1

Apsauga nuo elektros

Apsauga nuo elektrosApsauga nuo elektros - tai techninių, organizacinių

priemonių ir teisinių normų, skirtų žmonėms apsaugoti nuo

pavojingų ir kenksmingųelektros srovės , elektros lanko,

elektromagnetinio lauko ir statinės elektros poveikių,

visuma (t.t. žingsnio įtampa).

2

Elektros Elektros įįrenginysrenginys – techninėkonstrukcija (mechanizmas, mašina, aparatas, linija, jų

pagalbiniai įtaisai ir panašiai), skirta elektros energijai

pagaminti, perduoti, keisti (transformuoti), skirstyti arba

vartoti.

Aktyvioji dalis – laidi elektros įrenginio dalis, kuria normaliomis darbo

sąlygomis teka srovėarba kuri turi tik įtampą;

nulinis laidininkas.

3

Pasyvioji dalisPasyvioji dalis – laidi elektros įrenginio dalis,

normaliomis darbo sąlygomis neturinti

įtampos, tačiau įtampa joje gali atsirasti

pablogėjus izoliacijai.

Elektros srovės

poveikis

4

Elektros srovė, tekėdama žmogaus organizmu, gali sukelti

įvairų poveikį:

»nudeginimus,» kraujagyslių, nervųįkaitimą,

»kraujo ir kitų organiniųskysčių sudėties pasikeitimą,

»raumenų traukulius.

Veikiant 20 – 25 mA srovei

žmogaus organizmą, prasideda rankų

paralyžius

5

Poveikis gali būti tiesioginistiesioginis:

• elektros traumos (išoriniai sužalojimai),

• elektros smūgiai (vidiniai sužalojimai).

Elektros traumoms priskiriami:

• Nudegimai• odos metalizacija• elektriniai ženklai• akių ragenos uždegimai• mechaniniai sužalojimai• Elektriniai randai

• Elektrooftalmija

6

• Elektros smūgiui priskiriamas:

• Klinikinė mirtis

• Elektros šokas

Nudegimai gali būti keturiųlaipsnių:

• I-laipsnio – parausta oda,• II-laipsnio – susidaro pūslės,• III-laipsnio – apmiršta odos

audiniai per visą sluoksnį,• IV-laipsnio – audiniai

apanglėja

7

Veiksniai, įtakojantys

elektros srovės poveikio

pasekmes.

I - Pagrindinis veiksnys srovsrovėės stipriss stipris. P. Priklauso nuo įrengimo įtampos ir

visų grandinės elementų, kuriais teka

srovė, varžos.

8

Pagrindinė varža šioje grandinėje

yra žžmogaus mogaus kkūūno varno varžžaa.

ŽŽmogausmogaus kūno varžąsudaro:

• Išorinė - odos varža• Vidinių organų varža

9

Odos varža:

• sausos R ≈≈≈≈ 100.000 Ω,

• drėgnos R ≈≈≈≈ 1000 Ω,• vidaus organų ≈≈≈≈ 300-1000 Ω.

Tekant srovei odos R ↓.

Skiriama:

• minimalios juntamos srovės -nuolatinei srovei vidutinė ~ 2,0 mA; 50 Hz kintamajai srovei vidutinė ~ 0,5 mA (su nukrypimais);

• atleidžiančios srovės (viršijus paralyžiuojami žmogaus pirštai) -kintamajai srovei 119 (t=0,1 s) 11 mA (t=10s), nuolatinei 37 mA (t=10s).

10

Minimali srovė yra 100 mA.

Statistiniai duomenys:• 18 % mirtinų nelaimingų

atisitikimų įvyko tekant žmogumi srovėms iki 5 mA,

• 24 % - 5-10 mA srovėms,• 32 % - tekant 10-20 mA,• 26 % mirtinų nelaimingų

atisitikimų įvyko nuo sroviųdidesnių už 20 mA.

11

Užregistruota minimali elektros srovė, sukėlusi žmogaus mirtį – 0,8 mA; didžiausia užregistruota

srovė, nesukėlusi mirties yra 10 A.

Vidinės aplinkybės:

1) ddėėmesio faktoriusmesio faktorius2) jautrios elektrai 2) jautrios elektrai vietosvietos

12

Nepavojingomis laikomos srovNepavojingomis laikomos srovėės:s:

1. Absoliučiai nepavojinga srove laikoma 0,1 mA. (Šia sąlyga naudojamės parenkant izoliaciją elektros įrengimams iki 1000 V įtampos).2. Kadangi visų nepalankių aplinkybiųsutapimo tikimybė yra labai maža, tai kai kuriomis apsauginėmis priemonėmis nepavojinga srove galima laikyti 1,0 mA.3. Išimties atvejais, specialiai apmokyti personalo elektros įrengimuose nepavojinga srove laikome 10 mA.

• Elektros įrenginių srovines dalis

galima liesti dėvint apsaugines

priemones:

• Izoliacinėmis replėmis

• Dielektrinėm pirštinėm

13

II veiksnys.Srovės rūšis ir

dažnis.

Pavojingumo maksimumas prie 50 Hz. Didėjant

dažnumui pavojingumas mažėja. Yra duomenų, kad

širdies fibriliacijai pavojingiausios 50 Hz, o

kvėpavimo sustojimui 200 Hz dažnumo srovės.

14

III veiksnys.Srovės tekėjimo žmogumi laiko

faktorius.

Leistinas žmogumi tekėjimo

laikas gali būti nuo 0,01 iki 2,0

sek.

15

IV veiksnys.Širdies veiklos ciklo ir srovės įjungimo

momentas.

Kai sutampa su širdies susitraukimo momentu,

pavojingumas mažesnis, o kai su

atsipalaidavimo momentu – didesnis.

16

V veiksnys. Sveikatos būklėir nuovargis.

Elektrotraumų sunkumąpadidina girtumas, kai kurie

medikamentai ir ligos, išsekinančios nervų sistemą(skydinės liaukos funkcijos padidėjimas ir stenokardija).

VI veiksnys.Srovės kelias žmogumi. Pavojingiausi tie, kuriais didžiausia srovės dalis

praeina per širdį ir plaučius (galva-rankos 7%, ranka-ranka 33%, dešinė ranka-

kojos 6,7%, kairė ranka-kojos 3,7%, koja-koja 0.4%).

17

VII veiksnys.Išorės veiksniai.

Elektrotraumų sunkiųpasekmių tikimybė gali

padidėti, didėjant aplinkos t0, drėgmei, anglies dvideginio

kiekiui ore, mažėjant atmosferos slėgiui ir

deguonies kiekiui ore.

Elektros įrenginių eksploatavimo patalpos, elektros srovės

pavojingumo atžvilgiu, klasifikuojamos į tris tris pavojingumo klasespavojingumo klases:

• labai pavojinga patalpa;• pavojinga patalpa;

• normali (nepavojinga) patalpa.

18

Labai pavojinga patalpa vadinama patalpa, pasižyminti bent vienu iš šių

požymių:

• šlapia patalpa (oro drėgnis ϕϕϕϕ ≈≈≈≈100 %, sienos, grindys, lubos ir patalpoje esantys daiktai pasidengia rasa);

• patalpa su chemiškai arba biologiškai agresyvia aplinka, kurioje nuolat arba dažnai būna chemiškai agresyvių garų, dujų, skysčiųarba susidaro nuosėdų ar pelėsių, ardančiųelektros įrenginių izoliaciją ir srovines dalis;

• patalpa pasižyminti dviem ar daugiau pavojingai patalpai būdingais požymiais.

PavojingaPavojinga vadinama tokia patalpa, kuri pasižymi bent

vienu iš šių požymių:

•oro drėgnis ϕϕϕϕ > 75 % arba yra elektrai laidžių dulkių;•vidutinė paros temperatūra

yra aukštesnė nei + 35 °C;

19

Patalpa, kuriainetaikytina labai pavojingoms ir

pavojingoms patalpoms būdingi požymiai,

priskiriama normaliai (nepavojingai) patalpai.

Žmogus gali nukentėti:• įvykus įžemėjimui (žingsnio įtampa, prisilietimo įtampa),

• prisilietęs prie srovinių dalių(vienfazis ir dvifazis įsijungimas),

• prisilietęs prie metalinių pasyviųjųelektros įrenginių dalių, kurios gauna įtampą pažeidus izoliaciją.

20

Prisilietimas prie aktyviųjų daliųvienfaziuose tinkluose.

Normalus režimas

2. Avarinis režimas

21

PRISILIETIMAS PRIE AKTYVIŲJŲ DALIŲ

TRIFAZIAME TINKLE

Trifazis tinklas su tiesiogiai įžeminta neutraleNormalus režimas

22

Eksploatuojant elektros įrenginius apsaugoti žmogų

leidžiama šiais būdais:

. Panaudojant apsaugos nuo elektros priemones Pvz.

izoliuojančios operatyvinės lazdos, guminės dielektrinės pirštinės, botai,

kaliošai, kilimėliai, apsauginiaiakiniai, skydeliai.

23

. panaudojant papildomą,

dvigubą arba sustiprintąizoliaciją;

. įžeminant arba įnulinant elektros įrenginių srovei

laidžius korpusus;

24

. kontroliuojant įtampą ir srovę;

. panaudojant garsinę ir vizualinę

signalizaciją;

atjungiant įtampą;. panaudojant

ekranuojančius komplektus;

.

25

Izoliacijos taikymas,

normavimas ir kontrolė

Pagrindinė izoliacija – taisrovinių dalių izoliacija, skirta

pagrindinei apsaugai nuo pavojingo elektros srovės

poveikio.

26

Pavojaus tikimybei sumažinti atliekama izoliacijos periodinėarba nuolatinė kontrolė.Periodiškai tikrinama ne rečiau kaip kartą metuose. Matuojama megommetru.Vartotojui iki 1000 V įtampos įvadinių kabelių izoliacijos varža tarp fazių ir fazės ir nulio turi būti ne mažesnė kaip 0,5 MΩΩΩΩ.

Izoliacijos varžų nuolatinės kontrolės schema

27

Įnulinimas.Jo veikimas ir

taikymas

Įnulinimu vadinamas elektros srovei laidžių

korpusų ir kitųkonstrukcinių daliųsujungimas elektros grandine su įžemintu

maitinimo tinklo nuliniu tašku

28

Įnulinimas taikomas tinklo sistemoje iki 1000

V įtampos elektrosįrenginiams

Tai tinklo sistema

29

Įnulinti būtina:

• visus 380 V ir aukštesnės įtampos kintamosios srovės bei 440 V ir aukštesnės įtampos nuolatinės srovės elektros įrenginius;

• aukštesnės kaip 50 V įtampos kintamosios srovės ir aukštesnės kaip 75 V įtampos nuolatinės srovės elektros įrenginius pavojingose ir labai pavojingose patalpose, taip pat lauke esančius įrenginius.

Apsaugos aparatųnominaliosios srovės

nustatomos pagal apsaugomų elektros įrenginių darbo ir paleidimo sroves.

30

Įnulinimo kontrolė

Periodiškai matuojama kilpos, kurią sudaro fazinis

ir apsauginis laidininkai, varža ir tikrinama sąlyga

Didžiausios žmogui leidžiamos įtampos ir srovės

Žmogaus lietimo įtampas ir žmogumi tekančias sroves, kurios sudaro pakankamai mažą sunkių

elektros traumų tikimybę, vadinama leidžiamomis

31

Elektros įrenginio įžeminimas

Taikymo sritis.

Įžeminimas naudojamas elektros įrenginiams ir tinklo sistemose

iki 1000 V, ir visuose >1000 V įtampos tinkluose.

32

Įžemikliai skirstomi į:

• natūralius,

•dirbtinius.

Natūraliais įžemikliais gali būti žemėje esantys kitos paskirties metaliniai įrenginiai (vamzdžiai, metalinės konstrukcijos, kabelių

apvalkalai.

Dirbtiniai įžemikliai:

•35-50 mm skersmens plieniniai vamzdžiai,

• 40××××40 ir 60××××60 mm kampuočiai. Jų ilgis 2,5-3 m,

•strypai ∅∅∅∅ 10-12 mm iki 10 m ilgio.

33

Varžos normos.

Tinkluose, kurių įtampa iki 1000 V įžeminimo varža turi būti ne didesnė kaip 10 ΩΩΩΩ.

Įžeminimo įrenginių stovis nustatomas:

• įžeminimo RR matavimas (ampermetro-voltmetro principu arba specialiais įžeminimo varžos matuokliais),

34

Apsaugos nuo elektros priemonės ir jų naudojimo

tvarkaVisos apsaugos priemonės

skirstomos į:• pagrindines apsaugos

priemones;• papildomas apsaugos

priemones.

Pagrindinėmis apsaugos priemonėmis vadinamos

tos, kurių izoliacija patikimai išlaiko elektros įrenginio darbo įtampą ir kuriomis leidžiama liesti

turinčias įtampą srovines dalis.

35

Papildomomis apsaugos priemonėmis vadinamos tos, kurios naudojamos kartu su pagrindinėmis apsaugos priemonėmis papildomai apsaugai nuo prisilietimo įtampos,

žingsnio įtampos nuo elektrostatinio ir elektromagnetinio lauko bei

elektros lanko ir jo degimo produktųpoveikio.

Signalinių spalvų , ženklų bei plakatų

naudojimas

36

Signalinių spalvų paskirtis –atkreipti dirbančiųjų dėmesį įgresiantį pavojų, įspėti apie

galimą pavojų, priimti ir leisti atlikti tam tikrus veiksmus,

siekiant užtikrinti saugųdarbą, taip pat informavimo

tikslais.

Naudojamos tokios signalinės spalvos:

raudona, geltona, žalia, mėlyna, juoda, pvz. fazės ABC žymimos trispalvės spalvomis: geltona, žalia,

raudona.

37

Atsižvelgiant į tai, elektrosaugos

plakatai skirstomi įketurias grupes:

įspėjimo, draudimo, leidimo ir priminimo.

ĮĮspspėėjamieji jamieji žženklai ir plakataienklai ir plakatai

38

DraudDraudžžiamieji plakataiiamieji plakatai

39

LeidLeidžžiamieji plakataiiamieji plakatai

Priminimo plakataiPriminimo plakatai

40

Naujai priimti į darbąasmenys, kol neatestuoti, gali dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose tik

prižiūrimi atestuoto elektrotechninio personalo darbuotojo. Šiuo atveju jie

vadinami stažuotojais.

Pirmoji pagalba nukentėjus nuo elektros srovės

1. Išlaisvinimas nuo srovės poveikio:

Išlaisvinant būtina užtikrinti:

• gelbėtojo saugą,

• nukentėjusiojo saugą.

41

• Elektros įrenginius neatjungus jų

nuo įtampos galima gesinti šiomis

gaisrų gesinimo priemonėmis:

• Angliarūgštiniu gesintuvu

• Milteliniu gesintuvu

Visais atvejais tinka tokia nukentėjusiųjų gaivinimo

veiksmų seka:•••• atlošti galvą;

•••• stuktelėti kelis kartus kumščiu per krūtinkaulį širdies plote;•••• kelis kartus įpūsti oro;

jei neatsigavo, daryti išorinįširdies masažą, derinant jį su

dirbtiniu kvėpavimu.

42

Dirbtinis kvėpavimas iš burnos įburną (nosį)

Kvėpavimo takų praeinamumo atstatymui pirmiausia būtina atlošti galvą. Kol to nepadarysime, jokiu būdu neįpūsime oro, nes suglebusi liežuvio šaknis uždaro kvėpavimo takus.

Galvai atlošti vieną ranką reikia pakišti po kaklu ir truputį jį pakelti, o kita ranka spausti kaktą žemyn.

43

Gaivinant suaugusį žmogų, krūtinkaulį reikia įspausti link stuburo (4-5) cm (stambesnių

žmonių– (5-6) cm). Vaikams iki 12 metų širdies suspaudimus reikia

daryti viena ranka, o naujagimiams ir vaikams iki 3 metų – dviem pirštais ir žymiai dažniau – (100-120) kartų per

minutę. Krūtinkaulis turi įlinkti (1-2) cm.

Dirbtinio kvėpavimo ir išorinio širdies masažo derinimas

Kai gaivinti tenka vienam, po 2 įpūtimų (jie turi trukti ne ilgiau 4 s) reikia atlikti 15 širdies suspaudimųper 10 ar net 9 s., t.y., (90-100) kartųper minutę dažniu.Iš viso per vieną minutę būtina atlikti ne mažiau kaip 10 įpūtimų ir 60 širdies suspaudimų.

44

Gaivinimo trukmėPatirtis rodo, kad kartais atgaivinti pakanka vos kelių minučių, o daugumos nukentėjusiųjų gaivinimas trunka ne ilgiau 30 min. Tačiau turime būti pasirengę gaivinti nukentėjusįjį tol, kol pavyks atgaivinti.

Tik atsiradus aiškiems biologinės mirties požymiams – lavondėmėms ir kūnui pradėjus stingti arba medikų sprendimu, gaivinimą leistina nutraukti.

Dirbkite saugiai