Kaunas, 2013

Vadovas (-ė)_______________ __________ ________

(Moksl. laipnis, vardas, pavardė) (parašas) (data)

Apginta__________________ __________ _________

(PMDF dekanas) (parašas) (data)

Bakalauro baigiamasis darbas

Politikos mokslų studijų programa, valstybinis kodas 612L20005

Politikos mokslų studijų kryptis

ENERGETINIS SAUGUMAS: ESTIJOS IR LIETUVOS ATVEJŲ

PALYGINIMAS

VYTAUTO DIDŢIOJO UNIVERSITETAS

POLITIKOS MOKSLŲ IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS

POLITOLOGIJOS KATEDRA

Andrius Stočkūnas

TURINYS

Santrauka ........................................................................................................................................... 1.

Summary ............................................................................................................................................ 2.

Įvadas ................................................................................................................................................. 3.

1. Energetinio saugumo apibrėţimas, sąvokos sudedamieji elementai ............................................. 5.

1.1. Energetinio saugumo suvokimas ........................................................................................... 5.

1.2. Energetinio saugumo apibrėţimai strateginiuose dokumentuose ........................................ 11.

1.2.1. Lietuvos energetinis saugumas .................................................................................... 11.

1.2.2. Estijos energetinis saugumas ....................................................................................... 12.

1.2.3. Europos Sąjungos energetinis saugumas ..................................................................... 13.

2. Energetinis saugumas socialiniu lygmeniu ................................................................................. 16.

2.1. Socialinio lygmens analizė – „4A“ modelis ........................................................................ 16.

2.2. Energetika ir socialiniai pokyčiai ........................................................................................ 19.

2.3. Ţiniasklaidos įtaka formuojant energetinio saugumo įvaizdį .............................................. 21.

3. Lietuvos–Estijos energetinio saugumo palyginimo metodologija .............................................. 23.

3.1. Energetinio saugumo principai ir lygmenys – lyginimo kriterijai ....................................... 23.

3.2. Energetinio saugumo socialinio lygmens įvertinimas – lyginimo kriterijus ....................... 25.

4. Lietuvos ir Estijos valstybių energetinio saugumo palyginamoji analizė ................................... 27.

4.1. Estijos atvejo analizė ........................................................................................................... 27.

4.1.1. Energetinio sektoriaus lankstumas ............................................................................... 28.

4.1.2. Energijos kaina ............................................................................................................. 29.

4.1.3. Diversifikacija .............................................................................................................. 31.

4.1.4. Energetikos reikšmė ir visuomenės poţiūrio įvertinimas ............................................ 32.

4.2. Lietuvos atvejo analizė ........................................................................................................ 34.

4.2.1. Energetinio sektoriaus lankstumas ............................................................................... 35.

4.2.2. Energijos kaina ............................................................................................................. 36.

4.2.3. Išteklių ir kelių diversifikacija ..................................................................................... 37.

4.2.4. Energetikos reikšmė ir visuomenės poţiūrio įvertinimas ............................................ 38.

4.3. Palyginamosios analizės rezultatai ...................................................................................... 40.

Išvados ............................................................................................................................................. 43.

Litetratūros ir šaltinių sąrašas .......................................................................................................... 45.

Priedai .............................................................................................................................................. 50.

Lentelių, grafikų, schemų ir paveikslėlių sąrašas

Lentelių sąrašas:

Lentelė Nr. 1: Energetinio saugumo principų suvestinė ................................................................. 24.

Lentelė Nr. 2: Interpretuojamos antraštės Estijos atvejis ................................................................ 33.

Lentelė Nr. 3: Neutralios antraštės Estijos atvejis ........................................................................... 33.

Lentelė Nr. 4: Tyrimo „Estijos ţiniasklaidos diskurso įvertinimas“ skaičiavimai .......................... 33.

Lentelė Nr. 5: Interpretuojamos ir neutralios antraštės Lietuvos atvejis ......................................... 39.

Lentelė Nr. 6: Tyrimo „Lietuvos ţiniasklaidos diskurso įvertinimas“ skaičiavimai ....................... 39.

Grafikų sąrašas:

Grafikas Nr. 1: Gamtinių dujų kaina vartotojams Estijoje (EUR/KW) .......................................... 29.

Grafikas Nr. 2: Gamtinių dujų apmokestinimas Estijoje (EUR/KW) ............................................. 30.

Grafikas Nr. 3. Elektros energijos kaina vidaus vartotojams Estijoje (EUR/KW) ......................... 30.

Grafikas Nr. 4. Elektros energijos apmokestinimo dydis Estijoje (EUR/KW) ............................... 31.

Grafikas Nr. 5. Dujų apmokestinimo dydis Lietuovje (EUR/KW) ................................................. 36.

Grafikas Nr. 6. Dujų kaina vidaus vartotojams Lietuvoje (EUR/KW) ........................................... 37.

Schemų sąrašas:

Schema Nr. 1: Energetinio saugumo suvokimas pagal Daniel Yergin ............................................. 8.

Schema Nr. 2: Winzer, C. Energetinio saugumo dimensijos .......................................................... 10.

Schema Nr. 3: Ţiniasklaidos diskursas – ţmogaus mąstymas ........................................................ 22.

Paveikslėlių sąrašas:

Paveikslėlis Nr. 1: Estijos antraščių ţodţių ţemėlapis .................................................................... 34.

Paveikslėlis Nr. 2: Lietuvos antraščių ţodţių ţemėlapis ................................................................. 40.

1

Stočkūnas, A. Energetinis saugumas: Estijos ir Lietuvos atvejų palyginimas: Politikos mokslų bakalauro baigiamasis

darbas / vadovas dokt. T. Vaišnoras; Vytauto Didţiojo universitetas, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas,

Politologijos katedra. Kaunas, 2013. 49 p.

SANTRAUKA

Energetinis saugumas komplikuotas, bendro apibrėţimo tarp mokslininkų neturintis

terminas, o valstybės praktikės siekdamos uţsitikrinti energetinį saugumą daţnai vadovaujasi savais

energetikos prioritetais. Toks ekspertų ir valstybių disonansas energetinio saugumo terminą pavertė

„skėtine“ sąvoka skirtingiems poţiūriams į energetiką.

Lietuva ir Estija artimos, daţnai dėl regioninės lyderystės ir paţangos konkuruojančios

valstybės – energetika ne išimtis. Šių šalių energetinio saugumo palyginimas ir įvertinimas ne tik

apibrėţtų dabartinę valstybių energetinio saugumo padėtį, tačiau, taip pat leistų nustatyti tolimesnes

Baltijos regiono energetikos gaires.

Šio darbo tyrimo objektas – Lietuvos ir Estijos energetinis saugumas. Tikslas – išanalizuoti

ir įvertinti Lietuvos ir Estijos energetinį saugumą lyginant juos pagal energetinio saugumo

principus. Uţdaviniai – 1) Išanalizuoti energetinio saugumo apibrėţimus; 2) Nustatyti energetinio

saugumo principus; 3) Palyginti Lietuvos–Estijos energetinį saugumą pagal iškeltus kriterijus; 4)

Įvertinti Lietuvos–Estijos energetinio saugumo situaciją.

Remiantis moksline literatūra buvo išanalizuota 10 skirtingų energetinio saugumo poţiūrių.

Išskaidţius energetinio saugumo poţiūrius į sudedamuosius elementus bei naudojant analogijos

metodą buvo nustatytas Lietuvos ir Estijos energetinio saugumo palyginimo „branduolys“, kuriuo

remiantis buvo analizuojamos ir lyginamos šalys. Lyginamosios analizės metu buvo gauti rezultatai,

kad Lietuvos energetika yra labiau diversifikuota, tačiau maţiau savarankiška. Tuo tarpu Estijos

energetiką galima laikyti savarankiškesne, bet maţiau diversifikuota – dėl aukštos energijos

gamybos centralizacijos naudojant naftinguosius skalūnus. Be to, Estijoje vartotojai uţ energiją

moka maţiau negu Lietuvoje. Naudojant kiekybinį turinio tyrimo metodą buvo išanalizuota Estijos

ir Lietuvos ţiniasklaida energetikos klausimais idant įvertinti socialinį energetinio saugumo

lygmenį. Išreiškus tyrimo duomenis skaitinėmis vertėmis ir naudojant matematinį–statistinį metodą

buvo nustatyta, jog Estijos ţiniasklaidoje energetika yra pateikiama kritiškiau, tačiau temos

diskusijos turi 10 kartų maţesnę reikšmę negu Lietuvoje. Pagrindinės Estijos diskusijų temos yra

susijusios su šalies ir Europos Sąjungos energetika bei energijos kaina, tuo tarpu Lietuvoje

didţiausias ţiniasklaidos ir visuomenės dėmesys yra skiriamas skalūninių dujų ţvalgybai, atominių

jėgainių statybai, „Gazprom“ ir Rusijos Federacijai.

2

Stočkūnas, A. Energy security: A Comparison of Lithuanian and Estonian cases: Bachelor Thesis in Political Science /

supervisor Phd. student T. Vaišnoras; Vytautas Magnus University, Faculty of Political Science and Diplomacy,

Department of Political Science. Kaunas, 2013. 49 p.

SUMMARY

Energy security is a complicated concept which lacks clear theoretical definition.

Therefore, countries set different priorities to seek their energy security. This dissonance between

experts and leading politicians developed energy security definition to be an umbrella term for

various and different points of view to energy.

Lithuania and Estonia are located in the east of Europe, more commonly known as the

Baltic region. It is perceived, that Lithuania and Estonia often try to compete for the leadership in

the region and energy sector is not an exception. A comparative analysis of Lithuanian and Estonian

energy security could establish a clear explanation of temporary energy situation in the countries, as

well as determine further energy course of the region.

The object of the study is Lithuanian and Estonian energy security. The aim is to analyse

and evaluate Lithuanian and Estonian energy security by comparing them through principles of

energy security. The following points were brought up to achieve the aim: 1) To analyze

definitions of energy security; 2) To determine the principles of energy security; 3) To compare

energy security of Lithuania and Estonia through set up categories; 4) To evaluate the situation of

Lithuanian and Estonian energy security.

The study has analysed 10 different energy security concepts. Firstly, energy security

perceptions were dissembled into various principles and using analogy method the “core” of energy

security was found. Secondly, a comparative analysis of Lithuanian and Estonian energy security

was carried out. The research showed that Lithuanian energy system has greater energy

diversification, but is less independent than in Estonia. Meanwhile Estonian energy system is less

diversified, it has greater independence due to high reserves of oil shales. In addition, Estonia has

better energy prices for domestic consumers than Lithuania. To evaluate social level of energy

security, the quantative research was carried out. National news portals namely “Delfi.lt and

Delfi.ee” were chosen to reflect society interest and opinion on energy security of the country. The

research results showed that energy topics in Lithuania are 10 times more frequent and has greater

implication in society than in Estonia. Moreover, the most common discussions on energy in

Estonia rely on the European Union and prices, meanwhile in Lithuania the debates sticks on gas

shale, nuclear energy, “Gazprom” and Russian Federation.

3

ĮVADAS

Energetiniu saugumu Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, buvo susirūpinta iš

karto po nepriklausomybės atgavimo, 1991-ais. Šio klausimo svarba augo ir yra ypač aktuali dabar.

Nors šių šalių politikos ir visuomenės vektoriai krypo Vakarų, laisvės ir demokratijos link, tačiau jų

energetikos sektoriai dar lieka Rytų, energijos monopolijos, įtakos zonoje. Po daugybės diskusijų

Baltijos šalių energetinė sistema (naftos, gamtinių dujų) tebėra priklausoma nuo vieno uţsienio

energijos tiekėjo – Rusijos.

Visos trys šalys pademonstravo artimesnį bendradarbiavimą energetikos sektoriuje. 2006

m. gruodţio mėnesį buvo detalizuota Baltijos Energetikos Strategija (BES), kurioje buvo nubrėţtos

ilgalaikės regiono perspektyvos. Tačiau paruošta strategija atspindi tik bendrus regiono siekius –

buvo praleista daug svarbių skaičiavimų, aplinkosauginių įsipareigojimų, alternatyvių energijos

gavimo būdų ir kt. Taip pat dėl politinių/ekonominių pokyčių nacionalinių valstybių viešajame

diskurse pradėta kvestionuoti nutartas kryptis, projektus. Dėl egzistuojančių sparčių energetikos

sektoriaus planavimo kitimo tendencijų yra svarbu apsibrėţti esamą Baltijos regiono energetinio

saugumo situaciją.

Lietuva ir Estija, dvi viena nuo kitos geografiškai nutolusios regiono valstybės, tačiau

energetinio saugumo problemomis jos labai panašios. Be to, energetinio saugumo apibrėţimas

komplikuotas, bendro sutarimo neturintis terminas. Energetinio saugumo mokslinių darbų autoriai

daug dėmesio skiria sisteminiams/politiniams energetikos uţdaviniams, tačiau sumenkina

socialinius veiksnius, nors daţnai didţiausias pasipriešinimas energetikos projektams kyla iš

visuomeninio lygio. Lyginamoji Lietuvos ir Estijos analizė ir įvertinimas ne tik apibrėţtų dabartinė

valstybių energetinio saugumo padėtį, tačiau ir leistų nustatyti tolimesnes Baltijos regiono

energetikos gairės.

Problema. Taigi kyla klausimai: kaip uţsakomos energetinio saugumo studijos gali būti

veiksmingos, kai nėra bendro ir detaliai paaiškinto energetinio saugumo termino arba kaip šalys gali

būti palygintos, jei nėra nustatyta bendrų, aiškių energetinio saugumo kintamųjų ir šalys praktikės

siekia skirtingo energetinio saugumo?

Objektas. Estijos ir Lietuvos energetinis saugumas.

Tikslas. Išanalizuoti Estijos ir Lietuvos energetinį saugumą lyginant juos pagal energetinio

saugumo principus.

Uţdaviniai:

1) Išanalizuoti energetinio saugumo apibrėţimus;

2) Nustatyti energetinio saugumo principus;

3) Palyginti Estijos – Lietuvos energetinį saugumą pagal iškeltus kriterijus;

4

4) Įvertinti Estijos – Lietuvos energetinio saugumo situaciją.

Tyrimo metodai. Darbe yra naudojami – aprašomasis, analitinis, apibendrinantis,

analogijos, palyginamosios ir dokumentų analizės metodai, statistinių duomenų analizės bei

turinio analizės kiekybinis ir statistinis–matematinis, grafinis metodai. Analitinis, aprašomasis ir

dokumentų analizės metodai naudojami energetinio saugumo sąvokoms ištirti ir pateikti.

Analogijos metodo pagalba yra nustatomas energetinio saugumo „branduolys“. Kiekybinis turinio

analizės metodas kartu su statistiniu–matematiniu metodu skirti ištirti Lietuvos–Estijos

visuomenės poţiūrį į energetiką. Palyginamosios analizės metodas yra svarbiausias šio tyrimo

instrumentas, juo remiantis lyginamas Estijos ir Lietuvos energetinis saugumas naudojant

energetinio saugumo principus. Apibendrinantis metodas naudojamas energetinio saugumo

palyginimo rezultatų aptarimui pateikti.

Literatūros apţvalga. Pagrindiniai šaltiniai, kuriais remiamasi darbe, yra moksliniai

straipsniai, strategijos bei statistiniai duomenys. Analizuojant energetinio saugumo sąvokas

remiamasi Daniel Yergin straipsniu angl. „Ensuring Energy Security“. Formuluojant Lietuvos,

Estijos ir Europos Sąjungos energetinio saugumo poţiūrius yra naudojami strateginiai energetikos

dokumentai. Apsibrėţti socialinį energetinio saugumo lygmenį remiamasi Sovacool, Benjamin K.

redaguota kolektyvinė monografija angl. „The Routledge handbook of energy security“ bei

sociologų Augustoni, A. ir Maretti, M. straipsniu angl. „Energy and social change: an

introduction“, tyrimui pagrįsti yra naudojamas Swiatkiewicz –Mosny ir Wagner straipsnyje angl.

„How much energy in energy policy? The media on energy problems in developing countries“

pateiktas ţiniasklaidos diskurso modelis. Energetikos sektoriams tirti remiamasi „Eurostat“

statistika ir nacionalinėmis statistinių duomenų bazėmis („Lietuvos statistikos departamento“

duomenimis ir angl. „Estonian statistics“).

Darbo struktūra. Pirmoje darbo (1-as skyrius) dalyje yra pateikiama skirtingi energetinio

saugumo poţiūriai ir sąvokos. Taip pat, aptariami Estijos, Lietuvos valstybių ir Europos Sąjungos

energetinio saugumo poţiūriai. Kitas skyrius (2-as skyrius) yra skirtas socialiniui energetinio

saugumo lygmeniui aptarti. Trečiame skyriuje yra aprašoma tyrimo metodologija bei lyginimo

kriterijai. Galiausiai ketvirtas skyrius – tyrimo praktinė dalis. Visų pirma, vadovaujantis

nustatytais lyginimo kriterijais yra pateikiama Estijos energetinė situacija, vėliau naudojantis ta

pačia metodika yra išanalizuojamas Lietuvos atvejis. Paskutinė šio skyriaus dalis skirta pateikti

palyginamosios analizės rezultatus.

5

1. ENERGETINIO SAUGUMO APIBRĖŢIMAS, SĄVOKOS

SUDEDAMIEJI ELEMENTAI

Energija visais laikais buvo ţmogaus gyvenimo centre. Ypač energijos reikšmė išaugo po

pramonės revoliucijos, kai „rūkstantys kaminai“ tapo gerovės ir klestėjimo simboliu.

Įdomus energetinio saugumo istorijos puslapis yra Vinstono Čerčilio sprendimas dėl britų

laivyno inovacijų įdiegimo. Britai, siekdami greitesnio laivyno, svarstė galimybę atsisakyti anglies

kuro ir pakeisti jį į naftą. Tuo metu vokiečių laivai vis dar naudojo anglį ir toks techninis pasiekimas

galėjo reikšti didelį pranašumą mūšio lauke. Šis įvykis yra svarbus ne vien dėl britų paţangumo

karo technologijų sferoje, tačiau ir dėl vieno iš pirmų kartų kovojant su modernia energetinio

saugumo problema. Tokios inovacijos įgyvendinimas laivyne turėjo kur kas platesnę reikšmę nei

techninis sprendimas karinės taktikos zonoje, tai buvo energetinio saugumo klausimas su kuriuo

Vinstonas Čerčilis turėjo susidoroti – atsisakyti Velse tiekiamos akmens anglies ir pakeisti ją

importuojama nafta iš Persijos ir keleriopai pagerinant laivų greitį bei lankstumą. Sprendţiant šį

klausimą Vinstonas Čerčilis 1913 m. parlamente sakė:

”Dėl niekieno kokybės, dėl niekieno proceso, dėl niekieno valstybės, dėl niekieno kelio, dėl

niekieno lauko mes turime būti priklausomi, naftos saugumas ir uţtikrintumas slypi įvairovėje ir tik

įvairovėje. “ 1

Toks buvo Vinstono Čerčilio supratimas bei įnašas į energetinio saugumo sąvoką. Toliau

šiame skyriuje bus aptarta kitų autorių, Estijos-Lietuvos ir Europos Sąjungos energetinio saugumo

sąvokos ir principai, kuriais vadovaujantis galima uţtikrinti valstybės energetinį saugumą. Šie

principai darbe taip pat vadinami energetinio saugumo sudedamaisiais elementais. Jais

vadovaujantis bus lyginamas Estijos-Lietuvos energetinis saugumas.

1.1. Energetinio saugumo suvokimas

Kaip jau minėta anksčiau, energetinis saugumas komplikuotas ir bendro sutarimo tarp

teoretikų bei praktikų neturintis terminas. Tačiau šio darbo tikslas nėra nustatyti galimai bendram

naudojimui skirto energetinio saugumo terminą. Toliau pateikti energetinio saugumo poţiūriai,

labiau leidţia suvokti energetinio saugumo sampratos rėmus bei teisingai nusistatyti praktinės dalies

lyginimo kriterijus.

Viena daţniausiai šaltiniuose naudojama bei tarptautiniu mastu pripaţįstama energetinio

saugumo sąvoka yra pateikiama tarptautinės energijos agentūros, IEA (angl. international energy

agency). Joje teigiama, kad energetinis saugumas tai „nenutrūkstamas energijos išteklių tiekimas uţ

1 Yergin, D. Ensuring Energy Security. Foreign affairs, Volume 85, No. 2, March/April. 2006. p. 69.

6

prieinamą kainą, tuo pat metu atsiţvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus“.2 Tai vienas

paprasčiausių terminų. Dauguma autorių energetinį saugumą suvokia tik kaip pastovų energijos

išteklių tiekimą uţ tinkamą kainą, tačiau šios agentūros pateiktas apibrėţimas praturtina energetinį

saugumą aplinkosaugos klausimų kriterijumi. Tačiau siekiant nustatyti tyrimui tinkamiausią

koncepciją būtina apţvelgti kitus sąvokos siūlymus.

Geopolitiškai energetinį saugumą suvokia energetikos ekonomistas William F. Martin,

kuris teigia:

Energetinis saugumas turi tris veidus. Pirmas siejasi su nepriklausomybės paţeidţiamumo

maţinimu <...>. Antrasis platesnis, nuolatinis aprūpinimas augančiai paklausai reikiamais ištekliais

uţ tinkamą kainą, atsiţvelgiant į sklandţiai funkcionuojančią tarptautinę energetikos sistemą.

Trečiasis energetinio saugumo veidas yra su energetika susiję aplinkosauginiai iššūkiai.“3

Pasak Michael C. Lynch tai turbūt daţniausiai pasitaikantis poţiūris, nes jis reikalauja

maţiausiai analizės.4 Šio termino svarbiausia idėja tai, kad energijos išteklių importo maţinimas

skatina energetinį saugumą, tačiau visiškai yra ignoruojamas faktas, kad ištekliai bei energetinis

saugumas globalūs, tampriai kainomis ir tendencijomis susiję reiškiniai. Geopolitinio supratimo

dėmesys yra sutelkiamas ties regionais bei atsiribojimu nuo tarptautinės rinkos.5 Šis poţiūris turi

savo silpnybių. Verta pabrėţti, kad būtent tokia energetinio saugumo idėja buvo vadovaujamasi

Dţordţo H. W Busho administracijos laikotarpiu Amerikoje po 1990, Persų įlankos karo. Tai turėjo

ir teigiamų pasekmių, buvo pradėta daugiau dėmesio skirti alternatyvių energijos šaltinių paieškai.

Visgi tai trumpalaikės priemonės, neuţtikrinančios energetinio sektoriaus saugumo.

Matthew Ocheltree iš „Karnegio tarptautinės taikos fondo“ (angl. „Carnegie Endowment

for International Peace“) instituto neigia energetinės nepriklausomybės naudą. Jis teigia, kad

energetinės nepriklausomybės siekimas ir uţtikrinimas ne visada yra adekvatus principas

energetiniam saugumui pasiekti.6 Jis siūlo energetinio saugumo kintamaisiais laikyti:

1. energetikos sektoriaus lankstumą (angl. resilience).;

2. energijos šaltinių įvairovę (angl. diversity of supply);

3. tarpusavio priklausomybę globaliu mastu (angl. global interdependance);7

Labai panašų poţiūrį pateikia ir Pulitzerio premijos laimėtojas, Daniel Yergin. Anot

Yergin, diversifikacija yra vienas iš esminių energetinio saugumo principų, kurio turi siekti

valstybės, norėdamos uţtikrinti savo energetinį saugumą. Tai galima padaryti didinant energijos

2 International Energy Agency. Rasta: http://www.iea.org/topics/energysecurity; ţiūrėta: 2012 11 16.

3 William F. Martin, Imai, R. and Steeg, H. Maintaining Energy Security in a Global Context. New York: The Trilateral

Commission, 1996. p. 4. 4 Michael C. Lynch. Blood or Gold? Politics, Economics and Energy Security. The Emirates occasional papers. The

Emirates Center for Strategic Studies and Research .Volume 47. 2002. p. – 7. 5 Ibid, p. 9.

6 Ocheltree, M. Energy Issue Brief. Carnegie Endowment for International Peace, 2011. Rasta:

http://www.globalization101.org/uploads/File/Energy/energy2011.pdf; ţiūrėta: 2012 11 16. 7 Ibid. p. 8-11.

7

šaltinių tiekimo alternatyvų skaičių, kuris tokiu būdu maţina neigiamą energijos tiekimo

sutrikdymo poveikį valstybės vidaus veikėjams. Svarbus šio siekio determinantas yra teisingas

vartotojų ir gamintojų atstovavimas, nes stabili ir lygių galimybių rinka yra ekonomikos objektų

veikimo sąlyga.8 Skyriaus pradţioje pateiktas pasakojimas iš britų karo istorijos apie Vinstono

Čerčilio dilemą rinktis tarp anglies kuro bei naftos yra klasikinis diversifikacijos pavyzdys.

Antrasis energetinio saugumo bruoţas bei siekiamas faktorius yra „saugumo atsargos“ bei

„lankstumas“, kurie energijos tiekimo sistemai suteikia apsaugą nuo galimų sukrėtimų bei

palengvina situacijos normalizavimą tiekimo sutrikdymo atvejais. Energetikos lankstumas gali būti

nulemtas daugybes faktorių: dėl pakankamo atsargų kiekio, strateginių rezervų ir jų pasiekiamumo

galimybių, efektyvių veiksmų plano turėjimo nelaimės ar sutrikimo atvejais.9

Trečiasis principas – atpaţinti ir įvertinti nacionalinio ūkio integralumo laipsnį pasaulinėje

energetikos sistemoje.10

Šis principas reikalauja valstybės pareigūnus atsakyti į klausimus: kiek

pasaulinės kainos kitimai ar krizės gali paveikti nacionalinio energetikos ūkio situaciją, ar vieno

regiono nuosmukiai veikia esamą regioną ir t.t. Šiuo atveju, Yergin pabrėţia pasaulinę naftos rinkos

ypatybę ir integralumą, tačiau neapleidţia ir kitų sektorių reikšmės.

Ketvirtasis ir paskutinis Yergin išskirtas principas yra informacijos svarba: „aukštos

kokybės informacija palaiko gerai funkcionuojančią rinką“11

, sunaikina dezinformacijos poveikį,

bei galimus nuosmukius dėl viešos informacijos falsifikavimo.

Taip pat, Daniel Yergin siūlo praplėsti energetinio saugumo sąvoką dvejomis

dimensijomis, sakydamas, kad svarbu yra „pripaţinti, kad energetinis saugumas ir visa jo sistema

yra globalus reiškinys“ 12

ir suvokti, kad ir globali energijos tiekimo grandinė yra taip pat lengvai

paţeidţiama ir turi būti apsaugota tarptautiniu mastu.

Daniel Yergin apibrėţė principus, kuriais laikantis būtų galima pasiekti valstybės

energetinį saugumą. Visos išvardintos sąlygos reikalauja didelių valstybės pastangų ne tik

nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Schemoje pateikiamas Yergin energetinio saugumo

poţiūris:

8 Yergin, Op. Cit. p. 76.

9 Ibid.

10 Ibid.

11 Ibid.

12 Ibid.

8

1 schema. Energetinio saugumo suvokimas pagal Daniel Yergin.

Šaltinis. Sudaryta darbo autoriaus pagal Yergin, D. Ensuring Energy Security. Foreign affairs, Volume 85,

No. 2. 2006.

Taigi Yergin pateikia naują energetinio saugumo apibrėţimo idėją teigdamas, kad

energetinis saugumas turi būti suvokiamas kaip vientisas ir nedalomas reiškinys. Nacionalinis ir

globalus lygmuo yra neatsiejami dėl vienodai juos veikiančių principų, kuriais valstybės siekia

uţtikrinti savo saugumą.

Kęstutis Budrys, dabartinis Lietuvos Respublikos prezidentės patarėjas nacionalinio

saugumo klausimais, energetinį saugumą pateikia geoenergetinių subjektų tarpusavio santykių

modelyje. Tai reiškia, kad kiekviena valstybė turi savo geoenergetinius interesus ir energetinio

saugumo kryptis, funkcijas, priklausomai nuo vyraujančios jos veiklos energetikos ūkiuose.13

Tokiu

atveju:

„energetinio saugumo samprata kinta priklausomai nuo valstybės geoenergetinės

padėties. Valstybės geoenergetinę padėtį nulemia jos energetikos sektoriaus vieta

energetinių išteklių ciklo grandinėje – gavyba/gamyba – transportavimas/perdirbimas –

vartojimas.“14

Valstybės interesus geoenergetineje „ekosistemoje“ gali nulemti dominuojanti valstybės

veikla energetikoje. Tokios veiklos gali būti energetinių išteklių gavyba/gamyba (gamtinių dujų,

naftos, elektros energija), transportavimas ( tranzitas vamzdynais, kabeliais, laivais ir t.t.), energijos

išteklių perdirbimas (naftos, gamtinių dujų perdirbimas ir kt.) ir energijos išteklių vartojimas

(paskirstymo tinklai, atsargų talpyklos, prekybos tinklai).15

Pagal šias pagrindines veiklas valstybės

gali būti skirstomos į tiekėjas, transportuotojas ir vartotojas. Ţinoma, toks skirstymas yra sąlyginis,

13

Budrys, K. Bendradarbiavimo su Lenkija įtaka Lietuvos energetiniam saugumui. Lietuvos metinė strateginė apžvalga

2007. Vilnius: Generolo Jono Ţemaičio Lietuvos karo akademija. 2008. p. 220. 14

Ibid. 15

Ibid.

Nacionalinis

lygmuo

Diversifikacija Lankstumas

(atsargos)

Integralumas Patikima

Informacija

Globalus

lygmuo

Regioninis

lygmuo

9

nes valstybė gali tuo pačiu metu atlikti kelias funkcijas (pvz., Lietuvos energetinių išteklių gavybos

bei vartojimo santykis 2005 m. yra 1:1,16

kas sukelia sunkumų nustatyti pagrindinę šalies veiklą

geonergetikos grandinėje) bei dėl išteklių srautų pokyčių, kurie gali lemti dominuojančių veiklų

kaitą.17

Geoenergetiškai reikšmingi yra energijos subjektų tarpusavio ryšiai. Geonergetiniai

tarpusavio ryšiai yra grįsti priklausomybe. Tai yra tokie ryšiai, kai valstybė „A“ negali arba neturi

išeities atsisakyti valstybės „B“ paslaugų, nesukeldama ţalingo poveikio arba grėsmės savo

energetiniam saugumui. K. Budrys taip pat išskiria galimus valstybių ryšių tipus: konkurenciją,

bendradarbiavimą, priklausomybės didinimą arba kontrolės perėmimą.18

Konkurencija sutinkama

tarp vienodos padėties bei galimybių geoenergetinių subjektų, kurie priklauso tai pačiai

geoenergetinei ekosistemai (pvz., Vengrijos ir Austrijos konkuravimas dėl dujų tranzito kelio į ES).

Geoenergetinių subjektų esančių skirtinguose geoenergetiniuose grandyse santykiai gali būti

bendradarbiavimas ( pvz., Turkijos ir Azerbaidţiano tiekiant naftą į Vakarų Europą).19

Ilgalaikis

bendradarbiavimas bei konkurencija gali būti tik tuo atveju, jeigu valstybės ar subjektai yra panašių

dydţių, galimybių bei sąlygų. Santykiai tarp skirtingų geoenergetinių subjektų yra paremti

priklausomybės didinimu, arba kontrolės perėmimu. Priklausomybės didinimo pavyzdys – Lietuvos

ir Rusijos santykiai gamtinių dujų sektoriuje. Tai toks ryšys, kai maţėja subjekto savarankiškumas,

iš vien su paţeidţiamumo padidėjimu. Lietuvos gamtinių dujų priklausomybė nuo Rusijos maţina

Lietuvos savarankiškumą bei didiną jos paţeidţiamumą vykdomai Rusijos dujų politikai. Kontrolės

perėmimas, tai atsisakymas energetikos subjektiškumo paradigmos. Pasak K. Budrio, tai yra

būdinga visoms valstybėms, nes suteikiant energetinio sektoriaus įmonėms strategiškai svarbių

įmonių statusą leidţia įgyvendinti valstybės interesus. Energetinių įmonių kontroliavimas yra

svarbus, „<...> nes nuo jų veiklos tiesiogiai priklauso ne tik energetinis, bet ir nacionalinis

saugumas.“20

Kiti mokslininkai siūlo nagrinėti energetinį saugumą atskiriant energijos tiekimą (kaip

techninį procesą) nuo geopolitinių saugumo veiksnių. Christian Winzer teigia, kad „neturint aiškaus

apibrėţimo, energetinis saugumas tapo skėčiu daugumai skirtingų politinių siekių“21

. Toliau jis

teigia, jog pagrindinis skirtumas tarp energetinio saugumo koncepcijų yra rizikos bei jų pasirinkimo

būdai, kuriuos mokslininkai analizuoja savo tyrimuose. Remdamasis kitų autorių darbais Winzer„is

suformulavo energetinio saugumo dimensijų schemą:

16

Ibid. p. 223. 17

Vaišnoras, T. Energetinio saugumo scenarijai: Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos atvejis. Kaunas: Vytauto Didţiojo

universitetas, 2010. Magistrinis darbas p. 14. 18

Budrys, Op. Cit. p. 217. 19

Vaišnoras, Op. Cit. p. 15. 20

Budrys, Op. Cit. p. 220. 21

Winzer, C. Conceptualizing energy security. Energy pocily, Vol. 46. 2012. p. 36.

10

2 schema. Winzer, C. Energetinio saugumo dimensijos.

Šaltinis. Winzer, C. Conceptualizing energy security. Energy pocily, Vol. 46. 2012. p. 36.

Schemoje svarbiausią vaidmenį atlieka „rizikų šaltiniai“ (techninės, ţmogiškosios,

natūraliosios rizikos), pagrindiniai „energijos tiekimo principai“ (pastovus energijos išteklių–

paslaugų tiekimas, stabili ekonomika ir aplinkos ir visuomenės gerovė) bei „poveikio filtrai“

(poveikio greitis, dydis, išsilaikymas, pasklidimas, daţnis ir pavojaus tikrumas). Savo tyrimo

išvadose Winzeris siūlo, kad energetinio saugumo suvokimas galėtų būti apribotas grėsmėmis

darančiomis įtaką energijos tiekimui, tuo tarpu grėsmės aplinkosaugai priklausytų darnaus

vystymosi temai. Sekantis siūlomas energetinio saugumo atskyrimas yra tarp pastoviai tiekiamų

energijai reikalingų išteklių, energijos paslaugų bei stabilios ekonomikos, kai tiekimo kaina yra

priskiriama prie ekonominio efektyvumo (nors kaina gali stipriai paveikti energijos vartotojus,

tačiau tai nekelia grėsmių „kietajai“ energetikos sistemos veiklai). Taip pat, energetinio saugumo

supratimas galėtų būti apribotas energijos trūkumu, o energijos trūkumo pastovus poveikis būtų

priskiriamas ekonominiam efektyvumui.22

Taigi, Winzer„io siūlomas energetinio saugumo suvokimas grieţtai atskiria energijos

tiekimą nuo geopolitinių, ekonominių, socialinių dimensijų. Tokio apibrėţimo šalininkai galėtų būti

energetikai bei šioje sistemoje dirbantys ekspertai – „technologai“. Apibendrintas Winzer

energetinio saugumo apibrėţimas galėtų būti toks – nenutrūkstamas energijos išteklių ir paslaugų

tiekimas likviduojant grėsmes darančias įtaką energetikos sistemai.

22

Ibid. p. 41.

11

Dar vienas energetinio saugumo supratimas yra pateikiamas Anas F. Alhajji. Jis energetinį

saugumą siūlo analizuoti šešiomis dimensijomis: ekonomine, aplinkos, socialine, uţsienio politikos,

technine ir saugumo dimensijomis. Tokiu būdu jis pateikia energetinio saugumo sąvoką, kuri

„apima minėtas šešias dimensijas bei tarpusavio integralumą: uţtikrinant stabilų energijos tiekimą

taip, kad uţtikrintų gaminančių ir vartojančių valstybių ekonomikos augimą su ţemiausia socialine

kaina ir kintamumu.“ 23

Panašų analizės būdą naudoja ir Barry Buzan. Jis energetinį saugumą tiria naudodamas

skirtingas mikro ir makro dimensijas (individualus, nacionalinis, regioninis, ekonominis,

tarptautinis – saugumas).24

Energetinis saugumas, Buzan atveju, yra priskiriamas prie nacionalinio

saugumo dilemos, kuris veikia ekologinių grėsmių sektoriuje (kiti sektoriai: karinis, politinis,

socialinis, ekonominis).

Tokie kompleksiški ir platūs energetinio saugumo pateikimai, parodo, šios sąvokos

išskirtinį sudėtingumą bei reikšmę valstybės statusui.

1.2. Energetinio saugumo apibrėţimai strateginiuose dokumentuose

Energetinio saugumo teorinės koncepcijos vienareikšmiškai yra skirtos valstybėms

praktikėms, tačiau reta šalis naudoja mokslininkų apibrėţimus savo energetikos strategijose.

Siekiant tikslesnio Lietuvos - Estijos energetikos palyginimo šiame skyriuje bus aptarta šių šalių

energetinio saugumo suvokimas išreiškiamas jų strateginiuose dokumentuose. Taip pat šiame

poskyryje yra aptariami Europos Sąjungos energetikos prioritetai, ţinant, kad Europos teisė stipriai

veikia šalių veiklą.

1.2.1. Lietuvos energetinis saugumas

Lietuvos energetinio saugumo poţiūris yra išdėstytas Nacionalinėje energetikos

strategijoje, kuri buvo patvirtinta 2012 m. birţelio 26 d. (Nacionalinė energetinės nepriklausomybės

strategija). Strategija daugiausia akcentuoja energetinės nepriklausomybės siekį, darnų energetikos

sektoriaus vystymąsi bei konkurencingumą. Be abstrakčių energetinio saugumo principų,

dokumentas nustato pagrindinius Lietuvos energetikos sektoriaus tikslus ir jų įgyvendinimo kryptis,

kurių įgyvendinamumas yra pateikiamas konkrečiais energetinio saugumo projektais.

Energetinis saugumas dokumente yra apibrėţiamas kaip nacionalinio saugumo

sudedamoji dalis. Konkretaus energetinio saugumo termino dokumentas nepateikia, tačiau jį galima

23

Alhajji, Anas F. What Is Energy Security? Definitions And Concepts (Part 4/5). Middle East

Economic Survey. 2007. Cituota iš Kovačovská, J. Energy Security: Enriching the Concept from the EU Member States

Representatives' Perspective. ECPR Graduate Conference, Dublin 2011. 24

Buzan, B. Žmonės valstybės ir baimė: Tarptautinio saugumo studijos po šaltojo karo. Vilnius: Eugrimas, 1997.

12

nustatyti analizuojant strateginius principus (energetinė nepriklausomybė, konkurencija, darnus

vystymasis).

Kadangi dauguma Lietuvos energijos išteklių yra importuojami iš vieno tiekėjo energetinė

nepriklausomybė dokumente yra matoma kaip viena svarbiausių sąlygų uţtikrinant energetinį

saugumą. Tačiau energetinė nepriklausomybė yra apibrėţiama ne kaip atsiribojimas nuo

tarptautinės energetikos rinkos, o kaip vietinės energijos ir diversifikuotų energijos išteklių importo

sintezė. Taigi remiantis strategija, diversifikacija yra vienas iš svarbiausių Lietuvos energetinio

saugumo elementų, galinčių uţkirsti kelią energijos tiekimo sutrikimams.25

Konkurencingumas – dar vienas išskirtas strateginis principas. Jis yra suvokiamas kaip

prisijungimas prie Europos energijos rinkų ir energetikos sistemos pertvarkymas, panaikinant

energijos monopolio įtaką Lietuvoje. Taip pat, strategijoje uţsimenama, kad šio principo

įgyvendinimas suteiks palankias kainas vartotojams bei uţtikrins pakankamas investicijas į

energetikos sektorių ir jo infrastruktūrą.26

Darnios plėtros principas apima aplinkosaugos klausimus: išmetamų teršalų į aplinką

maţinimas, energijos vartojimo efektyvumo didinimas, energijos gamybos iš aplinkos neteršiančių

išteklių skatinimas. Teigiama, kad tiek energijos gamyba, tiek vartojimas, turi būti grindţiami

darnios plėtros principais.27

Apibendrinant, galima teigti, kad Lietuvos energetinio saugumo samprata maţai kuo

skiriasi nuo aptartų autorių apibrėţimų. Nacionalinėje energetikos strategijoje iškelti principai

turiniu ir paaiškinimais atitinka energetinio saugumo teoretikų poţiūrius. Išanalizavus Lietuvos

energetinio saugumo strategiją aptinkami tokie energetinio saugumo principai: vietinių ir

importuojamų energijos šaltinių diversifikacija, integralumas į Europos energijos rinkas, palankių

kainų vartotojams uţtikrinimas, aplinkosaugos klausimai.

1.2.2. Estijos energetinis saugumas

Estijos energetinio saugumo tikslai yra išdėstyti Ilgalaikiame viešojo kuro ir energetikos

sektoriaus plėtros plane (angl. Long-term Public Fuel and Energy Sector Development Plan).28

Šis

planas remiasi Estijos darnaus vystymosi strategija (angl. Act on sustainable development)29

. Taip

25

Nacionalinė (energetinės nepriklausomybės) energetikos strategija. Vilnius, 2011 05 25, Nr. 591. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė. p. 8. Rasta: http://www.enmin.lt/lt/nes/2.pdf; ţiūrėta: 2012-11-22. 26

Ibid. 27

Ibid. 28

Ansip, A. Long-term Public Fuel and Energy Sector Development Plan until 2015. Minister of Economic Affairs and

Communications, Tallinn. 2004.

Rasta: http://www.mkm.ee/failid/Long_term_Public_Fuel_and_Energy_Sector_Development_Plan_until_2015.doc;

ţiūrėta: 2012 11 23. 29

Act on sustainable development. Minister of the Environment. Rasta: http://www.envir.ee/166310; ţiūrėta: 2012 11

23.

13

pat, kaip ir Lietuvos atveju, strategija konkretaus energetinio saugumo apibrėţimo nenurodo, tačiau

naudojantis strategijos iškeltais uţdaviniais galima nustatyti pagrindinius Estijos energetinio

saugumo principus.

Visų pirma, dokumente teigiama, kad darnus kuro ir energijos sektoriaus vystymasis yra

nacionalinio saugumo klausimas.

„Kuro ir energijos sektorius yra strateginė valstybės infrastruktūra, kuri turi uţtikrinti, kad Estija

turėtų nepertraukiamą aukštos kokybės išteklių tiekimą optimaliomis kainomis. Tuo pačiu,

energetikos sektorius turi būti kiek įmanoma efektyvesnis ir atitinkantis visus saugumo ir

aplinkosaugos reikalavimus.“30

Estijos energetinio saugumo apibrėţimas išsiskiria iš anksčiau aptartų autorių poţiūrių tuo,

kad į energetinio saugumo sampratą yra įtraukiama „aukšta energijos kokybė“, „technologinis

vystymasis“ ir „efektyvus energijos vartojimas“. Kartu strategijoje yra išskiriami ir tradiciniai

elementai, kaip: energijos tiekimas optimaliomis kainomis, konkurencingumas (diversifikacija),

vietinių energijos gamybos inkorporavimas, aplinkosauginių veiksnių uţtikrinimas.31

Aukšta kokybė vienas pagrindinių Estijos energetikos principų. Jis remiasi energijos

tiekimo ir gamybos infrastruktūros modernizavimu, ypač didelis dėmesys skiriamas elektros ir

šildymo sektoriams.

Efektyvaus energijos gamybos ir vartojimo principas yra tiesiogiai susijęs su darnaus

vystymosi paradigma. Estija siekia padidinti energijos gamybos bei vartojimo efektyvumą, idin

sumaţinti ţmogaus poveikį gamtai.

Estijos saugumo atveju energetikos sektoriaus konkurencingumo principas reiškia atvirą

rinką su diversifikuotos energijos srautais. Taip pat strategija pabrėţia būtinumą uţtikrinti vietos

energijos gamybą.

Taigi Estijos energetinis saugumas – tai nenutrūkstamas aukštos kokybės ir diversifikuotos

energijos tiekimas uţ optimalią kainą modernioje energijos tiekimo ir gamybos sistemoje,

uţtikrinant vietinių energijos gamybos pajėgumus, aplinkosauginius reikalavimus bei darnų

vartojimą ir efektyvią gamybą.

1.2.3. Europos Sąjungos energetinis saugumas

Europos teisės aktai daţnu atveju veikia šalių narių politiką bei veiksmus. Ypač ryškus ES

vaidmuo pastebimas uţsienio politikoje – energetikos sektorius neišimtis, tačiau ilgą laiką Europos

Sąjungoje energetika buvo individualus valstybių narių reikalas. Valstybės nepriklausomai kurdavo

strategijas, infrastruktūras, vesdavo derybas su išoriniais partneriais. Iki pat 2000 m. Europos

Sąjungoje nebuvo jokios įstatyminės bazės, kuri apibrėţtų bendrą energetikos vystymo politiką.

30

Ansip, Op. Cit. p. 2. 31

Ibid.

14

Europos Komisijos 2000 m. išleista „Ţalioji knyga“ (angl. Towards a European strategy for the

security of energy supply32

) buvo viena iš pirmųjų iniciatyvų pradėti diskutuoti šiais klausimais. Tik

2006 m. Europos Komisija pateikė pirmuosius bendrus Europos Sąjungos interesus energetikoje. Tų

metų kovo mėnesio „Ţaliojoje knygoje“ buvo rašoma: „Europos Sąjunga tik veikiant išvien gali

pareikšti ir apsaugoti savo interesus “33

Taigi, uţsitęsus diskusijoms tik 2010 m. buvo išleista

Europos Sąjungos bendroji energetikos strategija, kitaip dar vadinama „Energetika 2020“ (angl.

„Energy 2020: A strategy for competitive, sustainable and secure energy“34

).

Europos Sąjungos energetikos strategijoje yra pateikiamos penkios prioritetinės kryptys:

1. pasiekti energijos efektyvumą Europoje;

2. sukurti tikrą ir integruotą tarpeuropinę energijos rinką;

3. įgalinti vartotojus ir pasiekti didţiausią saugumo ir apsaugos lygį;

4. išvystyti Europos lyderystę energetikos technologijose ir inovacijose;

5. sustiprinti išorinę Europos Sąjungos energetinio saugumo dimensiją;

Strategijoje kiekviena iš gairių yra paaiškinta plačiau, taip pat pateikiamas planas jų

įgyvendinimui, tačiau detalesni veiksmai bei scenarijai konkrečiai Europos energijos rūšių daliai

(angl. European energy mix) nustatyti yra pateikiami ilgalaikėje Europos Sąjungos strategijoje –

„Konkurencingos maţo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m.

plane“ (angl. Energy Roadmap 2050)35

. Siekiant detalizuoti ES energetinio saugumo apibrėţimą

bus analizuojami strategijos „Energetika 2020“ prioritetai.

Pirmasis ES prioritetas, pasiekti energijos efektyvumą Europoje, yra išreiškiamas ir

skaitine verte t.y. iki 2020 m. sutaupyti 20 % energijos, kas sąlygotų net € 1000 maţesnes metinės

išlaidas vietiniams ES vartotojams. Energijos efektyvumas turi būti siektinas visoje energijos

grandinėje nuo gamybos, perdavimo, iki paskirstymo ir vartojimo. Taip pat efektyvumas priimtinas

ir viešųjų lėšų paskirstyme. Strategijoje yra teigiama, kad energetikos efektyvumas yra pigiausias

būdas sumaţinti taršą, uţtikrinti energetinį saugumą ir konkurenciją, pasieki geresnes energijos

kainas vartotojams bei sukurti naujas darbo vietas. Tokiai strategijoje įtvirtintai nuostatai pritaria

Rymantas Juozaitis – Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas, jis „Ţinių

Radijui“ reziumuodamas Pasaulio energetikos tarybos suvaţiavo rezultatus teigė, kad pigiausia

32

Green paper: Towards a European strategy for the security of energy supply. European Commision , Luxembourg.

2010 11 29. Rasta: http://ec.europa.eu/energy/green-paper-energy-supply/doc/green_paper_energy_supply_en.pdf;

ţiūrėta: 2013 04 26. 33

Green Paper: A European Strategy for Sustainable ,Competitive and Secure Energy, Commission of the European

Communities (COM). 105, 8 March 2006, p. 4. 34

Energy 2020 A strategy for competitive, sustainable and secure energy. European Commission, Brussels 2010 11 10.

Rasta: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:52010DC0639:EN:HTML:NOT; Ţiūrėta :

2013-04-26. 35

Energy Roadmap 2050. European Commision, Brussels, 2011. Rasta:

http://ec.europa.eu/energy/energy2020/roadmap/doc/com_2011_8852_en.pdf; ţiūrėta: 2013 04 27.

15

energetika jos nevartojimas.36

Tokios iniciatyvos įgyvendinimo priemonės yra pastatų renovacija,

multimodalinių keliavimo galimybių paprastinimas ir sistemos kūrimas, išmaniųjų energijos

tiekimo sistemų diegimas ir transporto priemonių efektyvumo didinimas.

Laisvas energijos judėjimas Europos Sąjungoje yra antrasis prioritetas minimas

strategijoje. Laisvas energijos judėjimo principas glaudţiai siejasi su bendra vidine energijos rinka

ir laisva konkurencija. Šiems tikslams pasiekti reikia glaudţios energijos infrastruktūrų integracijos

bei laisvo išteklių judėjimo tarp valstybių. Didelis dėmesys yra skiriamas elektros ir dujų energijai,

„dujos išliks pagrindiniu kuru Europos Sąjungos energijos išteklių dalyje, taip pat jos gali įgauti

svarbą kaip atsarginis kuras elektros energijai gaminti.“37

Tam reikalingas papildomų energijos

jungčių uţ Europos Sąjungos ribų kūrimas, kas uţtikrintų energijos tiekimo stabilumą bei saugą.

Reikalingas lėšas tikimasi surinkti parengus teisingą finansavimo modelį.

Trečiasis energetikos prioritetas Europos Sąjungoje, tai saugios, apsaugotos ir įperkamos

energijos tiekimas privatiems ir verslo vartotojams. Šis prioritetas apima vietos diversifikaciją,

kainas, individualų saugumo pojūtį bei saikingą energijos vartojimą. Dauguma šio prioriteto

priemonių yra orientuota į socialinį energetinio saugumo lygmenį. Siekiama vartotojams įdiegti

atsakingo energijos vartojimo principus bei uţtikrinti energijos gamybos saugą atominėse

elektrinėse, naftos, dujų gavybos vietose.

Technologinis perversmas būtina priemonė energetikoje siekiant įgyvendinti 2050 m. ES

ambicijas. Europos Sąjungos mokslininkai ir kompanijos turi didinti savo pastangas išliekant

lyderiais tarptautinėje energetikos technologijų rinkoje, tam įvykdyti strategijoje yra minimos

iniciatyvos bendradarbiauti su trečiųjų šalių mokslininkais, parama tyrimams ir kt. Mokslinė

paţanga ir technologijos Europoje turi būti kuriamos ir diegiamos siekiant maţesnės taršos,

saugumo bei energijos naudojimo efektyvumo.

Stiprus bendradarbiavimas su ES kaimynais bei tarptautiniais partneriais turi būti paremtas

vieningu ES šalių susitarimu. Bendra ES šalių narių politika jau nuo seno diskutuotina ir

kontraversiškai vertinama tema. Šis energetikos strategijos principas siekia įtvirtinti bendrus ES

siekius klimato kaitos ir derybų su partneriais klausimu. Strategijoje yra teigiama „ES turi

formalizuoti principus, kuriais šalys narės veiktų siekdamos naudos visai Europos Sąjungai

dvišaliuose diskusijose su svarbiausiais partneriais energetikos tema“. Šis principas remiasi

pamatinėmis ES vertybėmis: solidarumu, atsakomybe bei skaidrumu tarp šalių narių. Tam bus

36

Tamariūnas, E. Pokalbis su Juozaičiu, R. Ir Adţgausku, G. Prie pietų stalo.

Rasta:http://www.ziniur.lt/archyvas/2013/18/prie-pietu-stalo/19609/pokalbis-su-pasaulio-energetikos-tarybos-lietuvos-

komiteto-pirmininku-rymantu-juozaiciu-ir-seimo-pirmininko-padejeju-energetikos-klausimais-gintaru-adzgausku;

ţiūrėta: 2013 04 27. 37

Energy 2020, Op. Cit. p. 10.

16

siekiama gilesnė energijos rinkų reguliavimo integracija tarp ES ir partnerių bei skatinant ES

energetikos politikos populiarumą pasauliniu mastu.

Taigi Europos Sąjungos energetinio saugumo apibrėţimas strateginiuose dokumentuose

nėra teikiamas, tačiau kaip ir ankstesniais tyrinėjimo atvejais, jį galima išsiaiškinti analizuojant

dokumentuose įtvirtintus prioritetus. Verta paminėti, kad ES energetinis saugumas bei jo principai

glaudţiai siejasi su aplinkosauginiais klausimais, tačiau pastebimas geopolitinio poţiūrio trūkumas.

Valdas Adamkus yra sakęs „Kuomet Rusija naudoja energiją geopolitine maniera, ES turi atsakyti

tuo pačiu ir nusimesti “mantra“, kad rinka pati savaime suteiks energetinį saugumą.“38

Iš tiesų

analizuota strategija tik maţąja dalimi apčiuopia vieningą ES energetikos politiką. Taigi ES

energetinis saugumas bei jo gairės šalims narėms gali būti – efektyvus, atsakingas energijos

įsisavinimas ir gamyba laisvoje energijos rinkoje, kuri yra paremta naujų taršą maţinančių

technologijų diegimu ir skaidria, solidaria bei atsakinga partneryste tarp ES narių ir jų partnerių.

2. ENERGETINIS SAUGUMAS SOCIALINIU LYGMENIU

Dauguma mokslininkų analizuodami energetinį saugumą išskiria jo dedamąsias bei

suformuoja savitą energetinio saugumo modelį, kuris remiasi energetinio saugumo elementais bei jų

tarpusavio sąryšiu. Tačiau rečiau pasitaiko atvejų kada yra analizuojamas atskiras energetinio

saugumo principas ar jo poveikis visai energetikos sistemai ar pavieniams subjektams.

Darbo autoriaus nuomone – energetinį saugumą paranku nagrinėti atskiriant jį į dvi

dimensijas: „kietąją“ ir „minkštąją“. Pirmajame skyriuje nagrinėjami energetinio saugumo

apibrėţimai bei jų principai daţnu atveju referuoja į sistemines energetikos problemas bei jų

sprendimo būdus, t.y. administraciniai, operatyviniai ir techniniai sprendimai. Tokie moksliniai

samprotavimai tai diskusijos apie „kietuosius“ energetinio saugumo principus, kurie daţnu atveju

yra valdţios atstovu ir pačių energetikų prerogatyvoje. Tačiau literatūroje yra sumenkinamas

socialinis energetinio saugumo aspektas, kuris bus vadinamas „minkštuoju“.

Šiame skyriuje bus nagrinėjamas išskirtinai „minkštasis“ energetinio saugumo lygmuo, su

mintimi, kad „kietosios“ energetinio saugumo dalys buvo aptartos ankstesniame skyriuje.

2.1. Socialinio lygmens analizė – „4A“ modelis

Viena iš geriausių energetinio saugumo interpretacijų pagrindţianti energetikos sistemos

įtaką visuomenei yra laikoma „Azijos Vandenyno Energetikos Tyrimų Centro“ (angl. „Asia Pacific

Energy Research Centre“) suformuluota „4A“ schema – pasiekiamumas/diversifikacija,

prieinamumas, priimtinumas, įperkamumas/kaina (angl. availability, accessibility, acceptability,

38

Youngs, R. Energy Security: Europe‘s new foreign policy challenge. London and New York: Routledge. 2011. p. 39.

17

affordability). Remiantis šiuo modeliu galima nagrinėti abi įţanginėje dalyje minimas energetikos

sektoriaus poveikio dalis: tiek kietąją, (pvz., įvairių energijos išteklių, kelių ar gamybos būdų

uţtikrinimas siekiant stabilaus nenutrūkstamo energijos tiekimo – „4A“ modelio rėmuose tai yra

priskiriama prie „pasiekiamumo“) tiek minkštąją, kuri bus aptarta kitoje pastraipoje.

Diversifikacija yra svarbus elementas ne tik valstybių ar regioniniu lygmeniu, tačiau ir

individualiu, ypač tose vietose, kur gyventojai susiduria su radikaliomis gamtinėmis sąlygomis

(pvz., šalčiais, karščiais, pūgomis, potvyniais ir t.t.). Skirtingi energijos ištekliai ir jų tiekimas

uţtikrina individų saugumą. Pavyzdţiui, namų ūkiui apšildyti naudojamos dujos, kietas kuras,

dyzelis ir elektra, tokiu būdu vartotojas yra apsaugotas nuo didelių kainos šuolių, energijos tiekimo

sutrukdymų ir t.t.

„Prieinamumo“ aspektas eina išvien su diversifikacija, tai jungtiniai vienas kitą papildantys

elementai. Čia verta pabrėţti, kad teigiamas „pasiekiamumo“ aspektas yra uţtikrinamas tik tuo

atveju, kai yra suderinama namų ūkių (individų) ir administracijos (valstybės institutų) veiklos.

Administracijos uţduotis suteikti energiją bei jos prieigą, o tuo tarpu namų ūkiams svarbu sugebėti

ją įsisavinti.

Ne retai mokslininkai kurdami energetinio saugumo modelius „kainą“ išskiria kaip

svarbiausią arba vienintelį energetinio saugumo sistemos socialinį veiksnį.39

Kainos aspektas apima

ne tik ţemą, tačiau ir pastovų energijos mokestį. Netikėti energijos kainų šuoliai labiausiai

paţeidţia skurdţiausias šeimas, kadangi jie energijai išleidţia didţiausią savo pajamų dalį.40

Jungtinių Tautų Ekonomikos ir Socialinių reikalų komisijos Azijoje ir Vandenyne atlikto tyrimo

rezultatai parodė, kad neturtingos šeimos sumokėjo daugiau nei: 171 % uţ kurą maistui ruošti, 120

% transporto kurui ir 67 % elektrai savo pajamų, negu šeimos gaunančios vidutines ar didesnes

pajamas.41

Taigi energetikos problemoms jautriausia visuomenės grupė – ta, kuri išleidţia

didţiausią savo pajamų dalį energijai. Taip pat energijos įperkamumas/kaina siejasi su

teisingu/lygiu energijos tiekimu (angl. energy equity) bei energijos skurdu (angl. energy poverty)42

.

Jacobson ir Kammen (2005) tyrinėdami energetinę lygybę įrodė, kad neturtingieji netgi

sunaudodami maţiau energijos negu vidutines pajamas gaunantys asmenys uţ ją sumoka didesnę

savo pajamų dalį. Jų tyrimas naudodamas Gini koeficientą ir Lorenzo kreivę nustatė, kad nė vienoje

šalyje (JAV, Norvegija, Tailandas, Kenija, Salvadoras) nebuvo uţtikrinamos lygios energijos

vartojimo sąlygos (energetinė lygybė). Geriausi lygybės rezultatai buvo aptikti Norvegijoje, kur

39

D„Agostino, A. The social development dimension of energy security.// Sovacool, Benjamin K. (ed.) The Routledge

handbook of energy security.Abingdon and New York: Routledge, 2011. p. 205. 40

Barnes D. F, Willem M. F. Rural energy in developing countries: a challenge for economic

development. Annual Review Energy Environment. Vol. 21. p.497–530. Cituota iš Martin J. Pasqualetti & Benjamin K.

Sovacool. The importance of scale to energy security, Journal of Integrative Environmental Sciences, Vol. 9:3. 2012.

p.169. 41

Ibid. 42

Sovacool, Op. Cit. p.17.

18

pusė elektros energijos buvo sunaudota aukštesnes pajamas gaunančių gyventojų.43

Energijos

skurdas ir lygybė daţnai yra uţtikrinami subsidijų pagalba.44

Tokios priemonės gali būti sietinos su

socialinės gerovės (angl. social welfare) poţiūriu, kur energija laikoma kaip socialinė reikmė. Šio

poţiūrio šalininkai teigia, kad ţmonės turi prigimtines teises į energiją: namų šildymui, vėsinimui,

apšvietimui, maisto gaminimui, transportui ir t.t.45

Taigi subsidijų programos gali sumaţinti

energijos paskirstymo nelygybę tarp skirtingų visuomenės grupių. Tačiau mokslinėje literatūroje

aptinkama nemaţai kritikos subsidijų programoms. Visų pirma yra teigiama, kad daţnai energijos

subsidijos tampa politiniu įrankiu uţsitikrinti neturtingų rinkėjų paramą, kaštai išleidţiami

administruoti šias programas pranokstą gaunamą naudą, energijos vartotojai yra neskatinami

efektyviau naudoti energiją (pvz., renovuoti gyvenamuosius namus, ieškoti efektyvesnių šildymo

katilų ir t.t.), sulaiko valstybės pajamas skirti svarbesnėms socialinėms gėrybėms (pvz., švietimui,

sveikatos prieţiūrai, energetikos infrastruktūrai), galimas nepasitenkinimas iš didesnes pajamas

gaunančių piliečių ir kt.

Energetikos sistemos ar jos atskirų elementų „priimtinumas“ visuomenėje sunkiai

įvertinamas ir nuspėjamas veiksnys. Nemaţai ekspertų yra bandę nustatyti ar sukurti scenarijus,

kuriais vadovaujantis būtų galima nuspėti visuomenės nuomonę energetinio saugumo klausimais

(Malavika Jain Bambawale ir Benjamin K. Sovacool (2011), Leonavičius, V. ir Genys, D. (2011)).

Anthony D„ Agostino (2011) kvestionuoja energijos kainą kaip svarbiausią socialinį veiksnį ir siūlo

teiginį, kad visuomeninis priimtinumas energetikos sistemai, kuris remiasi bendruomenės gerove,

yra reikšmingiausias įtaką darantis elementas. Kaina, pasak jo, nepadeda numatyti ar įvertinti

ţaliųjų ar vietinių bendruomenių protestų energetikos projektams, dėl to jos poveikis energetinio

saugumo moksliniuose darbuose turi būti persvarstomas. Bendrai kalbant, norint nustatyti

energetinio saugumo poveikį visuomenei reikia nagrinėti bendruomeninės vertybes bei jų svarbą.

Neretai, energetikos klausimai remiasi multidimensine įtaka, kuri aprėpia ne tik teigiamas, bet ir

neigiamas sąlygas, todėl daţnu atveju visuomenės nuomonė yra formuojama kompromiso pagrindu

„paaukojant“ maţiau svarbias vertybes (pvz., anglių/naftos/dujų gavyba sukuria papildomų darbo

vietų, tačiau darbuotojų saugos reikalavimai daţnai yra menkai įgyvendinti, kyla pavojus gyvybėms

bei aplinkai – materialinė versus moralinė gerovė). Energetinio saugumo socialinį lygmenį vertinti

vertybiniu pagrindu siūlo Leonavičius, V. ir Genys, V (2011). bei Dunlap, Riley E. ir Olsen, Marvin

E. (1984).

Remiantis „4A“ modelio analize bei mokslininkų darbais galima nustatyti keletą svarbių

teiginių. Yra teigiama, kad gyventojai išleidţiantys didesnį pajamų kiekį energijai jautriau reaguos į

43

Jacobson, A. J. Milman, A. and Daniel M.Kammen. Letting the Energy Gini out of the Bottle: Lorenz Curves of

Cumulative Electricity Consumtion and Gini Coefficients as Metrics of Energy Distribution and Equity. Energy Policy

33 (14). 2004. p. 1825-1832. 44

D„Agostino, Op. Cit. p. 205 45

Sovacool. Op. Cit. p. 7.

19

energetinius pokyčius, t.y. energetinis saugumas jiems turės didesnę reikšmę negu piliečiams, kurie

energijai išleidţia maţesnę savo pajamų dalį. Taip pat, analizė nurodo kitus energetinio saugumo

socialinius bruoţus – energetinę lygybę, neturtą bei vertybinius visuomenės kompromisus.

2.2. Energetika ir socialiniai pokyčiai

„Kalba ir sugebėjimas kontroliuoti ugnį padarė mūsų protėvius ţmonėmis. Ţemdirbystės

atsiradimas paklojo pamatus civilizacijoms, <galiausiai> kastinių iškasenų pritaikymas padarė mus

moderniais.”46

Energija ir visuomeniniai pokyčiai yra neatsiejami procesai. Sociologų klasikai, kaip

Lewis Mumford (1934)47

ir Cottrell (1955)48

aiškino ţmonių civilizacijų istoriją per energetikos

revoliucijas. Verta pabrėţti, kad energetinės revoliucijos ir su tuo susiję klausimai yra aktualūs ne

tik visuomenės retrospektyvoje, tačiau ir dabar, aukštųjų technologijų ir informacijos amţiuje.

Kaip teigia Kanados mokslininkas Vaclov Smil49

visos sistemos nesvarbu ar jos natūralios,

ar antropogeninės kilmės ( ar tai – kalnai, koralų rifai, ištisos ekosistemos, ar miestai) yra energijos

konvertuotojai, ir jų efektyvumas konvertuoti energiją tiesiogiai susijęs su ekonominiu ir socialiniu

šių objektų vystymusi. Taigi galima teigti, kad energetinio saugumo grėsmės ar nepakankama

energijos kokybė gali paveikti visos šalies–visuomenės vystymąsi, gerovę ir (ne)turtą. Ypač

negatyvi situacija gali susiformuoti estint ilgalaikėms energetikos problemoms, kai atsilikimas būtų

negrąţintinas.

Šiuolaikiniai socialiniai pokyčiai, kurie daugiausiai turi įtakos energetiniam saugumui yra

piliečių ir valdţios institucijų santykio tema. Pirmines šio fenomeno uţuominos aptinkamos

psichologinėje realybėje, nes energetiką kaip multidimensinę sąvoką galima aptikti visur. Tai

termino „energija“ pozityvios ar negatyvios konotacijos turėjimas50

(pvz., „Obamos“ vėjo jėgainių

laukai, kur energija, progresas ir technologija rodo taiką su ţeme – teigiama konotacija, "Exxon

Valdez" avarija ir naftos išsiliejimas į jūrą, kur vardan energijos paminama gamta – neigiama

kanotacija).

Ţvelgiant iš bendresnės perspektyvos galime pastebėti šių konotacijų visuomenines

tendencijas bei poveikį. Iki 1970 m. konsensusas dėl vystymosi modelio tarp ekonominių ir

politinių aktorių buvo paremtas stipriu pasitikėjimu technokratiniu elitu, kuris buvo pajėgus

46

McNeill, J. Global environmental history in the age of fossil fuels.2008. Rasta:

http://www.cartografareilpresente.org/article254.html; ţiūrėta: 2013 04 22. 47

Mumford, L., Technics and civilization. New York: Harcourt Brace 1934. Cituojama per Augustoni, A.and Maretti,

M. Energy and social change: an introduction. International review of sociology. Vol. 22, No 3. 2012. p. 1. 48

Cottrell, F.. Energy & society Review (ed.) Bloomington, IN: AuthoHouse. 1955. Cituojama per Augustoni and

Maretti. Ibid. 49

Smil, V. Energy myths and realities. Bringing science to the energy policy debate. Washington, DC: American

Enterprise Institute. 2010. p. 79. 50

Augustoni and Maretti. Op. Cit. p. 393

20

formuoti viešąją nuomonę.51

Toks poţiūris numato, kad mokslinės ir techninės ţinios egzistuoja

nepriklausomai, t.y. yra atskirtos nuo visuomenės dinamikos. Tai galima pavadinti Pierre Bourdieu

terminu „moksline klaida“ (angl. sholastic error), kuri reiškia „iliuziją, kad mokslininkai bei

filosofai kuria išmintį nepriklausomai nuo socialinio konteksto.“52

Technokratinio poţiūrio pabaiga

sietina su ţaliųjų judėjimo pradţia, kuomet visuomenė nusprendė konstruoti savitą realybę bei

nutraukti technokratinio laikotarpio erą. Susiklosčiusi situacija perša mintį, kad viešosios politikos

sprendimo priėmimo procese, ypač konfrontuojančiose pozicijose, pradėjo trūkti objektyvaus ir

patikimo arbitro sugebančio legitimizuoti tam tikrą sprendimą visuomenės akyse. Tai

neišvengiamai veikia ir klausimus susijusius su energetika ir jos projektais. Analizė rodo, jog

ekspertai yra praradę savo objektyvumą visuomenės lygmeniu. Vienas artimiausiu to pavyzdţių

Visagino atominės elektrinės projekto statybos ar skalūninių dujų gavyba Lietuvoje ir tarpusavyje

oponuojančios ekspertų nuomonės. Kaip teigia Pellizzoni (2012) oponuojamos ekspertizės kitomis

ekspertizėmis, apskritai griauna ekspertizių patikimumo fenomeną.53

Tokiu atveju, pasitikėjimas,

bet kokiais energetikos projektais yra abejotinas ir sunkiai priimtinas dalykas.

Wolinsk„i ieškodamas atsakymų į visuomenės priimtinumą ţaliajai energijai suformavo

trijų pakopų modelį. Pasak jo energetikos projektai siekiantys visuomenės pritarimo turi būti

sociopolitiškai, rinkos ir bendruomenės atţvilgiu priimtini. Sociopolitinis priimtinumas tai

visuotinės nuomonės sutapimas su įtakingiausių veikėjų bei valdţios nuomone (svarbu vieningas

sutarimas, tačiau ne atskaitos taškas, iš kurios pusės nuomonė bus formuojama). Energetika taip pat

svarbus klausimas ir rinkos prasme, nors dauguma energetinių sprendimų yra vykdomi nacionaliniu

lygmeniu, tačiau tai veikia ir gyventojus, tai paprasčiausiai vietos bendruomenės pritarimas

technologijai (pvz., atnaujintų elektros skaitliukų montavimas daugiabučiuose). Paskutinis

Wolinsk„i modelio elementas tai vietinės bendruomenės pritarimas – tai baimių ar galimybių

amortizavimas specifiškai tą bendruomenės dalį, kur orientuotas energetikos projektas (pvz., 2012

m. referendumas dėl VAE ir Visagino apygardos rezultatų palyginimas nacionaliniu lygmeniu –

vietinės bendruomenės pritarimas projektui). 54

Didėjantis energetinio saugumo klausimo sudėtingumas ir jo analizavimas socialiniu

lygmeniu išryškinant visuomenės vaidmenį yra akivaizdus. Nacionalinės politikos atstovai kurdami

nacionalines energetikos strategijas daţnai remiasi kietaisiais energetikos tikslais, tačiau

pasipriešinimas kuriamai sistemai daţnu atveju būna kilęs iš visuomenės. Identifikuojamos to

prieţastys gali būti visuomenės nepasitikėjimas ekspertų išvadomis, kontrastingos visuomenės,

politikų ir didţiausią įtaką turinčių veikėjų nuomonės, nepritarimas technologijai ar vietinių

51

Ibid. p. 397. 52

Ibid. 53

Pellizzoni, L. Conflitti ambientali. Bologna: Il Mulino. 2012. Cituojama per Augustoni and Maretti. Ibid. 54

Wolsink, M. Planning of renewable schemes. Deliberative and fair decision-making on landscape issues instead of

reproachful accusations of non-cooperation. Energy Policy. Vol. 35 2007.

21

gyventojų baimės kylančioms grėsmėms iš kuriamo projekto. Daţnai pagrindinis grėsmes bei

galimybes amortizuojantis aktorius yra ţiniasklaida, tačiau tai bus analizuojama sekančiame

skyriuje.

2.3. Ţiniasklaidos įtaka formuojant energetinio saugumo įvaizdį

Šioje darbo dalyje bus bandoma apibrėţti energetikos santykį tarp ţiniasklaidos ir

visuomenės. Daugelyje mokslinių straipsnių yra teigiama, kad ţiniasklaida negali nurodyti kaip

galvoti, tačiau ji gali paskatinti visuomenę specifiškai mąstyti apie tam tikrus dalykus. Šią mintį

detaliau paaiškina marketingo komunikacijų „detalizavimo gerovės modelis“ (angl. The Elaboration

Likelihood Model). Juo yra teigiama, jog asmenys turi būti susidomėję tema, kad leistų detalėms

pasiekti jų pasąmonę. Ţiniasklaidos vartotojai įvertina siunčiamos ţinutės svarbą bei pasąmonės

turinį, ieškodami tarp jų atitikmenų. Jeigu ţinutė atitinka pasąmonės turinį ir ji asmeniui yra

suprantama, jis gali būti linkęs elgtis taip, kaip nurodo ţinutės turinys. Tačiau visa tai priklauso nuo

plataus aplinkybių spektro: asmens noro klausytis, gebėjimo suprasti ir tiesiog pačios ţinutės turinio

priimtinumo jam. Bet visgi nors asmuo nėra susidomėjęs ar nemato svarbos ţinutėje dar nereiškia,

kad ji bus uţmiršta.55

Kitas svarbus ţiniasklaidos vaidmuo yra informacijos ar įvykių atkūrimas. „Informacija

atkurta ţiniasklaidoje dalyvauja kuriant pilietį ir formuojant jo kasdieninius patyrimus bei jų ţinias

apie gyvenimą.“56

Įţymus to pavyzdys yra aprašytas Lippmann knygoje „Viešoji nuomonė“ (angl.

Public Opinion, 1997) jis rašė kaip ţmonės „mokosi savo mintimis pamatyti tą trūkstamą dalį

pasaulio, kurio jie negali matyti, paliesti, uţuosti, pamatyti ar prisiminti,“57

kas be kita ko yra

ţiniasklaidos ir jos kanalų galioje. Taip pat, pastarosios studijos įrodė, kad pagrindiniai

informacijos šaltiniai išlieka vietiniai ar pasauliniai ţinių portalai. Tačiau visgi tik keletas siekia

informacijos iš pirminių šaltinių nei iš ţiniasklaidos.58

Taigi ţiniasklaida, nors ir negali tiesiogiai

formuoti asmens nuomonės, tačiau ji vis dar išlieka pagrindinis informacijos šaltinis, kuriantis

ţmonių mąstymo tendencijas.

Situacija, kai ţiniasklaida tampa svarbiausiu informacijos šaltiniu bei valdţios

komunikavimo priemone yra vadinama mediatizavimu. Tokioje situacijoje ţmonės yra priklausomi

55

Lilleker, G. Darren. Key Concepts in Political Communication. SAGE. 2006. p. 115. 56

Swiatkiewicz –Mosny, M. and Wagner, A. How much energy in energy policy? The media on energy problems in

developing countries (with the example of Poland). Energy Policy. Vol 50. 2012. p. 385 57

Lippmann,Walter. 1997. Public Opinion. New York: Free Press. (Orig. pub. 1922.). Cituojama per Strömbäck, J.

Four Phases of Mediatization: An Analysis of the Mediatization of Politics. The International Journal of

Press/Politics.13(3):230. 2008. p. 230. 58

Swiatkiewicz –Mosny and Wagner, Op. Cit. Ibid.

22

nuo ţiniasklaidos tiekiamos informacijos apie politiką ir pačią visuomenę, taip pat, kaip politikai

yra priklausomi nuo ţiniasklaidos tiekiamos informacijos apie juos ir piliečius.59

Marija Swiatkiewicz-Mosny ir Aleksandra Wagner (2012) siekdamos išsiaiškinti

energetikos krizių ir ţiniasklaidos santykį formuojant piliečių nuomonę sukonstravo ţiniasklaidos

informacijos pateikimo ir ţmogaus mąstymo modelį:

3 schema. Ţiniasklaidos diskursas – ţmogaus mąstymas.

Šaltinis. Sudaryta darbo autoriaus pagal Swiatkiewicz –Mosny, M. and Wagner, A. How much energy in

energy policy? The media on energy problems in developing countries. Energy policy. No. 50. 2012. p. 385.

Šis modelis paaiškina kaip atskiros temos yra formuojamos ţiniasklaidoje ir kaip tai

reflektuoja su viešąja nuomone. Energetinis saugumas socialiniu pagrindu daţnai siejasi su

visuomeninėmis rizikomis (grėsmėmis). Naudojant reflektyvaus modernizmo teoriją galima

nubrėţti grėsmių santykį tarp pačio saugumo. Grėsmės bei su tuo susijęs saugumas individualistiniu

lygmeniu gali būti konstruojamas per asmeninius įsitikinimus – patirtis ir kitų įsitikinimų ir patirčių

akistatą. Grupiniu lygmeniu situacija sudėtingėja į diapazoną įtraukiant bendras visuomenės patirtis,

ekspertines ir akademines ţinias. Ekspertinės-akademinės ţinios, kaip diskutuota 2.3 skyriuje kuria

sistemį diskursą (technokratinis suvokimas, kairės schemos pusė). Ties šiuo momentu, aiškiai

galima atskirti du fenomeno lygmenis – sisteminį ir ţmogiškąjį (ţmogaus aplinka). Ekspertinę

nuomone ţiniasklaida įsisavina, paruošia vartojimui ir suformuoja temos viešą diskursą. O tuo

tarpu, visuomeninė nuomonė yra formuojama reflektuojant ţiniasklaidai bei kitų ţmonių kalboms.

Taigi anksčiau aptarta medţiaga leidţia iliustruoti ryškią koreliaciją tarp ţiniasklaidos bei

visuomenės nuomonės energetinio saugumo tema. Remiantis šia analize 3 skyriuje bus tiriamas

Lietuvos ir Estijos energetinio saugumo vertinimas iš visuomeninės perspektyvos.

59

Strömbäck, Op. Cit. Ibid.

Energetinis

saugumas

Ţmonių kalbos

Asmeninė

patirtis

Kitų

nuomonės

Ţiniasklaidos

nuomonė

Visuomenės

nuomonė

Temos diskursas

SISTEMA

ŢMOGAUS

APLINKA

23

3. LIETUVOS-ESTIJOS ENERGETINIO SAUGUMO

PALYGINIMO METODOLOGIJA

Šio skyriaus tikslas yra tinkamai apibrėţti Lietuvos-Estijos energetinio saugumo

palyginimo kriterijus bei nurodyti tyrimų metodiką. Pirmame poskyryje remiantis tirtais energetinio

saugumo poţiūriais yra identifikuojama esminiai principai energetiniam saugumui pasiekti. Be to,

siekiant aiškumo bei tyrimo eigos pagrįstumo yra apibrėţiama „kietųjų“ ir „minkštųjų“ energetinio

saugumo lygmenų samprata. 3.2 poskyryje yra aprašomas socialinio lygmens tyrimas, jo

pagrįstumas ir eiga.

3.1. Energetinio saugumo principai ir lygmenys – lyginimo kriterijai

Šiame poskyryje bus pateikiama aptartų autorių ir poţiūrių principai/elementai, kuriais

valstybė vadovaudamasi gali pasiekti energetinį saugumą. Taip pat, bus aptartas energetinio

saugumo atskyrimas į „kietąją“ ir „minkštąją“ koncepcijas.

Kadangi nėra suformuluoto vientiso bendrai priimtino energetinio saugumo apibrėţimo,

valstybės kurdamos savo strategijas išsikelia skirtingus uţdavinius ir siekia skirtingo energetinio

saugumo. Įvade minima apibrėţimo problema ypač aktuali lyginant šalių energetinį saugumą.

Taigi aptarti autorių poţiūriai buvo išskirstyti į galimus energetinio saugumo principus ir

sudėti į „energetinio saugumo principų pagal skirtingas teorines prieigas“ lentelę (ţr. 1 priedas).

Lentelė leidţia lengviau matyti skirtumus, panašumus, trūkumus ir privalumus. Naudojantis šia

lentele bus nustatyti galimai svarbiausi energetinio saugumo elementai, kurie bus tyrimo

lyginamieji kriterijai.

Pagrindinių lyginimo kriterijų pasirinkimas remiasi iškelto principo bendrumu kitų sąvokų/

poţiūrių kontekste. Tokie principai kaip energetikos subjektų savarankiškumas bus prilygintas

vietinės gamybos uţtikrinimui ir energetinės nepriklausomybės siekimui, nes tai išvestiniais

santykiais sujungti principai. Dėl tos pačios prieţasties nenutrūkstamas energijos išteklių tiekimas

bus sulygintas su energetikos sektoriaus lankstumu (ţr. 3 psl. Daniel Yergin prieigą). Taip pat,

geoenergetinis poţiūris ir jo energetinių subjektų išskirstymas bus naudojamas kaip vientisas

kintamasis energetinio saugumo principų nustatyme.

Susisteminti lentelės „energetinio saugumo principai pagal skirtingus poţiūrius“ (ţr.1

priedas) duomenys pateikti 1 lentelėje. Šioje lentelėje energetinio saugumo principai yra

išreitinguoti pagal jų bendrumą/pasikartojimą energetinio saugumo poţiūriuose. Kadangi dėl darbo

apribojimų Lietuvos–Estijos atvejų negalima palyginti remiantis visais energetinio saugumo

elementais, esminiams principams atrinkti bus taikoma 50 % riba. Tai reiškia, kad esminiais

24

energetinio saugumo principais bei šio darbo lyginimo kriterijais bus galima laikyti tuos elementus,

kurie kituose energetinio saugumo poţiūriuose (jų išviso aprašyta - 10) pasikartos daugiau kaip

pusėje iš jų. Taigi, lentelėje pateikti duomenys nurodo, kad „nenutrūkstamas energijos išteklių

tiekimas“ arba „lankstumas“, „diversifikacija“ ir „priimtina kaina“ perţengia 50 % ribą ir jie šiame

darbe bus įvardijami kaip esminiai energetinio saugumo principai.

1 lentelė. Energetinio saugumo principų suvestinė.

Eilės

Nr.

Energetinio saugumo principai Daţnis Atrankos

kriterijus

1. Nenutrūkstamas išteklių tiekimas arba lankstumas 8

2. Diversifikacija 6

3. Priimtina kaina 6

4. Tarpusavio priklausomybė (Integralumas) 5

5. Aplinkosaugos uţtikrinimas arba reikalavimai 4

6.

Energetinė nepriklausomybė arba savarankiškumas arba vietinės

gamybos uţtikrinimas 4

7. Efektyvus energijos vartojimas ir gamyba 2

8. Energetikos sektoriaus lankstumas 2

9. Aukštos kokybės energijos tiekimas 1

10. Grėsmių energijos sistemai likvidavimas 1

11. Laisva energijos rinka 1

12. Taršą maţinančių technologijų diegimas, moksliniai tyrimai 1

13. Patikima informacija 1

14. Stabilios rinkos 1

15. Maţiausia socialinė kaina 1

Šaltinis. Sudaryta darbo autoriaus remiantis “Energetinio saugumo principų lentele pagal skirtingus

poţiūrius” (ţr. 1 priedas)

Antrajame skyriuje dėl analizės patogumo buvo uţsiminta apie energetinio saugumo

principų atskirimą į dvi dimensijas – „kietąjį“ ir „minkštąjį“ energetinį saugumą. Kietasis

energetinis saugumas tai sisteminės energetinio saugumo dalys, kurios priklauso energetikų,

politikų veiklos sferoms ir su tuo susiję uţdaviniai turi maţą reikšmę arba supratimą socialiniu

lygmeniu. (pvz., nenutrūkstamas energijos šaltinių tiekimas – sistemos sureguliavimas, avarinių

planų parengimas, turimos atsargos ir t.t.; diversifikacija – alternatyvios energetikos tiekimo

infrastruktūros sukūrimas, kaina – kainų reguliavimo agentūrų veikla, techniniai sprendimai;

integralumas – bendrų energijos rinkų ir jungčių kūrimas; ir t.t.). Kietaisiais energetinio saugumo

elementais gali būti laikomi nuo 1 iki 14 (eilės nr.) esantys energetinio saugumo principai (ţr. 1

lentelę). Tuo tarpu „minkštieji“ energetinio saugumo elementai yra stipriai orientuoti į

visuomenines ir individualias jausenas, poveikį ir atoveiksmį. Tokiais elementais galima laikyti

ţiniasklaidos diskursą, ekspertų ir politikų nuomones, socialinę kainą, vertybių bazę ir kt.

da

ug

iau

50

%

50

% ir m

aţia

u

25

Verta pabrėţti tai, jog šis energetinio saugumo principų suskirstymas nėra visuotinai

energetikos autorių priimtas modelis, tai verčiau lingvistinė struktūra, kurią naudoja autorius

siekiant paprasčiau įvardinti norimų energetinio saugumo principų visumą bei logiškai pagrįsti

tyrimo kriterijų nusistatymą.

Kaip jau minėta 2-jame skyriuje energetinis saugumas yra maţiausiai analizuojamas per

socialinę–individualinę prizmę. Daţnai autoriai analizuojantys energetinį saugumą pervertina

sisteminius-„kietuosius“ energetinio saugumo elementus. Tai visai nesunkiai galima pastebėti

aukščiau pateiktoje lentelėje. Socialinė kaina sudaro tik 1/10-ąją dalį bendrojo energetinio saugumo

„komplekto“ (t.y. visų analizuotų energetinio saugumo elementų visuma). Tačiau, kaip nustatyta 2-

jame skyriuje socialinis energetinio saugumo aspektas daţnai būna svarbiausias energetinių

projektų įgyvendinimo sėkmės rodiklis bei visuomeninės jausenos prieţastis. Energetinio saugumo

suskirstymas į du lygmenis leidţia jį analizuoti atskiromis dalimis, nesipriešinant tyrimo logikai.

Taigi, nors energetinio saugumo socialinis lygmuo 1 lentelėje nebuvo daţniausiai pasikartojantis

elementas, jį galime tirti atskiros dimensijos pavidalu.

3.2. Energetinio saugumo socialinio lygmens įvertinimas – lyginimo kriterijus

Įvertinti energetinį saugumą iš socialinės pusės yra sudėtingas ir subjektyvus procesas.

Sociologai (Leonavičius ir Genys, 2011) energetinį saugumą siūlo tirti vertybiniu visuomenės

pagrindu, tačiau tokio tyrimo rezultatai negali objektyviai palyginti šalių praktikių socialinį

lygmenį. Tačiau subjektyvaus vertybių vertinimo galima išvengti tiriant socialinę energetinio

saugumo pusę per ţiniasklaidos diskurso prizmę (plačiau ţr. 2.3 poskyris). Pasak komunikacijos

profesoriaus Brian McNair (2007), ţiniasklaida ne tik perduoda politinių organizacijų ţinias

viešumai, bet ir transformuoja jas per skirtingus ţinių gaminimo ir interpretavimo procesus.

Ţiniasklaida tam tikrą situaciją ar asmenį apibūdina savo nuoţiūra, komentarų ir interviu klausimų

forma. Šie teiginiai gali turėti reikšmingą poveikį visuomenės nuostatoms ar net veiksmams. Todėl

ţiniasklaidoje esančios informacijos ištyrimas gali padėti atskleisti, kaip visuomenė reaguoja ir

kokią nuomonę turi susidariusi apie šalies energetinį saugumą.60

Tyrimo metodika. Siekiant įvertinti šalių energetinį saugumą socialiniu lygmeniu bus

naudojamas kiekybinis turinio (angl. content) analizės metodas. Šiuo metodu galima apdoroti

didelius duomenų kiekius, gauti skaitinį įvertinimą bei atskleisti turinio struktūrą bei pobūdį. Tačiau

pirma svarbu apsibrėţti turinio analizės kategorijas pagal kurias bus klasifikuojama tyrimo

medţiaga.

Tyrimo atskaitos tašku bus laikomi internetinė ţiniasklaidos straipsniai, o analizės objektu

60

Mcnair, B. An introduction to political communication. 4th edition. London and New York. 2007, p.17-47.

26

– straipsnių antraštės. Publikacijų pavadinimai daţnai nusako straipsnio turinį bei autoriaus

objektyvumą/subjektyvumą, be kita ko antraštės yra svarbus veiksnys renkantis informaciją. Vėliau

antraštės bus įvertinamos skaitiškai („0“ arba „1“). Nuliu įvertinti straipsniai tai skaitiniai turintys

objektyvios, informacininės pakraipos antraštes, kuriomis siekiama perteikti informaciją nešališkai

(pvz., „Ukraina susitarė su Vengrija dėl dujų tiekimo“ arba „V.Lastauskas – Energetikos

ministerijos kancleris“ arba „Prezidentės patarėjas: po dvejų metų dujos pigs penktadaliu“). Tokios

antraštės toliau darbe bus vadinamos neutraliomis. Vienetu įvertintos antraštės tai neigiamos

kanotacijos skaitiniai, kuriuose yra naudojami emocionalūs išsireiškimai, siekiama ką nors pajuokti

arba informacija yra priešiška prieš tai buvusiajai. Tai antraštės, kurios lengvai gali būti

interpretuojamos skaitytojo (pvz., „J. Vilemas. „Hitachi“ į Lietuvą gena uţsakymų badas“ arba

„Signalai, kad Rusija tapo atominės Kaliningrade įkaite“ arba „Ramsčiu „Lietuvos dujoms” tapusio

daugiabučio gyventojai: situacija, švelniai tariant, absurdiška“). Tokios antraštės toliau darbe bus

vadinamos interpretuojamomis. Straipsnių įvertinimų suvestinėje bus apskaičiuotas vidurkis, kuris

šiame darbe bus vadinamas socialinio lygmens indeksu. Duomenys bus patikrinami medianos,

modos bei atskirų skaitinių verčių daţniu. Taip pat, siekiant identifikuoti svarbiausias Lietuvos-

Estijos energetikos temas remiantis pasikartojančių ţodţių daţniu bus nubraiţomas ţodţių

ţemėlapis.

Publikacijų atranka. Skaitinių atranka remiasi populiariausio ir didţiausio internetinio

ţinių portalo informacija. „Gemius Baltic“ agentūros atlikti internetinės erdvės tyrimai nurodo, kad

daugiausiai skaitytojų turintis internetinis ţinių portalas yra „Delfi“ (Lietuvos interneto tyrimų

rezultatai61

, Estijos interneto tyrimų rezultatai62

). Kadangi „Delfi“ grupei priklausantys

ţiniasklaidos portalai yra tos pačios platformos, tai dar labiau sustiprina šių dienraščių tinkamumą

tyrimo duomenims rinkti. Taigi, „Delfi“ portalai yra ne tik patogus įrankis Lietuvos ir Estijos atvejų

lyginimui, tačiau ir stiprus šalių visuomenės nuomonės formuotojas („Delfi“ reguliariai skaito apie

pusė abiejų šalių gyventojų). Informacijai atrinkti bus naudojamas vienas raktinis ţodis su

skirtingomis lingvistinėmis galūnėmis ir dariniais. Lietuvos ir Estijos atveju buvo pasirinktas

vienodas paieškos ţodis – energetika (est. energeetika).

Tyrimo laikotarpis. Duomenų rinkimo imtis apima pastaruosius pusę metų – 2013 01 01

iki 2013 05 03. Tokiu būdu bus siekiama įvertinti dabartinį šalių visuomenes poţiūrį į esamas

energetinio saugumo problemas.

Tyrimo ribotumas. Kiekybiniuose tyrimuose ypatingai sunku yra išvengti subjektyvumo,

nes informacija yra vertinama kiekybiškai naudojant autoriaus poţiūrį kaip prizmę. Subjektyvumo

61

Gemius Lietuvos Interneto auditorijos tyrimai. Tinkalapiai pagal unikalius vartojus. Rasta: http://www.audience.lt/

ţiūrėta: 2013 05 06. 62

Gemius Estijos Interneto auditorijos tyrimai. Tinkalapiai pagal unikalius vartojus. Rasta:

http://www.audience.gemius.ee/ ţiūrėta: 2013 05 06.

27

poveikį padeda sumaţinti taisyklingas tyrimo kriterijų apsibrėţimas bei vadovavimasis jais.

Tyrimas galėtų būti praplėstas pasirenkant daugiau raktaţodţių, nes nevisi pranešimai

ţiniasklaidoje gali būti aptikti naudojant ţodį „energetika“ (pvz., Estijoje nėra Energetikos

ministerijos ir galima, manyti, jog politiniai įvykiai susiję su energetika gali būti neaptikti). Taip

pat, tyrimo medţiaga ir jos rezultatai nėra naudojami susieti su specifiniais šalyse vykstančiais

įvykiais. Tai galėtų būti tolesnė šio tyrimo pakraipos dalis.

4. LIETUVOS IR ESTIJOS VALSTYBIŲ ENERGETINIO

SAUGUMO PALYGINAMOJI ANALIZĖ

Šiame skyriuje remiantis anksčiau nustatytais kriterijais bus lyginami Lietuvos ir Estijos

energetinio saugumo atvejai. Visų pirma, bus išanalizuojama Estijos energetinio saugumo situacija

per energetinio lankstumo, energijos kainos, kelių/išteklių diversifikacijos prizmes bei pateikiama

Estijos visuomenės nuomonės apie energetiką tyrimo rezultatai. Vėliau naudojantis tais pačiais

principais, kuriais buvo aptarta Estijos situacija, bus analizuojamas Lietuvos energetinio saugumo

atvejis. Galiausiai, paskutiniame poskyryje bus aptarti palyginimo rezultatai.

4.1. Estijos atvejo analizė

„Estijos energetinis sektorius santykinai yra nepriklausomas, apie 70 % pirminės energijos

yra išgaunama šalies viduje.“63

Pagrindinis išgaunamos energijos šaltinis yra naftingieji skalūnai

(angl. oil shale), mediena ir durpės. Nepaisant to, kad saulės energijos naudojimas auga, tačiau jie

uţima maţą energijos gamybos dalį. Kiti reikalingi energijos šaltiniai, tokie kaip dujos bei nafta yra

importuojami. Rusija yra vienintelė šių išteklių tiekėja ir kelia grėsmes energetiniam saugumui.

Nors elektros energija Estija apsirūpina pati, tačiau augantis elektros energijos vartojimo

kiekis verčia ieškoti alternatyvų. Situaciją apsunkina Estijos elektros energijos sistemos izoliacija

nuo Europos energijos jungčių. Daţnai dėl didelės energetinės izoliacijos Baltijos šalys yra

vadinamos „Energetikos salomis“ Europoje. Posovietinis energijos tinklas yra maţiau saugus ir

skatina kurti elektros energijos perdavimo jungtis su Suomija, Švedija, Lenkija, siekiant integracijos

į Europos energijos rinkas bei uţtikrinti energetinį saugumą.

63

Kasekamp, A. Energy Security of Estonia in the Context of the Energy Policy of the European Union. Estonian

Foreign Policy Institute, 2006. p. 5. Rasta: http://www.evi.ee/lib/Security.pdf; ţiūrėta: 2012 11 26.

28

4.1.1. Energetinio sektoriaus lankstumas

Pasak Daniel Yergin energetikos sektoriaus lankstumas gali ateiti iš pakankamo atsargų

kiekio (strateginių rezervų) ir jų pasiekiamumo galimybių, taip pat iš efektyvaus veiksmų plano

turėjimo nelaimės arba sutrikimo atvejais.

Estijos didţiausi energijos ištekliai – jos teritorijoje išgaunami naftingieji skalūnai. Estijos

oficiali pozicija gaminant energiją naudojant naftinguosius skalūnus gerai atsispinti Raul Malk

buvusio Estijos Uţsienio reikalų ministro pasisakymuose. Jis teigia:

„ Estija, mano, kad elektros energija paremta naftingaisiais skalūnais turi išlikti, tačiau jos kiekis

visoje energijos gamybos apimtyje ţingsnis po ţingsnio maţės.“ 64

Net apie 960 mln. tonų naftingųjų skalūnų driekiasi Estijos teritorijoje65

ir kasmet apie 15

mln. tonų naftingųjų skalūnų yra panaudojama energijai gaminti.66

Taigi išlaikant esamas gamybos

ir vartojimo tendencijas yra manoma, kad naftingųjų skalūnų turėtų pakakti dar 50 metų. Nors

augantis Estijos aplinkosauginiai įsipareigojimai verčia laikytis grieţtesnės energijos gamybos

politikos, tačiau dideli naftingųjų skalūnų rezervai neleidţia atsisakyti nepriklausomos energijos

gamybos.

Remiantis Estijos statistikos duomenimis 2011 metų pradţioje ir pabaigoje naftingųjų

skalūnų atsargų kiekis išlieka nepakitęs – 22 000 teradţaulių. Tai didţiausios energijos išteklių

sankaupos Estijoje, automobilinio kuro rezervai sudaro tik 1/11 naftingųjų skalūnų energijos dalį.

Nors biokuras yra taip pat aktyviai naudojamas išteklis energijai gaminti, tačiau jo rezervai kur kas

maţesni - ~700 teradţaulių.67

Estija, taip pat, yra energiją eksportuojanti šalis. 2011 m. duomenimis Estija eksportavo:

18 907 TJ elektros, 16 518 TJ naftingųjų skalūnų, 5 844 TJ medienos ir kt.68

Energijos eksportas

rodo pakankamas energijos atsargas bei pačio energetikos sektoriaus lankstumą.

Visai kitokia situacija dujų bei naftos sektoriuose. Estija neturi dujų bei automobilinio kuro

saugyklų. Regioninė gamtinių dujų saugykla yra Latvijoje (Inčukalns), šį rezervuarą gali naudoti –

Latvija, Estija, Lietuva. Maksimali saugyklos talpa 4.44 mln. m3 ir kasmet pavasario–vasaros

sezonais ji yra maksimaliai uţpildoma, siekiant uţtikrinti efektyvų dujų tiekimą Estijai, Lietuvai ir

pačiai Latvijai ţiemos šildymo sezonu.69

64

Mälk, R. Energy security – Estonian interests in the EU. Estonian Ministry of Foreign Affairs Yearbook, 2007. p. 64. 65

Mäe, A. Estonia’s energy security and the European Union. Foreign Affairs Committee, 2006. P. 93. 66

Esti energija (AS). Oil shale in Estonia. Rasta: https://www.energia.ee/en/polevkivi; ţiūrėta: 2011 11 27. 67

Statistics Estonia. Energy balance sheet, by Indicator and Type of fuel/energy. 2011. Rasta: http://pub.stat.ee/ ţiūrėta:

2012 11 28. 68

Ibid. by indicator exports, 2011. 69

Estonian competition authority. Estonian electricity and gas market. Report 2010.Tallin. 2011. p. 11.

29

2011 m. Europos Komisijos išvadomis Suskystintų dujų terminalas (SDT) geriausią

efektyvumą pasiektų, jeigu būtų statomas Suomijos-Estijos pakrantėse.70

Kitur statomas SDT

neuţtikrintų Estijos energetinio saugumo, netenkintų Suomijos ir reikalautų daugiau

infrastruktūrinių regiono pokyčių. 71

4.1.2. Energijos kaina

Energijos kaina – vienas svarbiausių energetinio saugumo elementų, dėl kurio sutaria

dauguma poţiūrių šalininkų.

Estijos gamtinių dujų kaina atitinkamai maţa, vidaus vartotojai 2011 m. antrojoje pusėje

mokėjo 0,0393 EUR/KW neįskaičiuojant mokesčių, tuo tarpu Europos Sąjungos valstybių vidurkis

0,01 EUR/KW didesnis. Panaši tendencija išlieka ţvelgiant į statistinius duomenis per retrospektyvą

(2010, 2009, 2008 ir t.t. kainų skirtumas buvo dar didesnis).72

1 grafikas. Gamtinių dujų kaina vartotojams Estijoje (EUR/KW)

Šaltinis. Sudaryta darbo autoriaus remiantis Eurostat duomenimis.

Verta pabrėţti, kad gamtinių dujų tiekimo kaina kaip ir gamtinių dujų mokesčiai kasmet

auga. Valstybė imasi priemonių maţinti importuojamų gamtinių išteklių priklausomybę, keliant

mokesčius monopolijų tiekiamai produkcijai, taip yra uţtikrinamas iš vietinių išteklių gaminamos

energijos konkurencingumas. Nuo 2010 m. gamtinių dujų mokesčių kiekis vartotojams išaugo 2

kartus nuo 0,05 EUR/KW (2010 m.) iki 0,107 EUR/KW (2012 m.).73

70

Jockus, A. Regioninis terminalas Estijoje arba Suomijoje. Lietuvos žinios. 2012 11 24. Rasta:

http://www.lzinios.lt/Ekonomika/Regioninis-terminalas-Estijoje-arba-Suomijoje; ţiūrėta: 2012 11 28. 71

Rigmaa, E. The Status and Future Plans Regarding LNG in Estonian Ports. The Port of good news. 2012 10 31.

Rasta: http://tinyurl.com/d45ae5a; ţiūrėta: 2012 11 28. 72

Eurostat. Gas domestic consumers prices. Rasta: http://ec.europa.eu/eurostat; ţiūrėta: 2012 11 29. 73

Ibid. by indicator including taxes and excluding taxes.

0,0000

0,0100

0,0200

0,0300

0,0400

0,0500

0,0600

0,0700

2008 S22009 S12009 S22010 S12010 S22011 S12011 S22012 S1

ES (27 valstybės)

Estija

30

2 grafikas. Gamtinių dujų apmokestinimas Estijoje (EUR/KW)

Šaltinis. Sudaryta darbo autoriaus remiantis Eurostat

Elektros energijos kaina taip pat kaip ir dujų nuolatos auga, nuo 2007 m. kaina vartotojams

padidėjo 0,031 EUR/KW ( 2007– 0.0786 EUR/KW, 2012– 0.1096 EUR/KW).74

3 grafikas. Elektros energijos kaina vidaus vartotojams Estijoje (EUR/KW)

Šaltinis. Sudaryta darbo autoriaus remiantis Eurostat

Tačiau tai gali paaiškinti, pastebimos lygiagrečios kainų augimo tendencijos visoje

Europos Sąjungoje. Elektros energijos apmokestinimas vartotojams taip pat augo. Šiuo metu 1 KW

elektros energijos yra apmokestinamas 0,039 EUR/KW.75

74

Eurostat. Electricity price domestic consumers. 75

Ten pat, by indicator including taxes and excluding taxes.

0

0,002

0,004

0,006

0,008

0,01

0,012

0,014

0,016

2008 S2 2009 S1 2009 S2 2010 S1 2010 S2 2011 S1 2011 S2 2012 S1

ES (27 valstybės)

Estija

0

0,01

0,02

0,03

0,04

0,05

0,06

0,07

2008 S2 2009 S1 2009 S2 2010 S1 2010 S2 2011 S1 2011 S2 2012 S1

ES (27 valstybės)

Estija

31

4 grafikas. Elektros energijos apmokestinimo dydis Estijoje (EUR/KW)

Šaltinis. Sudaryta darbo autoriaus remiantis Eurostat

4.1.3. Diversifikacija

Diversifikacija, vienas esminių Energetinio saugumo principų, kuris remiasi energijos

išteklių bei kelių įvairove.

Kaip jau minėjau įvadinėje skyriaus dalyje, Estijos energetikos sektorius remiasi energijos

gamyba naudojant Estijos teritorijoje išgaunamais naftingaisiais skalūnais, iš jų gaminama energija

sudaro 77 % visos pagaminamos energijos.76

Tokia energija yra naudojama elektrai (97 % šalies

poreikio) bei šilumai gaminti (Narvos miestui). Estijos-Rusijos teritorijoje esančių naftingųjų

skalūnų klodai yra ne tik Estijos pirminės energijos gamybos šaltinis, bet ir ateities perspektyvos.

Gamtinės dujos yra labiausiai vertinamas iškastinis kuras dėl lankstumo, maţos taršos ir

plataus naudojimo galimybės. Naudojant elektros bei šilumos jėgaines energijai gaminti, gamtinės

dujos yra geriausia bei lengviausiai įgyvendinama kuro kombinavimo ar pakeitimo alternatyva.77

Estija yra 100 % priklausoma nuo dujų importo, tačiau dujos sudaro tik 4 % visos energijos

suvartojimo.78

Manoma, kad Estijoje dėl aplinkosauginių įsipareigojimų bei galimų elektros

gamybos krizių naudojant naftinguosius skalūnus dujų poreikis augs. Gamtinių dujų

inkorporavimas į egzistuojančią Estijos energetikos sistemą vienas palankiausių būdų uţtikrinti

energetinį saugumą krizės atveju. Iš vienos pusės Estija turi gerą dujų vamzdţių sistemą – tiesiogiai

dujotiekis jungiasi su Rusija, Latvija, netiesiogiai su visu posovietiniu bloku (Baltarusija Ukraina,

Lenkija, Lietuva ir t.t.), taip pat, Latvijoje esantis Inčukalns dujų rezervuaras uţtikrina palankų dujų

tiekimą, iš kitos pusės dujų rinka stipriai suvarţyta ir nediversifikuota (vienas tiekėjas).

Mediena, anglis, durpės ir biokuras sudaro 17 % visos suvartojamos energijos. Trečdalis

šios energijos yra pagaminama deginant medieną regioninėse jėgainėse, kurios tiekia miesteliams

76

Statistics Estonia. Energy balance sheet by type of fuel or energy. 2011. Rasta: http://pub.stat.ee/ ţiūrėta: 2012 11 27. 77

Veiderma, M. Natural Gas in Baltic Sea Region. Session paper of Assembly of the Baltic States. 2005. P. 1. 78

Statistics Estonia. Final Energy consumption. 2011. Rasta: http://pub.stat.ee/; ţiūrėta: 2012 11 27.

0

0,002

0,004

0,006

0,008

0,01

0,012

0,014

0,016

2008 S2 2009 S1 2009 S2 2010 S1 2010 S2 2011 S1 2011 S2 2012 S1

ES (27 valstybės)

Estija

32

šilumos bei elektros energiją. 2008–2011 m. retrospektyva rodo nekintantį pagaminamos energijos

kiekį naudojant biomasę. Remiantis ilgalaike Estijos energetikos strategija matyti, kad ateities

perspektyvos nėra siejamos su mediena ir biokuru.

Estijos dujų ir elektros rinka yra viena maţiausia Europoje, dėl šių prieţasčių šalis

susiduria su sunkumais derantis dėl alternatyvių energijos tiekimo jungčių/kelių. Kaip jau buvo

minėta anksčiau, Estijos dujų rinka yra maţai diversifikuota. Estijos dujų importas yra tiekiamas iš

Rusijos jungtimis į Narvos/ Varskos regionus bei iš Inčukalns poţeminės dujų saugyklos per Karski

regioną. Nors energijos jungtys yra geros kokybės, tačiau yra galimas energijos tiekimo

sutrukdymas. Ţiemos laikotarpiu Karski jungtis dėl aukšto tiekimo apkrovimo gali pritrūkti

spaudimo kokybiškai tiekti dujas į Estiją (yra nustatyta, kad tai Latvijos pusėje esanti problema).

Taip pat energijos tiekimas Varskos jungtimi yra ribojamas iš Rusijos pusės, tai esant didesniam

dujų vartojimo poreikiui būtina megzti derybas su Rusijos Federacija. Be to, dar nėra nustatyta

„Nord stream“ jungties neigiama įtaka dujų tiekimo balansui Baltijos regione. Siekiant uţtikrinti

dujų tiekimo diversifikaciją Baltijos regione, buvo numatyta daugybė projektų. Vienas iš jų – tiesti

dujų tiekimo jungtį per Baltijos jūrą iki Švedijos, tačiau dėl maţo dujų vartojimo kiekio toks

projektas Baltijos valstybėmis yra per brangus.

Estijos elektros sistema priklauso buvusių Sovietų sąjungos valstybių elektros sistemai.

Šiuo metu Estijos elektros sistema dirba kartu su kitomis posovietinėmis valstybėmis Integruotoje

(Rusijos) energijos sistemoje (angl. IPS/UPS). Estija į šį tinklą yra prisijungusi kintamosios (angl

AC/alternating current) bei pastovios (angl. DC/ direct current) srovės jungtimis. Kintamosios

srovės jungtimis Estija jungiasi su Latvija ir Rusija bei pastovios srovės jungtimi (Estilink, 2007) su

Suomija.79

„Estilink“ projektas buvo pradėtas 2004 m. ir tai pirmoji Baltijos regiono jungtis su

Skandinavijos energetikos rinka. Šiuo metu yra planuojamos „Estilink 2“ jungtis, kuri pagilintų

Baltijos ir Skandinavijos regionų elektros rinkų integraciją.

4.1.4. Energetikos reikšmė ir visuomenės poţiūrio įvertinimas

Estijos ţinių portale „Delfi“ nuo 2013 01 01 iki 2013 05 03 buvo aptikta 56 straipsniai

energetikos tematika (ţr. 3 priedas). Publikacijos buvo aptiktos įvairiuose portalo skiltyse nuo

piliečių komentarų („delfi pilietis“ skiltis) iki verslo. Kadangi šis tyrimas analizuoja ţiniasklaidos

diskursą, straipsniai rasti „delfi piliečio“ skiltyje buvo neįtraukti į tyrimo duomenis, nes dauguma

šios skilties straipsnių yra neadministruojami ir jos autoriai yra neprofesionalūs ţurnalistai, kas gali

lemti prastą duomenų kokybę. Vėliau vadovaujantis tyrimo eiga, straipsnių antraštės buvo įvertintos

skaitinėmis reikšmėmis („1“- interpretuojamos, „0“ neutralios). Interpretuojamomis antraštėmis

79

Veiderma, Op. Cit. p. 8.

33

buvo laikomos (ţr. 2 lentelė), tai emocionalios antraštės, daţnai turinčios negatyvias konotacijas, o

neutraliomis tokios kaip pateiktos 3-ioje lentelėje.

2 lentelė. Interpretuojamos antraštės Estijos atvejis

INTERPRETUOJAMŲ STRAIPSNIŲ ANTRAŠČIŲ PAVYZDŢIAI

Vertimas (lietuvių k.) Originalo kalba (estų k.)

Kallo karas su „Estijos Energija“: Arogancijos

sprogimas nemokšų įmonėje.

Kallo sõdib Eesti Energiaga: ülbusest pakatav

saamatu ettevõte

Po taurę kartu – Energetikų uţdarbis kyla Klaasid kokku - energeetikud said palgalisa

Muštamę nugriauti, statykime naują Muštamę! Mustamäe maha, püsti uus Mustamäe!

Estijos Energija bijo Amerikoje prarasti 100

mln. dolerių

Eesti Energia kardab Ameerikas kaotada 100

miljonit dollarit

Igor Grazin: Energijos kainos yra vyriausybės

sprendimas

Igor Gräzin: elektri hind on riigi otsus

Šaltinis. Delfi.ee

3 lentelė. Neutralios antraštės Estijos atvejis

NEUTRALIŲ STRAIPSNIŲ ANTRAŠČIŲ PAVYZDŢIAI

Vertimas (lietuvių k.) Originalo kalba (estų k.)

Tamjärv ir Arakas statys didţiausią saulės

jėgainių parką

Tamjärv ja Arakas rajavad Eesti suurima

päikesepatareide pargi

Estijos pelnas sumaţėjo Eesti Energia kasum vähenes

NT pirkėjai panoro matyti mokesčius uţ

komunalines paslaugas

Koduostja tahab esimese asjana näha summasid

kommunaalarvel

Energiaturg.ee: palankios elektros paketo kainos

visiems vartotojams

Energiaturg.ee: börsipakett tõi aprillis

hinnavõidu

Šaltinis. Delfi.ee

Atlikus skaičiavimus buvo nustatyta, kad Estijos ţiniasklaidoje pateikiamos antraštės

energetikos tematika nedidele dalimi yra negatyvios formos. Visuomenės nuomonės indeksas

(duomenų skaitinės vertės vidurkis) siekia “0,589285714“ iš maksimalios „1“ vertės. Medianos ir

modos skaičiavimai patvirtina duomenų tikslumą (ţr. 4 lentelė).

4 lentelė. Tyrimo „Estijos ţiniasklaidos diskurso įvertinimas“ skaičiavimai.

Laiko periodoas 2013-01-01 iki 2013-05-03 2013-01-01 iki 2013-05-03

Straipsnių skaičius 56

Vidurkis 0,589286

Vienetų dažnis 33

Nulių dažnis 23

Mediana 1

Moda 1 Šaltinis. Sudaryta darbo autoriaus

34

Sekantis tyrimo etapas susideda iš daţniausiai eskaluojamų temų apie energetiką

nustatymu. Tam nustatyti yra naudojamas turinio tyrimo metodas, kurio esmė pasikartojančių

ţodţių skaičiavimas. Daţniausiai „Delfi.ee“ antraštėse pasikartojantys ţodţiai yra: „Estija“ – 14

kartų, „Energija“ – 8 kartus, „Europa“, „kaina“, „naftingieji skalūnai“, „prezidentas“, „milijonai“,

„Ansip“, „Narva“ – 4 kartus. Šių duomenų vizualizacija pateikiama 1 paveikslėlyje. Skaičiavimuose

nebuvo atsiţvelgta į nereikšmingus ţodţius kaip: įvardţius, prieveiksmius, prielinksnius, jungtukus,

ištiktukus ir t.t. Taigi, duomenys leidţia teigti, kad pagrindiniai Estijos energetikos klausimai iškyla

dėl energijos kainų, prezidento sprendimų, europinių iniciatyvų ir Narvos mieste esančios energijos

gamyklos.

1 paveikslėlis. Estijos antraščių ţodţių ţemėlapis

Šaltinis. Sudaryta darbo autoriaus (wordle.net sistema)

4.2. Lietuvos atvejo analizė

Dauguma šaltinių, mokslinių straipsnių aptariančių Lietuvos energetinio saugumo situaciją

pabrėţia Lietuvos priklausomybę nuo energijos išteklių importo. Daniel Yergin kritikuoja

nepriklausomybę, kaip energetinio saugumo uţtikrinimo elementą, jis vietoj to iškelia energetikos

sektoriaus integraciją į regiono/pasaulio energijos rinką.80

Lietuvos energetinio saugumo strategijoje

energetinė nepriklausomybė yra išreiškiama, kaip Lietuvos energetinio saugumo tikslas, tačiau tai

suvokiama kaip energetikos išteklių/kelių diversifikacija bei integracija į regioninę/pasaulio

energijos rinką. Iki 2009 m. Ignalinos atominė elektrinė (IAE) buvo pagrindinis Lietuvos energijos

ramstis, tačiau dėl iškeltų įstojimo sąlygų į ES, IAE buvo uţdaryta. Šiuo metu 87 % Lietuvoje

80

Yergin, Op. Cit. p. 76.

35

suvartojamos energijos yra importuojama ir net 80 % energijos yra tiekiama vieno energijos

importuotojo – Rusijos.

Daugiausia energijos yra pagaminama naudojant naftą bei dujas, tai pagrindiniai Lietuvoje

gaminamos energijos ištekliai. Nors teoriškai Lietuvos poreikius, uţdarius IAE, „galėtų patenkinti ir

Lietuvos elektrinė (Elektrėnai), tai lemtų gerokai didesnes energijos kainas, ir išaugusį gamtinių

dujų poreikį, taigi priklausomybė nuo Rusijos nesumaţėtų.“81

Lietuva susiduria su energetinio

saugumo iššūkiais, kuriuos įveikti stengiamasi įvairiais energetikos sektoriaus projektais(VAE,

SDT ir t.t.).

4.2.1. Energetinio sektoriaus lankstumas

Lietuvoje yra kaupiamos strateginės naftos ir jos produktų atsargos. 2011 m. pradėta

įgyvendinti valstybinių rezervų kaupimo programa, kuri atleistų privatų sektorių nuo naftos atsargų

kaupimo. Šią funkciją pasak Energetikos ministerijos turi perimti valstybė.82

2012–2015 m. tikslų

įgyvendinimo plane nurodoma, kad atsargų kiekis turi pasiekė kiekį, kurio uţtektų 90 dienų

laikotarpiui.83

Be kaupiamų valstybinių rezervų Lietuvoje randama ir geologinių naftos atsargų,

tačiau jų gamyba menka ir siekia114,4 tūkst. tonų per 2011 metus.84

Lietuvos dujų atsargos yra kaupiamos Inčukalns poţeminėje gamtinių dujų saugykloje

(PDS). Šiuo metu Inčukalns PDS yra uţpildoma vamzdynais per Rusijos teritoriją nuo Jamalo

dujotiekio. Inčukalns PDS pajėgumų nuomai uţtikrinti yra įdiegtas ir reversinis dujų tiekimas iš

Lietuvos į Latviją vasaros sezono metu. Energetikos instituto atliktoje „saugyklos nuomos Lietuvos

poreikiams tenkinti analizėje“ įrodoma, kad šios saugyklos pajėgumų panaudojimas Lietuvos

tikslams šiuo metu, techniniu ir ekonominiu atţvilgiu gana ribotas ir problemiškas.85

Lietuvos dujų

sektoriaus lankstumą turėtų uţtikrinti einamieji projektai: suskystintų dujų terminalas, dujų jungtis

su Lenkija, nuosava poţeminė dujų saugykla.

Iki uţdarant IAE Lietuva buvo elektrą eksportuojanti valstybė, po uţdarymo Lietuva pirmą

kartą tapo elektros energiją importuojanti šalis. Tačiau ir po IAE uţdarymo Lietuva sugeba

eksportuoti elektros energiją, tačiau eksportas yra maţas (2011 –1 969,2 GWh). Uţtikrinti Lietuvoje

elektros sektoriaus lankstumą yra numatomi projektai: Visagino atominė elektrinė, “LitPol Link”

elektros jungtis su Lenkija, “Nordbalt” elektros integracija į Skandinavijos rinkas.

81

Vaišnoras, Op. Cit. p. 66. 82

LR Energetikos ministerijos 2011-2013-ųjų metų strateginis veiklos planas, 2011 02 22, Nr. 1-45. Rasta:

http://www.enmin.lt/lt/activity/planavimo_dokumentai/strateg_planas11.pdf; ţiūrėta: 2012 11 30. 83

Energetikos ministerijos 2012-2015-ųjų metų programos tikslai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės. Rasta:

http://www.finmin.lt/finmin.lt/failai/veiklos_kryptys_biudzetas/2013/Visas_2013_biudzetas/22_23/3_lentele.pdf;

ţiūrėta : 2012 11 30. 84

Lietuvos statistikos departamentas. Kuro rūšių balansai, natūriniais vienetais. Poţymiai: kuro rūšis, metai. Rasta:

www.stat.gov.lt; ţiūrėta: 2012 11 30. 85

Vilemas, J. Gamtinių dujų atsargų sukaupimo projektų palyginimas. Kaunas: LEI. 2006. Rasta:

http://www.lsta.lt/files/studijos/2006/3_Atsargu_ataskaita.pdf; ţiūrėta: 2012 11 30.

36

4.2.2. Energijos kaina

Energijos kaina – viena opiausių problemų Lietuvoje. Kiekvienais metais vartotojai tampa

vis labiau įbauginti dėl didėjančių energijos kainų.

Iki 2009 m. Lietuvos dujų kaina prieš apmokestinant, buvo viena maţiausių Europoje. Ji

buvo 2 kartus maţesnė negu Europos Sąjungos vidurkis (2007 m. LT – 0,0199 EUR/KW, EU 27 –

0,0402 EUR/KW). Tačiau 2009 m. kaina pradėjo sparčiai augti. Šiuo metu dujų energijos kaina

siekia 0,421 EUR/KW ir tai yra tik 0,07 EUR/KW maţiau negu Europos Sąjungos vidurkis.86

Tačiau pozityvioji puse vartotojams, pastebima analizuojant dujų energijos kainą po

apmokestinimo. Nors dujų tiekimo kaina Lietuvoje stipriai išaugo, mokesčiai vartotojams auga

pamaţu, kasmet po ~0.003-8 EUR/KW.

5 grafikas. Dujų apmokestinimo dydis Lietuvoje (EUR/KW)

Šaltinis. Sudaryta darbo autoriaus remiantis Eurostat duomenimis

Taip pat, kaip ir dujų kaina, mokesčių dydis pradėjo augti 2009 m. po IAE uţdarymo.

Galutinė suma vartotojams 2012 m. siekia 0,0510 EUR/KW, kas yra 0,0130 maţiau negu Europos

Sąjungos vidurkis.

Lietuvoje elektros energijos piniginė vertė vartotojams 2012 m. yra 0,1260 EUR/KW, nuo

2007 m. ji išaugo 31 % (0.0870 EUR/KW), tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis 16 %. Elektros

kainų augimas Lietuvoje tiesiogiai siejasi su IAE uţdarymų, nes „Lietuvos elektrinės“ gaminama

elektros energija yra kur kas brangesnė nei IAE. Energijos apmokestinimas šiuo metu yra 0,220

EUR/KW ir jis išlieka stabilus nuo 2011 pirmos metų pusės. Didţiausias mokestinis lūţis

pastebimas 2010 m. kai elektros apmokestinimas padidėjo 0,0043 EUR/KW lyginant su praėjusių

metų mokesčiais (2009).

86

Eurostat. Gas domestic consumers prices. 2011.

0

0,002

0,004

0,006

0,008

0,01

0,012

0,014

0,016

2008 S2

2009 S1

2009 S2

2010 S1

2010 S2

2011 S1

2011 S2

2012 S1

Europos Sąjunga

Lietuva

37

6 grafikas. Dujų kaina vidaus vartotojams Lietuvoje (EUR/KW)

Šaltinis. Sudaryta darbo autoriaus remiantis Eurostat duomenimis

4.2.3. Išteklių ir kelių diversifikacija

Lietuvos Energetinės nepriklausomybės strategija išskiria išteklių ir kelių diversifikaciją

kaip esminį Lietuvos energetinio saugumo ramstį.

Lietuvos energetinį pagrindą sudaro energija ir produktai gaminami iš ţaliosios naftos. Tai

pagrindinis kuras, kuris sudaro didţiausią energijos suvartojamo dalį (2011– 385 326 TJ).87

„Lietuvos nacionalinėje energetikos strategijoje numatoma, jog ateityje naftos produktų dalis

tenkanti šilumos ir elektros gamybai maţės, tačiau jie išliks svarbiu rezerviniu kuru šiluminėse

elektrinėse bei stambiose centralizuoto šilumos tiekimo sistemose.“88

Kaip jau minėta skyriaus įvadinėje dalyje dujų importas svarbus Lietuvai energijos šaltinis.

“Technologiniu ir ekologiniu poţiūriu gamtinės dujos yra viena veiksmingiausių organinio kuro

rūšių, todėl jų naudojimas pasaulyje sparčiai auga.”89

Nepaisant gamtinių dujų efektyvumo bei

pasaulinių vartojimo tendencijų, dujų naudojimas Lietuvoje neuţtikrina energetinio saugumo. Dėl

monopolinės dujų tiekimo situacijos Lietuva patiria ne tik saugumo, bet ir ekonominius nuostolius.

Po 2009 m. gamtinių dujų naudojimas Lietuvoje neţymiai pradėjo augti. (2009 – 91 329 TJ, 2010–

104 321, 2011– 113 817). Tiek nafta, tiek dujos yra pagrindiniai energijos ištekliai naudojami

Lietuvos energetikoje.

Mediena yra trečias pagal kiekį Lietuvoje sunaudojamas energijos išteklis. Kasmet

Lietuvoje yra pagaminama nemaţai kurui skirtos medienos, iš kurios galima išgauti 40 955 TJ

(2011 m.) energijos.

87

Lietuvos statistikos departamentas. Kuro balansas, teradţauliais. Rasta: www. stat.gov.lt; ţiūrėta : 2012 11 29. 88

Vaišnoras, Op. cit. p. 69. 89

Ibid. p. 67.

0

0,01

0,02

0,03

0,04

0,05

0,06

0,07

2008 S2

2009 S1

2009 S2

2010 S1

2010 S2

2011 S1

2011 S2

2012 S1

Europos sąjunga

Lietuva

38

Lietuva turi kastinius durpynų klodus, tačiau vietiniame energetikos sektoriuje yra

sunaudojama tik maţa dalis durpių energijos. Dauguma pagamintų durpių briketų yra

eksportuojama į kitas šalis.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiausia elektros energijai bei

šilumai pagaminti buvo panaudota ţalioji nafta, gamtinės dujos, skystas mazutas ir mediena. Tai

Lietuvoje gaminamos energijos pagrindiniai ištekliai.

Lietuva turi geras elektros ir dujų jungtis su kaimyninėmis valstybėmis. Dujos į Lietuvą

gali patekti keliomis kryptimis: Baltarusija – Minskas – Vilnius ir Ivacevičiai – Vilnius, taip pat

Lietuva turi jungtį su Latvijoje esančia poţeminė duju saugyklą Inčukalns. Nors Inčukalnis gali

tiekti kelis kart daugiau dujų reikalingų vidaus vartojimui, visgi tai nėra galutinis dujų saugumą

garantuojantis elementas. Dar viena gamtinių dujų jungtis Vilnius – Kaunas – Šakiai, šiuo maršrutu

dujos tiekiamos į Kaliningrado sritį.

Svarbūs ţalios naftos ištekliai taip pat gali būti tiekiami vamzdynais iš Rusijos bei

Lietuvoje esančių dviejų naftos terminalų. Nafta iš Rusijos (didţiąja dalimi iš Tumensko naftos

gręţinių) per Birţų siurblinę yra tiekiama į Maţeikių naftos perdirbimo įmonę. Naftos produktai

gali būti eksportuojami/importuojami per Baltijos jūros reversinį terminalą (Būtingė)90

. 2008 m.

Lietuvos energetikos strategijoje yra teigiama, jog Lietuva sugebėjo diversifikuoti naftos produktų

tiekimo galimybes ir yra techniškai apsaugota nuo tiekimo sutrikimų.

4.2.4. Energetikos reikšmė ir visuomenės poţiūrio įvertinimas

Lietuvos ţinių portale „Delfi“ naudojant raktaţodį „energetika“ įvairiomis darybos

formomis buvo aptikti „442“ straipsniai (ţr. 2 priedas). Dauguma straipsnių buvo rasti verslo

skiltyje, o publikacijos rastos „Delfi piliečio“ kategorijoje, taip pat kaip ir Estijos atveju, buvo

neįtraukti į tyrimo duomenis. Kitame tyrimo eigos etape antraštės buvo įvertintos skaitinėmis

reikšmėmis „1“ – interpretuojamos, „0“ – neutralios antraštės. Interpretuojamų ir neutralių antraščių

pavyzdţiai pateikti 5 lentelėje. Po surinktų duomenų apdorojimo buvo nustatyta, jog Lietuvos

skaitomiausiame ţinių portale „Delfi“ energetikos situacija yra pateikiama neutralia forma.

Visuomenės nuomonės indeksas yra „0,488687783“ iš maksimalios „1“ vertės. Tyrimo rezultatai

(ţr. 6 lentelė) rodo, jog interpretuojamas ir neutralios antraštės balansuoja ties neigiamu ir teigiamu

balansu. Nors preciziškai vertinant gautus rezultatus galima matyti teigiamą ţiniasklaidos diskursą

apie energetiką, tačiau reiktų atkreipti dėmesį į informacijos supriešinimą (balansą), kuris gali byloti

apie ekspertinių nuomonių konfliktą bei dėl to atsirandantį visuomenės susipriešinimą (2.2.

90

Orlen Lietuva. Terminalas - vamzdynai. Rasta: http://www.orlenlietuva.lt/lt/main/company/ol/terminal; Ţiūrėta: 2012

11 29.

39

poskyris). Tačiau tokie vertinimai galėtų būti tęstinio tyrimo tikslas – kokybiškai įvertinti antraščių

pobūdį. Visgi, kiti tyrimo skaičiavimai patvirtina gautus rezultatus.

5 lentelė. Interpretuojamos ir neutralios antraštės Lietuvos atvejis

Interpretuojamos antraštės Neutralios antraštės

Ţ.Šilėnas. Kas svarbiau – baltosios meškos po

100 metų ar ţmonės dabar?

Kitą savaitę – A.Butkevičiaus vizitas į Latviją

Energetikas iš ateities siūlo lietuviams rinktis

atominę

„LitPol Link“ vadovu paskirtas A.Vilimas

Duotas leidimas elektros bambagyslei su Švedija Ţalios lietuviškos energijos vartojimas šiemet

didės 9 proc.

Valstybės įmones padailino ne reforma, o

apskaitos abrakadabra

„Senukų“ įkūrėjas planuoja gaminti šilumą ir

Vilniui

P.Saudargas. Saulė virė, saulė virė... D.Tuskas: A.Butkevičiaus ir J.Neverovičiaus

vizitas – šansas didesnei darnai Šaltinis. Delfi.ee

6 lentelė. Tyrimo „Lietuvos ţiniasklaidos diskurso įvertinimas“ skaičiavimai.

Laiko periodoas 2013-01-01 iki 2013-05-03

Straipsnių skaičius 442

Vidurkis 0,4886878

Vienetų daţnis 216

Nulių daţnis 226

Mediana 0

Moda 0 Šaltinis. Sudaryta darbo autoriaus

Kitame etape naudojant tyrimo medţiaga bus siekiama identifikuoti svarbiausias

ţiniasklaidos temas apie energetiką. Skaičiuojant pasikartojančių ţodţių daţnį straipsnių antraštėse

buvo aptiktos svarbiausios energetikos temos Lietuvoje. Daţniausiai pasikartojantys ţodţiai yra:

„energetika“ ir „Butkevičius“ – 50 kartų, „skalūninės dujos“ – 46, „atominė“ – 41, „Lietuva“ – 35,

„Gazprom“ – 31, „saulės jėgainės“ – 22, „elektra“ – 12 „dujos“ – 12 ir t.t. (ţr. 2 paveikslėlis).

Analizuojant gautas skaitines vertes galima teigti, kad šio pusmečio svarbiausi Lietuvos energetikos

įvykiai yra susiję su skalūninių dujų gavyba, saulės bei atominėmis jėgainėmis, taip pat, yra

matomas didelis dėmesys Rusijos dujų kompanijai „Gazrpom“. Kaip ir Estijos atveju, dėmesys

nebuvo kreipiamas į neaktualius ţodţius t.y. įvardţius, prieveiksmius, prielinksnius, jungtukus ir t.t.

40

2 paveikslėlis. Lietuvos antraščių ţodţių ţemėlapis

Šaltinis. Sudaryta darbo autoriaus (wordle.net sistema).

4.3. Palyginamosios analizės rezultatai

Estijos energetinis sektorius 70 % nepriklausomas, tuo tarpu Lietuva patiria 80 %

priklausomybę dėl išteklių importo. Estija naudodamasi savo geologinėmis naftingųjų skalūnų

sankaupomis, kurių, pasak mokslininkų turėtų pakakti ateinantiems 50-imčiai metų, visą savo

energetiką perkėlė ant jų. Nepaisant aplinkosauginių įsipareigojimų valstybė remia energijos

gamybą naudojant naftinguosius skalūnus. Lietuvai uţdarius Ignalinos atominę elektrinę, tenka

remtis importuojamais ištekliais. Toks Lietuvą sukrėtęs „energetinis šokas“, paskatino stipriai

decentralizuoti energijos gavybą bei pasiekti didesnį energijos išteklių diversifikavimo lygį. Estijos

atveju, energija remiasi tik naftingaisiais skalūnais, kurių energijos gamyba centralizuota trijose

jėgainėse. Taip pat, kiti ištekliai (tokie kaip, dujos, mediena ir t.t.) Estijoje palikti naudoti tik

energetinio saugumo nelaimės ar grėsmės atvejais. Taigi, energijos išteklių diversifikuotas

naudojimas gamyboje šių šalių atveju turi ir pliusų (Estija – energetinė nepriklausomybė naudojant

naftinguosius skalūnus; Lietuva – plačiau paskirstomos pajamos dėl decentralizuotos energijos

gamybos) ir minusų (Estija – centralizuota gamyba, maţiau darbo vietų, pajamų; Lietuva –

energetinio savarankiškumo trūkumas).

Estijos energijos tiekimo infrastruktūra yra kur kas stipriau diversifikuota negu Lietuvos.

Vienas iš pagrindinių argumentų, tai „Esti Link“ pastovi energijos jungtis su Suomija ir kintamosios

energijos jungtys su „Rytų bloku“. Lietuvos valstybė energetikos jungtis turi tik su posovietinio

bloko valstybėmis. Tačiau iš kitos pusės, Lietuvos energetikos sistemoje svarbų vaidmenį uţimanti

nafta ir jos produktų gamyba/tiekimas yra diversifikuoti, techniškai saugūs bei turi palankias

importo/eksporto galimybes. Kadangi Lietuvos energetinėje sistemoje naftos ir jos produktų

41

energijos importas/eksportas buvo didesnis negu Estijos elektros importas/eksportas, prieiname prie

išvados, jog Lietuvos energetikos sektorius ir infrastruktūra yra labiau diversifikuoti. Jeigu Estijos

pagrindinė energijos diversifikavimo šaka („Esti Link“) uţimtų svarbesnį vaidmenį visoje energijos

sistemoje, diversifikacijos rezultatas turėtų būti priešingas.

Taigi Lietuvos energijos sektorius yra labiau diversifikuotas, nes yra decentralizuota

energijos gamyba, įvairesni gamybos šaltiniai (mediena, biokuras, naftos produktai, dujos ir t.t.) bei

diversifikuotos energijos jungtys (naftos sektorius) yra aktyvesnės.

Estija neturi valstybinių energijos rezervų, tačiau elektros energijos eksportas rodo apie

energetikos sektoriaus lankstumą. Taip pat, Estija turi didelius naftingųjų skalūnų geologinius

išteklius. Krizių atveju Estija gali pasinaudoti esančiomis dujų jungtimis su Rusija bei Inčukalns

poţemine gamtinių dujų saugykla. Tuo tarpu – Lietuva, turi strateginius naftos rezervus, kurių

avarijos atveju turėtų pakakti 90 dienų. Gamtinės dujos šalyje nėra kaupiamos, tačiau yra

planuojama statyti poţeminį dujų terminalą, iki tol Lietuva taip pat, kaip ir Estija gali naudoti

Latvijoje esančią dujų saugyklą. Taigi energetinis lankstumas abiejų šalių atvejais labai panašus,

tačiau Estija turi šiek tiek didesnę energetinę nepriklausomybę. Taip yra dėl to, kad Lietuvos

energetinis sektorius priklauso nuo dviejų išteklių tiekimo ir sankaupos (naftos ir gamtinių dujų).

Nelaimės atveju, sustojus dujų tiekimui iš Rusijos, Lietuva turi galimybę tęsti energijos gamybą

naudojant Inčukalns saugyklą arba naudoti naftą. Tačiau, tuo pat metu įvykus naftos tiekimo

sutrikdymams, Lietuva privalo naudoti savo naftos išteklių rezervus, o pasibaigus ir jiems, trečios

galimybės nėra, nebent būtų spėjama išspręsti viena iš įvykusių energijos tiekimo problemų. Taigi,

Lietuvos energetinis lankstumas yra stipriai veikiamas išorinių veiksnių kas suponuoja galimas

energetinio saugumo grėsmes. Estijos atvejis yra maţiau veikiamas trečiųjų veiksnių, nes

geologiniai rezervai patikimiau uţtikrina energetikos sektoriaus lankstumą.

Galutinė elektros kaina namų ūkio vartotojams yra gana panaši, nors pirminės energijos

tiekimo/gamybos (savikaina) piniginiai kaštai skiriasi. Lietuva kainų problemą vartotojams

sprendţia maţesniais energijos apmokestinimais. Tačiau verta pabrėţti, kad abiejų šalių energijos

kainos auga, ta pati tendencija pastebima visoje Europos Sąjungoje. Nors Lietuva imasi priemonių

maţinti kainas elektros sektoriuje, bet vyriausybės indelis yra per maţas. Elektros ir dujų kainų

palyginimas Estijos ir Lietuvos atvejais nuo 2010 metų vienareikšmiškai palankesnis Estijos

atvejui. Tiek namų ūkio vartotojai tiek pramoniniai vartotojai uţ dujų ir elektros energiją Estijoje

moka maţiau.

Abiejų šalių visuomenės poţiūrius įvertinus ţiniasklaidos pateikiamu diskursu apie

energetiką buvo nustatyta, kad Lietuvoje energetika uţima reikšmingesnę poziciją dėl ypatingai

daţno temos eskalavimo. Situaciją tarp Lietuvos ir Estijos skiriasi net 10-čia kartų. Tokie

kontrastingi šalių rezultatai gali pagrįsti temos saugumizavimą Lietuvos atveju, tuo tarpu Estijoje

42

energetika išlieka įprastinės politinės darbotvarkės dalis. Nors visuomenės nuomonės indeksas

Lietuvoje yra teigiamas, o Estijoje neigiamas, tačiau rezultatai nurodo labai maţą nuokrypį, dėl tos

prieţasties visuomenės nuomonę vertinti kaip absoliutinę yra neteisinga. Abiejų šalių antraščių

įvertinimas balansuoja ties „~0,5“ riba, kas reiškia temos nuomonių kontrastingumą. Tokioje

situacijoje gali pasireikšti visuomenės nepasitikėjimas vyraujančioms valdţios atstovų ir ekspertų

diskusijoms. Koreliacijos tarp šalių energetikos temų nebuvo aptikta – Lietuvos atveju yra

diskutuojama apie skalūnines dujas, atominių elektrinių statyba, saulės jėgaines, Rusijos dujų

kompanijos „Gazprom“ įtaką bei A. Butkevičiaus pasisakymus, o Estijoje pagrindinės energetikos

temos yra susijusios su Europos Sąjungos sprendimais/įtaka, Prezidento pasisakymais ir vizitais,

kainomis bei naftingaisiais skalūnais bei jų eksploatavimo ir perdirbimo vietomis.

43

IŠVADOS

1) Energetinio saugumo tyrėjai valstybių energetikai analizuoti siūlo įvairias sąvokas bei analizės

būdus. Daţniausiai naudojami energetinio saugumo apibrėţimai būna dviejų tipų: terminai siūlomi

tarptautinių organizacijų ir terminai reikalaujantys maţiau skaičiavimų. Pirmasis tipas, tai

tarptautinės energijos agentūros siūlomas apibrėţimas: nenutrūkstamas energijos išteklių tiekimas

uţ prieinamą kainą, tuo pat metu atsiţvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus. Kitas tipas siejamas su

geopolitiniu poţiūriu, kuris į pirmą vietą iškelia energetinę nepriklausomybę ir pasitraukimą iš

aktyvios pasaulinės energijos rinkos. Tačiau kiekvienas naujas poţiūris suteikia kitokią energetinio

saugumo paradigmą. Toks termino komplikuotumas klaidina ne tik valstybes praktikes, bet ir

pačius mokslininkus, nes valstybių energetinio saugumo lyginimas tampa sudėtingu, teisingo

atsakymo neturinčiu procesu.

2) Kiekviena energetinio saugumo sąvoka/poţiūris gali būti išskaidytas į elementus, kurie veikia kaip

pamatiniai sąvokos ramsčiai. Energetinio saugumo sampratos sutampa arba viena nuo kitos skiriasi

energetinio saugumo principais, iš kurių jos yra sudarytos. Šiame tyrime nustatyti aptartų poţiūrių

principai pateikiami 1-ame priede. Tačiau Estijos ir Lietuvos atvejų palyginime buvo naudojami

bendriausi energetinio saugumo principai. Tokiu būdu buvo nustatytas energetinio saugumo

sąvokos branduolys. Šį branduolį apima: a) nenutrūkstamas energijos išteklių tiekimas arba

energetinio sektoriaus lankstumas (tiesiog, energetinio sektoriaus lankstumas), priimtina energijos

kaina, energijos išteklių/kelių diversifikacija. Socialinis energetinio saugumo lygmuo, nors nėra

vertinamas kaip daţniausiai aptinkamas elementas energetinio saugumo sąvokose, tačiau jis yra

vienas iš įtakingiausių energetinio saugumo įvertinimo elementų. Kiti principai, kaip aplinkosaugos

uţtikrinimas arba energetinio sektoriaus nepriklausomybė/ savarankiškumas/ vietinių gamybos

šaltinių uţtikrinimas uţima ne tokį svarbų vaidmenį energetinio saugumo situacijose.

3) Estijos energetikos sektorius paremtas energijos gamyba iš naftingųjų skalūnų, kuriais Estija

apsirūpina pati (geologinės Estijos iškasenos). Dėl to Estijos energetika didele dalimi yra

nepriklausoma. Taip pat, be naftingųjų skalūnų, energija yra gaminama iš gamtinių dujų, medienos

ir biomasės. Šių išteklių atsargų valstybė neturi, tačiau jie yra importuojami iš Rusijos Federacijos

arba Latvijos (gamtinių dujų saugyklos). Estija turi elektros jungtį su Suomija, tačiau jos

naudojimas nėra aktyvus, nes importo/eksporto balansas yra ţemas. Estijos energijos kaina

santykinai ţema, tačiau valstybė idant uţtikrinti vietinių išteklių konkurencingumą kelia mokesčius

importuojamų išteklių energijai (naftai, dujoms). Energetika Estijoje nėra populiari tema ir šios

temos atstovavimas ţiniasklaidoje daţnai būna kritiškas. Daugiausia dėmesio skiriama energetikos

klausimams, kurie yra susiję su energijos kaina, Europos Sąjunga, valstybės prezidentu, energijos

ištekliais ir jų perdirbimu.

44

4) Lietuvos energetikos sektorius stipriai priklausomas nuo importo, ypač dujų ir naftos, kurie sudaro

pagaminamos energijos branduolį. Tačiau Lietuvoje suvartojamos energijos balansas gausus kitų

energijos išteklių: durpių medienos, biomasės, anglies ir t.t. Taip pat Lietuvoje yra kaupiami

strateginiai naftos rezervai, kurių krizės atveju pakaktų 90-imčiai parų. Naftos sektorius, priešingai

negu dujų, yra diversifikuotas ir saugus. Pagrindinių išteklių tiekimo kainos yra didelės, tačiau ţema

mokestinė energijos dalis apsaugo vartotojus. Lietuvos ţiniasklaidoje energetikos temai yra

skiriamas ypatingas dėmesys. Nors didesnė temos dalis yra pateikiama neutraliai, tačiau matyti ir

svarus kritiškumo aspektas. Pagrindiniai energetikos klausimai Lietuvoje yra susiję su skalūninėmis

dujomis, atominėmis elektrinėmis, saulės jėgainėmis, „Gazprom“, Rusijos Federacija bei premjero

pasisakymais.

5) Lietuvoje energetika yra daugiau diversifikuota negu Estijoje, nes energijos gamybą/ vartojimą

sudaro įvairesni ištekliai ir diversifikuotos energijos jungtys (naftos sektorius) vaidina svarbesnę

reikšmę. Tačiau Lietuvos energetinis saugumas paţeidţiamesnis energetikos lankstumo

(nepriklausomybės arba savarankiškumo) srityje, nes Lietuvos energetika yra stipriau veikiama

išorinių veiksnių. Tuo tarpu Estija, turėdama daug geologinių energijos išteklių, yra

savarankiškesnė. Taip pat, Estijoje yra ţemesnės energijos kainos negu Lietuvoje. Energetikos

klausimai Lietuvoje turi didesnę reikšmę visuomenėje, tačiau Estijoje energetika yra

reprezentuojama kritiškiau. Estijoje energetikos diskusijos vyksta Europos Sąjungos energetiniais

klausimais (ES, kaina, Prezidentas), tuo tarpu Lietuvoje didelis dėmesys skiriamas „rytų

partnerystės“ (Rusija, „Gazprom“, dujos) bei vietinės energijos gamybos/gavybos klausimais (AE,

skalūnai, saulės jėgainės).

45

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. Literatūra:

Monografijos

1. Buzan, B. Žmonės valstybės ir baimė: Tarptautinio saugumo studijos po šaltoko karo.

Vilnius: Eugrimas, 1997.

2. Lilleker, G. Darren. Key Concepts in Political Communication. SAGE. 2006.

3. Mcnair, B. An introduction to political communication. 4th edition. London and New York.

2007.

4. Michael C. Lynch. Blood or Gold? Politics, Economics and Energy Security. The Emirates

occasional papers. The Emirates Center for Strategic Studies and Research .Volume 47.

2002.

5. Sovacool, Benjamin K. The Routledge handbook of energy security. Abingdon and New

York: Routledge, 2011.

6. Smil, V. Energy myths and realities. Bringing science to the energy policy debate.

Washington, DC: American Enterprise Institute. 2010.

7. William F. Martin, Ryukichi Imai and Helga Steeg. Maintaining Energy Security in a

Global Context. New York: The Trilateral Commission, 1996.

Straipsniai periodiniuose moksliniuose ţurnaluose

8. Alhajji, Anas F. (2007) What Is Energy Security? Definitions And Concepts (Part 4/5).

Middle East Economic Survey.

9. Bambawale, Malavika J. and Sovacool, Benjamin K. (2011) India„s energy security: A

sample of business, governement, civil society, and university perspectives. Energy Policy.

Nr.39.

10. Budrys, K. (2008) Bendradarbiavimo su Lenkija įtaka Lietuvos energetiniam saugumui.

Lietuvos metinė strateginė apžvalga 2007. Vilnius: Generolo Jono Ţemaičio Lietuvos karo

akademija.

11. Dunlap, Rileu E. and Marvin E. Olsen. (1984) Hard-path versus soft-path advicates: A study

of Energy activists. Policy Studies Journal. Vol. 13 (2).

12. Jacobson, A. J. Milman, A. and Daniel M.Kammen. (2004) Letting the Energy Gini out of

the Bottle: Lorenz Curves of Cumulative Electricity Consumtion and Gini Coefficients as

Metrics of Energy Distribution and Equity. Energy Policy. 33 (14).

46

13. Leonavičius, V. ir Genys, D. (2011). Energetinio saugumo sociologija ir rizikos visuomenė.

Filosofija. Sociologija. T. 22 Nr. 4.

14. Martin J. Pasqualetti & Benjamin K. Sovacool. (2012). The importance of scale to energy

security, Journal of Integrative Environmental Sciences, Vol. 9:3.

15. Strömbäck, J. (2008). Four Phases of Mediatization: An Analysis of the Mediatization of

Politics. The International Journal of Press/Politics.13 (3):230.

16. Swiatkiewicz –Mosny, M. and Wagner, A. (2012). How much energy in energy policy? The

media on energy problems in developing countries (with the example of Poland). Energy

Policy. Vol 50.

17. Winzer, C. (2012) Conceptualizing energy security. Energy Policy. Vol. 46.

18. Wolsink, M. (2007) Planning of renewable schemes. Deliberative and fair decision-making

on landscape issues instead of reproachful accusations of non-cooperation. Energy Policy.

Vol. 35.

19. Yergin, D. (2006) Ensuring Energy Security. Foreign affairs, Volume 85, No. 2,

March/April.

Straipsniai konferencijų medţiagos rinkiniuose

20. Kovačovská, J. Energy Security: Enriching the Concept from the EU Member States

Representatives' Perspective. ECPR Graduate Conference, Dublin 2011.

21. Veiderma, M. Natural Gas in Baltic Sea Region. Session paper of Assembly of the Baltic

States. 2005.

Straipsniai kituose moksliniuose leidiniuose

22. Kasekamp, A. Energy Security of Estonia in the Context of the Energy Policy of the

European Union. Estonian Foreign Policy Institute, 2006. P. 5. Rasta:

http://www.evi.ee/lib/Security.pdf; ţiūrėta: 2012 11 26.

23. Mäe, A. Estonia‟s energy security and the European Union. Foreign Affairs Committee,

2006.

24. Ocheltree, M. Energy Issue Brief. Carnegie Endowment for International Peace, 2011.

Rasta: http://www.globalization101.org/uploads/File/Energy/energy2011.pdf; ţiūrėta: 2012

11 16.

47

25. Prof. Vilemas, J. Gamtinių dujų atsargų sukaupimo projektų palyginimas. Kaunas: LEI.

2006. Rasta: http://www.lsta.lt/files/studijos/2006/3_Atsargu_ataskaita.pdf; ţiūrėta: 2012

11 30.

Kita literatūra

26. Mälk, R. Energy security – Estonian interests in the EU. Estonian Ministry of Foreign

Affairs Yearbook, 2007.

27. Vaišnoras, T. Energetinio saugumo scenarijai: Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos atvejis.

Magistro baigiamasis darbas, Kaunas: Vytauto Didţiojo universitetas, 2010.

2. Šaltininiai:

Statistiniai duomenys

28. Eurostat. Electricity price domestic consumers. Rasta: http://ec.europa.eu/eurostat; ţiūrėta:

2012 11 30.

29. Eurostat. Gas domestic consumers prices. Rasta: http://ec.europa.eu/eurostat; ţiūrėta: 2012

11 30.

30. Lietuvos statistikos departamentas. Kuro balansas, teradţauliais. Rasta: www. stat.gov.lt;

ţiūrėta : 2012 11 29.

31. Lietuvos statistikos departamentas. Kuro rūšių balansai, natūriniais vienetais. Poţymiai:

kuro rūšis, metai. Rasta: www.stat.gov.lt; ţiūrėta: 2012 11 30.

32. Statistics Estonia. Energy balance sheet. 2011. Rasta: http://pub.stat.ee/; ţiūrėta: 2012 11 28.

33. Statistics Estonia. Final Energy consumption. 2011. Rasta: http://pub.stat.ee/; ţiūrėta: 2012

11 27.

Teisės aktai

34. Act on sustainable development. Minister of the Environment. Rasta:

http://www.envir.ee/166310; ţiūrėta: 2012 11 23.

35. Ansip, A. Long-term Public Fuel and Energy Sector Development Plan until 2015, Minister

of Economic Affairs and Communications, Tallinn 2004.

36. Energy 2020 A strategy for competitive, sustainable and secure energy. European

Commission, Brussels 2010 11 10. Rasta: http://eur-

lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:52010DC0639:EN:HTML:NOT;

ţiūrėta: 2013-04-26.

48

37. Energy Roadmap 2050. European Commision, Brussels, 2011. Rasta:

http://ec.europa.eu/energy/energy2020/roadmap/doc/com_2011_8852_en.pdf; ţiūrėta: 2013

04 27.

38. Green Paper: A European Strategy for Sustainable ,Competitive and Secure Energy,

Commission of the European Communities (COM). 105, 8 March 2006.

39. Green paper: Towards a European strategy for the security of energy supply. European

Commision, Luxembourg. 2010 11 29. Rasta: http://ec.europa.eu/energy/green-paper-

energy-supply/doc/green_paper_energy_supply_en.pdf; ţiūrėta: 2013 04 26.

40. LR Energetikos ministerijos 2011-2013-ųjų metų strateginis veiklos planas, 2011 02 22, Nr.

1-45. Rasta: http://www.enmin.lt/lt/activity/planavimo_dokumentai/strateg_planas11.pdf;

ţiūrėta: 2012 11 30.

41. Nacionalinė (energetinės nepriklausomybės) energetikos strategija. Vilnius, 2011 05 25, Nr.

591. Rasta: http://www.enmin.lt/lt/nes/2.pdf; ţiūrėta: 2012 11 22.

Elektroninė ţiniasklaida

42. Jockus, A. Regioninis terminalas Estijoje arba Suomijoje. Lietuvos ţinios. 2012 11 24.

Rasta: http://www.lzinios.lt/Ekonomika/Regioninis-terminalas-Estijoje-arba-Suomijoje;

ţiūrėta: 2012 11 28.

43. Rigmaa, E. The Status and Future Plans Regarding LNG in Estonian Ports. The Port of good

news. 2012 10 31. Rasta: http://tinyurl.com/d45ae5a; ţiūrėta: 2012 11 28.

Ataskaitos

44. Energetikos ministerijos 2012-2015-ųjų metų programos tikslai, vertinimo kriterijai ir jų

reikšmės. Rasta: http://tinyurl.com/c6up5wf; ţiūrėta: 2012 11 30.

45. Estonian competition authority. Estonian electricity and gas market. Report 2010.Tallin

2011.

Kiti šaltiniai

46. Energy security. International Energy Agency. Rasta:

http://www.iea.org/topics/energysecurity; ţiūrėta: 2012 11 16.

47. Esti energija (AS). Oil shale in Estonia. Rasta: https://www.energia.ee/en/polevkivi; ţiūrėta:

2011 11 27.

49

48. Gemius Estijos Interneto auditorijos tyrimai. Tinkalapiai pagal unikalius vartojus. Rasta:

http://www.audience.gemius.ee/ ţiūrėta: 2013 05 06.

49. Gemius Lietuvos Interneto auditorijos tyrimai. Tinkalapiai pagal unikalius vartojus. Rasta:

http://www.audience.lt/ ţiūrėta: 2013 05 06.

50. McNeill, J. Global environmental history in the age of fossil fuels. 2008. Rasta:

http://www.cartografareilpresente.org/article254.html; ţiūrėta: 2013 04 22.

51. Orlen Lietuva. Terminalas vamzdynai. Rasta:

http://www.orlenlietuva.lt/lt/main/company/ol/terminal; Ţiūrėta: 2012 11 29.

52. Tamariūnas, E. Pokalbis su Juozaičiu, R. Ir Adţgausku, G. Prie pietų stalo.

Rasta:http://www.ziniur.lt/archyvas/2013/18/prie-pietu-stalo/19609/pokalbis-su-pasaulio-

energetikos-tarybos-lietuvos-komiteto-pirmininku-rymantu-juozaiciu-ir-seimo-pirmininko-

padejeju-energetikos-klausimais-gintaru-adzgausku; ţiūrėta: 2013 04 27.

50

PRIEDAI

Priedas Nr. 1 Energetinio saugumo principai pagal skirtingus požiūrius

Šaltiniai Sudaryta pagal International energy agency, William F. Martin, Mathew Ocheltree, Daniel Yergin, Kęstutį Budrį, Nacionalinę energetikos strategiją, Estonian Long-term Public Fuel and

Energy Sector Development Plan until 2015, Anas F. Alhajji, Winzer, C, Energy 2020.

IAE (International energy

agency)

Geopolitinis poţiūris

(William F. Martin)

Matthew Ocheltree

(Karnegio

tarptautinės taikos

fondo institutas)

Daniel Yergin Geoenergetinis

(Kęstutis Budrys) Gamintojas/ Gavėjas Transportuotojas Vartotojas

1. Nenutrūkstamas išteklių

tiekimas

Nenutrūkstamas išteklių

tiekimas

Energetikos sektoriaus

lankstumas

Energetikos sektoriaus

lankstumas

Diversifikacija

(rinkų, šaltinių, kelių)

Diversifikacija

( išteklių, šaltinių,

rinkos)

Diversifikacija

(šaltinių, išteklių,

kelių)

2. Priimtina kaina Priimtina kaina Diversifikacija Diversifikacija Priimtina kaina Priimtina kaina/

sąlygos

Priimtina kaina

3. Aplinkosaugos

uţtikrinimas

Aplinkosaugos

uţtikrinimas

Tarpusavio

priklausomybė

(Integralumas)

Tarpusavio

priklausomybė

(Integralumas)

Stabilios rinkos Stabilios rinkos/

šaltiniai

Stabilūs šaltiniai

4. Energetinė

nepriklausomybė

Patikima informacija Savarankiškumas Savarankiškumas Patikimi tiekimo būdai

Lietuvos energetinis

saugumas

(Nacionalinėje energetikos

strategijoje)

Estijos energetinis

saugumas

(Act on sustainable

development)

Energijos tiekimo –

Winzer, C. poţiūris

Europos Sąjungos

energetinis saugumas

(Energetika 2020)

Dimensinis Anas

F. Alhajji poţiūris

1. Nenutrūkstamas išteklių

tiekimas

Nenutrūkstamas išteklių

tiekimas

Nenutrūkstamas išteklių

tiekimas

Efektyvus energijos

vartojimas ir gamyba

Tarpusavio

priklausomybė

(Integralumas)

2. Diversifikacija Diversifikacija Nenutrūkstamas paslaugų

tiekimas

Laisva energijos rinka Nenutrūkstamas

išteklių tiekimas

3.

Priimtina kaina Priimtina kaina Grėsmių energijos

sistemai likvidavimas

Taršą maţinančių

technologijų diegimas,

moksliniai tyrimai

Maţiausia socialinė

kaina

4. Aplinkosaugos

uţtikrinimas

Aukštos kokybės energijos

tiekimas

Diversifikacija

5. Tarpusavio priklausomybė

(Integralumas)

Efektyvus energijos

vartojimas ir gamyba

Tarpusavio

priklausomybė

(Integralumas)

6. Vietinės gamybos

uţtikrinimas

Aplinkosauginiai

reikalavimai

Priimtina kaina

7. Vietinės gamybos

uţtikrinimas

51

Priedas Nr. 2 „Delfi.lt“ portalo antraštės apie Lietuvos energetiką

Data Pavadinimas

2013 01 01 2012-aisiais Lietuvos energetika lėmė ir ekonomiką, ir politiką

2013 01 01 Ž.Šilėnas. Kas svarbiau – baltosios meškos po 100 metų ar žmonės dabar?

2013 01 02 A.Lapinskas. Atominė: už ar prieš? Referendumas tarė: prieš!

2013 01 02 Ant energetikos viceministrės R.Cytackos namo – užrašai lenkų ir lietuvių kalbomis

2013 01 02 Saulės jėgainių bumas – popierinis

2013 01 02 VTEK: A.Zaremba negali būti aukštinamas Vilniaus taryboje, bet viceministru dirbti gali„darbietis“ sėdės ant dviejų kėdžių

2013 01 03 J.Neverovičius viceministro etikos pažeidimo nesureikšmina

2013 01 03 A.Butkevičius: „Gazprom“ nori naujos kainos formulės atnaujinta 14.40

2013 01 03 A.Butkevičius: reikėtų išsiaiškinti A.Zarembos elgesį, balsuojant dėl „Vilniaus energijos“

2013 01 03 J.Neverovičius: SGD terminalas dėl pigesnių dujų aukojamas nebus

2013 01 04 A.Butkevičius atskleidė, kada bus aišku, ar Lietuva statys AE

2013 01 04 Kitą savaitę - A.Butkevičiaus vizitas į Latviją

2013 01 04 Ministras: Vokietija niekada nebegrįš prie branduolinės energetikos

2013 01 04 Politologai apie V.Gedvilo pasisakymą dėl Rusijos: draugiškų santykių negalima grįsti nuolaidžiavimu

2013 01 04 Žinių apie „Gazpromo“ parduotas Kauno termofikacijos elektrinės akcijas savivaldybė negavo

2013 01 05 Kinija atnaujino savo didžiausios atominės elektrinės statybą

2013 01 06 K.Škiudas. Neperkandamasis vijapas

2013 01 07 A.Butkevičius: nereikia atsukti nugaros nei Rusijai, nei JAV V.Gedvilo pareiškimų nekomentuoja

2013 01 07 R.Bogdanas. Gerardas Renėjevičius Depardieu ir kreivi V.Gedvilo metimai

2013 01 07 Už šildymą gruodį – dvigubai didesnės sąskaitos

2013 01 08 Keičiama VAE valdyba, tarp jos naujų narių - buvęs „Leo LT“ vadovas R.Juozaitis

2013 01 08 Pradedama prekiauti Lietuvos vėjo jėgainėse pagaminta elektra Nord Pool Spot biržoje

2013 01 08 Šąlančių gyvatukų paslaptys ar pagrįstai už šaltą gyvatuką buvo mokama apie 70 litų?

2013 01 09 Ekspertai: dvejus metus naftos gavyba didės, o kainos mažės

2013 01 09 J.Neverovičius apie A.Zarembą: pasitikiu kaip specialistu

2013 01 09 J.Neverovičius: saulės energetikos bumas elektrą gali pabranginti 5 ct saulės energetikai tikina, kad brangs iki 1 ct

2013 01 09 J.Razma susirūpino dėl R.Juozaičio ir A.Zarembos skyrimo į VAE valdybą

2013 01 09 Naujasis „Statoil“ projektas Norvegijos jūroje vertinamas per 10 mlrd. dolerių

2013 01 09 Vėjo energija bus pardavinėjama biržoje

2013 01 09 Viceministro A.Zarembos turtas: gavo pusę milijono, padovanojo dar daugiau ir vis tiek praturtėjo NT Vilniuje pardavė keturissyk brangiau nei pirko

2013 01 10 A.Butkevičius Latvijoje: VAE projektas galėtų būti vystomas tik jei jis būtų regioninis

2013 01 10 B.Vėsaitė namie prie biokuro dar neperėjo

2013 01 10 B.Vėsaitė savo parašu patvirtino VAE valdybą su R.Juozaičiu ir A.Zarembaministrė teigia, kad jos pasirašytas dokumentas negalioja

2013 01 10 G.Kirkilas. Kodėl revanšistai bijo revanšo?

52

2013 01 10 Į energetikos olimpą R.Juozaitis grįžta su praeities šešėliu ir šviežiais ES milijonaisES paramą gavo su A.Zarembos palaiminimu

2013 01 10 Ką A.Butkevičius pasakys latviams dėl VAE, o kitiems užsieniečiams - dėl skalūnų?

2013 01 11 Ar modernus apšvietimas leis Kaunui sutaupyti?

2013 01 11 Estų politologas: mus erzina lietuvių neapsisprendimas dėl VAE statybų

2013 01 13 „Rubicon“ traukiasi iš Vilniaus?

2013 01 14 A.Butkevičius: šiurpina, kad 26 mln. litų vertės teisininkų patarimus IAE naudojo tik vidaus debatams

2013 01 14 ES auditoriai kritikuoja energijos taupymo projektus, taip pat ir Lietuvoje

2013 01 14 G.Labanauskas. Energetika: bet kuris sprendimas yra geresnis nei trypčiojimas vietoje

2013 01 14 Į užmojus keisti įstatymą atsinaujinančios energetikos atstovai atsako grasinimais teismais ieškiniai valstybei gali siekti 500 mln. Lt

2013 01 14 J.Neverovičius: Energetikos ministerija savo nario VAE neturi B.Vėsaitės patvirtintame dokumente yra energetikos viceministras

2013 01 14 K. Masiulis apie energetikos viceministro A. Zarembos galimus veiksmus ministerijoje

2013 01 14 Planuoja nebepriimti paraiškų iš saulininkų atnaujinta

2013 01 14 R.Karbauskis. Nedera žaisti tautos valia

2013 01 14 Siūlo svarstyti gamtinių ir suskystintų dujų kainodaros buitiniams vartotojams suvienodinimą

2013 01 15 I.Brzezinskis: nemanau, kad JAV galėtų atsukti Lietuvai nugarą

2013 01 15 J.Neverovičius: namie esu įsirengęs saulės kolektorių

2013 01 15 J.Vilemas. Naujos AE statyba Lietuvoje – per brangus mokestis už spekuliacijas energetinės nepriklausomybės tema

2013 01 15 Lietuva gali „prisijungti“ prie JAV dujų interviu su energetikos ekspertu R.Švedu

2013 01 15 Politologas Bobo Lo: kinai nori supervalstybės privalumų, bet nenori srėbti š... silpna Rusija yra pavojus Lietuvai

2013 01 15 Premjerui A.Butkevičiui praėjusio mėnesio šildymas kainavo 455 Lt naujos statybos namo laiptinėje - 25 laipsniai

2013 01 15 Prezidentė remia saulės energetikos plėtros ribojimą

2013 01 15 Seime skubiai prasidėjo ginčai dėl saulės energetikos siūloma kirvį pakeisti skalpeliu

2013 01 15 Z.Balčytis. Baltijos jūros regiono strategija – istorinė Lietuvos galimybė

2013 01 16 Latvijos politologas: sprendžiant Visagino AE statybų klausimą, figūruoja ir rusiškas faktorius

2013 01 16 Milžinas ant naftos ir dujų kojų

2013 01 17 A.Butkevičius nesupranta, kodėl Ūkio ministerija valdo VAE, premjeras: B.Vėsaitė žino, kuriai ministerijai vadovauja

2013 01 17 Butų renovacijai skolintis leido savivaldybėms, ne gyventojams

2013 01 17 Dėl A.Zarembos skyrimo viceministru grupė parlamentarų kreipėsi į VTEK

2013 01 17 Kvėpuojame nuodais - ar mums tik taip atrodo?

2013 01 17 Reprezentacijai skirtas pinigines atvėrė tik vidaus reikalų ir energetikos ministrai

2013 01 17 Seimas ištarė „ne“ saulės energetikos plėtrai saulės energetikų atstovas Seimą palygino su „durnių laivu“

2013 01 17 Skalūnų revoliucija privers OPEC sumažinti naftos gavybą

2013 01 17 Socdemai ir konservatoriai užblokavo VKEKK atlyginimų didinimą

2013 01 18 Briuselyje - Ignalinos AE uždarymo ir naujos atominės problemos

2013 01 18 M.Nagevičius. Ar galima konkurencija šilumos ūkyje?

2013 01 18 Nekeldamas algų VKEKK nariams, Seimas galimai nuskriaudė mus visus

2013 01 18 Seimo nariai nepritaria atliekų deginimo gamyklai Vilniuje

2013 01 18 Siūloma suvienodinti gamtinių ir naftos dujų kainodarą

2013 01 19 A.Salamakinas: gamtosaugininkų darbas turi būti prilygintas policininkų darbui

2013 01 19 D.Budriui užtrenktos Energetikos ministerijos durys

2013 01 20 Jie nuspręs, ar statysime atominę elektrinę paaiškėjo darbo grupės sudėtis Nacionalinei energetinės nepriklausomybės strategijai patikslinti

2013 01 21 Juozaičių žygiai energetikoje: žlugusi valstybinė įmonė ir saviems perleistas verslas dėl galimų machinacijų atliekamas tyrimas

53

2013 01 21 P.Saudargas. Saulė virė, saulė virė...

2013 01 22 „Klaipėdos naftą“ vokiečiai apskundė dėl dujotiekio konkurso

2013 01 22 D.Grybauskaitė: jei partijos sutars dėl atominės, reikės dar kartą atsiklausti žmonių

2013 01 22 Jūroje netoli Fukušimos bus statomas didžiausias pasaulio vėjo jėgainių parkas

2013 01 22 Prokurorų akiratyje - įtakingas Kauno verslininkas J.Garbaravičius

2013 01 22 VTEK: A.Zaremba negalėjo būti skiriamas energetikos viceministru

2013 01 23 VTEK reikalauja atleisti A.Zarembą iš viceministro posto atleidimas gali būti neteisėtas?

2013 01 23 „LitPol Link“ vadovu paskirtas A.Vilimas

2013 01 23 A.Kubilius. Gazpromo kvapas?

2013 01 23 Aplinkos apsaugos komitete pasiūlyta stabdyti skalūninių dujų žvalgybą

2013 01 23 Etikos sargai nuomonę dėl A.Zarembos skyrimo viceministru pakeitė per tris savaites

2013 01 23 J.Garbaravičius apie jam mestus įtarimus: tai suplanuota šmeižto kampanija

2013 01 23 Premjeras dėl A.Zarembos pasigenda dokumentų

2013 01 23 V.Urbonavičius. Kiek milijonų pelno „Vilniaus energija“ uždirbs šiemet?

2013 01 24 A.Kubilius: A.Zaremba turi būti nedelsiant atleistas

2013 01 24 BTV „Karštas vakaras“: ar teisingos šildymo sąskaitos?

2013 01 24 J.Olekas prezidentės iškeltai referendumo dėl atominės idėjai neprieštarautų

2013 01 24 Oras Lietuvoje ne tik šaltas, bet ir nuodingas

2013 01 24 Prezidentės ir D.Korsakaitės susitikime - apie galimybes atpiginti šilumą

2013 01 24 Šildymo sąskaitų mažinimas pagal D.Grybauskaitę VKEKK: gali užtrukti metus ar dvejus

2013 01 24 Šildymo sąskaitų rekordininkai Kaune: nuo Rotušės prieigų iki bendrabučių

2013 01 24 Verslininkas J.Garbaravičius ketina ginti savo reputaciją

2013 01 25 B.A.Rasimas. Skubėkime apgalvotai energetikos decentralizavimo būtinybė

2013 01 25 Brangiausiai besišildantys vilniečiai sulaukė savivaldybės dėmesio

2013 01 25 D.Grybauskaitė kritikuoja Kainų komisiją už pasyvumą

2013 01 25 Premjeras dėl šildymo kainų artimiausiu metu susitiks su D. Korsakaite

2013 01 25 Prezidentė: visuomenės nuomonės dėl AE galima atsiklausti ne tik referendumu

2013 01 25 Stabdoma saulės energetikos plėtra išgina planuotas 30 mln. Lt investicijas

2013 01 25 Ukraina ir „Shell“ pasirašė dujų sutartį už 10 mlrd. dolerių

2013 01 25 Žalios lietuviškos energijos vartojimas šiemet didės 9 proc.

2013 01 27 10 mitų apie žaliąją energetiką ir klimato kaitą

2013 01 28 „Gazprom" provokuoja dar vieną dujų karą? skyrė Ukrainai 7 mlrd. dol. baudą

2013 01 28 A.Butkevičius paaiškino, kodėl užtruko A.Zarembos klausimas

2013 01 28 A.Zaremba atsistatydinti neketina, nors „jaučiasi blogai“

2013 01 28 Per mažai bulgarų pasakė „taip” naujai atominei elektrinei

2013 01 28 Skalūnų dujų era Lietuvoje gali baigtis neprasidėjusi

2013 01 29 Daugiausiai mokesčių Lietuvoje – iš degalų, alkoholio ir tabako paskelbti didžiausi šalies mokesčių mokėtojai

2013 01 29 Energetinio naudingumo sertifikatai liks, bet juos gauti turės notarai

2013 01 29 IAE vadovas Ž.Jurkšus atleidžiamas iš pareigų

2013 01 29 Premjeras liepė išsiaiškinti, ar dujininkai nesusitarė dėl kainų kėlimo

2013 01 29 Prezidentės patarėjas: šilumos įmonių valdybose galėtų dirbti ir vartotojų atstovai

2013 01 29 V.Lukoševičius. Apie „klastingųjų“ šilumos tiekėjų „nesąžiningas“ sąskaitas

54

2013 01 29 V.Uspaskichas nemato priežasčių atleisti A.Zarembą

2013 01 30 A.Butkevičius: EK remia Lietuvą dėl dujų ūkio pertvarkos

2013 01 30 Ignalinos atominės vadovo išeitinė – apie 40 tūkst. litų

2013 01 30 Ministerija paaiškino, už ką atleidžiamas Ž.Jurkšus atnaujinta 13.39

2013 01 30 Prieš premjero vizitą į Briuselį – slaptas „Gazprom" vadovo vizitas

2013 01 31 „Lietuvos dujose” - kratos dėl galimo sukčiavimo prokuroras: dokumentų klastojimas galėjo paveikti dujų kainas

2013 01 31 „Lietuvos dujų“ skolininkams – 300 litų mokestis

2013 01 31 A.Butkevičius: jei „Gazprom“ pozicija bus džentelmeniška, dujų kaina mažėtų

2013 01 31 D.Grybauskaitė: turime ištverti Rusijos diktatą dar dvejus metus

2013 01 31 D.Kreivys. Skalūnai: „Gazpromas“ nervinasi

2013 01 31 G.Kirkilas: viešumo vengiama „Gazprom“ prašymu

2013 01 31 Saulės elektrines palieka tamsoje

2013 01 31 V. Mazuronis: nėra prasmės statyti tokią atominę elektrinę, kokia siūlyta iki šiol

2013 01 31 Ž.Jurkšus: priekaištai dėl įgaliojimų viršijimo - neteisingi

2013 02 01 „Senukų“ įkūrėjas planuoja gaminti šilumą ir Vilniui

2013 02 01 A.Butkevičius rado argumentų, kodėl Lietuva turi mokėti už dujas kaip Estija ir Latvija

2013 02 01 Vievio gyventojus šildys ir pūvančių šiukšlių dujos

2013 02 02 Lietuvos prioritetas - kibernetinis ir energetinis saugumas, sako prezidentė

2013 02 03 Kas gali pakeisti viceministrą A.Zarembą?

2013 02 03 Ką slaptose derybose socialdemokratai siūlo „Gazprom“?

2013 02 04 A.Butkevičius apie skalūnų dujas: visuomenė bus įtikinta, o jei ne, vis tiek rasime būdą, kaip atlikti darbus

2013 02 04 L.Stoškus: skalūninės veidmainystės

2013 02 04 Su prezidente susitikęs „Chevron“ vadovas: paskleista daug dezinformacijos

2013 02 05 A. Bilotaitė. Skalūnų dujos: pasaulinė revoliucija baimės ir mitų nelaisvėje

2013 02 05 A.Butkevičius: gėda Ignalinos AE vadovams ir A.Sekmokui atnaujinta 12.25

2013 02 05 A.Butkevičius: jokių derybų su „Gazprom“ nevyksta

2013 02 05 A.Paulauskas. Kaip naujovių baimė stabdo Lietuvos progresą

2013 02 05 Aukso kasyklos saulės energijoje suviliojo krūvą politikų tarp aktyviausių – J.Oleko patarėjas ir korupcija kaltinamas buvęs Alytaus meras

2013 02 05 Įsilaužėliai atakavo JAV energetikos ministeriją

2013 02 05 Prezidentės patarėja: per 3-5 metus žinosime, kuo esame turtingi

2013 02 05 Prokurorų akiratyje - VAE viešieji pirkimai

2013 02 05 Tarp gavusių leidimus saulės elektrinių plėtojimui – Lietuvos verslo elitas J.Borisovo įmonė gavo 38 leidimus

2013 02 05 Vokietijoje - drastiškiausia energetikos sektoriaus transformacija pasaulyje

2013 02 06 A.Butkevičius: diskutuoti apie skalūnų dujų žvalgybą reikėjo prieš metus

2013 02 06 A.Butkevičius: jei bus įrodymų dėl skalūnų dujų žvalgybos žalos, svarstysime

2013 02 06 Aplinkos apsaugos komitetas pasiūlė laikinai sustabdyti skalūninių dujų žvalgymą

2013 02 06 Buvęs energetikos ministras A.Sekmokas vedė

2013 02 06 Geologijos tarnybos vadovas: iki skalūnų dujų gavybos Lietuvoje gal šiek tiek arčiau negu iki Mėnulio, bet dar labai toli Seimo komitetas siūlo stabdyti skalūnų dujų projektą

2013 02 06 Protestuotojai prie Seimo reikalavo nežvalgyti skalūninių dujų

2013 02 06 Šiltai šaltas V.Janukovyčiaus ir D.Grybauskaitės susitikimas: abejonės dėl Ukrainos išliekadėl dujų kainų kaltina ne „Gazprom“, o J.Tymošenko

2013 02 06 Užsienio reikalų ministras: derybos su „Hitachi“ dar nebaigtos skalūnų negalima atsisakyti be tyrimų

2013 02 06 Žada mokėti ir už nestatomas saulės elektrines

55

2013 02 06 Žmonės medieną iš miškų krauna tiesiog į bagažines

2013 02 07 A.Butkevičius: nereikia galvoti, kad mes pradėsime visą mišką kirsti ir taip šildytis

2013 02 07 Energetikos diskusija: svarbiausia laiku perduoti atsakomybę kitam

2013 02 07 Kiek Lietuvos miestų šildosi šiukšlynų dujomis?

2013 02 07 Premjeras: jei kas tik nepavyksta, tai kaltinamas „Gazprom”

2013 02 07 R.Vilpišauskas: kodėl nė vienas projektas energetikoje per 14-a metų nebaigtas?

2013 02 07 Suskaičiavo, per kiek metų atsipirks renovacija pagal naują programą

2013 02 08 „Financial Times“: skalūnų dujos Lietuvoje kelia grėsmę „Gazprom”

2013 02 08 Rusijos įmonė „Gazprom“ sumažino šių metų dujų gavybos apimtis

2013 02 08 V.Laučius. Kaimas trolina Lietuvą

2013 02 10 M.Nagevičius. Su kuo šachmatais žaidžia Prezidentūros aplinka?

2013 02 11 „Lesto” ruošiasi tūkstantinėms verslininkų eilėms

2013 02 11 V.Tomaševskis: nematau perspektyvos dirbti šioje koalicijoje skalūnams – nei „taip“, nei „ne“

2013 02 11 V.Upaskichas: bus laukiama, kol dėl A.Zarembos apsitars premjeras su energetikos ministru

2013 02 11 Viceministras A.Zaremba atleidžiamas iš pareigų papildyta V.Uspaskicho komentaru

2013 02 12 A.Zaremba teigia atsistatydinęs savo noru V.Uspaskichas: A.Zaremba vėl gali būti siūlomas į energetikos viceministrus

2013 02 12 D.Tuskas: A.Butkevičiaus ir J.Neverovičiaus vizitas – šansas didesnei darnai

2013 02 12 Prokurorė: steigiant „Elektrėnų energetikos remontą“ galėjo būti viršyti įgaliojimai, bet nusikaltimo požymių nerasta

2013 02 12 Ukraina atsisako ES paramos sprendžiant dujų konfliktą su Rusija

2013 02 13 A.Butkevičius: skalūnų dujų gavyba atpigintų gamtines dujas

2013 02 13 J.Gylys.Ar lietuviai protingesni už suomius?

2013 02 13 R.Paksas. Skalūnų dujos dar po žeme, bet karo kirvis jau iškastas

2013 02 14 A.Sudintas: durpės šilumos kainą sumažintų dar centu iš Lietuvos ekonomikos konferencijos

2013 02 14 J.Neverovičius: ketiname mažinti atsinaujinančios energetikos subsidijas iš Lietuvos ekonomikos konferencijos

2013 02 14 Premjeras: žmonėms reikia didesnių nei pašalpa atlyginimų iš Lietuvos ekonomikos konferencijos

2013 02 14 R.Švedas: biokuras dominavo prieš 200 metų

2013 02 15 J.Neverovičius: atveriamas energetinis langas į Europą

2013 02 16 Lietuvos ir Lenkijos brolystė, meilė (neapykanta) ar partnerystė?

2013 02 17 Bulgarijoje protestuotojai susirėmė su policija šalyje vyko protestai prieš kosmines elektros sąskaitas

2013 02 18 Butas be ir su kaimynais: kiek gali skirtis šildymo kaina?

2013 02 18 Premjeras perskirsto galias energetikos įmonėse

2013 02 18 Valdžia brandina dar vieną energetikos ūkio reformą

2013 02 19 Bulgarijoje per protestą dėl elektros kainų nusiaubta sostinė, sužeisti žmonės premjeras ramina pažadais apie mažesnę kainą

2013 02 19 Geologas: jei būtų problemų dėl skalūnų dujų, tai atsilieptų po 25-ių metų

2013 02 19 Rusijos vyriausybė prarado „Gazprom" ir „Rosneft" kontrolę?

2013 02 19 Verslininkai sukilo prieš reikalavimus susimokėti 19 mln. litų

2013 02 19 Žolėmis besišildantis ūkininkas: Lietuvoje jų mažai kam reikia

2013 02 20 D.Kreivys, J.Šireika. Lietuva atominiame Rusijos voratinklyje

2013 02 20 Energetikos ministras išvardino skalūnų dujų privalumus

2013 02 20 R.Morkūnaitė. Žvalgytuvės migloje

2013 02 20 Šilumininkai norinčius atsijungti nuo centrinio šildymo gąsdina rusiškomis laidomis

2013 02 21 Europos Parlamente – Lietuvos pergalė dėl didesnio IAE uždarymo finansavimo

56

2013 02 21 L.Balsys. Skalūnų karštligė pagydoma

2013 02 21 Saulės elektrinių burbului – apynasris mažesni tarifai ir didesni reikalavimai

2013 02 22 A.Butkevičius: jei IAE nesusitars su rangovu, teks juos užrakinti Vilniuje atnaujinta 13.10

2013 02 22 Energetikos ekspertai: amerikiečių dujos mūsų neišgelbės

2013 02 22 Kremliaus valdomas „Rosatom“ nori įsilieti į Visagino AE projektąV.Gedvilas nuslėpė susitikimą

2013 02 22 Latvijos ekspertas: Lietuva energetikoje laikoma „chuligane“iš Londono ekonomikos mokyklos Baltijos šalių forumo

2013 02 22 Premjeras: pasirašyti sutartį su „Chevron“ nebus skubama

2013 02 22 V.Mačiulis. Saulės energetika Lietuvoje: kas gi nutiko?

2013 02 23 A.Butkevičius: „Rosatom“ atstovai labai suinteresuoti Kruonio hidroakumuliacine elektrine

2013 02 23 Lietuvos žemės turtų naudą užsieniečiai gaudo

2013 02 23 M.Bastys apie susitikimą su „Rosatom” atstovais: buvo aptarta gana daug energetinių klausimų

2013 02 23 V.Gedvilas paaiškino, kodėl apie susitikimą su „Rosatom“ nebuvo skelbiama

2013 02 23 Vašingtono valstijos branduolinių atliekų saugykloje nustatytas radioaktyvių teršalų nuotėkis

2013 02 24 Černobylio avarija – asmeninė M. Gorbačiovo katastrofaištrauka iš naujos buvusio Sovietų Sąjungos vadovo knygos

2013 02 25 Apžvalgininkai: „Rosatom” – tai ne skautų būrelis, kad apie susitikimus būtų galima nutylėti

2013 02 25 B.Rasimas. Mūsų energetikos politikos prasmė ir esmė

2013 02 25 Kiek saulės jėgainė kainuoja verslui, ir kiek paprastam gyventojui?

2013 02 25 Premjeras apie V.Gedvilo susitikimą su „Rosatom“: manau, kad ne iš blogos valios jis tai darė

2013 02 25 Visaginiečių planuose – naujos branduolinės energetikos technologijos

2013 02 26 Ignalinos atominės elektrinės uždarymas finansuojamas rusiškais pinigais?papildyta IAE komentaru

2013 02 26 Prezidentės patarėjas: „Rosatom" skaidrumas - abejotinas

2013 02 27 „Lietuvos dujos“ pernai uždirbo mažiau

2013 02 27 Geologas: skalūninių dujų žvalgybą prie savo namų leisčiau

2013 02 27 Iš saulininkų superkama elektra gali pigti iki 40 proc., kitų - mažiau

2013 02 27 J.Neverovičius: su „Rosatom“ atstovais nesusitikau

2013 02 27 Kiek kainuoja amžinas pavasaris virš šilumos trasų?

2013 02 27 Pabrangusi elektra drebina Bulgarijos valstybės pamatus

2013 02 27 V.Bulovas. Apie energetinę nepriklausomybę (I dalis)

2013 02 28 „Chevron" atstovas: investuosime, jeigu bus palanki aplinka

2013 02 28 Biokuro atsargų užteks ir elektrai, ir šilumai?

2013 02 28 E.Lucasas apie Rusijos įtaką diskusijose apie skalūnų dujas: tereikia sujungti visus taškus

2013 02 28 Į „Lesto“ dėl garantijų kreipėsi vos 1,8 tūkst. saulininkų

2013 02 28 Latvija krito prieš „Gazprom”

2013 02 28 Patvirtinta, kaip „Lietuvos dujos“ turės atskirti turtą

2013 02 28 Saulininkai: Lietuvoje saulės energetika uždaroma sumažino tarifus daugiau nei trečdaliu

2013 0320 Kaip „perkrauti“ Lietuvos ir Lenkijos santykius?

2013 03 01 Savivaldybių merai pasirašė rezoliuciją dėl energetikos plėtros, renovacijos bei atliekų tvarkymo

2013 03 01 I.Makaraitytė. Socdemai šoka viliotinį su rusais. Ar tik apsimetinėja?

2013 03 01 Prognozuojamos politinės audros

2013 03 01 R.Kuodis: Lietuva su saulės energetika padarė jovalą

2013 03 01 R.Kuodis: Vyriausybė nekvestionuoja dujų poreikio - duoda jų tarsi narkomanams adatų

2013 03 01 V.Bulovas Apie energetinę nepriklausomybę (II dalis)

57

2013 03 01 Žygaičių bendruomenė skalūnų dujų ieškotojų neketina įsileisti

2013 03 01 Žlugusiuose bankuose dingo 100 mln. Lt IAE lėšų – kaltų nėra

2013 03 03 Rusija – ginklais prekiaujanti taikdarė

2013 03 04 A.Butkevičius apie naująjį IAE vadovą: visų žmonių Lietuvoje nepažįstu

2013 03 04 A.Butkevičius: tai A.Kubilius dirbo Rusija

2013 03 04 Dėl naujos eilutės už šildymą – galvosūkis

2013 03 04 E.Vareikis. Loch Nesso pabaisa, skalūnai ir kitos emocingos istorijos

2013 03 04 Ignalinos atominės elektrinės vadovas - D.Janulevičius iš „Hermis Capital“

2013 03 04 Klaipėdoje jau gamina energiją iš šiukšlių

2013 03 04 R.Sikorskis siūlo Lietuvai rinktis: dujų terminalas arba jungtis su Lenkija

2013 03 05 „Rosatom" Lietuvai siūlo „pigios elektros” iš Kaliningrado atominės elektrinės

2013 03 05 A.Butkevičius: D.Janulevičiaus sąsajos su „Vilniaus Vingiu“ meta tam tikrą šešėlį

2013 03 05 Kodėl lietuviai protestuoja prieš galimybę tapti Norvegija?

2013 03 05 Lietuvos energetikos scenarijai: su atomine ir be jos

2013 03 05 Šilumininkai paskelbė, kokios sąskaitos laukia už vasarį

2013 03 05 Teisėsauga tiria IAE lėšų investavimą į „Snorą" ir Ūkio banką

2013 03 05 Z.Balčytis. Vietoj atsakymo Lenkijos ministrui

2013 03 06 A.Ažubalis. Lietuva turi pasirinkti. Ir dujas, ir elektrą

2013 03 06 Atominės elektrinės valdybai diriguos ministro patarėja

2013 03 06 Baltijos valstybės ir Suomija nesutaria, kur turėtų būti regioninis SGD terminalas

2013 03 06 Daugiabučių gyventojai pradėjo renovavimo lenktynes

2013 03 06 EK pradėjo tyrimą dėl elektros kainų Vokietijoje

2013 03 06 Vyriausybė leido tiesti elektros jungties „NordBalt“ kabelį pajūrio juostoje

2013 03 07 Ar verks miškai dėl biokuro plėtros?

2013 03 07 Didmiesčiuose oro tarša viršija normas

2013 03 07 FNTT vadovas atskleidžia, kaip šilumininkai siurbė vilniečių pinigus

2013 03 07 J.Neverovičius apie A.Sekmoko palikimą: negalėčiau pasakyti, kad ten viskas tvarkoje interviu

2013 03 07 Kauno energija” žada trečdaliu sumažinti šilumos kainą

2013 03 07 Nepaisant „Gazpromo“ nepasitenkinimo, prasideda „Lietuvos dujų“ atskyrimo procesas

2013 03 07 R.Juknys. Skalūnų dujų karštinė: nuo fantastikos iki absurdo

2013 03 08 J.Gylys. Danija – sektinas pavyzdys Lietuvai !?

2013 03 08 Pavasarį šiluma dar atpigs A.Butkevičius žada penktadaliu mažesne kainas

2013 03 08 V.Mazuronis kviečiasi į Lietuvą JAV skalūnų dujų ekspertus

2013 03 10 A.Butkevičius: šalies finansų tvarumui - pataisų paketas

2013 03 11 Ukraina pasisako prieš skalūnų dujas

2013 03 12 Tarp ES prioritetų - ir Baltijos šalių energetikos jungtys

2013 03 12 Teisininkai: atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisomis pažeidžiamos elektros gamintojų teisės

2013 03 13 A.Kubilius. Apie Lietuvos ir Lenkijos santykius: apie šaltą taiką, drungną dušą ir karštą meilę

2013 03 13 Dujų revoliucija – ne tik skalūnuose, bet ir jūros dugne

2013 03 14 A.Butkevičius užsimena apie A.Sekmoko įdavimą prokurorams

2013 03 14 D.Grybauskaitė: santykiuose su Rusija ir Ukraina neturi būti taikomi dvigubi standartai

2013 03 14 Europos Parlamento drama arba kaip ES finansų ir ateities energetikos planavimas žudo

58

2013 03 14 Ko bijo į renovacijos sąrašus įrašytų daugiabučių gyventojai?

2013 03 14 R.Kasperavičius. Skalūninės dujos: revoliucija ar dar vienas „burbulas“?

2013 03 15 Elektros jungtis juda į priekį

2013 03 15 Elektros kainų pikas privertė užkurti elektrinę Elektrėnuose

2013 03 16 Lietuvos energetinės nepriklausomybės receptas pagal A. Kubilių

2013 03 17 Biomasės gamintojų krizė Lenkijoje

2013 03 18 „Gazprom“ mainais į dujotiekį žada sumažinti dujų kainas Ukrainai

2013 03 18 D.Kreivys. Kremliui paliepus, premjerui panorėjus?

2013 03 18 J.Neverovičius: dėl dujų kainos šiais metais turime turėti rezultatų

2013 03 18 Šimtadienis: kodėl žmonėms patinka A.Butkevičiaus Vyriausybė?

2013 03 18 Teismas: Baltarusijos antiatominės veiklos koordinatorė T.Novikova grėsmės valstybės saugumui nekėlė

2013 03 18 V.Petkauskas. Skalūnų dujos galėtų pakeisti Lietuvą ir Europą

2013 03 19 A.Butkevičius Rusijai: mums reikia prekiauti, ne kariauti

2013 03 19 A.Butkevičius: uždraudus saulės energetikos plėtrą, sutaupyta 500 mln. Lt

2013 03 19 J.Vilemas. „Hitachi“ į Lietuvą gena užsakymų badas

2013 03 19 Keliai į naująją atominę jau pabrango dvigubai - iki 700 mln. Lt patikslinta

2013 03 19 V.Uspaskichas: A.Zaremba vėl gali būti siūlomas energetikos viceministru

2013 03 19 VAE valdyboje nebeliko vietos R.Juozaičiui

2013 03 20 Aplinkosaugininkai: oro tarša viršijo normas, didelis užterštumas gali išsilaikyti toliau

2013 03 20 Geologas: panika dėl skalūnų - visuomenės išsilavinimo trūkumo ženklas

2013 03 20 Ignalinos AE uždarymas: „sunku susigaudyti, kur dingsta pinigai“

2013 03 20 Kainų komisija: prie biokuro nepereina tik didieji miestai

2013 03 20 Lietuvos gamtos turtai skaičiuojami šimtais milijardų

2013 03 20 Mokslininkai siūlo ieškoti skalūnų, bet spręs Seimas komitetai klausimą siunčia visiems parlamentarams

2013 03 20 R.Sikorskis lenkų mažumos klausimus susiejo su energetikos ir transporto projektais papildyta L.Linkevičiaus komentaru

2013 03 20 R.Vaitkus. Klaidinantys akademiko teiginiai kenkia Lietuvos reputacijai

2013 03 20 Seimo komitetai svarstys mokslininkų išvadas dėl skalūnų dujų

2013 03 20 Ž.Pavilionis: JAV lietuviai nesiliauja stebėtis mūsų sąskaitomis už dujas ir elektrą

2013 03 21 A.Butkevičius skaičiuoja: padidinome MMA, sustabdėme saulininkus, sumažinome elektros kainų augimą

2013 03 21 A.Butkevičius tikisi, kad žiema pasibaigs gegužę

2013 03 21 A.Butkevičius: R.Sikorskis prasilenkia su diplomatine kalba derasi dėl susitikimo su D.Medvedevu

2013 03 21 A.Butkevičius: sieksime, kad Lietuva liktų Lietuvoje A.Kubilius: premjeras puikiai tęsia konservatorių darbus

2013 03 21 Dėl Fukušimos nelaimės galėjo būti kalta žiurkė

2013 03 21 J.Neverovičius dėl Lietuvos lenkų atsikirto A.Kubiliui

2013 03 21 Klimato kaita jau pakeitė pusės jaunų švedų gyvenimą

2013 03 21 Lenkijos naftos koncerno prezidentas galimybes dėl skalūnų dujų Lietuvoje lygina su Kinija

2013 03 21 Pasiruoškite šildymo sąskaitoms - už kovą teks mokėti trečdaliu daugiau

2013 03 21 V.Gedvilas: apie susitikimą su „Rusatom“ neskelbiau, nes skelbti buvo nebūtina

2013 03 22 K.Masiulis. Kodėl Rusija nepalieka mūsų ramybėje?

2013 03 24 22 mln. litų už konsultacijas gavusi kontora konflikto su „Nukem“ taip ir neišsprendė

2013 03 25 „Gazprom“ atsisakė ieškinio prieš Lietuvą

2013 03 25 J.Banys. Užsienio partneriai nebėra tikri, ką palaikys Lietuva – ar ES, ar Maskvą

59

2013 03 25 K.Škiudas. BAE – avantiūra, į kurią geriau nesivelti

2013 03 27 „Litgrid“ pajamos ir pelnas pernai augo

2013 03 27 R. Bogdanas. Vyriausybė mindžikuoja dėl VAE, o kaimynai renkasi atominę energetiką

2013 03 28 Lietuvos prijungimo prie Kaliningrado planą vadina gandais

2013 03 29 Dėl brangstančios energijos daržoves šiltnamiuose auginti išgali tik entuziastai

2013 03 29 Estija stebina vėjo energetikos užmojais

2013 03 31 J.Imbrasas. Kodėl šildymas Helsinkyje perpus pigesnis nei Vilniuje?

2013 03 31 Pasipriešinimas skalūnams Seime susijęs ir su asmeniniais interesais R.Žemaitaičio sklypas kertasi su „Chevron“ numatytais plotais

2013 04 01 Atominėje elektrinėje JAV per pramoninį incidentą žuvo vienas ir buvo sužeisti dar trys žmonės

2013 04 02 Ar įmanoma sutaupyti elektrą perkant ne iš „Lesto"?

2013 04 02 Estijos prezidentas: visos alternatyvos Visagino AE - blogesnės

2013 04 02 V.Lastauskas – Energetikos ministerijos kancleris

2013 04 03 Rusijos ambasadorius: Estija ir Latvija už dujas moka 20 proc. pigiau, o jūs ką – nesusitariate?

2013 04 04 B.Vėsaitė apie didžiausią dujų kainą Europoje: mokame už padarytas klaidas

2013 04 04 B.Vėsaitė driokstelėjo: Lietuvai „Hitachi“ projekto nereikia A.Butkevičius - ji nėra susipažinusi su Lietuvos energetikos strategija

2013 04 05 „Chevron” Rumunijoje kankina „lietuviškos” bėdos

2013 04 05 A.Butkevičius apie B.Vėsaitę: skirtingais balsais nekalbame

2013 04 05 A.Butkevičius Rusijos premjerą apibūdino trimis žodžiais sakė, kad jokie reikalavimai nebuvo keliami

2013 04 05 A.Butkevičius susitiks su Rusijos premjeru D.Medvedevu

2013 04 05 D.Grybauskaitė Norvegijoje ieškos alternatyvos Rusijai

2013 04 05 D.Grybauskaitė: Vyriausybės atstovai menkina Lietuvos įvaizdį

2013 04 05 E.Eigirdas. Lietuviška svajonė verta 200 milijardų

2013 04 05 Fukušimoje – vėl avarija

2013 04 05 Jau svarstoma apie interpeliaciją B.Vėsaitei B.Vėsaitė: nėra saldus tas postas

2013 04 05 Rusija Lietuvai iš rankų išmušė vienintelį pigesnių dujų argumentą?

2013 04 05 Signalai, kad Rusija tapo atominės Kaliningrade įkaite

2013 04 06 I.Makaraitytė. Butkevičius - sau, Vėsaitė – sau. Bet kodėl pašiepiama tik Birutė?

2013 04 06 Kiek pabrango šildymo sezonas palygink, kaip keitėsi sąskaitos

2013 04 07 A.Butkevičius atskleidė, ko mainais už mažesnes kainas gali prašyti „Gazprom“

2013 04 07 A.Stancikienė. Penkios netiesos apie skalūnų dujas

2013 04 07 Energetikos ministras apie naują AE: nenorėčiau deklaruoti savo įsitikinimų

2013 04 08 A.Ažubalis. Lošdama iš Ukrainos, ES praloš Europą

2013 04 08 A.Butkevičius: Azerbaidžano prezidentą nustebino dujų kaina Lietuvoje

2013 04 08 Norvegiškos gerovės pagrindą nori importuoti ir į Lietuvą

2013 04 09 Prezidentės patarėjas: po dviejų metų dujos pigs penktadaliu

2013 04 09 R.Šalna. Kokius atsakymus radau apie skalūnų dujas

2013 04 09 Rusijos žiniasklaida: kodėl D.Medvedevas kapituliavo prieš A.Butkevičių?

2013 04 10 Prezidentė ragina energetikos ministrą griežtinti biokuro rinką

2013 04 11 B.Vėsaitė - provokacijos auka?

2013 04 11 Po „reikšmingų atsiribojimų“ interpeliacija B.Vėsaitei nukeliama

2013 04 11 Skalūnų revoliucija Lietuvoje įvyks

2013 04 11 V.Ušackas: problema – ne santykių su Rusija „perkrovimas“

60

2013 04 12 „Gazprom“ nuolaidos kaina Lietuvai premjeras: nuolaidų ir pasiūlymų iš „Gazprom“ nėra

2013 04 12 D.Grybauskaitė: Rusijos dujų politika žlugdo pati save

2013 04 12 Sąskaitos už šildymą - mažės

2013 04 12 Valstybės įmones padailino ne reforma, o apskaitos abrakadabra

2013 04 14 Premjeras „Gazprom“ pasiūlymus komentavo jų nematęs?

2013 04 15 A.Butkevičius pripažino gavęs „Gazprom“ pasiūlymą, bet teigia nieko naujo nepamatęs atnaujinta

2013 04 15 A.Kubilius apie „Gazprom" memorandumą: tai būtų Lietuvos išdavystė

2013 04 15 Analitikai: vaidydamiesi su lenkais, nebūsim patrauklūs ir šiauriečiams

2013 04 15 R.Paliukas. Skalūnų dujos — sėkmė ar pavojus Lietuvai?

2013 04 15 Rusijos ekspertai: dujų kainų nuolaidos manais už „Gazprom“ sąlygų vykdymą - įprasta taktika

2013 04 16 B.Rasimas. Ar viskas gerai mūsų energetikos strateginiame planavime?

2013 04 16 Baimės dėl skalūnų – su tiesos grūdu

2013 04 16 Lietuvai trukdoma pirkti pigesnes dujas iš Vokietijos

2013 04 17 Analitikai bando įminti Lietuvos eksporto augimo mįslę

2013 04 17 Dujos Lietuvai – iš egzotiškos valstybės

2013 04 17 Energetikas iš ateities siūlo lietuviams rinktis atominę

2013 04 17 JAV energetikos departamentas: naftos gavyba per artimiausius dešimtmečius labai išaugs

2013 04 17 Pirmininkavimas ES: ar Lietuva pajėgi spręsti globalias aplinkosaugos problemas?

2013 04 18 „Imbraso mokesčio” eros pabaiga atnaujinta

2013 04 18 Duotas leidimas elektros bambagyslei su Švedija

2013 04 18 G.Labanauskas. V.Putino projektas – imperijos renovavimas

2013 04 18 Ramsčiu „Lietuvos dujoms” tapusio daugiabučio gyventojai: situacija, švelniai tariant, absurdiška

2013 04 19 A.Ažubalis. Klausimas Lietuvos Vyriausybei: statote elektrinę Astrave?

2013 04 19 A.Lukašenka surengė tikrą energetikos sektoriaus valymą

2013 04 19 D.Grybauskaitė: sutarties pratęsimas su „Gazprom“ reikštų terminalo mirtį

2013 04 19 I.Šiaulienė. Apie premjerų drąsą ir baimes

2013 04 19 Kaliningrado atominei užsiveria dar vienos durys

2013 04 19 Lietuva „Gazprom” kviečia derybų

2013 04 20 Butas renovuotame ar naujos statybos name? Sąskaitos už šildymą – vienas svarbiausių kriterijų

2013 04 21 „Gazprom" apgavo ukrainiečius, apgaus ir lietuvius?

2013 04 21 Bulgarija – valstybė, kurią parklupdė elektros kaina

2013 04 21 D.Kreivys. Konfidencialumo žyma paženklinta „Gazprom“ „špargalkė“

2013 04 22 Premjeras, vos pamatęs klausimą apie skalūnus, jį išbraukė

2013 04 22 A. Butkevičius D. Grybauskaitei pristatė Lietuvos energetikos ateitį

2013 04 22 A. Butkevičius: Lietuva tęs Visagino AE projektą, jei elektros kaina bus mažesnė atnaujinta

2013 04 22 R. Bogdanas. Skalūnų korta – mūsų rankose

2013 04 22 Siūlo statyti Visagino atominę, jei bus įgyvendintos trys sąlygos

2013 04 23 A. Butkevičius: dėl atominės buvau neteisingai suprastas

2013 04 23 Atominėje sumaištyje – prezidentės tyla

2013 04 23 Energetikos ekspertas R. Švedas: nusimato amžina priklausomybė nuo Rusijos

2013 04 23 Pirmąjį gluosnių derlių nuėmęs ūkininkas: jei uždirbsiu bent šimtą litų, bus gerai

2013 04 24 A.Kubilius: judame į Kaliningrado glėbį

61

2013 04 24 J.M. Barosso pasakė, kokios stiprybės tikisi iš Lietuvos

2013 04 24 Lietuva į derybas su „Gazprom” vešis riestainio skylę?

2013 04 25 I. Degutienė Seimo posėdį iškeitė į polką su jaunu šokėju

2013 04 25 Kodėl Lietuva negali nestatyti Visagino AE?

2013 04 25 Konsultacijose Vilniuje - „Gazprom“ valdybos vicepirmininkas V. Golubevas

2013 04 25 Likviduoti Černobylio katastrofos pasekmes gali prireikti iki 100 metų

2013 04 25 Mokslininkų išvados Seime jaukia atominės energetikos planus

2013 04 25 Sudėliojo 70 Lietuvos ateities scenarijų

2013 04 25 Visagino AE vadovas: būtų gaila atominės projektą padėti į lentyną

2013 04 25 Ž. Šilėnas. Atominėse diskusijose kaina turi būti lemiamas veiksnys

2013 04 26 Kokias teises aplinkos klausimais turi kiekvienas pilietis?

2013 04 26 Rusai dėl dujų derėtis norėjo - lietuviai negalėjo

2013 04 26 Skaitytojo nuotraukose - apleisto Černobylio ir Pripetės vaizdai

2013 04 28 Tik lietuviai, gaudami 800 Lt, už šildymą moka 1000 Lt ir protestuoja prieš alternatyvas „Gazprom“

2013 04 28 Ukraina susitarė su Vengrija dėl dujų tiekimo

2013 04 28 Visagino AE likimas – ir projekto partnerių rankose

2013 04 29 A. Spraunius. Ar Lietuva mesis prie rusų atominės elektrinės?

2013 04 29 D. Mockus: pagal tokią logiką ir bananus galime auginti Lietuvoje

2013 04 29 E. Eigirdas. Mokesčių politika: „Ne, mes negalime!“

2013 04 29 Nevers įmonių pirkti dujų iš terminalo

2013 04 30 Ar Lietuva pasiruošusi nusikratyti „Gazprom“ gniaužtų?

2013 04 30 Černobylio atgarsiai: mažiausiai pusė importuojamų grybų ir uogų - su taršos likučiais

2013 04 30 D. Korsakaitė siūlo receptą, kaip išeiti iš užburto „brangiausių šildymo sezonų” ratointerviu

2013 04 30 Derybos su „Gazprom”, apie kurias žino tik A. Butkevičius

2013 04 30 M. Jablonskis, E. Šimulis. Skalūnų dujų gavyba, naudojant hidraulinio ardymo technologiją

2013 05 02 Ar statyti atominę elektrinę, spręs steigiama įmonė

2013 05 02 Estijos premjeras: norint tęsti AE projektą, Lietuvoje reikia surengti naują referendumą

2013 05 02 Paleista pirmoji didelė Jungtinių Arabų Emyratų saulės jėgainė

2013 05 02 R. Rudzkis: tikėtis iš atominės ekonominės naudos neverta, bet tai nereiškia, kad nereikia statyti

2013 05 02 Šiaurės Korėja paskelbė iš naujo paleisianti išjungtą branduolinį reaktorių

62

Priedas Nr. 3 „Delfi.ee“ portalo antraštės apie Estijos energetiką

Data Pavadinimas

2013 01 02 Kiviõli Keemiatööstus võitis halduskohtus maaomanikke 2013 01 04 Füüsikud viisid gaasi temperatuuri alla absoluutse nulli 2013 01 04 Heiti Voice of the Estonian economy began to leave their traces 2013 01 09 Narva elektrijaamad sõlmisid ametiühingutega lahkarvamuste protokolli 2013 01 09 Igor Gräzin: elektri hind on riigi otsus 2013 01 10 Energeetikute ja Narva elektrijaamade vaheline tüli nihkub streigile lähemale 2013 01 17 Eurobaromeeter: 70 protsenti eurooplastest eelistab taastuvenergiat 2013 01 19 Mustamäe maha, püsti uus Mustamäe! 2013 01 23 TÄISMAHUS: Venemaa pürgib Eesti energiajulgeoleku tagajaks 2013 01 24 Euroopa Komisjon ähvardab Eestit enam kui 9000-eurose trahviga päevas 2013 01 24 Euroopa Komisjon kaebab Eesti täitmata eeskirjade pärast kohtusse 2013 01 29 Eesti tõusis energia jätkusuutlikkuse indeksis 35. kohale 2013 01 31 FOTOD: President Ilves Ojamaa kaevanduse avamisel: tark oleks õppida põlevkivi paremini väärtustama 2013 02 01 President Ilves osaleb Atlandi-ülesel julgeoleku- ja välispoliitika konverentsil 2013 02 07 ABB Grupp renoveerib USA-s 260 miljoni dollari eest konverterjaama 2013 02 11 Elektrihind tõusis kõigest 1,3 senti kilovatt-tunni kohta 2013 02 15 Kremli "energiarelv" kaotab mõju 2013 02 19 Arto Aas: Euroopa Liidu eelarve tõstab eestlaste elatustaset 2013 02 20 Kallo sõdib Eesti Energiaga: ülbusest pakatav saamatu ettevõte 2013 02 21 Sandor Liive tegi oma elektripaketi neli korda ümber 2013 02 26 Leedu presidendi nõunik: Rosatomi läbipaistvus tekitab kahtlus 2013 02 27 Mehine eriala, mis kindlustab töökoha ja põneva ameti 2013 03 02 Soojuspump on mugav ja tõhus. Küsi nõu spetsialistilt 2013 03 05 Swedbank: tööstustoodangu kasvu väljavaated on paranenud 2013 03 08 Mustvee loobus järveveega kütmise ideest 2013 03 09 Eesti korda: Swedbanki juht kärbiks riigikogu ja teeks ära haldusreformi 2013 03 11 Ansip tänas Poola peaministrit Balti õhuruumi kaitsmise eest 2013 03 12 Kristjan Rahu usaldas oma kütteimpeeriumi pankuri kätesse 2013 03 13 Klaasid kokku - energeetikud said palgalisa 2013 03 18 Tamjärv ja Arakas rajavad Eesti suurima päikesepatareide pargi 2013 03 24 Eesti vanemaid elektrijaamu tähistab 100. sünnipäeva 2013 03 24 Eesti Energia tütarfirma endine tippjuht kontserni suhtumisest: mõisa köis las lohiseb! 2013 03 27 Ansip: see valimiste periood jääb minu jaoks peaministri ametis viimaseks

63

2013 03 28 Ansipi ajal Eesti Energia börsile ei pääse 2013 04 02 Puittooted ja elektroonika hoiavad töötlevat tööstust pinnal 2013 04 03 Parts: olen pidanud tegema keerulisi otsuseid 2013 04 04 Eesti Energia tahab uhiuue elektrijaama lammutada 2013 04 08 Eesti Energia: jaotusvõrgu eraldamine ei loo lisaväärtust 2013 04 09 Tiit Tammsaar: Kes maksab Kilgi võla? 2013 04 12 Partsi soositud investeering alandaks Eesti Energia väärtust 570 miljoni euro võrra 2013 04 13 Keit Pentus-Rosimannus: on aeg rahvuslik vara, põlevkivi, ja selle kasutamine ümber mõtestada 2013 04 15 Väikemetsaomanik peab oma metsa majandama teadlikumalt 2013 04 22 ABB Grupp ostis juhtiva päikeseenergiaseadmete tootja 2013 04 23 Riik laenab Kredexile 16 miljonit korterelamute renoveerimise toetamiseks 2013 04 24 Koduostja tahab esimese asjana näha summasid kommunaalarvel 2013 04 25 Olari Taal hõivas Rein Kilgist tühjaks jäänud tooli 2013 04 25 Kas elektri hind alaneb? 2013 04 27 Energiaturg.ee avas soodsad elektripaketid kõigile tarbijatele 2013 04 28 Hansson: toiduhinnad sõltuvad energeetika hindadest 2013 04 28 Korteriühistud: toetus majade renoveerimiseks on hädavajalik 2013 04 30 Eesti Energia kasum vähenes 2013 04 30 Rahvusvahelised ettevõtted eelistavad kohtumenetlusele arbitraaži 2013 04 30 Delfi rikkus head ajakirjandustava 2013 04 30 Energiaturg.ee: börsipakett tõi aprillis hinnavõidu 2014 01 24 Leedu peaminister Algirdas Butkevičius külastab täna Eestit 2015 01 17 Eesti Energia kardab Ameerikas kaotada 100 miljonit dollarit