Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt

Pa rei ka la vo nu trauk tiSos tinės sa vi val dybės Viešųjų ry­šių sky rius va kar išp la ti no ne tikėtą mies to me ro A.Zuo ko pa reiš kimą. Be veik visą šil dy mo se zoną įnir­tin gai gynęs ir tei sinęs bend rovę

„Vil niaus ener gi ja“, stai ga me ras pa reiškė: „Rei ka lau ju bend rovę nu trauk ti rek la minę kam pa niją.“ Šią „Kai mynų“ kam pa niją įmonė pra dėjo vyk dy ti prie š pat vil nie­čius pa sie kiant pir mo sioms mil ži­niš koms šil dy mo sąskai toms.

„Vil niaus miesto me­ras A.Zuo kas vakar per

Tikros sosTinės naujienos anTradienis, vasario 7 d., 2012 m. nr. 31 (1230) diena.lt

Rek la ma kai ti na aist ras

1 Lt

Ma no me, kad ši su tar tis Vil niui ga li būti ža lin ga. Apie jos nea ti tiktį įsta ty mams kal ba ma jau la bai se niai.

sei mo na rys Al man tas Pet kus apie vil niaus sa vi val dybės su tartį su „sie mens“ are na

Vil niaus me ras Artū ras Zuo kas pa rei­ka la vo „Vil niaus ener gi jos“ nu trauk ti prie šta rin gai ver ti namą rek la mos kam pa­niją. Toks jo žings nis nu ste bi no ši lu mi nin­kus, bet ne opo zi ci jos po li ti kus.

Vil nie čiai ša lo, bet ne si skund žiaDėl pra ėju sią sa vaitę ket vir ta die­nio rytą Vil niu je, ša lia Lu kiš kių aikštės, trūku sio po že mi nio šil dy­mo sis te mos vamzd žio ir din gu sio šil dy mo na muo se į „Vil niaus ener­giją“ dėl ža los kreipė si jau 25 vil nie­čiai. Pa raiš kas at ly gin ti žalą bend­rovė iš vil nie čių dar priims iki šian­die nos va ka ro.

Miestas 3p.

Fo tog ra fai ža da nau jo vių

Menas 15p.

Fut bo lo sunk me tis kau ne: a ly go je

ne bus nė vie nos mies to ko man dos.

vil nius turės dvi.Sportas 11p.

iš rinktąjį pre zi dentą s.nii nistö suo miai

va di na pui kiu eko no mis tu ir

pa ty ru siu po li ti ku.Pasaulis 12p.

Po li ti kai kT iš va- do je dėl pen sijų ma ži ni mo puolė

ieš ko ti sau nau dingų da lykų.

Lietuva 5p.

Kai my nai: � „vil niaus ener gi jos“ dar buo to jai rek la mo se vai di na rūpes tin gus kai my nus. Ge di mi no Bar tuš kos nuo tr.

2

2p.

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

2

miestasdiena.lt/naujienos/miestas

Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt

Vil niaus sa vi val dybės su tar tis su „Sie mens“ areną val dan čia bend ro­ve „Uni ver sa li are na“ abe jo nių su­kėlė par la men ta rams. Dėl au to ma­tiš kai pra tęstos su tar ties bus krei­pia ma si į Ge ne ra linę pro ku ratūrą.

Skųs pro ku ratū raiSos tinės sa vi val dybės su tar tis su „Sie mens“ areną val dan čia bend­ro ve „Uni ver sa li are na“ užk liu­vo ne tik sa vi val dybės opo zi ci jai, bet ir Sei mo na riams. Pas ku tinę jos ga lio ji mo dieną pra tęsta su tar­tis skund žia ma Ge ne ra li nei pro­ku ratū rai. Kaip dien raštį „Vil niaus die na“ in for ma vo par la men ta ras ir Tvar kos ir tei sin gu mo par ti jos na­rys Al man tas Pet kus, do ku men tai pro ku ratū rai jau įteik ti.

Rea guo da mas į dien raš ty je „Vil­niaus die na“ va kar išs paus dintą straipsnį apie sa vi val dybės su tartį su „Sie mens“ are nos val dy to jais Sei mo na rys A.Pet kus sakė įta rian­tis, kad to kie mies to va dovų veiks­mai galė jo pa žeis ti įsta ty mus.

„Ti kimės, kad pro ku ratū ra pra­dės ty rimą dėl to kių mies to val­ d žios veiksmų, ku riais galbūt bu­vo švais to mi mies to gy ven tojų pi­ni gai. Pa si ra šy da mas su tar ties su are na pra tęsi mo aktą sa vi val dybės ad mi nist ra ci jos di rek to rius galė jo pikt naud žiau ti tar ny bi ne pa dėti mi. Be to, Kon ku ren ci jos ta ry bos aiš kiai pa sa ky ta, kad ši su tar tis pa žeid žia įsta ty mus“, – dėstė par la men ta ras.

Sei mo na rys sakė, kad į Ge ne­ra linę pro ku ratūrą krei pia ma si dėl vie šo jo in te re so gy ni mo.

„Pro ku ro rai nu spręs, ar ver ta pra dėti ty rimą. Mes ma no me, kad ši su tar tis Vil niui ga li būti ža lin ga. Apie jos nea ti tiktį įsta ty mams kal­ba ma jau la bai se niai. Ti kimės, kad ty ri mas bus pra dėtas“, – kalbė jo A.Pet kus.

Vyks ta ty ri masKon ku ren ci jos ta ry ba 2007­ai siais pri pa ži no, kad Vil niaus mies to sa­vi val dybės ad mi nist ra ci jos ir „Ru­bi con“ gru pei (da bar kon cer nas „Icor“) pri klau siu sios tuo metės

bend rovės įmonės „Ru bi con even­tus“ 2005­ųjų rugpjūtį pa si ra šy ta „Sie mens“ are nos nuo mos su tar tis pri vi le gi ja vo šią įmonę, už kir to ke­lią ki toms bend rovėms siū ly ti sa vo pa slau gas ir pa žeidė Kon ku ren ci­jos įsta tymą, ta čiau sos tinės sa vi­val dybės po li ti kams pa keis ti su tar­ties sąly gas nerūpė jo.

Kon ku ren ci jos ta ry bos at stovė spau dai Pal mi ra Kviet kaus kienė va kar sakė, jog šiuo me tu kaip tik vyks ta ty ri mas dėl to, kad sos tinės sa vi val dybė ne vyk do Kon ku ren ci­jos ta ry bos įpa rei go jimų pa keis ti su tar ties sąly gas.

„Ty ri mas vyks ta, ta čiau ne dėl da bar ti nio su tar ties pra tęsi mo, o dėl anks tes nio mūsų išaiš ki ni mo, į kurį sa vi val dybė at si žvelg ti ne si­teikė. Ty ri mas bu vo pra dėtas pra­ėju sių metų rugpjū čio 25 d. Teis­mas iš esmės pri pa ži no, jog mes bu vo me teisūs tvir tin da mi, kad su tar tis pa žeid žia Kon ku ren ci jos įsta tymą“, – kalbė jo P.Kviet kutė.

Įtar ti na su tar tis ap skųsta pro ku ro rams

Pro ku ro rai nu spręs, ar ver ta pra dėti ty­rimą. Mes ma no me, kad ši su tar tis Vil niui ga li būti ža lin ga.

Al man tas Pet kus:

Ty ri mai: �� Kon�ku�ren�ci�jos�ta�ry�ba�ty�rimą�dėl�su�tar�ties�dar�at�lie�ka,�sa�vo�ty�rimą�ga�li�pra�dėti�ir�pro�ku�ratū�ra.� �

� Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Va kar sos tinė je Ge le ži nio Vil ko ir V.Pie ta rio gat vių san kry žo je par vir to au to bu sas, ve žan tis ke­lei vius. Marš ru ti nis au to bu sas „Mer ce des­Benz“ vy ko iš Brin kiš­kių į Vil niaus au to busų stotį.

Ava ri ja įvy ko po li ci jos pa reigūnų aki vaiz do je. Po via du ku į V.Pie ta­rio gatvę anks čiau įvy ko du tech­ni niai eis mo įvy kiai. Slid žia me ke ly je su si dūrė ke tu ri leng vie ji au to mo bi liai. Po li ci jos pa reigū­nams at va žia vus į ava ri jos vietą, slid žia me ke ly je po sūky je nu sly do ir ant šo no par vir to sunk ve ži mis. Au to bu su va žia vo pen ki ke lei viai, du iš jų iš vež ti į li go ninę. Pir mi­

niais duo me ni mis, jų gy vy bei pa­vo jus ne gre sia. Au to bu so vai ruo­to jas ne nu kentė jo. Į įvy kio vietą bu vo at si ųsti ug nia ge siai. Gelbė­to jai išt raukė vieną ke leivę.

VD inf.

Pa gal Vil niaus mies to 1­ojo apy­linkės teis mo 2012 m. sau sio 31 d. priimtą nu ta rimą dėl pa da ry to ad mi nist ra ci nio teisės pa žei di­mo areš tuo tas pi lie tis And rius Jur gai tis.

Re mian tis gau tais sos tinės ka vi­nių, barų ir res to ranų skun dais, nuo 2011 m. lapk ri čio iki 2012 m. sau sio A.Jur gai tis 36 kar tus neap­mokė jo sąskaitų (iš jų 13 kartų Vil niaus se na mies ty je ir jo apy­linkė se), t. y. pa darė ad mi nist ra­ci nius teisės pa žei di mus, nu ma­ty tus LR ad mi nist ra ci nių teisės pa žei dimų ko dek so 50 str. Vi sais 36 at ve jais priim ti teis mo nu ta­ri mai dėl A.Jur gai čio pa da rytų

ad mi nist ra ci nių pa žei dimų, t. y. A.Jur gai tis pri pa žin tas pa daręs pa žei di mus. Jam skir tos bau dos ar ba ad mi nist ra ci nis areš tas.

VD inf.

Vil niu je tak si įmonė se po li ci ja ir mo kes čių ins pek ci ja at li ko kra­tas. Tei gia ma, kad šis iki teis mi nis ty ri mas yra per nai vyk dy to pro­jek to „Ke lei vių ve ži mas ir tak si“ tęsi nys.

„Vyks ta iki teis mi nis ty ri mas. Šiuo me tu at lie ka mi ak tyvūs iki teis mi­nio ty ri mo veiks mai kar tu su Po­li ci jos de par ta men to ko le go mis“, – sakė Vals ty binės mo kes čių ins­pek ci jos (VMI) at sto vas spau dai. Anot jo, VMI dar 2010 m. pa bai­go je pra nešė, kad ža da di delį dė­mesį skir ti tak si ir ke lei vių ve ži mo mik roau to bu sais vers lui. Ins pek­to riai nu sprendė pa tik rin ti, ar šie vers li nin kai tei sin gai mo ka mo kes­

čius. Iš sa miau ty ri mo D.Bu ta ne­ko men ta vo, teig da mas ne norįs jam pa kenk ti. Kra toms bu vo pa si telk ta Vil niaus ap skri ties vy riau sio jo po­li ci jos ko mi sa ria to mo bi li kuo pa.

VD inf.

Nors did žiau si šal čiai jau pra ėjo, gy ven to jai ra gi na mi ir to liau būti at sargūs lau ke. Praė ju sio sa vait­ga lio šal čiai ša ly je pa rei ka la vo trijų gy vy bių.

Kaip teigė Vil niaus grei to sios me­di ci nos pa gal bos sto ties di rek to­riaus pa va duo to ja Van da Pum­pu tienė, me di kai su laukė dar 17 rim tai ap ša lu sių žmo nių. „Šal tis vis dar di de lis. Su šal ti ga li ma ir na muo se, jei jie ne kūre na mi“, – teigė Grei to sios me di ci nos pa gal­bos sto ties dar buo to ja. Anot jos, net did žiu liams šal čiams šiek tiek at lėgus ne ga li ma šiltų dra bu žių kiš ti į spin tos galą. „Kai pra si de da

stip rus vėjas ir drėgnas oras, dar blo giau. Gy ven to jai ir to liau ra­gi na mi ne var to ti al ko ho lio, lau ke steng tis visą laik judė ti, ne stovė ti vie to je“, – aiš ki no me dikė.

VD inf.

Par vir to au to bu sas

Nu baus tas va gis sma gu ris

Krėtė tak si bend ro ves

Ra gi na ne pra ras ti bud ru mo

ry tinį pa si ta rimą su sa vi­val dybės de par ta mentų ir

sa vi val dybės įmo nių va do vais pa­rei ka la vo bend rovę „Vil niaus ener­gi ja“ nu trauk ti rek la minę kam­pa niją“, – ra šo ma sa vi val dybės pra ne ši me ži niask lai dai.

Vil niaus mies to sa vi val dybė taip pat kreip sis į Vals ty binę kainų ir ener ge ti kos kont rolės ko mi siją, kad ši už tik rintų, jog rek la mos kam­pa ni jai iš leis tos lėšos tik rai ne bus įskai čiuo tos gy ven to jams į ši lu mos kainą, o būtų ap mokė tos „Vil niaus ener gi jos“ ak ci ninkų jiems pri­klau san čio mis lėšo mis, kaip ir tei­gia ma rek la mo je.

Iš girdę su tri koApie me ro ke ti nimą užd raus ti bend ro vei to liau rek la muo tis „Vil­niaus ener gi jos“ va do vai ti ki no su­ži noję tik iš pa skam bi nu sio dien­raš čio žur na lis to. Jie ti ki no, kad iš anks to apie tokį mies to va do vo pa­reiš kimą nie ko ne ži no jo.

„La bai sun ku ką nors pa sa ky ti. To kio do ku men to ne ma čiau, to­dėl ko men tuo ti ne ga liu. Gal ir pa­reiškė, bet aš nie ko ne ži nau“, – sakė „Vil niaus ener gi jos“ ko mer­ci jos di rek to rius Ri man tas Ger­ma nas.

Jis tvir ti no esan tis dar bo su si­ti ki me už sie ny je, todėl teigė, kad konk re čiau ko men tuo ti si tua ciją dėl me ro rei ka la vimų nu trauk­

ti „Vil niaus ener gi jos“ rek la mos kam pa niją galės tik grįžęs. Taip pat R.Ger ma nas kol kas ne si ėmė ana li­zuo ti, ar įmonė pri valėtų nu trauk­ti rek la mos kam pa niją, jei to pa­norėtų sa vi val dybė.

Anot jo, tiks li rek la mos kam pa­ni jos pa bai ga ne nu ma ty ta.

Apie me ro „rei ka la vi mus“ nie ko ne girdėjęs ti ki no ir „Vil niaus ener­gi jos“ at sto vas spau dai Ne ri jus Mi­ka lajū nas.

„Nie ko ne ži nau. Pirmą kar­tą gird žiu. Rei kia man pa ma ty ti tą pra ne šimą. Ne ga liu nie kaip to ko­men tuo ti“, – te pa sakė įmonės at­sto vas.

Žiū ri skep tiš kaiSa vi val dybės opo zi ci jos ly de ris kon ser va to rius Rai mun das Alek na tokį me ro A.Zuo ko žingsnį pa ly gi­no su Ru si jos pre zi den to Vla di mi­ro Pu ti no po li ti ka.

„Pats duo da startą pra dėti, pa ts pa sa ko, ka da lai kas baig ti. Jei me ras pa ts ir ne su gal vo jo pra dėti šios „Vil niaus ener gi jos“ rek la­mos, bent jau anks čiau jai tik rai ne si prie ši no ir ją gynė“, – tvir ti­no po li ti kas.

Anot jo, toks rinkė jams pa tin­kan tis žings nis galė jo būti su pla­nuo tas iš anks to – rek la ma bus pa ža bo ta, o kai nos už šil dymą ir to liau skur dins mies tie čius.

„Ban dy mas bent kiek nors pa­tai sy ti sa vo re pu ta ciją, ir tiek. Iš esmės nie kas dėl to rek la mos kam pa ni jos nu trau ki mo ne si keis. Sun ku pa tikė ti ko kiais nors ge rais ke ti ni mais, kai dar vi sai ne se niai me ras gynė ši lu mi nin kus. Iš tie­sų gi na juos ir da bar“, – svarstė R.Alek na.

Šią bend rovės rek la mos kam­pa niją ne kartą kri ti ka vo ir Pre zi­dentė Da lia Gry baus kaitė, ir prem­je ras And rius Ku bi lius.

Rek la ma kai ti na aist ras 1

Pats duo da startą pra­dėti, pa ts pa sa ko, ka da lai kas baig ti. Jei me­ras pa ts ir ne su gal vo jo pra dėti šios rek la mos, bent jau anks čiau jai tik rai ne si prie ši no.

Rai mun das Alek na:

AntrADIEnIS, vASArIo 7, 2012

3

miestasNakvynės namai – pavojus ir paguoda.

4p.

Kęstu tis Ne ve raus kask.neverauskas@diena.lt

Sa vait galį šal tis jaukė vie šo jo ir tarp mies ti nio ke lei vių trans por­to įmo nių pla nus. Da lis tarp mies­ti nių au to busų neiš vy ko su pla­nuo tais marš ru tais.

Šal tis pa kir to ne tik vil nie čių au to mo bi lius, bet ir tarp mies­tinį ke lei vinį trans portą. Visą sa vait galį ir pir ma dienį iš Vil­niaus au to busų sto ties da lis au to busų neiš vy ko nu ma ty tais rei sais.

To li mo jo ke lei vi nio trans por­to kom pa ni jos (TOKS) ge ne ra li­nis di rek to rius Arū nas Ind ra šius teigė, kad da lis au to busų neiš vy­ko dėl šal čių. Anot jo, penk ta dienį to kių marš rutų bu vo 18, šeš ta­dienį – 19, sek ma dienį – 6, o pir­ma dienį – 7.

„Da bar, kai tem pe ratū ra jau ky­la, ti kimės, kad vis kas grįš į sa vo vie tas. Sa vait galį, kai bu vo ne­

žmo niš kai šal ta, tech ni ka neiš­laikė“, – sakė A.Ind ra šius.

TOKS va do vas pa sa ko jo, kad au to bu suo se ge do oro sis te mos. „Dėl de galų už ša li mo bėdų ne­turė jo me. Ki tiems vežė jams ir de ga lai ša lo. Bu vo per daug že ma tem pe ratū ra“, – aiš ki no jis.

Neiš vy kus au to bu sui, bi lie tus įsi giję žmonės galė jo at gau ti su­mokė tus pi ni gus. „Aiš ku, žmo­nėms at ėjus per šal čius ne ma­lo nu, kad taip įvyks ta. Ta čiau, turė tu me vie ni ki tus su pras ti“, – sakė A.Ind ra šius.

Vil niu je vie ša sis mies to trans­por tas dir bo pa gal gra fiką. Ta­čiau bend rovės „Vil niaus vie ša sis trans por tas“ tech ni kos di rek to­rius Juo zas Gra bys ne slėpė: šal tis su kėlė ne ma žai sun kumų.

„Kai tem pe ratū ra per si ri ta per mi nus 20 laips nių, pro ble moms rei kia reng tis iš anks to“, – sa­kė J.Gra bys. Jo tei gi mu, Vil niaus mies to marš ru ti nius au to bu sus ten ka lai ky ti už ves tus dar prie š

pra de dant ry tinę pa mainą. „Jei gu būna šal čiau ne gu mi nus 30 laips­nių, ten ka net po rą va landų lai ky ti juos už ves tus“, – sakė jis.

Ta čiau, anot J.Gra bio, per did­žiuo sius šal čius au to bu sai Vil­niu je va žia vo vi sais nu ma ty tais marš ru tais. „Vis dėlto, tu ri me kitų bėdų – dėl šal čio gen da oro sis te­mos, o nuo jų pri klau so stabd žių, durų val dy mas. Dėl to kar tais ten­ka au to bu sus par vilk ti į au to busų par ką“, – pa sa ko jo jis. „Taip pat ke lei viai kar tais skund žia si, kad au to bu suo se ir tro lei bu suo se per šal ta“, – ap gai les ta vo J.Gra bys.

Pas ku tinė die na pra šy ti kom pen sa cijų

Prie žas tys: �� ši�lu�mos�sis�te�mos�vamzd�žio�ava�ri�ja�sos�tinė�je�įvy�ko�dėl�itin�di�de�lių�šal�čių.� � Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt

Dėl pra ėju sią sa vaitę ket vir ta die­nio rytą Vil niu je, ša lia Lu kiš kių aikštės, trūku sio po že mi nio šil­dy mo sis te mos vamzd žio ir din­gu sio šil dy mo na muo se į „Vil­niaus ener giją“ dėl ža los kreipė si jau 25 vil nie čiai.

„Vil niaus ener gi jos“ at sto vo spau­dai Ne ri jaus Mi ka lajū no tei gi mu, pa raiš kas at ly gin ti žalą bend rovė priims iki ant ra die nio va ka ro „Vil­niaus ener gi jos“ Klientų ap tar na­vi mo cent re Smo lens ko g. 12.

Kol kas, pa sak N.Mi ka lajū no, dar sun ku spręsti, kiek nuo sto lių „Vil niaus ener gi ja“ vil nie čiams iš vi so turės pa deng ti. Bend rovė pla nuo ja konk re tes nius skai čius apie nuo sto lius ir jų at ly gi nimą pra neš ti šios sa vaitės pa bai go je.

„Šiuo me tu dėl ža los at ly gi ni mo kreipė si 25 žmonės. Bend ra at ly­gin ti na su ma sie kia apie 10 tūkst.

litų. Kad ir kaip būtų, tik rai vi sus nuo sto lius be jo kių iš si su kinė jimų pa deng si me“, – tvir ti no N.Mi ka­lajū nas.

Jo tei gi mu, dau giau sia kreipė si vieš bu čiuo se šaltą naktį dėl din­gu sio šil dy mo pra lei du sių vil nie­čių. Kai ku rie žmonės už sa vus pi ni gus su sku bo nu si pirk ti elekt­ri nius šil dy tu vus, tei gia ma, tad šiems as me nims įmonė ža da pa­deng ti pir ki mo iš lai das.

Vis dėlto at ro do, kad dau ge lis šil dy mo nak čiai ne te ku sių vil nie­čių ry žo si kant riai kęsti sa vuo se na muo se ir į vieš bu čius ne si kėlė. Šil dy tuvą nu si pirk ti taip pat spė­jo tik re tas. Įvy kus ava ri jai „Vil­niaus ener gi ja“ teigė, kad be šil­dy mo vie nu me tu bu vo likę be veik 150 namų.

Kaip sakė N.Mi ka lajū nas, į bend rovę kreipė si ir vie na Ge di­mi no pro spek to ka vi nių, ku rios dar bas esą taip pat su tri ko įvy­kus ši lu mos sis te mos vamzd žio ava ri jai.

„Ir ka vi nių at sto vai, ir šil dy tu­vus pirkę žmonės turėtų su skub ti kreip tis dėl ža los at ly gi ni mo. Vė­liau pa tir tus nuo sto lius dar bus ga li ma pa tiks lin ti, ta čiau pir muo­sius rei kia pa teik ti da bar“, – sakė pa šne ko vas.

Ši lu mos sis te mos vamzd žio ava­ri ja sos tinė je įvy ko dėl itin di de lių šal čių. Ši lu mos ne turė jo 27 Ankš­to sios gatvė je, Ge di mi no pro spek­te, Gynėjų, A.Goš tau to, A.Jakš to, J.Ja sins kio, Kaš tonų, Kra žių, J.Le­le ve lio, Lu kiš kių, Me četės, J.Sa vic­kio, A.Tumė no, J.Tu mo­Vaiž gan to, Va sa rio 16­osios, A.Vie nuo lio, Vil­niaus gatvė se esan tys pa sta tai.

„Ci ty Ser vi ce“ ava rinė tar ny ba per dvi sa vait ga lio die nas did mies­čiuo se re gist ra vo 945 pra ne ši mus. Iš vi so su lauk ta 631 pra ne ši mo apie ši lu mos ir karš to van dens sis­temų su tri ki mus ar ba spei go su kel­tas pro ble mas, iš jų Vil niu je – 386.

Skam bu čių srau tas, pa ly gin ti su pra ėju siu sa vait ga liu, išau go 45 pro c. Pas tebė jus au gantį skam bu­čių srautą, sa vait galį į darbą bu vo išk vies ta dau giau dar buo tojų.

„Skam bu čių srau tas bu vo la bai di de lis, todėl ne vi si žmonės pri­si skam bi no iš kar to, ki tiems te ko il giau pa lauk ti, kol at si lieps ope­ra to rius. At sip ra šo me šių gy ven­tojų“, – sakė Ta das Mi se vi čius, „Ci­ty Ser vi ce“ Pas tatų ūkio val dy mo de par ta men to di rek to rius.

Pa sak T.Mi se vi čiaus, sa vait galį bu­dėję ava rinės tar ny bos dar buo to­jai dau giau sia skubė jo tvar ky ti su­tri ku sios ši lu mos, karš to ir šal to van dens vamz dynų veik los. Taip pat re gist ruo ta pra ne šimų apie už­ša lu sius nuo tekų tink lus ir už si kim­šu sią ka na li za ciją. Už šalę vamz dy­nai bu vo at šil do mi nau do jant spe­cia lius įran kius, kai kur bu vo kei čia­mos už ša lu sios vamz dynų da lys.

Va kar apie pie tus dar bai dar vy ko 60 vietų, dėl ku rių pra ne ši mai bu­vo gau ti sa vait galį.

VD inf.

Dėl spei go ša lo van den tie kis ir nuo tekų tink lai

Šal tis stabdė ke lio nes

Vil niaus sa vi val dybė va kar išp la ti­no pra ne šimą, ku ria me aiš ki na, kad 2011 m. pa bai go je pra tęsė su tartį su „Sie mens“ are na dėl ren gi nių or ga­ni za vi mo. Esą ši su tar tis pra tęsta tre jiems me tams, kaip ir vi si sa vi val­dybės su si ta ri mai.

„Kitų miestų sa vi val dybės su bsi di juo­ja are nas, ap mokė da mos ne mažą da­lį jų iš lai ky mo iš laidų. Mes to ne da ro­me, o mo ka me tik už at lik tas pa slau­gas or ga ni zuo jant did žiuo sius spor to

ir kultū ros ren gi nius, ku rių par tnerė ar rengė ja – Vil niaus sa vi val dybė. To­kių ren gi nių, ku riems rei kia di de lių erd vių, mies te vyks ta dau gy bė: pra de­dant įvai rio mis tarp tau tinė mis spor to var žy bo mis ir čem pio na tais, bai giant Mo ky tojų die nos šven te ar res pub li ki­ne moks lei vių dainų šven te“, – pra ne­ši me ci tuo ja mas Vil niaus mies to sa­vi val dybės Ad mi nist ra ci jos di rek to­riaus pa va duo to jas Ri tas Vai gi nas.

VD inf.

Prie kaiš tus at me ta

Įtar ti na su tar tis ap skųsta pro ku ro rams

Ne pai sy da ma šio ty ri mo sa vi val­dybė su tartį dar tre jiems me tams pra tęsė to mis pa čio mis su tar ties sąly go mis, nors jos pri pa žin tos pa­žeid žian čio mis įsta ty mus.

Tie sa, Vil niaus sa vi val dybės ad­mi nist ra ci ja, vyk dy da ma Kon­ku ren ci jos ta ry bos įpa rei go jimą, anuo met su tartį šiek tiek pa keitė. Ta čiau tai ne ten ki no Kon ku ren ci­

jos ta ry bos – ši tvir ti no, kad, nors su tar tis pa keis ta, „Uni ver sa li are­na“ ir to liau yra pri vi le gi juo ja ma kitų rin kos da ly vių at žvil giu.

Tai, kad sa vi val dybės ir „Sie­mens are nos“ šei mi ninkų su tar tis pra tęsta, tik įro do šiuos Kon ku ren­ci jos ta ry bos tei gi nius.

Pratęsė slap taiKaip va kar skelbė „Vil niaus die na“, sa vi val dybės ad mi nist ra ci jos di rek­to rius Val das Kli man ta vi čius do ku­men tus dėl su tar ties pra tęsi mo pa­si rašė pa sku tinė mis pra ėju sių metų die no mis, prie š pat bai giant ga lio ti anks tes niam su si ta ri mui.

Su tar tis pa si ra šy ta to kio mis pa­čio mis sąly go mis kaip 2005 m. Tai reiš kia, kad už kiek vieną ren ginį sa vi val dybė „Sie mens“ are nos šei­mi nin kams turės su mokė ti po 60 tūkst. litų. Jei mies tas iš vi so per tre jus me tus su rengtų 30 ren gi nių, jie mo kes čių mokė to jams at sieitų be veik 2 mln. litų. Sa vi val dybės opo zi ci ja pik ti na si, kad su tar tis pra tęsta be jo kios ta ry bos ži nios.

Ty ri mai: �� Kon�ku�ren�ci�jos�ta�ry�ba�ty�rimą�dėl�su�tar�ties�dar�at�lie�ka,�sa�vo�ty�rimą�ga�li�pra�dėti�ir�pro�ku�ratū�ra.� �

� Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Juo zas Imb ra sasEu ro pos Par la men to na rys

Jei už prem je ro būsto nuo mą ir ko mu na li nes pa slau gas mo­kėtų ne mo kes čių mokė to jai, bet pa ts Vy riau sybės va do­

vas, ma nau, Lie tu va ne būtų pra ra­du si ir trejų metų, ir šim ta mi li jo ni­nių, o gal ir mi li jar di nių, nuo sto lių. Myliu–nemyliu, patinka–nepatinka iš min tin go je po li ti ko je ne ga li eg zis­tuo ti. Vals tybės ir vi suo menės in te­re sas tu ri būti tas va rik lis, ku ris prie­kin ve da bet kurį po li tiką, ir derė tis dėl vals tybės ir jos žmo nių in te resų rei kia su vi sais par tne riais.

And rius Ku bi liusPrem je ras

Ma to me pro ble mas, kad Vil niaus ši lu mos ūky je, prie šin gai nei Klaipė dos ar Kau no ši lu mos ūkiuo­

se, ne su da ro mos sąly gos kon ku ren ci­niams pro jek tams sėkmin gai plėto tis. Ar ti miau siu me tu pa si ūly si me to kių veiksmų pa ketą, ku ris ap sau gotų Vil­niaus mies to var to to jus nuo mo no po­li ninkų ten den cijų, ku rios ypač Vil­niaus mies te ryš kiai ma to mos. Ma nau, to kie spren di mai pa dės ir ki to se sa vi­val dybė se var to to jams gau ti pa čią pi­giau sią ši lu mos ener giją.

Komentarai

Rek la ma kai ti na aist ras

Kai na – pa slap tis„Vil niaus ener gi ja“ neatsk leid žia, kiek kai na vo jos rek la mos kam pa­ni ja, api man ti did žiuo sius ša lies dien raš čius, te le vi zi jos ka na lus, ra diją, lau ko rek lamą. Įvai riais spe cia listų skai čia vi mais, to kią rek lamą pa ga min ti turė jo kai nuo ti ma žiau siai 50 tūkst. litų, o trans­liuo ti te le vi zi jo se – dar ke lis mi­li jo nus litų.

Šiai kam pa ni jai vyk dy ti ne bu vo pa skelb tas vie šo jo pir ki mo kon­kur sas, nors, Viešųjų pir kimų tar­ny bos tei gi mu, pa slau gos turė­jo būti per ka mos vie šo jo pir ki mo būdu. Įmonės at sto vai teigė, kad iš lai dos rek la mai ne su si ju sios su „Vil niaus ener gi jos“ veik los mies te vyk dy mu – rek la mos iš lai dos ap­mo ka mos ak ci ninkų lėšo mis ir ne­tu ri įta kos ši lu mos kai nai.

50au to busų

per pa starą sias die nas neiš vy ko iš Vil niaus

au to busų sto ties.

AntrADIEnIS, vASArIo 7, 2012

4

miestas

Trū­kęs­prieš­gais­ri­nis­čiau­pas­va­kar­su­trik­dė­Vil­niaus­mies­to­1­ojo­apy­lin­kės­teis­mo­dar­bą.­Pa­tal­pas­už­lie­jo­van­duo.­Į­ava­ri­jos­vie­tą­bu­vo­iš­kvies­tas­pa­sta­to­ad­mi­nist­ra­to­rius­ir­tar­ny­bos.­Van­duo­bu­vo­su­rink­tas­siurb­liais.­Ke­li­tei­sė­jai­dėl­ava­ri­jos­bu­vo­pri­vers­ti­ati­dė­ti­su­pla­nuo­tus­po­sė­džius.

Pot­vy­nis­­teis­me

Per­gais­rą­Vil­niu­je­sek­ma­die­nį­žu­vo­žmo­gus.­Kaip­pra­ne­šė­Bend­ra­sis­pa­gal­bos­cent­ras,­20.25­val.­gau­tas­pra­ne­ši­mas,­kad­Py­li­mo­gat­vė­je­de­ga­san­dė­liu­kas.­Į­įvy­kio­vie­tą­bu­vo­iš­siųs­tos­prieš­gais­ri­nės­gel­bė­ji­mo­pa­jė­gos,­in­for­ma­ci­ja­apie­įvy­kį­per­duo­ta­me­di­kams­ir­po­li­ci­jai.

Vil­niaus­oro­uos­tas­sau­sį­ap­tar­na­vo­129,3­tūkst.­ke­lei­vių,­ar­ba­66­pro­c.­dau­giau­nei­per­nai­sau­sį.­Per­mė­ne­sį,­sau­sį,­pa­ly­gin­ti­su­gruo­džiu,­ke­lei­vių­oro­uos­te­su­ma­žė­jo­4­pro­c.­Vil­niaus­oro­uos­tas­per­nai­ap­tar­na­vo­1,7­mln.­ke­lei­vių­–­25­pro­c.­dau­giau­nei­už­per­nai.

Gais­ro­­au­ka

skri­do­­dau­Giau

Įta ria ma, kad Vil niu je nuo me nin­go ko ki nės in fek ci jos mi rė tre jų me tų mer gai tė. Užk re čia mų jų li­gų ir AIDS cent ro (ULAC) duo me­ni mis, vai kas mi rė penk ta die nį.

Tri me tė blo gai pa si ju to praė ju­sį ket vir ta die nį, o penk ta die nį bu­vo pa gul dy ta į li go ni nę ir tą pa čią die ną jo je mi rė.

„Kli niš kai diag no zuo ta me nin­go ko ki nė in fek ci ja, diag no zei nu­sta ty ti paim tas krau jo pa sė lis. Su­kė lė jas dar neišs kir tas. Ži di nio epi de mio lo gi nį ty ri mą at lie ka Vil­niaus vi suo me nės svei ka tos cent ro spe cia lis tai“, – pra ne šė ULAC.

Jei diag no zė bus pa tvir tin ta la­bo ra to ri niais ty ri mais, tai bus pir­ma sis mir ties at ve jis nuo me nin­

go ko ki nės in fek ci jos šie met. Per nai nuo šios li gos ša ly je mi rė sep ty­ni as me nys. Vi siems, tu rė ju siems kon tak tų su mer gai te, ku ri, kaip įta ria ma, mi rė nuo me nin go ko ki­nės in fek ci jos, ULAC spe cia lis tai pa ta ria kreip tis į šei mos gy dy to ją. Gy dy to jas, įver ti nęs as mens būk­lę, nu spręs, ar rei ka lin ga che mio­p ro fi lak ti ka.

Me nin go ko ki nė in fek ci ja plin ta oro la še li niu bū du – į ap lin ką me­nin go ko kai iš si ski ria su smul kiau­siais sei lių la še liais. Im lūs as me nys esant ar ti mam kon tak tui už si kre­čia per kvė pa vi mo ta kus. Užk rės ti ga li tiek ser gan tis as muo, tiek svei­kas bak te ri jų ne šio to jas.

Bak te ri jas ne šio ti ga li ma iki ke­lių sa vai čių. In ku ba ci nis pe rio das

svy ruo ja 1–10 die nų (vi du ti niš­kai 4 die nos). Me nin go ko ki nė in­fek ci ja yra pa vo jin ga įvai raus am­žiaus žmo nėms, ta čiau daž niau siai ja ser ga vai kai iki pen ke rių me tų. Pa vo jus su si rgti yra ir ki tiems: ka­muo jant vi ru si nėms res pi ra ci nėms in fek ci joms, nu si lpus imu ni te tui, esant įtam pai.

BNS, VD inf.

In fek ci ja pa si glem žė dar vie ną gy vy bę

Ug nė Ka ra liū nai tėu.karaliunaite@diena.lt

Vil niaus mies to nak vy nės na­mų di rek to rius Eduar das Jab lons­kis tei gė, kad po sa vait ga lio spei gų nak vy nės na muo se li ko vos ke lios lais vos vie tos.

Vie na me še šia vie čia me kam­ba ry je sė dė jo tik po ra gy ven to jų. Ket ve rius me tus be na mų sos ti­nė je gy ve nan tis Ka zi mi ras pa sa­ko jo, kad Vil niaus nak vy nės na­mų pa slau go mis nau do ja si jau ant rą kar tą.

Pak laus tas, kur iš si vaikš čio ję jo kam ba rio drau gai, vy ras tei gė, kad vie ni – mais to ieš ko ti, ki ti – šiaip su rei ka lais.

Ant sta lo pa si dė tas duo nos ke­pa las, ar ba ti nu kas – Ka zi mi ras ir jo kam ba rio drau gas už kan džiau­ja. Vy riš kis sa kė, kad iš nak vy nės na mų išeis ne ta da, kai at šils, o kai leis so cia li nė pa dė tis.

„Mū sų kam ba rys ge ras, ge rai su­ta ria me. Už sie nų kar tais gir di me ki vir čų ar muš ty nių. Ta čiau pro b­le mas daž niau siai ke lia čia ap si sto­jęs jau ni mas“, – pa sa ko jo nak vy­nės na mų sve čias.

Ka zi mi ras at vi rai sa kė, kad, nors at mos fe ra nak vy nės na muo se ge­ra, rei kia bū ti at sar giems. „Tu ri me bend rą šal dy tu vą, bet mais to į jį

pa dė jęs ne ra si. To dėl lai ko me vis­ką ant pa lan gės už stik lo“, – pa sa­ko jo na mų po sky ry bų ne te kę vil­nie tis.

Bend ro je vir tu vė je prie vi ryk lės su tik tas Gin tau tas pa sa ko jo, kad be na mų gy ve na jau 14 me tų. Na­mų jis ne va ne te kęs juos už gro bus gi mi nai čiui. Da bar kaip tik vy ras ir by li nė ja si su skriau di ku. Į nak­vy nės na mus vy ras at ke lia vo prieš tris mė ne sius. Juo se ir ža da pra­leis ti šal tą jį me tų lai ką. Pak laus­tas, kaip pra si mai ti na, vy ras tei gė: „Išei nu, pa rei nu. Ta lo nų tu riu, ba­du ne mirš tu.“

Vil niaus nak vy nės na mų di rek­to rius E.Jab lons kis tei gė, kad be­na mių suak ty vė ji mas po šal to jo sa vait ga lio bu vo jus ti. „Tu rė jo me apie 320 žmo nių. Nau jo jo je Vil­nio je pa klo jo me pa pil do mų čiu­ži nių ir ten gul dė me žmo nes. Kol šal ta, ne žiū ri me, kiek jie čia lie ka. Die no mis jie išei na, pa val go ir vėl

Kas die ny bė nak vy nės na muo se

Užuo vė ja: ­� da­liai­žmo­nių­nak­vy­nės­na­mai­yra­tik­lai­ki­na­sto­te­lė­ar­prie­globs­tis­nuo­šal­čių,­ki­ti­ban­do­čia­įsi­kur­ti­ir­pra­dė­ti­nau­ją­gy­ve­ni­mą.­ ­ Si­mo­no­Švit­ros­nuo­tr.

Pir ma die nio po pie tę už su kus į nak vy nės na mus jun ta mas mais to ir rū ka lų kva pas. Nors dau gu ma gy ven to jų iš si vaikš čio­ję po mies tą ieš ko ti mais to, kai ku rie gy ven to jai šil tų pa tal pų į žvar bų orą neiš kei tė.

grįž ta“, – pa sa ko jo pa šne ko vas. Vilk pė dė je įsi kū ru siuo se nak vy­nės na muo se be na miai ap si gy ve­na 6–8 vie tų kam ba riuo se. Ket­vir tas aukš tas skir tas mo te rims ir vai kams.

Vil niaus nak vy nės di rek to riaus tei gi mu, praė ju sį sa vait ga lį į nak­vy nės na mus ne si krei pė nė vie nas be na mis nu ša lu sio mis ga lū nė mis. „Tik vie ną bu vo at ve žę jau iš li go­ni nės“, – tei gė pa šne ko vas.

Į Vil niaus nak vy nės na mus at ke­lia vę be na miai pir mą mė ne sį gy ve­na ne mo ka mai, vė liau mo ka po 70 li tų už mė ne sį. „Jie gau na pa ta ly­nę, karš tą du šą, vir tu vę“, – pra na­šu mus var di jo įstai gos di rek to rius. Ta čiau net ir pa to gios gy ve ni mo

są ly gos ne vi siems be na miams pa t­rauk lios. Dėl tam tik rų tai syk lių kai ku rie ren ka si ir to liau gy ven ti ne po šil tu sto gu. „Bū na to kių, ku rie ne­no ri ei ti iš ši lu mos tink lų. Čia rei­kia ir pa si tvar ky ti, ir lo vą pa si klo­ti“, – kal bė jo E.Jab lons kis.

Nes ve ti ma nak vy nės na mams ir al ko ho lio pro ble ma. Įs tai gos di rek­to rius pa ste bė jo, kad pro ble ma itin iš ryš kė ja po kiek vie no mė ne sio 10­os die nos, kai pra de da mos mo kė­ti pa šal pos.

„Tik riau siai ne pa slap tis, kad čia vos ne kas ant ras žmo gus tu ri bėdų dėl al ko ho lio. Jei jie ke lia la bai daug pro ble mų, iš siun čia me į nak vy nės na mus „Sa la“, kur jie la biau pri­žiū ri mi“, – aiš ki no E.Jab lons kis.Tu ri me bend rą šal­

dy tu vą, bet mais to į jį pa dė jęs ne ra si. To dėl lai ko me vis­ką ant pa lan gės už stik lo.

Ka zi mi ras:

Vai ši no mais tu

Va kar po pie tę Vil niaus mies to nak­vy nės na mų Vilk pė dė je gy ven to jai su lau kė ma lo nios staig me nos. Di­zai ne ris Alek sand ras Pog reb no jus mies to be na mius vai ši no mais tu. Į nak vy nės na mus už ne šus ke lias dė žes pa kuo čių su grei tuo ju mais­tu, prie nak vy nės na mų vir tu vė­lės nu tį so il ga šil to prie globs čio su­lau ku sių žmo nių ei lė. Nors di zai ne­ris mais to at ve žė už tek ti nai, kai ku­

riems gy ven to jams te ko jį val gy ti at­ša lu sį. Kaip tei gė E.Jab lons kis, net ir už lan go esant di džiu liam šal čiui nak vy nės na mų gy ven to jai daž nai die no mis išei na iš pa tal pų ieš ko ti mais to ar dar bo.

Įs tai gos di rek to rius sa kė, kad ge­ra no riš kų mies tie čių, at ve žan čių mais to, daž nai ne pa si tai ko. Ta čiau kar tais su lau kia ma dra bu žių ar net bal dų.

antradienis, vasario 7, 2012

5

lietuva

Gaus tiek, kiek ir pra šėNuo gais ro nu ken tė ju siam Ty tu­vė nų baž ny čios ir vie nuo ly no an­samb liui Vy riau sy bė iš re zer vo ke­ti na skir ti 200 tūkst. li tų.

To kia su ma, ku rios ir pra šė Kel­mės ra jo no sa vi val dy bė, nu ro do­ma Fi nan sų mi nis te ri jos pa reng­ta me Mi nist rų ka bi ne to spren di mo pro jek te.

Šie pi ni gai bus skir ti sau sio pa­bai go je Ty tu vė nų baž ny čios ir vie­nuo ly no an samb ly je ki lu sio gais ro pa da ri nių ša li ni mo iš lai doms iš da­lies pa deng ti.

Pa sak kul tū ros mi nist ro Arū no Ge lū no, sku biai pi ni gų rei kia tam, kad bū tų lai ki no mis prie mo nė mis už deng tas vie nuo ly no sto gas ir taip nuo pa pil do mos drėg mės ap­sau go ti an samb lio mū rai. Sie kiant džio vin ti per gais rą už lie tas sie­nas, baž ny čio je šiuo me tu spe cia­liais prie tai sais šil do mas oras.

Per Ty tu vė nų Šv. Mer ge lės Ma­ri jos An ge lų Ka ra lie nės baž ny čio je ir Ber nar di nų vie nuo ly no an samb­ly je sau sio 26 d. ki lu sį gais rą iš de­gė apie 1 tūkst. kvad ra ti nių met rų vie nuo ly no sto go, ap de gė ir apang­lė jo baž ny čios me džio sto go konst­ruk ci jos. Su de gė vie nuo ly ne ne­for ma liai įsi kū ru sia me sak ra li nio me no mu zie ju je eks po nuo ti li tur­gi niai reik me nys, ge si nant gais rą nuo van dens nu ken tė jo vie nuo ly­no pir mo aukš to fres kos.

Iš 343 ver ty bių su de gė apie 30, tarp jų – la bai ver tin gi pa veiks lai ir kny gos.

Pas ta tai bu vo draus ti. Kul tū ros mi nis te ri jos tei gi mu, Ber nar di nų vie nuo ly nas draus tas 10 mln. li­tų, o Ty tu vė nų Šv. Mer ge lės Ma­ri jos An ge lų Ka ra lie nės baž ny čia – 6 mln. li tų.

BNS inf.

Dar bai: �� už� Vy�riau�sy�bės� skir�tas�lė�šas� lai�ki�no�mis� prie�mo�nė�mis�bus� už�deng�tas� vie�nuo�ly�no� sto­gas,� kad�an�samb�lio�mū�rai�bū�tų�ap�sau�go�ti�nuo�drėg�mės.

Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Rado neatitikimųVa kar KT pa skel bė iš va dą by lo­je dėl 2009 m. pa bai go je priim­to spren di mo su ma žin ti pen si­jas. Nus ta ty ta, kad Kons ti tu ci jai ne prieš ta rau ja tei sės ak tų nuo­sta tos, ku rio mis bu vo su ma žin tos se nat vės ir vals ty bi nės pen si jos, o 1995–2002 m. dir bu siems pen si­nin kams neiš mo kė tų pen si jų da­lies iš mo kė ji mas nu kel tas iš 2010­ųjų į 2012 m.

Ta čiau spren di mas pen si jas dir­ban tiems gy ven to jams su ma žin­ti la biau nei ne dir ban tiems, KT spren di mu, nea ti tin ka Kons ti tu­ci jos.

Kons ti tu ci jai prieš ta rau jan­čiu pri pa žin tas ir įsta ty mas, ku­riuo bu vo ap ri bo tos pir mo ir ant­ro laips nio vals ty bi nės pen si jos, taip pat vals ty bi nės pen si jos nu­ken tė ju siems as me nims, pa rei gū­nams ir ka riams, moks li nin kams. Be to, Kons ti tu ci jai prieš ta rau ja ir nu sta ty ta išim tis ne ma žin ti pen­si jų 75–100 pro c. dar bin gu mo ne­te ku siems as me nims (I gru pės in­va li du mo pen si nin kams), bet jos ne tai ky mas bu vu siems nuo la ti nės slau gos po rei kį tu rin tiems se nat­vės pen si nin kams.

Nu le mia eko no mi kos būk lėKT pa brė žė, kad Kons ti tu ci jai ne­prieš ta rau ja įsta ty mai, ku riais bu­vo su ma žin tos se nat vės ir vals­ty bi nės pen si jos, o dir bu siems pen si nin kams neiš mo kė tų pen­si jų da lies iš mo kė ji mas nu kel tas po rai me tų, iki 2012­ųjų.

Nu ta ri me ra šo ma, kad „vals­ty bė je su si da rius ypa tin gai si­tua ci jai, kai dėl itin sun kios eko­no mi nės, fi nan si nės pa dė ties neį ma no ma su kaup ti tiek lė šų, kiek yra bū ti na pen si joms mo kė­ti, pa skir tos ir mo ka mos pen si jos ga li bū ti ma ži na mos“.

„Ta čiau tai da rant pri va lu pai­sy ti kons ti tu ci nių ly gia tei siš ku­mo bei pro por cin gu mo prin ci pų ir

nu sta ty ti to ly gų, ne disk ri mi na ci nį pen si jų ma ži ni mo mas tą. Su ma­žin tos pen si jos ga li bū ti mo ka mos tik lai ki nai, nu ma čius dėl pen si jų su ma ži ni mo su si da riu sių pra ra di­mų kom pen sa vi mo me cha niz mą“, – pa brė žė KT.

Dėl eko no mi nių sun ku mų nuo 2010 m. sau sio Sei mas bu vo su­ma ži nęs se nat vės pen si jas. Ta­čiau šių me tų sau sio 1 d. jos grą­žin tos į 2009 m. ly gį.

Par la men to opo zi ci jos at sto vai dėl šio su ma ži ni mo krei pė si į KT.

Pri mi nė sa vo se ną spren di mąPas kelb ta ja me nu ta ri me pri me na­ma, kad KT jau 2002 m. pri pa ži­no, kad Kons ti tu ci jai prieš ta rau ja 2000­ai siais priim tas įsta ty mas, įtvir ti nęs nuo sta tą, jog dir ban­tiems pen si nin kams mo ka ma tik da lis jiems pri skai čiuo tos se nat­vės pen si jos.

Gy ven to jai, ku rie 1995–2002 m. dir bo, dėl šio įsta ty mo ga vo ne vi­są se nat vės ar in va li du mo pen si ją. Dir bu siems pen si nin kams vals ty­bė li ko sko lin ga 269 mln. li tų.

Vals ty bė pla na vo, kad 2010 m. grą žins ne prie mo kas bu vu siems dir ban tiems pen si nin kams, bet dėl itin su dė tin gos fi nan si nės pa­dė ties šio įsi pa rei go ji mo vyk dy­mas nu kel tas į 2012­uo sius. Šių me tų „Sod ros“ biu dže te nu ma­ty tos lė šos šioms kom pen sa ci­joms iš mo kė ti.

Įsi ga lios rug sė jįKons ta ta vęs, kad įsta ty mai dėl kai ku rių vals ty bi nių pen si jų ap ri bo ji­mo prieš ta rau ja Kons ti tu ci jai, KT

nu sta tė, kad šis jo nu ta ri mas įsi­ga lios ne iš kar to, bet tik po pus­me čio – 2012 m. rug sė jo 21 d.

KT tei gi mu, jei gu nu ta ri­mas šio je by lo je bū tų ofi cia liai pa skelb tas iš kart jį vie šai pa­skel bi mus, „at si ras tų kai ku rių vals ty bi nių pen si jų tei si nio re­gu lia vi mo nea pib rėž tu mas, ku­riam pa ša lin ti rei ka lin gas tam tik ras lai kas ir dėl ku rio ga lė tų bū ti iš es mės su trik dy tas ar net lai ki nai nu trauk tas vals ty bi nių pen si jų mo kė ji mas“.

Šiais me tais lie ka su ma žin tos vals ty bi nės pen si jos ir įvai rios iš­mo kos: ren tos, šal pos, slau gos iš­mo kos. Sei mas iki 2012 m. pa­bai gos pra tę sė So cia li nių iš mo kų per skai čia vi mo ir mo kė ji mo lai ki­no jo įsta ty mo ga lio ji mą.

Pas ta bas pa ža dė jo iš nag ri nė tiSkir tin gų po li ti nių sro vių po li ti­kai pa skelb to je KT iš va do je įžvel­gė sau nau din gų po stu la tų.

Prem je ras And rius Ku bi lius pa­reiš kė, kad prin ci pi nė Vy riau sy­bės nuo sta ta pri pa žin ta ati tin­kan ti pa grin di nį ša lies įsta ty mą. „Opo zi ci ja gin či jo mū sų su ta­ri mą su so cia li niais par tne riais, kad kri zės lai ko tar piu rei kia ma­žin ti vi sas iš lai das, tarp jų ir pen­si jas, ir so cia li nes pen si jas. Bet KT mū sų prin ci pi nę nuo sta tą pri pa­ži no ati tin kan čia Kons ti tu ci ją“, – tvir ti no jis.

A.Ku bi liaus tei gi mu, KT „ke le­tas pa sta bų“ dėl pen si jų su ma ži­ni mo dir ban tiems pen si nin kams ir vals ty bi nių pen si jų bus at sa­kin gai iš nag ri nė tos ir įver tin­tos. Pa sak prem je ro, Vy riau sy bė Sei mui per mė ne sį pa teiks siū­ly mus, kaip kom pen suo ti su ma­žin tas pen si jas.

„No riu pa brėž ti, kad Vy riau sy bė yra pri ta ru si prin ci pi nėms nuo s­ta toms – kon cep ci jai – dėl su ma­žin tų pen si jų kom pen sa vi mo ir jau bu vo nu ma ty ti šiek tiek skir­tin gi kom pen sa vi mo da ly kai, kiek tai lie čia so cia li nes pen si jas ir dir­ban čių pen si nin kų pen si jas. Tam,

kad bū tų pra dė ta kom pen suo ti, tu ri bū ti priim tas spe cia lus įsta­ty mas. Ti kiu, kad Vy riau sy bė ar­ti miau siu me tu, at si žvelg da ma ir į pa sta ruo sius KT spren di mus, pa­tai siu si su ma žin tų pen si jų kom­pen sa vi mo įsta ty mą, jį pa teiks Sei mui“, – sa kė A.Ku bi lius.

Pap ra šy tas su konk re tin ti, ka da par la men tą ga lė tų pa siek ti įsta ty­mo pro jek tai, mi nist ras pir mi nin­kas tei gė, kad „Sei mas bet ku riuo at ve ju rink sis tik ko vo mė ne sį, tad mes tu ri me dar maž daug mė ne sį tam, kad su de rin tu me vi sas nuo­sta tas“.

„Pa sielg ta ne tei sin gai“Opo zi ci nės So cial de mok ra tų par­ti jos at sto vas Al gir das Sy sas tvir­ti no, kad KT „pa dė jo taš ką gin­čuo se, ar ga li ma ma žin ti pen si jas dir ban tiems pen si nin kams“.

„KT įro dė tai, apie ką bu vo gin­či ja ma si dve jus me tus. Bu vo gin­či ja ma si ir tuo met, kai bu vo prii­ma mi tie įsta ty mai. KT vis gi kons ta ta vo, kad nuo sta tos dėl ma­ži ni mo, ku rios ga lio jo dve jus me­tus, prieš ta ra vo Kons ti tu ci jai“, – iš kart po KT iš va dos sa kė Sei mo So cia li nių rei ka lų ir dar bo ko mi­te to na rys A.Sy sas.

Jis pa brė žė vi suo met bal sa vęs prieš pen si jų ma ži ni mą: „Lie tu­va, ko ge ro, li ko vie nin te lė ša lis, ku ri kri zės lai ko tar piu su ma ži no ir at ly gi ni mą, ir pen si jas. Kai my­nė Lat vi ja trum pam bu vo tai pa­da riu si, bet po KT spren di mo vis­ką grą ži no. Lie tu va li ko vie nin te lė ša lis, ku ri sunk me čiu su ma ži­no pen si nin kams pen si jas, ir ne­pro por cin gai, la biau siai – dir ban­tiems pen si nin kams.“

A.Sy sas kri ti ka vo Vy riau sy bės priim tus spren di mus dėl kri zės ma žin ti ir at ly gi ni mus, ir pen si­jas. „Nuei ta tuo ke liu, kad vie nu me tu ma žin tos ir pen si jos, ir at­ly gi ni mai. At ly gi ni mus su ma žin­ti ga lė jo per pro gre si nius mo kes­čius – ir vals ty bė bū tų iš lo šu si, ir „Sod ra“ bū tų pra ra du si ma žiau pi ni gų“, – sa kė A.Sy sas.

Išvadą skaito skirtingai

Sunk me čiu pen si­jas ma žin ti ga li ma, ta čiau tai da ry ti ga li­ma tik lai ki nai ir vė­liau bū ti na nu sta ty­ti kom pen sa vi mo me cha niz mus. Tai nu sta tė Kons ti tu­ci nis Teis mas (KT). Skir tin gų po žiū rių po li ti kai Kons ti tu­ci jos sar gų spren di­me įžvel gė sau nau­din gas nuo sta tas.

Nu ta ri mas: �� KT�pri�pa�ži�no,�kad�pen�si�jos�ga�lė�jo�bū�ti�ma�ži�na�mos,�bet�pa�brė�žė,�jog�tai�da�rant�bu�vo�„pri�va­lu�pai�sy�ti�kons�ti�tu�ci�nių�ly�gia�tei�siš�ku�mo�bei�pro�por�cin�gu�mo�prin�ci�pų�ir�nu�sta�ty�ti�to�ly�gų,�ne�disk�ri�mi�na�ci�nį�pen�si�jų�ma�ži�ni�mo�mas�tą“.� � To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

Lie tu va, ko ge ro, li ko vie nin te lė ša lis, ku ri kri zės lai ko tar piu su­ma ži no ir at ly gi ni mą, ir pen si jas.

Al gir das Sy sas:

diena.lt/naujienos/lietuva

antradienis, vasario 7, 2012

Šian dien į Vil nių turėtų at vyk ti Ru si jos dujų gi­gan to „Gazp rom“ vi ce­p re zi den tas, šio kon cer­

no ant rinės įmonės „Gazp rom­eks port“ va do vas Alek sand ras Med ve de vas. Nu ma to mos jo de­ry bos su Lie tu vos pa reigū nais, tarp jų ir su prem je ru And riu mi Ku bi liu mi.Svar bių po kal bių te mos ofi cia­liai ne skel bia mos, bet jos aki­vaizd žios – gam ti nių dujų tie ki­mas į Lie tuvą, jų kai na, taip pat ES spren dimų per tvar ky ti Lie tu vos dujų sek to rių įgy ven di ni mas.

„Gazp rom“ jau ne kartą įvai riau­siais būdais – ir ofi cia liai, ir ne – lei do su pras ti lau kian ti nuo laidų iš Lie tu vos. Ru sai norėtų, kad Vil­nius už pi ges nes tie kia mas du jas ke le riems me tams ati dėtų ne tru­kus nu ma tytą Gam ti nių dujų įsta­ty mo įsi ga lio jimą.Šiuo įsta ty mu nu ma to ma Lie­tu vos dujų sek to rių per tvar ky ti pa gal eu ro pie tiš kus stan dar tus. Tai lems Lie tu vo je esan čių du­jų vamz dynų at ėmimą iš „Gazp­rom“. O šis to kios per spek ty vos, ži no ma, vi sai ne geid žia.Yra toks ES pa tvir tin tas va di na­ma sis Tre čia sis ener ge ti kos pa­ke tas. Juo, be ki ta ko, nu ma to ma dujų vamz dynų verslą at skir ti nuo šios ža lia vos tiekėjų. Tai reiš­kia, kad dujų tie ki mo vamzd žiai Lie tu vo je, kaip ir vi so je ES, il gai­niui ne be galės pri klau sy ti kon­cer nui „Gazp rom“. „Lie tu vos dujų“ per tvarką pa gal ES rei ka la vi mus nu ma to ma at lik ti 2013­ai siais.Lie tu va da bar jai tie kiamų ru­siškų dujų kainą va di na ne sąži­nin ga ir sie kia, kad ji būtų pa keis­ta. Bet Lie tu vos at sto vai kar to­ja ne ke ti nan tys nu si leis ti Mask­

vai dėl Tre čio jo pa ke to. Ki taip ta riant, siek da ma pi ges nių du­jų Lie tu va ne ke ti na vyk dy ti Ru­si jos ke lia mos sąly gos at si sa ky­ti sis te mos per tvar kos pa gal ES rei ka la vi mus.„Ru sai turėtų su pras ti, kad to, ką jie ke lia kaip sąlygą mums, įgy­ven din ti ne įma no ma. Įsta ty mai priim ti, Tre čia sis pa ke tas bus įgy­ven din tas ir tai net ne ga li būti de­rybų ob jek tas“, – yra sakęs Sei mo kon ser va to rių ly de ris Jur gis Raz­ma. Tą pa tį pa tvir ti no ir prem je ro pa tarė jas Vir gis Va len ti na vi čius: „Derė tis ga li ma dėl įvai riau sių ki­tų klau simų, bet ši rusų ke lia ma sąly ga tik rai ne ga li būti įgy ven­din ta, ne tgi ke lia ma de ry bo se.“Todėl pro gno zuo ja ma, kad Lie­tu vos Vy riau sybės ir „Gazp rom“ vie no va dovų de ry bos bus la bai įtemp tos. Jos ga li baig tis ir be ap­čiuo piamų re zul tatų.Vis dėlto Vil niu je ti ki ma si, kad de ry bos bus pro duk ty vios. Tai esą įro do pa čių rusų iš reikš tas no ras derė tis – to anks čiau ne­bu vo. Pak laus tas, kas galė jo pa­keis ti Ru si jos po zi ciją, A.Ku bi­lius teigė: „Si tua ci ja tiek pa sau­lio, tiek Eu ro pos dujų rin ko se ga na spar čiai kei čia si. Ne ma­žai la bai stam bių bend ro vių ar­ba vals ty bių, ne su tik da mos su „Gazp rom“ dujų kainų po li ti­ka, yra pa da vu sios „Gazp rom“ į tarp tau tinį ar bit ražą.“Eks per tai už si me na, kad ga­li būti dar vie nas atei ties veiks­nys, ku ris ga li turė ti įta kos kei­čiant „Gazp rom“ kai no da ros po­li tiką Lie tu vo je, – tai nau ja il ga­laikė tie ki mo su tar tis. Bet dėl to dar tebė ra daug neat sa kytų klau simų, pa vyzd žiui, kiek dujų reikės Lie tu vai po 2–6 metų, kai jau turėtų veik ti su skys tintų du­jų ter mi na las, kai bus įgy ven din­ti al ter na ty vaus ku ro pa nau do­ji mo pro jek tai ir ras ta kitų būdų pri klau so my bei nuo ru siškų du­jų su ma žin ti.Šiuo me tu „Gazp rom“ yra vie nin­te lis dujų tiekė jas Lie tu vo je – kon­cer nas tie kia maž daug 3 mlrd. ku bi nių metrų dujų per me tus. Bet jau po ke le rių metų šis po rei­kis ga li su mažė ti be veik per pus – iki maž daug 1,5–1,6 mlrd. ku bi­nių metrų.Lie tu vos at stovų dek la ra ci jos, kad nėra priim ti nas Mask vos pa­gei da vi mas at si sa ky ti Tre čio jo pa ke to, „Gazp rom“ vil tis fak tiš kai pa ver čia nie kinė mis. Bet gal tai ir ne nuos ta bu – vi si ži no me, kie no mo ti na yra vil tis...

Stasys Gudavičius

So cia linės ap sau gos ir dar bo mi nis te ri ja siū lo to bu lin ti dar­bo ginčų nag rinė ji mo tvarką ir su da ry ti ga li mybę iki teis mi­

nius gin čus ne mo ka mai spręsti nau­jai stei gia mo se Dar bo ginčų ko mi si­jo se. Gin čai turėtų būti išspręs ti per 20 dar bo dienų.

Lai ki na sis Vals ty binės dar bo ins­pek ci jos va do vas Vi lius Ma čiu lai tis teigė, kad taip gin čai būtų sprend žia­mi grei čiau ir pi giau nei teis muo se.

„Gin čo da ly kas – 1–2 tūkst. litų – daž niau siai yra ma žes nis už pro ce si nes iš lai das, už tas iš lai das, ku rių žmonės pa ti ria teis me. Dar bo ko dek so pa kei­ti mo pro jek tas su da ro ga li mybę so cia­linę pa slaugą gau ti grei tai ir pi giai. Prie Dar bo ins pek ci jos pa da li nių būtų įkur­tos ko mi si jos, ku rias su da rytų Dar­bo ins pek ci jos pa reigū nas, darb da vių aso cia ci jos at sto vas ir pro fe si nių są­jungų at sto vas“, – pir ma dienį Vy riau­sybė je žur na lis tams sakė V.Ma čiu lai tis.

Ati tin ka moms Dar bo ko dek so pa­tai soms Vy riau sybė pri tarė pir ma­dienį pa si ta ri me. Pa kei ti mams dar turės būti pri tar ta Vy riau sybės po­sėdy je, o jie tuo met įsi ga liotų nuo 2013­ųjų. Da bar dar bo gin čai nag­

rinė ja mi įmonė je, jei darb da viui ir dar buo to jui ne pa vyks ta su si tar ti – teis me.

„Kaip pra kti ka ro do, įmonė se dar­bo ginčų ko mi si jos daž niau siai ne su­da ro mos. Žmonės atei na į Dar bo ins­pek ciją, o ji ne tu ri teisės spręsti dar bo gin čus“, – sakė V.Ma čiu lai tis.

Anot jo, dar buo to jai, ku rie krei­pia si į ins pek ciją, kon sul tuo ja mi dėl ga li mybės kreip tis į teismą, ta čiau dau gu ma daž niau siai nu ta ria to ne­da ry ti. Priė mus pa tai sas, dar buo to­jai, ku rie tu ri konk re čių pro blemų, galėtų kreip tis į minė tas ko mi si jas – šių spren di mas būtų pri va lo mas, ta čiau jis dar galėtų būti ap skųstas teis mui.

Pa sak Dar bo ins pek ci jos va do vo, pa tai sos leistų su ma žin ti ir naštą darb da viams.

„Ži nia, darb da vys už visą lai ko­tarpį, per kurį pa vėla vo su mokė ti at­ly gi nimą, pri va lo mokė ti vi du tinį at­ly gi nimą. Todėl ga li išei ti taip, kad, dar buo toją at lei dus iš dar bo, darb­da vys sko lin gas vieną at ly gi nimą, bet po teis mo pro ce so ta su ma ga li pa­si da ry ti ir metų at ly gi ni mas ir pu­santrų“, – sakė V.Ma čiu lai tis.

Dar bo ginčų ko mi si jos būtų stei­gia mos prie Vals ty binės dar bo ins­pek ci jos te ri to ri nių sky rių.

Da bar dar bo ginčų ko mi si jos darb­da vio ini cia ty va yra su da ro mos įmonė se, jos ma te ria liai ir fi nan siš­kai pri klau so mos nuo darb da vio, ku­ris, skir tin gai nei dar buo to jas, to kios ko mi si jos spren di mo teis mui ap skųsti ne tu ri teisės. Pri pažįs ta ma, kad da bar to kios ko mi si jos grei tai dar bo ginčų neišsp rend žia – ko mi si jos na riai ne­su si ta ria ir spren di mo ne prii ma.

Vals ty binės dar bo ins pek ci jos duo­me ni mis, per nai per tris ket vir čius Dar bo ins pek ci ja nag rinė jo 5238 dar bo ginčų, o iš vi so kreip ta si 8705 kar tus.

BNS, VD inf.

Dar bo gin čus narp liotų ne mo ka mai

AntrADIEnIS, vASArIo 7, 20126

nuomonės

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Vil tis – „Gazp rom“ mo ti na

Siek da ma pi ges nių dujų Lie tu va ne ke ti na vyk dy ti Ru si jos ke lia­mos sąly gos at si sa ky­ti sis te mos per tvar kos pa gal ES rei ka la vi mus.

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone.

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.

kaRštOJI lInIJa: ReklamOs skyRIus: PlatInImO taRnyba: PRenumeRatOs skyRIus: buhalteRIJa:212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 767

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUSLukas Miknevičius – 219 1386

VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUSPAVADUOTOJAIrma Verbienė – 219 1371

MIESTAS:Matas Miknevičius – 219 1373Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391LIETUVA:Stasys Gudavičius – 219 1390EKONOMIKA:Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374Lina Mrazauskaitė – 219 1388PASAULIS:Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS:Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258Mantas Stankevičius – 219 1383ŠEŠTADIENIS:Darius Sėlenis – (8 37) 302 276Laima Žemulienė – 219 1374TV DIENA:Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380370:Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370FOTOGRAFAI:Gediminas Bartuška – 219 1384Simonas Švitra – 219 1384

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379

SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688

PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

Lie tu vo je, kaip ro do ty ri mas, yra apie 1,3 tūkst. tar šos nor­mas vir ši jan čių ir tvar ky tinų te ri to rijų, dar apie 700 už­

terštų te ri to rijų, to kių kaip sąvar ty­nai, tvar ko mos.

Šiuo me tu ne tvar ko mas te ri to ri jas iš va ly ti, kaip va kar teigė Sei mo Ap lin­kos ap sau gos ko mi te te ty rimą pri sta­ty da mas Geo lo gi jos įmo nių aso cia ci jos ta ry bos at sto vas An ta nas Mar ci no nis, at sieitų apie 2,9 mln. litų.

„Tvar kant da bar ti niais tem pais tai užt ruks šim tus metų“, – sakė jis.

At lie kant ty rimą iš vi so Lie tu vo je nu sta ty ta apie 11 tūkst. galbūt ter­šiamų vietų, ku rio se ga li būti ter šia­mas grun tas ir po že mi nis van duo, dar 4,5 tūkst. vietų tar šos ga li mybė la bai di delė. Ta čiau šio se galbūt ter­šia mo se vie to se leis ti nos tar šos nor­mos ne vir šy tos.

Ty ri mo duo me nys ro do, kad bend­ras apy tiks lis ter šia mos žemės plo­tas sie kia apie 280 kv. km, ar ba 0,43 pro c. ša lies te ri to ri jos.

Pa sak A.Mar ci no nio, dau giau­sia žemė už terš ta naf tos pro duk tais

(apie 40 pro c. visų tar šos at vejų), taip pat fos fo ro jun gi niais (fer mo­se, va ly mo įren gi nių vie to se), pes ti­ci dais, sun kiai siais me ta lais.

Kaip ga li mos esa mo už terš tu mo grėsmės nu ro do ma po že mi nio ir ge ria mo jo van dens (Aly tu je, Vil niu­je) tar ša, pa vir ši nių van dens tel ki nių tar ša (Vai do tuo se, Klaipė do je).

Ko mi te te va kar pri sta tytą ty rimą Ap lin kos mi nis te ri jos už sa ky mu at­li ko A.Mar ci no nio va do vau ja ma geo­lo gi nių ty rimų bend rovė „Gro ta“.

BNS, VD inf.

Už terš tos te ri to ri jos ba do akis

5,2tūkst.

dar bo ginčų per nai nag ri-

nė jo Dar bo ins pek ci ja

Priė mus pa tai sas, dar buo to jai, ku rie tu ri konk re čių pro blemų, galėtų kreip tis į minė tas ko mi si jas – šių spren di­mas būtų pri va lo mas.

Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

Li na Mra zaus kai tėl.mrazauskaite@diena.lt

Mo ko si iš sa vo ne lai miųDrau di mo bend ro vės „Lie tu vos drau di mas“ duo me ni mis, ža lų eks per tai praė ju sią sa vai tę re gist­ra vo net 44 pro c. di des nį tur to ža­lų skai čių.

Bend ro vė su lau kė 280 pra ne ši mų apie tur to ža lą – be veik vi si at ve jai bu vo su si ję su šal čiu.

Bend ro vė pra ne šė, kad per sa­vai tę ga vo dau giau nei įpras ta pra­ne ši mų apie gais rus, įvai rias van­den tie kio ir šil dy mo ava ri jas, ku ro ka ti lų, šil dy mo įran gos, įvai rių da­vik lių ge di mus.

Prie šio są ra šo esą pri si dė jo ir nau jas ža los ti pas – nuo spei go su­ski li nė ję stik lo pa ke tų lan gai.

„Rem da mie si sa vo pa tir ti mi ga­li me pa tvir tin ti, kad gam tos sti chi­jos yra vie na efek ty viau sių drau­di mo pa slau gų „rek la mų“. Ar tai bū tų vėt ros, ar liū tys va sa rą, ar spei gas žie mą, šie reiš ki niai ska ti­na draus tis ir gy ven to jus, ir vers lo įmo nes“, – sa kė drau di mo bend­ro vės „If“ ko mu ni ka ci jos va do vė Ori ja na Ma ša lė.

No ri dau giau ap sau gosAnot jos, nuo šal čio pa da ri nių žmo nes sau go būs to ir na mų tur to drau di mas, iš da lies ir au to mo bi­lių (kas ko) drau di mas, kai dėl že­mos tem pe ra tū ros ma ši na neuž­si ve da.

Taip pat esą ak tua lus ne lai­min gų at si ti ki mų drau di mas, nes žie mą pa di dė ja trau mų ti ki­my bė.

Drau di mo bend ro vės „Er go Lie­tu va“ Tur to drau di mo ža lų ad­mi nist ra vi mo sky riaus va do vas Da rius Sme to na pa brė žė, kad no­rė da mi iš veng ti gam tos iš dai gų be si drau džian tys tur to drau di mu ga li pa si rink ti iš ke lių ri zi kos ti­pų: „Tiks lin ga pa si rink ti gam tos sti chi jų ri zi ką, ku ri ap sau go tur­tą nuo snie go slė gio su ke lia mos ža los, van dens ri zi ką, ku ri ap sau­go nuo trū ku sių vamz džių su ke­lia mos ža los, ir ug nies ri zi ką, ku ri už tik ri na, kad in ten sy viai kū re nant ir ki lus gais rui bū tų pa deng ta pa­tir ta ža la.“

O.Ma ša lė taip pat sa kė pa ste bė­ju si, kad klien tai draus da mie si vis daž niau tei rau ja si kuo pla tes nės drau di mo ap sau gos.

Neatlaiko vamz džiaiBū tent vamz dy nai žie mą lin kę pa­si duo ti šal čiui. To dėl šal tuo ju me­tu, kaip įspė jo drau di mo bend ro vės „If“ Lie tu vos tur to ža lų gru pės va­do vė Gied rė Vit kaus kie nė, di džiau­sią dė me sį rei kė tų skir ti van den tie­kio vamz džiams.

Drau di mo bend ro vės „Er go Lie­tu va“ duo me ni mis, šią žie mą van­den tie kio ža los at ve jų re gist ruo ta dau giau sia. Ge ro kai ma žiau už fik­suo ta dėl ne tvar kin gų kros nių ir ži di nių ki lu sio gais ro su kel tos ža­los at ve jų, tai pat šil dy mo įren gi­nių ava ri jų.

Nors pa pras tai spro gę vamz džiai pa da ro vi du ti niš kai apie 2,5 tūkst. li tų ža lą, drau di mo bend ro vė, anot D.Sme to nos, yra pa den gu si ir ke­lias de šim tis tūks tan čių li tų sie­kian čius nuo sto lius.

„Vie na drau di mo iš mo ka sie­kė 118 tūkst. li tų. Ža lą drau di mo bend ro vė klien tui at ly gi no tuo­met, kai dėl šal čio trū kus karš to van dens vamz džiui vi sos kar ka si­nio na mo konst ruk ci jos pri si gė­rė drėg mės. Ki ta di des nė ža la dėl trū ku sių vamz džių su da rė 54 tūkst. li tų. Tuo met spro gus vamz džiui van duo iš plo vė grun tą po grin di­mis ir jos su kri to“, – apie vie nus di džiau sių žie mos nuo sto lių pa sa­ko jo D.Sme to na.

Įvai rių su už lie ji mu su si ju sių ne­lai mių, kaip tei gė „Lie tu vos drau di­mo“ komp lek si nių ža lų di rek to rius Gy tis Ma tiu kas, dau gia bu čiuo se pa dau gė jo be veik dvi gu bai. Anot jo, dėl nei gia mos tem pe ra tū ros su­trū kę vamz dy nai ap lie jo ne tik šei­mi nin kų bu tus, bet ir kai my nų pa­tal pas, o vi du ti nė to kios ne lai mės ža la pa pras tai yra 1–5 tūkst. li tų.

Kū ren ti ne per sis ten giantNors spro gę vamz džiai yra daž­niau sias žie mos šal tu ko pa vo jus, di džiau sius nuo sto lius vis dėl to at­

ne ša gais rai, ki lę dėl šil dy mo įren­gi nių.

Bend ro vės „Er go Lie tu va“ duo­me ni mis, šią žie mą drau di mas at­ly gi no 300 tūkst. li tų sie kian čią dėl gais ro pa tir tą ža lą.

„Gais rų nuo sto liai yra di džiau si ir ga li siek ti šim tus tūks tan čių li­tų. Ta čiau praė ju sią sa vai tę dau gu­ma pra ne ši mų bu vo apie smul kius gais rus, ku riuos daž niau siai už ge­sin da vo pa tys gy ven to jai. Vi du ti nis jų nuo sto lis yra iki 5 tūkst. li tų“, – sa kė G.Ma tiu kas.

D.Sme to nos tei gi mu, žie­mą gais ro ri zi ka išau ga ne tik dėl žmo nių neat sar gu mo, bet ir ne pa­kan ka mo dė me sio kros nių ir ži di­nių būk lei.

Anot jo, per šal čius dau giau sia gais rų ky la dėl dūmt rau kių įren gi­mo ir eksp loa ta vi mo tai syk lių pa­žei di mų bei kros nių per kai ti ni mo. To dėl, anot jo, svar bu kū ren ti ne il­giau kaip 1,5 va lan dos, o su si kau­pu sius suo džius ir der vas iš va ly ti ne re čiau kaip kar tą per tris mė ne­sius kū re ni mo se zo no me tu.

7

ekonomikadiena.lt/naujienos/ekonomika

De ga lų kai nosVakarTink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­jos

„sta­toil“ 4,74 4,60 2,42

„kvis­ti­ja“ 4,69 4,54 2,37

„Va­koil“ 4,73 4,58 2,38

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 97,23 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 115,08 dol. už 1 brl.

Vė­jo­jė­gai­nę­pa­sta­čiu­si­įmo­nė­„Eg­li­ta­nai“­ne­su­lauks­1­mln.­li­tų­ES­pa­ra­mos.­Že­mės­ūkio­mi­nis­te­ri­jos­Prob­le­mi­nių­klau­si­mų­ko­mi­si­ja­nu­ta­rė,­kad­nu­sta­ty­tas­pa­žei­di­mas­dėl­dvi­gu­bo­fi­nan­sa­vi­mo.­Vė­jo­elekt­ri­nių­aso­cia­ci­ja­pra­ne­šė,­jog­dėl­to­kio­spren­di­mo­įmo­nė­ga­li­kreip­tis­į­teis­mą,­o­Na­cio­na­li­nė­mo­kė­ji­mo­agen­tū­ra­taip­esą­su­kū­rė­pre­ce­den­tą­bei­ga­li­atim­ti­ES­pa­ra­mą­ir­iš­ki­tų­ją­jau­ga­vu­sių­įmo­nių.

180mln. litų per nai Lie tu vo je pra loš ta azar ti nių lo ši mų įstai go se.

OMXVilnius OMXRiga OMXTallinn +0,18 % –0,40 % +0,11 %

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuTa kiekis sanTykis pokyTis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,1276 +0,1569­%DB­sva­ras­ster­lin­gų 1 4,1602 +0,0746­%jaV­do­le­ris 1 2,6365 +0,3922­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6482 +0,7686­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9336 –0,0203­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,3048 +0,9162­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5403 +0,7143­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,7231 +0,5023­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8600 –0,1676­%

ŽadėTOsEspaRaMOsnEgaus

Gy ven to jų tur tas šal čio neat lai koNeiš lįs da mi iš šil tų na mų gy ven to jai dar nė ra sau gūs nuo žvar bios žie mos. Šal tuo ju me tų lai ku net neap dai riai pra ver­tas lan gas ga li at neš ti nuo sto lių, ku riuos jau skai čiuo ja drau di­mo bend ro vės.

proc.šią žie mą išau go

tur to ža lų skai čius dėl šal čių.

44

Šią sa vai tę si nop­ti kų ža da mas ne­smar kus at ši li mas di de lės įta kos prie­tai sų ir vamz dy nų sklan džiam dar bui ne tu rės.

Pa vo jus: ­� daž­niau­siai­dėl­šal­čio­nu­ken­čia­vamz­dy­nai,­ta­čiau­dau­giau­sia­nuo­sto­lių­at­ne­ša­gais­rai,­ki­lę­dėl­šil­dy­mo­įren­gi­nių.­­ Kęs­tu­čio­Va­na­go­(BFL)­nuo­tr.

Rei ka lin gas bud ru masDrau di mo bend ro vė „Lie tu vos drau di mas“ pro gno za vo, kad šią sa vai tę drau dė jų pa ti ria mi nuo­sto liai ne ma žės, esą si nop ti kų ža­da mas ne smar kus at ši li mas di de­lės įta kos prie tai sų ir vamz dy nų sklan džiam dar bui ne tu rės.

Be to, šiuo me tu pa pil do mų rū­pes čių ke lian tis žie mos šal tu kas ir

pasitraukdamas iš ša lies esą ga li su kel ti nuo sto lių.

To dėl drau di mo bend ro vės ra gi­na ne pra ras ti bud ru mo ir tirps tan­čio snie go ne ver tin ti kaip tirps tan­čių rū pes čių.

D.Sme to nos tei gi mu, ant pa sta tų pra dė jęs tirp ti snie gas ga li su kel ti skau džių ne lai mių, to dėl jį bū ti na lai ku nu va ly ti.

antradienis, vasario 7, 2012

8

sveikata

Dar bo su tar ty je ne nu ro dy tas konk re tus pietų per trau kos lai­kas, įmonė je nei ar ti jos nėra ka­vinės ar val gyk los, ir tik va ka rop pa junta te, kad skran dis tuš čias. Kur ir ka da pa pie tau ti, esant to­kioms sąly goms?

Daž niau siai dar buo to jai už kan-d žiau ja grei tuo ju mais tu. Taip pie tau jant grei tai at si ran da pa pil-domų ki log ramų, pa ky la cuk raus kie kis krau jy je, grei čiau pa vargs-ta ma, nu si lpsta imu ni te tas.

Mi ty bos spe cia lis tai sa ko, kad iš-tai sy ti šias mais to ra cio no klai das nesunku. Or ga niz mui rei ka lingų pro duktų ga li ma ras ti ir ar ti miau-sia me pre ky bos cent re. Te rei kia ži-no ti, ku rie pro duk tai yra ver tin gi, o ku rių ge riau at si sa ky ti.

Vai siaiVal gy ki te ba na nus, ki vius, obuo-lius, kriau šes, per si kus, per si-mo nus ir vy nuo ges. Šie vai siai su tei kia or ga niz mui rei ka lingų vi ta minų.

Be vai sių, ga li ma su val gy ti ir ne rie bios varškės. Taip mai tin-da mie si sa vo ra cioną pa pil dy si te vi sa ver čiu mais tu ir būsi te ku pi-ni ener gi jos.

Dar žovėsJei nemėgs ta te vai sių, ga li te pa si-ga min ti įvai rių dar žo vių sa lotų. Jas pa gar din ki te aly vuo gių alie ju mi, užkąs ki te ban de le, bet ji tu ri bū-ti ne di delė ir natū ra li. Tai su teiks ener gi jos vi sai li ku siai die nai.

Dar žo vių kon ser vaiVi siems ži no ma, kad švie ži vai-siai ir dar žovės yra daug nau-din ges ni nei kon ser vuo ti, ta čiau

jei tu ri te rink tis iš kon ser vuotų dar žo vių ir ce pe linų, ver čiau pa-si rin ki te kon ser vus. Kon ser vuo-ti pro duk tai grei tai nu mal ši na al-kį, o kai ku rie jų iš sau go ir vi sus svar biau sius vi ta mi nus.

Sa lo tos ar silkėPre ky bos cent ruo se gau su sa lotų su ma jo ne zu, mėsa, žu vi mi. Ga-li ma įsi gy ti ir silkės, sluoks niuo-tos su dar žovė mis. Tai ska nu, bet, de ja, ne svei ka. To kiais pie tu mis ga li ma pa si le pin ti ne daž niau kaip du kar tus per sa vaitę. Pa-si dai ry ki te, galbūt ra si te ir la bai sveikų pa tie kalų. Die to lo gai pa-ta ria veng ti sa lotų su ma jo ne zu, todėl ir grai kines, jūros kopūstų, morkų ar kopūstų sa lo tas taip pat derėtų rink tis be ma jo ne zo.

Rie šu tai ir džio vin ti vai siaiMe di kai re ko men duo ja val gy ti rie-šu tus ir džio vin tus vai sius, bet ir šiais pro duktais ne va lia piktnaudžiau-ti. Rie šutų per dieną su val gy ki te tiek, kiek tel pa į kumštį. Džio vin-tais vai siais ga li te pa si gar din ti jo-gurtą ar ke fyrą. Val gy da mi to kius pro duk tus jau sitės leng vai ir ne sto-ko si te ener gi jos bei ge ros nuo tai kos.

Gėri maiPie tau da mi ger ki te natū ra lią ar-batą. Ge riau sia ža liąją pli komą, nes ji to ni zuo ja ir tei gia mai vei kia odą. Pa tar ti na ar batą ger ti be cuk-raus, ta čiau, jei ne ga li te gy ven ti be sal dik lių, sal din ki te ar batą tik vie-nu šaukš te liu cuk raus. Norė da mi at si gai vin ti, ger ki te ne ga zuotą mi-ne ra linį van denį ar ba natū ra lias, ką tik išs paus tas sul tis.

VD inf.

Justė Ki bu rytė

Būti na drėgmė„No rint, kad oda būtų gra ži ir svei-ka, rei kia ją drėkin ti, drėkin ti ir dar kartą drėkin ti“, – pirmąją sąlygą, ku rią vyk dy ti būti na net ir šal tuo-ju metų lai ku, pa brėžė kos me to-logė Li na Fi šel son.

Žiemą tem pe ratū ros kai ta mū-sų odą vei kia itin nei gia mai. Išė jus iš šil tos ir sau sos pa tal pos į lauką tem pe ratū ra ga li skir tis net ke lio-mis de šim ti mis laips nių.

Šil dy mo se zo nu odą sau si na dirb-ti nis šil tas oras, jis tar si iš sun kia vi-są drėgmę. Pri sidė jus vėjui ir šal čiui pra ran da mas odą sau gan tis li pidų sluoks nis. Įvy kus de hid ra ta ci jai oda pra ran da sa vo elas tin gumą, ji ne tik tam pa šiurkš ti, pleis ka no ja, bet ir iš ryškė ja raukšlės.

Trys pa grin dinės tai syklėsDer ma to logė Rūta Gan ce vi čienė pa tei kia tris tai syk les, ku rių rei kia lai ky tis, kad vei do oda iš liktų gra-ži ir žiemą.

Pir mo ji – pa si rink ti tin ka mo rie-bu mo vei do kremą. Natū ra lu, kad norė da mi at kur ti odos drėgmę te-pa me ją rie bes niu ap sau gi niu kre-

mu. Tirštą, riebų mai ti namąjį kre-mą su įvai riais au ga li niais alie jais ir vi ta mi nais rei kia rink tis ei nant į lauką ir ruo šian tis ten pra leis ti šiek tiek lai ko.

Būnant na muo se pa ta ria ma rink-tis leng vesnės kon sis ten ci jos drėki-namąjį kremą – šil to je ap lin ko je per ne lyg riebūs kre mai odą var gi-na, užkemšaa po ras ir ne leid žia jai kvėpuo ti. Me di kai pa ta ria žiemą turė-ti ke letą skir tingų die ni nių kremų.

Svar bi kre mo su dėtisŽiemą reikėtų ieš ko ti to kio mai ti-na mo jo kre mo, ku rio pa grindą su-da ro alie jus. To kios su dėties rie-bes nis kre mas su ku ria ap sau ginę plėvelę odos pa vir šiu je ir ne leid žia jai pra ras ti su kaup tos drėgmės.

Kai ku riuo se kre muo se esan-tys rie ba lai stings ta net ne di de-lia me šal ty je, todėl ploną vei do odą den gian ti rie balų plėvelė su-trūkinė ja ir taip pa žeid žia ma odos ap sau ga. Ga mi nant mo der nias kos me ti kos prie mo nes nau do ja-mas toks rie balų, aliejų ir van dens de ri nys, ku ris že mo je tem pe ratū-ro je ne stings ta, ne pa lie ka odos pa-vir šiu je ma to mos alie jinės plėvelės ir neuž kem ša po rų.

Be je, iš ra din gai pa rink ti aliejų de ri niai ga li turė ti ir tam tikrų aro-ma te ra pi nių ypaty bių, pa vyzd žiui, pa dėti at si pa lai duo ti prie š miegą.

Pa tep ti prie š pus va landįMe di kai pa ta ria pa mirš ti mitą, kad žiemą ne ga li ma nau do ti drėki na-mo jo kre mo. Ne rei kia bi jo ti drėki-namųjų sudedamųjų dalių, esan čių die ni nia me kre me, ypač jei did žiąją die nos dalį pra leid žia me au to mo-bi ly je ar šil to se pa tal po se. Tai – tre čia tai syklė.

Vis dėlto žiemą reikėtų veng ti leng vo, vi sai skys tos kon sis ten ci-jos, van dens pa grin du pa ga min-to kre mo. To kie kre mai į odą įsi-ge ria itin grei tai, ta čiau drėgme ją ap rūpi na tik la bai trumpą laiką ir ne pa lie ka ap sau ginės li pi dinės plėvelės, todėl odos ap sau ginės sa vybės ne pa lai ko mos, o iš ba-lan suo ja mos. Tad mūsų oda, nors nuo la ti nio drėki nama, dar la biau sausė ja.

Be to, kre mu rei kia pa si tep ti li kus ma žiau siai pus va land žiui iki išei-nant į lauką, kad kre mas su spėtų įsi ger ti į odos gi les nius sluoks nius ir su si da rytų švel ni ap sau ginė hid-ro li pi dinė ap sau ginė plėvelė.

Šian dien moks las siū lo dau gybę bū­dų, leid žian čių at gai vin ti odą ir at­kur ti jos drėgmės ba lansą net ir ta­da, kai ne be gelbė ja drėki na mie ji kre mai.

Vie nas to kių būdų – nau jo sios kar tos drėki na mo sios hid ra der mi jos pro­cedū ros.

Šis uni ka lus ir vi sa ver tis odos prie­žiū ros me to das at si ra do Pa ry žiu je prie š 40 metų.

Va do vau jan tis fi lo so fi ja, kad odai kaip gy vam or ga niz mui rei kia ne tik mais to med žiagų, bet ir kuo dau­giau de guo nies, bu vo su kur tas bū­das naudojanat spe cia lų apa ra tą au­

ga li nes veik lią sias med žia gas įves ti į gi liuo sius odos au di nius.

Taip at lie ka ma jo ni za ci ja – silp na elekt ro te ra pi ja, kai švelnūs elekt­rodų ma sa žo ju de siai pa de da au ga­linėms med žia goms įsisk verb ti gi liai į odą, taip ji iš va loma, su drėki nama ir ląstelės pri so ti namos de guo nies.

Dar vie nas me to das

Svei ki pietūs biu re – įma no ma

Pasirinkimas: �� neišė�jus�iš�dar�bo�ka�bi�ne�to�ne�būti�na�mai�tin�tis�su�muš­ti�niais�–�ge�riau�pa�si�pjaus�ty�ti�dar�žo�vių�sa�lo�toms.� � „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

Grei to ji pa gal ba odaiVėjas ir žvar bus šal tis ver čia ne tik šil tai ap si reng ti bei ap siau­ti, bet ir su si rūpin ti šiuo lai ku itin pa žeid žia ma vei do oda. Nuo at šiau raus oro ji iš sausė ja, pa raus ta, ne ma lo niai pleis ka no ja. Kaip pa dėti sa vo odai ko vo ti su lie tu viš ko oro ypa tu mais?

Sudė tis: �� žiemą�vei�dui� rei�kia� nau�do�ti� riebų�mai�ti�namąjį� kremą�su� įvai�riais� au�ga�li�niais� alie�jais� ir� drėki�na­mosiomis�sudėtinėmis�dalimis.� � „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

sveikata.diena.lt

AntrADIEnIS, vASArIo 7, 2012

9

sveikataAntrADIEnIS, vASArIo 7, 2012

Ma ri ja na Ja sai tienėm.jasaitiene@diena.lt

Būti rei ka lin gam ki tiems„Ne mo ku sirg ti, iki šiol ma no svei­ka ta bu vo ge ra“, – į klau simą, ko­dėl skubė jo grįžti į darbą, nors dar ne vi sos žaiz dos už gi ju sios, at sakė Lie tu vos svei ka tos mokslų uni ver­si te to Šir dies, krūtinės ir krau ja­gys lių chi rur gi jos kli ni kos va do vas R.Be ne tis.

Jis skubė jo į darbą ne tik va do­vau ti. Praė jusį ket vir ta dienį vėl pra dėjęs dirb ti kar dio chi rur gas su si ti ko su Kar dio lo gi jos kli ni kos spe cia lis tais.

„Turė jo me bendrą li go nių ap ta­rimą su kar dio lo gais. Yra sąra šas pa cientų, ku riems rei kia at lik ti su­dėtin gas ope ra ci jas. Šio dar bo rei­kės im tis man“, – ži no ji mas, kad yra rei ka lin gas ki tiems, pro fe so­riui R.Be ne čiui pa dėjo sveik ti.

Ar jis jau čia si esąs pa sveikęs, su­stiprėjęs? Daug jėgų rei ka lau ja su­dėtin gos šir dies ope ra ci jos, per jas nuo įtam pos kar dio chi rur gams ne re tai žliau gia pra kai tas. To kios ope ra ci jos trun ka ke lias va lan das.

„Ga li ma sa ky ti, kad vis kas ge­rai. Kiek aš dar ga liu stiprė ti? Ir ką reiš kia – su stiprė ti? Su ža lo jimų pa da ri nius dar jau čiu, dar ne daug lai ko pra ėjo, nes trau ma bu vo di­

delė. Bet rei kia pra dėti dirb ti. Vie­ną dieną bus sun kiau, kitą – leng­viau“, – ži no pro fe so rius R.Be ne tis ir nu ste bi na: prie š dvi sa vai tes jis jau ope ra vo.

Tai bu vo la bai sun kus li go nis, ir kar dio chi rur gas at va žia vo į kli ni­kas iš namų.

Meldė si net ir mu sul mo naiKar dio chi rur gas R.Be ne tis ima­si ope ruo ti pa čius sun kiau sius pa­cien tus, ku rių ko le gos ne si ryž­ta. Jam pa vyks ta. Dėl to R.Be ne čio var das ži no mas to li už Lie tu vos. Tai įrodė reak ci ja į pro fe so rių iš ti­ku sią ne laimę.

„Pa ju tau dau gybės žmo nių, ku riuos pa žįstu ir kurių ne, pa­ramą. Iki šiol bu vau skep tiš kes­nis ir žiūrė jau į vi suo menę galbūt ne taip ob jek ty viai. Da bar pa ju­tau la bai daug nuo šir daus ge ru­mo, pir miau sia tai pa ty riau iš ko­legų. Jie su si kon cent ra vo ir la bai daug man pa dėjo“, – nuo šird­žiai kalbė jo pro fe so rius R.Be ne tis. Jis pa sa ko jo, kad tuo met, kai jau galė jo skai ty ti elekt ro ni nius laiš­kus ir at si liep ti te le fo nu, bu vo nu­ste bin tas, kiek daug žmo nių ne ri­mau ja dėl jo svei ka tos, nuo šird žiai lin ki pa sveik ti.

Pro fe so rius pa rodė ant savo dar­bo sta lo gu lin čią šven tintą žvakę, ku rią jam kaž kas pa do va no jo pirmą dar bo dieną, grįžus po li gos. „Nors ne su ti kin tis, man ši žvakė ypa tin­ga. Ži nau, kad už ma ne bu vo au ko­ja mos Šv.mi šios, žmonės meldė si, kad pa sveik čiau. Įdo miau sia, kad meldė si ne t mu sul mo nai. Ir Si ri­jo je, ir Li ba ne. Ame ri ko je bap tis tai mal das už ma ne bu vo įrašę į sąra­šą pir mu nu me riu. Vi siems esu la­

bai dėkin gas už dėmesį ir rūpestį“, – pra šė pa ra šy ti R.Be ne tis.

Pa rei ga mo bi li zuo ja ir gy doPak lau sus, ar dar bas ga li pri lyg­ti poo pe ra ci nei rea bi li ta ci jai, ku­rią chi rur gai pa pras tai ski ria sa vo pa cien tams, pro fe so rius R.Be ne tis pir me nybę tei kia pa rei gai: rei kia – tai rei kia. Jo nuo mo ne, mes vi si esa me la bai iš lepę. „Kaip viš čiu kai pra de da spar nus kil no ti, taip ir aš vieną dieną turė jau at si sto ti. Ma­ne dis cip li na vo ir ma no or ga nizmą mo bi li za vo as me ninės hi gie nos po­rei kis, nors 36 žaiz dos at vi ros, ko­ne 30 drenų pri kiš ta į ta ve. Antrą par ą būti nai turė jau palįs ti po du­šu. Todėl vieną kartą reikė jo pa­ban dy ti ir ope ruo ti, pa žiūrė ti, kaip tai at ro do“, – ne norė da mas pri si­min ti pa tirtų sun kių iš gy ve nimų,

pro fe so rius R.Be ne tis pri si lietė prie skaud žios praei ties.

Pat vir ti no, kad la bai skaudė jo, bu vo sun ku išs tovė ti. Ta čiau jo cha­rak te ris toks: kel tis, nors skau da, at­si sto ti, įsi ki bus abiem ran ko mis, ir ei ti, nors ko jos dre ba. „Žaiz dos pa­čios va lo si, gy do pa ts or ga niz mas, ne vais tai. Ne si mau dy ti, kai žaiz­dos at vi ros – tai tik prie ta rai. Van­duo nie kam ne pa kenkė“, – aiš ki no gy dy to jas R.Be ne tis.

Pa matė iš ki tos pusėsBūda mas gy dy tojų pa cien tu pro­fe so rius pa matė rea lią me di ciną, iš vi daus. „Yra mo mentų, ku riuos gy dy to jai ži no, su pran ta, bet ne­pa buvę li go niais ne tei kia jiems de­ra mos reikšmės. Tai, pa vyzd žiui, ar timųjų bu vi mo ša lia po rei kis, pro cedūrų pla na vi mas ir taip to liau. Jau kalbė jo me su ko le go mis, svars­ty sim, kaip įdieg ti nau jas me to di­kas. Tai psi cho lo gi niai da ly kai, ku­rie at si ran da vien dėl to, kad li go nis yra sun kus. Jis vi sai ki taip prii ma ap linką, per so nalą, ar ti muo sius“, – pa tyrė pro fe so rius R.Be ne tis.

Pa tir tas svei ka tos bėdas R.Be ne­tis ver ti na kaip pro fe sio na lus gy­dy to jas. Be emo cijų. Jo kių tu ne­

lių ir švie sos jų ga le ne matė, vi sas gy ve ni mas per aki mirką min ty­se ne prabė go. „Gy dy tojų to kie re­gi niai ne kan ki na, ypač tų, ku rie tu ri tvir tas teo ri nes ži nias ir ligą ar su ža lo jimą ga li ver tin ti pro fe­sio na liai. Pap ras tas žmo gus ga­li ir bal sus iš kaž kur iš girs ti“, – įsi ti kinęs R.Be ne tis. Jo nuo mo ne, kiek vie nas tu ri turė ti sa vo po žiūrį į gy ve nimą ir jį iš sau go ti. Anot pro­fe so riaus, kai žai di pa gal kitų tai­syk les, esi toks, kaip vi si.

Ar gar su sis kar dio chi rur gas nie­ka da ne žaidė pa gal kitų tai syk­les?„Sten giuo si va do vau tis sa­vo mis tai syklė mis. Tam rei kia pa stangų, bet jos ap si mo ka. Jei pirmą kartą pa si duo si, bus ir ant­ras kar tas, ir tre čias“, – sa vo fi lo­so fiją dėstė R.Be ne tis.

Ar po pa tirtų su ža lo jimų ji nė kiek ne pa si keitė? „Ma nau, kad manęs ta si tua ci ja ne pa keitė. Ne­jau čiu, kad būtų pa si keitęs ma­no po žiū ris į gy ve nimą ar me di­ciną. Koks gy ve ni mas bus to liau – ne ži nau, atei ties ne dra ma ti zuo­ju. Svar biau sia – ne si pui kuo ti“, – pla čiai nu si šyp so jo pro fe so rius R.Be ne tis, nors vei de dar ma ty ti su ža lo jimų pėdsakų.

Kar dio chi rur gas R.Be ne tis: „Ne mo ku sirg ti“

Sugrį ži mas: �� pro�fe�so�rius�R.Be�ne�tis�jau�dir�ba.� � Artū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Gar su sis šir dies chi rur gas pro fe so rius Ri­man tas Be ne tis, prie š pu sant ro mėne sio pa tyręs dau gybę kūno su ža lo jimų ir ope­ra cijų, pra ėju sią sa vaitę jau grįžo į darbą.

Jo kių tu ne lių ir švie sos jų ga le ne­matė, vi sas gy ve ni­mas per aki mirką min ty se ne prabė go.

Gimė 1957 m. Noriškių kaime, Plun- �gės rajone.

1980 m. baigė Kauno medicinos ins- �titutą. Trejus metus dirbo Ukmergės rajono ligoninėje Bendrosios ir Orto-pedinės chirurgijos skyriuose.

Vėliau buvo pakviestas į Kauno �akademinių klinikų Kardiochirurgi-jos kliniką dirbti kardiochirurgu. Sta-žavosi A.Bakulevo širdies ir krau-jagyslių chirurgijos institute Mas-kvoje ir Širdies chirurgijos centre Vilniuje.

Tobulinosi ir dirbo Danijos, Švedi- �jos, Belgijos, Didžiosios Britanijos gy-dymo įstaigose.

Nuo 1995 m. – Lietuvos Respublikos �SAM aukščiausios kategorijos kardi-

ochirurgas, KMUK Kardiochirurgijos klinikos vadovas, 1996–2001 m. – do-centas, nuo 2001 m. – KMU profeso-rius ir KMUK Širdies klinikos vado-vas.

Yra nuolat kviečiamas į užsienio ša- �

lis konsultuoti, atlikti chirurginių ope-racijų, skaityti paskaitų.

Darbo tematika bei tyrimų sritys: �širdies ir plaučių persodinimas; to-mografų naudojimas; aortos ir jos šakų chirurgija; aritmijų chirurgija; vožtuvų chirurgija; vožtuvų plasti-nės operacijos; įgimtų ydų chirurgi-ja; kombinuotos širdies operacijos.

2003 m. apdovanotas ordinu „Už �nuopelnus Lietuvai“ karininko kry-žiumi.

Rimanto Benečio dosjė

Praėjusių metų gruodžio 18 d. Kau-no klinikų kardiochirurgą R.Benetį sunkiai sužalojo nežinia dėl ko įtū-žęs elnias. Kauno klinikų medikai dėl profesoriaus gyvybės prie ope-racinio stalo kovojo apie septynias valandas.

Nelaimė atsitiko ne per medžio­klę, o tada, kai chirurgas su žmo­na Gražina panoro savo nuosa­vame aptvare apžiūrėti elnius ir kitus žvėris iš arti. Savo sodybo­je chirurgas augina elnius, muflo­nus, danielius.

„Aš nesu matęs, kaip elnias puo­la žmogų. Tokie atvejai yra vieneti­niai“, – tvirtino Kauno medžiotojų sąjungos medžioklės žinovas Gin­tautas Augustinas. Patyręs me­džiotojas aiškino, kad elnias, kaip ir kiti laukiniai gyvūnai, yra nenu­spėjamas. Elnias nėra agresyvus, tačiau dėl daugybės priežasčių šis stiprus ir galingas žvėris gali pulti. „Aibės priežasčių gali būti, dėl ku­rių elniai puola, – spalva nepatiko, dienos laikas blogas, kvepalai ne­

patiko“, – aiškino G.Augustinas. Labiau agresyvūs elniai būna per rują, tačiau šis periodas spalį bai­giasi. Atsargūs elniai labiau lin­kę slėptis ir laikytis atokiau nuo žmonių. Pagrindinis elnio ginklas yra ragai. Tais ragais jis ir bado. „Dažniausiai puola mirtinai su­žeistas gyvūnas, kai jau nebetu­ri jėgų pabėgti, tačiau aptvare gy­vūnas nebuvo sužeistas“, – svarstė medžiotojas.

Gražūs, neišrankūs maistui, nereika­laujantys ypa­tingos priežiū­ros taurieji elniai pradėti laikyti nelaisvėje užda­ruose voljeruose. Elnius veisiantis Algirdas Lauce­vičius pabrėžė, kad prisijau­kinti galima tik patelę, nuo pati­no geriau visada laiky­tis saugiu atstumu. „Ne­

laisvėje gimusių gyvūnų jaukumas priklauso nuo žmogaus požiūrio. Jų meilė, kaip sakoma, eina per skran­dį – kuo daugiau žmogus juos pri­žiūri, šeria, tuo jie būna jaukesni. Vaikšto aplink tą žmogų, kuris pri­žiūri, tačiau genuose vis tiek išlikę baikštumo ir atsargumo“, – dės­tė A.Laucevičius. Elnias gali pul­ti žmogų, kai atsiranda jauniklių.

Tuomet pulti gali ir patinas, ir patelė. Patelės paprastai

žmogui smūgiuoja prie­kinėmis kojomis. Pa­tinai per rują žmogų gali palaikyti kon­kurentu ir beatodai­riškai pulti. Suaugęs

elnias sveria apie 200 kg. „Nė vienas gyvis lais­vėje, gamtoje nepuls žmo­gaus. O jeigu jau raguotas

elnias užpuolė žmogų, tai beveik nėra šansų išlikti gy­

vam. Jei išlikai gyvas, tai jau Dievo dovana“, – neabejojo A.Laucevičius.

VD inf.

Chirurgą užpuolė elnias

10

sportasantraDIEnIS, vaSarIo 7, 2012

Įk vė pi mas: �� po�per�ga�lės�Bal�ti�jos�ly�go�je�prieš�„Že�mai�ti�jos�dra�gū�ną“,�sos�ti�nės�„Švie�sos“� ran�ki�nin�kai� (mė�ly�na�ap�ran�ga)� lai�mė�jo� ir�LVRL�rung�ty�nes.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

diena.lt/naujienos/sportas

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

Lie tu vos vy rų ran ki nio ly gos (LVRL) čem pio na te ar tė ja int ri­guo ja ma dvi ko va – va sa rio 11­ąją jė gas iš mė gins ly de ris Klai pė dos „Že mai ti jos dra gū nas“ ir jį per se­kio jan tis Kau no „Gra ni tas­Ga ja­Ka rys“.

Prieš tar pu sa vio dvi ko vą klai pė­die čiai Šiau liuo se 30:25 nu ga lė jo „Uni ver si te tą­Gu ber ni ją­Di rin­gą“, o gra ni tie čiai lai mė jo sa vo jo mies to der bį – 29:23 pri ver tė ka­pi tu liuo ti Kau no „Lū šį“.

„Džiau gia mės ant rą ja vie ta, nes šį se zo ną mū sų ko man do­je ne ma žai jau nų žai dė jų, tik ke­li vy res ni. Prie per ga lių ne ma žai pri si de da var ti nin kas Vi lius Ra­ši mas“, – sa kė „Gra ni to­Ga jos­Ka rio“ vy riau sia sis tre ne ris Val­de ma ras No vic kis.

Olim pi nio čem pio no nuo mo ne, kol kas ša lies čem pio na te nė kar­to ne suk lu pęs „Že mai ti jos dra­

gū nas“ – įvei kia mas var žo vas. „Rei kia tik tin ka mai pa si ruoš ti rung ty nėms su fa vo ri tu“, – tei­gė V.No vic kis.

Tai, kad Klai pė dos ko man da – pa žei džia ma, va sa rio 3­ią ją per Bal ti jos ly gos ma čą įro dė Vil niaus „Švie sos“ ran ki nin kai, sa vo aikš­tė je par klup dę že mai čius 27:24. Va sa rio 5­ąją vil nie čiai lai mė jo ir LVRL ma čą – 30:19 su triuš ki no Aly taus „Al mei dą­Strong la są“.

„Pa ma žu įsi bė gė ja me. Ga li­me žais ti ge riau, pir miau sia – gin da mie si, bet svar biau sia, kad žen gia me į prie kį. Mū sų re zul ta­tai ne pras tė ja“, – kal bė jo „Švie­sos“ vy riau sia sis tre ne ris Eval­das Li pins kas ir pri dū rė, kad tarp ar ti miau sių ko man dos už duo čių – sėk min gai su žais ti ša lies čem­pio na to tre čią jį ra tą ir pra si brau ti į Bal ti jos ly gos fi na lo ket ver tą.

„Ma to me, kad „Švie sos“ žai­dė jų spor ti nė for ma vis ge rė ja. Vil nie čiai tu ri ga li my bių pa kil ti į tre čią ją vie tą“, – svars tė V.No­vic kis.

Ran ki nio fa vo ri tai žvan gi na gink lais

Re zul ta tai

Vil niaus „Švie sa“–Alytaus „Al­ �mei da­Strong la sas“ 30:19 (13:10). D.Čiup lins kas ir V.Trai na vi čius po 7, T.Ber na ta vi čius 5/R.Vai či kaus­kas 4, R.Las taus kas, R.Ka len daus­kas ir J.Ši la lė po 3.

Šiau lių „Uni ver si te tas­Gu ber­ �ni ja­Di rin ga“–Klaipėdos „Že­mai ti jos dra gū nas“ 25:30 (9:20). J.Kue va­Kas pi 9, M.Nak vo sas 6/G.Juš ka 7, A.Šre de ris 6.

Pa ne vė žio „Grifas–KKSC“– �„Ute na“ 24:30 (15:15). I.Asa ka vi­

čius 6, R.Ur bo nas, M.Barz de nis ir M.Rut kaus kas po 4/E.Bud re vi čius 8, K.Vi lu tis 7, Š.Ugians kis 5.

Kau no „Gra ni tas­Ga ja­Ka­ �rys“–Kauno „Lū šis“ 29:23 (14:13). V.Dre vins kas 10 įvar čių, R.Šve das 7, E.Bal čiū nas 5/P.Oči kas 7, E.Mor­kū nas 4, V.Juo zai tis, M.Vžes niaus­kas ir A.Ur bo nas po 3.

Va rė nos „Ūla“–„Vil nius“ 28:27 � (12:12). Ž.Gri gė nas 7, E.Grie žė 6, K.Kri siu le vi čius 4/L.Pa le vi čius 7, E.Vei da 5, M.Pa na vas 4.

Komanda Rungtynės Pergalės Lygiosios Pralaimėjimai Įvarčių santykis Taškai

1. „Že mai ti jos dra gū nas“ 13 13 0 0 407:307 262. „Gra ni tas-Ga ja-Ka rys“ 12 11 0 1 385:317 223. „Lū šis“ 13 9 1 3 413:299 194. „Švie sa“ 11 8 1 2 353:304 175. „Al mei da-Strong la sas“ 13 7 0 6 361:329 146. „Vil nius“ 12 5 0 7 352:336 107. „Ute na“ 13 3 1 9 348:425 78. „Ūla“ 13 2 1 10 306:383 59. „Univ.-Gu bern.-Di rin ga“ 13 2 0 11 330:429 410. „Gri fas-KKSC“ 13 1 0 12 305:431 2

Tur ny ro len te lė

Ma rius Bag do nasm.bagdonas@diena.lt

Pa sak P.Mo tie jū no, po kal bis su rink ti nės stra te gu bu vo tu ri nin­gas – ap tar ta dau gu ma pa si ren­gi mo lai ko tar pio ak tua li jų, be lie ka tik su ri kiuo ti tre ni ruo čių sto vyk­las, su si tar ti su bū si mais var žo­vais ir nu ma ty ti kont ro li nių rung­ty nių da tas.

Praė ju sį sa vait ga lį P.Mo tie jū­nas grį žo iš Ka ra ka so, kur ste bė­jo at ran kos tur ny ro bur tų trau ki­mo ce re mo ni ją, o prieš tai ap lan kė Hjus to no mies tą, ku ria me prieš var žy bas Ve ne sue lo je mū sų rink ti­nė ke ti na su reng ti de šim ties die nų sto vyk lą. Tek sa se Lie tu vos krep ši­nin kus glo bos Ar tū ras Kar ni šo vas, ku ris šiuo me tu dir ba NBA klu be „Hous ton Roc kets“.

Lie pos 2–8 d. Ve ne sue lo je vyk­sian čio olim pi nės at ran kos tur ny ro pir ma ja me eta pe mū siš kių lau kia dvi ko vos su tur ny ro šei mi nin kais ir Ni ge ri jos rink ti ne.

„Džiau gia mės, kad tre ne ris pa­tvir ti no, jog jį ten ki na LKF spren­di mas pa sku ti nę pa si ren gi mo sto­vyk lą or ga ni zuo ti Hjus to ne. Da bar lauk si me bū si mų var žo vų at sa ky­mų ir ga liau siai su de rin si me kont­

ro li nių dvi ko vų da tas“, – dien raš­čiui sa kė P.Mo tie jū nas.

– Di rek to riau, gal būt jau su da­rė te są ra šą var žo vų, su ku riais mū sų rink ti nė no rė tų su si tik ti pa ren gia muo ju lai ko tar piu? – pa klau sė me P.Mo tie jū no.

– Šiuo me tu de ra mės su Grai ki jos ir Ru si jos krep ši nio fe de ra ci jo mis. No rė tu me su šių ša lių eki po mis iš­

mė gin ti jė gas Tek sa se. Jau anks­čiau esa me su ta rę, kad Hjus to ne tik rai žai si me su Di džio sios Bri ta­ni jos rink ti ne. Olim pi nių žai dy nių šei mi nin kai pa ža dė jo, kad tur ny rui taip pat reng sis JAV.

– Ar tre ne ris K.Kem zū ra pa tei­kė konk re čių pa gei da vi mų dėl ko man dos pa si ren gi mo?– Pa pa sa ko jau tre ne riui, ką ma tė­me Hjus to ne ir Ka ra ka se. Jis iš reiš­kė no rą, kad pa ren gia muo ju lai ko­tar piu rink ti nė su žais tų bent še šis kont ro li nius ma čus. Tad prieš iš­vy ką į JAV ke ti na me ke le rias rung­ty nes su reng ti ir Lie tu vo je, ta čiau nei var žo vų, nei da tų kol kas dar neap ta rė me. Ma nau, kad tai tu rė­tų paaiš kė ti po sa vai tės ar dvie jų.

– Ar iki lie pos pra džios dar kar­tą vyk si te į Ka ra ka są?– Ne, grei čiau siai nu skris ti jau ne­spė si me, nes tu ri me pa kan ka mai pa ren gia mų jų dar bų ir čia, Lie­tu vo je. Bend rą vaiz dą jau su si da­rė me, ži no me, ko kia ten pa dė tis. Var gu ar kas iš es mės per tiek lai ko pa si keis. FI BA va do vai įsi pa rei go­jo pri žiū rė ti, kad are na iki tur ny­ro bū tų su tvar ky ta. Ti ki mės, kad taip ir bus.

Iš mė gins jė gas ir su olim pia dos šei mi nin kais

Re pe ti ci ja: �� jau�su�tar�ta,�kad�kont�ro�li�nes�rung�ty�nes�žais�Lie�tu�vos�ir�olim�pia�dos�šei�mi�nin�kai�Di�džio�sios�Bri�ta­ni�jos�krep�ši�nin�kai.� � AFP�nuo�tr.

Va kar Kau ne su si ti kę Lie tu vos krep ši nio fe de ra ci jos (LKF) vyk­do ma sis di rek to rius Pau lius Mo tie jū nas ir na cio na li nės rink ti­nės vy riau sia sis tre ne ris Kęs tu tis Kem zū ra brai žė pa si ren gi mo olim pi nių žai dy nių at ran kos tur ny rui gai res.

Prieš iš vy ką į JAV ke­ti na me ke le rias rung­ty nes su reng ti ir Lie­tu vo je.

Paulius Motiejūnas:

11

sportasantraDIEnIS, vaSarIo 7, 2012

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

Fe de ra ci jos kir tisTai, kad ša lies aukš čiau sia me fut­bo lo di vi zio ne ne bus rep re zen ta ci­nės Kau no eki pos, – be pre ce den tis at ve jis per vi są Lie tu vos fut bo lo is­to ri ją.

Spren di mą už kirs ti ke lią „Kau nui“ į A ly gą priė mė Lie tu vos fut bo lo fe­de ra ci jos (LFF) vyk do ma sis ko mi te­tas (VK), nors tuo pat me tu su tei kė in dul gen ci jas li cen ci ja vi mo bar je rų neį vei ku siems Klai pė dos „At lan to“ ir Vil niaus REO klu bams.

„Svar biau sia – mū sų klu bas te­bė ra fut bo lo bend ruo me nė je, o ar pa si kei tė gy ve ni mas, kad ne bū si me A ly go je? Ko kia Lie tu vos eko no mi­

Ro mas Po de rysr.poderys@diena.lt

Olim pie tė Ak vi lė Sta pu šai ty tė ta­po ab so liu čia Lie tu vos čem pio ne – ji Kau ne su reng to se 50­osio se ša lies bad min to no pir me ny bė se iš ko vo jo tris auk so me da lius.

Mo te rų vie ne tų tur ny ro fi na le A.Sta­pu šai ty tė 21:16, 21:10 nu ga lė jo klai­pė die tę Ger dą Voi te chovs ka ją, dve­je tų var žy bų le mia mo je dvi ko vo je su G.Voi te chovs ka ja 21:16, 21:10 įvei kė klai pė die tę Ie vą Lin ku tę ir kau nie tę Ra są Šul nie nę, o miš rių dve je tų tur­ny ro fi na le su bro liu Ra mū nu Sta pu­šai čiu 21:12, 21:7 – klai pė die čius To­mą Do vy dai tį ir I.Lin ku tę.

„Ak vi lė pel ny tai lai mė jo vi sus ma čus, ku riuos žai dė. Šiuo me tu ša ly je ji ne tu ri ly gia ver čių kon ku­ren čių. Daug vil čių tei kia jau no sios bad min to ni nin kės – klai pė die­tė Ga bi ja Nar vi lai tė, kau nie tė Vy­tau tė Fom ki nai tė“, – sa kė Lie tu vos bad min to no rink ti nės vy riau sia sis tre ne ris Juo zas Špel ve ris.

Vy rų var žy bo se ne da ly va vo ge­riau sias Lie tu vos bad min to ni nin­kas ir praė ju sių me tų čem pio nas Kęs tu tis Na vic kas, at si gau nan tis po Achi lo saus gys lės ope ra ci jos.

Auk so me da lį iš ko vo jo tau ra giš­kis Po vi las Bar tu šis, fi na le po 75 min. tru ku sios ko vos 27:25, 27:29, 21:15 nu ga lė jęs kre tin giš kį Ed ga rą Sluš nį. Bron zą pel nė vil nie tis Ala­nas Pla vi nas, 21:12, 21:10 įvei kęs Ra mū ną Bi lių iš Kel mės.

„Ti kė jo mės, kad me da lius iš si da­lys P.Bar tu šis, E.Sluš nys ir A.Pla­vi nas. Gal kiek ki to kia ga lė jo bū ti pri zi nin kų ri kiuo tė, bet ge ru žai di­mu nu ste bi no Ed ga ras. Fi na las bu­vo vie nas il giau sių per vi są Lie tu­vos čem pio na tų is to ri ją“, – tei gė J.Špel ve ris.

P.Bar tu šis su A.Pla vi nu trium fa­vo dve je tų tur ny re, 21:15, 21:4 pri­ver tę ka pi tu liuo ti klai pė die tį Do­na tą Nar vi lą ir E.Sluš nį.

Va sa rio 13­ąją Lie tu vos bad min­to no rink ti nė iš vyks į Ams ter da mą (Olan di ja), kur vyks Eu ro pos ko­

Fut bo lo sunk me tis Kau ne: be A ly gos

Re kor das: �� 2010-ai�siais�„Kau�nas“�(geltoni�marškinėliai)�lai�mė�jo�vi�sas�ša�lies�1-osios�ly�gos�čem�pio�na�to�rung�ty�nes.� Tomo�Raginos�nuo�tr.

Auksinė Akvilė Čem pio nai ir pri zi nin kai

Ly gis: �� mo�te�rų�vie�ne�tų�tur�ny�re�A.Sta�pu�šai�ty�tė�ne�pra�lai�mė�jo�nė�vie�no�se�to.� � Aliaus�Ko�ro�lio�vo�(BFL)�nuo�tr.

Kau no fut bo lo mė­gė jai šį se zo ną sa vo mies te ne ma tys A ly gos ko vų, nes fut­bo lo­beis bo lo klu­bas (FBK) „Kau nas“ ne ga vo li cen ci jos. Klu bo di rek to rius Ro mual das Kont­ri mas ma no, kad svar biau sia – iš siaiš­kin ti, ar mies tui iš vis rei ka lin gas fut bo las.

Mo te rų vie ne tai: � 1. A.Sta pu šai ty tė (Kau nas), 2. G.Voi te chovs ka ja (Klai­pė da), 3. I.Lin ku tė (Klai pė da).

Vy rų vie ne tai: � 1. P.Bar tu šis (Tau­ra gė), 2. E.Sluš nys (Kre tin ga), 3. A.Pla­vi nas (Vil nius).

Mo te rų dve je tas: � 1. A.Sta pu šai ty­tė ir G.Voi te chovs ka ja, 2. I.Sta re vi­čiū tė (Kau nas) ir R.Šul nie nė (Kau­nas), 3. A.Kup liaus kai tė (Klai pė da) ir I.Lin ku tė.

Vy rų dve je tas: � 1. P.Bar tu šis ir A.Pla vi nas, 2. D.Nar vi las (Klai pė da) ir E.Sluš nys, 3. S.Leo no vi čius (Vil­nius) ir S.Šalt me ris (Vil nius).

Miš rus dve je tas: � 1. R.Sta pu šai­ty tė ir R.Sta pu šai tis, 2. I.Lin ku tė ir T.Do vy dai tis (Klai pė dai), 3. L.Lit vi­nas (Kau nas) ir R.Šul nie nė.

Šiuo me tu ša ly je Ak­vi lė ne tu ri ly gia ver­čių kon ku ren čių.

Juo zas Špel ve ris:

man dų čem pio na tas. Mo te rų eki pai at sto vaus A.Sta pu šai ty tė, G.Voi te­chovs ka ja, Ind rė Sta re vi čiū tė ir Ra sa Šul nie nė, vy rų – P.Bar tu šis, E.Sluš­nys, A.Pla vi nas ir D.Nar vi las.

Mo te rys pra dės ko vas 8­ojo­je gru pė je su Če ki jos, Uk rai nos ir Kroa ti jos ko man do mis, vy­rai 6­ojo je gru pė je – su Is pa ni jos, Len ki jos ir Bel gi jos at sto vais.

Į fi na li nį eta pą pa teks tik gru pių nu ga lė to jai.

ka, toks ir fut bo las. Vis kas pri klau­so nuo vals ty bės po žiū rio į šią spor­to ša ką“, – sa kė R.Kont ri mas.

„Kau no“ di rek to rius tei gė dar tu rįs vil ties, kad Kau no mies to sa­vi val dy bė je at si ras žmo nių, ku rie ne nu sig ręš nuo klu bo.

„Jei gu ten iš gir siu, kad mies tui ne rei kia fut bo lo ko man dos, va­

di na si, iš tie sų esa me ne rei ka lin­gi. Sug riau ti la bai leng va. Kol kas ma tau, kad vis kas tik griau na ma, – kal bė jo klu bo va do vas. – Pa ra­mos įsta ty mais ga li ma tik tam tik­rą vie tą nu si šluos ty ti. Tai ko me­di jos, o ne įsta ty mai, jei gu pa ra ma yra ap mo kes ti na ma.“

Na muo se – per bran gu„Kol bu vo pi ni gų, vis kas bu vo ge­rai. Da bar lau kiu su pra ti mo ir vis klau siu: kie no esa me ko man da – Kau no ar ku rio nors ki to mies to? Nie kam tai neį do mu. Toks po žiū­ris“, – kal bė jo R.Kont ri mas.

Pa sak pa šne ko vo, ko man da ren­gia si nau jam se zo nui, bet nuo tai­kos – ne ko kios.

„Ar ga li bū ti ki taip, kai jau tie si

nie kam ne rei ka lin gas? Kė lė me vė ją, kaip bu vo blo gai So vie tų Lie tu vo je, ta čiau ne pa mirš ki me, kad anuo met Kau nas tu rė jo še šias stip rias fut bo­lo ko man das, – tę sė R.Kont ri mas. – O da bar? Per nai bu vo me pri vers­ti na mų rung ty nes žais ti Ma ri jam­po lė je, nes už sa vo mies to sta dio­no nuo mą neiš ga lė jo me su mo kė ti 5 tūkst. li tų. Ge rai, kad sa vi val dy bė­je bu vo žmo nių, ku rie už sto jo, tad kai na nu kri to iki 2 tūkst. li tų.“

Vėl – į 1­ąją ly gą„Kau nas“, ga vęs 1­osios ly gos li­cen ci ją, ren gia si šio di vi zio no čem­pio na tui, ku ria me taip pat tu rė tų var žy tis dar 10 ko man dų – Kė dai­nių „Ne vė žis“ ir „Li fo sa“, „Ši lu­tė“, „Tra kai“, Jo na vos „Lie ta va“,

Kur šė nų „Ven ta“, „Pa lan ga“, Vil­niaus „Po lo ni ja“ ir „Gra ni tas“ ir Na cio na li nės fut bo lo aka de mi jos (NFKA) vie nuo li kė.

2010­ai siais „Kau nas“ jau bu vo 1­osios ly gos čem pio nas, lai mė jęs vi­sas 27­erias rung ty nes, įmu šęs var­žo vams 108 įvar čius ir pra lei dęs vos 16. Ant rą ją vie tą užė mu sį Aly taus „Aly tį“ kau nie čiai ap len kė 30 taš kų.

„Mū sų ko man do je yra ta len tin­gų jau nuo lių, ke li iš jų at sto vau­ja ša lies jau ni mo rink ti nėms. Už­teks vai ki nams ir šios ly gos, dar yra tau rės tur ny ras, – kal bė jo „Kau no“ di rek to rius. – Koks iš tik rų jų Lie­tu vos fut bo lo ly gis? Tik iš va žiuo­ja me už sie nos, ir gau na me į kau lus nuo vi sų var žo vų. To dėl nė ra jo kio skir tu mo, ku rio je ly go je žais ti.“

Kie no esa me ko man­da – Kau no ar ku rio nors ki to mies to? Nie­kam tai neį do mu.

Ro mual das Kont ri mas:

12

pasaulisAntrADIEnIS, vASArIo 7, 2012

Ru­si­jos­dip­lo­ma­ti­jos­va­do­vas­Ser­ge­jus­Lav­ro­vas­pa­reiškė,­kad­jo­ša­lis­ne­ke­ti­na­keis­ti­sa­vo­po­zi­ci­jos­dėl­si­tua­ci­jos­Si­ri­jo­je,­nes­tam­nėra­pa­grin­do.­Va­karų­prie­kaiš­tus,­kad­Mask­va­re­mia­Si­ri­jos­re­žimą,­S.Lav­ro­vas­pa­va­di­no­is­te­riš­kais.­Ki­ni­ja­pa­reiškė,­kad­taip­pat­pa­lai­kys­tei­sin­gumą­Si­ri­jos­klau­si­mu.

At­sA­ky­mAs­­kri­ti­kAms

Nor­ve­gi­jo­je­per­nai­liepą­du­iš­puo­lius,­nu­si­ne­šu­sius­77­žmo­nių­gy­vybę,­su­rengęs­32­metų­An­der­sas­Beh­rin­gas­Brei­vi­kas­kreipė­si­į­Os­lo­teismą­su­pra­šy­mu­ne­del­siant­jį­pa­leis­ti.­Teis­mo­salė­nu­ščiu­vo.­Kal­ti­na­ma­sis­ar­gu­men­ta­vo,­kad­jo­įvyk­dy­tos­žu­dynės­bu­vo­„pre­ven­cinė­ata­ka­prie­š­vals­tybės­iš­da­vi­kus“.

Jung­tinė­je­Ka­ra­lystė­je­pra­si­dėjo­pen­kis­mėne­sius­truk­sian­tys­ka­ra­lienės­Elž­bie­tos­II­val­dy­mo­60­me­čio­ren­gi­niai.­85­metų­Elž­bie­ta­II­po­ka­ra­liaus­Jur­gio­VI­stai­gios­mir­ties­1952­m.­va­sa­rio­6­d.­ta­po­mo­nar­che.­Iš­kil­min­gas­jos­karū­na­vi­mas­įvy­ko­tik­dau­giau­nei­po­metų,­1953­m.­bir­že­lio­2­ąją.

No­ri­­į­lAisvę

GAr­biN­GA­­su­kAk­tis

Gat vių pro tes tai Ru mu ni jo je pa ga liau iš po sto iš vertė ša lies prem jerą Emilį Bocą.

Ru mu ni jos cent ro de ši niųjų prem je ras E.Bo cas at si sta ty di­no pa reiškęs, kad no ri su ma žin ti po li tinę ir so cia linę įtampą ša ly­je. O pa dėtis Ru mu ni jo je – nė­ra ge ra. Šių metų sausį ru mu nai į gat ves žy gia vo ko ne kas dien. Pro testų ne nut raukė net Ru mu­niją su kaustęs spei gas.

45 metų E.Bo cas vie nos did­žiau sių Rytų Eu ro pos vals ty­bių vy riau sy bei va do va vo nuo 2008 m., kai Ru mu niją, ku rios eko no mi ka ke le rius me tus spar­čiai au go, ap ėmė gi li re ce si ja.

Ša lis bu vo pri vers ta kreip­tis į Tarp tau tinį va liu tos fondą (TVF) ir ES su pra šy mu pa sko­lin ti 20 mlrd. eurų.

Mai nais Bu ka reš tas ėmėsi dras tiškų viešųjų iš laidų ma ži ni­mo prie mo nių, įskai tant spren­di mus 25 pro c. su ma žin ti at ly­gi ni mus vie ša ja me sek to riu je ir įšal dy ti pen si jas 2010 m. Be to, vie ša ja me sek to riu je bu vo pa­nai kin tos de šim tys tūkstan čių dar bo vietų.

Bet vy riau sybės po li ti ka davė re zul tatų. Po dvejų re ce si jos me­tų Ru mu ni jo je per nai bu vo ste bi­mas eko no mi kos au gi mas.

Taip pat pro gno zuo ja ma, kad biud že to de fi ci tas šiais me tais vei kiau siai ne vir šys 3 pro c. Tie­sa, TVF ir ES pa reiškė su ma ži­nu sios Ru mu ni jos ūkio au gi mo 2012­ai siais pro gno zes iki 1,5–2 pro c., nors abiejų kre di to rių at­sto vai pa gyrė da bar jau bu vusį vy riau sybės va dovą už darbą.

Vis dėlto E.Bo cas at si sta ty­di ni mo kal bo je pri pa ži no, kad tau py mo prie monės, nors ir pra dėju sios duo ti vai sių, neat­nešė tei giamų per mainų vi suo­me nei.

BNS, AFP inf.

Vi suo menės pa si tikė ji mas63 metų S.Nii nistö – pir ma sis nuo 1956 m. Suo mi jos pre zi den tas, pri­klau san tis Na cio na linės koa li ci­jos par ti jai ir pir ma sis po 30 metų kon ser va to rius, užim sian tis ša lies va do vo po stą.

Būtent tiek lai ko Suo mi jai va­do va vo so cial de mok ratų at sto vai, tarp jų – po pu lia rio ji Tar ja Ha lo­nen. Ši po li tikė vei kiau siai to liau sėkmin gai būtų va do va vu si ša liai, jei ne pa si bai gu si ant ro ji še še rių metų ka den ci ja.

S.Nii nistö – suo miams ge rai ži no­mas po li ti kas. Nuo 1996 iki 2003 m. jis dir bo ša lies fi nansų mi nist­ru ir pa dėjo Suo mi jai įsi ves ti eurą. 10­aja me de šimt me ty je jam pa­vy ko išt rauk ti Suo miją iš re ce si­jos duobės.

Eks pertų nuo mo ne, būtent tai S.Nii nistö at nešė sėkmę. Hel sin­kio uni ver si te to po li to lo gi jos pro­fe so rius Tuo mo Mar ti kai ne nas pa­brėžė, kad „S.Nii nistö at sto vau ja pra kti nei eko no mi nei kom pe ten ci­jai“. Tie sa, ki tas uni ver si te to pro­fe so rius Ja nas Sund ber gas įžvelgė ir po li ti ko trūkumų.

„Pre zi den to vaid muo rei ka lau ja san ty kių su pla tes niu pa sau liu“, – kalbė jo J.Sund ber gas. Pro fe so riaus tei gi mu, būtent glo balūs klau si mai nėra S.Nii nistö stip rio ji pusė.

Suo mi jos po li ti kai džiaugė si, kad nau ja sis ša lies va do vas – eu ro pie­tiškų pa žiūrų po li ti kas. Esą tai tu­rėtų pa dėti įveik ti vi suo menė je didė jantį eu ros kep ti cizmą. Nei­

gia mas nuo sta tas pa kurstė eu ro zo nos krizė, nes Suo mi jos mo kes­čių mokė to jams te ko sva riai pri si­dėti prie pie ti nių eu ro zo nos ša lių, to kių, kaip Grai ki ja ir Por tu ga li ja, gelbė ji mo.

Vi suo menė pa si pik ti nimą iš­reiškė par la men to rin ki muo se pra­ėju siais me tais, kai eu ros kep tiš ka „Tikrųjų suo mių“ par ti ja ne tikė tai su rin ko net 19 pro c. balsų.

Iden tiš ki kan di da tai?Tie sa, abu į ant rąjį pre zi den to rin­kimų turą pa tekę kan di da tai aiš­kiai dek la ra vo, kad yra eu ro pie tiš­ko Suo mi jos kur so ša li nin kai.

„Ma nau, kad jis ge riau sias kan­di da tas, – sta bi lus ir ra mus. Jis pa vyz din gai at sto vaus Suo mi­jai, – džiaugė si Mat ti Ok sa ne nas, į pen siją išėjęs in ži nie rius, ku ris ne pabū go 26 laips nių šal čio ir at­ėjo ati duo ti sa vo bal so. – Mes dar ne sa me pa si rengę ra di ka les niam kan di da tui.“

Tie sa, bu vo ir to kių rinkėjų, ku­rie pri pa ži no, kad rink tis iš dviejų pa na šias pa žiū ras dek la ruo jan čių po li tikų – iššū kis.

„Bal sa vau už Pekką Haa vis to. Ta čiau tai bu vo sun kus pa si rin ki­mas. Abu kan di da tai – pa našūs. Galbūt P.Haa vis to – at vi res nis, dau giau kal ba“, – sakė 39 metų Ve sa Leh ti nen iš Hel sin kio.

Tie sa, S.Nii nistö nu šlavė kon­ku rentą. Jis ga vo 62,6 pro c. rinkėjų balsų, o P.Haa vis to – tik 37,4 pro c. Be je, S.Nii nistö do mi na vo ir pir­ma ja me rin kimų tu re sau sio 22 d.

Apk lau sos rodė, kad jis per visą kam pa niją bu vo aiš kiai po pu lia­res nis už 53 metų li be ralą P.Haa­vis to, ku ris gy ve na par tne rystė je su kirpė ju iš Ek va do ro.

Būtent P.Haa vis to vie šai dek la­ruo ja mas ho mo sek sua lu mas, pa sak eks pertų, tik riau siai at stūmė pa gy­ve nu sius ir tra di ciš kes nių pa žiūrų rinkė jus. Bet P.Haa vis to po rin kimų ne liūdė jo, jis džiau gia si gavęs net mi li jo no suo mių pa ramą.

Rinkėjų ak ty vu mas per bal sa­vimą sek ma dienį bu vo ma žes nis nei pir ma ja me tu re. Jis siekė 68,9 pro c., o pir ma ja me tu re bal sa vo 72,8 pro c. suo mių.

Pri žiūrės ir vi daus po li tikąPre zi den to vaid muo Suo mi jo je nėra toks svar bus kaip vy riau sybės. Ma­ža to, nuo pra ėju sių metų Suo mi­jos pre zi den to ga lios yra su var žy tos. Spalį par la men tas bal sa vo už tai, kad ES po li ti ka būtų per duo ta vy riau sy­bei, tad da bar prem je ras yra pa grin­di nis ša lies at sto vas ES rei ka lams.

S.Nii nistö ga lių su var žy mas – ne kliū tis, nes jo Na cio na linės koa li­

ci jos par ti ja da bar tu ri ir iš rinktąjį pre zi dentą, ir prem jerą – Jyr ki Ka­tai neną. Ta čiau už sie nio rei kalų kon so li da vi mas Na cio na linės koa­li ci jos par ti jos ran ko se ne rimą su­kėlė opo zi ci jai.

Cent ro par ti jos ly derė Ma ri Ki­vi nie mi pri minė, kad „pre zi den tas spren di mus už sie nio po li ti kos sri­ty je prii ma drau ge su dau gia par ti­ne vy riau sy be“.

BNS, AFP, AP, inf.

Pro tes tai: ­� prie­š­ vy­riau­sybės­po­li­tiką­ pro­tes­tuo­jan­tys­ ru­mu­nai­pa­siekė­sa­vo­–­prem­je­ras­E.Bo­cas­pa­li­ko­po­stą.­­ „Reu­ters“­nuo­tr.

Suo miai pa si rin ko kon ser va to riųPa tir tis: ­� dau­ge­liui­suo­mių­po­li­ti­kos­ve­te­ra­nas­S.Nii­nistö­į­at­mintį­įsirėžė­kaip­pui­kus­eko­no­mis­tas.­ ­ „Scan­pix“­nuo­tr.

Vie niems jis ne kant rus ir šiurkš tus, ki­tiems – gar bin­gas ir tie sus. Koks iš tiesų yra nau ja sis Suo mi jos pre­zi den tas Sau li Nii nistö – pa ro­dys lai kas. Ta­čiau rin ki muo­se šiam po li ti­kos ve te ra nui ly gių ne bu vo.

S.Nii nistö – jau niau sias iš ke tu rių �vaikų dar bi ninkų klasės at stovų šei mo je, gy ve nu sio je Suo mi jos piet va ka riuo se. Tur ku uni ver si te­te yra įgijęs tei si nin ko iš si la vi nimą.

Po li ti kos ve te ra nas 1995 m. per �tra gišką au toa va riją ne te ko žmo­nos, su ku ria pra gy ve no dau giau kaip 20 metų ir su si laukė dviejų sūnų.

Po de vy ne rių metų jis tik per �plauką li ko gy vas Tai lan de, kur nuo cu na mio gelbė jo si su jau nes­niuo ju sūnu mi įsi ropštęs į medį.

S.Nii nistö bu vo su si žadėjęs su �bu vu sia gro žio ka ra lie ne, iš rink ta į par la mentą, bet pra ėjus me tams po su žadė tu vių tie san ty kiai nu­trūko. 2009 m. jis vedė 29 me tais jau nesnę sa vo par ti jos at stovę.

Įdomūs S.Nii nistö biog ra fi jos fak tai

Ma nau, kad jis ge­riau sias kan di da tas – sta bi lus ir ra mus. Jis pa vyz din gai at­sto vaus Suo mi jai.

Pro tes tai iš vertė iš po sto

13

skelbimaiantradienis, vasario 7, 2012

informacija: laukiame Jūsų CV su nuoro-da „VIRĖJAS (-A)“ e. paštu mineka.erika@gmail.com. Prireikus papildomos informaci-jos, prašom kreiptis nurodytu e. paštu. Dė-kojame visiems susidomėjusiems.

909917

PaslaugosTransporto

UAB „Kraustymo komanda“ – profesiona-lios kraustymo paslaugos įmonėms ir gy-ventojams. Žiemos akcija – visiems krausty-mams taikoma 15 proc. nuolaida. Tel. 8 618 77 600, www.kraustymokomanda.lt.

893506

ParduodaKitas prekes

Bankrutuojanti UAB „GOURMET TRADING“ išparduoda ilgalaikį kilnojamąjį ir trumpa-laikį turtą. Išsamesnė informacija teikiama tel. 8 619 56 539.

909614

ĮvairūsKita

Antstolis Vaidas Drungilas 2012 03 20 14.30 val. iš varžytinių pardavinės Virgilijui Šnioliui priklausančias 170 vienetų UAB „Žemaitijos energetika“, įmonės kodas 180709370, akcijų. Vienos akcijos nominali vertė 100 Lt, bendra akcijų nominali vertė 17 000 Lt. Pradinė nu-rodyto akcijų paketo pardavimo kaina 80000 Lt. Asmenys, norintys dalyvauti varžytinėse, iki varžytinių į antstolio Vaido Drungilo depo-zitinę sąskaitą Nr. LT417300010075596559, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, privalo įmokėti 10 procentų parduodamo tur-to kainos varžytinių dalyvio mokestį. Nenu-pirkus pageidaujamo turto, varžytinių daly-vio mokestis grąžinamas. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą tur-tą, privalo apie tai pranešti antstoliui Vaidui Drungilui ir pateikti savo teises patvirtinan-čius dokumentus. Varžytinės vyks antsto-lio Vaido Drungilo kontoroje, Sedos g. 1, Tel-šiai. Informacija tel. (8 444) 69 501. E. paštas V.Drungilas@antstoliai.lt.

909845

Pranešame, kad UAB „Minorantė“ (tel. (8 5) 276 2085) 2012 02 18 11 val. atliks Boles-lav Lipnevič sklypo, proj. Nr. 1333-2, esančio Vaigeliškių k., Sudervės sen., Vilniaus r., ka-dastrinius matavimus. Kviečiame gretimo sklypo, kad. Nr. 4184/0100:696, savininkus dalyvauti suderinant bendras ribas.

909938

siūlo darbą Pareigos: INDŲ PLOVĖJAS (-A). Darbo vieta: virtuvė. Miestas: Vilnius. Adresas: Ukmergės g. 4. Darbo pobūdis: indų plovimas, patalpų plovimas, pagalba virėjams. Reikalavimai: darbštumas, atsakingumas, tvarkingumas; indų plovėjo (-os) darbo patirtis būtų privalu-mas; galimybė dirbti pamaininį darbą. Mes siūlome: stabilią darbo vietą; visuomet lai-ku mokamą atlyginimą; nemokamą maiti-nimą; visas socialines garantijas. Papildoma informacija: laukiame Jūsų CV su nuoroda „INDŲ PLOVĖJAS (-A)“ e. paštu mineka.eri-ka@gmail.com. Prireikus papildomos infor-macijos, prašom kreiptis nurodytu e. paštu. Dėkojame visiems susidomėjusiems.

909911

Pareigos: PADAVĖJA. Darbo vieta: kavinė. Miestas: Vilnius. Adresas: Ukmergės g. 4. Darbo pobūdis: darbas kasos aparatu, su grynaisiais pinigais; pardavimo dokumentų įforminimas; prekių asortimento priežiūra; informacijos suteikimas klientams. Reikala-vimai: puikūs klientų aptarnavimo įgūdžiai;

geros lietuvių kalbos žinios; darbštumas, sąžiningumas, atidumas, greita orientacija; panašaus darbo patirtis būtų privalumas. Mes siūlome: stabilią darbo vietą; visuo-met laiku mokamą atlyginimą; nemokamą maitinimą; visas socialines garantijas. Pa-pildoma informacija: laukiame Jūsų CV su nuoroda „PADAVĖJA“ e. paštu mineka.eri-ka@gmail.com. Prireikus papildomos infor-macijos, prašom kreiptis nurodytu e. paštu. Dėkojame visiems susidomėjusiems. Infor-muosime tik atrinktus kandidatus per 2 sa-vaites nuo skelbimo galiojimo pabaigos.

909887

Pareigos: VIRĖJAS (-A). Darbo vieta: virtu-vė. Miestas: Vilnius. Adresas: Ukmergės g. 4. Darbo pobūdis: maisto gamyba pagal užsakymus, furšetams, banketams ir pan. Reikalavimai: darbštumas, atsakingumas, tvarkingumas, greita orientacija; virėjo (-os) darbo patirtis (priimame ir praktikan-tus, studijuojančius virėjo (-os) specialybę); galimybė dirbti pamaininį darbą. Mes siū-lome: stabilią darbo vietą; visuomet laiku mokamą atlyginimą; nemokamą maitini-mą; visas socialines garantijas. Papildoma

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659skelbimai@vilniausdiena.lt

Į jūsų klausimus atsakys reklamos ir skelbimų pardavimo vadybininkai tel. 8 5 261 3653

Internetu: – naršyklės lange surinkite adresą www.die-na.lt/skelbimai/dienrastyje– užpildykite skelbimų užsakymo formą; – sumokėkite už skelbimo užsakymą per e. banką; – jūsų nurodytomis dienomis skelbimas bus publikuojamas pasirinktame dienraš-tyje!

„VIlnIaus dIenos“ redakcIjojeLabdarių g. 8, Vilnius.

PaskambInę telefonu 8 5 261 3653 padiktuokite skelbimo tekstą, atsiųskite faksu arba e. paštu apmokėtos sąskaitos pervedimo kopiją.

e. Paštu arba faksu: – apmokėkite 15 Lt sąskaitą bet kuriame

banko skyriuje: gavėjas – UAB „Diena Media News“ Į. k. 133348410. PVM mokėtojo kodas LT333484113. A. s. LT607010400010467777. AB Ūkio bankas. Banko kodas 70104;– kvito kopiją siųskite su skelbimo tekstu e. paštu skelbimai@vilniausdiena.lt arba faksu 8 5 261 3652.

sms žInute: – žinutės tekste rašykite: VD (tarpas) skelbi-mo tekstas (ne daugiau kaip 160 simbolių), jį siųskite telefonu 1670; – išsiuntę žinutę, sulauksite atsakymo žinu-tės. Jums reikia siųsti patvirtinančią žinutę su tekstu: VD (tarpelis) PATVIRTINU; – neišsiuntus patvirtinimo, skelbimas išspausdintas nebus; – žinutės kaina 20 Lt.

SkelbimuS galite užSiSakyti:

aSmeNiNiai, teiSmiNiai,kOmeRCiNiai, ReklamiNiai

Skelbimai

Karščiausi Kelionių PasiūlymaiKelionių organizatorius

A.Vienuolio g. 6, LT–01104 VilniusTel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt

Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvyki-mas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt

Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 LtItalija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt

37OOFFICIALPROFILE ON FACEBOOK

FACEBOOK.COM/370MAGAZINEČia visada rasi PDF versiją

AntrADIEnIS, vASArIo 7, 201214

menas ir pramogos

Pa ro da „Med žio Me tai“Sos tinės Pamėn kal nio ga le ri jo je va sarį vei kia Bro niaus Gra žio ta py bos pa ro da „Med žio me­tai“, ku rio je su rink ti pa starųjų metų dar bai. Ži­no mas ta py to jas žiū ro vams pri sta to jau aš tuo­nio liktąją pa rodą.

at vyks ta tik ra žvaigždėVil niu je pirmą kart kon cer tuos iš ties uni ka lus drum and bass at likė jas – Utah Jazz iš Did žio­sios Bri ta ni jos. Mu zi kan tas, su laukęs mil ži niš ko pri pa ži ni mo tarp tau tinė je sce no je, pri sta tys ge­riau sius sa vo kūri nius.

ko lek ci ninkų sva jonės36 ame ri kie tiš ki „Ca dil lac“ markės au to mo bi liai – tik da lis gar saus bu vu sio lenk ty ni nin ko Sta sio Brun dzos gau sios ko lek ci jos, ku ri nuo šian die­nos de monst ruo ja ma pa rodų rūmų „Li tex po“ 2­oje salė je.

int ri guo jan tys san ty kiaiVa le ri jaus Mu char ja mo vo pjesė „Ačiū, Mar go!“ pa sa ko ja apie pa prastų in te li gentų, skir tin gu lai ku emig ra vu sių į Ame riką, gy ve ni mus. Tarp jau ne be jaunų dviejų vyrų ir dviejų mo terų už­si mez ga int ri guo jan tis ry šys.

Mu zi kai šlo vins MeilęMeilė – did žiau sias visų laikų kom po zi to rių įkvėpi mo šal ti nis. Apie šį ro man tišką jausmą an samb lis „Vil niaus ar se na las“ mu zi kos gar­sais pra bils Šv. Va len ti no die nos iš va karė se. Klau sy tojų lau kia ret­ro at spal viais mir gan ti mu zi kos pro gra ma. Su an samb liu sce no je – dai ni nin kai Joa na Ged min taitė ir Ig nas Mi siū ra.

KUR? Tai ko mo sios dailės mu zie ju je, Ar se na lo g. 3A.KA DA? Va sa rio 12 d. 16 val. KIEK? 33 li tai.

cir kas ir Mu zi kaVi si my li cirką, ku ris ir suau gu sie siems, ir vai kams tei kia tiek daug nuo sta bos ir džiaugs mo! Cir kas at ke liau ja ir į Vil niaus kong resų rūmus. Klou nai, ak ro ba tai, fo ku si nin kai ir ki ti ar tis tai pa de monst­ruos sa vo su gebė ji mus gro jant mu zi kai, ku rią at liks Lie tu vos vals­ty bi nis sim fo ni nis or kest ras.

KUR? Kong resų rūmuo se, Vil niaus g. 6.KA DA? Va sa rio 11 d. 12 val. KIEK? 12–32 li tai.

Per sMelk ti jausMųŽydų kultū ros ir me no cent re bus ati da ry ta ar chi tek to bei ra šy­to jo Artū ro Imb ra so ir dai li nin ko bei mu zi kan to Artū ro Šli pa vi­čiaus­Šli po (nuotr.) pa ro da. Kūrėjai iš duo da, kad bus ga li ma pa ma­ty ti tiek lai ko pa tik rin tus, tiek pa starųjų dienų ak tua lijų nu lem tus dar bus. Bet vi si jie sod riai per smelk ti meilės te ma ti ka.

KUR? Žydų kultū ros ir in for ma ci jos cent re, Mėsi nių g. 3A.KA DA? Nuo va sa rio 14 d. KIEK? Ne mo ka mai.

KUR? Pamėn kal nio ga le ri jo je, Pamėn kal nio g. 1.KA DA? Iki ko vo 1 d. KIEK? Ne mo ka mai.

KUR? Profsą jungų rūmuo se, V.My ko lai čio-Pu ti no g. 5.KA DA? Va sa rio 10 d. 22 val. KIEK? 15–20 litų.

KUR? Pa rodų rūmuo se „Li tex po“, Laisvės pr. 5.KA DA? Nuo šian dien. KIEK? 6 li tai.

KUR? Rusų dra mos teat re, J.Ba sa na vi čiaus g. 13.KA DA? Va sa rio 12 d. 18 val. KIEK? 18–43 li tai.

„vilniaus diena“ rekoMenduoja

LTV 21.30 val. LNK 22.35 val. TV3 20.30 val. BTV 20.25 val. SpoRT1 19.15 val.

tv PrograMa

LTV6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7) (k). 10.00 „Ry to suk ti nis“ su Zi ta Kel mic kai te (k). 11.00 „Ant svars tyk lių“. Tie sio gi nė Lie tu vos

ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Vil niaus al bu mas

(len kų k.). 12.15 „Eu ro vi zi jos“ dai nų kon kur so

na cio na li nė at ran ka (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35, 21.05 Spor tas. Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7). 19.45 Ypa tin gas at ve jis. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.15 Die nos te ma. 21.30 Eu ro pos vi du ry. 22.15 Pi ni gų kar ta. 23.15 Va ka ro ži nios. Orai. 23.30 Pa sau lio pa no ra ma (k). 0.00 Sa vaitė (k).

LNK6.20 „Di dy sis fil mu kų šou“. 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 „Ogis ir ta ra ko nai“ (k).

7.50 Pri čiu pom! (N-7). 8.20 „Drau gai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.45 Ma no vy ras ga li (k). 11.40 „Ha va jai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 „Drau gai IV“ (N-7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Mažie ji To mas ir

Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 Is to ri nė dra ma „Skais čio ji ka ra lie nė“ (1)

(D.Bri ta ni ja, 2005 m.) (N-7). 16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.14 Spor tas. Orai. 19.19 Abi pus sie nos. 20.30 Neiš gal vo ti gy ve ni mai (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. Orai. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N-14). 22.35 Siau bo tri le ris „Ga lu ti nis tiks las 3“ (JAV,

Vo kie ti ja, Ka na da, 2006 m.) (N-14). 0.25 „Ties ri ba“ (N-14). 1.20 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu si kal ti mo

mo ty vai“ (N-7).

TV36.45 Te le par duo tu vė. 7.00 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.30, 15.10 „Simp so nai“. 8.00 „Biu ras“. 8.55 „Mei lės sū ku ry je“.

10.00 „Kas no ri nu žu dy ti Mią?“ 11.00 Sva jo nių so dai. 12.00 Gy ve ni mas yra gra žus. 12.40 Be ko men ta rų. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“. 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.35 Su si ti ki me vir tu vė je. 18.45 TV3 ži nios. Spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Prieš sro vę. 20.30 Bai mės akys. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Tik ra sis tei sin gu mas“. 23.00 Kri mi na li nė veiks mo dra ma „Pel kė“ (1)

(JAV, 2010 m.). 0.00 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „Penk ta die nio va ka ro ži bu riai“.

BTV6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Ty los ri ba“. So cia li nė dra ma (N-7) (k). 8.00 Sek ma die nio ry tas (k). 9.00 „Pra juo kink ma ne“. Hu mo ro šou (k).

10.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 11.00 „Už kal nio 5“. Po kal bių šou (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 12.30 „Ško ti jos aukš tu mos“ (N-7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7). 15.30 „Ame rikos ta len tai“. Pra mo gi nis šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Auk sa ran kiai“ (N-7) (k). 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Lie tu vos ži nių“ ty ri mas“. Pub li cis ti kos

lai da. 20.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. Orai. 20.25 „Ne rea lu!“ Pa ro di jų šou. 21.05 „Pa grin di nis įta ria ma sis“ (N-14). 22.00 „Sos tų ka rai“ (N-14). 23.05 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 0.05 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 0.40 „Au to fa nai“. TV žur na las (k). 1.15–6.00 „Bam ba“.

LieTuVos ryTo TV6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25 Griūk ne gy vas! (N-7). 8.15, 18.55, 23.05 Ne ga liu ty lė ti. 9.20, 18.20 Su per L.T. 9.52, 18.52, 23.02 Pa bu čiuok ma ne karš tai. Šv.

Va len ti no bu či nių kon kur sas. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 11.00 „Mi tų grio vė jai“.

12.05 Re por te ris. 13.30 „So do de tek ty vės“ (N-7). 14.50 Il gai ir lai min gai. 15.45, 16.10 Dok. f. „Bo ni ir Klai das“. 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20, 0.05 Lie tu va tie sio giai. 19.55 Dok. f. „SOS Ja po ni ja“. 20.55 Eu ro pos krep ši nio tau rės ant ro jo

eta po rung ty nės: Ber ly no „ALBA“ (Vo kie ti ja)–Vil niaus „Lie tu vos ry tas“ (Lie tu va). Tie sio gi nė trans lia ci ja iš Vo kie ti jos. Per pert rau ką – Ži nios.

0.40 Dok. f. „Bo ni ir Klai das“.

sPorT19.00 Televitrina.10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +.10.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Milan“–„Napoli“.12.00 Lietuvos krepšinio lyga.

„Šiauliai“–Vilniaus „Lietuvos rytas“.13.45 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido

„Estudiantes“–„Regal Barcelona“.15.30 Lietuvos krepšinio lyga. Klaipėdos

„Neptūnas“–Kauno „Žalgiris“.17.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kijevo

„Budivelnik“–„Nižnij Novgorod“.19.15 Slambolo lyga. Ekstremaliausias krepšinis.19.45, 20.15 Kelias į Londoną.21.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Roma“–Milano

„Inter“.23.15 Profesionalų boksas. A.Mendezas ir

M.Chule, E.Lara ir L.Perezas, V.Ortizas ir A.Diazas, J.Diazas ir P.Malignaggi.

AntrADIEnIS, vASArIo 7, 2012

Šim to metų ju bi lie jaus pro ga kultū ros mi nist ras Arū nas Gelū­nas įteikė Kultū ros mi nis te ri jos garbės ženklą „Nešk sa vo šviesą ir tikėk“ vertė jui, li te ratū ro lo gui An ta nui Veng riui.

Jis ap do va no tas už Lie tu vos kultū­rai įžieb tas idė jas ir ini cia ty vas, ins pi ruo jan čias bend ruo menę po zi ty viai veik ti, už as me ninę po zi ciją ir at sa ko mybę, ku riant kultū rinę ir dva sinę ap linką.

A.Veng riui įteik tos ju ve ly ro Ti­to Si ma no nio uni ka lia tech no lo­gi ja pa ga min tos ju ve ly rinės se­gės cent re – si dab ro ap skri ti me – rel je fi nis auk so žir gas Pe ga sas. Apsk ri ti mas ap juos tas si dab ro žie du, ku ria me išg ra vi ruo tas už­ra šas „Nešk sa vo šviesą ir tikėk“.

A.Veng ris gimė 1912 m. va sa rio 5 d. Deglė nuo se, Pas va lio ra jo­ne. Vy tau to Did žio jo uni ver si te­te jis stu di ja vo li tua nis tiką, ži­

nių sėmėsi Ciu ri che (Švei ca ri ja), nuo 1939 m. mo ky to ja vo Vil niu je, nuo 1945 m. dėstė Vil niaus pe da­go gi nia me ins ti tu te, dir bo Lie tu­vių kal bos ir li te ratū ros ins ti tu te moks li niu bend ra dar biu ir Gro­žinės li te ratū ros lei dyk los re dak­to riu mi.

1953 m. A.Veng ris bu vo suim­tas ir nu teis tas 25 me tams la ge­rio. Trem ty je Kui by še ve iš bu­vo iki 1954 m. Grįžęs iš trem ties, 1956–1971 m., dir bo žur na lo „Me no sa vi veik la“ re dak to riu mi, bu vo žur na lo „Kultū ros ba rai“ vie nas steigėjų ir re dak to rius.

A.Veng ris yra iš leidęs mo nog­ra fijų apie Kons tan tiną Glinskį, Oną Ry maitę, su darė daug kny­gų apie teatrą bei ak to rius, pa­rengė spau dai poe zi jos rin ki nių ir li te ratū ros raštų, pa rašė dau­gybę straips nių teat ro ir li te ratū­ros te mo mis.

VD, BNS inf.

Šim ta me čiui – garbės ženk las

Ša lies kom po zi to riai ra gi na mi Vals tybės at kūri mo die nos pro­ga su kur ti po naują spe cialų kūri­nį ir skir ti šiai šven tei. To kią nau­ją tra di ciją ini ci juo ja Pre zi dentė Da lia Gry baus kaitė.

Šie met Va sa rio 16­osios iš kil­mes vai ni kuo sian čia me Pre zi­dentės glo bo ja ma me kon cer te pirmą kartą bus at lik ti kom po­zi to riaus Li no Rim šos spe cia liai Va sa rio 16­ajai su kur ti kūri niai „Can tus“ ir „Ane mus“.

„Va sa rio 16­oji – mūsų laisvės ir vie nybės die na. Pri si min da mi mus vie ni jan čias ver ty bes ir tra­di ci jas bei iš ki liau sius sa vo kraš­to žmo nes, pa vers ki me šią dieną ypa tin ga ir ori gi na lia šven te sa vo šei mai, drau gams ir bend ruo me­nei“, – pra ne ši me spau dai ci tuo­ja ma ša lies va dovė.

Kau no is to rinė pre zi dentū ra šie met ren gia ak ciją „Pas vei kin­kit vie ni ki tus“, o Ne mu no sa lo­je ait va rais bus skrai di na ma 400 kvad ra ti nių metrų dyd žio Lie tu­vos tris palvė. Prie nuo se ini ci juo­ja ma vi suo tinė tau tinės juos tos au di mo ak ci ja „Išaus ki me mies­tui juostą“.

Šiau liuo se spe cia liai Vals tybės at kūri mo die nai pa minė ti su kur­ti at vi ru kai, o mies to au to bu suo­se poe to Jo no Krikš čiū no­Jo va ro poe ziją skai tys ir šventės pro ga ke lei vius svei kins Šiau lių dra mos teat ro ak to riai.

D.Gry baus kaitė Va sa rio 16­ąją taip pat da ly vaus tra di ci niuo se ren gi niuo se: iš kil min go je Bal ti jos vals ty bių vėliavų pa kėli mo ce re­mo ni jo je S.Dau kan to aikštė je ir Nep rik lau so mybės Ak to sig na­tarų at mi ni mo pa ger bi mo ce re­mo ni jo je Rasų ka pinė se. Po pietų ša lies va dovė da ly vaus Vil niaus ar ki ka ted ro je ba zi li ko je au ko ja­mo se šv. Mi šio se ir ap do va nos Na cio na linės pre mi jos lau rea tus.

1918 m. va sa rio 16 d. Jo no Ba­sa na vi čiaus va do vau ja ma Lie tu­vos Ta ry ba, rem da ma si pri pa žinta is to ri ne JAV pre zi den to Wood row Wil so no pa skelb ta Tautų ap si­spren di mo tei se, pa skelbė at ku­rian ti ne prik lau somą, de mok­ra ti niais pa grin dais su tvar kytą Lie tu vos vals tybę su sos ti ne Vil­niu mi.

Nuo 1915 m. Lie tuvą ad mi nist­ra vo oku pa cinė vo kie čių vald žia, o iki to lai ko ša lis dau giau kaip 100 metų pri klausė Ru si jos im­pe ri jai.

VD, BNS inf.

Iš kiek vie no mu zi ko – po kūrinį

diena.lt/naujienos/kultura

Tra di ci ja: �� kaip�ir�kas�met,�šie�met�J.Sta�se�lis�ko�le�gas�fo�tog�ra�fus�vėl�kvies�į�iš�kil­mingą�ap�do�va�no�jimų�ce�re�mo�niją.� � To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

Indrė Pep ce vi čiūtėi.pepceviciute@diena.lt

Ver tins be vardųPraė jusį sa vait galį tarp tau tinė ko­mi si ja iš rin ko kas met nuo 2002 m. Lie tu vos spau dos fo tog rafų klu bo or ga ni zuo ja mo kon kur so „Lie tu­vos spau dos fo tog ra fi ja“ fi na li nius dar bus. Norą da ly vau ti kon kur se ir var žy tis dėl ge riau sio kad ro au to­riaus var do bu vo pa reiškę 142 fo­tog ra fai. Jie kon kur sui pa teikė dau­giau kaip 5 tūkst. darbų, iš ku rių at rink ta dau giau kaip 150 fo tog ra­fijų. Tie sa, kon kur so or ga ni za to riai au to rių neatsk leid žia.

„Vis kas už ko duo ta, kon kur so da­ly viai ko mi si jai ne ži no mi. Pa var des rei kia su skai čiuo ti, no rint pa sa ky­ti, kiek au to rių at rink ta, ta čiau tai dar ne pa da ry ta. Ta čiau tas skai čius ir gi bus pre li mi na rus, nes mes dar turė si me tik rin ti vi sas nuo trau­kas, ar jos ati tin ka sąly gas, ar tais me tais pa da ry tos ir pan.“, – sakė Lie tu vos spau dos fo tog rafų klu bo pre zi den tas ir vie nas kon kur so or­ga ni za to rių Jo nas Sta se lis.

Žiu ri at rink ti fo tog rafų dar bai pa teks į met raštį „Lie tu vos spau­dos fo tog ra fi ja 2012“ ir to pa ties pa va di ni mo pa rodą. Abu bus pri­sta ty ti per šių metų ge gužę Ro­tušė je vyk sian čius ap do va no ji mus „Auk si nis kad ras“, kur paaiškės pa čių ge riau sių kadrų au to riai. Vėliau tra di ciš kai pa ro da ke liaus po Lie tuvą.

Pen kios re por ta žo te mosKon kur se „Lie tu vos spau dos fo­tog ra fi ja 2012“ yra dvy li ka temų: „Nau jie nos“, „Gy ve ni mas“, „Port­re tas“, „Dip lo ma ti ja“, „Kultū ra“, „Pra mo gos“, „Ka riuo menė“, „Eu­ro pos me tai“, „Spor tas“, „Gam ta ir jos ap sau ga“, „Spin de sys“ ir „Re­por ta žas“. Kiek vie nos te mos bu vo iš rink ta po tris, kai ku rių – ke tu ris no mi nan tus – tai yra nuo trau kas ar ba fo tog ra fijų is to ri jas, ir iš rink­tas kiek vie nos te mos nu galė to jas.

J.Sta se lio tei gi mu, il giau siai žiu ri dis ku ta vo dėl re por ta žo nu galė to­jo. „Re por ta žas ne tu ri sa vo spe ci­finės te mos, tai yra at li ki mo žan ras. Tad temų čia ga li būti įvai rių. Tai tu ri būti ar ba re por ta žas iš baig ti­nio įvy kio, ar ba fo tog ra fijų pa sa­ko ji mas apie įvykį, žmogų, reiš­

kinį ir pan.“, – aiš ki no J.Sta se lis. Iš re por ta žo rub ri kai pa teiktų te­mų bu vo at rink tos pen kios, tie pa­sa ko ji mai at si durs al bu me „Lie tu­vos spau dos fo tog ra fi ja 2012“ ir to pa ties pa va di ni mo pa ro do je.

„Vie na te ma iš ba le to mo kyk los, ki ta – so cia linė, apie kai me gy ve­nan čius al ko ho likų tėvų vai kus. Ki­tas at rink tas pa sa ko ji mas yra apie šunų prie žiūrą, prie glaudą. Ket vir­tas – dai li ninkų Saukų gy ve ni mas, na mai, bend ra vi mas. O penk to ji is­to ri ja – Eglės Ku saitės teis mo is to­ri ja“, – at rink tas te mas api būdi no pa šne ko vas.

Ob jek ty ve – Eu ro paKaip nau jieną šių me čia me kon kur­se, kalbė da mas apie te mas, J.Sta se­lis išs kyrė temą „Eu ro pos me tai“. „Tai nau ja te ma. Kiek vie nais me tais Eu ro po je skel bia mi Eu ro pos me­tai. Praė ju siais me tais bu vo sa va­no rystės, šie met – kartų so li da ru­mo. Jei vis kas klos ty sis, kaip esa me nu matę, kad ne reikėtų keis ti te­mos pa va di ni mo, „Eu ro pos me tai“ bus kas met. Tik kiek vie nais me­tais ji turės sa vo po temę. Tai gi šie­met ta po temė yra Eu ro pos vy res nių žmo nių ak ty vu mas ir kartų so li da­ru mas“, – apie naują temą kalbė jo vie nas kon kur so or ga ni za to rių.

Kas turėtų at si spindė ti to kios te mos fo tog ra fi jo se? Or ga ni za to­rių tei gi mu, dar bai turėtų vi zua­li zuo ti temą, at spindė ti kartų ryšį, pa tir ties per ėmi mo, kartų bend ra­vi mo ga li my bes, aki mir kas iš ren­gi nių.

J.Sta se lio ma ny mu, ši te ma bus nau din ga fo tog ra fams, nes kas met ji turės kitą as pektą, bus ga li ma nu švies ti kitą gy ve ni mo spalvą. „Ši te ma išei na iš tra di ci nių, aiš­kiai api brėžtos te mos rėmų. Čia fo tog ra fas ga li įdėti dau giau min­ties ir dar bo“, – sakė klu bo pre­zi den tas.

Už si minė pa šne ko vas ir apie kitą temą – „Dip lo ma tiją“. Ši jau tre­čius me tus esan ti te ma, J.Sta se lio įsi ti ki ni mu, iš ties įdo mi, nors ne­la bai pla ti ir leng va. „Bet, ma no gal va, ji pa leng va įsi su ka ir au ga. Pir mais me tais žiu ri at rin ko pen­kias šios te mos fo tog ra fi jas, pra­ėju siais – sep ty nias, o šie met jau de vy nias. Čia dip lo ma ti ja – tai ne vien po li tikų su si ti ki mai. Ji vaiz­duo ja ma ir at skleid žia ma pla čią ja pra sme, dip lo ma ti ja vi sa me mūsų gy ve ni me“, – dėstė fo tog ra fas.

Daug blogų fo tog ra fijųPag rin dinės te mos, ku rio mis nuo t­ raukų pa tei kia ma dau giau sia, yra gam ta, gy ve ni mas, po rtre tas. Taip bu vo ir šie met. Įdo mu, ko kiais kri­te ri jais rem da mie si ko mi si jos na­riai at rin ko apie pu sant ro šim to fo­tog ra fijų iš dau giau nei 5 tūkst.

„Pir miau sia nuo trau kos turė jo ati tik ti te mos rei ka la vi mus: jei įvy­kinė te ma, tu ri būti įvy kis, jei po­rtre tas, tai po rtre tas ir t. t. Ki tas kri te ri jus – kad tai būtų tik rai ge ra fo tog ra fi ja: kom po zi ci ja ir ki ti da ly­kai. Ak tua li ir įvy kio svar ba. Ver tin ti fo tog ra fi jas pa gal juo se esan čius ži­no mus žmo nes, o ne jas pa čias, būtų ne tei sin ga“, – sakė vie nas žiu ri na­rių Lie tu vos fo to me ni ninkų sąjun­gos na rys ir Lie tu vos na cio na linės kultū ros ir me no pre mi jos lau rea­tas Sta nis lo vas Žvirgž das.

Kalbė da mas apie tai jis pa teikė pa vyzdį, kad vie nas re por tažų bu­vo Jus ti no Mar cin ke vi čiaus lai­do tuvės. Ta čiau jis ne bu vo no mi­nuo tas. „Mes ži no me, kas tas Just.Mar cin ke vi čius, ko kia jo svar ba Lie tu vai, o jei žiū ri me pla čiau, to­liau jo nie kas ne be ži no“, – su bti ly­bes aiš ki no ko mi si jos na rys.

Kaip teigė pa šne ko vas, ge ros fo tog ra fi jos at ski ria mos vi sa da. Ta čiau kon kur se neap siei ta ir be blogų. Ir jų, S.Žvirgž do tei gi mu, bu vo tik rai daug. Daž na prie žas­tis – fo tog ra fai ne pers kai to kon­kur so sąlygų, ko kios yra te mos, kas nuo trau ko se tu ri būti.

„Ki tas blo gas da ly kas, kad ne vi­si au to riai pa tei kia ap ra šus. Ma no gal va, spau dos fo tog ra fi ja su si de­da iš dviejų da lykų: iš vaiz do ir ap­ra šo. Nes tą pa tį įvykį ga li ma trak­tuo ti skir tin gai“, – sakė vie nas ko mi si jos na rių.

Kon kur se bus nau jo vių

Vie nuo liktą kartą ren gia­mam kon kur­sui „Lie tu­vos spau dos fo tog ra fi ja“ bu vo pa teik­ta tūkstan čiai nuo traukų, iš ku rių or ga­ni za to riai at si rin ko tik per 150.

Re por ta žas ne tu ri sa­vo spe ci finės te mos, tai yra at li ki mo žan ras. Tad temų čia ga li būti įvai rių.

Jo nas Sta se lis:

Indė lis: �� Pre�zi�dentė�D.Gry�baus­kaitė�ša�lies�kom�po�zi�to�rius�kvie­čia�pri�si�dėti,�kad�Va�sa�rio�16­oji�taptų� ori�gi�na�lia� šven�te� vi�sai�tau�tai.�� Šarūno�Mažeikos�(BFL)�nuo�tr.

15

menas ir pramogos

Atėnai +14Berlynas –8Brazilija +28Briuselis –5Dublinas +9Kairas +16Keiptaunas +28Kopenhaga –2

Londonas +2Madridas +12Maskva –16Minskas –11Niujorkas +10Oslas –2Paryžius –2Pekinas +2

Praha –10Ryga –16Roma +5Sidnėjus +23Talinas –8Tel Avivas +19Tokijas +7Varšuva –11

Saulė teka 7.58Saulė leidžiasi 17.08Dienos ilgumas 9.10Mėnulis (pilnatis) teka 17.03Mėnulis leidžiasi 7.13

38-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 328 dienos.Saulė Vandenio ženkle.

VardaiPasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–10

–10

Vilnius–11

Alytus–10

Kaunas–12

Utena–11

Panevėžys

–12ŠiauliaiTelšiai

–12

Klaipėda–11

Vėjas2–6 m/s

Šiandien, vasario 7 d.

horoskoPai

Orai Šiandien kai kur truputį pasnigs, daugiausia rytiniuose ir pietiniuo-se rajonuose. Temperatūra bus 8–13 laipsnių šalčio. Trečiadienį vietomis truputį pasnigs. Temperatūra naktį bus 15–22, dieną 11–13, pajūryje apie 6 laipsnius šalčio.

orai VilniujeŠiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

Ga lin Gas dre bė ji mas

trečiadienį

ketVirtadienį

–17–11–13 –14

–22–13–16 –15

–25–13–21 –19

3

4

1

1812 m. gimė anglų ra-šytojas Charlesas Dic-kensas. 1885 m. gimė JAV rašy-tojas ir Nobelio literatū-ros premijos laureatas Sinclair Lewisas. 1938 m. gimė kalbinin-kas, baltistas Albertas Rosinas.1947 m. gimė šokėjas, treneris Romaldas Idze-levičius.1951 m. gimė aktorius ir režisierius Sigitas Račkys.1954 m. gimė vokiečių

kompozitorius ir daini-ninkas, dueto „Moder Talking“ narys Dieteris Bohlenas.1959 m. gimė poetas, li-teratūros kritikas Valde-maras Kukulas.1972 m. gimė televizijos laidų ir renginių vedėjas Rimas Šapauskas.1978 m. gimė amerikie-čių aktorius Ashtonas Kutcheris. 1992 m. pasirašyta Euro-pos Sąjungos Mastrichto sutartis.

datos (Vasario 7 d.)

aVinas (03 21–04 20). Puikiai seksis dalyti patarimus asmeni-

niais klausimais, todėl jūsų populiaru-mas vis augs. Sėkmingai susidorosite su sudėtingomis užduotimis ir pasiek-site norimų rezultatų.

jautis (04 21–05 20). Jūsų min-tys ir idėjos nesutaps su aplinki-

nių nuomone, todėl galimi nesutarimai ir konfliktai. Jei teks ginti savo teisybę, pasistenkite išsaugoti šaltą protą ir pa-sitelkite subtilumą.

dVyniai (05 21–06 21). Teigia-mai vertinsite savo padėtį, būsite

patenkintas savo darbu, kolegomis, taip pat santykiais su šeimos nariais. Su malonumu padėsite aplinkiniams. Jums už tai bus deramai atlyginta.

Vėžys (06 22–07 22). Jums trūks dėmesio ir meilės iš aplinkinių,

norėsite palepinti save nekasdieniais malonumais – masažu, grožio procedū-romis ar geru spektakliu. Tikėtinas mei-lės romanas.

liūtas (07 23–08 23). Sunkiai seksis įsivažiuoti į įprastą darbo

ritmą. Daugiau dėmesio skirkite sveika-tai. Vakare susitikite su draugais, kartu nueikite į kiną arba į barą.

merGelė (08 24–09 23). Mėgau-sitės gyvenimu. Noriai padėsite

draugui ar mylimam žmogui. Tinka-mas laikas atsikratyti nereikalingo daikto arba įsigyti seniai planuotą pir-kinį. Tik saugokitės sukčių.

sVarstyklės (09 24–10 23). Jūs labai energingas ir aktyvus,

jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvaci-jos antplūdį. Palankus laikas sudaryti svarbius teisinius, nekilnojamojo, pirki-mo–pardavimo sandorius.

skorPionas (10 24–11 22). Gali iškilti nenumatytų sunkumų, bū-

site suirzęs. Neatsikratysite jausmo, kad kas nors tyčia nori jums pakenkti. Nesulaukęs reikiamo patarimo prida-rysite klaidų.

Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su emocingu žmogumi, kurio

vertybės bus priešingos jūsiškėms, dėl to galite pakliūti į nemalonią situaciją. Teks įveikti tam tikrus išbandymus.

ožiaraGis (12 22–01 20). Jūsų komunikabilumas ir derybų įgū-

džiai padės sėkmingai susitarti su svar-biais asmenimis. Turėsite progą paro-dyti tvirtą charakterį ir nepasiduoti ap-linkinių spaudimui.

Vandenis (01 21–02 19). Patirsi-te malonių įspūdžių bendrauda-

mas su artimais žmonėmis, seniai ma-tytais bičiuliais. Pirmenybę teikite įprastam gyvenimui ir nesigriebkite nerealių būdų atitrūkti nuo tikrovės.

žuVys (02 20–03 20). Dėl skirtin-gų vertybių nesuprasite kito

žmogaus, o šis gali jums mesti iššūkį. Jausitės pavargęs ir suirzęs nuo užgriu-vusių svetimų problemų, bet pagalbos suteikti vis tiek neatsisakysite.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penkta-dienio, teisingai užpil-dykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiu-sių. Teisingus atsaky-mus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinu-te numeriu 1337. Siųsda-mi žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽ-DUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba

2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-neškite į „Vilniaus die-nos“ redakciją Labda- rių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, vasario 14 d. Praėjusios savaitės nu-galėtoja – Alfonsas Am-brazas.Praėjusios savaitės tei-singi atsakymai: laimi-kis (pirmadienis), sa-kuota skala (antradie-nis), šiaudo narelis (tre-čiadienis), miligramas (ketvirtadienis), krepše-lis (penktadienis).

–9

Jomantė, Ričardas, Romualdas, Vilgaudas

Prizas

Šią savaitę laimėkite filmų „Spragtukas“ ir „Bebras“ DVD

1

2 3 4 5 6 7 8 9 10

Fi li pi nus su pur tė stip rus že mės dre-bė ji mas, ku rio ga lin gu mas sie kė 6,7 ba lo Rich te rio ska lės. Dre bė ji mas įvy-ko prie Neg ro so sa los. Pa sak pa rei gū-nų, dre bė ji mas nu si ne šė vie no vai ko gy vy bę. Bu vo pa skelb tas ir cu na mio pa vo jus. Tie sa, vė liau pa tvir tin ta, kad cu na mis ne ki lo. Fi li pi nų seis mo lo gų

duo me ni mis, šio že mės dre bė ji mo ži-di nys bu vo maž daug 10 ki lo met rų gy-ly je, o epi cent ras – už 5 ki lo met rų nuo Ta ja sa no sa vi val dy bės Ry tų Neg ro so pro vin ci jo je. Per pus va lan dį po pir mo-jo smū gio bu vo už fik suo ti du pa kar to-ti niai 4,8 ir 5,6 ba lo smū giai.

BNS inf., AFP nuo tr.