Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2010 m. lapkričio 12–19 d., Nr. 38 Kaina 1,99 Lt

Gimtasis kraštas

17 psl.

Kelionės – gyvenimo prieskonis

Prie upių tėvo Nemuno prisiglaudęs Jurbarko rajonas keliautojus džiugina ir žavi renesanso stiliaus pilimis, istoriniais dvarais ir parkais.

18 psl.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Panemunių turtai atskleidžia lietuvių kultūrą ir istorinę gyvenseną

9 psl.

Žalgirio mūšis – istorinės atminties fenomenas

Tolimoje šalyje lietuvis lietuviui tampa draugu 5 psl.

Gimtasis kraštas2010 lapkričio 12–19 d., Nr. 38 1Aktualijos

Vida TAVORIENĖ

Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) vėl sklando mintys apie prie-mokų už gydymo paslaugas įteisinimą. Laisvosios rinkos šaukliai norėtų įsiū-lyti įteisinti tokį modelį, pagal kurį ne-mokamai būtų suteikiama ti k būti noji pagalba ir gydymas skurstanti esiems. „Ministerija pirmiausia turėtų pasirū-pinti , kaip pažaboti jau egzistuojančias nelegalias priemokas, o ne svarstyti apie jų įteisinimą“, – pareiškė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirminin-kas Antanas Matulas.

Nemokamas gydymas kainuoja

Pasak sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio, priemokų už gydy-mo paslaugas įteisinimas valstybinėse įstaigose yra konstitucinė problema. To padaryti neįmanoma nepakeitus Konstitucijos, kurioje nustatytas ne-mokamas gydymas.

Dažnas gyventojas, varstantis polik linikų, šeimos centrų, ligoninių duris, pasakytų, kad nemokamas gy-dymas jau seniai yra tik blefas. Ne pa-slaptis, kad gydymo įstaigose ligonių pinigai tirpte tirpsta. Kainuoja tyri-mai, konsultacijos, o prieš operacijas visi žino, kad reikės ne vieną šimtą litų palikti vaistinėse. O kur dar asmeninis atsilyginimas gydytojams.

Per sunkmetį, kai gydymo įstaigos itin kruopščiai pradėjo skaičiuoti iš-laidas, pacientai jose palieka dar dau-giau pinigų. Be to, Sveikatos draudi-mo įstatyme ir 1999 metų tuomečio sveikatos apsaugos ministro įsakyme yra numatyta, kad už kai kurias gy-dymo paslaugas reikia mokėti arba galima primokėti. Valstybinė ligonių kasa informuoja, kokiais atvejais pa-slaugos yra mokamos. Tačiau pate-

kus į gydymo įstaigas, tai išsiaiškinti darosi gana sudėtinga. Kiek, už ką ir kam mokėti? Tai vienas didžiausių pacientų galvosūkių.

Nelegalios priemokos

„Priemokas už gydymo paslaugas reikia stabdyti, o ne įteisinti. Ir polik-linikose, ir ligoninėse, ir privačiose įs-taigose egzistuoja paslėptos priemo-kos. Štai išsiaiškinome, kad vienoje įstaigoje už magnetinio rezonanso tyrimą žmonės mokėjo 200 litų, nors jiems tą paslaugą apmoka ligonių ka-sos. Paaiškėjo, kad esą tai mokestis už durų atidarymą, ligonio nurengi-mą ir pan. Tik ar pats ligonis žinojo,

už ką jam reikia mokėti?“ – piktinosi A.Matulas.

Anot parlamentaro, negali būti nė kalbos, kad valstybė užtikrins tik ne-mokamą būtinąją medicinos pagalbą. „Įstatyme aiškiai nurodyta, kokias gy-ventojų kategorijas draudžia valstybė. Sistema yra socialiai teisinga ir jautri. Tik dėl mažo fi nansavimo, neofi cialių mokėjimų, kartais prastai organizuo-jamo darbo įstaigose sistema iškrai-poma“, – aiškino A.Matulas.

Tačiau parlamentaras pripažino, kad šiuo metu valstybė visų gydymo paslaugų apmokėti negali. „Žmonėms reikia aiškiai pasakyti, už ką moka valstybė, o už ką pacientas turėtų su-mokėti iš savo kišenės ar papildomo

savanoriško draudimo. Tuo galėtų pa-sirūpinti ir darbdaviai, o už tai jiems gali būti suteiktos pajamų mokesčių lengvatos“, – sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.

Įteisinimas nuskriaustų žmones

Pasak Pasvalio rajono ligoninės vyriausiojo gydytojo Rolando Ras-tausko, ekonominė situacija sunki ir gydymo įstaigoms, ir gyventojams. Pasvalio ligoninei šiemet fi nansavi-mas buvo sumažintas 2 mln. litų. Bet ligoninės vadovas pripažino, kad prie-mokos skriaustų žmones.

Albinas ČAPLIKAS

„Šį rugpjūtį išvykimą deklaravo per 58 tūkst. gyventojų. Tiesa, da-bar dėl įsigaliojusių naujų mokes-čių (privalomojo sveikatos draudi-mo mokesti s ir kt.) apie išvykimą

deklaruoja išvykusieji prieš kele-rius metus, tačiau labai ti kėti na, kad iki 30 tūkst. išaugs ir šiemet išvykusiųjų skaičius“, – sako Mig-racijos departamento prie VRM di-rektoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė.

Grįžtančiųjų kol kas nedaug

Šiek tiek vilčių teikė iki 2008-ųjų labai lėtai, bet didėjęs ir sugrįžtančiųjų skaičius. Tačiau krizė šį menką upe-liuką išdžiovino.

Imigracijos banga artėja prie Lietuvos krantųPernai pasiektas emigracijos rekordas – išvyko 21 970 Lietuvos žmonių. Tačiau jau dabar aišku, kad šiemet jis bus pagerintas , o verslininkai vis dažniau kalba apie planus atsivežti darbo jėgos iš trečiųjų šalių.

Gediminas STANIŠAUSKAS

Valenti nas pas ūkininką Stanis-lovą Janušką, įsidarbino nelegaliai. Per dieną jis gaudavo 20–50 litų. Visa tai truko iki lemti ngo rugpjū-čio, kai įvyko nelaimė, kuri Valenti -no gyvenimą pakeitė negrįžtamai. Dirbdamas su netvarkingu šieno presavimo agregatu, vaikinas su-sižalojo abi rankas. Gelbėdami Va-lenti no gyvybę, Kauno medicinos universiteto klinikų medikai iš pra-džių jaunuoliui amputavo vieną, o po dienos ir kitą ranką.

Draugė po nelaimės nepaliko

Tiek artimieji, tiek pažįstantieji Valentiną žurnalistui pasakojo, kad V.Audzevičius nebuvo nei chuliganas, nei nuo taurelės priklausantis žmogus. Jis apskritai nevartojo alkoholio, o pa-prašytas visada padėdavo kitiems. Jie stebisi, kodėl likimas jam atsiuntė tokį sunkų išbandymą.

Negailesti ngi likimo kirčiaiBeveik iki pečių abiejų rankų netekęs Ramygalos gyventojas Valenti nas Audzevičius iš paskuti niųjų nepasiduoda likimo kirčiams.

Nukelta į 2 psl.

Ne vienas Lietuvos gyventojas savo kailiu yra patyręs, kad Konsti tucijoje įteisintas nemokamas gydymas tėra blefas.

Nukelta į 3 psl.

Nemokamas gydymas – ti k afi ša

Dažnas gyventojas, varstanti s poliklinikų, šeimos centrų, ligoninių duris, pasakytų, kad nemokamas gydymas jau seniai yra ti k blefas. Ne paslapti s, kad gydymo įstaigose ligonių pinigai ti rpte ti rpsta. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nukelta į 2 psl.

Pristabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą galima ti k sumažinus išvykimą arba padidinus atvykimą. Emigracijos sustabdyti ti kriausia nepavyks, o štai imigraci-ja iš trečiųjų šalių, ti kėti na, didės. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Lietuvos neįgaliųjų forumo vadovus šokiravo žinia, kad Donato Jankausko vadovaujamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos insti tucija neįžvel-gė poreikio Valenti ną slaugyti .

Autoriaus nuotrauka

Gimtasis kraštas 2010 lapkričio 12–19 d., Nr. 382 Aktualijos

„Dabar, manau, nėra būtinybės įteisinti priemokas. Pakėlus gydymo paslaugų balo vertę, gydymo įstaigų fi nansavimas šiek tiek atsikūrė. Va-dinasi, situacija palaipsniui gerėja“, – tvirtino R.Rastauskas.

Tačiau Pasvalio ligoninės vyriau-siasis gydytojas pastebėjo, kad tam tikros priemokos už gydymo paslau-gas sudrausmintų žmones. Jei, pasak R.Rastausko, apsilankymas pas šei-mos gydytoją kainuotų kelis simbo-linius litus, eilės tikrai sumažėtų.

R.Rastauskas užtikrino, kad Pas-valio ligoninėje besigydantiems gy-ventojams tuštinti piniginių nerei-kia. Kainuoja tik tos paslaugos, kurių

apmokėjimas yra įteisintas. „Pavyz-džiui, fi zioterapijos procedūros. Vals-tybė apmoka tik kelias procedūras, o už kitas, jei jų pageidauja, ligonis turi susimokėti pats“, – aiškino ligoninės vadovas.

Ligoniai jaučiasi nejaukiai

Lietuvos pacientų organizacijų at-stovų tarybos pirmininkės Vidos Au-gustinienės teigimu, ligoniai neretai jaučiasi nejaukiai gydymo įstaigose nežinodami, kokias paslaugas jie pri-valo gauti nemokamai, o už ką reikia patiems mokėti.

Štai vienam ligoniui už savait-galį ligoninėje pakeistą tvarstį teko sumokėti 10 litų. Buvo paaiškinta,

kad jis gydosi poliklinikoje, kuri su ligonine nėra sudariusi sutarties to-kioms paslaugoms atlikti po dar-bo valandų ir savaitgaliais. Jei žaiz-da būtų susiūta ligoninėje, tvarsčių keitimas ligoniui nekainuotų. Taigi progų netikėtai atverti piniginę gy-dymo įstaigose daugėja.

Žmonės skundžiasi, kad jiems reikia pirkti operacijoms reikalingus reikmenis, mokėti už tyrimus, vais-tus. „Pavyzdžiui, jei ligoniui atlieka-ma akių operacija, o jis serga diabe-tu, vaistų pastarajai ligai gydyti jis negauna. Bet pagal deklaruojamą sveikatos politiką žmogus turi gauti visas gydymo paslaugas. Aišku, kai lėšų per mažai, tuomet taip ir išeina. Tik dabar gydymo įstaigose išlei-džiami žmonių pinigai nepatenka į kasą“, – teigė V.Augustinienė.

Pasak Lietuvos pacientų organi-zacijų atstovų tarybos pirmininkės, gyventojams užkliūva ir profi laktinės sveikatos priemonės. Viešai deklaruo-jama, kad jos žmonėms prieinamos, tačiau gydymo įstaigose prireikia daug pastangų, kad jomis būtų gali-ma pasinaudoti.

Latvių pacientus vaikosi antstoliai

„Vis dėlto neturėtume taip skųs-tis, nes, palyginti su kaimynine Lat-vija, mūsų sveikatos apsaugos sistema kur kas palankesnė žmonėms. Latviai mums to pavydi ir sako, kad jie tokios sistemos neturėjo ir gerais laikais“, – samprotavo Pasvalio ligoninės vado-vas R.Rastauskas.

Latvijoje įteisintos gydymo pas-laugų priemokos, kurios yra nema-žos. Per sunkmetį latviai masiškai

neatsiskaitinėjo už suteiktas gydymo paslaugas. Ligoninės samdė skolų iš-ieškojimo fi rmas, pacientus vaikėsi antstoliai.

„Latvijoje masiškai uždarinėjo ligonines. Prastas artimiausių kai-mynų pavyzdys rodo, kad šiandien tokiu keliu eiti nereikėtų. Jis nėra geras nei pacientams, nei pačiai sistemai – toks kelias veda į ban-krotą“, – „Gimtajam kraštui“ yra pastebėjusi sveikatos apsaugos vi-ceministrė Nora Ribokienė.

Mūsų sveikatos apsaugos prana-šumais stebėjosi ir Pasvalio rajone lankęsi gruzinai. „Gruzijoje beveik visos gydymo paslaugos yra moka-mos. Tik 25 proc. draustų, kiti moka

patys, o, pavyzdžiui, vidutinė pensi-ja tesiekia 120 litų. Gruzinai sako, kad pas mus socializmas“, – teigė R.Rastauskas.

Nemokamas gydymas – ti k afi ša

Lietuviai išleidžia daugiauJulita Varanauskienė, SEB banko šeimos fi nansų ekspertė

Lietuviai daugiau lėšų išleidžia vaistams ir medicininei įrangai nei kaimynai, bet gerokai mažiau pinigų palieka gydymo įstaigose. Pernai Lietuvoje vienas šei-mos narys per metus išleido 170 EUR vaistams ir medicinos įrangai, Esti joje – 152 EUR, Latvijoje – 140 EUR, o Vokieti -joje – 258 EUR. Galima pastebėti , kad, išaugus pajamoms, daugiau išleidžiama ir šioms reikmėms. Palyginus, kiek išlai-dų sveikatos priežiūrai dengia valstybė, ir kiek moka žmonės iš savo kišenės, ga-lima pastebėti , kad kuo skurdesnė šalis, tuo didesnė našta gyventojams.

Priemokos turėtų būti leidžiamosStasys Gendvilis, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas

Gydytojų vadovų sąjunga ofi cialiame rašte SAM yra išdėsčiusi savo pozici-ją, kad jeigu mažėja sveikatos apsau-gos fi nansavimas, turėtų būti leidžia-mos pacientų priemokos už gydymo paslaugas. Dabar gydymo paslaugų balo vertė atkurta iki 0,89 Lt. Jeigu tokia liks ir kitais metais, prognozės bus šiek ti ek geresnės. Tačiau ir tokiu atveju svars-tyti nos priemokos už sveikatos prie-žiūros paslaugas. Tik galbūt ne visais atvejais.

Migracijos saldo (išvykstančiųjų ir atvykstančiųjų skirtumas) kasmet auga. Štai 2008 m. Statistikos depar-tamento duomenimis, minėtas skir-tumas buvo pasiekęs 7 718, o pernai šoktelėjo net iki 15 483 asmenų.

Pasak D.Paukštės, rinkoje tuščios vietos nebūna. Laisvas darbo vietas, o jų, atsigaunant ekonomikai, labai padaugės, užims atvykėliai iš trečiųjų šalių. Tik iš trečiųjų, nes neverta tikė-tis, kad į Lietuvą atvyks darbuotojai iš kitų ES šalių. Kodėl neverta tikė-tis? Todėl, kad atlyginimų ir gyveni-mo lygis Lietuvoje iš ES rinkos gali suvilioti tik bulgarus ir rumunus, na, gal vieną kitą latvį.

Vidutinis lietuvių namų ūkis 2009-aisiais maistui skirdavo apie 34 proc. visų išlaidų, o lietuvių emigran-tų pamėgtose šalyse ( Jungtinėje Ka-ralystėje ir Airijoje) šiam tikslui ski-riama tik 10–12,3 proc. visų išlaidų. Tiesa, mokesčiams už vandenį, elek-trą ir dujas minėtose šalyse tenka skir-ti 23–30 proc., o Lietuvoje – apie 19 proc. visų išlaidų, nors ir šie duomenys labai greitai susilygins. Taigi lietuviai vyksta į šalis, kuriose gyvenimo lygis yra aukštesnis. Regis, kad stojimo į ES metu iškeltas tikslas per 20–30 metų Lietuvai pasiekti buvusių 15 ES vals-tybių gyvenimo lygį tolsta. 2009 m. perkamosios galios standartais pagal vienam gyventojui tenkantį BVP Lie-tuvoje tesudarė 61 proc. ES vidurkio.

Gali padaugėti įmigrantų

Vertindami minėtus duomenis daugelis pamanys, kad pagerinti savo

gyvenimą galime tik išvykę į senąsias ES valstybes, o rinką Lietuvoje palikę engiamiems trečiųjų šalių piliečiams. Kai kas ta proga primena, kad emi-graciją išgyveno ir dabar lietuvių pa-mėgta Airija. Palyginkime.

Airiai emigruoti iš šalies pradėjo jau nuo XIX a., bet neužmirškime, kad tuo metu nebuvo globalizacijos veiksnių. Kokios pasekmės? Šiandien Airijoje dominuoja ne airių, bet an-glų kalba. Taigi ir Lietuva šia prasme yra tarsi tuščias lapas – neturime pa-tirties, o valstybė nepajėgi skirti lėšų užsieniečių integracijai.

Ar gali stebinti teiginys, kad 2060-aisiais ar jau 2030-aisiais Lie-tuvoje teliks 2,5 mln. gyventojų?

„Įmanoma, nors tai labai priklau-sys nuo padėties valstybėje. Jeigu to-liau gyvenimas negerės, tai žmonės emigruos“, – tvirtina D.Paukštė.

Pristabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą galima tik sumažinus išvy-kimą arba padidinus atvykimą. Emig-racijos sustabdyti tikriausia nepavyks, o štai imigracija iš trečiųjų šalių, ti-kėtina, didės. Senosiose ES valstybė-se imigrantai iš trečiųjų šalių neretai sudaro net iki 8 proc., o Lietuvoje ne-siekia 1 proc. visų gyventojų.

Pavojus likti skurstančia šalimi

Diskutuodami dėl Lietuvos sto-jimo į ES reikalavome kuo greičiau įteisinti laisvą asmenų judėjimą viso-je ES erdvėje. Kartais atrodė, kad šis siekis buvo keliamas labiau nei gali-mybių paieška savo valstybėje gerin-ti ekonominę padėtį. Dabar skiname vaisius – emigracijos ir imigracijos ba-lansas rodo, kad valstybė iš esmės pra-

rado 400 ar net 500 tūkst. veikliausių žmonių. Be to, vidaus rinkoje dar už-siauginome per 300 tūkst. bedarbių. Jie irgi linkę pakelti sparnus ir ne vie-ni, o su šeimomis. Į emigraciją suka ir besimokantis jaunimas. Apytikriai skaičiuodami surinktume dar beveik milijoną potencialių emigrantų. Tai-gi liktų 2,5 mln. gyventojų. Be kita ko, per 600 tūkst. iš jų yra jau gar-baus amžiaus.

Jau dabar, nors šalyje yra apie 300 tūkst. bedarbių, darbdaviai pradeda ruoštis įsileisti daugiau darbo jėgos iš trečiųjų šalių. Vieni sako, kad Lie-tuvai prireiks tik kvalifi kuotos darbo jėgos, o kiti tikina, kad pritrūksime ir nekvalifi kuotų darbuotojų. Jų jau dabar trūksta, nes pašalpų išlepinti bedarbiai vengia menkai apmokamo nekvalifi kuoto darbo.

Profesorius Romas Lazutka bene pirmas pastebėjo dar vieną emigraci-jos ir imigracijos poveikio šalies eko-nomikai problemą.

„Mūsų darbdaviai prašo paleng-vinti nekvalifikuotų darbininkų iš trečiųjų šalių įvažiavimą. Net ne-svarstomos galimybės prisivilioti kvalifi kuotus darbuotojus ar moks-lininkus. Taigi einama lengviausiu, bet pavojingu keliu. Jeigu bus galima lengvai atsivežti nekvalifi kuotos dar-bo jėgos, tai mūsų valstybėje ir kursis tokie verslai, kuriems reikia tik nekva-lifi kuotų darbuotojų. Ir jei taip bus, tai mes ir liksime skurstančia šalimi“, – daro išvadą prof. R.Lazutka.

Imigracijos banga artėja prie Lietuvos krantų

Per sunkmetį , kai gydymo įstaigos iti n kruopščiai pradėjo skaičiuoti išlaidas, pa-cientai jose palieka dar daugiau pinigų. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Senosiose ES valstybėse imigrantai iš trečiųjų šalių neretai sudaro net iki 8 proc., o Lietuvoje ji kol kas nesiekia 1 proc. visų gyventojų.

Emigracijos ir imigracijos balansas rodo, kad valstybė iš esmės prarado 400 ar net 500 tūkst. veikliausių žmonių. Be to, vidaus rinkoje dar užsiauginome per 300 tūkst. bedarbių. Jie irgi linkę pakelti sparnus ir ne vieni, o su šeimomis. Apyti k-riai skaičiuodami surinktume dar beveik milijoną potencialių emigrantų. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Pasak sveikatos apsaugos ministro Rai-mondo Šukio, priemokų už gydymo paslaugas įteisinimas valstybinėse įs-taigose yra konsti tucinė problema.

Atkelta iš 1 psl.

Atkelta iš 1 psl.

Gimtasis kraštas2010 lapkričio 12–19 d., Nr. 38 3Aktualijos

Seimo Darbo parti jos frakcijos nariai siūlo naikinti savivaldybių tarybų nario įgaliojimus tada, kai yra panaikinama jo narystė jį iškė-lusioje politi nėje parti joje.

„Pastaruoju metu vis dažniau susiduriame su atvejais, kada į sa-vivaldybę išrinkti politikai, pamir-šę visus rinkėjams duotus pažadus, pradeda keisti frakcijas kaip koji-nes – priklausomai nuo to, kur „šil-čiau“. Ne paslaptis, kad daug tokių politikų yra ir Seime. Manau, kad atėjo laikas užkirsti kelią tokiai gė-dingai praktikai. Politinių perbė-gėlių skaičiumi mes juokiname ir

šiurpiname visą civilizuotą pasau-lį“, – sako pataisos iniciatorius Sei-mo Darbo partijos frakcijos seniū-nas Vytautas Gapšys.

Šiuo metu galiojančiame Savi-valdybių tarybų rinkimų įstatyme savivaldybės tarybos nario mandatas nėra susietas su jo politine priklau-somybe. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta tada, kai jis atsistatydina, miršta, yra pripažįstamas neveiks-niu, pradeda eiti pareigas, nesuderi-namas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį ir kitais atvejais.

GK, Eltos inf.

Siūloma tramdyti politi nius perbėgėlius

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaiti sVyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110Žurnalistai:Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pe-čeliūnienė, Arvydas Jockus, Virginija Barštytė, Vir-ginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Aušra Pocienė, Lina Kazokaitytė,

Jurgita Činkienė – korespondentė JAV, jurgita@centras.lt.Fotografai: Martynas Vidzbelis, Raimundas Šuika, Klaudijus Driskius.

Leidėjas –

UAB

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Pardavimų departamentas Gryta Balserytė Tel. (8 5) 210 0093Prenumeratos ir plati nimo departamentas Rūta Ramonė Tel. (8 5) 210 0060

Tiražas 5 000 egz.

ISSN 2029-4816Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Gimtasis kraðtas

Devyni iš dešimti es arba 87,6 proc. samdomų darbuotojų netu-ri galimybės pasirinkti patogesnio darbo laiko grafi ko, ti k 12,9 proc. respondentų galėjo organizuoti savo darbo laiką taip, kad būtų galima pasiimti laisvų dienų dėl šeiminių ar asmeninių priežasčių, nenaudojant atostogų.

Daugiau nei pusė (51,3 proc.) apklaustųjų galėjo pasiimti laisva-dienių palyginti retai, o kiek daugiau nei trečdalis (35,8 proc.) iš viso ne-turėjo galimybės pasiimti laisvų die-nų dėl asmeninių ar šeiminių prie-žasčių, nenaudodami atostogų.

Tyrimo rezultatai atskleidė, jog vaiką iki 8 m. auginančioje šeimoje galimybę dėl vaiko priežiūros pasi-imti laisvų dienų turėjo kas penkta moteris (20,5 proc.) ir kas aštuntas vyras (13,1 proc.)

Į klausimą apie naudojimąsi mo-kamomis vaiko priežiūros paslaugo-mis teigiamai atsakė beveik penkta-dalis (18,2 proc.) visų apklaustųjų. Į šias paslaugas buvo įtraukti lop-šeliai-darželiai, darželiai, mokamos vaikų auklių paslaugos, pailgintos dienos grupės, dienos priežiūros centrai ir pan.

Tyrimo vertinimais, 1,7 proc. 15–64 metų gyventojų prižiūrė-jo ne savo ar savo sutuoktinio vaikus iki 15 metų ir 1,3 proc. – 15 metų ir vyresnius sergančius, ne-įgalius, pagyvenusius giminaičius ar draugus, kuriems reikalinga prie-žiūra.

Tyrimo duomenimis, kas dešim-tas (9,4 proc.) gyventojas, prižiū-rėjęs savo arba kitus vaikus iki 15 metų ar 15 metų ir vyresnius asme-nis, nedirbo arba dirbo nevisą darbo dieną dėl ti nkamų vaikų ar ligonių, neįgalių ir pagyvenusių žmonių prie-žiūros paslaugų nebuvimo ar neįper-kamumo. Tinkamų priežiūros pas-laugų nebuvimas ar neįperkamumas didesnę įtaką daro moterų dalyva-vimui darbo rinkoje. Tyrimo verti -nimais, moterys daugiau nei dukart dažniau nei vyrai nedirbo arba dirbo ne visą darbo dieną, nes ti nkamos priežiūros paslaugos neteikiamos arba yra neįperkamos.

Tačiau daugumos (90,6 proc.) gyventojų sprendimui nedirbti ar dirbti nevisą darbo dieną ti nkamų priežiūros paslaugų buvimas ar ne-buvimas įtakos neturėjo.

Eltos inf.

Darbo sąlygos lietuvių nedžiugina„Pažįstu Valentiną nuo vaikystės.

Jis yra darbštus, sąžiningas ir nuo-širdus vaikinas, patyręs daug gyveni-mo negandų“, – kalbėjo Ramygalos parapijos „Caritas“ vedėja Angelė Kielienė. Jai iki šiol sunku parinkti žodžius, kad tinkamai apibūdintų Valentiną.

Po skaudžios nelaimės Valentino nepaliko ir jo širdies draugė Ilona, nors ją vargu ar būtų smerkę už ki-tokį pasirinkimą. „Kaip jūs dabar lai-kotės?“ – telefonu kalbinome Iloną. „Sunkiai“, – pasakė ji.

Ilonos balse jautėsi didelis nuovar-gis, nes ji Valentinui atstoja prarastas rankas, be kurių vaikinas negali pa-tenkinti net elementariausių poreikių. „Pavargau, – su ilgomis pauzėmis kal-bėjo ji. – Labai pavargau. Paprasčiau-siai jau nebeturiu jėgų.“

Tą kartą Valentinas miegojo, todėl su juo pasikalbėti pavyko vėliau.

Užvaldė depresija

Dar prieš porą mėnesių tiek Ilo-na, tiek Valentinas buvo kupini ryžto nešti savąjį kryžių, bet ilgainiui daug kas pasikeitė. Jaunuolis užsisklendė savyje.

„Nežinau, ar Valentinas su jumis kalbės. Jis puolęs į depresiją, – pa-sakojo A.Kelienė. – Jam dabar la-bai sunku. Jis nenori nei matyti, nei girdėti žurnalistų, kurie prirašė viso-kių dalykų.“ Suprantu. Juk kai kurie plunksnos broliai Valentino nelaimę aprašė tarsi nuotykį, kaip štai jis eina atlikti fi ziologinių reikalų, lupa ba-naną kojomis ar kojų pirštais renka telefono numerį. Bjauru dėl to, nors ir tiesa. Nors kitaip, matyt, ir būti negali. Tačiau žmogiškumui tikrai visada galime atrasti vietos...

Tiki žmonių gerumu

Sunku net pagalvoti, ką tokioje si-tuacijoje atsidūręs Valentinas dary-tų be geraširdžių žmonių. „Jis visada man padėdavo atnešti pieno, o dabar pagalbos reikia jam“, – kalbėjo Ra-mygalos parapijos „Caritas“ vedėja A.Kielienė.

Būtent ji žurnalistams parašė laiš-kus, kuriuose prašė padėti Valentinui pinigais, kad jis galėtų įpirkti bent jau lietuviškus protezus. Vienas toks įtai-sas kainuoja apie 45 tūkst. Lt. Vals-tybinė ligonių kasa gali padengti tik 10 tūkst. Lt išlaidų.

Tačiau šie protezai Valentinui tiktų tik iš bėdos. Jam kur kas reikalingesni elektros impulsais valdomi bioprote-

zai, kainuojantys apie 130 tūkst. eurų (apie 450 tūkst. Lt).

A.Kielienės ir „Caritas“ pastan-gos nenuėjo perniek. Per kelis mė-nesius į „Caritas“ sąskaitą jau surink-ta 34,4 tūkst. Lt. „Pinigų reikia, labai reikia“, – sakė A.Kielienė.

Ji tiki, kad jei negali padėti valsty-bė, gerų žmonių visada atsiras.

Slaugos nereikia?

Editos Mildažytės vedamoje Lie-tuvos televizijos laidoje „Bėdų turgus“ apie Valentino nelaimę sužinojo ne-mažai žmonių. Rėmėjai vienus metus sutiko apmokėti būsto nuomos išlai-

das. Tai leido V.Audzevičiui kartu su Ilona persikraustyti iš prastos pirkios be patogumų į butą Ramygaloje.

„Tačiau Valentinui reikia ir norma-lios lovos, ir naujesnio šaldytuvo“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė viena iš jo seserų Jolanta.

Ką į bėdą patekusiam piliečiui šiuo atveju pasiūlė valstybė? Beveik nie-ko. Atvirkščiai, taupydama pinigus, Socialinės apsaugos ir darbo minis-terijai pavaldi Neįgalumo ir darbin-gumo nustatymo tarnyba (NDNT) Valentiną laiko iš dalies darbingu. Esą jo darbingumas siekia 25 proc.

Maža to, nustatyta, kad jam slauga nereikalinga, o pakanka tik priežiū-ros. Tai reiškia, kad kiekvieną mėnesį už Valentino priežiūrą, iki jam sukaks 24 metai, Ilonai bus mokama 765 Lt pašalpa. Vėliau ji gaus tik 382 Lt. O už slaugą, jai priklausytų dvigubai di-desnė išmoka.

Šokiravo valstybės insti tucijos pozicija

Lietuvos neįgaliųjų forumo pre-zidentę Rasą Kavaliauskaitę šokiravo žinia, kad Socialinės apsaugos ir dar-bo ministerijos institucija neįžvelgė poreikio Valentiną slaugyti.

„Juk tai išimtinis atvejis. Panašių nelaimių, kad žmogus netektų abie-jų rankų, nėra daug. Vienetai! – sakė R.Kavaliauskaitė. – Man nesupran-tama, kaip Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba gali traktuoti, kad Valentinui nereikalinga slauga.“

Lietuvos neįgaliųjų forumas sieks Valentinui padėti, kad NDNT spren-dimas būtų peržiūrėtas. „Bet dabar jam svarbu susitaikyti su faktu, kad jo gyvenimas pasikeitė, ir priimti jį tokį, koks yra, – sakė R.Kavaliauskaitė. – Bėda ta, kad Lietuvoje nėra net psi-chologų, galinčių dirbti su neįgaliai-

siais, o dabar geriausiais psichologais tampa panašaus likimo žmonės.“

Sužinojusi, kad Valentinas gyvena kaime, R.Kavaliauskaitė atsiduso pa-brėždama, jog tai dar labiau apsunki-na situaciją. Pasak R.Kavaliauskaitės, psichologinis stresas gali trukti net iki penkerių metų, bet jis slopsta matant gerus pavyzdžius ir bendraujant su panašaus likimo neįgaliaisiais.

Robotų kūrėjo žinutė

Šiuo metu Valentinas mėgina ka-bintis į gyvenimą. Viltį jam suteikia ir netikėtos žinios. Pavyzdžiui, televi-zijos pranešimai apie robotų kūrėją iš Klaipėdos Vitalijų Rodnovą, pasaulio robotų čempionate laimėjusį aukso medalį. Jis prieš kameras nuotoliniu būdu demonstravo rankų judesius at-kartojantį robotą.

„Mačiau tą siužetą ir pagalvojau, kad galbūt galėtų sukurti panašius protezus“, – sakė V.Audzevičius.

V.Rodnovas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad impulsais valdomus prote-zus pagaminti yra be galo sunku. „To nepadaryčiau, bet šias technologijas į ortopediją diegia Vakarų Europos valstybės“, – kalbėjo V.Rodnovas. Jis perdavė žinią Valentinui. „Vienas pro-fesorius iš JAV man pasakė: kad ir kas atsitiktų, niekada nepasiduok“, – tiki-no robotų kūrėjas V.Rodnovas.

Vokietijos ortopedai gali būti vie-na didžiausių Valentino vilčių. Šioje šalyje nuo Antrojo pasaulinio karo ortopedijos sritis vystosi sparčiausiai Europoje. Tiesa, svajonėms įgyven-dinti pirmiausia reikia pinigų.

Atkelta iš 1 psl.

Padėkite Valenti nui nupirkti protezusMaloniai kviečiame lėšas aukoti į Panevėžio vyskupijos „Ca-

ritas“ šiam ti kslui ati darytą sąskaitą Nr. LT73 0075 8000 1212 0572 AB banke „Snoras“, įm. kodas 192069978, mokėjimo paskirti es pavedime nurodant „Auka protezams“.

Negailesti ngi likimo kirčiai

Ką į bėdą patekusiam piliečiui gali pasiūlyti valstybė? Beveik nieko. Raimundo Šuikos nuotrauka

„Politi nių perbėgėlių skaičiumi mes juo-kiname ir šiurpiname visą civilizuotą pa-saulį“, – sako darbieti s V.Gapšys. balsas.lt nuotrauka

Gimtasis kraštas 2010 lapkričio 12–19 d., Nr. 384 Komentarai

Ant politi nių svarstyklių

A.Salamakinas turi pasitraukti Remigijus Ačas, Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys

Meluojantis EPK pirmininkas, kuris siekia pranašumo menkinda-mas kitus, negali dirbti. Tai mano principinė pozicija. A.Salamakinas mane apšmeižė. Žiniasklaidai pasa-kė, kad aš savavališkai be Seimo val-dybos leidimo atostogavau Tailande, skelbė, kad komisija priims man ne-palankų sprendimą. Seimo valdyba išaiškino, kad nereikia jokių leidimų. Laiką tarp sesijų, jei nevyksta jokie posėdžiai, Seimo narys planuoja sa-varankiškai. Tuomet A.Salamakinas ėmė pasakoti, kad tokio interviu ne-davė, žurnalistas jo mintis iškraipė. Net paprašė laikraščio paneigti tikro-vės neatitinkančią informaciją. Bet žurnalistas atsiuntė įrašą, ir viskas iš-aiškėjo. Tada aš komisijai apskundžiau jos pirmininką.

Komisija svarstė ir pripažino: A.Salamakinas suklaidino komisiją ir pažeidė Politikų elgesio kodekse įtvir-tintus sąžiningumo ir pavyzdingumo principus. Dabar man kelia juoką: nu-neša A.Salamakinas Seimo pirminin-kei atsistatydinimo pareiškimą, ji ne-žada teikti Seimui, o A.Salamakinas džiaugiasi, kokia šauni Seimo pirmi-ninkė. Jeigu tu nenori, kad teiktų tą pareiškimą, tai jo ir nenešk. Dirbk to-liau. Kam daryti politinį šou?

Po pokalbio su I.Degutiene A.Salamakinas komisijoje bandė įro-dyti, kad ta išvada apie jo etiką dar nepatvirtinta, ir sukėlė didžiausią visų pasipiktinimą. Vėl visi studijuos įra-šus, klausys, ar buvo pasakyta, kad jau patvirtinta. EPK pirmininkas išsisu-kinėja, o juk galėjo pasakyti: suklydau, atleiskite. Negarbingai elgiasi.

Eti kos sargo simbolisJuozas Olekas, Seimo Socialdemokratų frakcijos narys

A.Salamakinas principingai verti-no visų elgesį, nepaisydamas, kas ko-kiai frakcijai priklauso. Manau, toks EPK pirmininkas ir turėtų būti. Ne-pasitenkinimas juo kilo todėl, kad nuo komisijos sprendimų nukenčia įvairių frakcijų atstovai. Ir kiekvienoje frakci-joje yra žmonių, kurie ta veikla nepa-tenkinti. Taip, A.Salamakinas padarė klaidą ne visai objektyviai įvertinda-mas kolegos išvyką į Tailandą. Pirmi-ninko pasisakymą komisija įvertino kaip neetišką. Tikrai nelengva pirmi-ninkui dirbti tokiomis aplinkybėmis: vertini kitų etiką, o pats esi pripažin-tas pasielgęs neetiškai. Jis pats tą sakė mūsų frakcijoje. Aptarėme tą jo pada-rytą klaidą. Bet visą jo veiklą įvertino-me teigiamai. Dabar viskas priklau-so nuo Seimo pirmininkės ir pačios komisijos. Džiaugiuosi, kad panašiai kaip mūsų frakcija jo darbą gerai ver-tina ir Seimo pirmininkė. O kaip bus toliau, matysime.

Dėl to, kad dabar pasitraukė du komisijos nariai, darbas nenutrūksta, kvorumas išlieka. Bet yra problemų dėl EPK darbo. Kai kas siūlo pertvarkyti visą komisiją, kad ji tik procedūrinius pažeidimus svarstytų, bet ne etiką. Ir A.Salamakinas turi idėją, kaip pakeisti komisijos darbą. Geresnė buvo tvarka, kai komisijos nariais tapdavo tie, kurie gaudavo 15 kitų frakcijų narių pritari-mą. Komisija būdavo sudaroma ne pa-gal frakcijų dydį. Bet Tėvynės sąjunga tą tvarką pakeitė.

Kartą esu buvęs toje komisijo-je, mačiau, kad dalis valdančiosios daugumos vadovaujasi politiniais motyvais – gina savus.

Pripažintas pažeidęs eti ką Seimo Eti kos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininkas Algimantas Salamakinas parašė atsistatydinimo pareiškimą. Tačiau Seimo pirmininkė Irena Deguti enė pareiškė, kad to pareiškimo teikti Seimui neskubės. O komisija jau ėmė by-rėti – iš jos išėjo Dalia Teišerskytė ir Vytautas Kurpuvesas.

Eti kos sargas – neeti škas?

Lina PEČELIŪNIENĖ

Dabartinis socialinių reikalų ir darbo ministras Donatas Jankaus-kas – atsakingesnis už savo pirm-taką Rimantą Dagį. D.Jankauskas nedega noru ugdyti devynioliktojo amžiaus motinas. Vyrų jis neapšau-kia „bambaliais“ ir nekaltina mote-rų, kam per mažai gimdo ir griauna tradicinę šeimą.

D.Jankauskas išvis mažai kalba, nes nenori erzinti visuomenės būsi-ma „Sodros“ reforma. Jei galėtų, vi-sai nieko nereformuotų. Bet negali. Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau seniai laukia ne šiaip kokių smulkių apkarpymų, o visos sistemos refor-mos vizijos.

Nieko nedarant jau 2013 metais „Sodros“ defi citas gali viršyti paja-mas. Šiemet „Sodros“ skylė jau pa-siekė 2,3 mlrd. litų, kitais metais jai reikės skolintis 3,2 mlrd. litų.

Nereikia šiurpintis, ne vien Lie-tuvą slegia socialinės sistemos bėdos. Galima sakyti, kad krizė sėkmingai griauna gerovės valstybės mitą vi-soje Europos Sąjungoje (ES). Vi-sos šalys vėlina pensinį amžių. Net

Prancūzija pasiryžo, nors ir pasipy-lė daugiadieniai protestai – streikai, kasdien atnešę net iki 400 mln. eurų nuostolių. O čia tai politinė valia!

Lietuvoje politinės valios mažiau, nors mūsų žmonės kantrūs. Dėl pensinio amžiaus tolinimo nutarta tartis tik po savivaldos rinkimų.

Negali sakyti, kad D.Jankausko ministerija nedirba. Priešingai, darbo grupė įnirtingai svarsto būsimas per-mainas. Net tada, kai ministras tyli, iš darbo grupės pasigirsta pasvarsty-mų apie tai, kad bazinė pensijos dalis galėtų būti mokama iš valstybės biu-džeto, o „Sodra“ pensijas skaičiuotų sukauptų taškų būdu – kuo daugiau mokėjai, kuo ilgiau dirbai, tuo tavo pensija bus didesnė. Reikia sukurti bent vaizdą, jog tu gali pats „Sodro-je“ sukaupti pensiją, nes baisu, kad tie, kurie moka mokesčius, galutinai neprarastų pasitikėjimo valstybės so-cialinio draudimo sistema.

Darbo grupė sprendžia ir A.Ku-biliaus galvosūkį – kaip įveikti žmo-nių įprotį gyventi iš pašalpų. Sociali-nių mokslų daktaras Romas Lazutka yra sakęs, kad du vaikus auginan-ti šeima gali gauti apie 2 tūkst. Lt

pašalpų. Tai kam dirbti, jei gausi tik minimalų 800 Lt (neatskaičius mo-kesčių) atlyginimą? Iš tokių pasvars-tymų ir atsirado „genialus“ sprendi-mas: padidinkime minimalią algą iki 1 000 Lt, o socialines išmokas ilgalai-kiams bedarbiams palaipsniui mažin-kime. Nedirbsi penkerius metus, išvis nebegausi. Tikslas geras: tegul dirba visi turintys galvas, rankas ir kojas, pa-šalpas turi gauti tikri neįgalieji (yra juk ir piktnaudžiavimų neįgalumu).

Tik bėda, kad per krizę rikiuo-jasi tūkstančiai bedarbių. Kur tos darbo vietos, laukiančios ilgalaikių (įgūdžius praradusių) bedarbių? Kas jiems mokės po 1 000 Lt? Kai dėlio-ji biudžeto skaičiukus, atrodo, pilna išmintingų sprendimų. Bet tikrovė žiauresnė – kur trumpa, ten trūksta.

Pagaliau ir premjeras pareiškė: socialinės išmokos ilgalaikiams be-darbiams artimiausiu metu nebus mažinamos. Pasakė taip, nes Social-demokratų partijos pirmininkas Al-girdas Butkevičius pranešė: daugybė žmonių kaimuose ir miesteliuose la-bai išsigando. Prieš rinkimus gąsdinti žmones – tikrai blogas tonas. Valdan-čiai partijai – beveik savižudybė.

Opozicijai geriau. Krikščionių partija žada pensijas didinti, social-demokratai skelbia, kad neleis blo-ginti žmonių padėties. O ministras D.Jankauskas sako, kad „Sodros“ reforma gali prasidėti tik tada, kai dėl jos susitars visos politinės jėgos. Kaip joms susitarti?

Jau šio mėnesio gale darbo gru-pė žada pabaigti rengti reformos projektą. Seimui jį tikimasi pateik-ti kovo mėnesį. Bet D.Jankauskas nežada, kad 2012-aisiais Lietuva jau turės taupią ir protingą socialinio draudimo sistemą. Taigi viskas nu-sitęs jau po kitų Seimo rinkimų.

Ką tik pranešta, kad socialinėms pašalpoms vėl trūksta 93 mln. Lt. Birželį Vyriausybė pašalpoms papil-

domai skyrė 84 mln. Lt, rugpjūtį – 150 milijonų. Ar išgyvens „Sodra“ iki reformos?

Praėjusią savaitę ES susitarė bausti valstybes už pavojingą eko-nominę politiką. Be reikalo mano-me, kad tai taikoma tik Graikijai.

„Sodros“ skylė vis didėja

Nieko nedarant jau 2013 metais „Sodros“ defi citas gali viršyti pajamas.Martyno Vidzbelio nuotrauka

Šiemet „Sodros“ skylė jau pasiekė 2,3 mlrd. litų, kitais metais jai reikės skolinti s 3,2 mlrd. litų.

Aleksandras Sacharukas išsau-gojo Seimo nario mandatą, tačiau jo kolegai Linui Karaliui ketvirta-dienį vykusi apkalta buvo lemti n-ga – jis turės palikti Seimą.

Už tai, kad be pateisinamos prie-žasties praleidęs Seimo posėdžius L.Karalius netektų Seimo nario man-dato balsavo 89 Seimo nariai, prieš buvo 16, susilaikė 13 Seimo narių,

12 balsavimo lapelių pripažinti ne-galiojančiais.

Už A.Sacharuko mandato panaikini-mą balsavo 80 Seimo narių, prieš – 24, susilaikė – 13 Seimo narių, 13 balsavi-mo lapelių pripažinti negaliojančiais.

Seimo narius, šiurkščiai pažeidu-sius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, Seimas gali pašalinti iš pa-reigų ar panaikinti Seimo nario man-datą 3/5 visų narių balsų dauguma.

Šių metų spalio 27 d. Konsti tucinis Teismas konstatavo, kad Seimo nariai Aleksandras Sacharukas ir Linas Kara-lius šiurkščiai pažeidė Konsti tuciją ir sulaužė priesaiką.

Panašių pažeidimų yra padaręs ne vienas dabarti nės kadencijos parla-mentaras, tačiau dėl politi nių motyvų ir oponentų keršto į Konsti tucinį Teis-mą buvo kreiptasi ti k dėl A.Sacharuko ir L.Karaliaus.

Teismas nustatė, kad Seimo narys Aleksandras Sacharukas pasinaudojo parlamentaro Lino Karaliaus Seimo na-rio pažymėjimu ir plenariniuose posė-džiuose sąmoningai balsavo už jį. Sei-mo narys Linas Karalius buvo išvykęs į užsienio kelionę ir dėl to be pateisi-namos priežasti es nedalyvavo plena-riniuose Seimo posėdžiuose.

GK, Eltos inf.

Vienas parlamentaras išsilaikė, kitas krito

Eltos nuotrauka

Mûsø paveldasPriedas apie Lietuvos paveldà 2010 m. lapkrièio 12–19 d., Nr. 5 (38). Redaktorë Lilija Valatkienë, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

„Gimtasis kraðtas“ sveèiuojasi Jurbarko rajone

Iškilioje Jurbarko miesto aikš-tėje, ūksmingų medžių apsuptyje, jau aštuonis dešimtmečius stovi Vytauto Didžiojo paminklas. Tai miesto atminimo ženklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, kuris čia kartu su savo tėvu Lietu-vos didžiuoju kunigaikščiu Kęstu-čiu kovėsi dėl šios žemės laisvės prieš kryžiuočių ordiną.

Regina KLIUKIENĖ

Lietuvos istorijoje 1930-ieji buvo įvardyti kaip Vytauto Didžiojo me-tai. Visas kraštas minėjo nevainikuo-to Lietuvos karaliaus 500-ąsias mir-ties metines. Daugeliui jubiliejiniais metais gimusių berniukų tėvai tau-tos didžiavyrio garbei ir atminimui suteikė Vytauto vardą. Tais metais šalyje iškilo ne vienas paminklas Vy-tautui Didžiajam.

Žmonės aktyviai rinko pinigus

Idėja pastatyti paminklą Jurbarke kilo čia gyvenusiam skulptoriui Vin-cui Grybui. Miesto savivaldybė sky-rė darbininkų ir statybinių medžiagų. Buvo numatyta pastatyti didelį bius-tą, veidu nukreiptą į kryžiuočių už-kariautas buvusias prūsų žemes, kad saugotų Lietuvos sieną nuo užkariau-tojų iš Vakarų.

Beje, kitose vietose Lietuvos di-džiojo kunigaikščio Vytauto žvilgsnis tuo pačiu tikslu nukreiptas į Rytus.

Paminklo projektas buvo šiek tiek kitoks. Postamento kampuose turėjo būti fakelai, tačiau paminklas buvo gaminamas iš cemento, fakelus sufor-muoti buvo sunku, tad jų teko atsisa-kyti. Postamentas tinkuotas, biustas dengtas maltu marmuru. Daug prie šio paminklo prisidėjo ir jurbarkiškis menininkas Pranciškus Mikutaitis.

Etnografi niu požiūriu Jurbarko rajonas nėra vienti sas, teritorija jungia net trijų skirti ngų etninių re-gionų žemes. Nuo Šventosios upe-lio į vakarus (Smalininkų ir Viešvilės seniūnijos) – lietuvninkų, Mažosios Lietuvos kraštas. Į šiaurės vakarus nuo Jurbarko driekiasi pietryti nės Karšuvos žemės.

Tai žemaiti škas regionas, priklau-santi s Eržvilko seniūnijai. Likusiai rajono savivaldybės daliai būdin-

ga vakarų aukštaičių kultūra. Beje, Nemunas skiria šį kraštą nuo ket-virtojo etnografi nio Sūduvos regio-no, kurio įtaka jaučiama ir šiame upės krante.

Lilija VALATKIENĖ

Jurbarko rajone dar ir dabar ga-lima apčiuopti etnografi nių žemių ribas, architektūrinius skirtumus, tarmes, tradicijas, papročius, gy-

venimo būdo ypatumus, kulinarinio paveldo savitumus.

Kas jūs esate, jurbarkiečiai?Kai prie stalo susėdo penki jur-

barkiečiai, paaiškėjo, kad ti k vienas jų – vieti nis, šakniniu save vadinan-ti s. Visi kiti – atėjūnai. Vienas anks-čiau, kitas vėliau atsikėlė čia gyven-ti . Pieno upės ir kisieliaus krantai ti k pasakose būna. Kad ir kur atvažiuo-tum, sveti mo jausmas persekioja lyg šešėlis. Jie atrado naujus drau-

gus, kolegas, įdomų darbą, po tru-putį prisitaikė prie aplinkos.

Užplūdo prisiminimai iš praei-ti es. Ir nors šiandien visi save vadi-na vieti niais, tačiau turėjo, ką paly-ginti , kuo pasigirti ir didžiuoti s, iš ko pasijuokti bei dėl ko pasiginčyti .

Koks Jurbarko rajono gyventojo portretas? Kokiais bruožais pratur-tėjote iš žemaičių, aukštaičių, dzūkų ir suvalkiečių?

Jurbarko kraštas – lyg maža jungti nė karalystė

Žvilgsniu saugo nuo užkariautojų

Vinco Grybo paminklas Lietuvos di-džiajam kunigaikščiui Vytautui.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Netoli Skirsnemunės stūkso PANEMUNĖS PILIS. Vardą ji gavo nuo seniau čia buvusio Pane-munės dvaro. 1604–1610 m. pilį pa-statė vengrų kilmės didikas Janušas Eperješas. Panemunės pilis – tipiška

XVII amžiaus pradžios feodalo pilis su gynybiniais įrenginiais, gyvenamai-siais ir ūkiniais pastatais. Nuostabus pilies parkas su penkiais kaskadiniais tvenkiniais ir kalvotas reljefas palieka neišdildomą įspūdį.

Tomas ZABULIS

Jurbarkas įsikūręs deši-niajame Nemuno krante, tri-jų upių – Nemuno, Mituvos ir Imsrės – santakoje. Pirmą kar-tą jis paminėtas 1259 metais P.Duisburgo kronikoje, kryžiuo-čiams šioje vietoje pasistačius Georgenburgo (Jurgenburgo) pilį. Nuo XIV amžiaus Jurbar-kas tapo karališkuoju dvaru. XVI amžiaus trečiajame dešimt-metyje Lenkijos karalius ir Lie-tuvos didysis kunigaikšti s Žygi-mantas Senasis išleido potvarkį Žemaičių žemei tvarkyti – visą gyvenamąją juostą pagal prūsų sieną pavedė tvarkyti karalie-nėms. Pirmoji Jurbarką valdė Žygimanto II žmona karalienė Bona. 1611-aisiais Jurbarkui suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas – trys lelijos raudo-name skyde.

VIEŠVILĖ įsikūrusi prie kry-žiuočių laikus menančio kelio Jur-barkas–Šilutė, apsupta Viešvilės gi-rios, apkabinta gražuolio Nemuno. Istoriniuose šaltiniuose miestelis pa-minėtas XVI amžiaus pradžioje, o dvaras 1549 metais. Klaipėdos kraštą 1923-iaisiais prijungus prie Lietuvos

Respublikos, Viešvilėje buvo muiti-nė, pasienio policijos įstaiga, valsčiaus administracija, miškų urėdija, teis-mas ir dvi mokyklos. Iki šiol mies-telį puošia teismo rūmai. 1902 m. statytas masyvus triaukštis mūras primena viduramžių pilį.

Panemunių turtai atskleidžia lietuvių kultūrą ir istorinę gyvensenąJurbarko rajonas net 70 kilometrų prisiglaudęs prie upių tėvo Nemuno. Važiuojant senuoju pašto keliu iš Kauno į Klaipėdą, ti es piliakalniais ir panemunių kraštovaizdžiu, automobilis pats sustoja, kojos skuba, kad akys pamatytų ir fotoaparatas užfi ksuotų. Tokio architektūros paveldo Jurbarkui gali pavydėti visa Lietuva.

Nukelta į 10 psl.

Panemunės pilis su gynybiniais bokštais. Lilijos Valatkienės nuotrauka

Viešvilės teismo rūmai.

Rimanto Akutaičio nuotraukos

Nukelta į 10 psl.

Nukelta į 11 psl.

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyjeEmigracija

Tolimoje šalyje lietuvis lietuviui tampa drauguToli nuo tėvynės gyvenantys lietuviai neretai susipažįsta atsiti kti nai, o kiekviena tokia pažinti s jiems iki šiol atrodo didelė šventė. Mat suti kti lietuvį krašte, kuriame jų vos kelios dešimtys, visuomet malonu ir neti kėta.

5

Sveikata

Tinkamiausias metas puoselėti odąRūpinti s oda reikia visais metų laikais, ti k priežiūros priemonės turi ati ti kti sezoną.

Kelionės

Kelionės po pasaulį – gyvenimo prieskonisVisais laikais buvo žmonių, žinančių, kad pasaulis nesibaigia su horizonto linija, ir ieškančių, kas gi už jos. Gerimantas Stati nis, kaip ir daugelis keliautojų, stengiasi įamžinti viską, ką pamato.

18

Sportas

Įsiplieskęs karas tarp Vilniaus ir Kauno – kol kas be aukųĮsiplieskęs karas tarp Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubų nestebina Europos ir pasaulio krepšinio čempiono bei olimpinės bronzos laimėtojo Sergėjaus Jovaišos.

Kultūra

Menininkus įkvepia Žalgirio mūšio pergalės2010 metais Lietuva švenčia 600 metų Žalgirio mūšio sukaktį. Jame buvo sutriuškintas Kryžiuočių ordinas.

Laisvalaikis

Žemaiti škas mirkalas – greitas ir sotus pati ekalasKulinarinio paveldo puoselėtoja Kristi na Vaičienė iš Jurbarko rajono Naujasodžių kaimo sako, kad žemaiti škus pati ekalus paprasta gaminti , sotu ir sveika valgyti .

17

6

20

8