Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. sausio 14–21 d. Nr. 1–2 (45–46) Kaina 1,99 Lt

Gimtasis kraštas

Šviesos šventė primena garsųjį parkų kūrėją15 p.

Šiandien „Gimtasis kraštas“ su priedu Mūsų paveldas 9–14 p.

Sveikuoliai paneigia mitą:

ligos kimba ne eketėje

16 p.

Vaizdai pro langą ir įkvepia,

ir glumina18 p.

Naminis burokėlių vynas24 p.

Gimtasis kraštas2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46) 1Aktualijos

Gediminas STANIŠAUSKAS

Prieš 20 metų Tauta apgynė tei-sę į laisvę, o kiekvienas atskirai – dar ir savo vertybes. Tų dienų negalima pamiršti , nes tai buvo visos Tautos žvaigždės valanda. Apie ją dabar pri-mena spauda, radijas, televizija. Po-liti kai postringauja apie patrioti zmą. Galiausiai, net arti miausi žmonės primena, kad prieš du dešimtme-čius ir tu buvai su Tauta. Su Tauta iš didžiosios raidės.

Sausis atėjo per greitai

„Sveikas sūnau, „Valstiečių laik-raštyje“ išspausdintas labai įdomus straipsnis apie Sausio 13-osios įvy-kius“, – vakar netikėtai per „Skype“ parašė mama. Ji – pensininkė, bet ne-spjauna į technologijas. „Laikraštyje yra nuotraukų, o vienoje sėdi gynė-jai. Ar tik ne tavo ten pridengtas vei-das?“ – paklausė ji.

Laikraščio dar nevarčiau, bet pasi-tikrinu. Ne, ten ne aš. Ten kiti. Mama paskubomis vėl parašo: „Jau šiandien noriu Tave pasveikinti Sausio 13-osios dvidešimtmečio proga. Turiu padariu-si visą aplanką su nuotraukomis apie tavo dalyvavimą tuose įvykiuose. Visa tai padariau tavo vaikams, bet kol kas laikau pas save. Dažnai pasižiūriu ir paskaitau, man didelė laimė didžiuo-tis savo sūnumis.“

Tiesą sakant, Sausio 13-oji šiemet kaip ir ankstesniais metais priartėjo pernelyg greitai. Kone kasmet pasiža-du iš Kauno nukakti iki parlamento ir drauge su kitais likimo draugais vėl pasėdėti prie laužų. Ugnis ir tuomet suteikdavo vilties. Suteikia ir dabar.

Nejučiomis atmintyje iškyla prieš 20 metų televizoriaus ekrane matyti vaizdai: prie Spaudos rūmų šmės-čioja automatais ginkluoti sovietų kareiviai. Rūmų pastate kulkų pa-liktos žymės. Būriuojasi žmonės. Į greitosios medicinos pagalbos au-

tomobilį medikė veda kraujais pa-sruvusį jaunuolį peršautu skruostu... Žmonės raginami atvykti į Vilnių ir apginti laisvę...

Visi keliai vedė į sosti nę

Kišenėje penki rubliai. Kartu su kitais žmonėmis dardame magistrale Kaunas–Vilnius. Autobuse per gar-siakalbius Lietuvos radijo žurnalistai praneša, kad sostinėje įtampa didėja, okupacinė kariuomenė kai kur šalyje jau kliudo tarpmiestinio susisiekimo transporto eismui.

„Kažin, ar mūsų nesustabdys?“ – paklausia kaimynas. Gūžčiojame pečiais, bet tikimės, kad pasieksime Vilnių. Už nugaros liko Vievis. Iki sostinės ne daugiau kaip 20 km.

Tuo metu šimtai autobusų važia-vo Vilniaus kryptimi, tačiau šiaip ne taip atvykstame. Parlamento aikštėje susirinkę tūkstančiai žmonių.

Saulius TVIRBUTAS

Medžiotojai jau nutraukė me-džiokles su varovais, o žvejams greitai gali būti leista ežeruose gaudyti žuvis ti nkliniais samčiais. Gali būti palengvintas žvejybos lei-dimų išdavimas, neribojama vers-linė žvejyba. Tuo siekiama, kad ne-nueitų veltui jau ir taip pasmerktos uždusti žuvys. Visgi mokslininkai,

medžiotojai nemano, kad gamtai ši žiema padarys nepataisomą žalą. Mūsų platumose šaltuoju metu jau daug tūkstančių metų vyksta inten-syvi atranka – pražūva silpniausieji, išlieka sti priausieji. Tačiau, norėda-mi išsaugoti skaitlingą žvėrių popu-liaciją, medžiotojai prašo ūkininkų pagelbėti žolėdžiams gyvūnams. Žvėreliams padeda ir mokyklų eko-logų būreliai.

Gelbsti moksleiviai ir ūkininkai

Kauno šv. Kazimiero vidurinės mokyklos biologijos mokytojas ir jaunųjų ekologų būrelio vadovas Gintautas Mikalauskas pasakojo, kad su vaikais rengs jau antrą mais-to rinkimo žvėrims ir paukščiams akciją.

Gamta nuožmios žiemos gniaužtuoseStora sniego danga užklotuose užšalusiuose vandens telkiniuose jau pradėjo dusti žuvys, iškilo masinės jų žūti es grėsmė, o miškuose žvėrims vis sunkiau rasti maisto.

Albinas ČAPLIKAS

Šių metų išvakarėse valdžia jau nesiėmė vadinamųjų nakti nių re-formų, tačiau jų atgarsius dar jau-čiame. Po dvejų metų pertraukos Vyriausybė padidino akcizą dyzelinui ir pradžiugino kontrabandininkus padidinusi akcizus rūkalams. Men-kai paguodžia suteiktos lengvatos viešbučių savininkams ir individualia veikla užsiimanti ems asmenims.

Kontrabandininkai trina delnus

Nuo metų pradžios Lietuvoje nu-statyti minimalūs ES akcizų dydžiai rūkalams: visoms cigaretėms – ne ma-žiau kaip 221 Lt už 1 000 cigarečių; cigarams ir cigarilėms – 80 Lt/kg (iki metų pabaigos – 38 Lt/kg); rūkoma-jam tabakui – 139 Lt/kg (iki metų pabaigos taikyta 111 Lt/kg). Tačiau klysta manantieji, kad dėl rūkalų pa-brangimo nukentės tik rūkaliai.

Nukelta į 3 p.

Nukelta į 3 p.

Mūsų Tautos žvaigždės valanda

Retkarčiais nusiperku pieniškų dešrelių, kad, jas pavilgius pomidorų padaže ir užsikandus batono rieke, nors kelioms akimirkoms grįžtų parlamento aikštėje tvyrojusi Tautos vienybės ir ryžto atmosfera. Padidėjo akcizas dyzelinui.

Martyno Vidzbelio nuotraukaNukelta į 2 p.

Vyriausybė skati na kontrabandą?Didindama akcizus Vyriausybė planuoja surinkti milijonus biudžeto skylėms kamšyti , bet nenori matyti galimo kontrabandos suklestėjimo.

Sausio 13-oji – mūsų Tautos žvaigždės valanda. Ji giliai įsirėžė į širdį ir atmintį , pakeitė šalies likimą. Eltos nuotrauka

Alkani šernai tampa iti n pikti . Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)2

Tokią vienybę gali demonstruoti tik tikrai daug ką dėl laisvės galinti paaukoti Tauta. Atrodė, kad nei šaltis, nei artėjanti grėsmė neprivers žmonių išsiskirstyti.

Tvyrojo nežinomybė dėl ateities, bet sykiu stiprėjo tikėjimas, kad nepri-klausomybė bus apginta. Kas valandą žmonių rinkosi vis daugiau, kol išaugo į kone dešimčių tūkstančių minią.

Susitelkimas ir rimti s

Iki pat vakaro skambėjo pasisaky-mai ir patriotiškai nuteikiančios dai-nos. Darėsi šaltoka. „Rusai telkia pa-jėgas Vilniuje, jie okupavo DOSAAF pastatą“, – paskutiniųjų valandų įvy-kius nušvietė autobuso vairuotojas iš Varėnos.

Jis mielai priėmė pasišildyti ir dar įpylė arbatos. Pro šerkšnotus langus matėsi tik nenutrūkstama žmonių minia, lėtai vis sukusi ratus aplink parlamentą. Vairuotojas tik apgai-lestavo, kad negali ilgai laikyti įjung-to PAZ autobuso variklio. „Juk dar reikės grįžti į Varėną, tik nežinau kada“, – sakė jis.

Jam supratingai linktelėjau galva. Žmonių vis daugėjo. Vietomis prasi-brauti pro minią darėsi vis sunkiau. Laužai, arbata ir aplinkinių gerano-riškumas. Tai labiausiai įsirėžė į at-mintį. Ir, žinoma, pieniškų dešrelių skonis. Tai buvo vienintelis maistas, kurį galėjau nusipirkti. Viena jų por-cija nekainavo nė rublio, bet reikėjo taupyti, juk niekada nežinai, kada rei-kės grįžti namo.

Kruvinoji nakti s ir derybos

Artėjant vidurnakčiui, didėjo ir įtampa. Kažkas prakalbo apie tai, kad Vilniaus televizijos bokšto link va-žiuoja tankai. Pasitelkę juos ir šar-vuočius, sovietų armijos kariai štur-

mavo bokštą. Naktiniame danguje buvo gerai matyti televizijos bokš-to link skriejančios kulkos, serijo-mis paleistos iš automatų. „Dieve, kas ten darosi, kažin ar yra aukų?“ – vieni kitų prie parlamento klausinėjo žmonės. „O Jėzau!“ – vis pasigirsdavo moteriškas riksmas.

Kai buvo pranešta, kad žuvusiųjų vis dėlto yra, minios ryžtas ir pyktis nė trupučio neatslūgo, atvirkščiai – tik sustiprėjo. Laukta tokio pat įvy-kių scenarijaus kaip ir prie televizi-jos bokšto. Sumaištis kilo tik todėl, kad Aukščiausiosios Tarybos durys atsidarė beveik visiems panorėjusie-siems. Jei čia ateis sovietai, paliksime jiems lavonų krūvą, kad pasaulis pa-matytų tikrąjį jų veidą. Per įvairiau-sias įmanomas įeigas į parlamentą vienas po kito brovėsi vyrai.

„Kiek tau metų?“ – paklausė prie parlamento III rūmų stovėjęs vyriš-kis su raiščiu ant rankos. „Aštuonio-lika“, – atsakiau. „Ar motina žino?“ – dar pasiteiravo jis. „Nejuokaukit, aišku, ne“, – pasakiau tiesą. Su savi-mi turėjau pasą. Parodžiau. Vyriškis dar svarstė, bet kai pasakiau, kad rusai jaunuolius Kaune bando jėga priversti tarnauti savo kariuomenėje, kaip mat įleido. Kalbėta, kad parlamente buvo apie 2 tūkst. gynėjų.

Nešė maistą ir cigaretes

Rytą prasidėjo barikadų statyba. Jos buvo montuojamos prie parla-mento ir aplink jį. „Blokai tankų ne-sustabdys“, – kalbėjo labiau patyręs gynėjas pamatęs, kad kranais prie parlamento montuojamos barika-

dos. Sutemose žvelgiant iš III rūmų fojė, lauke žmonės atrodė keistai. Jie nenutrūkstama gija suko ratus aplink šventove tapusią Aukščiausiąją Ta-rybą. „Vyrai, paimkit cigarečių“, – šūktelėjo lauke už grotų pasirodęs vyriškis. Bulgariškas „Opal“ cigare-tes tuo metu rūkaliai ne itin vertino, bet žmonių pagalba gynėjams buvo nuoširdi.

„Pasižiūrėk, kiek turime lašinių. Gal nori valgyti“, – pasiūlė vienas gynėjų. Kampe buvo sukrauta tiek lašinių palčių, kad jų aukštis buvo sulig žmogaus ūgiu. Budint lauke, iš minios atsiskirdavusios moterys su ašaromis akyse linkėdavo stiprybės. Viena jų ragino nepadaryti Lietuvai

gėdos, esą ji prisimena 1940-uosius, kai okupantai į šalį pateko be jokio pasipriešinimo.

Kada verkia vyrai

Niekas tiksliai nežinojo, ką plana-vo okupacinė kariuomenė. Sausio 14-ąją apie tai daugiau už savanorius ži-nojo parlamento gynybą organizavę asmenys – tuometis Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius Audrius Butkevičius, savanorių lyde-ris Jonas Gečas.

Gauta pranešimų, kad vis atidė-lioję parlamento šturmą sovietų ka-riai jau važiuoja Aukščiausiosios Ta-rybos link. Staiga pasigirdo klausimas:

„Kas nori ginti rūsį?“ Po kelių minu-čių vyriškį apstojome devyniese. Vie-ni su armatūros gabalais, kiti tuščio-mis rankomis. „Turite apsispręsti per penkias minutes, – kalbėjo vyriškis, kurį nusekėme laiptais žemyn. – Ru-sai rengiasi šturmuoti, todėl vilties, kad liksite gyvi, jokios. Jei čia turite artimųjų, galite su jais pasitarti. Nie-kas jūsų neteis.“

Du vyrai išėjo ir negrįžo. Mintyse it kino juostoje prabėgo gyvenimas. Tada labiausiai norėjau bent minu-tę telefonu pasikalbėti su mama ir ją nuraminti, kad, be manęs, jai dar liko trys sūnūs. „Vadas“ surinko pasus ir juos sudėjo į polietileninį maišelį. „Rūsio koridoriaus gale yra dvi dė-žės Molotovo kokteilių ir keli ritiniai popieriaus. Jei išgirsite besiveržiančius rusus, turite viską padegti. Sėkmės“, – jis baigė trumpą instruktažą ir išėjo. Rūsyje veikė radijas. Eurika Masytė dainavo „Laisvę“. Pirmą kartą mačiau tiek daug verkiančių vyrų. Praėjo ke-lios valandos. Šturmo nebuvo.

Dėmesys nukrypo nuo Lietuvos

Nemiga valandas pavertė dieno-mis, o dienas – savaitėmis. Sausio 17-ąją parlamente įsikūrė Savanoriško-ji krašto apsaugos tarnyba (SKAT). Gynėjai parlamente godžiai sekė ži-nias, ir koks tuomet juos apėmė nu-sivylimas, kai JAV su sąjungininkais Persijos įlankoje pradėjo karinę ope-raciją, siekdamos nuversti Irako dik-tatorių Sadamą Huseiną.

Pasaulio valstybių dėmesys buvo viena didžiausių kliūčių okupantams neatidėlioti šturmo. Deja, bet pasau-lio dėmesys tomis dienomis nukrypo nuo Lietuvos. CNN ir „Sky News“ kanaluose dominavo Irako link lei-džiamų raketų vaizdai, o ne reportažai iš mažos Baltijos valstybės.

Okupacinė kariuomenė nevar-žoma zujo Vilniaus gatvėmis. Šar-vuočiai neretai sustodavo prie par-lamento esančiame tunelyje. Dažni aliarmai dėl „jau šturmuojamų rūmų“ vėliau savanoriams nebedarė įspūdžio. Budėjimas kartais atrodydavo lyg be-prasmiškas laiko leidimas.

Per atsiti kti numą išvengta provokacijos

Labiausiai iš proto ir varė mintis, kad tavo namuose šeimininkauja įsi-brovėlis. Ne vienam savanoriui knie-tėjo duoti atkirtį – už Spaudos rū-mus, už aukas prie televizijos bokšto. Tik per laimingą atsitiktinumą iš-vengta provokacinių išpuolių, o juk vieną vakarą, nieko nežinant SKAT vadovybei, jau buvo apsispręsta ata-kuoti okupantų užimtą radiją ir te-leviziją. Keli medžiokliniai šautuvai ir rankinės granatos prieš dešimtis automatų ir šarvuočių. SSRS tele-vizijos žinių laidoje „Vremia“ („Lai-kas“) kirviais, pneumatiniais šautu-vais ir lazdomis ginkluoti savanoriai buvo vadinami „iki dantų ginkluotais lietuviškaisiais smogikais“.

Viena vertus, šis apibūdinimas dažnam savanoriui keldavo juoką, kita vertus, sovietinė propaganda turėjo kažkaip pateisinti įvykius Vilniuje... Tuos įvykius, kuriems jau 20 metų. Jų pamiršti negalima. Todėl retkar-čiais ir nusiperku pieniškų dešrelių, kad, jas pavilgius pomidorų padaže ir užsikandus batono rieke, nors ke-lioms akimirkoms grįžtų parlamento aikštėje tvyrojusi Tautos vienybės ir ryžto atmosfera. Kad niekada nepa-mirštum Tautos žvaigždės valandos ir susitelkimo.

Aktualijos

Mūsų Tautos žvaigždės valanda

Mintyse it kino juostoje prabėgo gyvenimas. Tada labiausiai norėjau bent minutę telefonu pasikalbėti su mama ir ją nuraminti , kad, be manęs, jai dar liko trys sūnūs.

Atkelta iš 1 p.

Tokią vienybę gali demonstruoti ti k ti krai daug ką dėl laisvės galinti paaukoti Tauta.

Šio straipsnio autorius (nuotraukoje – tupi) su bendražygiais tomis lemti ngomis Lietuvai dienomis. Gedimino Stanišausko nuotraukos

Tuos įvykius pamiršti neimanoma – žmonės tuomet kovojo ir maldomis.

Rytą prasidėjo barikadų statyba. Jos buvo montuojamos prie parlamento. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Gimtasis kraštas2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46) 3Aktualijos

Ne mažiau klysta ir Vyriausybės nariai, kurie tikisi, kad padidinus ak-cizą į šalies biudžetą pavyks papildo-mai surinkti daugiau kaip 7 mln. Lt. Deja, šie skaičiai yra tik planuose. O štai kontrabandininkai jau prieš Nau-juosius metus iš džiaugsmo trynė del-nus ir planavo šįmet uždirbti milijo-nus. Jų planai uždirbti tikrai realūs. Jau iki šių metų pradžios rūkalų kai-nų skirtumai Lietuvoje ir Rusijoje bei Baltarusijoje buvo labai palankūs rizi-kuoti. O dabar, kai akcizai Rusijoje ir Baltarusijoje liko užšaldyti, į Lietuvą bus praminta ne tik papildomų kelių ir takelių, bet ir bandoma rūkalų įvežti automobiliais, traukiniais ir net atga-benti laivais. Apsimoka rizikuoti.

Dar skaudžiau kainų augimą pajus cigarilių mėgėjai – akcizas padidėjo daugiau nei du kartus. Taigi pigiausias pakelis cigarilių, iki šiol kainavęs 4,8 Lt, pabrangs beveik 90 ct. Akivaizdu, kad cigarilių mėgėjų žvilgsniai nu-kryps į kontrabandinius rūkalus. Ne mažiau nuotaika pabjurs ir kemšan-tiesiems pypkes, nes akcizas tabakui pakilo nuo 111 iki 139 Lt/kg. Rūka-liams neverta tikėtis, kad kainų didė-jimą amortizuos konkurencija. Prak-tiškai nėra kam konkuruoti.

Degalų kainų smūgis

Gerokai skaudžiau gyventojai pa-jus degalų brangimą. Kainas šokdins ne tik padidintas akcizas, bet ir pasau-linėje rinkoje brangstanti nafta. Tai-gi bus dar sunkiau atskirti, dėl kokių priežasčių ir kiek iš tikrųjų pabrango degalai. Pirmomis šių metų dienomis kainos degalinėse tarsi užšalo. Tačiau tai tyla prieš audrą. Degalų pardavė-jai stebi vieni kitus ir laukia, kuris pir-mas pradės didinti kainas. O tada jų didėjimo nesulaikys ir Konkurencijos tarybos graudenimai.

Skaudžiausiai akcizų padidinimą pajus dyzelinu varomų automobilių savininkai – akcizas išaugs nuo 947 iki 1 043 Lt už 1 000 litrų degalų.

Beje, Vyriausybė neverkia dėl ak-cizo dyzelinui padidinimo ir apskri-tai dėl degalų brangimo. Ji pati prieš dvejus metus buvo padidinusi akcizą iki dabartinio lygio, tačiau labai grei-tai nusvilo pirštus – vežėjai pradėjo lenkti Lietuvą ir dyzeliną pirkdavo Latvijoje arba Lenkijoje. Tada val-džia, nors ir nenoriai, buvo priversta nusileisti ir sumažinti akcizą.

Ar dabar pavyks surinkti planuoja-mus 73 mln. Lt, tenka abejoti. Tiesa, padėtis aplinkinėse rinkose pasikei-tė – ekonomiškai sustiprėjusioje Len-kijoje dyzelinas šiek tiek brangesnis.

Neišnaudotos galimybės

Vežėjų asociacijos „Linava“ vadovas Algimantas Kondrusevičius sako, kad degalų pardavėjai jau prieš kelis mėne-sius intensyviai didino degalų kainas, nors pasaulinėje rinkoje naftos kaina taip stipriai neaugo. Jo nuomone, de-galų pardavėjai taip apdairiai elgiasi prieš kiekvieną kainų didinimą.

LLRI ekspertas Žilvinas Šilėnas stebisi, kad Lietuva pati save įvarė į kampą nustačiusi griežtus degalų re-zervų reikalavimus.„Apmaudu, nes Europos Sąjunga valstybėms paliko galimybę pačioms nustatyti degalų rezervo saugojimo tvarką. Galėtume pasimokyti iš Lat vijos, kuri nustatė liberalią degalų saugojimo kitose ša-lyse tvarką. Štai todėl jie išsiderėjo ir palankesnes degalų pardavimo kai-nas“, – sako Ž.Šilėnas.

Geresne nuotaika šiuos metus su-tiko tik užsiimantys individualia veik-la. Už 2010-uosius ir vėlesnius metus individualia veikla užsiimantys asme-nys mokės tris kartus mažesnį gyven-tojų pajamų mokestį – daugumai vei-klos rūšių jis sumažintas nuo 15 proc. iki 5 proc.

Lengvatų išsikovojo ir užsiiman-tys viešbučių verslu. Tai padaryta ar-tėjant Europos krepšinio čempionatui. Nuo šių metų pradžios viešbučiai už savo paslaugas mokės nebe 21 proc., o 9 proc. PVM. Beje, ši lengvata galios iki metų pabaigos.

„Gyventojai, maisto prekių par-duotuvės per pirmą akciją paaukojo daug maisto: batonų, pyragų, daržo-vių, – sakė G.Mikalauskas. – Surinktą maistą nuvežėme į prie Kauno esan-čius miškus, pamaitinome Nemune prie hidroelektrinės ir Vytauto baž-nyčios žiemojančias gulbes ir antis, pagaminome daug lesyklėlių.“

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija kartu su Lietuvos ūkinin-kų sąjunga taip pat kviečia gyven-tojus, žemdirbius pagelbėti žvėrims. „Medžiotojai turi įrengę pakanka-mai šėryklų, pašarinių aikštelių miš-ko žvėrims, žino, kur laikosi stirnos ir kurapkos“, – kalbėjo Lietuvos me-džiotojų ir žvejų draugijos pirminin-kas Eugenijus Tijušas.

Visų neišgelbėsime

E.Tijušas sakė, kad ūkininkai kvie-čiami sumeistrauti nedideles pašiūres nusilpusiems ir priklydusiems miško žvėrims. „Be to, privačių miškų savi-ninkų prašome nukirsti menkaver-čius krūmokšnius, kurie yra puikus maistas stirnoms, – kalbėjo medžio-tojų vadovas. – Tik drebules, kurių šakas mėgsta šie gyvūnai, reikia kirs-ti su miškininkų pagalba, nes tai turi būti padaryta pagal tam tikras kirti-mo taisykles.“

Antra vertus, E.Tijušas akcentavo, kad gamta yra žiauri ir žiemą vyksta natūrali atranka. „Žmogui skauda šir-dį matant nusilpusį žvėrelį, tačiau šis

laikotarpis yra ir didysis apsivalymas: išlieka stipriausieji, kurių palikuonys bus sveikesni, taigi gyvūnų populiaci-jos genofondas tampa stipresnis.“

Gamtininkas ir Aplinkos minis-terijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius irgi mano, kad ši žiema didelio šoko gyva-jai gamtai nesukels. „Dabar yra tik ra lietuviška žiema, kokia būdavo ir prieš 12 tūkst. metų, taigi gamta prie tokių sąlygų seniai prisitaikiusi, – aiškino jis. – Net ir po labai sunkių bei pražū-tingų daugeliui gyvūnų žiemų gamta atsikuria per 2–3 metus.“

Medžioklės su varovais – uždraustos

Pasak S.Paltanavičiaus, dabar pa-lankiausias laikas plėšrūnams, kuriems nesunku medžioti sunkiai judančius ir nusilpusius žolėdžius. „Ypač energingi vilkai, – pasakojo gamtininkas. – Taip pat norėčiau paprašyti vienkiemiuo-se ir prie miškų gyvenančių žmonių nelaikyti palaidų šunų. Žolėdžiams žvėrims dabar ir taip sudėtingas lai-kotarpis, jie vis dažniau atklysta so-dybų link.“

Pasak gamtininko, sudėtingiau-sia išgyventi stirnų, elnių, danielių, šernų jaunikliams, todėl uždrausta medžioklė su varovais. „Taip apsi-spręsta dėl to, kad medžiojant šer-nus su varovais baidomi kiti gyvūnai, paskui jie negrįžta prie ėdžių, – sakė S.Paltanavičius. – Taip pat apledė-jusi sniego danga gali sužaloti žvė-rių kojas.“

Grėsmė žuvims

Sudėtingas laikas ir ežeruose gy-venančioms žuvims. Aplinkos mi-nisterijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas sakė, kad šalyje yra 280 telkinių, kuriuo-se apledėjus ir pasidengus sniegu vandens paviršiui sustoja augalų vykdomas fotosintezės procesas ir žuvims ima stigti deguonies. „Pa-

vyzdžiui, praėjusią žiemą Mari-jampolės rajone esančiame Žalty-čio ežere nugaišo apie 3 tūkstančiai kuojų, ešerių, o Pagėgių telkiniuose sumažėjo apie 15 proc. žuvų“, – pa-sakojo V.Graičiūnas.

Deguonies kiekį termooksimetrais dabar nuolat matuoja regionų aplin-kos apsaugos departamentų specia-listai. V.Graičiūno teigimu, kritinė deguonies kiekio riba būna, kai litre vandens tėra 3 miligramai deguonies. „Kol kas žuvys dar nedūsta, kai kur randame netgi 10 miligramų deguo-nies litre, – tvirtino vedėjas. – Tačiau, jei ledo danga nesuplonės ir ji netaps skaidresnė, žuvų dusimo greičiausiai neišvengsime.“

Pagelbėti žuvims galimybių mažai. Ekečių išgręžimas pagelbsti tik labai nedideliam ežero plotui, nuvalyti nuo ledo sniegą visuose ežeruose irgi nėra galimybių. Mažesniuose tvenkiniuo-se efektyvus būdas naudoti deguonies tiekimo aparatus, kirsti eketes, nuva-lyti sniegą.

Jei bus pasiektas kritinis deguo-nies kiekis ežeruose, Aplinkos minis-terija supaprastins žvejybos tvarką. Mėgėjams žvejams dūstančias žuvis tada bus leista gaudyti rankomis ir tinkliniais samčiais, lengviau bus iš-duodami leidimai verslinei žvejybai. „Taip siekiama neleisti pražūti ištek-liams, be to, išgaišusios žuvys dar la-biau pablogina situaciją išgyvenu-siai faunai“, – aiškino V.Graičiūnas. Pasak jo, masiniai žuvų dusimai yra nuostolis, tačiau vėliau telkinių žu-vingumas atsikuria.

Šalyje yra 280 telkinių, kuriuose apledėjus ir pasidengus sniegu vandens paviršiui žuvims ima sti gti deguonies.

Vyriausybė skati na kontrabandą?

Gamta nuožmios žiemos gniaužtuose

Išbadėjusi lapė prie žvejų paliktų ekečių ateina tykoti grobio. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kol cigarilių kainos auga, kontrabanda klesti . Martyno Vidzbelio nuotrauka

Elzė Vozbinaitė prie sodybos Margionių kaime ruošia vaišes miško žvėreliams.Onos Drobelienės nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Atkelta iš 1 p.

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaiti s, stasys.jokubaiti s@krastospauda.lt

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.ltTelefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093

Prenumerata ir plati nimas Tel. (8 5) 210 0060Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Leidėjas – UAB

Gimtasis kraðtas

Žurnalistai Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Jurgita Činkienė – korespondentė JAV, jurgita@centras.lt

Fotografas Klaudijus Driskius.Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraštas 2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)4 KomentaraiAnt politi nių svarstyklių

Vyriausybė nusprendė nuo šių metų gegužės 1 d. įvesti kasos apa ratus maisto produktų prekybai turguose, kioskuose ir pre-kiautojams ant ratų. Numatyta kompensuoti visas kasos aparato įsigijimo išlaidas arba dalį jų. Tikimasi, kad, įteisinus kasos apara-tus, biudžetas papildomai gaus apie 100 mln. Lt mokesčių. Smul-kiųjų verslininkų organizacijos rengiasi protesto miti ngams.

Kova su šešėliu kasos aparatais

(Užs. 2)

Stasys JOKŪBAITIS

Jau sunku net pati kėti , kad lygiai prieš dvidešimt metų Vilniuje, leis-dami mėlynų dūmų kamuolius, ro-pojo sovietų tankai, pokšėjo šūviai, o tūkstančiai žmonių gyvu žiedu buvo apsupę mūsų parlamentą, radiją ir televiziją, kitus svarbius objektus, ti -kėdamiesi juos bet kokia kaina ap-ginti nuo šiurkščios sveti mos jėgos. Šiandien tai – jau istorija, kurią studi-juoja moksleiviai ir studentai.

Nieko nuostabaus, kad dabartiniai dvidešimtmečiai net neįsivaizduoja, kas iš tiesų buvo ta Sovietų Sąjunga ir kodėl tauta taip veržėsi iš jos gniauž-tų į laisvę. Užaugo nauja karta, kuri apie kruvinus Sausio 13-osios įvykius jau žino tik iš mokyklinių vadovėlių, tėvų ir senelių pasakojimų.

1991 m. sausio 13-osios naktį so-vietinei kariuomenei užėmus Radijo ir televizijos pastatus bei Vilniaus televi-zijos bokštą tuo metu dar anoniminė grupuotė, pasivadinusi Nacionalinio gelbėjimo komitetu, paskelbė, kad „pa-ėmė“ visą politinę valdžią į savo rankas. Užgrobiant Lietuvos televizijos ir radi-jo objektus buvo nužudyta 13 (4 per-važiuoti tankų) žmonių ir iš karto pa-skelbta apie 174 sužeistuosius (vėliau sužeistųjų skaičius išaugo iki 1 000). Tai skaudūs, nenuginčijami faktai.

Tačiau jau lyg ir tradicija tam-pa kone kasmet prieš Sausio 13-ąją padūsauti: ne tokios Lietuvos tikė-jomės, ne už tokią kovojome. Jei vėl reikėtų ginti Seimą, neitume.

Ar tikrai? Manau, kad tie žmo-nės blefuoja. Suprantama, ne taip paprasta dabar pasakyti, kad jie kaip 1991-aisiais vėl būtų pasiryžę stoti plikomis rankomis prieš tankus, kad apgintų parlamentą, kuriuo žmo-

nės dabar mažiausiai pasitiki iš visų mūsų valstybės institucijų.

Sausio 13-osios dvidešimtmečio proga neseniai bandėme pakalbin-ti vieną kolegę, kuri tada prieš du dešimtmečius nepabūgo ginkluotų omonininkų, iki paskutinės galimy-bės kovojo už savo Tėvynės laisvę, rizikavo gyvybe. Tačiau leistis vėl į prisiminimus ji mandagiai atsisakė.

„Nenoriu nieko kalbėti, nes tas prieš dvidešimt metų tvyrojęs pato-sas seniai išblėsęs, o pati sau meluoti ir džiaugtis viešai tuo, ką tada dariau, nenoriu, nes neturiu ir kuo. Darbe gaunu kelissyk apkarpytą valytojos dydžio atlyginimą, nučiulptą pensiją, bankas, iš kurio buvau pasiskolinusi pinigų būstui statytis, jau vis dažniau klebena duris“, – sakė kolegė.

Skaudu, kad taip susiklostė doros, sąžiningos, laisvę gynusios moters gy-venimas. Bet, jei viskas pasikartotų, ji tikriausiai vėl gintų ir parlamentą, ir Radiją bei televiziją, ir Spaudos rū-mus, nes jau ne sykį esame įsitikinę, kad niekas mūsų tautos taip nesuvie-nija, kaip bendra jos nelaimė.

Po šito Seimo bus kitas, po jo – dar kitas. Geresnis ar blogesnis, ta-čiau mūsų pačių demokratiškai iš-rinktas. Gal ir teisus vienas mūsų politikas, kuris neseniai į viešumą paleido frazę: taip jau atsitinka, kad vis išsirenkame patį blogiausią Sei-mą, bet tai irgi yra laisvė.

Žinoma, ši frazė skamba šiek tiek ironiškai. Laisvė ką nors daryti blo-gai nėra tikroji laisvė. Būdami laisvi ir nepriklausomi per dvidešimt metų taip ir nesugebėjome patraukti bau-džiamojon atsakomybėn tikruosius Sausio 13-osios žudynių dalyvius.

Kai paskutiniuoju Europos dik-tatoriumi vadinamas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašen-

ka pareiškė, kad jo šalies prokuratū-ra iš Lietuvos nėra gavusi jokių teisi-nės pagalbos prašymų tiriant Sausio 13-osios bylą, daug kas tik nusišypso-jo: na, ir meluoja tas Lukašenka, net nerausta.

Tačiau juo toliau, juo labiau aiš-kėja, kad A.Lukašenka teisus. Metų metus mūsų prokuratūra vilkino rei-kalingos medžiagos perdavimą Bal-tarusijai. Iš kabineto į kabinetą, kad dokumentai būtų išversti, keliaudavo tiesiog mėnesiais, tarsi tai būtų ko-kio nors smulkaus kišenvagio, nu-gvelbusio autobuse piniginę su bal-tomis monetomis, byla.

Ar tokie dalykai nežeidžia prieš

sovietų tankus stojusių beginklių žmonių, kurie pasiryžo net gyvy-bės kaina sustabdyti svetimos vals-tybės agresiją prieš nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą? Ar tuo nesu-menkinama beginklės tautos pergalė prieš sovietinę imperiją? Tai klausi-mai, kurie keliami beveik kiekvienos Sausio 13-osios išvakarėse. O jų tik-rai neturėtų būti.

Laisvė ką nors daryti blogai nėra ti kroji laisvė

Bus civilizuota prekybaEdmundas Pupinis, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Parduotuvėse žmonės gauna do-kumentą, turguje nelabai žino, ką perka. O valstybė turi atsakyti už vi-sus sanitarinius reikalavimus. Jau vien dėl to reikia kasos aparatų turguje. Ūkininkams svarbu, kad būtų vieno-dos konkurencinės sąlygos. Įvežama produkcija ne visada deklaruojama, dažnai deklaruojama tais pačiais do-kumentais. Patikrinti, ar tai ne kon-trabanda, sudėtinga. Taigi čia toks klausimas: ar Lietuvoje visi turi mo-kėti mokesčius, ar ne visi. Panevėžio ūkininkai Arūnas ir Vaida Čimolons-kai tuos kasos aparatus patys pasistatė turgelyje ir net neįsivaizduoja, kaip be jų galėtų sutvarkyti buhalteriją. Bet ne paslaptis, kad turguose dažniausiai prekiauja ne patys gamintojai, o pagal individualios veiklos sutartis įdarbinti žmonės. Šimtai tonų mėsos parduo-dama turguose. Būna, kad tas pats didmenininkas tiekėjas, kaip ir kito-se prekybos įstaigose, net iš tų pačių mašinų iškrauna. Bet kurį ūkį galima sužlugdyti, kai tokia palaida bala. To-dėl mūsų komitetas pritaria, kad rei-kia pereiti prie civilizuotų santykių. Buvau susitikime ir su smulkiaisiais verslininkais. Jie sako, kad pas juos viskas apskaityta, sutvarkyta, dekla-ruota. Tada aš nesuprantu, kodėl rei-kėtų bijoti kasos aparatų. Juk Vyriau-sybė dotuoja jų pirkimą. Smulkiųjų verslininkų argumentas – nereikia ir viskas. O kodėl? Verslo liudijimai ne-naikinami, nereiks įmonių steigti. Jo-kie nauji mokesčiai neatsiranda.

Verslininkus stumia į pogrindįSaulius Bucevičius, Seimo Biudžeto ir fi nansų komiteto narys

Vyriausybė skelbia, kad, įvedu-si kasos aparatus turguose, suma-žins šešėlinę ekonomiką, surinks papildomai 100 mln. Lt į biudže-tą. Neaišku, ar tai pavyks. Gerokai plačiau turime žiūrėti į ekonomiką. Pirmiausia reikėjo išanalizuoti, kiek smulkieji prekiautojai atneša pinigė-lių dirbdami pagal verslo liudijimus, kokios sumos galbūt yra neapskai-tomos. Netikiu, kad 100 mln. Lt su-rinktų. O kiek smulkiųjų verslinin-kų sužlugdys? Kas neteks darbo ar palįs po didžiųjų verslininkų spar-nu? Apie blogąsias to sprendimo pasek mes niekas nekalba. O man kyla daug abejonių.

Kodėl kasos aparatai bus priva-lomi tik prekiautojams maisto pro-duktais, o ne visai turgaus prekybai? Negalima išskirti vienos grupės iš kitų dirbančiųjų tokiomis pat sąly-gomis. Vienas prekiauja mėsos pro-duktais, kitas – kojinėmis, kuo jie skiriasi? Kodėl vienam reikia, ki-tam nereikia? Juk abu – smulkieji verslininkai.

Pasigirdo siūlymai verslo liudiji-mus palikti tik amatininkams. Vėlgi nėra jokių skaičių – kiek laimės biu-džetas, o kiek verslo nueis dar giliau į šešėlį. Šiandien susimokėdavo nors už verslo liudijimus, o paskui gal vi-sai mokesčių nemokės.

Norėtųsi, kad bet kuris žingsnis būtų pasvertas. Vyriausybė privalo diskutuoti su tais, kuriuos tas spren-dimas palies.

Nieko nuostabaus, kad dabarti niai dvidešimtmečiai net neįsivaizduoja, kas iš ti esų buvo ta Sovietų Sąjunga ir kodėl tauta taip veržėsi iš jos gniaužtų į laisvę.

Lietuvių kilmės JAV senato-rius Ričardas J. Durbinas, ap-silankęs iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime, pažy-mėjo, kad Jungtinės Valstijos vi-sada palaikė ir palaikys Lietuvos laisvės siekį.

Ketvirtadienį Seime Sausio 13-osios įvykių minėjime „Mū-šis už Tautų laisvę“ JAV senato-rius užtikrino, kad jo šalis remia Lietuvos siekį tapti energetiškai nepriklausoma, kad ji galėtų turė-ti ir branduolinės energijos taikos ateitį, ir pažadėjo stiprinti abiejų

valstybių ryšį bei kovoti su visais priešais, galinčiais pakenkti šių sie-kių išsipildymui.

„Aš žinau, kiek daug iššūkių ir sunkumų jūs turite, bet darote daug daugiau negu didelės valstybės. Tai-gi jūsų indėlis Goro provincijoje yra didžiulis. Aš manau, mes, kaip Al-jansas, galime užtikrinti stabilumą. Jūs esate su kitomis NATO tauto-mis kovoje už laisvę. Ir jeigu jūs dar kreipsitės į mus pagalbos, mes esa-me ir būsime pasirengę jums padėti. Mes norime būti tikri, kad Baltijos nepriklausomybė būtų tvirta. Mes norime, kad Sausio 13-oji niekada

daugiau nesikartotų“, – sakė R. J. Durbinas.

Parlamente svečias teigė, jog vakar lankydamasis prie Vilniaus televizijos bokšto, išvydo neiš-dildoma vaizdą, kai šimtai žmo-nių uždengė visą kalvelę televizijos bokšto link, ir nors bokšto per dū-mus ir krintantį sniegą beveik nesi-matė, visi žmonės ten susirinko tam, kad niekada nepamirštų 1991 m. šalį sukrėtusių tragiškų įvykių. Sena-torius užtikrino, jog šį vaizdą jis parsiveš į Jungtines Valstijas.

Svečias taip pat prisiminė savo sąsajas su Lietuva, savo šeimos is-

toriją, kai lygiai prieš 100 metų, 1911 m., jo senelė, pasiėmusi tris vaikus, išvyko į Jungtines Valsti-jas. Daugelio detalių jis teigė ne-žinantis, tačiau į Lietuvą kartu su savimi atsivežė senelės bagaže buvusią maldaknygę, atspausdintą 1863 m., kai Lietuvoje buvo drau-džiama lietuviška spauda.

Eltos inf.

JAV visada palaikė ir palaikys Lietuvos laisvės siekį

Eltos nuotrauka

Jau lyg ir tradicija tampa kone kasmet prieš Sausio 13-ąją padūsauti : ne tokios Lietuvos ti kėjomės, ne už tokią kovojome. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Gimtasis kraštas2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46) 5Emigracija

Nijolė PETROŠIŪTĖ

Pradėjo nuo Ispanijos

Suomija – ne pirmoji šalis, kurio-je sotesnio kąsnio ieškojo Gintaras. Pirmiausia jis išvyko į Ispaniją. „Tuo-kart, o tai buvo gal prieš dešimtį metų, daug kelmiškių bei mažesnių rajono vietovių gyventojų į Ispaniją traukė. Išvažiavau drąsiai. Gal todėl, kad bu-vau gana jaunas ir galimi nuotykiai labiau viliojo nei baugino. O gal ir to-dėl, kad iš Kelmės išvyko visas būrys: trys kelmiškiai, du kražiškiai ir po vie-ną iš Užvenčio bei Tytuvėnų“, – prisi-minė G.Pukelis.

Po pirmųjų darbo savaičių Ispa-nijos šiltnamiuose jis norėjo spruk-ti kuo toliau nuo jų, bet tam reikėjo pinigų bent kelionei, o jų nebuvo. Už atlyginimą jie vos galėjo prasimaitinti, o juk dar reikėjo sumokėti ir už ke-lionę, ir už įdarbinimą. Anot Ginta-ro, Ispanijoje tai pabrango keleriopai, nei buvo suderėta išvykstant iš Lietu-vos. Prie to dar prisidėjo ir anksčiau čia atvykusių lietuvaičių reketas. Jie čia save laikė savotiškais bosais, tarsi viršesniais už kitus. „Ir kam pasiskųsi, jei net kalbos nemoki...“ Jam kartais atrodydavo, kad tos plantacijos pri-klauso banditų gaujoms, o jose dirba vergai. Jose nedirbo nė vienas vietinis

žmogus. Daugiausia buvo lenkų, lie-tuvių, latvių, nemažai marokiečių.

Apie porą metų Gintaras plušėjo akmenų skaldykloje. Darbas irgi buvo labai sunkus, bet skaldykloje bent nie-kas nereketavo, atlyginimą mokėjo pats pagyvenęs skaldyklos savininkas ispanas, nebebuvo jokių tarpininkų. Čia Gintaras susipažino su bendra-amžiu marijampoliečiu Virgiu, kuris jau ruošėsi vykti į Londoną, nes jam buvo nepakeliami Ispanijos karščiai.

Londonas Gintarui labai nepati-ko – rūkai, lietūs. Po Ispanijos saulės šis miestas atrodė itin niūrus. Marijampo-liečio draugai pasirūpino ir Gintaru. „Nežinau, ką būčiau daręs be jų: kalbos nemokėjau, be Kelmės didesnio mies-to nebuvau matęs. Trijų savaičių pri-reikė, kol gavau darbą gamykloje prie konvejerio“, – sakė G.Pukelis. Londo-ne vaikinui sekėsi kur kas geriau, nes čia atlyginimas buvo daug didesnis ir jo su banditėliais tautiečiais neberei-kėjo dalytis. Tik blogai, kad neturėjo galimybės mokytis anglų kalbos, nes dirbo tarp rusų ir lenkų. Mokytis sa-varankiškai, kai išdirbi 14–15 val. per parą, nebebuvo jėgų.

Uogauti į Suomijos miškus

2009-ųjų vasarą Gintaras su Vir-giu bei dar dviem latviais nusprendė

vykti į Suomijos miškus rinkti mėly-nių. Kažkas kažkam buvo sakęs, kad mėlynių ten yra labai daug, o už jas supirkėjai nemažai moka. Vaikinas jau buvo pavargęs nuo didmiesčio smo-go, o darbas švarioje gamtoje viliojo it poilsis, juo labiau kad išliko galimybė atgal sugrįžti į buvusį darbą. „Uogų buvo išties labai daug. Didžiulės, gra-žios. Bet, norint uždirbti, taip pat rei-kėjo krutėti. Iš pradžių rinkome ran-komis, paskui įsigijome šiokios tokios „įrangos“.

Mėlynių supirkėjas, baigiantis uogų sezonui, vaikinams pasiūlė vykti į Tamperę, už 180 km į šiaurės vaka-rus esantį trečią pagal dydį Suomijos miestą. Girdi, laivų statykloje už dar-bą brangiai mokama, o Baltijos šalių darbininkai yra itin vertinami.

Uoste dažo laivus

Į Tamperę Gintaras išvyko su se-nuoju draugu Virgiu. Prieš išvykda-mi jiedu iš mėlynių supirkėjo apie Temperę sužinojo, kad tai yra di-džiausias miestas Šiaurės Europoje, kuris dar vadinamas Šiaurės Man-česteriu, kad jis yra įsikūręs tarp Na-sijervio ir Piuhejervio ežerų ir kad tai yra didžiausias miestas ne prie jūros, nors jo šiaurinėje dalyje veikia uos-tas. Būtų vaikinai ir daugiau sužinoję, bet jų ang lų kalbos žinios buvo labai minimalios, o ir gerasis mėlynių su-pirkėjas ne ką geriau už juos angliš-kai kalbėjo.

Tamperėje abu draugai įsidarbino uoste laivų dažytojais. Darbas jiems visai patiko, tik labai jau šaltas klima-tas, nuolat ūžauja vėjai. „Žodžiu, kli-matas toks, koks ir turi būti valstybėje, kurios ketvirtadalis teritorijos yra už poliarinio rato“, – sakė Gintaras.

Lygino su Lietuva

G.Pukelio teigimu, Lietuva daž-nai yra lyginama su Suomija: girdi, ir ji dar visai neseniai buvo skurdi vals-tybė, iki pat XX amžiaus ji buvo lai-koma viena neturtingiausių šalių Eu-ropoje. Tačiau šiandien skirtumai yra tiesiog nepalyginami.

Gintaras sako, kad suomiams, kaip ir lietuviams, didžiausia šeimos ir reli-ginė šventė yra Kalėdos. Ir čia Kūčių vakarą puošiama eglutė, gaminami tradiciniai Kūčių patiekalai, puošiami namai, languose degamos žvakelės, namus lanko Kalėdų Senelis, žmo-nės vieni kitiems dovanoja kalėdines

dovanas, įstaigų vadovai savo darbuo-tojams ruošia vakarones ir t. t. Visai kaip pas mus. Tik suomiai dar prie viso to prideda ir maudymąsi tradi-cinėje suomių pirtyje, tikint, kad taip bus nuplautos visos kūno ir sielos ne-gandos, kad nauji metai bus pradeda-mi tarsi iš naujo gimus.

Sauna nesužavėjo

Suomiui sauna yra neatsiejama jo gyvenimo dalis (kaip, beje, ir va-sarnamis), tačiau Gintarui ji didelio įspūdžio nepadarė. Jam labiau patin-ka garinės pirtys, su kvapiomis vanto-mis. „Kažkur skaičiau, kad penkiems suomiams tenka viena sauna ir kad vienu metu visa suomių tauta galėtų jose maudytis ir ten nebūtų ankšta. Beveik kiekviename suomių name yra nors mažutė pirtelė, o iškūrenta sauna reiškia, kad suomio namuose tikrai esi laukiamas“, – pasakojo G.Pukelis.

Suomiai Gintarui kažkuo prime-na lėtapėdžius žemaičius. „Jie gana mažai kalba, o jei ką pasakė, tai ir prilipo. Jų žodis tikrai yra skalsus. Kita vertus, apie ką su mumis jie gali kalbėti, jei mes angliškai vos grai-

bomės. Suomiai, kurių šalyje yra 93 proc., turi savo kalbą, 6 proc. šalies gyventojų kalba švedų kalba, o tokių kaip mes lieka tik vienas procentas. Abi kalbos – suomių ir švedų – šio-je šalyje yra valstybinės“, – pasakojo G.Pukelis. Suomiai yra gana kon-servatyvūs, ypač tradicijų, požiūrio į šeimą atžvilgiu. Tad ir tuo suomiai Gintarui panašūs į žemaičius.

Patinka Gintarui ir suomių lais-valaikio sportas: „Žiemą čia slidinė-ja kiekvienas. Net baugu žiūrėti, kaip tėvai, įsikišę kūdikį į nešioklę, skrieja nuo kalno. Su slidėmis nesiskiria ir visiški senučiukai“, – įspūdžiais dali-josi G.Pukelis.

Virtuvė soti ir labai įvairi

Gintarui labai patinka suomių valgiai. „Tai yra virtuvė, kurioje gau-su mėsos, žuvies patiekalų, gausu ir daržovių, kurios yra užauginamos šiltuoju metų laiku“, – sakė Ginta-ras. Jis pastebėjo, kad suomiai perne-lyg nesižavi atvežtinėmis daržovėmis ir vaisiais. Jie daugiau negu mes yra girdėję apie ekologiją. Ypač Gintarui patinka suomių sriubos. Jos tirštos, karštos ir jose daug mėsos. „Išsrėbus tokios sriubos lėkštę, kito patiekalo nebesinori“, – prisiminė G.Pukelis. Stebina ir žuvies patiekalų įvairovė. Žuvis visuomet būna šviežia.

Ar G.Pukelis iškeis Lietuvą į Suomiją? „Nežinau. Tėvynės ilgesys yra didžiulis. Su kiekvienais metais jis tik didėja. Gražūs svetimi kraš-tai kaip Šiaurės pašvaistė, turtingi jie, bet mums jie visada bus svetimi, kaip ir mes jiems. Tačiau Lietuvoje aš nematau jokios perspektyvos, net-gi paprasčiausio darbo čia negaučiau. Kol kas lieku Tamperėje, o paskui – kaip Dievas duos, kaip valstybės vadovai Lietuvą ves“, – samprota-vo Gintaras.

Kelmiškis Gintaras Pukelis atostogų grįžo iš ti krosios Kalėdų Senelio tėvynės – iš Suomijos. Tamperėje jis gyvena jau antrus metus, nors važiavo ti k vienai poliarinei vasarai.

„Gražūs sveti mi kraštai kaip Šiaurės pašvaistė, turti ngi jie, bet mums jie visada bus sveti mi, kaip ir mes jiems“, – įsiti kinęs kalbėjo G.Pukelis.

„Kol kas lieku Tamperėje, o paskui – kaip Dievas duos, kaip valstybės vadovai Lietuvą ves“, – sakė Gintaras Pukelis. Autorės nuotraukos

Šiaurės pašvaistė graži ti k akims paganyti

Į Tamperę, didžiausią miestą Šiaurės Europoje, kuris dar vadinamas Šiaurės Mančesteriu, Gintaras išvyko su senuoju draugu Virgiu.

Gimtasis kraštas 2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)6

Ekonomikos krizė Lietuvoje pri-darė nuostolių visiems, tačiau fut-bolo infrastruktūrai šis metas yra aukso amžius. Per penkerius pra-ėjusius metus atnaujinta daugiau kaip 20 stadionų. Šiuo metu stadio-nai renovuojami Tauragėje, Telšiuo-se ir Gargžduose, o kiti miestai ren-gia verslo planus. Futbolo strategai planuoja, kad per ateinantį dešimt-metį šalyje bus pastatyti nacionali-nis stadionas, šeši reprezentaciniai stadionai rinkti nės rungtynėms, 55 įvairaus lygio stadionai ir apie 300 visų matmenų treniruočių aikščių.

Didžiausios investi cijos Vakarų Lietuvoje

Pastaruoju metu daugiausia in-vesticijų stadionų infrastruktūrai numatyta Tauragėje ir Telšiuose. Šiuose miestuose pasitelkiant ES fondų lėšas senųjų vietoje statomi nauji stadionai.

„Tauragės ir Telšių stadionai turi galimybių pasiekti UEFA II kategoriją. Tai leistų rengti pirmų-jų UEFA klubinių varžybų etapų rungtynes“, – sakė Lietuvos futbolo federacijos Licencijavimo skyriaus (LFF LS) vadovas, licencijavimo infrastruktūros kriterijaus eksper-tas Laurynas Zibolis.

Daug investicijų pastaraisiais me-tais sulaukė ir Gargždų „Bangos“ sta-dionas, kuriame buvo atnaujinta tribū-na ir vidinės patalpos, įrengta moderni dirbtinės dangos aikštė, taip pat bai-giama įrengti dirbtinio apšvietimo sistema. Šis stadionas taps jau 9-uoju Lietuvoje, kuriame A lygos rungtynės gali vykti tamsiuoju paros metu.

Savo stadionų infrastruktūrą prieš numatytą startą LFF I lygos pirmenybėse šiuo metu gerina ir Trakų bei Kuršėnų miestų klubai.

Sėkmingi metai

Didelis žingsnis į priekį žengtas dar pernai – stadionai tapo didesni, geriau

parengti aukštesnio lygio varžyboms, išaugo jų naudojimo galimybės.

Didžiausias 2010 metais užbaig-tas projektas – naujasis stadionas Alytuje. Pagal LFF visų matme-nų dirbtinių dangų projektą naujos aikštės įrengtos Gargžduose, Pane-vėžyje, Kėdainiuose, Kaune.

Nemažai darbų vyko ir A lygos klubus turinčiuose miestuose – Pak-ruojyje įrengta nauja dengta tribūna žiūrovams bei naujas administracinis pastatas, Šiauliuose atnaujintos VIP (svarbių asmenų) vietos, Tauragėje naudojimui paruošta salė su dirbti-ne danga, Mažeikiuose iš dalies pa-gerintos sąlygos žiūrovams ir varžy-bų dalyviams.

Investi cijos į ateitį

Investicijos vykdomos ir tuose miestuose, kurių klubai kol kas rung-tyniauja žemesnėse lygose. Radviliš-kyje užbaigta 500 vietų stadiono tri-būnos renovacija, įrengtas treniruočių

režimo apšvietimas, tęsiami darbai stadiono administracinėse patalpose. Dirbtinės dangos aikštė įrengta Sim-ne, atnaujintas stadionas Kupiškyje.

„Šių miestų ar miestelių klubų bei savivaldybių atlikti darbai ateityje taip pat bus vertinami licencijuojant žemes-nių futbolo sistemos pakopų klubus, pradedant nuo II lygos. Licencijavi-mo plėtra numatyta šiemet patvirtin-toje 2010–2020 metų Lietuvos futbolo strategijoje“, – aiškino L.Zibolis.

Ilgalaikė strategija

Šiemet pradėti arba tęsti stadionų infrastruktūros plėtrą numatyta Vil-niuje (planuojama „Vėtros“, „Ventos“ ir „Vingio“ stadionuose), Jonavoje, Gargžduose, Kėdainiuose, Utenoje, Telšiuose, Tauragėje. Treniruočių są-lygas bus siekiama pagerinti Taura-gėje, Mažeikiuose, Alytuje, Plungė-je, Vilniuje, Pakruojyje, Gargžduose, Trakuose, kituose miestuose.

Futbolo strategijoje užsibrėžti tiks-

lai – iki 2020 metų turėti 1 naciona-linį stadioną, 6 UEFA IV kategorijos reprezentacinius stadionus rinktinės rungtynėms, bent 15 UEFA III ka-tegorijos aukščiausios lygos stadionų, apie 40 I lygos reikalavimus atitinkan-čių stadionų, 6 regioninius treniruočių centrus, 300 visų matmenų treniruo-čių aikščių, vidutines aikšteles prie ug-dymo įstaigų ir kitą infrastruktūrą.

Atnaujinta 20 stadionų

„Tai dideli siekiai, tačiau jau pa-daryti darbai teikia optimizmo. Nuo licencijavimo sistemos įdiegimo 2004 metais iki 2009-ųjų abejose lygose A ir I lygos varžyboms buvo renovuota ar atnaujinta daugiau nei 20 stadionų. Kitas pavyzdys – LFF dirbtinių dangų projektas ne tik ge-rokai pagerino treniruočių sąlygas, bet ir paskatino savivaldybes pratęs-ti investicijas sudėtingu ekonominiu laikotarpiu“, – vardijo L.Zibolis.

Licencijavimo skyriaus vadovo tei-gimu, plėtoti futbolo infrastruktūrą dabar itin palankus metas. „LFF ir UEFA skiria lėšas treniruočių aikščių programoms, savivaldybėms vis labiau prieinamas ES bei kitų fondų fi nan-savimas sporto bazėms atnaujinti, ak-tyvėja privataus, valstybinio ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas. Taip pat daugėja klubų, kartu su savivaldy-bėmis rengiančių ilgalaikes infrastruk-tūros programas“, – sakė L.Zibolis.

Neišvengta klaidų

Renovuojant savivaldybės bei vals-tybės lėšomis statomus didesnius pro-jektus neišvengta ir klaidų. Dėl savi-valdybių pasirenkamų projektuotojų nepatyrimo Marijampolės ir Alytaus stadionai ne visai atitiko specifi nius UEFA bei A lygos reikalavimus.

„Šią problemą sprendžiame reng-dami metodinę medžiagą ES paramą administruojančioms institucijoms bei miestų savivaldybėse už sporto ba-zių plėtrą atsakingiems darbuotojams. Esame pasirengę padėti ir kiekvieną bet kokio lygio stadiono rekonstruk-cijos projektą įvertinti bei suteikti re-komendacijas“, – sakė L.Zibolis.

LFF, GK inf.

Sportas

Futbolo stadionų aukso amžius

Atnaujinimo laukia ir geriausias sosti nėje „Vėtros“ stadionas, kurį iš bankruta-vusio klubo perėme LFF.

Sausio 30-ąją Vilniuje įvyks 2011 metų Europos vyrų krepši-nio čempionato burtų traukimo ceremonija. Trečiadienį „FIBA Europe“ paskelbė, kaip koman-dos prieš burtus bus suskirstytos į krepšelius.

Lietuvos rinktinė pateko į trečią-jį krepšelį kartu su Vokietijos, Juod-kalnijos ir Belgijos nacionalinėmis komandomis. Tai reiškia, kad Lietu-vos komanda pirmajame etape tik-rai nesusitiks su šiomis ekipomis.

Pirmajame krepšelyje – geriausios 2009 metų Europos pirmenybių ko-mandos: Ispanija, Serbija, Graikija ir Slovėnija. Antrajame – Prancūzija, Kroatija, Rusija ir Turkija, ketvir-tajame – Didžioji Britanija, Make-donija, Izraelis ir Gruzija, penktaja-me – Italija, Bulgarija, Lenkija bei Bosnija ir Hercegovina, šeštajame – Ukraina, Latvija ir dvi papildomo atrankos turnyro nugalėtojos.

FIBA Europa praneša, kad rink-tinės, kurios dalyvavo Pasaulio čem-pionate Turkijoje, iš karto patenka ir į šį Europos čempionatą.

Pirmos dešimt šalių buvo įver-tintos pagal dalyvavimą 2009 metais Europos čempionate Lenkijoje. Į pirmą krepšelį automatiškai pateko 1–4 vietas užėmusios komandos.

Kitos 12 komandų yra vertina-mos pagal pasirodymą atrankinia-me turnyre, kuris buvo rengiamas praėjusią vasarą. Pagrindinis krite-rijus skirstant šias komandas buvo pergalių ir pralaimėjimų procentas, o tada buvo žiūrimas įmestų ir pra-leistų taškų santykis.

Papildomas atrankos turnyras išaiškins dar dvi komandas, kurios dalyvaus Europos čempionate. Dėl dviejų vietų kovos Suomija, Vengri-ja ir Portugalija. Atrankos turnyras baigsis rugpjūčio 24 dieną.

Vilniuje sausio 30 dieną vyksianti 2011 metų Europos krepšinio čem-pionato burtų traukimo ceremoni-ja bus nemažas iššūkis pirmenybių organizatoriams. Lietuvos sostinėje rengiamose iškilmėse dalyvaus 24 ša-lių atstovai, FIBA Europos ir pasau-lio organizacijų vadovai, garsūs buvę krepšininkai, sporto žurnalistai.

Planuojama, kad ceremonijoje, kuri bus surengta Vilniaus naciona-liniame dramos teatre, iš viso daly-vaus apie 650 žmonių. Renginys bus transliuojamas ne tik Lietuvoje, bet ir tiesiogiai užsienio šalyse.

2011 metų Europos krepšinio čempionatas rugpjūčio 31–rugsėjo 18 dienomis vyks šešiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipė-doje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Aly-tuje. Pirmą kartą Europos istorijoje jame dalyvaus 24 geriausios Senojo žemyno komandos.

GK inf.

Lietuvos rinkti nė pateko į trečiąjį burtų krepšelį

Burtus iš dalies lėmė prastas Lietuvos rinkti nės pasirodymas Europos čempio-nate Lenkijoje. EPA-Eltos nuotrauka

Argentinoje ir Čilėje vykstančio 33-iojo Dakaro ralio dešimtąjį eta-pą automobilių klasėje laimėjo Pietų Afrikos Respublikos (PAR) atstovas Ženjelis de Vijeras („Volkswagen).

Jis 176 km greičio ruožą įveikė per 2 val. 53 min. 15 sek. ir iško-vojo pirmąją pergalę šių metų var-žybose.

Antrąją vietą užėmė lenkas Kšiš-

tofas Holovčicas (BMW), o trečią-ją – prancūzas Stefanas Peteranselis (BMW).

Varžybų lyderis Kataro atstovas Naseras al Atija („Volkswagen“) liko ketvirtas, o nugalėtojo titulą ginantis ispanas Karlosas Sainsas („Volkswagen“) – penktas.

Bendrojoje įskaitoje pirmaujan-tis N. al Atija antrąją vietą užimantį K.Sainsą lenkia 12 min. 37 sek. Tre-čiojoje pozicijoje – Ž. de Vijeras. Jis lyderiui pralaimi 46 min. 57 sek.

Tarp motociklininkų trečiadie-nį greičiausias buvo lyderis ispanas Markas Koma (KTM) – 3 val. 6 min. 56 sek. Tai trečioji ispano per-galė šių metų Dakaro ralyje.

Antrąją vietą užėmė nugalėto-

jo titulą ginantis prancūzas Sirilas Dep rė (KTM), o trečiąją – portu-galas Rubenas Farija (KTM).

M.Koma antrąją vietą bendrojo-je įskaitoje užimantį S.Deprė lenkia 18 min. 10 sek. Trečias žengia čilie-tis Fransiskas Lopesas („Aprilia“).

Keturračių motociklų klasėje de-šimtąjį etapą laimėjo argentinietis Chorchė Santamarina („Honda“), o lyderiu išliko jo tėvynainis Alechand-ras Patronelis („Yamaha“).

Sunkvežimių klasėje nugalėjo ir ly-

derio poziciją susigrąžino rusas Vla-

dimiras Čaginas („Kamaz“). Šešiskart

Dakaro ralių nugalėtojas iškovojo ket-

virtąją pergalę šių metų varžybose.

Ralio, kurį sudaro 13 etapų, daly-viai fi nišuos šeštadienį Buenos Airė-se. Lenktynininkai iš viso turės įveik-ti daugiau nei 9500 km ilgio trasą.

Eltos, GK inf.Dešimtąjį Dakaro ralio etapą motociklų klasėje laimėjo ispanas Markas Koma.

EPA-Eltos nuotrauka

Dakaro ralyje vyksta nuožmi kovaStatomas futbolo stadionas Tauragėje. GK archyvo nuotraukos

Pernai Gargždų gyventojus pradžiugino visų matmenų futbolo stadionas su dirbti ne aikštės danga.

Gimtasis kraštas2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46) 7PasaulisArvydas JOCKUS

Kultūros sosti nių projektas pade-da išryškinti Senojo žemyno kultūrų ir gyvenimo būdo įvairovę bei pa-deda plėtoti miestus, kurie metams tampa Europos kultūros centrais. Nedaugelis žino, kad viskas prasidė-jo nuo spontaniškos idėjos, kuri, sėk-mingai susiklosčius aplinkybėms, iš-augo į didžiulį, daugialypį reiškinį.

Nušviti mas oro uoste

1985 metų pradžioje Graikijos kultūros ministrė Melina Merku-ri ir jos kolega iš Prancūzijos Dže-kas Langas stūmė laiką užstrigę oro uoste. Gyvos diskusijos metu M.Merkuri nušvito protas.

Buvusią aktorę ir dainininkę staiga aplankė idėja kasmet paskirti miestą, kuris taptų kultūros sostine. M.Merkuri norėjo sukurti ilgalai-kio projekto koncepciją, kol Graiki-ja pirmininkavo tuometei Europos Ekonominei Bendrijai (Europos Sąjungos pirmtakei).

Graikijos kultūros ministrė norėjo, kad bendrijai priklausančias valstybes nares sietų ne tik ekonomika bei sub-sidijos žemės ūkiui, bet ir kultūra.

„Tikiu kultūros mainais, – 1985 metais sakė M.Merkuri. – Manau, kad neturime būti tik bulvių ir po-midorų bendruomenė, bet taip pat ir menininkų, kurie dalijasi savo idėjomis ir kūryba, bendrija.“

Pavyzdį parodė Atėnai

Oro uoste gimęs planas tapo rea-lybe. Pirmąja Europos kultūros sos-tine M.Merkuri paskelbė Atėnus. Graikijos sostinė šį ofi cialų statu-

są turėjo vos kelias vasaros savai-tes. Paskui sekė Florencija, Amster-damas, Berlynas ir Paryžius, tačiau pirmasis miestas, būtent šiam tikslui parengęs plačią kultūros programą, 1990 metais tapo Glazgas.

Vėliau buvo nustatyta tvarka, kad miestai turi pateikti ofi cialią paraiš-ką ir verslo planus, panašius į tuos, kuriuos teikia rengti žaidynes Tarp-tautiniam olimpiniam komitetui.

2004 metais į Europos Sąjun-gą (ES) įstojo 10 naujų narių, 2007 metais prie jų prisidėjo Bulgarija ir

Rumunija. Dabar ES priklauso 27 valstybės narės, ir kasmet du miestai tampa Europos kultūros sostinėmis.

„Kai įvyko 2004 metų plėtra, su-pratome, kad vieno miesto nebeužteks, nes daugeliui teks labai ilgai laukti savo eilės“, – aiškino Europos Komisijos at-stovas Džonas Makdonaldas.

Ilgalaikė nauda

Europos kultūros sostinių pro-gramą iš pradžių sudarė keli kon-certai ir meno parodos, tačiau šian-dien išrinktieji miestai rengia šimtus įvairiausių meninių renginių. Ir šie renginiai dažniausiai skiriami ne tik vienkartiniams lankytojams, bet or-ganizuojami taip, kad miestai jaustų ilgalaikę ekonominę naudą.

„Net kai kultūros sostinės metai baigiasi, jų metu atsiradę projektai tęsiasi. Gyvybiškumas yra svarbus kriterijus atrenkant miestus“, – sako D.Makdonaldas.

Tikslas – pradėti toli siekian-čius projektus, pavyzdžiui, renovuoti kultūros centrus, buvusius pramonės rajonus, nustojusias veikti gamyklas paversti kultūros sklaidai tinkančio-mis erdvėmis.

2004 metais Prancūzijos miestas Lilis kultūros centrais pavertė 12 buvusių pramoninių statinių. Liuk-semburgas, Europos kultūros sosti-ne tapęs 1995 metais, pastatė naują modernaus meno muziejų.

Ekonomikos katalizatorius

Europos Komisijos atliktas tyri-mas parodė, kad miestams labai nau-

dinga tapti Senojo žemyno kultūros sostinėmis. Vokietijos Rūro sociali-nių judėjimų instituto istorikas Jur-genas Mitagas nurodo, kad laimi ne tik miestas, bet ir jį supantis platesnis regionas. 2010 metais į kultūros sos-tinės programą įsitraukė daugiau kaip 50 miestų visame Rūro regione.

„Kukli iniciatyva tapo galinga jėga ir šiandien tai kur kas daugiau nei trumpas vasaros įvykis. Kultūros sos-tinių projektas duoda galingą impulsą ekonomikai ir visuomenės informa-vimo priemonėms. Jis mobilizuoja iš-sisus regionus ir pasiekia tokį mastą, kuris buvo neįsivaizduojamas 1985 metais“, – sako vokiečių istorikas.

2010 metais Rūro kultūros sos-tinės biudžetas siekė 65 mln. eurų (224,4 mln. litų). Projektą fi nansavo privatūs investuotojai ir miestų sa-

vivaldybės. Pradžiai 1,5 mln. eurų (5,1 mln. litų) skyrė ES, tačiau vė-liau patys miestai ėmėsi iniciatyvos pritraukti lėšų iš šalies.

Laimėtoju skelbiamas...

Europos miestai stoja į eilę, siek-dami geidžiamo kultūros sostinės ti-tulo. Atrankos procesas trunka maž-daug šešerius metus. Miestus slaptu balsavimu renka ES Ministrų Tary-ba. 2011 metais ši garbė teko Talinui (Estija) ir Turku (Suomija).

Estijos sostinė Talinas planuo-ja akcentuoti jūros įtaką miesto is-torijai, plėtrai ir kultūrai. Suomijos pietuose esantis Turku ketina žais-mingai pažvelgti į savo gyventojus, pasižyminčius saviironija.

Kitąmet kultūros sostinės statu-są perims Guimaraesas (Portuga-lija) ir Mariboras (Slovėnija). 2013 metais Europos kultūros centrais taps Marselis (Prancūzija) ir Koši-cė (Slovakija), 2014 metais – Umėja (Švedija) ir Ryga (Latvija). Kol kas neišrinktos 2015 metų sostinės, bet Europos Komisija pluša, stengiasi atrinkti verčiausius iš didžiulio pra-šytojų pluošto.

Jūros istorija mieste

Savo projektą estai pavadino „Jū-ros istorijos“. Mūsų Baltijos kai-mynai rengiasi atskleisti pasauliui

įvairius savo istorijos ir kultūros as-pektus. Tikslui pasiekti estai yra nu-matę ir kiek neįprastų būdų.

Iš viso šiemet planuojama per 250 įvairių renginių ir festivalių. Estai akcentuoja savo šalies istoriją ir apmąsto, kokią įtaką Talinui darė Baltijos jūra.

Kaip teigia „Talinas 2011“ orga-nizacinio komiteto atstovas spaudai Maris Helrandas, Talino ir jūros są-veika ypač svarbi. Iki Sovietų Sąjun-gos okupacijos pabaigos, pasibaigu-sios 1991 metais, miesto pakrantė buvo uždara militarizuota zona.

Nors kariškių čia seniai nebėra, Talino pajūris iki šiol išlieka apleis-tas ir atskirtas nuo miesto. Šiemet čia viskas turėtų pasikeisti. „Mes pakrantę paversime „Kultūros ki-lometro“ alėja pėstiesiems. Ši vieta numatyta kaip pagrindinė visų kul-tūros sostinės svarbiausių renginių vieta“, – sako M.Helrandas.

Neįprasti projektai

Nuo naujų metų eurą įsivedusi Estija ketina pristatyti save pasau-liui kaip modernią Europos valstybę. Šiam įvaizdžiui skirtas fi lmų projektas „60 sekundžių vienatvės“. Kaip pasa-koja idėjos autorius Indrekas Kasela, tai – „meilės kinui deklaracija“.

„Mes viso pasaulio režisierių pa-prašėme sukurti vienos minutės fi l-mukus vienatvės tema, – pasakoja I.Kasela. – Jie bus sudėti į vienos valandos trukmės fi lmą.“

Filmas turėtų būti baigtas rug-pjūčio mėnesį ir parodytas ne kino teatre, bet didžiuliame ekrane, iš-keltame virš jūros. Žiūrovai jį galės žiūrėti ant kranto ir pabaigoje ste-bėti, kaip ekranas kartu su fi lmu su-liepsnoja ir nukrinta į jūrą. Palikuo-nims liks tik viena fi lmo kopija.

Kitas projektas numatytas ge-gužės mėnesį. Tai teatro, vaizdo ir šokio renginys, kurio metu elektrą scenai gamins dalis žiūrovų, minan-čių dviračių pedalus. Taip jie padės kurti spektaklį, kuriam apšviesti ne-reikės gamtinio kuro.

Žvilgsnis į Esti jos sielą

„Talinas 2011“ organizatoriai vi-liasi sujungti ateitį ir tradicijas. Jau-nimo dainų iš šokių festivalis – vie-nas iš tokių pavyzdžių.

Estijos istorijoje ir ryški chorinio dainavimo tradicija, kuri lemiamą vaidmenį suvaidino „Dainuojančioje revoliucijoje“, kai 1987–1991 metais žmonės spontaniškai rinkdavosi į masinius susirinkimus. Jie iš dalies padėjo iškovoti nepriklausomybę.

Šiemet tūkstančiai daininin-kų atvyks į Taliną kelioms die-noms ir dainomis pažymės laisvės dvidešimt metį. „Savaitgalį vyksianti dainų šventė padės pažvelgti į estų tautos sielą, – sakė M.Herlandas. – Kas mes esame ir kodėl esame.“

Kitas svarbus renginys – liepos 15–17 dienomis Taline vyksiančios „Jūros dienos“. Nauja paroda bus ati-daryta Jūrų muziejuje, kuris įreng-tas buvusiuose jūrų uosto angaruo-se. Svečiai taip pat galės pasigrožėti naujai atidaryta pėsčiųjų alėja.

Gruodžio pabaigoje Estijos sos-tinės centre įvyks kultūros sostinės uždarymas. Tradicijos ir modernios technologijos susilies, kai Talino se-namiesčio bažnyčių varpai skambins specialiai šiai progai sukurtą melo-diją. Varpų skambesys primins klau-sytojams Talino kultūros lobius, o miestas šiuo renginiu atsisveikins su Europos kultūros sostinės titulu.

Kultūros sosti nės vardas teikia ir ekonominę naudą

Pasimokęs iš Vilniaus klaidų šių metų Europos kultūros sosti nės vardą pelnęs Talinas keti na švęsti kukliai, bet prasmingai.

Estai akcentuoja savo šalies istoriją ir apmąsto, kokią įtaką Talinui darė Balti jos jūra. GK archyvo nuotraukos

Europos Komisijos atliktas tyrimas parodė, kad miestams labai naudinga tapti Senojo žemyno kultūros sosti nėmis.

Tūkstančiai dainininkų atvyks į Taliną ir dainomis pažymės laisvės dvidešimtmetį .

Gimtasis kraštas 2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)8 Kelionės

Nijolė BARONIENĖ

Režisierės Aidos Vėželienės įspūdžiai po kelionės į Kiniją dar neišbluko. Prisiminti , kur būta, kas pamatyta ir po ilgo laiko padeda nuotraukos.

Lyg didelė mikroschema

Sužinojusi, kad ieškomas žmogus, galintis parengti fi lmuotą medžia-gą apie Kinijoje vyksiančias kovinių sporto šakų varžybas, Aida Vėželienė suprato, kad jai laimė šypsosi. Kita proga pamatyti tolimą ir egzotišką šalį gali nebepasitaikyti, todėl ilgai nedvejojusi sutvarkė reikalus taip, kad ilgiau nei savaitei galėtų ding-ti iš Lietuvos. Parą trukusią kelionę maršrutu Ryga–Maskva–Pekinas ji pavadino pirmu išbandymu.

„Tik vėliau sužinojau, kad toks skrydžio planas pigiausias, tačiau tik-rai ne lengviausias. Septynių valandų kankynė lėktuve skrendant iš Mask-vos į Kinijos sostinę nublanko, kai pamatėme naktinio Pekino vaizdą. Atrodė, kad po mumis plyti didžiu-lė mikroschema. Jokių tamsių plotų, vien įvairiaspalvis įvairiausių formų mirgėjimas“, – pirmais įspūdžiais da-lijosi Aida. Per Pekiną teko skristi beveik valandą. Jau iš viršaus mega-polis stebino dydžiu.

Apgaulingoji kinų siena

Sportininkai iš Lietuvos apsi-stojo viename Pekino olimpiados dalyviams skirtų viešbučių. Visus maloniai stebino idealios gyvenimo sąlygos ir nepaprastas kinų paslau-gumas bei punktualumas.

„Kita vertus, buvo ir absurdiškų situacijų, kai mums skirtas autobu-sas stovėjo, vairuotojai žaidė kau-liukais, o pavargę varžybų dalyviai niekaip negalėjo suprasi, kodėl yra priversi laukti“, – sakė režisierė.

Sumaniusiesiems aplankyti Di-džiąją kinų sieną A.Vėželienė duotų ne vieną patarimą.

„Tik kai kurios kinų sienos atkar-pos yra tinkamos lankyti turistams. Tose vietose, kur galima nuo vieno galo iki kito nueiti 600 metrų, mes ir buvome. Atstumą turėjome įveikti per valandą, tačiau tai padaryti buvo neįmanoma, nes einant pačia siena teko kilti ir leistis. Vadinasi, kelias pailgėjo, o kur dar alinantis karštis.

Kadangi ant sienos pakilome funi-kulieriumi, nusileisti žemyn turė-jome ten pat. Tai padaryti taip pat buvo neįmanoma. Grįžę prie bilie-tų kasų šiaip ne taip išsireikalavome, kad mums grąžintų nors dalį pini-gų“, – nuotykį prisiminė Aida.

Anot jos, kinai labai gudrūs. Ap-simeta, kad nesupranta jokios kalbos, tačiau išgirdę griežtesnį balsą ir žodį „policija“ kaip mat keičia taktiką.

Reikia derėti s

Atvykus prie Didžiosios kinų sienos tenka braute brautis pro pre-keivius suvenyrais. O jei ką sugal-vojai pirkti, derėkis, kol iš prašomos kainos liks trečdalis sumos.

„Pekine vėduoklę gali nusipirkti už 6 litus, o prie kinų sienos ji jau kai-nuoja 60 litų. Man labiausiai patiko beždžionėlės su užrašais. Tačiau už vieną tenka pakloti ne mažiau pen-kiasdešimties litų. Patarčiau nepirk-ti daug suvenyrų, nes viršijus leistiną

bagažo svorį, pigiai pirkti daikčiukai labai pabrangs“, – patarė Aida.

Atsargiai, anot jos, reikia pirkti ir saldumynus. Mat tokios formos su-vyniotus į popieriuką galima įsigyti mėsos ar žuvies gabalėlius traškia-me apvalkale.

Beje, Aidos atsivežtas suvenyras – magnetas su Lietuvos kontūru – ne vienam kinui tapo galvosūkiu. Paaiš-kinus, kad jis dedamas ant šaldytuvo durelių, kinai sakė neturintys šaldy-tuvo. O turintiesiems reikėjo paro-dyti, kaip magnetas tvirtinamas.

Gyvatės skonis

Aidai magėjo paragauti kiniš-kų valgių. Pekine yra kelios gatvės, kuriose gali rinktis nuo skrudintų skorpionų iki balandžių.

„Ne veltui sakoma, kad kinai val-go viską, kas juda. Tapau tikra sen-sacija, kai ėmiau valgyti ant iešmo pamautą gyvatę. Negalėčiau pasaky-ti, kaip ji buvo paruošta, bet skonis

kaip reta šlykštus. Kažkas panašaus į sutirštintus kiaulės taukus. Man pa-sirodė, kad ji ne iki galo iškepta“, – prisiminusi nusipurtė Aida.

Viešbučio restorane sporto var-žybų dalyviai buvo maitinami įpras-tais Europoje kinų virtuvės patie-kalais. Sočiai ir skaniai. Tad Aida nusprendė bent vieną karą papie-tauti tradiciniame kinų restorane, kokį užsidirbęs pinigų svajoja ati-daryti beveik kiekvienas kinas.

„Valgį rinkausi pagal paveikslė-lį. Buvo skanu. Tik jaučiausi nekaip, nes visi ten buvę kinai nenuleido nuo manęs akių. O restorano savininkė at-sisėdo prieš mane, parėmė veidą ran-komis ir stebėjo, kaip nemokšiškai, jos manymu, grabalioju po lėkštę lazdelė-mis. Pagaliau neapsikentusi ėmė mane mokyti, kaip teisingai jas laikyti“, – juokdamasi pasakojo A.Vėželienė.

Mielai moteriai už pamoką ji pa-dovanojo šaldytuvo magnetuką su Lietuvos žemėlapiu.

Adresas ant lapelio

Jei tekų naudotis taksi paslaugo-mis, kuris Pekine nebrangus, o vai-ruotojai nesukčiauja, būtina žinoti, kad į reikiamą vietą būsi nuvežtas laiku ir pagal adresą tik tuo atveju, jei vairuotojas gaus lapelį, kuriame adre-sas bus užrašytas hieroglifais. Kelei-viui visada paduodamas kvitas, tačiau jame nepažymėtas dviejų juanių mo-kestis už įsodinimą ir išlaipinimą.

Kinijoje atsiskaitoma tik juaniais. Nei doleriai, nei eurai netinka. Po-puliariausia susisiekimo priemonė Kinijoje – motoroleriai su būdele, kurioje keleivis sėdi nugara į vairuo-toją. Kinai juose važinėja dviese, o europiečiams per ankšta ir vienam.

„Važinėjome ir metro. Ten kaip oro uoste. Kiekvienas tikrinamas metalo ieškikliu, atliekama ir ba-

gažo patikra. Mums paaiškino, kad tai daroma siekiant išvengti galimų teroristų išpuolių. Einat į sporto sa-les – tas pats. Gatvėse labai daug kamerų. Mus nuolat fotografuoda-vo. Ar pajutau, kad esame sekami? Nepasakyčiau. Tačiau turiu įtarimų, kad mūsų gidas susijęs su tam tikro-mis tarnybomis“, – sakė Aida.

Jai teko lankytis Lietuvos kon-sulate, į kurį galima pateki tik iš anksto pasiskambinus. Tad visiems ketinantiesiems keliauti į Kini-ją A.Vėželienė patarė turėti ne tik kinų kalba užrašytą Lietuvos konsu-lato adresą, bet ir telefoną. Juk neži-nia, kas gali nutikti svečioje šalyje.

Kinija – tolima, įspūdinga, neti kėtaDaugeliui Kinija asocijuojasi su ne iti n kokybiškomis prekėmis, mažais restoranėliais su raudonais žibintais prie durų ir milijonais nedidelio ūgio juodaplaukių siauraakių žmonių.

Šiuolaikinis Pekinas švarus, niekuo nesiskirianti s nuo kitų pasaulio didmiesčių.

Mao Dzedunas yra pasakęs: kas neužlipo ant kinų sienos, tas ne vyras. Autorės nuotraukos

Nusileisti nuo kinų sienos galima specialiai įrengtomis trasomis ant specialių „sėdynių“.

Didžioji kinų siena iš akmenų, medžio, žolės ir žemės pradėta sta-tyti VII a. pradžioje, kai gynybiniais sumeti mais kūrėsi ankstyviausios šio regiono karalystės.

Architektūrinį paminklą puošia sargybos bokštai. Kylanti aukštyn į kalnus ir nuo jų besileidžianti į slė-nius, kertanti lygumas ir dykumas siena pripažinta didžiausiu pasau-lio stati niu.

Didžiosios kinų sienos statybose dalyvavo daugiau nei milijonas žmo-nių – valsti ečių, kalinių ir kareivių. Tūkstančiai jų statybos metu mirė.

Anksčiau siena buvo vadinama Dešimti es tūkstančių li siena taip nurodant sienos ilgį (1 li ati ti nka 0,5 km).

Ryti nės sienos dalys buvo stato-mos iš plytų ir akmenų, o vakarinės iš ne tokių patvarių medžiagų – že-mės ir žolės.

Gyvatės skonį Aida prisimins ilgai.

Taip atrodantys pati ekalai nežavi eu-ropiečių.

Mûsø paveldasPriedas apie Lietuvos paveldà 2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46). Redaktorë Lilija Valatkienë, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

„Gimtasis kraðtas“ sveèiuojasi Ðirvintø rajone

Kęstuti s PakalnisŠirvintų rajono meras

Mano vaikystė prabėgo čia. Mokiausi Kaune, Vilniuje, tačiau baigęs studijas grįžau į gimtąsias Širvintas. Mano manymu, gyve-nu labai perspektyvioje vietoje, ten, kur galima investuoti ir tikėtis, kad įdėti pinigai grįš. Jei ne prasidėjęs sunkmetis, būtume labai smarkiai pasistūmėję į priekį.

Širvintų rajonas vertas išskir-tinio dėmesio. Kultūros paveldo objektų čia yra 249. Vien dvarų turime 18, lankomiausi – Lapšių, Gaidelių, Šešuolėlių. O kur dva-ras, ten traukos centras, ten vys-tant turizmą galima plėtoti inf-rastruktūrą. Ypatingi esame dar ir todėl, kad mūsų rajone yra Lietu-vos istorijos perlas – garsioji Ker-navė. Neabejingi tautos istorijai žino, ką reiškia Giedraičių mūšis. Jei mūsų apylinkėse nebūtų buvę sustabdyti Želigovskio pulkai, ne-žinia, kiek tuo metu būtų likę lais-vos Lietuvos.

Jei klausiate, kodėl čia gyventi gera, galiu pasakyti, kad man gera dėl čia gyvenančių žmonių. Ra-jonas įvairiatautis, tačiau visi čia gyvenantys nuo seno puikiai su-taria. Buvo metas, kai į Širvin-tas pardavę butus mieste važiavo vilniečiai. Be abejo, mums mieliau, kai atvyksta gyvenantieji ne iš pa-šalpų.

Dažnas pastebi, kad Širvin-tos – mielas jaukus miestelis. Tu-rime daug puikių kampelių, žalių-jų oazių, galimybę pailsėti ar bent paganyti žvilgsnį žvelgiant į pui-kų kraštovaizdį. Tai didina ir ne-kilnojamojo turto vertę.

Jei septintą valandą ryto ap-silankytumėte Širvintose, pama-tytumėte, kiek automobilių rieda Vilniaus link. Manau, pasibaigus sunkmečiui jų bus dar daugiau. O gal važiuos ir į Širvintas, jei su-kursime naujų darbo vietų.

Esu jaunas meras. Būdamas juo, artimiau pažinau žmones ir dar labiau juos įvertinau. Supratau, kad esu ten, kur ir turiu būti. Savo gimtajame krašte.

Kodėl čia gyventi gera?

Nukelta į 10 p.

Nijolė BARONIENĖ

Jei pasakytume, kad Kernavės kultūrinio rezervato teritorijoje kiek viena žemės pėda alsuoja isto-rija, nesuklystume. Čia – archeologų Meka, o Kernavė pelnytai vadinama mūsų regiono Troja.

Griežti reikalavimai

Dvidešimt metų Valstybinio Ker-navės kultūrinio rezervato direkcijos vadovas Saulius Vadišis gula ir kelia su mintimis apie jam pavesto pasau-linės reikšmės rezervato reikalus. O jų

apstu: daug nepatenkintųjų, kad tam tikroje teritorijos dalyje negalima vyk-dyti ūkinės veiklos, statyti statinių taip kaip norisi. „Reikalavimai labai griež-ti. Tai, savaime suprantama, negali pa-tikti žmonėms, nusipirkusiems žemės sklypus dar iki to meto, kai tapome UNESCO saugomu objektu. Tačiau visada ieškome kompromiso“, – tiki-no S.Vadišis. Anot jo, įsigijusieji že-mės anapus Neries jau susitaikė su ta mintimi, kad statydami namus turės laikytis tam tikrų reikalavimų: stati-niai turės būti vieno aukšto, neišsi-skiriantys spalva ar forma. Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos vado-

vas pataria visiems sumaniusiems įsi-gyti nekilnojamojo turto Kernavėje iš anksto pasidomėti, kuriai zonai būsi-mas turtas priklausys. Prieš aštuone-rius metus patikslinus rezervato ribas ir paruošus jo ribų planą, patvirtintos naujos rezervato ir jo apsaugos zonos ribos bei nustatyti saugomų teritorijų plotai: rezervato teritorija – 194,4 ha, rezervato buferinės apsaugos zona – 2 455,2 ha, kuri skirstoma į du skirtin-go apsaugos ir naudojimo režimo po-zonius: fi zinės apsaugos režimo pozo-nis – 118,3 ha, vizualinės (regimosios) apsaugos režimo pozonis – 2 336,9 ha. Tad, anot S.Vadišio, bendraujant su

rezervato specialistais galima detaliai išsiaiškinti, ką bus galima daryti su įsigytu turtu.

Šiuolaikiškas muziejus

Šiuo metu didžiausias S.Vadišio rūpestis – iki gegužės mėnesio baigti archeologijos muziejaus rekonstrukci-ją. Tad jo lydimi vaikščiojome po da-žais ir naujumu kvepiančias patalpas, kuriose lankytojai naudodami nau-jausias technologijas galės susipažinti su vienuolikos tūkstantmečių senumo Kernavėje gyvenusių žmonių istorija.

Laimutė GIEDRAITYTĖ

Mokytojo Juozo Šiaučiūno inicia tyva 1929 m. naujame Ker-navės pradžios mokyklos pastate buvo įrengtas ir 1930 m. ati darytas krašto muziejus – vienas pirmųjų regioninių muziejų Lietuvoje. Jis iš-liko ir yra plečiamas iki šiol.

Provincijos miestelis

Lenkijai okupavus Vilniaus kraš-tą, Kernavė tapo pasienio provincijos miesteliu. Yra žinoma, kad dar 1925 m. Kernavės pradinės mokyklos moky-tojui teko atkakliai tėvams aiškinti, jog jie turėtų leisti vaikus į lietuviš-ką mokyklą, nes antraip ji iš viso bus

uždaryta. 1928 m. Švietimo minis-terija sudarė sutartį su rangovais dėl naujos Kernavės pradžios mokyk-los statybos. Už mokyklos staty-bos darbus 1927 m. buvo sumokėta 58 183,74 lito.

Idėja kurti muziejų

1928 m. rugsėjo 23 d. į Kernavę atvyksta mokytojas Juozas Šiaučiū-nas. 1929 m. rugsėjo 14 d. atidaroma nauja Kernavės pradžios mokykla. Jos mokiniai, vadovaujami J.Šiaučiūno, ekskursijų metu pradeda rinkti me-džiagą būsimam muziejui. 1930 m. į Kernavę kunigu paskiriamas Nikode-mas Švogžlys-Milžinas, žinomas kaip aktyvus kraštotyrininkas, publicistas, Lietuvos istorijos propaguotojas. Jis gana aktyviai palaiko mokytojo idė-ją įkurti Kernavėje muziejų, ragina kernaviškius nešti būsimam muziejui įvairias senienas. Vėliau surengiama surinktų eksponatų parodėlė, sukvie-čiami apylinkės žmonės. Žmonėms pasakojama apie Kernavės istorinę

praeitį, aiškinama eksponatų vertė, raginama paieškoti ir atnešti senovi-nių daiktų. Tai sukėlė žmonių susido-mėjimą, eksponatų skaičius augo.

Mokyklos vedėjas J.Šiaučiūnas 1930 m. spalio 28 d. raštu kreipėsi į Ukmergės II rajono pradžios moky-klų inspektorių dėl muziejaus atida-rymo Vytauto Didžiojo jubiliejinių metų proga.

Kernavė – lietuviškoji TrojaIšskirti nė vietovė, liudijanti išnykusią unikalią kultūrinę tradiciją ir 2004 metais įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo šedevrų sąrašą, – tai Širvintų rajono perlas Kernavė.

Gyvenimą paaukojo praeičiai ir dabarčiai

Penkių piliakalnių kompleksas Kernavėje – pasaulinės reikšmės žmonijos istorijos paveldo objektas. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nukelta į 10 p.

Nukelta į 10 p. J.Šiaučiūno suburta Kernavės bendruomenė 1930 m. Muziejaus archyvo nuotraukos

Mokytojas Juozas Šiaučiūnas.

Gimtasis kraštas 2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)10 Mūsų paveldas

„Niekuo nesiskirsime nuo ge-riausių tokio tipo pasaulio muziejų. Vaizdas 3D formatu, informaciniai terminalai, vaizdo nišos su fi lmuo-tais pažintiniais siužetais iš „Gyvosios archeologijos dienų“, – vardijo ir rodė pašnekovas. Viena patalpa bus skirta jauniesiems archeologams. Čia bet kuriuo metų laiku galima bus pama-tyti, kaip randami, kruopščiai valomi ir vertinami archeologiniai radiniai. Nemažas plotas tam tikslui jau pri-piltas smėlio.

Verta investuoti

Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos vadovas S.Vadišis primi-nė 1979 metus, kai nuslinkus šlaitui buvo pradėti archeologiniai tyrimai. Didysis kasinėjimų bumas prasidėjo vėliau, kai 1987 metais dirbant me-lioratoriams buvo išverstos medinės senosios gyvenvietės konstrukcijos. „Tada apie mus parašė „Pravda“. Kilo visuotinis susidomėjimas. Ne-praėjus nė dvejiems metams buvo įkurtas muziejus-rezervatas“, – pri-siminimais dalijosi S.Vadišis. Di-rektorius įsitikinęs, kad būtent tai apsaugojo istorinę vietovę nuo su-naikinimo, kai atkūrus nepriklauso-mybę papūtė privatizacijos vėjai. Jis apgailestauja, kad vietos verslininkai kol kas nemato nišos ir neišnaudo-ja progos.

„Galėtų atsirasti daugiau kavinių. Atvažiavusiesiems kyla problemų dėl nakvynės. Aišku viena, turistų srau-tas netolimoje ateityje tik didės, tad išloš tie verslininkai, kurie investuos jau dabar“, – tikino S.Vadišis.

Netolimos ateiti es planai

Energingas vadovas pasidalija ki-tais planais: iki 2013–2014-ųjų su Europos Sąjungos parama, palaimi-nus Kultūros ministerijai, bus įkurtas XIII amžiaus etnografi nis kraštotyros muziejus po atviru dangumi. „Turime

Rumšiškes, bet šitas muziejus taptų išskirtiniu, nes jame būtų rekonstruo-tas XIII amžiaus gyvenimas. Kita ver-tus, Kernavė gyva ir įdomi turi būti ne vien kai liepos pradžioje šurmuliuoja „Gyvosios archeologijos dienos“. At-vykstantieji čia turi turėti galimybę ne tik pasigėrėti atsiveriančiu vaizdu, už-

lipti ant piliakalnių, bet ir kuo daugiau sužinoti apie amžių gelmėse glūdinčią žmonijos istoriją. Todėl mūsų muzie-jininkų uždavinys ir yra padaryti taip, kad ta istorija būtų matoma, patraukli, suprantama“, – sakė S.Vadišis.

Japonų išvada

Jau tradicija tapęs „Gyvosios arche-ologijos dienų“ renginys, kai Kernavę aplanko šimtai tūkstančių lankytojų, įrodė, kad paveldas, anot S.Vadišio, ne šventa karvė. „Mūsų istorijos pa-veldas turi būti gyvas. Be abejo, būti-na išsaugoti tai, ką dar įmanoma. Ne paslaptis, yra ir kitaip manančių, ta-čiau mes jau įrodėme, kad galima su-derinti istoriją ir dabartį. Prieš keletą metų pas mus į stažuotę buvo atvykę japonai. Domėjosi viskuo. Ypač įsta-tymais, reglamentuojančiais rezervato veiklą. Atsakėme į 120 klausimų. Grį-žę namo jie įvertino surinktą medžia-gą ir gavome atsakymą, kad Lietuvoje saugant tokius objektus kaip Kernavė galioja 10 skirtingų įstatymų, tačiau tarpusavyje jie yra suderinti ir puikiai veikia“, – sakė S.Vadišis.

„Norime išnaudoti momentą ir pradėjusį busti kernaviškių tautinį su-sipratimą susieti su Vytauto Didžiojo dvasia ir atidarant muziejų įmūryti Vy-tauto Didžiojo medalioną į mokyklos rūmų sieną“, – rašė tada mokytojas.

1930 m. gruodžio 28 d. muziejus iškilmingai atidaromas vienoje iš pra-dinių klasių.

Augant eksponatų skaičiui, trū-ko patalpų, dalis eksponatų buvo tie-siog sandėliuojama. Neužteko jėgų ir tinkamai jų registracijai. Muziejaus tvarkymui nuolat trūko lėšų, apie ką byloja mokytojo J.Šiaučiūno raštai Ukmergės apskrities mokyklų inspek-toriui bei Musninkų valsčiaus savival-dybei. Deja, ir gautų pašalpų muzie-jaus tvarkymui neužteko. J.Šiaučiūnui

šiam darbui teko paaukoti ir dalį savo asmeninių santaupų.

Plataus akiračio žmogus

Iš mokyklos vedėjo išlikusios ko-respondencijos ir įrašų svečių knygo-je galima spręsti, kad muziejus pa-gal ano meto galimybes buvo gerai tvarkomas. Viename įraše yra tokie žodžiai: „laiminga toji apylinkė, kuri turi tokį mokytoją, aukojantį savo jė-gas visų gerovei. Tegu būna jo įkurtas muziejus mokslo židiniu ateities kar-toms“. Šiandien galima pasakyti, kad tai buvo tikrai pranašiški žodžiai.

Prie muziejaus turtinimo, kultūri-nių renginių organizavimo nemažai prisidėjo ir poeto Vytauto Onaičio motina mokytoja Aurelija Stanevi-čiūtė-Onaitienė.

J.Šiaučiūnas buvo plataus akiračio žmogus. Jaunimui ir suaugusiesiems rengė įvairius mokymosi kursus, skai-tė paskaitas, rašė sceninius vaizdelius, pats režisavo ir vaidino. Rinko tauto-saką. Per vasaros atostogas vykdavo į kūno kultūros, rankų darbelių, že-mės ūkio ir kitus kursus, pedagogi-nius seminarus, muziejininkų praty-bas. Mokykloje įsteigė amatų klasę, mokė berniukus staliaus amato. Įstei-gė meteorologijos stotelę. Prie moky-klos buvo įrengtas skveras, pastatytas akmeninis aukuras. Kalnelyje pasta-tytas Gedimino pilies bokštas nuolat priminė moksleiviams ir muziejaus lankytojams apie lenkų okupuotą Vil-nių ir Vilniaus kraštą.

Dėmesio netrūko

Kernavę dažnai lankė tiek vieti-niai, tiek atokesnių Lietuvos kampe-lių inteligentai, visuomenės veikėjai. Aplankydavo šį muziejų ir užsienie-čiai. Mokykloje buvo suorganizuoti susitikimai su prof. Zigmu Žemaičiu ir Mykolu Biržiška, muziejų aplankė Jonas ir Grasilda Šliūpai, teisingumo ministras Stasys Šilingas.

Šiandien galima tik apgailestauti, kad Kernavėje neliko 1739 m. staty-tos medinės bažnyčios pastato, kuris buvo išardytas ir parduotas. Panašus likimas turėjo ištikti ir medinę koply-tėlę, XVIII a. architektūros paminklą. Ji buvo išsaugota tik J.Šiaučiūno pa-stangomis.

1940 m. J.Šiaučiūno iniciatyva buvo suorganizuotas Kernavės 900 metų sukakties teatralizuotas mi-nėjimas ant piliakalnių. Nuolatinė J.Šiaučiūno pagalbininkė buvo jo žmona Teodora Borsukaitė-Šiaučiū-nienė. Ji padėjo tvarkyti tiek mokyk-los reikalus, tiek ir muziejų.

Sovietai nepagailėjo

Taip besidarbuojant atėjo 1940 ir 1941 m. 1940 metų įvykius J.Šiaučiūnas sutiko palankiai, netgi buvo Liaudies Seimo rinkimų komi-sijos narys. Deja, jo patriotinė veik-la neliko nepastebėta, ir lemtingąją 1941 m. birželio 15 d. jis buvo iš-tremtas iš Lietuvos. Kartu buvo iš-tremta ir žmona bei mažamečiai vai-kai: sūnus Juozas Eugenijus ir dukra Emilija Pajauta. Naujojoje Vilnioje J.Šiaučiūną atskyrė nuo šeimos ir iš-trėmė į Rešotus Krasnojarsko krašte, o kitus šeimos narius – į Krasnogors-ko „lespromchozą“ Altajaus krašte. 1942 m. „už veiklą fašistinėse-buržu-azinėse-nacionalistinėse organizacijo-se“ J.Šiaučiūnas nuteisiamas sušaudy-ti. Vėliau bausmė pakeičiama 10-čia metų lagerio darbų. Deja, tremtis mo-kytojui baigėsi tragiškai – 1943 m. spalio 19 d. išvarytas šeštadieninėn talkon J.Šiaučiūnas į baraką negrįžo: krisdamas medis jį užmušė vietoje. O žmona visą laiką tremtyje dirbo siu-vėja, gelbėjo vaikus nuo bado, šalčio ir tik 1956 m. sugrįžo į Lietuvą.

Danutė MiliukaitėBuvusi mokytoja

Į Širvintas atvažiavau 1967 metais iš Akmenės rajono, Užvenčio miestelio. Tada mane dirbti lietuvių kalbos ir lite-ratūros mokytoja priėmė po sunkios ligos. Sudarė sąlygas, patikėjo manimi. Dabar sutinku mokinius, kurių vaikai jau mo-kėsi pas mane.

Lygindama Širvintas tada ir dabar, matau labai didelį skirtumą. Tačiau es-miniai dalykai nepasikeitė. Širvintų ra-jonas nepaprastai gražus. Atvažiavusi čia buvau nustebinta gamtos grožio. Ten, kur užaugau, nieko panašaus nemačiau. Iki ašarų buvau sujaudinta, kai pirmą kartą pamačiau Kernavę, kai nuvažia-vau į Čiobiškį. Tada pagalvojau, kad čia, Lietuvoje, turime savą Šveicariją. Tik manyčiau, kad privalėtume labiau tai vertinti, propaguoti, ir tas grožis gali būti naudingas ne vien Širvintų rajono žmonėms. Atvažiavus į Širvintas, nu-stebino ir vietinių žmonių pamaldumas. Net važiuodami autobusu pro bažnyčią vietiniai gyventojai persižegnoja. Ki-tas man svarbus dalykas – šiame krašte vykusi kova už lietuvybę. Dabar galiu drąsiai pasakyti, kad lietuvybė čia įsi-tvirtino.

Romualdas MikalajūnasMokytojas

Aš esu tas, kuriuos vadina „tuteišais“. Mano vaikystė prabėgo kalbant ir lietu-viškai, ir lenkiškai, ir rusiškai. Esu įsi-tikinęs, kad kuo daugiau žmogus moka kalbų, tuo geriau. O kai greta vienas kito gyvena įvairių tautybių žmonės, moko-mės tolerancijos, tampame geresni. Mano akyse mažas miestelis su viena gatve tapo gražiu tvarkingu Širvintų miestu. Man patinka tai, kad gyvendamas čia pažįsti beveik visus. Pažįsta ir tave. Be abejo, tai ir gerai, ir nelabai. Tačiau jei esi pado-rus, gyveni laikydamasis dešimties Dievo įsakymų, nereikia bijoti, kad esi mato-mas. Galiu pasakyti, kad antrą valandą nakties eidamas Širvintų gatve jaučiuosi saugiai. Nemanau, kad tai galima pasa-kyti, pavyzdžiui, apie Vilnių.

Dabar daug diskutuojama, ką dary-ti, kad vaikai, jaunimas pamiltų kraš-tą, kuriame gyvena. Reikia ne kalbėti, o daryti. Mano manymu, vaikams būtina rodyti gimtąjį kraštą. Mes tą ir darome organizuodami pažintines keliones, pės-čiųjų žygius. Esame kartu su mokslei-viais nuėję 15 kilometrų. Visiems patiko tokia istorijos pamoka. Bėda ta, kad iš-sivesdamas į žygį moksleivius mokytojas tampa atsakingas už visus ir viską. O jei kas atsitiks? Tačiau jei taip galvotume, nieko nedarytume. Man malonu matyti, kaip plečiasi vaikų akiratis, kai gimtąjį karštą jie pažįsta ne tik iš vadovėlių, bet patys aplankydami istorines vietas.

Kodėl čia gyventi gera?Atkelta iš 9 p.

Kernavė – lietuviškoji Troja

Gyvenimą paaukojo praeičiai ir dabarčiai

Atkelta iš 9 p.

Atkelta iš 9 p.

S.Vadišis Pajautos slėnio fone. Raimundo Šuikos nuotrauka

Trylika šimtmečių šioje vietovėje palei Nerį virė aktyvus gyvenimas. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Archeologiniai radiniai rūpesti ngai saugojami. Raimundo Šuikos nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46) 11Mūsų paveldas

Stanislava NORUŠIENĖ

Kitaip nei dauguma Lietuvos dva-rų, Šešuolėlių dvaras, priklausęs ne vienam savininkui, per stebuklą liko nesuniokotas. Ne vieno šimtmečio dvaro istorijoje ryškų pėdsaką pali-ko Lietuvos didikai Radvilos.

Prabangu ir sti linga

Reto grožio anglų kotedžo sti-liaus raudonų plytų rūmus XIX a. pab.–XX a. pr. pasistatė Petras Po-vilas Končius. Apie tai, kaip dvaras buvo parduotas Lietuvos kariuo-menės pulkininkui Jonui Variako-jui, kuris čia gyveno nuo 1938 m. iki 1944 m., o vėliau su šeima pasi-traukė į Vakarus, sklando daug gan-dų. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvaras grąžintas senųjų šeimininkų paveldėtojams, gyve-nantiems JAV. 1998 m. dvarą įsi-gijusi JAV gyvenančio Raimondo Petrausko šeima per kelerius metus restauravo rūmus ir kitus statinius, sutvarkė parką, išvalė tvenkinius. Rūmų interjeras prabangus, puoš-nus, tačiau labai skoningas ir santū-rus, išlaikantis XX amžiaus pradžios dvarų ir vilų interjero puošybos tra-dicijas. Dvaro rūmuose įrengti aš-tuoni prabangūs miegamieji, sūku-rinė vonia, prabangios svetainės ir valgomieji kambariai su gausybe se-nos ir modernios tapybos paveiks-lų. Dvarui priklauso daugiau nei 100 hektarų teritorija, rūmų plo-tas –daugiau nei tūkstantis kvadra-tinių metrų.

Išlikęs A.Smetonos kambarys

Antrame rūmų aukšte, iš kurio at-siveria nuostabus vaizdas į senąjį par-ką, yra miegamasis. Jame mėgo apsi-stoti Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona. Aštuoniakampės dvaro le-dainės rūsyje įrengta pirtis, virš jos – jaukus poilsio ir pobūvių kambarys. Rekonstruotose dvaro ansamblio pa-talpose įrengta 400 vietų pokylių salė. Šalia atkurtos dvaro spirito varyklos įrengti ne tokie prabangūs, tačiau jau-kūs kambariai. Šešuolėlių dvaro rūmų aplinka pritaikyta proginiams ir kul-tūriniams renginiams. Dvaras atviras lankytojams. Net ir prabangus šeimi-ninko miegamasis, kai R.Petrauskas nesilanko Lietuvoje, gali būti išnuo-motas romantiškos nakvynės gei-džiantiems svečiams.

Veši reti augalai

Dvaras atkurtas vien privačiomis lėšomis, nebuvo prašoma valstybės pagalbos. Šešuolėliai – vienas pirmų-jų Lietuvos dvarų, prikeltų naujam gyvenimui. Restauruotas ne tik uni-kalus kultūros paveldas – dvaro rū-mai, bet ir visi senieji architektūros ansamblio objektai – svirnas, tvartas, ledainė, spirito varykla, kiti pastatai.

Atkurtas ir didžiulę išliekamąją ver-tę turintis dvaro parkas, kurį kadaise projektavo garsūs to meto prancūzų kraštovaizdžio architektai. Yra ne tik vyraujančių vietinių medžių rūšių, bet ir introdukuotų: pilkųjų riešutmedžių, dygiųjų eglių, sidabrinių kėnių, mels-vųjų pocūgių, platanalapių klevų, vei-mutinių pušų. Veši ir itin reti augalai: plačialapė miglė, vienintelė Lietuvo-je karčioji karija. Parke buvo išvalyti ir įžuvinti trys tvenkiniai.

Atviras kultūrai ir žmonėms

Nuo seno Lietuvos dvarai garsė-jo muzikavimo tradicijomis. Naujo-jo savininko iniciatyva jos tęsiamos ir dabar. Kad vasara paliktų nepakar-tojamų prisiminimų, siela prisipil-dytų muzikos garsų, o akys pailsėtų parko žalumoje ir grakščios archi-tektūros grožyje, jau kelerius metus vasaros sekmadieniais klasikinės mu-zikos mylėtojai iš sostinės ir įvairių šalies kampelių kviečiami į Šešuolėlių dvarą, kuriame vyksta Kristupo vasa-ros festivalio koncertų ciklas „Kris-tupo piknikai“. Žiemą romantiškos muzikos mėgėjus kviečia „Kristupo Kalėdos“. Dvaro šeimininkai mielai dalyvauja socialiniuose projektuose. Vasarą vyko neįgalių vaikų stovykla,

kurioje jie ilsėjosi su tėvais. Gausu dvare ir kitų įvairių renginių, o savait-galiais visada sutiksi lankytojų.

Smetoniški priėmimai

Jei kalbama apie Šešuolėlių dva-rą, visada minimas Prezidentas A.Smetona. Prieš du dešimtmečius teko bendrauti su ilgus metus dva-re kambarine dirbusia Petronėle Si-niciene.

„Darbo būdavo užtektinai, – pasa-kojo ji. – Ponai mėgo tvarką ir reika-laudavo, kad jų apartamentuose visa-da būtų švaru ir gražu.“ Kai rūmuose vykdavo pokyliai, Petronėlė aptar-naudavo svečius. Tada pasipuošdavo juoda suknele su balta apykakle, už-sijuosdavo baltą prijuostę ir sukdavosi aplink stalą. „Kai užsukdavo vietinių dvarų savininkai, priimdavo tuos dva-rininkus kukliai. Ne kokie ten dvarai buvo, palyginti su Šešuolėlių, – sakė Petronėlė. – Tačiau čia dažnai lanky-davosi labai aukšti svečiai: Prezidentas A.Smetona su žmona, ministrai Tu-belis, Aleksa su žmonomis ir vaikais. Atvykus šiems ponams būdavo labai gražiai serviruojami stalai, juos labai maloniai aptarnaudavo. Pamenu, kad ponai vasarą mėgo valgyti gėlėmis ap-sodintoje terasoje.“

Gyvenimas virė

Į kambarinės pareigas įėjo ir skal-binių priežiūra. Žiemą ir vasarą vo-nios kambaryje turėdavo būti prišildy-to vandens, kad kuris nors iš ponų ar svečių bet kada galėtų išsimaudyti.

„Dvare dirbo daug žmonių: 8 ber-nai, 2 melžėjos, 2 kiaulių šėrėjos, daug kumečių. Per darbymečius samdy-davo žmonių ir iš aplinkinių kaimų. Ūkis buvo didžiulis ir gerai prižiūrė-

tas. Visą ūkį prižiūrėjo ūkvedys, o aps-kaitą tvarkė vienas buhalteris. Namų ruošai vadovavo ekonomė, kuri dar ir ponams valgyti ruošdavo. Variakojai turėjo du lengvuosius automobilius, vieną sunkvežimį ir vieną traktorių“, – vardijo Petronėlė.

Rūpinosi švieti mu

P.Sinicienė pasakojo, kad dvare buvo didžiulė biblioteka ir skaitykla, kurioje buvo galima paskaityti lietu-viškų ir rusiškų laikraščių. Dvaro sa-vininkas, norėdamas šviesti žmones, kviesdavo juos į skaityklą, nemokamai duodavo arbatos, o vaikams sąsiuvi-nių ir kitų mokymo priemonių. Prie dvaro veikė mokykla. Joje buvo mo-komi ne tik dvarininkų, bet ir darbi-ninkų vaikai. 1908 m. mokyklą lankė 20 mergaičių ir 20 berniukų. Kai ku-rie mokiniai jau buvo suaugę. Pamo-kose buvo dėstoma lenkų kalba, bet kai kurie dalykai ir lietuviškai.

Nebuvo nusiaubtas

Karo metu dvaras visiškai nenu-kentėjo. Jam baigiantis Variakojams pasitraukti į Vakarus padėjo asme-ninis vairuotojas. Sovietmečiu dva-ro rūmuose ir kituose pastatuose buvo tarybinio ūkio kontora, darbi-ninkų butai, paštas, valgykla, medi-cinos punktas. Tai lėmė, kad Šešuo-lėlių dvaras nebuvo nusiaubtas. Nors rūmų interjeras ne kartą buvo per-tvarkomas, kai restauratoriai nuėmė penkis dažų sluoksnius, pavyko atkur-ti pirminį sienų dekorą ir lubų bei sie-nų lipdinius restauruoti pagal senąsias technologijas.

Dabar dvaras spindi prabanga, tei-kia džiaugsmo ne tik savininkams, bet ir užklystantiems prašalaičiams.

Šešuolėlių dvaras Širvintų rajone – puikiausias pavyzdys, kaip antram gyvenimui bendromis savininko ir paveldosaugininkų pastangomis galima prikelti architektūrinį paveldą.

Dvare išsaugotos XX amžiaus pradžios dvarų ir vilų interjero puošybos tradicijos. www.sesuoleliudvaras.lt nuotraukos

Dvarui priklauso daugiau nei 100 hektarų teritorija, rūmų plotas – daugiau nei tūkstanti s kvadrati nių metrų. Buvo atkurtas ir didžiulę išliekamąją vertę turinti s dvaro parkas.

Grožiu išskirti nis dvaras ne ti k savininko džiaugsmui

Karo metu dvaro rūmai nenukentėjo, tačiau jų savininkai emigravo į Vakarus.

Gimtasis kraštas 2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)12 Mūsų paveldas

Nijolė BARONIENĖ

Giedraičių mūšis, arba Giedraičių-Širvintų mūšis, kuriame Lietuvos ka-riuomenė kovėsi su Lenkijos kariuo-menės Liucijaus Želigovskio rinkti ne, pasak istorikų, vienas svarbiausių kovojant už savo teritoriją.

Kitokios istorijos pamokos

Prie stogastulpio, 2-ajame Širvin-tų–Giedraičių kelio kilometre, mo-kytojai Romualdas Mikalajūnas ir istorikas Jonas Stankevičius nuolat rengia istorijos pamokas. Po jų Šir-vintų moksleiviai kitaip vertina tai, ką skaitė vadovėlyje ar išgirdo sėdėdami klasės suole.

Tik įsivaizduoti galima, kas laukė Lietuvos, jei tada nebūtų sustabdy-ta Želigovskio kariuomenė. Istorijos pamokas po atviru dangumi vedantys mokytojai žino, kad sėdėdami klasėje vaikai nepajus to, ką išgyvena ir su-pranta, kai atsiduria toje pat vietoje, kur prieš 90 metų virė aršūs mūšiai.

Frontas sustojo

„Moksleiviams pasakojame, ko-kia situacija buvo 1920 metų rude-nį, kai spalio 9 d. užėmusi Vilnių L.Želigovskio rinktinė toliau puo-lė vakarų ir šiaurės vakarų krypti-mis. Gerai, kad jos puolimą vakarų kryptimi kairiajame Neries krante po penkių dienų linijoje Vievis–Val-kininkai sulaikė Trečioji pėstinin-kų divizija. Tačiau lenkai jau buvo užėmę Nemenčinę, Švenčionėlius, Širvintas, Giedraičius“, – pasakojo R.Mikalajūnas. Jis taip pat priminė istoriją, kaip ulonai paėmė nelaisvėn Pirmosios pėstininkų divizijos štabą. Toliau įvykiai rutuliojosi dar smar-kiau. Iki spalio 27 d. L.Želigovskio kariuomenė pasiekė Želvą ir grasi-no perkirsti plentą Ukmergė–Utena. Spalio 28–30 dienomis Lietuvos ka-riuomenės Pirmoji pėstininkų divi-zija perėjo į kontrpuolimą ir atsiėmė Želvą, o kitą dieną išvadavo Giedrai-čius. Frontas sustojo linijoje Kerna-

vė–Musninkai–Širvintos–Giedrai-čiai–Dubingiai–Švenčionėliai.

Lenkai skubėjo

Mokytojas R.Mikalajūnas paste-bi, kad, net jei rudens dargana, vaiz-džiai pasakojant, moksleiviai įdėmiai klausosi, kas ir kaip tuo metu vyko. Ir ne tik kiekvienų metų spalio mėnesį Širvintų moksleiviai prisimena, kad jų miesto pašonėje yra išskirtinės is-torinės svarbos vieta. „Visada kalbant apie tokius įvykius reikia laikytis isto-rinės tiesos. O ji tokia: Tautų Sąjun-gai nutarus lietuvių ir lenkų konfl ik-tą Vilniaus krašte išspręsti plebiscitu ir į karo veiksmų zoną išvykus Tautų Sąjungos karinės kontrolės komisijai (TSKKK), L.Želigovskis, kuris siekė užimti teritoriją iki 1920 m. birželio mėn. demarkacinės linijos, buvo pri-verstas skubėti, nes jo kariuomenės kovingumas pamažu silpo. Lapkričio 17 d. anksti rytą lenkai 30 km Širvin-tų–Giedraičių–Dubingių fronto ruo-že pradėjo naują puolimą. Širvintų ir Giedraičių kryptimi puolė dvi pėsti-ninkų brigados, remiamos artilerijos, o kavalerijos brigada, kurią sudarė 11 eskadronų, ties Dubingiais tarpeže-riu prasiveržė į Lietuvos kariuomenės

užnugarį Videniškių–Kurklių krypti-mi. Stipriausias smūgis teko Giedrai-čius gynusiam Antrajam pėstininkų pulkui. Vengdamas apsupimo jis pa-sitraukė iki Želvos linijos. Širvintas gynęs Septintasis pėstininkų pulkas po atkaklių kautynių pasitraukė į po-zicijas Viesų–Liūnų–Degučių ruože. Musninkų fronto ruožą gynęs Ke-tvirtasis pėstininkų pulkas išlaikė tu-rėtas pozicijas“, – pasakojo mokytojas. Anot jo, moksleiviai, žvelgdami į tolu-moje dunksančius miškus, ne tik ati-džiai klauso, bet ir užduoda ne vieną klausimą. Ypač žiba berniukų akys.

Parklupo ti es Moti ejūnais

Toliau kariniai veiksmai rutuliojo-si dar intensyviau. Lenkų kavalerija, ties Kavarsku perėjusi Šventąją, ver-žėsi gilyn į Lietuvą ir pasiekė Kėdai-nių apylinkes. Lietuvių kariuomenei grėsė apsupimas. Pirmosios divizijos vadas pritarė Septintojo pėstininkų pulko karininkų susirinkimo parem-tam 3-ojo bataliono vado pasiūlytam planui apeiti Širvintas ir smogti len-kams iš fl ango ir užnugario. Lapkri-čio 18-osios vakare beveik 200 karių rinktinė, naktį po 14 kilometrų žygio mišku, puolė ties Motiejūnų kaimu

stovintį lenkų Gardino pulko batalio-ną. Mūšio metu žuvo Gardino pulko vadas, į nelaisvę pateko L.Želigovskio rinktinės lietuvių ir gudų brigados bei Gardino pulko štabai. Nelaisvėn pa-teko apie 200 belaisvių, paimta daug trofėjų: 2 patrankos, 9 minosvaidžiai, 20 kulkosvaidžių, karinė gurguolė. Širvintų apylinkėse išsklaidyti ir kiti du Gardino pulko batalionai.

Mobilizavo jėgas

Tačiau mokytojas R.Mikalajūnas pastebi, kad tada atsikvėpti mūsų ka-riuomenė dar negalėjo. „Persigrupavę lenkai netrukus vėl užėmė Širvintas. Lapkričio 19 d. rytą į Ukmergę atvy-kęs armijos vadas generolas Silvestras

Žukauskas organizavo kontrpuolimą visu frontu. Mobilizavo jėgas. Buvo sustiprintas į Lyduokių apylinkes at-sitraukęs Antrasis pėstininkų pulkas, į frontą papildomai buvo įtrauktas Aš-tuntasis pėstininkų pulkas. Lietuviai nė už ką nenorėjo pasiduoti“, – sakė mokytojas.

Neperrašoma istorija

Puolimą Lietuvos kariuomenė pra-dėjo naktį iš lapkričio 20 į 21 d. Šir-vintos vėl buvo apeitos iš šono mišku ir po trumpo mūšio užimtos. Puolant Giedraičių kryptimi, sunkios kauty-nės vyko ties Šiupieniais, Giedraičiais ir Bekupe. Pasižymėjo Antrojo pės-tininkų pulko 3-asis batalionas. Lap-kričio 21 d. po pietų Giedraičiai buvo išvaduoti. Patyrusi nemažų nuostolių, Lietuvos kariuomenė grįžo į iki lap-kričio 17 d. turėtas pozicijas.

TSKKK reikalaujant lapkričio 21 d. kovos veiksmai nutraukti. Užnugary-je likusi atkirsta lenkų kavalerijos bri-gada skubiai traukėsi ir, persekiojama lietuvių karių bei partizanų, lapkričio 24 d. ties Labanoru perėjo fronto li-niją. Po savaitės TSKKK tarpinin-kaujant Lietuvos Respublikos Vy-riausybės ir L.Želigovskio atstovai Kaune pasirašė paliaubų protokolą, kuriuo tarp Lietuvos ir L.Želigovskio kariuomenių nustatyta 6 km pločio neutralioji zona.

„Tokia tad istorija, kurios neįma-noma perrašyti, kurią būtina žino-ti“, – sakė „tuteišiu“ save vadinantis ir tuo besididžiuojantis mokytojas R.Mikalajūnas.

Apie tai, kas vyko 1920 m. lapkričio 17–21 dienomis Širvintų pašonėje, šiandien primena kuklus stogastulpis.

Stanislava NORUŠIENĖ

Širvintų rajone yra ti k viena mi-tologinė vieta, įrašyta į Lietuvos Res-publikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Tai Raganos kal-nas Bagaslaviškio apylinkėse.

Pusantro kilometro nutolęs į šiaurės vakarus nuo Bagaslaviš-kio, kairiajame Gelvės upelio kran-te esanti s Raganos kalnas kadaise buvo visai plikas, o dabar – tankiai apaugęs mišku. 1969 m. šį kalną eglaitėmis apsodino Bagdyšių kai-mo gyventojai.

Žmonės kalba, žmonės žino

Apie Raganos kalną vietos gyven-tojai mena daug pasakojimų. Vieni

sako, kad per šv. Joną ant kalno su-skrisdavo raganos ir keldavo puotą, mirtinai išgąsdindamos arkliaganius. Jie neva matydavo vaikštant nebylius ponaitį ir panelę, kurių veiduose ne-buvo burnų. Kiti porina, kad ant kal-no auganti pušis išaugo iš įbestos ra-ganos šluotos.

Dar būdavo sakoma, kad čia pa-sikorė įsimylėjusi panelė. Kiti mano kitaip. Esą Joninių naktį ji pati pa-korė berną, nes šis atsisakė ją vesti. Velniai ant Raganų kalno mainy-davo į ką nors tabokines. Čia prieš šv. Joną šokdavo raganos ir atsive-dusios paklaidindavo lengvatikius žmones.

Kad ir kaip ten būtų, šiuo atveju tinka posakis: žmonės kalba, žmo-nės žino. Teisūs turbūt ir teigiantieji,

kad čia visada vaidendavosi, ir besi-juokiantieji iš tokių kalbų.

Napoleono turtai

Dūdų kaimo rytiniame pakraštyje, dabar jau apleisto Dūdų–Jaskaudžių kelio rytinėje pusėje, bevardžio kana-lizacijos vamzdynuose paslėpto upe-lio kairiajame krante gausu riedulių. Tarp jų išsiskiria vienas, kurio vaka-riniame šone yra matoma vadinamoji velnio pėda.

Apie Dūdų kaimo akmenį sakoma taip: anksčiau tai buvo tikra žmogaus pėda. Dar tvirtinama, kad toje vieto-je Napoleonas bėgdamas iš Lietuvos paslėpė auksą ir svarbius dokumen-tus. O kad visa tai nedingtų, paprašė velnio, jog juos saugotų.

Kur raganos šoka, o velniai Napoleono turtus saugoBūdami istorinėje Giedraičių mūšio vietoje moksleiviai nesunkai įsivaizduoja kaip vyko kovos. www.bibliotekamums.lt nuotrauka

Mokytojas R.Mikalajūnas prie stogastulpio, žyminčio Giedraičių mūšio vietą.Raimundo Šuikos nuotrauka

Apie Raganų kalną Širvintų rajone yra daug padavimų. Lauros Kiškytės nuotrauka

Laukų platybėse – lemti ngų praeiti es kovų aidas

Gimtasis kraštas2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46) 13Mūsų paveldas

Nijolė BARONIENĖ

Prie Albinos ir Juozo Lisauskų namų veda pravalytas kelelis. Iš pir-kios rūksta dūmas. Duris atveria pati šeimininkė.

Sodybų tuštėjimo metas

Į akis iškart krinta balta skarelė. Tokias svečiams atvykstant ryšėdavo Lietuvos kaimo moterys. Albina pa-sipuošė ne šiaip sau, juk ne kasdien kieman užsuka žurnalistai ir fotogra-fai. Tiesa, reportažo herojė ne ji vie-

na, o visa kompanija šaunių moterų ir merginų, kurios trobon sugužės kiek vėliau. Na, o kol jos brenda per pus-nis, ragaujame baltą ką tik suspaustą varškės sūrį, kabiname medų ir užsi-gerdami jonažolių arbata kalbiname šeimininkus.

„Per vėlai atvažiavote. Reikėjo nors prieš metus. Palaidojau dvi savo kai-mynes, su kuriomis ir vaikus kartu auginome, ir dainą traukėme. Toks jau tas gyvenimas. Sodybų tuštėjimo metas. Senstame“, – sakė Albina ir apgailestavo, kad dar dvi trobos liko tuščios. Vaikai miestuose arba svečio-

se šalyse, tad likusiesiems graudu ma-tyti nykstančius ir naujųjų šeimininkų laukiančius namus. Tiesa, jei tikėtu-me nekilnojamojo turto agentūromis, kainos čia nemažos. Net 150 tūkstan-čių litų norima už trobesius ir gabalėlį žemės, mat vos už 7 kilometrų – Ker-navė. O apylinkių vaizdai bet kuriuo metų laiku neįkainojami.

Albinai ir Juozui pasisekė – sū-nus perėmė ūkininkavimą, tad ir karvę gali laikyti, ir laukus spėja ap-dirbti. Sukasi visi kartu petys petin. Kaimynams blogiau – nebėra, kam ūkiu rūpintis.

Visada su daina ir malda

Tačiau ši skaudi tema pasimiršta, kai Albina ima pasakoti apie mielą širdžiai Pigonių kaimą, kurį nuo šeš-tojo praėjusio amžiaus dešimtmečio garsino moterų ansamblis „Liepos“. Tokios ir buvo tada, kaip tas lietu-viškas medis – gražios ir tvirtos. At-giedotos būdavo visos gegužinės pa-maldos, o spalio mėnesį rinkdavosi kalbėti rožinio. Dabar jau jas keičia jaunimas. Kai trobon viena po kitos pradeda eiti Širvintų kultūros namų Čiobiškio fi lialo vedėjos Vidos Dam-brauskienės vis padrąsinamos jauno-sios „Liepelių“ ansamblio dainininkės, erdvioje Lapinskų svetainėje daro-si ankšta.

Iš kartos į kartą

„Lapelių kaimo folklorinio ansamb-lio pradžių pradžia – Pigonių kaimo etnografi nis ansamblis, kuris susibūrė apie 1950 metus. Vyriausios ansamb-lio moterys pamena, kaip dainuodavo jų močiutės ir mamos, – tos dainos būdavo perduodamos iš kartos į kar-

tą. Jų mokomės ir mes“, – pasakojo V.Dambrauskienė.

Ji pasidžiaugė, kad šalia senolių, brandaus ir vidutinio amžiaus dalyvių dainų mokosi ir mažieji Lapelių gy-ventojai. Nesikrato repeticijų, mielai šventėse dalyvauja ir jaunimas.

„Keletą metų ansamblis buvo pri-pažintas šauniausiu rajone, buvo įteik-ta ne viena nominacija. 2006 m. Pi-gonių kaimo etnografi nis ansamblis fi lmavosi Lietuvos televizijos laido-je „Gimtoji žemė“, anksčiau dalyva-vo tarptautiniame folkloro festivaly-je „Baltica“, Pasaulio lietuvių dainų šventės „Mes“ folkloro dienoje, o 2009 metais respublikinėje folklori-nių ansamblių atrankoje į Lietuvos tūkstantmečio dainų šventę „Amžių sutartinė“. O kiek dalyvauta rajone rengtose šventėse neverta ir skaičiuo-ti“, – tikino ansamblio vadovė.

Jai irgi skaudu, kad jaunimas iš-važiuoja, o baigusieji mokslus ar pa-dirbėjusieji užsienyje neskuba grįž-ti į gimtuosius kraštus. Tačiau, anot V.Dambrauskinės, norintieji gyventi linksmai ir turiningai randa, kuo už-siimti kaime.

Pigonių kaime dainos dar netylaKažin ar suskaičiuotum dešimt trobų kaime, kurio pavadinimą naršant internete pamatysi ne sykį, mat čia parduodama ne viena sodyba. Tačiau mes ne nekilnojamuoju turtu atvykome domėti s.

Laimutė GIEDRAITYTĖ

Mena akmens amžių

Pirmieji gyventojai Širvintų rajo-no teritorijoje kūrėsi IX–VIII tūks-tantmetyje prieš Kristų. Musninkų, Čiobiškio, Gelvonų, Kernavės apylin-kėse aptikta akmens amžiaus stovyk-lų liekanų. Gražiausias perlas Širvin-tų krašte – Kernavė. Čia vienas šalia kito stūkso penki piliakalniai. Įdomus istorine praeitimi ir galintis pasigir-ti išskirtine gamta Širvintų rajonas – mažiausias šalyje, vos 906 kv. km,

palyginimui: Varėnos rajono plotas – 2 218 kv. km. Miškų taip pat nedaug. Jie užima tik 27,7 proc. rajono te-ritorijos. Rajono centras – Širvintų miestas. Jame gyvena beveik 7 000 gyventojų. Kaimiškų vietovių mies-teliuose Bagaslaviškyje, Čiobiškyje, Gelvonuose, Kernavėje, Musninkuo-se, Zibaluose ir 485 kaimuose įsikūrę beveik 3 000 rajono gyventojų.

2001 metų surašymo duomenimis, rajone gyveno 20 207 žmonės, iš jų 9 545 vyrai ir 10 662 moterys.

Prasminga stati sti ka

Širvintų rajone yra 50 archeolo-gijos, 16 architektūros, 15 istorijos,

78 dailės paminklai, 18 dvarų ir dva-ro sodybų.

Didžiausios per rajono teritoriją tekančios upės: Neris, Širvinta, Musė. Tyvuliuoja 28 ežerai, iš kurių didžiau-sias – Alys – užima net 165 ha, o gi-liausio – Gelvės – gelmės siekia net 25 metrus.

Širvintų rajonas gali puikuotis: Alionių, Bartkuškio, Šešuolėlių, Ly-garaisčio telmologiniais, Širvintos, Budelių kraštovaizdžio draustiniais.

Išskirtinę istorinę vertę turi Vals-tybinis Kernavės kultūrinis rezerva-tas. Jam suteiktas UNESCO saugo-mo pasaulio paveldo objekto statusas. Paminėtini penki parkai, du gamtos paminklai: Staškūniškio maumedis

ir Dūdų akmuo su vadinamoji vel-nio pėda.

Rajono apylinkes puošia nema-žai architektūros paminklų: Lauryno Stuokos-Gucevičiaus suprojektuotas Čiobiškio dvaras, Bartkuškio, Šešuo-lėlių dvarai, medinė Alionių bažnyčia, didingos Čiobiškio, Širvintų, Mus-ninkų, Šešuolėlių šventovės. Pake-liui iš Gelvonų į Liukonis yra savitas Mikalajūnų gatvinis-rėžinis kaimas. Jis išsaugojo XIX a. vidurio auten-tiškumą.

Kovos už nepriklausomybę

Po 1920 m. lapkričio 29 d. paliaubų su Lenkija rytinis rajono kraštas pa-

teko į neutraliąją zoną ir iki 1939 m. liko Lenkijos valdžioje.

Atkaklios rezistentų kovos dėl Lie-tuvos nepriklausomybės vyko Čiobiš-kio krašte. 1998 m. vasarą Gelvonų miestelyje buvo atidengtas skulpto-riaus Jono Jagėlos paminklas Didžio-sios kovos apygardos partizanams.

Šeiniūnų kaime 1889 m. gimė rašytojas ir diplomatas Ignas Jurkū-nas-Šeinius. Dabar šiame kaime stovi žinomo tautodailininko Ipolito Už-kurnio sukurtas stogastulpis Ignui Šeiniui.

Musninkų bažnyčios šventoriuje palaidotam Vasario 16-osios neprik-lausomybės akto signatarui Alfonsui Petruliui pastatytas paminklas.

Vos 60 km nuo sosti nės įsikūręs Širvintų miestas. O Širvintų rajono teritorija prasideda tuoj pat už Maišiagalos. Tai savitas kraštas, išsaugojęs įvairių epochų ir kultūrų palikimą.

Mažiausias dydžiu, bet išskirti nis grožiu

Gražiai ir šeimininkiškai tvarkomas Širvintų miestas patrauklus ne vienam sosti nės ir aplinkinių miestų gyventojui. Raimundo Šuikos nuotrauka

„Liepelėse“ dainuoja senosios kartos moterys ir jaunoji karta iš Pigonių, Lapelių ir Čiobiškio kaimų. Raimundo Šuikos nuotraukos

A.Lapinskienė ir V.Dambrauskienė be liaudies dainos neįsivaizduoja gyvenimo.

Gimtasis kraštas 2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)14 Mūsų paveldas

Česlovas Krivaiti s – Kaišiadorių katedros Garbės kanauninkas, monsinjoras, Kernavės klebonas.Viktoras Alekna – poetas, literatūrologas.Irvis Šeinius – rašytojas, visuomenės veikėjas, mecenatas.Marija Remienė – Širvintų krašto garbės pilietė, mecenatė.Alfonsas Balsevičius – kraštotyrininkas, tapytojas.Viktoras Baumyla – muzikas, režisierius.Jonas Dambrauskas – kompozitorius, choro dirigentas, vargonininkas.Jonas Lučiūnas – ekonomistas, fotomenininkas.Petras Naraškevičius – rašytojas, žurnalistas.Aldona Pažusytė – muzikos mokytoja, kultūros darbuotoja.Jonas Vitkūnas – istorikas, pedagogas, muziejininkas.Juozas Binkis – agronomas, tautodailininkas, visuomenės veikėjas.Povilas Malinauskas – tautodailininkas, pedagogas.Pranciškus Navalinskas – Lietuvos žirgų lenktynių sporto meistras.Ipolitas Užkurnys –tautodailininkas, rašytojas.Julianas Gridziuška – tautodailininkas.Zofi ja Jablonskienė – mokytoja, etninės kultūros ir tradicijų puoselėtoja, juostų audėja.Kęstuti s Norušis – kryždirbys, tautodailininkas.Joana Zinkevičienė – tautodailininkė, Didžiojo kunigaikščio Gedimino nominantė.Lina Misikonytė – stalo tenisininkė.Dalia Taparauskienė –visuomenės veikėja.Juozas Lebionka – kultūros istorikas, kraštotyrininkas.Algis Kryžanauskas – poetas.Filomena Vaicekauskienė – pedagogė, kraštotyrininkė.Ona Valančienė – pedagogė, bendruomenės pirmininkė.Sidona Ušackienė – kultūros darbuotoja.Jonas Rimantas Kadžys – medikas, Auksinės Krivulės riteris.Saulius Vadišis – architektas, restauratorius, muziejininkas.Andžela Dalia Emužytė – ūkininkė, Didžiojo kunigaikščio Gedimino nominantė.Violeta Blažienė – agronomė, visuomenės veikėja.Jonas Stankevičius – pedagogas, kraštotyrininkas.

Širvintų rajoną garsinę ir garsinantys žmonės

Nijolė BARONIENĖ

Susidomėjusiesiems gydomąja linų sėklų ir iš jų spaudžiamo alie-jaus galia Bronislovas Liubomiras Vošteris negaili patarimų ir mielai dalijasi sukaupta informacija.

Įžengė į aštuntą dešimtį

Prieš vienuolika metų ėmęsi ūki-ninkavimo Vošteriai vis dar dirba diena dienon. Turint savo ūkį kitaip ir neįmanoma. Abu su žmona suta-rė, kad radus savo kelią permainin-goje žemės ūkio rinkoje reikia jo ir laikytis. Janina taip pat vertina linus ir iš jų sėklų spaudžiamą aliejų. Žvel-giant į ūkininką B.L.Vošterį sunku patikėti, kad jau treji metai, kaip jis įžengęs į aštuntą dešimtį. „Ūkininkai daug juda, tai padeda išlaikyti fi zinę formą. Kita vertus, nieko kito ne-mokame, visą amžių dirbame žemės ūkyje ir esame patenkinti. Tačiau jau mąstome apie tai, kad metas jį per-duoti jaunesniems. Tada mes būsime tik patarėjai“, – apie ateities planus kalbėjo ūkininkas.

Išgarsino sėmenų aliejus

Daugiau nei šimtą hektarų val-dantys Vošteriai žinomi ne tik Šir-vintų rajone. Labiausiai juos išgar-sino sėmenų aliejus, kurį ūkininkai pardavinėja ir savo namų kieme, ir veža į visus Lietuvos miestus. Pre-kybos apimtis nedidelė, tačiau tie, kas įprato vartoti šį itin vertingą produktą, žino, kada ir kur su švie-žiai spaustu aliejumi atvažiuoja ūki-ninkas B.L.Vošteris. Šeimai aliejaus spaudimas ir pardavinėjimas tėra pa-pildomas verslas.

„Mes išspaudžiame tik tam kar-

tui, nes aliejus turi būti šviežias. Pir-kėjo neapgausi, jei aliejus spaustas prieš kelis mėnesius, tada būna kars-telėjęs. Nenorime prarasti nuolatinių pirkėjų, tad dirbame labai sąžiningai. Žmonės patys pas mus atvažiuoja arba mes keliaujame į ūkininkų tur-gus 2–3 kartus per savaitę“, – sakė pašnekovas.

Senolių išminti s

Nuo seno mūsų krašte žinomas ir vertinamas sėmenų aliejus – tradi-cinis lietuvių produktas, šaltą žiemą sušildydavęs ir kraują, ir sielą. Alie-jaus žmonės pildavo į košes, no-rėdami jas paskaninti, į raugin-tų kopūstų, sūdytų grybų, virtų bulvių, pupelių ir žirnių, morkų ir burokėlių sa-lotas. Vargu ar tada žinota, kad vartojant sėme-nų aliejų orga-nizmas geriau pa-sisavina riebaluose tirpius vitaminus. Kai nebuvo jokių mokslinių tyri-mų, žmonės vadovaudavosi papras-ta gyvenimiška logika: jei gerai jau-čiuosi, pilvo neskauda, nuotaika, gera, energija per kraštus liejasi, vadinasi, maitinuosi teisingai. Dabar esame gudrūs žinodami kiekvieno produk-to cheminę sudėtį ir veikliąsias me-džiagas. O mūsų protėviai ir be su-dėtingų tyrimų žinojo stebuklingas sėmenų gydomąsias galias.

Bagaslaviškyje ūkininkaujantis B.L.Vošteris ne tik spaudžia ir par-duoda sėmenų aliejų, bet ir puikiai žino gydomąsias jo savybes. „Geriau-sias įrodymas – tai žmonių, kasdien vartojančių sėmenų aliejų, atsiliepi-

mai. Pastebėjau, kad nuolat perkan-tieji iš manęs aliejų savo gyvenimo jau neįsivaizduoja be šio produkto. Apie sėmenų aliejaus naudingumą šneka ne tik ligoniai, bet ir sveiki, profi laktiškai vartojantys sėmenų aliejų žmonės. Įvairiose šalyse atlik-ti moksliniai tyrimai patvirtina, kad sėmenų aliejus būtinas, nes yra labai naudingas žmogaus organizmui“, – pasakojo ūkininkas.

Ne žiniuonis, bet žino

Anot ūkininko, žmonės dabar ža-visi įvairiausiais papildais, atėjus žie-mai šluoja iš vaistinių žuvų taukus ir juos vartodami stiprina savo imuni-tetą. O reikėtų atsigręžti į savo šalies kulinarinį paveldą ir susimąstyti, ką gi prieš šimtą metų ir daugiau valgė mūsų protėviai. B.L.Vošteris nemano, kad sėmenų aliejus – panacėja, tačiau neabejoja, kad jis padeda išsigydyti daug susirgimų. „Nesu nei gydytojas, nei žiniuonis, bet apie sėmenų aliejaus galias žinau nemažai, pavyzdžiui, jog įvairiose šalyse atliekant mokslinius tyrimus buvo nustatyta, kad sėmeny-se esančios medžiagos sumažina rizi-ką susirgti širdies ir kraujagyslių ligo-mis“, – žiniomis dalijosi ūkininkas.

Ir žmogui, ir veršeliui

B.L.Vošteris tikina, kad kasdien vartojant sėmenų produktų galima lengviau kontroliuoti apetitą. Tai pa-prasta paaiškinti, nes sėmenys ska-tina žarnyno turinio pasišalinimą, todėl žmogus dažniau tuštinasi, va-

dinasi, organizmas pasisavina mažiau maisto. Sėmenų aliejuje yra tam tik-rų omega-3 riebalų rūgščių, kurios ne tik padeda apsisaugoti nuo ate-rosklerozės, aukšto kraujospūdžio, bet ir skatina susikaupusių riebalų sudeginimą.

„Linų sėklose yra medžiagų (glei-vių), kurios apsaugo virškinimo trak-tą nuo dirginimo ir mažina skran-džio rūgštingumą. Taip pat sėmenų

aliejus sušvelnina opų sukeltus skausmus ir neleidžia joms toliau plėstis. Taigi nuo-lat vartojant sėmenų aliejų, niekas jūsų skrandžio „ne-

beės“, – juokavo ūkininkas. Jis prisiminė vieną sovietme-čio istoriją, kai karvių fermoje

dirbusios moterys, sužino-jusios, kad nebėra sėmenų, kone maištą pakėlė, mat tik jų nuoviras pakeldavo ant kojų viduriuojančius veršelius.

Grožio garantas

Sėmenų aliejuje yra omega-3 rūgš-čių. Jos skatina plaukų augimą. Jei šių rūgščių trūksta, plaukai tampa sausi ir ima lūžinėti. Aliejumi tepant odos nudegimus, oda žymiai greičiau at-sinaujina. Šios rūgštys naikina veido riebalų, kurie užkemša poras, perte-klių, todėl aliejus gelbsti norint išnai-kinti jaunatvinius spuogus. „Galima drąsiai teigti, kad naudojant sėmenų produktus plaukai sustiprėja, tampa gražūs ir žvilgūs, o oda – švelni ir lygi it aksomas“, – negailėjo gerų žodžių sėmenų aliejui B.L.Vošteris.

Anot jo, sunku išvardyti ligas ir problemas, kurias padeda įveikti sė-menų aliejus. „Sąrašas būtų ilgas: są-narių, nervų, kvėpavimo sistemos, įvairias moterų ir vyrų ligas, net onko-loginius susirgimus yra pavykę įveikti ar pristabdyti vartojant sėmenų aliejų. Ne vienas toks atvejis jau žinomas“, – tikino ūkininkas.

Jo diena prasideda nuo stiklinės šilto gėrimo, kuris padaromas la-bai paprastai: kavamale sumalamas šaukštas sėmenų ir užpilamas karš-tu vandeniu. O kelis kartus per die-ną abu su žmona būtinai išgeria po šaukštą sėmenų aliejaus. Ir nebijo nei žiemos šaltuko, nei gilių pusnių.

Dideli stebuklai mažoje lino sėklelėje Širvintų rajone Bagaslaviškio kaime gyvenantys ūkininkai jau dvidešimt metų verčiasi žemdirbyste. Bronislovas Liubomiras Vošteris kartu su žmona Janina „susirgę“ linais, kurių laukai Lietuvoje dabar jau retai kur matomi.

JAV buvo pastebėta, kad žmonės, kasdien suvalgydavę po 2–6 šaukštus sėmenų, per keturias savaites cholesterolio kiekį kraujyje sumažino apie 15 procentų, o kraujagyslių būklė pagerėjo ti ek lyg kasdien būtų sportavę.

Janina Vošterienė sėmėnų aliejaus į pati ekalus pila negailėdama. Aliejus spaudžiamas presu, nedideliais kiekiais, kad šviežias pasiektų pirkėjus.

Raimundo Šuikos nuotraukos

Gimtasis kraštas2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46) 15Gamta

Steponas DEVEIKIS

Kol parkai ilsisi baltuose pataluo-se, Naujųjų metų naktį žvakėmis nu-žymėti takai skelbia, kad jų įkūrėjas nepamirštas. E.F.Andrė klubo nariai, Prancūzijos diplomatai, Vilniaus uni-versiteto Botanikos sodo ir tarptau-ti nio „Zontos“ moterų klubo nariai septi ntus metus tęsia gražią šviesos šventės tradiciją Trakų Vokės, Palan-gos, Lentvario ir Užutrakio dvarų par-kuose. Pasivaikščiokime jų takais.

Trakų Vokės dvaro parkas

Trakų Vokės dvaro sodyba – Vil-niaus priemiesčio gamtos ir kultūros vertybė. Parkas sukurtas panaudojant upių slėnių kraštovaizdį – didingo Vokės senslėnio šlaitą ir šoninio in-tako slėnį, kuriame trykšta šaltiniai. Kai 1898 m. Eduardas ir Renė Andrė atvyko į Trakų Vokę, juos nustebino aukštas kultūrinis dvaro ir jo šeimi-ninkų lygis.

Čia jau buvo išplėtota dvaro sody-ba: neoklasicistiniai italų kilmės ar-chitekto Leandro Markonio (1834–1919 m.) suprojektuoti ir 1876–1880 m. pastatyti rūmai, įrengtas parkas, tvora ir keli puošnūs vartai, tvenki-niai, kiti statiniai. Apie tai R.Andrė byloja savo užrašų knygelėse ir laiš-kuose žmonai. E.Andrė parkui sutei-kė įvairovės, išraiškingumo, tam laikui būdingų sprendinių.

Šiuo metu dvaro ansamblis su par-ku užima apie 22 ha. Parko kompozi-ciniai elementai išsidėstę tiek centri-nėje, tiek ūkinėje dvaro dalyje. Išliko treji (iš ketverių) vartai, visi skirtingo stiliaus. Didelį įspūdį daro nepapras-tai išraiškingos liepų alėjos. Parko lan-kytojas taku vedamas taip, kad atsi-vertų tapybiški akcentai, kad svečias gebėtų juos laiku atpažinti, pamatyti, sustoti ir grožėtis.

Trakų Vokės parke svarbų vaidme-nį atlieka natūralus reljefas. Jis puikiai panaudotas parko emocinei įvairovei sukurti. Trakų Vokės dvaro rūmuose nuo 2002 m. yra įsikūrusi Lietuvos karališkoji bajorų sąjunga, o buvu-sių dvaro arklidžių pastate – Vilniaus miesto Panerių seniūnijos adminis-tracija, kultūros centras.

Lentvario dvaro parkas

Lentvario dvaro sodybos ansamb-lis su parku išliko iki mūsų dienų toks, koks buvo sukurtas valdant grafui Vladislovui Tiškevičiui pačioje XIX a. pabaigoje. Šios dvaro sodybos kles-tėjimo periodas truko iki Pirmojo pa-saulinio karo.

Dabar parkas užima apie 21 ha. Lentvario dvaro parkas yra labai aukš-tai vertinamas tiek Lietuvos, tiek Eu-ropos specialistų, nes jis atskleidžia visą E.F.Andrė kūrybinę jėgą – nuos-tabiai suvaldytas ir pritaikytas reljefas, stilistinė darna, proporcijų eleganci-ja, vaizdų tapybiškumas ir dermė. O svarbiausia – autentiškumas.

Kaip ir kiti E.F.Andrė kurti parkai, Lentvario dvaro parkas – mišraus sti-liaus. Prieš grakščius Tiudorų stiliaus rūmus plyti elegantiška dviejų dalių parterio erdvė su kolonomis ir pos-

tamentais, ant kurių kadaise stovėjo prašmatnios vazos. Dabartiniu metu peraugusios tujos ir kiti medžiai gožia parterio erdvę ir ardo vizualinę darną su rūmais bei ežeru.

Geometriškai suplanuota rūmų aplinka labai organiškai pereina į kal-nų peizažo parko dalį, kuri nuo seno vadinama Šveicarija. Čia prancūzų menininkai puikiai panaudojo esamo reljefo ir vandens galimybes. Sukurti kalnų upelio ir tvenkinių vaizdai, vin-grūs takai ir akmenų pakopos veda prie įstabiausių tapybiškų vaizdų – vandens kaskadų, grotų, uolynų, apžvalgos kal-vų. Tiškevičių laikais čia vyko labai ak-tyvus kultūrinis gyvenimas.

Palangos parkas

Pirmą kartą Palangoje E.F.Andrė su sūnumi Renė, kaip ir kituose tri-juose projektuotuose parkuose, apsi-lankė 1898 m. birželį. Palangos par-ko kūrimo darbai aprašomi R.Andrė straipsnyje 1906 m. „Revue horticole“ žurnale. Čia detaliai aprašoma, kaip buvo formuojamos parko erdvės ir paviršius, kaip šaltinio vietoje atsira-do vandens telkinys, kaip buvo nu-tiesti parko takai. Tai vertinga me-džiaga saugant parko autentiką.

Palangos parko atnaujinimu pra-dėta rūpintis 1957–1958 m. parko in-ventorizacijos metu. 1960 m. parkui suteiktas Palangos botanikos parko statusas leido sutelkti žmogiškuosius ir fi nansinius išteklius, užsakyti parko tvarkymo projektą, atlikti detalesnius parko tyrimus.

Parko takų planinė struktūra tuo metu buvo išlikusi be žymių pakiti-mų, bet parko želdiniai, laikui bėgant, keitėsi ir nyko. Atskirose vietose su-sidarė tankynės iš savaime plintančių medžių – baltalksnio, beržo, blindės, drebulės. Paprastasis sausmedis, pa-prastasis šaltekšnis, pilkasis gluosnis ir kai kurie kiti krūmai vešliai iške-rojo ne tik medžių grupių trake, bet ėmė želti ir aikštėse. Ilgą laiką buvę be priežiūros lepesnieji svetimžemiai medžiai ir krūmai neatlaikė vietinių augalų konkurencijos. Daug vertin-gų dekoratyvinių rūšių ir formų žuvo per šaltąsias žiemas. Dėl šių priežas-čių smarkiai nukentėjo architektūri-niu požiūriu vertingi parko želdiniai, buvo pažeista kompozicija.

Apie 75 proc. senųjų pušų buvo pažeistos puvinio. Vien tik 1960 m. parke iškirsti 367 sausuoliai. Nusau-sinus parko pakraštį, pradėjo masiškai džiūti juodalksniai.

1966 m. parko tvarkymo darbai, atliekami pagal architekto Algimanto Brusoko ir dendrologo Leono Čibiro projektą, buvo baigti. 2010 m. vykdo-mas naujas Palangos parko renovaci-jos projektas.

Užutrakio dvaro parkas

Užutrakio ansamblis sukurtas gra-fo Juozapo Tiškevičiaus (1868–1917 m.) iniciatyva, kurią gražiai realiza-vo talentingi kūrėjai. 1896–1901 m. pastatytus rūmus projektavo Juze-fas Husas (1846–1904 m.), parką – E.F.Andrė (1840–1911 m.).

Užutrakio parkas yra sudėtinė Tra-kų istorinio parko dalis, kurio direk-cija jau keliolika metų skiria ypatin-gą dėmesį dvaro sodybos ansamblio atnaujinimui. Čia sukaupta daug is-torinės ikonografi nės medžiagos apie dvarą ir parką. Dalis jos eksponuoja-ma restauruotuose rūmuose. Intensy-viai tvarkomas parkas.

E.F.Andrė kūrybai būdingi aplink rūmus įrengiami platūs re-prezentaciniai parteriai. Pagrindinis (rytinis) Užutrakio parko parteris buvo elipsės formos su apvadiniu taku, kurį pabrėžė puošnūs skulp-tūriniai akcentai. Antrasis (pietinis) parteris, kuris baigiasi mažąja ba-liustrada, turėjo keturkampę formą; jį puošė biustų ant postamentų eilė. Vakarinė terasa su baliustrada atve-ria vaizdus į ežero platybes.

Už gražiausius Lietuvos parkus reikia dėkoti grafų Tiškevičių giminei bei prancūzų kraštovaizdžio architektui ir biologui Eduardui Fransua Andrė.

Trakų Vokės parko takai naktį atrodo paslapti ngai. Lilijos Valatkienės nuotraukos

Didysis parkų architektas

Eduardo Fransua Andrė (1840–1911 m.) vardas yra glaudžiai susijęs su prancūzų želdynų meno suklestė-jimu pasaulyje XIX a. pabaigoje. Jis daug prisidėjo nurodydamas gaires kraštovaizdžio architekto profesijai, paskleisdamas daugybės savo pro-jektų urbanisti nį aspektą įvairiuose Prancūzijos miestuose ir pasaulyje. Šis aukšto lygio parkų specialistas sukūrė per šimtą parkų įvairiose pa-saulio šalyse.

E.F.Andrė parkus planavo vado-vaudamasis XIX a. vyravusio angliš-kojo sti liaus tradicijomis, bet tuo pa-čiu kūrė geometrines kompozicijas prie pastatų. Jo parkai – puikūs miš-raus sti liaus pavyzdžiai. E.F.Andrė kūrybos tyrinėtojai sutaria, jog par-kai, kuriuos jis sukūrė, iki šiol gyvuo-ja todėl, kad jų kompozicijos princi-pai paremti puikiu augalijos išteklių pažinimu ir pritaikymu konkrečioms vietos klimato sąlygoms.

E.F.Andrė buvo sodų architektū-ros profesorius nacionalinėje Ver-salio sodininkystės mokykloje, rašė straipsnius profesinėje spaudoje ir ilgą laiką buvo sodininkystės žur-nalo „Revue horticole“ redakto-rius. Jis užmezgė tvirtus ryšius su didžiausiais kūrėjais: Centrinio par-ko Niujorke autoriumi F.L.Olmstedu, C.L.Saržentu, kuris kūrė Arnoldo ar-boretumą Harvardo universitetui Bostone. E.F.Andrė palaikė nuola-ti nius ryšius su Viljamu Robinsonu Anglijoje ir kt. Į Lietuvą E.F.Andrė atvyko 1898 m. jau būdamas ti kras parkų meno specialistas. Kelionėje jį lydėjo ir kartu dirbo sūnus Renė Andrė (1867–1942 m.).

1876–1880 m. pagal italų architekto Leonardo Markonio projektą pastatyti Trakų Vokės dvaro rūmai labai panašūs į Var-šuvoje esančius Lazenkų rūmus. Tais laikais buvo iti n populiarus „stanislaviškojo“ klasicizmo sti lius.

Švieselių šventėje Trakų Vokės parke dalyvavo Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Arūnas Svitojus ir Prancūzijos ambasadorius Fransua Laumonieris.

Pagerbta grafo J.Tiškevičiaus atminti s.

Šviesos šventė primena garsųjį parkų kūrėją

Gimtasis kraštas 2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)16 Gyvenimo būdas

Lilija VALATKIENĖ

Žiemos maudynių mėgėjams šal-ta nebūna. Didžiausią malonumą „ruoniai“ pati ria šokdami į vandenį spaudžiant šaltukui.

Naujuosius metus jie pasiti nka ne knapsėdami prie mišrainėmis ir al-koholiu nukrautų stalų, o taškyda-miesi Balti jos bangose. Gimtadieniai, vardadieniai ir kitos arti mų žmonių šventės taip pat nepraeina be žiemos maudynių upėse ir ežeruose.

Nėra blogo oro

Kada maloniausia pūkštelėti į van-denį? Kiek šalčio turi būti, kad „ruo-niai“ negalėtų į vandenį pažiūrėti?

„Ruoniams“ maloniausia, kai aplink daug bendraminčių, o vandens tem-peratūra ir oro sąlygos neturi jokios reikšmės. Nėra tokio oro, kuris truk-dytų jiems išsimaudyti. Tiesa, praėju-sią vasarą maudytis ežeruose sveikuo-liams nebuvo itin malonu. Vanduo, primenantis arbatą, nė kiek neatgai-vindavo. Yra buvę atvejų, kai jie mau-dėsi ir spaudžiant 24 laipsniams šal-čio, ir pučiant atšiauriam vėjui. Įprasta į eketę šokti ir sningant, ir lietui lyjant. Lietuvos sveikatos sąjungos vadovas Dainius Kepenis tokiu atveju mėgsta pajuokauti: „Juk ne rūgštimi lyja.“

Nugalėdamas save ir savo baimes, žmogus pasijunta įgavęs begalinės energijos.

Ligą sukelia ne šaltas vanduo

Stebėdami tokias maudynes žmo-nės nelieka abejingi. Vieni stebisi, kiti

kvailina, kad lipant į ledinį vandenį, rizikuojama stipriai susirgti. Ar daž-nai sveikuoliai serga?

„Per pastaruosius 20 metų į gydy-tojus aš kreipiausi tik du kartus. Pirmą kartą, kai statybose užlipau ant vinies ir išsigandau, kad nebūtų kraujo už-krėtimo. Antrą kartą medikų pagal-bos teko prašyti, kai pjaudamas lentą nusipjoviau piršto galą. Tiesa, tvar-kydamasis dokumentus dėl vairuo-tojo teisių dar kreipiausi medicininės pažymos. Į eketę mūsų niekas vary-te nevaro, maratono bėgti, vegetariš-kai maitintis irgi neprivaloma. Juk ir į kalnus lipti niekas neverčia – žmonės ten eina savo noru.

Medikai jau sutaria, kad maudy-tis žiemos metu žmogaus sveikatai beveik nepavojinga.

Mes viską apgalvoję – pirmiausia kūną apšildome, po to ramiai niurkte-lime. Į ledinį vandenį nebūtina dažnai šokinėti, tačiau norint užsigrūdinti ir nesirgti peršalimo ligomis, reikia kas-dien apsilieti šaltu vandeniu ar pasi-mėgauti šaltu dušu“, – aiškino Dai-nius Kepenis.

Tačiau kalbama, kad po tokių maudynių vyrams atsiranda proble-mų dėl prostatos.

„Nesąmonė. Tyriausi savo prostatą. Gydytojas pasakė, kad mano pavyzdį galima medicinos studentams rodyti. Jei norite žinoti, sveikuoliai serga vi-dutiniškai perpus rečiau nei kiti Lie-tuvos gyventojai.

Suskaičiavome per dvidešimt metų visų sveikuolių mokyklų absolventų ligonių kasoms paliktus pinigus – apie 15 mln. litų! Būtų įdomu sužinoti, kaip Sveikatos apsaugos ministerija

mūsų sutaupytus pinigus panaudoja.Mums ne tas pats, kur tie pinigai nukeliauja. Juk mes patys rūpinamės savo sveikata. Tad atėjo metas peržiū-rėti mokesčių mokėjimo tvarką. Jie turi būti diferencijuojami. Daugelis atvejų yra aplaidumo, o ne nelaimės išdava“, – įsitikinęs sveikatos sąjungos prezidentas.

Dora ir sveikata neatsiejami

„Daug metų svajojau išsimaudyti eketėje, tik niekaip nepasitaikydavo proga su sveikuoliais susipažinti. Prieš šešetą metų nusprendžiau tiesiog nu-bėgti prie upės ir įlįsti į vandenį. Po savaitės susirgau inkstų geldelių už-degimu. Atrodytų, kad ledinis vanduo kaltas... Ir jei būčiau nežinojusi dau-gelio dalykų, kurie išprovokavo ligą, tikrai kaltinčiau šaltą vandenį. Dides-nio mito apie tai, kad šaltas vanduo sukelia ligas, nesu girdėjusi. Taip sako tie, kurie niekada nesimaudė, maudėsi ne pagal taisyk les arba gyvena palaidą gyvenimą, bet viešai bando vaizduo-ti sveikuolį ir lenda eketėn. Nes dora nuo fi zinės ir dvasinės sveikatos yra

neatsiejama“, – teigė Lietuvos sveika-tos sąjungos prezidento pavaduotoja Sigita Kriaučiūnienė ir pažėrė daugy-bę įrodymų, kaip grūdinimasis pade-da išsikapstyti iš visokių bėdų.

Anot jos, Vakaruose plaukimas le-diniame vandenyje yra sporto šaka. Organizuojamos net pasaulinės plau-kimo lediniame vandenyje varžybos. Jei tai būtų pavojinga, Europoje tokie renginiai tikrai nevyktų.

Sigitos sūnus devynmetis Mantvy-das taip pat „ruonis“. Jis kartu su visais maudėsi sutikdamas Naujuosius me-tus. Kai mokytoja visai klasei paskelbė šį faktą, daugelis iš nuostabos ir pavy-do išsižiojo, puolė klausinėti. Mokyk-loje Mantvydą visi vadina sveikuoliu ir laiko pavyzdžiu. Jam neįmanoma įsiū-lyti jokių surogatinių gėrimų, berniu-kas nevalgo bet ko ir bet kada.

Mantvydas ne tik maudosi eketė-je. Jis dalyvavo 9 km pagarbos bėgime „Mirties ir gyvybės keliu“. Pernai ber-niukas buvo jauniausias dalyvis. Šie-met jauniausiojo titulą užleido savo šešiamečiui broliui, kuris didvyriškai nutipeno devynis kilometrus.

„Mantvydas labai nori su mani-

mi bėgti Vasario 16-osios minėjimui skirtame 12 km bėgime. Prižadėjau, kad leisiu. Juk mes bėgame ne laikui, tiesiog malonumui. Mano ir mano vaikų, kurie sveikai gyvena, sveikata puiki. Tie žmonės, kurie turi sveikatos problemų, žino patys, dėl ko jų turi. Tad nevertėtų dėl visko kaltinti mau-dynių lediniame vandenyje“, – aiškino sveikuolė S.Kriaučiūnienė.

„Ruoniai“ jaunėja

Sveikuolių gyvenime papūtė nauji vėjai: atgimsta klubai, norinčiųjų svei-kai gyventi gretos jaunėja ir jie spar-čiai vienijasi, pritraukia naujų ben-draminčių.

Kiek „ruonių“ Lietuvoje?„Paprastai nevedame apskaitos,

kiek „ruonių“ atsiranda, tiesiog džiau-giamės vieni kitais. Kai kurie žmo-nės grūdinasi ir maudosi, tačiau ne-priklauso jokiam sveikuolių klubui. Ar galima suskaičiuoti, kiek yra svei-kai gyvenančių Lietuvoje? Būtų šau-nu žinoti tokią statistiką, tačiau kol kas turime tik savo klubų pateikia-mus duomenis. Juose yra 2 341 na-rys. „Facebook“ grupėje „Už sveiką Lietuvą“ dalyvauja 4 700 nariai. Per 20 metų Palangos sveikatos moky-klą baigė apie 30 tūkstančių žmonių. Žinau, kad visi, išskyrus „Facebook“ grupės narius (nes ji virtuali), tikrai yra išsimaudę lediniame vandenyje“, – sakė Sigita Kriaučiūnienė.

Sveikuoliai vadovaujasi sveikatingu-mo bestselerių autoriaus Polio Brego išmintimi: gyvename taip, kad kiekvie-nos dienos vakare galėtume sau pasa-kyti „Mano sieloje šiandien šventė.“

Šitą šūkį išgirdę galite būti tikri, kad sutikote sveikuolius. Visos jų šventės prasideda ir baigiasi skan-duojant jį ir susikabinus rankomis į didelį ratą. Tokios šventės šie žmonės linki kiekvienam.

Pasaulinė „ruonių“ šventė sutampa su pirmąja Naujųjų metų diena. Tą dieną į eketes sušoka tūkstančiai pasaulio „ruonių“. Vasarį į Palangos sąskrydį suvažiuoja bendraminčiai iš visos Lietuvos. Paskuti nė eketė būna vasario mėnesio pabaigoje.

Po kroso ir mankštos pagulėti sniege sti priam „ruoniui“ – vienas malonumas.

Vieni šoka į eketę, kiti mėgsta puriame sniege pasportuoti .

Prieš šuolį į ledinį vandenį smagu ap-šilti su rogutėmis nuo kalniuko.

Šokiai eketėje. Kauno sveikuoliams nėra blogo oro, jie garsėja savo masinėmis maudynėmis, didžiausiomis eketėmis ir smagiais klubo renginiais. Mindaugo Žiūko ir sveikuolių archyvo nuotraukos

Pastaraisiais metais „ruonių“ gretos sparčiai jaunėja.

Sveikuoliai paneigia mitą: ligos kimba ne ledinėje eketėje

Gimtasis kraštas2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46) 17Sveikata

Virginija MAČĖNAITĖ

Anot Valstybinės sveikatos prie-žiūros tarnybos Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėjos Nerijos Kuprevičie-nės, žiema, o ypač sausio ir vasario mėnesiai, yra tas metas, kada Lietu-voje visuomet yra pastebimas ser-gamumo gripu ir kitomis viršuti nių kvėpavimo takų ūmiomis infekcijo-mis pakilimas.

Virusui pasišalinti reikia laiko

Medikai pastebi, jog negalavimų požymiai priklauso nuo žmogaus or-ganizmo atsparumo, tačiau bet kuriuo atveju reikia gultis į lovą ir gydytis.

Reikia laiko, kad virusas pasišalin-tų iš organizmo. Todėl mažiausiai tris dienas reikia gulėti, gerti daug arbatos, vitamino C, temperatūrą mažinančius vaistus. Jeigu savijauta negerėja, tuo-met reikia medikų pagalbos.

Kaip yra žinoma, geriausiai nuo visų šįmet cirkuliuojančių gripo virusų ap-saugo viena vakcina, mat jos efektyvu-mas siekia net 80 proc. Tačiau užkre-čiamųjų ligų specialistai sutinka, kad šiai specifi nei profi laktikai geriausias laikas buvo ruduo. Dabar vakcina nuo gripo gali tiesiog laiku nebesuveikti, nes pasiskiepijus imunitetas organizme susiformuoja maždaug per dvi savaites,

o didžiausias antikūnų kiekis susidaro 4–6 savaitę po injekcijos.

Visgi, pasitarus su gydytoju, ver-ta skiepytis ir prasidėjus gripo epide-mijai, nes apsikrėtus virusu vakcina sumažina galimų gripo komplikaci-jų tikimybę. „Dabar skiepytis jau yra šiek tiek vėloka, tačiau sezoninio gri-po pakilimo banga visuomet trunka mažiausiai keletą savaičių. Tad, jeigu žmogus pasiskiepytų šiandien, bent dalį sergamumo gripu laikotarpio būtų nuo šio viruso saugus. Žinoma, jei pasiskiepijus po poros dienų su-sirgsite, imunitetas dar nebus susifor-mavęs, ir apsauga tiesiog nesuveiks“, – aiškino gydytoja N.Kuprevičienė.

Anot jos, saugotis gripo šiuo metu labiausiai vertėtų įprastais nemedici-niniais būdais. Susirgus reikėtų likti namuose ir neužkrėsti kitų žmonių, o kosint ar čiaudint visuomet užsi-dengti burną ir nosį vienkartine nosi-naite arba alkūne. Taip pat patariama dažnai plauti rankas, o jei namuose ar darbe yra gripu sergantis žmogus, vengti artimo kontakto su juo, geriau-sia išlaikyti bent 1 metro atstumą.

Gali baigti s mirti mi

Jei nuo gripo apsisaugoti nepavyko ir juo jau susirgote (ypač jei prasidė-jo karščiavimas, pasirodė tokie neri-

mą keliantys simptomai kaip drebu-lys), užkrečiamųjų ligų specialistai turi tik vieną patarimą: nedelsiant kreip-tis į gydytoją ir vykdyti visus jo nu-rodymus. N.Kuprevičienė sako, kad nors daugelis gyventojų gripu per-serga gana lengvai, tačiau tam tikrai daliai žmonių šis virusas gali būti la-bai pavojingas.

Tinkamai negydant gripo gali pasireikšti įvairios komplikacijos. „Jeigu gripo virusas pakenkia tam tikras organų sistemas, gali išsivys-tyti virusinė pneumonija, kvėpa-vimo distreso sindromas. Taip pat gripas gali sąlygoti komplikacijas, kurios kyla dėl kitų žmogaus turi-mų lėtinių ligų. Todėl žmonės, ku-rie serga širdies, kvėpavimo takų, medžiagų apykaitos sutrikimų lėti-nėmis ligomis, ypač vyresni nei 65 metų amžiaus, yra priskiriami rizi-kos grupei. Jiems negydomas gripas gali baigtis net ir mirtimi“, – per-spėjo specialistė.

Mokslinių tyrimų duomenimis, mirtingumas nuo gripo siekia 0,05–0,1 proc., tačiau dažnai mirties prie-žastimi konstatuojamos lėtinės kvė-pavimo takų ar širdies kraujagyslių sistemų ligos, o ne jų paūmėjimą su-kėlęs gripas.

Cirkuliuoja trys gripo virusai

Šiemet Vilniaus Santariškių kli-nikose nuo pandeminio šių metų gripo mirė du žmonės. Vieno paci-ento gyvybė užgeso prieš Naujuo-sius metus, kito – jau šiemet. Kaip žinome, per visą pasaulį nusiritęs naujas gripo virusas A (H1N1) 2009–2010 m. pasiglemžė 23 lie-tuvių gyvybes.

Nors šiuo metu yra popandemi-nis laikotarpis, laboratoriškai nu-statyta, kad ir šį sezoną A (H1N1) virusas cirkuliuos. „Atsiradus nau-jam virusui, juo perserga didelė da-lis žmonių (manoma, kad maždaug iki 30 proc.), tad jis nebeturi tokių palankių sąlygų plisti, nes šiuo gripo virusu persirgęs žmogus tampa jam atsparus. Tačiau dėl to ramiau jaus-tis negalime – Lietuvoje šį sezoną cirkuliuoja ir dar du gripo virusai: A (H3N2) bei B tipo virusas“, – aiš-kino Valstybinės sveikatos priežiū-ros tarnybos Užkrečiamųjų ligų sky-riaus vedėja.

Sunkesnes ligas ir pandemijas su-kelia A tipo virusai, kurie dažniau mutuoja, o B virusas pandemijų ne-sukelia, bet paprastai pasireiškia drau-ge su A tipo virusu. Visi trys šį sezo-ną cirkuliuosiantys gripo virusai įeina į šių metų sezoninės gripo vakcinos sudėtį.

Užsikrėsti galima ne ti k gripo, bet ir kitais virusais, sukeliančiais kvėpavi-mo takų ligas, kurias lydi gripą prime-nantys simptomai. Nuo šių ligų pata-riama saugoti s paprastomis, bet gana efektyviomis priemonėmis.

• Imuniteto stiprinimas. Daugelis virusų ir bakterijų, sukeliančių įvai-rias peršalimo ligas, gyvena žmogaus organizme, dažniausiai nosiaryklėje ir ryklėje. Tačiau nuolatos neserga-me, nes mūsų imuninė sistema nelei-džia bakterijoms ir virusams daugin-tis. Žiemą ji susilpnėja, tad sergame dažniau. Kad taip neatsitiktų, reikia nuolat valgyti česnaką, ežiuolę, medų, vartoti kitas įvairias imunitetą stipri-nančias priemones – imbiero prepa-ratus, vitaminą C.

• Organizmo grūdinimas. Išveng-ti peršalimo ligų padeda organizmo grūdinimas. Naudinga kasdien pa-sivaikščioti gryname ore. Patariama daugiau judėti ar reguliariai užsiimti aktyvia fi zine veikla. Tačiau organiz-mas turi būti grūdinamas nuolatos ir įvairiais būdais.

• Geras patalpų mikroklimatas. Patalpose turėtų būti ne per šalta ir ne per šilta – tinkamas mikroklima-tas taip pat gali padėti išvengti perša-limo. Optimaliausia kambario tem-peratūra, kurioje yra ikimokyklinio amžiaus vaikų, turėtų būti 20–22 º C, vyresniems vaikams ir suaugusiesiems pakanka 18–19 º C. Patalpų oro drė-gnis turėtų būti 40–60 proc. Negali-ma pamiršti natūralaus patalpų vė-

dinimo, net ir šaltuoju metų laiku. Vėdinti rekomenduojama sudarant skersvėjį, t. y. atidarius langus nors 10 minučių.

• Tinkama apranga. Drabužiai, lie-čiantys kūną, turėtų būti iš natūralaus pluošto, nes tik tokie geriausiai pade-

da išsaugoti šilumą. Reikėtų dėvėti sezonui tinkamus drabužius ir apavą. Geriausiai tiktų drėgmei nepralaidi avalynė. Jei vis dėlto sušlapote kojas, būtina kuo greičiau pasikeisti batus.

GK inf.

Mokslininkai nustatė, kad vi-taminas D gali padėti anti bioti -kais gydant tuberkuliozę.

Londono medicinos ir dantų gydymo mokyklos mokslininkai atliko tyrimus su 146 pacientais, kurie sirgo vaistams neatsparios tuberkuliozės forma. Visiems ti -riamiesiems buvo taikomas stan-darti nis gydymas vaistais, pusei jų kartu duodant 2,5 mikrogramo vitamino D papildų kasdien, o ki-ti ems – placebo.

Vien ti k vaistus vartojusiems ti -riamiesiems plaučiai apsivalė per 6 savaites, o gavusiems papildų – per 5 savaites. Mokslininkai to ne-laiko stati sti škai reikšmingu skir-tumu, tačiau tas skirtumas buvo daug ryškesnis pacientams, turin-ti ems tam ti krą geneti nį vitamino D receptoriaus ti pą.

Pradedant tyrimą, vitamino D nepakankamumas nustatytas 97 procentams pacientų. Serganti e-siems džiova tai yra būdinga prob-lema, kuri atsiranda dėl nepakan-kamo saulės šviesos kiekio arba dėl nepakankamo vitamino D su-vartojimo su maistu. Taip pat gali būti , kad pati džiova gali lemti vi-tamino D nepakankamumą, nors kol kas nėra visiškai aišku, kaip tai atsiti nka.

Pasak tyrimo vadovo dr. Adria-no Marti neau, žinoma apie viso-keriopą vitamino D naudą. Didelės šio vitamino dozės buvo naudoja-mos tuberkuliozei gydyti dar prieš sukuriant anti bioti kus, tačiau iki šiol dar nebuvo atlikta klinikinių tyrimų, kokią įtaką vitamino D po-veikiui turi pacientų geneti ka.

Britanijos plaučių fondo moks-lo direktorius Ianas Jaroldas sako, jog pastarojo tyrimo rezultatai su-teikia daug vilčių, kad daliai paci-entų džiovos gydymas vaistais pa-spartės ir taps pigesnis.

Žmogaus oda vitaminą D sin-teti na ti esioginiuose saulės spin-duliuose, tačiau vyresnio amžiaus žmonės, ypač gyvenantys šiauri-nėse platumose, retai gauna pa-kankamai saulės ir turi vartoti pa-pildus. Vitamino D turi riebiosios šaltųjų vandenų žuvys kaip lašišos, skumbrės ir silkės, taip pat žuvų taukai ir kiaušinio trynys.

Mokslininkai nesutaria, kiek per dieną žmogus turi gauti vi-tamino D. Lietuvoje, kaip ir viso-je Europos Sąjungoje, rekomen-duojama vitamino D paros norma yra 5 mikrogramai, o Jungti nėse Amerikos Valsti jose – nuo 5 iki 15 mik rogamų, priklausomai nuo am-žiaus grupės ir kitų faktorių.

Tačiau vis daugėja duomenų, kad vitamino D turi būti vartoja-ma daugiau. Kai kurie mokslininkai mano, kad nuo 25 iki 50 mikrogra-mų per dieną.

GK, balsas.lt inf.

Kovoti su gripu organizmo pastangų neužtenka

Nuo gripo saugokime save ir kitus• Venkite glaudaus sąlyčio su ligoniais. Laikykitės nuo gripu sergančio

žmogaus mažiausiai vieno metro atstumu, venkite žmonių susibūri-mo vietų.

• Dažnai plaukitės ar dezinfekuokite rankas. Kruopščiai plaukitės rankas su muilu, ypač nusikosėję ar nusičiaudėję.

• Venkite liesti akis, nosį ar burną. Virusai dažnai plinta, kai žmogus pa-liečia ką nors, kas užteršta mikrobais, o paskui neplautomis rankomis liečia savo veidą.

• Rūpinkitės derama kvėpavimo higiena. Kosėdami ar čiaudėdami užsi-denkite burną ir nosį servetėle arba žastu, o ne plaštakomis. Panaudo-tas nosinaites nedelsiant išmeskite.

• Likite namuose. Neikite į darbą ar mokyklą, nesilankykite masiniuose renginiuose. Jei to išvengti negalite, dėvėkite medicininę kaukę.

Tai įdomu

Vitaminas D padeda pasveikti

Kaip nesusirgti

Daugėja gyventojų, sergančių gripu ir ūmiomis viršuti nių kvėpavimo takų infekcijomis. Labiausiai prie epideminio lygio sergančiųjų skaičius priartėjo Vilniaus ir Kauno miestuose, Visagino, Varėnos bei Prienų rajonuose.

GK archyvo nuotraukos

Gimtasis kraštas18 2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)

Lilija VALATKIENĖ, Nijolė BARONIENĖ

„Geriausia Naujųjų metų dova-na – darbas“, – pastaruoju metu dažnai girdime sakant žmones. To-dėl darbo vieta, kur praleidžiama visa diena, dažnai tampa pati es darbuotojo fantazijos ir išmonės vaisiumi. Kitaip tariant, kaip pasi-klosi, taip išmiegosi. Jaukią ir šiltą aplinką darbuotojai susikuria pa-tys. O kvapą gniaužiantys vaizdai pro langus dažnai per krizę dauge-liui yra ti k prabangūs papildiniai.

Vilti es pasisemti – į pusrūsį

Vilniaus onkologijos ligoninės fi zinės medicinos ir reabilitacijos masažuotojos žmonėms po sudė-tingų operacijų padeda fi ziškai su-stiprėti ir sugrįžti į gyvenimo kas-dienybę.

Ligoniai masažuotojas Gražiną Lavrenovienę ir Janiną Kazėnienę vadina savo gelbėtojomis, tad ligo-ninės pusrūsis kurį laiką jiems tam-pa viltį teikiančia patalpa.

Į savo darbo vietą pusrūsyje ma-sažuotojos laipteliais leidžiasi jau nebe pirmą dešimtmetį.

„Žiemą dienos šviesos ruoželis mus lepina labai trumpai. Iš namų anksti ryte išeiname ir grįžtame tamsoje. Gyvename kaip kurmiai. Vasarą – kiek linksmiau. Atvėru-sios pusrūsio langelį, girdime kauk-šint kulniukus, žinome, apie ką kal-ba statybininkai, susirinkę parūkyti, bet smagiausia būna, kai darbinin-kai pradeda pjauti žolę. Per vejapjo-

vės burzgimą neįmanoma susikal-bėti, tačiau jam aprimus pasklinda šviežiai nupjautos žolės aromatas“, – šypsojosi masažuotojos.

Stacionarinė ir ambulatorinė sergančiųjų onkologinėmis ligo-mis rea bilitacija – ne itin linksmas darbas, todėl medikės savo darbo aplinką stengiasi pagyvinti gėlėmis ir nuolat skambančia muzika.

Geriausia vieta – ant kalniuko

Valstybinės augalų apsaugos tar-nybos Fitosanitarijos tyrimų labora-torijos vyriausioji specialistė Dan-guolė Krušienė pro savo kabineto langą mato Rasų kapines.

„Kiekvieną dieną į darbą tenka eiti per kapines. Tai pats trumpiau-sias kelias. Kertu jas ir vasarą, ir žie-mą, kai dienos pačios trumpiausios, ūkanotos. Eidama tikrai negalvoju, kuri vieta būtų geriausia mano ka-pui. O jei kas paklaustų, pasakyčiau, kad norėčiau ilsėtis ten, iš kur ma-tyti mano darbovietė. Ant kalniu-ko. Juk visas gyvenimas – darbas. Čia praleidžiu daugiau laiko nei na-mie“, – šypsojosi D.Krušienė.

Danguolė patikino, kad jos ko-legos ypač puikiai jaučiasi per Vėli-nes. Plazdančių žvakių jūra – nuos-tabus vaizdas.

„Nė vienam mūsų darbuotojui šis reginys nesukelia liūdesio. Eidama pro šviežiai supiltą kapą, nejaučiu blogų emocijų, liūdnų minčių. Sa-koma „memento mori“ – prisimink mirtį. Žmonėms, iš savo darbo vietų

matantiems kapus, tą fi losofi nę iš-mintį nesunku nuolat turėti galvo-je, tačiau darbui tai nė kiek netruk-do“, – pasakojo D.Krušienė.

Žmonės, dirbantys prie Rasų ka-pinių, mato ir žino tai, apie ką net nenujaučia kiti. „Ekskursijas po Rasų kapines (dažniausiai lenkų turistams) veda narkomanai. Vasarą matome, kaip jie prausiasi, tvarkosi prie van-dens kolonėlės, paskui apsirengę švariais drabužiais puola prie pasi-rodžiusių ekskursantų, veda juos prie Juzefo Pilsudskio kapo ir pasakoja, kad čia palaidota jo širdis. Vakarais tuos pačius „gidus“ matome jau aps-pangusius nuo narkotikų. Labiausiai mus stebina jų paslaugumas, gebė-jimas persiorientuoti ir meistriškai meluoti. Esą jie yra studentai, rude-nį važiuosiantys mokytis į Lenkiją, kurią be galo myli, o dabar štai taip uždarbiauja. Be abejo, tokios kalbos sujaudina ne vieno lenkų turisto šir-dį“, – pasakojo D.Krušienė.

Vaizdas vertas milijono

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų teisininkė Indrė Kunigėlytė ne kartą yra girdėjusi sakant, kad dirbant tokioje vietoje, kaip Valdovų rūmai, galima ir algos neimti.

„Kai pamato, ką aš kasdien re-giu pro nedidelį savo kabineto lan-gą, aikteli iš nuostabos. Tikina, kad toks vaizdas vertas milijono. Man labai malonu matyti mūsų trispalvę ant Gedimino pilies. Dar smagiau jaučiuosi, kai atėję pas mane į kabi-netą žmonės pastebi tą vaizdą ir juo gėrisi. Tada sakau, kad algos reikia, nes norisi ne tik reginiu džiaugtis, bet ir šokolado kartais nusipirkti“, – juokėsi Indrė.

Kiekvienu metų laiku Gedimino kalno vaizdas vis kitoks, tačiau visa-da gražus. Nuostabus jis ir ankstyvą pavasarį, ir vasarą, ir auksinį rudenį. Kai už lango balta žiema, nuostabiai išryškėja mūsų vėliavos spalvos.

„Draugai sako, jog dirbdama to-kioje vietoje niekada nepamiršiu, kur dirbu ir kam dirbu, kad patriotiniai jausmai turi apimti širdį kiekvieną dieną vos įžengus į kabinetą. Pana-šiai ir jaučiuosi. Manau, kad dauguma žino, kas yra Šventaragio slėnis ir ką Lietuvai reiškia Valdovų rūmai. Man patinka mintis, kad tik žinodami ir vertindami savo šalies praeitį galime eiti į priekį“, – sakė I.Kunigėlytė.

Tekančio vandens jėga

Tarptautinio komunikacijų bei ryšių su visuomene „VRP Hille-knowlton“ agentūrų tinklo projektų vadovė Elzė Pociūtė labai džiaugiasi, kad dirba moderniame daugiaaukš-tyje sostinės Žvėryno mikrorajone.

„Niekas kitas taip gerai neilsina pavargusių nuo kompiuterio akių, kaip tolimas ir gražus vaizdas per langą. Žvėryno vaizdas su tekan-čia upe, atsiveriantis pro septintojo aukšto langą, suteikia ir įkvėpimo, ir atgaivos“, – džiaugėsi E.Pociūtė.

Ji mano, kad gerų minčių gali sukelti ir kapinių vaizdas. Svarbu, kaip nusiteiksi, būsi optimistas ar pesimistas. Tačiau tekančios Neries vaizdo ji nenorėtų keisti. Elzei te-kantis vanduo gražus bet kuriuo pa-ros metu. Ryte upėje maudosi saulė, vakare atsispindintis miestas pri-mena povandeninį pasakų pasaulį. Neris nuostabiai reaguoja į besikei-čiančius metų laikus, tačiau įspūdin-giausiai upė atrodo ankstyvą pava-sarį, kai vaduojasi iš ledo gniaužtų.

„Tik nemanykite, kad rami upės tėk mė nuteikia tik meditacijai. Ji ku-pina įvairiausių įvykių. Vasarą plau-kia baidarės, kateriai, krantus aptūpia žvejai. Nejaukiai jaučiamės pamatę le-kiančius gelbėtojų katerius. Tai ženklas, kad kažkas, šokdamas nuo tilto, bandė skandintis“, – pasakojo E.Pociūtė.

Tokiais atvejais biure dirbantys žmonės trumpam pamiršta darbą ir seka judėjimą upėje. Tačiau pra-eina valanda kita ir viskas nurims-ta, gyvenimas sugrįžta į savo vėžes, o darbuotojai į savo vietas.

Situacija

Vaizdai pro langą ir įkvepia, ir glumina Jei negali pakeisti situacijos, bandyk keisti požiūrį

Karolina BajoriūnienėPsichologijos ir psichoterapijos centro „InVito“ psichologė

Šiais laikais, kai krizė iš daugelio atėmė galimybę realizuoti save dar-be, vaizdas pro langą darbo vieto-je iš ti esų tampa ti k papildoma, ne tokia svarbia detale. Tačiau kalbant apie jo įtaką darbuotojui pastebėta, kad neutraliausias ir labiausiai mo-tyvuojanti s vaizdas yra tas, kuris lei-džia žvilgsniui „paklajoti “.

Vaizdą pro langą būtų galima pri-lyginti paveikslui. Be abejo, yra svar-bu, ką jame matome, tačiau emoci-niam vaizdo priėmimui svarbiau yra tai, kokius rėmus kiekvienas žiūrin-tysis uždeda tam paveikslui. Rėmai – mūsų asmeninės emocijos, kurios susidaro iš pati rti es, įsiminti nų ir svarbių mums įvykių. Tie rėmai ati -ti nka patarlę: jei negali pakeisti situ-acijos, bandyk keisti požiūrį į ją.

Prieš kurį laiką girdėtas pasakoji-mas labai gerai paaiškina, kaip skir-ti ngai mes galime priimti ir išjausti tą pačią situaciją. Tik nuo mūsų pri-klauso, kaip mes jausimės ir ką iš ti e-sų matysime pro savo langą.

Vienoje ligoninės palatoje gulėjo du sunkūs ligoniai. Vienas – prie lan-go, o kito lova buvo prie pat durų.

– Kas matyti pro langą? – kar-tą paklausė tas, kuris gulėjo prie durų.

– O! – sureagavo pirmasis. – Aš matau dangų, debesis, panašius į fantasti škiausius gyvūnus, ežerą ir mišką tolumoje.

Ilgainiui kiekvieną dieną prie lango gulinti s ligonis pasakodavo savo pala-tos draugui apie tai, ką matė už lango. Apie valtį , žvejus, grįžtančius su dide-liu laimikiu, ant kranto žaidžiančius vaikus, apie įsimylėjėlius, kurie laikėsi susikibę rankomis ir nenuleido vienas nuo kito spindinčių akių.

Kai jis pasakodavo apie atsive-riančius nuostabius vaizdus, jo kai-myną užvaldydavo nesuvokiama ne-apykanta. „Taip nesąžininga, – galvo-jo jis. – Už kokius nuopelnus būtent jį paguldė prie lango, o ne mane. Ko-dėl aš esu priverstas spoksoti į šias apsilupinėjusias duris, kai jis mėgau-jasi puikiu vaizdu už lango?“

Vieną kartą prie lango gulintį ligo-nį apėmė nevaldomas kosulio prie-puolis ir jis pradėjo dusti . Drebančia ranka mėgino pasiekti mygtuką, kad išsikviestų seselę, tačiau dėl baisaus kosulio jam pritrūko jėgų. Palatos kai-mynas viską matė. Jis tą pačią akimir-ką galėjo paspausti savąjį pagalbos mygtuką, tačiau to nepadarė.

Po kurio laiko pirmasis nuti lo ir išsiti esė savo lovoje.

Kai jį išnešė, kaimynas paprašė seselės perkelti jo lovą prie lango.

Seselė perklojo lovą ir padėjo jam persikelti į pirmojo ligonio vie-tą. Įsiti kinusi, kad ligoniui patogu, ji pasisuko išeiti . Tik staiga ją sustabdė kupinas nuostabos ligonio šūksnis:

– Kaip gi taip! Už lango ti k aklina pilka siena! O tas, kuris numirė, pa-sakojo man, kad mato mišką, ežerą, debesis, žmones. Kaip gi jis galėjo visą tai matyti per šį langą?

Seselė liūdnai nusišypsojo ir tarė:

– Jis apskritai nieko negalėjo ma-tyti . Jūsų amžinąjį ati lsį kaimynas buvo aklas.

J.Kunigelytei Gedimino kalnas visada gražus. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Onkologijos ligoninės masažuotojos Gražina Lavrenovienė ir Janina Kazėnienė.

Kapinių vaizdas pro langą D.Krušienei dirbti netrukdo.

Upės tėkmė suteikia įkvėpimo.

Gimtasis kraštas 192011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46) Sielos vingiaiPranašiški sapnai. Daug kas,

išgirdęs apie tokių sapnų išsipil-dymą, ti k nusišypsos ir pasakys, kad tai prietaringų bobučių pra-manai.

Ar ti krai taip? Egzistuoja dau-gybė pavyzdžių, kai žmogus, su-sapnavęs įspūdingą sapną, jį pa-pasakoja, o vėliau apie tai žinoję žmonės tampa sapno išsipildymo liudininkais.

Išminti s ateina miegant

Mokslininkai sako, kad reikš-mingi sapnai gali atsirasti kaip sme-genų veiklos pasekmė. Sapne mes aktyviai mąstome, apdorojame in-formaciją, netgi darome logiškas, pagrįstas išvadas.

Michailas Lermontovas laisva-laikiu mėgo užsiiminėti matemati-ka. Kartą, neišsprendęs uždavinio, nuėjo miegoti. Sapne jis regėjo ne-pažįstamą žmogų, kuris jam aiškiai pasakė uždavinio sprendimą.

Pabudęs M.Lermontovas ne tik užrašė uždavinio sprendimą, bet ir nupiešė jį padiktavusio nepažįsta-mo vyriškio portretą. Po daugelio metų specialistai pripažino, kad M.Lermontovo piešinyje buvo pa-vaizduotas XVII a. gyvenęs logarit-mų kūrėjas Džonas Nepertas. Poe-to amžininkai tvirtino, kad jis nei apie Dž.Nepertą, nei apie jo dar-bus nieko nežinojo ir niekada jais nesidomėjo.

Beje, Dž.Nepertas buvo airis. Yra žinoma, kad viena M.Lermontovo giminės šaka kilusi yra iš airio Ge-orgo Lermonto, Airijos išeivio. Tad gal poetui per sapną padėjo protė-vių dvasia?

Mokslininkai teigia, kad žmo-gaus smegenys jam miegant iš tu-rimos informacijos gali atrinkti tinkamiausią variantą, kurio buvo įtemptai ieškota nemiegant. Tai gali būti ne tik kokio uždavinio sprendimas, bet ir ilgas kūrybinis tekstas, muzika, eilės. Pavyzdžiui, R.L.Stivensonas tvirtino, kad visas jo romanas „Daktaro Džekilo isto-rija“ jam prisisapnavo nuo pradžios iki pabaigos. A.Gribojedovas teigė savo pjesę „Vargas dėl proto“ irgi sukūręs per sapną.

Sapne buvo padarytas ne vienas išradimas, gimė vertingi sumany-mai ir planai.

Sapnų kilmė

Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad pranašiški sapnai yra savotiš-kas atavizmas. Mat mūsų organiz-me nuo protėvių yra išlikusios kai kurios liaukos, išskiriančios tam tikrus stresų kvapus: džiaugsmo, skausmo, pavojaus, sekso poreikio ir kt. Mūsų pasąmonė puikiai juos „atpažįsta“ ir pagal tai sapne kuria vaizdinius. Pavyzdžiui, žmogus ne-miegodamas gali pajusti kokius nors biocheminius pakitimus būdamas šalia mirštančiojo, o naktį to pojū-čio paveiktas susapnuoti pranašišką

sap ną (beje, kartais ir labai tikslų) apie kieno nors mirtį.

Tačiau neretai ryškus sapnas gali būti pasekmė kokios nors organiz-me išsivysčiusios ar besivystančios ligos. Suprantama, kad paskui stip-riau susirgęs žmogus tvirtai tikės, jog jis savo ligą susapnavo iš anksto, nors kūnas negalią pajunta anksčiau nei ją suvokia pats žmogus.

Pavyzdžiui, sakoma, jog blo-gas ženklas sapnuoti raudoną spal-vą. Tačiau reikia pasidomėti, ar ją sapnavusiam žmogui naktį nebu-vo pakilusi temperatūra. Jei žmo-gui skauda širdį, jis gali susapnuo-ti, kad kažkas jam į krūtinę smeigė peiliu, durklu.

Stipriau sunegalavęs, jis prisimins savo sapną ir palaikys jį pranašišku. Jei ligos simptomai dar neryškūs, sapnas gali greitai ir neišsipildyti. Tik rimtai susirgęs žmogus kartais prisimena: „O juk sapnavau!..“

Kas svarbu psichologams

Bet kurios tautos mitologijoje ir religijoje sapnams teikiama didelė reikšmė, tačiau įdomu tai, kad ir sa-pnų aiškinimai labai panašūs. Pavyz-džiui, senovėje žmonės tikėjo, kad miegant jų dvasia atsiskiria nuo kūno ir iškeliauja į savarankišką kelionę, kurios metu surenka informaciją iš artimos ir tolimos ateities arba iš praeities. Yra faktų, kai žmonės apie žuvusius artimuosius, jų kūnų buvi-mo vietą gauna žinią per sapną.

Anksčiau pagal susapnuotus daiktų bei reiškinių simbolius buvo kuriami ir universalūs sapnų aiškini-mai. Pavyzdžiui: sapne regėti žuvį – nėštumas, šeimos pagausėjimas; su-sapnuotas tarakonas – pinigai ir t.t. Tačiau psichoterapeutų aiškinimu, tie patys simboliai atskiriems indi-vidams gali turėti kitokią (netgi vi-sai priešingą) reikšmę.

Prie sapnų aiškinimų prisideda ir psichologai. Jie paprastai stengiasi pažinti žmogaus charakterį, sužino-ti svarbius gyvenimo įvykius, santy-kius su prisisapnavusiais žmonėmis. Kartais tie sapnai būna ryškus žmo-gaus mąstysenos, psichologinio nu-siteikimo vieno ar kito žmogaus at-žvilgiu padarinys. Tarkime, jei apie ką nors įtemptai blogai mąstome, vargu ar toks asmuo sapne gali pa-sirodyti teigiamas.

Ką sako mokslininkai

Mokslininkai iš visų jėgų steng-damiesi paneigti tai, kas nesupran-tama protu, sako: tiek daug mie-gančių, tad kas nors ir susapnuos tai, kas įvyks realybėje. Juk žmonės daug sapnuoja, bet geriausiai įsi-mena tai, kas išsipildo. O neišsi-pildžiusių sapnų paprastai neprisi-mena. Kodėl?

Dar viena teorija skelbia, kad sap nai materializuojasi. Ateities įvykiai projektuojasi mūsų sapnuo-se, o paskui realizuojasi mūsų gy-venime.

Fatalistai įsitikinę, kad ateitis yra iš anksto nulemta. Ir ne tik ji, bet ir sapnai apie ją.

Futurologų nuomone, sapne žmogaus astralinė projekcija iš smalsumo „žvilgčioja“ į ateitį. O ji labai plati, tad žmogaus sąmonė joje klaidžioja kaip ir praeityje. Ri-bos sapne išdyla, ir mes atsiduriame tai praeityje, tai ateityje. Beje, ne tik savo, bet ir svetimoje.

Žmogaus protas – lyg antena

Įdomiausia ir pragmatiškiausia pranašiškų sapnų teorija gimė po holografi jos atradimo. Hologramos ypatumas yra tas, kad, gavęs nors nedidelę dalelę kokio nors daik-to, hologramą „skaitantis“ žmogus mato visą objektą, kuriam ta da-lis priklausė. Šie faktai daug kartų įrodyti. O jei taip, tai tikėtina, jog žmogaus protas tam tikromis sąly-gomis gali tapti savotiška antena ne tik į praeitį, bet ir ateitį, gauti infor-maciją iš bet kurio Visatos taško.

Ir dar. Sapnus tiriantys mokslinin-kai sako, kad pranašiškai sapnuojama dažniausiai 5 valandą ryto. O astrolo-gai priduria, kad reikėtų dėmesį skirti ne bet kuriems sapnams, o tiems, kurie susapnuojami tam tikromis Mėnulio mėnesio paromis, ypač vidurnaktį.

Sapnavo tolimą ateitį

Įdomu tai, kad pranašiški sapnai kartais siekia tolimą ateitį, o kartais

įvykiai klostosi tuojau pat ar už ke-lių dienų, mėnesių.

Kalbama, neva esąs užfi ksuotas ir įdomus A.Hitlerio sapnas. Jam mie-gant karinėje slėptuvėje prisisapna-vę, kad jį prislegia daugybė akmenų. Iš to siaubo jis šoko iš patalo ir akies mirksniu išlėkė iš slėptuvės, į kurią vos po sekundės trenkęs sviedinys. Visi slėptuvėje miegoję kariškiai žuvo.

Būsimam žymiam rusų aviatoriui I.Sikorskiui vaikystėje prisisapnavęs išraiškingas sapnas apie tolimą ateitį. Berniukas sapnavo, kad skrenda di-džiuliu lėktuvu (nors jo vaikystėje lėk-tuvų dar nebuvo) ir mato save stovintį lėktuvo koridoriuje, kurio gale degan-ti lempa apšviečia kažkur vedančias duris. Lėktuvas lengvai supęsis.

Šis iš tolimos vaikystės atklydęs sapnas po daugelio metų išradėjui pasikartojo realybėje. Per vieną pir-mųjų skrydžių jis stovėjo lėktuvo koridoriuje, kurio gale degė lempa, apšviečianti piloto duris. Lėktuvas lengvai suposi.

Parengė Aira Remeikaitė

Žmonijos istorijoje yra užfi ksuota ir vėliau paskelbta daug sapnų, kurie buvo iti n svarbūs ne ti k atskirų žmo-nių, bet ir išti sų tautų likimams.

Gali būti , kad pasaulis būtų visai kitoks, jei nebūtų buvę įspėjančio Achilo sapno Trojos mūšio išvakarėse arba Aleksandro Makedoniečio, Žanos D’Ark, Napoleono Bonaparto prana-šiškų sapnų

Aleksandrui Makedoniečiui prieš mūšį už Tiro miestą, kurio sėkme jis abejojo, prisisapnavo šokanti s fakyras. Sapnų žinovas jam išaiškino, kad toks

sapnas reiškiąs sėkmę kovoje. Mūšis buvo laimėtas.

Paskutinis actekų valdovas žynys Montesuma prieš ispanų įsiveržimą į šalį pasakojo sapnavęs, kad prie jo arti -nasi žmogus, raitas ant kažkokio aukšto gyvūno su karčiais, panašaus į elnią, ti k be ragų. O Montesumos sesuo žynė Pa-pancija regėjo laivą, pilną baltų barzdotų vyrų, apsiginklavusių nematyta ginkluo-te. Jie buvę panašūs į senuosius dievus. Aiškindama abiejų sapnus Papancija sakė broliui, kad iš už okeano greitai atkeliaus nauji actekų žemių šeimininkai.

Montesuma galėjo ginti savo val-domas žemes, tačiau jo ir sesers regė-ti pranašiški sapnai rodė, kad tai būtų beprasmiška, nes šalies likimas jau nu-lemtas. Todėl išsilaipinęs su savo ka-riauna Kortesas actekų žemes užėmė be didelio vargo. Taip prasidėjo seno-sios civilizacijos naikinimo periodas.

Napoleonas prieš žygį į Rusiją susa-pnavo tokį košmarišką sapną, kad savo riksmu išgąsdino net tarnus. Pažadintas Napoleonas papasakojo sapne regėjęs, kaip baisi ruda meška išdraskė jam krūti -nę ir ėdė jo širdį. Kas žino, jei Napoleonas būtų įsigilinęs į pranašišką sapno prasmę, gal nebūtų ryžęsis traukti į šalį, kuriai ru-dos meškos įvaizdis taikomas nuo seno.

Sapnai, kurie pakeitė įvykių eigą

Sapnai perspėja ir keičia pasaulį

Mokslininkai teigia, kad žmogaus smegenys jam miegant iš turimos informacijos gali atrinkti ti nkamiausią variantą, kurio buvo įtemptai ieškota nemiegant. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Sapnus ti riantys mokslininkai sako, kad pranašiškai sapnuojama dažniausiai 5 valandą ryto.

Pragmati škiausia sapnų teorija gimė po holografi jos atradimo. GK archyvo nuotraukos

Gimtasis kraštas20 2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)GyvenimasNijolė BARONIENĖ

Okupantų kareiviai, įsiveržę į aparati nę, radijo garso operato-rę Zinaidą Sesickienę kaip ir kitus pastatė prie sienos. Ginkluoti ems kareiviams buvo nė motais, kad moteris nėščia.

Kaip ir prieš 20 metų

Šiandien Zinaida dirba ten pat, kur ir prieš 20 metų, – Lietuvos radi-juje. Apie greitai prabėgusį laiką, už-augusius vaikus, našlės dalią kalbėjo-me toje pačioje aparatinėje, iš kurios lemtingą sausio 13-ąją diktorė Berna-deta Lukošiūtė su kolega Algimantu Saduku perdavinėjo radijo klausyto-jams pranešimus, gautus iš radijo ko-respondentų ir žmonių, skambinusių telefonu iš įvykių vietų Vilniuje, Kau-ne, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje.

Pirmoji tarp išvardytų

Ne kas kitas, o Bernadeta Luko-šiūtė, duodama pirmą interviu apie tai, kas dėjosi sausio 13-osios naktį, išvardijo visus savo darbo vietose tada buvusius iki paskutinės akimirkos. „Už radijo studijos sienos stiklinio lango, aparatinėje, dirbo operatorės Zina Sesickienė, Marytė Ambrizai-tė, Rūta Vyšniauskaitė, išleidėja Ina Rumšienė. Tuo metu Lietuvos nacio-nalinio radijo programoje kartu dirbo visa radijo darbuotojų komanda: no-rėjome kuo geriau informuoti radijo klausytojus“, – sakė B.Lukošiūtė.

Didžiausią įspūdį jai tada pa-darė operatorė Zinaida Sesickienė. Nors ne vienas kolega ragino išeiti iš apa ratinės, Zinaida nekreipė į ra-ginimus dėmesio, nors buvo ketvirtą mėnesį nėščia.

„Būtinai pakalbinkite Zinu-tę. Ji nuostabus žmogus“, – pata-rė „Tetos Betos viktorinos“ vedėja B.Lukošiūtė.

„Išeikite, kitaip – jie šaudys“

Šiandien Zinaidos darbo vieta atrodo kitaip. Garso operatorė rodo naują aparatūrą, su kuria dirbti daug lengviau ir patogiau. Už lango pu-rus sniegas ir tyla. Stiklinė pertvara skiria nuo studijos, kurioje ant sie-nos kabo užrašas „Klasika“. Būtent ši ir TV žinių studijos sausio 13-ąją tapo visos laisvos Lietuvos forpostu. Likimas lėmė taip, kad būtent Zi-naida Sesickienė diktoriams tą naktį iš aparatinės vidaus telefonu pasa-kė: „Išeikite, kitaip – jie šaudys. Jūsų balsų eteryje jau nebesigirdi.“

A.Sadukas pakilo nuo mikrofo-no, priėjęs palengva atidarė Radijo studijos duris. Prieš jį ir B.Lukošiūtę

stovėjo rusų kariškiai su šalmais ir at-statytais Kalašnikovo automatais.

„Niekada nepamiršiu, kaip Ber-nadeta laužyta rusų kalba su stip-riu akcentu, gražiu diktorės balsu ape liuodama į rusų kareivio sąžinę, klausė, ar jis turi motiną, ir reika-lavo, kad patrauktų nuo jos rankas. Buvome išsigandę dėl jos, nes matė-me, kad kareiviai gali įsiusti, o tada panaudoti ne tik fi zinę jėga, bet ir ginklus“, – tos nakties kulminaciją prisiminė Zinaida.

Teiraujuosi, o kaipgi ji jautėsi, juk po širdimi spurdėjo labai lau-kiama dukrelė. Moteris atsako, kad viskas vyko kaip sapne. Anot jos, niekas netikėjo, kad įvykiai gali pa-sisukti tokia linkme.

Buvo manoma, kad visi šarvuo-čiai ir kariuomenė – tik pagąsdini-mui. Tačiau kai rusų kariškiai apsupo Radijo ir televizijos rūmus, pasigirdo šauksmai, sprogimai, šaudymai. Vie-nas šūvis buvo toks stiprus, kad pa-žiro aparatinės ir kitų langų stiklai. Viena automato kulka pataikė į pro-gramos išleidimo skyriaus langą.

„Pamenu tik, kad kai pagaliau ka-reiviai mus išleido iš pastato, aš kaž-kodėl išėjau paskutinė. Pamačiau numestą skėtį, pasilenkiau paimti, o čia pripuolė Jonas, bardamasis stvėrė

mane į glėbį ir nusivedė namo“, – pa-sakojo Zinaida.

1991 m. sausio 13 d. 2 val. nakties, sovietų kariškiams nutraukus Lietu-vos radijo ir televizijos laidų translia-ciją Vilniuje, pradeda veikti atsargi-nės radijo ir televizijos stotys Kaune. Zinaida Sesickienė po kelių dienų jau dirba Aklųjų ir silpnaregių draugijos patalpose įkurtoje radijo studijoje.

Gimė ir augo Moldavijoje

Gimusi, augusi ir mokslus bai-gusi saulėtoje Moldavijoje Zinika Flore nė nesvajojo, kad ištekės už lietuvio, kurio šalis taps jos antrąja Tėvyne. „Susipažinome Maskvoje televizijos ir radijo darbuotojų kva-lifi kacijos kėlimo kursuose. Mačiau, kad patinku Jonui, tačiau jis buvo vedęs. Tada visi apsikeitėme adre-sais. Prabėgo šešeri metai. Per tą lai-ką ištekėjau ir išsiskyriau. Ir staiga iš Jono gaunu laišką. Rašo, kad išsi-skyrė ir kviečia mane pas save. Lie-tuvą visada norėjau pamatyti. Čia gyvenantieji visada buvo arčiau Va-karų nei kiti Sovietų Sąjungos pi-liečiai“, – pasakojo Zinaida. Pasi-piršo Jonas telefonu, paskambinęs į Moldavijos televiziją, kur tuo metu Zinaida dirbo. Pamaniusi, kad lietu-

vis juokauja, taip pat linksmai sutiko tapti jo žmona. Po kelių kelionių į Lietuvą ir Moldaviją praėjus pus-mečiui buvo atšoktos vestuvės.

Viktorija pavadinta pergalės garbei

Treji metai, kaip Jono nebėra. Per skaudų nelaimingą atsitikimą tapu-si našle Zinaida dėkoja Dievui, kad gyveno ir vaikus užaugino su labai geru žmogumi. „Jonas viską mokė-jo. Neseniai dukra nusipirko per il-gus džinsus ir pradėjo bėdoti: būtų tėtis, tai patrumpintų. Sakoma, už gero vyro kaip už pečiaus. Tik labai skaudu, kad įvertiname tai, ką tu-rėjome, tik tada, kai netenkame“, – apgailestavo moteris. Nusiminti jai neleidžia sūnus Tomas ir dukra Vik-torija. Šiuo vardu ji pakrikštyta ne-atsitiktinai. Visų pirma, todėl, kad būdama motinos įsčiose ištvėrė Sau-sio 13-osios siaubą ir yra verta pusės mamai įteikto medalio. Antra, kad jų šeima visada tikėjo Lietuvos laisve, ir trečia, kad pasaulį išvydo labai abie-jų laukta. Studijuojanti ekonomiką Viktorija neketina emigruoti iš Lie-tuvos. Tokios pat nuomonės laikosi ir vadybininku dirbantis bei studijuo-jantis jos brolis Tomas.

Nedejuoja dėl sunkmečio

Sielos atgaivą Zinaida randa pir-mais atkurtos nepriklausomybės me-tais susibūrusioje moldavų draugijoje. „Lietuvoje gyvena gal keli tūkstan-čiai moldavų. Kelios dešimtys ak-tyviausiųjų renkamės nuolat. Žino-mas Moldavijoje muzikas Profi ras Skramtai įkūrė nedidelį chorą, kuria-me dainuoju ir aš. Jei kur važiuojame, dažnai fi nansiškai padeda architektas Vasilijus Lupus. Jo žmona Jūratė – taip pat mūsų choro narė“, – pasakojo Zinaida. Būna, kad moldavišką pa-vardę radijo garso operatorė išgirsta tiesioginės laidos metu. Dėkojantieji medikams už puikiai atliktą operaci-ją, gerą širdį ir atjautimą dažnai mini Santariškių ligoninės chirurgą Alek-sandrų Gyską.

Puikiai lietuviškai kalbanti Z.Se-sickienė nedejuoja nei dėl sumažin-tos algos, nei dėl sunkmečio. Apgai-lestauja tik dėl to, kad mirtis išskyrė su Jonu, dėl kurio atvažiavusi į Lie-tuvą rado viską, ko gali tikėtis mo-teris: meilę, šeimą, mėgstamą darbą. O sausio 13-ąją pasielgė taip, kaip būtų padaręs bet kuris tuo metu dir-bęs radijuje.

Sausio 13-osios nakti s:viskas vyko kaip sapne

Įsiminti ną naktį Lietuvos radijuje dirbusi komanda rizikavo gyvybe siųsdama pasauliui žinią apie už

laisvę kovojančią Lietuvą.

• 1991 m. sausio 12-osios naktį , 24 val., sovietų ginkluotosios pajė-gos, dislokuotos Vilniuje, iš Šiau-rės karinio miestelio pajudėjo Ka-roliniškių mikrorajono link. Sunk-vežimiuose – automatais su kovi-niais šoviniais ginkluota sovietų desanti ninkų KGB „Alfos“ grupė.

• 01 val. 50 min. nakti es sovietų ka-riuomenė apsupa Radijo ir televizijos bokštą, priešais tankus einantys ka-riškiai koviniais šoviniais iš automa-tų šaudo į žemę, paskui pro žmonių galvas serijomis šaudo į RTV bokštą. Daugiatūkstanti nė minia skanduoja. Sovietų kariškiai jėga neteisėtai ver-žiasi į RTV bokštą ir jį okupuoja.

• Tą 1991 m. sausio 13-osios rytą – kruvinąjį sekmadienį – žuvo 13 taikių civilių Lietuvos gyventojų, daugiau kaip 500 sužeista. Sovie-tų kariškiai areštuoja ir prie sienos iškeltomis rankomis pastato RTV bokšte dirbusius žmones.

• 2 val. nakti es sovietų kariuomenės tankai ir šarvuočiai, dengti auto-mobiliai su užrašu „Liudi“ (žmo-nės), pilni ginkluotų kariškių su du-jokaukėmis, guminėmis lazdomis, automatais su koviniais šoviniais, apsupa Lietuvos radijo ir televizi-jos rūmus S.Konarskio gatvėje ir pradeda šaudyti į RTV rūmus per budinčių kelių tūkstančių žmonių galvas, mėto sprogmenis po kojo-mis, riksmais bando įbauginti su-sirinkusiuosius, taikiai ginančius nepriklausomos Lietuvos radiją ir televiziją. Sovietų kariškiai daužo langus, lenda pro juos, veržiasi pro duris ir užima RTV rūmus. Šaudo iš automatų, paleidžia dujas. Kariš-kiai okupuoja radijo ir televizijos studijas, darbo kabinetus, RTV ar-chyvo patalpas, valgyklą ir areštuo-ja nepriklausomos Lietuvos RTV darbuotojus, pastato juos iškelto-mis rankomis prie sienos. Paskui, įrėmę automatus, veda į lauką.

Sielos atgaivą Zinaida (viduryje) randa būdama moldavų draugijoje. Asmeninio archyvo nuotrauka

Atsakingo ir įdomaus garso operatorės darbo Zinaida Sesickienė nekeistų į jokį kitą.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas 212011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46) Švieti mas

Prof. Povilas PIPINYS

Švieti mo ir mokslo ministerijos duomenimis, šalyje kasmet sumažė-ja maždaug po 25 tūkst. mokinių.

Mokyklų uždarinėjimo metas

2007–2008 mokslo metais buvo uždarytos 3 mokyklos ir 84 pradi-nių ir pagrindinių mokyklų skyriai. 2008–2009 mokslo metais toks liki-mas ištiko 9 mokyklas ir 121 pradi-nių ir pagrindinių mokyklų skyrius. 2009–2010 mokslo metais užda-rytos 7 mokyklos ir 45 pradinių ir pag rindinių mokyklų skyriai. Pir-makursių šiemet 4–5 tūkst. mažiau nei pernai, per 18 metų dvigubai su-mažėjo pirmokų.

Praėjusių metų pradžioje Lie-tuvoje buvo 3 mln. 329 tūkst. gy-ventojų, arba 21 tūkst. mažiau negu 2009-ųjų pradžioje. Pagal Eurostato prognozes trijų milijonų neliks maž-daug 2035-aisiais. 1990 m. Lietuvo-je gyveno per 3,7 mln. žmonių, arba 350 tūkst. daugiau nei 2010 m. pra-džioje. Tokie sausi statistikos skai-čiai iš įvairių šaltinių akivaizdžiai rodo spėrų lietuvių tautos slinkimą išnykimo kryptimi.

Gyvenimo kokybė lemia gimstamumą

Skaičiau Anglijos spaudoje, kad lietuvės nesibodi gimdyti vaikų, jei-gu gyvena normalesnėse sąlygose. Iš tikrųjų, kai ekonomika Lietu-voje pagerėjo ir buvo pradėta teik-ti didesnę valstybės paramą gimus vaikui, gimstamumas pastaraisiais metais pastebimai padidėjo ir Lietu-voje. Statistikos departamento duo-menimis, 2009 m. gimė 37 tūkst. kūdikių, tai 6 tūkstančiais daugiau už minimalų jų skaičių 2004 m., kai gimusiųjų tebuvo 30,6 tūkst. Nors gimusiųjų 2009 m. padaugėjo, ta-čiau gimė 20 tūkst. kūdikių mažiau

nei 1990 m., kai gimusiųjų buvo 56,8 tūkst.

Tai, kad vaikus auginančioms šei-moms būtina tiek materialinė, tiek moralinė visuomenės parama, rodo ir Vytauto Didžiojo universiteto So-ciologijos katedros mokslininkų ty-rimas, atliktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu. Tyri-mas atskleidė, kad porų apsisprendi-mą negausinti šeimos labiausiai lemia fi nansinė vaikų išlaikymo našta ir ne-pakankama valstybės parama. Lietu-vių šeimos pasiryžusios turėti daugiau vaikų, bet tik tuo atveju, jei valstybės visokeriopa parama šeimai didės, nes vos ne kiekvienas, sukūręs šeimą ir su-silaukęs vaikų, Lietuvoje beveik neiš-vengiamai atsiduria ties skurdo riba.

Paskutiniaisiais buvusios vyriausy-bės metais žingsnis po žingsnio buvo didinama fi nansinė parama šeimoms, pailgintos apmokamos atostogos po gimdymo, įteisinti, nors ir kuklūs, vai-ko pinigai. Tačiau nepradėjusios dar-bo karjeros jaunos poros buvo palik-tos už borto, o nors trumpai dirbusios ir didelį atlyginimą gavusios motinos galėjo gauti dvejus metus nepagrįstai dideles išmokas. Ekonomikos krizei

įsibėgėjus visos tos privilegijos vaikus auginančioms šeimoms drastiškai kar-pomos. Bet ar gali neturtinga šalis ir dar krizės sąlygomis užtikrinti norma-lias vaikų auginimo sąlygas ir pasirū-pinti, kad vaikus auginančios šeimos neskurstų? Manau, kad tai būtina pa-

daryti nepriklausomai nuo to, kokios partijos valdžioje, nes kitu atveju vėl neteksime šimtų tūkstančių piliečių, o tai nedidelei mūsų šaliai būtų pražū-tinga. Sutriktų ir socialinio gyvenimo ritmas. Tik svajonė būtų pasiekti, kad šalyje gyventų 4 mln. gyventojų.

Reikia demografi nės strategijos

Rengiama bendra Lietuvos de-mografinėms problemoms skirta strategija, todėl noriu trumpai išsa-kyti savo nuomonę apie ją. Svarbiau-sia suprasti, kad auginti vaikus – ypač svarbus ir visuomenei naudingas dar-bas. Pagimdyti vaiką – tolygu sukur-ti darbo vietą (ir ne vieną). Kūdikiui gimus motinai metus mokamos apie vidutinio mėnesinio atlyginimo iš-mokos, o vėliau, iki vaikui sukaks treji metai, – pusė tos sumos. Nuo trejų metų vaikai aprūpinami darže-liais, o jų trūkstant išmokamos pini-ginės kompensacijos. Išmokos iš biu-džeto turi būti mokamos be išimties visoms motinoms, o turinčiosioms darbo stažo gali būti mokama papil-domai iš „Sodros“. Tuomet jaunimas galėtų kurti šeimas ir auginti vaikus nelaukdami, kol baigs studijas ir pa-sieks karjerą. Tai iš esmės sumažintų ir jaunimo emigraciją.

Finansavimo šaltiniais turėtų būti dalis lėšų, skiriamų darbo vietoms kurti, sumažinus išlaidas išpūstam biurokratiniam aparatui. Papildomas

šaltinis turėtų būti viengungio mokes-tis. Siūlyčiau, kad jį, apie 5 proc. nuo atlyginimo, mokėtų visi be išimties Lietuvos piliečiai, tarkim, sulaukę 24 metų amžiaus ir neauginantys vaikų. Toks mokestis visai pateisinamas, nes bevaikiai ir vaikus auginančios šeimos yra tikrai fi nansiškai nelygiavertėje padėtyje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakytas tyrimas parodė, kad vaiko gimimas pablogino arba la-bai pablogino maždaug pusės šeimų gyvenimo sąlygas. O juk vaikai – ne asmeninis dalykas, nes be jų negalėtų funkcionuoti visuomenė, išnyktų tau-ta. Juk senatvėje pensijas turės uždirb-ti būtent dabartiniai vaikai. Tai kodėl neauginantieji vaikų neturėtų mate-rialiai remti juos auginančias šeimas? Nors naujų mokesčių įteisinimas yra nepopuliari priemonė, tačiau turėtų įtakos tik daliai visuomenės, kuri nuo to mažai nukentėtų, nes neauginda-mi vaikų sutaupo nemažą dalį savo atlyginimo ir naudoja jį tik savo ma-lonumams. Gal toks mokestis būtų motyvas turėti savų vaikų ar įsivai-kinti našlaičius.

Neženkime susinaikinimo keliu

Ar galima tikėtis, kad dabarti-nė Vyriausybė imtųsi veiksmingų priemonių demografi nei ir jauni-mo emig racijos problemoms spręs-ti? Kol kas tik karštligiškai skaičiuo-jama, kiek bus sutaupyta mažinant išmokas motinoms ir vaikams, užda-rant mokyklas, o vėliau ir universite-tus, kurių (kaip ir valdininkijos) dėl demografi nių pokyčių jau dabar per daug. Tik aktyvūs visuomenės veiks-mai galėtų priversti Vyriausybę imtis veiksmingų priemonių demografi nei situacijai pakeisti. Kovojant prieš to-kią tautai pragaištingą politiką di-džiausią vaidmenį turėtų suvaidinti jaunimas ir ypač studentija. Būtent jai turėtų būti sudarytos visos sąly-gos studijuojant auginti ir vaikus, o ne laukti, kol įgys reikalaujamą dar-bo stažą ar gaus didelę algą. Gimsta-mumo sumažėjimą iš dalies lėmė tai, kad 1990-aisiais moterys pirmą kartą gimdė būdamos vidutiniškai 21–22 metų, o dabar – 27–28 metų.

Abejoju, ar bus rašomi vadovėliai, kaip dabartinė Vyriausybė gelbėjo šalį krizės metais, tačiau istorikai tikrai nagrinės, kodėl šalis, atkūrusi nepriklausomybę, taip veržliai žen-gė susinaikinimo keliu.

Mokslininko žvilgsniu

Nepalikime Lietuvos be vaikų

2009–2010 mokslo metais uždarytos 7 mokyklos ir 45 pradinių ir pagrindinių mokyklų skyriai. Pirmakursių šiemet 4–5 tūkst. mažiau nei pernai, per 18 metų dvigubai sumažėjo pirmokų.

Ar galima ti kėti s, kad dabarti nė Vyriausybė imtųsi veiksmingų priemonių demo-grafi nei ir jaunimo emig racijos problemoms spręsti ? Raimundo Šuikos nuotraukos

Vyriausybė ti k karštligiškai skaičiuoja, kiek bus sutaupyta mažinant išmokas moti noms ir vaikams, uždarant mokyklas.

Dailės darbų konkursasLietuvos geologijos tarnyba ir

Lenkijos geologijos insti tuto mu-ziejus Varšuvoje paskelbė tradicinį kasmeti nį moksleivių dailės darbų konkursą.

Šių metų tema – akmeninis že-mės archyvas (akmenys, uolos, kal-nai, kristalai). Dalyvauti kviečiami abiejų valstybių trečių–šeštų klasių moksleiviai. Jų dailės darbai gali būti piešiniai fl omasteriais, pieštukais, tušu, guašu, akvarele ar kitomis prie-monėmis, taip pat karpiniai iš spalvo-to popieriaus bei klijuoti , siuvinėti , megzti darbeliai ir panašiai. Juos rei-kia siųsti Lietuvos geologijos tarnybai (S.Konarskio g. 35, LT 03123 Vilnius) iki balandžio 29 dienos. Verti nimo komisija išrinks tris geriausius.

Geriausių darbų autoriai – abie-jų šalių moksleiviai – bus pakviesti į fi nalinį renginį, numatytą birželio 2–5 dienomis Varšuvoje. Finalo da-lyviams bus surengtos ekskursijos po Varšuvos senamiestį ir Juros pe-riodo parką, įteikti prizai.

Konkursas Lietuvoje organizuo-jamas penktą, o Lenkijoje – dvy-liktą kartą.

GK inf.

Išmokime rašyti ir kalbėti lietuviškai

Emigrantų interneto forumuose ir skelbimuose pastebimos lietuvių kalbos rašybos klaidos verčia rausti iš gėdos. Kada priebalsis „j“ taria-mas, bet nerašomas, kokiais atve-jais žodžiai rašomi kartu, o kada – atskirai, kokios galūnės reikalauja vienas ar kitas linksnis – tai Lietuvos vaikai išmoksta dar pradinėse kla-sėse. Paskaičius emigrantų rašytus skelbimus ar pasisakymus interneto forumuose akivaizdu, kad nemažai išeivių nemoka pagrindinių lietuvių kalbos rašybos taisyklių.

Vytauto Didžiojo universite-to Lietuvių kalbos katedros prof. dr. Ineta Dabašinskienė teigia, kad taisyklingai parašyti tokius žodžius vaikai mokosi dar pradinėse kla-sėse. Pradinio ugdymo programo-je sudaromi taisyklingos rašybos pagrindai (žodžių galūnių, priešdė-lių, priesagų, priebalsių supanašė-jimo), o toliau sistemingai grama-ti kos mokomasi iki aštuntos klasės (šaknies balsių, dalyvių, padalyvių, įvardžiuoti nių kalbos dalių, dalely-čių ir kt. rašymo). Deja, ne ti k vai-kai, bet ir suaugusieji dažnai daro lietuvių kalbos rašybos klaidų.

Daugelyje skelbimų galima pa-matyti šalių ir miestų pavadinimus, parašytus mažąja raide. Šiuo atveju reikia prisiminti ir remti s taisykle, kad paprastai dauguma pavadini-mų rašomi didžiąja raide (asmen-vardžiai, geografi niai, įstaigų ir kiti pavadinimai ir t.t.).

Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas dr. Arūnas Teišerskis įsiti kinęs, kad prasto žmonių rašti n-go nereikėtų sieti su emigracija.

„Tiesiog tokie žmonės niekada nerašė taisyklingai, net ir gyvenda-mi Lietuvoje. Vienintelis skirtumas yra tas, kad užsienio laikraščiuose ir interneto ti nklapiuose tų skelbimų ar žinučių niekas neredaguoja, todėl visos klaidos ir išlenda į viešumą. Todėl kalbant apie lietuvių rašti n-gumą, reikėtų žvelgti ne ti k į emig-rantus, o kelti klausimą, kodėl kai kurie mokyklą baigę lietuviai taip ir neišmoksta taisyklingai rašyti , o ti e, kurie buvo bent kiek pramokę, – pa-miršta“, – teigė A.Teišerskis.

Švieti mo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Aida Janionytė įsiti kinusi, kad jeigu vai-kystėje ir paauglystėje išmokta ra-šyti taip gerai, kaip plaukti , yra susi-formavę taisyklingos kalbos vartoji-mo įgūdžiai, tuomet be klaidų, ti kė-ti na, žmogus rašys visą gyvenimą.

GK inf.

Gimtasis kraštas 2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)22

Liubavo dvaro malūno netoli Vilniaus restauracija baigta, jis pri-taikytas muziejinei veiklai. Projek-tą „Liubavo dvaro vandens malūno restauravimas ir pritaikymas kultū-ros ir viešosioms reikmėms“ fi nan-savo Lietuvos Respublika, Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija pagal Eu-ropos ekonominės erdvės fi nansinį mechanizmą.

Skelto akmens mūro vandens ma-lūnas su puošniu raudonų plytų kar-nizu taps vienu iš technikos paveldą reprezentuojančių objektų mūsų šaly-je. Malūnas statytas 1902 m., ankstes-nio malūno, minimo 1727 m. dvaro inventoriuje, vietoje. Pirmos žinios apie Liubavo dvare stovėjusį malūną siekia XVI amžių.

Liubavo dvarą per pusės tūkstant-mečio istoriją valdė Lietuvos politinio, kultūros ir dvasininkijos elito atstovai. Liubavo savininkais buvo didieji ša-lies kunigaikščiai, Mikalojus Radvila Rudasis, Golejevskiai, Krišpinai Kir-

šenšteinai, Teresė Tyzenhauzaitė, Tiš-kevičių ir Slizienių šeimos. Pirmasis iš Slizienių Liubave gyveno garsus XIX amžiaus Lietuvos skulptorius Rapolas Slizienis. Jis kartu su žmona Kamile Tiškevičiūte yra palaidotas Liubavo dvaro koplyčios-mauzoliejaus pože-miuose.

Lankytojų centras Liubavo dvaro malūne įrengtas buvusioje malūninin-ko gyvenamojoje patalpoje, o gamy-

binėse patalpose restauruoti malimo, sijojimo, kruopų gaminimo įrenginiai. Iš svarbesnių įrangos darbų paminėti-na restauruota originali vandens tur-bina, transmisija, atkurtas maišų pa-kėlimo mechanizmas, įrengtos metalo ir medžio apdirbimo staklės, medie-nos pjovimo, skiedrų drožimo įrengi-niai, pagal analogus atkurtas milvelis. Milvelius tarpukaryje iš malūnų išstū-mė fabrikinė milo gamyba.

„Restauruodami Liubavo dvaro malūną siekėme kuo mažiau pakeisti paveldo objektą, išsaugoti kuo dau-giau autentiškų jo detalių. Norėjo-me, kad malūne jaustųsi pirmapradė jo atmosfera, pritaikymo elementai darniai įsilietų į bendrą visumą. Sun-kiausia buvo rekonstruoti technolo-ginę įrangą, nes nebuvo senųjų pro-jektų. Teko ilgai nagrinėti įvairias likusias technologinės įrangos žy-mes malūno sienose, perdengimuo-se, pažinti įrengimų specifiką“, – pasakoja Liubavo dvaro muziejaus įkūrėjas, viešosios įstaigos Europos parko vadovas skulptorius Gintaras Karosas.

GK inf.

Kultūra

Lilja VALATKIENĖ

„Tapyboje nėra banalių spalvų, o ti k lėkšti pigūs spalviniai deri-niai. Tikroje tapyboje nėra banalių temų, o ti k neįti kinantys siužetai, motyvai“, – sakė menotyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė apie liau-dies menininkės Elenos Kniūkš-taitės paveikslus.

Gėrėdamasis šios menininkės darbais tarytum išgyveni jų, regis, minkštą, švelnią išorinę formą, ne-

gudrią kompoziciją ir paprastučius fi gūrų siluetus. Bet kodėl jie tarsi stipriausias magnetas traukia su-grįžti, panirti į jų kone stebuklin-gą atmosferą ir patirti tokius seniai primirštus dailėje ir „nemadingus“ harmoningo buvimo su gamta ir sa-vimi išgyvenimus.

Pats didžiausias išmėginimas menininkui – rinktis sakralinę temą, religinius motyvus. Iš vienos pusės spaudžia profesionalūs vertintojai, reikalaudami, netgi budriai sergė-dami, kad nebūtų nusikalstama au-tentiškai raiškai, meniškumui, iš ki-tos pusės – tie, kuriems tikėjimas brangus, jie ilgisi būtent meninin-ko pagalbos, kad jis ištiestų ranką ir pritrauktų prie širdžiai brangių dalykų. Elena Kniūkštaitė traukia širdis ir įtikina profesionalus, nors jos vaizdai iš pirmo žvilgsnio tokie paprasti, lyg prieškarinėje močiutės maldaknygėje. Ir kvepia bičių vaš-ko žvakėmis, praėjusių amžių me-diena.

Paroda Vilniaus paveikslų galeri-joje (Didžioji g. 4, Vilnius) veiks iki kovo 20 d.

Jaunas menininkas Rokas Beržiū-nas, pasirinkęs akrilinę tapybą, nėrė į abstrakcijų gelmes. Molėtų krašto muziejaus meno galerijoje „Akcija M“ eksponuojamoje parodoje abs-trakcijos nėra vien spalvomis kal-bančios dėmės.

R.Beržiūnas kviečia atsispirti nuo žemės ir pakilti į tikrą fantazijos, spal-vų ir formų pasaulį, kuriame gyvena ryški šviesa ir visiška tamsa.

Paveikslai primena kosminius ūkus, meteorų skrydžius, sprogimus, žvaigždžių dulkių sklandymą, neži-nomų planetų paviršius, kalnagūb-rius, kosmose gyvenančios gyvybės šešėlius.

Paroda „Abstrakcijos“ Molėtų krašto muziejaus meno galerijoje „Akcija M“ (Inturkės g. 4, Molėtai) veiks iki 2011 m. vasario 15 d.

GK inf.

Išsaugotame ir restauruotame verti ngame kultūros paveldo objekte – malimo įranga.

Europos parkas baigė restauruoti Liubavo dvaro malūną

Šventoji kasdienybė

Liubavo dvaro malūnas-muziejus Vilniaus rajone pradėjo veikti nuo 2011 metų.

E.Kniūkštaitės angelai užmetę meš-keres ne žuvelei, o mums, pasiklydu-siems, gaudyti .

Atgijo šešiakampė Antanavo koplyčia

Naujam gyvenimui pakilo Antanavo koplyčia – unikalus medinis kultūros objektas, atspindinti s liaudišką sakralinę statybą.

Fotomenininkas Ričardas Dailidė jau ne vienus metus gilinasi į savitą, paslapti ngą ir permainingą džiazo pasaulį.

Dairydamasis po sceną, užkulisius, repeticijų kambarius R.Dailidė ne tik dokumentuoja žinomų muzikantų gy-venimą – jis ieško džiazo muziką ati-tinkančios vizualiosios kalbos. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje eks-ponuojamoje fotoparodoje „Gyveni-mas džiaze“ R.Dailidė užfi ksavo formų ir spalvų žaismą, sukūrė sunkiai suval-domos kaitos, garsų tėkmės pojūtį.

R.Dalidė – daugelio meno parodų kuratorius ir seminarų dalyvis. Me-nininkas atstovavo Lietuvai tarptau-tinėse parodose Brazilijoje, Čekijo-je, Vokietijoje, JAV, Estijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Kuboje, Lat-vijoje, Bulgarijoje ir kitose šalyse. Yra

pelnęs daugiau nei trisdešimt apdo-vanojimų. Menininkas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o nuo 1973-iųjų – šios kūrėjų organizacijos valdybos narys. 2002 ir 2007 m. ap-dovanotas Šiaulių miesto kultūros ir meno premijomis, 2007 m. – Šiaulių apskrities viršininko administracijos garbės ženklu. 2005 m. Lietuvos Res-publikos kultūros ministerija fotome-nininkui suteikė meno kūrėjo statusą.R.Dailidės kūriniai saugomi Lietu-vos fotomenininkų sąjungoje, Vašing-tono fotografų asociacijoje, Maskvos A.S.Puškino, Šiaulių fotografi jos, Lie-tuvos banko, Rokiškio krašto muzie-juose ir kitose privačiose kolekcijose.

Paroda Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41, Vilnius) veiks iki vasario 10 d.

GK inf.

Parodoje – Džiazo pasaulio akimirkos

Fotomenininkas R.Dailidė ieško džiazo muziką ati ti nkančios vizualiosios kalbos.

Ričardo Dailidės nuotrauka

Dailininkas R.Beržiūnas kviečia pasi-nerti į literatūrinės fantazijos pasaulį.

GK archyvo nuotraukos

Fantazija nuvedė į kosmosą

Jolanta MIŠKINYTĖ

Antanavo (Kazlų Rūdos savival-dybė) koplyčia, unikalus ir gerokai likimo aptalžytas medinis kultūros objektas, atspindi liaudišką sakra-linę statybą.

Iškilusi XVIII a. pabaigoje, ji du šimtus metų gyvavo nepaliesta žmo-gaus rankos, išskyrus kai kuriuos vi-daus pertvarkos darbus. Šiandien Antanavo koplyčia yra vienintelė Lie-tuvoje išlikusi šešiakampė koplyčia.

Kultūros paveldo departamentas skyrė lėšų parengti koplyčios kon-servavimo, restauravimo ir atkūrimo projektui. Buvo restauruotos rūsio sienos, atkurtos nišos bei langų angos, rūsio perdangos, atstatyti rąstų sieno-jai, panaudojant išlikusius autentiškus sienojus, įrengta koplyčios perdanga. Vėliau, gavus Europos ekonominės erdvės fondo ir Norvegijos fi nansinę

paramą, restauruotas koplyčios sto-gas, bokštelis, kryžius, konservuotos autentiškos konstrukcijos, dangos ir puošybos elementai. Pagal išlikusias detales, segmentus ir ikonografi ją res-tauruotas altorius, atkurtas balkonas ir lubų plafonas. Autentiški fragmen-tai palikti neuždažyti.

Projekto vadovas architektas Saulius Mikalauskas sakė, kad pa-vyko panaudoti nemažai išlikusios autentiškos medžiagos. Pagal griu-vėsiuose aptiktą koplyčios suolo šo-ninę dalį buvo pagaminti dabarti-niai suolai.

Antanavo koplyčia priklausė didi-kų Chrapovickių dvarui, vėliau kartu su juo atiteko dvarininkams Šabune-vičiams. Naujieji savininkai ją XIX a. išpuošė nežinomų italų dailininkų ta-pyba. Sovietmečiu šis sakralinis stati-nys priklausė spirito gamyklai, kurią privatizavus koplyčia liko be šeimi-ninko ir greitai sunyko.

Gimtasis kraštas2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46) 23Reklama

Gimtasis kraštas 2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)24 Stalo istorijos

Lilija VALATKIENĖ

Iki šiol Mackantiškių kaimo gyventojus kaimynai juokais šau-kia kokorais. Tie pyksta, įžeidimu laiko.

„Močiutė sakydavo, kad tai – ubagų valgis“, – juokiasi virėja Dai-va Morkūnienė. Ji iš šeimos moterų paveldėjo tradiciją gaminti šį kuli-narinio paveldo patiekalą.

Kodėl ubagų?„Pagaminti jį labai pigu. Bulvių

juk visi ūkininkai turi, miltų tik sau-jelės reikia. Įplaki kiaušinį, jei turi. Jei jo nėra, tai ir nereikia. O įda-rui tinka viskas. Turtingesni maltos mėsos dėdavo. Kai kurios šeimi-ninkės įsigudrino įdarą gamin-ti iš miežių, kviečių kruo-pų, kimšda-vo grybais ir morko-mis, kai mė-sos neturėda-vo. Lašiniukų paspirgina, grie-tine užbalina – sotu, paprasta, pigu“, – pasakojo Daiva.

Kokorus labiau tinka valgyti žiemą, kai žvarbu, snieguota. Pil-vą prikemši, ir šalčiai nebaisūs.„Aukštadvario kavinėje „Du an-

gelai“ gaminu sumodernintus ko-korus – prikemšu į juos jautienos, keptais svogūnais paskaninto pie-vagrybių įdaro. Šis patiekalas la-bai populiarus, žmonės dažniausiai

užsisako dar papildomą porciją. O valgo kokorus

ir žiemą per šalčius, ir vasarą po maudynių ežere“, – pasakojo

virėja D.Morkūnienė.Namuose šeimininkė gamina

įdarą iš smulkiai pjaustytos kiaulie-nos. Apkepina ją su svogūnais, pa-skanina druska, pipirais, įdeda tar-kuotos morkos. Pagerintus kokorus labai mėgsta vaikai, o ir svečiai, pri-sivalgę jų, sunkiai nuo stalo pakyla.

Nijolė BARONIENĖ

Nusprendė pabandyti

V.Jamantienė burokėlių vyno re-ceptą sužinojo iš močiutės. „Buvo taip, kad su močiute kurį laiką su-komės toje pačioje virtuvėje. Maty-dama, kaip ji gamina naminį vyną iš raudonųjų burokėlių, nuspren-džiau ir aš pabandyti“, – prisimi-nė Vitalija.

Smagiausia V.Jamantienei būna, kai paragavusieji neatspėja, iš ko vy-nas pagamintas. Vitalijos vynas la-bai panašus į močiutės, tikrai ne blogesnis. Nors pati tikrojo skonio nelabai atsimena, nes močiutė se-niai mirusi.

Proporcijos – pagal nuotaiką

Paklausta apie vyno receptą, mo-teris tikino, kad jis toks paprastas, jog nereikia nieko užsirašyti. Buro-

kėliai, vanduo, mielės, cukrus. Viskas. „Kiek ko dėti? Iš akies ar pagal nuo-taiką, kaip kada. Tai nėra labai svarbu. Svarbiausia – sekti procesą ir laiku vyną perpilti“, – pasakojo moteris.

Rūgstant vynui reikia būti ati-džiam, nuolat ragauti. Pajutus, kad trūksta cukraus, pridėti šaukštą kitą.

Beje, pailgi cilindriniai raudonie-ji burokėliai netinka. Ji šiam tikslui augina tradicinius – apvalius. Jie ir saldesni, ir raudonesni.

„Prieš darydama vyną burokėlius apverdu. Tada sutarkuoju stambia trintuvės puse. Galima pjaustyti ir kubeliais, bet tai užima daugiau lai-ko. Tada užpilu vandeniu ir keletą minučių pavirinu“, – aiškino buro-kėlių vyną ne pirmus metus gami-nanti Kėdainių krašto gyventoja.

Vėliau, kai viralas atvėsta, bet ne-atšąla, į puodą ji beria cukrų, deda šiek tiek sausų mielių. Uždengia dangčiu ir pastato šiltoje vietoje. Jei mielių dedama daugiau, rūgimo procesas būna greitesnis, tad vynas išrūgsta greičiau.

Kantrybės išbandymas

„Po 2–3 savaičių paragauju. Jei burokėlių gėrimas rūgštus, nupi-lu jį į kitą indą atskirdama buro-kėlių sunką nuo tirščių. Įberiu dar cukraus ir vėl palieku rūgti“, – aiš-kino moteris.

Praėjus maždaug mėnesiui, šei-mininkė vyną vėl perpila. Jei trūksta cuk raus, ištirpina ir pagardina vyną.

Kai skystis tampa skaidrus ir gra-žiai rausvas, burokėlių vyną galima gerti. Pasak Vitalijos, kuo mažiau cuk raus, tuo vynas sausesnis. Dau-giau cukraus – skaniau, bet ir galva greičiau apsisuka.

Stiprumas priklauso ir nuo bran-dinimo laiko: kuo ilgiau vynas bręsta, tuo daugiau laipsnių įgauna.

Burokėlių vyno kvapas ir skonis labai įdomus ir paslaptingas. Neži-nantieji, iš ko vynas pagamintas, iš spalvos spėja, kad tai raudonųjų vy-nuogių gėrimas. Tad mėgstančio-sioms šeimininkauti toks receptas turėtų patikti.

„Tik reikia atsiminti, kad burokė-lių vyną gali gaminti kantrūs žmo-nės. Kiekvienas vyno perpylimas ir ragavimas nustatant reikalingą cuk-raus kiekį atima laiko, bet man toks žaidimas patinka.

Būčiau laiminga, jei ir kiti ga-mintų tokį vyną. Juk tai mūsų tra-dicijos, kurias reikia saugoti“, – sakė jau garbaus amžiaus sulaukusi V.Jamantienė.

Naminis burokėlių vynas

Bulviniai kokorai išgarsino visą kaimąKokoras – tai apskrudęs, savo forma didelį suplotą koldūną primenanti s pati ekalas iš bulvių. Nuo neatmenamų laikų jį meistriškai gamina Mackanti škių (Trakų rajonas) kaimo šeimininkės.

Kaip pasigaminti kokorusIšvirkite bulvių su lupenomis (galima gaminti ir iš nuskustų

bulvių, tačiau kvapas ir skonis bus kitas). Pravėsusias bulves nu-lupkite. Sumalkite su mėsmale. Jei bulvės birios, milti ngos, įpla-kite 2 kiaušinius. Įdėkite truputį miltų, druskos. Paruoštą masę gerai išmaišykite.

Formuodami kukulius, į vidų įdėkite įdaro.Jam reikės virtos jauti enos, keptų svogūnų, pipirų, druskos,

pievagrybių.Kokorus dėkite į aliejumi išteptą skardą ir kepkite pusvalandį

200 laipsnių temperatūros įkaiti ntoje orkaitėje.Padažui labai ti nka kepin-

ta šoninė su svogūnais ir grieti ne. Kam per

riebu, galite nau-doti ti k grieti nę. Kokorus tinka užgerti alumi, kefyru, arbata ar sulti mis.

Lietuviški barščiai1 sti klinė rūkyto kumpio sulti nio,

pusė rauginto burokėlio, griežinėlis rūkyto kumpio, 1 svogūnas, 1 mor-ka, 2 laurų lapai, petražolių, pipirų.

Išvirkite rūkyto kumpio ar kitų rūkytų produktų sulti nį. Jį perkoški-te ir sudėkite šiaudeliais supjaustytą morką, vėliau – taip pat susmulkin-tą svogūną. Kai morka išvirs, sudė-kite šiaudeliais supjaustytą raugin-tą burokėlį. Kad spalva būtų gražes-nė, įpilkite pusę sti klinės raugintų burokėlių rūgštymo ir užvirinkite. Jei reikia, pagal skonį įberkite cuk-raus. Sriubą pati ekite su grieti ne, supjaustytu virtu kumpiu bei ats-kirai virtomis karštomis bulvėmis. Gardinkite smulkiai kapotais krapais ir petražolėmis.

Senolių barščiai1,5 l vandens, 2 burokė-

liai, prieskoninių daržovių (mor-kų, petražolių, salierų, svogūnų, porų), 2–3 džiovinti grybai, 0,25–0,5 l burokėlių rūgštymo, drus-kos, cukraus, 1 skiltelė česnako, 1 šaukš telis sviesto, 0,5 šaukšto miltų.

Iš grybų, prieskoninių daržovių ir vandens išvirkite sulti nį. Burokė-lius nulupkite ir supjaustykite šiau-deliais arba stambiai sutarkuoki-te ir sudėkite į keptuvę. Pridėkite sviesto, pakepinkite, įberkite miltų, cuk raus, druskos, išmaišykite, įpilki-te burokėlių rūgštymo arba acto ir troškinkite. Kai burokėliai pasidarys pusiau minkšti , sudėkite šiaudeliais supjaustytus grybus, sutrintą česna-ką ir dar patroškinkite. Paskui viską sudėkite į išvirtą, perkoštą sulti nį ir pakaiti nkite. Į sriubą galima įdėti vir-tų supjaustytų bulvių arba jas pa-duoti atskirai.

Virėja Daiva Morkūnienė kokorus gaminti išmoko iš savo močiutės.Autorės nuotraukos

Senąsias vyno gaminimo tradicijas puoselėja Kėdainių rajone, Vainoti škiuose, gyvenanti Vitalija Jamanti enė. Moteris gamina iti n retos rūšies naminį vyną iš raudonųjų burokėlių.

„Pigu ir sveika“, – ti kina Vitalija Jamanti enė. Martyno Vidzbelio nuotraukos

skanaus!

Burokėlių vynas – rožinės spalvos.

Gimtasis kraštas 2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)26 Laisvalaikis

Avinui prasidėję metai suteiks naujų galimybių verslo srityje ir profesinė-je veik loje. Svarbiausia – nepražiopsoti pro-gos ir laiku surengti reikiamas derybas. Šie sandoriai bus jums labai naudingi įvairiais požiūriais. Bendravimas su giminaičiais ir senais bičiuliais poilsio dienomis padės ati -trūkti nuo kasdienių rūpesčių.

Jaučiai turi nepamiršti santūrumo, nes nežabotas temperamentas gali sukelti rimtų kivirčų su jums svarbiais žmonėmis. Pirmiausia kriti škai verti nkite save, nemė-ginkite įti kinėti aplinkinių, kad esate visiškai teisūs. Tai ti k padidintų įtampą.

Dvyniai neturėtų vengti bendrauti su naujais žmonėmis. Pažintys, kurias už-megsite kitą savaitę, labai pravers ateityje. Tik stenkitės nerodyti savo suinteresuotu-mo, palaukite, kol bus paprašyta jūsų pagal-bos, ir tada galėsite pademonstruoti visus savo sugebėjimus. Antroje savaitės pusėje gausite pinigų.

Vėžys turės kaip reikiant padir-bėti . Rūpesčių pakaktų keliems mėne-siams, bet sutvarkyti visus reikalus teks kur kas greičiau. Nors esate labai užsiė-mę, daugiau dėmesio skirkite arti miems žmonėms. Arti miausiomis dienomis ga-lite gauti pinigų.

Liūtai kitą savaitę turės progos pui-kiai pasirodyti : jūs lengvai atliksite darbą, išspręsite verslo problemas, pagerinsite materialinę padėtį , užmegsite reikalingų pažinčių. Vienintelis patarimas – nereikia pernelyg skubėti .

Mergelėms pavyks smarkiai pakel-ti savo autoritetą darbe, atlikus atsakingą vadovybės įpareigojimą. Jei pasistengsite, niekas nesutrukdys pasiekti norimą rezul-tatą. Ateinanti savaitė bus labai sėkminga verslininkams. Nudžiugins neblogos pini-ginės įplaukos.

HoroskopaiHoroskopai Svarstyklėms arti miausiomis die-

nomis netrūks entuziazmo ir atkaklumo. Tai leis išspręsti visas iškylančias problemas. Jūsų sugebėjimas rasti teisingus sprendi-mus ir arti mų žmonių parama padės pa-siekti užsibrėžtą ti kslą. Ateinančiomis die-nomis galėsite įgyvendinti savo senus su-manymus savišvietos srityje.

Skorpionas kitą savaitę turi rodyti iniciatyvą, ji jums padės pasiekti laimėji-mų visose gyvenimo srityse. Galite daug nuveikti darbe, jei būsite drausmingi ir susi-kaupę. Metas palankus naujoms pažinti ms su priešingos lyti es atstovais ir jau užmegz-tų santykių sti prinimui.

Šauliai turi ati trūkti nuo nuolati nių minčių apie darbą, ten viskas klojasi labai gerai. Daugiau dėmesio skirkite mylimiems žmonėms, o ne kolegoms. Kuo daugiau va-karų praleiskite su šeimos nariais. Šis me-tas idealiai ti nka ateiti es planams apgalvoti . Numatykite strategiją ir griežtai jos laikyki-tės, tai garantuos sėkmę.

Ožiaragis šių metų pradžioje gali laukti vyresnybės pasiūlymo pereiti į atsa-kingesnes pareigas. Nors naujoje vietoje viską turėsite pradėti iš pradžių, tegul jūsų tai nebaugina – visos su darbu susijusios permainos bus teigiamos ir padės jums at-skleisti savo kūrybinį potencialą.

Vandeniai kitą savaitę turės kaip reikiant padirbėti, nes reikalai metų pra-džioje bus tvarkomi labai lėtai ir teks skirti daugiau jėgų ir laiko, kad būtų pasiekti nu-matyti rezultatai. Atkreipkite dėmesį į savo trūkumus ir pasistenkite juos ištaisyti.

Žuvims šiek ti ek trūks pinigų, todėl didelių pirkinių ateinančią savaitę teks atsi-sakyti . Vėliau padėti s ims gerėti , nes gausite avansą, bet išlaidauti be priežasti es kol kas neverta. Bendraudami su mylimu žmogumi kontroliuokite savo emocijas ir žodžius.

Kryžiažodžių, išspausdintų praėjusiame GK numeryje, 18 p., atsakymai:Verti kaliai: Upė. Dėžė. Mėta. Korida. Bėda. Žana. Mama. Roma. Gaidys. Dėmė. Guma. Knituva. Šokiai. Lėlė. Ro-mas. Kotas. Rogės. Denis. „Kalev“. Varis. Dievas. Pesas. Gidas. Rasis. Tolo. Laka. Zoro. Jama.Horizontaliai: Požėra. Plėvė. Dinama. Radom. Jėga. Šiluma. Gėda. Nuodėmė. Rodo. Kyla. „Comet“. Gana. Teisė. Pavė-sis. Las. Vaida. Per. Plovas. Televizija. So-das. Krosas. Lakas. Rami. Bosas. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: EGLUTĖS.

Verti kaliai: 1. Praskalas. 2. Tiurkai. 3. Speigas. 4. Kavalkada. 5. Lendrūnas. 7. Sąsiauris. 10. Darbastalis. 13. Prodiuse-ris. 14. Žaismas. 15. Etažerė. 20. Barška-las. 21. Malkėstas. 23. Aklakelis. 25. Pa-šukinis. 26. Katukas. 27. Mokslas.Horizontaliai: 5. Laikrodis. 6. Apynak-ti s. 8. Spartakiada. 9. Radža. 11. Žaislai. 12. Kupra. 16. Asbestas. 17. Atlaidai. 18. Ąsoti s. 19. Želmuo. 22. Aparatas. 24. Trupmena. 28. Kasta. 29. Kalėdos. 30. Uoslė. 31. Entuziastai. 32. Staliukas. 33. Paršiukas.Skaičiais pažymėtuose langeliuose: LINKSMA ŠVENTĖ.

(sausio 17–23 d.)

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuo-se. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

– Mokytoja, ar galima bausti žmogų už tai, ko jis nepadarė? – klausia Pet-riukas.

– Žinoma, ne, – užti krina mokytoja.– Tai gerai, nes aš nepadariau namų

darbų...• • •

– Kuo geriausia užgerti meksikieti š-kus pati ekalus?

– Tekila.– Vokiškus pati ekalus?– Alumi.– Itališkus pati ekalus?– Vynu.– Rusiškus pati ekalus?– Rusiškus pati ekalus reikia ne už-

gerti , o užkąsti !..• • •

Du atomai geria bare, staiga vienas sako:

– Aš ką ti k praradau viena savo elek-troną.

– Tu tuo ti kras?– Taip, aš pasidariau teigiamas.

• • •Žmogui sutriko regėjimas – aky-

se ėmė šokinėti juodi taškeliai, tad jis nuėjo pas akių ligų gydytoją. Okulistas, pati k rinęs jo akis, liepė pacientui įsigyti akinius. Po savaitės suti kęs žmogų gy-dytojas klausia:

– Na, ar padėjo mano rekomenduo-ti akiniai?

– Labai padėjo, gydytojau. Dabar ti e šokinėjantys juodi taškai gerokai ryškes-ni.

Pasijuokime

(Užs. 4)

(Užs. 13)

Gimtasis kraštas2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46) 27

Dausprungaitė

Mindaugo brolio Dausprungo duktė – pirmoji rašytiniuose šalti-niuose minima lietuvių kunigaikštytė, nutekėjusi į svečius kraštus. XIII a. vi-duryje ji ištekinta už Haličo-Voluinės (dabartinėje Ukrainoje) kunigaikščio Danieliaus ir kartu su juo buvo vaini-kuota visos Rusios karaliene.

Gaudimantė

Lietuvos valdovo Traidenio duktė 1279 m. ištekėjo už Mazo-vijos (dabartinėje Lenki-joje) kunigaikščio Bo-leslovo II. Pakrikštyta ji gavo Sofi jos (len-kiškai – Zofi a) var-dą. Vienam savo sūnų, būsimam Ma-zovijos kunigaikščiui, ji suteikė pagonišką se-

nelio Traidenio vardą. Kunigaikštie-nė su vyru išgyveno devynetą metų (mirė 1288 m.).

Aldona

Ypač daug dukterų į svečius kraštus ištekino Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas: Aigustę Anastaziją – į Maskvą, Mariją (jos pagoniškas vardas nežinomas) – į Tverę, Eutemiją Mariją – į Haličą. Į Lenkiją iškeliavo Danutė Elžbieta ir Aldona Ona.

Aldona buvo ištekinta už būsimojo Lenkijos kara-

liaus Kazimiero III Di-džiojo. 1325 m. pava-sarį, vos atvykusi į Krokuvą, ji buvo pa-krikštyta, o spalį įvy-ko vestuvės. Aldona

Ona kartu su vyru Va-velio katedroje buvo ka-

rūnuota Lenkijos karaliene. Pora su-silaukė dviejų dukterų: Elžbietos ir Kunigundos. Aldona Ona mirė 1339 m., būdama apie trisdešimties metų amžiaus. Ji tapo pirmąja moterimi, palaidota Lenkijos valdovų panteo-ne – Vavelio kated roje.

Aldonos dukterys taip pat sėk-mingai ištekėjo: Kunigunda – už Pamario kunigaikščio Boguslavo V, o Elžbieta – už Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Liudviko IV Bavaro. Per Aldonos Gedminai-tės palikuonis lietuviško kraujo turi kai kurios iki šiol gyvuojančios mo-narchų šeimos, dabartinės Didžiosios Britanijos ir Danijos karalienės.

Ringailė

Gedimino sūnaus Kęstučio duk-ters (Vytauto Didžiojo sesers) istorija dramatiška. Ringailę iš pirmo žvilgs-nio įsimylėjo Polocko vyskupijos

elektas Henrikas. Praėjus dviem sa-vaitėms jie susituokė. Tačiau dėl mei-lės atsisakęs vyskupo posto Henrikas sumokėjo gyvybe – netrukus po ves-tuvių buvo nunuodytas. Antrą kartą Ringailė ištekėjo už Moldovos kuni-gaikščio Aleksandro Gerojo, susilau-kė sūnaus Stečkos (Stepono). Po vyro mirties buvo nužudyta posūnio.

Sofi ja Vytautaitė

Vytautas Didysis neturėjo sūnų. Vienintelė jo palikuonė, duktė So-fi ja, buvo tvirto būdo, plačių užmo-jų. Ji gimė apie 1371 m. Senuosiuose Trakuose. Būdama vos penkiolikos, tuomečiu valdovų papročiu, buvo

sužieduota su Maskvos kunigaikščio Dimitrijaus Doniečio sūnumi Vasi-lijumi. Tapęs didžiuoju kunigaikščiu, 1390 m. jis parsivežė nuotaką į Mask-vą. Vestuvių puota truko visą mėnesį. Santuokoje su Vasilijumi Sofi ja iš-gyveno 35 metus ir susilaukė penkių sūnų bei keturių dukterų. Deja, penki vaikai mirė maži.

Sofija buvo itin veikli politikė, valstybės ūkio tvarkytoja ir netgi gy-nybos organizatorė. 1451 m. ji vado-vavo mūšiui su Maskvą apgulusiais mongolais-totoriais. Priešai buvo sėk-mingai atremti. Rusijos raidai įtakos turėjo Sofi jos teisynas, kuriame buvo reglamentuotos dalinių kunigaikš-čių teisės.

Mirus vyrui Vasilijui I, Sofi ja pasi-rūpino, kad sostas atitektų sūnui Vasi-lijui II, kuriam tuomet tebuvo dešimt metų. Ji aktyviai rėmė sūnų ir gynė jo sostą nuo varžovų. Vasilijus II buvo patekęs į priešų rankas ir apakintas, o Sofi ja – ištremta. Bet vėliau Vasili-jus II susigrąžino sostą ir sėkmingai valdė padedamas išmintingos mo-tinos. Senatvėje Sofi ja tapo vienuo-le ir gavo Sinklitikijos vardą. Ji mirė perkopusi 80 metų, buvo palaidota Kremliuje, Dangun Žengimo cerkvė-je. Rusijos istorijoje ji tapo pirmąja moterimi valdove, ne vien kunigaikš-čio žmona ir jo vaikų motina.

Laisvalaikis

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Sūnus klausia savo vienišos ma-mos:

– Mama, o kas mano tėti s?– Kalėdų Senelis!– piktai atsako

mama.– Kaip tai? – stebisi vaikas.– Atėjo naktį , paliko dovanėlę, ir

daugiau jo niekas nematė... • • •Mokytoja klausia:– Kaip atsiranda rasa?Petriukas atsako:– Žemė taip greitai sukasi aplink

Saulę, kad net suprakaituoja.• • •

Negalvok. Jei galvoji – nekalbėk.Jei galvoji ir kalbi – nerašyk.Jei galvoji, kalbi ir rašai – nepasi-

rašinėk.Jei galvoji, kalbi, rašai ir pasirašai

– nesistebėk.

• • •Vienas draugas užeina pas kitą į

namus.– Ką ten nakti mis meistrauji?– Uošvei kėdę– Dar daug liko?– Neee, ti k elektros laidus pritai-

syti .• • •

Tikybos mokytojas klausia Petriu-ko:

– Tu meldiesi prieš valgį?– Ne, mano mama skaniai gami-

na...• • •

Chirurgas sako pacientui:– Rytoj šalinsime jums kairįjį plau-

tį .– Bet mano plaučiai visiškai sveiki,

– stebisi pacientas.– Plaučiai sveiki, bet kepenys jau

nebetelpa.

Pasijuokime

Raudona kaip uoga! Martyno Vidzbelio nuotrauka

Netiketas Zvilgsnis. v

Lietuvaitės Europos sostuose

Mazo-ki-

e-

Aldobūsi

liad

kO

veli

ime

Lietuvos istorijoje ne viena dešimti s valdovų dukterų buvo ištekintos į kitų šalių monarchų rūmus. Lietuvos valdovų (visų pirma Gediminaičių dinasti jos) kraujas iki šiol teka įvairių Europos karališkųjų dinasti jų atstovų gyslomis.

Gimtasis kraštas 2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)28 TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.25 „Stebuklingas Gaveino

kristalas“. 8.40 „Robotukas“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. 12.00 Miesto kodas (k.). 12.55 Septynios Kauno dienos. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Laiko ženklai (k.). 15.15 Žmonės kaip žmonės

(k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.25 „Stebuklingas Gaveino

kristalas“. 16.40 „Robotukas“. 17.00 Kultūrų kryžkelė.

Trembita. 17.15 Kultūros metraščiai.

Kelionė į Kražius. 18.05 Veidai. 19.05 LTV aukso fondas.

„Kukučių sakmės“. 2 d. TV fi lmas.

20.30 Kasdienybės aitvarai. 21.10 Vizijos ir tikrovė.

Žemutinė pilis – Vilniaus perlas, senosios Lietuvos valstybingumo simbolis.

22.00 Durys atsidaro. 22.35 Pasaulio dokumentika.

Kai gandras nuvilia. 23.05 Pasaulio dokumentika.

Proto šturmas. 23.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. 24.00 Panorama. 0.45 „Gyvenimas pagal

uošvius“.

TV1 9.05 „ Mano draugė

beždžionėlė“. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Ogis ir tarakonai”. 10.20 „Fantastiškas

ketvertas”. 10.45 „Supermergaitės”. 11.10 „Katinas ir kanarėlė“ 12.00 „Įstatymas ir tvarka“. 13.00 „Atskalūnas“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Mano draugė

beždžionėlė“.

15.00 „Likimo kerai“. 16.00 „Jos vardas Nikita”. 17.00 „Atskalūnas”. 18.00 „Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai“ 19.00 „Kur dingo Eliza?” 20.00 „Įstatymas ir tvarka”. 21.00 Veiksmo f. „Įtikinamas

motyvas“. (N-14) 23.00 „Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai“. 24.00 „Jos vardas Nikita”.

TV6 9.45 Teleparduotuvė 10.00 Tavo augintinis. 10.30 „Išlikimas“. 11.30 „Angelas“. 12.20 „Kobra 11“. 13.10 „Kaip aš susipažinau su

jūsų mama “. 13.35 „Darbštuolis Tedas“.

Komedija. 14.00 „Nenugalimas

banzuke“. Realybės šou.

14.30 Teleparduotuvė 15.00 Detektyvas „Monkas“. 15.50 Juokingiausi Amerikos

namų vaizdeliai 16.10 „Išlikimas“. 17.05 „Angelas“. 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Kaip aš susipažinau su

jūsų mama“ 20.30 „Darbštuolis Tedas“. 21.00 „Nenugalimas

banzuke“. 21.30 „Nindzės kaukė“.

Veiksmo f. 23.10 „Pinklės“. 0.05 Detektyvas „Monkas“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Reporteris (k.). 9.00 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras (k.).

9.50 Super L.T. (k.). (N-7) 10.20 Griūk negyvas! (N-7) 10.35 Pasiduodu! Aš –

žvaigždė! (N-7) 11.30 Namų daktaras (k.).

12.00 Kas tu toks? (k.). 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras (k.).

18.00 Žinios. 18.17 Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai 19.05 Kas tu toks? 20.00 20 minučių. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Griūk negyvas! (N-7) 22.20 Naša Raša. (N-7) 23.35 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras. 0.25 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.20 Detektyvai. 16.00 TV serialas „Sutuoktuvių

žiedas”. 17.00 Federalinis teisėjas. 18.05 Tegul kalba. 19.10 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas.

Lietuvos „Laikas”. 21.00 Aš noriu būti meras. 21.10 TV serialas „Daktaras

Tyrsa”. 22.10 Išgelbėti bet kokia

kaina. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.20 TV serialas „Jūrų

patrulis”. 0.20 Susituokime. 1.05 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.30 Gustavo enciklopedija. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Veidai. Stasys Žlibinas

(k.). 12.50 Muzikos istorijos.

Muzikos kalbos diplomatija (k.).

13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Etnokultūros ratas (k.). 14.50 Kulinarinės kelionės

(k.). 15.20 Durys atsidaro 16.00 Tele bim-bam. 16.30 Gustavo enciklopedija. 17.00 Kultūrų kryžkelė. 17.15 Miesto kodas (k.). 18.05 Pasaulio dokumentika.

Kinijos miškai. 19.05 Serialas „ Puaro“. 20.40 Septynios Kauno

dienos. 21.20 Žmonės kaip žmonės. 22.00 Premjera. „Mažoji

Maskva“. Melodrama. 24.00 Panorama. 0.45 „Specialioji jūrų

policijos tarnyba“.

TV1 9.05 „ Mano draugė

beždžionėlė“. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Ogis ir tarakonai“. 10.20 „Džekio Čano

nuotykiai” (k.). 10.45 „Supermergaitės”. 11.10 „ Katinas ir kanarėlė“ 12.00 „Šiupininis“. 12.00 „Įstatymas ir tvarka”.

(N-7) 13.00 „Atskalūnas“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Mano draugė

beždžionėlė“. 15.00 „Likimo kerai. 16.00 „Jos vardas Nikita“. 17.00 „Atskalūnas”. (N-7) 18.00 Pokalbių laida apie

sveikatą „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“. (N-7)

18.57 Žodis – ne žvirblis.

19.00 „Kur dingo Eliza“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka“. 21.00 Komedija „Tai bent

mamytė!“ (N-7) 22.40 „Pasivaikščiojimai“.

A.Gelūnas. LR kultūros ministras (k).

23.15 „Kelias per ramunes“.

TV6 10.20 Teleparduotuvė 10.35 „Išlikimas“. Nuotykių

šou. 11.30 „Angelas“. 12.15 „Kobra 11“. 13.10 „Kaip aš susipažinau su

jūsų mama“. 13.35 „Darbštuolis Tedas“. 14.05 „Nenugalimas

banzuke“. Realybės šou.

14.30 Teleparduotuvė 15.00 Detektyvas „Monkas“. 15.50 Juokingiausi Amerikos

namų vaizdeliai. 16.10 „Išlikimas“. 17.05 „Angelas“. 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Kaip aš susipažinau su

jūsų mama“. 20.30 „Darbštuolis Tedas“. 21.00 „Nenugalimas

banzuke“. 21.30 „Beždžionė žudikė“.

Trileris. 23.10 „Pinklės“. 0.05 Detektyvas „Monkas“.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Humoro laida „Griūk

negyvas!“ (N-7) 8.10 Skonio reikalas (k.). 9.00 Kas tu toks (k.). 9.50 Super L.T. (k.). 10.20 Griūk negyvas! (N-7) 10.35 „Pasiduodu! Aš –

žvaigždė!” Realybės šou. (N-7)

11.30 Šiandien kimba. 12.00 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras (k.).

12.50 24/7 (k.).

13.40 Griūk negyvas! (N-7) 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 20.00 „20 minučių“.

Informacinė laida. 20.20 Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Dok Griūk negyvas!” 22.20 Naša Raša. 23.35 Kas tu toks? 0.25 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 „Jeralaš”. 14.30 Susituokime. 15.25 Detektyvai. 16.05 TV serialas

„Sužadėtuvių žiedas”. 17.10 Federalinis teisėjas. 18.10 TV serialas „Pėdsakas”. 19.00 Lauk manęs. 20.00 Laikas.

Lietuvos „Laikas”. 21.00 Aš noriu būti meras. 21.10 TV serialas „Daktaras

Tyrsa”. 22.10 Specialus tyrimas. 23.10 Lietuvos „Laikas”. 23.15 TV serialas „Jūrų

patrulis”. 0.15 Susituokime. 1.00 Muzikinis kanalas.

5.50 Teleparduotuvė. 6.20 „Deksterio

laboratorija“. 6.50 Animac. serialas

„Kaukė“. 7.20 „Tomo ir Džerio

nuotykiai (k.). 7.50 „Kur dingo Eliza?“ 8.55 Super KK2 (k.). (N-7) 9.55 Fantastinė

komedija „Simona“ (k.) (2002 m., JAV). (N-7)

11.55 Dviračio šou. 12.30 „Atskalūnas“. 13.25 „Mano draugė

beždžionėlė“. 13.55 „Linksmieji Tomas

ir Džeris“. 14.25 Telenovelė.

„Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 16.25 Telenovelė

„Moters auka“. 17.30 Kryžminė ugnis. 18.30 Susitikime

virtuvėje. Kulinarinė laida.

18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Nuo... Iki... 20.30 Kažkas atsitiko. 21.05 „Pričiupom! (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Trileris „Vertėja“.

(2005 m., JAV, Prancūzija, D. Britanija). (N-7)

0.10 „Detektyvė Džonson“. (N-7)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 Stilius (k.). 11.00 Tarp Rytų ir

Vakarų. 12.00 Trembita. 12.15 Haris ir

Hendersonai (k.). 12.45 Duokim garo (k.). 14.30 Savaitė (k.). 15.00 Klausimėlis.lt (k.). 15.15 Serialas „Makleodo

dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.35 Amžininkai. Blokados auksas.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Savaitės atgarsiai. 22.15 „Specialioji jūrų

policijos tarnyba“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Fantastinis serialas

„Neįtikėtinos istorijos“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos. 7.45 „Mobis Dikas ir Mu

paslaptis“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde

(k.). 9.45 Šeštadienio rytas

(k.). 10.45 „Dapkai ir

Butkai II“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX.

Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

13.00 Melodrama „Svajonių viešbutis: Arabų Emyratai. Dubajus“ (k.).

15.00 Smagiausios akimirkos.

15.30 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

16.25 „Dapkai ir Butkai II“ .

17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 Karštas vakaras. 18.45 „Mentai IX.

Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.25 Sąmokslo teorija. 21.30 Amerikos

talentai IV. 23.20 Dakaras 2011. 23.50 „Liejyklos gatvė“

(k.). 0.50 „Specialusis

dalinys“ (k.). (N-7) 1.50 Bamba. (S)

6.25 Teleparduotuvė. 7.00 „Kempiniukas“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Mano vardas

Erlas“. 9.00 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.05 „Amžini jausmai“.

(N-7) 10.40 Komedija „Auklė“

(1999 m., JAV, Vengrija). (N-7)

12.25 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

13.00 „Padaužos bebriukai“.

13.30 „Katašunis“. 14.00 Serialas „Slaptasis

agentas Konoras“. 14.30 „Heraklis“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Meilės jūra“. 18.00 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Drąsos kaina“. (N-7) 19.40 Kodėl? 20.30 Gyvenimas yra

gražus. 21.10 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Nusivylusios namų

šeimininkės“. (N-7) 23.00 „CSI Majamis“. (N-7) 24.00 „Išvaduotojas“.

(N-14) 1.00 „Spec. būrys“.

(N-14)

Sausio 17, pirmadienis

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Namai namučiai. 16.03 Atsiliepk dainoj. 16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. V.Šimborska. 22.58 LR himnas.

6.20 „Deksterio laboratorija“.

6.50 Animac. serialas „Kaukė“.

7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Kur dingo Eliza?“ 8.55 FTB (k.). 9.50 Valanda su Rūta

(k.). 11.20 Kažkas atsitiko (k.). 11.55 Dviračio šou (k.). 12.25 „Atskalūnas“ (k.). 13.25 „Mano draugė

beždžionėlė“. 13.55 „Linksmieji Tomas

ir Džeris“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 16.25 Telenovelė

„Moters auka“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime

virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Abipus sienos. 20.30 Neišgalvoti

gyvenimai. 21.05 Pričiupom! (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 „Mentalistas“. (N-7) 23.30 „Ties riba“. (N-14) 0.30 „Grožio peilis“.

(N-14) 1.30 „Išrinktieji“. (N-14)

6.00 Labas rytas. 9.00 Serialas „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Vilniaus albumas. 12.15 „Haris ir

Hendersonai (k.). 12.45 Ryto suktinis su

Zita Kelmickaitė (k.).

14.15 Linksmoji šeimynėlė (k.).

14.45 Pasaulio panorama (k.).

15.15 Serialas „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7)

17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Pinigų karta. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Nacionalinė

paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Nacionalinė

paieškų tarnyba. 22.15 „Dingę“. (N-7) 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Fantastinis serialas

„Neįtikėtinos istorijos“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos (k.). 7.45 „Mobis Dikas ir Mu

paslaptis“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde

(k.). 9.45 Sekmadienio rytas

(k.). 10.45 „Dapkai ir

Butkai II“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX .

Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

13.00 Komedija „Savas“ (k.). (N-7)

15.00 Smagiausios akimirkos.

15.30 „Rohanas“. 16.25 „Dapkai ir

Butkai III“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 Karštas vakaras. 18.45 „Mentai IX.

Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.25 Mano šaunioji

sodyba (k.). 21.00 Geras fi lmas.

Trileris „Šėtoniškas bunkeris“ (2008 m., D. Britanija). (N-14)

23.00 Dakaras 2011. 23.30 „Liejyklos gatvė“

(k.). 0.10 „Specialusis

dalinys“ (k.). (N-7) 1.30 Tauro ragas. 2.00 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Kempiniukas“. 7.30 „Simpsonai“. (N-7) 8.00 „Biuras“. 9.00 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.05 „Amžini jausmai“.

(N-7) 10.35 Paskutinė

instancija. 11.25 Gyvenimas yra

gražus. 12.00 Akistata. 13.00 „Padaužos

bebriukai“. 13.30 „Katašunis“. 14.00 „Slaptasis agentas

Konoras“. 14.30 „Heraklis“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Drąsos kaina“.

(N-7) 19.40 Prieš srovę. (N-7) 20.30 Žiūrim, ką turim. 21.10 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Eurolygos

apžvalga. 22.05 Drama „Žvilgsnis į

ateitį“. (N-14) 23.05 „CSI kriminalistai“.

(N-7) 0.05 „Išvaduotojas“.

(N-14) 1.05 „Spec. būrys“. (N-14)

Sausio 18, antradienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai.

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112. 11.03 Ant svarstyklių. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Litas prie lito. 16.03 Nemunais į laisvę. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

18.30 Mažoji studija. Kultūra ir religija.

19.03S veikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. M.Stankus. 22.58 LR himnas.

„Komisaras Reksas“. „Vertėja“. „Išvaduotojas“. Amerikos talentai IV.

„Dingę“. „Ties riba“. „Žvilgsnis į ateitį “. „Šėtoniškas bunkeris“.

Gimtasis kraštas2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46) 29

TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Pašėlę Tornberiai“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Pokalbis su A.Čekuoliu

(k.). 13.00 Kūrybos metas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.15 Vakaro autografas (k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Pašėlę Tornberiai“. 17.00 Kultūrų kryžkelė.

Rusų gatvė 17.15 Senas televizorius.

Nuojautos. 17.40 Senas televizorius.

Sėkmės formulė. Pažintis su menininku Gintaru Karosu.

18.10 Veidai. Arti toli. 19.00 TV teatras. M.Diuras

„Muzika”. 20.00 Kuluarai. 20.40 Brydė. Rašytojas

Kornelijus Platelis. 21.10 Laiko portretai. Kasdie-

nybėje gimstanti šviesa. 21.55 Savęs link. Gydytojas

S.Mezincevas apie dvasinę sveikatą.

22.25 Pasaulio dokumentika. Pirmojo Kinijos impera-toriaus mauzoliejus.

23.00 Pasaulio dokumentika. Gyvenimas Pekine.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės.

24.00 Panorama. 0.45 TV teatras. M.Diuras

„Muzika” (k.).

TV1 9.05 „Mano draugė

beždžionėlė“. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Jūreivio Popajaus

nuotykiai”. 10.20 „Fantastiškas

ketvertas”. 10.45 „Supermergaitės”. 11.10 „Katinas ir kanarėlė”. 12.00 „Šiupininis”. 13.00 „ Atskalūnas”. (N-7) 14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Mano draugė beždžionėlė”.

15.00 „Likimo kerai“. 16.00 „Jos vardas Nikita“. 17.00 „Atskalūnas”. 18.00 „Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai”. 19.00 „Kur dingo Eliza?” 20.00 „Įstatymas ir tvarka“. 21.00 Drama „ Laiko nesu-

stabdysi“. ( N-7) 22.50 „Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai”. 23.50 „Jos vardas Nikita“.

TV6 10.15 Teleparduotuvė. 10.30 „Išlikimas“. 11.20 „Angelas“. 12.15 „Kobra 11“. 13.10 „Kaip aš susipažinau su

jūsų mama“. 13.40 „Darbštuolis Tedas“. 14.00 „Nenugalimas

banzuke“. 14.30 Teleparduotuvė 15.00 Detektyvas „Monkas“. 15.50 Juokingiausi Amerikos

namų vaizdeliai 16.10 „Išlikimas“. 17.05 „Sinbado nuotykiai“.

Nuotykių serialas. 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Kaip aš susipažinau su

jūsų mama“. 20.30 „Darbštuolis Tedas“. 21.00 „Nenugalimas banzuke“. 21.30 „Žmogus su randu“.

Kriminalinė drama.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Reporteris (k.). 9.00 Šeimų dvikova – „Akro-

polio” turnyras (k.). 9.50 Super L.T. (k.). (N-7) 10.20 Griūk negyvas! (N-7) 10.35 Pasiduodu!

Aš – žvaigždė! (N-7) 11.30 Ekovizija (k.). 12.00 Kas tu toks? (k.). 12.50 Reporteris (k.). 13.40 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7)

15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.07 Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akro-

polio” turnyras (k.). 18.00 Žinios. 18.17 Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Kas tu toks? 20.00 20 minučių. 20.20 Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Griūk negyvas! (N-7) 22.20 Pagaminta Lietuvoje.

Verslo publicistika. 23.00 Naša Raša. (N-7) 23.35 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras. 00.25 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Detektyvai. 16.05 TV serialas „Sutuoktuvių

žiedas”. 17.05 Federalinis teisėjas. 18.10 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas.

Lietuvos „Laikas”. 21.05 Aš noriu būti meras. 21.15 TV serialas „Daktaras

Tyrsa”. 22.10 Žmogus ir įstatymas. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.25 Spręskite patys. 0.20 Susituokime. 1.10 Žvaigždėlaivis. 1.30 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.25 „Aviukas Šonas“. 8.35 „Atgal į ateitį“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Veidai (k.). 12.55 Vizijos ir tikrovė (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Būtovės slėpiniai (k.). 15.15 Kasdienybės aitvarai (k.). 16.00 Tele bim-bam. 16.25 „Aviukas Šonas“. 16.35 „Atgal į ateitį“. 17.00 Vilniaus albumas. 17.15 Senas televizorius.

Ar gimtoji kalba tampa slenksčiu?

18.05 Pokalbis su Algimantu Čekuoliu. 1989 m.

19.05 Europos kinas. „Senais gerais laikais“. Komedija.

20.40 Vakaro autografas. 21.25 Sporto panorama. 22.00 Kūrybos metas. Jono

Arčikausko kostiumų paradas.

22.35 Pasaulio dokumentika. Amerikietiškas portre-tas.

23.00 Pasaulio dokumentika. Skirtumų įvairovė. vaizdo terapijos ir psichodramos patirtis naujojoje Europoje.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras.

24.00 Panorama. 0.45 „Dingę“. (N-7)

TV1 9.05 „Mano draugė

beždžionėlė „. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Jūreivio Popajaus

nuotykiai“. 10.20 „Fantastiškas ketver-

tas”. 10.45 „Supermergaitės”. 11.10 „Katinas ir kanarėlė“. 12.00 „Įstatymas ir tvarka”. 13.00 „Atskalūnas”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Mano draugė

beždžionėlė”. 15.00 „Likimo kerai”.

16.00 „Jos vardas Nikita”. 17.00 „Atskalūnas“. 18.00 „Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai”. 19.00 „Kur dingo Eliza?” 20.00 „Įstatymas ir tvarka“. 21.00 Drama „Laiko nesustab-

dysi“. (N-7) 22.50 „Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai”. 23.50 „Jos vardas Nikita”.

TV6 10.15 Teleparduotuvė 10.30 „Išlikimas“ 11.20 „Angelas“. 12.15 „Kobra 11“. 13.10 „Kaip aš susipažinau su

jūsų mama“. 13.40 „Moderni šeima“. 14.05 „Nenugalimas banzu-

ke“. 14.30 Teleparduotuvė 15.00 Detektyvas „Monkas“. 15.50 Juokingiausi Amerikos

namų vaizdeliai. 16.10 „Išlikimas“. 17.05 „Angelas“. 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Kaip aš susipažinau su

jūsų mama“. 20.30 „Darbštuolis Tedas“.

Komedija. 21.00 „Nenugalimas banzuke“. 21.30 „Ateiviai prerijose“.

Mokslinės fantastikos fi lmas.

23.10 „Pinklės“. 0.05 Eurolygos rungty-

nės. TOP 16. Vilniaus „Lietuvos rytas”–Atėnų „Panathinaikos”. Vaizdo įrašas.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Reporteris (k.). 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 Super L.T. (k.). (N-7) 10.20 Griūk negyvas! (N-7) 10.35 Pasiduodu!

Aš – žvaigždė! (N-7) 11.30 Dok. serialas „Gimę

žudyti „Savigyna” (k.). (N-7)

12.00 Šeimų dvikova – „Akro-polio” turnyras (k.).

12.50 Reporteris (k.). 13.40 Griūk negyvas! (N-7) 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.07 Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. 18.10 FIBA moterų Eurolygos

turnyras: „VIČI-Aistės” (Kaunas)–„Tarbes GB” (Prancūzija). Tiesioginė transliacija iš Kauno. Didžiojoje pertraukoje Žinios.

20.00 20 minučių. Informacinė laida.

20.20 Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. 21.50 Griūk negyvas! (N-7) 22.20 Ekovizija. 23.00 Naša Raša. (N-7) 23.35 Kas tu toks?. 0.25 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Detektyvai. 16.05 „Sutuoktuvių žiedas”. 17.05 Federalinis teisėjas. 18.05 Tegul kalba. 19.10 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Lai-

kas”. 21.05 Aš noriu būti meras. 21.15 „Daktaras Tyrsa”. 22.10 Gyvenamoji aplinka. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.25 „Jūrų patrulis”. 0.25 Susituokime. 1.15 Muzikinis kanalas.

6.20 „Deksterio laboratorija“.

6.50 Animac. serialas „Kaukė“.

7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Kur dingo Eliza?“ 8.55 Abipus sienos (k.). 9.50 Snieguolius ir 7

nykštukės. Žydrasis žiburėlis 2011 (k).

12.25 „Atskalūnas“. (N-7) 13.25 „Mano draugė

beždžionėlė“. 13.55 „Linksmieji Tomas

ir Džeris“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 16.25 „Moters auka“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikimas

virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 FTB. 20.30 Farai. 21.05 Pričiupom! (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f.

„Mirtinas greitis 2“ (2001 m., JAV). (N-7)

0.20 „Grožio peilis“. (N-14)

1.20 „Išrinktieji“. (N-14)

6.00 Labas rytas. 9.00 Serialas „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su

Zita Kelmickaite. 12.00 Rusų gatvė. 12.15 „Haris ir

Hendersonai (k.). 12.45 Sveikinimų

koncertas (k.). 15.15 Serialas „Makleodo

dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Žurnalisto tyrimas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Teisė žinoti. 22.15 „24 valandos“.

(N-14) 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Fantastinis serialas

„Neįtikėtinos istorijos“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos. 7.45 „Rahanas“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde

(k.). 9.45 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 10.45 „Dapkai ir

Butkai II“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX.

Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

13.00 Veiksmo f. „Šešios baimės savaitės“ (k.). (N-7)

15.00 Smagiausios akimirkos

15.30 „Rahanas“. 16.25 „Dapkai ir

Butkai III“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 Karštas vakaras. 18.45 „Mentai IX.

Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.25 Mano šaunioji

sodyba (k.). 21.00 Geras fi lmas.

Karo trileris „Oro tiltas“ (2006 m., Vokietija). (N-7)

23.00 Karštas vakaras (k.).

23.45 Veiksmo drama „Rembo IV“ (k.). (N-7)

1.45 Statybų TV (k.). 2.15 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Kempiniukas“. 7.30 „Simpsonai“. (N-7) 8.00 „Biuras“. (N-7) 9.00 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.05 „Amžini jausmai“.

(N-7) 10.35 Kodėl? 11.30 Prieš srovę. 12.20 Skubi pagalba 112. 13.00 „Padaužos

bebriukai“. 13.30 „Katašunis“. 14.00 Serialas „Slaptasis

agentas Konoras“. 14.30 „Heraklis“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Drąsos kaina“.

(N-7) 19.40 Akistata. (N-7) 20.30 Dar pažiūrėsim...

(N-7) 21.10 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Drama „Daktaras

Hausas“. (N-14) 23.00 „CSI kriminalistai“.

(N-7) 24.00 „Išvaduotojas“.

(N-14) 1.00 „Spec. būrys“.

(N-14)

Sausio 19, trečiadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida 112. 11.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika. P.Raščius. 22.58 LR himnas.

6.20 „Deksterio laboratorija“.

6.50 Animac. serialas „Kaukė“.

7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Kur dingo Eliza?“ 8.55 Nuo... Iki... (k.). 9.45 Lietuvos daina (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.25 „Atskalūnas“. (N-7) 13.25 „Mano draugė

beždžionėlė“. 13.55 „Linksmieji Tomas

ir Džeris“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 16.25 „Moters auka“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime

virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.06 „Ūkiškas požiūris“.

Informacinė laida. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 Valanda su Rūta. 21.05 Žvaigždžių klubas.

(N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo komedija

„Nacionalinis saugumas“ (2003 m. JAV). (N-7)

0.10 „Grožio peilis“. 1.10 Sveikatos ABC (k.).

6.00 Labas rytas. 9.00 Serialas „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“

(k.). (N-7) 11.00 Forumas. 11.00 Menora. 12.15 „Haris ir

Hendersonai“. 12.45 Tūkstantmečio

vaikai (k.). 14.05 Gustavo

enciklopedija (k.). 15.15 Serialas „Makleodo

dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. 19.45 Gamtos patruliai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Universitetų žinių

lyga „Ateities lyderiai“. Susitinka ISM ir M.Romerio komandos. Pertraukoje – 22.04 Loterija „Perlas“.

22.55 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Neįtikėtinos

istorijos“. (N-7)

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos. 7.45 „Rahanas“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde

(k.). 9.45 Be recepto (k.). 10.15 Girių horizontai (k.). 10.45 „Dapkai ir

Butkai III“ (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX .

Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

13.00 Veiksmo f. „Šešios baimės savaitės“ (k.). (N-7)

15.00 Smagiausios akimirkos.

16.00 „Rahanas“. 16.25 „Dapkai ir

Butkai III“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 Karštas vakaras. 18.45 „Mentai IX .

Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.25 Mano šaunioji

sodyba (k.). 21.00 Geras fi lmas. Karo

trileris „Oro tiltas“ (2006 m., Vokietija). (N-7)

23.00 Karštas vakaras (k.).

23.45 Veiksmo f. „Pabėgusi Džein“ (k.). (N-14)

1.45 Autopilotas. 2.15 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Kempiniukas“. 7.30 „Simpsonai“. (N-7) 8.00 „Biuras“. (N-7) 9.00 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.05 „Amžini jausmai“.

(N-7) 10.35 Žiūrim ką turim.

(N-7) 11.15 Dar pažiūrėsim...

(N-7) 12.00 Vaikų balsas. (N-7) 13.00 „Padaužos

bebriukai“. 13.30 „Katašunis“. 14.00 Serialas „Slaptasis

agentas Konoras“. 14.30 „Heraklis“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Meilės sukūryje“.

(N-7) 18.00 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Drąsos kaina“.

(N-7) 19.40 Paskutinė

instancija. (N-7) 20.30 Skubi pagalba 112.

(N-7) 21.10 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Kriminalinė drama

„Gyvenimas“ (2007 m., JAV). (N-14)

23.00 „Kaulai“. (N-14) 24.00 „Išvaduotojas“.

(N-14) 1.00 „Spec. būrys“.

(N-14)

Sausio 20, ketvirtadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida 112. 11.03 Forumas. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Sveikata. 16.03 Žalioji banga. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Literatūros akiračiai. 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis. 21.03 Forumas. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

H.Radauskas. 22.58 LR himnas.

Teisė žinoti . „Mirti nas greiti s 2“. Akistata. Karštas vakaras.

„Ateiti es lyderiai“. „Nacionalinis saugumas“. Paskuti nė instancija. Atvirai su žvaigžde.

Gimtasis kraštas 2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)30 TV programa

LTV2 8.00 Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Trembita. 8.30 Vilniaus albumas. 8.45 Rusų gatvė. 9.00 Menora. 9.15 Kelias. 9.30 Brydė (k.). 10.00 Dainų dainelė 2010. 11.45 Kulinarinės kelionės. 12.15 Keliaukim 12.45 Šventadienio mintys. 13.15 Etnokultūros

ratas. Sarių kaimo etnografi nis ansamblis.

13.45 Petro Vileišio 160-osioms gimimo metinėms. Laiko ženklai

14.35 Teatro popietė. F.Dostojevskis „Stepančikovo dvaras ir jo gyventojai”. 1989 m.

17.05 Marijos Gimbutienės 90-mečiui. Lietuvos kronika. 1993 m.

17.25 Muzikos istorijos. R.Vagnerio opera „Tristanas ir Izolda”.

18.00 Pasaulio dokumentika. Šeimos albumas (k.).

19.00 Būti Gvidonu Kremeriu. Kamerinės muzikos koncertas.

20.55 Premjera. „Neįtikėtinos istorijos 6“. Vaid. f.

22.30 Panorama. 23.00 „Saldžioji Irma“.

Komedija. (N-14) 1.20 Būk artistas.

TV1 9.05 Praktikantai. 9.35 KTV – kino ir tele

virtuvė. 10.05 „Retos gyvūnų rūšys“.

Dok. serialas. 11.10 „Žvėries prigimtis”.

Dok. serialas. 12.10 „Pasivaikščiojimai“.

Žurnalistas R.Juozapavičius.

12.50 „Ogis ir tarakonai”. 13.15 „Jūreivio Popajaus

nuotykiai”.

13.45 „Džekio Čano nuotykiai“.

14.05 „Policijos akademija”. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Dienos zoologijos

sode”. 16.00 „Akla meilė”. 16.57 Žodis – ne žvirblis (k). 17.00 „Vyrai medžiuose“. 18.00 „Liežuvautoja”. 19.00 „Arti namų”. 20.00 „Detektyvė Džonson”. 21.00 Komedija

„Atsisveikinimas“. ( N-7)

23.00 Kriminalinė drama „Mano tikrasis vardas Stivenas“. (N-7)

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. 10.00 Dar pažiūrėsim... 10.35 Juokingiausi Amerikos

namų vaizdeliai. 11.00 Kibernetas. 11.30 Kinas, kinas... 12.00 Mados reidas. 12.30 „Nenugalimas

banzuke“. 13.00 Džeimio Oliverio

kulinarinės kelionės. 14.00 Jokių kliūčių. 15.10 Aukščiausia pavara. 16.15 Juokingiausi Amerikos

namų vaizdeliai. 16.45 Jokių kliūčių! 18.00 Norite tikėkite,

norite – ne! 19.00 Aukščiausia pavara. 20.05 Topmodeliai. 21.00 „Spec. būrys“.

Veiksmo serialas. 22.00 „Vilko bilietas“. 22.50 „Keliautojas į praeitį“. 23.50 „Gelbstint Greisę“. 0.45 „Slapti studentų

žaidimai“. Erotinis f.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Teletabiai. 9.00 Griūk negyvas! (N-7) 10.20 Dok. serialas „Gimę

žudyti”. (N-7) 11.00 Namų daktaras.

11.30 Reporteris (k.). 12.15 Skonio reikalas. 13.05 „Nacionalinė

geografi ja” pristato: „Stebinančios akimirkos”.

14.00 Dok. serialas „Sutverti žudyti”. „Miniatiūriniai padarai”. (N-7)

15.00 Naša Raša. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Nauda ūkiui. 16.10 Super L.T. (k.). (N-7) 17.00 Žinios. 17.10 LKL čempionatas:

„Lietuvos rytas” (Vilnius)–„Naglis-Adakris” (Palanga). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Didžiojoje pertraukoje Žinios.

19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeštadienio detektyvas.

„Inspektorius Luisas”. „Gailestingumas”. (N-7)

21.00 Reporteris. 21.30 Trileris „Kerštas iš

praeities”. (N-14) 23.30 Siaubo naktis. „Dingęs

kambarys”. (S)

Pirmasis Baltijos kanalas 6.50 Naujienos. 7.00 Top-shop. 7.15 „Jeralaš”. 7.25 Grok, armonika! 8.00 Gudruolės ir gudruoliai. 8.45 Ganytojo žodis. 9.00 Naujienos. 9.15 Skanėstas. 9.55 Dievaičiai. 11.00 Naujienos. 11.15 Arbatinukų sukilimas. 12.15 Mano genealogija. 13.00 „Madagaskaras:

Pabėgimas į Afriką”. 14.55 „Jeralaš”. 15.15 Vaid. f. „Senelė kinė”. 17.10 Vaid. f.

„Pasivaikščiojimas po Paryžių”.

18.55 Šlovės minutė. 20.00 Laikas. 20.15 Šlovės minutė. 21.30 Olegas Tabakovas. 22.55 Vaid. f. „Neįvykdoma

užduotis”. 1.15 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Veidai. Arti toli. 12.45 Laiko portretai.

Kasdienybėje gimstanti šviesa (k.).

13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link (k.). 14.50 Negali būti. 15.15 Kuluarai (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 17.00 Kultūrų kryžkelė.

Menora. 17.15 Senas televizorius.

Šurmas. 18.10 Veidai. Legendos.

Algirdas Petrulis. 19.05 Senas geras kinas.

„Moteris lange“. Detektyvas. (N-7)

20.40 Tarp žemės ir dangaus.

21.10 Dalia Kutraitė kalbina... Kornelijų Platelį. 1998 m.

21.35 Kabaretas. 22.35 Pasaulio dokumentika.

Šeimos albumas. 23.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. 24.00 Panorama. 0.45 „Žemė–2“.

TV1 9.05 „Mano draugė

beždžionėlė”. 9.30 „Monstrų klubas“. 9.55 „Džekio Čano

nuotykiai“. 10.20 „Fantastiškas

ketvertas”. 10.45 „Supermergaitės”. 11.10 „Katinas ir kanarėlė“. 12.00 „ Įstatymas ir tvarka”. 13.00 „Atskalūnas“. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Mano draugė

beždžionėlė”. 15.00 „Likimo kerai“. 16.00 „Jos vardas Nikita”.

17.00 „Atskalūnas”. 18.00 „Daktaras Ozas.

Šeimos gydytojo patarimai“.

19.00 „Kur dingo Eliza?” 20.00 „Įstatymas ir tvarka“. 21.00 Penktadienio

detektyvas. „Inspektorius Džordžas Džentlis“. (N-7)

22.45 „Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai“.

23.45 „Jos vardas Nikita”.

TV6 10.15 Teleparduotuvė. 10.30 „Išlikimas“. 11.20 „Sinbado nuotykiai“.

Nuotykių serialas. 12.15 „Kobra 11“. 13.10 „Kaip aš susipažinau

su jūsų mama“. 13.35 „Darbštuolis Tedas“. 14.00 „Nenugalimas

banzuke“. 14.30 Teleparduotuvė 15.00 Detektyvas „Monkas “. 15.50 Juokingiausi Amerikos

namų vaizdeliai. 16.10 „Išlikimas“. 17.05 „Sinbado nuotykiai“.

Nuotykių serialas. 18.00 „Kobra 11“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Kaip aš susipažinau

su jūsų mama“. 20.30 „Darbštuolis Tedas“. 21.00 „Spec. būrys“. Veiksmo

serialas. 22.00 „Vilko bilietas“. Drama. 22.50 „Keliautojas į praeitį“. 23.50 „Gelbstint Greisę“.

Mistinė drama. 0.45 „Slapti studentų

žaidimai“. Erotinis f.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Griūk negyvas! (N-7) 8.10 Reporteris (k.). 9.00 Kas tu toks? (k.). 9.50 Super L.T. (k.). (N-7) 10.20 Griūk negyvas! (N-7) 10.35 Pasiduodu! Aš –

žvaigždė! (N-7)

11.30 Pagaminta Lietuvoje (k.).

12.00 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

12.50 Reporteris (k.). 13.40 Griūk negyvas! (N-7) 14.10 Skonio reikalas (k.). 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.07 Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. 18.17 Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras. 20.00 20 minučių. 20.20 Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. 21.47 Orai. 21.50 Kriminalinė drama

„Žmogžudystė Idatarodo trasoje”. (N-14)

23.50 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Mados nuosprendis. 12.25 Noriu žinoti. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Detektyvai. 16.05 „Sutuoktuvių žiedas”. 17.05 Federalinis teisėjas. 18.05 TV žaidimas

„Stebuklų laukas”. 19.00 20 geriausių dainų. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.00 20 geriausių dainų. 22.50 Vaidybinis f.

„Kaipvėžiai”. 1.55 Muzikinis kanalas.

6.20 „Deksterio laboratorija“.

6.50 „Kaukė“. 7.20 „Linksmieji Tomas

ir Džeris“ (k.). 7.50 „Kur dingo Eliza?“ 8.55 Žvaigždžių duetai

(k.). 11.55 Farai (k.). 12.25 „Atskalūnas“. (N-7) 13.25 „Mano draugė

beždžionėlė“. 13.55 „Linksmieji Tomas

ir Džeris“. 14.25 „Teresa“. 15.25 „Intrigų dvaras“. 16.25 „Moters auka“. 17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime

virtuvėje. 18.45 Žinios. 19.10 Naujieji metai

pagal Saulių Pošką. 21.05 Premjera.

Veiksmo komedija „Vyras už pinigus 2. Žigoto Europoje“ (2005 m., JAV). (N-7)

22.40 Veiksmo komedija „Aš – šnipas“ (2002 m., JAV). (N-14)

0.30 Premjera. Muzikinė komedija „Prodiuseriai“ (2005 m., JAV). (N-7)

6.00 Labas rytas. 9.00 Serialas „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 Nacionalinė paieškų

tarnyba (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 „Haris ir

Hendersonai“. 12.45 Talentų ringas (k.). 14.35 Žurnalisto tyrimas

(k.). 15.15 Serialas „Makleodo

dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.04 Duokim garo! 23.00 Premjera. Trileris.

„Prieblanda“ (2006 m., Vokietija, D. Brtianija). (N-14)

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos. 7.45 „Rahanas“ (k.). 8.45 Atvirai su žvaigžde

(k.). 9.45 Gimanzistai (k.). 10.45 „Dapkai ir

Butkai III“. (k.). 11.20 Televitrina. 11.50 „Mentai IX .

Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

13.00 Amerikos talentai (k.).

14.50 Smagiausios akimirkos.

15.30 „Rahanas“. 16.25 „Dapkai ir

Butkai III“. 17.00 Atvirai su žvaigžde. 18.00 Karštas vakaras. 18.45 „Mentai IX .

Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 21.00 Geras fi lmas.

Drama „Palydovas“ (2007 m., JAV, D.Britanija). (N-7)

23.15 Fantastinis veiksmo f. „Kruvinoji Rein“ (2005 m., JAV, Vokietija). (S)

0.15 Autofanai. 1.45 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Kempiniukas“. 7.30 „Simpsonai“. (N-7) 8.00 „Biuras“. (N-7) 9.00 „Meilės sūkuryje“.

(N-7). 10.05 „Amžini jausmai“.

(N-7) 10.40 Lietuvos talentai

2010. 13.00 „Padaužos

bebriukai“. 13.30 „Katašunis“. 14.00 Serialas „Slaptasis

agentas Konoras“. 14.30 „Heraklis“. 15.00 „Kempiniukas“. 15.30 „Simpsonai“. (N-7) 16.00 „Klonas“. (N-7) 17.00 „Meilės jūra“. (N-7) 18.00 „Naisių vasara“.

(N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Vaikų balsas 2011. 20.10 Komedija. „Undinė“

(2006 m., JAV). 22.10 Komedija. „Tai

mergina ar vaikinas“ (2006 m., Kanada, D.Britanija). (N-7)

0.05 Romantinė drama. „Ji ir jos vyrai“ (2005 m., JAV). (N-7)

Sausio 21, penktadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Spaudos apžvalga. 5.12 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė.

6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Sankryža. 11.03 Akiračiai. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Gyvoji istorija. 16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gyvoji istorija. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Akiračiai. 22.10 Vidurnakčio lyrika. G.Patackas. 22.58 LR himnas.

6.00 Teleparduotuvė. 6.30 Animac. f. „Ogis ir

tarakonai“. 6.55 Animac. f.

„Detektyvas Drupis“. 7.20 „Kitas Džimio

pasaulis“. 7.45 Animac f.

„Laiko policija“. 8.10 Animac f. „Labai

slaptos agentės“. 8.35 Animac. f.

„Laslo stovykla“. 9.00 „Brangioji aš

sumažinau vaikus“. 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių f. „Mažylis mieste“ (1998 m. Australija).

11.50 Nuotykių komedija „Teisinguolis Dadlis“ (1999 m., JAV).

13.20 Pričiupom. 13.45 „Mano puikioji

auklė“. (N-7) 14.50 „Laukinė širdis“. 17.00 Farai (k.). 17.45 Super KK2. (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Žvaigždžių duetai. 22.00 Trileris „Šakalas“

(1997 m., JAV, D.Britanija, Prancūzija, Japonija). (N-14)

0.30 Premjera. Mistinis trileris „Rūkas“ (2005 m., JAV). (N-14)

8.15 Krikščionio žodis 8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Atgal į ateitį“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.30 Linksmoji

šeimynėlė. 10.00 Ryto suktinis su

Zita Kelmickaite. 11.30 Durys atsidaro. 14.30 „Meškutės Nidos

nuotykiai. Nida ir vilkai“.

14.50 Klausimėlis.lt (k.). 15.00 Sporto panorama. 15.30 Pasaulio

panorama. 16.00 Žinios (su vertimu į

gestų kalbą). 16.10 Sveikinimų

koncertas. 18.50 Melo drama „Jo

žmonos išpažintis“.1988 m.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 2010 m. geriausių

Lietuvos sportininkų pagerbimo ceremonija.

22.45 Premjera. Detektyvas „Laiko vagis“. (2004 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Sveikatos kodas

(k.). 8.00 Gimnazistai (k.). 9.00 Girių horizontai

(k.). 9.30 Autofanai. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 „Nesėsi –

nepjausi“. TV žurnalas.

11.30 Kung fu išmintis. 12.05 „Atvirai su

žvaigžde (k.). 13.10 Indijos kinas.

Romantinė komedija „Geras vaikinas, blogas vaikinas“ (2007 m., Indija). (N-7)

15.40 Smagiausios akimirkos.

16.45 „Merlino nuotykiai“. (N-7)

17.45 „Specialusis dalinys“. (N-7)

18.45 „Liejyklos gatvė“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 Tarp miesto

ir kaimo (k.). 21.00 Veiksmo f.

„Nindzė“ (2009 m., JAV). (N-7)

22.55 Mistinė drama „Tyka tau tinka (2005 m., D. Britanija, Lietuva). (N-7)

0.50 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Katašunis“. 7.30 „Alergija

monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Hantikas. Sekliai ir

paslaptys“. 9.00 „Tusono sūnūs“. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Komedija

„Raganaitės“ (2005 m., JAV).

11.50 Nuotykių f. „Kelionė Amazone“ (1993 m., JAV, Peru). (N-7)

13.25 Komedija „Viengungis“ (1999 m., JAV). (N-7)

15.30 Melodrama „Santykių terapija“ (2010 m., Rusija). (N-7)

16.35 Gyvenimas yra gražus.

17.10 Kodėl? (N-7) 18.00 Žiūrim, ką turim.

(N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.00 Animac. komedija

„Šrekas 2“ (2004 m., JAV).

20.45 Romantinė komedija „Ilgai ir laimingai. Pelenės istorija“ (1998 m., JAV).

23.00 Karo drama. „Už priešo linijos“ (2001 m., JAV). (N-7)

1.00 Veiksmo f. „Narsioji širdis“ (1995 m., JAV). (N-7)

Sausio 22, šeštadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra.

5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 6.30 Gamta – visų namai. 7.05 Spaudos apžvalga.

7.30 Ryto garsai. 9.03 Kultūros savaitė. 11.03 Sveikata. 12.10 Sudie, XX amžiau. 13.00 Lietuvos diena. 15.03 Baladės. 16.03 Kaip žmonės gyvena. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Mažoji studija.

18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.33 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

D.Kajokas. 22.58 LR himnas.

„Prieblanda“. „Vyras už pinigus 2“. „Undinė“. „Palydovas“.

„Laiko vagis“. „Šakalas“. „Šrekas 2“. „Nindzė“.

Gimtasis kraštas2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46) 31TV programaLTV2

8.00 Gimtoji žemė. 8.25 Muzikos istorijos.

R.Vagnerio opera „Tristanas ir Izolda” (k.).

8.55 Marijos Gimbutienės 90-mečiui (k.).

9.15 Rytas su... Andriumi Žebrausku.

10.00 Miesto kodas. 10.45 Būk artistas (k.). 11.45 Ievos pievos. 12.15 Nepabuvęs kareivėliu.

Vytenis Andriukaitis. 12.45 Mūsų miesteliai. Alanta. 13.40 Būtovės slėpiniai. 14.30 Vizijos ir tikrovė (k.). 15.20 „Jo žmonos išpažintis“.

Melodrama. (N-7) 16.45 Dalia Kutraitė kalbina...

Kornelijų Platelį. 1998 m. (k.).

17.10 Krašto garbė. 18.00 Lietuva ir SSRS

žlugimas. 19.25 Auksinės melodijos.

Miko Suraučiaus jubiliejinis vakaras.

21.00 Durys atsidaro. 21.40 Marijos Gimbutienės

90-mečiui. Geresnio gyvenimo ilgesys.

22.30 Panorama. 22.45 Lietuvos operos

90-mečiui. Naujametis koncertas su Violeta Urmana.

TV1 9.05 Sveikatos ABC (k). 10.05 „Retos gyvūnų rūšys“.

Dok. serialas. 11.10 „Žvėries prigimtis“.

Dok. serialas. 12.10 „Dr. Šuo“. 12.50 „Ogis ir tarakonai“. 13.15 „Jūreivio Popajaus

nuotykiai“. 13.45 „Džekio Čano

nuotykiai”. 14.05 „Policijos akademija“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Dienos zoologijos

sode”. 16.00 „Akla meilė”. 16.57 Žodis – ne žvirblis (k). 17.00 „Vyrai medžiuose“.

18.00 „Liežuvautoja”. 19.00 „Arti namų”. 20.00 „Detektyvė Džonson”. 21.00 Lietuviško kino vakaras.

Vaid. f. „Marš, marš, tra-ta-ta“. 1964 m.

22.35 „Pasivaikščiojimai“. Žurnalistas R.Juozapavičius (k.).

23.10 Retrospektyva. „Dailininkė Kazimiera Zimblytė”.

23.45 „Policijos akademija”.

TV6 8.45 Teleparduotuvė. 9.00 Tavo augintinis. 9.30 Vienam gale kablys. 10.00 Dar pažiūrėsim... 10.35 Juokingiausi Amerikos

namų vaizdeliai. 11.00 Džeimio Oliverio

kulinarinės kelionės. 12.00 Mados reidas. 12.30 Kinas, kinas... 13.00 Topmodeliai. 13.55 Jokių kliūčių! 15.20 „Ledo kelias“.

Realybės šou. 16.15 Juokingiausi Amerikos

namų vaizdeliai. 16.45 Jokių kliūčių! 18.00 Norite tikėkite,

norite – ne! 19.00 „Vejantis gražuoliuką“.

Komedija. 20.30 Juokingiausi Amerikos

namų vaizdeliai. 21.00 „Klyvlendo šou“.

Animac. komedija. 21.30 „Šeimos bičas“.

Animac. serialas. 22.00 „Vilko bilietas“. 22.50 „Keliautojas į praeitį“. 23.50 „Gelbstint Greisę“. 0.45 „Slapti studentų

žaidimai“. Erotinis f.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 Teletabiai. 8.30 Griūk negyvas! (N-7) 9.00 Vaid. f. „Kalvino

nuotykiai karaliaus Artūro dvare”.

11.00 Girių takais. 11.30 Reporteris (k.).

12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Smurto protrūkis džiunglėse”. (N-7)

13.00 Vaid. f. „Inspektorius Luisas”. „Gailestingumas” (k.). (N-7)

15.00 Naša Raša. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. (k.). (N-7) 17.00 Žinios. 17.08 Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akro-

polio” turnyras (k.). 18.00 Žinios. 18.08 Orai. 18.10 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. 19.08 Orai. 19.10 Skonio reikalas (k.). 20.00 Žinios. 20.08 Orai. 20.10 Kas tu toks? (k.). 21.00 Žinios. 21.13 Orai. 21.15 24/7. 22.15 Vertas kinas.

Drama „Prarastas miestas”. (N- 7)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.05 Naujienos. 7.15 Top-shop. 7.30 „Jeralaš”. 7.45 Laida kariams. 8.15 Sveikata. 9.00 Naujienos. 9.20 Padriki užrašai. 9.35 Kol visi namie. 10.30 Fazenda. 11.00 Naujienos. 11.20 Vaid. f. „Rudens

maratonas”. 13.15 Gyvenimo skonis. 14.20 Linksmųjų ir išradingųjų

klubas. 15.20 Gyvenamoji aplinka. 16.35 Vaid. f. „Sveikas,

Kinderi!” 18.25 M.Tariverdijevo muzikos

vakaras. 20.00 Laikas. 21.10 Didelis skirtumas. 22.15 Pramoginė laida. 22.55 Sekso simboliai. Vyrai. 23.55 Pozneris. 0.50 Muzikinis kanalas.

6.00 Teleparduotuvė. 6.30 Animac. f. „Ogis ir

tarakonai“. 6.50 Animac. f.

„Detektyvas Drupis“.

7.15 „Kitas Džimio pasaulis“.

7.40 Animac f. „Laiko policija“.

8.05 Animac f. „Labai slaptos agentės“.

8.30 Animac. f. „Laslo stovykla“.

9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių f. šeimai. „Čarlis ir šokolado fabrikas“ (2005 m. JAV, D.Brtianija). (N-7)

12.10 Veiksmo f. „Piko valanda 2“ (2001 m. JAV). (N-7)

13.50 „Mano puikioji auklė“. (N-7)

14.50 Telenovelė „Laukinė širdis“.

17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 Teleloto. 18.45 Žinios. 19.00 Lietuvos

supermiestas. 21.25 Premjera. Nuotykių

f. „Griausmingieji Čarlio angelai“ (2003 m., JAV). (N-7)

23.35 Veiksmo komedija. „Hadsono vanagas“ (1991 m., JAV). (N-7)

8.30 „Atgal į ateitį“. 9.00 „Stebuklingas

Gaveino kristalas“. 9.15 „Robotukas“. 9.35 „Pašėlę Tornberiai“. 10.00 Gustavo

enciklopedija. 10.30 Talentų ringas. 12.30 Pasaulio

dokumentika. Kinijos miškai.

13.30 Detektyvinis serialas „Šerloko Holmso nuotykiai“. (N-7)

15.30 Šventadienio mintys.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų kalbą).

16.15 Gamtos kodas. 16.50 Dok. f. „Singapūras.

Didžiojo olimpo link“. 2010 m.

17.20 Septynios Kauno dienos.

18.00 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Karinė drama.

„Pirmoji eskadrilė“ (2006 m. JAV, Prancūzija). (N-7)

23.40 Elito kinas. Komedija „Satyrikonas“ (1969 m. Italija). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 „Detektyvas

Kalas“. 8.00 Nesėsi – nepjausi

(k.). 8.30 Tauro ragas. 9.00 Statybų TV. 9.30 Autopilotas. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.05 Atvirai su žvaigžde

(k.). 13. 10 „Merlino nuotykiai“

(k.). 14.10 Sveikinimų

koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 8 618 77 654).

16.45 Girių horizontai. 17.15 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 17.45 „Specialusis

dalinys“. (N-7) 18.45 „Liejyklos gatvė“.

(N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Be recepto. 20.55 Melodrama

„Svajonių viešbutis: Balis“ (2007 m., Vokietija).

22.55 Trileris „Šėtoniškas bunkeris“ (k.). (N-14)

0.55 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Katašunis“. 7.30 „Alergija

monstrams“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Hantikas. Sekliai ir

paslaptys“. 9.00 Sveikas žmogus. 10.00 Komedija

„Raganaitės 2“ (2007 m., JAV).

11.50 Komedija „Auklė“ (1999 m., JAV, Vengrija). (N-7)

13.30 Romantinė komedija. „Tik draugai“ (2005 m., JAV, Vokietija). (N-7)

15.30 „Santykių terapija“. (N-7)

16.35 Dar pažiūrėsim. 17.10 Paskutinė

instancija. 18.00 Skubi pagalba 112. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Savaitės

komentarai. 19.30 „Žmonių“

apdovanojimai „Žmonės 2010“.

21.30 Trileris „Atlygis“ (2001 m., JAV, Vokietija). (N-14)

0.30 Komedija „Idiokratija“ (2006 m., JAV). (N-7)

Sausio 23, sekmadienis

5.00 LR himnas. 5.07 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 8.05 Ryto garsų savaitė 9.03 Mes, moterys.

10.03 Tetos Betos viktorina. 11.03 Muzika Tau. 12.10 Lietuvos diena. 13.03 Radijo teatras. 13.51 Retro. 14.03 Septynios sporto dienos. 14.28 Gera girdėti. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Literatūros akiračiai. 17.30 Atsiliepk dainoj.

18.10 Laisvai! 19.03 Vudstoko vaikai. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.23 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 22.48 Vidurnakčio lyrika.

J.Strielkūnas. 22.58 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

„Pirmoji eskadrilė“. „Griausmingieji Čarlio angelai“. „Atlygis“. „Šėtoniškas bunkeris“.

Balti jos TVAntradienis, sausio 18 d.

21.00 val.GERAS FILMAS. Trileris. „Šėtoniškas bunke-ris“. Jungtinė Karalystė, 2008 m. Rež. Steve Barker. (N-14)

Vaidina: Ray Stevenson, Julian Wadham, Richard Brake, Paul Blair, Brett Francy, Enoch Frost, Julian Rivett, Micha-el Smiley.

Jie – tikri karo veteranai ir geriausi samdomi smogikai, tačiau turi tik 48 valandas, kad ištirtų apleistą bunke-rį, kuriame Antrojo pasauli-nio karo metu buvo atliekami žiaurūs biologiniai eksperi-mentai. Dideli pinigai už mažą riziką... O gal tik taip atrodo? Karinė misija virsta tikromis skerdynėmis – kaž-kas nežinomas pradeda me-džioklę... Nenutrūkstamas veiksmas ir šiurpi atomazga. Tiesa turi paaiškėti.

Lietuvos ryto TVTrečiadienis, sausio 19 d.

22.20 val. „Ekovizija“. Laida apie ekologiją. Vedėja J.Valeikaitė.

Pastaruoju metu gamtos reiškinius vis sudėtingiau nuspė-ti, aplinkui siaučia viską griaunantys potvyniai (Pakistane), kaimus ir miškus ryja gaisrai (Rusijoje), liejasi nafta Meksi-kos įlankoje ( JAV)... Kaip mes susiję su šiais ir kitais gam-tos reiškiniais, kurie pastaruoju metu vyksta įvairiose pasau-lio vietose ir kelia grėsmę žmonių gerovei? Staiga sustabdyti negrįžtamus, viską griaunančius procesus ir gyventi visiškai ekologiškai kol kas, matyt, neįmanoma. Tačiau atėjo laikas stabtelėti ir pagalvoti apie ateitį. Naujos „Lietuvos ryto“ TV laidos „Ekovizija“ rengėjai stengsis išsamiai atsakyti į šiuos ir kitus mums visiems svarbius klausimus. Ši laida supažindins su žmonėmis, kurie žino daug daugiau ir gali patarti dabar jau gyvybiškai svarbiais klausimais. Vienas iš pagrindinių laidos tikslų – suteikti reikiamos informacijos.

TV6Ketvirtadienis, sausio 20 d.

21.30 val. Kriminalinė drama. „Žmogus su randu“. JAV. 1983 m. Rež. Brian De Palma. (N-14)

Vaidina: Al Pacino, Steven Bauer, Michelle Pfeiff er, Mary Eli-zabeth Mastrantonio, Robert Loggia ir kiti.

1932-ųjų per-dirbinys pasakoja apie gangsterio To-nio Montanos (vaid. Alas Pačinas) ir jo artimo draugo Me-nio Rėjaus pabėgi-mą į Majamį. Nužu-dęs įtakingą kubietį Montana pagaliau gali palikti bėglių stovyklas ir keliauti po JAV. Po keleto nesėkmingų mėginimų susirasti legalų darbą Montana su Rėjumi pradeda prekiauti kokainu. Tonis greitai iškyla, bet kuo įtakingesnis jis tampa, tuo labiau daugėja jo priešų ir stiprėja paranoja.

Lietuvos ryto TVŠeštadienis, sausio 22 d.

23.30 val. Siaubo naktis. „Dingęs kambarys“ (3 s.). JAV. 2007 m. Rež. Craig R.Baxley. (S)

Vaidina: Peter Krause, Julianna Margulies, Peter Jacobson.

1960 m. iš Čikagos į Los Andželą vedančio vadinamo-jo mirties kelio 666 pakraščiuose tebestovėjo šimtai mote-

lių su tūkstančiais kambarių. Nė vie-nas jų niekuo neiš-siskyrė iš kitų, kol vieną gražią dieną dėl keisto nutikimo viešbutyje „Sunshi-ne“ paprasti daik-tai ėmė virst stebu-klingais. Dešimtasis „Sunshine“ viešbu-

čio kambarys ir daugybė įprastų jo interjero detalių – žirklių, šukų ir pan. – tą dieną įgijo unikalių ir nepaaiškinamų ypa-tybių, dėl kurių įprasti daiktai tapti nesunaikinami. Vos vieną daiktą į rankas paėmęs žmogus gali tapt žmogžudystės taiki-niu. Paaiškėjus motelio kambario paslapčiai, kelis dešimtme-čius buvo nuolat kėsinamasi į visus magiškus daiktus, siekiant surinkti juos į vienas rankas. Kaip visada kai kurie asmenys troško neribotų galių ir tikėjo, kad surinkę daiktus jie tų ga-lių įgis. Kiti norėjo užtikrinti, kad niekas nesinaudos misti-nių daiktų teikiamais gebėjimais. Policijos detektyvas Džo Mileris susipažino su paslaptingu motelio kambariu tada, kai mirtinai pašautas jaunuolis atidavė jam vieną galingiausių ir geidžiamiausių mistinių daiktų – raktą nuo kambario. Detek-tyvo gyvenimas akimirksniu apsiverčia aukštyn kojomis, kai paslaptingame kambaryje dingsta jauniausia jo dukra.

Balti jos TVŠeštadienis, sausio 22 d.

23.30 val. Mistinė drama. „Tyla tau tinka“. Didžioji Brita-nija, Lietuva, 2005 m. Rež. Stephanie Sinclaire. (N-7)

Vaidina: Alicija Silverstone, Sienna Guillory, Joe Anderson, Leigh Lawson, Vaida Butytė, Jessica Suffi eld, Elizabeth Pliuchkina.

Filmas pasakoja apie dvi seseris Greisę ir Violetą, kurios vienišos gyvena savo vaikystės namuose – keistame, nuo rea-lybės atitrūkusiame pasaulyje. Kartą bare jos susipažįsta su jaunuoliu ir parsiveda jį namo. Geismas ir meilė, pavydas ir baimė persmelkia namų atmosferą. Meilės trikampį trikdo ir nuolat šmėsčiojantis mistinis tėvo šešėlis. Kur slypi giliausios seserų paslaptys? Kaip iškopti iš praeities šešėlių labirinto?

TV3Sekmadienis, sausio 23 d.

13.30 val. Romantinė komedija. „Tik draugai“. JAV, Vo-kietija. 2005 m. Rež. Roger Kumble. (N-7)

Vaidina: Ryan Reynolds, Anna Faris, Amy Smart, Chris Klein, Chris Marquette ir kiti.

Krisas susitinka buvusią mokyklos laikų meilę – jos at-stumtas jis tapo nepataisomu mergišiumi. Dabar jis garsus Holivudo prodiuseris, nė kiek nepanašus į aną drovų paauglį. Tačiau jis nė nenujaučia, kad jo laukia susitikimas su mergina, kurią jis beviltiškai stengėsi pamiršti...

Gimtasis kraštas 2011 m. sausio 14–21 d., Nr. 1–2 (45–46)32 Įvairenybės

37 metų indė Kalaman-dalam Hemaleta pagerino ilgiausio šokio rekordą – ji šoko 123 val. ir 15 min. Gineso rekordų kny-gos atstovė ketvirta-dienį ofi -cialiai pa-tvirtino šį pasiekimą. Rengdama-si rekordui, moteris kasdien dešimt va-landų šokdavo tradi-cinį indų solo šokį „mohiniyattam“, taip pat bėgio-davo, kad iš-s i u g d y t ų ištvermę.

Rugsėjį indė rekordo siekė Trisuro mieste. Jis truko penkias dienas. Rekordą

liudijantis pažymėji-mas šokėjai jau iš-

duotas.

Kabrioleto vairavimas kenkia svei-katai, nes silpnina žmogaus klausą. Prie tokios išvados priėjo Sent Luiso medicinos universiteto mokslininkai iš Misurio valstijos. Jie atliko garso stip rumo automobiliuose tyrimą. Eks-perimento metu tyrėjai testavo garso stiprumą vairuojant penkis „Porsche“, „Saab“, „Nissan“ ir „Ford“ kabriole-tus, važiuojančius nuo 88 iki 120 km per valandą greičiu. Nepriklausomai nuo to, kokie varikliai buvo įtaisyti automobiliuose, triukšmas, kurį gir-dėjo vairuotojas, buvo maždaug vie-nodas. Pavyzdžiui, važiuojant 88 km per valandą greičiu jis siekė 85 deci-belus. Toks triukšmas sugretinamas su triukšmu statybos aikštelėse ir laiko-mas pavojingu sveikatai. Kabrioletui važiuojant 120 km per valandą grei-čiu garso stiprumas siekė 100 decibe-

lų – toks triukšmas tolimose kelionėse gali visiškai apkurtinti vairuotoją. Jei-gu vairuotojas kabrioletu važiuos dar didesniu greičiu, triukšmas prilygs re-aktyvinio lėktuvo variklio garsui. Beje, buvo tiriamas minimalus garso lygis, kurį gali išgirsti vairuotojas. Moksli-ninkų iš JAV universiteto manymu,

siekiant minimizuoti riziką sveikatai, kabrioleto vairuotojui reikėtų važiuoti ne didesniu kaip 83,5 km per valan-dą greičiu. Kokį krūvį patiria žmo-gaus klausa, važiuojant tokiu greičiu, nepranešama, tačiau ne stipresnis nei 75 decibelai garsas laikomas saugiu žmogaus sveikatai.

Trys profesoriai Turkijoje buvo išmesti iš vieno pagrindinių šalies universitetų, kai studentas kaip di-sertacijos projektą pateikė porno-grafi nį fi lmą. Keletas universite-to dėstytojų protestavo prieš tokią žiaurią nuobaudą.

Šis incidentas atkreipė visuo-menės dėmesį į konfl iktą tarp tra-dicinių šalies vertybių ir Stambu-le propaguojamo gyvenimo būdo bei menų, kurie kartais būna išties eksperimentiniai. Kai kino skyriaus studentas Denisas Osgunas pirmą kartą prasitarė profesoriams apie planus sukurti pornografi nį fi lmą ir pristatyti jį kaip disertaciją, jie buvo neryžtingi. D.Osgunas norėjo su-kurti pornografi nį fi lmą, tačiau kar-tu ir parodyti, kokios dirbtinos jame yra nufi lmuotos sekso scenos.

Profesoriai jam patarė suteikti fi lmui gilesnę intelektinę prasmę, tačiau studentui nepavyko, ir darbas nebuvo įskaitytas. Viskas tikriau-siai taip ir būtų pasibaigę, tačiau, kai D.Osgunas apie savo projektą pa-pasakojo vienam naujienų žurnalui, šalyje kilo didžiulis skandalas. Tėvai norėjo sužinoti, kokius mokslus vie-name iš prestižiškiausių universitetų

kremta jų vaikai. Buvo ne tik užda-rytas universiteto Kino skyrius, bet ir visas Komunikacijos fakultetas. D.Osgunas ir buvęs studentas, ku-ris fi lmavosi juostoje, pasislėpė. Nei universitetas, nei šalies valdžia ne-komentuoja šios situacijos.

Bilgio universitetas turi vieno iš liberaliausių Turkijos universitetų reputaciją. Jis buvo pirmasis univer-sitetas, kuris ignoravo musulmonų moterims taikytą draudimą univer-siteto teritorijoje ryšėti galvos ap-dangalus.

Disertacijos tema – pornografi nis fi lmas. Nukentėjo trys profesoriai „eBay“ aukcione parduodamas

futbolo žvaigždės Deivido Bekhe-mo sportinis automobilis „Porsche 911“, kurį jis prieš dvejus metus įsi-gijo už 100 tūkst. JAV dolerių.

Į prabangų automobilį sportinin-kas investavo dar 50 tūkst. JAV do-lerių, kad jis būtų pagamintas pagal jo pageidavimus. Odines automobi-lio sėdynes puošia skaičius 23 – toks yra jo marškinėlių numeris.

Automobilį parduoda vie-na JAV automobilių gamintojų. D.Bekhemas jo atsisakė jau prieš kurį laiką. Šiuo metu už automobilį siūloma 150 tūkst. JAV dolerių

D.Bekhemui ir jo šeimai vaikš-čioti pėsčiomis neteks – jie turi

didelį automobilių parką. Tarp daugybės sportinių ir prabangių automobilių yra ir „Rolls Royce“, kainuojantis 300 tūkst. svarų ster-lingų (350 tūkst. eurų).

Žvaigždė parduoda automobilį

Danijos princesė Mary šeštadie-nį pagimdė dvynukus – berniuką ir mergaitę, šeštadienį paskelbė kara-liškieji rūmai.

Pranešime sakoma, kad Mary susilaukė „dviejų sveikų vaikų“ Ko-penhagos nacionalinėje ligoninėje „Rigshospitalet“.

„Motina ir vaikai jaučiasi ge-rai“, – nurodė rūmai.

Šeštadienio rytą pirmasis gimė berniukas. Jis svėrė 2,7 kilogramo. Jo sesuo, sverianti 2,6 kilogramo, pasaulį išvydo po 26 minučių. Kaip skelbiama Danijos žiniasklaido-je, 10 val. 30 min. (vietos laiku) jai

gimė berniukas, o 10 val. 56 min. – mergaitė.

38 metų princesė į ligoninę buvo atvežta šeštadienį paryčiais. Ją lydėjo 42 metų vyras – sosto įpėdinis princas Frederikas, kuris dalyvavo gimdyme.

„Tai – stebuklas, – švytintis tėvas ligoninėje sakė Danijos transliuoto-jui TV2 ir kitiems žiniasklaidos ka-nalams. – Dvi mažytės širdelės, nuo kurių reikės nenuleisti akių.“

Tasmanijoje gimusi Mary su Da-nijos princu susituokė 2004 metais. Jiedu dar augina penkerių metų sūnų Kristianą ir trejų metų dukrą Izabelą.

Princesė pagimdė dvynukus

Po 16 JAV Misisipės valstijos kalėjime praleistų metų laisvę at-gavo dvi seserys, tačiau su sąly-ga, kad viena kitai paaukos inkstą. Džeimė ir Gladisė Skot penkta-dienį išvyko iš kalėjimo terito-rijos. Seserys dėl kartu įvykdyto apiplėšimo buvo nuteistos kalė-ti iki gyvos galvos. Misisipės gu-bernatorius Halis Barburas sutei-kė moterims malonę. Tačiau dabar

38 metų Gladisė savo sergančiai seseriai turės paaukoti inkstą. 36 metų Džeimei būtina dializė. Tai valstijai kasmet atsieina 200 tūkst. dolerių. Jos sesuo pasiūlė paaukoti inkstą, jei abi išeis į laisvę. Kritikai argumentuoja, kad tai yra tam tik-ra prekybos organais forma. JAV nėra neįprasta, kad gubernatorius malonės suteikimą kaliniams sieja su tam tikromis sąlygomis.

Dovanos viena kitai inkstą

10 metų kanadietė tapo jauniau-siu žmogumi, kuris atrado superno-vą. Tai pranešė Kanados karališkoji astronomų draugija (RASC). Savo komunikate ji rašo, jog Ketrina Au-rora Grėj kartu su astronomais Polu Grėjumi ir Deividu Leinu sausio 2 d. atrado supernovą galaktikoje UGC 3378 Žirafos žvaigždyne. Ši galaktika yra už 240 milijonų švies-mečių nuo Žemės.

RASC primena, kad superno-vos yra sprogusios žvaigždės. Di-džiausio šviesumo metu supernovos

būna milijardus kartų šviesesnės už mūsų Saulę.

10-metė atrado supernovą Važiuoti kabrioletu kenkia sveikatai?

Eidamas 64-uosius metus po ilgos ligos savo namuose kurorti-niame Bornmuto mieste Anglijos pietuose mirė žinomas britų daini-ninkas ir kompozitorius Džeris Ra-fertis. Tai antradienį pranešė BBC. Dž.Raferčio muzikinė karjera pra-sidėjo 1972 metais, kai jis su kitais muzikantais įkūrė grupę „Stealers Wheel“. O pasaulinė šlovė jį aplan-kė 1978 metais, pasirodžius soli-niam albumui „City to City“, ku-riame buvo žinoma daina „Baker Street“.

Mirė žinomas dainininkas

Rekordas: indė šoko 123 val. ir 15 min.

GK, Eltos inf. ir nuotraukos