Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt

Pirk ti sa vo nuo sa vybę?Vil niaus sa vi val dybės dau gia bu­čių namų bend ri jos ky la į kovą su ši lumą bu tams tie kian čia ši lu mi­ninkų bend ro ve „Vil niaus ener gi­ja“, ku ri mies telė nus ra gi na iš si­

pirk ti prie namų esan čius ši lu mos punk tus ir jų įren gi nius.

Žvėry no bend ruo menės at sto­vai ša lies Pre zi den tei, prem je rui ir ener ge ti kos mi nist rui iš siuntė raštą, ku ria me tei gia ma, kad rei ka la vi mas iš „Vil niaus ener gi jos“ iš si pirk ti ši­lu mos punk tus pa žeid žia Ci vi linį ko deksą.

Tikros sosTinės naujienos anTradienis, kovo 6 d., 2012 m. nr. 54 (1253) diena.lt

Ši lu mos punktų di le ma

1 Lt

Krau jas yra tai, ką jums ke ti nu pa ro dy ti.

Sos tinės gy ven to jai ne no ri iš bend rovės „Vil niaus ener gi ja“ iš si pirk ti ši lu mos punktų. Jie sa ko, kad ši lu mi nin kai ver čia mokė ti už tai, kas gy ven to jams ir taip pri klau so.

„Pi lies menę“ kei čia pi ce ri ja

Miestas 4p.

Ka ziu ko mugės lau kia per mai nosOr ga ni za to riai tvir ti na: žmonės Ka ziu ko mugė je ra ga vo, bend ra­vo, lei do laiką, bet ma siš kai tik rai ne pir ko. Tau to dai li nin kai ir ama­ti nin kai skundė si, kad nuo jų pa­vil jonų pirkė jus nu vi lio jo mais to, ypač mėsos ga mi nių, par davė jai. Mugės rengė jai pra kal bo apie at­skirą mėsi ninkų gatvę.

Miestas 3p.

v.Pu ti nas įti ki na mai laimė jo rin ki mus,

ta čiau opo zi ci ja ne ke ti na su dėti

ginklų.Pasaulis 12p.

aukš čiau siai ša lies

vald žiai gre sia in ter pe lia cijų

vėtra.Lietuva 5p.

Prie ši na si: � Žvėry no bend ruo menės at sto vas P.Mar ke vi čius rei ka la vimą iš si pirk ti ši lu mos punk tus va di na ne teisė tu.

Gedimino Bartuškos, Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

2

Taiklūs Lietuvos verslininkų šūviai

Įmonės | Verslininkai | Pinigai | inVesticijos | ekonomika | Plėtra | Darbas

Tiesioginės užsienio investicijos kasmet

darbo vietų pagausina keliais tūkstančiaisValstybės įmonės šiemet biudžetui perves kur kas daugiau nei pernaiEksporto rinkose lietuviškų prekių pirkėjų netrūkstaTransporto ir logistikos verslas lekia be stabdžių

Metų gaminio titulas prekės apyvartą padidina maždaug dešimtadaliu

Visaginas netrukus taps didžiausia statybos aikštele Lietuvoje2012 | Kovas

Jau rytoj — su „Vilniaus diena“

VšĮ Karoliniškių poliklinikawww.karpol.lt

Kviečia dalyvautiKEPENŲ FUNKCIJOS

IŠTYRIMO programoje,, per kurią Jums bus atlikti net 6 tyrimai, padėsiantys diagnozuoti kepenų ligas.

Plačiau www.karpol.lt.

Programos kaina ne poliklinikos pacientams 36 Lt

VšĮ Karoliniškių poliklinikos pacientams tik 26 Lt

Rūpinkitės savo sveikata!

Dėl dalyvavimo programoje kreiptis į Registratūros 102 kab.

Pasiūlymas galioja iki 2012-03-31

Į Lie tuvą at vyk sian tis dai ni nin kas

Ma­ri­lyn­­Man­so­nas

13p.

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

2

miestas

Va­kar­apie­8.07­val.­Vil­niu­je­10­me­tis­vai­kas­su­ža­lo­tas­Tai­kos­gat­vė­je­esan­čio­je­pės­čių­jų­pe­rė­jo­je.­Jį­par­tren­kė­34­me­tų­vy­ro­vai­ruo­ja­mas­au­to­mo­bi­lis­„Opel­Ast­ra“.­Ber­niu­kas­dėl­ko­jos­trau­mos­iš­vež­tas­į­Vil­niaus­vai­kų­uni­ver­si­te­ti­nę­li­go­ni­nę.

Part­renk­tas­ber­niu­kas

Vil­niu­je­sek­ma­die­nį­po­piet­gru­pė­jau­nuo­lių­kir­viu­ir­pei­liu­gra­si­no­na­mo­šei­mi­nin­kui.­Gra­sin­ta­bu­vo­1984­m.­gi­mu­sio­A.M.­na­mo,­esan­čio­Nas­tur­tų­gat­vė­je,­kie­me.­Trys­įta­ria­mie­ji­už­da­ry­ti­į­areš­ti­nę,­o­vie­nas­bu­vo­ap­klaus­tas­ir­pa­leis­tas.

Nuo­2012­m.­ko­vo­5­d.­ap­mo­kes­ti­na­mas­au­to­mo­bi­lių­sta­ty­mas­V.My­ko­lai­čio­Pu­ti­no,­Tau­ro,­Kal­va­ri­jų­ir­A.Juo­za­pa­vi­čiaus­gat­vė­se.­Šios­gat­vės­pa­ten­ka­į­gel­to­ną­ją­rink­lia­vos­zo­ną,­ku­rio­je­nu­sta­ty­ta­rink­lia­va­2­li­tai­už­vie­nos­va­lan­dos­sto­vė­ji­mą.

su­lai­kė­­gra­sin­to­jus

aP­mo­kes­tin­tos­aikš­te­lės

Žvė ry no bend ruo me­nės vi ce pir mi nin kas

Pau lius Mar ke vi čius dien raš čiui „Vil niaus die na“ aiš ki no, kad ra­gi ni mai pirk ti ši lu mos punk tus yra ne lo giš ki ir pa žei džian tys įsta ty­mus, nes šie punk tai ir taip yra dau gia bu čių na mų ir jų gy ven to­jų nuo sa vy bė.

„Pa gal Ci vi li nį ko dek są gy ven to­jams šie ši lu mos punk tai vi są lai­ką pri klau sė kaip neats ki ria ma jų ne kil no ja mo jo tur to da lis. Ne ga­li ma rei ka lau ti su si mo kė ti už tai, kas mums sa vai me pri klau so. Ši lu­mos ūkio įsta ty mas pa žei džia Ci­vi li nį ko dek są, ta čiau šis ko dek sas yra aukš čiau už įsta ty mą“, – dien­raš čiui aiš ki no ko vą teis me su „Vil­niaus ener gi ja“ kar tą jau lai mė jęs P.Mar ke vi čius.

In ves ta vo ne pra šo miVil nie tis pri si me na, kaip sos ti nės ši­lu mi nin kai prieš ke le rius me tus ra gi­no gy ven to jus leis ti jiems at nau jin ti ši lu mos punk tus už tam tik rą mo­kes tį, ta čiau, vil nie čiams ne su ti kus

to pa da ry ti, vis tiek ėmė ir se nuo sius punk tus pa kei tė sa vais. „Nie kas jų ne pra šė kiš tis į tuos punk tus, gy­ven to jai tuo met net ne pri ta rė to­kiems jų veiks mams, ta čiau vis tiek išė mė iki tol bu vu sius, o to se vie­to se įren gė nau jus. Jei pa tys in­ves ta vo, tai pa tys ir ri zi ką tu rė tų pri siim ti“, – ma no Žvė ry no bend­ruo me nės at sto vas.

Anot pa šne ko vo, pa na šūs pro ce­sai prieš ke le rius me tus vy ko vi so­

je Lie tu vo je, ta čiau tik Vil niaus ši­lu mi nin kai at kak liau siai sie kia, kad už pra ras tus punk tus gy ven to jai jiems su mo kė tų.

„Ka dan gi Ši lu mos ūkio įsta ty mo pa tai sos iš jų atė mė tei sę už tuos punk tus su mo kė tus pi ni gus at gau­ti, jie da bar ieš ko ki tų bū dų pa si pel­ny ti“, – pri dū rė P.Mar ke vi čius.

Vei kia pa gal įsta ty musSos ti nės dau gia bu čiams na mams ši lu mą tie kian čios bend ro vės at­sto vai su si da riu sios si tua ci jos ver­tin ti ne ke ti na. Jie sa ko, kad vei kia tik pa gal ša ly je ga lio jan čius įsta­ty mus.

„Nei mums tų punk tų rei kia, nei ne. Ga liu pa sa ky ti tik tiek, kad mes vi są lai ką vei kia me taip ir da ro me tai, ką mus įpa rei go ja da ry ti įsta ty­mas. Jei įpa rei go ja per duo ti punk­tus – tai per duo da me, jei pri žiū rė ti – pri žiū ri me“, – dien raš čiui kal­bė jo „Vil niaus ener gi jos“ at sto vas spau dai Ne ri jus Mi ka la jū nas.

Pa tiems gy ven to jams leis ti rū­pin tis jų na muo se esan čiais ši lu mos

Ši lu mos punk tų di le ma

Var gas: ­� aist­ros­dėl­ši­lu­mos­punk­tų­ne­rims­ta­jau­ne­vie­ną­mė­ne­sį,­į­kei­čia­mų­įsta­ty­mų­sū­ku­rį­pa­te­ku­siems­mies­tie­čiams­trūks­ta­in­for­ma­ci­jos­apie­jų­tei­ses­ir­pa­rei­gas.­­ ­ Ša­rū­no­Ma­žei­kos­(BFL)­nuo­tr.

1

Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt

Sos ti nė je į li go ni nę sa vait ga lį dėl įta ri mų už si krė tus me nin go ko ki­ne in fek ci ja pa gul dy ta ma ža me tė mer gai tė. Dar že lio­lop še lio „Gin­ta rė lis“ vai kų tė vams pa tar ta sa­vo at ža las pro fi lak tiš kai pa tik rin­ti po lik li ni ko je.

Kad dar že li nu kė pa gul dy ta į li go­ni nės rea ni ma ci jos sky rių, dien­raš čiui „Vil niaus die na“ pa tvir ti­no Vil niaus vi suo me nės svei ka tos cent ro Užk re čia mų jų li gų pro fi­lak ti kos ir kont ro lės sky riaus ve­dė ja Gied rė Alek sie nė.

Ta čiau me di kė pa brė žė, kad dar neaiš ku, ar mer gai tė tik rai už si­krė tu si šia gy vy bei pa vo jin ga li ga. Tai per ke lias die nas tu rė tų paaiš­kė ti po at lik tų ty ri mų.

Mer gai tė pas me di kus bu vo at­vež ta karš čiuo jan ti, ant kū no bu­vo spe ci fi nių šiai li gai bū din gų bė ri mų.

„Apie su ne ga la vu sią mer gai tę pra ne šė pa tys tė vai. Dar že ly je pa­mo kė lės ne nut rauk tos, mes ne ro­ko men duo ja me to da ry ti. Ta čiau kon tak ti niams as me nims pa tar ta iš si tir ti ir var to ti tam tik rus vais­tus“, – dien raš čiui sa kė G.Alek­sie nė.

Me nin go ko ki ne in fek ci ja už si­kre čia ma per tie sio gi nį kon tak tą,

daž niau siai lie čian tis, to dėl li ga plin ta tarp ar ti mų jų. Kar tais vi­siš kai svei ki žmo nės ke lias sa vai­tes ne šio ja me nin go ko kus no sia­ryk lė je ne jus da mi jo kių kli ni ki nių simp to mų.

Ji pa vo jin ga įvai raus am žiaus žmo nėms, ta čiau daž niau siai ja ser ga vai kai iki pen ke rių me tų, taip pat paaug liai. Pa vo jus su­ si rg ti yra vi siems, ypač jei ser ga­ma vi ru si nė mis res pi ra ci nė mis in fek ci jo mis, nu si lpus imu ni te­tui, pa ti riant įtam pą.

Sun kiau sios, grės min giau sios for mos me nin go ko ki nė in fek ci ja – va di na mo ji me nin go ko ke mi ja, kai me nin go ko kai vei sia si žmo­gaus krau jy je, ir pū lin ga sis me­nin gi tas.

Vi sais at ve jais li gos pra džio­je pa ky la tem pe ra tū ra. Bū din­gas me nin go ko ke mi jos po žy­mis – odos bė ri mas. Jį nuo ki tų bė ri mų pa de da at skir ti va di na­ma sis stik li nės tes tas: pri spau­dus prie įta ria mo bė ri mo skaid­rią stik li nę, oda ap link bė ri mą pa bą la, ta čiau pa ts bė ri mo ele­men tas neiš nyks ta. Ypač pa vo­jin ga, jei gu bė ri mas grei tai plin­ta. Anks ty vi me nin gi to po žy miai – stip rūs gal vos skaus mai ir pa­si kar to jan tis vė mi mas.

Pa ti ki mų me nin go ko ki nės in­fek ci jos pro fi lak ti kos prie mo nių iki šiol nė ra.

Me nin go ko kas va ro bai mę

Sta tis ti ka

Per nai Vil niu je, Vil niaus ir Tra kų ra jo nuo se bu vo re gist ruo ti 44 me­nin go ko ki nės in fek ci jos at ve jai, 5 žmo nės mi rė. Iš vi sų šių at ve jų 33 bu vo re gist ruo ti Vil niaus mies te, 4 mir ties at ve jai pri ski ria mi taip pat sos ti nei. Šie met me nin go ko­ki nė in fek ci ja įtar ta jau 9 at ve jais, 7 iš jų pa si tvir ti no.

Nerimas: ­� dėl­meningokokinės­infekcijos­grėsmės­dažniausiai­jau­dinasi­mažų­vaikų­tėvai.­ ­ To­mo­Ra­gi­nos­nuo­tr. Da ro me tai, ką mus

įpa rei go ja da ry ti įsta ty mas. Jei įpa rei­go ja per duo ti punk­tus – tai per duo da­me, jei pri žiū rė ti – pri žiū ri me.

Ne ri jus Mi ka la jū nas:

Ma tas Mik ne vi čius

Vil niaus ta ry bos na riai ry toj svars­tys Lie tu vos len kų rin ki mų ak ci­jos (LLRA) pa reng tą pro jek tą, ku­riuo nu ma to ma iš da ly ti 15 mln. li tų mies to pen si nin kams. Šis pro jek tas pik ti na sa vi val dy bės opo zi ci ją.

Vil niaus ta ry bos val dan čia jai koa­li ci jai pri klau san tys LLRA na­riai ry toj ta ry bos po sė dy je sieks, kad po li ti kai pri tar tų jų siū ly mui Vil niaus pen si nin kams iš mo kė­ti vien kar ti nes kom pen sa ci jas už šil dy mą.

To kį pa tai ka vi mą vie nai di džiau­sių ša lies rin kė jų gru pių sa vi val dy­

bės opo zi ci ja lai ko ne tei sė tu, nes būs to šil dy mo iš lai das kom pen­suo ti no ri ma neį ver ti nant pen si­nin kų pa ja mų ir tu ri mo tur to.

„Tai reiš kia, kad kom pen sa ci jas gau tų ir pa si tu rin tys pen si nin kai, ku rių fi nan si nės ir tu ri mo tur to ga­li my bės lei džia jiems su si mo kė ti už būs to šil dy mą. Pa vyz džiui, dir ban­tis pen si nin kas, ku rio mė ne sio pa­ja mos ga li bū ti 10 tūkst. ir dau giau li tų, o jo tur tas ga li vir šy ti mi li jo ną li tų, jis vis tiek gau tų 200 li tų kom­pen sa ci ją už šil dy mo iš lai das. Taip rem si me pa si tu rin čius pen si nin­kus, ku riems kom pen sa ci jos pa gal įsta ty mą ne prik lau so, ir tai bus ne re gu lia rus da ly kas, o vien kar ti nė

iš mo ka“, – dien raš čiui „Vil niaus die na“ sa kė ta ry bos na rys kon ser­va to rius Po vi las Ta mo šaus kas.

To kius val dan čių jų už mo jus po­li ti kas lai ko rin ki mų ak ci ja, ku ria sie kia ma mies tie čių pi ni gais už si­tar nau ti rin kė jų pa lan ku mą.

„Tai gi, 15 mln. li tų, nu ma ty tų kom pen sa ci joms už pa si tu rin čių pen si nin kų būs to šil dy mą, ki taip ne ga li ma ver tin ti, kaip pri mi ty­viau sią A.Zuo ko dau gu mos pa lai­ko mą LLRA vie šų jų ry šių ak ci ją už sa vi val dy bės, t. y. už mū sų mies­tie čių, pi ni gus, ku rių net nė ra nu­ma ty ta mies to biu dže te“, – sa kė pa šne ko vas. LLRA ly de ris ir mies­to vi ce me ras Ja ros la vas Ka mins kis

Kom pen sa ci jo mis sie kia pen si nin kų dė me sio

Apie su ne ga la vu sią mer gai tę pra ne šė pa tys tė vai. Dar že­ly je pa mo kė lės ne­nut rauk tos, mes ne­re ko men duo ja me to da ry ti.

antradienis, kovo 6, 2012

Kra to si punk tų

Sos ti nės dau gia bu čių na mų bend­ri jos pra bi lo apie Ši lu mos ūkio pa­tai sų ne to bu lu mą. Šiuo me tu priė­mus Ši lu mos ūkio įsta ty mo pa tai­sas dau gia bu čių na mų bu tų sa vi­nin kai ga li sa va ran kiš kai nau do ti ir pri žiū rė ti ši lu mos punk to įren­gi nius. Įs ta ty mo pa tai sos ne beį pa­rei go ja ši lu mos tie kė jo val dy ti ši lu­mos punk tą, t. y. su ge dus vie nam ar ki tam įren gi niui jį tvar ky ti ar keis­ti nau ju tu rė tų pa tys na mų gy ven­to jai. Ši taip žmo nėms už krau na ma pa pil do ma naš ta rū pin tis su dė tin­gais me cha niz mais, ku rių prie žiū­rą tu rė tų at lik ti spe cia lis tai. Šiuo me tu į ši lu mos kai ną nė ra įtrau kia­

mi jo kie pa pil do mi ši lu mos punk­to prie žiū ros ir amor ti za ci jos mo­kes čiai, ta čiau ir ši lu mos tie kė jas ne pri va lo nie ko re mon tuo ti. To kia tvar ka įsi ga lio jo nuo praė ju sių me­tų lapk ri čio 1 d.

Ma ža to, gy ven to jai pri va lo pri žiū rė­ti ir sa vo lė šo mis at nau jin ti ši lu mos punk tus, ku rie kol kas ju ri diš kai nė­ra jų nuo sa vy bė.

„Si tua ci ja su si da rė to kia, kad trau­ki nio ke lei viams siū lo ma pri žiū rė­ti gar ve žį, užuo t pa pras čiau siai nu­si pir kus bi lie tą mė gau tis ke lio ne“, – yra sa kęs Res pub li ki nių būs to val­dy mo ir prie žiū ros rū mų pre zi den­tas Juo zas An ta nai tis).

3

miestas

Vil­niaus­sa­vi­val­dy­bė­skelbs­kon­kur­sus­ga­min­ti­tris­pa­vil­jo­nus,­ku­riuo­se­va­sa­rą­bū­tų­ga­li­ma­įreng­ti­ka­vi­nes­ir­dvi­ra­čių­nuo­mos­punk­tus.­Šie­pa­vil­jo­nai­at­si­ras­Ty­mo­kvar­ta­le,­Su­ba­čiaus­gat­vės­ap­žval­gos­aikš­te­lė­je­ir­T.Kos­ciuš­kos­gat­vė­je,­virš­Ne­ries­kran­ti­nės­elin­go.

Nau­jos­­ka­vi­Nės

Po­neįp­ras­tai­il­gai­už­si­tę­su­sių­žie­mos­ato­sto­gų­blus­tur­gio­lan­ky­to­jai­lau­kia­mi­nau­jo­je­vie­to­je­–­Pran­ciš­ko­nų­vie­nuo­ly­ne­(Tra­kų­g.­9/1)­–­ko­vo­11­ąją,­vi­dur­die­nį.­Pre­ky­ba­ir­mai­nai­vyks­erd­viuo­se­pa­grin­di­nio­vie­nuo­ly­no­pa­sta­to­ko­ri­do­riuo­se.

Ry­toj­na­cio­na­li­nio­dai­ly­raš­čio­kon­kur­so­„Ra­šom!­2012“­fi­na­le­paaiš­kės­dai­liau­siai­ra­šan­tys­Lie­tu­vos­gy­ven­to­jai.­Vil­niu­je­Lie­tu­vių­kal­bos­ins­ti­tu­te­vyk­sian­čia­me­ren­gi­ny­je­ke­lias­de­šimt­fi­na­li­nin­kų­tu­rės­pa­ra­šy­ti­or­ga­ni­za­to­rių­pa­rink­tą­teks­tą.

Blus­tur­gis­grįž­ta

„ra­šom!­2012“­fi­Na­las

Ši lu mos punk tų di le mapunk tais ke lią at vė rė Pre zi den tė Da­lia Gry baus kai tė ir jos pa siū ly tos Ši­lu mos ūkio įsta ty mo pa tai sos. Kiek anks čiau ener ge ti kos mi nis te ri jos nu ta ri mas skel bė prie šin gai – dau­gia bu čių na mų bend ri jos bu vo įpa­rei go tos ši lu mos punk tus per duo ti „Vil niaus ener gi jai“. Tą kart ši lu mi­nin kai tvir ti no iš gy ven to jų at ga­vę be veik vi sus ši lu mos punk tus, o tam pa si prie ši nę vil nie čiai su lau kė san kci jų. Tie sa, po Pre zi den tės pa­tai sų punk tus at ga vę vil nie čiai ne­tru kus dėl to ga lė jo ir pa si gai lė ti, nes dėl smar kiai pa di dė ju sio ši lu mos su­var to ji mo ši lu mi nin kų bu vo ap kal­tin ti ne su ge bė ji mu tvar ky tis.

Mo kė tų šim tusUž „Vil niaus ener gi jos“ įreng tus punk tus vil nie čiai mo ka kiek vie ną mė ne sį. Ši lu mos punk tų prie žiū ros mo kes tis jiems įskai čiuo tas į ši lu­mos kai nos ta ri fą.

Tai vie na prie žas čių, ko dėl punk­tų iš si pir ki mas dau gia bu čių gy ven­to jams at ro do ne lo giš kas. Į ši lu mos kai ną įtrauk tos vi sos ši lu mos tie kė jų

in ves ti ci jos į gy ven to jams pri klau­san čių ši lu mos punk tų at nau ji ni mą, to dėl to kių ši lu mos tie kė jų in ves ti­ci jų iš pir ki mas reikš tų ne pag rįs tą ši lu mos tie kė jų pra tur tė ji mą, o tai drau džia Ci vi li nis ko dek sas, nes ši­lu mos tie kė jui už tą pa čią pa slau gą bū tų su mo kė ta du kar tus – per ši­lu mos kai nos ta ri fą ir iš per kant ši­lu mos punk tus ar ba kom pen suo­jant ši lu mos tie kė jo at lik tą ši lu mos punk to mo der ni za vi mą.

Taip ma no aukš čiau siai ša lies val džiai raš tus iš siun tę vil nie čiai.

Jei ši lu mos punk tus gy ven to jams vis dėl to tek tų iš si pirk ti, tuo met, pa vyz džiui, vie no Žvė ry no dau gia­bu čio bu to gy ven to jai tu rė tų su si­mo kė ti po 500–600 li tų, nes jų ši­lu mos punk tas įver tin tas maž daug 10–12 tūkst. li tų.

Jei gy ven to jai vis dėl to ne su tik tų mo kė ti to kios su mos, vė liau jiems grei čiau siai tek tų aiš kin tis su pa­čia sa vi val dy be, nes punk tai ofi cia­liai pri klau so ne „Vil niaus ener gi­jai“, o jos nuo mo ja miems Vil niaus ši lu mos tink lams.

Jus ti nas Ar gus tasj.argustas@diena.lt

Ka ziu ko mu gę ap lan kė apie 600 tūkst. žmo nių. Ta čiau bū riai žmo­nių prie mė sos, duo nos ar sū rio ga mi nių pre kys ta lių – dar ne įro­dy mas, kad pre ky ba se kė si ge rai.

Or ga ni za to riai tvir ti na: žmo nės Ka ziu ko mu gė je ra ga vo, bend ra­vo, lei do lai ką, bet ma siš kai tik­rai ne pir ko.

„Kiek po mu gės te ko bend rau­ti su mė sos par da vė jais, aš dėl jų džiau giaus, kad jiems se kė si ge rai ir pir kė jų ne trū ko. Ta čiau paaiš­kė jo, kad pirk ta po la bai ne daug: žmo nės ra ga vo, spren dė, pirk ti ar ne, ta čiau ga lų ga le nu si pirk da vo 100 g ko nors, ir tiek. Tik rai ne ki­log ra mais“, – kal bė jo Vy te nis Ur­ba, Ka ziu ko mu gės pa grin di nis or­ga ni za to rius, bend ro vės „Vikš ris“ di rek to rius.

Ma ža to, mė sos ar duo nos ga mi­nių pre kiau to jai, prie ku rių pre kys­ta lių la biau siai, pa sak or ga ni za to­rių, spie tė si žmo nės, už go žė ša lia pre kiau jan čius ama ti nin kus. Dėl to su lauk ta ne ma žai skun dų.

V.Ur bos pa sa ko ji mu, vie nas me džio dro žė jas, pre kia vęs ne­to li Ar ki ka ted ros, jam skam bi­no ir ste bė jo si, kad žmo nių ma­sė pro jį tie siog pra plau kia: „Tad ki tą met svars to me pre kiau jan­čius mais to pro duk tais įkur din ti vie no je vie to je, pa da ry ti sa vo tiš­ką mė si nių gat vę. „ Taip ti ki ma si

pa siek ti, kad šie neuž gož tų tau­to dai li nin kų, ama ti nin kų, ku­rie šie met skun dė si ma žu pir kė­ju dė me siu.

„Ir iš tie sų, šie met ge riau siai pir ko bū tent mė sos ga mi nius, py­ra gus, sū rius, žu vį. Nes kai čia vo­me, bet šių pro duk tų grei čiau siai ir par duo ta dau giau sia“, – mu­gės re zul ta tus api bend ri no V.Ur­ba. Pa sak jo, re tas ku ris pre ky bi­nin kas ga lė jo pa tir ti nuo sto lių: juk vos už 24 li tus vie nai die nai bu vo ga li ma nu si pirk ti lei di mą ir pre­kiau ti.

Tie sa, kaip ir kas met, ne ma žai pre ky bi nin kų, įsi kū ru sių Ty mo kvar ta le ar Ge di mi no pro spek­to ruo že nuo Lu kiš kių link Sei­mo, skun dė si ne su lau kią pir kė jų dė me sio – esą čia žmo nių iš ties už su ko ma žiau siai. Ki tą met šią pro ble mą bus ban do ma spręs ti Ge di mi no pro spek te įkur di nant vien tau to dai li nin kus ir ama ti­nin kus.

Ta čiau mu gė, re gis, kils te lė­jo ir Pi lies gat vė je įsi kū ru sių ba rų ir res to ra nų apy var tą, o Ge di mi no pro spek te, ypač jo da ly je nuo Lu­kiš kių link Sei mo, klien tų ant plū­džio ne su lauk ta.

Štai „For to dva ras“, įsi kū ręs Pi­lies gat vė je, lan ky to jų su lau kė dau­giau nei įpras tai: į jį trau kė dau­giau sia šei mos su vai kais. Kęs tu tis Mar ke vi čius, šios res to ra nų gru pės at sto vas spau dai, sa kė, kad sa vait­ga lį apy var ta ge ro kai išau go, ta čiau tam bu vo ruoš ta si: su da ry tas spe­

Vie nin te lis tikras mu gės re kor das – lan ky to jai

Pa mo kos: ­� ti­kė­ti­na,­kad­ki­tais­me­tais­per­Ka­ziu­ko­mu­gę­bus­ati­da­ry­ta­mė­si­nin­kų­gat­vė,­ku­rio­je­bus­pre­kiau­ja­ma­mais­to­pro­duk­tais,­nes­mėsos­pardavėjai­ati­trau­kia­pir­kė­jus­nuo­ama­ti­nin­kų.

Ge­di­mi­no­Bar­tuš­kos­nuo­tr.

Kai nos

2 kv. m pre ky bos vie tos kai na trims die noms 73,44 li to

Pre ky bos sta liu kas (1 × 2 m) trims die noms 73,44 li to

Pre ky bos pa la pi nė (3 × 2 m) trims die noms 220,32 li to

Pre ky bos pa la pi nė (3 × 3 m) trims die noms 330,48 li to

Pre kiau jant iš au to mo bi lio (tik sche mo se nu ro dy to se vie to se) (3 × 4 m) trims die noms 440,64 li to

cia lus val gia raš tis, pa siū ly ta grei­tai pa ruo šia mų pa tie ka lų.

Kal bin ti Ge di mi no pro spek­te įsi kū ru sių res to ra nų ir pi ce ri jų at sto vai tei gė lan ky to jų pa gau sė­ji mo ne pa ju tę.

„Tik rai, ne bu vo nie ko ypa tin­go. Kaip ir įpras tai sa vait ga lį. Gal dėl to, kad mes ne pa čia me cent­re“, – sa kė Ge di mi no pro spek­te įsi kū ru sios pi ce ri jos „Mam bo piz za“ ad mi nist ra to rė.

Šių me tė je mu gė je pir mą syk dar ba vo si ir Vals ty bi nės dar bo ins pek ci jos at sto vai: tie sa, bu vo tik ri na mos tik mu gė je pre kiau jan­čios įmo nės. Pa tik ri nus 25 įmo nes paaiš kė jo, kad 15 dar buo to jų čia ga lė jo dirb ti ne le ga liai.

Kom pen sa ci jo mis sie kia pen si nin kų dė me siošį opo zi ci jos pa reiš ki mą pa va di­no pra si ma ny mu ir ei li niu iš si šo­ki mu.

„Kom pen sa ci jas gau tų tie, ku­riems jų iš tie sų la biau siai rei kia. Tai bū tų kom pen sa ci jos bu tams. Jei žmo gus gy ve na vie nas ir jo pa­ja mos la bai ma žos, tai ko dėl tu­rė tu me ne rem ti to kio žmo gaus. O kon ser va to rių pa reiš ki mai kar to ja­si nuo lat“, – sa kė vi ce me ras.

Anot jo, sa vi val dy bės pa ra mą gaus tik tie žmo nės, ku rie ne gau na jo kių ki tų pa na šių kom pen sa ci jų.

„Kas sa kė, kad tik pen si nin kai? Vi si ga lės gau ti, ku rie to kių kom­pen sa ci jų nu si pel nė. Tiks liai sun­ku pa sa ky ti, kiek pi ni gų rei kės.

Pre li mi na riais skai čia vi mais, išeis 15 mln. li tų. Bet tie pi ni gai juk nu­ma ty ti biu dže te“, – pa ti ki no po li­ti kas.

mln. litųmies to iž dui pri reik­tų, jei pensininkams

bū tų didinamos kom pen sa ci jas už

šil dy mą.

15

antradienis, kovo 6, 2012

4

miestas

„Ko mi si ja įver ti no, kad po nas Špo­kas vei kė pa gal sa vo tar ny bi nius įpa rei go ji mus, jų ne pa žei dė ir to dėl tai ky ti ko kias nors nuo bau das jam nė ra pa grin do“, – va kar Vy riau sy­bė je žur na lis tams sa kė ener ge ti kos mi nist ras Ar vy das Sek mo kas.

Vis dėl to ko mi si ja, anot A.Sek­mo ko, at krei pė dė me sį, kad ins­pek ci ja neaiš kiai iden ti fi kuo ja pro b le mi nius klau si mus ir ne nu­ro do konk re čių prie mo nių jiems spręs ti. To dėl ko mi si ja re ko men da­vo, kad ins pek ci ja pa tvir tin tų veik­los pla ną – ja me tu ri bū ti įvar dy tos pro ble mos ir prie mo nės bei konk­re tūs ter mi nai joms įgy ven din ti.

„Ko mi si ja ne ra do aiš kiai iden­ti fi kuo tų pro ble mi nių klau si mų ir prie mo nių tiems klau si mams spręs ti. Šiuo at ve ju mes no rė tu me nu kreip ti ins pek ci jos dar bą dau­giau ta link me, kad jie ne tik žiū­rė tų, ar tech niš kai vi sa ener ge ti kos ūkio įran ga vei kia tvar kin gai ir pa­gal rei ka la vi mus, bet taip pat, kad žiū rė tų, kad tas ūkis bū tų nau do ja­

mas taip, kad ati tik tų var to to jo in­te re sus“, – sa kė mi nist ras.

Ge ne ra li nės pro ku ra tū ros pa ve­di mu A.Sek mo ko su da ry ta ko mi­si ja aiš ki no si, ar R.Špo kas, at lik­

da mas 2011 m. lapk ri tį smar kiai išau gu sių ši lu mos kai nų ir su var­to ji mo ty ri mą, ėmė si jam pri klau­san čių prie mo nių.

Ins pek ci jai kons ta ta vus, kad „Vil­niaus ener gi jos“ at sto vai neį si ti ki no, ar ši lu mos punk tų prie žiū rą pe ri­man tys as me nys yra kom pe ten tin­gi tin ka mai juos pri žiū rė ti, ko mi si ja pa siū lė R.Špo kui įver tin ti ga li my bę at sa kin giems as me nims tai ky ti ad­mi nist ra ci nę at sa ko my bę.

Ko mi si ja taip pat pa brė žė, kad ir ki tos vals ty bės ins ti tu ci jos, į ku rias krei pė si ins pek ci ja, tu rė tų gin ti ši­lu mos var to to jų in te re sus.

Ge ne ra li nei pro ku ra tū rai at si sa­kius pra dė ti iki teis mi nį ty ri mą dėl są skai tų už šil dy mą Vil niu je ir pa­siū lius pa trauk ti at sa ko my bėn, pro­ku ro rų nuo mo ne, tin ka mai pa rei gų neat li ku sį R.Špo ką, ener ge ti kos mi­nist ras va sa rio 8 d. su da rė ko mi si ją dėl R.Špo ko tar ny bi nės veik los.

Pro ku ro rai anks čiau tvir ti no, kad Ener ge ti kos ins pek ci ja ir Vil­niaus mies to sa vi val dy bė ne iki

ga lo įvyk dė sa vo pa rei gas – esą ins pek ci jos va do vas ne tai kė ad mi­nist ra ci nės at sa ko my bės „Vil niaus ener gi jai“, ku ri per da vė ši lu mos punk tus nea tes tuo tiems šil dy mo ir karš to van dens sis te mų pri žiū­rė to jams. Pro ku ro rų ver ti ni mu, Vil niaus mies to sa vi val dy bė taip pat neat li ko sa vo funk ci jų, nes jos pa skir ti ad mi nist ra to riai ar ba dau gia bu čių na mų bend ri jų ad mi­nist ra to riai pa si ra šė ir pa tvir ti no, kad per duo da mi tech niš kai tvar­kin gi ir trū ku mų ne tu rin tys ši lu­mos punk tai anks čiau, nei jie bu­vo rea liai per duo ti.

Ener ge ti kos ins pek ci ja yra pa­skel bu si, kad „Vil niaus ener gi ja“ pa žei dė tei sės ak tus – bend ro vė są skai to se nu ro dė sko lą už ku­rą, iš ra šė są skai tas už il ges nį lai­ko tar pį, nei lei džia nor mi niai tei­sės ak tai.

„Vil niaus ener gi ja“ at me ta kal ti­ni mus dėl di des nio ši lu mos su var­to ji mo pa ly gin ti šil tą lapk ri tį.

BNS, VD inf.

antradienis, kovo 6, 2012

R.Špo kas pa rei gas at li ko tin ka maiVals ty bi nės ener­ge ti kos ins pek ci jos vir ši nin kas Rim­gau das Špo kas, ku­rio va do vau ja ma ins pek ci ja at li ko šil dy mo są skai tų Vil niu je ty ri mą, sa vo pa rei gas vyk­dė tin ka mai. Po nas Špo kas vei kė

pa gal sa vo tar ny bi­nius įpa rei go ji mus, jų ne pa žei dė.

Ar vy das Sek mo kas:

Jus ti nas Ar gus tasj.argustas@diena.lt

Be veik sep ty nio li ka me tų Pi lies gat vės pra džio je vei kęs res to ra­nas „Pi lies me nė“ už da ry tas. Grei­tu lai ku „Pi lies me nės“ vie to je tu rė­tų įsi kur ti pi ce ri ja.

„Pa sit rau kė me iš šio vers lo. Ko dėl? Gy ve ni me rei kia įvai rių po ky čių“, – sa kė bend ro vės „Gai rė“, ku riai pri klau so „Pi lies me nė“, di rek to­rius Al fon sas Amb ra zas.

Jis neatsk lei dė, ar bend ro vė bu­vo su si dū ru si su fi nan si niais sun­ku mais. Pak laus tas, ar ar ti mo­je atei ty je im sis pa na šaus vers lo, A.Amb ra zas at sa kė tei gia mai. „Ta­čiau tai bus vi siš kai ki taip“, – pri­dū rė jis.

Pa tal pos, ku rio se bu vo įsi kū ru si „Pi lies me nė“, bu vo nuo mo ja mos. Ar ti miau siu me tu du ris čia at ver ti tu rė tų Vi čiū nų res to ra nų gru pei pri­klau san ti pi ce ri ja „Char lie Piz za“.

„Da bar ti niu pa va di ni mu ir nė kar to neat nau jin ta „Pi lies me nė“ vei kia pen kio li ka me tų, bet šios vie tos kaip mai ti ni mo įstai gos is­to ri ja skai čiuo ja ma dar nuo 1828 m. Is to riš kai taip su si klos tė, kad čia nie ka da ne bu vo pra ban gaus

res to ra no. Ši vie ta vi sa da bū da vo skir ta ne bran giai ir ska niai pa val­gy ti“, – „Vil niaus die nai“ prieš po­rą me tų yra pa sa ko jęs „Pi lies me­nės“ sa vi nin kas.

Be je, bend ro vė „Gai rė“ val dė ne tik „Pi lies me nę“, bet ir bu vo iš si­nuo mo ju si Se rei kiš kių par ke esan­čią šiuo me tu ne vei kian čią ro ton dą.

Praė ju sį pa va sa rį A.Amb ra­zas „Vil niaus die nai“ sa kė, kad jo bend ro vė yra ga vu si sta ty bų lei di­mą. Ta čiau tuo me tu iš ki lo pro ble­mų dėl že mės to je te ri to ri jo je pa­da li ji mo, jos bu vo spren džia mos teis me.

„Tu ri me vi sus lei di mus, bet, pa­vyz džiui, van den tie kį rei kė tų ties ti per gin čy ti ną te ri to ri ją. Kil tų grės­mė il gam įstrig ti. Kol gin čai baig sis, bu vo me pri sa ky ti sė dė ti ra mūs. Be to, juk ir mies to sa vi val dy bė Se rei­kiš kių par ko re konst ruk ci jos pro­jek tą yra pa ren gu si. Ža dė jo pra dė­ti dar bus, bet kol kas ir ten vis kas su sto ję. Val do vų rū mai ir gi už ge­so. Tie sa, Ge di mi no kal ne kaž kas kaž ką jau da ro. Gal būt pa ma žu lei­sis že myn – bus ma tyt“, – per nai ge gu žę svars tė A.Amb ra zas ir pa­brė žė, kad ne ke ti na at si ža dė ti tei­sės į ro ton dą anks čiau, nei baig sis nuo mos su tar tis.

„Pi lies me nę“ kei čia pi ce ri ja

Per mai nos: �� pi�ce�ri�jų�tink�lai�kas�dien�ple�čia�si�ir�iš�Vil�niaus�cent�ro�iš�stu­mia�net�le�gen�di�nes�ka�vi�nes.� � Gedimino�Bartuškos�nuotr.

5

lietuva

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Ne sa ko, ar pa si ti kiAnd rius Ku bi lius kol kas tie siai ne­pa sakė, ar pa si ti ki vi daus rei kalų mi nist ru Rai mun du Pa lai čiu. Va kar prem je ras dar kartą pa kar to jo ma­nąs, kad mi nist ro spren dimą at leis ti Fi nan si nių nu si kal timų ty ri mo tar­ny bos (FNTT) va do vus jis lai ko klai­da. Anot jo, R.Pa lai tis ir Li be ralų ir cent ro sąjun ga (LiCS) tu ri „rim tai ap svars ty ti Sei mo An ti ko rup ci jos ko mi si jos iš va das“. Tarp jų yra ir pa­si ūly mas į bu vu sias pa rei gas grąžin ti FNTT va do vus Vi ta lijų Gai lių ir Vy­tautą Gir žadą. „Sei mo An ti ko rup­ci jos ko mi si ja nu statė daug fak ti nių ap lin ky bių, todėl ko mi si jos dar bo ne ver tin ti rim tai būtų neat sa kin ga“, – teigė mi nist ras pir mi nin kas.

Bet A.Ku bi lius iš si su ko nuo tie­saus at sa ky mo į klau simą, ar dar pa si ti ki vi daus rei kalų mi nist­ru: „Mi nist ras tu ri turė ti prem je­ro, Pre zi dentės ir Sei mo dau gu­mos pa lai kymą. Bet už Vy riau sybės darbą at sa kin gas prem je ras.“

Posėd žia vo koa li ci jaVa kar po piet su reng tas val dan čio­sios koa li ci jos at stovų su si ti ki mas, ku ria me da ly va vo A.Ku bi lius, Sei­mo pir mi ninkė Ire na De gu tienė, Sei mo Tėvynės sąjun gos frak ci jos se niū nas Jur gis Raz ma, LiCS at sto­vai Arū nas Va lins kas bei Vy tau tas Bo gu šis, taip pat Li be ralų sąjūdžio va do vai Eli gi jus Ma siu lis, Kęstu tis Gla vec kas ir Al gis Kašė ta.

Po maž daug va landą tru ku sio su si ti ki mo prem je ras A.Ku bi lius ga vo pa si ūlymą pa si nau do ti sa vo tei se teik ti Pre zi den tei siū lymą at­leis ti vi daus rei kalų mi nistrą.

J.Raz ma pa reiškė, kad A.Ku bi­lius dar ne priėmė spren di mo teik­ti R.Pa lai čio at sta ty di nimą vals­tybės va do vei ar ne.

O LiCS lai ko si po zi ci jos, kad R.Pa­lai tis tu ri ir ga li dirb ti to liau. Pa sak V.Bo gu šio, li be ral cent ris tai ti ki si, kad Pre zi dentė ne pa lai kys A.Ku bi­liaus siū ly mo at leis ti R.Pa laitį.

Su si ti ko sa vait galįSa vait galį prem je ras bu vo su si­tikęs su R.Pa lai čiu ir LiCS pir mi­

nin ku Al giu Čap li ku. Per su si ti­kimą A.Ku bi lius lei do su pras ti, kad jo va do vau ja ma Tėvynės sąjun ga­Lie tu vos krikš čio nys de mok ra tai Sei me ga li ini ci juo ti in ter pe lia ciją R.Pa lai čiui, jei gu šis neat sis ta ty­dins pa ts ar ba ne bus at leis tas Pre­zi dentės dek re tu.

Sei mo An ti ko rup ci jos ko mi si ja, be ki ta ko, sa vo iš va do se pa reiškė ne pa si tikė jimą vi daus rei kalų mi­nist ru ir kreipė si į prem jerą su pra­šy mu ap svars ty ti ga li mybę teik­ti Pre zi den tei Da liai Gry baus kai tei at leis ti R.Pa laitį iš mi nis te ri jos va­do vo pa reigų.

A.Ku bi lius esą mi nist rui tvir ti no, kad „ne ga li ma ne kreip ti dėme sio į An ti ko rup ci jos ko mi si jos iš vadą“.

Mi nist ras dar kartą pa tvir ti no ne ma tan tis ga li my bių grąžin ti bu­vu sius FNTT va do vus į ei tas pa rei­gas ir ne ma nan tis trauk tis. Anot R.Pa lai čio, V.Gai lius į FNTT va do­vus galėtų būti grąžin tas „ne bent tik ki to vi daus rei kalų mi nist ro“.

Pre zi dentė D.Gry baus kaitė yra tei gu si, kad mi nist ras pa sielgė pa­gal įsta ty mus.

Re mia sa vo mi nistrą„Mi nist ras tu ri dirb ti to liau, o at­leistų FNTT pa reigūnų ieš ki nius tu ri įver tin ti teis mas“, – sakė li­be ral cent ristų ly de ris A.Čap li kas.

Jo tei gi mu, LiCS ne kei čia po zi­ci jos dėl R.Pa lai čio tin ka mu mo to­liau ei ti mi nist ro pa rei gas.

A.Čap li kas at kreipė dėmesį, kad nėra ga li my bių bu vu sius FNTT va­do vus grąžin ti į darbą, nes jie turės gau ti teisę dirb ti su slap ta in for ma ci­ja, ta čiau to kia teisė grei čiau siai ne­bus su teik ta. Ji bu vo atim ta pa grin­di nio pa slap čių sau go to jo su bjek to – Vals tybės sau gu mo de par ta men­to – ini cia ty va. Anot LiCS va do vo, „sun ku įsi vaiz duo ti, kad šis de par­ta men tas leistų V.Gai liui ir V.Gir ža­dui dirb ti su slap ta in for ma ci ja“.

A.Čap li kas ne ko men tuo ja, ko­kie ga li mi li be ral cent ristų spren­di mai, jei gu Pre zi dentė at leistų mi nistrą ar ba kon ser va to riai įgy­ven dintų gra si ni mus ini ci juo ti in­ter pe lia ciją R.Pa lai čiui. Ta čiau Li­CS ly de ris dar syk pa kar to jo, kad to kiu at ve ju ga li kil ti grėsmė Vy­riau sybės sta bi lu mui, taip pat val­dan čio sios koa li ci jos nu ma ty tiems prio ri te ti niams dar bams ener ge­ti kos sri ty je, ypač su si ju siems su Vi sa gi no ato minės elekt rinės ir su skys tintų dujų ter mi na lo pro­jektų įgy ven di ni mu.

Pa siūlė reng ti po sėdį su po lig ra fuLi be ralų sąjūdžio va do vas E.Ma­siu lis įsi ti kinęs, kad in ter pe lia ci ja vi daus rei kalų mi nist rui būtų pa ti pra sčiau sia išei tis, todėl spren di­mus turėtų priim ti prem je ras.

„In ter pe lia ci ja vi daus rei kalų mi nist rui koa li ci jos par tne rius įveltų į nuo la tinę konf ik to zoną. Ir ta da pa va sa rio se si jo je tikė tis svar bes nių spren dimų būtų la bai sun ku. Ma no me, kad toks spren­di mas turėtų būti da ro mas ne Sei me, tai tu ri būti prem je ro ap­si spren di mo klau si mas. Prem­je ras tu ri dvi al ter na ty vas: teik ti vi daus rei kalų mi nist ro at si sta ty­di nimą Pre zi den tei ar ba si tua ciją pa lik ti to kią, ko kia yra, lau kiant teis mo dėl V.Gai liaus grąži ni mo į pa rei gas re zul tatų. Jei gu teis mas ap si spręstų, kad V.Gai lius bu­vo at leis tas ne teisė tai, mi nist ras turėtų at si sta ty din ti“, – kalbė jo E.Ma siu lis

Pa sak jo, prem je ras dar galė­tų lauk ti ir teis mo spren di mo dėl ga li mo in for ma ci jos nu te ki ni mo „Sno ro“ by lo je.

E.Ma siu lis juo kais pa si ūlė val­dan čio sios koa li ci jos po sėdį reng ti kar tu su po lig ra fu, kad būtų ga li ma įver tin ti, ku ris tei ses nis – A.Ku bi­lius ar R.Pa lai tis.

Opo zi ci ja ne vie nin gaOpo zi ci ja nėra vie nin ga, stebė da­ma šį val dan čiųjų konf iktą. Dar bo par ti ja ir da lis Krikš čio nių par ti jos frak ci jos na rių linkę pa rem ti prem­jerą, o so cial de mok ra tai bei Tvar­kos ir tei sin gu mo par ti jos at sto vai sto ja R.Pa lai čio pusėn.

Gre sia in ter pe lia cijų ka ras

Val dan čio ji koa li ci­ja siū lo, kad prem je­ras Pre zi den tei teik­tų vi daus rei kalų mi nist ro at sta ty di­nimą. Bet vals tybės va dovė to kiam siū ly mui ga li ne­pri tar ti. Prem je ras už si minė, kad to kiu at ve ju jo va do vau­ja mi kon ser va to riai ga li ini ci juo ti in ter­pe lia ciją mi nist rui.

Toks in ter pe lia cijų ka ras ga li baig tis Vy riau sybės griū ti mi.

Postas: �� R.Palaičio�kėdę�drebina�ir�koalicijos�partneriai,�ir�opozicija.� � � Gedimino�Bartuškos�nuotr.

Todėl, jei gu būtų ini ci juo ta in­ter pe lia ci ja vi daus rei kalų mi­nist rui, ji ga li pa tir ti fias ko, nes R.Pa lai čio prie ši ninkų ga li būti ma žiau nei mi ni ma lus Sei mo na­rių skai čius, būti nas mi nist rui at­leis ti iš pa reigų. Ne pa si tikė ji mas ga li būti pa reikš tas, jei gu už tai slap tai bal suo ja ne ma žiau kaip 71 Sei mo na rys.

Opo zi ci jos ly de ris, Tvar kos ir tei sin gu mo frak ci jos se niū nas Va­len ti nas Ma zu ro nis spėja, kad tuo at ve ju, jei gu kon ser va to rių ini cia­ty va gimtų in ter pe lia ci ja vi daus rei kalų mi nist rui, li be ral cent ris tai ga li ban dy ti „stum ti“ ne pa si tikė­jimą pa čiu prem je ru.

Pa sak V.Ma zu ro nio, in ter pe­lia ciją A.Ku bi liui pa remtų tik rai dau giau Sei mo na rių nei ne pa si­

tikė jimą R.Pa lai čiu. Todėl toks in­ter pe lia cijų ka ras ga li baig tis Vy­riau sybės griū ti mi.

To kiu at ve ju opo zi ci ja tvir ti na esan ti pa si ren gu si „pri siim ti at sa­ko mybę už vals tybę“ iki šių metų ru denį vyk sian čių Sei mo rin kimų. „Galbūt galėtų būti su da ry ta pla­taus pa si tikė ji mo, Pre zi dentės pa­si tikė ji mo, Vy riau sybė, ku riai va­do vautų D.Gry baus kaitės pa rink tas ne par ti nis prem je ras“, – svarstė V.Ma zu ro nis.

Jis at metė ga li mybę, kad Tvar­kos ir tei sin gu mo par ti ja pa remtų da bar tinę Vy riau sybę, jei gu ji lik­tų ma žu mo je. Ta čiau Dar bo par ti­jos va do vas Vik to ras Us pas ki chas jau už si minė, kad ši par ti ja ga li pa­rem ti ma žu mos Vy riau sybę, jei gu ją pa liktų li be ral cent ris tai.

AntrADIEnIS, kovo 6, 2012

Vy riau sy bė ke ti na nuo 2014-ųjų keis ti kau pi mo ant ros pa ko pos pen si jų fon duo-se tvar ką ir ska tin ti gy ven-

to jus, kad jie į šiuos fon dus mo kė tų pa pil do mas įmo kas.

Pa kei ti mai nu ma to, kad nuo 2014-ųjų pra džios gy ven to jai taip pat ga lė tų mo kė ti pa pil do mas 1 pro c. drau džia mų jų pa ja mų dy džio įmo kas į ant ros pa ko pos pen si jų fon dus, o nuo 2016-ųjų pra džios šių įmo kų dy dis bū tų di di na mas iki 2 pro c.

Pa pil do mas įmo kas mo kan tiems gy ven to jams vals ty bė į pen si jų fon-dus per ves tų ska ti na mą sias įmo-kas, ku rių dy dis 2014–2015 m. su-da ry tų 1 pro c., o nuo 2016-ųjų – 2 pro c. vi du ti nio ša lies mė ne sio už-dar bio.

Tai nu ma tan tiems So cia li nės ap-sau gos ir dar bo mi nis te ri jos siū ly-mams pri tar ta va kar vy ku sia me Vy-riau sy bės pa si ta ri me.

Mi nis te ri jos pa reng tos Pen si jų kau pi mo įsta ty mo pa tai sos to liau bus svars to mos Vy riau sy bės po sė-dy je.

„2013-ie ji bū tų ap si spren di mo lai ko tar pis – per pir mus 9 mė ne sius kiek vie nas tu rė tų ga li my bę pa si rink-ti, ko kio je sis te mo je jis kau pia sa vo bū si mai pen si jai“, – va kar Vy riau-sy bė je žur na lis tams sa kė so cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nist ras Do na-tas Jan kaus kas.

Anot jo, taip pat pa ma žu bus ma-ži na mi at skai ty mai nuo įmo kų – 2013-ai siais nu sta ty ta mak si ma li ri ba sieks 2 pro c. ir kas met bus ma-ži na ma po 0,5 pro cen ti nio punk to, kol įmo kos iš vi so ne be bus ap mo-kes ti na mos.

„Es mi niai pa kei ti mai nu kreip-ti į ge ro kai tvir tes nį fon dų veik los re zul ta tų su sie ji mą su fon dų pa-ja mo mis, tai yra atei ty je at skai ty-mai lik tų tik nuo pen si jų da ly viams

su kaup to tur to“, – tvir ti no D.Jan-kaus kas.

Anot jo, esant to kiai tvar kai fon-dų val dy to jai tu rė tų bū ti daug la-biau suin te re suo ti sėk min gai elg tis su pen si jų da ly vių lė šo mis, su kaup ti kuo di des nį tur tą, nes nuo to tie sio-giai pri klau sys pa čių fon dų val dy to-jų veik los re zul ta tai.

„Sod ros“ per ve di mus į ant ros pa ko pos pen si jų fon dus, ku rie nuo šių me tų pra džios yra su ma žin-ti iki 1,5 pro c., o ki tą met bus pa-di din ti iki 2,5 pro c., nuo 2014-ųjų pra džios siū lo ma vėl su ma žin ti iki 2 pro c., o nuo 2020-ųjų – pa di din-ti iki 3,5 pro c.

Ska ti na mo sios įmo kos bū tų mo ka-mos iš vals ty bės biu dže to.

So cia li nės ap sau gos ir dar bo mi-nis te ri jos skai čia vi mais, šioms įmo-koms 2014-ai siais pri reik tų 239 mln. li tų, 2015-ai siais – 257 mln. li tų, o 2016-ai siais – 551 mln. li tų.

Ša lies gy ven to jams siū lo ma su-teik ti ga li my bę iki atei nan čių me tų rug sė jo ap si spręs ti, ar jie no rė tų mo-kė ti pa pil do mas kau pia mą sias įmo-kas ir gau ti iš biu dže to ska ti na mą sias įmo kas. Jei gu dėl pen si jų kau pi mo fi-nan sa vi mo sis te mos kei ti mo gy ven-to jai ne be no rė tų da ly vau ti ant ros pa ko pos pen si jų fon dų veik lo je, jie iki 2014-ųjų pra džios ga lė tų priim-ti spren di mą ir grįž ti pen si ją kaup ti tik „Sod ro je“.

BNS, VD inf.

Bu vo to kia ki no ko me di­ja su Ji mu Car rey, ku­ri va di no si „Briu sas vi­sa ga lis“. Pa si nau do ki­

me šiuo pa va di ni mu ir jį per fra­zuo ki me Ru si jos pre zi den to rin­ki mų at ve jui – „Vla di mi ras Pu ti­nas vi sa ga lis“. Tik jo kia ko me di ja šiuo at ve ju nė ne kve pia. Toks me ta fo riš kas pa­va di ni mas tie siog kons ta tuo ja jau dau giau kaip 12 me tų eg zis­tuo jan tį fak tą, kad V.Pu ti nas yra vi sa ga lis sa vo ša ly je.

Pas ta rie ji Ru si jos pre zi den to rin­ki mai tai tik įro dė.Po li to lo gas Kęs tu tis Gir nius pa­brė žia, kad net ir bū da mas prem­je ru V.Pu ti nas fak tiš kai li ko pir­muo ju vals ty bės žmo gu mi, nors kai ku rios tei sės ir įga lio ji mai bu­vo per leis ti pre zi den tui Dmit ri jui Med ve de vui. Da bar V.Pu ti nui ne­rei kės da ry ti jo kių re ve ran sų. Ga­lios pil na tis bus vėl jo ran ko se.Po šių rin ki mų nuo lat ke lia mas klau si mas, ar še še riems me tams (ga li ma spė ti, kad net vi siems dvy­li kai) pre zi den tu iš rink tas V.Pu ti­nas im sis ką nors keis ti sa vo ša ly­je? Juk jis vi sa ga lis. Va di na si, Ru si­jo je ga li da ry ti ką pa no rė jęs.Op ti mis tai neat me ta, kad bus im­ta si re for mų. Gal kai ku rios jų bus ne tgi po zi ty vios, tai yra priar tins Ru si ją prie Va ka rų de mok ra ti nių stan dar tų, o ne nu to lins nuo jų.Ta čiau kur kas daž niau skam ba po li to lo gų ir po li ti kos ap žval gi­nin kų nuo gąs ta vi mai, kad V.Pu­ti no per ga lė įtvir tins Ru si jo je so­vie ti nius lai kus pri me nan čią stag na ci ją. Mask vos to nas ga li tap ti vis ag re sy ves nis. San ty kiai su Va ka rais, tad ir su Lie tu va, ga­li bū ti to liau ašt ri na mi.To kiu at ve ju ne ver ta nė gal vo ti

apie Ru si jos ir Lie tu vos san ty kių ge ri ni mą.An ti va ka rie tiš kas V.Pu ti no kal­bė ji mas ne bu vo tik rin ki mų šou, skir tas vi daus var to ji mui, tam nai viam Ru si jos žmo ge liui, sva jo­jan čiam apie sa vo ša lies di dy bę ir ga ly bę, ne tgi jei gu ji pa sie kia ma ap ri bo jant ki tų vals ty bių lais vę. Im pe ria lis ti nis V.Pu ti no to nas ge riau siai ati tin ka to kio pa pras­to žmo ge lio in te re sus. To dėl pa­pras ti ru sai ir bal suo ja už bu vu sį sau gu mie tį. Nors, kaip by lo ja se­nas ru siš kas prie žo dis, bu vu sių sau gu mie čių ne bū na.Ru si jos opo zi ci ja kons ta tuo ja: dau giau kaip 60 pro c. bal sų, su­rink tų per pre zi den to rin ki mus, pa ver čia V.Pu ti ną aukš čiau siuo­ju val dy to ju, įtvir ti na jo kaip „al­fa pa ti no“ sta tu są.Ta čiau tuo pat me tu ne ty li ma ir apie ge ro kai pa ge du sį V.Pu ti no val džios le gi ti mu mą. „Nes var bu, kas bus ar ti miau sio je atei ty je, si­tua ci ja by lo ja apie rim tą ne sta bi lu­mą, ku rį iš pro vo ka vo ta pa ti „am­ži no ji, ne pa kei čia mo ji val džia“, – tvir ti na opo zi ci nis ru sų ap žval gi­nin kas Mi chai las Ar kad je vas.„V.Pu ti nas, ku ris pa ver tė ša lį į griež tai cent ra li zuo tą pi ra mi dę, at sa kin gas už ne sta bi lu mą ir to­ta lią sta bi lu mo si mu lia ci ją. Da bar ša ly je yra ne ri mą ke lian ti si tua ci­ja. Ne pa si ten ki ni mas pri slo pin tas, bet jis yra ir vis au ga. Ka da nors toks ne pa si ten ki ni mas ga li pra si­verž ti kaip pū lin ga vo tis. Ru si jo­je jau ne kar tą bu vo taip – ne pa si­ten ki ni mas au go, bet bu vo dirb ti­nai slo pi na mas, kol ga lų ga le pra­trūk da vo re vo liu ci jo mis, per vers­mais, „smu ta“ (ru siš kas žo dis, reiš­kian tis „ne ri mas tin gą lai ko tar pį“ – red. pa st.)“, – pri du ria jis.Aki vaiz du, kad V.Pu ti nas pikt­nau džiau ja val džia, ne leis da mas opo zi ci jai at si sto ti vi su ūgiu. O tai, kad opo zi ci ja tu ri tam tik ro po­ten cia lo, pa ro dė vers li nin ko Mi­chai lo Pro cho ro vo iš es mės ne­blo gas pa si ro dy mas pre zi den to rin ki muo se.No rint iš lai ky ti val džią, ne leis ti į ją opo zi ci jos, V.Pu ti nui, ma tyt, teks im tis tam tik rų veiks mų. Ko­kių? Tik riau siai įpras tos „varž tų už ver ži mo“ po li ti kos.Tai gi, apie po zi ty vias re for mas var gu ar ga li ma sva jo ti.„Al fa pa ti nas“ ne ga li leis ti, kad miš ke, ku ria me jis ka ra liau ja, at­si ras tų ko kių nors kon ku ren tų. Net gi jei gu jie yra ne „al fa“, bet „be­ta“, „ga ma“ ar „del ta“ ti po.

Pen si jų fon duo se – per mai nų vė jai

antradienis, kovo 6, 20126

nuomonės

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Vladimiras Pu ti nas vi sa ga lis

Aki vaiz du, kad V.Pu ti­nas pikt nau džiau ja val­džia, ne leis da mas opo­zi ci jai at si sto ti vi su ūgiu.

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone.

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.

kaRštOJI lInIJa: ReklamOs skyRIus: PlatInImO taRnyba: PRenumeRatOs skyRIus: buhalteRIJa:212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 767

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUSLukas Miknevičius – 219 1386

VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUSPAVADUOTOJAIrma Verbienė – 219 1371

MIESTAS:Justinas Argustas – 219 1381Matas Miknevičius – 219 1373Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391LIETUVA:Stasys Gudavičius – 219 1390EKONOMIKA:Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374Lina Mrazauskaitė – 219 1388PASAULIS:Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS:Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258Mantas Stankevičius – 219 1383ŠEŠTADIENIS:Darius Sėlenis – (8 37) 302 276Laima Žemulienė – 219 1374TV DIENA:Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380370:Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370FOTOGRAFAI:Gediminas Bartuška – 219 1384Simonas Švitra – 219 1384

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379

SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688

PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

Pa kei ti mai nu kreip ti į tvir tes nį fon dų veik­los re zul ta tų su sie ji­mą su fon dų pa ja mo­mis.

Donatas Jankauskas:

Dar bo vi zi tą JAV pra dė jęs švie ti mo ir moks lo mi nist-ras Gin ta ras Ste po na vi čius su si ti ko su Va šing to no lie tu-

vių bend ruo me nės at sto vais bei li tua-nis ti nės mo kyk los pe da go gais ir ap ta-rė švie ti mo bei lie tu vy bės iš sau go ji mo klau si mus. Per po kal bį G.Ste po na vi-čius ža dė jo li tua nis ti nėms mo kyk-loms pa gal bą me to di ne me džia ga, jis pa brė žė, kad ne se niai bu vo priim tas spren di mas per duo ti ne for ma lų jį li-tua nis ti nį ug dy mą bei švie ti mą Švie-ti mo ir moks lo mi nis te ri jai (ŠMM).

„Nea be jo ju, kad mums pa vyks skir ti dau giau dė me sio ir pa ra mos net 35 JAV vei kian čioms li tua nis ti-nėms mo kyk loms“, – su si ti ki me sa-kė mi nist ras.

Re mian tis ŠMM pra ne ši mu, at-sa ky da mas į Va šing to no li tua nis ti-nės mo kyk los di rek to rės Ilo nos Ver-bu šai tie nės klau si mus, mi nist ras pa tvir ti no, kad ŠMM su pran ta, jog trūks ta pro fe sio na lių mo ky to jų sek-ma die ni nė se lie tu viš ko se mo kyk lo-se, ir skirs dau giau dė me sio me to di-nei me džia gai pa reng ti, kad lie tu vių kal bos mo ky ti ga lė tų ne vien pro fe-sio na lūs pe da go gai.

Taip pat mi nist ras pa brė žė, kad bū ti na di din ti mo ky to jų skai čių Lie-tu vo je or ga ni zuo ja muo se pa ren gia-muo siuo se mo ky muo se.

Mi nist ras tei gė, kad rei kia su kur-ti bend ra dar bia vi mo til tus tarp mo-ky to jų iš Lie tu vos mo kyk lų, ku rio se vei kia nuo to li nio mo ky mo pro gra-

mos, ir už sie nio li tua nis ti nių mo kyk-lų mo ky to jų, kad bū tų ga li ma ge riau su pras ti už sie ny je gy ve nan čių vai kų po rei kius ir ga li my bes.

Per dar bo vi zi tą JAV švie ti mo ir moks lo mi nist ras bei Lie tu vos uni-ver si te tų rek to riai lan ky sis Va šing-to no, Hius to no, Bos to no, Či ka-gos uni ver si te tuo se, moks lo ty ri mo cent ruo se bei ins ti tu tuo se, su si tiks su JAV ad mi nist ra ci jos pa rei gū nais ir lie tu vių bend ruo me nė mis, JAV moks lo ir vers lo at sto vams pri sta tys Lie tu vo je plė to ja mus pen kis moks-lo slė nius.

Tai pir mas toks Lie tu vos švie ti mo ir moks lo mi nist ro vi zi tas JAV, at kū-rus Lie tu vos ne prik lau so my bę.

BNS, VD inf.

Ministras ža da pa ra mą li tua nis ti nėms mo kyk loms

Stasys Gudavičius

7

lietuva

Iz­rae­ly­je­be­si­lan­kan­tis­Lie­tu­vos­už­sie­nio­rei­kalų­mi­nist­ras­Aud­ro­nius­Ažu­ba­lis­su­si­tikęs­su­vy­riau­sybės­na­riais­pa­ra­gi­no­ati­da­ry­ti­am­ba­sadą­Vil­niu­je.­„Ma­nau,­kad­jū­sų­ša­lies­am­ba­sa­da­Vil­niu­je­dar­la­biau­pa­ska­tintų­verslą­in­ves­tuo­ti­Lie­tu­vo­je­ir­Iz­rae­ly­je“,­–­sakė­mi­nist­ras.­A.Ažu­ba­lis­pa­brėžė,­kad­Lie­tuvą­ir­Iz­raelį­sie­ja­ypa­tin­gi­ry­šiai,­ku­riuos­le­mia­bend­ra­abiejų­tautų­600­metų­is­to­ri­ja.

Teis­mas­vakar­at­metė­aso­cia­ci­jos­Vil­niaus­bal­ta­ru­sių­jau­ni­mo­sąjun­gos­ieš­kinį­Lie­tu­vos­vals­ty­bei­ir­Tei­sin­gu­mo­mi­nis­te­ri­jai­dėl­at­sa­kymų­apie­Ale­sių­Be­liackį­(nuo­tr.).­­„Teis­mas­pri­pa­ži­no,­kad­tas­Tei­sin­gu­mo­mi­nis­te­ri­jos­spren­di­mas­yra­dau­giau­in­for­ma­ci­nio­po­būdžio­ir­jo­kių­pa­reiškė­jo­tei­sių­ne­pa­žeid­žia,­dėl­to­ir­prie­volė­at­ly­gin­ti­žalą­neat­si­ran­da“,­–­sakė­teis­mo­­pir­mi­nin­ko­pa­tarė­ja­Jo­lan­ta­Ta­lu­tienė.

Pak­vietė­­steig­ti­am­ba­sadą

bal­ta­ru­sių­skundą­at­metė

Kviečiame registruotis telefonu 8 5 278 20 85 arba el. paštu info@emuziejus.lt. Energetikos ir technikos muziejus: Rinktinės g. 2, Vilnius, www.emuziejus.lt. Daugiau informacijos: 8 5 278 20 85

Energetikos ir technikos muziejus pradeda nemokamą paskaitų ciklą vilniečiams

Pažengusio šilumos vartotojo kursai.Kviečiame praturtinti savo žinias apie šilumos ūkį! Paskaitų ciklą sudaro keturi energetikos ekspertų pranešimai aktualiomis šilumos ūkio temomis. Paskaitų startas – nuo kovo 15 dienos, kiekvieną ketvirtadienį, 13 valandą. Kiekvieną mėnesį – naujos temos. Projekto partneris – „Vilniaus energija“. Visiems išklausiusiems 4 paskaitų ciklą bus įteikti Pažengusio šilumos vartotojo pažymėjimai. Kursai – NEMOKAMI!

Artimiausių paskaitų temos:• Renovacija. Būsto rūmų prezidentas

Juozas Antanaitis.

• Šilumos ūkio įstatyminis reguliavimas, kainodara Lietuvoje ir užsienyje. Dr. Doc. Valdas Lukoševičius.

• Biokuro panaudojimo galimybės Lietuvoje. LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas.

• Šilumos ūkio veiklos principai – iki namo ir name. Nepriklausomas energetikos ekspertas Algimantas Žiaunys.

„Šian dien la bai aiš kiai iden ti fi ka­vo me, kad tai dau giau ideo lo ginė, ver ty binė dis ku si ja ir kad vie no­dos nuo monės Vy riau sybė je, ma­tyt, ne ga li būti“, – žur na lis tams po Vy riau sybės pa si ta ri mo sakė so cia linės ap sau gos ir dar bo mi­nist ras Do na tas Jan kaus kas. Pa sak jo, nu spręsta pa reng ti tokį nu ta ri­mo pro jektą, ku riuo ne būtų iš sa­ko ma vie na reikš miš ka po zi ci ja ir ku ris ne truk dytų Sei mui svars ty­ti jau pa teik tos Kons ti tu ci jos pa­tai sos.

Sei mas gruod žio pa bai go je po pa tei ki mo pri tarė pa tai sos pro­jek tui, pa gal kurį Kons ti tu ci ja bū­tų pa pil do ma nuo sta ta, jog „šei ma su ku ria ma lais vu vy ro ir mo ters su­ta ri mu su da rius san tuoką“. Į Seimą šis klau si mas pirmą kart svars ty ti turėtų grįžti pa va sa rio se si jo je.

Kon ser va to riaus D.Jan kaus ko tei gi mu, jo va do vau ja mos mi nis te­ri jos pa reng ta Vy riau sybės po zi ci ja pri tar ti to kiai Kons ti tu ci jos pa tai­

sai per pa si ta rimą su laukė skep tiš­kos li be ralų mi nistrų nuo monės.

„Su tar ta, kad iki Vy riau sybės po sėdžio pa ties nu ta ri mo re dak­ciją dar tiks li na me, kad ne būtų iš­sa ko ma vie na reikš miš ka po zi ci ja, jog Vy riau sybė pri ta ria su vie no­dais tei si niais ar gu men tais“, – kalbė jo D.Jan kaus kas.

Pats so cia linės ap sau gos ir dar­bo mi nist ras pri ta ria Kons ti tu ci jos pa tai sai: „Aiš kes nis san tuo kos ir šei mos ry šio nu sta ty mas var gu ar ga li pa da ry ti ką nors blo ga.“

Ta čiau Li be ralų sąjūdžio va do­vas, su si sie ki mo mi nist ras Eli gi­jus Ma siu lis pro jektą va di na disk­

ri mi na ci niu. „Ma no me, kad tai yra disk ri mi na cinė nuo sta ta, vi­siš kai ne ži nio je pa lie kan ti ki to kias bend ro gy ve ni mo for mas. Kaip pa­va din ti mamą, au gi nan čią du vai­kus be tėvo?“ – pir ma dienį žur na­lis tams sakė mi nist ras.

„Li be ralų mi nist rai iš sakė sa vo kri tišką po žiūrį į tą ini cia tyvą, ku ri už re gist ruo ta Sei me“, – teigė jis.

Šeimą su san tuo ka su sie jan čią pa taisą 98 par la men ta rai pa teikė po to, kai Kons ti tu ci nis Teis mas rug­sėjį pa skelbė, jog 2008 m. priim tos Vals ty binės šei mos po li ti kos kon­cep ci jos nuo sta tos, šei ma pri pažįs­tan čios tik san tuo ko je gy ve nan čius žmo nes, prie šta rau ja Kons ti tu ci jai.

Nu ta ri me Kons ti tu ci nis Teis mas

pa brėžė, kad san tuo kos ins ti tu tas yra „is to riš kai su si klostęs šei mos mo de lis, nea be jo ti nai tu rin tis išs­kir tinę vertę vi suo menės gy ve ni­me, už tik ri nan tis tau tos ir vals tybės gy vy bin gumą bei is to rinį iš li kimą“. Ta čiau taip pat teis mas pa skelbė, kad šei ma ga li būti su kur ta ne tik san tuo kos pa grin du, o san ty kių iš­raiš kos for ma kons ti tu ci nei šei mos sam pra tai es minės reikšmės ne tu ri.

Šiuo me tu Kons ti tu ci jos 38 straips nis sa ko, kad šei ma yra vi­suo menės ir vals tybės pa grin das, vals tybė sau go ir glo bo ja šeimą, mo ti nystę, tėvystę ir vai kystę, o san tuo ka su da ro ma lais vu vy ro ir mo ters su ta ri mu.

BNS inf.

Eu ro par la men ta ras Vy tau tas Lands ber gis (nuo tr.) sa ko, kad Ru si jos pre zi den to rin ki mai te­bu vo pro cedū ra, ku rios re zul­ta tus bu vo ga li ma ne sun kiai at­spėti iš anks to.

Anot jo, kaip ir pra ėju sių metų pa bai go je vykę Dūmos rin ki mai, taip ir da bar ti niai pre zi den to rin ki mai te bu vo „pro cedū ros“, kai re zul ta tai bu vo nu spėja mi iš anks to, ir vy ko ne pa si rin ki mas, o at ran ka.

„Pir miau sia, ką pa rodė Dūmos rin ki mai ir da bar tinės pro cedū­ros už bai gi mas, kad yra lai ko ma­si se nos so vie tinės me to di kos ne­da ry ti rin kimų, o da ry ti at ranką. O pa skui įvyk dy ti tam tikrą pro cedūrą. Kaip so vietų lai kais būda vo, žmonėms leis da vo atei­ti ir įmes ti biu le tenį, ir da bar iš esmės yra taip pat. Nors ga li ma įmes ti įvai rių biu le te nių, bet iš tiesų ne už tik rus kon ku ren tus“, – BNS kalbė jo V.Lans ber gis.

Anot eu ro par la men ta ro, Ru­si jos pre zi den to rin kimų kam­pa ni ja bu vo per smelk ta ka rin ga, mi li ta ris ti ne re to ri ka. Ar ši re to­ri ka tu ri rim tesnį pa grindą, ga­li kel ti grėsmių, ar at si spindės ir to lesnė je V.Pu ti no po li ti ko je, ga li paaiškė ti ste bint pir muo sius Ru si jos pre zi den to žings nius.

„Tai paaiškės la bai grei tai, tai lie čia ne tik mus, tai lie čia tie siog pa saulį, Eu ropą pir miau sia. Iš tik­ rųjų bu vo kal ba ma la bai ka rin­gai ir tai per si davė da liai iš ti kimų bal suo tojų, jie ir gi kal ba apie pa­si ry žimą su si kau ti su prie šais, o prie šai yra vi sa ap lin ka, ir dar esan tys vi du je. Ir su prie šais bus kau na ma si iki mir ties ir jie bus vi­si nu galė ti. Tai yra ir V.Pu ti no, ir jo rėmėjų re to ri ka. Jei nie kas ne­si keis pa sau ly je ir Ru si jo je, tai jis ga li būti pre zi den tu iki gy vos gal­vos, tai čia jau jo kio skir tu mo.

Klau si mas da bar ne tai, ką da­rys V.Pu ti nas, o kas da ry sis ap­link. Pa gal tai, kas bu vo kal ba ma pa sku tinė je pro cedū ros sta di jo­je, tai opo nen tai būtų galėję pa­sa ky ti la bai pa pras tai: V.Pu ti nas – tai ka ras. Ei da mi bal suot, žmo­nės, ži no ki te, už ką bal suo jat. Ar taip ir įvyks – pa ma ty si me.

Ga li būti vi di nis ka ras prie š sa vo liaudį, prie š tą dalį, ku ri no ri per mai nos, ga li būti ne pa­si ten ki ni mo nu krei pi mas se nais me to dais į išorę. Galų ga le yra su si ju sių da lykų – kokį žingsnį da bar žengs Ru si ja ir ko kia bus V.Pu ti no vi zi tinė kor telė lei­ d žiant to liau skers ti Si ri jos ci vi­lius gy ven to jus ar ne. Ga li būti, kad tai bus pir mo ji vi zi tinė kor­telė“, – svarstė V.Lands ber gis.

BNS inf.

Val dys iki gy vos gal vos?

Su ta ri mo dar ne ran da

Gin čai: ­� Vy­riau­sybės­na­riai­nie­kaip­neiš­siaiš­ki­na,­kaip­įsta­ty­miš­kai­tu­rėtų­būti­api­brėžta­šei­ma.­ ­ And­riaus­Ufar­to­(BFL)­nuo­tr.

Vy riau sybės na riai ne tu ri bend ros nuo­monės dėl siū ly mo keis ti Kons ti tu ciją, šeimą su sie jant su san tuo ka, – kon ser­va to rių re mia mas pro jek tas pir ma dienį per pa si ta rimą ne su laukė li be ralų pa ra mos.

Aiš kes nis san tuo kos ir šei mos ry šio nu sta­ty mas var gu ar ga li pa­da ry ti ką nors blo ga.

diena.lt/naujienos/lietuva

AntrADIEnIS, kovo 6, 2012

8

ekonomikadiena.lt/naujienos/ekonomika

De ga lų kai nosVakarTink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­jos

„sta­toil“ 4,84 4,66 2,34

„kvis­ti­ja“ 4,76 4,60 2,34

„Va­koil“ 4,78 4,64 2,34

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 107,28 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 124,27 dol. už 1 brl.

Li na Mra zaus kaitėl.mrazauskaite@diena.lt

Kas de šim tas – be dar bisPer krizę la biau siai išau go jau ni­mo ne dar bas, o per nai jis traukė­si lėčiau nei bend ras ne dar bo ly gis ir nuo 35,1 pro c. su mažė jo vos iki 32,9 pro c.

Vis dėlto ban ko „Swed bank“ vy res nio ji eko no mistė Vai va Šeč­kutė pa brėžė, kad jau ni mo ne dar­bas, pa ly gin ti su bend ru ne dar bu, nėra gąsdi nan tis, o kal bos apie kas tre čią dar bo bir žos du ris vars tantį jau nuolį yra per dėtos: „Nors jau­ni mo ne dar bo ly gis yra di de lis, vie nas did žiau sių Eu ro po je, be­dar bių jau nuo lių da lis nėra di delė, pa ly gin ti su bend ru be dar bių skai­čiu mi.“

„Swed bank“ sta tis ti ka ro do, kad iš 450 tūkst. ša lies jau nuo lių 315 tūkst. jų ap skri tai ne da ly vau ja dar­bo rin ko je dėl mokslų. Maž daug du treč da liai – 103 tūkst. – jau nuo lių dir ba, o 32 tūkst. jau nuo lių yra be­dar biai. Tai reiš kia, kad dar bo ne­ran da tik šiek tiek dau giau nei 7 pro c. visų 15–24 metų gy ven tojų.

Iš si la vi ni mas ne pa de daKaip vieną pa grin di nių jau ni mo ne dar bo prie žas čių V.Šeč kutė įvar­di jo sta tybų ir ap dir ba mo sios pra­monės sek to rių nuo smukį. Esą per krizę jie nu kentė jo la biau siai, todėl

su mažė jo ne kva li fi kuo tos dar bo jė­gos po rei kis.

Tai skaud žiai at si liepė jau ni­mui, nes, kaip ro do „Swed bank“ duo me nys, apie 19 tūkst. be dar­bių jau nuo lių ne tu ri pro fe si nio iš­si la vi ni mo.

Eko no mistė taip pat at kreipė dė­mesį, kad di delė da lis – maž daug 13 tūkst. – dar bo ne ran dan čių jau nuo­lių iš si la vi nimą tu ri. Jos ma ny mu, tai ver čia at kreip ti dėmesį į švie­ti mo sis temą, ku ri šiuo me tu yra ne pa kan ka mai orien tuo ta į dar bo rin kos po rei kius. Anot V.Šeč kutės, pro ble ma būtų išspręs ta, jei spe­cia listų pa ren gi mas švie ti mo įstai­go se ati tiktų pa klausą, o pro fe si nis pa si ren gi mas būtų tvir tes nis.

„Ma žiau ga li reikš ti dau giau – svar bu pa ruoš ti kon ku ren cin gus, pa klau sias spe cia ly bes tu rin čius dar buo to jus“, – sakė ji.

Kaip sakė „Swed bank“ vy riau­sia sis eko no mis tas Ne ri jus Ma­čiu lis, ne pro por cin gai di de lis so­cia li nių ir hu ma ni ta ri nių mokslų spe cia listų skai čius, pa ly gin ti su tech no lo gi nių ir tai komųjų mokslų, eko no mi kai at si lie pia nei gia mai.

Prak ti kan tai nau dos ne duo daV.Šeč kutė bu vo įsi ti ki nu si, kad tvir tes nis pra kti nis pa si ruo ši mas būtų įma no mas tuo at ve ju, jei pro­fe sinė pra kti ka ne būtų tik for ma lu­mas, kaip yra šiuo me tu. Tei gia mos pa tir ties, anot jos, ga li ma žval gy­tis už sie ny je, kur pra kti ka su vo kia­ma kaip svar bi spe cia listų pa ruo ši­mo da lis.

„Pa vyzd žiui, Vo kie ti jo je būna pra ktikų, ku rios trun ka net ke le­rius me tus, jas fi nan suo ja vers­las ir vy riau sybė. Darb da vys įdar­bi na stu dentą ir sa vo lėšo mis bei su vals tybės pa ra ma pa ruo šia sau dar buo toją“, – pa sa ko jo ji.

N.Ma čiu lio tei gi mu, šiuo me­

tu ša ly je pra kti kos yra la bai kon­cent ruo tos, todėl stu den tai per jas daž nai nė ne ban do siek ti ži nių, o darb da viai priim ti pra kti kantą į sa­vo įmonę ne suin te re suo ti.

Vis dėlto įdar bi ni mo bend rovės „Ad van tus“ di rek to rius Arū nas Mie že lis pa ti ki no, kad jų ap lin ko­je esa ma ne ma žai įmo nių, pra kti­kan tus ver ti nan čių kaip po ten cia­lius dar buo to jus.

„Aiš ku, šie darb da viai pa pras tai ap skai čiuo ja, ar in ves ti ci jos į pra­kti kantą yra ver tin gos. Tai daž niau­siai būna to kios įmonės, ku rių spe­ci fi ka ne rei ka lau ja pra kti kantų ypač daug mo ky ti“, – sakė pa šne ko vas.

Dai ro si pa tir tiesĮdar bi ni mo agentū ros „Min ta“ pa grin dinė ak ci ninkė Stasė Bukš­nienė sakė, kad dėl sun kaus eko no­mi kos eta po ir di delės kon ku ren­ci jos rin ko je įmonės nea be jo ti nai ieš ko dar buo tojų, tu rin čių pa tir ties ir ry šių. Todėl ak ty viai juos med­

žio ja ar net per per ka iš kitų įmo­nių.

S.Bukš nienė sa ko pa stebė ju si, kad dar bo pa tir tis da liai darb da­vių nėra prio ri te tas. „Jei gu darb­da viui rei kia, pa vyzd žiui, anglų ir rusų kalbų ži nių, gerų va dy bi­nin ko bruožų, įgim to mokė ji mo bend rau ti, o ne konk re čių įgūdžių, tuo met darb da viui ne rei kia spe­cia lis to. Jei gu žmo gus in te lek tua­lus, ge ba ana li zuo ti ir reikš ti sa vo min tis, tuo met darb da viai jį no riai įdar bi na“, – sakė ji.

A.Mie že lis pa brėžė, kad jau no, dar bo pa tir ties ne tu rin čio žmo­gaus var gus ga li išspręs ti lai ki no jo įdar bi ni mo įmonės, ku rios už sa ko­vui sa va ran kiš kai at ren ka tin ka mus dar buo to jus ir su da ro ke lių dienų ar net ke le rių metų su tar tis. Taip jau ni mas nuo pa pras čiau sių už­duo čių, pa vyzd žiui, skra ju čių da li­ji mo ar pa gal bi nių funk cijų pre ky­bos cent ruo se, po tru putį pe rei na prie su dėtin ges nių darbų.

Į pa tirtį in ves tuo ja ne no riaiVie nu dar bo rin kos skau du lių ir to liau iš­lie ka jau ni mo ne dar bas, ku ris sunk me­čiu didė jo la biau siai. Net iš si la vinę jau­nuo liai darb da vių ne do mi na, nes šie linkę med žio ti jau tu rin čius pa tir ties.

Po žiū ris: �� darb�da�viai� pra�kti�kantų� dar� ne�ma�to� kaip� po�ten�cia�lių� sa�vo�įmonės�dar�buo�tojų.� � „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

Tai, kad da lis iš si la­vi nimą tu rin čių jau­nuo lių ne ga li su si­ras ti dar bo, ro do, jog švie ti mo sis te mo je yra bėdų.

Vai va Šeč kutė:

Nedarbas

Bend ras ir jau ni mo ne dar bas (proc.)

2010 m. 2011 m.

Bend ras ne dar bas

17,8 15,4

Jau ni mo nedarbas* 35,1 32,9

* 15–24 metų žmo nių.Šal ti nis: Sta tis ti kos de par ta men tas

Il ga lai kis jau ni mo ne dar bas*Me tai Be dar bių skai čius (tūkst.)2010 9,52011 202012 10

* Ne dar bas, trukęs il giau nei 6 mėne sius.

Šal ti nis: Lie tu vos dar bo bir ža

Lie tu vo je ru siškų gam ti nių dujų su nau do ja ma ma žiau, ta čiau iš lai­dos joms ne mažė ja, o au ga.

Į Lie tuvą im por tuo jamų gam ti nių dujų vi du tinė kai na ket virtą pra­ėju sių metų ket virtį siekė 1268 li­tus už 1 tūkst. ku bi nių metrų – 41,6 pro c. dau giau nei 2010 m. spalio–gruodžio mėne siais, kai dujų kai­na bu vo 895 li tai už 1 tūkst. ku bi­nių metrų.

Gam ti nių dujų im por tas pra ėju­sių metų spalio–gruodžio mėne­siais, pa ly gin ti su tuo pa čiu 2010­ųjų lai ko tar piu, su mažė jo 19 pro c., iki 897,06 mln. ku bi nių metrų, kaip tei gia ma Kainų ko mi si jos pa­reng to je 2011 m. ket vir to ket vir čio

gam ti nių dujų rin kos ata skai to je. Kainų ko mi si jos duo me ni mis, ket­virtą ket virtį vi sos du jas im por tuo­jan čios įmonės su ma ži no im por to kiekį, ta čiau dau giau sia (31 pro c.) dujų im portą su ma ži no Kau no ter­mo fi ka ci jos elekt rinė. O bend ros iš lai dos im por tuo ja moms du joms, ne ver ti nant bend rovės „Ache ma“ im por to iš laidų, per me tus pa didė­jo 16,4 pro c. ir ket virtį ket virtį sie­kė 777,7 mln. litų.

Maž me ninė je gam ti nių dujų rin ko je ket virtą ket virtį par duo ta 520,93 mln. ku bi nių metrų dujų – 15,2 pro c. ma žiau nei prie š me tus, o tie ki mo veik los pa ja mos pa didė jo 16,9 pro c., iki 682,2 mln. litų.

BNS, VD inf.

Ma žiau, bet bran giau

AntrADIEnIS, kovo 6, 2012

Įmo�nių�grupė�„VP�grupė“,�ku�riai�pri�klau­so�maž�me�ninės�pre�ky�bos�tink�las�„Ma­xi�ma“,�per�ka�Is�pa�ni�jos�tink�lo�„Di�no�sol“�val�domą�par�duo�tu�vių�tinklą�„Su�per�sol“.�Su�si�ta�rimą�dėl�pre�ky�bos�tink�lo�„Su�per­sol“�par�da�vi�mo�su�„Di�no�sol“�gru�pe�pa­si�rašė�in�ves�ti�cijų�bend�rovė�„Agi�le�Fi�nan­ce“,�ku�ri�yra�su�si�ju�si�su�„Ma�xi�mos“��tink�lu,�kaip�pra�nešė�Is�pa�ni�jos�po�rta�las��eu�ro�pap�ress.es.

„Ma­xi­Ma“­­žen­gia­į­is­pa­niją

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuTa kiekis sanTykis pokyTis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,1795 –0,7956­%DB­sva­ras­ster­lingų 1 4,1345 –0,2100­%jaV­do­le­ris 1 2,6167 +0,5495­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6405 +0,2201­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9438 +0,0648­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,3741 –0,3131­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,6601 +0,2884­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,9326 +0,6683­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8637 +0,0210­%

­OMx­Vilnius­ OMx­Riga­ OMx­Tallinn +0,55% –0,08% +0,29%

18,3pro c.

va sarį pa didė jo vi du tinė elekt ros kai na Lie tu vos

elekt ros bir žo je.

9

sveikataAntrADIEnIS, kovo 6, 2012

Ma ri ja na Ja sai tienėm.jasaitiene@diena.lt

Nu metė 40 kg svo rio„Pra ra dau 40 ki log ramų svo rio. Tai iš da lies ge rai, nes svėriau 95“, – Ge no vaitė Sta šai tienė, ži lap laukė kai li nu kais vil kin ti mo te ris, at ro­do žva li ir ener gin ga.

Iš ties, kaip mo te riai ne si džiaug­ti, jei ji iš si va da vo ne tik nuo di­de lio svo rio, bet ir dau gybės ligų: įveikė vėžį, ne įti ki mai pa svei ko nuo cuk ri nio dia be to, krau jospū­dis ta po nor ma lus, o svar biau sia – ji ga li val gy ti. Per burną, to ji ne­galė jo dve jus me tus.

„Jūs ne įsi vaiz duo ja te, ko kia pa­lai ma bur no je jaus ti mais to sko­nį“, – už si mer ku si at si du so 67 metų mo te ris, visą gy ve nimą bu­vu si svei ka ir stip ri, dau giau kaip 30 metų dir bu si mon tuo to ja bu­vu sio je Ra di jo ga myk lo je.

G.Sta šai tienė užau gi no du sū­nus, tu ri du vai kai čius. Bu vo lai­min ga. Ta čiau prie š de šimt metų nuo vėžio mirė vy ras, o prie š dve­jus su pu se metų ši li ga bu vo diag­no zuo ta jai.

Lie žu vio šak nies vėžys„Man bur no je, ant lie žu vio, at si­vėrė žaiz delė. Skaudė jo. Ma niau, dantų pro te zai nu trynė, nes jie bu­vo nau ji. Nuė jau pas odon to logę – pa šli fa vo, bet žaiz da tik didė jo. Po sa vaitės mar ti nu vežė ma ne į Kau­no kli ni kas. Ten pa darė žaiz dos biop siją ir ne tru kus paaiškė jo, kad man – lie žu vio šak nies vėžys“, – iš lėto žod žius tarė G.Sta šai tienė ir at si prašė, kad jos kal ba neaiš ki.

Per ope ra ciją me di kai pa ša li no dalį lie žu vio. Dėl to iš pra džių mo­te ris ne galė jo iš tar ti nė žod žio. Su gy dy to jais ir sūnu mis bei ki tais ar­ti mai siais ji bend ra vo raš tu.

Lo go pedė Ge no vaitę mokė kalbė ti kaip vaiką: reikė jo kar to ti skie me nis, trum pus žod žius. Spe­cia listė atei da vo ir į na mus, kai jos mo kinė grįžo iš li go ninės.

Ta čiau ši bėda – ne vie nin telė, juo lab ji mažė jo. Naujų ligų at si ra­do, kai bu vo pra dėtas tai ky ti spin­du li nis gy dy mas, kad ne liktų nė vie nos vėžio ląstelės. De ja, li gonė vie toj 25 seansų ištvėrė 20, nes bur no je, gerklė je ir ant kak lo at si­

vėrė žaiz dos. Jos, kaip sakė G.Sta­šai tienė, bu vo la bai di delės, pūslė­tos, tar si nu de gus.

„Spin du li nio gy dy mo me to das tai ko mas la bai pla čiai, tik jis vei­kia ne vien na vi ki nes ląste les, bet ir ap lin ki nius svei kuo sius au di nius, nors ir la bai sten gia ma si juos ap­sau go ti“, – pro ble mos prie žas tis pa ko men ta vo Lie tu vos svei ka tos mokslų uni ver si te to Gast roen te­ro lo gi jos kli ni kos En dos ko pijų sky­riaus va do vas pro fe so rius Kęstu tis Ada mo nis. Jį G.Sta šai tienė va di na sa vo iš ga ny to ju.

Nuo lat kan ki no al kis„Po vėžio ope ra ci jos val giau, bet kai pra dėjo švi tin ti – nie ko ne be galė jau pra ry ti. Ma tyt, man stemplę nu de­gi no“, – da li jo si min ti mis ir me dikų ko men ta rais G.Sta šai tienė.

Tuo met li gonę vėl ope ra vo. Nuo to lai ko ji ne be galė jo val gy ti, ir taip – dve jus me tus. Kaip gi mo te ris iš­li ko gy va? Jai gy dy to jai su for ma­vo gast ros tomą ir taip su darė ga­li mybę mai tin tis.

„Gast ros to mi ja – tai skrand žio at vėri mas. Pa da rius angą, į skrand­žio ertmę įki ša mas vamz de lis ir pro jį mai ti na mas li go nis“, – paaiš ki no pro fe so rius K.Ada mo nis.

Taip mai tin da ma si G.Sta šai tienė ne si skundė mais to asor ti men tu. „Viską val giau: ir mėsą, ir dar žo ves, vai sius, tik reikė jo la bai smul kiai viską su smul kin ti“, – paaiš ki no.

Ta čiau taip mai tin da ma si mo­te ris ne jautė ab so liu čiai jo kio sko­nio. Ne ga na to, pra ra do so tu mo jausmą. Ji visą laiką norė jo val gy­ti, vis jautė si al ka na. Ne re tai apim­da vo ne vil tis – kad ir kiek valgė, svo ris kri to. Gy dy to jas, kaip pri si­minė G.Sta šai tienė, iš rašė kaž ko­kių mil te lių, tad jie šiek tiek sau­go jo li kusį kūno svorį.

„Kai kartą su mar te le nu ėjau pas on ko logą, jis pa sakė: pa dėti ga­li vie nin te lis žmo gus – pro fe so­rius K.Ada mo nis. Jei gu jis ap siims, galbūt galė siu val gy ti per burną“, – gy dy to jo on ko lo go žod žiai gi liai įstri go G.Sta šai tie nei šir din.

Į klau simą, ne jau gi taip sun ku gy ven ti, ne ga lint val gy ti per burną, gu vi mo te ris gi liai at si du so: „Oi... oi... Žmo gui rei kia val gy ti per bur­ną, kaip yra iš pri gim ties.“

Pas vei ko nuo dia be toGalbūt iki mak si mu mo su mažėjęs svo ris G.Sta šai tienę iš gelbė jo nuo kitų ligų? „Bu vo dia be tas – iš ny ko. Ne sup ran tu kaip. Nuė jau pas gy­dy to jus, pa darė ty ri mus ir pa sakė, kad vaistų nuo dia be to ger ti ne be­rei kia. Pa ti pa si ma tuo ju ir ma tau – cuk raus kie kis krau jy je nor ma lus. Su mažė jo krau jospū dis, o būda vo 200 ir 120“, – stebė jo si ir džiaugė­si G.Sta šai tienė.

Ta čiau nuo ke lių ligų iš si va da vu­siai mo te riai ra mybės ne davė nuo­la ti nis no ras val gy ti. Tad ji nu ėjo į

kli ni kas pas pro fe so rių K.Ada monį ir jo pa sky ri mu tris die nas pa gulė­jo li go ninė je.

„Per tas die nas pa darė ty ri mus ir iš lei do na mo. Pas kyrė dar vie­ną kon sul ta ciją ir pa žadė jo: ban­dy sim“, – jau links miau pa sa ko jo G.Sta šai tienė.

Ją dar kartą ope ra vo pa čio je pra­ėju siųjų metų pa bai go je. Ope ra ciją at li ko du pro fe so riai – Al man tas Ma lec kas ir K.Ada mo nis.

„Vie nas ope ra vo per burną, ki tas – per prie kinė je pil vo sie no je esan­čią gast ros to mos angą. Mie go jau, nie ko ne ži nau, ką darė“, – juokė­si G.Sta šai tienė, po šios ope ra ci jos na mo grįžu si sau sio 6­ąją.

Bu vo uža ku si stemplėKau no kli ni ko se G.Sta šai tie nei bu­vo at lik ta ope ra ci ja, ko kios dar nie­kas ne darė Bal ti jos vals tybė se.

„Turė jo me tikslą už tik rin ti nor­ma lią mi tybą. Li gonės pa to lo gi ja – re ta ir su dėtin ga, bet tam ir dir­bam uni ver si te tinė je li go ninė je, kad įval dy tu me aukštąjį pi lo tažą, apie kurį kal ba ma pa sau lio, Eu ro­pos en dos ko puo tojų kong re suo se. Juk jei mes li go niams ne padė si me – dau giau ne bus kur jiems kreip­tis“, – kalbė jo to bu lu mo dar be sie­kian tis, naujų idėjų ku pi nas pro fe­so rius K.Ada mo nis.

Jis paaiš ki no, kodėl G.Sta šai­tienė ne galė jo val gy ti per burną: po spin du linės te ra pi jos vir šu tinė­je li gonės stemplės da ly je iš vešė jo jun gia ma sis au di nys ir stemplė bu­vo vi siš kai uža ku si. Dėl to mo te ris ne galė jo nu ry ti net van dens.

Iš monė ir ga li mybėsKau no kli ni kos – vie nin telė gy dy­mo įstai ga Lie tu vo je, tu rin ti šiuo­lai kinį ult rap loną 4,9 mm dia met­ro en dos kopą.

„Jį ga li ma įves ti per nosį ir pa­cien tas at lie kant ty rimą ga li kalbė­ti. Tai la bai ge rai vei kia psi cho lo­giš kai, šis ty ri mas la bai tei gia mai ver ti na mas už sie ny je“, – džiaugė si pro fe so rius K.Ada mo nis.

Jis pa ša li no gast ros tomą, ult­rap lo nu apa ra tu per skrandį pa­siekė uža ku sią stemplės vietą. O pro fe so rius A.Ma lec kas ki tu en­dos ko pu uža ku sią stemplę pa siekė per burną. Kont ro liuo jant rent ge­nu paaiškė jo, kad uža ku sios stem­plės il gis – net 5 cm.

„Tai daug. Ir la bai džiaugė­mės, kai tą at stumą, kont ro liuo­jant dviem en dos ko pais ir rent­ge nu, me ta li niu ved liu per ėjo me. Taip at vėrėme stemplę“, – džiū­ga vo K.Ada mo nis.

Vėliau be li ko nau jai at rastą angą stemplė je išplės ti spe cia liais inst­ru men tais – plėtik liais.

„Sma gu, kad pa si sekė ir li gonė ga li val gy ti. Ge ra būti pir mam“, – api bend ri no pro fe so rius K.Ada­mo nis.

Da bar gy dy to jai pe rio diš kai tik­ri na li gonės svei katą, ste bi, kad stemplės spin dis vėl ne su sit rauktų. Li ko vie nin telė pro ble ma – komp­li kuo tas ri ji mas dėl spin du li nio gy­dy mo pa da ri nių.

Meld žia si už gy dy to jus„Ke lias pirmą sias die nas po pa sta­ro sios ope ra ci jos dar val giau per švirkštą, o pa skui pra dėjau ban dy­ti per burną. Bi jo jau“, – apie pir­muo sius kąsne lius pa sa ko jo Ge­no vaitė.

Ką ji valgė? Iš si virė viš tie nos kul šelę, dar žo vių sriu bos, viską su­smul ki no. Įsidė jo šaukštą į burną ir ap si verkė.

„Ver kiau iš laimės. Sup ras kit – dve jus me tus ne ju tau jo kio sko nio. Ir po ope ra ci jos ver kiau. Pro fe so­rius K.Ada mo nis tuo met ma ne, se­nę, ra mi no ap ka binęs, svei ki no su Nau jai siais me tais ir nau ja stemp­le. Jis – jaut rus, nuo sta bus žmo­gus“, – ir su si grau di no, ir šyp so­jo si G.Sta šai tienė.

Da bar ji val go vi sokį maistą, bet tik su smul kintą. Ta čiau kartą iš si­kepė kar bo nadą, nes bu vo jo la bai iš siil gu si. At sip jovė ma žiuką ga ba­liuką, vos pa kramtė ir... užsp rin­go. „Apie pen kio li ka mi nu čių du­sau, vos at si gai va lio jau. Kai apie tai pa pa sa ko jau pro fe so riui, po ke lių dienų pas jį nu ėju si – oi, kaip barė­si. Sakė, dar ne ga li ma val gy ti kie­to mais to. Nuo duo nos springs tu, nes ji į gu mu liuką suei na, už tat ne­nu ry ju“, – da li jo si nau ja pa tir ti mi G.Sta šai tienė.

O duo nos jai la bai no ri si. Iš­min tin ga mo te ris su gal vo jo, kaip pa ten kin ti šį norą: duo nos rie­kelę su džio vi na, su ma la ir val go sausą ar ba po rą šaukštų įsi be ria į sriubą.

„Vis ko pri si gal vo ju. Ski landį ver du su rūgšty nių sriu ba – koks jos sko nis! Ti kiuo si, kad pro fe so­rius man dar pa dės ir galė siu kie­tesnį maistą val gy ti. Juk po ope­ra ci jos pra ėjo dar tik du mėne siai, – vylė si G.Sta šai tienė. – Kad ir kaip būtų, ge riau su trin tas mais­tas, bet per burną. Už tai kas va­karą meld žiuo si už gy dy to jus. Juk jei ne pro fe so rius K.Ada mo­nis, ir da bar per švirkštą mai tin­čiau si.“

Li gonės laimė – val gy ti ir ger tiMo te ris, dve jus me­tus ne galė ju si mai­tin tis per burną, vėl pa ju tu si mais to sko­nį ap si verkė. Kau no kli nikų gy dy to jai džiaugs mo aša ras išp ro vo ka vo padarę uni ka lią ope ra ciją, ko kių Bal ti jos ša ly­se dar nie kas ne su­gebė jo at lik ti.

Prasmė: �� G.Sta�šai�tienė,� įvei�ku�si� lie�žu�vio�vėžį� ir�vėl�pa�ju�tu�si�mais�to�skonį,�su�si�grąži�no�gy�ve�ni�mo�džiaugs-mą.� � Artū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Sma gu, kad pa si sekė ir li gonė ga li val gy ti. Ge ra būti pir mam.

Kęstu tis Ada mo nis:

10

sveikataAntrADIEnIS, kovo 6, 2012

Ver­mon­to­uni­ver­si­te­to­moks­li­nin­kai­at­ra­do­dvi­nau­jas­rau­donųjų­kūne­lių­su­dėty­je­esan­čių­bal­tymų­rūšis­–­ABCB6­ir­ABCG2.­Tyrėjų­at­ra­di­mas­lei­d­žia­ma­ny­ti,­kad­yra­ma­žiau­siai­dar­dvi­krau­jo­grupės,­ku­rių­iki­šiol­ne­ži­no­jo­me.­Moks­li­nin­kai­jas­pa­va­di­no­„Ju­nior“­ir­„Lan­ge­reis“.

Nau­jos­krau­jo­grupės

Per­pra­ėju­sią­sa­vaitę­bend­ras­ser­gan­čių­per­ša­li­mo­li­go­mis­skai­čius­šiek­tiek­mažė­jo,­ta­čiau­tarp­jų­pa­daugė­jo­ser­gan­čių­gri­pu.­Gri­po­at­vejų­nėra­daug,­bet­jų­kiek­vieną­sa­vaitę­po­tru­putį­re­gist­ruo­ja­ma­dau­giau.­Did­žiau­sias­bend­ras­ser­ga­mu­mo­gri­pu­ir­per­ša­li­mo­li­go­mis­ro­dik­lis­yra­Vil­niu­je.

Vie­na­66­metų­švei­carų­pa­storė­ta­po­vy­riau­sia­ži­no­ma­gim­dy­ve­Švei­ca­ri­jo­je­–­ji­pa­gimdė­dvy­nius.­Anks­tes­nis­re­kor­das­Švei­ca­ri­jo­je­pri­klausė­mo­te­riai,­ku­riai­bu­vo­64­eri,­kai­ji­pa­gimdė­duk­rytę,­o­se­niau­sia­pa­sau­ly­je­gim­dyvė­yra­vie­na­indė,­ku­ri­dvy­nius­pa­gimdė­būda­ma­70­ies­metų.

La­biau­siai­­ser­ga­viL­Nie­čiai

am­žius­gim­dy­ti­Ne­kLiū­tis

Lai ma Že mu lienėl.zemuliene@diena.lt

Kodėl nu trūko fi nan sa vi mas?Pag rin di niai va di namųjų že­mo slenks čio (ar ba nar ko tikų ža­los ma ži ni mo) ka bi netų klien tai – švirkš čiamųjų nar ko tikų var­to to jai. Ten jie ga li pa nau do tus švirkš tus pa si keis ti į šva rius ir taip iš veng ti in fek cijų pla ti ni mo.

To kie ka bi ne tai vei kia Vil niu­je, Kau ne, Klaipė do je, Aly tu­je, Ma žei kiuo se, Vi sa gi ne. Praė­ju siais me tais ša ly je jų bu vo 12. Ta čiau švirkštų kei ti mas dėl lė­šų sto kos juo se ap ri bo tas, o ka­bi netų pa dėtis šiuo me tu – sun ki ir neaiš ki. Reor ga ni za vus Nar ko­tikų kont rolės de par ta mentą prie LR Vy riau sybės į Nar ko tikų, ta ba­ko ir al ko ho lio kont rolės de par ta­mentą, Lie tu vo je ne li ko ins ti tu ci­jos, ku ri ku ruotų šią sritį.

„Anks čiau Nar ko tikų kont rolės de par ta men tas skelb da vo kon­kur sus. Že mo slenks čio ka bi ne­tai galė da vo gau ti nors mažą dalį pi nigų ir pri si dur ti prie sa vi val­dy bių ir įvai rių fondų tei kiamų lėšų. Per nai tas fi nan sa vi mas nu­trūko dėl neaiš kių prie žas čių. Na­cio na linė je nar ko tikų kont rolės ir nar ko ma ni jos pre ven ci jos 2010–2016 m. pro gra mo je tos lėšos – apie 150 tūkst. litų – šie met nu­

ma ty tos švirkš čiamųjų nar ko tikų var to tojų, ku rie lan ko si že mo slenks čio ka bi ne tuo se, svei ka tos ir so cia linėms pa slau goms.

Lėšos skirs to mos per Užk re­čiamųjų ligų ir AIDS centrą (ULAC). Jau ko vo mėnuo, ta čiau vi siš kai neaiš ku, kaip tie pi ni gai bus skirs­to mi, ar jie pa sieks minė tus ka bi­ne tus ir jų lan ky to jus, – pa sa ko­jo ne vy riau sy bi nių or ga ni za cijų ir eks pertų koa li ci jos „Ga liu gy ven­ti“ di rek torė Jur gi ta Poš ke vi čiūtė. – At ro do, kad lėšos įšal dy tos, o ka bi­ne tai – ties už da ry mo ri ba.“

Per dieną – 300 švirkštųBu vo dėta daug pa stangų, kad va di na ma sis že mo slenks čio ka­bi ne tas at si rastų Vi sa gi ne, ta­čiau neaiš ku, ar jis iš si lai kys. Ka­

bi ne tas Aly tu je taip pat ka bo ant plau ko. Kai ku riuos ka bi ne tus, sim bo liš kai fi nan suo ja miestų sa­vi val dybės, ta čiau tų lėšų nie ka da ne pa kan ka. Aly tu je šie pi ni gai pa­tvir ti na mi tik tai ko vo mėnesį, to­dėl nuo sau sio iki ko vo ten – kri­zės lai ko tar pis. Ne tik dėl lėšų trūku mo, bet ir dėl nuo lat ore ky­ban čio klau si mo – ka bi ne tas to­liau dirbs ar ne?

Vil niu je šias pa slau gas tei kia ŽIV / AIDS pa veiktų mo terų bei jų ar timųjų aso cia ci jos ka bi ne tas „De met ra“ ir Vil niaus pri klau so­mybės ligų cent ro mo bi lu sis svei­ka tos ka bi ne tas – au to bu siu kas. Pas ta ra sis kiek vieną dar bo dieną būna Kir ti muo se prie či gonų ta­bo ro nuo 13 iki 15 val., o ša lia sto­ties – nuo 16 iki 17 val.

Be švirkštų kei ti mo, „De met ro­je“ ri zi kos grupės as me nis kon­sul tuo ja psi cho logė ir gi ne ko logė. Ten jie ga li grei tuo ju tes tu, kai šių yra, pa si tik rin ti dėl ŽIV. Ar ba pa­si tik rin ti dėl ŽIV ir ly tiš kai plin­tan čių ligų yra nu krei pia mi į la bo­ra to riją. Taip pat ka bi ne te da li ja mi pre zer va ty vai, ku rių jis gau na kaip lab da ros iš tarp tau ti nių fondų.

„Pra temp si me dar sa vaitę. Pas­kui turbūt nu trauk si me ža los ma­ži ni mo pro gramą. Mūsų žmonės tą darbą dir ba sa va no riš kai, be at ly gi ni mo. Per dieną į ka bi netą atei na apie 60 švirkš čiamųjų nar­ko tikų var to tojų, tarp jų – ir sek­sua li nių pa slaugų teikėjų. Pa gal pa tvir tintą me to diką per dieną vie nam žmo gui ga li me duo ti ar ba pa keis ti ne ma žiau kaip 5 švirkš­tus. Va di na si, die nai mums rei­kia apie 300 švirkštų“, – pa sa ko­jo „De met ros“ va dovė Svet la na Kul šis.

Už darbą – tik skun daiULAC at stovė Bea ta Bu ko taitė pra nešė, kad Svei ka tos ap sau gos mi nis te ri ja minėtą 150 tūkst. li­tų sumą cent rui pla na vo skir ti, ta čiau ne skyrė. Ne ži nia, ar iš vi­so skirs.

„De met ra“ vie na ir kar tu su ki­to mis ne vy riau sy binė mis or ga ni­za ci jo mis bei par tne riais ne kartą kreipė si į Svei ka tos ap sau gos mi­nis te riją su įvai riais pa si ūly mais, kaip pa ge rin ti ŽIV / AIDS ir ly tiš­kai plin tan čių in fek cijų pre ven­ciją bei kont rolę tarp ri zi kos gru­pių as menų.

„Ta čiau at sa ky mo iš mi nis te ri­jos ne su laukė me, – ap gai les ta vo S.Kul šis. – O ULAC įvai rioms ins ti­tu ci joms pa rašė skun dus dėl mūsų veik los. Ta čiau nė kar to ne pa siūlė eks pertų ar ki to kios pa gal bos.“

Padė ti nar ko ma nams truk do lėšų sty gius

Pra temp si me dar sa vaitę. Pas kui tur-būt nu trauk si me ža los ma ži ni mo pro gramą. Mūsų žmonės tą darbą dir ba sa va no riš kai.

Svet la na Kul šis:

Dėl lėšų sto kos ap ri bo ta spe cia lių ka bi­netų, ku riuo se nuo nar ko tikų pri klau­so mi as me nys ga li pa si keis ti švirkš tus, veik la. Tad ar ne plūstelės drau ge su pa­va sa riu nau jas ŽIV ir kitų in fek ci nių li-gų pro trūkis?

37O.diena.lt SMALSIEMS PROTAMS

37OKIEK LAIPSNIŲ GALI PASISUKTI TAVO MINTIS?

ŽURNALAS SMALSIEMS PROTAMS JAU PASKLIDO PO TAVO MIESTĄ.

Pa ža das: ­� Svei­ka­tos­ap­sau­gos­mi­nis­te­ri­ja­AIDS­cent­rui­pla­na­vo­skir­ti­150­tūkst.­litų­sumą,­ta­čiau­to­ne­pa­darė.­Ne­ži­nia,­ar­iš­vi­so­skirs.­­ Vy­tau­to­Liau­dans­kio­nuo­tr.

11

pasaulisAntrADIEnIS, kovo 6, 2012

Len­ki­jo­je­pa­skelb­tas­dviejų­dienų­na­cio­na­li­nis­ge­du­las,­ku­riuo­pa­ger­bia­mos­šeš­ta­dienį­įvy­ku­sios­trau­ki­nių­ka­tast­ro­fos­au­kos.­Šeš­ta­die­nio­va­karą­Šče­ko­ci­nuo­se­Pietų­Len­ki­jo­je­kak­to­mu­ša­su­si­dūrus­dviem­trau­ki­niams­žu­vo­16­ke­lei­vių,­57­su­žeis­ti.­Ke­lių­nu­kentė­ju­siųjų­būklė­la­bai­sun­ki.

Ge­di­­aukų

Is­lan­di­jo­je­pra­si­dėjo­bu­vu­sio­prem­je­ro­Gei­ro­Haar­de­teis­mas­dėl­jo­vaid­mens­per­ban­kų­sek­to­riaus­griūtį­2008­m.,­­ku­ri­par­klupdė­šią­Šiaurės­vals­tybę.­60­metų­G.Haar­de­bylą­va­di­na­far­su.­Tarp­jam­pa­teiktų­kal­ti­nimų­yra­ir­su­si­jusių­su­ban­ko­„Ice­sa­ve“­žlu­gi­mu.

Bal­ta­ru­si­jos­pre­zi­den­tas­Aliak­sand­ras­Lu­ka­šen­ka­(nuotr.)­į­kal­ti­ni­mus­dik­ta­to­riš­ku­mu­at­sakė,­kad­tai,­jo­nuo­mo­ne,­la­biau­priim­ti­na­nei­ho­mo­sek­sua­lu­mas.­Šis­pa­reiš­ki­mas­bu­vo­skir­tas­Vo­kie­ti­jos­už­sie­nio­rei­kalų­mi­nist­rui­Gui­do­Wes­ter­wel­le,­ku­ris­yra­pri­si­pa­žinęs­esąs­ho­mo­sek­sua­lus.

de­ra­mas­­at­ly­Gis

a.lu­ka­šen­kos­at­kir­tis

Ru si jos opo zi ci jos judė ji mas turės grei tai su bręsti, jei gu ti ki si su si vie­ny ti dėl pla tes nių bendrų tikslų. To­kia yra įvai rių ana li tikų nuo monė.

Pa sak jų, užuot vien reiškę pa si pik­ti nimą dėl Vla di mi ro Pu ti no grįži­mo į Krem lių, opo zi ci jos veikė jai tu ri kon so li duo tis ir ruoš ti al ter­na ty vią stra te giją.

„Pro testų judė ji mas nėra šešė­linė vy riau sybė ir šiuo me tu nėra pa jėgus pe rim ti vald žią. Nėra jo­kio il ga lai kio pla no, bend ros po­li ti kos pro gra mos ar ba eko no mi­kos stra te gi jos, – sa ko ma Eu ro pos už sie nio ry šių ta ry bos ata skai to je. – Ta čiau opo zi ci ja iš liks, nors da­

bar ji galbūt pri klau sys nuo V.Pu­ti no da romų klaidų, kad galėtų iš­si verž ti į prie kį.“

Pa tys de monst rantų ly de riai sa­ko, kad jų to les nių veiksmų kryptį ga li lem ti tai, kaip vald žia rea guos į pro tes tus po rin kimų, pla nuo ja mus su reng ti Mask vo je šią sa vaitę.

„Jei gu vald žia pa ro dys san­tūrumą pro tes tuo tojų at žvil giu, rei ka lai pa kryps vie naip, jei gu ne – vi siš kai ki taip, – aiš ki no vie nas pro testų ly de rių Bo ri sas Aku ni­nas. – Jei gu re ži mas pa si rinks ašt­rios konf ron ta ci jos ke lią, opo zi ci ja įgis naujų, ra di ka les nių ly de rių.“

Šiuo me tu be ne iš ki liau sias iš Ru si jos opo zi ciją vie ni jan čių vei­

kėjų – ko rup ciją smer kian tis tink­la raš ti nin kas Alek se jus Na val nas – cha riz ma tiš kas 35 metų ka rin go būdo tei si nin kas.

Ko rup ci jos tem domą val dan čiąją V.Pu ti no par tiją A.Na val nas va di na su kčių ir va gių par ti ja.

Šio opo zi ci nio judė ji mo iš ki li­mas, pa sak ana li tikų, su kėlė ne­rimą tiems, ku rie už sa vo kar jerą tu ri būti dėkin gi V.Pu ti nui.

„Po li ti nei sis te mai rei kia po ky­čių, ta čiau V.Pu ti nas ir jo ap lin kos žmonės bi jo tai da ry ti, – pa brėžė Mask vo je vei kian čio Stra te gi nių ty­rimų ins ti tu to eks per tas Alek sand­ras Ko no va lo vas. – V.Pu ti no pa si­trau ki mas reikštų di de lio skai čiaus

Ar opo zi ci ja tu ri ga li my bių su žibė ti?

Klausimas: ­� sun­ko­ka­pa­sa­ky­ti,­ar­Ru­si­jos­opo­zi­ci­jai­pa­vyks­su­si­telk­ti.­­ „Reu­ters“­nuo­tr.

Triuš ki na ma per galėOpo zi ci ja ga li skėsčio ti ran ko mis. V.Pu ti nas tre čią syk laimė jo ša lies pre zi den to rin ki mus ir to liau va do­vaus Ru si jai. Da bar jau še še rius me­tus, o ne ket ve rius, kaip anks čiau.

Tie sa, bu vo ga li ma to tikė tis, nors vykę Dūmos rin ki mai vis dėlto ta po sam čiu de gu to V.Pu ti no ir val dan­čio jo Ru si jos eli to me daus sta tinė­je. V.Pu ti nas ga vo 63,75 pro c. bal­sų. Ant ro je vie to je li ko ko mu nistų ly de ris Ge na di jus Ziu ga no vas, su­rinkęs 17,19 pro c. balsų.

Tre čia vie ta ati te ko į po li tiką pa su ku siam vers lo mag na tui Mi­chai lui Pro cho ro vui, ku ris ga vo 7,82 pro c. balsų. Be je, šis po li ti kos nau jo kas Mask vo je ga vo dau giau nei 20 pro c. balsų.

Rinkėjų ak ty vu mas siekė 65,3 pro c. Jis bu vo kiek ma žes nis, pa ly­gin ti su be veik 70 pro c. per 2008 m. rin ki mus, bet di des nis nei per par la­men to rin ki mus gruodį. Skir tin guo­

se re gio nuo se už V.Pu tiną bu vo bal­suo ja ma įvai riai. Mask vo je V.Pu ti nui ne pa vy ko su rink ti nė pusės balsų – sos tinė je jis ga vo 47,22 pro c.

Ta čiau, pa vyzd žiui, Čečė ni jo je V.Pu ti nas su si žėrė net 99,73 pro c., o rinkėjų ak ty vu mas šio je ka ro nua­lin to je res pub li ko je siekė net 99,59 pro c.

Ne ri mas dėl atei ties?Vis dėlto sun kiau pro gno zuo ti, kaip sek sis V.Pu ti nui. Pa sau lio ži niask­lai da mirgė jo ant raštė mis, kad rin­ki mai – dar ne pa bai ga.

Did žiau si pa sau lio lei di niai pri­pa ži no, kad daug rinkėjų rėmė V.Pu tiną, ta čiau čia pat pri dūrė, jog vėl ne bu vo iš veng ta pa žei dimų ir tai ga li pa ska tin ti naują pro testų bangą.

Ru si jos so cio lo gai tvir ti no, kad V.Pu ti no po pu lia ru mas po rin kimų mažės. „Ma nau, kad po rin kimų vėl pra dės smuk ti pa si tikė ji mas“, –

pro gno za vo Le vas Gud ko vas, J.Le­va dos cent ro di rek to rius. Anks čiau jis yra sakęs, kad V.Pu ti nas triuš ki­na mai laimės pir ma ja me tu re.

Opo zi ci jos at sto vai taip pat pro g­no za vo V.Pu ti no epo chos nuo smukį. „Ša lis pra ran da dar ke le rius me tus, rai čio da ma si ko rup ci jos kan čio se, – niū riai kalbė jo Ko mu nistų par­ti jos ly de ris G.Ziu ga no vas. – Pra­sidės kas dienė rea lybė, nuo ku rios nei V.Pu ti nas, nei vi si jo bend ri­nin kai pa si slėpti ne be galės.“

O Ru si jos ak ty vis tai, ku rie rengė pro tes tus po Dūmos rin kimų, tvir­ti no, kad rin kimų skaid ru mas jų ir vėl ne įti ki no. „Tai, kas įvy ko, nė­ra rin ki mai, – sakė vie nas pro tes to judė ji mo ly de rių tink la raš ti nin kas Alek se jus Na val nas. – Jie darė pre­ce den to ne tu rin čius pa žei di mus ir su klas to jo rin ki mus. Ir da bar su si­darė si tua ci ja, kai daug Ru si jos pi­lie čių ne pri pažįs ta, kad šie rin ki­mai ati tin ka įsta ty mus.“

Eu ro pos sau gu mo ir bend ra­dar bia vi mo or ga ni za ci jos (ES BO) stebė to jai va kar pa skelbė, kad „rin­kimų kam pa ni jos sąly gos bu vo iš­ k reip tos V.Pu ti no nau dai“. Stebė to­jai taip pat pa brėžė, kad balsų skai­čia vi mas „ver ti na mas nei gia mai be veik treč da ly je bal sa vi mo apy lin­kių dėl pro cedū ri nių pa žei dimų“.

ES at sto vai pa brėžė, kad pa lai ko to kias iš va das, ir pa ra gi no Ru siją iš tai sy ti trūku mus. Va karų ša lys, nors taip pat pri pa ži no, kad trūku­mų bal sa vi mo dieną bu vo, V.Pu ti­no per galę pa va di no įti ki na ma.

V.Pu ti nas šventėV.Pu ti nas po rin kimų ša li nin­kams Ma nie žo aikštė je sakė: „Mes laimė jo me! Mes iš ko vo jo me per­galę at vi ro je ir sąži nin go je ko vo je. Dėko ju, drau gai.“

Jis pri dūrė: „Mes laimė jo me šian dien ir did žio ji da lis mūsų rin­kėjų iš ko vo jo skaid rią per galę.“

V.Pu ti nas ne pra lei do ga li mybės dar kartą pa gra sin ti kri ti kams, trum po je kal bo je ap kal tin da mas juos „po li tinė mis pro vo ka ci jo mis, ku rių tik vie nas tiks las – su griau ti Ru si jos vals ty bin gumą ir uzur puo ti vald žią“. O val dan čio ji Ru si jos par­ti ja „Vie nin go ji Ru si ja“ did žiau sius rin kimų kri ti kus ko mu nis tus iš va di­no an ti ru siš kais. „G.Ziu ga no vo po zi­ci ja šiuo me tu su tam pa su la biau siai an ti ru siškų JAV sluoks nių po zi ci ja. Keis ta ko mu nistų par ti jos ly de rio po­zi ci ja“, – sąsa jas bandė įžvelg ti „Vie­nin go sios Ru si jos“ Vals tybės Dūmos de pu ta tas And re jus Isa je vas.

BNS, „In ter fax“, AFP, BBC inf.

Pa sau lio dien raš čių nuo monė

„The Was hing ton Post“Ra di ka liau si opo zi ci jos at sto vai pra­na šau ja, kad didės ak ci jos po rin­kimų. Svei kai mąstan tys ana li ti kai ma no, kad ly de ris ir jo ap lin ka ga li iš­gy ven ti po rą metų ar dau giau, su sier­zi nu sią vi suo menę ra min da mi po li­ti kos ir eko no mi kos re for mo mis.

BBCRin ki mai vy ko esant liau dies ne pa si­ten ki ni mui, kurį su kėlė kal ti ni mai di­delė mis klas totė mis per par la men to rin ki mus gruodį. Pa žei dimų ir da bar neiš veng ta, nors rin kimų apy linkė­se bu vo tūkstan čiai stebė tojų ir vaiz­do ka merų.

„Le Mon de“Idėją įreng ti ka me ras skep tiš kai ver ti­no ES BO stebė tojų mi si ja Ru si jo je, nes vaiz do ka me ros ne ga li už fik suo ti bal­sų skai čia vi mo – pir muo sius pa žei di­mus jau Vla di vos to ke nu statė ko mu­nistų par ti jos vie tos sky rius.

„The Dai ly Te leg raph“V.Pu ti no ap lin ka jau įspėjo, jog ne­leis, kad pa si kar totų Uk rai nos Mai­da nas per Oran žinę re vo liu ciją. Vie­nas jo ar timų pa gal bi ninkų sakė, kad jei gu vyks il gi pro tes tai, bus im ta si griežtų prie mo nių.

jo ap lin kos žmo nių pa si trau kimą, o nė vie nas iš jų ne no ri trauk tis.“

Ta čiau ki ti ana li ti kai sa ko, kad pa grin dinė grėsmė Ru si jai – ne po li ti nis smur tas, o vis la biau po­

li ti ka be si do min čios vi du rinės kla­sės, ku rią kaus tan ti vald žios baimė nuo lat silpnė ja, il ga lai kis at ri bo ji­mas nuo spren dimų pri ėmi mo.

BNS inf.

Tie, ku rie pro gno za - vo V.Pu ti no per galę, – o jų bu vo dau gu ma, – trynė ran ko mis. Nors po Dūmos rin-kimų pra ėju siais me-tais kai ku rie svarstė, kad šie rin ki mai bus iššū kis V.Pu ti-nui, taip ne nu ti ko.

Re zul ta tas: ­� V.Pu­ti­no­per­galė­–­dau­giau­nei­įti­ki­na­ma,­ta­čiau­eks­pertų­pro­gnozės­dėl­to­les­nio­jo­va­do­va­vi­mo­ne­džiu­gi­na.­ ­ „Reu­ters“­nuo­tr.

Ir vėl Vla di mi ras Pu ti nas

12

sportas

Ma rius Bag do nasm.bagdonas@diena.lt

Su si rinks vi sas eli tasTik šie met du ris at vė ru sio je spe­cia liai leng vo sios at le ti kos var žy­boms skir to je „Atak öy“ are no je var žy sis sprin te riai Ry tis Sa ka laus­kas (60 m), Li na Grin či kai tė (60 m), So na ta Ta mo šai ty tė (60 m bar­je ri nis bė gi mas), šuo li nin kė į aukš­tį Ai ri nė Pal šy tė ir dau gia ko vės at­sto vė Aust ra Sku jy tė.

Rea liau sių šan sų pa ko vo ti dėl vie tos ant pri zi nin kų pa ky los tu ri A.Sku jy tė, ku ri pa sta ruo sius ke le­rius me tus yra pri ski ria ma dau gia­ko vi nin kių eli tui. Tie sa, į šias var­žy bas 32­ejų Bir žuo se gi mu si at le tė pa te ko tik ga vu si spe cia lų or ga ni­za to rių kvie ti mą.

„Iš Aust ros ti ki mės tik rai ne ma­žai. Ji yra Eu ro pos už da rų pa tal pų čem pio na to pri zi nin kė, praė ju siais me tais šio je rung ty je pa gal rei tin go taš kus bu vo ant ra. Vis dėl to Tur­ki jo je leng va tik rai ne bus. Daug kas ti kė jo si, kad olim pi nių žai dy­nių me tais į šį pa sau lio čem pio na­tą neat vyks vi si stip riau sieji, ta čiau at si ti ko prie šin gai – var žy bo se da­ly vaus be veik vi sos ryš kiau sios leng vo sios at le ti kos žvaigž dės“, – kal bė jo ne vie nus me tus su ša lies leng vaat le čiais dir ban tis Alek sas Sta nis lo vai tis.

Stam bu le A.Sku jy tės lau kia nuo­žmi kon ku ren ci ja. Var žy bo se star­tuo ti ke ti na bu vu si pla ne tos ir Eu­ro pos čem pio nė bri tė Jes si ca En nis ir praė ju siais me tais pa sau lio pir­me ny bė se Pie tų Ko rė jo je trium fa­vu si ru sė Tat ja na Čer no va.

Slap ta ti ki si me da lioPer nai A.Sku jy tė sėk min gai grį­žo į dau gia ko vių rung tis ir Eu ro­pos už da rų pa tal pų leng vo sios at­le ti kos čem pio na te Pa ry žiu je ta po pir mą ja is to ri jo je ne prik lau so mos Lie tu vos at sto ve, ku ri lai mė jo si­dab ro me da lį.

„Leng va tik rai ne bus, ta čiau ir var žo vės su Aust ra tu rės skai ty tis. Pri si me nu, per nai ša lies čem pio na te pa siek tą re zul ta tą spor ti nin kė Eu­ro pos pir me ny bė se pa ge ri no be veik 200 taš kų. Šie met Lie tu vos čem pio­na te pa sie kė me dar aukš tes nį re zul­ta tą, tad to kio pa ties šuo lio ti ki mės ir Stam bu le“, – at vi ra vo tre ne ris.

„Šiais me tais dar ne bu vau iš­ki šu si no sies iš Lie tu vos, tad la­bai sma gu, kad vėl tu rė siu pro gos pa si var žy ti su eli tu. Kon ku ren ci­ja pri dės pa pil do mos mo ty va ci jos pa si temp ti. Spor ti nė for ma pa sta­ruo ju me tu yra la bai ge ra, no rė čiau pa siek ti vi sų lai kų aukš čiau sią sa­vo re zul ta tą“, – op ti miz mo ne sto­ko jo 2004­ųjų olim pi nių žai dy nių si dab ro me da li nin kė.

A.Sta nis lo vai čio tei gi mu, pa­sta ruo ju me tu de monst ruo ja mi spor ti nin kės re zul ta tai nu tei kia op ti mis tiš kai. „ Į to lį A.Sku jy tė šį se zo ną yra nu šo ku si 6,32 m, į aukš­tį – 1,88 m, 60 m bar je ri nio bė gi mo dis tan ci ją įvei kusi per 8,62 sek., ru tu lį stū mė per 17 m. Vi so se šio­se rung ty nė se pa siek ti pui kūs re­zul ta tai. Vis dėl to dau gia ko vė je yra ir pa sku ti nė rung tis – 800 m bė­gi mas. Ji tik rai nė ra stip riau sia, ta­čiau Stam bu le lai ky si mės tak ti kos, kad jau iki šio bė gi mo bū tu me su­

rin kę kiek ga li ma dau giau taš kų“, – pa sa ko jo A.Sta nis lo vai tis.

„Ga ran tuo ju, kad var žy bo se ka­ra liau ti tu rė tų J.En nis. Ke ti na da­ly vau ti ir T.Čer no va, ta čiau pa­sta ro ji šiais me tais tarp tau ti nė se var žy bo se dar ne da ly va vo, tad sun­ku spręs ti, ko kios spor ti nės for mos at vyks. Aiš ku, Pe ki no olim pi nių žai dy nių čem pio nė uk rai nie tė Na­ta li ja Dob ryns ka taip pat tu rės sa vo ko zi rių, ta čiau su trik ti ne tu rė čiau – slap ta pa gal vo ju apie me da lį“, – pra si ta rė spor ti nin kė.

Džiu gi na sprin te riai„Šį se zo ną la bai ma lo niai nu ste bi­no mū sų sprin te riai. L.Grin či kai tė jau dau ge lį me tų la bai ga lin gai star­tuo ja tiek Lie tu vos čem pio na te, tiek tarp tau ti nė je are no je. Šie met ji vėl de monst ruo ja įspū din gą for mą ir ti kiu, kad ga li pa siek ti sa vo as me ni­nį re kor dą. Jei tai Li nai pa vyk tų pa­da ry ti, ji ga lė tų pre ten duo ti į la bai aukš tas vie tas. Kol kas už da rų pa­

tal pų pa sau lio čem pio na te ge riau­sia jos užim ta vie ta bu vo 13. Ma nau, kad šią po zi ci ją ji tik rai pa ge rins“, – ti ki no A.Sta nis lo vai tis.

Ma lo niais re zul ta tais tre ne rį pa­sta ruo ju me tu ste bi na ir 60 m bar­je ri nio bė gi mo at sto vė S.Ta mo šai­ty tė. Ji ne se niai dis tan ci ją įvei kė per 8,10 sek. ir pa ge ri no Re mi gi jai Na za ro vie nei pri klau siu sį ša lies re­kor dą. Po ke lių sa vai čių vy ku sia me Lie tu vos čem pio na te sprin te rė bė­go dar grei čiau – 8,08 sek.

„Šis re zul ta tas tik rai la bai aukš­tas. Jei So na ta to kį pa tį re zul ta­tą pa de monst ruos Tur ki jo je, tu­rė tų užim ti la bai aukš tą po zi ci ją“, – nea be jo jo A.Sta nis lo vai tis.

„Apie konk re čias vie tas tik rai negalvoju, no rė čiau pa de monst­ruo ti re zul ta tą, ku ris bū tų kuo ar­čiau as me ni nio re kor do. Sėk mės taip pat šiek tiek rei kės, ka dan­gi kon ku ren ci ja bus di džiu lė. Kad ir kaip bū tų, pa grin di nis šių me tų star tas – Lon do no olim pia da, tad

var žy bos Stam bu le bus tar si pa si­ren gi mas va sa rai. Iš vyks tu bū da­ma op ti ma lios for mos. Ša lies re­kor dus pa de monst ra vau bėg da ma pra ktiš kai be kon ku ren ci jos, tad su si dū rus su rim to mis var žo vė mis ti kiuo si dar ge res nio re zul ta to“, – tei gė S.Ta mo šai ty tė.

Vie ta svar bes nė už re zul ta tąVy rų sprin to var žy bo se da ly vaus net 62 spor ti nin kai. Grei čiau siu Lie tu vos žmo gu mi ti tu luo ja mas Ry tis Sa ka laus kas tarp jų lik ti ne­pas te bė tas nė ne ke ti na.

„Jei ne pa tek siu į pus fi na lį tik­rai bus liūd na. Jau praė ju sią va sa rą ma no spor ti nė for ma pra dė jo spar­čiai kil ti. Tas pro gre sas vis dar jau­čia si. Pla ne tos pir me ny bė se da ly­vaus vi si pa jė giau si at le tai, ta čiau kon ku ren ci jos ne bi jau – var žy tis su stip riau siais yra daug įdo miau. Apie sa vo as me ni nį re kor dą ne gal­vo ju. Pa sau lio čem pio na tas – var­žy bos, ku rio se vie ta yra svar bes nė už pa ro dy tą re zul ta tą“, – kal bė jo sprin te ris.

„Kon ku ren ci ja tik rai di de lė, ta­čiau Ry tis šie met ne kartą pui kiai star tavo. Vol gog ra de vy ku sio se Gu ber na to riaus tau rės var žy bo­se jo re zul ta tas bu vo la bai aukš­tas – 6,64 sek. Šie met Mask vo je jis net yra su ge bė jęs įveik ti du bu­vu sius pa sau lio čem pio nus Dwai­ną Cham ber są ir Ki mą Col lin są. Šie re zul ta tai prieš olim pia dą nu tei kia op ti mis tiš kai. Aiš ku, rei kė tų pa žy­mė ti, kad, pa vyz džiui, Usai nui Bol­tui ši 60 m dis tan ci ja yra per trum­pa. Ly giai taip pat ge riau 100 m dis tan ci jo je jau čia si ir R.Sa ka laus­kas. Dar pa jė ges nis jis yra 150 m dis tan ci jos bė gi me, kur Ry čiui pri­klau so už da rų pa tal pų pla ne tos re­kor das. Gai la, kad to kia dis tan ci ja nė ra įtrauk ta į var žy bų pro gra mas“, – šyp te lė jo A.Sta nis lo vai tis.

AntrADIEnIS, kovo 6, 2012

Daugiau sporto naujienų skaitykite

diena.lt

Re pe ti ci ja prieš olim pi nį Lon do nąRy toj pen ki Lie tu vos leng vaat le čiai iš skren­da į Stam bu lą, kur penk ta die nį pra si dės XIV pa sau lio leng vo sios at le ti kos už da rų pa tal­pų čem pio na tas. Į sau lė tą ją Tur ki ją mū sų ša lies de le ga ci ja skren da tu rė da ma slap tą sva jo nę – par si vež ti bent vie ną me da lį.

Vil tis: �� A.Sta�nis�lo�vai�tis�ir�A.Sku�jy�tė�ti�ki�si,�kad�iš�Stam�bu�lo�ga�li�pa�vyk�ti�par�si�vež�ti�me�da�lį.And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.

Prog re sas: �� sprin�te�riai�R.Sa�ka�laus�kas�ir�S.Ta�mo�šai�ty�tė�pa�sta�rai�siais�me�tais�labai�pa�ge�ri�no�sa�vo�as�me�ni�nius�re�zul�ta�tus.

Dar pa jė ges nis R.Sa-kalauskas yra 150 m dis tan ci jos bė gi me, kur jam pri klau so už da rų pa tal pų pla-ne tos re kor das.

Aleksas Stanislovaitis:

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

AntrADIEnIS, kovo 6, 2012 13

menas ir pramogos

2 Lt /min.

50 mln. par duotų įrašųVie nas skan da lin giau sių at likėjų per visą mu zi kos is to riją ro ke ris Ma ri lyn Man so nas grįžta į Bal­ti jos ša lis bei kvie čia į sa vo nau­jau sio kon certų tu ro „Hey Cruel World...Tour“ pa si ro dymą. Kon­certų or ga ni za to riai pra nešė, kad vie nin telį kon certą Lie tu vos, Lat­vi jos ir Es ti jos pub li kai ame ri kie­tis su gru pe su rengs bir že lio 12­ąją Kau no „Žal gi rio“ are no je.

Daug ką pa sa ko fak tas, kad Ma­ri lyn Man so no sce ni nis var das yra filmų žvaigždės Ma ri lyn Mon roe ir pa mišė lio, žu di ko ma nia ko Char­le so Man so no vardų kom bi na ci ja.

Dau gelį gąsdi nan tis ame ri kie­tis, ku rio tik ra sis var das – Bria nas War ne ris, sa vo grupę įkūrė dar 1989 m. Per ne įti ki mai sėkmingą kar jerą ko lek ty vas vi sa me pa sau­ly je par davė per 50 mln. įrašų.

Net trys „Ma ri lyn Man son“ al­bu mai ta po pla ti ni niai, dar trys JAV ta po auk si niai. Sun kio jo ro ko grupė bu vo tris kar tus no mi nuo ta pres ti­ži niams „Gram my“ ap do va no ji­mams ir pelnė įta kin gus „Bill board“, NME bei MTV ap do va no ji mus.

Pris ta tys naują al bumąNau ja sis tu ras „Hey Cruel World...Tour“ yra jau 13­asis per Ma ri lyn Man so no ir jo grupės is to riją. Šį­syk kon cer tai skir ti nau ja jam al­bu mui „Born Vil lain“ („Gimęs niek šu“ – angl.) rek la muo ti.

Vyks tant tu rui Ma ri lyn Man so­nas pirmą syk nuo 2009­ųjų vi du­rio pa si ro dys JAV. Al bu mas „Born Vil lain“ yra jau aš tun ta sis stu­di ji nis ame ri kie čių ro ko grupės „Ma ri lyn Man son“ al bu mas. Jis pre ky bo je turėtų pa si ro dy ti ge­gužę, prie š pat kon certą Lie tu vo­je. Pa sak Ma ri lyn Man so no, nau­jo jo rin ki nio įra šai bus sun kes ni ir, kaip pa ts sa ko, pri mins „sa vi žu­dišką“ death me tal sti lių.

„Vi suo met būsi me pra sčiau sia pub li ka, kol nu sto si me būti klau­sy to jais ir pra dėsi me būti ar tis­tais. Bet koks me nas yra kūnas ir krau jas, ne svar bu, kaip jį pa ro dai. Vi si mes no ri me aist rin go siau bo, kurį mums su ke lia tas krau jas. Ir krau jas yra tai, ką jums ke ti nu pa­ro dy ti“, – apie būsimą sa vo „Hey Cruel World...Tour“ šou sakė Ma­ri lyn Man so nas.

Krau pios staig me nosSun kio sios mu zi kos gerbė jai Kau­no „Žal gi rio“ are no je iš girs nau­jo jo al bu mo kom po zi ci jas ir gar­siau sius at likė jo hi tus, to kius kaip „Sweet Dreams (Are Ma de of This)“, „The Beau ti ful Peop le“, „The Do pe Show“, „Rock Is De­ad“, „Dis po sab le Teens“, „mOBS­CE NE“ ar „Per so nal Je sus“.

Žiū ro vai ga li tikė tis ir kiek krau­pokų staig menų, odi nių kos tiumų, dau gybės la tek so ir šiur pi nan čio ma kia žo – vis ko, iš ko taip ge rai pa žįsta mas Ma ri lyn Man so nas.

Po be veik de šim ties metų į Lie­tuvą Ma ri lyn Man soną at ve ža kon­certų or ga ni za to rius BDG. Lie pos 28 d. taip pat Kau no „Žal gi rio“ are­no je ši kon certų agentū ra Lie tu vo­je pirmą kartą pri sta tys vieną di­d žiau sios sėkmės su lau ku sių ro ko gru pių „Red Hot Chi li Pep pers“, o lie pos 31 d. pa kvies į pirmąjį Stin go kon certą lai ki no jo je sos tinė je.

Įver tin tas „Os ka ru“Lie pos pra džio je Vil niu je bus su­reng tas ka na die čių ro ko at likė jo B.Adam so kon cer tas.

Nau jienų agentū ros ži nio mis, pa si ro dy mas turėtų įvyk ti lie pos 3­iąją „Sie mens“ are no je. Tai bus tre čias at likė jo pa si ro dy mas Lie tu vo je. Pirmą sykį jis kon­cer ta vo 1999­ųjų liepą Vil niaus „Žal gi rio“ sta dio ne , ant rą – 2007­ųjų gruodį taip pat Vil niu­je, tuo metė je „Ute nos“ pra mogų are no je.

B.Adam sas sa vo so linę kar jerą pra dėjo 1980 m., kai pa si rodė jo de­biu ti nis al bu mas „Bryan Adams“. Vėliau at likė jas įrašė dau giau kaip de šimt al bumų, kūrė gar so ta ke lius ki no fil mams. Pa sau ly je jį iš gar si­no dai nos „(Eve ryt hing I Do) I Do It For You“, „Ha ve You Ever Real­ly Lo ved a Wo man?“, „Sum mer Of ‘69“ ir kt. At likė jo kūry ba įver tin ta ke liais „Gram my“ ap do va no ji mais bei „Os ka ro“ sta tulė le.

VD, BNS inf.

Siau bo meist ras ir ro man ti kas su gi ta ra

Pamė go: �� ka�na�die�tis�B.Adam�sas�Vil�niaus�pub�li�kai�pa�si�ro�dys�jau�tre­čią�kartą.� � „Scan�pix“�nuo�tr.

Mūsų ša lies me lo­manų lau kia džiu gi va sa ra. Va kar pra­neš ta, kad Lie tu vo­je lan ky sis dar dvi pa sau li nio gar so mu zi kos žvaigž-dės. Kau ne kon­certą su rengs Ma­ri lyn Man so nas, o Vil niu je – Brya nas Adam sas.

Įvaiz dis: �� Ma�ri�lyn�Man�so�no�kon�certų�lan�ky�to�jai�ga�li�būti�ga�ran�tuo�ti,�kad�ekst�ra�va�gan�ci�jos�juo�se�tik�rai�ne�trūks.� �

AntrADIEnIS, kovo 6, 201214

menas ir pramogos

Iš mo kI te šok tI fla men koFla men ko klu bas „Tien tos“ kvie čia į at virų durų dieną vi sus no rin čius su si pa žin ti su fla­men ko kultū ra ir su da ly vau ti aist rin go jo šo­kio pa mo ko je. Ji skir ta bet ko kio am žiaus šokė jams.

kaI ak to rIus lIe ka sa vI mI„Tai bu vo pir ma sis spek tak lis, kai gal vo jo me ne apie re zul tatą, o siekė me išmė gin ti sa ve, priei ti tokį or ga niš kumą, kai ak to rius ku ria per so nažą, ta čiau lie ka sa vi mi“, – apie spek taklį „Dug ne“ sa­ko O.Kor šu no vas.

ke lIonė per ma dos Is to rIjąPa ro da „Du ma dos šimt me čiai“ at ve ria du ris į du am žius api mantį ma dos is to ri jos lai ko tarpį nuo ro man tiz mo iki art de co. Tai pa ro da iš gau­sios ma dos is to ri ko Alek sand ro Va sil je vo rin ki­nių ko lek ci jos.

pa va sa rIš ka an samb lIo pro gra maAn samb lio „Am ber trio“ na riai – LMTA ab sol­ven tai, res pub li ki nių ir tarp tau ti nių kon kursų lau rea tai. Šį kartą jie pa rengė spal vingą, pa­va sa rišką pro gramą: skambės XVIII–XX a. kūri niai.

flo rIs tI kos pa ro daVil niu je ren gia ma tau to dai li ninkės Bronės Sprin dienės flo ris ti­kos pa ro da. „Jau čiu at gaivą grįžu si prie gam tos – su si domė jau flo­ris ti ka, čia ga liu įgy ven din ti sa vo fan ta zi jas. No riu puoš ti Lie tuvą. Pa ma žu ėmė kaup tis dar bai, taip at si ra do no ras pa ro dy ti juos ki­tiems, kar tu pa si džiaug ti“, – sa ko flo ristė.

KUR? Lie tu vos tech ni kos bib lio te ko je, Šv. Ig no to g. 6.KA DA? Iki ko vo 30 d. KIEK? Ne mo ka mai.

nuo af rI kos IkI bal kanų„Com mu ne ART“ kūry binės dirb tuvės kvie čia pa ke liau ti et no mu­zi kos la bi rin tais. „Af ro bal kan“ va ka ro pro gra mo je net trys kon cer­tai – gros vil nie čiai „Ban da Dze ta“, naują pro jektą pri sta tys Pla zi Ha laoui iš To go, o pa sku ti nie ji mu zi ka da ly sis Lie tu vo je vie šin tys sve čiai iš Es ti jos „Ue ban da“.

KUR? Bu vu sio je Žvėry no spaus tuvė je, Pa ri bio g. 12.KA DA? Ko vo 9 d. 21 val. KIEK? 10 litų.

bu vI mas dvIe seVil niu je šią sa vaitę bus ati da ry ta pir ma šei my ninė me ni ninkų Lai mos ir Ri man to Mil kintų pa ro da „2“. Pa ro dos pa va di ni mas – tai rak tinė reikšmė, api man ti vi sos pa ro dos kon tekstą: dviejų erd vių, dviejų pra smių, dviejų po lių, dviejų me dijų, dviejų med žiagų vie­na me ar vie nas ša lia ki to būvis.

KUR? Ga le ri jo je „AV17“, Auš ros Vartų g. 17.KA DA? Ko vo 6–25 d. KIEK? Ne mo ka mai.

KUR? Klu be „Tien tos“, A.Jakš to g. 9.KA DA? Ko vo 10 d. nuo 12 val. KIEK? Ne mo ka mai.

KUR? Os ka ro Kor šu no vo teat re, Aš me nos g. 8.KA DA? Ko vo 11 d. 19 val. KIEK? 48 li tai.

KUR? Tai ko mo sios dailės mu zie ju je, Ar se na lo g. 3A.KA DA? Iki rugsė jo 9 d. KIEK? 6 li tai.

KUR? Vil niaus pa veikslų ga le ri jo je, Did žio ji g. 4.KA DA? Šiandien 18.30 val. KIEK? Ne mo ka mai.

„vIlnIaus dIena“ rekomenduoja

LTV 21.30 val. LNK 22.35 val. TV3 23.00 val. BTV 22.00 val. SpoRT1 19.15 val.

tv programa

LTV6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7) (k). 10.00 „Ko mi sa ras Rek sas“ (N-7) (k). 11.00 „Ant svars tyk lių“. Tie sio gi nė Lie tu vos

ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Vil niaus al bu mas

(len kų k.). 12.15 „Eu ro vi zi jos“ dai nų kon kur so na cio na li nės

at ran kos fi na las (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35 Spor tas. 18.40 Orai. 18.45 „Ko mi sa ras Rek sas“ (N-7). 19.45 Ypa tin gas at ve jis. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. Kul tū ra. 21.05 Spor tas. 21.10 Orai. 21.15 Die nos te ma. 21.30 Eu ro pos vi du ry. 22.15 Pi ni gų kar ta. 23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7).

LNK6.20 „Nic ke lo deon“ pris ta to. Smal su tė Do ra“. 6.50 „To mas ir Dže ris“ (2) (k).

7.20 „Kem pi niu kas Pla čia kel nis“ (k). 7.50 Pri čiu pom! 8.20 „Drau gai V“ (N-7) (k). 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.45 Ma no vy ras ga li (k). 11.40 „Ha va jai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 „Drau gai V“ (N-7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ To mas ir Dže ris“

(3). 14.10 „Nic ke lo deon“ va lan da. Kem pi niu kas

Pla čia kel nis“. 14.40 „iKar li“. 15.10 „Juo kin giau si ne ty čiu kai“. 15.40 „Lan gai III“ (N-7). 16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.14 Spor tas. 19.17 Orai. 19.19 Abi pus sie nos. 20.25 Neiš gal vo ti gy ve ni mai (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.19 Spor tas. Orai. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N-14). 22.35 Veiks mo f. „Nė ra kur bėg ti“ (JAV,

1993 m.) (N-14). 0.40 „Tei sin gu mo vyk dy to jas“ (6) (N-7). 1.35 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu si kal ti mo

mo ty vai“ (N-7).

TV36.40 Te le par duo tu vė. 6.55 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“.

7.25 „Simp so nai“. 7.55 „Biu ras“. 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 Ką ma nai? 11.00 Sva jo nių so dai. 12.00 Gy ve ni mas yra gra žus. 12.35 Be ko men ta rų. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „An čiu kų is to ri jos“ (5). 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.10 „Simp so nai“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.35 Su si ti ki me vir tu vė je. 18.45 TV3 ži nios. 19.00 TV3 spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Prieš sro vę. 20.30 Bai mės akys. 21.00 „Vy no ke lias“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Pa bė gi mo ka ra liai“ (3). 23.00 Kri mi na li nė dra ma „Ter je rai“ (1) (JAV,

2010 m.). 0.10 „Eu re ka“. 1.05 „Svie to ly gin to jai“ (2).

BTV6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k).

7.25 „Ty los ri ba“ (N-7) (k). 8.00 Sek ma die nio ry tas (k). 9.00 „Pra juo kink ma ne“ (k). 10.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 11.00 „Už kal nio 5“. 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 12.30 Ka ra liš ka sis Pa na mos ke lias (N-7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“ (N-7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Auk sa ran kiai“ (N-7) (k). 18.00 Ži nios. Spor tas. 18.23 Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Lie tu vos ži nių“ ty ri mas“ (N-7). 20.00 Ži nios. 20.15 Vers las. 20.19 Spor tas. 20.23 Orai. 20.25 „Ne rea lu!“ 21.05 „Pa grin di nis įta ria ma sis“ (N-14). 22.00 „Sos tų ka rai“ (N-14). 23.05 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 0.05 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 0.35 „Au to fa nai“. TV žur na las (k). 1.05–6.00 „Bam ba“. In te rakty vus šou

suau gu sie siems.

LieTuVos ryTo TV6.14, 13.00 TV par duo tu vė. 6.30, 12.05, 21.00, 0.05 Re por te ris. 7.20, 17.20, 21.55 Lie tu va tie sio giai. 7.55, 14.30, 18.55, 23.05 Ne ga liu ty lė ti. 8.55 „So do de tek ty vės“ (N-7).

10.00, 18.20, 22.30 Su per L.T. 10.35 Šian dien kim ba. 11.05 Gon go Gan gas. 13.30 Šei mų dvi ko va – „Ak ro po lio“

tur ny ras. 15.30 Griūk ne gy vas! (N-7). 15.45, 16.10 Dok. f. „Ka ty nė“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 19.55 Dok. f. „Kru vi no ji ita lų ma fi ja“ (N-7). 21.52, 0.57 Orai. 1.00 Dok. f. „Ka ty nė“ (N-7).

sPorT19.00 Te le vit ri na. 10.00, 19.00 Ži nios +. 10.15 VTB vie nin go ji krep ši nio

ly ga. Gdy nės „As se co Pro kom“–„Minsk-2006“.

12.15 Ad re na li nas. 12.45 Spor tas LT. Eu ro pos šau dy mo

čem pio na tas. 13.45 VTB vie nin go ji krep ši nio

ly ga. Vil niaus „Lie tu vos ry tas“–„Lo ko motiv-Ku ban“.

15.30 Is pa ni jos ACB krep ši nio ly ga. „Lu cen tum Ali can te“–„Va len cia Bas ket“.

17.15 Ita li jos „Se rie A“ ly ga. „Ju ven tus“–„Chie vo“.

19.15 BEKO–LKL žvaigž džių die na (per pert rau ką – Ži nios +).

21.25 Is pa ni jos ACB krep ši nio ly ga. „Lu cen tum Ali can te“–„Va len cia Bas ket“. Tie sio gi nė trans lia ci ja.

23.30 Au to mo to.

15

skelbimaiantradienis, kovo 6, 2012

Kul tū ros mi nis te ri ja (KM) tei gia iš es mės pri ta rian ti Sei me svars­to mam siū ly mui šie met įsteig­ti Me nų ta ry bą, ta čiau siū lo per­svars ty ti šios įstai gos pa va di ni­mą ir per va din ti ją, pa vyz džiui, agen tū ra, tar ny ba ar de par ta­men tu.

„At siž vel giant į su si klos čiu sią pra kti ką, ta ry bos pa va di ni mu įvar dy ti ko le gia liai spren di mus prii man čią ins ti tu ci ją, su si de­dan čią iš ren ka mų ar ski ria­mų na rių, bet sie kiant aiš kes nės vyk do mo sios val džios sis te mos kū ri mo, svars ty ti na ga li my bė tiks lin ti ku ria mos įstai gos prie mi nis te ri jos pa va di ni mą, pa si­ren kant tin ka mes nę ir la biau jos veik los po bū dį at spin din čią al­ter na ty vą (pa vyz džiui, agen tū ra, tar ny ba, de par ta men tas ar kt.)“, – tei gia ma Vy riau sy bės nu ta ri­mo pro jek te.

Kul tū ros mi nis te ri ja pa tei kia ir dau giau pa sta bų dėl nau jos įstai­gos kū ri mo, pa vyz džiui, siū lo at­si sa ky ti jos va do vo dvi gu bo at­skai tin gu mo, aiš kiai api brėž ti, ar ta ry bos val dy ba bū tų val dy mo, ar prie žiū ros or ga nas.

Ta čiau iš es mės Lie tu vos kul­tū ros ta ry bos kū ri mui siū lo ma pri tar ti. Ši įstai ga ad mi nist ruo­tų kul tū rai ir me nui ski ria mas lė šas, vyk dy tų kul tū ros sek to­riaus ste bė se ną, ana li zuo tų vals­ty bės biu dže to lė šo mis vyk do mų pro g ra mų, pro jek tų ir ki tų prie­mo nių ko ky bę.

„Kul tū ros mi nis te ri jos veik la, per da vus kul tū ros po li ti kos įgy­ven di ni mo funk ci jas ki tam su b­jek tui, bū tų op ti mi zuo ta ir kon­cent ruo ta ties kul tū ros po li ti kos for ma vi mu“, – tei gia KM.

Anot jos, ta ry bai steig ti pa pil­do mų vals ty bės biu dže to lė šų ir nau jų pa tal pų ne rei kės. Jai įsteig ti ir iš lai ky ti 2011–2013 m. mi nis te­ri ja yra su pla na vu si po 940 tūkst. li tų me tams, įstai gai yra nu ma ty­tos pa tal pos.

Vy riau sy bės iš va dų dėl Me nų ta ry bos stei gi mo pra šė Sei mas. 2011­ųjų gruo džio vi du ry je par la­

men tas po pa tei ki mo pri ta rė pro­jek tams, ku riais nu ma to ma nuo ki tų me tų lie pos steig ti Me nų ta­ry bą. Pro jek tus nu ma ty ta svars­ty ti pa va sa rio se si jo je.

Pro jek tas nu ma to, kad ta ry ba bus biu dže ti nė įstai ga prie Kul tū­ros mi nis te ri jos, pa gal kom pe ten­ci ją įgy ven di nan ti vals ty bės po li­ti ką kul tū ros mi nist rui pa ves to se val dy mo sri ty se.

Ta ry ba priim tų spren di mus dėl kul tū ros ir me no pro jek tų fi nan­sa vi mo, ad mi nist ruo tų Kul tū ros rė mi mo fon dą, skir tų sti pen di jas me no ir kul tū ros kū rė jams, teik tų siū ly mus ir eks per ti nę nuo mo nę kul tū ros ir me no po li ti kos klau­si mais.

Me nų ta ry bai va do vau tų Vy­riau sy bės pa skir tas pa rei gū nas. Nu ma ty ta, kad jis bū tų ski ria­mas ket ve rių me tų ka den ci jai ir ne dau giau kaip dviem ka­den ci joms iš ei lės. Me nų ta ry­bos val dy bą su da ry tų 10 ren ka­mų na rių, jos su dė tį ket ve riems me tams ir gi tvir tin tų Vy riau sy­bė, o kan di da tus at rink tų kul­tū ros ir me no or ga ni za ci jų de­le guo ja mi rin kė jai.

Šie pro jek tai Sei mui bu vo pa­teik ti pa to bu li nus anks čiau teik­tus, bet par la men te at mes tus pro jek tus dėl Me nų ta ry bos stei­gi mo.

Kul tū ros mi nist ras Arū nas Ge­lū nas anks čiau yra tei gęs, kad Me nų ta ry ba tu rė tų ne be leis­ti po li ti kams da ry ti įta kos kul­tū ros ir me no pro jek tų, tu rin­čių gau ti fi nan sa vi mą, at ran kos pro ce sui.

VD, BNS inf.

Veik la: �� nau�jo�ji�įstai�ga�ad�mi�nist�ruo�tų�kul�tū�rai�ir�me�nui�ski�ria�mas�lė­šas,�vyk�dy�tų�kul�tū�ros�sek�to�riaus�ste�bė�se�ną.��

Ka�ro�lio�Ka�vo�lė�lio�(BFL)�nuo�tr.

Kul tū ros ta ry ba bus, bet va din sis ki taip

Kul tū ros mi nis te­ri jos veik la, per da­vus kul tū ros po li ti­kos įgy ven di ni mo funk ci jas ki tam su b jek tui, bū tų op ti mi zuo ta.

Siūlo darbą Reikalingi aukštalipiai daugiaaukščių bloki-nių namų siūlių remonto darbams, atlieka-miems su alpinizmo įranga. Tel. 8 650 50 452, UAB „Editus Status“.

920841

PaSlaugoSStatybos ir remonto

Įrengiame geoterminius ir vandens gręži-nius, montuojame šilumos siurblius. Dar-bams suteikiame garantiją ir atliekame techninį aptarnavimą. Teirautis tel. 8 699 85 059 darbo dienomis.

916126

Technikos remontoSKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenau-dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę tech-niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

919688

TransportoUAB „Kraustymo komanda” – profesiona-lios kraustymo paslaugos įmonėms ir gy-ventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraus-tymokomanda.lt.

918408

ĮvairūSKita

Bankrutavusi UAB „Y/N Trade“, į. k. 301249833, parduoda įmonės materialųjį turtą. Paraiškos priimamos 14 dienų nuo paskelbimo. Admi-nistratoriaus tel. 8 601 38 067.

922050

Bankrutavusi UAB „Transdema“, į. k. 123182029, parduoda įmonės materialų-jį turtą. Paraiškos priimamos 30 dienų nuo paskelbimo. Administratoriaus tel. 8 601 38 067.

922118

Pradedamas rengti žemės sklypo Vilniaus m., Paupio g. 35, planas, prilyginamas de-taliojo teritorijų planavimo dokumentui. Rengimo tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems stati-niams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskir-tį. Su žemės sklypo planu galima susipa-žinti: 2012 03 08–2012 03 26 Pašilaičių g. 17-38, Vilnius. Rengėjas – UAB „Geodezijos centras“. Tel. 8 673 92 494, e. paštas info@geocentras.lt.

922093

Pranešame, kad parengtas žemės skly-po Vaidegių k., Vilniaus m. (kadastro Nr. 0101/0162:104), 0,5600 ha detalusis pla-nas. Planavimo pagrindas: detaliojo teri-torijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. A615-167 (2.15.1.7-AD4), 2009 10 26. Planavimo tiks-las: pakeisti žemės paskirtį pagal bendro-jo plano sprendinius, sudalyti sklypą, nu-statyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizato-rius: Tomas Lukošius, gyv. Eišiškių sodų g. 14-oji skl. 9, Vilnius. Projekto rengėjas: UAB „TM PROJEKTAI“, Vokiečių g. 24, Vilnius. Tel. 8 612 43 916, ovidijustrinkunas@gmail.com. Planavimo pasiūlymų teikimo tvarka: nuo 2012 03 05 iki 2012 03 19 detalusis pla-nas bus eksponuojamas Panerių seniūnijos patalpose (Žalioji a. 3, Vilnius), viešas apta-rimas vyks 2012 04 02 14 val. Su detaliojo plano rengimo eiga galima susipažinti UAB „TM PROJEKTAI“ aukščiau pateiktu adresu. Pastabos ir pasiūlymai teikiami raštu deta-liojo plano rengėjui.

922674

KarščiauSi Kelionių PaSiūlymaiKelionių organizatorius

A.Vienuolio g. 6, LT–01104 VilniusTel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt

Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvyki-mas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt

Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt

Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt

užuojauTa

Dėl mylimo senelio mirties kolegą Mantą Stankevičių užjaučia „Vilniaus dienos“ kolektyvas.

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659skelbimai@vilniausdiena.lt

Atėnai +15Berlynas +4Brazilija +29Briuselis +8Dublinas +7Kairas +24Keiptaunas +25Kopenhaga +2

Londonas +9Madridas +14Maskva –4Minskas –5Niujorkas +6Oslas 0Paryžius +8Pekinas +10

Praha +4Ryga –3Roma +11Sidnėjus +23Talinas –4Tel Avivas +18Tokijas +18Varšuva +1

Saulė teka 6.55Saulė leidžiasi 18.05Dienos ilgumas 11.10Mėnulis (priešpilnis) teka 15.57Mėnulis leidžiasi 5.36

66-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 300 dienų.Saulė Žuvų ženkle.

VardaiPasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–2

–2

Vilnius–4

Alytus–2

Kaunas–3

Utena–3

Panevėžys

–3ŠiauliaiTelšiai

–3

Klaipėda–2

Vėjas1–5 m/s

Šiandien, kovo 6 d.

horoskoPai

Orai Artimiausiu metu tiek dienomis, tiek naktimis Lietuvoje išsilaikys neigia-ma temperatūra. Šiandien dieną temperatūra sieks 2–5 laipsnius šal-čio. Rytoj naktį vėl paspaus šaltu-kas, oro temperatūra sieks 7–12 laips-nių šalčio. Dieną numatoma 1–4 laips-niai šalčio.

orai VilniujeŠiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

Žemės drebė ji mas

trečiadienį

ketVirtadienį

–12–4–7 –7

–11–4–7 –6

–10–3–6 –7

4

2

1

1475 m. gimė italų daili-ninkas, skulptorius ir ar-chitektas Mikelandželas.1900 m. mirė motocik-lo kūrėjas inžinierius Gottfriedas Daimleris. 1918 m. Niu Britene (JAV) gimė Pietų Lietuvos par-tizanų vadas Adolfas Ra-manauskas-Vanagas.1927 m. gimė Kolumbi-jos rašytojas Gabrielis García Márquezas.1933 m. gimė lietuvių po-etas Henrikas Čigriejus.

1937 m. gimė Valentina Tereškova, pirmoji mo-teris, pakilusi į kosmosą.1939 m. gimė lietuvių poetas Jonas Strielkū-nas. 1946 m. gimė „Pink Floyd“ gitaristas ir vokalistas Davidas Gilmouras.1969 m. gimė režisie-rius, scenografas Oska-ras Koršunovas. 1972 m. gimė NBA krep-šininkas Shaquille’as O’Nealas.

datos (koVo 6 d.)

aVinas (03 21–04 20). Palanki die-na spręsti iškilusias problemas –

tam užteks ir sumanumo, noro ir išmin-ties. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir pa-skubėkite sutvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis.

jautis (04 21–05 20). Puikiai seksis patarinėti kitiems, susido-

rosite su sudėtingomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų. Dėl to as-meniniame gyvenime irgi galimi tei-giami pokyčiai.

dVyniai (05 21–06 21). Šiomis dienomis daug mąstysite apie

gyvenimo prasmę. Tikėtina, kad gailė-sitės ne taip nusprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, pasistenkite juos nukreipti pozityvia linkme.

VėŽys (06 22–07 22). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, būsi-

te gal net kiek lengvabūdiškas, tik pasi-stenkite netyčia neįskaudinti pačių ar-timiausių draugų, kuriems ši diena gal-būt ne tokia puiki.

liūtas (07 23–08 23). Labai sėk-mingas laikas. Patyrinėkite savo

emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąs-tykite gyvenimą. Nebijokite atsiverti ar-timiems žmonėms, tik savo nuomonę apie juos šiandien pasilaikykite sau.

mergelė (08 24–09 23). Sveika nuovoka padės sėkmingai ben-

drauti su aplinkiniais. Sugebėsite len-gvai apmąstyti praeities įvykius ir pa-daryti teisingas išvadas. Kad ankstes-nės bėdos nebekankintų, svarbu ne-kartoti senų klaidų.

sVarstyklės (09 24–10 23). Bū-site labai jautrus, kitaip vertinsite

savo emocijas ir veiksmus. Galbūt įverti-nimai bus ne visai teisingi, todėl geriau šiandien pailsėkite ir nusiraminkite.

skorPionas (10 24–11 22). Jau-site emocinį išsekimą ir įtampą.

Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Svarbiau-sia su niekuo nesusipykti, nes susitai-kyti bus tiktai sunku.

Šaulys (11 23–12 21). Esate labai energingas ir aktyvus, jaučiate

nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplū-dį. Tačiau laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų.

oŽiaragis (12 22–01 20). Jums nepatiks supantys dalykai, erzins

aplinkiniai. Tačiau nereikia ginčytis, konfliktuoti, keisti aplinkos, tegul šian-dien viskas lieka taip, kaip yra.

Vandenis (01 21–02 19). Šian-dien ypač teigiamai vertinsite

paslaptingus savo charakterio bruožus ir sugebėsite išspręsti svarbias proble-mas. Tik neskubėkite daryti išvadų ir mąstykite pozityviai.

ŽuVys (02 20–03 20). Patirsite malonumą bendraudamas su

nepažįstamais žmonėmis, tik labiau pa-sikliaukite savimi. Tinkama diena pasi-rūpinti savo išvaizda, apsilankykite grožio salone ar sporto klube.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penkta-dienio, teisingai užpil-dykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiu-sių. Teisingus atsaky-mus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinu-te numeriu 1337. Siųsda-mi žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽ-DUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-neškite į „Vilniaus die-nos“ redakciją Labda- rių g. 8, Vilnius. Praėjusios savaitės nuga-lėtojas – Stasys Steišūnas.

Praėjusios savaitės tei-singi atsakymai: polici-ja (pirmadienis), šauks-mas (antradienis), ki-neskopas (trečiadienis), noktiurnas (ketvirtadie-nis), raudonas balionas (penktadienis).Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, kovo 13 d.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

–5

Felicita, Gerasimas, Karigailė, Koletė, Norvilas, Perpetua, Raminta, Rožė

PrizasŠią savaitę laimėkite filmų „Largo Vinčas: kova dėl imperijos“ ir „Laris Kraunas“ DVD

1

2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

In di jos šiau rinį re gioną pir ma-dienį su purtė vi du ti nio stip ru-mo žemės drebė ji mas, ku ris įsiū-ba vo pa sta tus ir pri vertė biurų dar buo to jus išbėg ti į gat ves per pie tus sos tinė je De ly je. Kaip pra-ne ša JAV geo lo gi jos tar ny ba, 5,2 ba lo stip ru mo po že mi nių smū-gių epi cent ras bu vo už maž-daug 48 km į va ka rus nuo De lio, o jų ži di nys glūdėjo 19 km gy ly je. De lio cent ri nia me vers lo ra jo ne pa sta tai siū ba vo apie 30 se kun- d žių, o dau ge lis iš si gan du sių dar buo tojų nu traukė pie tus ir puolė prie laiptų.

BNS inf., AFP nuo tr.