VIENUOLIJŲ ISTORIJA

Plinijus Vyresnysis rašė, kad esenai - "atsiskyrusi judėjų gentis ir pati išskirtiniausia pasaulyje: jie neturi nė vienos moters, jie atsisako kūniškosios meilės, nenaudoja pinigų ir gyvena po palmėmis. Kasdien jų skaičius auga vis ateinant naujiems gyvenimo nuvargintiems, kuriuos likimo bangos gena prie esenų papročių". Tapti esenų bendruomenės nariu buvo

nelengva - tekdavo pereiti savotišką "paklusnumo" išbandymą

Esenai (150 m.pr.Kr.-70 m.po Kr.)

Kumrano bendruomenės mokymo pagrindas buvo nesutaikoma gėrio ir blogio kova. Priešus esenai vadino “tamsos sūnumis”, o save “šviesos sūnumis”, “išrinktaisiais”. Jie laukė dienos, kai Dievo Mesijas nuves juos į didžią pergalę prieš jų priešininkus. Griežta hierarchinė disciplina, susilaikymas nuo santuokos, izoliacija (į bendruomenę nebuvo įleidžiami, turėję kūno defektų, draudžiami kontaktai su svetimomis bendruomenėmis, atokiai reikėjo laikytis nuo nusidėjėlių bei moterų), nuolatinis Rašto aiškinimasis – toks gyvenimas buvo Kumrane.

Jonas KrikštytojasMt 3, 1 - 12

Asketizmas, askezė

(gr. ασκεσις askesis iš ασκεω askeo – „lavintis, stropiai

dirbti“) –

etinė žmogaus pozicija, dėl įvairių priežasčių,

sąmoningai atsisakant malonumų.

Mėgstu daryti tai, kas man patinka...

Kartais prašau Dievo man �padėti...

Reikia kažko atsisakyti...

Juk ne visada darai tai, kas malonu...

Ar jūs manote, kad malonumai yra viena svarbesnių vertybių

šiuolaikiniame pasaulyje?

Kuriomis savybėmis pasižymi Dievo sekėjai?

Ef 5, 1-21

Kodėl žmonės pasirinkdavo bei pasirenka asketinį

gyvenimą?

Vienuolynai 4-5 a. plinta Rytuose: Sirijoje, Palestinoje, Mažojoje Azijoje,Vakaruose: Šiaurės Afrikoje, Italijoje, Galijoje.

ASKETAI Iš pradžių, siekiant eiti

Kristaus pėdomis, atsirado asketai – „laisvi nuo kūno“,

gyvenantys skaistybėje. Asketizmas pradžioje buvo

susijęs su fiziniu apsimarinimu, neturtas dar

nebuvo praktikuojamas. Asketai buvo klajokliai

misionieriai– daug keliaudavo, lankydami

krikščionių bendruomenes.  

Bendruomeniniai asketai – gyveno bendruomenėse.

Bendruomeniniai asketai – gyveno bendruomenėse. Pirmais amžiais

asketizmas susipynė su graikų

filosofijos mokyklomis. Jos

praktikavo askezę, kurios esmė rėmėsi

kūno ir sielos atskyrimo

suvokimu. Tai atsiliepė ir

krikščionių askezei.

Mergelės bei našlės, kurias globojo bendruomenės.

Idealas atėjęs iš evangelijos. Vertinamas

tikslas – dėl ko?, o ne šiaip skaistybė. 2-3 a. vadintos „Kristaus sužadėtinės“,

pradėjo nešioti nuometus.

MERGELĖS

Kapadokijos slėniai tapo krikščionių atsiskyrėlių –

anachoretų pamėgta vieta. Pabėgę nuo miesto triukšmo ir dvasinio

apsnūdimo, jie savitu būdu stengėsi sekti Kristų. Pasirinkdavo griežtą

atgailos gyvenimą, mūsų akims žiūrint - keistas ir šiandien nepriimtinas

pamaldumo ar gyvenimo praktikas: užsimūrydavo

nedidukėse celėse (rekliūzai), apsigyvendavo medžiuose, nevalgydavo ir

beveik nemiegodavo, pasiryždavo visą gyvenimą

neištarti nė žodžio.

III a. – vienuolijų pradžia.

Anachoretas reiškia – skolininkas,

pabėgęs į dykumą.

0

Vienas garsiausių to meto anachoretų – Simonas Stulpininkas, keliolika metų praleidęs ant aukšto stulpo. Tokių buvo ne

vienas.  Paprastai tokiu radikaliu ir heroišku būdu pasiryžę gyventi atsiskyrėliai susilaukdavo būrio mokinių, kurie ne tik

klausėsi patarimų, bet ir patarnaudavo. Kitaip būtų buvę neįmanoma ant keliolikos metrų stulpo su viršuje įrengta 2x2 m

pusiau dengta aikštele išgyventi keliolika metų. Mokiniai specialiu įrenginiu paduodavo stulpininkui truputį maisto. Taip

pat jie surinkdavo ir atsiskyrėliui perduodavo gausius maldininkų prašymus.

      Šv. Antanas, išgirdęs evangeliją, patraukė į dykumą ir ten gyveno visą gyvenimą.

Motyvai:Buvo siekiama tobulesnio gyvenimo – krikščionybei legalizuojantis bažnyčia virto masine bendruomene ir anachoretų manymu krito jos kokybės lygis.

Antanas pasižymėjo kaip dvasinis mokytojas, pas jį ėjo mokiniai. Taip atsirado eremitinė (atsiskyrėlių) vienuolystė.

4 a. dykumos tėvus ėmė lankyti piligrimai, vykstantys į šv. Žemę.

Dykumos tėvų Dykumos tėvų dvasinio vadovavimo būdasdvasinio vadovavimo būdas

PPasakojimuose aprašoma, kaip asakojimuose aprašoma, kaip mokinys artinasi prie mokytojo, klausdamas mokinys artinasi prie mokytojo, klausdamas

patarimo. patarimo. Tikima, kad vyresnis žmogus turi Tikima, kad vyresnis žmogus turi išminties dovaną atpažinti sielos stovį ir išminties dovaną atpažinti sielos stovį ir

atitinkamai patarti. atitinkamai patarti. Pastebimas mokinio pasitikėjimas ir senyvo Pastebimas mokinio pasitikėjimas ir senyvo

žmogaus gebėjimas įžvelgti, atpažinti Dievo žmogaus gebėjimas įžvelgti, atpažinti Dievo valią.valią.

Mokytojo patarimas duoda rezultatų tik tada, Mokytojo patarimas duoda rezultatų tik tada, jei jis apmąstomas namuose. Tik celės tyla ir jei jis apmąstomas namuose. Tik celės tyla ir saugumas gali padėti mokytojo žodžiams saugumas gali padėti mokytojo žodžiams pamažu pasiekti mokinio širdį.pamažu pasiekti mokinio širdį.

Kartą vienuolis, gyvenantis Egipto dykumoje, patyrė Kartą vienuolis, gyvenantis Egipto dykumoje, patyrė tokius stiprius gundymus, kad ilgiautokius stiprius gundymus, kad ilgiau

nebegalėjo kęsti. Jis nusprendė palikti savo celę ir eiti kur nebegalėjo kęsti. Jis nusprendė palikti savo celę ir eiti kur nors kitur. Besiaudamas sandalus,nors kitur. Besiaudamas sandalus,

kad įvykdytų savo sumanymą, netoliese pamatė kita kad įvykdytų savo sumanymą, netoliese pamatė kita vienuoli, kuris taip pat ruošėsi eiti.�vienuoli, kuris taip pat ruošėsi eiti.�"Kas tu esi?" - paklause nepažįstamojo."Kas tu esi?" - paklause nepažįstamojo.

"Aš esu tavo "Aš“ - jis atsakė. "Jei tu dėl manęs palieki šią � � � �"Aš esu tavo "Aš“ - jis atsakė. "Jei tu dėl manęs palieki šią � � � �vietą, noriu tau pasakyti,vietą, noriu tau pasakyti,

kad kur beeitum, aš būsiu kartu su tavimi".�kad kur beeitum, aš būsiu kartu su tavimi".�

CENOBITINĖ VIENUOLYSTĖ

      Cenobitai – bendruomenėje gyvenantys vienuoliai atsiskyrėliai. Pradininkas – šv. Pachomijus.

Cenobitai telkėsi Egipto pietuose, dalinosi pagal amatą ar tautybę. Vienuolyne būdavo apie 30-40 vienuolių bendruomenė.

     Šv. Pachomijaus bendruomenėje atsirado:Bendras valgis; Bendra malda; Rankų darbas; Dvasinis skaitymas. Gyvenimas – su šventuoju Raštu: visi turėjo mokėti skaityti, kad išmoktų atmintinai ir apie tai mąstytų. Atsirado

bendras skaitymas, maldos. Šeštadieniais – sekmadieniais švenčiama eucharistija.

    Cenobitai iškėlė naują vienuolių gyvenimo idealą – vienybė ir bendrystė, todėl buvo įvestas bendras apdaras – lygių narių simbolis.

      Pachomijaus vienuolynai sudarė pirmą vienuolių ordiną, kuriam vadovavo generalinis abatas, buvo šaukiami vienuolių susirinkimai.

 

Kapadokija, Goremo slėnis. Jis tapo vienu

didžiuliu vienuolynu. Visi būstai buvo minkštoje

uolienoje išskaptuotose olose. Galima tik nuspėti, kiek čia gyveno vienuolių,

jei vien bažnyčių ir koplyčių buvo apie 300.

Šv. BAZILIJUS ir VIENUOLYSTĖ RYTŲ BIZANTIJOJE

Pirmus vienuolynus Rytuose įsteigė pats Bazilijus. Pasisakė už cenobitinę vienuolystę. Su Bazilijumi Didžiuoju siejama regula – vienuolio gyvenimo vadovas. Regulą sudarė jo mokiniai iš jo atsakymų apie vienuolio gyvenimo taisykles. Vieningo ordino nėra – kiekvienas vienuolynas savarankiškas.      Rytų vienuolynai – statiškas reiškinys, istoriškai pakitimų nėra: sėslus ir kontempliatyvus gyvenimas. Svarbiausia:

malda; darbas; askezė.

Atsiranda naujos idėjos: vienuolystė kaip atgaila, ir krikščionio tobulybės būsena. Vienuoliai lyginami su angelais: angeliškas gyvenimo būdas, angeliški rūbai ir pan.

Susiformavo 3 vienuolių statusai:Kandidatai – naujokai, 3 metai; Mažojo abito vienuolis – išskutama tonzūra (plikė). Po 2 metų tapdavo didžiojo abito vienuoliais; vienuoliai kunigai – dvasininkai.

Laikui bėgant susiformavo savotiški luomai, pažeisdami lygybės principą. Askezė virto mėsos atsisakymu, stojant į vienuolyną būdavo keičiamas vardas.

      Be cenobitinės, buvo ir atsiskyrėliška (anachoretinė) vienuolystė: su vyresniųjų žinia buvo galima išeiti iš vienuolyno ir apsigyventi netoliese (su teise sugrįžti).

      Rytuose celibatas galiojo tik vyskupams, todėl į juos rinkdavo iš vienuolių.

BENEDIKTINIŠKOJI VIENUOLYSTĖ Benediktas Nursietis (V-VIa.). Kilęs iš turtingos šeimos. Mokėsi Romoje, po to atsiskyrė ir oloje gyveno 3 metus. Garsas apie jo šventumą pasiekė netoli esančio vienuolyno brolius, kurie jį pakvietė tapti jų vyresniuoju. Po ilgų svarstymų ir įkalbinėjimų Benediktas sutinko užimti šias pareigas, tačiau jo uolumas sukėlė vienuolių nepasitenkinimą. Benediktas priprašomas būti šalimais esančio vienuolyno vyresniuoju, bet neilgai trukus pasitraukia. Tada šalia vėl grįžo prie atsiskyrėliško gyvenimo būdo, tačiau palaipsniui apie jį pradėjo burtis gausūs jo pasekėjai.

Ilgainiui atsirado uolios askezės ir maldingumo dvasios kupina vienuoliška bendruomenė, bet dėl vietos dvasininkijos persekiojimų 529 m. Benediktas buvo priverstas ją perkelti į Italijos pietus, Kasino kalną. Čia susiformavo pirmoji benediktiniškos gyvensenos bendruomenė, o pats Benediktas pagarsėjo kaip puikus bendruomeninio gyvenimo organizatorius, įžvalgus žmogaus sielos žinovas ir stebukladarys. Benediktas prieš mirtį mokiniams paliko dvasinį testamentą – regulą.

      Benedikto regula nulėmė 200 metų vienuolynų raidą. Ją sudarė

2 dalys: doktrina ir praktiniai potvarkiai.

.           

Skyriuje apie gerų darbų priemones, šalia Dievo įsakymų ir evangelinių priesakų, surandame šventojo nurodymą broliams gerbti visus žmones, kiekviename žmoguje pirmiausia matyti Kristų. Pagarba žmogui kyla iš biblinio įsitikinimo, kad žmogus yra Dievo atvaizdas. Vienuolių bendruomenę ji vaizdavo kaip “tarnavimo Viešpačiui mokyklą”, kurios pamatas paklusnumas abatui, pastovi malda ir rankų darbas. Tokį gyvenimo būdą gerai nusako benediktinų šūkis: ,,ora et labora!“ - ,,melskis ir dirbk!“, ilgam tapęs pagrindine vienuoliškos gyvensenos charakteristika.

Airiškoji vienuolystė

     

Forma atsirado 6 a. ir labai skyrėsi dėl visuomenės struktūros, kuri buvo pasidalinusi klanais. Klano garbės reikalas turėti ir globoti vienuolyną. Ypatingas vaidmuo  - ne vyskupų bažnyčia, o vienuolių bažnyčia, t.y. vyskupai pavaldūs vienuolynų vyresniems.      

Vienuolynai tapo intelektualiniais centrais: studijavo, perrašinėjo rankraščius. Gyvenimas – kaip Bazilijaus reguloje.

      Specifiniai bruožai:

Ypatinga askezė – griežtos bausmės už regulos pažeidimus. Piligrimystės tradicija – praktika iškeliauti iš šalies. Taip pasklido po visą Angliją (Škotiją), Galiją, Germanus. Tokiu būdu vienuoliai tapdavo kankiniais – šventaisiais, nes pakliūdavo į nekrikščioniškas šalis. Išvaizda: su tonzūromis, kelionės lazda, knygomis, vandeniu. Kartais keliaudavo po 1, kartais grupėmis.

Buvo 3 kankinystės rūšys:baltoji – palikimas visko, kas brangu; žalioji – atgailos gyvenimas; raudonoji – kraujo praliejimas dėl

tikėjimo.

Gyvenimo būdo – Kolumbano regula atsirado 6 a. p. (Kolumbanas su 13 palydovų atvyko į Galiją). Čia įkūrė 3 vienuolynus, kuriuos aprūpino frankų diduomenė. Nuo tada prasidėjo aristokratijos ir vienuolystės bendradarbiavimas kaip Airijoj.

Airijos vienuolystė davė išpažinties  kaip privačios atgailos praktiką, kai tik kunigui išpažįstamos nuodėmės.

KLIUNI REFORMA

Kliuni vienuolynas nepriklausė nuo pasauliečių ir net nuo vietos vyskupo. Jis buvo pavaldus tik popiežiui. Svarbiausias Kliuni vienuolyno tikslas buvo Bažnyčios laisvė. Jis siekė panaikinti dvasininkų priklausomybę nuo pasauliečių. Abatą rinko vienuolyno bendrija. Abatais tapdavo neeilinės asmenybės, pamaldūs ir protingi vyrai, kurie dažniausiai ilgai valdydavo.

Kluni vienuolyno vienuoliai gyveno pagal griežtas taisykles. Jie daug meldėsi, dirbo. Jie siekė, kad visų vienuolynų gyvenimas būtų grindžiamas griežta tvarka, pamaldumu ir mokymusi.

Vienintelė vienuolio užduotis – garbinti Dievą. Fizinis darbas nunyksta.      Kluny vienuolynai – labai turtingi, daug prabangos: „prabangiai

liudyti ir garbinti Jėzų“. Ypatingą reikšmę įgyja tylėjimas.

Grigališka reforma:Bažnyčios emancipacija iš pasaulio valdžios įtakos

celibatas – vienuolių gyvenimo standartas tampa privalomas kunigams.

KARTOJAME:• Esenai• Kumrano• Anachoretas• Simonas Stulpininkas• Šv. Antanas• KOINOBITINĖ VIENUOLYSTĖ• BENEDIKTINIŠKOJI VIENUOLYSTĖ• Regula• ,,Ora et labora!“ - ,,melskis ir dirbk!“• Airiškoji vienuolystė• Buvo 3 kankinystės rūšys:• Asketizmas, askezė• KLIUNI REFORMA

Ap. Paulius apie šventumą:

1 Kor 7, 71Kor 7, 25-28Gal 5,16-26Kol 3, 5-17Fil 3, 12-14