gimtasis kraštas

Gimtasis kraštasSavaitraštis visai Lietuvai. 2010 liepos 23–30 d., Nr. 22

Smalininkus pamėgo vokiečiai ir menininkai

Savaitraðtis visai Lietuvai. 2010 liepos 23–30 d., Nr. 22

Gimtasis kraðtas13 psl.

Šią vasarą nacionaliniuose ir regio niniuose parkuose renkamos etnografi škiausios – gražiausiai tvarkomos ir atspindinčios tam ti kram regionui būdingą tradicinę architektūrą – sodybos.

Su pavydėti na istorija, bet be herbo. Yra uostas, į kurį neatplaukia joks laivas. Statytas vokiečių, bet gyvena lietuviai. Tokie yra Jurbarko rajone esantys Smalininkai.

14 psl.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gediminas STANIŠAUSKAS

Vyriausybei buvo pristatyta Švedijos ekspertų parengta vals-tybės valdomo komercinio turto analizė. Šio didžiulio turto kapi-talo grąža Lietuvos komercinėse įmonėse per metus siekia vos 0,1 procento. Tuo pat metu Švedijo-je – 10–18 procentų.

Ką suskaičiavo ministerija

Paprašytas paaiškinti, kas apima sąvoką „valstybės valdomas komer-cinis turtas“, ūkio viceministras Ri-mantas Žylius sakė, kad jį galima su-skirstyti į penkis didelius sektorius. Tai energetika, nekilnojamasis turtas, miškininkystė, transportas (geležin-keliai, paštas) ir kita.

„Sektorių „kita“ sudaro apie 250 įmonių (poilsio namai, vaistinės, gy-vulių sėklininkystės ūkis, „Nemuno žirgynas“, „Vilniaus žirgynas“), – pa-sakojo R.Žylius. – Šios įmonės neat-lieka viešojo administravimo funkcijos ir gali teikti paslaugas konkurencinėje aplinkoje.“

Kitaip tariant, rinkoje jos gali kon-kuruoti su privačiomis bendrovėmis

ir taip valstybei siekti pelno. Vienuo-lika kelių priežiūros įmonių sudaro daugiau nei 70 proc. sektoriaus „kita“ bendro turto.

Daugiausia sukūrė LEO LT

Ūkio ministerijos parengtoje apž-valgoje teigiama, kad 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, valstybės

valdomų įmonių nuosavas kapitalas sumažėjo 8 proc. (nuo 24,2 mlrd. Lt iki 22,3 mlrd. Lt).

Sumažėjimas siejamas su valstybės įmonių per ekonomikos krizę patir-tais nuostoliais. Didžiausią neigiamą nuosavą kapitalą 2009 m. turėjo UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fon-das (22 mln. Lt). Kadangi valstybė visiškai kontroliuoja visą svarbiausią

elektros energetikos ir didelę dalį dujų pramonės, 2009 m. energetikos sekto-riaus pelningumas siekė 27 proc.

Didžiausią indėlį į nuosavą kapi-talą tarp energetikos bendrovių įnešė AB LEO LT.

Šis kapitalas metų pabaigoje siekė 6,7 mlrd. Lt.

Gediminas STANIŠAUSKAS

Europos socialinio fondo fi nan-suojamą projektą laimėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto

(VGTU) profesoriai, veikę pagal gu-driai apgalvotą schemą.

Dabar šią istoriją narplioja Vie-šųjų pirkimų tarnyba, o etikos sargai jau antrą kartą per dvejus

metus svarstys, ar rektorius Romu-aldas Ginevičius nenusižengė tar-nybinei eti kai.

Tvarkyti s kaip švedai dar nemokame Valdžia prie žmonių nepriartėjo

Profesūrą užvaldė pinigų troškimas

Pirmą kartą per 20 metų mūsų valstybė suskaičiavo, kiek turi komercinio turto. Jis įverti ntas 17,3 milijardo litų, tačiau kapitalo grąža – apverkti na.

Nukelta į 3 psl.

Nukelta į 2 psl.

Ekspertai siūlo sudaryti sąlygas privati ems vežėjams (keleivių ir krovinių) įsilieti į geležinkelių transporto rinką ir padalyti „Lietuvos geležinkelių“ veiklą. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Raimundo Šuikos nuotrauka

Gedimino technikos universitetas įsivėlė į fi nansinį skandalą – beveik 1,5 mln. litų vertės viešųjų pirkimų konkursą laimėjo šios aukštosios mokyklos rektoriaus vadovaujami profesoriai.

Saulius TVIRBUTAS

Panaikinus apskričių viršininkų administracijas, savivaldybėms ati -teko ti k dalis funkcijų, kitos atsidūrė dar toliau nuo žmonių. Vargu ar rea-liai sumažės ir valstybės išlaidos.

Valdžia žadėjo, kad atsisakius ap-skričių viršininkų administracijų bus sutaupyta daug lėšų. Tačiau progno-zuojama, kad tai nesumažins biu-rokrati jos, nes pagausės specialistų ministerijose. Savivaldybės liko nu-sivylusios, nes, be priskirtų švieti mo, mokslo, sveiktos įstaigų, kurių fi nan-savimas neaiškus, joms ši reforma nieko nedavė.

Nežinia dėl fi nansavimo

Liepą regionų valdymo struktūro-se neliko apskričių viršininkų admi-nistracijų. Iš jų liko tik regionų plėtros tarybos, o viršininkai tapo premje-ro patarėjais. Po reformos apskritims priklausiusios įstaigos perėjo minis-terijų arba savivaldybių žinion. Pa-naikintos 58 anksčiau besidubliavu-sios ir tarpinės funkcijos, 10 funkcijų perduota savivaldybėms, 20 funkci-jų atliks ministerijos ir kitos valdžios institucijos.

Nukelta į 2 psl.

Tarp miškų pasiklydę dzūkai

Gimtasis kraštas 2010 liepos 23–30 d., Nr. 222

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) duomenimis, vietos valdžiai perduota per 100 švietimo, sociali-nių ir sveikatos įstaigų. „Joms išlaikyti valstybė numačiusi biudžeto lėšų tik iki šių metų pabaigos, o kas bus ki-tais metais – neaišku, – kalbėjo LSA direktorė Roma Žakaitienė. – Nenu-matyta valstybės lėšų ir perduotoms įstaigoms administruoti. Savivaldy-bių biudžetai ir taip jau labai sunkiai surenkami.“

Pasak R.Žakaitienės, po reformos didelių pokyčių nesulaukta. „Padaugė-jo tik funkcijų, taip pat savivaldybės bus atsakingos už žvejybos, medžiok-lės leidimus“, – pasakojo ji.

Mykolo Romerio universiteto docentas Kostas Žymantas Svetikas mano, kad ši reforma buvo tik po-pierinė. „Šita reforma apima ne tik vargšę Vidaus reikalų ministeriją, bet ir Ūkio, Švietimo ir mokslo, Sveikatos

apsaugos ministerijas bei šios srities strategiją. O strategijos nėra“, – nu-kirto jis. K.Ž.Svetikas mano, kad įvy-ko tik formalus funkcijų perrašymas, o ne realios permainos, kurios leistų kiekvieno regiono verslo, mokslo ir valdžios įstaigoms suvienyti jėgas ir išryškinti savo privalumus.

Savivaldybės nusivylė

„Funkcijų negavome, tik vieną kitą įstaigą, įmonę ar objektą“, – apgailes-tavo LSA prezidentas Ričardas Mali-nauskas. Jo teigimu, valdžios priarti-nimą prie žmonių įkūnytų valstybinės žemės miestuose patikėjimo teise per-davimas savivaldybėms. „Jei valstybinę žemę miestuose valdytų savivaldybės, dokumentų tvarkymas gyventojams truktų apie 3–4 mėnesius, – mano R.Malinauskas. – Žemės valdymą patikėjus Nacionalinei žemės tarny-bai, dėl atsiradusių tarpininkų proce-sai truks iki 1,5 metų.“

Marijampolės rajono meras Vid-mantas Brazys pastebi, kad po refor-mos į savivaldybes dažnai ateina sutri-kę ir pikti žmonės, tvarkantys žemės nuosavybės dokumentus.

Kauno meras Andrius Kupčins-kas irgi apgailestavo, kad savivaldybės negalės savarankiškai įgyvendinti in-vesticinių projektų valstybinėje žemė-je. „Taip pat stebimės, kad apskrities valdžios pastatas perduotas Valstybės turto fondui, nors būtų logiška tas pa-talpas perleisti savivaldybėms“, – įsi-tikinęs Kauno meras.

Reforma daug kainavo

Reformos išlaidos sudarė 14 mln. Lt. Daugiausia lėšų skirta darbuotojų išeitinėms kompensacijoms ir išmo-koms. Tačiau vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis tikino, kad nuo ateinančių metų vien darbo užmo-kesčiui kasmet bus sutaupoma apie 30 mln. Lt.

O buvęs LSA prezidentas ir Igna-linos rajono meras Bronis Ropė mano, kad buvo galima ap-sieiti be didelių reformos išlaidų ir daug ramiau įgy-vendinti permainas. „Dabar pasirinktas revoliucijos kelias, lyg valstybė gyventų ne sunkmečio sąly-gomis, – stebėjosi jis. – Vienu mostu panaikintos apskritys, o iki tol tarnau-tojai apskričių administracijose gal pusmetį iš esmės jau nieko neveikė, bet gavo algas. Buvo galima palaips-niui perduoti funkcijas savivaldybėms, ministerijoms, kitas naikinti, taip aps-kritys būtų natūraliai užbaigusios savo gyvavimą ir nereikėtų vienu kartu tiek

daug lėšų darbuotojų

išeitinėms kompensa-cijoms.“

B.Ropė mano, kad

būtina suvienodinti ir so-cialinės, sveikatos bei švietimo įstaigų sąlygas. „Dabar ir toliau jos turės ne-vienodą fi nansavimą, nes vienas val-dys ministerijos, kitas – savivaldybės, trečios pastarosioms atiteko po refor-mos, o jų fi nansavimas liko mig lotas, – aiškino B.Ropė. – Manau, kad visoms tokioms įstaigoms reikėtų įvesti pas-laugų krepšelius ir visos konkuruotų vienodomis sąlygomis, nesvarbu, ko-kio pavaldumo jos būtų.“

Aktualijos

Tvarkyti s kaip švedai dar nemokame

Bendras valstybės valdomo ne-kilnojamojo turto (pastatų ir auto-nominių patalpų) plotas yra 5 mln. kvadratinių metrų, o jo vertė siekia beveik 7 mlrd. Lt. Apžvalgos auto-riai pabrėžia, kad šiam turtui efek-tyviai valdyti būtina įsteigti centra-lizuotą instituciją.

Siūlo privati zuoti patraukliausias veiklas

Transporto sektorius yra vienas geriausiai išvystytų Lietuvoje. Ša-lies kelių ilgis siekia 81 tūkst. km, o 88 proc. jų yra išgrįsti.

Didžiausia valstybei priklausan-ti įmonė transporto sektoriuje yra „Lietuvos geležinkeliai“, kurios apy-varta 2009 m. siekė 1,1 mlrd. Lt.

Apžvalgoje siūloma sudaryti są-lygas privatiems vežėjams (kelei-vių ir krovinių) įsilieti į geležinkelių transporto rinką ir padalyti „Lietu-vos geležinkelių“ veiklą.

„Padalijimą turi lydėti infrastruktū-ros statybos ir aptarnavimo operacijų privatizacija, – rašoma dokumente. – Be to, AB „Lietuvos geležinkeliai“ tu-rėtų pasvarstyti apie apsaugos opera-cijų atsisakymą (...), taip pat bent apie dalies riedmenų aptarnavimo opera-cijų privatizaciją.“

Dokumente galiausiai rašoma, kad „AB „Lietuvos geležinkeliai“ atliekamų krovos darbų fi nansinė veikla atrodo patraukliai, todėl šį verslą galėtų puikiai vystyti priva-tus sektorius“.

Šiuo metu „Lietuvos geležinke-liuose“ dirba apie 11 tūkst. žmo-nių.

Liberalizuos pašto paslaugų rinką

Kita svarbi transporto sektoriui priskirta bendrovė yra Lietuvos paš-tas, kuri yra trečias didžiausias darb-davys šalyje. 2009 m. bendrovėje dir-bo beveik 8 000 žmonių. Dauguma pašto veiklų Lietuvoje yra liberalizuo-tos, AB Lietuvos paštas turi išskirtinę teisę dirbti tik pašto iki 50 g rinkoje.

„Tikimasi, kad po visiškos libera-lizacijos, kuri, kaip planuojama, įvyks 2013 m., darbo aplinka taps dar kon-kurencingesnė ir įmonė tikriausiai su-gebės išlaikyti esamą struktūrą“, – tei-gia Ūkio ministerijos ekspertai.

Tačiau jie pripažįsta, kad dabar-tinėje situacijoje AB Lietuvos pašto privatizacija yra neįmanoma dėl silp-nos įmonės fi nansinės veiklos.

Detali informacija apie valstybės turtą nuo 2009 metų kaupiama Vals-tybės turto fonde (VTF). „Informaciją apie valstybės turtą iki šios dienos pa-teikė apie 650 turto valdytojų, tai yra mažiau nei du trečdaliai bendro val-

dytojų skaičiaus“, – tikino VTF Tur-to valdymo informacinių sistemų sky-riaus viršininkas Renaldas Vilkancas.

Jo teigimu, vadovaujantis pateikta informacija, bendra balansinė ilgalai-kio materialaus turto (nekilnojamo-jo ir kilnojamo) vertė 2009 m. gruo-džio 31 d. sudarė apie 12,8 mlrd. Lt, o bendra turto vertė (įskaitant trum-palaikį, fi nansinį ir kitą turtą) – 26,6 mlrd. Lt.

VTF duomenimis, šiuo metu privatizavimo objektų sąraše yra per 2 tūkst. privatizuojamų objektų, iš ku-rių 773 priklauso valstybei ir 1 281 savivaldybėms.

Vyriausybė numatė į Privatizuojamų objektų sąrašą papildomai įtraukti dar 201 objektą (iš jų 65 objektai priklauso valstybei ir 136 savivaldybėms). Šiuose

sąrašuose kol kas nėra nei „Lietuvos ge-ležinkelių“, nei Lietuvos pašto.

Neturi pinigų suregistruoti turtą

VTF nerenka duomenų apie savi-valdybėms nuosavybės teise priklau-santį turtą, o fondui apie savivaldybių valdomą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą yra pateikusios tik 20 savivaldybių iš 60.

VTF duomenimis, bendra savi-valdybių valdomo valstybės ilgalai-kio materialaus turto balansinė vertė siekia 639,4 mln. Lt.

Ūkio viceministro R.Žyliaus teigi-mu, kadangi savivaldybės yra atskirtos nuo Vyriausybės, tai tik pačios savi-valdybės gali suskaičiuoti, kiek nuo-savo turto jos turi.

Savivaldybių žinioje yra ne tik mo-kyklos, poliklinikos, keliai, žemė, kitas nekilnojamasis turtas, bet ir komuna-linių bei kitų paslaugų įmonės.

„Mes neatliekame apskaitos funk-cijos, bet savivaldybės žino, kiek tur-to turi“, – tikino Lietuvos savivaldy-bių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas. Jo teigimu, savivaldybės šiuo metu tiesiog neturi pinigų, kad galėtų suregistruoti visą turtą, o tai esą labai brangiai kainuoja.

„Kai daugelio savivaldybių dar-buotojai po mėnesį išeina nemokamų atostogų, o Vyriausybė turtui regis-truoti neskiria lėšų, neįmanoma at-likti tokios apimties apskaitos“, – sakė R.Malinauskas.

Valdžia prie žmonių nepriartėjo

Vyriausioji rinkimų komisija pa-tvirti no šių metų antrąjį pusmetį parti joms numatytas biudžeto do-tacijas. Rudenį dešimčiai politi nių parti jų iš valstybės biudžeto bus atseikėta 2,749 mln. litų.

Valstybės biudžeto dotacija skiria-ma parti joms, gavusioms ne mažiau kaip 3 proc. rinkėjų balsų per pasta-ruosius Seimo bei savivaldybių tarybų rinkimus. Dotacijos dydis skaičiuoja-mas proporcingai gautam balsų skai-čiui. Šiurkščių fi nansavimo tvarkos pa-žeidimų padariusioms parti joms do-tacija neskiriama.

Daugiausia valstybės biudžeto pi-nigų – 679 tūkst. litų – turėtų gauti valdančioji Tėvynės sąjunga.

Socialdemokratų parti jai ati teks 447 tūkst. litų, parti jai „Tvarka ir tei-singumas“ – 377 tūkst. litų, Tautos prisikėlimo parti jai – 245 tūkst. litų, Liberalų ir centro sąjungai – 237 tūkst. litų, Liberalų sąjūdžiui – 176 tūkst. litų, Valsti ečių liaudininkų sąjungai – 159 tūkst. litų, Darbo parti jai – 148 tūkst. litų, Naujajai sąjungai – 120 tūkst. litų. Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA) numatyta 155 tūkst. litų valstybės do-tacijos.

Dotacijos parti joms iš valstybės biudžeto skirstomos kasmet nuo 2000 metų. Iki šiol iš viso parti joms iš biu-džeto sumokėta apie 70 mln. litų.

Dar parti jos per minimą laikotar-pį (nuo 2000-ųjų) yra gavę 1,6 mln. litų kompensacijų už išlaidas per 2004 metų Seimo rinkimus.

Nuo rugsėjo įsigaliojus naujos re-dakcijos Politi nių parti jų ir politi nių kampanijų fi nansavimo bei fi nansavi-mo kontrolės įstatymui, bus atsižvel-giama ir į rinkėjų balsus per rinkimus į Europos Parlamentą.

GK inf., Martyno Vidzbelio nuotrauka

Šiuo metu privati zavimo objektų sąraše yra per 2 tūkst. privati zuojamų objektų, iš kurių 773 priklauso valstybei ir 1 281 savivaldybėms.

Atkelta iš 1 psl.

Atkelta iš 1 psl.

O buvęs LSA prezidentas ir Igna-linos rajono meras Bronis Ropė mano, kad buvo galima ap-sieiti be didelių reformosišlaidų ir daug ramiau įgy-vendinti permainas. „Dabar

daug lėšųdarbuotojų

išeitinėmskompensa-cijoms.“

B.Ropėmano, kad

būtina suvienodinti ir so-

Transporto sektorius yra vienas geriausiai išvystytų Lietuvoje. Šalies kelių ilgis siekia 81 tūkst. km, o 88 proc. jų yra išgrįsti .Martyno Vidzbelio nuotrauka

Ūkio ministerijos ekspertai pripažįsta, kad šiuo metu AB Lietuvos pašto privati zacija yra neįmanoma dėl silpnos įmonės fi nansinės veiklos. GK archyvo nuotrauka

Biudžeto milijonai – parti joms

Gimtasis kraštas2010 liepos 23–30 d., Nr. 22 3Aktualijos

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaiti s

Administratorė Tel. (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė

Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas Tel. (8 5) 210 0113

Pardavimų departamentas Gryta Balserytė, tel. (8 5) 210 0093Prenumeratos ir plati nimo departamentas Jurgita Plenkovskienė Tel. (8 5) 210 0060Žurnalistai:Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Bernardas Šaknys, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Šarūnas Preikšas, Aušra Pocienė.ISSN 2029-4816Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė.

Gimtasis kraðtasUAB „Valsti ečių laikrašti s“ leidinys

Koalicija byra ir silpnėjaAlgirdas Butkevičius, Seimo Lie-

tuvos socialdemokratų parti jos frak-cijos seniūnas.

Norint suvaldyti krizę reikia kom-petentingos komandos. Ji turi viešai pateikti ilgalaikę ir trumpalaikę stra-tegiją, kurioje numatytos veiksmų priemonės, o visuomenė kviečiama prie jų prisidėti. Dabartinė valdžia ne-turi vizijos, tik diskutuoja, todėl iš kri-zės eisime ilgai. Viena didžiausių šios koalicijos klaidų – naktinė mokesčių reforma, kuri tik dar sulėtino atsiga-vimą, paskatino šešėlinę ekonomiką ir emigraciją.

Krizės laikotarpiu reikėjo priim-ti ekonomikos skatinimo programas ir fi skalinio stimuliavimo priemones. Buvo galima Europos Sąjungos lėšas kuo sparčiau nukreipti į infrastruktū-rą: energetikos objektus, geležinkelius, automobilių kelius, atsinaujinančių energijos šaltiniu plėtrą, viešuosius objektus. Tai būtų sukūrę daugiau darbo vietų, biudžetas būtų pasipil-dęs mokesčiais, žmonės, gavę pajamų, jas būtų išleidę vidaus vartojimui.

Koalicija su opozicija bendra-vo arogantiškai, o tai tikrai neskati-no bendradarbiauti. Girdėjome daug įžeidinėjimų, pasakymų, kad „mes ap-sieisime be jūsų“. Manau, kad tai di-džioji koalicijos klaida. Nes per krizę kaip tik reikia susitelkimo ir gerų idėjų pripažinimo, nesvarbu, kas jas siūlo.

Manau, kad politinis ruduo bus toks pat karštas kaip šios vasaros orai. Koalicija merdės Seime priiminėda-ma svarbius įstatymus ir nepriiminė-dama jų. Bus labai daug ginčų, jiems bus sugaišta daug laiko, o gerų rezul-tatų tikrai nesulauksime. Vyks karš-ti debatai dėl biudžeto įstatymo bei naujų mokesčių. Manau, kad už juos nebalsuos ir kai kurie koalicijos par-tneriai. Tai rodo, kad koalicija po tru-putį byra ir silpnėja.

Norėtųsi tvirtesnės paramosJurgis Razma, Seimo Tėvynės są-

jungos frakcijos seniūnas

Didžiausia mūsų problema – blogi viešieji ryšiai, ypač premjero. Bet koa-licija atlaikė sudėtingus išbandymus. Ji sumažėjusi, bet gana tvirta ir gali sutvirtėti, jeigu mūsų partneriai libe-ralai ryžtųsi vienytis. Pageidautinas ir kiekybinis koalicijos pasipildymas, nes 70 Seimo narių ir 3 remiantys „vals-tiečiai“ balansuoja ant daugumos ir mažumos ribos.

Su opozicija kalbantis neviešai galima pasiekti konstruktyvumo ir supratimo, bet kai tikėtina, kad toks pokalbis bus paviešintas, konstruk-tyvumo lieka nedaug. Esu nusivy-lęs socialdemokratais, kurie neger-bia savo skelbtų programos idėjų. Jų vyriausybė buvo palaiminusi pen-sinio amžiaus tolinimą, bet atsidū-rę opozicijoje jie to net prisiminti nenori matydami, kad visuomenės nuomonė tam nepalanki. G.Kirkilo vyriausybė buvo pateikusi siūlymą didinti „Sodros“ įmoką, dabar jie nė girdėti apie tai nenori. Tas pats dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Tokiu atveju nėra paprasta kons-truktyviai tartis.

Koalicija padarė netikslumų ap-mokestindama individualias įmo-nes. Gaila, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tyčia ar ne, patei-kė projektus, kuriuose, priversti sku-biai priimti, neįžiūrėjome tam tikrų netikslumų ir praktinių pasekmių. Bet nesutinku, kai sakoma, kad pa-darėme totalių mokesčių klaidų. Pa-sižiūrėję ramiai, 2008-ųjų pabaigos sprendimuose rasime ne tik mokes-čių padidinimų, bet ir pamažinimų. Iš stambaus verslo ypatingų priekaištų nesulaukėme.

Žinoma, kiekvienu atveju galima sakyti, kad sprendimai galėjo būti tikslesni.

Ant politi nių svarstyklių

Laukia karštas ruduo

Godulys aptemdė protą

Europos socialinio fondo agentūra kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) ir Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydama ištirti, ar VGTU rektorius R.Ginevičius galėjo univer-siteto paskelbtame ES fondų fi nan-suojamame projekte konsultuoti savo vadovaujamą įstaigą.

Rektorius pats paskelbė viešų-jų pirkimų konkursą ir jį drauge su bendrais laimėjo.

VGTU dar pernai laimėjo 1,45 milijono litų fi nansavimą projektui „Vilniaus Gedimino technikos uni-versiteto vidaus valdymo sąrangos to-bulinimas optimizuojant universiteto struktūrą“.

Pagal jį VGTU valdymui pagerinti 75 proc. lėšų numatė Europos socia-linis fondas (ESF), o 25 proc. turėjo prisidėti Švietimo ir mokslo ministe-rija. Profesūros noras išsidalyti pini-gus buvo toks didelis, kad išsilavinę žmonės sugalvojo schemą, pagal kurią be konkurentų laimėtų konkursą.

Laimėjo profesoriai

Paaiškėjo, kad per du mėnesius surengtą vidinį VGTU viešųjų pir-kimų konkursą laimėjo VGTU pro-fesūros žiedas, įskaitant ir rektorių R.Ginevičių.

Minėto VGTU viešųjų pirkimų konkurso komisijos pirmininkas prof. Romanas Martavičius pasakojo, kad universitetui paskelbus konkursą pro-jektui „Vilniaus Gedimino technikos universiteto vidaus valdymo sąrangos tobulinimas optimizuojant universi-teto struktūrą“ įgyvendinti iš pradžių atsirado 5 juridiniai asmenys ir viena fi zinių asmenų grupė.

„Kalbate apie tai, kad tą asmenų grupę sudarė universiteto darbuotojai, įskaitant ir rektorių R.Ginevičių?“ – paklausėme profesoriaus.

„Taip, tarp jų buvo ir rektorius“, – pripažino VGTU Viešųjų pirkimų komisijos vadovas R.Martavičius.

Kaip paaiškėjo vėliau, konkur-se ofi cialiai dalyvavo tik profesoriai, tarpusavyje pasirašę jungtinės veiklos sutartį, o jokios įmonės paraiškos ne-pateikė.

Projekto įgyvendinimo grupėje – ne tik rektorius R.Ginevičius. Be jo, ten dar yra Senato pirmininkas prof. Donatas Čygas, Elektronikos fakul-teto prodekanas prof. Dalius Nava-kauskas, Kelių katedros vedėjas prof. Alfredas Laurinavičius, Pramonės įmonių valdymo katedros vedėjas doc. Rolandas Strazdas.

„Pirmą kartą svarstydami pro-fesorių grupės pasiūlymą universi-teto atstovai jį atmetė, o tai atvėrė kelią surengti apklausą – supapras-tintą viešąjį pirkimą“, – aiškino R.Martavičius.

Po apklausos surengus „dery-bas“ tarp universiteto ir jo rektoriaus R.Ginevičiaus vadovaujamų asmenų, jie ir buvo paskelbti konkurso nuga-lėtojais.

Po skandalo atsistatydino

Kilus skandalui, VGTU rektorius R.Ginevičius atsistatydino iš projekto valdymo grupės narių.

„Gimtajam kraštui“ su juo su-sisiekti nepavyko, nes šiuo metu R.Ginevičius atostogauja. Jis neatsilie-pė ir į skambutį mobiliuoju telefonu. „Rektorius išvykęs į užsienį“, – teigė VGTU referentė. Paklaustas, kiek iš 1,5 mln. litų būtų pasidalijusi projek-to valdymo grupė su R.Ginevičiumi priešakyje, skandalingo konkurso ko-misijos pirmininkas R.Martavičius tiksliai nenorėjo atskleisti.

„Supraskite, tai viešųjų pirkimų medžiaga. Kadangi konkursas bus skelbiamas iš naujo, šito negaliu at-skleisti“, – sakė R.Martavičius.

Neofi cialiais duomenimis, rekto-rius R.Ginevičius ir kompanija per dvejus metus galėjo gauti kelių de-šimčių tūkstančių litų atlygį.

Pažadėjo išti rti

ESFA prašymą VTEK gavo lie-pos 12 d. „Komisija iš karto reagavo į pranešimą, bet jį svarstyti žadama tik rugsėjo pradžioje, nes dauguma VTEK narių šiuo metu arba atosto-gauja, arba ketina atostogauti“, – sakė VTEK atstovas Tomas Čaplinskas.

Švietimo ir mokslo ministras Gin-taras Steponavičius patikino, kad VGTU viešųjų pirkimų konkursas bus detaliai ištirtas.

„Nesu visiškai įsigilinęs į medžia-gą, nes ją šiuo metu tiria atitinka-mos tarnybos, todėl ką nors komen-tuoti nesiryžčiau“, – sakė ministras G.Steponavičius.

Jo žodžiais, „universitetas viską su-stabdė, o rektorius nuo projekto val-dymo grupės narių nusišalino“.

Tarnybinę eti ką jau buvo pažeidęs

VGTU rektorius R.Ginevičius nėra eilinis rektorius. Jis taip pat yra ir visų Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas.

Tačiau nepaisant garbingų postų, R.Ginevičius ne pirmą kartą patenka į etikos sargų akiratį. 2009 m. rugsėjo 9 d. VTEK konstatavo, kad VGTU rektorius supainiojo viešuosius ir pri-vačius interesus, kai universitete įdar-bino savo žmoną.

Be to, šių metų birželį Valstybės kontrolė pranešė VGTU nustačiu-si „šiurkščias buhalterines klaidas ir reikšmingus teisės aktų pažeidimus“, už kuriuos gresia baudžiamoji atsa-komybė.

Pažeidimai daugiausia susiję su klaidingu darbo užmokesčio apskai-čiavimu. Pavyzdžiui, mokslo darbuo-tojams universitetas išmokėjo beveik 853 tūkst. Lt priedų ir priemokų ne-nurodydamas, kokius papildomus darbus jie atliko. Ši medžiaga per-duota Generalinei prokuratūrai.

R.Ginevičius taip pat yra daugiau-sia Lietuvoje uždirbantis rektorius, kurio metinis atlyginimas – daugiau nei 350 tūkst. Lt.

R.Ginevičius yra daugiausia Lietuvoje uždirbanti s rektorius, kurio meti nis atlyginimas – daugiau nei 350 tūkst. Lt.

„Nesu visiškai įsigilinęs į medžiagą, nes ją šiuo metu ti ria ati ti nkamos tarnybos, to-dėl ką nors komentuoti nesiryžčiau“, – išsisukinėjo ministras G.Steponavičius.

Kilus skandalui, VGTU rektorius Romualdas Ginevičius atsistatydino iš projekto valdymo grupės narių. Raimundo Šuikos nuotraukos

Profesūrą užvaldė pinigų troškimasAtkelta iš 1 psl.

Pasibaigus Seimo pavasario sesijai sukako pusantrų metų, kai valdžios vairą perėmė Permainų koalicija. Kaip jai sekėsi suvaldyti krizę, tarti s tar-pusavyje ir su opozicija?

Gimtasis kraštas 2010 liepos 23–30 d., Nr. 224 Komentarai

Albinas ČAPLIKAS

Lietuvoje dar tik formuojamos vadinamosios fi zinių asmenų kredi-to istorijos. Jose įrašytos bankų bei kitų kredito įstaigų klientų nuodėmės grąžinant paskolas. Nors bankininkai sako, kad į kreditų istorijas jau atsi-žvelgiama, tačiau iš tikrųjų žengiami dar tik pirmieji žingsniai.

Štai JAV piliečius kredito įstai-gos net reitinguoja – kiekvienas pi-lietis žino savo įvertinimą. Aukš-čiausias reitingas yra 800 balų ir tokį šiuo metu turi beveik 18 proc. JAV piliečių. Tačiau apskritai amerikie-čių galimybės skolintis šiuo metu labai sumažėjo. JAV verslo naujie-nų kanalo CNBC duomenimis, net 25 proc., arba per 43 mln., amerikie-čių kredito reitingas yra mažesnis nei 600 balų, todėl jų galimybės pasisko-linti ar įsigyti kredito korteles šiuo metu labai ribotos.

Anksčiau ar vėliau panaši siste-ma veiks ir Lietuvoje. Deja, daugelis mūsų šalies piliečių šiais nelengvais laikais labai gadina savo kredito is-torijas, o tai gali turėti įtakos ateity-je, kai ekonominė padėtis pagerės. Nors Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos vadovai tikina, kad, kitaip nei anksčiau, šiuo metu skolindamiesi žmonės gerai pasve-ria, ar toks kreditas jiems būtinas, ir įvertina jo grąžinimo galimybes, ta-čiau iš tikrųjų padėtis ne tokia šviesi. Štai kreditų biuro „Creditinfo“ duo-menimis, birželio mėnesį Lietuvos gyventojų pradelsti įsiskolinimai iš-augo daugiau nei 66 mln. litų ir pa-siekė įspūdingą 1,6 mlrd. litų sumą. Tai – ne pasiskolinta, bet pradelsta grąžinti suma.

Daugiausia pradelstų įsiskolinimų turi 30–34 metų piliečiai, o mažiau-siai – 55 metų ir vyresni gyventojai. Didžiausia dalis visų gyventojų pra-delstų įsiskolinimų atitenka 25–36 metų asmenims. Iš visų amžiaus gru-pių pagal pradelstas skolas ryškiai iš-siskiria 25–36 metų vyrai, kurių ben-dra skola siekia daugiau nei 510 mln. litų.

Vilniečiai yra sukaupę beveik 43 proc. visų Lietuvos gyventojų pra-delstų įsiskolinimų, klaipėdiečiai – 15 proc., kauniečiai – 14 proc.

Kodėl žmonės laiku negrąžina gautų paskolų, nors neretai tokias ga-limybes turi? Atsakymo į šį klausimą ieško daugelio šalių bankininkai.

Keturiolikoje Europos šalių vei-kianti mini kreditų kompanija „Fer-ratum“ atliko apklausą ir parengė de-šimties populiariausių pasiteisinimų sąrašą. Populiariausias pasiteisinimas dėl laiku nesumokėtos įmokos yra: „Pamiršau“. Antras pagal populiaru-

mą: „Buvau labai užsiėmęs arba ne-turėjau laiko“. Dar žmonės teisinasi negavę sąskaitos iš kreditų įstaigos. Kiti tiesiog sako: „Neturiu pinigų, ne-tekau darbo, padariau pervedimą, bet nežinau, kodėl jūs negavote, sirgau, sumokėsiu, kai gyvenimas pagerės, keliavau, negavau jūsų priminimo“. Taigi žmonės, ieškodami pasiteisini-mų, yra ir kūrybingi, ir naivūs.

Tačiau būna ir kitaip. Štai žmogus lyg ir patikimas, atitinka visus reika-lavimus, rekomendacija nepriekaiš-tinga, pajamos stabilios, o galimybės uždelsti skolos atidavimą minimalios. Tačiau tas žmogus praleidžia pirmą-jį, paskui antrąjį, trečiąjį dalies sko-los grąžinimo terminą ir t. t. Atsaky-mo nerasime ieškodami tik fi nansinių šių žmonių problemų. Jų gali nebūti, priežastys dažnai būna psichologinės. Kai kurie specialistai pastebi, kad tarp skolininkų daugėja psichiškai nesvei-kų žmonių, kuriuos reikėtų ne bausti ar teisiškai persekioti dėl negrąžina-mų skolų, o juos gydyti.

Amerikietis fi nansininkas Džo-nas Bečmanas parengė analizę „Sko-lų psichologija“ (John Bachman „Th e Psychology of Debt“, Credit & Collec-tions World.). Specialistas skolininkus suskirstė į šešias kategorijas.

Pirmajai priklauso neekonomiš-ki, netaupūs žmonės, gyvenantys šia diena ir nesusimąstantys apie ateitį. Antrajai kategorijai priskiriami nai-vūs žmonės, kurie net neįsivaizduo-ja prasiskolinimo pasekmių jų atei-čiai. Trečiajai kategorijai priskiriami žmonės, kurie į fi nansinę duobę pa-teko dėl ypatingų nenumatytų aplin-kybių. Ketvirtajai kategorijai priski-riami nemąstantys, neatsargūs pinigų švaistytojai, nuo pirmosios kategori-jos besiskiriantys tik tuo, kad jie nuo-širdžiai nesusimąsto, kažkaip labai keistai užmiršta, jog pinigus reikės grąžinti. Penktajai kategorijai priski-riami neturintys principų, amoralūs, nesąžiningi žmonės, kurie skolinasi iš anksto žinodami, kad skolos ne-grąžins. Paskutinei šeštajai kategori-jai priskiriami fi nansiškai nepajėgūs piliečiai, kurie paskolą gauna atsitik-tinai, dėl kredito įstaigų darbuotojų neatidumo.

Planuodami prašyti paskolos, kiek-vienas pasvarstykime, ar nepriklauso-me kuriai nors iš šių kategorijų, tada devynis kartus paklauskime savęs, ar paskola man yra būtina, ir tik tada praverkime kredito įstaigos duris.

Skolinamės sveti mus, o grąžiname savo pinigus

Lina PEČELIŪNIENĖ

Į Seimą išrinktas Liberalų ir cen-tro sąjungos (LiCS) sąra še, Armi-nas Lydeka nusprendė išeiti iš savo parti jos (bet jos frakcijoje Seime pasilieka). Pagrindinė priežasti s, kurią nurodė politi kas: tą dieną (liepos 14-ąją) sukako lygiai 12 metų, kai jis buvo LiCS narys. Me-tas atsisveikinti .

Gal nusprendėte, kad partija ne-beturi ateities?

Aš taip nesakiau.Kaip prognozuojate: išnyks LiCS

ar susijungs su Liberalų sąjūdžiu?

Visko gali būti. Gali ir susijung-ti, gali nesusijungti. Sunku ką nors numatyti. Bet šioje situacijoje man būtų ne visai korektiška prognozuo-ti ir vertinti. Noriu elgtis korektiškai ir garbingai.

Gal po mėnesio jus pamatysime kokioje nors kitoje partijoje?

Ne, nenusižiūrėjau jokios kitos partijos. Nusprendžiau pabūti nepar-tiniu. Lygiai 12 metų buvau partijoje, tai visas ciklas. Kaip žinote, dvylika yra didysis ratas. Užtenka. Pradėsiu naują gyvenimo etapą.

Norite būti toks politikas kaip J.Veselka? Atrodytų, čia ne jūsų sti-lius.

Ne, ne mano stilius. Bet kodėl tokį pavyzdį parinkote? Įvairių po-litikų yra. Ir partinių, ir nepartinių. D.Grybauskaitė irgi nepartinė, o už-ima aukščiausią politinį postą, kokį tik politikas gali užimti.

Gal eisite į A.Zuoko judėjimą? Ar judėjimai galėtų pakeisti parti-jas?

Manau, kad judėjimai niekados partijų nepakeis. Visokių tų judėji-mų yra. Nesiruošiu eiti į A.Zuoko ju-dėjimą. Gal pats steigsiu kokį judėji-mą. Laikas parodys.

Kodėl liekate frakcijoje? Nenori-te prarasti Žmogaus teisių komiteto pirmininko posto?

Kodėl turėčiau nelikti frakcijo-je? Su partija nesipykstu, tiesiog nu-sprendžiau pabūti nepartiniu. Tikrai ne dėl posto lieku frakcijoje. Komite-to pirmininko postą, jeigu kam reikia, galiu atiduoti bet kada.

Gal pasiryžote visai išeiti iš po-litikos?

Maža kas gali atsitikti. Gali atsi-tikti, kad ir išeisiu. Labai pavargau, iš tiesų politika – tai labai sunkus dar-bas. Nusprendžiau pakeisti šį bei tą savo gyvenime. Laikas parodys, ar iš-mintingai pasielgiau. Visi priiminė-jame sprendimus: kartais susituokia-me, kartais išsiskiriame. Būna visko gyvenime. Ir nėra tragedijos. Atrodo,

oi, skyrybos, oi, vestuvės – kaip iš es-mės pasikeis gyvenimas. O pasirodo, lyg ir natūralu viskas. Neturiu radika-lių politinių planų. Bet seniai galvo-jau, kad reikia padėti tašką partinėje politikoje.

Eti keto specialistas atsisveikino su liberalais

Specialistai pastebi, kad tarp skolininkų daugėja psichiškai nesveikų žmonių, kuriuos reikėtų ne bausti , o gydyti .

GK archyvo nuotrauka

balsas.lt nuotrauka

Nors Vyriausybė paskelbė puse milijardo viršijusi pirmojo pusme-čio biudžeto įplaukų planą, priežas-čių džiaugti s šalies fi nansiniu page-rėjimu nėra – šiais metais numatyta surinkti beveik pusantro milijardo litų mažiau, nei fakti škai gauta pra-ėjusiais metais. Iždo įplaukos rea-liai toliau mažėja. Nepaisant de-šimtadaliu padidinto PVM tarifo, šį pusmetį gauta dar mažiau įplaukų, nei skaudžiausiu praėjusių metų ekonominiu juod mečiu.

Dėl šalyje didėjančios ekonomi-nės ir fi nansinės įtampos nesąžininga kaltinti globalines fi nansines proble-mas, kurios pasaulyje užmirštos jau pernai, ar užsienio rinkas, kurios dėl aktyvių kitų ES šalių ekonomikos skatinimo priemonių jau visiškai at-sigavo – šalies eksporto lygis grįžo į 2008 metus.

Tad neliko jokių išorinių veiksnių, kuriais galima būtų pateisinti besitę-siantį didžiulį Lietuvos nuosmukį ir nedarbo augimą.

Biudžeto mažėjimą ir nedarbo di-dėjimą lemia ne išorės priežastys, bet šalies valdymas.

Pirmiausia, slopindama varto-jimą Vyriausybė pati naikina dar-bo vietas vidaus rinkai dirbančiose įmonėse. Antra, valdžia skatina di-džiuosius bankus nefi nansuoti verslo, akivaizdžiai pataikauja skandinavų bankams, smarkiai nuleidžiantiems Lietuvos ekonomikai „kraują“. Ir tre-čia, dėl sunkmečiu Vyriausybės padi-dintų mokesčių išaugo kontrabanda ir visa šešėlinė ekonomika, o tai ver-čia iš kojų mokesčius dar mokančias geriausias vietos įmones.

Be to, skaudžių ilgalaikių pa-sekmių darbo vietoms ir iždui jau atneša neprotingais mokesčiais ir politinės korupcijos priemonėmis

prasidėjęs nacionalinio kapitalo ir didesnių mokesčių mokėtojų stū-mimas iš šalies. Tad ar verta stebė-tis, jog įplaukų iš pelno į Lietuvos iždą beveik nebeliko – gaunama vos penktadalis ankstesnių metų lygio.

Tačiau A.Kubiliaus Vyriausybė net nebando mokytis iš klaidų. Sei-mo sesijos pabaigoje Ministrų kabi-neto vadovo inicijuotas žmonių so-cialinio žlugdymo įstatymų paketas toliau naikins vidaus rinką ir gilins šalyje ekonominę bei socialinę kri-zę.

Dabartinė politinė valdžia pati pripažino, kad pagerėjimo „biudže-tininkai“ ir pensininkai gali sulauk-ti tik po keleto metų, kai jau neliks šios Vyriausybės. Jos formalus lyde-ris tampa savotišku politiniu garan-tu, jog krizė Lietuvoje tęsis tol, kol jam bus leista užimti šias atsakingas pareigas.

Norisi tikėtis, kad ekonomiš-kai nelogiški ir žmones kiršinantys sprendimai Vyriausybėje kyla dėl administravimo problemų, o ne po-litinių žaidimų. Tačiau jau akivaiz-du, jog ne Andrius Kubilius, kuris didžiausiu sunkmečiu gali sau leisti atostogauti net visą mėnesį, kontro-liuoja Vyriausybės veiksmus. Ir ne Tėvynės sąjunga valdo šalį – realiai jos lyderiai partijos įtaką apribojo tei-se išsikabinti valdžios reklaminę iš-kabą ir prisiimti politinę atsakomybę už kitų veiksmus.

Skaudu girdėti, kaip konserva-toriai, kurių dauguma sudaro svar-bų Lietuvos ateičiai patriotinį blo-ką, tampa žmonių patyčių objektu. Bet dar skaudžiau ir pavojingiau, kai nusivylę dešiniųjų politikais, dauge-lis piliečių ima nebepasitikėti pačia valstybe ir jos ateitimi.

balsas.lt

G.Vagnorius:

premjeras A.Kubilius – krizės garantas

V. Kopūsto/Eltos nuotrauka

Gimtasis kraštas2010 liepos 23–30 d., Nr. 22 5Emigracija

„Ačiū, kad suradote laiko užpil-dyti anketą, bet šiais metais konku-rencija labai didelė ir kitų kandidatų kompetencijos labiau ati ti ko mūsų reikalavimus“, – tokį standarti nį nei-giamą atsakymą šimtus kartų girdi Jungti nėje Karalystėje (JK) aukštą-sias mokyklas baigę studentai, ieš-kantys darbo. Absolventų nedarbo lygis šiemet yra aukščiausias per pastaruosius septynerius metus.

500 anketų – per savaitę

„Darbo ieškau metus. Spėju, kad jau užpildžiau bent 200 anketų. Pro-cesas labai nuobodus, tie patys klau-simai, kiekviena kompanija nori suži-not, kodėl nori dirbti būtent pas juos, tad kiekviena anketa – tarsi rašinėlio rašymas. Tikrai žudo“, – ne itin paki-liai kalba Marius Miginis, Bradfordo universiteto ekonomikos ir tarptauti-nių santykių specialybės absolventas.

Jis, kaip ir kiti 19 640 pernai bai-gusiųjų universitetus JK, dar neturi darbo. Anot Aukštojo mokslo sta-tistikos agentūros (HESA), kas de-šimtas iš praėjusių metų absolventų

iki šiol nesusirado darbo. Užpernai tokių buvo 8 procentai. Praėjusiais metais aukštojo mokslo diplomą įgi-jusių jaunų žmonių nedarbo lygis yra aukščiausias per pastaruosius septy-nerius metus.

Kaip tik dėl antrus metus iš eilės darbo negaunančių absolventų šiemet į vieną darbo vietą JK jau pretenduoja 70 diplomuotų naujokų.

„Pikčiausia būna, kai gauni auto-matišką atsakymą: „Ačiū, kad sura-dote laiko užpildyti anketą, bet šiais metais konkurencija labai didelė ir kitų kandidatų kompetencijos labiau atitiko mūsų reikalavimus.“ Po šim-tojo ar šimtas penkiasdešimtojo nei-giamo atsakymo puoli į depresiją“, – savo darbo paieškų patirtimi dalijasi lietuvis M.Miginis.

Tiesa, kiek kitaip, nors ir paty-ręs ne mažiau sunkumų, savo pir-mus metus darbo rinkoje apibū-dina kitas to paties universiteto absolventas Noelis Oguntokunas. Vaikinas pasakojo, kad pirmiau-sia darbo bandė ieškoti Bradforde ir šalia esančiame Lidse, kartu dir-bo pardavėju drabužių parduotuvėje.

„Užpildydavau apie 500 anketų kiek-vieną savaitę, ir taip visą mėnesį, kol gavau savo pirmą darbą. Tapau fi nan-sų asistentu draudimo kompanijoje. Bet alga buvo labai maža“, – aiškina N.Oguntokunas.

Lengviausia medikams

Nors ir ne pačios populiariausios pagal įsidarbinimo galimybes profe-sijos, tačiau abiejų pašnekovų įgytos specialybės nėra ir sunkiai darbą su-sirandančiųjų sąrašo gale. HESA su-rinkti duomenys rodo, jog lengviausiai darbus randa medicinos ir stomatolo-gijos specialybių absolventai.

52 proc. įsidarbinusių studentų su-tiko pasidalyti informacija apie savo darbo užmokesčio dydį. Vidutinė me-tinė absolventų alga – 20 500 svarų sterlingų, tokia pat ji buvo užfi ksuota ir prieš metus. Mažiausia absolventų alga – 15 000, didžiausia – 24 000 svarų sterlingų per metus.

Tos pačios HESA duomenimis, darbo nesusirado 10 proc. pernai universitetus baigusių vyrų ir 6 proc. merginų. Tiesa, nors nedirbančių vai-

kinų daugiau, tačiau jų uždarbis di-desnis nei merginų.

Per savaitę – 8 tūkst. bedarbių

„Po pusės metų darbo paieškų JK nusprendžiau pabandyti susirasti dar-bą Lietuvoje. Užpildžiau anketas į tris kompanijas – KPMG, „Deloitte“ ir „Ernst & Young“. Anketos pildymo ir pokalbio procesas KPMG buvo vi-siškai toks pat, kaip JK. „Deloitte“ net nesureagavo į mano anketą. O „Ernst & Young“ pakvietė į pokalbį. Dar-bo negavau, bet ir nelabai norėjau už 1 000 litų atlyginimą grįžti į Lietu-vą“, – prisipažino M.Miginis.

Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje liepos 2–9 dienomis įregis-truota 8,3 tūkst. bedarbių – viduti-niškai 2 065 per dieną (ankstesnę sa-vaitę – 1 513). Daugiau nei pusė iš jų – jaunesni negu 25 metų. Kaip ir prognozuota, ieškodami darbo pir-mosiomis liepos dienomis į terito-rines darbo biržas kreipėsi daugiau jaunuolių.

Anot Darbo biržos Darbo rinkos paslaugų ir stebėsenos skyriaus vyriau-siosios specialistės Audronės Butkie-nės, daugiausia sulaukiama baigusiųjų socialinį darbą, socialinę pedagogiką, ekonomiką ir verslo vadybą.

Parengta pagal tiesa.com, GK inf.

Nereikia jaudinti s dėl pinigų

Ne vieną vasarą praleidote dirb-dama JAV, dabar bandote ieškoti lai-mės Norvegijoje. Papasakokite, kaip kilo noras išvykti iš Lietuvos ir ieš-koti darbo svetur?

Į Ameriką vykau dar studijuodama universitete. Ruošdamasi vykti pirmą kartą sakiau, kad vieną sykį nuvažiuo-siu, įgausiu patirties, pasižvalgysiu, pakeliausiu po šalį, užsidirbsiu pini-gėlių, patobulinsiu kalbos įgūdžius... Bet atsitiko taip, kad kartą pabandęs negali sustoti, tad pabuvusi Lietuvoje kelis mėnesius jau vėl planavau savo vasaros išvyką į Ameriką. Priežastys buvo tos pačios, kaip ir pirmą kartą, todėl nebeskridau į tą pačią Šiaurės Karoliną, nors mane ir kvietė grįžti. Pasirinkau Konektikutą. Abu kartus skridau su drauge. Trečią kartą apsi-spręsti buvo kur kas sunkiau dėl kelių priežasčių: turėjau patinkamą darbą Lietuvoje, mano draugė nebenorė-jo važiuoti, žinojau, kad nebepavyks užsidirbti tiek pat, kiek pirmus kartus (dėl sunkėjančios ekonominės situaci-jos). Bet noras dar kartą praleisti vasa-rą Amerikoje, patirti tą patį, ką išgy-venau pirmus kartus, nugalėjo. Todėl išvykau dar kartą. Pasekmė – prara-dau taip man patikusį darbą Lietuvo-je. Bet vis tiek nė karto nepasigailėjau, kad tam ryžausi, nes paskutinė vasara Amerikoje buvo pati geriausia!

Ar nekilo noras ten pasilikti?Nesvarsčiau tokios galimybės. Ne-

legaliai tikrai nebūčiau pasilikusi. Tie-siog mano situacija nėra tokia bloga, kad svarstyčiau apie nelegalų gyveni-mą Amerikoje. O jeigu būtų kitų va-riantų, legalių, tikriausiai ilgai negal-vojusi sutikčiau. Be abejo, sprendimas priklauso nuo to, ar pasiūlymas man tinka ir patinka. Jeigu atvirai, norėčiau gyventi Amerikoje...

Koks jums pasirodė dažnai mitais apipintas amerikiečių gyvenimas?

Mano patirtis mitą apie Ameriką tik patvirtina. Tose vietose, kur buvau, žmonės nesusivaržę, gyvena be streso, yra draugiški ir atviri. Bet, kaip minė-jau, tam įtakos tikriausiai turi gyvena-moji aplinka – aš gyvenau kurortuose. Žmonės ten labiau atsipalaidavę, nes jiems nereikia nuolatos jaudintis dėl pinigų. Dauguma, netgi dirbantieji paprasčiausius darbus, gali sau leisti beveik tą patį, ką ir turintieji daugiau pinigų. Ten nėra tokio akivaizdaus ir didelio skirtumo tarp turtingo ir varg-šo. Be abejo, būna išimčių, kaip ir vi-sur, bet jos pasitaiko daug rečiau.

Kaip jie elgiasi su atvykėliais iš kitų šalių?

Buvau priimta draugiškai ir šiltai visur, kur man teko būti. Neturėjau nė vienos nemalonios patirties tik dėl to, kad esu ne iš Amerikos. Galbūt kil-davo sunkumų dėl kalbos, bet tai tik mano problema.

Nesijautė laiminga būdama gimti nėje

Kaip nutiko, kad nusprendėte iš-vykti į Norvegiją?

Išvykti į Norvegiją mane paskati-no ne darbo paieškos, o mano drau-go kvietimas kraustytis gyventi kartu. Jis škotas, bet jau septynerius metus gyvena Norvegijoje. Neslėpsiu, jam manęs ilgai įkalbinėti nereikėjo, tikrai

nedegiau noriu likti gyventi Lietuvo-je. Myliu savo šalį ir didžiuojuosi, kad esu iš Lietuvos, bet gyvenimas čia yra per sunkus. Po savo patirties Ame-rikoje vis audžiau mintį, kad noriu sprukti iš Lietuvos. Atsiradus gali-mybei, tai ir padariau. Aišku, be galo gaila buvo palikti šeimą, draugus. Bet turiu gyventi savo gyvenimą ir jeigu nesijaučiu laiminga Lietuvoje, tai ban-dau savo laimę kurti kitoje šalyje.

Kokie buvo pirmi įspūdžiai atvy-kus į šią šalį?

Labai graži gamta. Miestai, bent jau tie, kuriuose viešėjau, nepadarė gilesnio įspūdžio. Neverta važiuoti į Norvegiją, jei nori pamatyti gražių

statinių. Norvegijoje grynesnis oras. Kadangi gyvenu Norvegijos pietuose, tai oro sąlygos labai panašios į Lietu-vos. Netgi geresnės, nes mažiau lyja, o žiemos ne tokios purvinos, kaip Lie-tuvoje. Žmonės šaltesni, bet labiau atsipalaidavę. Čia visi labai aktyvūs, daug sportuoja. Slidinėti moka be-veik kiekvienas, o dviratininkai turi daugiau teisių keliuose nei mašinų vairuotojai. Čia jie nuo mažų die-nų mokomi kuo daugiau būti gam-toje. Žmonės laimingesni ir ne to-kie nervingi. Manau, taip yra todėl, kad jie čia jaučiasi saugūs, nes žino, kad ir kas atsitiktų, jie gaus paramą iš valstybės.

Keistoki Lietuvos darbdavių principai

Kokie darbo skirtumai JAV ir Norvegijoje?

Iš savo patirties galiu pasakyti, kad darbai Norvegijoje ir JAV labai pa-našūs. Pastebėjau, jog darbdaviai be galo pasitiki žmonėmis. Lietuviai taip savo šeimos nariais nepasitiki, kaip jie pasitiki nepažįstamais. Ir čia, ir JAV puoselėjamos žmogiškosios verty-bės. Kaip ne kartą minėjau, ir man tai be galo svarbu, darbe – labai ne-daug įtampos. Juk Lietuvoje viskas atvirkščiai – darbo našumo čia siekia-ma būtent per stresą. Pagal lietuvišką modelį, kuo jo daugiau, tuo geriau bus atliktas darbas.

Ar nežadate grįžti į Lietuvą?Grįžtu po kelis kartus per metus

aplankyti brangių žmonių. Bet ne-trykštu noru grįžti gyventi į Lietuvą. Nors niekada nesakau niekada. Gal padėtis pasikeis, nes Lietuvą tikrai myliu – myliu žmones, gamtą, mies-tus. Tiesiog gyvendama Lietuvoje vargau, netgi pradėdavau jos nekęsti. Todėl manau, kad geriau tada emi-gruoti ir ją mylėti kaip savo gim-tąją šalį, didžiuotis ja, negu „pūti“ jos viduje!

Kas dešimtas Jungti nės Karalystės absolventas – bedarbis

Ieva Ūdraitė dar studijuodama universitete sugebėjo tris vasaras padirbėti JAV. Dabar mergina gyvena Norvegijoje, tačiau atvirai prisipažįsta svajojanti gyventi Amerikoje.

„Netrykštu noru grįžti gyventi į Lietuvą“

GK archyvo nuotraukos

Gimtasis kraštas 2010 liepos 23–30 d., Nr. 226 Kelyje

Arvydas JOCKUS

Į grandiozinį, „automobilių Dis-neilendu“ vadinamą, muziejaus kompleksą vokiečiai investavo 430 mln. eurų. Viduti niškai tokia suma išleidžiama naujam automo-bilio modeliui sukurti – nuo idėjos iki serijinės gamybos. Tačiau „Volks-wagen“ vadovybė nė nemano, kad pinigai išleisti vėjams.

Iš pradžių manyta, kad muziejus neturės komercinės sėkmės. Idėjos autoriai tiesiog norėjo populiarinti „Volkswagen“ koncerną ir patį auto-mobilizmą. Tačiau muziejus kasmet pritraukia kelis milijonus lankytojų. Labai sėkmingai parinkta ir muzie-jaus vieta. Šalia „Volkswagen“ gamyk-la, Volfsburgo miestas ir geležinkelio stotis sudaro unikalų ir turistams pa-togų kompleksą.

Mašinų miestas

Pirmosios „Volkswagen“ gamyk-los tamsių plytų pastatas su gigantiš-kais kaminais kontrastuoja su dirbti-nių tvenkinių – terasų futuristinėmis

formomis, pievelių kilimu ir tvarkin-gai susodintomis pušelėmis. Tačiau išorė apgaulinga: iš pažiūros niūri ir senamadiška gamykla gamina „Golf“ šeimos modelius, naudodama naujau-sias technologijas.

Pats įdomumas prasideda, kai au-tomobiliai nurieda nuo konvejerio. Žmonių darbo reikia tik tam, kad mašina atsidurtų ant automatinės platformos. Paskui ilgu tuneliu auto-mobilis patenka į vieną iš dviejų stiklo sandėlių – cilindrų, kur automatinė krovimo sistema jį pakelia ir pastato į laisvą vietą.

Naujutėlaičiai „Volkswagen“ šauna į bokšto viršų ar nuleidžiami ant že-mės per kelias sekundes. Bokštų aukš-tis – 48 metrai, kiekviename jų telpa 400 automobilių. Specialistų nuo-mone, sustatyti 800 automobilių taip kompaktiškai ir efektyviai dar nepa-vyko niekam.

Muziejaus gidas aiškina, kad este-tinis šių elegantiškų bokštų vaizdas – ne svarbiausias dalykas. Priešingai nei kitų muziejaus statinių, bokštų stiklo

cilindrų statyba ekonomiškai pateisi-nama. Automatinė sistema pakeičia dešimtis darbininkų. Be to, subraižy-ti ar kaip nors kitaip pažeisti mašinas tapo neįmanoma.

Automobilių istorija

Kai kurie lankytojai į Autostadą atvyksta pasiimti užsisakytų „Volks-wagen“. Per stiklines automobilių iš-davimo centro sienas jie gali stebėti, kaip atvyksta jų automobilis, kurio raktai savininkui bus iškilmingai įteikti po kelių minučių. Keletas for-malumų, nuotrauka prisiminimui – ir galima važiuoti.

Tačiau nedaugelis praleidžia ga-limybę pasilikti muziejuje ilgesniam laikui. Čia pat, šalia išdavimo punkto, puikuojasi nauji „Volkswagen“ mode-liai, kuriuos galima įdėmiai apžiūrėti. „Volkswagen“ mieste rodomi ne tik šios markės automobiliai. Lankytojai gali pakilti į originaliai įrengtą ispanų „Seat“ paviljoną arba nusileisti į nuož-maus „Lamborgini“ irštvą.

Muziejaus teritorijoje rasite tur-tingą automobilių istorijos muziejų „Laiko namai“. O šios istorijos neį-manoma papasakoti be „Citroën DS“, „Rolls-Royce Silver Ghost“, „BMW Isetta“ ar „Mercedes 300 SL“. Kiek-vienas automobilis – perlas. Daugelis retų automobilių čia patenka iš ge-riausių Europos muziejų. Ekspozici-ja nuolat kinta, todėl joje galima lan-kytis ne kartą.

Vaikų džiaugsmas

Kad ir kur eitumėte, Autostade visur sutiksite vaikų. Jie nerūpestin-gai žaidžia vieni su kitais, šokinėja ant plačiai ištiestų tentų, bando įlįsti į poliruotą metalo sferą, basi bėgio-ja po žolytę.

Vaikams automobilių miestas siū-lo daug galimybių įdomiai praleisti laiką: jie gali trumpam tapti dizaine-riais, konstruktoriais, ekonomistais arba išklausyti trumpą, bet išsamų kelių eismo taisyklių kursą ir gauti vaikišką vairuotojo pažymėjimą. Tie,

kurie įveikia testą (o tai pavyksta be-veik visiems), įleidžiami į aikštelę su tikromis eismo juostomis, kelio žen-klais, apvažiavimo žiedais, pėsčiųjų perėjomis. Čia būsimieji vairuotojai gali pasivažinėti mažais elektromo-biliais „vabalais“.

Apžiūrėti visą Autostadą ir aplan-kyti „Volkswagen“ gamyklą įmanoma per vieną dieną. Tačiau geriau šiam malonumui skirti visą savaitgalį. Dvi dienos Autostade ir naktis viešbutyje (nuo 250 eurų) eilinio europiečio ne-nuskurdins, tačiau įspūdžių užteks il-gam. Galima pasirinkti ir pigesnį vieš-butį mieste – Autostado agentai visada padės surasti tinkamą variantą.

Labiausiai automobilizuota Euro-pos tauta negalėjo nepastebėti nau-jos automobilių Mekos (juk ir pats „Volkswagen“ pavadinimas reiškia „tautos automobilis“). Pirmaisiais metais automobilių miestą aplankė 2,3 mln. žmonių. Tai beveik dvigubai viršijo muziejaus kūrėjų prognozes. O per dešimt metų muziejų aplankė jau daugiau kaip 16 mln. žmonių.

Šiais laikais daugelio gamintojų automobilius galima įsigyti su ben-zininiais ir dyzeliniais varikliais. Nors dyzelinas brangsta, jį naudojančių automobilių populiarumas nema-žėja. Kuo skiriasi benzinu ir dyzelinu varomų automobilių eksploatacija ir remontas? „Gimtąjį kraštą“ konsul-tuoja autoserviso įmonės „Girilis“ meistras Nerijus MEŠKAUSKAS.

Benzininių variklių priežiūra yra pi-gesnė. Nors ji vėlgi priklauso nuo to, kiek ir kokios elektronikos variklyje su-montuota. Naujos kartos dyzelinių va-riklių, kuriuose sumontuota daug įvai-rios elektronikos, remontas yra gana brangus. Bet tokie varikliai – gana eko-nomiški. Taigi vienareikšmiškai patarti , kurį variklį rinkti s, sunku.

Beje, nereikėtų nurašyti ir kitos degalų rūšies – dujų. Tiesa, didysis dujų įrangos automobiliuose mon-tavimo įkaršti s tarsi nuslūgo, tačiau dujų kaina, palyginti su benzinu ar dyzelinu, tebėra patraukli. Tiesa, ne-rekomenduočiau montuoti dujų įran-

gos. Kas kita, jei dujomis varomas va-riklis būtų gamyklinis. Bet tokių pasi-taiko labai retai.

Žmonės dažniausiai dujų įrangą montuoja kaip papildomą degalų rūšį. Ir ši invazija į automobilio organizmą negali neatsiliepti variklio būklei. Du-jos variklį „suėda“ žymiai greičiau. Ta-čiau gan dažnai žmonės montuoja dujų įrangą žinodami, kad kada nors keis ir patį variklį. Jie skaičiuoja, jog variklį pa-keisti , bet važinėti dujomis varomu au-tomobiliu jiems atsieis kur kas pigiau, nei pilti į baką benziną ar dyzeliną.

Automobilių laužynuose neblogą variklį galima nupirkti net už pusan-tro tūkstančio litų. Šiaip montuoti dujų įrangą dažniausiai ryžtasi vairuotojai, kurie automobiliais sukaria labai daug kilometrų. Taigi, šiuo klausimu univer-salaus patarimo šiandien niekas nega-lėtų suteikti . Kiekvienas automobilio savininkas turėtų pats labai gerai pa-galvoti , kaip jam geriau apsimoka.

Aišku ti k viena, jog į madą ateis maži, ekonomiški automobiliukai, po-puliarūs visame pasaulyje.

Nuo rugpjūčio vidurio Kauno miesto viešajame transporte įsi-galios panaši elektroninio bilieto naudojimo tvarka, kokia galioja daugelyje Vakarų Europos valsty-bių, praneša troleibusų bendrovė „Autrolis“.

Trijų ir septynių dienų trukmės elektroniniai bilietai galios nuo jų ak-tyvavimo momento, o ne nuo tada, kai keleivis nusipirks arba pasipildys elektroninį bilietą.

„Bilietai galios ne nuo tada, kai ke-leivis papildys bilietą platinimo vie-toje, o nuo tada, kai atsižymės trolei-buse arba autobuse. Tai reiškia, kad Kauno miesto gyventojai troleibusų ir autobusų paslaugomis naudosis nuo tada, kai to jiems reikės. Tikimės, kad šią naujovę palankiai įvertins ir kelei-viai“, – sakė AB „Autrolis“ generalinis direktorius Mindaugas Legas.

„Autrolio“ Bilingo centro viršinin-kas Mantas Žiulpa ragina keleivius transporto priemonėje nepamiršti ak-tyvuoti bilieto, priešingu atveju bus laikoma, kad jie važiuoja be bilieto ir kontrolieriai turės teisę juos bausti.

Naujoji elektroninio bilieto tvarka keisis tik naudojantis 3 ir 7 dienų ter-minuotais elektroniniais bilietais.

Anksčiau duomenys apie bilieto papildymą nebūdavo „įrašomi“ į elek-troninę kortelę. Jie pirmiausia patekda-vo į informacinę duomenų bazę. Kon-trolieriai į savo skaitytuvus turėdavo parsisiųsti galiojančių bilietų sąrašus ir tikrinti, ar bilietas galioja, ar ne.

Pakeitimai nepalies terminuotų mėnesinių bilietų naudojimo tvar-kos. Ir anksčiau, ir dabar vieno mė-

nesio terminuoti bilietai galioja nuo mėnesio pirmos iki paskutinės dienos. Šiuos mėnesinius bilietus einamajam mėnesiui keleiviai gali nusipirkti iki mėnesio 14 dienos imtinai, o nuo 15 dienos iki mėnesio galo pirkti bilietus kitam mėnesiui (bilietas pradeda ga-lioti nuo kito mėnesio pirmos dienos). Įdiegus elektroninio bilieto sistemą keleiviai vis dar galės naudotis ir vien-kartiniais popieriniais bilietais, kurie kainuoja 1,8 lito. Ateityje planuojama juos perkelti į elektroninę formą.

Nuo rugpjūčio vidurio iš dalies pa-sikeis ir elektroninių bilietų platinimo tinklas. Kauno mieste elektroniniais bilietais šiuo metu naudojasi apie 60 tūkst. gyventojų.

GK inf.

Prieš dešimt metų ati darytą „Volkswagen“ Autostado parką – muziejų pamėgo ne ti k milijonai vokiečių, bet ir užsienio automobilių mėgėjai.

Autostade vaikai geriau supranta, kodėl jų tėvų „kraujyje – benzinas“, o žmona pradeda vyrui mažiau pavydėti automobilio. GK archyvo nuotrauka

Elektroniniai bilietai Kaune Benzininis ar dyzelinis variklis?

Automobilių Meka

PIRMAS ŽINGSNIS: terminuotus 3 arba 7 dienų elektroninius bilietus galima papildyti arba nusipirkti jų plati nimo vietose.

ANTRAS ŽINGSNIS: transporto priemonėje paspaudus skaičių 3 galima pati k rinti , ar keleivio elektroninio bilieto kortelė yra aktyvuota.

Meistras pataria


Gimtasis kraštas2010 liepos 23–30 d., Nr. 22 7Prieblandos

• Vairuodami vasarą, greičiau pa-vargstame, mažėja dėmesys, sulėtėja reakcija. Dėl karščio gali deformuo-tis asfaltuota kelio danga, transporto priemonių padangos. Atsižvelgiant į tai, pagal galimybes reikėtų atsi-sakyti neatidėliotinų kelionių, arba išvykti anksti ryte ar vakare, atslū-gus karščiui.

• Važiuojant automobiliu, kuria-me yra kondicionierius, derėtų atsi-minti, kad komfortiškiausia tempe-ratūra – 18–20 laipsnių.

• Būtina pasirūpinti variklio auši-nimo skysčiu, vandeniu valytuvams,

patikrinti padangų būklę. Aukšta temperatūra pagreitina padangų su-sidėvėjimą ir susilpnina protektorių. Nepakankamas oro slėgis, per didelis apkrovimas, kiti veiksniai gali gero-kai padidinti šilumą padangos viduje ir, kai peržengiama kritinė tempera-tūra, ji gali suplyšti ar sprogti. Ver-tėtų prisiminti, kad važiuojant kuo didesniu greičiu, padangos dar la-biau kaista. Be to, automobilį pagal galimybes reikėtų statyti ne susuktais ratais ar ant šaligatvio bortelio – tai padidina padangų deformacijos ga-limybę.

• Automobilio keleiviai taip pat turi būti sąmoningi: nevažiuoti auto-mobiliu per langą iškišę rankų, kojų ar galvos, nešūkauti, nesiklausyti per garsiai muzikos. Tai blaško vairuoto-jo dėmesį. Beje, per atidarytus lan-

gus gali įskristi vabzdžiai, tačiau dėl to nereikėtų kelti panikos, o iš karto sustoti ir leisti jiems išskristi.

• Viena pagrindinių vairuotojo taisyklių – nesėsti prie vairo išgėrus

alkoholio ar pavartojus kitų psichi-ką veikiančių medžiagų (vaistų, nar-kotikų).

Policijos pareigūnų teigimu, kiek-viena kelionė pirmiausia priklauso nuo

mūsų pačių atsakingumo ir tinkamo požiūrio į savo saugumą kelyje.

Pagal Lietuvos kelių policijos tar-nybos informaciją parengė

Virginija Mačėnaitė

Karštą vasarą už vairo – su didesne atsakomybe

Virginija MAČĖNAITĖ

Per pirmą šių metų pusmetį Lie-tuvos muiti nės pareigūnai apti ko ne-teisėtai gabenamų prekių už daugiau kaip 46 mln. Lt. Tai beveik pusketvirto karto daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Vis daugiau sulaikoma ne ti k cigarečių kontrabandos, bet ir iš toli-miausių pasaulio kampelių plūstančių narkoti kų siuntų.

Kontrabandos metai

Cigaretės tradiciškai buvo ir tebėra mėgstamiausia kontrabandos gaben-tojų prekė. Per pirmus šešis šiųme-čius mėnesius vien Lietuvos muiti-nės pareigūnai sulaikė beveik 6 mln. 200 tūkst. nelegaliai gabentų cigarečių pakelių, o tai sudaro beveik 93 proc. visų tuo metu nelegaliai gabentų pre-kių. Šiemet muitininkams cigaretes teko traukti ne tik iš įprastų slėptu-vių automobiliuose, bet ir iš traukinio cisternos, žuvies šaldytuvo, makaronų pakelių, net iš metalinių karstų.

Šie metai pasižymi neeiliniais re-kordais: balandį aptikta didžiausia per pastaruosius metus cigarečių kontra-banda. Tąsyk Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai Vilniuje sustab-dę vilkiką jame aptiko 1 300 dėžių cigarečių. Tęsdami šio įvykio tyrimą jie patikrino vienos įmonės sandėlį ir surado dar 1 200 dėžių kontrabandi-nių cigarečių. Bendra operacijos metu sulaikytų rūkalų vertė siekė beveik 9 mln. Lt.

Pasak Muitinės departamento (MD) generalinio direktoriaus An-tano Šipavičiaus, nors pastebima, kad nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio legaliai parduodamų tabako gaminių rinka nebemažėja, tačiau jų kontra-bandos sulaikoma vis daugiau: paly-ginus su pernai metų pirmu pusme-čiu, sulaikytos rūkalų kontrabandos šiemet padaugėjo beveik 5 kartus. Per

pirmą šių metų pusmetį muitininkai sulaikė cigarečių už beveik 43 mln. 500 tūkst. Lt. Jei šios cigaretės būtų parduotoas juodojoje rinkoje, šalies gyventojai per valstybės biudžetą būtų netekę daugiau kaip 30 mln. Lt.

Nuo Pietų Amerikos iki Kazlų Rūdos

Muitininkai pastebi, kad šiemet smarkiai padidėjo ne tik nikotino, bet ir narkotikų kontrabandos srautai. Per pusmetį ikiteisminių tyrimų dėl nar-kotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimo, palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, padaugėjo dvi-gubai. Pastaruoju metu Lietuvos mui-tinei suaktyvinus kovą su narkotikų kontrabanda, buvo užkirstas kelias į Lietuvą net kelioms jų siuntoms iš Lotynų ir Pietų Amerikos valstybių.

Balandį kilogramą kokaino, paslėp-to iš vytelių pintų dirbinių pakuotė-je – kartoninės dėžės sienelėse, vienam Mažeikių gyventojui mėginta atsiųsti iš Kosta Rikos. Dar viena analogiška siunta muitininkų buvo sulaikyta bir-želio pabaigoje. Tuomet kilogramas kokaino, paslėpto sportinio treniruok-lio dėžės dvigubame dugne, keliavo iš Kosta Rikos į Kazlų Rūdą. Trečią ko-kaino siuntą, šįsyk siųstą iš Bolivijos, muitininkai sulaikė baigiantis birželiui: 2,5 kg narkotikų buvo paslėpta mote-riškose rankinėse įrengtose slėptuvėse.Pareigūnai teigia, kad šiemet muiti-ninkų sulaikyto kokaino vertė Lie-tuvos juodojoje rinkoje siekia apie 1,7 mln. Lt.

Nebestebina lauknešėliai

Kaip žinia, Lietuvą pasiekia ne tik kontrabandiniai rūkalai ir kvaišalai, bet ir kitos draudžiamos prekės. Vil-niaus teritorinės muitinės (VTM) kinologai, Vilniaus pašto pervežimo centre tikrindami siuntas iš Indijos,

aptiko daugiau nei 1 000 sildinafi lo ir tadalafi lo tablečių vyriškai poten-cijai gerinti. Kaip įtariama, trikam-pio ir lašo formos šviesiai violetinės ir rudos neįpakuotos tabletės gali būti pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises. Aštuoniose siunto-se rasti preparatai sulaikyti.

Sustiprinus pašto siuntų patikrą, muitinės pareigūnai vis dažniau su-laiko vaistų, užsakytų internetu ir at-keliavusių į Lietuvą paštu dažniausiai iš Indijos. Prieš kelias savaites buvo sulaikyta siunta su 800, o prieš kelias dienas – su 200 tablečių potencijai stiprinti. Pasak muitinės pareigūnų, populiariausi siunčiami vaistai, kurių gamintojai pažeidžia prekių ženklų „Viagra“ ir „Cialis“ teisių savininkų

teises. Vien per pirmą šių metų pus-metį VTM sulaikė per 11 tūkst. pa-dirbtų tablečių.

Tačiau iš tolimo užsienio atkeliau-ja ir dar įspūdingesnių kontrabandos egzempliorių. Neseniai Vilniaus pašto pervežimo centre muitinės pareigūnai patikrino dvi smulkias pašto siuntas. Atidarę nedidelį paketą iš Indonezi-jos, muitinės pareigūnai jame apti-ko 14 džiovintų egzotiškų drugelių, o siuntinyje iš Amerikos buvo rastos 5 moliuskų kriauklės. Abu lauknešėliai su egzotiškais suvenyrais buvo sulai-kyti. Įtariant, kad šie buvo gabena-mi pažeidžiant CITES – Nykstančių laukinės faunos ir fl oros rūšių tarp-tautinės prekybos konvencijos – rei-kalavimus, jie bus atiduoti ištyrimui.

Lietuvą atakuoja rūkalai ir narkoti kai

Pirmą šių metų pusmetį į šalį buvo bandoma įvežti dvigubai daugiau narkoti kų, o rūkalų kontrabandos padaugėjo beveik 5 kartus. MD nuotraukos

Finansų ministerijos (FM) siūly-mu Vyriausybė įteisino racionales-nius, ekonomiškesnius konfi skuoto tabako naikinimo ir perdirbimo bū-dus. Tikimasi, kad priėmus pakeiti -mus bus sutaupytos valstybės biudže-

to lėšos, šiuo metu skiriamos ilgam tabako saugojimui, transportavimui ir naikinimui.

FM teigimu, iki šiol buvęs įteisin-tas vienintelis konfi skuotų ir valstybės naudai perduotų tabako gaminių nai-

kinimo būdas – deginimas – nėra opti -malus, be to, deginant labai teršiama aplinka. Dėl šių priežasčių FM nutarė leisti naudoti bet kuriuos ti nkamus Atliekų tvarkymo įstatyme numaty-tus būdus, pavyzdžiui: kurui, energijai

gauti , apdoroti žemėje, panaudoti že-mės ūkyje ar gerinant aplinkos būklę. Taip pat tabako gaminius galima šalin-ti specialiai įrengtuose sąvartynuose, pritaikyti biologinį ar fi zikinį cheminį apdorojimą ir pan.

Konfi skuotą kontrabandinį tabaką naikins efektyviau

Penkių gaisrinės ekipažų pri-reikė užgesinti trečiadienio po-pietę kilusį gaisrą apleisto di-džiulio pastato palėpėje, Kauno senamiestyje, A.Jakšto gatvėje.

Nuo seno šį pastatą šalia seno-sios Kauno pilies kauniečiai vadina Žydų ligonine, kaip ji buvo vadina-ma tarpukariu. Prieš karą veikusios ligoninės patalpas kurį laiką buvo užėmusi Kauno 2-oji klinikinė ligo-ninė. Kai Vilijampolėje iškilo nauji stati niai, Žydų ligoninė liko tuščia ir nenaudojama.

Savivaldybės keti nimai privati -zuoti šį nekilnojamąjį turtą, susi-laukė daugiau nei 10 metų truku-sio teismų proceso.

Tačiau griuvėsiais virstančios li-goninės vis ti ek nepavyksta apsau-goti nuo tolesnio niokojimo ar gais-rų. Trečiadienį čia liepsnas gesinusių specialistų teigimu, šiam stati niui jų pagalbos prireikė ir praėjusią savai-tę. Įtariami padegėjai – benamiai, bet atliekant tyrimą bus analizuo-jamos ir kitokios versijos.

„Keista, kad gaisrų sukėlėjai su-aktyvėjo būtent dabar, kai prieš ke-lias savaites Kauno savivaldybėje pradėtas svarstyti galimas ligoni-nės perdavimas Vytauto Didžiojo universitetui mainais į buvusias Kau-no apskriti es viršininko administra-cijos patalpas. Iki tokio svarstymo ligoninė nedegdavo, nors apie 20 metų stovi tuščia“, – sakė savival-dybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas. Pasak jo, matyt, kažkam labai parūpo šis turtas, gal kas ti kisi, kad per gaisrus jį sunio-kojus bus galima „numušti “ kainą, jeigu vėliau pastatas būtų privati -zuojamas.

Eltos inf.

Pastarąsias savaites visus var-ginęs karšti s turėjo įtakos ir ava-ringumo padidėjimui mūsų šalyje. Vien liepos 1–18 dienomis eismo įvykiuose žuvo 25 žmonės.

Mūsų kelių policijos pareigūnai pataria, kaip vairuoti automobilį, esant aukštai oro temperatūrai.


Gaisras su įtarimų šešėliu


Gimtasis kraštas 2010 liepos 23–30 d., Nr. 228 Sodas

Mėta JUŠKAITĖ

Nuėmus ankstyvųjų daržovių derlių, lieka laisvų žemės plote-lių. Visą liepos mėnesį galima sėti krapus, ridikėlius, salotas, juoduo-sius ir baltuosius ridikus, žiedinius kopūstus, kaliaropes, špinatus, la-pines petražoles, pipirnes, kitas trumpos vegetacijos daržoves.

Rudens derliui pravartu pasisėti brokolių ‘Fiesta’, ‘Cezar’. Jų žiedy-nai stambūs, kokybiški, gerai laikosi lauke netgi esant blogoms oro sąly-goms. Nupjovus pagrindinį žiedyną,

atauga smulkesni papildomi. Tinka vartoti šviežius ir šaldyti.

Kaliaropės (‘Korist’, ‘Kolibri’) ge-rai augs po ankstyvųjų bulvių, žirnių. Žemė šioms kopūstinėms daržo-vėms tręšiama mineralinėmis trą-šomis. Daigai sodinami 25x60 cm atstumais.

Žiedinių kopūstų (‘White Ball’, ‘Merveilledes 4 Seasons’, ‘Autumm Giant’) daigams žemė papildomai tręšiama kompostu ir mineralinė-mis trąšomis.

Iki rudens spės užaugti ir šiuo metu pasėti žieminiai ridikai (‘Zim-niaja kruglaja čiornaja’, ‘Murzynka’).

Dirva taip pat tręšiama kompostu, mineralinėmis trąšomis.

Rudens derliui visą liepą ir rug-pjūčio pradžioje sodinami lapinių kopūstų daigai. Vešlius lapus iki vė-lyvo rudens augina ‘Green Curled’, ‘Halbhoher gruner’ lapiniai kopūs-tai.

Pats laikas tiesiog į dirvą (patręštą mineralinėmis trąšomis) sėti įvairių rūšių bastučius: pekininius, kininius ar sereptinius. Bastutiniai auga-lai, dažnai vadinami tiesiog pekini-niais ar kinininias kopūstais, išsiski-ria trumpa vegetacija. ‘Chibinskaja’, ‘Pueblo’, ‘Monako’ bastučių lapai tin-kami vartoti po 30–40 d., gūžės – po 50–80 d. Sereptinių bastučių, dar va-dinamų salotinėmis ar rytietiškomis garstyčiomis, paskutinis sėjos termi-

nas yra rugpjūčio trečias dešimtadie-nis. Derlius užauga per 40–50 dienų, skinami lapai greitai atželia.

Liepos antrą dešimtadienį–rug-pjūčio pirmosiomis dienomis į per-puvusiu mėšlu ar kompostu patręštą dirvą galima sėti japoninius ridikus. Tręšti šviežiu mėšlu nepatartina – labiau puls kenkėjai, o šakniavaisiai užaugs deformuoti.

Japoniniai ridikai, ridikėliai, ridi-kai, ropės geriau augs po pupų, anks-tyvųjų bulvių ir kitų daržovių. Ne-pamirškime, kad drėgnoje, trąšioje dirvoje šakniavaisiai užauga švelnes-nio skonio, salotos – traškesnės, veš-lesnės. Ridikėlių, salotų daigus verta palaistyti tirpiomis (0,1 proc.) azoto trąšomis. Ankstyvųjų veislių salotos sėjamos iki rugpjūčio pabaigos.

Irena Iešmantaitė

Gėlių tokiomis ryškiomis spalvo-mis ir įspūdingais žiedynais nedaug. Jos ilgai žydi, ti nka puokštėms, džio-vintos ilgai nepraranda savo grožio ir spalvų. Žydi raudona, geltona, viole-ti ne spalvomis, įvairiais atspalviais.

Populiariausios yra skiauterėtosios ir plunksniškosios celiozijos.

Skiauterėtosios celiozijos (C. ar-gentea f. cristata) savo tėvynėje auga kaip daugiametės gėlės. Pas mus jos vienmetės, užauga iki 15–40 cm, sta-čiu, dažnai suplokštėjusiu, mėsin-gu stiebu, lancetiškais lapais. Nely-gu veislė, lapai gali būti sodriai žali, tamsiai raudoni, bronzinio atspalvio ar gelsvi. Žiedai įspūdingi – susitel-kę gaidžio skiauterės pavidalo žiedy-ne. Dažnai šios celiozijos vadinamos tiesiog skiauterėlėmis ar gaidžiais. Įvairių veislių žiedynų raukšlėtumas nevienodas – nuo vos banguotų iki tankių, beveik apvalių, primenančių koralus. Žiedai skleidžiasi iš apačios į viršų, žiedyno vingiai, žydėjimo pra-džioje nelabai gilūs, vėliau vis didė-ja ir būna ilgai dekoratyvūs. Koralus ar smegenis primena ryškiai raudoni ‘Amigo’, ‘Chief ’, ‘Toreodor’ žiedynai; ‘Coral Garden’ džiugina įvairiomis spalvomis, o ‘Madras Scarlet’, ‘Scar-let Perstige’ kereliai – labiau šakoti, greta pagrindinio stambaus žiedyno turi ir smulkesnius.

Plunksniškosios celiozijos (C. ar-gentea f. plumosa Voss) yra aukštesnės (30–70 cm), kompaktiškesnės, keras – piramidės formos. Statūs stiebai la-bai šakoti, kiekviena šakelė pasipuošia šluotelės formos žiedynu. Ant apa-tinių ūglių žiedynai būna stambes-ni nei ant viršutinių. Gražiausios šios

gėlės – vasarai baigiantis, kai visi stie-bai nušvinta tarsi maži fakelai. Apva-dams geriau tinka žemaūgės ‘Gloria’, gėlyne – aukštesnės ‘Pampas Plume’, ‘Sparkler’, ‘Fresh Look Red’ (ryškiai raudonos) ar ‘Fresh Look Yellow’ (ryškiai geltonos). Įspūdingos ‘New Look’ celiozijos, užaugančios iki 40 cm aukščio, išsiskiriančios tamsiai raudonais lapais, stiebais ir žiedais.

Originaliosios celiozijos

Dar galima sėti

Irma KAZLAUSKAITĖ

Karščiui atspariausi augalai ma-žais, kietais, odiškais lapais. Nedaug vandens išgarina augalai odiškais la-pais (pvz., lauravyšnės). Sunkiausia kaitrą pakelia augalai dideliais, švel-niais, plonais lapais (pvz.: šventgarš-vės, valerijonai).

Kada ir kaip dažnai laistyti

Užsitęsus karščio bangai, geriausia 2–3 dienas padirbėti laistymo žarna negu kiekvieną dieną tampyti laisty-tuvus arba trumpai palieti. Vienu kar-tu pavyksta išlieti tik 10–12 l kvadra-tiniame metre, nes didesnis vandens kiekis nespėja susigerti į dirvą. Auga-lams reikalingą drėgmės normą tenka išlieti per kelis kartus.

Liejant dažnai ir po nedaug, van-duo nespėja įsigerti į reikiamą gylį, daug jo išgaruoja nuo dirvos ir augalų paviršiaus. Laistant per dažnai, skati-namas piktžolių dygimas, suardoma dirvos struktūra.

Dirvos drėgnumą geriausia nusta-tyti taip. Jeigu iš 10 cm gylio paimtas dirvožemio gabaliukas saujoje nesu-sispaudžia į rutuliuką, netepa pirštų, jau reikia lieti.

Žarną padėjus prie pat augalų, vandeniui leidžiama laisvai tekėti, kol dirva sudrėksta pakankame gy-lyje. Reguliariai purenant lysvę, van-duo geriau įsigeria.

Laistant rožes, svarbu, kad lapai iš-liktų kuo sausesni. Tai padės išveng-ti miltligės.

Per karštį laistoma anksti rytą, kai augalai ir dirva vėsiausi. Vakare pa-laistyti augalai ilgai būna šlapi, gali

įsimesti grybinių ligų. Kad nesutrik-tų augalų vystymasis, vanduo turi būti ne daugiau kaip 5 laipsniais vėsesnis už dirvą.

Kaip ti nkamai drėkinti veją

Kad vejos ploteliai nenugelstų, ne-nuruduotų, kaip ir kitus augalus, žolę geriausia drėkinti anksti iš ryto (4–8 val.). Dirva turi sudrėkti 3–4 cm gy-liu. Šiam sluoksniui išdžiūvus, laisto-ma vėl. Pernelyg gausiai priliejus, gali atsirasti samanų.

Veją geriausia pjauti vakare. Tuo-met žolė geriau pasiskleidžia, nelei-džia išdžiūti pievutei.

Pageltusi veja palaisčius atsigauna. Tačiau parudavusius plotelius teks pa-purenti, atsėti. Sėti geriausia, kai ne-plieskia saulė, o oro temperatūra ne-viršija 25 laipsnių. Naujai užsėtuose ploteliuose reikia visą laiką palaikyti drėgmę.

Kaip per karštį tręšti

Per kaitrą veją patręšus skystosio-mis trąšomis, žolė gali nudegti. Ver-čiau palaukti drėgnesnių, debesuotų dienų. Gėlyne patartina naudoti tik ilgo poveikio trąšas (mažus rutuliu-kus, kurie įterpiami į žemę, veikia ke-lis mėnesius).

Kaip saugoti nuo saulės

Vaisines šakas rytais reikėtų drė-kinti, pomidorus – kasdien laisty-ti (tik ne lapus – gali apnikti rudasis puvinys), šalinti rudus lapus.

Jaunas daržoves dieną pravartu pridengti nuo saulės. Dirva prie au-galų visą laiką turėtų būti drėgna.

Prieskoniniai augalai per kaitrą

Levandos ir rozmarinai yra kilę nuo Viduržemio jūros, taigi karščiai jiems – įprastas dalykas. Prieskoninių augalų gležnais lapais, tokių kaip bazilikai, ne-reikėtų palikti likimo valiai vidurdienio saulėje. Jei įmanoma, juos reikėtų nu-nešti į pavėsį, kasdien laistyti. Žolynų derlių geriausia imti saulėtu oru, iki pietų (ne aukštesnėje nei 30 laipsnių temperatūroje). Medėjančiais stiebais augalų (melisų, rozmarinų, mėtų) var-tojamos tik jaunos šakutės.

Prieš audrą

Po karščio bangos sulaukiame vėtrų. Kad stiptus vėjas, lietus neiš-laužytų šakų, verta apsaugoti aukš-tus pavienius krūmus, lelijas. Augalus paremkite, pririškite prie kuoliukų.

Geriau laistyti rytais

Aukšta oro temperatūra, kaitri saulė – nemažas išmėginimas ne ti k žmonėms, bet ir žaliajam pasauliui.

Ar laistyti medžius? Dideli medžiai vandenį traukia iš pakankamo gylio. Laistyti reikia nebent tada, kai kaitra užtrunka 3–4 savaites.


Celiozijų sėklos sėjamos vasario–kovo mėnesiais daigynėlyje į durpių ir smėlio (3:1) mišinį. 22–24 laipsnių tem-peratūroje sėklos sudygsta per 7–10 dienų. Vėliau aplinkos temperatūra pa-mažu mažinama, kad daigai neištį stų. Laistoma saikingai. Į nuolati nę vietą ce-liozijos sodinamos šalnoms pasibaigus (20x30 cm atstumais).

Gerai auga saulėtoje, apsaugotoje nuo vėjų vietoje, trąšioje, purioje dir-voje. Tręšiamos kompleksinėmis ar gė-lėms skirtomis trąšomis kartą per mė-nesį. Daug azoto turinčios trąšos neti n-ka – jos skati na vešlių lapų augimą, bet ne žydėjimą.

Celiozijos sodinamos ti ek pavieniui, ti ek vienmečių gėlių grupėse kartu su pajūrinėmis lobuliarijomis, pilkšvosio-mis žilėmis, gvazdikiniais serenčiais, be-gonijomis, sanvitalijomis, kvepiančiais tabakais, šluoti nėmis kochijomis. Tokie gėlynai gražūs iki šalnų. Žemesnes ce-liozijas galima sodinti balkonų, palangių loveliuose drauge su svyrančiomis gėlė-mis (šliaužiančiosiomis šilingėmis, žilai-siais šlamučiais, pakopomis), žiemos so-duose ar auginti kaip kambarines gėles. Gerai auga komposti nės žemės, durpių ir smėlio (2:1:0,5) mišinyje.

Gražios iki šalnų



Gimtasis kraštas2010 liepos 23–30 d., Nr. 22 9Sveikata

Karšta kaip pragare, o paplū-dimiai apgulti poilsiautojų. Žmo-nės deginasi ir miesto pievelėse prie upių, ežerų pakrantėse. To-kie vaizdai šią savaitę, kai termo-metro stulpelis buvo šoktelėjęs iki 32–35 laipsnių C, kėlė didžiulę nuostabą specialistams.

„Atrodo, kad lietuviai dar nepri-prato prie tokių didelių karščių ir ti k-rai nemoka elgti s. Kai matau pilnus paplūdimius žmonių netgi su kūdi-kiais ir mažais vaikais, kai girdžiu džiū-gavimus, kaip gerai, kad nebereikia ieškoti saulės egzoti škuose kraštuo-se, darosi aišku, kad daugelis iš ti esų nesupranta, kaip tai yra pavojinga jų sveikatai“, – stebėjosi Vilniaus visuo-menės sveikatos centro direktorė Ro-landa Lingienė.

Anot jos, jokiu būdu esant tokiai temperatūrai negalima būti atviroje saulėje, tuo labiau deginti s, ypač kai ji aktyviausia – nuo 11 iki 17 valan-dos. Be to, kad galima ti esiog nusvil-ti odą, žmogus gali nukentėti kur kas rimčiau – perkaisti , gauti saulės ar ši-lumos smūgį.

Perkaitus gali sutrikti gyvybiškai svarbių žmogaus organizmo funkcijų veikla. Ypač tai pavojinga kūdikiams ir vaikams, pagyvenusiems žmonėms, serganti ems kraujagyslių ir širdies li-gomis, turinti ems skydliaukės proble-mų. Tai gresia sveikatos sutrikimu ir net mirti mi.

Saulės kremai, drabužiai gali apsau-goti nuo nudegimo, tačiau ne nuo per-kaiti mo. Šiomis dienomis laikosi dide-lis santykinis oro drėgnumas, žmonės sunkiau prakaituoja, sunkiau ati duoda organizme susikaupusią šilumą, todėl perkaiti mo pavojus – labai didelis. Bū-ti na vengti atviros saulės, jai plieskiant mažiau judėti , sportuoti , nevažinėti dviračiais.

„Teko matyti , kaip paplūdimiuose žmonės gaivinasi – alumi, gėrimais su saldikliais. Jie dar labiau skati na skys-čių išsiskyrimą, sekina, o nuo alaus apsvaigęs žmogus apskritai neade-kvačiai reaguoja į aplinką“, – perspė-jo R.Lingienė.

Vilniaus universiteto ligoninės San-tariškių klinikos gydytoja dermatologė Irena Glazauskienė vandens ir saulės malonumų išsiilgusiems poilsiauto-jams išskirti nės kaitros sąlygomis pa-tarė deginti s ti k iki 10 val. ryto ir į plia-žą vėl užsukti nuo 18 valandos.

„Prie jūros atvažiavę žmonės vis ti ek eis į paplūdimį. Tiesiog reikėtų pa-sirinkti ti nkamą laiką, kai saulė nėra to-kia pavojinga. Bet ne ti ek odai ji pavo-jinga, kiek bendrai žmogaus būklei, kai gausiai prakaituojant netenkama labai daug skysčių, o su jais ir žmogui būti nų mikroelementų“, – kalbėjo medikė.

Ji patarė troškulį geriau malšinti ne vienos, o skirti ngų rūšių gėrimais – taip organizmas gauna daugiau ir įvaires-nių mineralinių medžiagų bei mikro-elementų. Geriausia troškulį malšinti vandeniu. Jis atkuria skysčių balansą, vėsina, atgaivina, tačiau neturėtų būti labai šaltas.

GK inf., Raimundo Šuikos nuotrauka

Tai įdomu

Aušra Pocienė

Nors jau ne vieną vasarą mė-gaujamės švariu Balti jos jūros, dau-gumos upių ir ežerų vandeniu, po smarkių liūčių, kokios dabar merkia Lietuvą, vandens užterštumas ir ri-zika užsikrėsti infekcinėmis ligomis smarkiai padidėja.

Lietus nuplauna tai, ką žmonės palieka

Pasak Higienos instituto Visuo-menės sveikatos tyrimų skyriaus ty-rėjos Gražvydės Norkienės, su lietumi į upių ir ežerų vandenį nuplaunamos paukščių ir gyvulių, namų augintinių išmatos, netvarkingų lauko tualetų, šiukšliadėžių turinys, o su juo – mikro-bai, galintys sukelti žarnyno infekcijas, įvairias odos alergijas. Maudymasis tokiame vandenyje ypač pavojingas vaikams, pagyvenusiems ir silpnesnį imunitetą turintiems žmonėms.

„Maudymosi metu žmogus gali nuryti iki 100 mililitrų vandens. Jei jis užkrėstas žarninėmis lazdelėmis ar žarniniais enterokokais, gresia žarny-no infekcija, gali kilti akių bei ausų in-fekcijos. Odos alergiją jautriems žmo-

nėms gali sukelti žydintys dumbliai. Jų žydėjimą skatina šiltas vanduo ir padidėjęs azoto bei fosforo kiekis vandenyje“, – apie vandenyje tykan-čius pavojus pasakojo G.Norkienė.

Anot Vilniaus visuomenės svei-katos centro specialisto Raimondo Vaidgino, šiuo metu smarkiai įšilusia-me maudynių vandenyje iš tiesų susi-dariusi ypač palanki terpė mikrobams veistis. Tačiau didžiausią pavojų žmo-nių sveikatai, matyt, kelia ne liūtys, o pačių žmonių elgesio kultūra. „Lietus nuplauna viską, ką mes paliekame. Ne paslaptis, jog dažnai ir pačios mau-dyklos paverčiamos viešaisiais tuale-tais“, – kalbėjo R.Vaidginas.

Kanalizacijos vamzdį – į upelį

Maudyklų vandens kokybė tiria-ma nuolat ir, pasak G. Norkienės, jau keletą metų visoje šalyje ji yra visai nebloga. Šių metų birželio mėnesio tyrimų duomenimis, higienos nor-mas visiškai atitiko pajūrio, Alytaus, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių apskričių maudyklų vandens kokybė. Tačiau didesnis nei leidžiama žarni-nių enterokokų kiekis buvo nustaty-tas Kaišiadorių rajono Ščebnicos eže-re (normą viršijo 1,6 karto), Minijos upėje ties Gargždais (normą viršijo 2,2–2,3 karto) ir Minijoje ties Prie-kule (2,1–2,5 karto), Vilkaviškio ra-jono Vištyčio ežere (1,6 karto), Trakų rajono Vievio ežere (1,2 karto)

Jau antrą mėnesį besitęsianti tar-ša žarniniais enterokokais fi ksuoja-ma Dubysos upėje ties Dainų slėniu, taip pat Dubysoje ties Partikių kai-mu Kauno rajone, Kėdainių Babėnų karjere, Nevėžio upėje, Šakių rajono Lukšių miestelio tvenkinyje ir Šiaulių rajono Šilų tvenkinyje.

„Pernai Dubysos vandens ties Dainų slėniu užterštumas taip pat viršijo normas. Tuomet buvo nusta-tyta, jog tarša į Dubysą patenka per

į ją įtekančius upelius. O juos nuo-dija nuosavų namų gyventojai, ka-nalizacijos vamzdžius nutiesę tie-siai į upelių vandenį“, – baisėjosi G.Norkienė.

Besitęsianti mikrobiologinė tarša (žarniniai interokokai, žarninės laz-delės) šią vasarą nustatyta ir Minijos upėje ties Gargždais, Pakruojo rajone Petrašiūnų karjere, Žeimelio tvenki-nyje, Kražių seniūnijos Karklėnų eže-re, Žeimenoje ties Pabrade, Ventos upėje Kuršėnų miestelyje bei Bab-rungo upėje Plungėje.

Į perspėjimus nereaguoja

Vilniaus visuomenės sveikatos biu-ro duomenimis, pagrindinių Vilniaus miesto vandens paplūdimių vanduo švarus. Higienos ir mikrobiologines normas atitinka ir Valakupių, Žaliųjų ežerų, Salotės bei kitų sostinės mau-dyklų vanduo.

Pasak šio biuro Visuomenės svei-katos stebėsenos specialisto Šarūno Alasausko, leistini mikrobiologiniai rodikliai buvo viršyti tik Asvejos eže-re. Jame poilsiautojams nepatariama maudytis, kol nepadaryti pakartoti-niai tyrimai.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose atlikta antroji antinksčio šalinimo operacija nau-ju metodu – antinkstis pašalintas per vos 2,5 cm ilgio pjūvį juosmens sri-tyje. Naujuoju būdu gali būti operuo-jamas ne tik antinkstis, bet ir apendi-citas, tulžies pūslė, kiti pilvo ertmės organai.

Operaciją atliko Santariškių kli-nikų Pilvo chirurgijos centro direk-toriaus prof. Kęstučio Strupo vado-vaujama medikų komanda.

Anksčiau antinksčiai buvo operuo-jami minimaliai invaziniu laparosko-

piniu būdu per pilvo ertmę. Tačiau po tokių operacijų neišvengiamos žarny-no veiklą galinčios sutrikdyti sąaugos. Dabar antinksčiai šalinami minima-liai invaziniu metodu, kai endoskopas ir du instrumentai per tris angas įki-šami į šalia inksto esančius audinius iš nugaros pusės. Šis būdas pranašes-nis, nes neatveriama pilvo ertmė. Jis labiau tinka antsvorį turintiems ligo-niams ir tiems, kuriems pilvo ertmė jau buvo operuota.

Naujuoju metodu operuotai paci-entei jau daug metų po fi zinio krū-vio ar nuovargio padidėdavo arterinis

kraujo spaudimas. Jai buvo diagno-zuotas dešinio antinksčio navikas. Po operacijos pacientės kraujo spaudimas normalizavosi, o po dviejų parų ji jau išvyko į namus.

Antinkstis – nedidelis porinis or-ganas, išsidėstęs virš abiejų inkstų. Jis gamina hormonus, reguliuojančius kraujo spaudimą, augimą, vandens ir elektrolitų apykaitą. Vienam iš šimto pacientų, sergančių hipertonija, jos priežastimi būna antinksčio navikai. Pašalinus nesveiką antinkstį, hiperto-nija visiškai išgydoma.

GK inf.

Maudyklose – užkrato pavojus

Po operacijos – ti k mažas randelis

Už saulės vonias – sveikatos kaina Sveikatos specialistai pataria

po smarkių liūčių bent parą nesimaudyti

Didžiausią pavojų žmonių sveikatai, matyt, kelia ne liūtys, o pačių žmonių elgesio kultūra.


(Užs. 4)


Gimtasis kraštas 2010 liepos 23–30 d., Nr. 2210

Lietuvos penkiakovininkė Donata Rimšaitė Debrecene (Vengrija) vyku-siame Europos šiuolaikinės penkiako-vės čempionate pelnė bronzos meda-lį. 22-ejų vilnietė ant Senojo žemyno pirmenybių prizininkių pakylos už-kopė pirmą kartą. 2008 ir 2009 metų pasaulio taurės laimėtoja surinko 5 352 taškus. Kita Lietuvos atstovė – 26-erių Julija Kolegova tarp 36 fi nalo dalyvių buvo 11-a (5 144 tšk.).

Europos čempionės titulą apgy-nė dukart pasaulio čempionė 25-erių prancūzė Amelija Kazė (5 400 tšk.). Sidabras atiteko olimpinei čempi-onei ir pasaulio taurės laimėtojai 24-erių vokietei Lenai Šioneborn (5 392 tšk.).

Donata lemiamose šaudymo ir bė-gimo varžybose startavo 49 sek. vėliau už lyderę A.Kazė. Po antros šaudy-mo serijos lietuvė pakilo į penktą, o po trečios – į trečią vietą. Šaudymo ir bėgimo varžybose lietuvaitė buvo greičiausia.

Trečią vietą komandų įskaito-je užėmė ir Lietuvos vyrai. Justinas

Kinderis, Andrejus Zadneprovskis ir Edvinas Krungolcas surinko 16 932 taškus. Mūsų šalies penkiakovinin-kai nusileido tik Vokietijos ir Čeki-jos sportininkams, surinkusiems po 16 972 taškus.

Iš viso klasifi kuota 11 komandų.Asmeninėje įskaitoje iš Lietuvos

atstovų geriausiai pasirodė Justinas Kinderis. 23-ejų lietuvis fi nale užėmė ketvirtą vietą (5 712 tšk.).

Europos čempionu tapo pasaulio vicečempionas 25-erių čekas Davi-das Svoboda (5 812 tšk.). Antrą vietą užėmė 28-erių britas Samuelis Vylas (5 776 tšk.), o trečią – 25-erių vokietis Štefanas Kiolneris (5 732 tšk.).

Atėnų olimpinių žaidynių vice-čempionas ir Pekino žaidynių bron-zos medalio laimėtojas 35-erių An-drejus Zadneprovskis užėmė 10-ą (5 668 tšk.), Pekino olimpinių žai-dynių vicečempionas 37-erių Edvi-nas Krungolcas – 22-ą (5 552 tšk.), o 24-erių Tomas Makarovas – 24-ą (5 536 tšk.) vietas.

J. Kinderis fechtavimo varžybose

buvo 24-as, plaukimo – 14-as, joji-mo – 15-as, o bėgimo ir šaudymo var-žybose – penktas. Beje, prieš bėgimo ir šaudymo varžybas Justinas buvo tik 23-ias. E.Krungolcas po trijų rungčių buvo 12-as, A. Zad neprovskis – 15-as, o T. Makarovas – 16-as.

Po antros šaudymo serijos E.Krungolcas buvo pakilęs į ketvir-tą vietą, tačiau po nesėkmingo pasi-rodymo trečioje šaudymo serijoje jis nusirito žemyn.

Finale dalyvavo 36, o atrankos var-žybose – 52 penkiakovininkai.

Lietuvos penkiakovininkų koman-da - 23-ejų metų Justinas Kinderis,

37-erių metų Edvinas Krungolcas ir 24-erių metų Tomas Makarovas Ven-grijoje pasibaigusio Europos šiuolai-kinės penkiakovės čempionato esta-fetės varžybose pelnė bronzą.

Nugalėtojų titulą gynę lietuviai su-rinko 6062 taškus.

Europos čempione tapo Vengri-jos komanda, surinkusi 6 206 taškus. Sidabras atiteko Lenkijos sportinin-kams, surinkusiems 6 068 taškus. Ke-tvirtąją vietą užėmė čekai (6 040 tšk.), penktąją – ukrainiečiai (6 038 tšk.), o šeštąją – rusai (6 036 tšk.).

Eltos, GK inf.

Sportas

Automobiliai. Palangoje vykusias 11-ąsias „Omnitel 1 000 km lenkty-nes“ laimėjo Belgijos komanda „KS Motorsport“ su „BMW Silhouett e“ automobiliu. Nugalėtojai 334 trasos ratus (1 000 km) nuvažiavo per 9 val. 3 min. Nugalėtojų komandai atsto-vavo Sti vas Vanbelingenas, Vordas Sleisas ir Benis Smetsas. Tai jau tre-čiosios iš eilės „Omnitel 1 000 km lenktynės“, kurias laimėjo užsienio arba mišri lietuvių ir užsienio spor-ti ninkų komanda. Antrą vietą šiemet užėmė „Oktanas Racing“ komanda su „Porsche 997 GT3“ automobiliu. Broliai Nemunas ir Nerijus Dagiliai ir Robertas Kupčikas nuo nugalėtojų atsiliko 1 min. 33,432 sek.

Tenisas. Leksingtone (JAV, Kentu-kio valsti ja) vykstančio Teniso pro-fesionalų asociacijos (ATP) „Chal-lenger Tour“ serijos turnyro „Fift h Third Bank Tennis Championships“, kurio prizų fondą sudaro 50 tūkst. JAV dolerių, vienetų varžybų pirma-jame rate 133 vietą pasaulio reiti nge užimanti s Ričardas Berankis 6:4, 7:5 įveikė 224-ą pasaulio raketę 29-erių amerikietį Maiklą Janį.

Neblogai sekėsi ir Laurynui Gri-geliui. Jis iškopė į Italijoje vykstan-čio ATP „Challenger Tour“ serijos turnyro, kurio prizų fondą sudaro 30 tūkst. eurų, vienetų pagrindines varžybas. Atrankos turnyro trečiaja-me rate 18 m. lietuvis, kuris pasaulio reiti nge užima 426-ą vietą, 7:6, 6:3 nugalėjo 701-ą pasaulio raketę 24-erių italą Masimą Kaponę.

Šaudymas iš lanko. Vokieti joje vykstančiame Europos jaunių ir jau-nimo šaudymo iš lanko čempionate olimpiniu lanku šaudanti s Lietuvos atstovas Adrianas Kovalevskis jaunių grupėje iškovojo sidabro medalį. 17 m. vilnieti s fi nale 1:7 pralaimėjo Ru-sijos atstovui Konstanti nui Sanžicy-bikovui. Bronzos medalį pelnė italas Luka Maranas. A.Kovalevskis atran-kos varžybose tarp 72 dalyvių buvo 21-as. Lietuvos šaulys pakeliui į fi na-lą įveikė Ispanijos, Lenkijos, Turkijos, Olandijos ir Rusijos atstovus.

Lengvoji atleti ka. Liepos 26–rug-pjūčio 1 dienomis Barselonoje (Ispa-nija) vyksiančiame 20-ajame Euro-pos lengvosios atleti kos čempionate dalyvaus 25 Lietuvos sporti ninkai: 15 moterų ir 10 vyrų. Lietuvos rinkti -nei talkins 13 trenerių ir medikų.

GK inf., Eltos ir Martyno Vidzbelio nuotraukos

Žinių sprintas

Arvydas JOCKUS

Vilniuje liepos 22–rugpjūčio 1 dienomis „Siemens“ ir „Lietuvos ryto“ arenose vyksiančiame Europos jaunių čempionate su Lietuvos rink-tine rungtyniaus dar 15 stipriausių Europos vaikinų komandų: Slovė-nijos, Lenkijos, Ukrainos, Prancū-zijos, Švedijos, Latvijos, Ispanijos, Turkijos, Bulgarijos, Italijos, Rusi-jos, Serbijos, Vokietijos, Kroatijos ir Graikijos.

Visos rinktinės suskirstytos į ke-turias grupes po keturias komandas. Sužaidusios tarpusavyje į kitą čem-pionato etapą pateks po tris kiekvie-nos grupės komandas. Lietuva čem-pionatą pradės A grupėje. Liepos 22 d. lietuviai susitiks su ukrainie-čiais, liepos 23 d. – su lenkais, o lie-pos 24 d. – su slovėnais.

Lietuvos jaunių rinktinė pastarąjį kartą Europos aukso medalius lai-mėjo prieš 16 metų. 1994 metais ant nugalėtojų pakylos užlipo komanda, kuriai atstovavo Šarūnas Jasikevi-čius, o treniravo Jonas Kazlauskas. 2006 ir 2008 metais lietuviai iško-vojo sidabrą.

Pernai rinktinė suklupo pusfi -nalyje, o Europos čempionais tapo serbai, fi nale rezultatu 78:72 įvei-kę čempionato šeimininkus pran-cūzus.

Su šia rinktine vyr. treneris Kazys Maksvytis dirba jau trečius metus. 2007 metais jo treniruojama penkio-likmečių rinktinė Serbijoje vykusia-me olimpiniame festivalyje iškovojo aukso medalius, fi nale įveikusi Ispa-nijos komandą.

2008 metais Lietuvos šešiolikme-čiai Italijoje laimėjo Europos jaunu-čių čempionų auksą, fi nale 75:33 su-triuškinę Čekijos komandą. 42 taškų skirtumu laimėję rungtynes lietuvai-čiai pasiekė Europos čempionato re-kordą. Iki tol didžiausias skirtumas jaunučių pirmenybių fi nale buvo 18 taškų. Be to, mūsų komandos lyde-ris Jonas Valančiūnas buvo išrinktas naudingiausiu čempionato žaidėju.

Jaunieji krepšininkai sieks medalių

Kaip sekėsi pasirengti čempio-natui? – „Gimtasis kraštas“ klausė K.Maksvyčio.

Lyg ir viskas vyko sklandžiai. Pirma-dienį sužaidėme paskuti nes kontrolines rungtynes.

Panevėžyje pasiekėte įspūdingą per-galę: italus nugalėjote rezultatu 109:62. Ar komandai nepakiš kojos toks paly-ginti lengvas laimėjimas?

Panašiai kalbėjo prieš dvejus me-tus, kai mes laimėjome Europos jau-nučių čempionų auksą. Tada Italijoje prieš čempionatą laimėjome draugiš-ką turnyrą 20–30 taškų skirtumu. Tada visi taip pat kalbėjo, kad per anksti pa-siekėme formą. Bet ti kimės, kad viskas bus gerai.

Kokie rinkti nės pranašumai ir trū-kumai atsivėrė žaidžiant draugiškas rungtynes?

Žaidėme dvylika draugiškų rungty-nių. O kaip atrodo rinkti nė, pamatysi-me, kai ketvirtadienį prasidės ofi cialios rungtynės. Šiaip bandėme įvairius vari-antus – lyg ir viskas gerai.

Ar pavyko pasiekti opti malią spor-ti nę formą?

Manome, kad dar ne. Štai ir pirma-dienį sužaidėme lyg ir gerai, bet gal ita-lai buvo silpni. Mes dar matėme savo žaidimo klaidų. Ir žaidėjai dar nėra to-kie švieži. Tikimės, kad sporti nė forma turėtų gerėti per čempionatą.

Kaip vaikinai nusiteikę? Ar visi svei-ki?

Visi sveiki. Nusiteikimas irgi geras, puiki komandinė dvasia. Tikimės, kad viskas bus gerai.

Ar išryškėjo komandos lyderiai, ku-

rie galėtų prisiimti atsakomybę sunkiais momentais?

Aišku, tai Jonas Valančiūnas, Dovy-das Redikas, Vytenis Čižauskas. Šiti e ir dar keli žaidėjai turėtų nešti pagrindi-nę naštą.

Kaip verti nate pirmuosius varžovus: ukrainiečius, lenkus ir slovėnus?

Mūsų nuomone, stipriausi turė-tų būti lenkai. Jų žaidėjai, gimę 1993 metais, yra tapę pasaulio vicečempio-nais. Šie septyniolikmečiai turėtų labai susti p rinti lenkų komandą. O kitas pa-matysime čempionato metu.

Ką laikote šio čempionato favori-tais?

Turėtų būti sti prūs turkai, prancūzai. Taip pat serbai, ispanai, gal rusai.

Prieš pusantro mėnesio sakėte, kad jums per anksti kabina medalius, kad tas psichologinis spaudimas gali ir atvirkščiai suveikti . Vis dėlto iš jūsų daug ti kimasi. Ar nepasikeitė koman-dos ti kslai?

Tikslai išlieka ti e patys. Tik, aišku, visi ti e reklaminiai dalykai veikia. Visi mus stato į tokią padėtį ir mano, kad esame kone visagaliai robotai, kurie triuškins varžovus 30 taškų skirtumu. Mes jauni, kovingi, talenti ngi, bet ga-lime pralaimėti ar panašiai. Tikimės, kad siurprizų nepasitaikys ir viskas bus gerai.

O namų sienos padės ar kliudys?Dėl to irgi neaišku. Mes, treneriai,

nerimo nejaučiame. Bet, kaip žaidėjus tai paveiks, neaišku.

Lietuviai – tarp geriausiųjų Europoje

Jauni, gabūs, talenti ngi, bet ne visagaliai robotai, kurie triuškins varžovus 30 taškų skirtumu. Taip savo auklėti nius, kurie vakar prasidėjo Vilniuje pradeda Europos jaunių (iki 18 metų) krepšinio čempionato ko-vas, apibūdina rinkti nės vyriausiasis treneris Kazys Maksvyti s. Prieš dvejus metus Italijoje laimėję Europos čempionato auksą, dabar perspektyviausi Lietuvos krepšininkai išbandys jėgas su kylančiomis Senojo že-myno krepšinio žvaigždėmis. Nors paskuti nėse kontrolinėse rungtynėse lietuvaičiai net 47 taškų skirtumu sutriuškino italus, trenerio nuomone, jo auklėti niai dar nepasiekė geriausios sporti nės formos.

„Dėl to, kad žaidžiame namie, mes, treneriai, nerimo nejaučiame, bet kaip tai paveiks žaidėjus, neaišku“, – sakė Lietuvos jaunių krepšinio rinkti nės vyr. treneris K.Maksvyti s.


Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionato bronzą iškovojo Lietuvos komanda.EPA-Eltos nuotrauka

Gimtasis kraštas2010 liepos 23–30 d., Nr. 22 11Sportas

Arvydas JOCKUS

Po dvejų metų Šiaulių regione vyks penktosios TAFISA pasaulio žaidynės „Sportas visiems“. 2012 m. liepos 5–11 d. rengiamoje šven-tėje laukiama daugiau kaip 7 tūkst. dalyvių iš 70 šalių. Renginį jau paža-dėjo globoti Prezidentė Dalia Gry-bauskaitė. Tačiau valstybės vado-vė organizatoriams iškart pareiškė, kad pinigų iš jos nesiti kėtų. „Mums jų ir nereikia, užtenka moralinio pa-laikymo“, – liepos 15 d. Šiauliuo-se apsilankiusiems Lietuvos sporto žurnalistų federacijos ir Žurnalis-tų sąjungos atstovams sakė miesto meras Genadijus Mikšys.

Pakėlė statusą

„Prezidentės globa žaidynėms reiškia, kad joms suteikiamas aukš-tas valstybinis lygis. Antra vertus, tai yra didžiulis įpareigojimas mums, or-ganizatoriams. Turime šį renginį or-ganizuoti taip gerai, kad būtų puikiai atstovaujamas Lietuvos valstybės ir jos Prezidentės vardas“, – sakė meras G.Mikšys.

Meras tikino, kad pinigų iš Pre-zidentės tikrai neprašys: „Nereikia tų pinigų. Lietuvoje pinigų yra, tik reikia žinoti, kur jų ieškoti.“

Meras priminė, kad, pavyzdžiui, Švietimo ir mokslo ministerija vyk-do bendrabučių atnaujinimo progra-mą. „Sužinojome apie ją, kreipėmės. Mūsų universitetas gaus apie 900 tūkst. litų. Bus sutvarkyti bendrabu-čiai, juos panaudosime sportininkams apgyvendinti. Galvojame 2012 metais pastatyti du daugiabučius, kuriuose apgyvendinsime sportininkus, o pas-kui juos panaudosime kaip socialinį būstą. Tikimės, kad vėliau įdėtas lėšas kompensuosime iš Socialinio būsto fondo plėtros programos“, – optimis-tiškai kalbėjo meras.

Sporto bazės

Miestas dar planuoja šalia Šiaulių arenos statyti dengtą futbolo manie-žą, kuriame bus galima žaisti ne tik populiariausią pasaulyje žaidimą, bet ir regbį bei žolės riedulį.

Šiauliai turi ir gana neblogos būk-lės atvirą stadioną, į kurį kasmet in-vestuojama apie 1 mln. litų. Saulės miestas pirmas Lietuvoje pasistatė ir universalią sporto ir pramogų areną. Įspūdingas 100 metrų skersmens sta-tinys, padengtas žėrinčiu holografi niu stiklu, savo forma bei funkcionalumu yra vienas moderniausių ne tik mieste, bei ir Lietuvoje.

„Siekiame, kad arena būtų visada atidaryta ir gyva. Kitur jos ne ren-ginių metu užrakinamos, o į mūsų areną žmogus gali įeiti kiekvie-ną dieną, čia veikia sporto muzie-jus, kavinė, SPA centras, treniruo-čių salė. Šios įmonės moka nuomos mokestį operatoriui, todėl savivaldy-bei daug primokėti nereikia“, – pa-sakojo meras.

Kasmet – po repeti ciją

Šiauliuose kasmet vyksta stambus sporto arba kultūros renginys. Reng-damasi žaidynėms miesto valdžia šiemet juos sujungė. Liepos 15–18 d. vyko tarptautinės dirbančiųjų žaidy-nės „Žalgiris Open“, skirtos Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms, ir kai-mo muzikantų ir kapelijų festivalis „Ant rubežiaus“.

„Užsieniečiai ypač dėkojo už galimybę išgirsti mūsų folklorą“, – sakė „Žalgirio“ sporto draugijos prezidentas Vytas Nėnius. Jis pa-brėžė, kad Šiauliai turi didelę tarp-tautinių renginių organizavimo pa-tirtį, o šios žaidynės tapo puikia repeticija prieš 2012 metų TAFI-SA varžybas.

TAFISA žaidynių sportinė prog-rama papildoma kultūriniais ir moks-liniais pažintiniais renginiais. Šiau-liuose taip pat numatoma plati kultūrinė ir socialinė programa, tad ką tik pasibaigusios sporto ir kultū-ros šventės organizatoriams buvo gera repeticija.

Nemažas iššūkis miesto valdžios laukia ir kitais metais, kai Lietuvoje vyks Europos vyrų krepšinio čempio-natas, kurio vienos grupės varžybos bus surengtos Šiauliuose. Areną mies-tas jau turi, o praėjusią savaitę prasidė-jo ir privataus viešbučio „Medžiotojų užeiga“ rekonstrukcijos darbai, mat pagal FIBA reikalavimus visi čempio-nato dalyviai (apie 120 žmonių) turė-tų gyventi viename viešbutyje.

Krizės nebijo

2012 m. žaidynėms specialių rei-kalavimų dėl dalyvių apgyvendini-mo gerokai mažiau. Gal todėl miesto meras teigė, kad krizė niekaip nepa-veikė Šiaulių sporto entuziastų noro rengti žaidynes. Kaip žinoma, Šiauliai galutinai apsisprendė kandidatuoti ir laimėjo konkursą rengti žaidynes 2008-ųjų pavasarį. Lietuvos miestas nurungė ne kokius nors provincijos miestelius, bet Maskvą, Frankfurtą, Bordo, San Paulą ir Kvala Lumpurą.

Šiaulių meras didžiuojasi, kad žai-dynėms pasirinktas būtent jo mies-tas, ir neabejoja renginio nauda ne tik Šiaulių regionui, bet ir visai Lietuvai. „Busane, kur vyko praėjusios žaidy-nės, gyvena keturi milijonai gyvento-jų, tad renginys, atvirai pasakius, ten „paskendo“, jo nesimatė. Tuo metu mieste vykęs Azijos šalių kino festi-valis visiškai užgožė šį sporto rengi-nį. O mūsų miestui ir Lietuvai tai bus didelė šventė. Šį savaitgalį į „Žalgiris Open“ atvyko pusantro tūkstančio

dalyvių iš dešimties šalių. 2012 me-tais tikrai bus dar didesnė šventė“, – įsitikinęs G.Mikšys.

Proga parodyti save

5-ųjų TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynių „Šiauliai – 2012“ direktorato direktorius Kęstutis Pet raitis pasakojo apie būsimąsias žaidynes. Jų metu vyks ne tik sporto ir kultūros renginiai, bet ir TAFISA partnerių – Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC), Jungtinių Tau-tų švietimo, mokslo ir kultūros or-ganizacijos (UNESCO), Pasaulinės

sveikatos organizacijos (WHO) bei kitų tarptautinių organizacijų atsto-vų – simpoziumas. Manoma, kad jis galėtų būti surengtas ne Šiauliuose, bet viename iš kitų didžiųjų Lietu-vos miestų, kur yra aukščiausio lygio viešbučių.

„Žaidynėse dalyvaus apie 7 tūkst. dalyvių iš 70 šalių, tad turėsime gali-mybę parodyti savo sporto ir kultūros laimėjimus bei susipažinti su svečių tradicijomis. Žaidynės gali tapti rimtu postūmiu ir mūsų turizmo verslui“, – sakė K.Petraitis.

Sportas ir kultūra

Šiuo metu rengiamas būsimų-jų žaidynių rinkodaros ir viešinimo planas, sudaromos sutartys su Lietu-vos ir užsienio sporto federacijomis, rengiamasi siųsti kvietimus.

Planuojama, kad žaidynėse vyks tradicinių sporto šakų ir neįgaliųjų varžybos, profesionalių sportininkų čempionatai, muzikos, kultūros ren-giniai, mokslinės konferencijos bei seminarai. Į žaidynes turėtų atvyk-ti įvairiausio amžiaus dalyviai – nuo moksleivių iki senjorų.

„Manome, kad užsienio šalys ga-lėtų atvežti ir parodyti savo naciona-lines sporto šakas, o mes rodysime savąjį ritinį“, – sakė Šiaulių kūno kul-tūros ir sporto skyriaus vedėjas Gin-taras Jasiūnas.

Šiauliečiai mano, kad per žaidy-nes galėtų priimti apie 10 tūkst. sve-čių. Dalį jų bus pasiūlyta priimti Sau-lės miesto šeimoms, kurias ketinama įtraukti ir į savanorišką darbą.

Šiauliečiai didžiuojasi savo universalia sporto arena, kasdien atvira lankytojams. Raimundo Šuikos nuotraukos

• Tarptauti nė „Sportas visiems“ asociacija (TAFISA – The Associati on For Internati onal Sport for All, – angl.) įkurta 1991 m. Bordo mieste, Prancūzijoje. Jai priklauso per 180 narių iš 120 Europos, Azijos, Amerikos, Afrikos ir Okeani-jos šalių.

• TAFISA prezidentu 2009 m. rudenį ketverių metų kadencijai buvo išrinktas korėjieti s dr. Kang-Too Les. Organizacijos būsti nė-sek retoriatas įsikūręs Frank-furte, Vokieti joje.

• Kas ketverius metus TAFISA rengia kūno kultūros, sporto ir kultūros žaidynes-festi valį, kuriame dalyvauja tūkstančiai vieti nių gyventojų ir svečių iš užsienio.

• Pirmos žaidynės įvyko 1992 m. Bonoje, Vokieti joje. Jose dalyvavo 620 spor-ti ninkų mėgėjų iš 33 šalių. Paskui panašaus masto žaidynės rengtos Bangkoke (Tailandas) ir Hanoveryje (Vokieti ja). Ketvirtos žaidynės įvyko 2008 m. rudenį Busane (Korėja), į kurias atvyko daugiau kaip 10 tūkstančių sporti ninkų: 2 613 iš užsienio šalių ir 7 687 – žaidynių šeimininkų. Rekordinis buvo ir dalyvavusių šalių skaičius – 101 (35 Europos šalys, 33 – Azijos, 18 – Amerikos, 13 – Afrikos ir 2 – Okeanijos).

• Skirti ngai nuo aukščiausio lygio profesionalių sporto varžybų, TAFISA žaidy-nėse neteikiama pirmenybė pergalei, svarbiausia jose – dalyvauti .

TAFISA asociacija

Šiauliai laukia didžiausio šalies istorijoje sporto renginio

Gimtasis kraštas 2010 liepos 23–30 d., Nr. 2212 Gyvenimas

Psichologo Antono DIMITROVO komentaras

Karo kelias. Jeigu pavydo sritis – jūsų laimingas šeiminis gyvenimas, galima pradėti girtis juo vienišai kole-gei dar dažniau, primenant, kad nor-malios moterys, sulaukusios brandaus amžiaus, su tėvais negyvena. O ta, ku-riai neduoda ramybės įspūdinga jūsų išvaizda, tiesiog pažaliuos iš pavydo pamačiusi, kad dar labiau išgražėjote. Trokštamas rezultatas toks: pavyduo-lė pradės taip niršti, kad jos elgesys taps neadekvatus. O kuo stipresnės emocijos, tuo sunkiau jai išsaugoti pa-sirinktą elgesį. Kai galutinai išvesite priešininkę iš pusiausvyros, pergalė bus užtikrinta. Tiesa, jums, pavydo aukai, reikia elgtis santūriai. Jūsų už-duotis – išlaukti, kada kolegė padarys klaidą darbe. Tada pats laikas kreiptis į vadovybę, žinoma, be kaltinimų ir

priekaištų, o vien draugiškai rūpinan-tis kolege ir kompanijos reikalais. Pa-vyduolės pašalinimo kelias gana ilgas, sunkus ir neetiškas, tačiau sėkmingas beveik šimtu procentų.

O man – vis vien. Pabandykite pasiguosti mintimi, kad visi žmonės šioje žemėje egzistuoja neatsitiktinai. Gal jūsų pavydi kolegė yra pašaukta išmokyti jus kantrybės ar parodyti, kad reikia rūpintis tėvais. Šito tvirtin-ti tikriausiai negalima, tačiau juk gero esama kiekviename žmoguje.

Pasirinkusi šį kelią, privalote žengti du žingsnius. Pirmasis – pabandykite pavyduolėje aptikti ir teigiamų savy-bių, antrasis – atleiskite šiam žmogui. Atsiribokite nuo priešininkės, o svar-biausia, neaptarinėkite jos poelgių nei su kolegomis, nei su vadovybe. Net jei bus bandoma atkreipti jūsų dėmesį į pavyduolės elgesį, ramiai atsakykite: „Prie šių išpuolių jau esu pripratusi.“

Kai tik „atsiribosite“ nuo savo prie-šės, pradės veikti psichologinis dėsnis: pavyduolei nebebūsite įdomi auka. Ji liausis prie jūsų kibti.

Pozicijų atidavimas. Jeigu sėkmin-gai susiklostęs asmeninis jūsų gyve-nimas nuodija būtį kokiai nors kole-gei, nustokite apskritai pasakoti apie jį darbe. Toms, kurios moka ir turi ga-limybių gražiai rengtis, sukeldamos kolegių pavydą, vis dėlto patartume atrodyti kukliau. Šitaip atotrūkis tarp jūsų sumažės ir jų agresija susilpnės. Tiesa, šiuo atveju jūs greičiausiai pa-sijusite nugalėta, taigi šį elgesio būdą pasilikite išskirtiniam atvejui.

Jokiu būdu nenusiminkite pajutusi, kad jums pavydima. Vadinasi, kažku-rioje veiklos srityje jums aiškiai seka-si. Dažniausiai darbe nepavyduliauja tie, kuriems patiems puikiai einasi. Jų nuomone ir pasikliaukite.

Parengė Asta Bendoraitė

Nebūkime bjaurūs vieni kiti ems darbe

Elvyra ŽVIRBLIENĖ

Būrėjai Vaivai Budraitytei gyveni-mas yra ir dosnus, ir šykštus – ką nors davęs, būti nai ir ati ma. Bet šiandien Vaiva džiaugiasi savo kasdiene lai-me. Ji turi viską, apie ką svajojo nuo pat jaunystės: gražų namą su žiemos sodu, mėgstamą darbą bei nuolati nes pajamas, nusisekusią santuoką ir net apie ją parašytą knygą. Vaivą lydi sėk-mė, ir ji žino kodėl.

Tikra opti mistė

Vaiva tikina esanti tikra optimistė, todėl į viską, kas atsitinka jos gyveni-me, ji žiūri kaip į gera, kaip į ko nors naujo pradžią. Galbūt dėl to daug kam susidaro įspūdis, kad jai visada sekasi. Deja, buvo momentų, kai jau-tėsi nelaimingesnė už kitus. Dėl savo nepaprastos veiklos, nestandartinio mąstymo.

„Iki šiol prisimenu, kaip būdama gal kokių dvidešimt septynerių vis klausdavau savęs: „Kodėl man taip sunku pritapti prie šio pasaulio, kodėl viskas klostosi ne taip, kaip norėtųsi?“ Tik gerokai vėliau supratau, kad esu perfekcionistė, reikalauju labai daug iš savęs ir kitų. Visada gyvenau pagal taisykles ir esu labai kategoriška kai kurių dalykų atžvilgiu. Mano morali-nės nuostatos, liečiančios bendravimą su žmonėmis, vyrų ir moterų santy-kius, vaikų auk lėjimą, yra labai griež-tos ir nekintamos.“

Pasak Vaivos, norint jaustis laimin-gam, svarbu daryti tai, kas tau patinka. Dirbti ir džiaugtis tuo, ką darai. Vai-vos sūnus dažnai sako: „Mamyte, jūs nė dienos nedirbate, nes jūsų darbas – tai jūsų hobis.“ Ir jis teisus. Didelė lai-mė daryti tai, ką nori. Tik taip buvo ne visada. Nors kortos Vaivą lydėjo nuo pat vaikystės, profesionalia būrėja ji tapo sulaukusi trisdešimt šešerių. O iki tol... Baigė ekonomikos mokslus, studijavo fi losofi ją, prasidėjus koope-ratyvų laikams kepė sausainius, tortus ir pridavinėjo juos į kioskus.

„Kodėl studijavau dalyką, kuris manęs visai netraukė? Mano tėvams atrodė: jei baigsi tokius mokslus – tai tik gyvenk ir džiaukis, nes buhalterės nieko neveikia, tik popierius pildo ir kyšius ima. Gal galėjau tapti gera ekonomiste, bet mano prigimčiai tai buvo svetima. O fi losofi ją studijavau dėl to, kad atrodė, jog mokytis būti-na. Iki baigimo trūko visai nedaug, gal pusės metų, bet tuomet jau turė-

jau kitą viziją – norėjau pasistatyti namą. Staiga supratau, jog vaikščio-dama į valdišką darbą, namo nieka-da neturėsiu.“

Būti na keisti s

Nuosavo namo vizija Vaivai ėmė virsti tikrove tada, kai jos morengai, sausainiai ir tortai pradėjo duoti pel-no. Aišku, ta veik la neteikė džiaugs-mo. Kai sutinusiomis rankomis ir ko-jomis užbaigdavo darbo dieną, Vaiva desperatiškai klausdavo: „Dieve, kodėl aš negaliu daryti to, ką moku?“

Bet tam reikėjo subręsti, pasiruoš-ti ir moraliai, ir fi nansiškai. Ir kai šei-ma įkūrė savo kavinę, o Vaivai atrodė, kad viskas sustyguota ir vyras vienas gali pasirūpinti verslu, ji atsidavė savo pomėgiui – kortoms. „Tuo metu at-siguliau į ligoninę ir ten ėmiau bur-ti, na, kad maloniau leistume laiką. Vėliau išvažiavau į sanatoriją. Vienas mano draugas, atvažiuodavęs, kad išburčiau, pradėjo mane įkalbinėti: „Čia tavo darbas.“ Kai pati tuo pa-tikėjau, įforminau savo veiklą. Taip

pagaliau atradau save, ėmiau daryti tai, ką noriu, kas man patinka. Žmo-nės dažnai man sako: „Geriau turėti „valdišką“ darbą, taip saugiau“ arba „Negaliu keisti darbo, aš per jaunas, per senas...“ Mes patys sau pasista-tome kliūtis, o vėliau skundžiamės, kad ne taip nugyvenome gyvenimą. O juk niekas, išskyrus mus pačius, ne-trukdo keistis.“

Vaiva save vadina pelėda

Nuo to laiko Vaiva darė tai, kas jai buvo įdomu – išmoko piešti man-dalas, studijavo astrologiją, būrimus. Ji save vadina pelėda, todėl naktimis, iki trečios ketvirtos valandos skaity-davo, ieškodavo reikalingos informa-cijos, paskui padengdavo šeimai stalą pusryčiams, supakuodavo vaikams priešpiečius į mokyklą ir atsigulda-vo pailsėti. Pakirdusi priiminėdavo klientus. „Man buvo nesunku, laiko užteko ir vaikams sužiūrėti, ir pini-gams uždirbti. Mano Marija pradėjo eiti į mokyklą, jau mokėdama skai-čiuoti ir kaligrafi škai rašyti.“

Naujame name įsirengė žiemos sodą, kad ir žiemą galėtų džiaugtis augalais – sėdėti ir stebėti, kiek pum-purėlių sukrovė alyvmedis... Aišku, visam tam reikia pastangų, bet auga-lai Vaivai teikia tikrą atgaivą. „Mano gyvenimas kupinas harmonijos. Šian-dien vesdama sveikatingumo kursus, dažnai išgirstu: „Aš noriu būti laimin-gas“, bet, deja, dauguma kursų lanky-tojų, paklausti „Ką padarei, kad toks būtum?“, nesupranta, apie ką šneka-ma.“

Kai Vaivos klausia, kodėl jai nieka-da netrūksta klientų, ji atsako, jog ne dėl atsitiktinių sutapimų. Būrėja gali ir klysti. Vaiva niekada nemistifi kavo nei

būrėjų, nei astrologų. Paslaptis pap-rasta – svarbu taip atskleisti situaciją, kad žmogus suprastų, kas vyksta, ir at-rastų būdų, kaip ta situacija pasinau-doti. „Prieš dešimt metų grupė fi zikų mane stebėjo beveik metus, o paskui pateikė išvadas – 85 procentų tikslu-mas. Kartais man sako, kad aš esu ne aiškiaregė, bet gera psichologė. Iš tiesų atskirti vieną nuo kito kartais nelen-gva. Kortos tėra paskata. Iš pradžių tu prie jų prisiriši, o vėliau jos tampa tik pagalbine priemone. Mes visi esame psichologai, o dar gyvenimiška patir-tis... Dvidešimties metų merginai, kuri draugauja su vedusiu vyru, pasakyti, kad ji liks it musę kandusi, nereikia ypatingos būrėjos įžvalgos ar aiškiare-gystės dovanos. O kartais, kai patiriu tam tikrą būseną ir atsiveria mįslingi kanalai, net pati nežinau, ką susakau. Ir, pasirodo, neklystu.“

Kartais žaidžia tylos karalystę

Nuo vaikystės Vaiva buvo pras-tos sveikatos, tokia „dvasnelė“, vis li-goninėse gulėdavo. Tai temperatūra kildavo, tai skaudėdavo odą, plaukus. Gydytojai sakė: „Pagimdysi, praeis“. Vėliau ji suprato, jog sirgo vadinamą-ja šamanės liga – keitėsi mąstymas į magės mąstymą. Kai ji pradėjo sekti, ką valgo, sveikata gerėjo. Vaiva ieškojo literatūros, domėjosi Rytų medicina, ajurveda, skaitė Badmajevo (vieno iš caro daktarų) užrašus. Pasveiko ir tris-dešimties buvo geresnės sveikatos nei penkiolikos.

Ir dabar, kai tik būrėja blogiau pa-sijunta, badauja, o po badavimo vėl at-gauna energiją, vėl būna linksma.

„Man kartais sako: „Ta Budraitytė nesensta.“ Tai todėl, kad nuolatos pa-badauju, o kai pavargstu nuo klientų, visą dieną nešneku. Mano vaikai nuo seno žino, ką reiškia mamos posakis: „Dabar žaidžiame tylos karalystę.“ Man badauti ir nešnekėti – natūrali būsena. Jei žmonės žinotų pasninko naudą, kiek daug bėdų atsikratytų...“

Be to, kol kiti sėdi prie televizo-riaus, Vaiva skaito arba atlieka sėkmės technikas. Pabendravusi su klientais būrėja išsimiega. Ji nevengia grožio salonų, naudoja gerus kremus, neat-meta minties, kad kada nors pasinau-dos plastikos chirurgų paslaugomis.

„Bet svarbiausia, aš nekovoju su blogiu. Nuo blogio traukiuosi, o jeigu mane užgauna, nueinu už tą žmogų pasimelsti. Neieškau ir teisybės. Kiek-vienas žmogus turi savo tiesą...“

Būrėjos Vaivos nuostatos

Pasak Vaivos, norint jausti s laimingam, svarbu daryti tai, kas tau pati nka.

„Na, kuo gi aš jai neįti nku? Juk visada padedu. Už ką ji mane nuolat „pa-kiša“ šefui?“ – šios įkyrios mintys vis neišeina man iš galvos, kai bandau suprasti kolegę, su kuria mane, atrodytų, sieja neblogi santykiai. O ir kita bendradarbė yra nesyk įskundusi mane vadovybei dėl vėlavimo į darbą, nors šimtą kartų „dengiau“ ją panašiose situacijose. Kad ir kaip sukau galvą, jokio paaiškinimo, susijusio su tarnybinėmis pareigomis, negaliu rasti ...“

M.L.



Gimtasis kraštas2010 liepos 23–30 d., Nr. 22 13Neparadinė Lietuva

Lilija VALATKIENĖ

Baltas skareles vos vos judina va-saros vėjelis. Aikštėse prie kryžių, padabintų prijuostėlėmis, skamba dainos. Seni papročiai, dzūkams bū-dingas sveti ngumas apgaubia kiekvie-ną atvykusįjį. Dzūkai pirmi atsiliepė į Valstybinės saugomų teritorijų tar-nybos organizuojamą konkursą „Gra-žiausia etnografi nė sodyba Lietuvos saugomose teritorijose“.

Šią vasarą nacionaliniuose ir regio-niniuose parkuose renkamos etno-grafi škiausios – gražiausiai tvarkomos ir atspindinčios tam ti kram regionui būdingą tradicinę architektūrą – so-dybos.

Vaikystės kaimo parduotuvė

„Labas, kaimyne“, – nuo vartelių Rūtenio Paulausko šeimą sveikina pasipuošusi Žiūrų kaimo etnografi -nio ansamblio dainininkė Antanina Kalantienė ir ragina važiuoti į Mar-cinkonis. Dainų slėnyje prie Kasti-nio ežero vilniečiui sporto pedagogui R.Paulauskui bus įteiktas apdovano-jimas už etnografi škiausiai atstaty-tą sodybą.

„Nors mano šaknys – Žiūrų kaime, galima sakyti, kad esu vietinis, tačiau toks įvertinimas – didelė staigme-na. Prie Ūlos gyveno seneliai, šiame kaime daugiavaikėje šeimoje gimė ir mama. Kai ji nutekėjo į Alytų, visas vaikystės vasaras mus atveždavo čia, pas senelius. Ir žiemos atostogas kai-me praleisdavome, padėdavome se-neliui prie ūkio, šiaip smagiai laiką leisdavome“, – aiškina R.Paulauskas, dabar nuolat gyvenantis ir dirbantis sostinėje.

Jausdamas dvasinį ir psichologinį artumą šiam kaimui, Rūtenis kitos vietos sodybai net įsivaizduoti ne-galėjo. Pas senelius ankšta, nebūtų tilpęs su savo šeima. Todėl prieš de-šimtmetį sulaukęs pasiūlymo pirkti apleistą kaimo parduotuvę ilgai ne-dvejojo.

„Žiūrų parduotuvę gerai prisime-nu nuo vaikystės. Į ją atvažiuodavo žmonės arkliais kinkytais vežimais iš Mardasavo, Zervynų, Trakiškių. Tie kaimai savo parduotuvių neturėjo. Prie mūsiškės stovėjo prekių sandėliai. Juose laikydavo druską, cukrų, kruo-pas, miltus. Šalia parduotuvės buvo įsikūręs dujų balionų keitimo punk-tas“, – pasakoja R.Paulauskas, rody-damas senas nuotraukas.

„Buvusi pardavėja dar žvali mo-teriškė, iki šiol dainuoja Žiūrų kai-mo etnografi niame ansamblyje. O aš dirbau kaimo bibliotekoje. Mano

vyras buvo mokytojas. Va ten, už Rū-tenio namo, kadais buvo mokykla“, – mosteli ranka kaimo ansamblio va-dovė A.Kalantienė.

Vizija sutapo su reikalavimais

Įsikūrus Dzūkijos nacionaliniame parke, norėjosi gyventi ir gražiai, ir patogiai. Statybos reikalavimai – iš-laikyti šiam kraštui būdingą archi-tektūrą – sutapo su Rūtenio ir Rasos Paulauskų šeimos vizija.

„Mes neieškojome būdų, kaip ap-eiti reikalavimus. Nenorėjome iš-siskirti iš kaimo, magėjo išlaikyti kaimiškų namų autentiką, todėl ben-dradarbiavome su Nacionalinio parko architektu.

Mūsų namas nėra senoviška dzū-kų pirkia, tačiau keletas etnografi nių elementų buvusią kaimo parduotuvę priartino prie šio regiono aplinkos. Rąstinis namas, akmeniniai pamatai, prieangis, kaimiški langai su kabliais, atsiveriantys į išorę, virš langų – drož-tos baltos karūnos. Norėjome gyventi šiltai ir jaukiai, tačiau namų paversti muziejumi nesistengėme. Juk gyvena-mojo namo paskirtis – neparadinė“, – sakė trijų vaikų tėvas R.Paulauskas.

Autenti škumas – didelė vertybė

Zervynos, Marcinkonys, Žiūrai, Puvočiai, Merkinė vadinami muzie-jumi po atviru dangumi. Dažname kieme ganosi arklys, stovi nuplakti dalgiai, mažuose tvartukuose varto-si paršiukai. Šitas kraštas mažiausiai nukentėjo nuo didžiosios civilizaci-jos. Gyvenimas dzūkų šilų kampe ramiai teka savo vaga. Tarp miškų pasiklydusiuose kaimuose atrasi tai, kas buvo prieš 60–70 metų. Senų-jų žmonių gyvenimo būdas nepa-sikeitė.

Konkursą organizavusiems Dzū-kijos nacionalinio parko direkcijos žmonėms ilgai teko ginčytis, kokiai autentiškai sodybai atiduoti pirme-nybę. Etnografi nės sodybos rinki-muose nugalėjo 75 metų Stasės Bo-gušienės iš Puvočių sodyba.

Puvočiai – labai gražus šilinių dzūkų kaimas Varėnos rajone ant Merkio kranto. Šio kaimo papročiai, etnografi škumas, žmonių charak-teriai nuo mažumės domino Sta-sę. Šią garbaus amžiaus moterį kai-me Stasiule vadina. Sako, kad taip mama ją vaikystėje šaukdavo. Jos tėvelis J.Dvareckis – reto teisingu-mo žmogus, buvo gerbiamas visų Puvočių kaimo gyventojų. Pragy-veno beveik šimtą metų. Savo at-siminimais, pastebėjimais, išskirti-ne pagarba Lietuvos praeičiai, ypač dainomis, pasakojimais, švenčių ap-eigomis, uždegęs dukrą.

Stasė Bogušienė prieš keletą metų pamačiusi, kad senasis kaimo gyvenimo būdas, praeities vertybės darosi įdomios vis didesnei daliai jaunų žmonių, savo vaikams ir anū-kams pradėjo rašyti atmintyje gyvus tėvelio prisiminimus bei dabartinius savo pastebėjimus. Prirašė jau ke-lis sąsiuvinius. Apie ką rašo seno-ji dzūkė? Apie miško reikšmę šalia gyvenančiam žmogui, apie tai, kaip ji pati užaugo šalia jo, kokias dainas jai pušys ošdavo ir kokiomis gėry-bėmis raistas apdovanodavo. Už-rašyta penkiolika pasakojimų apie susidūrimą su vilkais, apie vaiduok-lius, miško darbus ir jo dosnias gė-rybes.

„Šioje pirkioje – visa Lietuva“, – taip apie S.Bogušienės autentišką sodybą sako kiekvienas joje apsi-lankęs.

Prijuostės ant kryžiaus – ti k Dzūkijoje

Niekur neteko matyti tokių aukštų kryžių kaip Dzūkijoje. Kaimo žmo-nės sako, kad iš toli gerai matytųsi. Dauguma kryžių iki šiol puošiami prijuostėlėmis, kurias vietiniai žiurs-teliais vadina.

Šilų dzūkės ant kryžių prijuostėles rišdavo trim atvejais: norėdamos pa-dėkoti, prašydamos Dievulio šeimos pagausėjimo ir atgailaudamos.

„Jauna mergina prieš santuoką ap-važiuodavo vežimu kaimą ir dėkoda-ma ją užauginusiesiems ant kiekvie-no kryžiaus užrišdavo prijuostėlę. Tą tradiciją žmonės stengiasi išsaugoti ir XXI amžiuje. Mančiagirės, Marda-savo, Puvočių kaimuose esu mačiusi kaip šiuolaikinės nuotakos juosė kry-žius prijuostėlėmis“, – pasakojo etno-grafė Onutė Drobelienė.

Jeigu po metų ištekėjusi moteris nepagimdydavo, tai skubėdavo siūti prijuostėlę su klostelėmis, išsiuvinėda-vo ją specialiais ženklais ir apjuosusi kryžių sukalbėdavo maldą. Sakoma, kad visais atvejais Dievulis išklausyda-vęs ir kūdikėlis į pasaulį ateidavęs.

„Mergaitės vasarą miegodavo svir-nelyje. Pastatas be langų, raktas tėtės kišenėje, bet kažkokiu būdu berniu-kai pas jas vis tiek įsliūkindavo. Mer-gaitė jausdavosi kalta, todėl bėgda-vo ryte prie kryžiaus. Apsidairydavo, ar kas nemato, o pririšusi prijuostėlę ant kryžiaus greitai bėgdavo namo, nes maldai laiko nebelikdavo“, – to-kias istorijas O.Drobelienė girdėjusi iš močiučių, kurios tvirtino, jog anks-čiau po nakties ant kryžių karodavo po 5–8 prijuostėles. Muziejuose nėra išlikę šių prijuostėlių. Susidėvėjusios ant kryžiaus jos kaip šventas daiktas turi būti sudeginamas.

Tarp miškų pasiklydę dzūkai išsigelbėjo nuo didžiosios civilizacijos

Puvočiai – labai gražus šilinių dzūkų kaimas Varėnos rajone ant Merkio kranto.

Dainų slėnis Marcinkonyse subūrė etnografi nius ansamblius iš Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos.Dzūkės prijuostėlėmis dažniausiai kryžius puošia per vestuves ir kaimo šventes.

Rūtenis Paulauskas sodybą Žiūrų kaime atstatė pagal Dzūkijos nacionalinio par-ko reikalavimus. Autorės nuotraukos

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos organi-zuoja konkursą „Gražiausia etnografi nė sodyba Lietuvos saugomose terito-rijose“. Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose renkamos etnografi škiau-sios – gražiausiai tvarkomos ir atspindinčios tam ti kram regionui būdingą tradicinę architektūrą – sodybos.

Konkurso ti kslas – atkreipti visuomenės dėmesį į saugomose teritorijose esančias autenti škas ir naujas, pastatytas laikanti s tradicijų, etnografi nes sodybas, skati nti saugoti etninės architektūros paveldą, pateikti visuomenei gražiausius etnografi nės architektūros pavyzdžius nacionaliniuose ir regio-niniuose parkuose.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės, per amžius ištobulinta lietuviškų sodybų struktūra, stati niai įkūnija žmogaus ir gamtos dermę. Labai norisi, kad saugomose teritorijose išliktų kuo daugiau autenti škų sodybų arba nauji pastatai būtų statomi, tęsiant tradicijas. Tik taip galima išsaugoti nacionalinių ir regioninių parkų savitumus. Džiugu, kad vis daugiau žmonių suvokia tradicinių sodybų pranašumus.

Keti nama išrinkti po vieną gražiausią etnografi nę sodybą iš Lietuvos etno-grafi nių regionų – Aukštaiti jos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaiti jos, Mažosios Lie-tuvos krašto. Paskui bus renkama etnografi škiausia sodyba Lietuvos saugo-mose teritorijose. Nugalėtojai per Europos paveldo dienas bus apdovanoti tautodailininkų sukurtomis konkurso atminimo lentomis ir diplomais.

Renkama gražiausia etnografi nė sodyba Lietuvos saugomose teritorijose

Autenti škos kaimo sodybos puoselėja dvasinį ryšį ir alsuoja senais prisiminimais.

Gimtasis kraštas 2010 liepos 23–30 d., Nr. 2214 Miesteliai

Lina JUŠKAITIENĖ

Su pavydėti na istorija, bet be her-bo ir vėliavos. Yra uostas, į kurį neat-plaukia joks laivas. Statytas vokiečių, bet gyvena lietuviai. Yra geležinke-lio stoti s, bet nevažiuoja traukiniai. Tokie yra Jurbarko rajone esantys Smalininkai. Kaip bitės prie medaus į muziejų traukia turistai iš visos Lie-tuvos ir užsienio. Miestelį puoselėja ir verslininkai, ir menininkai.

Muziejus vilioja turistusir vieti nius

Vietiniai čia atveda giminaičius norėdami prieš juos pasididžiuo-

ti. Vokiečius į šią vietą traukia pra-eities nostalgija, prisiminimai. Toks neįprastas traukos centras – Smali-ninkuose įsikūręs privatus senovinės technikos muziejus. Jį savo namuose įkūrė Smalininkų gyventojas Justi-nas Stonys. Šis inžinierius mechani-kas yra ir muziejaus savininkas. Anot jo, vokiečių į muziejų užsuka kasdien. Apie 70 proc. muziejaus eksponatų yra vokiečių gamybos, su vokiškais užrašais.

„Išduosiu paslaptėlę. Dvi šalys – Vokietija ir Lenkija šį muziejų yra įtraukusios į būtinų aplankyti muzie-jų sąrašą. Yra sudaryta tokia knyga, skirta keliaujantiesiems aplink Balti-jos jūrą. Šis objektas toje knygoje yra. Kiekviena turistų grupė atvažiuoja ir man tą knygą rodo. Jie galvoja, kad aš jos nemačiau. Aš turiu nustebti. Jei nenustebsiu, jie bus nepatenkinti. Aš nustembu, bet kaskart vis skysčiau ir skysčiau“, – juokėsi Justinas ir patiki-no, kad muziejų per dieną aplanko iki 11 ekskursijų.

Muziejuje yra visko: nuo žemės ūkio padargų iki senovinių rakandų, nuo traktoriukų iki senovinių sunkve-žimių, nuo senovinių fotoaparatų ko-lekcijos iki šnipinėjimo įrangos, nuo senų nuotraukų iki vertingų senovinių dokumentų, leidinių.

Iš viso surinkta per 7 000 ekspona-tų. Tiek J.Stonys jų suskaičiavo prieš kelerius metus. Dabar eksponatų yra dar daugiau. Visiems jiems apžiūrėti reikia trijų dienų.

Svajoja apie veikiantį uostą ir savo herbą

Apie veikiantį žiemos uostą. Bū-tent apie tai dabar svajoja Smalinin-kų bendruomenės nariai. „Uostas be jokio laivo. Tai – tragedija uostui. Jei prie jo mirktų bent vienas laive-lis, būtų atgaiva akiai ir širdžiai“, – kalbėjo Smalininkų bendruomenės pirmininkė Vanda Stonienė. Pir-miausia uostą reikėtų išvalyti. Tam reikia pinigų, kurių bendruomenė bandė pritraukti iš Europos Sąjun-gos fondų. „Bet mums nepasisekė. Sakė, kad idėja graži, bet tokiems reikalams pinigų nėra“, – pasakojo ji. Vis dėlto bendruomenės nariai ne-nuleis rankų. Visa delegacija pagal-bos ketina ieškoti Vidaus vandens kelių direkcijoje.

Žiemos uostas įrengtas 1837 m. norint apsaugoti laivus nuo pava-sarinių potvynių nešamų ledų. XIX a. uoste nuolat vyko gyvenimas. Kiek vienas Nemunu plaukiantis laivas čia turėdavo sustoti, nes juos tikrindavo muitininkai. Šalia uos-to buvo laivų statykla, kurioje bū-davo gaminami net 30 metrų ilgio laivai. Nestovėdavo tuščias uostas ir žiemą – čia likdavo žiemoti iki 60 laivų.

Kita senojo uosto įžymybė – kuk lokai atrodantis bokštelis ir laip-tai, vedantys į Nemuną. Tai 1811 m. Smalininkuose įrengta seniausia Lietuvoje ir pirmoji prie Nemuno vandens matavimo stotis, kuri savo laiku buvo gražiausia stotis Europoje. 2011 metais smalininkiečiai ruošiasi atšvęsti jos 200 metų jubiliejų – su-rengti didžiulę šventę su konferen-cijomis, koncertais. Ta pačia proga bus išleistas matavimo stočiai skir-tas pašto ženklas.

Išlikę akmeniniai laiptai, sumū-ryti 1886 m., buvo naudojami van-dens lygiui matuoti. Šalia matuoklės yra stebėjimo bokštelis, statytas maž-daug 1924–1926 m. Pirmoji matuo-klė neišlikusi.

Vandens matavimo stotis – lan-kytinas senojo Smalininkų uosto objektas.

Smalininkiečiai turi dar vieną sva-jonę. Pasirodo, didingą istoriją turintis miestelis neturi herbo ir vėliavos. „Di-džioji dalis archyvų išvežta į Vokieti-ją. Išlikusiuose šaltiniuose duomenų nėra. Jaučiamės nuskriausti“, – kal-bėjo V.Stonienė.

Naujas senų ąžuolų gyvenimas

Smalininkus savaip papuošė ir me-nininkai. To įrodymas – palei Nemuną nusidriekusi medinių skulptūrų alėja. Originalių skulptūrų galima pamatyti įvairiausiose Smalininkų vietose – ša-lia mokyklų, parkuose, skvereliuose. Meno kūrinių autoriai – skulptoriai iš visos Lietuvos, o idėjos autorius – Viešvilėje gyvenantis menininkas Juozas Budzinauskas. Jo tėvai gyvena Smalininkuose, o pats Juozas dirba vienoje Smalininkų mokyklų. Visos

skulptūros pagamintos iš labai senų ąžuolų, kurių menininkai patys pri-sipjovė iš Smalininkų ąžuolų alėjos „Tie ąžuolai sensta, tad juos reikėjo išpjauti. Tokie darbai miestui brangiai kainuoja, nes reikia tam tik ros įrangos. J.Budzinauskas pasiūlė rengti kūry-bines skulptorių stovyk las – sukvies-ti menininkus iš visos Lietuvos ir iš ąžuolų gaminti skulptūras bei jas sta-tyti mieste“, – prisiminė ponia Van-da. Šių menininkų kūrybinės stovy-klos vyko ketverius metus. Šiais metais skulptūrų niekas negamins.

Ąžuolų alėja – įspūdingas gamtos paminklas, vienintelis toks Lietuvoje. Alėja tęsiasi važiuojant per Smalinin-kus į Viešvilę. Šiuo metu alėjoje auga 186 drūti ąžuolai, sodinti maždaug XVIII a. pr.–XIX a. pabaigoje.

Smalininkus kamuoja tos pa-čios bėdos kaip ir visą Lietuvą. Anot V.Stonienės, ir šiame miestelyje žmonės emigruoja, sensta, čia ma-žiau gimsta vaikų. „Kai atvažiavau į Smalininkus prieš 26 metus, čia buvo daugiau žmonių, jaunimo, didesnis užimtumas, aibė kolektyvų ir sporto entuziastų“, – prisiminė ji. Dabar vis-ko yra mažiau. „O kad miestas nėra miręs, rodo vykstančios statybos. Va-dinasi, miestelis vis dar patrauklus“, – sakė moteris.

Bendruomenės pirmininkė apgai-lestavo, kad ir Smalininkuose žmonės šiukšlina miškus, vaikai laužo žaidimų aikšteles. Šalia skulptūrų neliko len-telių, ant kurių buvo įrašyti autoriai ir pavadinimai. Pasirodo, jas išspardė karatė įgūdžius lavinantys vaikai. Vai-kai sudarkė ir medinę žaidimų aikš-telę, kuri bendruomenei kainavo apie 6 000 Lt. „Supyksti. Nesuprantu, ko-dėl žmonės taip daro. Bet po dienos atslūgsta. Ir vėl dirbi“, – prisipažino V.Stonienė.

KUR YRA: Smalininkai – miestelis Ma-žosios Lietuvos pakraštyje, Tauragės aps-krityje, Jurbarko rajone, prie Kauno–Klai-pėdos plento, 10 kilometrų nutolęs nuo rajono centro. Pro pieti nę pusę teka Ne-munas, už kurio yra Rusijos Federacijos Kaliningrado sriti s, šiaurinę pusę supa Kar-šuvos giria.

KIEK GYVENOJŲ: šiuo metu bendruo-menėje gyvena 1 870 gyventojų, 725 šei-mos. 98 proc. Smalininkų bendruomenės narių sudaro lietuviai, 2 proc. – kitos tau-tybės.

MIESTELIO PAVADINIMAS: Smali-ninkus nuo seno supo girios. Vietos gyven-tojai iš medžių sakų gamino smalą (der-vą, degutą), todėl vietovė pradėta vadinti Smaliais, o vėliau – Smalininkais. Be to, yra bendrinis žodis „smalininkas“, kuris reiškia „degučius“.

ISTORIJA: manoma, kad pirmoji „sma-los varytojų“ gyvenvietė dabarti nių Sma-lininkų vietoje buvo jau XV a. pradžioje. Smalininkai daug amžių buvo pasienio miestelis, priklausęs Klaipėdos kraštui. Netoli Smalininkų teka Šventosios upelis. Melno sutarti mi nuo 1422 iki 1923 m. tai buvo riba tarp Lietuvos ir Ordino žemių. Ilgus šimtmečius po Melno sutarti es šis kraštas buvo Ordino, Prūsijos, vokiečių (po Prūsijos ir Prancūzijos karo), o nuo 1919 iki 1923 m. buvo administruojamas pran-cūzų. Tik nuo 1923 m. priklausė Lietuvai. 1939 m. vėl prijungtas prie Didžiojo rei-cho. 1945 m. Klaipėdos kraštas prijungtas prie Lietuvos.

1944 m. artėjant fronto linijai Smali-ninkų gyventojai buvo evakuojami į Vo-kieti ją, maža dalis liko namuose, vėliau jie buvo deportuoti rusų vyriausybės įsa-kymu. Smalininkuose apsigyveno nauji gy-ventojai – įvairūs karo nelaimėliai iš įvairių Lietuvos vietų. Po karo smalininkiečiams teko iškęsti tokius pat sunkumus kaip ir visai Lietuvai: nepriteklių, tremtį . Vietos gyventojų (vadinamųjų šišioniškių) regio-ne beveik neliko.

Smalininkus pamėgo vokiečiai ir menininkai

Justi nas Stonys rankose laiko šnipų ra-šiklį. Jo viršuti nėje dalyje įmontuota įrašinėjimo įranga.

Bene populiariausias skulptūros alėjos

eksponatas – vieti nių vadinama

„Kontrabandos“ skulptūra.

Ąžuolų alėja – vieninelis toks gamtos paminklas Lietuvoje. Ji tęsiasi 1,3 km važiuojant per Smalininkus į Viešvilę. Šiuo metu alėjoje auga 186 drūti ąžuolai, kurių kamienų apimti s siekia 4 m. Šie medžiai sodinti maždaug XVIII a. pr.–XIX a. pabaigoje. Autorės nuotraukos

Skulptūra „Be šaknų“ simbolizuoja Smalininkus, kur vieti nių beveik nėra. Di-džioji dalis gyventojų yra suvažiavusi iš įvairiausių Lietuvos vietų.

Ąžuolų alėja – įspūdingas gamtos paminklas, vienintelis toks Lietuvoje.

Gimtasis kraštas2010 liepos 23–30 d., Nr. 22 15

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymai:

Verti kaliai: Pelėda. Pikola. Dujotakis. Gėluva. Lipt. Pasui. Tamsėti . Pečius. Os. Augo. Mūras. Irena. Linki. Asava. Akaša. Aliai. Totas. Sasanidai. Žara. Nansi. Irisai. Bezė. Anga. Gaja.Horizontaliai: Laika. Temidė. Kulnis. Pupos. Dėkoju. Lovati esė. Pamatau. Giliai. Darakto-rius. Kalio. Ensas. Va. Pasistenk. Aidas. Pažinsi. Brangi. Seansas. Rėja. Gija. Aisčiai.Skaičiais pažymėtuose langeliuose: ZUIKELIS.

Galvosūkio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, atsakymas: skaičių suma – 24.

Laisvalaikis

Avinams nerekomenduojama kurti grandiozinių planų arti miausią lai-kotarpį. Dabar jums būtų geriausi išeiti atostogų ir pamėginti atgauti jėgas. Jei-gu paklausysite šio patarimo, grįžę į dar-bą lengvai atliksite tas užduoti s, kurios jums anksčiau atrodė per sunkios.

Jaučiams kita savaitė suteiks puikią galimybę pagerinti gyvenimo są-lygas. Originalias idėjas ir sumanymus vertėtų kruopščiai apsvarstyti , nes jų rea lizavimas prisidės prie teigiamų po-kyčių visur, taip pat ir santykiuose su arti mais žmonėmis.

Dvyniams kitą savaitę ti kriau-siai teks priimti svarbius sprendimus, susijusius su tolima perspektyva. Kad nesuklystumėte, pasistenkite blaiviai įverti nti savo norus, sugebėjimus ir ga-limybes. Tuomet visa, ką suplanavote, pavyks sėkmingai realizuoti .

Vėžiams kitą savaitę pavyks daug ką suprasti . Jūs atskleisite iki šiol nežinomus savo sugebėjimus. Tai iš es-mės pakeis jūsų požiūrį į įprasti nes si-tuacijas. Jūs kaip asmenybė tobulėjate, todėl laukite permainų į gerąją pusę vi-sose gyvenimo sferose.

Liūtai kitą savaitę galės iš-spręsti daugelį klausimų, kurie dėl įvai-rių priežasčių buvo vis ati dėliojami. Tai leis ateityje išvengti vilkinimo tvarkant svarbius reikalus. Ateinančiomis dieno-mis ti kriausiai įsigysite seniai numatytų pirkinių namams.

Mergelėms prasideda palankus laikotarpis. Atsiras galimybė užmegzti naudingų pažinčių. Savaitė žada ir įdo-mių pasiūlymų, susijusių su jūsų profe-sine veikla. Arti mieji parems visus jūsų sumanymus ir paskati ns žengti į priekį.

HoroskopaiHoroskopai

Blondinė klausia draugės, kuri laikė vairavimo egzaminą:

– Na, ar išlaikei?– Aš nežinau, instruktorius žuvo...

• • •Žmona sako vyrui:– Kokia graži pora ti e mūsų kaimynai:

jis ją nuolat apkabinęs, bučiuoja, sako gražius žodžius. Kodėl tu taip nedarai?

– O kuo aš čia dėtas? Aš jos nė ne-pažįstu.

• • •Moteriška draugystė: žmona negrįžta

namo naktį , o ryte teisinasi, kad nakvojo pas draugę. Vyras paskambino dešim-čiai geriausių draugių – visos sakė, kad ji nenakvojo.

Vyriška draugystė: vyras negrįžta namo naktį , o ryte teisinasi, kad nakvo-jo pas draugą. Žmona paskambina de-šimčiai vyro draugų. Penki patvirti no, kad nakvojo pas juos, dar penki sakė, kad jis iki šiol pas juos...

• • •Sveiki, jūs paskambinote į Lietuvos

karo prievolės tarnybos naujokų priė-mimo skyrių. Jei norite tarnauti kariuo-menėje, spauskite žvaigždutę, jei neno-rite – groteles.

• • •– Žinai, mano šuo – visiškas ti ngi-

nys.– O ką jis daro?– Anksčiau prieš pasivaikščiojimą jis

atvilkdavo man pavadėlį, o dabar – ma-šinos raktelius.

• • •Koks skirtumas tarp turti ngo ir varg-

šo šveicaro? Vargšas turi pats plauti savo „Mercedes Benz“.

• • •Jonukas klausia Petriuko:– Kodėl tu laikraštį laikai šaldytuve?– Todėl, kad naujienos visada būtų

šviežios.• • •

Sėdi senis ir senelė, žiūri vienas į kitą. Sėdi pusvalandį, valandą. Staiga sene-lis:

– Velnias, užmiršau akinius!• • •

Stovi kariuomenės vadas prieš eili-nius ir sako:

– Kas važiuos bulvių kasti , žingsnį į priekį.

Vienas kareivis žengė: „Aš“.Kariuomenes vadas sako:– Gerai, kiti eis pėsti .

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

(liepos 26–rugpjūčio 1 d.)

Svarstykles sėkmė lydės vi-sur, visus sumanymus pavyks realizuo-ti iš pirmo karto. Savarankiškai rasite atsakymus į daugelį jus dominančių klausimų.

Skorpionui kita savaitė žada pripažinimą ir sėkmę. Jo nuojauta bus iti n aštri. Tai teigiamai atsilieps visoms jūsų veiklos sferoms. Sėk mingas laiko-tarpis novatoriškoms idėjoms ir išradi-mams. Susiti kimai su senais bičiuliais bus naudingi.

Šaulius kitą savaitę sėkmė ly-dės visose sferose. Darbe išspręsite or-ganizacinius klausimus, tai leis efekty-viau planuoti savo laiką ir imti s naujų projektų. Reikalai namuose klosis sė-kmingai ir be jūsų. Keti nate vykti pailsė-ti su šeima? Puikus sprendimas!

Ožiaragiai kitą savaitę turės gerą galimybę smarkiai padidinti savo pajamas, jeigu neforsuos įvykių ir bus kantrūs. Nesutarimai su artimaisiais ir vyresnybe bus trumpalaikiai, tik ne-komplikuokite situacijos ir nesidėkite esą įskaudinti.

Vandenis turės aktyviai įsi-jungti į darbo ritmą ir priimti svarbius profesinius sprendimus. Artimiausio-mis dienomis kontaktai su kolegomis bus labai naudingi. Apsvarstykite su jais darbo planus artimiausiai ateičiai – tai bus sėkmingo bendradarbiavimo pradžia.

Žuvys jaus didelį pasitenkinimą dėl to, kad kitą savaitę pravers visi jų kūrybiniai sugebėjimai. Būkite ati desni arti miesiems. Santykiai su bičiuliais gali susikomplikuoti . Tiesa, šie ryšiai nenu-trūks, bet giliai širdyje ti krai liks nema-lonių prisiminimų.

Pasijuokime

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Gimtasis kraštas 2010 liepos 23–30 d., Nr. 2216 TV programa

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.35 Žodžių kišenė. 12.00 Ryto suktinis su Zita

Kelmickaite. 13.15 Tūkstantmečio akimir-

kos. 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Retrospektyva. 15.50 Vienas eilėraštis. 16.00 Pasaulio dokumentika.

„Šeimos albumas“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Ant svarstyklių. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.45 Bėdų turgus. 19.30 Klausimėlis. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

20.15 Amžių šešėliuose. 20.55 „Las Vegasas“. (N-7) 22.30 Dalia Kutraitė kalbi-

na... Gražiną Ručytę-Landsbergienę.

23.00 Panorama. 23.30 Koncertuoja Kauno

simfoninis orkestras ir „Airiški bitlai“.

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.). 9.30 „Galingasis šuo

Kriptas“. 9.55 „Betmenas ir narsuolių

komanda“ (k.). 10.20 „Šiupininis“ (k.). 10.45 „Laslo stovykla“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 „Monstrų klubas II“. 12.00 „Gyvoji enciklopedija“

(k.). 13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 Drama „Mano čempio-

nas“ (k.). 16.30 „Kidas Padlis“. 17.00 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 „Gyvoji enciklopedija“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai“. (N-7)

21.00 Kriminalinė drama „88 minutės“. (N-7)

23.05 „Nuoga ir tuo paten-kinta“. Realybės šou. (N-7)

0.05 „Amazonija“ (k.). (N-7)

TV6 9.10 Teleparduotuvė. 9.30 Sveikatos paslaptys

(k.). 10.00 „Relikvijų medžiotoja“

(k.). (N-7) 11.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Gražuolės ir moksliu-

kai“. Realybės šou (k.). 13.00 Drama „Pretendentas“

(k.). (N-7) 14.00 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7) 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.

(N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. (N-7) 18.00 „Gražuolės ir moksliu-

kai“. Realybės šou.*19.00 Numatomos Europos

jaunių vaikinų (iki 18 m.) krepšinio čempio nato rungtynės, jei žais Lietuvos rinktinė.

19.00 Drama „Pretenden-tas“. (N-7)

20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 Veiksmo komedija

„Slaptasis brolis“. (N-7)

22.35 „CSI Niujorkas“. (N-14) 23.40 Komedija „Margo

vestuvėse“. (N-14) 1.25 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigž-

džių duetai 4. 10.30 Pirmas kartas su

žvaigžde. 10.55 Liuks! Muzika. 12.30 Super Liuks! Koncertas

„Seriously live in Berlin“.

13.30 Super Liuks! Žvaigž-džių duetai 4.

16.30 Pirmas kartas su žvaigžde.

16.55 Liuks! Muzika. 18.30 Super Liuks! Koncertas


19.30 Super Liuks! Žvaigž-džių duetai 4.


22.55 Liuks! Muzika.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

9.50 Dėmesio! Į ekraną! (k.).

10.20 Skonio reikalas (k.). 11.10 Pasiduodu! Aš –

žvaigždė! (N-7) 12.10 „Mitų griovėjai“. 13.10 Reporteris (k.). 14.00 Dėmesio! Į ekraną!

(k.). 14.30 Griūk negyvas! (k.).

(N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.)

18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 Dėmesio! Į ekraną! 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.50 Griūk negyvas! (N-7) 22.20 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 23.10 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 23.45 Dėmesio! Į ekraną! 0.20 Reporteris.

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.35 Kuluarai. 12.15 Talentų ringas. 13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 14.55 Popietė su Algimantu

Čekuoliu. 15.20 Sveikinimų koncertas. 17.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 18.00 Miesto kodas. 18.45 Savaitė. 19.15 Pasaulio panorama. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų


20.20 Detektyvinis serialas „Puaro“.

22.05 Tūkstantmečio akimirkos.

22.20 Žmonės kaip žmonės. 23.00 Panorama. 23.30 Gražiausios „Mūsų

dienos kaip šventė“ akimirkos.


Kriptas“. 9.55 „Betmenas ir narsuolių

komanda“ (k.). 10.20 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“ (k.).

10.45 „Laslo stovykla“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 „Monstrų klubas II“. 12.00 Gyvoji enciklopedija

(k.). 13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 Drama „Mano

čempionas“ (k.). 16.30 „Kidas Padlis“. 17.00 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 „Gyvoji enciklopedija“. 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.


21.00 Lietuviško kino vakaras. Vaid. f. „Marš, marš, tra-ta-ta“.

22.35 „Nuoga ir tuo patenkinta“. Realybės šou. (N-7)

23.35 „Amazonija“ (k.). (N-7)

TV6 9.10 Teleparduotuvė. 9.30 „Pašėlęs sporto

pasaulis“. Dok. vaizdeliai (k.). (N-7)

10.00 „Relikvijų medžiotoja“ (k.). (N-7)

11.00 „Heraklis. Legendinės kelionės“ (k.). (N-7)

12.00 „Gražuolės ir moksliukai“. Realybės šou (k.).

13.00 „Andromeda“ (k.). (N-7)

14.00 „Pakvaišęs sportas“. Dok. vaizdeliai. (N-7)

14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.


kelionės“. (N-7) 18.00 „Gražuolės ir

moksliukai“. Realybės šou.

*19.00 Numatomos Europos jaunių vaikinų (iki 18 m.) krepšinio čempionato rungtynės, jei žais Lietuvos rinktinė.

19.00 Drama „Pretendentas“. (N-7)

20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 Siaubo trileris

„Sapnuose“. (N-14) 23.00 „CSI Niujorkas“. (N-14) 24.00 Nuotykių komedija

„Būrys Amerika: drebėk, pasauli!“ (N-14)


Liuks TV 7.30 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Machine head“. 8.30 Super Liuks! R.Cicino

koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.


10.55 Liuks! Muzika. 12.00 KĮŽ karta. Radži

koncertas „Visko būna“. 13.30 Roko klasikos albumai.










Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 24/7 (k.). 8.10 Skonio reikalas (k.). 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 10.20 Super L.T. (k). (N-7) 11.10 Pasiduodu! Aš –

žvaigždė! (N-7) 12.10 Pagaminta Lietuvoje. 12.40 Girių takais. 13.10 24/7 (k.). 14.00 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 14.30 Griūk negyvas! (k.).

(N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 Dėmesio! Į ekraną! 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.50 Griūk negyvas! (N-7) 22.20 Kas tu toks? 23.10 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 23.45 Dėmesio! Į ekraną! 0.20 Reporteris.

6.30 „Magija“. 7.00 „Ogis ir tarakonai“. 7.30 „Tomo ir Džerio

nuotykiai“. 7.55 Malachovas +. 9.05 Nuotykių f. šeimai

„Išlaisvinti Vilį“ (k.). 11.05 Nuotykių f.

„Raganos“ (k.) (1990 m. D. Britanija).

13.05 „Degrasis. Naujoji karta“.

14.05 „Tomo ir Džerio nuotykiai“.

14.35 Telenovelė „Našlaitė Lola“.

15.35 „Velniūkštė“. 17.40 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi“. 18.45 Žinios. Sportas.

Orai. 19.10 Nauja versija. 20.00 Kakadu. (N-7) 20.30 „Miegamasis

rajonas“. 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.35 Romantinė

komedija „Meilės įkaitai“ (1997 m., JAV). (N-7)

0.40 „Gražuolė“ Betė“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijose“

(k.). 10.00 Idėjų metas (k.). 10.30 Keliaukime po

Lietuvą (k.). 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Nuotykių serialas

„Padūkėlis Cukrius“. 12.30 Kulinarinės kelionės. 13.00 Trembita. 13.15 „Namelis prerijose“. 14.15 „Diagnozė.

Žmogžudystė“. (N-7)

15.15 „Afrika“. Lt. Dok. realybė (1 d.).

16.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

17.15 „Giminės“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų


18.45 „Senis“. (N-7) 19.50 Idėjų metas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Bėdų turgus. 21.58 Loterija „Perlas“. 22.00 „Las Vegasas“.

(N-7) 23.00 Vakaro žinios. 23.15 Pagauk kampą.

6.20 Televitrina. 6.45 Rytas su BTV. 8.00 „Vaiduoklių

istorijos“ (k.). 8.25 „Karvė, katinas ir

vandenynas“ (k.). 8.45 „Gelbėtojai – 112“

(k.). (N-7) 9.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

11.00 „Ką daryti?“ (k.). (N-7)

12.00 Televitrina. 12.30 Amerikos talentai

IV (k.). 14.25 „Džesė. Bjaurusis

ančiukas iš Indijos“. 15.00 Juokingiausi

žmonės ir gyvūnai. 15.30 „Vaiduoklių

istorijos“. 16.00 Karvė, katinas ir

vandenynas“. 16.10 „Gelbėtojai – 112“.

(N-7) 17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.30 „Spąstai“. Realybės

dokumentika. 21.05 Geras fi lmas.

Veiksmo f. „Kruvinas skrydis“ (2001 m., JAV). (N-14)

23.00 Žinios. 23.25 „Žaibiški tyrimai“

(k.). (N-7) 0.25 Kung fu išmintis

(k.). (N-7) 0.55 Žvejų mūšis (k.). 1.25 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Renas ir Stimpis“. 7.25 „Simpsonai“ (k.).

(N-7) 7.55 „Nusivylusios namų

šeimininkės“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 11.30 Nuotykių f.

„Džekas Hanteris ir Achenateno kapo ieškojimas“ (k.). (2008 m., JAV). (N-7)

13.35 „Rožinės panteros nuotykiai“.

14.05 „Tikrieji pabaisos“. 14.35 Animac. f. „Ilgoji

pertrauka“. 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.

(N-7) 16.40 Drama „Meilės

jūra“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Lietuvos perlai.

Šauniausios damos rinkimai.

20.00 „Gedimino 11“. (N-7) 21.00 „Aistrų pakrantė“.

Realybės šou. (N-7) 21.40 TV3 vakaro žinios. 21.58 Loto 6. Auto loto. 22.00 Komedija „Viešbutis

„Babilonas“. (N-7) 23.10 Veiksmo f. „Atominė

katastrofa“ (2007 m., JAV). (N-14)

0.45 Komedija „Biuras“. (N-7)

1.15 Drama „Dingusi“. (N-7)

2.15 Drama „Penktadienio vakaro žiburiai“. (N-7)

Liepos 26, pirmadienis

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 LR himnas.

5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Atsiliepk dainoj. 16.03 Auksinės kolekcijos.

16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. G.Dabrišius. 22.58 LR himnas.

6.30 „Magija“. 7.00 „Ogis ir tarakonai“. 7.30 „Tomo ir Džerio

nuotykiai“ (k.). 7.55 Malachovas +. 9.05 Nauja versija (k.). 10.00 Pričiupom! (k.). 10.30 Romantinė

komedija „Meilės įkaitai (k.). (1997 m. JAV). (N-7)

12.30 Kitas! (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji

karta“. 14.05 „Tomo ir Džerio

nuotykiai“. 14.35 Telenovelė „Našlaitė

Lola“. 15.35 „Velniūkštė“. 17.40 „Alisa. Širdžiai


Orai. 19.10 Nauja versija. 20.00 Oplia! (N-7) 20.30 „Miegamasis

rajonas“. 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.35 Trileris „Trijulė“

(2005 m., D. Britanija, Liuksemburgas, JAV). (N-14)

0.35 „Gražuolė“ Betė“.


(k.). 10.00 Bėdų turgus (k.). 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Nuotykių serialas

„Padūkėlis Cukrius“. 12.30 Kulinarinės

kelionės. 13.00 Vilniaus albumas. 13.15 „Namelis prerijose“. 14.15 „Diagnozė.




17.15 „Giminės“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.50 Misija: Lietuvis. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Pinigų karta. 21.58 Loterija „Perlas“. 22.00 „Las Vegasas“. (N-7) 23.00 Vakaro žinios. 23.15 Pagauk kampą.






11.00 „Ką daryti?“ (k.). 12.00 Televitrina. 12.30 „Detektyvas Kalas

II“ (k.). 14.25 „Džesė. Bjaurusis



istorijos“. 16.00 „Karvė, katinas ir




20.00 Žinios. 20.30 Tarp miesto ir

kaimo. 21.05 Geras fi lmas.

Veiksmo f. „Kardų princesė“ (2001 m., Japonija). (N-14)

22.55 Žinios. 23.20 Veiksmo f.

„Kruvinas skrydis“ (2001 m., JAV). (N-14)

1.10 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Renas ir Stimpis“ 7.25 „Simpsonai“ (k.).


šeimininkės“. (N-7) 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 11.30 „Gedimino 11“ (k.).

(N-7) 12.30 „Aistrų pakrantė“

(k.). Realybės šou. (N-7)

13.05 Komedija „Auklė“. 13.35 „Rožinės panteros

nuotykiai“. 14.05 „Tikrieji pabaisos“. 14.35 Animac. f. „Ilgoji





20.10 Nuodėmių dešimtukas. (N-7)

21.00 „Aistrų pakrantė“. Realybės šou. (N-7)

21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 Kriminalinė drama

„Liudininkai“ (2008 m., JAV). (N-14)

23.50 „Asteroidas“ (2005 m., JAV). (N-7)

1.30 „Biuras“. (N-7) 2.00 Drama

„Penktadienio vakaro žiburiai“. (N-7)

Liepos 27, antradienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida 112. 11.03 Ant svarstyklių. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Litas prie lito. 16.03 Duetai. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Mažoji studija.

Kultūra ir religija.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

A.Baltakis. 22.58 LR himnas.

Bėdų turgus. „Meilės įkaitai“. Aistrų pakrantė. „Kruvinas skrydis“.

Pinigų karta. „Trijulė“. „Liudininkai“. „Kardų princesė“.

Gimtasis kraštas2010 liepos 23–30 d., Nr. 22 17TV programa

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.35 Žodžių kišenė. 12.00 Vienas eilėraštis. 12.10 Aktoriaus Vytauto

Tomkaus jubiliejui. Vaid. f. „Tadas Blinda“.

13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Pinigų karta. 16.00 Pasaulio

dokumentika. „Kaip buvo kuriamas Juros periodo parkas“.

16.45 Klausimėlis. 17.00 Forumas. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.45 Savaitės atgarsiai. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų


20.15 Tapatybės labirintai. 20.40 Kino pasaulyje.

Aktoriaus Vytauto Tomkaus jubiliejus.

20.55 Fantastinis nuotykių serialas „Žemė – 2“.

22.30 Stilius. 23.00 Panorama. 23.30 Vilniaus festivalis

2010.


Kriptas“. 9.55 „Nerealių draugų

namai“ (k.). 10.20 „Liūtaširdžiai“. 10.45 „Laslo stovykla“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 „Monstrų klubas II“. 12.00 „Gyvoji enciklopedija“

(k.). 13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 „Skaičiai“ (k.). (N-7) 16.30 „Kidas Padlis“. 17.00 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 „Gyvoji

enciklopedija“.

19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.


21.00 Juodojo humoro komedija „Nuogas ginklas 2 ½. Baimės kvapas“. (N-7)


23.35 „Amazonija“ (k.). (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Relikvijų medžiotoja“


kelionės“(k.). (N-7) 12.00 „Gražuolės ir

moksliukai“. Realybės šou (k.).

13.00 Drama „Pretendentas“(k.). (N-7)


14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų

medžiotoja“. (N-7) 17.00 „Heraklis. Legendinės




20.00 Drama „Eureka“. (N-7)

21.00 Nuotykių f. „Pirmasis riteris“. (N-7)

23.55 „CSI Majamis“. (N-14) 0.50 „Pakvaišęs sportas“.

Dok. vaizdeliai. (N-7)

Liuks TV 7.30 Super Liuks!

Žvaigždžių duetai 4. 10.30 Pirmas kartas su

žvaigžde. 10.55 Liuks! Muzika.

12.30 Super Liuks! Koncertas „Seriously live in Berlin“.

13.30 Super Liuks! Žvaigždžių duetai 4.


16.55 Liuks! Muzika. 18.30 Super Liuks!

Koncertas „Seriously live in Berlin“.




Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Šeimų dvikova –


9.50 Dėmesio! Į ekraną! (k.).

10.20 Skonio reikalas (k.). 11.10 Pasiduodu! Aš –


(k.). 14.30 Griūk negyvas! (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova –


18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 Dėmesio! Į ekraną! 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.50 Griūk negyvas! (N-7) 22.20 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 23.10 Dėmesio! Į ekraną! 23.45 Reporteris.

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.30 Amžių šešėliuose (k.). 12.10 Aktoriaus Vytauto

Tomkaus jubiliejui. Vaid. f. „Tadas Blinda“.

13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Mūsų miesteliai.

Veliuona (2 d.). 15.50 Vienas eilėraštis. 16.00 Pasaulio dokumentika.

„Mes – europiečiai“. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Toks gyvenimas. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.45 Pinigų karta. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų


20.15 Žmonės kaip žmonės. 20.55 „Las Vegasas“. (N-7) 22.30 Kūrybos metas. 23.00 Panorama. 23.30 Džiazo muzikos

vakaras.

TV1 9.05 „Kidas Padlis“ (k.). 9.30 „Galingasis šuo Kriptas“. 9.55 „Nerealių draugų

namai“ k.). 10.20 „Šiupininis“ (k.). 10.45 „Laslo stovykla“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 „Monstrų klubas II“. 12.00 „Gyvoji enciklopedija“

(k.). 13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 „Vyrai medžiuose“ (k.).

(N-7) 16.30 „Kidas Padlis“. 17.00 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 „Gyvoji enciklopedija“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.


21.00 Vesternas „Rouzės vilties kelias“. (N-7)


23.40 „Amazonija“ (k.). (N-7)



kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Gražuolės ir


13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7)


14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“.

(N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.






20.00 Drama „Eureka“. (N-7)

21.00 Fantastinis trileris „Grobuonis 2“. (N-14)

23.10 „CSI Niujorkas“. (N-14)

0.10 Trileris „Meilės jūra“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! R.Cicino




koncertas „Visko būna“.

12.30 Roko klasikos albumai. Dok. f. „Machine head“.

13.30 Super Liuks! R.Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.





19.30 Super Liuks! R.Cicino koncertas „Įsimylėti taip paprasta“.


21.55 Liuks! Muzika. 22.40 Roko klasikos albumai.

Dok. f. „Machine head“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 10.20 Super L.T. (k). (N-7) 11.10 Pasiduodu! Aš –


(k.). 14.30 Griūk negyvas! (k.).

(N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.) 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.25 Dėmesio! Į ekraną! 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.50 Griūk negyvas!

(N-7) 22.20 Kas tu toks? 23.10 „Seksas ir miestas“.

(N-14) 23.45 Dėmesio! Į ekraną! 0.20 Reporteris

6.30 Animac. serialas „Dr. Šuo“.

7.00 „Ogis ir tarakonai“. 7.30 „Tomo ir Džerio

nuotykiai“ (k.). 7.55 Malachovas +. 9.05 Nauja versija (k.). 10.00 Pričiupom! (k.) 10.30 Muzikos festivalis

„Laumės juosta 2010“ (k.).






Orai. 19.10 Nauja versija. 20.00 Pirmas kartas su

žvaigžde. (N-7) 20.30 „Miegamasis

rajonas“. 21.00 Kambarių plėšikai.

(N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. Verslas.

Kriminalai. 22.35 „Mentalistas“. (N-7) 23.35 „Žvėris“. (N-7) 0.35 „Gražuolė“ Betė“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Namelis prerijos“

(k.). 10.00 Pinigų karta (k.). 11.00 Toks gyvenimas su

Zita Kelmickaite. 12.00 Nuotykių serialas

„Padūkėlis Cukrius“. 12.30 Kulinarinės kelionės. 13.00 Rusų gatvė. 13.15 „Namelis prerijose“. 14.15 „Diagnozė.






18.45 „Senis“. (N-7) 19.50 Stilius. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Savaitės atgarsiai. 21.58 Loterija „Perlas“. 22.00 „Las Vegasas“. (N-7) 23.00 Vakaro žinios. 23.15 Pagauk kampą.






11.00 „Ką daryti?“ (k.). 12.00 Televitrina. 12.30 Komedija „Milijonas

metų prieš mūsų erą“ (k.). (N-7)

14.25 „Džesė. Bjaurusis ančiukas iš Indijos“.

15.00 Juokingiausi žmonės ir gyvūnai.

15.30 „Vaiduoklių istorijos“.

16.00 „Karvė, katinas ir vandenynas“.

16.10 „Gelbėtojai – 112“. (N-7)

17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių


20.00 Žinios. 20.30 10 dienų prie jūros. 21.05 Geras fi lmas.

Veiksmo f. „Išdaviko širdis“ (1999 m., JAV). (N-14)

22.55 Žinios. 23.20 Veiksmo f. „Kardų

princesė“ (k.). (2001 m., Japonija). (N-14)

1.10 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Renas ir Stimpis“. 7.25 „Simpsonai“ (k.). (N-7) 7.55 Drama

„Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7)

8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7)

11.30 Nuodėmių dešimtukas (k.). (N-7)

12.20 Aistrų pakrantė (k.). (N-7)


nuotykiai“. 14.05 „Tikrieji pabaisos“. 14.35 „Ilgoji pertrauka“. 15.05 „Simpsonai“. (N-7) 15.35 „Nuodėmingoji“.




20.10 Turtuoliai – vargšai. (N-7)

21.00 Aistrų pakrantė. (N-7)

21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 Drama „Psichiatras“

(2009 m., JAV, Kolumbija, Kanada). (N-14)

23.00 Veiksmo f. „Saulė naikintoja“ (2008 m., JAV). (N-7)

0.35 Drama „Dingusi“. (N-7)



Liepos 28, trečiadienis


10.31 Laida 112. 11.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

A.Achmatova. 22.58 LR himnas.



nuotykiai“ (k.). 7.55 Malachovas +. 9.05 Nauja versija (k.). 10.00 Pričiupom! (k.). 10.30 „Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą“ (k.). Dok. f. ciklas. (N-7)

11.30 Pirmas kartas su žvaigžde (k.). (N-7)

12.00 Kakadu (k.). (N-7) 12.30 Kitas! (k.). (N-7) 13.05 „Degrasis. Naujoji

karta“. 14.05 „Tomo ir Džerio

nuotykiai“. 14.35 Telenovelė

„Našlaitė Lola“. 15.35 „Velniūkštė“. 17.40 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi“. 18.45 Žinios. 19.09 Čiuku čiuku

traukinuku. 19.12 Nauja versija. 20.00 „Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą“. Dok. f. ciklas. (N-7)

21.00 Kambarių plėšikai. (N-7)

21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.35 Europietiškas

kaimas Lietuvoje. 22.38 Katastrofų f.

„Panika ore“ (2001 m., JAV). (N-14)

0.25 Sveikatos ABC (k.).


(k.) 10.00 Savaitės atgarsiai

(k.). 11.00 Forumas. 12.00 Nuotykių serialas

„Padūkėlis Cukrius“.

12.30 Kulinarinės kelionės.

13.00 Menora. 13.15 „Namelis

prerijose“. 14.15 „Diagnozė.




17.15 „Giminės“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Senis“. (N-7) 19.50 Gamtos patruliai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Pasitinkant 2010 m.

Jūros šventę. Gražiausios švenčių akimirkos.

21.58 Loterija „Perlas“. 22.00 „Las Vegasas“.

(N-7) 23.00 Vakaro žinios. 23.15 Vasaros nakties

muzika. Festivalio „Operetė Kauno pilyje 2010“ gražiausios akimirkos. Antras koncertas.






11.00 „Ką daryti?“ (k.). 12.00 Televitrina. 12.30 „Liejyklos, 4“ (k.).

(N-7) 14.25 „Džesė. Bjaurusis






žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.30 Akistata su Lietuva. 21.05 Geras fi lmas.

Trileris „Gerasis vagis“ (2002 m., Prancūzija, D. Britanija, Airija, Kanada). (N-7)

22.15 Žinios. 23.40 „Drūtstraigtis

Lietuvos galiūnas 2010“ (k.). (2 etapas, Utena).

0.55 „Spąstai“ (k.). Realybės dokumentika.

1.25 Tauro ragas (k.). 1.55 Bamba. (S)



šeimininkės“. (N-7) 8.55 Drama „Meilės

sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 11.30 „Turtuoliai –

vargšai“. Socialinė realybės laida (k.). (N-7)








20.10 „Aš!“ Gyvenimo būdo realybės laida. (N-7)

21.00 „Aistrų pakrantė“. Realybės šou. (N-7)

21.40 TV3 vakaro žinios. 22.00 Kriminalinė drama

„Kastlas“. (N-7) 23.00 Veiksmo f. „Visiškas

užtemimas“ (2008 m., JAV). (N-14)

0.35 Siaubo drama „Harperio sala“ (2009 m., JAV). (N-14)



Liepos 29, ketvirtadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Forumas. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Sveikata. 16.03 Auksinės kolekcijos. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Literatūros akiračiai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Forumas. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

N.Miliauskaitė. 22.58 LR himnas.

Pagauk kampą. Kambarių plėšikai. „Simpsonai“. „Išdaviko širdis“.

Vasaros nakti es muzika. „Panika ore“. „Harperio sala“. „Gerasis vagis“.

Gimtasis kraštas 2010 liepos 23–30 d., Nr. 2218 TV programa

LTV2 7.30 Šventadienio mintys. 8.00 Kelias. 8.15 Trembita. 8.30 Vilniaus albumas. 8.45 Rusų gatvė. 9.00 Menora. 9.15 Vilniaus sąsiuvinis. 9.30 Gustavo enciklopedija. 10.00 „Paslapčių sodas“. 11.00 Keliaukime po Lietuvą. 11.30 Aktoriaus Vytauto

Tomkaus jubiliejui. Spektaklis „Vindzoro šmaikštuolės“.

13.30 Žmonės kaip žmonės (k.).

14.10 Amžių šešėliuose (k.). 14.50 Tapatybės labirintai

(k.). 15.20 Valstybės kino

metraštis. Lietuvos menininkai.

15.50 Pasitinkant 2010 m. Jūros šventę. Gražiausios praėjusių švenčių akimirkos.

16.40 Nacionalinė paieškų tarnyba.

17.10 Bėdų turgus. 18.00 Žurnalisto tyrimas. 18.30 Pasaulio dokumentika.

„Mes – europiečiai“ (k.). 19.25 Gamtoje. Ekspedicija į

Australiją (3 d.). Tarp Australijos gyvūnų.

19.50 TV fi lmas „Petras Kurmelis“ (1 d.).

21.00 Itališkos melodijos. Koncertas (k.).

21.30 Komedija „Pinigų liūnas“. (N-7)

23.00 Panorama. 23.15 Veiksmo trileris

„Gaiduko efektas“. (N-14)

TV1 9.05 Būkite sveiki. 10.05 Kas namie šeimininkas? 11.10 Liūtų tėvas. 11.50 „Raganaitė Sabrina“

(k.). 12.50 „Betmenas ir narsuolių

komanda“. 13.15 „Nerealių draugų

namai“ (k.).

13.40 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“.

14.05 „Šiupininis“. 14.30 „Didžiojo sprogimo

teorija“. (N-7) 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Zikas gyvūnų

pasaulyje“. 16.00 „Vyrai medžiuose“.

(N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 Drama „Mano

čempionas“. 18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Veiksmo trileris

„Diplomatas“. (N-7) 20.55 „Midsomerio

žmogžudystės X. Raudonasis progailis“. (N-7)

22.50 Komedija „Dėkui, kad rūkot!“ (N-7)

TV6 9.30 Teleparduotuvė. 9.45 „Pašėlęs sporto

pasaulis“. Dok. vaizdeliai. (N-7)

10.15 „9,5 savaitės“. TV projektas. (N-7)

11.00 Kibernetas. 11.30 Kinas, kinas... 12.00 Ištikimybės testas.

(N-7) 13.00 „Geriausių virėjų

kovos“. Kulinarinis šou. 14.00 Jokių kliūčių! (k.). (N-7) 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 Drama „Bėglys“. (N-7) 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.00 Drama „Kalnų

gelbėtojai“. (N-7) *19.00 Numatomos Europos

jaunių vaikinų (iki 18 m.) krepšinio čempionato rungtynės, jei žais Lietuvos rinktinė.

19.15 Komedija „Pašėlęs dėl Mambo“.

21.00 Aukščiausia pavara. 22.00 Komedija

„Nuodėmingoji Kalifornija“. (N-14)

23.10 Drama „Herojai“. (N-14) 0.10 Romantinė komedija

„Konfeti“. (N-14)

Liuks TV 7.30 Super Liuks! Žvaigždžių

duetai 4. 10.05 Liuks! Muzika. 12.05 Super Liuks! Koncertas




16.05 Liuks! Muzika. 18.05 Super Liuks! Koncertas




22.05 Liuks! Muzika. 22.30 „Ragai“. Žurnalas

vyrams. 23.00 Super Liuks! Koncertas


Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 „Teletabiai“. 9.00 Komedija „Devintam

danguj“. (N-7) 11.00 Dėmesio! Į ekraną!

(k.). 11.30 Reporteris (k.). 12.15 Skonio reikalas. 13.05 Drama „Rono Klarko

istorija“ (k.). (N-7) 15.00 Penktoji pavara. 15.30 Dėmesio! Į ekraną!

(k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. (k.). (N-7) 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.10 Skonio reikalas (k.). 20.00 Žinios. Orai. 20.10 Kas tu toks? 21.00 Reporteris. 21.30 Drama „Pergalės

kaina“. (N-14) 23.50 Gyvai.

LTV2 9.00 Labas rytas. 11.30 Kūrybos metas (k.). 12.00 Gražiausios „Mūsų

dienos – kaip šventė“ akimirkos.

13.30 „Fliperis“. 14.00 „Žalieji hektarai“. 15.00 Savaitės atgarsiai. 15.55 Idėjų metas. 16.25 Gamtos patruliai. 16.55 (K)laidelė. 17.00 Akiračiai. 18.00 „Jūrų žvalgas“. 18.45 Mokyklos langas. 19.15 Gimnazistai. 19.45 „Šiandien“. Aktualijų


20.15 Krašto garbė. 21.05 Senas geras kinas.

Komedija „Sugriebti velnią už uodegos“. (N-7)

22.40 Klausimėlis. 23.00 Panorama. 23.30 Pasitinkant 2010 m.

Jūros šventę. Gražiausios praėjusių švenčių akimirkos.


Kriptas“. 9.55 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“ (k.).

10.20 „Liūtaširdžiai“. 10.45 „Laslo stovykla“. 11.08 „Sedrikas“. 11.35 „Monstrų klubas II“. 12.00 „Gyvoji enciklopedija“

(k.). 13.00 „Amazonija“. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 Malachovas +. 15.30 „Skaičiai“ (k.).

(N-7) 16.30 „Kidas Padlis“. 17.00 „Raganaitė Sabrina“. 18.00 „Gyvoji enciklopedija“. 19.00 „Indiškos aistros“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.


21.00 „Midsomerio žmogžudystės X. Nekalta nuotrauka“. (N-7)


23.55 „Amazonija“ (k.). (N-7)



kelionės“ (k.). (N-7) 12.00 „Gražuolės ir


13.00 Drama „Pretendentas“ (k.). (N-7)

14.00 „Pakvaišęs sportas“. (N-7)

14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Andromeda“. (N-7) 16.00 „Relikvijų medžiotoja“.






20.00 Drama „Eureka“. (N-7) 21.00 „CSI Majamis“. (N-14) 22.00 Komedija


23.10 Drama „Herojai“. (N-14)

0.10 Veiksmo f. „Holivudo žmogžudysčių skyrius“. (N-7)




10.00 Liuks! Muzika. 11.35 Pirmas kartas su

žvaigžde. 12.00 KĮŽ karta. Radži




16.00 Liuks! Muzika. 17.35 Pirmas kartas su

žvaigžde. 18.00 KĮŽ karta. Radži


Dok. f. „Machine head”. 20.20 Liuks! Muzika. 21.35 „Ragai“. Žurnalas

vyrams. 22.00 KĮŽ karta. Radži


Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Griūk negyvas! (N-7) 8.30 „Teletabiai“. 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 Dėmesio! Į ekraną!

(k.). 10.20 Super L.T. (k.). (N-7) 11.10 Pasiduodu! Aš –

žvaigždė! (N-7) 12.10 „Mitų griovėjai“. 13.10 Reporteris (k.). 14.00 Dėmesio! Į ekraną! ( k.). 14.30 Griūk negyvas! (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 „Teletabiai“. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.) 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.10 Super L.T. (N-7) 20.00 Žinios. Orai. 20.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Reporteris. 21.50 Kriminalinė

komedija „Užsakyta žmogžudystė“. (N-14)

23.50 Reporteris.



nuotykiai“ (k.). 7.55 Malachovas +. 9.05 Nauja versija (k.). 10.00 Pričiupom! (k.). 10.30 Muzikos festivalis

„Laumės juosta 2010“ (k.).






Orai. 19.10 „Baras „Pas Violą“.

Humoro ir muzikos šou.

20.10 Nuotykių komedija „Skūbis Dū 2. Monstrai išlaisvinti“ (2004 m., JAV, Kanada).

21.55 Trileris „Klaikus išbandymas“ (1988 m., JAV, Prancūzija). (N-7)

0.25 Komedija „Keista porelė“ (2004 m., Australija). (N-7)


(k.). 10.00 Misija: Lietuvis (k.). 10.45 Klausimėlis. 11.00 Akiračiai. 12.00 Nuotykių serialas

„Padūkėlis Cukrius“. 12.30 Kulinarinės kelionės. 13.00 Vilniaus sąsiuvinis. 13.15 Duokim garo! 15.15 „Šilko kelias“. Dok.

realybės serialas (1 d.).




18.45 „Senis“. 19.50 Nacionalinė paieškų

tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Komedija „Pinigų

liūnas“ (1986 m., JAV). (N-7)

21.58 Loterija „Perlas“. 22.00 „Pinigų liūnas“

(tęsinys). (N-7) 22.45 Veiksmo trileris

„Gaiduko efektas“ (1996 m., JAV). (N-14)






11.00 „Ką daryti?“ (k.). 12.00 Televitrina. 12.30 Pasaka. „Princesė ir

elgeta“ (k.). 14.25 „Džesė. Bjaurusis

ančiukas iš Indijos“. 15.00 Muzikinė skrynelė. 15.30 „Vaiduoklių



(N-7). 17.10 To dar nebuvo... 17.45 „Ką daryti?“ (N-7) 18.45 „Mentai. Sudužusių


20.00 Žinios. 20.25 „Liejyklos, 4“. (N-7) 22.20 „Rovaltra“

Baltijos stipriausia komanda 2010“. Komandinės galiūnų varžybos.

23.35 Veiksmo f. „Išdaviko širdis“ (k.). (1999 m., JAV). (N-14)

1.20 Žvejų mūšis (k.). 1.50 Bamba. (S)


(N-7) 7.55 Drama

„Nusivylusios namų šeimininkės“. (N-7)

8.55 Drama „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7)


12.05 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.







20.10 Animac. f. „Viščiukas Cypsius“.

21.40 Komedija „Aš – nugalėtojas“ (2005 m., JAV). (N-7)

23.40 Romantinė komedija „40 dienų ir 40 naktų“ (2002 m., JAV, D. Britanija, Prancūzija). (N-14)

1.40 Drama „Kalno didvyriai“ (2002 m., Australija). (N-14)

Liepos 30, penktadienis


10.31 Sankryža. 11.03 Akiračiai. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Gyvoji istorija. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gyvoji istorija. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Akiračiai. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

J.Janavičius. 22.58 LR himnas.

6.30 „Šiupininis“. 6.55 „Nerealių draugų

namai“. 7.20 „Keisti Blynelio

Džeko nutikimai“. 7.45 Premjera.

Animac. serialas „Superfi lmukai!“.

8.10 „Magija“. 8.35 „Dinozaurų

karalius“. 9.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių f. šeimai „Barono Miunhauzeno nuotykiai“ (1988 m., JAV, Vokietija).

11.25 Romantinė komedija „Genijus (I.Q.)“. (1994 m., JAV).

13.10 Dok. f. „Medininkų mįslės“. (N-7)

14.55 „Laukinė širdis“. 15.54 Nematomi.

Tarp mūsų. 16.00 „Laukinė širdis“. 16.55 Švarūs pinigai. 17.35 Valanda su Rūta. 18.45 Žinios. 19.00 Kai švenčia Šauliai.

Muzikinis šou. 21.00 Kriminalinis

trileris „Vagiant gyvenimus“ (2004 m., Kanada, Australija, JAV). (N-14)

23.05 Nuotykių komedija „Trise valtimi arba be irklo“ (2004 m., JAV). (N-7)

1.05 Erotinis f. „Per gerai, kad būtų tikra“ (1997 m., JAV). (S)

8.00 Krikščionio žodis. 8.15 „Stebuklingas

Gaveino kristalas“. 8.30 „Paslapčių sodas“. 9.00 Animac. serialas

„Šeimos šunelis“. 9.30 Gimtoji žemė. 10.00 Ryto suktinis su Zita

Kelmickaite. 11.30 Pulsas. 12.00 „Jūrų žvalgas“. 13.00 Detektyvas

„Komisaras Montalbanas. Terakotinis šuo“ (2000 m., Italija). (N-7)

15.00 Istorinė dokumentika. „Paskutinis Mao mūšis. Kultūrinė revoliucija“ (2 d.).

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.10 Sveikinimų koncertas.

18.15 Aerodromas. 18.30 Senas geras

kinas. Komedija „Sugriebti velnią už uodegos“ (1969 m., Prancūzija). (N-7)

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.45 Pasaulio panorama. 21.15 Gražiausios

„Triumfo arkos“ akimirkos.

22.30 Kine kaip kine. 23.00 Vaid. f. „Žvėris,

kylantis iš jūros“ (1992 m., Lietuva). (N-14)

6.50 Televitrina. 7.15 Juokingiausi

žmonės ir gyvūnai (k.).

7.45 „Spąstai“. Realybės dokumentika (k.).

8.15 „Keturkojų gelbėjimo tarnyba“ (k.). Realybės dokumentika.

8.45 „Rovaltra“ Baltijos stipriausia komanda 2010. Komandinės galiūnų varžybos (k.).

10.00 Šeštadienio rytas. 10.55 Ekstrasensų mūšis

VI (k.). (N-7) 11.55 Nuotykių f. „Pirato

širdis“ (2006 m., Ispanija).

13.45 „Geriausias Lietuvos muzikos perlas“. Koncertas.

15.50 Tarp miesto ir kaimo (k.).

16.25 10 dienų prie jūros (k.).

17.00 „Savi ir svetimi“.„Antrininkas“. Kriminalinis serialas. (N-7)

18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7)

19.00 Ekstrasensų mūšis VII. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos, 4“. (N-7) 22.15 „Archeologai“. (N-7) 23.15 Veiksmo f. „Šnipas

Zorgė“ (2003 m., Japonija). (N-14)

2.40 Bamba. (S)

6.15 Teleparduotuvė. 6.30 „Pirmykštė Žemė“. 7.00 „Raganosio

mokykla“. 7.30 „Bakuganas“. 8.00 Mistinė drama

„Paviršius“. (N-7) 9.00 Apie ūkį ir bites. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Nuotykių komedija

„Žaidimų aikštelė. Kelionė namo“ (2007 m., JAV).

12.00 Fantastinė komedija „Paauglys Faustas“ (2002 m., JAV, Kanada). (N-7)

14.00 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

14.30 Neįtikėčiausi pasaulio vaizdeliai. (N-7)

15.30 Šok su manimi. 2009 m.

18.45 TV3 žinios. 19.00 Muzikinė pasaka.

„Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“.

21.00 Draugiškos vyrų krepšinio rungtynės. Lietuva–Suomija.

22.50 Veiksmo f. „Bėgantis žmogus“ (1987 m., JAV). (N-14)

0.50 Trileris „Kruvinoji poezija“ (2003 m., JAV). (S)

Liepos 31, šeštadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 6.30 Gamta – visų namai. 7.05 Spaudos apžvalga.

7.30 Ryto garsai. 9.03 Kultūros savaitė. 11.03 Sveikata. 12.10 Sudie, XX amžiau. 13.00 Lietuvos diena. 15.03 Atsiliepk dainoj. 16.03 Kaip žmonės gyvena. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir

pasaulis, Septintoji diena.

18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.26 Muzika Tau. 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

V.Šimborska. 22.58 LR himnas.

„Gaiduko efektas“. „Skūbis Dū 2“. „Viščiukas Cypsius“. Žvejų mūšis.

„Žvėris, kylanti s iš jūros“. „Trise valti mi arba be irklo“. „Kruvinoji poezija“. „Archeologai“.

Gimtasis kraštas2010 liepos 23–30 d., Nr. 22 19TV programaLTV2

7.30 Gimtoji žemė. 8.00 Gamtoje. Ekspedicija

į Australiją (3 d.). Tarp Australijos gyvūnų (k.).

8.30 Vaikų šalis. 9.05 Gimnazistai (k.). 9.35 Mokyklos langas. 10.10 Miesto kodas. 11.00 Ryto suktinis su Zita

Kelmickaite. 12.20 Mūsų miesteliai.

Veliuona (k.). (2 d.). 13.15 Muzikinės išdaigos. 14.40 Tūkstantmečio

akimirkos. 14.55 Dalia Kutraitė kalbina...

Gražiną Ručytę-Landsbergienę (k.).

15.20 Valstybės kino metraštis. Kaimo bendruomenės. 2007 m.

15.50 Gražiausios „Triumfo arkos“ akimirkos.

16.50 Krašto garbė (k.). 17.45 Operinės muzikos

koncertas. 18.30 Pasaulio dokumentika.

„Šeimos albumas“ (k.). 19.25 Nepažadintas pasaulis.

Vikingai. 19.50 Kūrybos metas. 20.20 Kuluarai. 21.05 Vienas eilėraštis. 21.15 Simfoniniai „bitlai“.

Koncertas (k.). 23.00 Panorama. 23.15 Vesternas „Metisas

Bilis“. (N-14)

TV1 9.05 „Gyvoji enciklopedija“

(k.). 10.05 Kas namie šeimininkas? 11.10 „Liūtų tėvas“. Realybės

dokumentika. 11.35 „Raganaitė Sabrina“ (k.). 12.50 „Betmenas ir narsuolių

komanda“. 13.15 „Nerealių draugų

namai“ (k.). 13.40 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“. 14.05 „Šiupininis“.

14.30 „Didžiojo sprogimo teorija“. (N-7)

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Zikas gyvūnų

pasaulyje“. 16.00 „Vyrai medžiuose“

(N-7) 16.55 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 Drama „Mano

čempionas“. 18.00 „Skaičiai“. (N-7) 19.00 Veiksmo trileris

„Diplomatas“. (N-7). 20.55 Komedija „Grąžinkit

šlovę“. (N-7) 22.50 „Didžiojo sprogimo

teorija“ (k.) 23.50 Retrospektyva.

TV6 8.45 Teleparduotuvė. 9.00 Sveikatos paslaptys. 9.30 Vienam gale kablys. 10.10 „9,5 savaitės“. TV

projektas. (N-7) 10.55 „Geriausių virėjų

kovos“. Kulinarinis šou (k.).

12.00 Komedija „Šrekas“. 13.50 Jokių kliūčių! (k.). (N-7) 14.55 Aukščiausia pavara. 16.00 Drama „Bėglys“. (N-7) 17.00 Jokių kliūčių! (N-7) 18.00 Drama „Kalnų

gelbėtojai“. (N-7) 19.00 „Formulės – 1“.

Pasaulio čempionato Vengrijos Didžiojo prizo lenktynės.

21.30 „Šeimos bičas“. (N-14) 22.00 Komedija


23.10 Drama „Herojai“. (N-14) 0.10 Aukščiausia pavara (k.). 1.10 Erotinis f. „Ledi Čaterli

istorijos“. (S) 1.45 Plikšių juokeliai. (N-14)


Dok. f. „Machine head“. 8.20 Liuks! Muzika. 9.55 Super Liuks! R.Cicino


11.35 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.



14.20 Liuks! Muzika. 15.55 Super Liuks! R.Cicino


17.35 KĮŽ karta. Radži koncertas „Visko būna“.



20.20 Liuks! Muzika. 21.35 „Ragai“. Žurnalas

vyrams. 22.00 KĮŽ karta. Radži


Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 „Teletabiai“. 8.30 Žvejo biblija. 9.00 Drama „Danielio dukra“.

(N-7) 11.00 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 11.30 Reporteris (k.). 12.00 „Plėšrūno instinktas.

Babuinai“. (N-7) 13.00 Komedija „Devintam

danguj“ (k.). (N-7) 15.00 Penktoji pavara. 15.30 Dėmesio! Į ekraną! (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Skonio reikalas (k.). 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.10 Lietuvos futbolo A lygos

čempionato rungtynės: Pakruojo „Kruoja“–Vilniaus „Žalgiris“. Pertraukoje – Žinios.

20.00 Žinios. Orai. 20.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. Savaitės aktualijų

analizė ir komentarai. 22.15 „Aklas teisingumas“ .

(N-14) 23.15 Gyvai.

6.30 „Šiupininis“. 6.55 „Nerealių draugų

namai“. 7.20 „Keisti Blynelio

Džeko nutikimai“. 7.45 „Superfi lmukai!“. 8.10 „Magija“. 8.35 „Dinozaurų

karalius“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Premjera. Nuotykių

f. „Laukinis gražuolis“ (2009 m., JAV). (N-7)

11.40 Nuotykių f. šeimai „Sagų karas“ (1994 m., D. Britanija, Japonija, Prancūzija).


13.50 „Kremas“. 14.50 „Laukinė širdis“. 15.55 Europietiškas

kaimas Lietuvoje (k.).

16.00 „Laukinė širdis“. 17.00 „Ežio stažas“.

Pramoginis šou. 17.45 „Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą“ (k.). Dok. f. ciklas. (N-7)

18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių TOP

5. 19.30 Teleloto. 20.30 Super Kakadu. (N-7) 21.00 Veiksmo f.

„Prezidento patikėtinis“ (2000 m., JAV). (N-7)

22.45 Snobo naktis. Drama „Šeimos vertybės“ (2003 m., JAV). (N-7)

8.15 „Stebuklingas Gaveino kristalas“.

8.30 „Paslapčių sodas“. 9.00 „Pašėlę Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.00 Gustavo

enciklopedija. 10.30 Talentų ringas. 12.00 Pasaulio

dokumentika. „Neregėta Pietų Afrikos Respublika“ (2 d.).

13.00 Serialas „Puaro“. (N-7)

15.00 Septynios Kauno dienos.

15.30 Šventadienio mintys.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.10 Nacionalinė paieškų tarnyba.

17.15 Arti. Toli. 18.15 Negali būti. 18.45 Popietė su

Algimantu Čekuoliu. 19.15 Emigrantai. 20.00 Keliaukime po

Lietuvą. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Savaitės fi lmų

fi lmas. Istorinis veiksmo trileris „Kapitonas Alatristė“ (2006 m., Ispanija). (N-14)

24.00 Elito kinas. Komedija „Viskas, ką jūs norėjote žinoti apie seksą, bet nedrįsote paklausti“ (1972 m., JAV). (N-14)

7.05 Televitrina. 7.30 Juokingiausi

žmonės ir gyvūnai. 8.00 Girių horizontai

(k.). 8.30 Kung fu išmintis.

(N-7) 9.00 Tauro ragas. 9.30 Žvejų mūšis. 10.00 Sekmadienio rytas. 10.55 Ekstrasensų mūšis

VI (k.). (N-7) 11.55 „Detektyvas

Kalas II“. 13.35 Sveikinimų

koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 61 877 654).

15.30 Girių horizontai. 16.00 Užsienio naujienos. 16.30 Akistata su Lietuva

(k.). 17.00 Spąstai (k.). 17.30 Europos

sunkvežimių žiedinių lenktynių čempionatas (3 etapas).

18.00 Nepaaiškinami faktai. (N-7)

19.00 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 „Žaibiški tyrimai“.

(N-7) 21.20 Melodrama „Širdies

sprendimas“ (2009 m., Vokietija). (N-7)

23.10 Trileris „Gerasis vagis“ (k.). (2002 m., Prancūzija, D. Britanija, Airija, Kanada). (N-7)

1.10 Nepaaiškinami faktai (k.). (N-7)

2.05 Bamba. (S)

6.15 Teleparduotuvė. 6.30 „Pirmykštė Žemė“. 7.00 „Raganosio

mokykla“. 7.30 „Bakuganas“. 8.00 Mistinė drama

„Paviršius“. (N-7). 9.00 Komedija

„Blogiausia savaitė“. (N-7)

10.00 Komedija „Lenktyninis paršelis Rudis. Sugrįžimas“ (2006 m., Vokietija).

12.00 Nuotykių f. „Džekas Hanteris ir „Dangaus žvaigždė“ (2008 m., JAV). (N-7)

14.00 Komedija „Penelopė“ (2006 m., JAV, D. Britanija).

16.00 Neįtikėčiausi pasaulio vaizdeliai. (N-7)

17.00 „Kobra 11“. (N-7) 18.00 Drama „Farai“. (N-7) 18.45 TV3 Žinios. 19.00 Lietuvos talentai

2009. 21.00 Veiksmo f. „Bėk

neatsigręždamas“ (2006 m., Vokietija, JAV). (N-14)

23.35 Drama „Imperatoriškas klubas“ (2002 m., JAV). (N-7)

1.45 Komedija „Svarbaus žmogaus laidotuvės“ (2001 m., Kinija, Honkongas). (N-7)

Rugpjūčio 1, sekmadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 8.05 Ryto garsų savaitė. 9.03 Vasaros metą – vasaros

dainos.

10.03 Tetos Betos viktorina. 11.03 Muzika Tau. 12.10 Lietuvos diena. 13.03 Radijo teatras. 13.33 Retro. 14.03 Septynios sporto dienos. 14.28 Gera girdėti. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Literatūros akiračiai. 17.30 Atsiliepk dainoj.

18.10 Laisvai! 19.03 Vudstoko vaikai. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.25 Muzika Tau. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. Šekspyro

sonetai. 22.58 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

„Kapitonas Alatristė“. „Šeimos vertybės“. „Imperatoriškas klubas“. „Žaibiški tyrimai“.

Lietuvos ryto TVPirmadienis–šeštadienis

18.20 val. Humoro laida „Griūk negyvas!“

Kai gatvėje nutinka kažkas neįprasto, visuomet reikia gerai apsidairyti aplinkui. Galbūt jus stebi paslėpta kamera ir būrys smagiai nusiteikusių žmonių? Galbūt tai gerai paslėpti spąstai, į kuriuos pakliuvote būtent jūs? Svarbiausia – nepasimesti ir stengtis iš visų jėgų padaryti tai, ko visi iš jūsų tikisi. Humoro laida, kuri privers nusišypsoti, – „Griūk negyvas!“

TV3Pirmadienis, liepos 26 d.

23.10 val. „Atominė katastrofa“. Veiksmo filmas. JAV. 2007 m. (N-14). Rež. Fred Olen Ray.

Vaidina: Jamie Luner, Jack Scalia, David Millbern ir kiti.

Prie atominės elektrinės artėjant audrai, darbuotojai už storų plieninių sienų jaučiasi saugūs. Tačiau staiga paaiškėja, kad tiesiai į elektrinę atslenka didžiulis tornadas. Iškyla rim-tas pavojus elektrinės aušinimo sistemos veiklai. Darbuotojai Linda ir Rastis, bandydami išgelbėti elektrinę nuo katastro-fos, netyčia įjungia antiteroristinę programą – užsiblokuoja visi išėjimai, žmonės įkalinami. Vienintelis, kuris gali pagel-bėti, – Lindos buvęs vyras Erikas.

TV6Trečiadienis, liepos 28 d.

21.00 val. „Grobuonis 2“. Fantastinis trileris. JAV. 1990 m. (N-14). Rež. Stephen Hopkins.

Vaidina: Danny Glover, Gary Busey, Ruben Blades.

Karštą vasarą Los Andžele tai vienur, tai kitur įsiplieskia batalijos tarp konkuruojančių juodaodžių narkotikų prekei-vių. Policijos pareigūnai, malšindami riaušes, kaskart susidu-ria su paslaptingais reiškiniais – dvi kariaujančios grupuotės visada pralaimi prieš kažkokią paslaptingą trečią jėgą... FTB imasi ieškoti nežemiškos pabaisos. Puikūs specialieji efektai ir gera muzika.

BTVKetvirtadienis, liepos 29 d.

21.05 val. GERAS FILMAS. „Gerasis vagis“. Kriminalinis trileris. Prancūzija, D. Britanija, Airija, Kanada, 2002 m. (N-7). Rež. Neil Jordan.

Vaidina: Nick Nolte, Tcheky Karyo, Gerard Damon, Marc La-voine, Nutsa Kukhianidze.

Patyręs vagis ir fi losofuojantis aferistas Bobas Montanjė sugrįžta į akinančių galimybių vietą – Prancūzijos Rivjerą. Pastaruoju metu jį gerokai nukamavo aistra heroinui, skolos ir smulkios kasdienės katastrofos. Didžiųjų „Formulė – 1“ lenktynių išvakarėse apiplėšimų genijus planuoja paskutinę savo karjeroje operaciją. Viename Monte Karlo kazino ant sienų puikuojasi keletas garsiausių dailininkų tapybos šedevrų. Tačiau tai – tik aukštos kokybės kopijos. Originalai saugiai paslėpti netoli esančioje viloje. Ši ypatinga kolekcija ir tampa Bobo bei jo komandos svajone. Plėšikų gaujoje – elektroni-kos ekspertas Vladimiras, broliai dvyniai, žmogžudys Polas ir Bobo globotinė buvusi prostitutė Ana. Tobuloji komanda ruošiasi apiplėšimui net neįtardama, kad jų šefas neatskleidė bendražygiams savo tik rųjų planų. Jis turi slaptą kozirį, kurį ketina ištraukti pačią paskutinę akimirką, nes trokšta to, ko neįmanoma nupirkti už jokius pinigus.

TV3Šeštadienis, liepos 31 d.

22.50 val. „Bėgantis žmogus“. Veiksmo fi lmas. JAV. 1987 m. (N-14). Rež. Paul Michael Glaser.

Vaidina: Arnold Schwarzenegger, Maria Conchita Alonso, Yaphet Kotto, Jim Brown, Jesse Ventura, Erland van Lid ir kiti.

2019 metų Los Andželas. Jungtinėse Amerikos Valstijose įsi-tvirtinęs totalinis režimas. Čia viešpatauja smurtas. Naujos eros televizija rengia žiaurų realybės šou su stipruoliais, kurie žemės drebėjimo sugriautuose Los Andželo rajonuose medžioja liaudies priešus ir kriminalinius nusikaltėlius. Tarp jų atsiduria ir drąsuolis Benas Ričardas, neteisingai apkaltintas žmogžudyste.

TV6Sekmadienis, rugpjūčio 1 d.

12.00 val. „Šrekas“. Komedija. JAV. 2001 m. Rež. Andrew Adamson.

Gūdžioje pelkėje apsigyvenęs žmogėdra Šrekas vieną negražią dieną netenka ramaus gyvenimo. Į jo pelkyną atskuba žiauriojo žemaūgio garbėtroškos lordo Ferkedo skriaudžiami kaimynai: ūsuotasis donžuanas Robinas Hudas, trys iš baimės pakvaišę roži-niai paršiukai, svajingosios fėjos, aklos pelės, ilganosis medinukas Pinokis ir dar visa galybė įvairiausių supanika-vusių stebuklingojo miško gyvento-jų. Su tokia padėtimi Šrekas nelinkęs taikstytis – nelieka nieko kito, kaip tik padėti pasakų gyventojams. Bet jiems padėti pasišauna ir įkyrus asilas, kurio draugija Šrekui – dar didesnė rakštis pėdoje...

Gimtasis kraštas 2010 liepos 23–30 d., Nr. 2220 Įvairenybės

Į ligoninę dėl kaulų lūžių pagul-dyta Holivudo dievaitė Ža Ža Ga-bor. Medikų duomenimis, jos bū-klė rimta, bet pavojaus gyvybei nėra. Aktorė, kuri griežtai slepia savo am-žių, žiūrėjo televizorių, kai suskam-bo telefonas. Mėgindama atsiliepti ji iškrito iš lovos.

Nors savo gimimo datą laiko pa-slaptyje, manoma, kad Ža Ža Gabor gimė 1919 metų vasario 6-ąją Buda-pešte. Ji baigė Vienos muzikos aka-demiją, vėliau persikėlė į JAV, kur pradėjo kino aktorės karjerą. Tiesa, ji labiau išgarsėjo ne aktoriniais su-gebėjimais, o spalvingu gyvenimu. Po 2002-aisiais įvykusios autoava-rijos Ža Ža Gabor sėdi invalido ve-žimėlyje.

Vokietijos Oberhauzeno akvariu-mas atmetė Ispanijos prašymą par-duoti aštuonkojį Paulį, kuris teisingai atspėjo septynių Vokietijos rungty-nių čempionate baigtį ir išpranaša-vo ispanų sėkmę fi nale. Dėl to Pau-lis tapo didvyriu Ispanijoje ir dabar Mad rido zoologijos sodas nori jį turėti savo akvariume. Tačiau Oberhauzeno akvariumo atstovai tvirtina, kad Paulis jokiais būdais neparduodamas. „Mes labai džiaugiamės, kad Paulis liks čia“, – teigė akvariumo atstovė Tunja Muncig ir pridūrė, kad bet kurie kiti pasiūlymai iš užsienio bus atmesti.

Nuo tos akimirkos, kai išprana-šavo ispanams sėkmę Pietų Afrikos Respublikoje, Paulis tapo tikra įžy-mybe Ispanijoje. Finalines rungtynes stebėję futbolo aistruoliai buvo pasi-puošę marškinėliais ir kepuraitėmis su Paulio atvaizdu. Paulis jau tapo vieno Ispanijos miesto garbės svečiu, o kitą mėnesį planuojama sureng-ti vasaros festivalį, pavadintą Pau-lio vardu. Net Ispanijos premjeras Chosė Luisas Rodrigesas Sapateras pasisiūlė apsaugoti Paulį, kai įpykę Vokietijos rinktinės fanai grasino jį suvalgyti. Vienas ispanų futbolo fa-nas net pareiškė, kad Paulis turi pa-keisti bulių, kuris dažnai piešiamas ant Ispanijos vėliavos. „Šis aštuon-kojis padarė daug daugiau negu bu-lius“, – teigė jis.

Garsusis režisierius Romanas Polanskis, kuriam praeitos savai-tės pradžioje Šveicarijoje buvo pa-naikintas namų areštas, pirmą kartą pasirodė viešumoje. 76 metų kūrė-jas šeštadienio vakarą pasirodė savo žmonos Emanuelės Senjė koncerte džiazo festivalyje Šveicarijos Mon-trė miestelyje. Prancūzų aktorė ir atlikėja prieš savo pasirodymą pa-reiškė esanti „labai patenkinta, kad jis čia yra, nes jis dar nematė mano koncerto“.

Šveicarija liepos 12-ąją paskelbė, kad neketina išduoti R.Polanskio Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir panaikina jo namų areštą. JAV kaltina režisierių 1977-aisiais sek-sualiai išnaudojus nepilnametę. R.Polanskis rugsėjo pabaigoje buvo

suimtas Šveicarijoje vadovaujantis JAV arešto orderiu. Vašingtonas pa-reiškė esąs nusivylęs sprendimu ne-išduoti kūrėjo.

Į Korsiką privačiu lėktuvu atskri-dusios Peris Hilton rankinėje parei-gūnai aptiko mažiau nei vieną gramą hašišo. Vakarėlių pažiba į salą atskri-do iš Paryžiaus. Korsikos oro uoste ji buvo paprašyta parodyti rankinę, kurioje ir rasta kvaišalų. Pareigūnai trumpai apklausė P.Hilton ir palei-do. Kadangi rastas kanapių kiekis yra labai mažas, tyrimas nepradė-

tas. P.Hilton iš Korsikos jachta leisis atostogauti Sardinijos kryptimi.

Vakarėlių liūtė neseniai dėl haši-šo įkliuvo Pietų Afrikos Respubli-kos policininkams. Ji su drauge per pasaulio futbolo čempionatą buvo sulaikyta netoli vieno sta-diono.

Kaltę už narkotikų laikymą tada pri-siėmė draugė, kuri

ir sumokėjo 100 eurų piniginę baudą.

Vokieti ja Ispanijai Paulio nepardavė

Grupė narų, tiriančių prie Alandų salų Baltijos jūroje nuskendusio lai-vo liekanas, rado jose butelį seniau-sio pasaulyje dar tinkamo gerti šam-pano. „Iškėliau vieną butelį šampano, kad galėtume nustatyti laivo amžių, nes neradome jokio jo pavadinimo ar smulkmenų, kurios padėtų kaip nors jį identifi kuoti“, – sakė vienas narų

Kristianas Ekstriomas. Jis su drau-gais atidarė butelį ir paragavo jo turinį. „Šampanas buvo fantas-

tiškas, labai saldaus skonio, galima buvo pajusti ąžuolo ir stiprų tabako

kvapą. Buvo jame ir maži burbuliu-kai“, – pasakojo K.Ekstriomas.

Ekspertų manymu, butelio for-ma leidžia teigti, kad jis gali būti pa-gamintas XVIII a. pabaigoje. Bute-lis su jame esančiu šampanu išsiųstas į Prancūziją, kur bus toliau tiriami. „Esame 98 procentais įsitikinę, kad tai šampanas „Veuve Clicquot“ ir kad jis buvo pagamintas tarp 1772 ir 1785 metų“, – pažymėjo K.Ekstriomas ir pridūrė, kad nuskendęs laivas buvo pakeliui į tuometinę Rusijos sostinę Peterburgą.

Per vieną iš nardymų laive rasta ir vyno, bet šiuo metu dar nežinoma, kiek jame plukdyta butelių, ar būta kitokių krovinių jo triumuose. Eks-pertų nuomone, narų rastas šampa-nas „Veuve Cliquot“ gali būti vertas 500 tūkst. Švedijos kronų už butelį. Kadangi nuskendęs laivas ilsisi netoli Alandų salų – autonominio Suomijos regiono, tai laivu ir jame esančiu šam-panu pasirūpins vietos valdžia.

Iki šiol seniausio šampano titu-las priklausė „Perrier-Jouet“, kurio du buteliai saugomi nuo 1982 m.

Holivudo dievaitė Ža Ža Gabor atsidūrė ligoninėje

Uždraudė rūkyti vandens pypkes

Gazos ruožą valdanti radikali is-lamo grupuotė „Hamas“ uždrau-dė moterims viešoje vietoje rūkyti vandens pypkes. Savaitgalį kavi-nėms buvo duotas atitinkamas nu-rodymas. „Rūkymas viešoje vietoje prieštarauja papročiams, be to, yra skyrybų priežastis“, – sakė polici-jos atstovas. Anot jo, neretai vyrai skiriasi su žmonomis, jei jos yra pastebėtos rū-kančios.

Vandens pypkės Gazoje yra vieno-dai populiarios ir tarp vyrų, ir tarp moterų.

2007-aisiais į valdžią atėjusi „Hamas“ Gazo-je mėgina priversti gy-ventojus laikytis griežtų islamo nuostatų.

Pirmą kar-tą Europoje nusileido ame-rikiečių kompanijos „Boeing“ lėktuvas „Dre-amliner 787“.

Tūkstančiai smalsuolių stebėjo, kaip keleivinis orlai-vis tupia Farnbore netoli Londo-no. Tai buvo pirmas „svajonių orlai-vio“ skrydis už JAV ribų. Čia praėjusių

metų gruodį, dvejais metais vėliau nei planuota, lėk-

tuvas pakilo į pirmą skrydį. Lėktuvo kūrimą trikdė techninės problemos.

Toks orlaivis priklauso-

mai nuo komplek-tavimo kainuoja 150–206 mln. JAV dolerių. Iki šiol kompanija sulaukė 863 užsakymų pirkti lėktuvą.

Italijoje vedė Olandijos futbolo rinktinės ir Milano „Inter“ klubo sau-gas Veslis Sneideris. Jo žmona tapo Olandijos aktorė ir modelis Jolanta Kabau van Kasbergen.

Daugiausia uždirbo U2 ir AC/DC

Europoje nusileido svajonių laineris

Peris Hilton rankinėje rasta hašišo

Praėjusiais metais daugiausia mu-zikos pramonėje uždirbo roko dino-zaurai U2 ir AC/DC. Kartu jie savo kišenes pernai papildė 244 mln. do-lerių, skelbia JAV verslo žurnalas „Forbes“. Nuo 2009 m. birželio iki šių metų birželio airių grupė U2 už-dirbo 130 mln. dolerių. Po jos su 114 mln. eina AC/DC. Amerikiečių atli-kėjos Bejonsės pelnas siekė 87 mln. dolerių ir ji yra trečioje vietoje. Toliau rikiuojasi Briusas Springstynas, per-

nai uždirbęs 70 mln., Britni Spyrs su 64 mln. ir Bejonsės vyras Džei-Z su 63 mln. Ekscentriškoji atlikėja Lei-di Gaga yra vienintelis netikėtumas daugiausia uždirbančiųjų dešimtuke. Pernai ji uždirbo 62 mln. dolerių ir at-sidūrė septintoje vietoje. Leidi Gaga aplenkė popkaralienę Madoną, kuri su 58 mln. liko aštunta. 50 mln. praė-jusiais metais uždirbo kantri muzikos žvaigždė Kenis Česnis, o 48 mln. – hip hopo grupė „Black Eyed Peas“.

Vedė futbolininkas

GK, Eltos inf. ir nuotraukos

Seniausias šampanas – Balti jos jūros gelmėse

Pasirodė viešumoje

gimtasis kraštas

Documents