Teises teorijaTeiss teorija ir jos objektas.Teiss teorija skirta apmstyti visuomens socialinius procesus atsivelgiant mogaus teisi saugos poreikius, be to, jai tenka teorikai pagrsti pagrindinius t proces teisinio reguliavimo principus ir kryptis, o svarbiausia, visa tai performuoti teiss samprat, bendr visiems teiss mokslams. Tik inodami kas yra teis, galsime inoti, kokie turi bti statymai, kad juos galtume laikyti teisiniais. Paintis su teiss teorija, kaip su kiekvienu kitu mokslu, prasideda nuo mokslo objekto nustatymo, t.y. isiaikinimo, koki tikrovs srit, kokiu poiriu ir kokiais metodais tas mokslas tyrinja. Teiss teorija pirmiausia siekia painti, kas yra teis, kodl mons sukuria tok j elges socializuojant rank kaip teis, kas lemia jo pobd ir turinio permainas, kodl vairiose epochose ir vairiose tautose jis vis kitoks, kaip teis turt bti pltojama, kad pajgt konkreioje tautoje konkreiu laiku utikrinti asmens saugum, socialin santarv ir socialin stabilum.Tai bendriausi teiss teorijos klausimai, kurie bendrais bruoais apibria tolimiausias teiss teorijos interes ribas. Atsakym iuos klausimus tenka iekoti besikeiianiuose moni interesuose ir t interes kuriamose moni santykiuose. Dl ios prieasties teiss teorija yra vienas i visuomens moksl. Teiss teorijos objektas, siejamas su teiss tikslais, gali bti apibriamas taip: teiss teorija tai mokslas, tiriantis moni interesus siekiant nustatyti tok moni tarpusavio elges, kad jis garantuot norminiu poiriu vienod t interes apsaug ir gyvendinim. Teiss teorijos objektas teiss literatroje danai painiojamas su jos tikslais, nurodant, kad teiss teorijos objekt sudaro teiss atsiradimo, pltros ir funkcionavimo dsningumai Teiss teorijos dalyk sudaro teiss ir valstybs santykiai, teiss ir valstybs reikiniai ir svokos, kurie leidia painti teis ir valstybs esm, turin bei formas. Teiss teorija apima teisins santvarkos ir teiss gyvendinim, teistvark ir teistum, teiss sistem ir teiss formas.

Teiss teorijos vieta teiss moksl sistemoje: taiss teorijos funkcijos.Teis, bdama moni santyki reguliatorius, yra daugialypis reikinys. Todl ji tiriama vairi teiss moksl:vieni teiss mokslai j tiria bendruoju poiriu, aikindamiesi, kas yra teis apskritai, koks jos santykis su moni interesais, kaip ir dl ko ji keiiasi. Kiti teiss mokslai j tiria kaip konkrei visuomenini santyki reguliavimo technik. Abu ie teiss tyrimo lygiai vadinami bendru vardu teiss mokslas, arba jurisprudencija. Taiau kiekvienas ipltotas mokslas yra diferencijuotas. I jurisprudencijos diferenciacijos randasi akiniai teiss mokslai. Teiss moksl sistemoje teiss teorija isiskiria kaip savarankika mokslo ini aka. Ji vadovauja kitiems teiss mokslams, orientuoja juos ir turi metodologin reikm. Teiss teorija apibendrina, sintetina ir sistemina akini teiss moksl ivadas. Jos parama teiss mokslams tampa bendrja teiss moksl metodologija. Jos parama teiss mokslams reikiasi tokiais aspektais. Teiss teorija apibendrina akini teiss moksl rezultatus, teiss samprata pagrindia bendr vertybin teisinio reguliavimo krypt. ito ji pasiekia tyrindama konkreioje visuomenje konkreiu metu esamus mogaus teisi apsaugos poreikius ir j gyvendinimo galimybes, visa tai performuluoja atitinkam teiss samprat, kuri ir tampa vis akini teiss moksl bendruoju metodologiniu pagrindu.akini teiss moksl integracij teiss teorija vykdo tikslindama, pltodama teiss svok aparat. Paintin (analitin) funkcij teiss teorija vykdo tirdama visuomenje vykstanius socialinius procesus, siekdama suvokti, kaip ir kokiomis priemonmis tie procesai turt bti reguliuojami, kad kuo veiksmingiau bt apsaugomos ir gyvendinamos mogaus teiss. Tai darydama teiss teorija aikinasi, koks yra priimam statym poveikio visuomeniniams santykiams veiksmingumas. Konstruktyvioji (prognostin) funkcija yra paintins funkcijos tsinys. Remdamasi atlikta teisinio reguliavimo veiksmingumo analize, teiss teorija formuluoja naujas teisines idjas, teiss normas ir metodus, padeda numatyti socialins tvarkos pltojimo tendencijas. 3. Teiss teorijos metodologija.Teiss teorijos metodas tai sistema bd ir priemoni, kuriais teiss teorija tiria socialini interes transformavimosi teisin tvark veiksnius ir slygas. Metodas tai terminas, reikiantis painimo arba tyrimo keli, kaip ir kokiu bdu tas objektas tiriamas. 1) Filosofinis teiss painimo metodas tai toks sisteminio painimo metodas, kuris reikalauja painti dal tarpininkaujant visumai, t.y. siekia atskleisti teiss specifik nustatant teiss viet mogaus teisi apsaugos ir gyvendinimo priemoni sistemoje. Sisteminis (filosofinis) metodas dl savo konkreios formos yra dialektinis istorinis metodas. Jis padeda suvokti teis kaip dinamik ir su visa socialine tikrove susijus reikin. Raidos arba evoliucijos idja. Siekiant visapusiko teiss painimo, teis reikia irti kaip istorin reikin, t.y. kaip atsirandani, besikeiiani, nuolat netapai paiai sau. Teiss esm istorikai susiklostanti. Teis pastovi tik tuo, kad ji visuomenin tvarka. Tiesos konkretumas. Kiekviena mokslin tiesa visada esti istorika ir dl to konkreti, t.y. ilieka tiesa tik atvilgiu ia ir dabar egzistuojani fakt ir aplinkybi, kuriais remiantis ji buvo nustatyta. Tiesos konkretumas tai ne jos jutimikumas, o vienareikmikas apibrtumas. Tiesos konkretumas ne jutimin, o login (proto) kategorija, bdinga ne konkreiam faktui, o fakt sistemai. Mokslins analizs visapusikumas. Tai reikalavimas, kad teis, jos raida bt tiriamos visapusikai, t.y. atsivelgiant sveik su kitais tos epochos socialiniais reikiniais, j raida ir poreikiais: kaip tie reikiniai inspiruoja teis, lemia jos pobd, kokios yra alies konkretaus meto galimybs ja pasinaudoti, j taikyti, kaip teis grtamuoju ryiu veikia tuos reikinius. Analizs teorikumas. Siekiant visapusikai painti teis, reikia remtis ne tik jutimine, stebtojo patirtimi, bet ir abstrakiu, teoriniu mstymu, galiniu pakilti vir tiriamo reikinio detali, atsitiktini savybi ir itaip pasiekti gilumines (esmines) teiss savybes (laisv, lygyb), nes jos, nebdamos teiss paviriuje, tiesiogiai neprieinamos jutiminiam stebjimui ar empiriniam mstymui.Visi minti sisteminio istorinio metodo poymiai sudaro sistem: jie egzistuoja kaip tikslo ir jo pasiekimo priemoni vienov. Tiesos konkretumas yra io metodo siekiamasis tikslas, o visi kiti jo poymiai priemons siekti tiesos konkretumo.2) Sociologinis metodas (stebjimas, anketavimas, interviu, eksperimentas, statistinis tyrimas ir kt.) padeda aprayti kylanius konkreius sunkumus kuriant statymus, garantuojant teiss priemonmis mogaus teisi saug, visuomens socialin stabilum. iuo metodu teiss teorija siekia patikrinti, kiek teiss samprata atitinka konkreios alies teisin tvark, taip pat teisinio reguliavimo teisin ir socialin veiksmingum: ar konkreti teiss norma ir visa teisin sistema pasiekia savo tikslus. Sociologiniu metodu yra utikrinamas grtamasis teiss ryys, jos pasitikrinimas gyvenimu ir kartu paios teiss atsinaujinimas laiku, prisitaikymas prie konkrei mogaus teisi apsaugos poreiki. Sociologinio metodo gaut duomen pagrindu formuojasi naujos teiss idjos, jas teiskra paveria naujomis teiss normomis (statymais), o ios virsta teisiniais santykiais, sociologinis metodas padeda teiss tapsmui nuolat suktis savo autentikuoju ratu suvienyti to proceso pabaig ir pradi, kad teis neturt pabaigos, t.y. nevirst udara sistema. Be sociologinio metodo teiss prarast ry su socialine tikrove. Sociologinis metodas nereikalingas arba maai reikalingas tik tai teisinei sistemai, kuri remiasi etatistine (normatyvistine) teiss samprata. 3) Dogmatinis teiss metodas tai logins procedros, skirtos tyrinti teis kaip norminio pobdio reikin. Tai ne teiss pltojimo, o teiss statins bsenos fiksavimo, jos vidinio tvarkymo, loginio tobulinimo metodas siekiant pirmiausia tenkinti techninius teiss gyvendinimo poreikius. Tai teiss sistemos egzistavimo form tobulinimo metodas. 4) Istorinis teiss painimo metodas gali bti suprantamas kaip tikslesnio teiss norm prasms suvokimo priemon. Kiekvienas statymas yra istorikai nulemtas praeities ir todl gali bti teisingai suprastas tik istorijai tarpininkaujant. 5) Kritikos metodas tai bdas vertinti, kaip teis (teisinis reguliavimas) tenkina tam tikro meto mogaus teisi saugos poreikius, nes istorija tai savo tiksl siekianio mogaus veikla. Konstruktyvios kritikos metodas susideda i trij stadij (dali): 1) galiojanios teiss kritikos ir neigimo; 2) teiss idealizavimo (geidiamos teiss vizijos krimo konstruktyvios kritikos); ir 3) silymo priemoni ir bd kaip geidiamos teiss vizij paversti galiojania teise ir praktiniu moni elgesiu. Plaiai teiss mokslas naudojasi lyginamuoju metodu, kuris, gretindamas vairi ali arba toje paioje alyje vairiais istorijos etapais egzistavusias teiss sistemas, teiss institutus, j praktik, padeda atsirasti naujiems poiriams, idjoms; i tyrim pagrindu formuojasi net naujos teiss mokslo disciplinos (lyginamoji teis). Turiningj ir formalij logini metod derinimas leidia teiss teorijai visapusikai painti teis ir jos ryius su visuomene bei valstybe.

4. Termino teis daugiareikmikumas. Pats teiss terminas nra vienareikmis: turime mogaus teis, prigimtin teis, objektin teis (teiss norm sistem), pozityvij teis (sukurt valstybs), subjektin teis (pareig vykdymu konkretaus asmens susikurt leistin elges).- mogaus teis:Tai viena i fundamentaliausi monijos civilizacijos koncepcij, kuri vaidino ir dabar tebevaidina vien i faktori formuojani visuomens vaidmen. Ji klasifikuojama:a) Pradins teiss mogui teis priklauso nuo gimimo, taiau i prigimties mons nra lygs, skiriasi j lytis, amius ir t.t. Svarbiausia mogaus teis teis gyvenim.b) mogaus laisv visuomenje i laisv garantuoja mogaus nelieiamum iki teismo nuosprendio. mogus teis asmenin gyvenim ir laik konfidencialum bei kt. teises. c) Ekonomins moni teiss svarbiausia ios grups teis bti savininku, t.y. teis valdyti, naudotis ir tvarkyti savo turt. ios teiss leidia mogui laisvai pasirinkti darbo viet, profesij, taip pat draudia prievartin darb. Taip pat svarbu paminti nekaltumo prezumpcij: mogus yra nekaltas tol, kol jo kalt nerodoma. - Pozityvioji teis:Pozityvioji teis sukuriama moni ir tvirtinta raytinmis normomis, yra norminiuose aktuose. Skiriami 4 pozityviosios teiss raidos laipsniai: a) Stipriojo teis kitados i teis buvo pritaikyti iki civilizacinei tvarkai ir paproiams, buvo stabilizuojantis veiksnys, stabd chaotik savival ir utikrino bendruomens gyvavim ir stiprjim.b) Kumio teis buvo pirmais civilizacijos formavimosi ir raidos etapais feodalinse ir Azijos teokratinse visuomense. Dominuojanios gos buvo valdia ir religin ideologija. Tai privilegij luomin teis, kurioje formuojasi teisingumo, kalts pradai ir procesins formos. c) Valdios teis pozityvin teise laikomos visos pasaulietins valdios normos. Joje taip pat reikiasi viepataujanios jgos, kuri tikslas panaudoti statymus savo interesams patenkinti. Idstytos statymuose pozityvins teiss normos yra bendros, visuotins, formaliai apibrtos ir tokiu bdu nustatoma grieta formali tvarka. Demokratinio reimo slygomis pozityvioji valdios teis gali bti demokratinio turinio. d) Pilietins visuomens teis tai aukiausia raidos stadija ir suartjimas su prigimtine teise. Pozityvioji teis turi padti gyvendinti prigimtines mogaus teises. - Subjektin ir objektyvioji teis. Teis tai ne vien teiss normos, esanios statymuose ir kituose altiniuose, bet ir fizini bei juridini asmen subjektins teiss, j teisin galia. Kai kalbama apie teiss normas, tai teiss suprantama objektyviuoju poiriu (objektyvioji teis). Subjektins teiss altinis yra objektyvioji teis. Objektyvij teis reikia suvokti kaip teiss subjekt teisi visum, galimo j elgesio arba laisvs mast, leidiant veikti savo interesais. Ji yra tik santykikai nepriklausoma nuo moni, nes mons tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja kuriant teis. Subjektin teis priklauso j turiniajam, taiau ji taip pat priklauso santykikai, nes bet kurioje valstybje mons gali naudotis savo teismis ne ribotai, o taip, kad nepadaryt alos kitiems, visuomenei ir valstybei. Be subjektins teiss negali bti gyvendinamos bendrosios teiss normos. Subjektini teisi turin sudaro asmens teiss ir laisvs, raytos konstitucijoje. Objektyvioji teis yra teiss norm sistema. Subjektin teis yra subjekt (piliei, organizacij) turim teisi sistema. Subjektin teis utikrina asmens laisv, galimyb veikti savo labui, gauti materialij ir dvasini grybi, imtis iniciatyvos. Subjektin teis yra tvirtinta teiss normose, t.y. objektyviojoje teisje. alyse, kur sprendiamj vaidmen vaidina precedent teis, objektyvioji ir subjektin teis formuojasi tuo paiu metu. Ten, kur valstyb aktyviai kuria statymus ir pagrindinis teiss altinis yra norminis teiss aktas, pirmesn yra objektyvioji teis. Tik ityrus, kaip naudojamasi subjektinmis teismis ir kaip vykdomos teisins pareigos, galima kalbti apie teisingum ir teistum. Subjektin ir objektin teiss sudaro teiss vertingum. Utikrina nuosavybs teis, laisv versl, galimyb naudotis materialiosiomis ir dvasinmis grybmis.5. Teis kaip subjektini teisi ir pareig vienov.i j sveika dar nra subjektin teis, o tik pretenzija toki teis, nes reikalavimas pagarbos dar tra tik paprastas individo egoizmo demonstravimas visuomenei ir dl to gali bti suprastas kaip agresyvi individo pretenzija. Kad toks tarimas nekilt reikia, kad savo reikalavim individas legalizuot visuomenje. Kiti individai turt j pripainti, kad jiems bt ne tik privalu, bet ir naudinga t reikalavim vykdyti. Taigi reikalaudamas i kt., kad gerbt jo pretenzijas, asmuo privalo pats sipareigoti pareigai, kito analogikoms pretenzijoms. Btent i sipareigojim asmuo ir legalizuoja savo reikalavim pagarbos jo interesui. I ia iplaukia ir pradins teiss apibrimas: teis reikalavimas pagarbos ir sipareigojimas pagarbai; Filosofinmis kategorijomis: teis tai egoizmo ir altruizmo vienov. Teisiniais terminais kalbant: teis tai teisi ir pareig vienov. i vienov reikia, jog individas negali legaliai apsaugoti savo teisi substrato kitaip, kaip tik gerbdamas kito asmens toki pat teis. sipareigojimas pagarbai kyla ne i paprasto altruizmo, o i meils savo paties interesui, t.y. egoizmui. Altruizmas tada pasidaro btinu keliu egoizm. i neatskiriama egoizmo (subjektins teiss) ir altruizmo (pareigos) vienov kaip tik ir liudija prietaring ir dl to dinamik teiss prigimt. Tas prietaringumas ireikiamas ir E. Trubeckojaus teiss apibrimu: Teis tai visuma norm, suteikiani asmeniui laisv ir kartu j apribojani. Nra joki neatmetam teisi. Kiekvienas atsisakydamas sipareigojimo pagrindu kito atvilgiu kartu atsisako savo subjektini teisi. Subjektin atskirta nuo pareigos virsta privilegija, o pareiga be teiss inaudojimu. Teisi ir pareig vienov apsaugo individ nuo pavergimo visuomenei, o visuomen nuo atskiro individo agresijos. Dl vidinio prietaringumo prigimtini teisi neino privilegij nes ji neino reikalavimo pagarbos bei sipareigojimo pagarbai, nelaidia vienam individui gyvendinti savo teises kito individo teisi siaurinimo sskaita. Todl privilegija gali bti tik pozityviosios teiss kategorija, nes j suteikti gali tik savivaliaujanti valstyb. Jeigu privilegija atsiranda i statym leidjo savivals, tai ji gali bti gyvendinama tik jga. Todl esant privilegijoms, prievartos poveikis visuomenei didja, esant teisi ir pareig vienovei maja. Tai rodo, jog itaip suprantama teis yra prigimtin, ne valstybs nustatyta; ji kyla i pai individ abipusiai suinteresuot pastang utikrinti savo teisi saugum bei pltr. itoks teiss apibrimas ireikia tik demokratins valstybs teis ir todl neturi istorinio universalumo. Istorijos poiriu universalesn teiss definicija bt ta, kuri valstybs kuriam teis irim tik kaip tam tikr teisi ir pareig santyk, istorikai evoliucionavus nuo teisi ir pareig disproporcijos prie teisi ir pareig pusiausvyros.

8. Teiss esm aikinani teorij diferenciacija pagal poir teiss turin.1) Teiss samprat diferenciacija pagal teiss kildinim i intereso garantuoto jgos persvara.Teis atsiranda i visuomens, mogaus teisi apsaugos poreiki. Tik nuo visuomens kitimo keiiasi vaizdiniai apie pai teis. Pagal tai kaip socialin interes paversti teise, visos pairos gali bti apibendrintos kaip prievartos ir kompromiso teorijos. a)Liudvigo Gumploviiaus prievartos teorija.Prievartos teorij ipltojo austr teisininkas L. Gumploviius. Jis vieosios valdios kilm aikina tuo, kad vienos gentys ukariauja ir pavergia kitas gentis, savo interesus paveria ukariautj elgesio taisykle. Prievartos dka visuomenje nusistovi tvarka, knijusi pon ir verg, turting ir varg skirtingas padtis vienas kito atvilgiu. i grupi interesai knijami kaip vienos grups intereso slopinimas kitos naudai. Grubi jgos prievarta yra valstybs ir teiss altinis. Jga eina visada priekyje. Teis sunorminta nelygyb. itoks vienos socialins grups viepatavimas kitai pagimdo prot smurtu nustatyti tvark, kuri virsta teise. Tokia teiss samprata buvo bdinga ankstyvosios raidos stadijoms. Valstyb ir teis priemons viepataujanios socialins grups saviems interesams gyvendinti. ioje teorijoje tai, kad teis ivedama i prievarta garantuoto intereso. Teis tai tam tikros socialins grups interesas, paverstas elgesio taisykle ir utikrintas prievarta. Tik tas interesas gali virsti tvarka, kuris paremtas jga. b) Marksistin teiss samprata. Bendra Engelso ir Markso mintis teis irima kaip reikin, slygot ir apsprst ekonomini veiksni. Teis tai viepataujanios klass valia, kuri slygoja j turtas. Teis tai prievartin tvarka, i aukiausios valdios ieinantis statymas. Toks poiris grindiamas tuo, kad mogus i prigimties yra blogas, egoistas. is mogaus netobulumas yra istorinis, nulemtas socialins ekonomins aplinkos. Tam teis ir atsiranda, kad reguliuot iorin blogo mogaus elges ir tuo j socializuot. mogaus bloga prigimtis yra palaikoma inaudotojikos aplinkos, kuri sukr vergovin vienov, kapitalizmas. Istorin teiss misija apvalyti mog nuo blogio. Prievarta garantuojamas privalomas elgesys. Atskiras pilietis neturi teiss nepaklusti statymams nei dl savo sitikinim, nei dl pilietinio nepaklusnumo. Marksizmui nepriimtina nuostata, kad prigimtin teis yra viresn u moni sukurtus statymus. Teis yra politikai ir ekonomikai viepataujanios klass interesas, paverstas visai visuomenei privaloma elgesio taisykle. Marksizmas teiss teorij aikino iki II ojo pasaulinio karo. Tai, kad marksizmas nepakankamas iuolaikinei visuomenei rodo, jog nra toki doktrin, kurios tikt visiems laikams (iskyrus ventj rat).c) Realistin teiss teorija.Panaia marksizmui linkme jo vokiei teisininkas R. von Jringas Interes jurisprudencija (realistin teiss samprata). Teis kilo i tautos dvasios. Teis atranda taip kaip atsiranda kalba. Sprendiant teiss kilms klausim Jringas pirm viet kl tikslin mogaus savimon, o pai teis kildino i moni intereso ir kov dl intereso. Savo teorij Jringas vadino realistine arba interes jurisprudencija. Teiss tikslas apsaugoti mogaus laisv. Teis susideda i dviej struktrini element: intereso ir jo apsaugos. Teis juridikai apsaugotas interesas. Teiss realum Jringas aikino kaip asmens kovos dl savo subjektyvi teisi rezultat. Pasak Jringo, mogus teises isikovoja. Visi didieji teiss pokyiai pasaulyje (vergov, baudiavos panaikinimas it t.t.) buvo ikovoti amius trukusioje kovoje. Atitinkamai Jringas naujj laik istorij suskirst tris etapus:1) Kova dl sins laisv (reformacija);2) Kova dl politins laisvs (kova su absoliutine monarchija XVII a.);3) Kova dl ekonomins laisvs (deklaruojam laisv paversti realia).Teis pasak Jringo dorovs ris. Ypa vertingos jo pairos objektyviosios ir subjektyviosios teiss santyk. Realistinei teiss sampratai bdinga:- Teis nagrinjama glaudioje sveikoje su kintaniais moni interesais, santykiais, pastariesiems kintant kinta ir teis.- Autentikas teiss egzistavimo bdas tai nuolatin individo kova dl subjektyvi teisi.- Pabriama teiss ir valstybs vienyb. Bet valstyb tik tuias garsas. Tik valdia taikanti normas, daro j tuo, kuo ji yra ir kuo ji turi bti. Jringas neskirst teiss prigimtin pozityvi. Jam teis tai tik pozityvioji (valstybs sukurta). Jringas rmsi teisinio pozityvizmo metodologija.- Struktros poiriu teis aikinama kaip teisi ir pareig vienov. iuo pagrindu gali formuotis pilietin visuomen. 2) Teiss teorijos grindianios teiss esm prieing interes kompromisu:a) Visuomenins sutarties teorija.i teiss teorija teis kildina i moni interes, bet kitaip aikina t interes virtimo elgesio taisykle bd. Teiss kilm ji grindia taip pat ir santarve. Teis ir valstyb atsiranda ne i prievartos, ne i individualios kovos, o i btinybs derinti prieingus moni interesus. Teis tada yra prieingo intereso kompromisas pavirts bendro elgesio taisykle. Prievarta gali padti alims susitarti ir saugoti sutartimi nustatyt socialin tvark. Prievartai ia teikiamas antraeilis vaidmuo. Teisins valstybs vaidmuo siejamas su socialiniu kompromisu. ias pairas antikoje propagavo Epikras, vliau Ciceronas, XVI a. lietuvis Volanas taip pat T. Hobsas, D. Lokas, .. Ruso. XIX a. pab. XX a. pradioje visuotins sutarties teiss teorija konkretizavo socialdemokratai Epikras mok, kad asmuo turi patenkinti visus savo geidulius. Didiausia mogaus gerov yra laim, sielos ramyb, prie kurios prieinama tiktai per smagumus, kaip priemonmis nuo nepatenkinamo geidulio. Teiss pradia yra visai natrali: ji gim gyventoj sutartimi nedaryti vienas kitam skriaud. Teis, anot epikrinink, nra kokios nors auktesns idjos knijimas. Atvirkiai, teisingumas, anot j, yra reliatyvus dalykas, kuris priklauso nuo veikianios teiss, kuri savo ruotu turi atitikti vietos ir laiko slygas... Ruso teorija apie visuomenin sutart sako, kad mons praj t tak kur klitys, kurios prigimtinje padtyje naikina moni egzistencij, savo atsparumu veikia kiekvieno individo jgas, kurias jis gali panaudoti itoje padtyje savisaugos tikslui. Tada i primityvi padtis negalt isilaikyti ir moni gimin t,. jis nepakeist savo gyvenimo bdo. mons negali kitaip padidinti savo jgas, kaip tik susijung ir sutelk tas jgas, kurias turi. Bet jungiantis sjungas kyla klausimas, kaip bti nepriklausomu tuo paiu metu esant ir sjungoje. ios problemos sprendimas yra tas, kad reikia surasti sjung, kuri gina vis visuomen, taiau tuo pat metu kiekvienas narys yra nepriklausomas. ios problemos sprendim pateikia .. Ruso savo veikale Contra social. Nurodyto kontrakto (visuomenins sutarties) slygos pagal jo prigimt yra taip specialiai nustatytos, kad maiausias j pakeitimas daryt jas tuias, bereikmes. Nors jos niekad nebuvo formaliai ireiktos, taiau jos yra vis tos paios, inomos, tad jei sutartis yra paeista, tai kiekvienas turi grti savo pirmykt padt, pirmyktes teises ir atgauti savo prigimtin laisv, neteks netikros laisvs dl kurios buvo atsisaks nuo jos. Kiekvienas sutikdamas su sutartimi jai atsiduoda pilnumoje, taiau kiekvienas narys atsidavs sutariai nenori bloginti padties nes visiems bus vienodos slygos. Kadangi atsidavimas yra visikas, tai ir susijungimas yra visikas, toks, koks gali bti, ir po to joks bendrininkas neturi k daugiau duoti visumai. I ios citatos suprantama, kad susijungimas ir atsidavimas yra visikas, ir toks atsidavimas ir susijungimas gali padti isaugoti monijos egzistencij. Visuomenins sutarties esm yra tokia: Kiekvienas ms perleidia savo asmen ir savo gali visuotins galios aukiausiam valdymui; gauname kiekvien nar, kaip neatskiriam viso dal.b) Solidarumo arba socialini funkcij teorija (Diurheimas, L. Diugi).Diugi teig, kad mons, susaistyti tarpusavyje solidarumo idja. Tokio bendravimo ir naudos forma suformuoja solidarumo norm vir visko kas suprieina mones. Solidarumas tai nuolatinis socialini interes derinimas. Toks derinimas galimas todl. Kad yra dvejopas solidarumas. - Solidarumas pagal interes panaum;- Solidarumas pagal darbo panaum skirtingi moni poreikiai gali bti gyvendinami keiiantis abipusmis paslaugomis);Solidarumas seka i nepakankamumo paiam sau. Juo visuomen sudtingesn, tuo ji struktralizmuotesn. Solidarumo norma nra konkretus statymas, kuriame ji bt forminta, o yra metodologinis principas. Atskiros teisins normos yra tiek reikmingos, kirk jos atitinka solidarumo normas. Diugi man, kad teis, kol ji reikia socialin kompromis, nra valstybs nustatoma. Todl statym leidjas nekuria teiss normas, o jas konstatuoja. Solidarumo imperatyvai, pasak Diugi, atitinka ias asmens laisves:- laisvas profesijos pasirinkimas;- odio sins, sutari ir susivienijimo laisv, vis lygyb prie statymus.Solidarumui gyvendinti Diugi reikalavo socialins valstybs, nes valstybs pareiga utikrinti socialin solidarum. Solidarumo palaikymo principas, yra tas, kad valstyb globot invalidus ir senelius, garantuot teis darb, teising atlyginim. Valstyb gali naudoti prievart solidarumui palaikyti. Jei valstyb ima riboti asmens teises, tai ji tas teises turi riboti visiems vienodai. Diugi kr naujos sistemos model kur klasi kova turjo priversti bendradarbiauti, kad socialin revoliucija netapt vieninteliu bdu isprsti socialinius prietaravimus. Tokioje politinje sistemoje turi bti proporcingai atstovaujamos profesins sjungos, politins partijos. Turime viening sistem esant daugeliui partij. Diugi formuluotoje teiss sampratoje pagrindas tas, kad teis turi remtis moni solidarumu. Tai buvo radikalus liberalistini samprat vedimas. Apibendrinant galima konstatuoti, kad visoms teorijoms bendra tai, kad jos teis iri kaip interes, paverst elgesio taisyklmis, o skiriasi tik silomomis priemonmis. Vieniems tokia priemon kompromisas, kitiems prievarta.

9. Teiss samprat vairov pagal poir teiss form.Teiss esms neisemia jos apibdinimas tik teiss turiniu. Reikia suvokti teiss isireikimo iorinius pavidalus ( k siknija socialiniai interesai, garantuojami valstybs prievartos ar kompromiso) grtama prie trij teiss ontologini lygmen; idjos, normos, visuomeniniai santykiai. Remiantis iais lygmenimis visos teiss sampratos gali bti klasifikuojamos tris pagrindines idjines kryptis: aksiologin, normatyvistin ir sociologin. a) Aksiologin teorija. Ji aikina teis pagal teiss idjas (teologin, psichologin, prigimtins teiss teorij). ios teiss teorijos siekia suvokti, kokia teis turi bti formuojant idealios teiss model, ioje kryptyje visuomeniniai santykiai ir normos tra tik teisini idj siknijimas. Teiss esm norma nustatyta per teiss idj. Siekiama sukurti ne kokia teis yra, o kokia turi bti. Teisiniai santykiai yra tik teisini idj siknijimas. Taiau kiekviena i i idj t idjin prad supranta skirtingai. Teologai Dievo valia siknijusi mogaus prigimtyje. Bendra visoms ios krypties teorijoms yra tai, kad jos idj vertybin prad laiko svarbiausiu teiss striktros elementu, aikinaniu teiss esm. I ios krypties svarbiausia yra prigimtins teiss teorija, ji buvo ikelta jau senovs Graikijoje.iandien prigimtins teiss teorija sudaro iuolaikins demokratins teiss idjin pagrind. Jos populiarumo yra tai, jog ji orientuota paiame moguje slypinias savybes. Pagal i teorij mons pripastami lygs i prigimties, turi neatimamas teises. i prigimtin teis yra bendra visiems monms ir egzistuoja kaip legalumo ir teisingumo kriterijus, todl valstyb privalo gerbti ir saugoti prigimtines moni teises. Prigimtins teiss teorija buvo tvirtinta Amerikos nepriklausomybs deklaracijoje ir Pranczijos mogaus ir piliei teisi deklaracijoje. Prigimtins teiss teorija artima sociologinei, nes teikia mogaus primat prie valstyb. Taip pat viena i labiausiai paplitusi aksiologins krypties teorij yra psichologin teorija. i teorija paplito XX a. pradioje. Psichologins teorijos pradininku laikomas L. Petraickis. Jis tyrindamas teis teig, kad empirinis mokslas turi du bties tipus fizin ir dvasin. Teis, kaip vienas i ios bties reikini, priklauso dvasiniam tipui ir reikiasi kaip imperatyviniai atributyviniai moni igyvenimai. moni elgesys gali bti laisvas ir priklausomas. Vidin valios priklausomum, moni elges L. Petraickis vadina etiniu suvokimu. Jo esm sudaro iskirtiniai jausmai, kurie igyvenami kaip vidiniai laisvs trukdymai ir kurie skatina mog bet kokiam elgesiui. Normos, kaip draudimai ir paliepimai yra tik atspindys i igyvenim. Psichologin teorija etine pareig iskiria ir kaip dorovin pareig. Jeigu pareiga etikos sampratoje susijusi su kitu mogumi, tai i pareig smoningai tvirtina kaip jam priklausani ir jis, t.y. tas mogus su kuriuo susijusi pareiga, turi teis reikalauti, kad pareiga bt atlikta. Bet jeigu pareiga nepriklauso, tai jo reikalavimas i pareig atlikimo yra neteistas. Juridiniai santykiai tarp dviej subjekt, susijusi pareigomis, kur vienas i subjekt turi teis reikalauti atlikti ias pareigas, o kitas turi pareig vykdyti iuos reikalavimus tai, pagal psichologin teorij, yra teisini santyki esm.L. Petraickis skirsto teis autonomin ir pozityvij. Autonomin teis sukuria igyvenimus, atsiradusius i vidins sins balso. Pozityvin teis atsiranda tuomet, kai ji pagrsta kitu autoritetu ir normatyviniu aktu. Intuityviai teisei charakteringa individuali laisv ir besikeiiantis skirtingumas. Pozityvi teis sugeba kurti juridinius nurodymus, privalomus visiems teiss subjektams. L. Petraickis pagrindia, kad teis atlieka skirstomj ir organizuojamj visuomenin funkcij. Skirstomosios funkcijos turinys pasireikia tuo, kad teisin mintis skirsto materialines vertybes tarp individ ir j sjung, ji taip pat suteikia pilieiams idealias grybes: asmens nelieiamyb, sins ir odio laisv. Teiss organizuojamosios funkcijos esm yra teiss subjektams suteikta vykdomoji teis.Teiss pagrindas iose teorijose yra teisin idja, nors i teorij idjinis pagrindas labai skirtingas. b) Normatyvistin (etatistin) kryptis (pozityvistinis normatyvizmas, institucinis pozityvizmas, normatyvizmas).ios krypties teorijos teikia pirmenyb kitam teiss lygmeniui, t.y. teiss normoms. ia normos yra teiss pagrindas, jos esminis elementas. Idjos yra norm itakos, o visuomeniniai santykiai, sureguliuoti teise, yra teiss norm veikimo rezultatas. ios teorijos vairiai aikina teiss prigimt, taiau jos visos pripasta teiss normos prioritet. i teiss samprata yra subjektyvistin, kuri teigia, kad valstybs valia teiskroje nra saistoma jokiomis nuo valstybs nepriklausomomis vertybmis, kad asmens subjektins teiss yra ne kiek asmens kultrinio aktyvumo rezultatas, kiek valdios suteikiamos malons. Vienas pagrindini normatyvizmo poymi teiss tapatinimas su statymu, viskas, k nustato valdia -teis. ia nra teiss problemos, yra tik statymo problema, ia kiekvienas statymas teisinis. statymus kuria valstyb, todl viskas k valstyb sukuria, kaip privalomo elgesio taisykl yra teista ir teisinga. Teistumas ir teisingumas ia ta pati svoka. Teis visikai perkeliama valstyb sfer, ji atsiduria alia visuomens, pavirsta formali straipsni, paragraf agregat, skirt valstybs aparato komandoms apiforminti. is teiss ir visuomens iskyrimas yra pagrindin normatyvistinio etatizmo yda. ios pairos, dl teiss tapatinimo su normomis yra vadinamos pozityvistinmis. i tendencija XIX a. antros puss Anglijos pozityvizmo tsa. ios krypties vienas rykiausi atstov austr teisininkas Hansas Kelzenas grynosios teiss teorija. Jis ia siekia pltoti grynj teis (teis kaip moni elgesio norminimo technika, atskiriant j nuo socialini interes). Jis band pritaikyti teiss analizei formalios logikos principus, band sukurti subordinacijos principus. Teis prasideda nuo bendros normos egzistavimo. Teis kuriama nuo bendro artjant prie konkretaus. i samprata dav pagrindus totalitarinei, autoritarinei santvarkai.c)Sociologin teiss kryptis.i pair teiss esm kryptis, apibrdama teis, pirmenyb teikia tiems socialiniams interesams, kurie pasireikia konkreiuose (buitiniuose) moni santykiuose. Teis ne tai kas urayta teiss norm aktuose, o tai kas nusistovjo moni santyki praktikoje. Vakar Europos teiss sociologizavimas prasidjo XX a. E. Erlicho darbuose. Teiss teorija, jo turt bti nagrinjama kartu su kitais socialiniais reikiniais. Teiss pradmenys yra kildinami ne i statym, o i paios visuomens. Taigi, norint painti teis, reikia nagrinti teiss pasireikimus gyvenime ir vairius visuomeninius santykius reglamentuojanius dokumentus (sutartyse, teisiniuose sprendimuose), pai teis reikia suprasti ne kaip abstraki norm sistem, bet kaip gyv tvark, kaip rinkin konkrei teisini santyki. Teis ufiksuota statymuose ir teiss susiklosiusi praktikoje skiriasi. Vis sfer visuomeniniai santykiai pamau susiveda teiss normas. Be valstybs nustatyt teisini norm, dar kiekviena organizacija turi nustatyt savo tvark. statymas tik tada virsta teiss norma, kai jis bna realiai taikomas visuomenje ir j takojantis. E. Erlichas teig, kad statymas tik tada virsta teiss norma, kai bna patvirtintas praktikoje.Pasak jo, statym leidjas nesukuria naujos elgesio normos, o tik j atranda ir j fiksuoja savo sprendimuose. i kryptis sako, kad pirma atsiranda faktiniai santykiai, o paskui teiss normos. Gyvoji teis ivedama i reali santyki, besiformuojanios normos negali bti nefunkcionalios. Teis ia netapatinama su statymu, todl jos samprata neapribojama statym tekstais. Ta teis, kuri ireikta statymais ir ta, kuri formuojasi praktikoje gali nesutapti.Amerikoje i samprat formavo G. Poundas. ioje teiss sampratoje pirmenyb teikiama patiems teisiniams santykiams (treias ontologinis lygmuo). Kiti socialins teiss altiniai irgi aikina, kad teis ne bendra elgesio taisykl, o konkrets teism sprendimai. i teorija gerai dera su pastangomis silpninti valstybs direktyvin vaidmen, apriboti valstybs kiimsi ekonomik. Ji gerai dera su visuomenje egzistuojaniu pliuralizmu, gyvenimo vairovs neisemiamumu, su valdi padalijimu, ji pagrindia teism vaidmen ginant moni teises (teismas pirmiau tarnauja ne valstybs valdiai, o visuomenei). ia slypi demokratinis, autoritarinis pradas. ia slypi ir tam tikri pavojai: jei nerandama proting pliuralizmo decentralizacijos rib, tai visuomen, besiremianti tokia santvarka, gali bti lengvai dezorganizuota. Socialin teiss teorija ir j atitinkanti visuomens santvarka reikalauja, kad bt auktas politinis ir kultrinis lygis, kuris sumaint piktnaudiavimo slygas.10. Teiss socialin paskirtis. Teiss samprata apima ne tik teiss altinius, struktr, principus, bet ir jos socialin paskirt bei funkcijas, kuriomis teis tiesiogiai siprasmina visuomenje kaip socialinio elgesio reguliatorius. Teiss socialin paskirtis tai tas tikslas, kuriam teis kuriama ir dl kurio ji egzistuoja. Todl atskleisti teiss socialin paskirt tai atsakyti klausim, kodl atsiranda ir egzistuoja teis. Teis tiesiogiai atsiranda i moni bendravimo ir todl ji skirta valdyti atsivelgiant vis moni lygyb ir j laims siek. Tiesiogin jos priederm organizuotai, vienodo veiksmingumo priemonmis saugoti vis visuomens nari teises ir lemti j gyvendinim. Teiss socialin paskirtis yra istorinis reikinys, ji keiiasi priklausomai nuo teiss sampratos pokyi ir j lemianios moni socialins, ekonomins bties permain: besikeiianios visuomens socialins struktros ir socialini jg santykio. Jeigu remsims teisiniu etatizmu, tai teiss socialin paskirtis tvirtinti valstybs ir u jos stovinios ekonomikai ir politikai vyraujanios moni grups (klass) vali, o jeigu vadovausims pilietine teiss samprata, tai teiss paskirtis apsaugoti vis visuomens nari pagrindines teises ir laisves vienodai veiksmingomis priemonmis. Atitinkamai teiss socialin paskirtis istorikai perjo dvi pagrindines raidos stadijas: klasin ir bendranacionalin (demokratin). Pirmosios stadijos teis buvo kuriama utikrinti (saugoti) ne visos visuomens, o tik politikai ir ekonomikai vyraujani socialini grupi interesus, atitinkamai slopinant kitas socialines grupes. Tokios paskirties teis tai privilegij ir prievoli prieprieos teis. Antrajai stadijai (ji pradjo formuotis po II pasaulinio karo) bdinga tai, kad teis jau turi organizuotu bdu saugoti ne vienos, o vis socialini grupi teises, lemti j gyvendinim, derinti prieingus interesus ir itaip palaikyti visuomenje socialin santarv bei rimt. Tokios orientacijos teis siekia socializuoti moni santykius, grsti juos ne jga, o abipuse nauda, lygiateisikumu, bendradarbiavimu. ia siekiama, kad kiekvienas galt dalyvauti lygiaveriuose mainuose, laisvai pltoti savo asmenyb, tiktis savo teisi saugos ir tais atvejais, kai pats dl objektyvi prieasi nebepajgia pareig vykdymu usitikrinti minimalios savo teisi saugos.i teiss socialins paskirties raida tai teiss paangos raida. Teiss paanga yra taip pat reikalinga visuomenei kaip ir technikos, mokslo, ekonomikos paanga, nes ji rodo mogaus socialjim, monikjim stiprjant gebjim gyventi santarvje, naudotis savo teismis nevarant artimo teisi. 11. mogaus teisi samprata. mogaus teisi leistino ribojimo atvejai.Prigimtins teiss skiriasi priklausomai nuo objekto, t.y. t vertybi, kurias jos turi saugoti; vienos i j yra biologins prigimties sveikata, orumas, laisv), kitos socialins prigimties paties asmens sukurtos (turtas, kvalifikacija). Asmens teis tai jo ir visuomens (kit asmen) abipusio sipareigojimo santykis naudotis savo vertybmis nedarant alos kito asmens vertybms. Btent dl to, kad subjektin teis yra ne savyb, o santykis, nra prigimtini teisi ir niekas negimsta su teismis. Kita vertus, pagrindins mogaus teiss nra valstybs malon asmeniui. Valstyb turi tik saugoti asmens teises, kurias jis pats gijo atitinkam pareig vykdymu. Bet yra teisi, kurios atsiranda kaip valstybs teiskros rezultatas: pavyzdiui, teis susirainjimo slaptum, bsto nelieiamyb. Tai, inoma, nereikia, kad valstyb gali pripainti ias teises ar j nepripainti. mogus objektyviai turi teisi ias socialines vertybes, nes jos yra ivestins i jo mogaus orumo ir laisvs. Bet kad ios teiss i teisnumo statuso pereit subjektin teis, reikia, kad valstyb pripaint tai statymais. Todl pagrindins mogaus teiss yra tvirtintos vis ali konstitucijose ir tarptautinse sutartyse (paktuose), taip pat Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje, priimtoje Jungtini Taut Generalins Asambljos 1984 m. gruodio 10 d. Tapdamos konstitucinmis, jos virsta atitinkamais pareigojimais valstybei. mogaus teisi leistino ribojimo atvejai. Prie pagrindini mogaus teisi apsaugos garantij priskirtinas ir savavaliko asmens teisi ribojimo nebuvimas. Teistas mogaus teiss ribojimas galimas tik dviem atvejais:1)kai reikalinga apsaugoti kito asmens teises. i nuostata tvirtinta visuose pagrindiniuose tarptautiniuose dokumentuose. Visuotinje mogaus teis deklaracijoje iuo klausimu sakoma: gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, kiekvienas mogus negali patirti kitoki apribojim kaip statymo numatyti vien tik tam, kad garantuot kit moni teisi ir laisvi deram pripainim ir gerbim, siekiant patenkinti teisingus morals, vieosios tvarkos ir visuotins gerovs reikalavimus demokratinje visuomenje. (29str.)

Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija (1950 11 04) taip pat leidia riboti asmens teises tais atvejais, kai reikia ukirsti keli teiss paeidimams, nubausti asmenis, padariusius nusikaltimus, apsaugoti kit asmen teises ir laisves, garantuoti visuomens saugum, viej tvark, sveikat, moral (7 11 str. ).Riboti asmens teises reikia todl, kad mogus yra ne tik teiss subjektas, bet ir agresorius prie artimo teis. Tai, kad asmens teiss gali bti teistai ribojamos tik kito asmens teismis, kad ta riba slypi pai interesuose, vertybse, rodo, jog teis pirmiausia kyla ne i valstybs, o i pai individ tarpusavio santyki (i visuomens). 2) kai reikia ukirsti keli religins, tautins neapykantos kurstymui, karo ir prievartos propagandai. Visais kitais atvejais mogus yra laisvas gyvendindamas savo teises. Tos teiss negali bti juridikai apribotos, kol pats asmuo neduoda tam pagrindo nevykdydamas pareig.12. Teiss funkcijos samprata. Santykis tarp teiss socialins paskirties ir teiss. Teiss funkcij rys Teiss funkcijos samprata. Teiss funkcijos tai pagrindins teiss poveikio visuomeniniams santykiams kryptys, lemiamos teiss esms ir jos socialins paskirties visuomens gyvenime. Funkcijos ireikia pagrindinius teiss bruous ir j paskirtis gyvendinti teiss udavinius konkreiu visuomens raidos etapu. Svarbiausias funkcij bruoas j dinamikumas ir pastovumas. Santykis tarp teiss socialins paskirties ir teiss funkcijos. Socialin teiss paskirtis yra gyvendinama teiss funkcijomis. Teiss funkcijos tai teiss poveikio moni elgesiui kryptys ar bdai. Kaip konkreiu laikotarpiu suprantama socialin teiss paskirtis, tokios yra ir teiss funkcijos, j turinys, kompetencija viena kitos atvilgiu ir viso teisinio reguliavimo pobdis. Pvz: socialin teiss paskirtis saugoti tik vienos klass (valdaniosios) teises ir interesus, o teisinio santykio dalyvi teiss ir pareigos nustatomos taip, kad vien laisv garantuot kit nelaisv prievols (pvz. vergvaldi laisv garantuota verg nelaisve). Todl ioje stadijoje reguliacin teiss funkcija veikia taip, kad i esms asmens teisin padtis visuomenje grindiama ne teisi ir pareig vienove, o privilegij ir prievoli santykiu.Teiss funkcij rys. Skiriamos tokios pagrindins teiss funkcijos:1)Reguliavimo funkcija. Tai pagrindinis teiss poveikio moni santykiams bdas, kai asmens teiss (vertybs) saugomos nustatant vienam teisinio santykio dalyviui teis tam tikr vertyb (gyvyb, sveikat), o kitiems asmenims udedama pareiga susilaikyt nuo alingo elgesio t vertybi turtojo atvilgiu pozityvius veiksmus. ios funkcijos turin sudaro teisiniai imperatyvai leisti (teiss suteikimas), pareigoti, drausti (pareigos vykdymo btinyb). Tai reikia, kad reguliavimo funkcija siekiama apsaugoti asmens teises tokiu bdu, kad leidiant asmeniui naudotis tam tikru griu, jis kartu pareigojamas tai daryti nevarydamas kito asmens teisi ir kartu jam leidiama reikalauti i kit asmen elgesio, nedaranio alos griui. Klasinje valstybje reguliacin funkcija veikia taip, kad i esms asmens teisin padtis visuomenje grindiama ne teisi ir pareig vienove, o privilegij ir prievoli santykiu (vergai ir vergvaldiai). Tuo tarpu laisvoje visuomenje moni santykiai reguliuojami taip, kad kiekvieno asmens teisin padtis grindiama teisi ar pareig vienove. Visi asmenys vienas kito atvilgiu laikomi juridikai lygiais. Todl inyksta vien privilegijos, kit prievols, j viet ateina naujos svokos teiss ir pareigos, j vienov.Kai kurie autoriai teisinio reguliavimo funkcij dar silo skirstyti statin ir dinamin vadovaudamiesi tuo, kad statin funkcija nustato draudimus, o dinamin pareigoja atlikti tam tikrus pozityvius veiksmus. 2) Prieing interes derinimo, arba socialinio kompromiso funkcija. Tai demokratins teiss funkcija, kuri nusako reguliavimo funkcijos pobd: siekiant apsaugoti teises vis visuomens nari, turini danai prieingus interesus. Socialiniai santykiai reguliuojami ne bet kaip, o derinant prieing teis subjekt interesus, neleidiant n vienam j per daug sigalti. Tokiu reguliavimu pasiekiamas prieing interes derinimo kompromisas (teisi ir pareig vienov) ir itaip garantuojama vienoda vis visuomens nari teisi apsauga. Norint utikrinti i funkcij vykdanios teiss veiksmingum, reikia minimalios teisins prievartos, nes ia siekiama tvirtinti visuomenje ne vyravimo ar viepatavimo, o tarpusavio santarvs bsen. Socialinio kompromiso funkcija nurodo, koks turi bti reguliavimo funkcijos turinys tais atvejais, kai socialin teiss paskirtis vienodai veiksmingomis priemonmis saugoti vis visuomens nari teises ir laisves.3)Valstybs prievartos (sankcij) legalizavimo ir normavimo (represin) funkcija. Ji iplaukia i btinybs garantuoti teiss normomis nustatom pareig sakmum. i funkcija nustato pobd ir mst valstybs prievartos (sankcijos), kuri leidiama taikyti u reguliacini teiss norm nustatom pareigojim, draudim nevykdym. Jos esm sudaro imperatyvas bausti. Teiss literatroje yra sitvirtinusi tradicija ios ries teiss funkcij vadinti apsaugine. Logikos poiriu tai netikslus terminas. Saugoti mogaus teises yra ne tik apsaugins, bet vis teiss funkcij, taip pat reguliavimo funkcijos paskirtis, nes reguliuoti moni elges tai saugoti j teises. Be to, kai kurie rus, lenk ir ms teisininkai mano, kad apsaugins funkcijos tikslas udrausti tam tikras veikas. i paira taip giliai sitvirtinusi ir ms baudiamosios teiss teorijoje, kad ji figruoja ne tik baudiamosios teiss vadovlyje, bet ir LR baudiamajame kodekse. Valstybs prievartos legalizavimo ir normavimo funkcija ilieka ir demokratins valstybs teisje, bet jos kompetencija, palyginti su totalitarini reim teise, gerokai siauresn, nes teisinis reguliavimas ia i esms vykdomas teiss normomis, kurios knija prieing interes kompromis. Tada mons noriau paklsta teiss paliepimams, nes tai labiau atitinka j interesus. 4) Informavimo funkcija nurodo, kokio teisinio santykio dalyvi elgesio reikalauja konkreti teiss norma ir kokios sankcijos bus taikomos tiems, kurie nevykdys tos normos nustatyt pareig. ia funkcija teis orientuojasi mogaus prot ir vali. mogus prezumuojamas kaip protinga btyb, kuri gali suprasti jai adresuojamus teiss norm reikalavimus ir vertinti tas grsmes sau ir kit moni teisms, jeigu tie reikalavimai nebus vykdomi. Teiss normos kartu prezumuoja ir mogaus vali: ia kalbama apie tokius teisinius reikalavimus, kuriuos mogus gali realiai vykdyti, jeigu tik turs tam tikro noro ir ryto. Informavimo funkcija ireikia teiss vieumo princip. Kad veikt, teis pirmiausia turi bti viea prieinama pilieiams. Informacijos apie teisto elgesio formas mons gauna i vairi teiss apraik statym, nutarim, instrukcij. Tai padeda pilieiams naudotis savo teismis nepaeidiant kit asmen teisi, teisins tvarkos. 5) Aukljamoji, arba teiss paeidimo prevencijos, funkcija yra tarsi vis teiss funkcij apibendrinimas, ji skatina asmen apmstyti al, kuri jis patirs nepaklusdamas teiss imperatyvams, taip pat t bendrj naud, kuri garantuoja teistas elgesys. Tai skatina asmen elgtis teistai, ugdo jo gebjim gyventi santarvje su artimu, ne tik jaustis asmenybe, bet ir matyti kit mog ja esant.Teiss funkcijos yra tarpusavyje susijusios ir sudaro sistem: teisinio reguliavimo funkcija yra centrin, integruoja, palenkia savo reikmms visas kitas teiss funkcijas. ios tik padeda reguliavimo funkcijai ir utikrina jos veiksmingum. 13. Teiss principai: samprata ir rys. Lotynikai principum pradia, pagrindas, pirminis altinis. Tai svarbiausi teiss esms konkretjimo, reikimosi bdai, arba pagrindins teisins idjos, vertybins orientacijos, kurios nurodo, kaip konkreiomis teiss normomis turi bti reguliuojami moni santykiai, kad gaut teisi ir pareig vienovs pavidal ir bt humanizuojami bei demokratizuojami.Jeigu teiss principai teiss esms aikinimo bdai, tai jie ne prasimanomi, o logikai ivedami i teiss esms kaip subjektini teisi ir pareig vienovs, gilinantis j suvokiami ir paaikinami. Demokratikumas, lygiateisikumas i ties universals mogiko sugyvenimo principai, galiojantys ne tik teisei. Bet jie yra ir teiss principai, nes gali bti ivedami i subjektini teisi ir pareig vienovs: ta vienov yra demokratika, ir humanika, nes visus socialinio santykio dalyvius vertingumo poiriu supranta vienodai. I teisi ir pareig vienovs (pusiausvyros) kyla ne tik demokratikumas ir humanizmas, bet ir kiti jau grynai teiss principai:1) statymui ir teisei visi lygs.is principas yra iskirtins svarbos, nes i jo gali bti ivedama ir pati teisi ir pareig vienov, galima tik tuo atveju, jeigu postuluojama, kad kiekvienas asmuo yra teiss subjektas ir vis moni teiss branginamos vienodai. 2) Vis asmen subjektini teisi santykinumas, ireikiantis neatskiriam subjektini teisi priklausomyb nuo pareig vykdymo.3) Privilegij ir absoliui teisi neleistinumas (tai antroji teisi santykinumo pus).4) Socialinio kompromiso, arba saiko, principas, derinantis prieingus interesus, suteikdamas iai darnai teisi ir pareig vienovs pavidal.5) Padaryt al btina atlyginti ( padaryti al kito teisms tai padaryti al savo paties teisms tokia teisi ir pareig vienov logika).Tai daugma pagrindiniai teiss principai. ie principai nieko naujo neprideda teisi ir pareig vienovei, tik skirtingai j konkretina, iskleidia, daro konkrei situacij atvilgiu geriau suvokiam, pritaikom. Teisingumas iems teiss principams nepriklauso vien todl, kad jis visikai sutampa su teisi ir pareig vienove ir tra tik jos sinonimas. O jeigu kuri teisin idja sutampa su paia teiss esme, tai ji ne principas, o tik kitoks tos paios esms vardijimas. I teisingumo kyla teisi ir pareig vienov, o i ios vienovs teisingumas.

I i 5 princip galtume ivesti visus teiss teorijoje ir praktikoje sutinkamus labiau specializuotus tarpakinius, akinius ir teiss institut principus. Kilms poiriu teiss principas daniausiai pasireikia kaip teisin idja, kuri nra tvirtinta konkreioje teiss normoje ir egzistuoja kaip teisins doktrinos sudedamoji dalis.Yra dvi pagrindins teiss princip rys: 1) Teiss principai normos;2) Teiss principai, ivedami apibendrinus kelias teiss normas. Principai normos paprastai yra lemti paties teisinio reguliavimo objekto.Principus, ivedamus i teiss norm, paprastai lemia teisinis reguliavimo metodas. Pirmasis taikomas pilieiams, antrasis valstybs pareignams. Pirmasis principas dar yra etatizmo palikimas, manant, kad galima numatyti visus naudojimosi savo teismis pavojingumo artimo ir udrausti juos statymu. Civilizuotoje visuomenje galioja konkretesnis principas: leistina viskas, kas nepaeidia kito teises. Tai teiss, o ne statym virenyb suponuojantis principas. Pagal apimt teiss principai, konkretinantys teisi ir pareig vienov, skirstomi 4 grupes:1) Teiss principai, formuojantys bendruosius teisi ir pareig vienovs tikslus, altinius ir gyvendinimo slygas. Kitaip jie dar vadinami bendraisiais teiss principais. Jie bdingi visai teiss sistemai, persmelkia kiekvien teiss ak ir nurodo kaip turi bti formuluojamos tos akos teiss normos ir organizuojamas j vykdymas, bei teisinmis priemonmis bt veiksmingai apsaugomos pagrindins mogaus teiss. Jiems priskirtini:a) mogus ne priemon tikslui siekti, o visada tikslas.b) statymas yra tai, k tauta per savo atstovus arba per referendum nustato ir sako.c) Pilietis paklstantis statymui turi turti galimyb priversti laikytis statym ir pai valstyb, taip pat teis reikalauti, kad kt. pilieiai laikytsi statym.d) Teistumo principas.e) Lex retro non agit (statymas atgal negalioja).f) Niekas negali atsikalbinti statymo neinojimu.g) Nemo contra factum proprium venire potest (niekas negali ginyti padaryni veiksmo, kur atliko pats savo naudai.h) Ex injura non oritur jus (i neteiss neatsiranda teis).Bendruosius teiss principus sukonkretina, papildo tarpakiniai, akiniai ir teiss institut principai.2) Teiss principai, konkretinantys teisi ir pareig vienov tarpakiniu lygmeniu. Tai principai, bdingi kelioms teiss akoms. Tarpakiniams principams priklauso grup princip, kuriais nustatoma tiesa teisminiuose ginuose ir garantuojamas teisminio nagrinjimo objektyvumas tiek civilinse, tiek administracinse, tiek baudiamosiose bylose. ie principai turi didel reikm taikant statymus ypa pltojant precedent teis.3)Teiss principai, konkretinantys teisi ir pareig vienov teiss akos lygmeniu. Tai principai, kurie konkretina teisi ir pareig vienov kurios nors vienos teiss akos svokomis. 4) Teiss principai, konkretinantys (gyvendinantys) teisi ir pareig vienov teiss institut lygmeniu. Jie bdingi grupei teiss norm, sudarani dal kurios nors teiss akos. Visi ie principai yra ivesti i teisi ir pareig vienovs, yra tos vienovs vairaus abstraktumo ir vairaus gyvendinimo individualizuoti pavidalai. J tikslas visapusikai ireikti, individualizuoti teisi ir pareig vienov, daryti j vaizdesn, geriau aprpiam, lengviau pritaikom norminti vairius gyvenimo atvejus.14. Teisins smons samprata, rys.Smon tai gebjimas painti tikrov, j atspindti mogaus vaizdiniuose, svokose, teiginiuose, teorijose, j pakeisti, valdyti, atsivelgiant tokios smons turtojo interesus. odiu, smon yra dvasinis mogaus gebjimas garantuoti savo egzistencij, kurti j tvirtinanias priemones kultr.Teisin smon tai visuomenins smons forma, pasireikianti kaip sistema vaizdini, idj, teorij apie galiojani ir pageidautin teis, apie teiss atitikim teisingumui. Teisinje smonje visada yra suformuluotos tam tikros socialins grups siekimas savo interesus paversti socialine tvarka. Pagal tai, kokios yra realios konkreios socialins grups politins, ekonomins galimybs paversti savo interes socialine tvarka arba bent lemti t tvark, skirtingos socialins grups gali turti skirting teisin smon, t.y. skirtingai vertinti galiojani teis ir skirtingai sivaizduoti pageidautin teis. Pvz.: iuo metu Lietuvos bankinink, prekybinink teisinei smonei bdinga tai, kad jie pageidauja tik toki statym, kurie neleist valstybei kontroliuoti j veiklos, kad ivogus i bank piliei indlius nebt teisins atsakomybs, kad prekybininkams nebt trukdoma prekiauti falsifikatais, nekokybikomis prekmis, kad bt kuo maesni mokesiai ir t.t. Tuo tarpu kita visuomens dalis, kuri neturi nuosavybs ir gyvena tik darbo sutarties pagrindu, atvirkiai nori socialiai aktyvios valstybs, kad valstyb per mokesius vykdyt teisingesn pareig ir turt paskirstym bei vykdyt socialin politik. itaip tautoje formuojasi dvi ideologijos ir dvi teisins smons: viena pasisako u valstybs gali apribojim iki naktinio sargo funkcij, kita u socialiai aktyvi valstyb, kontroliuojani kin veikl, mokesius, nustatani ir sugebani tuos mokesius iiekoti.Teisins smons struktra. Teisin smon sudaro du struktriniai elementai: teisin psichologija ir teisin ideologija. Teisin psichologija tai jausmai, igyvenimai, kuriuos mons patiria betarpikai susidurdami su teiss normomis (statymais), teism sprendimais, nuosprendiais bei kit valstybs institucij veikla, joms kuriant ir taikant teiss norm aktus. Konkreiau galima pasakyti, kad teisins psichologijos turin sudaro moni pasitikjimas ar nepasitikjimas teism vykdomu teisingumu, nepakantumas savo teisi paeidinjimams, pasiryimas gerbti arba negerbti konkreius statymus, pasiryimas ginti savo teises teisinmis priemonmis. Teisin psichologija danai bna emocin paskata kurti vienokios ar kitokios vertybins orientacijos teisin priimti tam tikr statym arba ginti savo paeistas teises. i ir vidaus asmen skatinani teisiniams veiksmams jg teisin psichologija atlieka pozityv vaidmen pltojant teis teisingumo linkme, didinant mogaus teisi saug. Tai emocinis psichologinis veiksnys, skatinantis asmens aktyvum ginti savo teises ir kurti..priemones objektin teis.Teisin ideologija. Kitas itin reikmingas teisins smons elementas yra teisin ideologija, nes ji yra teisins idjos, i kurios isirutuliojo teiss normos ir socialini santyki realyb. Teisin ideologija tai moni poiris veikianius statymus (pritarimas arba nepritarimas jiems), tai kartu ir idjos apie pageidautinas teiss normas. Teisinje ideologijoje tiesiogiai atsispindi moni interesai, pavirsdami atitinkamomis teisinmis idjomis. Tose idjose kaip tik ir formuluojami moni interesai, j siekis virsti atitinkama elgesio taisykle, kuri nustatyt to intereso turtojui palanki visuomenin gyvenimo tvark. Teisins psichologijos ir teisins ideologijos santykis yra tas, kad teisin psichologija yra tam tikras emocinis postmis formuotis tam tikros vertybins orientacijos teisinei ideologijai. Teisin psichologija nra tik emocionaliai suvokti asmens, grups ar tautos interesai. Teisin ideologija formuluoja ir pagrindia t interes siek virsti tikra visuomeninio gyvenimo tvarka. Nuo emocijos prie logikos, o nuo logikos prie (elgesio) taisykli ir konkrei teisini santyki toks yra kelias nuo teisins psichologijos iki socialini santyki realybs.Teisins smons rys. Siekiant konkretizuoti ir pagilinti teisins smons painim, ji yra skirstoma ris pagal du kriterijus: pagal savo subjekt ir pagal jos idj, sprendim kompetentingumo laipsn. Pagal savo subjekt teisin smon gali bti: individuali, grupin ir visuomenin.Individuali teisin smon tai atskir asmen poiris veikiani ir geidiam teis.Grupin teisin smon tai tam tikro socialinio sluoksnio ar socialinio susivienijimo teisin smon. Todl ji btinai turi bti ir yra diferencijuota. Gali bti darbdavi, darbinink, bedarbi, tautini maum atstov, student, inteligent ir kt. teisin smon, kai veikianti teis vertinama tam tikros socialins grups interes, jos teisi saugos poiriu. Visuomenin teisin smon tai idjos apie veikiani teis, kurias ipasta visuomenins daugumos. Visuomenins teisins smons turiniu iandien Lietuvoje yra teisins valstybs koncepcija, kuriai pritaria visuomens dauguma.Teisins smons diferenciacija pagal asmens kompetentingumo teiss moksle ir veikianioje teisje poiriu teisin smon skirstoma :1.paprastj;2.profesionali;3.mokslin (teorin);Paprastoji arba empirin smon. Kartais dar vadinama masine. Ji susiformuoja stichikai, be didesni intelektualini pastang, apmstym, be speciali teiss ir socialini proces studij. Ji bdinga tiek individualiai, tiek grupinei smonei. Joje teiss psichologija dominuoja prie teisin ideologij.Profesionali teisin smon tai daniausiai teisinink nuomon. Ji formuojasi sistemingai ir mokslikai studijuojant teisines doktrinas, veikiani teis ir jos taikymo praktik. Jose harmoningai derinasi psichologiniai ir ideologiniai teisins smons elementai.Mokslin teisin smon tai daniausiai teisinink mokslinink teisin smon. Ji formuojasi tiriant socialinius procesus bei apibendrinant t proces reguliavimo praktik.Taigi teisin smon tai teisini idj formavimosi, j ideologinio pagrindimo bei pasiruoimo tapti teiss normomis stadija. Todl tirti teisin smon tai tirti sismon-----1 TEISES TEORIJOS OBJEKTAS IR METODASKomentarai(0)

VADAS

Kiekvienas tiriamasis darbas prasideda tiksl nustatymu, pagrindini svok aikinimu.io darbo tikslas - aprayti teiss teorijos objekt, nustatyti jo tyrimo metodus bei apvelgti i metod vairov.Todl ir io darbo vade padandysiu apibrti ir paaikinti pagrindines svokas, turinias glaud ry su teiss teorijos dalyku.Prie pradedant aikintis, kas tai yra teiss teorijos objektas, kokie yra jo tyrimo bdai ir metodai, pirmiausia keliais odiais noriau paaikinti, o kas tai yra teis apskritai ir koks yra dabartinis moni poiris teis, kadangi laikui bgant, visoje Europoje taip pat ir Lietuvoje vyksta revoliucins reikms vertybi pokyiai. Vienoms valdymo sistemoms keiiant kitas, moni poiris ir mstymas keiiasi, atsiranda visai kitoks to paties dalyko vertinimas. Jeigu anksiau dominavo valstybs, visumos, kolektyvikumo ir socialumo idja, tai dabar didiausias dmesys yra skiriamas mogui, kaip protingai, laisvai ir nepriklausomai btybei, keliamos individualizmo ir liberalizmo idjos.is perjimas kit vertybi sistem (i planins valstybins ekonomikos rinkos ekonomik) atskleidia turt teiss definicij nepakankamum (A.Vaivila, 2000. P. 21), todl dabar visi studijav ir studijuojantys teis yra priversti i naujo iekoti, mokytis, painti ir bandyti suprasti, teiss kaip mokslo prigimt ir paskirt.Svok "Teis" galima apibrti kaip valstybs nustatyt ar sankcionuot visuotini elgesio taisykli (norm) visum. i taisykli visumos tyrimui bei sisteminimui organizuoti susiformavo svoka "Teis" kaip mokslas.Kadangi teiss teorija yra nagrinjama kaip mokslas, reikt apibrti mokslo svok.Mokslas - tai asmens veiklos sfera, kurios funkcija - objektyvi ini apie tikrov iugdymas bei teorinis sisteminimas. Tai viena i visuomens smons form. ( , 1989. C. 877).Kaip suprantame i apibrimo mokslo svokoje vyrauja mintis apie tam tikros veiklos sferos ini sistem. Toks mokslo suvokimas atitinka ir teiss teorijos moksl.Teiss teorija - tai mokslas, kurio funkcija yra objektyvi ini apie teiss objekt paieka bei ugdymas vairi metod pagalba bei teorinis i ini pagrindimas ir sisteminimas pagal tam tikrus poymius.Tokiu bdu pagal mokslo objekt, ini sisteminimo poymius visi mokslai skiriasi tarpusavyje, bet juos vienija tyrimo metodai ir bdai.Terminas "Teorija" reikia tam tikros mokslo srities pagrindini idj sistem. Tai mokslinio inojimo forma, kuri suteikia bendr suvokim apie tikrovs dsningumus ir egzistuojanius ryius. Todl galima pabrti, kad teiss teorija, kaip mokslas, atvaizduoja btent pagrindini teiss idj, t.y. idj apie visuotinai pripaintas bei valstybs nustatytas ar sankcionuotas elgesio taisykles (normas), sistem.Kadangi vienas i pagrindini io darbo tiksl yra aprayti teiss teorijos objekt, todl reikia nustatyti objekto, kaip bendrosios filosofins svokos, paskirt.Objektas - tai filosofin kategorija, kuri ireikia tai, kas yra subjekto priepriea jo daiktinje-praktinje ir painimo veikloje. Objektyvi tikrov, kuri egzistuoja nepriklausomai nuo mogaus ir jo smons, irykja kaip objektas j painaniam individui veiklos, kalbos ir ini formose, susiklosiusiose visuomens istorins raidos procese. ( , 1989. C. 925)Kitais odiais, objektas - tai daikto, asmens ar kitos substancijos vardas, kur

nukreiptas veiksmas.Teiss teorijos objekto atveju, tyrjo veiksmai yra nukreipti asmen interesus, tam tikras elgesio taisykles bei normas, kurios utikrin i interes gyvendinim bei ginim. Kadangi objekto tyrimas yra nuoseklus ir sistematizuotas procesas, labai svarb vaidmen ia vaidin objekto tyrimo metodai, grindiantis tyrimo proces.Metodas - tai teorijos tyrimo kelias, tikslo pasiekimo bdas, tikrovs teorinio ar praktinio painimo keli ir bd visuma. ( , 1989. C. 808)Metodas, kaip filosofin svoka, atvaizduoja ini sistemos krimo ir pagrindimo bd.Teiss teorijos metodai taip pat kuria ir grindia ini sistem apie teiss objekt.I aukiau ivardint svok analizs, matome, kad teiss teorija, kaip mokslas, atitinka visus bendruosius mokslams priskirtinus poymius, bet turi ir ypating bruo, kurie irykja tiriant teiss teorijos objekto esm ir poymius bei metod taikymo sritis.1.TEISS TEORIJOS OBJEKTO APIBDINIMASPaintis su teiss teorija turi prasidti nuo mokslo objekto nustatymo, t.y. isiaikinimo, koki tikrovs srit, kokiu poiriu ir kokiais metodais tas mokslas tyrinja.Teiss teorija tyrinja visuomens socialinius procesus atsivelgiant mogaus teisi saugos poreikius, grindia pagrindinius t proces teisinio reguliavimo principus ir kryptis. is mokslas visus vykstanius procesus, j prieastys, kryptis formuluoja teiss samprat, kuri yra bendra visiems teiss mokslams. Taip irykja pagrindinis teiss teorijos tikslas.Teiss teorijos tikslas - suvokti ir aprayti savo objekt. Teorija sprendia klausim, kas yra teis ir kokia ji yra, o ne kokia ji turi bti. Ji yra teiss mokslas (jurisprudencija), o ne teiss politika[]Ilaisvinti teiss moksl nuo svetim element - metodologinis teorijos pagrindas. (H.Kelsen, 2002. P. 43)Teis, kaip reikinys, socializuoja moni elges, kadangi ji yra mogaus sukurta ir kuriama tikrov, siekiant valdyti mogaus teisi apsaugos ir gyvendinimo proces. Todl galima teiss teorijos moksl priskirti prie visuomens moksl.Visi visuomens mokslai kelia sau tris udavinius: 1)nustatyti socialins tikrovs faktus ir reikinius, j savybes;2)juos paaikinti (atskleisti prieastinius i fakt ryius);3)vertinti tiriam tikrov jos naudingumo ar grsmingumo mogaus teisi saugai poiriu. (A.Vaivila, 2000. P. 23)moni interesai yra socialini moksl objektas. moni interesai laikui bgant tampa socialine tvarka, kuri neperengiant tam tikr rib gali bti nustatoma ar keiiama. Tai parodo, kad mogus turi santykinai laisv vali, tuo paiu gali i dalies laikinai nustatyti kitoki socialin tvark.Visuomenje nusistovi tam tikra visuotinai privaloma socialin tvarka tik todl, kad taip norjo atitinkamus interesus ir socialins jgos persvar turini moni grup, kuriai nustatyti toki tvark yra palankiausias bdas gyvendinti savo interesus. (A.Vaivila, 2000. P. 24)is teiginys rodo, kad:1.socialins tvarkos krjas yra pats mogus;2.mogus veikia savo interesais;3.socialins tvarkos krimo pagrindas yra jgos persvara;4.rezultate socialin tvarka gyja visiems privalomo elgesio taisykli sistemos pavidal. Tokiu bdu yra grindiama teiss, kaip klasin pobd turinio reikinio, prigimtis, t.y. teiss pagalba dominuojanti klas teisina toki socialin tvark, kuri atitinka jos interesus .Galima teigti, kad socialiniai interesai vaidina labai svarb vaidmen tiriant teiss mokslus. Jie tampa socialins tvarkos altini bei jos vertinimo kriterijumi.Teis, kaip tvarka, atsirado btent i mogaus interes, todl jos funkcija yra norminti, derinti tuos interesus, juos apsaugoti, gyvendinti taip, kad vieno asmens interes gyvendinimas neviryt kito asmens interes varymu ar likvidavimu.Teiss teorijos objekt galima apibdinti vairiai, bet esminis teiss teorijos objekto elementas yra "teiss samprata ir jos funkcionalum garantuojantis bendrj teiss svok aparatas". (Vaivila)Tiriant teiss teorijos objekt, svarbiausia nustatyti tuos veiksnius, kurie formuoja konkreioje visuomenje vyraujani teiss samprat, lemia jos turin ir pobd, kokie veiksniai lemia, kad i paprast mogik santyki, i biologini, psichologini, mogaus interes, atsiranda teisin tikrov, kokie veiksniai visa tai lemia. Svarbiausia suvokti, kad mogaus interesai, noras juos gyvendinti ir apsaugoti yra ta jga, kuri buria visus individus visuomen. Pagrindin organizacin priemon i nor gyvendinimo utikrinimui - "bendruomeninis moni gyvenimas kaip nuolatinis keitimasis paslaugomis", kadangi mogus yra "priverstas bendrauti su kitais save panaiais - keistis su jais savo krybos (gamybos) rezultatais kaip teisi apsaugos ir gyvendinimo priemonmis". (A. Vaivila, 2000. P. 26)Toks bendravimas turi bti paremtas bendradarbiaujani asmen laisve ir lygiateisikumu, kurio rezultatas turt bti abipus nauda, t.y. vyksta lygiaveriai mainai, nei viena nei kita pus savo veiksmais negali riboti ir varyti kit asmen teisi bei laisvi.Vliau main lygiavertikumo principas standartizuojasi, t.y. subjekt teiss ir pareigos susivienija ir sukuria nauj socialin tikrov - teisin tikrov, t.y. visuotinai privaloma ir funkcionali.Tuo paiu bendraujant ir bendradarbiaujant visuomenje danai atsiranda vien asmen priklausomyb nuo kit fizins, politins ar kitos jgos. Taip atsiranda stiprij intereso dominavimas, o vliau i interes teisinimas. ioje tikrovje teiss svoka yra suprantama kaip statymai, kurie legalizuoja silpnj beteisikum bei stiprij viepatavim. Taip susiformuoja dvi teiss sampratos, kuri formavimsi lm visuomens socialin struktra,:1)teis kaip subjektini teisi ir pareig vienov, kai dalyviai yra lygiateisiai savo santykiuose;2)teis kaip privilegij ir prievoli priepriea, t.y. stipriojo laisv ir silpnojo nelaisv, inaudojimas.Todl dl tokio visuomeninio gyvenimo prietaringumo teiss vaidmuo istorijoje niekada nebuvo ir nra vienareikmis, vienodai aikinamas ir suprantamas. Vadinasi teis gali bti tiek pavergimo, tiek ilaisvinimo priemon, nelygu kokioje pusje ir kieno interesus ji saugo ir gina, kokiai socialinei klasei ji atstovauja.Kadangi teiss svokos formavimsi lemia visuomens socialin struktra (susiklosts jg santykis, bendrasis kultros lygis ir pan.), tai teis galima pavadinti "vizitine visuomens kortele, kuri koncentruotu pavidalu, ireikia vis jos esm - socialin interes struktr ir socialini jg santyk". (A.Vaivila, 2000. P. 28)Teiss teorijos painimo laukas yra gana didelis, kadangi j eina ne tik pati teis, bet ir visuomens struktra, vairs moni grupi tarpusavio santykiai, vienu odiu, visi pagrindiniai socialiniai procesai, kiek jie lieia kiekvieno mogaus teises ir pareigas.Taigi objekto atvilgiu teiss teorija tai mokslas, tiriantis visuomens socialin struktr, socialini jg santyk ir kitus sociakultrinius veiksnius, formuojanius, keiianius visuomenje vyraujani teiss samprat kaip visiems teiss mokslams bendr metodologin pagrind. (A.Vaivila, 2000. P. 28)Teiss teorijos objektas yra siejamas su teiss tikslais, todl jis atvaizduoja moni interes tyrim siekiant nustatyti tok moni tarpusavio elges, kad jis garantuot norminiu poiriu vienod t interes apsaug ir gyvendinim.Teiss teorijos tyrimo objektai yra:a)socialiniai mechanizmai - socialini moni interes virtimo teiss samprata, o toliau teiss normomis, prieastys;b)valstyb kaip organizacija, kuri vykdo socialini interes transformacijos privalom tvark, prieir bei apsaug.Todl apibendrinant teiss teorijos tyrimo objektus galima nustatyti, kad teiss teorija tiria teis ir valstyb i

pradi kaip moni viepatavimo, o vliau kaip tarpusavio bendradarbiavimo ir gyvenimo santarvje priemones.

2.TEISS TEORIJOS METODAS

Kaip jau buvo aptarta anksiau, metodas, kaip filosofin svoka, atvaizduoja ini sistemos krimo ir pagrindimo bd, tik remiantis metodais yra galima pati paintin veikla. Painimo metodai yra svarbs tuo, kad jie parodo kaip yra gyjamos ir patikrinamos inios. Tais paiais metodais savo problemas gali nagrinti ir tyrinti skirtingi mokslai, o tai ir yra gerai, kadangi vien metod perklimas kitus mokslus lemia kokybikai nauj tu moksl paang, atsiranda naujos moksl disciplinos. Tyrimo objektai mokslus skiria, o metodai vienija.Teiss teorijos atveju, "metodas - tai sistema bd ir priemoni , kuriais teiss teorija tiria socialini interes transformavimosi teisin tvark veiksnius ir slygas. (A. Vaivila, 2000. P. 30)

Teiss teorijos metodas grindia teiss objekto tyrimo proces, kadangi atspindi tyrimo priemones ir bdus.Metod galima suprasti kaip "tikrovs painimo ir pertvarkymo bd". (A.Vaivila, 2000. P.31)Metodai yra naudojami nauj ini apie teiss objekt gavimui ir sisteminimui bei gaut ini patikrinimui. Tokiu bdu teiss teorija, kaip mokslas, yra tobulinama, kad j galima bt efektyviau pritaikyti praktiniame gyvenime.Istorikai yra susiformav tokie pagrindiniai teiss painimo metodai:1.Filosofinis teiss painimo metodas;2.Sociologinis metodas;3.Formalios logikos metodai;4.Istorinis teiss painimo metodas;5.Kritikos metodas.Kiekvienas teiss painimo metodas turi savo specifik, poymius, bet juos jungia j bendrasis tikslas - padti painti teiss teorijos objekt, gauti bei susisteminti naujas inias apie teis ir patikrinti jau gautas. 2.1.FILOSOFINIS TEISS PAINIMO METODASis metodas pasiymi teiss painimu kaip visumos dalies painimu, kadangi pati filosofija tai yra viso pasaulio painimas ir mogaus vietos jame suvokimas. Teis yra suprantama kaip viena i priemoni utikrinti mogaus teisi apsaug ir gyvendinim, tai is metodas padeda nustatyti teiss viet mogaus teisi apsaugos ir gyvendinimo priemoni sistemoje, t.y. reikia atskleisti teiss turin bei jos ry su kitais ios sistemos elementais, kuri sveika takoja teiss formavimsi. Teiss mokslininkai nustat, kad dl savo konkreios formos filosofinis metodas yra dialektinis istorinis metodas, kadangi jis parodo teis kaip dinamik ir su visa socialine tikrove susijus reikin. Filosofiniam teiss painimo metodui bdingi ie poymiai:Raidos, arba evoliucijos, idja;Tiesos konkretumas;Mokslins analizs visapusikumas;Analizs teorikumas (konceptualumas). (A. Vaivila, 2000. P. 33-34)Raidos, arba evoliucijos, idja apibdina teis kaip nuolat kintant reikin, kuris formuojasi istorikai ir nuolat keiia savo turin atsivelgiant besikeiianius moni, kaip teiss subjekt, socialinius bei kitus santykius ir visuomenin tvark. Raida tai periodikas vienos kokybs virtimas kita, daniausiai savo prieybe. (A.Vaivila, 2000. P.33) Todl ir teis nra toks dalykas, kuris yra duotas i karto ir visiems laikams, tai yra istorikai besikeiiantis dalykas, kadangi bgant laikui ir keiiantis socialini grupi interesams, teise yra veriami vis kitokie interesai.Tiesos konkretumo poymis apibdina teis kaip ties, kuri buvo istorikai susiformavusi veikiant tais laikais egzistuojani fakt ir aplinkybi sistemos bei visuomens pasiruoimo lygiui iai tiesai priimti.Jeigu tiesos konkretumo reikalavim taikome jurisprudencijai, tursime sakyti, kad tiriame ar studijuojame ne apskritai teis, o konkreios epochos, konkreios alies ar konkretaus regiono teis, nes teiss samprat, turin, gyvendinimo laipsn lemia konkreios alies ar konkretaus meto mogaus teisi apsaugos poreikiai, teisin smon. (A. Vaivila, 2000. P. 34)ia svarbu paymti teiss, kaip tiesos (konkretaus teiginio arba fakto) vienareikmi apibrtum.Mokslins analizs visapusikumo poymis reikia teiss, kaip reikinio, sveikaujanio su kitais socialiniais reikiniais, tyrim. is tyrimas turt nustatyti ne tik sveikos faktus, bet ir j formavimosi prieastis. Tokiu bdu nustatomi ryiai tarp teiss su kitais socialiniais reikiniais, bei j raida ir paiu yra tiriami ne tik formalieji teiss poymiai, bet ir turiningieji, kad pabrti teiss turinio ir formos vienov. T.y. teis, kaip nuolat kintantis reikinys, turt bti tyriama visapusikai.Analizs teorikumas (konceptualumas) reikia, kad tyrimo procesas turi bti paremtas ne tik jutiminiu stebjimu ar empiriniu mstymu, bet ir abstrakiu, teoriniu mstymu, kadangi teorinis mstymas padeda atsiribuoti nuo tiriamo objekto smulki detali ir atsitiktini detali, ir apibdinti bendrj reikinio esm ir suformuoti reikinio iskirtin supratim visuomens smonje.Visi filosofinio teiss painimo metodo poymiai sudaro teiss painimo tikslo ir priemoni sistem.2.2.SOCIOLOGINIS METODASTeiss painimui nepakanka formaliai ir turinio atvilgiu apibdinti j. Btina nustatyti kokius konkreius raikos pavidalus gyja teis, atsivelgiant tos alies susiformavusi visuomenin santvark bei santykius konkreiu momentu. Nordami teis suprasti, mes turime turti tampr ry su ja, mes turime painti galiojani teis, kad inotume kokios problemos ikyla valstybs institucijoms, kurios kuria , leidia ir utikrina teis, kaip statym. ia svarbi viet uima konkrei mogaus teisi apsaugos ir gyvendinimo problem tyrimas. Sociologinis metodas padeda "aprayti kylanius konkreius sunkumus kuriant statymus, juos vykdant, garantuojant teiss priemonmis mogaus teisi saug, visuomens socialin stabilum". (A.Vaivila, 2000. P. 35)Tokiu bdu yra tikrinamas teiss sampratos atitikimas konkreios alies teisinei tvarkai, teisinio reguliavimo teisiniam ir socialiniam veiksmingumui. Be socialoginio metodo teis prarast ry su socialine tikrove, mes neinotume kaip ta teis veikia, ar tikrai ji utikrina teisingum, k reikia keisti ar tobulinti, koki reikia statymu konkreiu metu.Kadangi viena i teiss teorijos metodo funkcij yra tikrinti gautas inias, galima teigti, kad sociologinis metodas nustato gaut ini pritaikymo efektyvum galiojanioje visuomeninje santvarkoje.Sociologinis metodas skatina nauj teisini idj atsiradim, kurios savo ruotu vliau tampa naujomis teiss normomis.Sociologinis metodas nereikalingas arba maai reikalingas tik tai teisinei sistemai, kuri remiasi etatistine (normatyvistine) teises samprata. (A.Vaivila, 2000. P. 36) Tokiose valstybse kur teis yra tik stipriojo sakymas, garantuojamas prievarta, kur nekreipiamas joks dmesys mones, kur statym leidjams yra visai nesvarbu ar j leidiami statymai atitinka ir utikrina moni teises. Teiss veiksmingumas yra siejamas ne su moni pritarimu, o su turimos pakankamumu, ia svarbiausias dalykas yra tai, kad statymas bt vykdomas, o ne tai, kaip tais statymais garantuoja mogaus teisi sauga.2.3.FORMALIOS LOGIKOS METODAIFormalios (arba matematins) logikos metodams galima priskirti indukcij, dedukcij, rodym, apibrim teorij, apibendrinim, subordinacij, koordinacij, lyginim, modeliavim, mintin eksperiment (hipotez), predikat logik ir kitus. Sisteminis i logikos metod taikymas teiss kategorij analizei vadinamas dogmatiniu metodu. (A. Vaivila, 2000. P. 36)Tai tam tikros logins procedros, leidianios nustatyti statin teiss bkl, kurios turi technin pobd ir formuluoja bei sistemina teiss normas. Naudojant teiss painimo metod, neieinama u teiss rib. Taikant i metod yra nekuriamos naujos normos, nauji statymai, jo pagalba yra bandoma aikinti jau priimtas ir sigaliojusias teisines normos, jos yra komentuojamos, aikinamos ir tobulinamos, kad bt geriau suprantamos ir lengviau pritaikomos kiekvienam konkreiam atvejui. Formalios logikos metodai - tai teiss vidinio tvarkymo bei loginio tobulinimo metodai.2.4.ISTORINIS TEISS PAINIMO METODASTai vienas i teiss norm aikinimo metod, kuris leidia tiksliau suvokti teiss norm prasm. is metodas yra ypa naudingas aikinant teiss norm, priimt skirtingu laiku, vairiuose valstybse, egzistuojant skirtingoms santvarkoms bei socialiniams reikiniams, prasm bei paskirt. Istorinis teiss painimo metodas padeda ne tik paaikinti ias teiss normas, bet ir pagrsti j vienareikmikum. 2.5. KRITIKOS METODASTai bdas vertinti, kaip teis (teisinis reguliavimas) tenkina tam tikro meto mogaus teisi saugos poreikius. Tai suvokiama kaip galiojanios teiss netobulumas, atsilikimas nuo gyvenimo. (A.Vaivila, 2000. P. 38)is metodas turi procesin pobd, todl susideda i trij stadij (dali):1.galiojanios teiss kritikos ir neigimo;2.teiss idealizavimo (norimos teiss vizijos krimo);3.silom priemoni ir bd, kaip norimos teiss vizij paversti galiojania teise ir praktiniu moni elgesiu.is metodas, kaip ir sociologinis, skatina nauj teiss idj atsiradim, atsivelgiant egzistuojanius moni teiss apsaugos ir gyvendinimo poreikius. Be to, jis padeda kurti nauj teisin sistem, kur naujos vertybs veriamos atitinkamais moni santykiais, ir tiems santykiams suteikiama teisin forma.2.6LYGINAMASIS METODASTai plaiai teises moksluose naudojamas metodas, kuris lygina vairi ali, ar netgi toje paioje alyje vairiais istorijos etapais buvusia ir esama teis, sistemas, teiss institutus, j praktik. io metodo pagalba atsiranda naujos pairos, formuojasi naujas supratimas apie teis ir tai padeda atsirasti naujoms teiss mokslo disciplinoms (lyginamoji teis). Tai galimyb susipainti ir esant reikalui pasinaudoti kit ali teisine patirtimi. Taiau iuo metodu, kaip ir visais prie tai apraytais metodais negalima piknaudiauti, kadangi taikant vien metod mes ne tik apsiribojame gana siauru teiss aikinimu, bet ir ukertame keli naujos teisins smpratos vystymuisi.Turiningj ir formalij logini metod derinimas leidia teiss teorijai visapusikai painti teis ir jos ryius su visuomene bei valstybe. (A. Vaivila, 2000. P. 41)IVADOS

1.Teiss teorija, kaip mokslas turi savo objekt bei metodologin pagrind. Pagrindin io mokslo funkcija - objektyvi ini apie teiss objekt paieka bei ugdymas, vairi metod pagalba, teorinis i ini pagrindimas ir sisteminimas pagal tam tikrus poymius.2.Teiss teorijos objektas yra teiss samprata, kuri funkcionuoja bendrj teiss svok takoje.3.Teiss svokos formavimsi lemia visuomens socialin struktra bei tvarka, kurios krjas yra veikiantis savo interesais mogus, turintis tam tikr jgos persvar, ir kaip rezultatas ta socialin tvarka gyja visiems privalomo elgesio taisykli sistemos pavidal.4.Tiriant teiss objekt, yra nustatomi veiksniai, kurie formuoja konkreioje visuomenje teiss samprat, lemia jos turin ir pobd.5.Galima iskirti dvi susiformavusias teiss sampratas. Tai teis kaip subjektini teisi ir pareig vienov, kai dalyviai yra lygiateisiai savo santykiuose, ir teis kaip privilegij ir prievoli priepriea, t.y. stipriojo laisv ir silpnojo nelaisv, inaudojimas.6.Teiss teorijos objektas yra socialiniai mechanizmai, arba socialini interes virtimo teiss samprata, o toliau teiss normomis, prieastys; ir valstyb kaip organizacija, kuri vykdo socialini interes transformacijos privalom tvark, prieir bei apsaug.7.Teiss painimo metodai yra naudojami nauj ini apie teiss objekt gavimui ir sisteminimui bei gaut ini patikrinimui. Tokiu bdu teiss teorija, kaip mokslas, yra tobulinama, kad j galima bt efektyviau pritaikyti praktiniame gyvenime.8.Istorikai yra susiformav tokie pagrindiniai teiss painimo metodai: filosofinis teiss painimo metodas, sociologinis metodas, formalios logikos metodai, istorinis teiss painimo metodas, kritikos metodas.9.Kiekvienas teiss painimo metodas turi savo specifik, poymius, bet juos jungia j bendrasis tikslas - padti painti teiss teorijos objekt, gauti susisteminti naujas inias apie teis ir patikrinti jau gautas.10.Filosofinis teiss painimo metodas pasiymi teiss painimu kaip visumos dalies ir jam bdingi tokie poymiai: raidos idja, tiesos konkretumas, mokslins analizs visapusikumas ir analizs teorikumas.11.Sociologiniam metodui bdingas konkrei mogaus teisi apsaugos ir gyvendinimo problem tyrimas, atsivelgiant tos alies susiformavusi visuomenin santvark bei santykius konkreiu momentu. is metodas skatina nauj teisini idj atsiradim, kurios vliau tampa naujomis teiss normomis.12.Formalios logikos metodai leidia nustatyti statin teiss bkl, kurie turi technin pobd ir formuluoja bei sistemina teiss normas. Naudojant teiss painimo metod, neieinama u teiss rib.13.Istorinis teiss painimo metodas - tai vienas i teiss norm aikinimo metod, kuris leidia tiksliau suvokti teiss norm prasm. is metodas yra ypa naudingas aikinant teiss norm, priimt skirtingu laiku, vairiuose valstybse, egzistuojant skirtingoms santvarkoms bei socialiniams reikiniams, prasm bei paskirt.14.Kritikos metodui bdingas teiss vertinimo kriterijus, kai vertinamas teisinio reguliavimo tam tikro meto mogaus teisi saugos poreiki tenkinimas. Kritikos metodo pagalba yra kritikuojama ir neigiama galiojanti teis, kuriama teiss vizija, ir silomos priemons ir bdai teiss vizijos virtimui galiojania teise ir praktiniu moni elgesiu.15. Lyginamasis metodas padeda atsirasti naujiems poiriams, idjoms, netgi naujoms teiss mokslo disciplinoms. Taip yra vis labiau pleiamas teisinio tyrimo laukas, gimsta naujos idjos, o galiausiai tai skatina ir paios jurisprudencijos paang.16.Teiss teorija siekia visapusikai painti savo objekt, t.y. teis ir jos ryius su visuomene bei valstybe, vairi, vienas kit papildani metod pagalba.