p.15-28

2. Herbert L.A.Hart. Teiss samprata. V.: Pradai, 1997. 473p.

3. Petras Leonas. Teiss enciklopedijos paskaitos. V.: Pozicija, 1995. 264p.

PAGE 5