2012-04-10 vilniaus diena
DESCRIPTION
TODĖL, KAD ESU VILNIETIS TikrossosTinėsnaujienos anTradienis,balandžio10d.,2012m. nr.83(1282) diena.lt ŠventasisTėvas benediktasXViper Velykasparagino pasaulįsiektitaikos. Pasaulis 12p. 4p. Paieška neprasidėjusi ir nežinau, ar jinai prasidės. drabužiųirava lynėskainoslie tuvojeviršijaes vidurkį. Ekonomika 7p. Matas Miknevičius tinginiai: „Dalyvauti negalėjo“ [email protected]TRANSCRIPT
Paieš ka ne pra si dė ju si ir ne ži nau, ar ji nai pra si dės.
PolicijosdepartamentoatstovasRamūnasMatonis
At nau jins „Kiau ši nį“Šv. Ste po no gat vės sim bo lis – skulptū ra „Kiau ši nis“ – praė ju sias Ve lykas su ti ko ne mar gin tas. Ta čiau juo jau su si rū pi no ap lin ki niai gy ven tojai. Jie pa tys už sa vo lė šas ke ti na imtis skulp tū ros at nau ji ni mo ir nu dažy mo. Tie sa, dar rei kia, kad šiai gyven to jų ini cia ty vai pri tar tų ir sos tinės sa vi val dy bė.
Miestas 2p.
A.Ry ba ko vie nat vė
Pra Mo gos 13p.
4p.
Ma tas Mik ne vi č[email protected]
„Da ly vau ti ne ga lė jo“Praė ju siais me tais Su si sie ki mo minis te ri jos skelb ta me kon kur se gau ti ES lė šų pa vyz di niams dvi ra čių takams įreng ti da ly va vo še šios ša lies sa vi val dy bės, ta čiau Vil niaus tarp jų ne bu vo.
Apie no rą mies tą pa da ry ti dvi račių sos ti ne ko ne kiek vie ną sa vai tę
kal ban tys sos ti nės po li ti kai ne pa sivar gi no pa ruoš ti do ku men tų konkur sui, ku ria me ta kams ties ti bu vo ga li ma gau ti 3 mln. li tų.
Mies to val di nin kai aiš ki na, kad kon kur se da ly vau ti ne spė ta dėl per trum po lai ko tar pio sos ti nės dvi račių ta kų pla nui pa reng ti, nors savi val dy bės pus la py je to kių pla nų pui kuo ja si ne vie nas.
„Su si sie ki mo ministe ri jai teik ti siū ly mus
TikrossosTinėsnaujienos anTradienis,balandžio10d.,2012m. nr.83(1282) diena.lt
Dvi ra čių ta kų ne rei kia
1,30 Lt
Sos ti nės sa vi val dy bės val di nin kai ne pasi nau do jo pro ga už ES mi li jo nus mieste nu ties ti pa vyz di nę dvi ra čių tra są. Susi sie ki mo mi nis te ri jos kon kur se mies tas nė ne da ly va vo, nes esą ne spė jo pa reng ti pro jek to. Ta čiau vi so kių pro jek tų pil ni savi val dy bės stal čiai.
drabužiųiravalynėskainoslietuvojeviršijaesvidurkį.Eko no mi ka 7p.
ŠventasisTėvasbenediktasXViperVelykasparaginopasaulįsiektitaikos.Pasaulis 12p.
išmaratonininkėsž.balčiūnaitėsgalibūtiatimtasvalstybinisordinas.Lie tu va 5p.
tin gi niai: � dėlsavivaldybėsvaldininkųnerangumoVilniausdviratininkamsirtoliautekserdvedalytissuautomobiliais. andriausufarto(bFl)nuotr.
2
TODĖL, KAD ESU VILNIETIS
antraDIEnIS, balanDžIo 10, 20122
miestas„Kino pavasariui“ šie metai buvo rekordiniai.
13p.
Prieš teis mą Vil niu je ne tru kus stos vy ras, ku ris įta ria mas įvykdęs 17 va gys čių iš mies to gy vento jų bu tų.
Po li ci ja tei gia, kad vie nas va gies ap si lan ky mas bu to šei mi nin kui vi du ti niš kai pa da ry da vo 28 tūkst. li tų tur ti nį nuo sto lį. Per nai su laikius įta ria mą jį, va gys čių iš bu tų skai čius vi sa me Vil niaus mies te tuo jau ge ro kai su ma žė jo.
Pa sak by lą ty ru sių Vil niaus mies to 5ojo po li ci jos ko mi sa riato pa rei gū nų, 2011 m. Vir šu liš kių ir Laz dy nų se niū ni jų te ri to ri jo je ypač pa dau gė jo va gys čių iš bu tų. Nu si kals ta mos vei kos brai žas buvo ana lo giš kas – iš bend ro nau doji mo bal ko nodžio vyk los, iš lau žęs prieš gais ri nes du ris, at stū męs bu
tų bal ko no du ris, va gis leng vai patek da vo į bu tus.
Il ga pirš tis lan kė si tik se nos staty bos stam biap lokš čių na mų butuo se, ku riuo se įreng tos mi nėtos prieš gais ri nės du rys ir bend ro nau do ji mo bal ko naidžio vyk los. Bu tų sa vi nin kams bū da vo pa daro ma la bai di de lių tur ti nių nuosto lių, nes va giui ap si lan kius šeimi nin kai pa si ges da vo ver tin gos bui ti nės tech ni kos, auk so dir binių, pra ban gių laik ro džių, kompiu te rių, stam bių san tau pų sumų, ki tų gė ry bių.
Vil niaus mies to 5ojo po li ci jos ko mi sa ria to Nu si kal ti mų ty ri mo sky riaus pa rei gū nai sky rė daug dė me sio šioms va gys tėms tir ti. Gau da mi ope ra ty vi nės in for maci jos, jie rin ko ži nias apie nu si
kals ta mas vei kas pa da riu sius asme nis.
Nors ir gud riai veik da mas, va gišius pa lik da vo pėd sa kų. Lapk ri čio mė ne sį kruopš tus ir pro fe sio na lus pa rei gū nų dar bas da vė re zul ta tų – bu vo nu sta ty tas ir su lai ky tas įta riama sis. Tai daug kar tų teis tas, po lici jai ge rai ži no mas 40me tis A.Z.
At lie kant ty ri mą nu sta ty ta, kad įta ria ma sis nu si kal ti mus vyk dė ne tik Vir šu liš kių, Laz dy nų, bet ir Ka ro li niš kių bei Žir mū nų se niūni jo se.
A.Z. kri mi na li nės po li ci jos parei gū nams per ty ri mą pri si pa ži no įvyk dęs 17 va gys čių iš bu tų. Jam pa reikš ti įta ri mai, ir by la su vi sais įro dy mais ar ti miau siu me tu bus per duo ta teis mui.
VD, BNS inf.
Į teis mą – dėl 17 va gys čių
Jus ti nas Ar gus [email protected]
Mies to val džia pa da li jo vie tos bend ruo me nėms skir tus veik 2 mln. li tų. Bend ruo me nių at stovai to kius pi ni gus va di na iš malda – esą taip tie siog ty čio ja ma si iš vie tos sa vi val dos, nors ža dė ta ją stip rin ti.
1,966 mln. li tų, skir tų „vietos bend ruo me nių spren di mams įgy ven din ti“, val džia jau pa skirs tė mies to se niū ni joms pa gal gy vento jų skai čių.
Dau giau sia lė šų skir ta Žir mū nų bend ruo me nės po rei kiams – beveik 172 tūkst. li tų, Ver kių – 148 tūkst., Fa bi jo niš kių – 137 tūkst. litų. O kai ku rios tu rės ten kin tis vos ke lias de šimt tūks tan čių sie kiančia su ma – štai Pa ne rių bend ruome nė tu rės iš si vers ti su 26 tūkst., Žvė ry no – 40 tūkst., Vir šu liš kių – 56 tūkst. li tų. Kaip bus pa nau do ti šie pi ni gai, prio ri te tus ri kiuos pačios vie tos bend ruo me nės, o įgyven dins se niū ni jos.
Nu ma ty ta, kad šie pi ni gai gali bū ti lei džia mi vai kų ir jau ni mo
užim tu mui, kul tū ri nei, švie tė jiškai veik lai, kie mams ir ap lin kai tvar ky ti, spor tui, bend ruo me nės veik lai or ga ni zuo ti.
Ta čiau kai ku rių mies to bendruo me nių at sto vams to kios pi nigų su mos ir jų skirs ty mas pri me na iš mal dos da li ji mą – esą nuo to savi val da tik rai ne stip rė ja. Vy tau tas Da ma še vi čius, re ži sie rius, Žvė ryno bend ruo me nės at sto vas, sa ko, kad jei bū tų jo va lia, šiuos pi ni gus grą žin tų – bend ruo me nės ir taip vis ką da ro už sa vo pi ni gus.
„Ką ga li ma nu veik ti už 40 tūkst. li tų? Tai – tik ke lių tvo rų nu da žymas. Juo kin ga. Taip, su si rink sime, su se niū nu, ku ris ski ria mas iš cent ro ir grei čiau siai net ne ži no
Žvė ry no gat vių, nu sprę si me, kam skir ti tuos pi ni gus. Tai yra ne pini gai, o lyg smul ki Ka lė dų do va nėlė“, – iro ni za vo V.Da ma še vi čius.
Jis pri mi nė, kad jau il gus metus kal ba ma apie tik rą sa vi val dos re for mą, kad vie tos bend ruo menėms bū tų su teik ta dau giau ga lių da ry ti įta ką spren di mų priė mimui, ta čiau lig šiol nie kas ne sikei čia. V.Da ma še vi čius Vil niaus Žvė ry ną ly gi no su to kio pat pa vadi ni mo ra jo nu Len ki jo je, Kro kuvo je. Jo tei gi mu, ten vie nai vie tos bend ruo me nei vien kul tū ri nei, švie čia ma jai veik lai or ga ni zuo ti ski ria ma apie 600 tūkst. zlo tų.
O Žir mū nų bend ruo me nės pirmi nin kas Pet ras Dem šė džiau gėsi bend ruo me nei skir ta pi ni gų suma: „To kių di de lių pi ni gų nie ka da ne skir da vo. Šie met to kie pir mą kar tą. Štai per nai ga vo me apie 50 tūkst. li tų“, – nu ro dė P.Dem šė.
Kaip bus pa nau do ti šie pi ni gai? Tar ki me, per nai Žir mū nai vai kų žai di mo aikš te lių re mon tui iš leido 20 tūkst. li tų, dar 20 tūkst. – kie mams, gat vėms tvar ky ti, li kusius 10 tūkst. li tų – ren gi niams or ga ni zuo ti.
Pi ni gai – lyg pa si ty čio ji mas
Pa ly gi no: �� mies�to�bend�ruo�me�nių�at�sto�vai�pik�ti�na�si,�kad�sa�vi�val�dy�bė�pi�ni�gų�pa�mė�tė�jo�lyg�iš�mal�dos�el�getoms.� � Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.
Ką ga li ma nu veik ti už 40 tūkst. li tų? Tai – tik ke lių tvo rų nuda žy mas. Juo kin ga.
Vy tau tas Da ma še vi čius: dėl kon kur so bu vo ga li ma apie tris mė ne sius, per šį
lai ko tar pį nė ra ga li my bės pa reng ti Vil niaus mies to tech ni nio dvi ra čių ta kų pla no. Dėl to Vil niaus miesto sa vi val dy bė ne ga lė jo da ly vau ti kon kur se“, – dien raš čiui „Vil niaus die na“ tvir ti no sa vi val dy bės Viešų jų ry šių sky riaus spe cia lis tė Inga Si ma no ny tė.
Jei val di nin kai bū tų pa sku bėję, jau šiais me tais mies tu ar jo pakraš čiu bū tų drie kę si vi sus Eu ro pos stan dar tus ati tin kan tys dvi račių ta kai. Prie jų tie si mo fi nan siškai sa vi val dy bei bū tų te kę pri si dėti ne daug.
Sa vi val dy bės van giosPa vyz di nės dvi ra čių tra sos bus tie sia mos Elekt rė nuo se ir Jo na voje. Šių sa vi val dy bių pa reng ti projek tai eks per tų pri pa žin ti ge riausiais.
Su si sie ki mo mi nis te ri ja ap skritai gai li si, kad per nai pa skelb ta me kon kur se da ly va vo tik 6 sa vi val dybės: Elekt rė nų, Jo na vos, Klai pė dos mies to, Klai pė dos ra jo no, Pa ne vėžio ir Za ra sų.
Nors iš pra džių ke tin ta at rinkti tik vie ną sa vi val dy bę, ku rioje vals ty bės lė šo mis bū tų nu tiestas pa vyz di nis dvi ra čių ta kas ar ba tra sa, eks per tų ko mi si ja mi nist rui Eli gi jui Ma siu liui pa siū lė pa gal gali my bes skir ti fi nan sa vi mą dviem dau giau sia ba lų su rin ku siems pasiū ly mams.
Elekt rė nų ir Jo na vos sa vi val dybės dvi ra čių ta kams ties ti iš valsty bės tu rė tų gau ti apie 3 mln. li tų. Da lį lė šų skirs ir pa čios sa vi val dybės.
„Abi sa vi val dy bės įsi pa rei go ja pa vyz di nes tra sas nu ties ti dar šiais me tais. Pa ga liau tu rė si me Lie tu voje dvi tra sas, ku rios taps pa vyz džiu ki tiems mies tams ku riant žmonėms pa trauk lų kas die nio nau doji mo dvi ra čių ta kų tink lą“, – sa kė E.Ma siu lis.
Šios tra sos ga lės su jung ti jau sukur tą dvi ra čių eis mo inf rast ruk tūrą į vien ti są marš ru tų tink lą. Taip bus su da ry tos ga li my bės smar kiai pa di din ti su si sie ki mo dvi ra čiais pa trauk lu mą.
Ma žiau ba lų kon kur se su rinku sioms sa vi val dy bėms ir tiems mies tams bei ra jo nams, ku rie no ri plės ti dvi ra čių ta kų tink lą, Su si sieki mo mi nis te ri ja pla nuo ja nu maty ti ga li my bes gau ti fi nan sa vi mą iš 2014–2020 m. ES struk tū ri nės pa ra mos lė šų. Dėl ne no ro da ly vau ti kon kur se Vil niui šio se da ly bo se gali tek ti tik ne di de lė da lis.
Rū pi na si tik kal bo misVil niaus me ras Ar tū ras Zuo kas nuo lat kal ba no rin tis vi sus vilnie čius pa so din ti ant dvi ra čių, ta čiau kol kas tai tė ra kal bos. Dar žie mą sa vi val dy bė ža dė jo pa va sarį pa skelb ti dvi ra čių nuo mos siste mos su kū ri mo kon kur są, ta čiau kal bos apie ją jau spė jo nu til ti. Me ras anks čiau gy rė si ke ti nan tis mies te įreng ti 40 dvi ra čių nuomos punk tų, ku riuo se bū tų apie 350 dvi ra čių.
Ban dy mai mies tą ap juos ti euro pi nio ly gio dvi ra čių ta kais kadai se taip pat bai gė si ne sėk me. „Eu ro Ve lo“ pro jek tas, pa gal kurį dvi ra čiu tu rė jo bū ti ga li ma perva žiuo ti vi są Vil nių ir jo apy linkes, ap si ri bo jo tik ta kais mies to te ri to ri jo je. Nors ir šiuos dvi rati nin kai kei kia – ta kai su žy mė ti ne lo giš kai, kai ku rios pa žy mė tos
Dvi ra čių ta kų ne rei kia
Dvi ra čių ta kus blokuo jan tiems vairuo to jams A.Zuo kas gra so tan ku, ta čiau nau jais ta kais net ir už sve ti mus pi ni gus pa si rū pin ti ne sku ba.
Jus ti nas Ar gus tas
Šv. Ste po no gat vės sim bo lis – skulp tū ra „Kiau ši nis“ – praė ju sias Ve ly kas su ti ko ne mar gin tas. Tačiau juo jau su si rū pi no ap lin ki niai gy ven to jai. Jie pa tys ke ti na im tis skulp tū ros tvar ky mo.
„Už sa vo pi ni gus jį at nau jin si me, nu da žy si me, ta čiau tai tik pradžia“, – ti ki no ak ty vūs se na miesčio gat ve lė je įsi kū rę gy ven to jai. Be li ko su lauk ti me ri jos lei di mo.
„At nau jin ti ir de ko ruo ti „Kiauši nį“ no rė jo me jau prieš Ve ly kas, bet su pra to me: už to kią ini cia ty vą, ne ga vę lei di mų, ga li me su lauk ti ir bau dų“, – pri si pa ži no Jur gi ta Ja kubaus kai tė, ar chi tek tė.
Tad ji nu spren dė su kti trumpiau siu ke liu: apie sa vo idė ją socia li nia me tink le „Fa ce book“ prane šė pa čiam me rui Ar tū rui Zuo kui ir pa pra šė lei di mo skulp tū rą at
Nut riu šęs „Kiau ši nis“ įgri so gy ven to jams
At gi mi mas: �� Šv.�Ste�po�no�gat�vės�priei�go�se�sto�vin�tį� „Kiau�ši�nį“�akty�vūs� gy�ven�to�jai� pa�si�ren�gę� atnau�jin�ti�už�sa�vo�pi�ni�gus�–�te�reikia�su�lauk�ti�lei�di�mo.�O�kol�kas�čia�bū�riuo�ja�si�vie�tos�gir�tuok�liai.�� Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.
1
antraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012 3
miestasdiena.lt/naujienos/miestas
Skir tu mai: �� A.Zuo�kas�net�žie�mą�sa�vo�pa�vyz�džiu�ban�do�įro�dy�ti,�kad�Vil�nius�–�dvi�ra�ti�nin�kams�drau�giš�kas�miestas.�Tik�pa�tys�dvi�ra�ti�nin�kai�taip�ne�ma�no.� � Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.
vie tos ap skri tai dvi ra čiu ne pra važiuo ja mos.
Nuo lat kal ba ma ir apie Ne ries pa kran te nuo Vin gio par ko iki Vala kam pių be si driek sian čią svei katin gu mo tra są, ta čiau dėl jos su kūri mo kol kas ne ženg tas nė vie nas rim tas žings nis.
Dvi ra čių ta kus blo kuo jan tiems sos ti nės vai ruo to jams sa vi val dybės me ras A.Zuo kas gra so tan ku, ta čiau nau jais mo der niais ta kais net ir už sve ti mus pi ni gus pa si rūpin ti kol kas ne sku ba.
Ką pra ra do me?
Elekt rė nai pa siū lė uni ka lų ir ra cio na lų spren di mą, ku ris ga li tap ti pa vyz džiu pa na šaus dy džio mies tams ar di desnių mies tų mik ro ra jo nams. Ta kas bus žie do ti po ir ap juos pa grin di nius miesto gy ve na muo sius ra jo nus. Tra sa bus in teg ruo ta į jau esa mus ta kus, driek sis ša lia vi sų pa grin di nių dar bo vie čių, suda rys są ly gas su si siek ti su už mies čio gy ve na mo sio mis te ri to ri jo mis, mo kymo, svei ka tos įstai go mis ir ki tais žmo
nių trau kos ob jek tais. Ta kas iš si skirs spal vi ne vi zua li za ci ja, sau gos sprendi mais, dan ga.Jo na vos sa vi val dy bė siū lo for muo ti žie di nio ti po jung tį mies to vi du je, integ ruo jant jau su kur tus dvi ra čių takus į bend rą tink lą ir su jun giant at skirus mik ro ra jo nus su mies to cent ru. Ši tra sa leis tų Jo na vai tap ti vie nu ge riausią dvi ra čių tink lą tu rin čių vi du ti nio dy džio Lie tu vos mies tų.
Nut riu šęs „Kiau ši nis“ įgri so gy ven to jamsnau jin ti. „Tai pa da riau to dėl, kad daž niau siai to kios ini cia ty vos baigia si biu rok ra ti niuo se ko ri do riuose. Žiū rė si me, kuo vis kas baig sis“, – kal bė jo J.Ja ku baus kai tė.
Šv. Ste po no gat ve lė je dirb tuvė les, stu di jas, ga le ri jas tu rin tys me ni nin kai ir ak ty vūs vil nie čiai „Kiau ši nį“ pa si ren gę at nau jin ti savo lė šo mis – esą rei kia tik idė jos, no ro, tep tu kų ir da žų.
„Vie na iš idė jų bu vo at kur ti prieš tai bu vu sį jo vaiz dą, bet svars to me ir ki tus va rian tus. Rugp jū čio 16 d. yra Šv. Ste po no die na, tad mes ją pa si tik ti no ri me ap si tvar kę, ap sikuo pę, bus spe cia lus ren gi nys“, – pa sa ko jo ar chi tek tė.
De šimt me tį skve re ly je ties Py limo, Šv. Ste po no ir Rau gyk los gatvė mis sto vin čio gip si nio „Kiau šinio“ de ko ra vi mas bū tų tik pra džia. Veik lių mies tie čių už mo jis – prikel ti Šv. Ste po no gat vę ir jos apylin kes nau jam gy ve ni mui.
Tu ri sa vo is to ri ją
Dau giau kaip dvie jų met rų aukš čio ir be veik pu sant ro met ro plo čio gip si nis kiau ši nis Šv. Ste po no gat vės priei go se pa sta ty tas 2002ai siais. Jį prieš de šimt me tų Užu pio auk cio ne už 10 tūkst. įsigi jo Šv. Ste po no gat vės priei gų re konstruk ci ją vyk džiu si bend ro vė „Vil niaus ka pi ta lo vys ty mo pro jek tai“. 2003iai siais, per Ve ly kas, jį iš margi no Aukš tai ti jos, Že mai ti jos, Dzū kijos ir Su val ki jos tau to dai li nin kės. O 2007ai siais „Kiau ši nį“ de ko ra vo meni nin kė Li ja na Turs ky tė – jis iš mar gintas na tū ra lio mis gam tos spal vo mis ir mo ty vais. Ta čiau lai kui bė gant veik 300 ki log ra mų sve rian čio „Kiau ši nio“ de ko ras iš blu ko, o da žai jau bai gia nusi lup ti. Bend ro vę „Se na mies čio domi ni ja“, ku riai šiuo me tu pri klau so skulp tū ra, val do įmo nė „Sno ras Deve lop ment“, bank ru ta vu sio ban ko „Sno ras“ ant ri nė įmo nė.
„Mes, įsi kū rę šio je gat ve lė je, visa da sten gia mės dirb tu vių lan gus nak čiai pa lik ti įjung tus, su švieso mis, – kad bū tų švie siau ir jaukiau, nes čia tam su. Tu ri me daug me niš kų žmo nių, ak ty vių gy vento jų, mes pa si ren gę ap si tvar kyti. Yra čia ke le tas ak li nų sie nų, kur ga li ma reng ti pa ro das. Mi ni ma liai pa tvar ky ti juk nie ko ne kai nuo ja – ke le tas va lan dų lais va lai kio, ir taip pri si dė tu me prie gra žes nio mies to vaiz do. Po ke lis li tus vi si su si me sime ir su tvar ky si me“, – už si de gusi „Vil niaus die nai“ kal bė jo J.Ja kubaus kai tė.
Šv. Ste po no gat vė, pa sak ar chitek tės, – neat ras ta erd vė, ta čiau pa sta ruo ju me tu pa gar sė ju si vien už puo li mais, tad žmo nės šios vietos pri ven gia.
„Jei vis ką su tvar ky si me, gat vė bus ap švies ta tin ka mai, bus saugiau, ju dė ji mo ir ak ty vu mo čia at siras dau giau“, – vy lė si pa šne ko vė.
Vil niaus ap skri ties po li ci ja nori nuo mo tis spe cia lius pa rei gūnams pri tai ky tus rie džius, ku riais ke ti na pa tru liuo ti ir sos ti nės centre, ir Tra kuo se, ir per ren gi nius didžio sio se are no se.
Pa gal pa skelb tą vie šą jį pir ki mą Vil niaus ap skri ties vy riau sia sis po li ci jos ko mi sa ria tas no ri nuomo tis še šis rie džius.
Ko mi sa ria to Vie šo sios tvarkos val dy bos vir ši nin kas Vy tautas Gra šys BNS sa kė, kad iki šiol pa rei gū nams bū da vo nuo mo ja mi įpras ti tu ris ti niai rie džiai, o šiemet no ri ma spe cia liai po li ci jai pa ga min tų elekt ro ni nių transpor to prie mo nių su ski ria mai siais ženk lais ir po li ci jos at ri bu ti ka.
„Mes nuo mo ja mės juos ket verius me tus iš ei lės, bet nuo mo jomės pa pras tus, tra di ci nius riedžius, ku riais pre kiau ja įmo nės, va ži nė ja pa pras ti tu ris tai. Ro dos, praė ju siais me tais ame ri kie čiai pra dė jo ga min ti spe cia liai po li ci jai pa reng tus, pri tai ky tus rie džius, ir mes ma no me, kad mums to kie labiau siai tik tų už tik ri nant vie šą ją tvar ką mies to cent re, cent ri nė se gat vė se, par kuo se, ly giai taip pat dir bant per ma si nius ren gi nius“, – BNS sa kė jis.
Jais ke ti na ma pa tru liuo ti ir Vilniu je, ir Tra kuo se.
„Bus du pa di din to pra va žu mo įren gi niai. Pat ru liuo si me Tra kų mies te kaip ku ror ti nia me mieste šil tuo ju se zo nu. At ša lus orams ar, sa ky ki me, kai jų pa nau do jimas dėl snie go ne tiks gat vė je, mes nau do si me juos di džio siose are no se – „Sie mens“ are no je, Pra mo gų are no je, kur vėl gi poli ci ja tam tik rais mo men tais už
tik ri na vie šą ją tvar ką. Jų efek tyvu mas ir pa tal po se, kur yra di de li at stu mai, ga na di de lis“, – tei gė V.Gra šys.
Per nai ir už per nai Vil niaus poli ci ja nuo mo jo si po ke tu ris tu risti nius rie džius.
VD, BNS inf.
Pa rei gū nai no ri spe cia lių rie džių
Trans por tas: �� iki� šiol� po�li�ci�jos�pa�rei�gū�nai� va�ži�nė�jo� pa�prastais,� jų� veik�lai� ne�pri�tai�ky�tais,�rie�džiais.� � Eval�do�But�ke�vi�čiaus�nuo�tr.
antraDIEnIS, balanDžIo 10, 20124
lietuvadiena.lt/naujienos/lietuva
Ba lan džio pa bai go je Lie tu vo je keti na lan ky tis Eu ro pos Par la men to de le ga ci ja, ku ri do mė sis gal būt Lietu vo je vei ku siu JAV cent ri nės žvalgy bos val dy bos (CŽV) ka lė ji mu.
Ba lan džio 25–27 d. į Lie tu vą ke tinan tys at vyk ti Pi lie čių tei sių, teisin gu mo ir vi daus rei ka lų ko mi te to na riai ren gia pra ne ši mą apie ga limą ne tei sė tą CŽV vyk dy tą ka li nių su lai ky mą ir per ve ži mą Eu ro po je.
Sve čiai pa gei dau ja su si tik ti su Pre zi den te Da lia Gry baus kai te, užsie nio rei ka lų, vi daus rei ka lų, krašto ap sau gos ir tei sin gu mo mi nistrais, Sei mo Na cio na li nio sau gu mo ir gy ny bos, Už sie nio rei ka lų komi te tų na riais, Vals ty bės sau gu mo de par ta men to, Ci vi li nės avia ci jos ad mi nist ra ci jos, Žmo gaus tei sių ste bė ji mo ins ti tu to at sto vais.
Pa gei dau ja mų pa šne ko vų są ra še yra ir ge ne ra li nio pro ku ro ro pa vaduo to jas Da rius Rau lu šai tis, bu vęs Ge ne ra li nės pro ku ra tū ros pro kuro ras Al gi man tas Kliun ka, bu vęs Vals ty bės sau gu mo de par ta mento ge ne ra li nis di rek to rius Ar vy das Po cius.
Eu ro par la men ta rai taip pat no ri ap lan ky ti spė ja mas Lie tu vo je buvu sias su lai ky mo vie tas.
Pi lie čių tei sių, tei sin gu mo ir vidaus rei ka lų ko mi te tas ko vo pa bai
go je Eu ro pos Par la men te su ren gė klau sy mus dėl Eu ro pos ša lių daly va vi mo slap to je JAV pro gra mo je ga be nant ir ka li nant te ro riz mu įtaria mus as me nis.
Per juos ne vy riau sy bi nės or ga niza ci jos „Am nes ty In ter na tio nal“ ir „Rep rie ve“ tei gė, kad Eu ro pos šalims trūks ta po li ti nės va lios vykdy ti nuo dug nius ty ri mus, ne paisant pa sta ruo sius ke le rius me tus pa si ro džiu sios nau jos in for ma cijos.
Lie tu vo je 2009 m. pa bai go je per par la men ti nį ty ri mą bu vo iden tifi kuo ti du ob jek tai Vil niu je ir šalia jo, kur ga lė jo bū ti įreng tos patal pos su lai ky tie siems lai ky ti. Taip pat nu sta ty ti ke li su CŽV sie ja mi skry džiai į Vil nių ir Pa lan gą, vy kę 2003–2006 m., ta čiau neat sa ky ta į klau si mą, ar į Lie tu vą at skrai dinti įta ria mie ji te ro riz mu.
At li kus par la men ti nį ty ri mą, atski rą ty ri mą pra dė jo pro ku ra tū ra, ta čiau praė ju sių me tų sau sį jį nutrauk da mas pro ku ro ras Min dau gas Dū da nu ro dė ne ga vęs duo me nų, kad Vil niu je ir ša lia jo esan čiuo se ob jek tuo se bū tų bu vu sios įreng tos pa tal pos ka li niams lai ky ti.
Bu vę vals ty bės ir sau gu mo orga nų va do vai nei gia, kad Lie tu vo je ga lė jo bū ti CŽV ka lė ji mas.
VD, BNS inf.
Ty ri mo im sis eu ro par la men ta rai
Vie ta: �� slap�tas�CŽV�ka�lė�ji�mas�esą�ga�lė�jo�veik�ti�ša�lia�sos�ti�nės�esan�čiuose�An�ta�vi�liuo�se.� � And�riaus�Ufar�to�(BFL)�nuo�tr.
Pa rei gū nų pra šo ma nu sta ty ti fakti nę šių vai kų gy ve na mą ją vie tą ir, esant ga li my bei, jų ne si mo ky mo prie žas tis.
Šie vai kai ap skri tai ne re gistruo ti Mo ki nių re gist re, nors įra šas apie juos yra Gy ven to jų re gist re ir ne tu ri ma duo me nų apie jų iš vy kimą, neį ga lu mą ar ki tas prie žas tis ne si mo ky ti.
PD at sto vas Ra mū nas Ma to nis BNS sa kė, kad toks pra šy mas yra gau tas, ta čiau dar ne nusp ręs ta, ką su juo da ry ti.
„Kol kas paieš ka ne pra si dė ju si ir ne ži nau, ar ji nai pra si dės. Toks dar bas rei ka lau ja la bai daug iš laidų, yra ir ki tų niuan sų. Kol kas dar nė ra nu spręs ta, ką da ry ti su tuo mi nis te ri jos pra šy mu“, – tei gė PD Ko mu ni ka ci jos sky riaus virši nin ko pa rei gas lai ki nai ei nan tis R.Ma to nis.
Vy riau sy bei ki tą sa vai tę bus pa teik ti prem je ro And riaus Kubi liaus praė ju sių me tų pa bai go je su da ry tos dar bo gru pės pa siū lymai, kaip nu sta ty ti ne si mo kančius vai kus ir kaip jų ieš ko ti. Darbo gru pės ata skai to je tei gia ma, kad 2011–2012 moks lo me tais bu vo 13 462 ne si mo kan tys vai
kai nuo 7 iki 16 me tų. Tai to kie moks lei viai, ku rių duo me nys yra Gy ven to jų re gist re, bet jie ne fi gūruo ja Mo ki nių re gist re.
Sa vi val dy bėms pa tik ri nus duome nis apie dau gu mą (84 pro c.) ne si mo kan čių vai kų nu sta ty ta, kad, pa vyz džiui, 64 pro c., ar ba 8593, ne si mo kan tys 7–16 me tų vai kai iš vy kę į už sie nį ir ne dekla ruo tas jų gy ve na mo sios vie tos pa kei ti mas, 85 ne si mo kė dėl neįga lu mo.
Vie nas iš mi nė tos dar bo grupės siū ly mų – to bu lin ti gy ve namo sios vie tos dek la ra vi mą reg lamen tuo jan čius tei sės ak tus.
„Dek la ra vi mo sis te mo je iš sidek la ruo jant suau gu siems žmonėms ne bu vo prie vo lės dek la ruoti vai kus – tai jie tu rė tų pa da ry ti, bet da bar iš šoks ne tgi to kia len te
lė apie vai kus ir jie tu rės už pil dyti“, – BNS sa kė dar bo gru pės narys, ŠMM Ne for ma laus ug dy mo ir švie ti mo pa gal bos sky riaus vyriau sia sis spe cia lis tas Al gi man tas Ši mai tis.
Jis, be ki ta ko, pa brė žė, kad duome nys apie tą pa tį as me nį skirtin guo se re gist ruo se kar tais bū na ne vie no di – pa si tai ko klai dų.
„For ma lūs duo me nys dar ne paro do, kad bū ti nai vi si ne si mo ko“, – tvir ti no jis.
Be to, dar bo gru pė siū lo nu staty ti, kaip Švie ti mo in for ma ci nių tech no lo gi jų cent ras, ku rian tis ne si mo kan čių ir mo kyk los ne lankan čių vai kų re gist rą, tu ri bū ti infor muo ja mas apie už sie ny je be simo kan čius dip lo ma tų ir ki tus ten mo ky tis iš vy ku sius vai kus, ku rie esą da bar ga li pa tek ti į ne si mokan čių są ra šą.
A.Ši mai čio tei gi mu, in for ma ci ja apie vi sai ne si mo kan čius ar dažnai mo kyk los ne lan kan čius vaikus ren ka ma sie kiant už tik rinti, kad vi si vai kai mo ky tų si pa gal pri va lo mas švie ti mo pro gra mas, kaip yra nu ma ty ta Švie ti mo įstaty me ir Kons ti tu ci jo je.
BNS inf.
Din gu sių vai kų – tūks tan čiai
Švie ti mo ir mokslo mi nis te ri ja (ŠMM) dar ko vo vi du ry je krei pė si į Po li ci jos de par ta men tą (PD), kad pa rei gū nai padė tų su ras ti 3318 mo kyk los ne lankan čių vai kų, ku rių am žius iki 16 me tų.
Pra puo lė: �� mokyklos�nelanko�beveik�pusketvirto�tūkstančio�mokinių,�tačiau�policijos�pareigūnai�nesiima�jų�ieškoti.� �� Sauliaus�Žiūros�(BFL)�nuotr..
Toks dar bas rei ka lauja la bai daug iš lai dų, yra ir ki tų niuan sų.
Ra mū nas Ma to nis:
antraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012 5
lietuva
Sta sys Gu da vi č[email protected]
Skir tas Ri te rio kry žiusPo to, kai Tarp tau ti nis spor to arbit ra žo teis mas (CAS) nu spren dė, kad ką tik sa vo 33ią jį gim ta dienį at šven tu si Ž.Bal čiū nai tė bu vo pa grįs tai disk va li fi kuo ta dve jiems me tams dėl drau džia mų pre pa ratų var to ji mo, Lie tu vo je su si rū pinta dėl šiai spor ti nin kei 2010ai siais įteik to vals ty bės ap do va no ji mo ir dėl jai skir tos vals ty bi nės pi ni ginės pre mi jos.
Pre zi den tū ra pa tvir ti no dien raščiui, kad jau ne tru kus bus sprendžia ma, kaip pa sielg ti su Ž.Balčiū nai tei skir tu Lie tu vos di džio jo ku ni gaikš čio Ge di mi no or di no Rite rio kry žiu mi.
Po to, kai 2010 m. lie pos pa baigo je Bar se lo no je vy ku sia me Eu ropos leng vo sios at le ti kos čem piona te Ž.Bal čiū nai tė iš ko vo jo auk so me da lį mo te rų ma ra to no rung ty je, Pre zi den tė pa si ra šė dek re tą, ku riuo spor ti nin kę ap do va no jo or di nu.
Bet po ga lu ti nio CAS spren di mo, jog disk va li fi ka ci ja bu vo tei sin ga ir Eu ro pos ma ra to no čem pio nės ti
tu las iš Ž.Bal čiū nai tės ati ma mas, ga li bū ti at šauk tas ir D.Gry bauskai tės dek re tas dėl or di no sky ri mo spor ti nin kei.
At siž velgs į re ko men da ci jas„Vals ty bės ap do va no ji mų ta ry ba svars tys klau si mą dėl Ž.Bal čiū naitei įteik to vals ty bi nio ap do va noji mo ir sa vo re ko men da ci jas teiks Pre zi den tei D.Gry baus kai tei. Atsiž velg da ma į re ko men da ci jas šalies va do vė priims spren di mą“, – dien raš čiui pra ne šė Pre zi den tės spau dos tar ny ba.
Kol kas ne skel bia ma, ka da posė džiaus Vals ty bės ap do va no ji mų ta ry ba ir ka da svars tys šį klau si mą. Ta čiau tai ga li įvyk ti jau ba lan dį. Nau jau sio je Lie tu vos is to ri jo je kol
kas ne bu vo at ve jo, kad vals ty bės va do vas bū tų pri vers tas atim ti ordi ną iš do pin go var to ji mu ap kal tinto ir disk va li fi kuo to spor ti nin ko.
Jei gu Pre zi den tė to kį dek re tą dėl Ž.Bal čiū nai tės vis dėl to pa si ra šytų, spor ti nin kės bū tų pa pra šy ta grą žin ti jai įteik tą aukš tą vals tybės ap do va no ji mą.
Pa kei tė pre mi jų sky ri mo tvar kąNet ru kus bus spren džia mas ir klau si mas dėl Ž.Bal čiū nai tei skirtos vy riau sy bi nės pi ni gi nės pre mijos li ki mo.
Po per ga lės Eu ro pos čem pio nate 2010 m. ma ra to no bė gi kei iš kart bu vo įteik ta 20 tūkst. li tų pre mi ja. Da bar, po ga lu ti nio CAS spren dimo, su Ž.Bal čiū nai te bus ta ria masi dėl šių pi ni gų grą ži ni mo į valsty bės iž dą.
„Po šven čių kal bė si mės su Ž.Balčiū nai te. Tai ne ma lo nus po kal bis. Šiaip liūd na – žmo gus su si lau žė sau gy ve ni mą“, – dien raš čiui sa kė Kūno kul tū ros ir spor to de par ta men to va do vas Kle men sas Rim še lis.
Anot jo, Ž.Bal čiū nai tės bus pra šo ma grą žin ti 20 tūkst. li tų. K.Rim še lis ne prog no za vo įvy kių
ei gos, jei gu ne pa vyk tų tai pa da ry ti: „Ta da ir sprę si me, svars ty si me.“
Yra ga li my bė pre mi jos grą ži ni mo klau si mą spręs ti teis me.
Per nai Vy riau sy bė pa kei tė premi jų sky ri mo pa si žy mė ju siems spor ti nin kams tvar ką. Nuo šiol pini gi nės pre mi jos bus skiriamos tik po tam tik ro „in ku ba ci nio pe riodo“, tai yra įsi ti ki nus, kad sporti nin kai tik rai nė ra kal ti na mi kokiais nors ne tei sė tais veiks mais iš ko vo ję sa vo ti tu lus. K.Rim šelis tvir ti no, kad Kū no kul tū ros ir
spor to de par ta men tas nie ko nere ko men duos Pre zi den tū rai dėl Ž.Bal čiū nai tei skir to vals ty bės apdo va no ji mo. „Tai vi sai ki ta ins titu ci ja, to dėl jai teik ti re ko menda ci jų ne ga li me. Pre zi den tū ra jau do mė jo si, ar CAS spren di mas yra ga lu ti nis ir ko kios dar ga li mos teisi nės prie mo nės skųs ti spren di mą dėl disk va li fi ka ci jos. To kią in forma ci ją mes su tei kė me, bet re komen duo ti atim ti ar pa lik ti or diną spor ti nin kei mes ne ga li me“, – tei gė K.Rim še lis.
Po dopingo skan da lo – klaus tu kai dėl or di noVals ty bi nių ap do va no ji mų ta ry ba svars tys, ar re ko men duo ti Pre zi den tei Da liai Gry baus kai tei atim ti iš spor ti nin kės Ži vi lės Bal čiū nai tės prieš pu sant rų me tų jai skir tą or di ną.
Po šven čių kal bė simės su Ž.Bal čiū naite. Tai ne ma lo nus po kal bis.
Kle men sas Rim še lis:
Bė dos: �� Ž.Bal�čiū�nai�tės�bus�pra�šo�ma�grą�žin�ti�ir�20�tūkst.�li�tų,�ku�rie�buvo�skir�ti�už�per�ga�lę�Eu�ro�pos�čem�pio�na�te.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.
Vy tau tas Zu lo nasTy ri mų ins ti tu to „So cial Dy na mics In ter na tio nal“ pre zi den tas
pir mą kar tą žmo ni jos is to ri joje pra ne ši mas iš vie no kompiu te rio į ki tą bu vo per duo tas 1969 m. spa lio 29 d. va ka re.
Pra ne ši mą su da rė vie nin te lis žo dis „lo gin“ (liet. – „pri si jung ti“), ta čiau šis įvy kis ta po nau jos eros pra džia.
Kam rei ka lin gi suvaržymai?Per dau giau ne gu ke tu ris de šimt mečius in ter ne tas ta po priemone, iš plėtu sia mū sų pro ti nius ir so cia li nius ge bė ji mus: bet ka da ir bet kur ga lime pa siek ti vi sas žmo ni jos su kauptas ži nias, bend rau da mi so cia li niuose tink luo se at si dū rė me daug ar čiau vie nas ki to, vie na ži nu tė ga li akimirks niu ap skrie ti mi li jo nus žmonių vi sa me pa sau ly je ir neat pa žįs tamai pa keis ti įvy kių ei gą.
In ter ne tas – tai sis te ma, su jungian ti dau gy bę ma žes nių tink lų, priklau san čių vals ty bėms, įmo nėms, or ga ni za ci joms, na mų ūkiams, į vieną di de lį da ri nį. Jis ne tu ri cent ra lizuo to val dy mo me cha niz mo, bendrų nau do ji mo si tai syk lių, bend ros tech no lo gi jos – kiek vie nas ma žes nių tink lų val dy to jų nu sta to sa vo tai sykles. In ter ne tas yra žmo ni jos bend ro dar bo su kur tas ste buk las, ir gal vos skaus mas tiems, kas ne no ri su si taiky ti su bet ko kia kri ti ka, al ter na tyvios nuo mo nės, pa sau lė žiū ros ar gyve ni mo bū do eg zis ta vi mu.
Šian dien pa sau ly je yra dau giau ne gu du mi li jar dai in ter ne to var toto jų, tu rin čių ga li my bę gau ti ir įkelti in for ma ci ją pa sau li nia me tink le. Dėl to įke lia mo tu ri nio po bū dis labai įvai rus, o in ter ne tas ta po platfor ma da ly tis au to riaus tei sė mis apri bo tu tu ri niu, po rnog ra fi ja ir ki to kio po bū džio ne le ga lia ar ne pa gei dau tina in for ma ci ja. Tai pa ska ti no po rei kį kont ro liuo ti tu ri nį. De ja, nie kas nega li pa sa ky ti, ko kio dy džio yra inter ne tas, kur jis pra si de da ir bai giasi. Dėl to kont ro liuo ja ma tai, ko kią in for ma ci ją in ter ne to var to to jai pasie kia, o ne įke lia.
Įvai rios or ga ni za ci jos, įmo nės ir įstai gos vi sa me pa sau ly je nau do ja tech no lo gi jas, lei džian čias ap ri bo ti vi di nių var to to jų pa sie kia mą tu ri nį, ir taip iš ven gia be rei ka lin go iš tek lių ir dar bo lai ko švais ty mo, įsta ty mams gal būt prieš ta rau jan čios veik los. Pana šiai el gia si ir vals ty bės, ku rios rūpi na si, kad jų pi lie čiai bū da mi vals
ty bės te ri to ri jo je ne pa siek tų to je vals ty bė je drau džia mo tu ri nio arba tie siog ne gau tų abe jo nių dėl valdžios spren di mų ke lian čios in for maci jos, ne pra dė tų slap tai or ga ni zuo ti vi suo me ni nių ne ra mu mų ir re vo liuci jų. Po 2011 m. Ara bų pa va sa rio, kai Tu ni se ir Egip te įvy ku sios re vo liuci jos bu vo or ga ni zuo ja mos ir vie šina mos „Fa ce book“, „You tu be“ pana šio mis prie mo nė mis, ne ri mas dėl in ter ne to tei kia mų ga li my bių dar labiau su stip rė jo.
Vie na karš čiau sių dis ku si jų te mų ir prie žas čių ri bo ti in ter ne to nau do jimą yra au to riaus tei sės. Nau jau sias ban dy mo ap sau go ti au to riaus tei ses pa vyz dys yra AC TA – pre ky bos susi ta ri mas dėl ko vos su klas to ji mu. Iš vie nos pu sės, šis su si ta ri mas pa dė tų ko vo ti su pi ra ta vi mu, iš ki tos pu sės, tai bū tų stip rus po stū mis vi suo ti nės in ter ne to cen zū ros link, nes leis tų įvai rioms ins ti tu ci joms nuodugniai ste bė ti žmo nių veik lą in ter ne te. Visuo me nės reak ci ja į šio su si ta ri mo at si ra di mą aiš kiai pa ro dė bend rą nuo mo nę – jam ak ty viai prie ši nama si vi sa me pa sau ly je.
Kaip tai vei kia?Anot or ga ni za ci jos „Re por te riai be sie nų“, ko vo jan čios už ži niask lai dos ir in for ma ci jos lais vę vi sa me pa sauly je, šiuo me tu bent 26 ša lys dau giau ar ma žiau kont ro liuo ja in ter ne to varto to jų pa sie kia mą tu ri nį.
Tu rin tys in ter ne te cen zū ruo ja mas dau ge liu bū du, pa vyz džiui, blo kuojant konk re čius tink la la pius ar ba ver ti nant ban do mą pa siek ti in forma ci ją pa gal įvai rius kri te ri jus, tarki me, tam tik rų rak ta žo džių pasi kar to ji mą. Šis me to das įpras tas dau gu mo je in ter ne tą cen zū ruo jančių ša lių ir įvai rio se or ga ni za ci jo se – vers lo įmo nė se, įstai go se. Tur ki ja yra už blo ka vu si priei gą prie sve tai nės „You tu be“ dėl prieš ke le rius me tus jo je pa si ro džiu sio tu ri nio, įžei džiančio ša lies įkū rė ją. Kar tais tie siog reikia mu mo men tu at jun gia ma įran ga, ku rią nau do da ma konk re ti or ga niza ci ja, vie to vė ar ša lis gau na priei gą prie in ter ne to. Šis pa pras tas ir efekty vus me to das bu vo pa nau do tas per 2011–2012 m. Egip to re vo liu ci ją sie
kiant su stab dy ti to les nį ne ra mu mų pli ti mą ša ly je.
Vie nas ryš kiau sių pa vyz džių yra Ki ni ja, tei kian ti ypač di de lį dė mesį in ter ne to cen zū rai. Vi sas var toto jų in ter ne tu pa sie kia mas tu rinys šio je ša ly je yra filt ruo ja mas, tiek blo kuo jant ne pa gei dau ja mus pus lapius (to kius kaip „Fa ce book“), tiek ir ver ti nant vi są tu ri nį pa gal tam tikrus rak ta žo džius. Ki ni ja yra su kū ru si ir įsta ty mų ba zę, pa gal ku rią val džia ga li griež tai baus ti vi sus tai syk lių pažei dė jus. Kaip pa sa kė Joh nas Gil more’as, vie nas pa grin di nių pa sau ly je skait me ni nių tei sių gy nė jų, „tink las in terp re tuo ja cen zū rą kaip pa žei dimą ir ją apei na“. Dėl to Ki ni jai nėra leng va įgy ven din ti to kią cen zū rą, žmo nės at ran da vis nau jų me to dų ap ri bo ji mams apei ti.
Pa sip rie ši ni mo ban gosPa sau ly je eg zis tuo ja ne vie na or gani za ci ja, ko vo jan ti su in ter ne to cenzū ra. Da lis jų in for muo ja pa sau lį apie to kius reiš ki nius, tar ki me, „Open Net Ini tia ti ve“. Ta čiau yra or ga ni za ci jų, ku rios dir ba kur da mos priemones cen zū rai apei ti.
Pa vyz džiui, „The Free net Pro ject“ (liet. – „Lais vo tink lo pro jek tas“) vys to sis te mą, ku ria var to to jai su sieja mi į slap tą tink lą. Vi sa in for ma cija, pa sie kia ma per „Free net“, at skirais „ga ba lais“ lai ko ma skir tin guo se var to to jų kom piu te riuo se ir pa siekia ma per va di na muo sius krip tuotus ka na lus. „Free net“ taip pat tu ri sa vo slap tų sve tai nių, fo ru mų ir pokal bių kam ba rių sis te mas. Šia priemo ne nau do ja si mi li jo nai žmo nių vi sa me pa sau ly je, įskai tant ir ša lis, ku rio se ak ty vi in ter ne to cen zū ra.
Drau di mai ska ti na do mė tisVi si, kas cen zū ruo ja in ter ne tą, šiuo me tu pra lai mi ko vą – kiek vie nas nau jas bū das blo kuo ti tu ri nį pa skati na ke lių nau jų apė ji mo me to dų atsi ra di mą. At si ran da nau jų or ga ni zaci jų ir ju dė ji mų, be si prie ši nan čių bet ko kiems ban dy mams ap ri bo ti žmonių tei ses į in for ma ci ją.
Be to, drau di mai tik ska ti na žmones do mė tis. No rint iš spręs ti nusi kals ta mu mo ir ne pa gei dau ja mo tu ri nio in ter ne te pro ble mą, rei kia nai kin ti prie žas tis, dėl ku rių vi sa tai at si ran da, – švies ti vi suo me nę, mo ky ti žmo nes at sa kin gai nau dotis in for ma ci ja ir ją kur ti, vys ty ti jų ge bė ji mus at si rink ti tu ri nį ir lai ku iden ti fi kuo ti ga li mą grės mę.
In for ma ci ja – tai di džiau sias tur tas ir ga lia, ku rią tu ri žmo ni ja. Kas suge bė tų vi siš kai ją val dy ti – kont roliuo tų vi są pa sau lį. Dėl to kiek vie no iš mū sų pa rei ga – iš sau go ti sa vo teisę į in for ma ci ją ir prie šin tis sie kiams cen zū ruo ti in ter ne tą.
Tai, kad var to to jiš kumas ir as me ni niai inte re sai pas mus už gožė pro tą, dva sią ir svei
ką nuo vo ką, aki vaiz džiau jau nebe ga li bū ti. Kaip ki taip, pa vyzdžiui, rei kė tų ver tin ti to kį li ki mo akib rokš tą, kad ša lis, ku rio je mini ma li al ga yra 800 li tų, gvie šiasi sta ty ti ato mi nę elekt ri nę? Esą bus la bai ge ra atei ties kar toms, nors spe cia lis tai tei gia, kad tas am žiaus pro jek tas tik rą sma gumą su teiks tik bū si miems bran
duo li nio cik lo po sa vi nin kams ir jų va sa lams. Tie, ku rie gy veni mo die nas lei džia žvelg da mi į tuos 800 li tų, jo kios pa lai mos tikrai ne pa tirs.At si ža dė ti ato mi nės elekt ri nės idė jos da bar jau ne pa dė tų nei eko no mi niai ar gu men tai, nei aiš ki ni mai, kad pi ni gų nė ra, nei iš plės ti nis blai vu mo tes tas, paga liau nei po lig ra fas, pa de dantis iš ryš kin ti po li ti nės ši zof re nijos ana to mi ją.Dau gy bė vei kian čių vals ty bės as me nų taip bal tais ir auk si niais siū lais pri rai šio ti prie to klie de sių kin ki nio, kad al ter na ty vų jau nebe su vo kia. Jiems įtin ka tik vie nas es mi nes sva jo nes pa grin džian tis tei gi nys: bus ga li ma gau siai varto ti ne tik šian dien, bet ir dar daugiau atei ty je.Žo džiu, ge rai bus vi sais po žiūriais, tad kaip čia ne pa si ra šy si tokiems kil niems rei ka lams?Ne ti kė tai prieš pat šven tes bu vo pri si min ta pro gno zė, ku ri la biau tik tų Vė li nėms. Dar 1972ai siais pa reng ta pro gnos ti nė stu di ja „The Li mits to Growth“ („Au gi mo ri bos“ – angl.) per spė jo: jei pa saulis ir to liau ši taip di dins var to ji mo
apim tį, 2030 m. lau kia pra gaiš tis. Po to bus vi suo ti nis reg re sas, socia li nė pa sau lio mir tis ir šiaip nulis svei kų.Nors daug kas į vi sas tas pro skopi jas žvel gia pro skep ti ciz mo ra tilus, ta čiau sa ky ti, kad var to ji mas ne ve da į be dug nę, ne bū tų vi sai ap dai ru.Įdo miau sia, kad fi zi kos spe cialis to G.Tur ne rio gau ti sta tis ti kos duo me nų ir pro gnos ti nių prie laidų ly gi na mo sios ana li zės re zulta tai ne ti kė tai iš ryš ki no tą fak tą, kad „Au gi mo ri bų“ pro gno zė paleng va pil do si. Šie ty ri mai bu vo pa skelb ti Ma sa ču set so uni versi te to žur na le „Smith so nian Maga zi ne“, ku ris įspė jo: pa sau lis juda į tik rą pra ra ją. Ypač ver ta dėme sio įžval ga, kad var to ji mo pikas su taps su že mės iš tek lių gavy bos krei vės kri ti mu.Ki taip sa kant, gel mių iš tek liai ims baig tis, o pa slau gų ir mais to porei kis vis di dės.Pa sie kė me to kį rin ko da ros ly gį, kai žmo gus ver čia mas kas pu sę me tų keis ti sa vo mo bi lų jį te le foną (vis ne be pa kan ka funk ci jų), kas me tus – kom piu te rį, kas trejus – au to mo bi lį. Apie dra bu žius ap skri tai ver ta pa ty lė ti, nes mados kei čia si grei čiau nei nyks ta pa sku ti nės sme ge nų raukš lės stilis tų pus gal viuo se. Vi sa ta var to jimo ka ko fo ni ja, ne si bai gian ti mate ria li nių ženk lų kai ta iš ties tampa sle gian ti, pa na šiai kaip oras prieš per kū ni ją.Klai pė dos Ma ri jos Tai kos Ka ralie nės pa ra pi jos kle bo nas Vi lius Vik to ra vi čius pa ste bė jo, kad šiais lai kais tik mal dos na mai au ga lėtai ir nuo sek liai, o mes pa tys įprato me gy ven ti čia, da bar ir paė mę pa sko lą. Ki taip ta riant, iš pi ni gų, ku riuos tu ri me už dirb ti atei ty je. „Jo kiais am žiais taip ne bū da vo“, – api bend ri no kle bo nas.Ver ta dė me sio įžval ga. Ta čiau pre ky bos cent rų ve ži mė lių rit mu ju dė ti įpra tu sius pa ra pi jie čius vis tiek la biau do mi na ri tua li niai pirki mo at lai dai. Kaip ir tuos, ku rie šian dien pla nuo ja ener ge ti nius monst rus, ve sian čius į dar di desnio var to ji mo ir gam tos ali ni mo be dug nę. Užuot mąs tę apie sąjun gą su ap lin ka, apie įdie gi mą at si nau ji nan čių ener gi jos šal tinių, ku rie yra tik ras iš si gel bė jimas pa sau liui ir mums pa tiems, jie ku ria at gy ve nu sių tech no logi jų ko lo sus ir ver čia dar grei čiau vi sus šliauž ti į įvar dy tą 2030ųjų kra chą.
Sau lius Po cius
Lais vė ir cen zū ra in ter ne te
antraDIEnIS, balanDžIo 10, 20126
nuomonės
ŽvilgsnisRedakcijos skiltis
Var to ji mo pi ko kars te
Užuot mąs tę apie sąjun gą su ap lin ka, jie kuria at gy ve nu sių techno lo gi jų ko lo sus ir verčia dar grei čiau vi sus šliauž ti į kra chą.
No rint iš spręs ti nu sikals ta mu mo ir ne pagei dau ja mo tu ri nio in ter ne te pro ble mą, rei kia nai kin ti priežas tis, dėl ku rių vi sa tai at si ran da.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone.
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija
ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: [email protected]
VYRIAUSIASISREDAKTORIUSLukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS:Justinas Argustas – 219 1381Matas Miknevičius – 219 1373Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391LIETUVA:Stasys Gudavičius – 219 1390EKONOMIKA:Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374Lina Mrazauskaitė – 219 1388PASAULIS:Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS:Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258Mantas Stankevičius – 219 1383ŠEŠTADIENIS:Darius Sėlenis – (8 37) 302 276Laima Žemulienė – 219 1374TV DIENA:Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380370:Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370FOTOGRAFAI:Gediminas Bartuška – 219 1384Simonas Švitra – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379
SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688
PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
kaRštOJI lInIJa: ReklamOs skyRIus: PlatInImO taRnyba: PRenumeRatOs skyRIus: buhalteRIJa:212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 767
antraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012
€ Valiutų kursaiŠiandienValiuta kiekis santykis pokytis
Baltarusijosrublis 10000 3,2578 +1,0108%DBsvarassterlingų 1 4,1905 +0,4218%JaVdoleris 1 2,6421 +0,6399%kanadosdoleris 1 2,6612 +0,9866%latvijoslatas 1 4,9339 +0,1136%lenkijoszlotas 10 8,3091 –0,2269%norvegijoskrona 10 4,5678 +0,1162%Rusijosrublis 100 8,9643 +0,4775%Šveicarijosfrankas 1 2,8743 +0,2232%
Trijųdidžiausiųdegaliniųtinklųvaldytojaipraėjusiąsavaitękainaskoregavonedaug.Bendrovė„Lukoil“litrą95markėsbenzinopardavinėjopo5litus,arba1centumažiauneiankstesnęsavaitę,„Statoil“–po5,01lito,arba2centaismažiau.Bendrovė„Orlen“benzinokainąpersavaitępadidino3centais,iki5,04lito.Dyzelinas„Lukoil“ir„Orlen“degalinėsepersavaitępigo2centais,iki4,69lito,„Statoil“pigo2centais,iki4,7lito.
Elektrosperdavimotinkląvaldančiosbendrovės„Litgrid“valdybosnarysValentinasPranasMilaknis(nuotr.)jojedirbskaipnepriklausomasnarys–jambusmokamas150litųvalandosatlygis(bePVM),tačiaunedaugiaukaip3,5tūkst.litųpermėnesį.Balandžio30d.įmonėsakcininkamsbussiūlomapatvirtintisutartiesdėlnepriklausomovaldybosnarioveiklosstandartinessąlygasirįgaliotigeneralinįdirektoriųpasirašytisutartįsujuo.
Degalųkainoskitonesmarkiai
nepriklausomasvalDybosnarys
Li na Mra zaus kai tė[email protected]
Tai ko į tur tin ges niusŠiuo me tu net 90 pro c. ša ly je paga min tos teks ti lės produkcijos iške liau ja į už sie nį. Tai le mia ne gamin to jų tiks las teks ti lės ga mi nius par duo ti bran giau, o tai, kad vi duri nės kla sės var to to jų skai čius šaly je pa sta ruo ju me tu su men ko. Dėl to į už sie nio gy ven to jus dai ro ma si dar ak ty viau.
Lie tu vos ap ran gos ir teks ti lės įmo nių aso cia ci jos pre zi den to Lino La siaus ko tei gi mu, ša lies teksti lės įmo nės orien tuo ja si į vi du rinės ir aukš tes nės kla sės var to to jus, ku riems pa grin di nis kri te ri jus yra ne kai na, o ko ky bė. Kol ES ab soliu čią pir kė jų dau gu mą ir to liau su da rys vi du ri nė kla sė, o Lie tu voje to kių pir kė jų bus ma žiau, ša lies ga min to jai dra bu žius esą ir to liau eks por tuos.
L.La siaus kas ne slė pė, kad ša lies ga min to jai op ti mis ti nė mis progno zė mis var to to jų džiu gin ti dar ne ga li, nors kai nos dėl di de lės konku ren ci jos šiek tiek su ma žė ju sios. Anot jo, ga min to jai smar kiai su si ję su ES rin ka, o ten pa ste bi mas varto ji mo su ma žė ji mas.
Pi giau pirk ti už sie nie tiš kąL.La siaus kas pa brė žė, kad Lie tuvo je ga mi na ma vi sa me pa sau lyje ži no mų pre kių ženk lų, pa vyzdžiui, „Hu go Boss“, pro duk ci ja. To dėl rei ka lau ti, kad Lie tu vos gamin to jų dra bu žiai bū tų pi gūs, esą ne są ži nin ga.
„Mėgs ta ma sa ky ti, kad Lie tuvo je dra bu žiai bran gūs, o už sie nyje – pi gūs, ta čiau daž nai ly gi na mi ne ta pa tūs ga mi niai. Pa vyz džiui, ir za po ro žie tis, ir mer se de sas yra auto mo bi liai, ta čiau ne ga li me no rė ti, kad mer se de sas kai nuo tų kaip zapo ro žie tis. Lie tu viš ki dra bu žiai yra ga na aukš tos kla sės, to dėl ne tikslin ga juos ly gin ti su pi giais Ki ni jos ir ki tų tre čių jų ša lių ga min to jų drabu žiais“, – svars tė pa šne ko vas.
Jis pa brė žė, kad di des nes lietu viš kų ga mi nių kai nas bū tų gali ma su val dy ti tik rea lio mis valsty bi nė mis prie mo nė mis, ku rios sėk min gai tai ko mos ki to se ša lyse. Pa vyz džiui, anot L.La siaus ko, Len ki jo je dra bu žių pro duk ci ja palai ko ma ma ži nant PVM, o ki to se į eks por tą orien tuo to se vals ty bė
se ma ži na mas eks por to mo kes tis. Kaip tei gė pa šne ko vas, ša lies gamin to jams taip pat ne pa ran ku, kad li tas su sie tas su eu ru, kai pa sta rasis – ga na bran gus. Kaip pa vyz dį taip pat ga li ma pa si telk ti Len ki ją, kur zlo tas nė ra su sie tas su ki ta valiu ta, to dėl kai no mis ga li ma tei giamai ma ni pu liuo ti.
„O Lie tu vo je tie siog nė ra ga limy bės su ma žin ti kai ną“, – sa kė L.La siaus kas.
Didesnėms šalims lengviauKol ša lies ga min to jai tai ko į ge riau gy ve nan čius var to to jus ir eks portuo ja, lie tu viai yra pri vers ti pirk ti iš už sie nio im por tuo tus dra bu žius. Nors už sie nie tiš ki ga mi niai daž nai pi ges ni nei lie tu viš ki, ta čiau ir už juos ša lies gy ven to jai ne re tai turi pa klo ti dau giau nei ana lo giš kus ga mi nius per kan tys už sie nie čiai.
Praė ju siais me tais „Swed bank“ at lik tas ty ri mas pa ro dė, kad drabu žių ir ava ly nės pre kių kai nos Lie tu vo je 7 pro c. vir ši ja ES vi durkį. „Swed bank“ vy riau sio jo eko nomis to Ne ri jaus Ma čiu lio tei gi mu, nau jau si duo me nys ro do, kad drabu žių ir ava ly nės kai nos priar tė jo prie ES vi dur kio. Si tua ci ja, anot jo, iš es mės ne pa si kei tė – dra bu žiai ir ava ly nė ša ly je vis dar kai nuo ja pana šiai kaip ES, kai vi sų ki tų var toji mo pre kių kai nos Lie tu vo je yra 40 pro c. ma žes nės nei ES vi dur kis.
„La bai di de lių dra bu žių kai nų skir tu mų ša ly je ir už sie ny je bū ti ne ga li. Tar ki me, reikš min gai mažes nės nei ES vi dur kis mais to produk tų kai nos ša ly je la bai su si ju sios su ma žes nė mis dar bo są nau do mis. O dra bu žiai, ku riais pre kiau ja ma ir ša ly je, ir ki to se ES vals ty bė se, daž niau siai ga mi na mi ne Lie tu voje, to dėl jų kai nos yra pa na šios“, – sa kė N.Ma čiu lis.
Ki ta ver tus, kai nų at žvil giu didžio sios ša lys tu ri pra na šu mą – jas ga li pa siū ly ti ma žes nes. O ma žos rin kos pre ky bi nin kams, anot pašne ko vo, su de rė ti pa trauk lias kainas yra ge ro kai sun kiau: „Pa vyzdžiui, Vo kie ti jos pre ky bos tink las nu per ka ke lio li ka ir ke lias de šimt
kar tų di des nius kie kius dra bu žių nei Lie tu vos pre ky bos tink las, todėl de ry bų ga li my bės ne vie nodos.“
Trūks ta kon ku ren ci josN.Ma čiu lis taip pat pa brė žė, kad ša ly je bei už sie ny je ski ria si ir preky bi nin kų veik los są nau dos. Pavyz džiui, vie na me kvad ra ti nia me met re pre ky bos plo to Vo kie ti jo je ar Di džio jo je Bri ta ni jo je par duoda ma daug dau giau dra bu žių nei Lie tu vo je.
„Dėl to nuo mos kai na, ku ri ten ka vie nam kvad ra ti niam met rui, tu ri daug di des nę įta ką par duo tam gami nio vie ne tui“, – aiš ki no jis.
Bend ro vės „EKT gru pė“ konsul tan tas Jus tas Ga vė nas įsi ti kinęs, kad di des nėms kai noms šaly je įta kos tu ri san ty ki nai ne di de lė kon ku ren ci ja: „Teks ti lės pre ky bos sek to riu je yra apie 1 tūkst. spe ciali zuo tų dra bu žių par duo tu vių. Sekto riaus apy var ta sie kia apie 800 mln. li tų, apie 40 pro c. jos su daro vie na įmo nė ir jai pri klau san čios par duo tu vės.“
Ta čiau Lie tu vos pre ky bos įmonių aso cia ci jos vyk dan ty sis di rekto rius Lau ry nas Vi li mas pa ti ki no, kad Lie tu vo je dra bu žių ir ava ly nės kai nos at spin di vi suo ti nes tenden ci jas ir iš ki tų ES ša lių smarkiai neiš sis ki ria. Ga lu ti nio produk to kai nai, anot jo, įta kos tu ri įvai rūs veiks niai, pa vyz džiui, gamy bos są nau dos, ku rias le mia ener ge ti nių iš tek lių, me džia gų bran gi mas.
Kai nų ne ma žinsPak laus tas, ar Lie tu vo je dra bu žių kai nos ar ti miau siu me tu kaip nors kis, L.Vi li mas pa kar to jo, kad šaly je kai nos kei sis to kia pat link me – ma žės ar ba di dės – kaip ir vi soje Eu ro po je. Vis dėl to aki vaiz džiai brangs tant ener ge ti niams iš tekliams, kaip ga li nu ma ny ti pa prastas var to to jas, di de lių tei gia mų poky čių ti kė tis ne ver ta.
J.Ga vė no ma ny mu, di džiau sią ga lią sa vo ran ko se tu rin tys pre kybos tink lai bū ti ny bės ma žin ti kainas ne ma to. Anot jo, kol pir kė jai ne pla nuos pir ki nių, lai ky sis pre kių ženk lų ir pirks ga na ne ra cio na liai, kai nos smar kiai ne si keis.
Vis dėl to, kaip sa kė par duo tuvės „Man go“ di rek to rė Ais tė Pelio ny tė, šiais me tais, pa ly gin ti su
Dra bu žių pir kė jai įka lin ti ma žos rin kosLie tu vos teks ti lės ga min to jai pi ges niais dra bu žiais tau tie čių aprū pin ti ne ža da ir dai ro si į tur tin ges nius už sie nio rin kų var to tojus. Ta čiau lie tu vių ne džiu gi na ir im por ti nių dra bu žių kai nos.
Rea ly bė: � gyventojainėrafinansiškaipajėgūsrinktislietuviškusdrabužius,nesjiesiuvamiturtingesniemsužsieniopirkėjams. „Shutterstock“nuotr.
Lie tu vo je dra bu žių ir ava ly nės kai nos vir ši ja ES vi dur kį.
praė ju siais, dra bu žiai šio tink lo par duo tu vė se at pi go apie 20 pro c. Nu ro dy mą ma žin ti kai nas, anot jos, iš cent ri nės būs ti nės Is pa ni joje ga vo vi so se ša ly se esan čios parduo tu vės.
„Tink las tru pu tį kei čia kon cepci ją, ma ži na kai nas, nors ko ky bė iš li ko ta pa ti“, – sa kė A.Pe lio ny tė.
Lau kia ma kitų prekybos tinklųL.La siaus ko ma ny mu, iš už sie nio im por tuo tais dra bu žiais pre kiaujan čios par duo tu vės kai nų ne mažins, kol Lie tu vo je neat si ras pi gių pre kių ženk lų tink lų. Ta čiau pašne ko vas ir pa ts ste bė jo si, kad jų ša ly je iki šiol be veik nė ra.
„To kių pi gių pa sau li nių tink lų kaip H&M atė ji mas į ša lies rin ką
bū tų tei gia mas. Kuo dau giau to kių tie sio giai vei kian čių tink lų, tuo ša ly je bū tų di des nė kon ku ren ci ja ir ma žes nė kai na. Kol kas dau guma už sie nio dra bu žių įmo nių Lietu vo je vei kia pa gal fran ši zę. O tai reiš kia, kad jos vei kia per at sto vus ir dėl to ga li neats pin dė ti bend rų rin kos ten den ci jų“, – sa kė L.Lasiaus kas ir pri mi nė, kad H&M šaly je tu rė tų pa si ro dy ti 2013 m.
Vis dėl to, kaip pa ste bė jo pa šneko vas, pi gūs pa sau li niai tink lai į Lie tu vą veik ti tie sio giai ne si ver žia ir daž nai sa vo plėt rą su stab do ties Len ki jos sie na.
„Tur būt tai reiš kia, kad Lie tu vos rin ka jiems nė ra pa kan ka mai patrauk li dėl dy džio, per ka mu mo ir pan.“, – svars tė jis.
7
ekonomika
antraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012
sveikata.diena.lt
Vak ci na nuo in fark to?Lun do uni ver si te to moks li ninkai su kū rė vak ci ną, pa dė siančią už kirs ti ke lią šir dies ir krauja gys lių li goms. CVX-210 sti muliuo ja imu ni nę sis te mą ir su stabdo cho les te ro lio pa te ki mą į arte ri jas. Taip iš ven gia ma ar te rijų su siau rė ji mo.
Anot Šve di jos moks li nin kų, pagrin di nės šir dies ir krau ja gys lių li gų prie žas tys yra fi zi nio krū vio trū ku mas, blo ga mi ty ba, rū kymas ir pikt nau džia vi mas al koho liu.
„Rei kia įver tin ti ir pa vel dimu mą“, – pri du ria moks li ninkai. Pa sak pro fe so riaus De no Nil se no, nau jo ji vak ci na pa pildys jau eg zis tuo jan čius gy dy mo me to dus. Ti ki ma si, kad vak ci na CVX210 far ma ci jos rin ko je pasi ro dys iki 2017ųjų.
VD inf.
Lė šos ty ri mams ir vais tamsKrū tų mag ne ti nio re zo nan so to mog ra fi ja yra ver tin gas me todas krū ties li goms diag no zuo ti, vė žio iš pli ti mui nu sta ty ti, ir šis ty ri mas tu ri bū ti fi nan suo ja mas iš Pri va lo mo jo svei ka tos draudi mo (PSD) fon do biu dže to.
Tai nu spręs ta PSD ta ry bos po sėdy je. Pa sak spe cia lis tų, to kie radio lo gi niai ty ri mai kaip ma mogra fi ja, ult ra gar si nis ty ri mas yra pi giau si ir pa pras čiau si ty ri mai krū ties vė žiui ir ki toms krū ties li goms diag no zuo ti, ta čiau dažnai vien jų ne pa kan ka.
Taip pat nu spręs ta, kad 2012 m. ga lū nių, są na rių bei orga nų pro te zams ir vais tams, už ku riuos mo ka ma cent ra li zuo tai, bei me di ci nos pa gal bos prie monėms įsi gy ti iš PSD fon do biudže to ski ria ma 143,3 mln. li tų.
VD inf.
Sand ra Lu ko šiū tė[email protected]
Su pai nio ja su per ša li muPir mą sias pa bu du sias er kes vi suome nės svei ka tos spe cia lis tai pa stebė jo prieš mė ne sį. Vė liau pa kar toti nai pa tik ri nus tą pa tį miš ką jau ras ta ro po jan čių pa vie nių suau gusių er kių.
Vals ty bi nės vi suo me nės sveika tos prie žiū ros tar ny bos spe cialis tai pri me na, kad ypač pa vo jin ga er kių pla ti na ma li ga – er ki nis ence fa li tas, nuo ku rio nė ra spe ci finio gy dy mo. Ša li na mi tik li gos požy miai.
Net ir pa svei kus ne ma žai da liai li go nių er kės įsi siur bi mą vi są gyve ni mą pri me na lie ka mie ji reiš kiniai.
In fe kuo ta er kė žmo gų už kre čia per ke lias mi nu tes nuo įsi siur bimo, ta čiau li gos po žy miai pa si reiškia tik po vie nos ar dvie jų sa vai čių. Ne re tai ne ti kė tai už klu pu sį karščia vi mą, gal vos ar są na rių skausmą žmo gus su pai nio ja su per ša limu, tad į gy dy to jus ne si krei pia.
Bud ru mas pra ran da mas ir dėl to, kad ne tru kus sa vi jau ta pa ge rė ja.
Po ge ros sa vai tės li ga su grįž ta: vėl pa ky la tem pe ra tū ra, skau da sąna rius ir gal vą, ga li py kin ti, su trikti kal ba, są mo nė.
Su dė tin ges niais at ve jais er ki nis en ce fa li tas ga li su kel ti neį ga lu mą ir net mir tį.
Spe cia lis tai at krei pia dė mesį, kad žmo gus ne vi sa da pa ste bi įsi siur bu sią er kę. Be to, už si krėsti krau ja siur bių pla ti na ma li ga gali ma ir ge riant ne vi rin tą kar vių ar ož kų pie ną.
Nus ta ty tas pir ma sis at ve jisAp si sau go ti nuo er ki nio en ce fa li to pa de da skie pai. Tai gi, daž nai būnan tiems gam to je žmo nėms pa taria ma pa si skie py ti.
Lie tu va, Lat vi ja ir Es ti ja – ES ša lys, ku rio se ri zi ka už si krės ti erkių pla ti na mo mis li go mis be ne didžiau sia.
Per nai Lie tu vo je er ki niu en cefa li tu su si rgo 612 žmo nių, trys jų mi rė. De vy ni iš de šim ties su si rgusių er ki niu en ce fa li tu bu vo gy domi li go ni nė je, o nuo lie ka mų jų li gos reiš ki nių ken čia dau giau nei pu sė per si rgu sių žmo nių.
„Ser ga mu mas šia li ga Lie tu vo je vis dar iš lie ka di de lis, nors iš vengti jos ga li ma pa si skie pi jus“, – tei gė Užk re čia mų jų li gų ir AIDS cent ro di rek to rius moks lų dak ta ras Saulius Čap lins kas.
Šiais me tais Klai pė do je už re gistruo tas pir ma sis Lai mo li gos at ve jis pa tvir ti na, kad bud ru mo ne ga li ma pra ras ti net mies te. 65erių vy rui už si krė tu si er kė įsi siur bė par ke.
Klai pė die tis pri si mi nė, kad tai nu ti ko spa lio pra džio je, ta čiau li
ga nu sta ty ta tik po kelių mė ne sių. Tad spe cia lis tai at krei pia dė me sį, kad er kių ga li ma par si neš ti ne tik iš miš ko, bet ir so do, ka pi nių, par kų, ža lių jų mies to zo nų.
Er kės ypač mėgs ta aukš tą žo lę, per nykš čius la pus ir ša kų krū vas.
Užk ra tas pa ten ka iš žar ny noNuo Lai mo li gos skie pų nė ra, tačiau lai ku krei pu sis į gy dy to jus ji ga na sėk min gai gy do ma.
Aki vaiz džiau sias šios li gos po žymis – er kės įkan di mo vie to je dažniau siai at si ra du si rau do na dė mė:
vi du ry je švie ses nė, o pa kraš čiuose ryš kes nė.
To kį li go nį var gi na pa ki lu si tempe ra tū ra, gal vos ir są na rių skausmai.
Lai mo li gos su kė lė jai – bo re li jos – daž niau siai bū na er kės žar nyne, tad už kra tas pa pras tai pa ten ka į žmo gaus or ga niz mą ta da, kai jau pa si so ti nu si (daž niau siai po 24–48 va lan dų siur bi mo) er kė iš pi la žarny no tu ri nį į įsi siur bi mo vie tą. Ligos su kė lė jai ga li pa tek ti ir tuo met, kai er kė ne tei sin gai trau kia ma – su spau džia mas jos pil ve lis.
Klas tin gas er ki nis en ce fa li tasVos nu tir pus sniegui pa bu do er kės ir jau ieš ko gro bio. Įsisiur bu si in fe kuo ta er kė pa vo jin ga liga žmo gų už krės ti ga li per ke lias minu tes, to dėl ne va lia pra ras ti bud ru mo net iš si ruo šus pa sivaikš čio ti po par ką.
At sar giai: �� er�kės�jau�pa�bu�do�ir�ga�li�įsi�siurb�ti�poil�siau�jan�tiems�ne�tgi�mies�to�par�ke.� � „Shut�ters�tock“�nuo�tr.
Kaip ap si sau go ti
Grį žus iš gam tos siū lo ma ati džiai apžiū rė ti ne tik sa ve, bet ir vai kus. Šie gali net ne pa jus ti, kad ne šio ja si įsi siur busią er kę. Er kės mėgs ta įsi siurb ti į pa žastis, kirkš nis, ko jas, bam bą, kak lą ir galvą. Ant vai kų kū no jos daž nai ap tin kamos ties gal vos plau kų au gi mo li ni ja.
Iš si ruo šus į gam tą pa ta ria ma ne pamirš ti ir er kes at bai dan čių me džiagų, taip pat tin ka mai ap si reng ti: dėvė ti švie sius dra bu žius il go mis ranko vė mis, kel nes su si kiš ti į ko ji nes ar ba tus, gal vą pri si deng ti ke pu re ar ska re le.
Kaip iš trauk ti er kę
Er kę ge riau sia pa ša lin ti pin ce tu, laikant jį kuo ar čiau odos ir trau kiant atsar giai bei to ly giai. Ne da ry ti stai gių jude sių ir ne suk ti. Ne ga li ma er kės kū no spaus ti, kai tin ti ar nau do ti che mi nių me džia gų, nes ji ga li iš spjau ti skrandžio tu ri nį į žaiz dą ir taip per duo ti bak te ri jas ar ba vi ru są.
Pin ce tu iš trauk tą er kę rei kė tų su vynio ti į tua le ti nį po pie rių, iš mes ti į unita zą ir nu leis ti van de nį. Žaiz dą nuplau ti šil tu van de niu su mui lu ir patep ti an ti sep ti ku.
Ne di de lė pa ša lin tos er kės bur nos dalis ga li lik ti žaiz do je. Ji ne pa vo jin ga ir po ke lių die nų pra nyks ta kar tu su žaiz da. Ta čiau jei gu po ke le to die nų oda ne pra de da gy ti, rei kė tų kreip tis į gy dy to ją, nes tai ga li bū ti in fek ci jos požy mis (taip at si tin ka re tai).
Ka len do riu je pa ta ria ma pa žy mė ti įkan di mo die ną ir ste bė ti, ar ne pa sireiš kia er kių su ke lia mų li gų simp tomų. Jei gu per vie ną mė ne sį nuo įkandi mo su ser ga ma, gy dy to ją rei kė tų infor muo ti apie įkan di mo die ną.
Po ge ros sa vai tės li ga su grįž ta: vėl pa ky la tem pe ra tū ra, skau da są na rius ir gal vą, ga li py kin ti, su trik ti kalba, są mo nė.
8
sveikata
Vir gi ni ja Sku čai tė[email protected]
Ug do mi bū si mie ji einš tei nai?Iki šiol neaiš ku, dėl ko kių prie žasčių ku riuo nors vai ko au gi mo laiko tar piu ma žy lis pra de da at si ri boti nuo ap lin kos, nu sto ja bend rau ti, dėl ko spar čiai menks ta jo kal bos, so cia li niai įgū džiai, au ga ag re syvu mas, ne ri mas tin gu mas.
Iš pir mo žvilgs nio to kie vai kai at ro do kaip ir ki ti jų bend raamžiai: žai džia kom piu te riu, pie šia, ta po, lanks to, mankš ti na si, dainuo ja, ta čiau grei tai su pran ti, kad jie – ki to kie. Tas ki to niš ku mas pasi reiš kia įvai rio mis for mo mis. Kartais jos iš tie sų įspū din gos. Net pribloš kia mos.
Štai Kau no vai kų abi li ta ci jos cent ro ug dy ti nis aš tuon me tis Simo nas ap stul bi na kiek vie ną suaugu sį jį sa vo geog ra fi jos ži nio mis. Ber niu kas, žiū rė da mas į di džiulį pa sau lio že mė la pį, ga li pa sa ky ti bet ku rios ša lies sos ti nės pa va dini mą ir pa ro dy ti jos vė lia vą.
Ant ro kė Ie va ge ba ne klys dama var dy ti ke lio ženk lus, ro dyda ma juos pie ši niuo se ar gat vė je, o aš tuon me tis To mas, žais da mas kom piu te ri nius žai di mus, sa varan kiš kai iš mo ko dau gy bę angliš kų fra zių ir ter mi nų, juos že ria kaip žir nius šios kal bos ne sup ran
tan tiems drau gams. Gal būt šia me dvi de šimt me tų vei kian čia me abili ta ci jos cent re ug do mi bū si mieji einš tei nai ir niu to nai, ku rie, kaip da bar pri pa žįs ta ma, ir gi bu vo autis tai?
Mo ko si priim ti nų nor mųVis dėl to au tiz mo pa lies tų vai kų tė vai sva jo ja ne apie pa sau li nę sa vo ypa tin gų at ža lų šlo vę, o apie elemen ta rią jų so cia li za ci ją.
Kau no vai kų abi li ta ci jos centro di rek to rės pa va duo to ja ug dymui Rai mon da Juk ne vi čie nė paty rė, kad daž nas vai kas, at vež tas į cent rą, ne mo ka pa ts ap siau ti ba tų, ap si vilk ti, pa val gy ti, ne no ri bendrau ti, jau čia si ne sau gus, aki mirksniu su sier zi na, ne kal ba. Cent ro spe cia lis tų pa stan go mis to kia vaikų būk lė, jų el ge sys pa ma žu įgau na priim ti nas vi suo me nei for mas.
„Bend ra vi mo įgū džių mū sų ugdy ti niai įgy ja bend rau da mi su sveikais vai kais. Mes drau gau ja me su Ma ri jam po lės dar že liomo kyk los ir Jo nu čių vi du ri nės mo kyk los auklė ti niais: lan ko mės vie ni pas ki tus, or ga ni zuo ja me bend rus ren gi nius. Pas ta ro sios mo kyk los moks leiviai, mu gė je par da vę pa čių pa gamin tus at vi ru kus, nu pir ko do vanų mū sų cent ro vai kams. Ži no ma, svar biau sia – ne do va nos, o bendra vi mas, tai yra itin svar bu mū sų
ug dy ti niams“, – įsi ti ki nu si R.Jukne vi čie nė.
Šiek tiek ki to kie„Au tiz mo pa lies ti vai kai pa si žymi ypa tin gu pe dan tiz mu: jei padė jo taš ką ne to je sa ki nio vie to je – tuoj pat su plė šo są siu vi nį. Kar tu to kie vai kai mo ko suau gu sius žmones tvar kos: jei ras ran ki nę, pa dėtą neįp ras to je vie to je, ją bū ti nai iš kraus tys“, – ki to kių vai kų bruožus var di ja cent re dir ban ti gy dy toja Dai va Sas naus kie nė.
Ji džiau gia si, kad ug dy ti niams tei kia mos fi zi nės me di ci nos ir rea bi li ta ci jos pa slau gos. Ju dė jimas, fi zi niai pra ti mai au tiz mu sergan tiems vai kams – la bai į nau dą. Pro ti nė veik la juos vei kia kiek kitaip nei svei kuo sius.
„Vai kai atei na į bib lio te ką pasklai dy ti kny gu čių, jų pa skai ty ti, nes to iš moks ta lais va for ma vyks
tan čio se pa mo ko se. Tie sa, mano skai ty to jų in te re sai daž niausiai bū na siau ri, la bai konk re tūs, nes jie daž niau siai do mi si ko kia nors vie na re ta te ma. Pa vyz džiui, vie na mer gai tė do mi si skry džiais į kos mo są ir jo kios ki tos te ma ti kos kny gos jos ne ža vi“, – pa sa ko jo abili ta ci jos cent ro bib lio te ki nin kė Dalia Ma ciu ke vi čie nė.
Čia mo ko si stu den taiAu tiz mo sind ro mą ir komp lek si nių su tri ki mų tu rin čių vai kų tė vams, ku rių at ža los dar ne lan ko abi li ta cijos cent ro, čia įkur tas ki tas – konsul ta ci nis – cent ras „Ki toks ma no pa sau lis“. Ja me daž ni sve čiai yra pe da go gai, stu den tai, kon sul tuotis ar mo ky tis į šį cent rą at va žiuojan tys iš vi sos Lie tu vos.
„At vy kau su VDU Mu zi kos akade mi jos ma gist ran tais, ku rie dabar gi li na spe cia lio sios pe da go gikos kur so ži nias. Do mi mės, kaip tai ko ma ug do mo ji mu zi kos te rapi ja“, – vieš na gės tiks lus pri sta tė VDU dės ty to ja so cia li nių moks lų dak ta rė As ta La pė nie nė.
Stu den tai Gin ta ras ir Do vi lė Petraš kos sa kė, kad juos nu ste bi no mu zi ki niai vai kų ge bė ji mai.
„Vai kai dai na vo iš šir dies, jų visai ne trik dė me mes, sve ti mi žmonės. Tai nuo sta bu“, – ža vė jo si Ginta ras.
Jam pri ta rė Do vi lė. Ji at krei pė dė me sį į dai na vu sių vai kų ju de sių plas ti ką.
„Tai mū sų mu zi kos pe da go gės Al do nos Venc kie nės nuo pel nas“, – ko le gę pa gy rė abi li ta ci jos centro psi cho lo gas Jev ge ni jus Raz guli nas.
Be je, dar bą su au tiz mo pa ly tė tais vai kais jis pa si rin ko po to, kai, baigęs VDU psi cho lo gi jos ma gist rantū rą, dir bo jų sto vyk lo je.
At ra dę ori gi na lius rak tus„Aš ga bus, kaip ir jūs. Aš toks pat, kaip ir jūs, bet man rei kia dau giau pa stan gų ir ap lin ki nių pa gal bos. Taip, aš mėgs tu sa vo vie nat vę, ir dau ge liui at ro do, kad man ne rei kia drau gų“, – ci tuo ja dau ge lio au tizmu ser gan čių vai kų dva si nės bū senos for mu luo tę spe cia lio ji pe da gogė Auš ra Luk šie nė.
„Ta čiau tai ne tie sa“, – for muluo tę už bai gia jos ko le ga Sau lius Ma ro zas, kaip ir ki ti cent ro darbuo to jai, at ra dęs rak tus į vai kų pro tą ir šir dis.
Pas ta rą jį tei gi nį pa tvir ti na vaizdas abi li ta ci jos cent re: du ber niukai, su ki šę no sis į kom piu te rio ekra ną, drau giš kai šne ku čiuo ja si. Net ru kus su vo ki, kad tai – Kau no vai kų abi li ta ci jos cent ro pe da go gų ir vai kų tė vų ne vie nų me tų bendrų pa stan gų re zul ta tas.
antraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012
Tas ki to niš ku mas pa si reiš kia įvairio mis for mo mis. Kar tais jos iš tie sų įspū din gos. Net pribloš kia mos.
Gondinga Pabrinkienė Gydytoja
Atėjus pavasariui, daugelis žmo-nių įdėmiau apžiūri odą, plaukus, nagus. Norisi, kad apsivilkus len-gvesnius drabužius, apsiavus atvi-rą avalynę, nekiltų jokių rūpesčių dėl odos, nagų, plaukų pakitimų.
Labiausiai paplitusios odos ir jos priedų ligos – dermatomikozės. Tai grybeliniai susirgimai. Nagų patolo-
gijos atveju jos sudaro net 50 proc.Grybeliai – tai aerobiniai žemes-
nieji augalai, kurie neturi chloro-filo, nesugeba sintezuoti organinių medžiagų iš angliarūgštės, turi jas gauti pagamintas, todėl parazituoja naguose, plaukuose, odoje. Yra ži-noma apie 40 rūšių grybelių, pri-klausančių Epidermophyton, Mi-crosporum, Trychophyton rūšims, apie 10 iš jų sukelia žmonėms gry-belinius susirgimus.
Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, infekuoti daiktai, gyvū-nai, augalai. Apsikrečiama pirty-se, baseinuose, voniose, paplūdi-miuose, sporto salėse, per avalynę, nešvarias higienos priemones. Ligai prasidėti reikšmės turi sustiprėjęs prakaitavimas, kraujotakos funk-ciniai sutrikimai, traumos, sausa
oda, sumažėjęs organizmo imuni-nis atsparumas, nervų, endokrini-nės sistemos, medžiagų apykaitos sutrikimai.
Liga gali prasidėti nepastebimai – metų metus trunkančiu padų, tarpupirščių, raukšlių pleiskano-jimu, nedideliu niežuliu. Dažnai į tai nekreipiama dėmesio, nesigy-doma ir toliau platinamas užkra-tas. Odoje atsiradus aiškiai ribotų, pleiskanojančių paraudimų, nu-lūžusių plaukų židinių, atsiradus įtrūkimų, gilių pūslelių, suitensy-vėjus niežuliui, ypač pakitus na-gų plokštelėms, reikėtų kreiptis į odos gydytoją. Nagų plokštelių pa-kitimai būna labai įvairūs: spalva – gelsva, ruda, juoda, balta plokšte-lė sustorėja, sukietėja, nelygi arba ištrupėjusi. Pažeidimas gali lokali-
zuotis visame nage arba tik distali-nėje ar proksimalinėje dalyse.
Labaratorijoje mikroskopinio ty-rimo metu nesunkiai patvirtina-ma diagnozė, neaiškių atvejų me-tu atliekami pasėliai, kurie leidžia tiksliai identifikuoti sukėlėją.
Grybeliniai susirgimai gydomi ambulatoriškai. Odos pažeidimams paprastai užtenka vietinio išorinio gydymo prišgrybeliniais kremais, te-palais, skysčiais. Plaukuotosios odos dalies bei nagų plokštelių pažeidimo atveju taikomas vietinis ir sisteminis gydymas antimikotiniais preparatais (skysčiai, kremai, tepalai, gydomie-ji lakai, geriami amtimikotiniai vais-tai). Skiriamo gydymo efektyvumas ir trukmė priklauso nuo ligos išpliti-mo, įsisenėjimo. Oda pasveiksta per 2–3 sav., nagai, priklausomai nuo jų
augimo greičio, per 3–9 mėn. Esant stipriai sustorėjusioms nagų plokš-telėms, taikomos valymo procedūros pėdos priežiūros kabinete, kai speci-aliai paruošus, hiperkeratotinės na-gų plokštelių masės pašalinamos me-chaniniu būdu. Tai gerokai pagreitina sveikimo procesą.
Nereikėtų pamiršti,kad grybeliai labai atsparūs išorės veiksniams, todėl norint išvengti užsikrėtimo, reikėtų dezinfekuoti avalynę, dra-bužius, higienos reikmenis, laikytis asmeninės higienos principų.
Tikslią diagnozę nustatys ir tin-kamą gydymą paskirs odos gydy-tojas. Mus rasite Kauno klinikinė-je ligoninėje, Josvainių g. 2, odos ir lytiškai plintančių ligų polikliniko-je. Sėkmės.
Užs. 937633
Grybeliniai odos ir jos priedų susirgimai
Ma ži ge ni jai ar di de li li go niai?Pa gal ba: �� per�spe�cia�lias�pa�mo�kė�les�la�vi�na�mi�įvai�rūs�au�tiz�mu�ser�gan�čių�vai�kų�įgū�džiai.� � To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.
Aš tuon me tis ži no vi sas pa sau lio šalis, jų sos ti nes ir vėlia vas, bet ne mo ka ap siau ti ba tų. Ma ža mer gai tė do mi si ne lė lė mis, o skry džiais į kos mo są. To kie yra au tiz mo li ga sergan tys vai kai, kuriuos ug dant ga li ma užau gin ti ge ni jus.
9
sveikata
10
SportaSAntrAdienis, bAlAndžio 10, 2012
Kau no „Žal gi rio“ pa lai ky mo grupė lai mė jo Eu ro ly gos šo kė jų konkur są. Ge gu žės pra džio je šokėjos skris į Stam bu lą ir links mins žiū rovus per Eu ro ly gos fi na lo ket ver tą.
Per Eu ro ly gos in ter ne to sve tai nė je vy ku sį bal sa vi mą žal gi rie tės įvei kė praė ju sių me tų čem pio nes Gdy nės „As se co Pro kom“ šo kė jas, taip pat ir Pi rė jo „Olym pia cos“ bei Maskvos CSKA mer gi nas.
„Kau no „Žal gi rio“ šo kė jų var du dė ko ja me vi siems ger bė jams, padė ju siems mums iš ko vo ti ke lia lapį į Eu ro ly gos fi na lo ket ver to varžy bas Stam bu le, – en tu zias tin gai džiau gė si „Žal gi rio“ šo kė jų gru pės va do vė Dia na Gand ri mė. – Tik jūsų vi sų dė ka ga lė si me gar sin ti ne tik „Žal gi rio“, bet ir Lie tu vos vardą aukš čiau sio ly gio krep ši nio rengi ny je. Di džiuo ja mės nu ga lė ju sios
Ru si jos, Len ki jos ir Grai ki jos šo kėjų ko man das fi na le ir esa me dė kingos už su teik tą ga li my bę. Ačiū už di džiu lį pa lai ky mą!“
Pa sie ku sios per ga lę „Žal gi rio“ šo kė jos ne ke ti na su sto ti. Pa pildy ti šo kių pro gra mą ir pa si ruošti fi na lo ket ver to rung ty nėms padės gar sus Lie tu vos cho reog ra fas Kęs tu tis Ba ra naus kas, ku ris mergi noms jau yra tal ki nęs ir se zono pra džio je. „Be ga lo džiau giuo si mer gi nų sėk me. Dirb ti su šia grupe – man di džiu lis ma lo nu mas“, – iš gir dęs nau jie nas sa kė K.Ba ranaus kas. Į pro gra mą bus įtraukti Eu ro ly gos fi na lo ket ver te da lyvau sian čių vals ty bių na cio na li niai šo kiai.
Stam bu le „Žal gi rio“ var das skam bės ir dau giau kar tų. Eu roly gos jau ni mo tur ny re, ku ris vyks per Eu ro ly gos fi na lo ket ver tą, da
ly vaus „Žal gi rio“ jau nių ko man da. Jie į pa grin di nį tur ny rą pa te ko laimė ję at ran ką, vy ku sią „Žal gi rio“ are no je va sa rio 10–12 d.
Kau ne vy ku sia me Eu ro ly gos jauni mo at ran kos tur ny re da ly va vę Eu ro ly gos at sto vai ne gai lė jo gražių žo džių „Žal gi rio“ šo kė jų pa siro dy mams. „La bai no rė jo me, kad „Žal gi rio“ var dą iš girs tų vi sa Euro pa ne tik mi nint per spek ty viausius krep ši nin kus, bet ir po šo kė jų pa si ro dy mų per mi nu tės per traukė les“, – prieš per ga lin gai pa sibai gu sį bal sa vi mą šo kė jų kon kurse kal bė jo D.Gand ri mė.
Ge gu žės 10–13 d. per Eu ro lygos fi na lo ket ver to pus fi na lius su si tiks Mask vos CSKA ir Atėnų „Pa nat hi nai kos“ bei „Bar celo nos Re gal“ ir Pi rė jo „Olym piacos“ krep ši nin kai.
VD, zal gi ris.lt inf.
Ma rius Bag do [email protected]
Juo da sis sek ma die nisCha rak te rį ir su si tel ki mą pa demonst ra vę ir įspū din gu sti liu mi Vil niaus „Lie tu vos ry to“ krep šinin kus įvei kę Alek sand ro Tri fu novi čiaus auk lė ti niai Ru si jos pie tuo se ga vo niuk są. Kras no da ras kau niečius pa si ti ko ali nan čiu karš čiu – ter mo met ro stul pe lis ro dė 25 laipsnius ši lu mos.
Pui ki dvi ko vos pra džia 12:2 nieko blo go ne ža dė jo, ta čiau tuo met žal gi rie čių puo li mas ėmė strig ti, o Kras no da ro le gio nie rių vie nas po ki to me ti mai skro dė sve čių krepšio tink le lį. Įpu sė jus dvi ko vai „Loko mo tivKu ban“ lai mė jo at kar pą 15:0 ir pra ktiš kai iš spren dė mačo baig tį. Kras no da ro eki pa šven tė triuš ki na mą per ga lę 72:44.
Ma čą prie Ku ba nės kran tų žalgi rie čiai pri si mins kaip vie ną juodžiau sių per vi są šį se zo ną. Svečiai nu si lei do var žo vams vi so se sta tis ti kos ka te go ri jo se, o nė vie
nas „Žal gi rio“ žai dė jas ne su rinko dvi ženk lio taš kų ir nau din gumo ba lų skai čiaus. Ma ža to, šio je dvi ko vo je „Žal gi ris“ ne te ko sa vo vi du rio puo lė jo Mi lo va no Ra ko vičiaus. Įpu sė jus ant ra jam kė li niui, ser bas su si žei dė no sį.
At sa ko ma sis ma čas vyks šiandien „Žal gi rio“ are no je, o jei gu prireiks tre čių jų rung ty nių – jos ry toj taip pat bus žai džia mos Kau ne.
Gink lų ne su de da„Žai dė me su vie na stip riau sių VTB Vie nin go sios ly gos ko man dų. „Žal gi ris“ tu ri daug ge rų žai dėjų, ku rių dau gu ma at sto vau ja Lietu vos na cio na li nei rink ti nei. Tai daug ką pa sa ko apie šios ko mandos ly gį. Be veik vi si žal gi rie čiai labai ge rai žai džia vie nas prieš vieną. Bū tent grei tis ir pa dė jo jiems ati trūk ti dvi ko vos pra džio je. Tačiau vė liau su tan ki no me gy ny bą ir tai da vė di vi den dų. Nors Kel vi nas Ri ver sas su rin ko net 21 taš ką, norė čiau iš skir ti la bai su ma nų Vla do Ilievs kio žai di mą. Man la bai pa tiko, kaip bu vo konst ruo ja mos mū sų ata kos ma ke do nui bū nant ant parke to“, – pa žy mė jo Kras no da ro ekipai va do vau jan tis ser bas Bo ži da ras Mal ko vi čius.
„Ten ka pri pa žin ti, kad Kras noda ro eki pa nu si pel nė pir mo sios per ga lės. Su ge bė jo me prie šin tis tik pir ma ja me kė li ny je. Pas ta ruoju me tu ten ka žais ti daug rung tynių iš ei lės ir tai ga liau siai at si lie pia
„Žal gi rio“ šo kė jos – Eu ro ly gos fi na lo ket ver te
Nu ga lė to jos: �� Eu�ro�ly�gos�in�ter�ne�to�sve�tai�nė�je�vy�ku�sį�bal�sa�vi�mą�lai�mė�jusios�„Žal�gi�rio“�šo�kė�jos�per�fi�na�lo�ket�ver�tą�ža�da�dar�dau�giau�staig�me�nų.�� Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.
Vi sos min tys – apie re van šąŠian dien va ka re įvyk sian čia me VTB Vienin go sios ly gos ant ra ja me aš tunt fi na lio ma če Kau no „Žal gi riui“ bū ti na per ga lė. Vie nas ny kiau sių šio se zo no rung ty nių Kras no da re vie tos „Lo ko mo tivKu ban“ eki pai pra lai mė ję kau nie čiai se ri jo je iki dvie jų per ga lių pra lai mi 0:1.
Rea bi li ta ci ja: �� skau�dų�pra�lai�mė�ji�mą�prie�Ku�ba�nės�kran�tų�Ru�si�jo�je�paty�rę�„Žal�gi�rio“�krep�ši�nin�kai�šian�dien�sieks�at�si�re�van�šuo�ti.�� vtblea�gue.com�nuo�tr.
Sta tis ti ka
„Lo ko mo tiv-Ku ban“ – „Žal gi ris“
2012 04 08, Kras no da ro krep ši nio ha lė, 4000 žiū ro vų.
72:44(12:15, 20:8, 22:14, 18:7)
„Lo ko mo tiv-Ku ban“: K.Ri ver sas 21 taš kas, A.Trao re 13, J.Mas
sey 9, V.Ilievs kis 7, M.Ig ners kis, R.Blak ney ir
N.Ša bal ki nas po 5, M.Gri gor je vas 4, M.Še
le ke tas 3.
„Žal gi ris“: T.De li nin kai tis, R.Jav to kas ir D.Ša len ga po
7, M.Kal nie tis 6, M.Po po vi čius, P.Jan kū nas
ir M.Kuz mins kas po 4, M.Ra ko vi čius ir T.Kli
ma vi čius po 2, Ž.Ja na vi čius 1.
Ko man dų ro dik liai:dvi taš kiai – 21/36 (58 pro c.) ir 15/42 (36
pro c.), tri taš kiai – 8/21 (38) ir 3/18 (17),
bau dų me ti mai – 6/7 (86) ir 5/10 (50), at
ko vo ti ka muo liai – 37 ir 36, re zul ta ty vūs
per da vi mai – 17 ir 7, klai dos – 10 ir 13, pe
rim ti ka muo liai – 6 ir 6.
ko man dos žai di mui. Ta čiau tokio pa si tei si ni mo ne ga li bū ti. Gerai tik tiek, kad šio je aš tunt fi nalio se ri jo je nie ko ne le mia įmes tų ir pra leis tų taš kų skir tu mas, ka dangi po to kio pra lai mė ji mo at si tiesti bū tų la bai sun ku. Da bar vi so labo pra lai mi me 0:1. Išs tu di juo si me var žo vų žai di mą bei sa vo klai das ir na muo se siek si me re van šo“, – kalbė jo „Žal gi rio“ vy riau sia sis tre neris A.Tri fu no vi čius.
Skri do be asis ten toĮ Kras no da rą A.Tri fu no vi čius skrido be sa vo asis ten to tau tie čio Olive rio Kos ti čiaus. Šį ma čą spe cialis tas pra lei do dėl itin džiu gios prie žas ties – tre ne rio žmo na Jele na pa gim dė duk ry tę. Ma žy lės
ūgis – 52 cm, svo ris – 3400 g. Tėvai duk rai var do dar neiš rin ko.
Skry džio iš va ka rė se per ko mandos tre ni ruo tę O.Kos ti čių pa sveiki no vi si žal gi rie čiai. Pa gal ser biškus pa pro čius yra bū ti na nuo kū no nu plėš ti ir į sku te lius su dras ky ti nau jo jo tė vo dra bu žius. Tai ve dami Man to Kal nie čio ir ko man dos ka pi to no Pau liaus Jan kū no žal girie čiai ir pa da rė. O.Kos ti čių pasvei ki no ir „Žal gi rio“ klu bo sa vinin kas Vla di mi ras Ro ma no vas.
„Duk re lė tu rė jo gim ti po ke lių die nų, ta čiau ket vir ta die nį žmonai ap si lan kius „Žal gi rio“ are no je, ma tyt, ma žy lė no rė jo pa si žiū rė ti, kas ten taip triukš mau ja ir pa sau lį iš vy do šiek tiek anks čiau, – juo kavo ir džiaugs mo ne slė pė O.Kos ti
čius. – Ži no ma, jaus mas ta pus tėvu yra ypa tin gas.“
Vil nie čiai pir mau jaKi ta me aš tunt fi na lio ma če svarbią per ga lę iš ko vo jo „Lie tu vos ryto“ krep ši nin kai. Sos ti nės eki pa sve čiuo se po la bai at kak lios ko vos 64:60 įvei kė Že mu ti nio Nau gar do „Niž nij Nov go rod“ eki pą ir prieš at sa ko mą jį ma čą, šian dien vyksian tį Lie tu vo je, tu ri la bai ge rus šan sus ženg ti į ket virt fi na lį.
„Vi sa da sun ku žais ti su ko manda, ku ri ne tu ri ryš kių žvaigž džių. La bai svar bu, kad lai mė jo me ir prieš ma čą sa vo je aikš tė je tu ri me pra na šu mą“, – džiau gė si „Lietu vos ry to“ vy riau sia sis tre ne ris Alek sand ras Dži ki čius.
Re zul ta tas
„Niž nij Nov go rod“ – „Lie tu vos ry tas“ 60:64 (16:23, 10:11, 18:15, 16:15). S.An to no vas 18 taš kų (11 atko vo tų ka muo lių), P.Bre že cas 15 (9 at ko vo ti ka muo liai), I.Pau ni čius 12 / R.Sei bu tis 14, S.Bab raus kas ir M.Kate ly nas po 10.
Ge rai, kad aš tuntfi na lio se ri jo je nieko ne le mia įmestų ir pra leis tų taš kų skir tu mas.
11
SportaSAntrAdienis, bAlAndžio 10, 2012
Man tas Stan ke vi č[email protected]
Džiaugs mo ne bu vo„Šiek tiek ap mau du, nes pra lai mėjo me vie nas rung ty nes ir li ko me tre čio je vie to je. Va žia vo me nu si teikę į Lie tu vą par vež ti auk so me dalių, to dėl bron za šiuo me tu ne la bai džiu gi na, – po čem pio na to kal bėjo ko man dos ka pi to nas Da nie lis Bog dziu lis. – Tai bu vo pa sku ti niai me tai, kai ga lė jau at sto vau ti jau nių rink ti nei. Per čem pio na to už da rymo ce re mo ni ją ne jau čiau di de lio džiaugs mo, kai ant kak lo bu vo kabi na mas bron zos me da lis.“
Pak laus tas, ar Ko rė jos ir Ru muni jos ko man dos, ku rios tur ny ro len te lė je iš si ri kia vo aukš čiau, iš tiesų bu vo stip res nės, D.Bog dziu lis nė kiek ne dve jo da mas at sa kė: „Ne.“
„Šia me čem pio na te bu vo me stip riau sia ko man da. Ne juo kau ju, ta čiau vis kas su si klos tė taip, kad pra lai mė jo me ru mu nams, o čempio nais ta pu sius ko rė jie čius juk įvei kė me. Tai ir yra skau džiau sia. Pras tas žai di mas prieš Ru mu nijos le do ri tu li nin kus mus nu stū
mė į tre čią vie tą“, – sa kė le do ritu li nin kas.
Prib loš kė Pie tų Ko rė jaĮmu šęs pen kis įvar čius ir at li kęs de vy nis re zul ta ty vius per da vi mus D.Bog dziu lis bu vo pri pa žin tas geriau siu čem pio na to puo lė ju. „Šis ap do va no ji mas – nie ko ypa tingo. Bū čiau kur kas lai min ges nis, jei na mo vež tu me auk so me da lius, – sa kė le do ri tu li nin kas. – Pats sa vo pa si ro dy mu čem pio na te ne su labai pa ten kin tas, tie siog bu vo ge rų mo men tų, ta čiau pri si pa žin siu, kad bu vo ir pra stų aki mir kų. Nea be jo ju, kad ga lė jau pa si ro dy ti ir ge riau.“
Le do ri tu li nin kas pa ti ki no, kad apie iš kri ti mą į že mes nį di vi zioną net ne bu vo min čių. „Ko man dos va do vai gal ir bai minosi, bet žai dėjai tik rai apie tai net ne gal vo jo. Sunkiau sios rung ty nės – su Pie tų Korė ja, ka dan gi jų ko man dos žai dė jai bu vo la bai grei ti. Kai jie pra dė davo su kti ra tus, sun ku bū da vo su sigau dy ti, kas da ro si. Ki tos ko mandos ne de monst ra vo ypač ge ro le do ri tu lio“, – pa brė žė ko man dos ka pito nas, rung ty niau jan tis Suo mi jo je.
Ko man dos nuo pel nasGe riau siu žai dė ju Lie tu vos koman do je pri pa žin tas var ti ninkas Do na tas Žu ko vas tei gė esantis pa ten kin tas pa siek tu re zul ta tu. „Čem pio na tas bu vo la bai įtemptas – su kiek vie na ko man da bu vo sun ku žais ti, tie siog mums pri trūko sėk mės, kad ga lė tu me na mo važiuo ti su auk so me da liais“, – sa kė Elekt rė nų „Ener gi jos“ var tus saugan tis žai dė jas.
Jis ne su reikš mi no jam įteik to specia laus ge riau sio ko man dos žai dė jo pri zo – „Tis sot“ laik ro džio. „Smagu, kad bu vau įver tin tas, bet šis prizas – vi sos ko man dos dar bas. Kažkaip net ne sma gu bu vo jį seg tis ant ran kos, nes ži no jau, kad ma no geram žai di mui įta kos tu rė jo ir koman dos drau gai, ku rie aikš te lė je nema žai pa dė jo“, – sa kė D.Žu ko vas.
Ru si jo je rung ty niau jan tis Pau lius Gin tau tas po čem pio na to pri si paži no, kad pa sku ti nė mis pir me nybių die no mis ti kė jo si si dab ro meda lių. „Ko ją pa ki šo pra lai mė ji mas ru mu nams. Pir mą die ną įvei kė me bri tus, pa ti kė jo me, kad tai – pa čios svar biau sios rung ty nės, ir min ti
Jau niai par ve žė bron zos me da liusLie tu vos jau nių (iki 18 me tų) le do ri tu lio rink ti nė iš Ny der landuo se vy ku sio pa sau lio čem pio na to į Lie tu vą par ve žė bronzos me da lius.
Nusivylimas: �� trečią�vietą�jaunieji�šalies�ledo�ritulininkai� įvertino�kaip�nesėk�mę.� ������������� �Manto�Stankevičiaus�nuotr.�
mis jau ka bi no mės auk so me da lius, į aikš te lę išė jo me ne pa si ruo šę. Tai bu vo mū sų di džiau sia klai da, kuri kai na vo la bai daug“, – sa kė le do ri tu li nin kas.
Įgy ven din ti tiks laiLie tu vos le do ri tu lio fe de ra ci jos (LLRF) pre zi den tas Pet ras Nau sė da tei gė, kad jau nių re zul ta tai džiu gina. „Prieš čem pio na tą kė lė me tikslą – me da liai. Kiek ži nau, vi sa koman da bu vo nu si tei ku si ko vo ti dėl aukš čiau sios pra bos me da lių, ta čiau esa me pa ten kin ti ir bron zos me daliais, – sa kė LLRF va do vas. – Esa me pa ten kin ti vi sos ko man dos dar bu.“
P.Nau sė da iš reiš kė pa dė ką koman dą tre ni ruo jan tiems tre neriams And re jui Jad kaus kui ir Ge nadi jui Chu tar co vui: „Ma nau, kad jie pui kiai su si tvar ko su sa vo už duoti mis tiek su jau nių, tiek su jau nimo rink ti nė mis – į Lie tu vą nuo lat yra par ve ža mi me da liai. Tai džiugi na.“
Ri kiuo tė
1. Pie tų Ko rė ja 12 taš kų. 2. Ru mu nija 12. 3.Lie tu va 11. 4. Di džio ji Bri ta nija 5. 5. Kroa ti ja 4. 6. Ny der lan dai 1.
antraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012
Pavydus34metųTaivanopietinėsPingtungoapygardosgyventojasChouYouhuangasužpuolėsocialiniotinklo„Facebook“vartotoją,kurisinterneteflirtavosujožmona.Jissubendraisnegyvaiuždaužėvyrąbeisbololazda,norsteisinosinenorėjęsžudyti.
Pavojingasis„Facebook“
PietųOsetijospakartotiniuoseprezidentorinkimuosebuvęsregionoValstybėssaugumokomitetopirmininkasLeonidasTibilovasįveikėžmogausteisiųįgaliotinįprieregionoprezidentoDavidąSanakojevą.L.Tibilovaspažadėjonepersekiotivaržovųir„užgydytikarožaizdas“.
Izraelisuždraudėvokiečiųrašytojui84metųGünteriuiGrassuiatvyktiįsavoteritoriją.NobelioliteratūrospremijoslaureatasG.Grassaspraėjusiąsavaitępaskelbėeiles,kuriosekaltinaIzraelįrezgantplanussunaikintiIranąirvadinažydųvalstybęgrėsmepasauliosaugumui.
Prezidentassaugumietis
bausmėužkritiką
Įtemp ta dar bot var kėPo pie žiaus Be ne dik to XVI Ve lykų dar bot var kė bu vo kaip rei kiant įtemp ta.
Ne se niai po pie žius grį žo iš vizi to Ku bo je, o rug sė jį ke ti na vykti į Li ba ną. Tai bus ant ra sis Be nedik to XVI ap si lan ky mas Ar ti mų jų Ry tų re gio ne – 2009 m. po pie žius lan kė si Jor da ni jo je, Iz rae ly je ir Pales ti no je.
Šeš ta die nį po nti fi kas va do va vo tri jų va lan dų truk mės Ve lyk nakčio li tur gi jai Šv. Pet ro ba zi li ko je, sek ma die nį au ko jo dvie jų va lan dų šven tą sias Ve ly kų mi šias po at vi ru dan gu mi Šv. Pet ro aikš tė je, į kurią tra di ciš kai su gu žė jo tūks tančiai mal di nin kų.
Tie sa, pro ble mų Be ne dik tui XVI, ku riam ba lan džio 16 d. sukaks 85 me tai, apei gos ne su kė lė, nors sek ma die nį po pie žius ir atro dė šiek tiek pa var gęs.
Po pa mal dų aikš tė je iš ba zi li kos bal ko no Šven ta sis Tė vas su tei kė iš kil min gą apaš ta liš ką jį pa lai mini mą „Ur bi et or bi“.
„Žmo ni ja klai džio ja tam so je“Per Ve lyk nak čio li tur gi ją po piežius pa brė žė, kad „žmo ni ja klaidžio ja tam so je, ne ga lė da ma atskir ti ge ra nuo blo ga“.
„Gy ve ni mas stip res nis už mirtį. Gė ris stip res nis už blo gį. Meilė stip res nė už nea py kan tą. Tie sa stip res nė už me lą“, – ti kin tie
siems sa kė Be ne dik tas XVI. Per sa vo ho mi li ją Šven ta sis Tė vas per spė jo: „Tam sa, ku ri ke lia rea lią grės mę žmo ni jai, ga liau siai yra tai, kad jis ga li ma ty ti ir ty ri nė ti apčiuo pia mus ma te ria lius da ly kus, bet ne ga li ma ty ti, kur pa sau lis eina ar iš kur atei na, kur ei na mūsų pa čių gy ve ni mas, kas yra ge ra, o kas – blo ga. Ši tam sa, už den gian ti Die vą ir už tem dan ti ver ty bes, yra rea li grės mė mū sų eg zis ten ci jai ir ap skri tai pa sau liui.“
Ra gi na už tik rin ti tai kąSek ma die nį skelb da mas pa lai mini mą „Ur bi et or bi“ po pie žius pabrė žė, kad „Ve ly kų džiaugs mas pa guos dėl sa vo ti kė ji mo ken čiančius krikš čio nis“.
Kar tu po nti fi kas pa ra gi no už tikrin ti tai ką Ira ke, Si ri jo je ir vi suo se Ar ti muo siuo se Ry tuo se, taip pat Ma ly je bei Ni ge ri jo je.
„Pri si kė lęs Kris tus te su tei kia vil tį Ar ti mie siems Ry tams, kad vi
sos to re gio no et ni nės, kul tū ri nės ir re li gi nės gru pės bend ra dar biautų bend ram la bui ir kad bū tų gerbia mos žmo gaus tei sės, – sa kė popie žius. – Ypač Si ri jo je te ne bū na lie ja mas krau jas, kuo grei čiau teįsi vy rau ja pa gar ba, dia lo gas ir su sitai ki ni mas, kaip rei ka lau ja ir tarptau ti nė bend ruo me nė.“
Be ne dik tas XVI pa brė žė, kad dau ge lis si rų, pa bė gu sių nuo konf ik to, pa ti ria sun kias kan čias, ir pa ra gi no su teik ti jiems hu ma nita ri nę pa gal bą bei juos priim ti.
„Pa bė gė liai iš tos ša lies ir žmonės, ku riems rei kia hu ma ni ta ri nės pa gal bos, te bū nie sve tin gai priima mi, so li da ru mas te pa leng vi na jų sun kias kan čias. Ve ly kų per ga lė ted rą si na ira kie čių tau tą ne gai lė ti jė gų sie kiant sta bi lu mo ir pa žangos“, – sa kė po nti fi kas.
Be ne dik tas XVI pa ra gi no „izrae lie čius ir pa les ti nie čius drą siai at nau jin ti tai kos pro ce są“.
Po pie žius taip pat mel dė Die vą pa lai ky ti krikš čio nių bend ruo menę Af ri ko je, kur Ka ta li kų baž ny čia pa sta rai siais me tais ne tik smarkiai plė tė si, bet ir ta po te ro ris tų tai ki niu.
„Pri si kė lęs Jė zus te guo džia kenčian čias Af ri kos ra go tau tas ir tes ka ti na su si tai ki ni mą; te pa de da Di džių jų Eže rų re gio nui, Su da nui ir Pie tų Su da nui, jų gy ven to jams te su tei kia jė gų at leis ti“, – sa kė po pie žius.
„Ni ge ri jai, kur pa sta ruo ju metu vy ko kru vi ni te ro ris tų iš puoliai, Ve ly kų džiaugs mas teįk ve pia ener gi jos kur ti tai kią ir sa vo pilie čių re li gi jos lai vę ger bian čią visuo me nę“, – pri dū rė po pie žius.
Kar tu jis pa smer kė Ve ly kų die ną Ni ge ri jo je įvy ku sį te ro ro ak tą, per ku rį žu vo ma žiau siai 20 žmo nių.
Be ne dik tas XVI taip pat meldė, kad Ma lį, „ku ria me šiuo me tu vyks ta po li ti niai ne ra mu mai, Šlovin ga sis Kris tus ap do va no tų tai ka ir sta bi lu mu“.
AP, AFP, BNS inf.
Ve ly ki nis tai kos pa lin kė ji mas„Už tik rin ti tai ką Ira ke, Si ri jo je ir vi suo se Ar ti muo siuo se Ry tuo se, taip pat Af ri ko je, pirmiau sia – Ma ly je ir Ni ge ri jo je“, – to kia Šven to jo Tė vo Be ne dik to XVI ži nia mies tui ir pa sau liui.
Pa lai mi ni mas: � popiežiusBenediktasXVIdarsykįparaginopasaulįsiektitaikosirgerovės. AFPnuotr.
Ni ge ri ją su krė tė spro gi mai
Pa sau liui šven čiant Kris taus pri sikė li mą, Ni ge ri ją su krė tė te ro ro aktas, per ku rį žu vo ma žiau siai 20 žmo nių. Iš puo lis įvyk dy tas Ka dūnos mies te. Per iš puo lį su sprog din ti du au to mo bi liai su sprog me ni mis. Jie bu vo pa sta ty ti prieš vie tos bažny čią. Per Ka lė das vir ti nę iš puolių prieš baž ny čias ir ki to se vie to se įvyk dė is la mis tų gru puo tė „Bo ko Ha ram“. Di džiau sias tų iš puo lių buvo įvyk dy tas prie baž ny čios ne to li sos ti nės Abu džos. Tuo met žu vo 44 žmo nės. Per šios gru puo tės vyk domą su ki li mą, ku ris pa rei ka lau ja vis dau giau krau jo, nuo 2009 m. vi durio jau žu vo dau giau kaip tūks tantis žmo nių.
Gy ve ni mas stip resnis už mir tį. Gė ris stip res nis už blo gį. Mei lė stip res nė už nea py kan tą. Tie sa stip res nė už me lą.
Šį šeš ta die nį Stam bu le ren gia mos de ry bos dėl Ira no bran duo li nės pro gra mos.
De ry bo s vyks va di na muo ju P5+1 for matu – da ly vaus 5 nuo la ti nės Jung ti nių Tau tų Sau gu mo Ta ry bos na rės ir Vo kie ti ja.
Jo se da ly vaus Di džio ji Bri ta ni ja, Ki ni ja, Pran cū zi ja, Vo kie ti ja, Ru si ja ir JAV. Pas ta rą jį kar tą to kios de rybos vy ko 2011 m. sau sį. Ta čiau jos bai gė si be re zul ta tų.
ES už sie nio rei ka lų įga lio ti nės Cat he ri ne Ash ton at sto vas Michae lis Man nas pa tvir ti no, kad tiki ma si pa žan gos.
„Mes su ta rė me ba lan džio 14 d. Stam bu le pra dė ti de ry bas, – sakė M.Man nas. – Ti ki mės, kad šis pir mas ra tas su kurs pa lan kią aplin ką konk re čiai pa žan gai. Mes, su pran ta ma, sie kia me tva raus pro ce so.“
Ira nas pa ra gi no pa sau li nes ga lias „bū ti są ži nin gas“ per de ry bas.
„Mes ti ki mės, kad vadinamosios P5+1 šalys prie de ry bų sta lo sės sąži nin gai nu si tei ku sios, o mes irgi są ži nin gai siek si me, kad abi šalys pa siek tų abi pu siš kai nau din gą re zul ta tą“, – pa brė žė Ira no už sienio rei ka lų mi nist ras Ali Ak ba ras Sa le hi.
Tie sa, jis per spė jo, kad jei didžio sios vals ty bės prieš de ry bas ke ti na kel ti išanks ti nes są ly gas, de ry bos nu trūks.
Pa sak jo, tiks las yra tas, kad „Iranas įgy tų sa vo tei ses, o P5+1 su mažin tų sa vo su si rū pi ni mą“ dėl Te hera no bran duo li nės pro gra mos.
„Są ly gų nu sta ty mas prieš su si tiki mą reikš su si ti ki mo pa bai gą. Tai yra be pras miš ka, nes nie kas iš dery bų na rių ne ke ti na priim ti ko kių nors są ly gų prieš de ry bas“, – sakė mi nist ras.
Iz rae lis, JAV ir kai ku rie Va šingto no są jun gi nin kai nuo gąs tauja, kad Ira no bran duo li nė pro grama yra prie dan ga su si kur ti ato mi nį gink lą, ta čiau Te he ra nas to kius įtari mus griež tai at me ta.
JAV ir Iz rae lis net gra si na sureng ti ata kas prieš Ira no bran duoli nius ob jek tus, jei ne su ta ri mų su šii tiš ka res pub li ka ne pa vyk tų išspręs ti dip lo ma ti nė mis prie monė mis.
„Reu ters“, BNS inf.
De ry bos dėl bran duo li nės pro gra mos
Są ly gų nu sta ty mas prieš su si ti ki mą reikš su si ti ki mo pabai gą.
12
pasaulis
antraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012
diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Sep ty nio lik ta sis tarp tau ti nis ki no fes ti va lis „Ki no pa va sa ris“ pa siekė lan ko mu mo re kor dą – šie met fes ti va lio sean sus ap lan kė per 70 tūkst. žiū ro vų.
„Per 70 tūkst. tai tik rai, nes pa gal bi lie tų par da vi mą da bar tik rai yra ko kiais 7 ar 8 tūkst. dau giau nei per nai. Tai nau jas re kor das, kurio vi sai ne si ti kė jau. To kie re zulta tai la bai ge rai nu tei kia, va di nasi, rei kia dirb ti ir to liau, žmo nėms rei kia to kio ki no, to kių ren gi nių“, – BNS sa kė „Ki no pa va sa rio“ direk to rė Vi da Ra maš kie nė.
Anot fes ti va lio va do vės, tai dar nė ra ga lu ti niai re zul ta tai, nes dar neaps kai čiuo ta, kiek žiū ro vų Vilniu je pri trau kė pa pil do mi popu lia riau sių fil mų sean sai, kiek
žiū ro vų fil mus žiū rė jo Kau ne. Praė ju sį sa vait ga lį „Ki no pa va sario“ fil mai dar bu vo ro do mi Šiauliuo se, Pa ne vė žy je ir Klai pė do je.
Pub li kos sim pa ti jų pri zą pel nė pran cū zų ko me di ja „Ne lie čia mieji“. Pa sak V.Ra maš kie nės, tai nebu vo di džiu lė staig me na, nes tai „to bu lai pa da ry tas fil mas, ku ris ga li su do min ti di de lę gru pę žmonių“, su jun gian tis tiek dra mą, tiek ko me di ją. Taip pat po pu lia riau sių są ra še at si dū rė ka na die čių „Café de Flo re“ ir bri tų „Gė da“.
Anot fes ti va lio va do vės, ma loniai nu tei kė bri tų fil mo „Pa šė lęs Bi las“ priė mi mas, ku rį re ži sa vo Dex te ris Flet che ris, teat ro re žisie rės Da lios Ibel haup tai tės sutuok ti nis. Ji pa sa ko jo, kad ti kė jo si dau giau žmo nių ru sų fil me „Je le
na“. V.Ra maš kie nė tvir ti no, kad jau nuo pat pir mų die nų po festi va lio im ta si dar bų ki tiems metams.
„Mes jau nuo pat pir mos dienos po fes ti va lio su si tin ka me su par tne riais, ko man dos su si tin ka at ski ro mis gru pė mis. Pir miau sia tu ri me pa si da ry ti sa vas iš va das. Ka nuo se (šie met Ka nų ki no fes tiva lis vyks ge gu žės ant ro je pu sėje – BNS past.) pra de da me nau ją ra tą. Ten yra nu ma ty ta la bai daug su si ti ki mų su par tne riais iš tarptau ti nių or ga ni za ci jų, su pla tinto jais, at sto vais iš ki tų fes ti va lių. Ka nuo se pa de da me pa grin dą filmų pro gra mos pa si rin ki mo požiū riu“, – pa sa ko jo „Ki no pa vasa rio“ di rek to rė.
VD, BNS inf.
Re kor di nis „Ki no pa va sa ris“
Ug nė Ka ra liū nai tė[email protected]
„Me ni nin kai yra la bai vie ni ši, aš – ne išim tis“, – pri si pa ži no „Fai ryta le“ dai nos au to rius, už ka ria vęs dau ge lio Eu ro pos mer gi nų šir dis. Vai ki nas tei gė, kad šiuo me tu netu ri ko man dos, ku ri su juo ke liautų po kon cer tus, ta čiau džiaugs mo jam už ten ka kon cer tuo se žiū rint į su si rin ku sių jų šyp se nas.
Kla si ki nę mu zi ką stu di juo jan tis A.Ry ba kas at vi ra vo, kad, praė jus tre jiems me tams po per ga lės „Euro vi zi jo je“, jis šlo vės spin du liuose ne be si mau do. At li kė jas dir ba prie ne di de lių pro jek tų, kad ir toliau ga lė tų įgy ven din ti sa vo planus mu zi kos pa sau ly je.
Nor ve gi jo je gy ve nan tis bal taru sių kil mės jau nuo lis šiuo me tu ger bė jus džiu gi na kon cer tuo damas Skan di na vi jos ša ly se, sla viško je Eu ro pos da ly je.
„Ne ži nau, ar Lie tu vo je tu riu daug ger bė jų. Kol kas čia koncer ta vau tik vie ną kar tą, bet la bai džiau giuo si, kai esu pa kvie čia mas dai nuo ti ne di de lė je ša ly je“, – kalbė jo dai ni nin kas. Ne se niai Ne pale ap si lan kęs mu zi kan tas ti ki no,
kad jam ma lo niau lan ky tis kul tūriš kai ar ti mes nė se ša ly se nei egzo tiš ko se vals ty bė se. „Nu vy kęs ten su pran tu, kad esu to se ša ly se tik dėl to, jog tu riu pi ni gų ten nuvyk ti, ta čiau kul tū ra man pa si rodo sve ti ma, – pa sa ko jo vai ki nas. – Daug ge riau jau čiuo si Nor ve gijos kai my nė se.“
Ant rą kar tą į Lie tu vą at vy kęs dai ni nin kas sa kė, kad no rė tų labiau įsi gi lin ti į lie tu viš ką kul tū rą. Spau dos kon fe ren ci jo je jau nuo lis klau si nė jo, ko kių lie tu viš kų tradi ci nių pa tie ka lų jis ga lė tų pa ragau ti, ir nu spren dė iš ban dy ti cepe li nus.
Ve ly kų sek ma die nį A.Ry ba kas Vil niu je pra dė jo ra miai. Jau nuolio šei ma – or to dok sai. To dėl Ve
ly kas švęs ti jis ža da vė liau su šeima Os le.
Sos ti nės sve čias, žur na lis tų pa klaus tas, kaip ver ti na šių metų Lie tu vos at sto vo „Eu ro vi zi joje“ Do na to Mont vy do dai ną, nesla pu ka vo: „Dai na nė ra ori gi na li, bet nie ka da ne ga li ži no ti, kaip jai pa si seks „Eu ro vi zi jo je“. Vo kie tijos at sto vės Le nos dai na „Sa tel lite“ 2010 m. man ir gi ne pa si ro dė ori gi na li, bet mer gi na lai mė jo.“
Vai ki nas pra na ša vo, kad per galę šių me tų tarp tau ti nia me dainų kon kur se ga li nu skin ti Ru sijos mo čiu čių gru pė „Bu ra novs ki je Ba buš ki“.
„Ma nau, pa gy ros tu ri ati tekti ne tik dai nos kū rė jams bei pačioms at li kė joms, bet ir pro diuse riams. Jų kon cep ci ja la bai stip ri. Ma nau, kad jiems ga li ati tek ti pirmo ji vie ta.“
Pa siil gę A.Ry ba ko bal so lie tuviai vai ki no pa si ro dy mą ga lė jo ste bė ti sek ma die nio va ka rą pirma ja me LNK pro jek to „Lie tu vos bal sas“ fi na le. Ža vus jau nuo lis ant sce nos pa si ro dė su kon kurso da ly ve – 17 me tų pa ne vė žie te Va le ri ja. Due tas at li ko eu ro vi zi nę A.Ry ba ko dai ną – „Fai ry ta le“.
A.Ry ba kas jau čia si vie ni šas
Sa vait ga lį Vil niuje vie šė jo 2009 m. „Eu ro vi zi jos“ dainų kon kur so nuga lė to jas Aleksand ras Ry ba kas. 25 me tų vai ki nas į Lie tu vą at ke lia vo vie nas ir nu sprendė ap si sto ti ma žame jau kia me viešbu ty je sos ti nės cent re.
Kar je ra: �� kla�si�ki�nę�mu�zi�ką�stu�di�juo�jan�tis�A.Ry�ba�kas�pri�si�pa�ži�no,�kad,�praė�jus�tre�jiems�me�tams�po�per�ga�lės�„Eu�ro�vi�zi�jo�je“,�jis�šlo�vės�spindu�liuo�se�ne�be�si�mau�do.� � Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.
La bai džiau giuo si, kai esu pa kvie čiamas dai nuo ti ne di delė je ša ly je.
Alek sand ras Ry ba kas:
13
menas ir pramogos
antraDIEnIS, balanDžIo 10, 2012
„Vilniaus diena“ rekomenduoja
14
menas ir pramogos
H.kun čiaus kū ry bos Va ka rasVil niu je ren gia mas ra šy to jo Her kaus Kun čiaus kū ry bos va ka ras. Šis ren gi nys yra cik lo „Pro zos die nos“ da lis. Kar tu su au to riu mi va ka re da lyvaus ra šy to jai Al vy das Šle pi kas ir Lai man tas Jo nu šys.
nuo ma mu tųiki per lųMe no ger bė jų lau kia iš skir ti nis įvy kis – po 6 metų ty los Si gi tas Vir pi lai tis pri sta to il gai lauk tą nau jau sių ju ve ly ri kos kū ri nių ko lek ci ją „Ma muto kau las ir per lai“. Puo ta akims ir min tims ga rantuo ta.
jau nų jų mu zi kan tų kon cer tasVil niu je vyks penk to jo res pub li ki nio jau nų jų atli kė jų ir dai li nin kų fes ti va liokon kur so lau rea tų kon cer tas. Da ly vaus at li kė jai iš Vil niaus „Ąžuoliu ko“ mu zi kos mo kyk los , Vie vio me no mo kyklos ir ki tų įstai gų.
j.mil ti nio teat ro gast ro lėsVil niu je sve čiuo ja si Juo zo Mil ti nio dra mos teatras. Pa ne vė žie čiai sos ti nės pub li kai pri sta tys daug ži niask lai dos ir vi suo me nės dė me sio sulau ku sį Ro lan do Au gus ti no A. re ži suo tą spek taklį „Ha na na, kel kis ir eik“.
me ni nin kų spie čius„Spie čius“ – taip pa va din ta ta py bi nių mi nia tiū rų pa ro da, ku rio je sa vo dar bus pri sta to net 20 me ni nin kų. Pa ro do je žiū ro vai tu rės ga li my bę iš vys ti įvai riau sias ta py bi nio spie ti mo si for mas ir ga limy bes, skir tin gas iš raiš kos prie mo nes, mo ty vus ir idė jas, ku rios kaip ir bi čių šei mo je su da ro ne da lijamą vi su mą.
Kur? Ga le ri jo je-stu di jo je RA, Pran ciš ko nų g. 9.Ka da? Ba lan džio 12–gegužės 16 d. KieK? Ne mo ka mai.
gy Va elekt ro ni kaJau ant rus me tus iš ei lės vyks di džiu lis va ka rė lis pa va di ni mu „Divi sion 42“, skir tas gy vai elekt ro ni nei mu zi kai. Ta pro ga į Lie tu vą at vyks ta du kul ti niai dubs tep ir dra men bei so mu zi kos ko lek tyvai iš Da ni jos – C.A.R.T. bei „Pri me ti me Mas si ve“. Jie tik rai pri vers šėl ti šo kių aikš te lė je.
Kur? Me nų fab ri ke „Lof tas“, Švit ri gai los g. 29.Ka da? Ba lan džio 21 d. 21 val. KieK? 17 li tų.
pro jek tas „jū ra miš ke“Nau jo jo mu zi ki nio pro jek to „Jū ra miš ke“, ty ri nė jan čio kom po zi toriaus Mi ka lo jaus Kons tan ti no Čiur lio nio kū ry bi nį pa li ki mą, au toriai yra ži no mi Lie tu vos me ni nin kai – pia nis tas Pet ras Ge niu šas ir sak so fo ni nin kas Liu das Moc kū nas. M.K.Čiur lio nio kū ry ba jiems – at spir tis mu zi ki niuo se ieš ko ji muo se.
Kur? Kon cer tų sa lė je „Pia no.lt“, Tra kų g. 9.Ka da? Ba lan džio 27 d. 19 val. KieK? 43 li tai.
Kur? Ra šy to jų klu be, K.Sir vy do g. 6. Ka da? Ba-lan džio 11 d. 17.30 val. KieK? Ne mo ka mai.
Kur? Ga le ri jo je „Me no ni ša“, J.Ba sa na vi čiaus g. 1. Ka da? Ba lan džio 12–gegužės 12 d. KieK? Ne mo ka mai.
Kur? S.Vai niū no na muo se, A.Goš tau to g. 2.Ka da? Ba lan džio 11 d. 18 val. KieK? Ne mo ka mai.
Kur? Keis tuo lių teat re, Lais vės pr. 60.Ka da? Šian dien 19 val. KieK? 25–35 li tai.
tV programa
LTV6.00 Labas rytas.9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k).10.00 „Ryto suktinis“ su Zita Kelmickaite (k).11.00 „Ant svarstyklių“. Tiesioginė Lietuvos
radijo laida.12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas
(lenkų k.).12.15 Mūsų dienos – kaip šventė (k).13.45 Stilius (k).14.50 Žinios.15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7).16.00 „Meilės skonis“.17.05 „Senis“ (N-7).18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.).18.35, 21.05 Sportas. Orai.18.45 Ypatingas atvejis.19.20 „Forsaitų saga“ (5) (N-7).20.25, 22.10 Loterija „Perlas“.20.30 Panorama.20.55 Verslas.21.00 Kultūra.21.15 Dienos tema.21.30 Europos vidury.22.15 Pinigų karta.23.15 Vakaro žinios. Orai.23.30 „Senis“ (N-7) (k).
LNK6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė
Dora“.6.50 „Tomas ir Džeris“ (k).7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k).7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (5) (N-7) (k).
8.50 24 valandos (N-7).9.40 Mano vyras gali (k). 11.35 Nuotykių komedija „Baltoji dykumos
saulė“ (Rusija, 1969 m.) (N-7) (k).13.10 „Nickelodeon“ valanda. iKarli“.13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“.14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomas ir Džeris“.14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (6) (N-7).15.40 „Langai III“ (N-7).16.40 24 valandos (N-7).17.40 Būk mano meile! (N-7).18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Abipus sienos.20.25 Neišgalvoti gyvenimai (N-7).21.00 KK2 (N-7).21.30 Dviračio šou.22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7).22.35 Kriminalinis trileris „Ant bedugnės
krašto“ (JAV, 1984 m.) (N-14).1.00 „Teisingumo vykdytojas“ (N-7).1.55 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo
motyvai“ (N-7).
TV36.40 Teleparduotuvė. 6.55, 15.10 „Simpsonai“.7.55 „Svotai“.9.00 „Meilės sūkuryje“.10.05 „Moterys meluoja geriau“.11.00 Komedija „Ponia Dautfajė“ (JAV,
1993 m.).13.40 „Būrys“ (3).14.10 „Ančiukų istorijos“.
14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (6).15.40 „Likimo galia“.16.40 „Meilės triumfas“.17.40 Ką manai?18.35 Susitikime virtuvėje.18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“.19.40 Prieš srovę.20.30 Nuodėmių dešimtukas.21.00 „Vyno kelias“.21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Pabėgimo karaliai“.23.00 „Geri vyrukai“.0.00 „Melo teorija“.1.00 „Kalėjimo bėgliai“.
BTV6.30 Televitrina.7.00 Žinios (k).7.25 „Tylos riba“ (N-7) (k).8.00 Lietuvos žinių tyrimas (N-7) (k).9.00 Sekmadienio rytas (k).10.00 „Margoša: moterimi negimstama“.11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“.11.30 „Gyvenimo spalvos“ (k).12.30 Išbandymai Zambijoje (N-7) (k).13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k).14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7).15.30 „Amerikos talentai“.16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).17.30 „Auksarankiai“ (N-7) (k).
18.00 Žinios. Sportas. Orai.18.25 „Galileo: norintiems žinoti“.19.00 Lietuvos žinių tyrimas (N-7).20.00 Žinios. Verslas. Sportas. 20.23 Orai.20.25 „Nerealu!“21.00 „Daktaras Tyrsa“ (N-7). 22.00 „Spartakas. Arenos dievai“ (N-14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k).0.05 „Galileo: norintiems žinoti“ (k).0.35 „Autofanai“ (k).1.05 „Bamba“. Interaktyvus šou
suaugusiesiems (S).
LieTuVos ryTo TV6.14, 13.00 TV parduotuvė.6.30 Ryto reporteris.7.55, 14.30 Negaliu tylėti.8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7).10.00, 18.20 Super L.T.10.35 Šiandien kimba.11.05 Gongo Gangas.12.00 Lietuvos diena. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.15.30 „Padūkėlis Eliotas“.15.45, 16.10 Dok. f. „Paskutinė Pompėjos
diena“ (N-7).16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai.17.20 Lietuva tiesiogiai.19.00 VTB jungtinės lygos atkrintamosios
rungtynės. Vilniaus „Lietuvos rytas“ (Lietuva)– „Nižnij Novgorod“ (Rusija). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Per pertrauką – Žinios.
21.00 Reporteris.
21.52 Orai.21.55 VTB jungtinės lygos atkrintamosios
rungtynės. Kauno „Žalgiris“ (Lietuva)–Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ (Rusija). Transliacija iš Kauno.
23.55 Reporteris. 0.47 Orai.0.50 Dok. f. „Paskutinė Pompėjos diena“
(N-7).
sPorT19.00 Televitrina.10.00 Olimpinės žaidynės.10.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Cagliari“–Milano
„Inter“.12.00 Italijos „Serie A“ lyga. Romos
„Lazio“–Neapolio „Napoli“.13.45 VTB vieningoji lyga. Krasnodaro
„Lokomotiv-Kuban“–Kauno „Žalgiris“.15.30 Lietuvos krepšinio lyga. Kauno
„Žalgiris“–Vilniaus „Lietuvos rytas“.17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Caja
Laboral“–Madrido „Real“.19.00 Žinios +.19.10 VTB vieningoji lyga. Kauno „Žalgiris“–
Krasnodaro „Lokomotiv–Kuban“ (per pertrauką – Žinios+).
21.15 Sporto metraštis.21.25 Olimpinės žaidynės.21.40 Italijos „Serie A“ lyga.
„Chievo“–„Milan“. Tiesioginė transliacija (per pertrauką – Žinios+).
23.40 VTB vieningoji lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–„Nižnij Novgorod“.
LTV 15.10 val. LNK 17.40 val. TV3 21.00 val. BTV 20.25 val. LieTuVos ryTo TV 21.55 val.
15
skelbimaiantradienis, balandžio 10, 2012
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 [email protected]
Darbo vieta Vilnius
Darbo pobūdis: ■ reklamos projektų / paslaugų rengimas, pardavimas ir koordinavimas;
■ asmeninių pardavimų planavimas, vykdymas, analizė;■ ilgalaikių ryšių su verslo klientais palaikymas, naujų
paieška, derybos;■ rinkos analizė, pasiūlymų teikimas.
Reikalavimai: ■ aukštasis išsilavinimas;■ daugiau nei 2 metų sėkminga darbo patirtis parda-
vimo srityje;■ orientacija į rezultatą, komunikabilumas, atsakingu-
mas, analitinis mąstymas;■ puikūs bendravimo, derybų įgūdžiai, kūrybingumas;■ geros anglų ir rusų kalbos žinios, geri darbo kompiute-
riu įgūdžiai;■ darbo patirtis leidyboje ar žiniasklaidoje būtų
pranašumas;■ vairuotojo pažymėjimas, nuosavas automobilis.
Įmonė siūlo: ■ įdomų ir atsakingą darbą;■ galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti aukštų
rezultatų;■ konkurencingą atlygį, susijusį su darbo rezultatais,
motyvacines priemones;■ visas socialines garantijas.
Šiuo metu ieškome
Vilniaus regiono ParDaViMo VaDYBininKo(-Ės)
Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „Vilniaus regiono pardavimo vadybininkas“ siųskite e. pašto
adresu: [email protected]ą garantuojame.
Informuosime tik atrinktus kandidatus.
Darbo vieta Vilnius
Darbo pobūdis: ■ kurti reklamos maketus; kurti įvairaus pobūdžio leidinių dizainą; maketuoti įvairaus pobūdžio leidinius.
Reikalavimai: ■ aukštasis išsilavinimas;■ daugiau nei 3 metų darbo patirtis;■ puikūs darbo įgūdžiai ADOBE InDesign, ADOBE
Photoshop, ADOBE Illustrator, COREL Draw, ADOBE Flash programomis;
■ kompozicijos suvokimas ir sukūrimas.■ darbo patirtis spausdinimo ar leidybos srityje.
Įmonė siūlo: ■ įdomų ir atsakingą darbą;■ galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti
aukštų rezultatų;■ konkurencingą atlygį, susijusį su darbo rezul-
tatais, motyvacines priemones;■ visas socialines garantijas.
Šiuo metu ieškome
Vyriausiojo dizainerio(-ės)
Skelbimas galioja iki 2012 04 23.
Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „Vyriausiasis dizaineris“ siųskite e. pašto adresu:
[email protected]ą garantuojame.
Informuosime tik atrinktus kandidatus.
Karščiausi Kelionių pasiūlymaiKelionių organizatorius
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 VilniusTel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 [email protected], www.krantas.lt
AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS 2 KELEIVIAI + AUTOMOBILIS tik 380 Lt! Į kainą įskaičiuotos dvi sėdimos vietos ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda–Zas-nicas, Klaipėda–KarlshamnasKAJUTĖ + AUTOMOBILIS tik 800 Lt! Į kainą įskaičiuota kajutė (1–4 asm.) ir vieta auto-mobiliui.
Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda–KarlshamnasPapildomos sąlygos:• Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m • Bilietai ne rezervuojami, o parduodami iš karto.• Bilietai nekeičiami ir negrąžinami.• Bilietų kiekis kiekviename reise ribotas. • Akcijos galioja kelionėms keltu iki 2012 06 20.
siūlo darbą Statybos įmonei reikalingi fasado meistrai dirbti Rusijoje. Geras atlyginimas. Tel. 8 685 19 687.
939270
Terminuotam darbui Vilniuje reikalingi pa-galbiniai (-ės) darbuotojai (-os) gamyboje. Darbas prie technologinių įrengimų, pro-dukcijos paruošimas pakavimui, darbas pa-mainomis, slankiuoju grafiku. Registruotis darbo dienomis 9-16 val. tel. 8 682 26 674, 8 663 60 578.
935632
paslaugosTechnikos remontoSKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenau-dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę tech-niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.
935278
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vil-niuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.
933615
TransportoUAB „Kraustymo komanda” – profesiona-lios kraustymo paslaugos įmonėms ir gy-ventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraus-tymokomanda.lt.
918418
KelioniųIš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun-tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informaci-ja – www.lietuvalondonas.com.
937758
KitosRemontuojame ir montuojame santech-niką, nuotekų šalinimo, vandens, šildymo vamzdynus ir įrenginius bei elektros ener-gijos vidaus sistemas. Tel. 8 698 11 905.
936924
Atėnai +14Berlynas +16Brazilija +26Briuselis +12Dublinas +11Kairas +27Keiptaunas +22Kopenhaga +10
Londonas +13Madridas +20Maskva +4Minskas +6Niujorkas +13Oslas +7Paryžius +14Pekinas +18
Praha +13Ryga +9Roma +17Sidnėjus +19Talinas +8Tel Avivas +25Tokijas +17Varšuva +11
Saulė teka 6.28Saulė leidžiasi 20.13Dienos ilgumas 13.45Mėnulis (pilnatis) teka 1.32Mėnulis leidžiasi 8.14
101-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 265 dienos.Saulė Avino ženkle.
VardaiPasaulyje
Marijampolė
Tauragė
+8
+9
Vilnius+7
Alytus+7
Kaunas+8
Utena+6
Panevėžys
+7ŠiauliaiTelšiai
+7
Klaipėda+9
Vėjas2–10 m/s
Šiandien, balandžio 10 d.
horoskoPai
Orai Lietuvoje orai po truputį šils, bus sau-sa. Šiandien bus gana vėjuota, oras sušils iki 7–9 laipsnių. Trečiadienį bus dar šilčiau: naktį nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos, dieną bus 8–11 laipsnių šilumos.
orai VilniujeŠiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)
Mir ti na la Vi na
trečiadienį
ketVirtadienį
–3+7–1 –1
–1+80 +3
+5+140 +6
3
4
1
1847 m. gimė žurnalis-tas ir leidėjas, Pulitzerio premijos įkūrėjas Jose-phas Pulitzeris.1911 m. mirė kompozito-rius, dailininkas Mikalo-jus Konstantinas Čiur-lionis.1912 m. iš Sautamptono uosto Anglijoje išplaukė „Titanikas“.1932 m. gimė egiptiečių aktorius Omaras Shari-fas.1949 m. gimė operos dainininkas, muzikos pedagogas Vladimiras Prudnikovas.
1951 m. gimė amerikie-čių aktorius Stevenas Seagalas.1976 m. gimė daininin-kas, kompozitorius, pro-diuseris Linas Adomaitis.1981 m. gimė amerikie-čių aktorius Michaelas Pittas.1988 m. gimė amerikie-čių aktorius Haley Joelis Osmentas.2010 m. lėktuvo katas-trofoje Smolenske žuvo Lenkijos prezidentas Le-chas Kaczyńskis ir kiti su juo skridę aukšti Len-kijos asmenys.
datos (balandžio 10 d.)
aVinas (03 21–04 20). Naujo ci-klo pradžia. Leiskite sau šiek tiek
papramogauti, pasimėgauti gyveni-mu. Pasistenkite atrasti laiko dvasi-niam tobulėjimui.
jautis (04 21–05 20). Būsite neį-prastos nuotaikos, iš naujo per-
vertinsite savo pažiūras ir vertybes. Galite susižavėti ar net įsimylėti kitą žmogų, bet pasistenkite neįskaudinti seno draugo.
dVyniai (05 21–06 21). Tinka-mas laikas apmąstyti seniai pa-
rengtus planus ir juos įgyvendinti. Gal-būt jums bus pasiūlytas naujas darbas ar galimybė palypėti karjeros laipteliu. Tikėkite savo jėgomis – beveik viskas jums bus pasiekiama ir įmanoma.
Vėžys (06 22–07 22). Bus sunku susikaupti, gali kilti netinkamų,
klaidinančių minčių. Tai sunkus ir emo-cionalus laikas, galimi kivirčai su vyres-niais ir autoritetingais žmonėmis.
liūtas (07 23–08 23). Būsite sva-jingas, sieksite atitrūkti nuo savo
darbų ir rūpesčių. Bet svajodamas ne-pamirškite realių įsipareigojimų. Pa-lanki diena dirbti komandinį darbą.
Mergelė (08 24–09 23). Koks nors netikėtas įvykis gali visiškai
pakeisti jūsų požiūrį į vertybes. Tinka-mas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgau-ti gyvenimu, bet nepamirškite, kad vi-dinis tobulėjimas taip pat svarbus.
sVarstyklės (09 24–10 23). Susidursite su žmogumi, kurio
planai nesiderins su jūsų idėjomis. Bandysite kovoti ir priešintis to žmo-gaus veiksmams. Stabtelkite ir pamąs-tykite – spaudimas šiandien nepadės.
skorPionas (10 24–11 22). Gali-mi emocijų protrūkiai, ypač ben-
draujant su jaunesniais žmonėmis. Psi-chologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Jei laiku to nesuvoksite, iškils nemažai nenuma-tytų situacijų.
Šaulys (11 23–12 21). Esate įsitem-pęs ir šiek tiek irzlus, o tai gali tap-
ti nesutarimų su aplinkiniais priežasti-mi. Todėl daugiau laiko praleiskite vie-numoje ir venkite konfliktų.
ožiaragis (12 22–01 20). Teigia-mai vertinsite savo padėtį. Bus
malonu padėti aplinkiniams. Nesidro-vėkite savo minčių bei darbų.
Vandenis (01 21–02 19). Galite lengvai suklysti, nes būsite kupi-
nas nerealių svajonių. Dėl to gali nu-kentėti artimi žmonės. Savo fantazijas išliekite rašydamas, piešdamas ar ki-taip kurdamas. Jokiu būdu nereikalau-kite iš artimųjų, kad jie įgyvendintų jū-sų vaizduotės reginius.
žuVys (02 20–03 20). Seksis ieš-koti savo idealo ir siekti svajo-
nės. Sėkmingas bendradarbiavimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai, ga-lite pasirašyti svarbią sutartį, užmegz-ti kontaktus su verslo partneriais.
Spręsk ite k r yž ia žo -dį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės lau-kelius ir laimėkite savai-tės prizą. Savaitės nuga-lėtojas bus išrinktas lote-rijos būdu iš visų teisin-gai atsakiusių. Teisin-gus atsakymus galima pateikti iki penktadie-nio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinu-te numeriu 1337. Siųsda-mi žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽ-DUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su
teisingu atsakymu at-neškite į „Vilniaus die-nos“ redakciją Labda- rių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 17 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
+7
Agna, Apolonijus, Karijotas, Margarita, Matilda, Mintautas
PrizasŠią savaitę laimėkite Viktoro Suvorovo knygą „Gyvatėdis“
1
2 3 4 5 6 7 8 9 10 11
Pa kis ta ne, Kaš my ro re gio ne, snie go la vi-na pra žu dė ma žiau siai 100 pa kis ta nie-čių ka rių. Pa sak tar ny bų, la vi na už griu-vo ka riuo me nės šta bo būs ti nę. Kaip sa-kė ka riuo me nės at sto vas ge ne ro las ma-jo ras At ha ras Ab ba sas, ba zė je bu vo dis-lo kuo ta 117 ka rių. Mu sul mo nų gy ve na-
mas Kaš my ras yra In di jos ir Pa kis ta no prie šiš ku mo ži di nys – dėl jo ki lo du iš tri-jų ka rų tarp šių vals ty bių. Tie sa, anot ka-ro spe cia lis tų, at šiau rus kli ma tas ir daž-nos la vi nos nu si ne ša dau giau ka rių gy-vy bių ne gu ka ri niai su si rė mi mai.
„Reu ters“, BNS inf., AFP nuo tr.