Gimtasis kraštas2010 spalio 29–lapkričio 5 d., Nr. 36 1Aktualijos

Raimundo Šuikos nuotrauka

Vida TAVORIENĖ

Jei valdininkai būtų aklai sekę Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) prognozėmis dėl galimo epidemijos masto, mūsų biudže-to nuostoliai būtų buvę kur kas di-desni, o vakciną žaibiškai sukūru-sių farmacininkų pelnai būtų dar išaugę. „Po tokio ažiotažo ieško-ti kaltų dėl nuostolių – neteisin-ga“, – tvirti no Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas An-tanas Matulas.

Prognozuoti niūrūs scenarijai

PSO paskelbus kiaulių gri-po pandemiją, buvo piešiami niū-rūs scenarijai. Ekspertai skaičiavo, kad pasaulyje nuo pandeminio gri-po gali mirti per 7 mln. žmonių, o Lietuvoje atitinkamai apie 20 tūkst. gyventojų.

Būta raginimų rengtis blogiau-siam scenarijui, pagal kurį pandemi-niu gripu gali užsikrėsti net trečdalis pasaulio gyventojų, o mirti apie 350 mln. žmonių. Laimei, pandeminio gripo burbulas ir ekspertų progno-zės dėl daugybės galimų gripo aukų subliūško.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS cen-tro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje nuo pandeminio gripo mirė 23 gy-ventojai – daugiausia darbingo am-žiaus žmonės.

Įdomu tai, kad pernai išskirtinai registruotos ir skelbtos mirtys nuo gripo, nors, pasak ULAC Imuno-profi laktikos skyriaus vedėjos Dai-vos Razmuvienės, anksčiau gripo mirties aukų statistika nebuvo re-gistruojama.

„Pernai buvo paplitęs naujas pandeminis virusas, todėl kiekvie-nas mirties atvejis buvo registruo-jamas“, – aiškino gydytoja.

Tyrė farmacininkų įtaką

Nuslūgus pandeminio gripo iste-rijai, prabilta apie galbūt suplanuotą farmacininkų pasipelnymo kampa-niją, kuri gerokai patuštino valsty-bių biudžetus. Naują vakciną kūrę farmacininkai reikalavo iš anksto įsipareigoti ją pirkti ir mokėti di-delius pinigus.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) atliko tyrimą dėl vaistų gamintojų poveikio in-formacinei sklaidai apie pandemi-

nį gripą. ETPA apkaltino PSO, kad sukėlė paniką dėl pandeminio gripo, ir išsakė susirūpinimą, jog kovos su pandemija priemonėms įtaką darė farmacijos pramonė.

Lietuva taip pat neišvengė pani-kos, tačiau pandeminio gripo bangą atlaikė be vakcinos. Ji buvo gauta jau nuslūgus epidemijai. Tačiau gy-ventojai neskubėjo skiepytis, nors ir buvo prognozuojamas antrasis pan-deminio gripo protrūkis. Pavyzdžio nerodė ir patys gydytojai, kurie ven-gė skiepų.

Iš nupirktų 27 tūkst. pandemi-nio gripo vakcinos dozių buvo pa-naudota tik 5 tūkst. Lapkričio 1 d. baigiasi šios vakcinos galiojimas ir ji bus utilizuota.

Pasak ULAC gydytojos D.Raz-muvienės, utilizacijos kaina nedide-lė, todėl įstaigoms, turinčioms ne-panaudotos vakcinos, tai nesukels rūpesčių.

Ir kitose šalyse žmonės nepuolė masiškai skiepytis, kaip planavo tų valstybių vyriausybės.

Albinas ČAPLIKAS

Svarbiausiose šalies energeti kos insti tucijose valdžiai neįti nkantys pro-fesionalai keičiami ryšininkais, vadybi-ninkais, diplomatais, fi zikais, kurpiami planai visą energeti ką sukoncentruoti vienose rankose. Valdantysis šias sriti s galėtų daryti įtaką visai valstybei.

Ne padėkojo, o nubaudė

Įgyvendinus tokį projektą, netie-siogiai atsirastų galimybių per rin-kimus ir vėliau remti politines parti-jas. Iš esmės šiuos milžiniškus pinigus valdytų penkių asmenų komisija.

Gerokai anksčiau, nei kilo konf-liktas tarp Ukmergės savivaldybės ir

UAB „E-energija“, Valstybinės ener-getikos inspekcijos (VEI) prie Ener-getikos ministerijos vadovas Vytautas Miškinis nusiuntė laišką Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komi-sijos (VKEKK) pirmininkei Dianai Korsakaitei ir paragino ją kuo skubiau imtis priemonių.

Valdančiuosius vilioja energeti kos milijardaiTai, kas šiuo metu vyksta energeti kos srityje, galima pavadinti šliaužiančiu perversmu. Ryšininkų ir fi zikų klanas taikosi į visą šalies energeti ką ir joje cirkuliuojančius milijardus litų.

Vida TAVORIENĖ

„Jau dūstame nuo diržų veržimosi. Kai kurie žmonės atsidūrė ti es pražū-ti es slenksčiu. Prašome jūsų pagal-bos dėl šildymo kainų, kompensaci-jų, įsiskolinimų, kad gyventojai galėtų šiek ti ek atsikvėpti “, – tokį laišką Pre-zidentei Daliai Grybauskaitei para-šė Vida Mažylienė, kuri surinko kelis šimtus anykštėnų parašų.

Nebylus šauksmas: „Kaip išgyventi ?!“

Anykštėnai skundžiasi, kad jau ne-bepakelia augančių mokesčių, mais-to kainų, sumažintų pensijų, nedar-bo naštos.

Lietuva murkdosi didėjančiame skurde„Kuo socialinė atskirti s didesnė, tuo daugiau žmonių gyvena skurdžiai. Socialinė praraja gilėja, tačiau jokių veiksmų jai įveikti nesiimama“, – įsiti kinęs fi losofas Vytautas Rubavičius.

Nukelta į 2 psl.

Nukelta į 2 psl.

Milijonas skiepams – kaip į baląDidžioji dalis nepanaudotos pandeminio gripo vakcinos, įsigytos už milijoną litų, bus uti lizuota.

Vakcinacija – efektyviausias būdas išvengti daugelio ligų. Raimundo Šuikos nuotrauka

Sujungus VST ir RST jų pajamos siektų daugiau kaip vieną milijardą litų. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nukelta į 3 psl.

Gimtasis kraštas 2010 spalio 29–lapkričio 5 d., Nr. 362 Aktualijos

Pvz., Vokietija užsisakė 50 mln. vakcinos dozių, tačiau pasiskiepi-jo tik apie 6 mln. žmonių. Olandai vakcinos perteklių perleido Lietu-

vai. O Lenkija iš viso atsisakė pirk-ti vakcinos nuo kiaulių gripo. Tam įtakos turėjo abejonės dėl greitai su-kurtos vakcinos saugumo ir galimo farmacininkų spaudimo tarptauti-nėms organizacijoms.

Ekspertai perlenkė lazdą

„Dabar ieškoti kaltų, kad vakci-na nepanaudota, yra neteisinga. Ir pasaulyje, ir Lietuvoje pernai buvo kilęs didelis ažiotažas dėl pandemi-jos. Esant tokiai situacijai neįmano-ma tiksliai numatyti ir apskaičiuo-ti, kiek reikės vakcinos. Gerai, kad ji buvo nupirkta ir jos nepritrūko. Būtų blogiau, jei vakcinos per epi-demiją būtų stigę“, – tvirtino Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmi-ninkas A.Matulas.

Anot parlamentaro, pagal PSO rekomendacijas ir pranešimus apie galimus susirgimus Lietuva turėjo išleisti daugiau milijonų vakcinoms.

A.Matulas pripažino, kad eks-pertai ir mokslininkai perlenkė laz-dą prognozuodami gripo pandemi-jos mastą. „Lyg ir buvo matyti, kad tie specialistai gali būti suinteresuo-ti, jog būtų nupirkta kuo daugiau vakcinos. Žmonės protingai surea-gavo nepasidavę tai panikai“, – sakė Seimo Sveikatos komiteto pirmi-ninkas.

Parlamentaro teigimu, kilęs ažio-tažas dėl pandemijos ir skiepų pa-darė meškos paslaugą visam skiepi-jimo procesui šalyje.

„Jau sulaukėme neigiamų pasek-mių. Tėvai atsisako skiepyti vaikus nuo ligų. Vakcinacija – efektyviau-sias būdas išvengti daugelio ligų. Skiepai įveikė marą, raupus ir kt. To neturime pamiršti“, – pastebėjo A.Matulas.

Kaip įverti nti mokslininkų skaidrumą?

ULAC pakvietė žiniasklaidą remtis moksliniais faktais bei ne-klaidinti ir nebauginti gyventojų dėl skiepų.

„Skiepus gaubia daug mitų. Lie-tuvoje, kaip ir kitose šalyse, daugiau-sia problemų kyla dėl neigiamo vi-suomenės požiūrio į skiepijimąsi nuo gripo.

Todėl prašome gydytojų ir ži-niasklaidos, kad jie labai atsakin-gai visuomenei teiktų tik mokslu pagrįstą informaciją apie gripą ir skiepus nuo jo“, – pareiškė dr. doc. Saulius Čaplinskas, ULAC direk-torius.

Iš tiesų užsienio žiniasklaido-je ir internete apstu įvairiausios informacijos apie skiepus, ypač nuo gripo. Kiekvienas sutiks, kad mokslininkų žodis apie skiepus – labai svarbus. Dar svarbiau, kad mokslininkų išvados būtų neša-liškos.

Štai po gripo pandemijos atoslū-gio Didžiosios Britanijos spaudoje buvo paskelbta, kad mokslininkai, kurie patarinėjo vyriausybei kiaulių gripo viruso klausimais, turi ryšių su vakcinos gamintojais ir gauna atly-gius. Buvo nurodytos ir pavardės, ir pinigų sumos.

Apie skaidrumo stoką bei far-macininkų interesų įtaką kalbama ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos atliktame tyrime.

Būgštauta, kad keturis mėnesius nesprendžiamas klausimas gali su-kelti problemų artėjant šildymo sezo-nui. Ukmergės gyventojų pasipiktini-mas buvo pagrįstas, nes gyventojams teikiamos šilumos kaina buvo beveik du kartus didesnė nei kaimyniniame Utenos rajone.

Patyręs energetikas laišką apie įtarimus, kad VKEKK gina ne var-totojų, o verslo grupuočių interesus, nusiuntė ir energetikos ministrui. Tačiau jokio atsakymo Valstybinės energetikos inspekcijos vadovas ne-sulaukė. Atvirkščiai – kai šiuo laišku susidomėjo žurnalistai ir kilo skan-dalas, V.Miškinio buvo pareikalauta pasiaiškinti. Jis buvo apkaltintas tar-nybiniu nusižengimu ir po kelių die-nų jam buvo pareikštas papeikimas. V.Miškinis buvo laikinai einantis VEI viršininko pareigas, todėl netru-kus buvo paskelbtas konkursas VEI viršininko pareigoms užimti.

Turi užnugarį Vyriausybėje?

Kodėl Energetikos ministerija ne-padėkojo Valstybinės energetikos ins-pekcijos vadovui už patarimą ir per-spėjimą, kad vilkindama sprendimą VKEKK pažeidžia Konstitucijos 46 str., kuriame aiškiai parašyta, jog vals-tybė turi ginti vartotojų, o ne vers-lininkų interesus? Kodėl nenubau-dė sprendimą vilkinusios ir iš esmės Konstituciją pažeidusios VKEKK pirmininkės Dianos Korsakaitės?

Į šį klausimą mums atsakė laik-raščio šaltiniai Energetikos minis-terijoje.

Atsakymo šaknys glūdi giliai ir tai ne kokia nors sąmokslo teorija. Prie-žastys užkabina ir Ukmergę, kuriai kaip tarpininkė šilumą tiekė UAB „E-energija“. Mūsų šaltinis Energetikos ministerijoje sako, kad „E-energija“ turi politinį užnugarį. Gal netiesio-giai, tačiau ne bet kokį, o siekiantį Vy-riausybės viršūnes. Šiuos įtarimus pa-tvirtina ir kai kurie Seimo nariai bei apie Energetikos ministerijos veiklos užkulisius gerai žinantis V.Miškinis.

Kodėl taip ginama „E-energija“ Ukmergėje? VL žiniomis, šios ben-drovės direktoriaus pavaduotoju prieš metus dirbo Vilniaus universiteto Fi-zikos fakultetą baigęs, taigi priskiria-mas fi zikų klanui, Arnoldas Burkovs-kis. Pernai jis netikėtai buvo paskirtas dirbti ūkio viceministru. Dirbo ne-ilgai, buvo atsakingas už investicijų į Lietuvą pritraukimą. Tačiau rezul-tatai buvo labai prasti. Mūsų šaltinis Energetikos ministerijoje sako, kad piliečių akims apdumti buvo suvai-dintas spektaklis, kad A.Burkovskis atleidžiamas iš Ūkio ministerijos. Ta-čiau praėjus kelioms savaitėms suži-nojome, kad investicijų neprišaukęs valdininkas premjero siūlymu preten-duoja tapti „Visuomio“ vadovu, tai-gi valdyti išlikusį nemenką valstybės turtą. Kai ir šis ketinimas sužlugo, ge-ram vyrui buvo pasiūlytas kitas krės-las – A.Burkovskis paskirtas vadovau-ti kuriamam Valstybės turto fondo ir Turto banko junginiui.

„Šie paskyrimai rodo, kad A.Bur-kovskis turi didelį premjero pasitikė-jimą. Štai aš ir manau, kad dėl šios priežasties Ukmergėje „E-energi-ja“ yra taip ginama“, – daro išvadą V.Miškinis.

Vienose rankose – milijardai

Šių metų birželį ir liepą STT anti-korupciniu požiūriu įvertino Energe-tikos ministerijos ir Vyriausybės ke-tinimą sujungti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Vals-tybinę energetikos inspekciją ir Ry-šių reguliavimo tarnybą, o iš tikrųjų pirmąsias dvi prijungti prie Ryšių re-guliavimo tarnybos ir naują struktūrą pavadinti Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba (IRT). STT tuomet padarė išvadą, kad projektas, jį įgyvendinus, sudarytų sąlygas antikorupciniu požiū-riu ydingiems dviprasmiškumams, be to, nenustatyta IRT tarybos narių, ypač pirmininko, asmeninė atsakomybė už priimamus sprendimus. Tokia situacija sudarytų palankias sąlygas korupcijai.

„Tačiau A.Sekmokas struktūrų su-jungimo idėją stumia labai aistringai. Šiek tiek pataisytas projektas Seime bus svarstomas lapkričio mėnesį. Vy-riausybės programoje buvo žadama stiprinti Valstybinę kainų ir energeti-kos kontrolės komisiją, priimti kvali-fi kuotų energetikos specialistų, tačiau iš tikrųjų daroma priešingai“, – sako V.Miškinis.

Dabartinė VKEKK pirmininkė D.Korsakaitė anksčiau dirbo Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pa-vaduotoja, taigi su energetika susijusio išsilavinimo neturi.

„Tiek techninį, tiek ekonominį energetikos reguliavimą ketinama atiduoti ryšininkams. Vienas po kito keičiami Valstybinės kainų ir energe-tikos kontrolės komisijos nariai netu-

rinčiais darbo energetikos srityje pa-tirties“, – sako V.Miškinis.

Kodėl taip elgiamasi? Pavykus įkurti naują struktūrą, palengvėtų galimybės ryšininkų ir fi zikų klanui į savo rankas paimti visą šalies ener-getiką, su joje cirkuliuojančiais mili-jardais litų (sujungiamų VST ir RST, „Lietuvos energijos“ pajamos siekia daugiau nei po milijardą litų, šilumi-ninkų pajamos – per 2 mlrd. Lt, duji-ninkų pajamos – per 1 mlrd. Lt.) Val-dantysis šias sritis galėtų daryti įtaką visai valstybei. Be to, netiesiogiai at-sirastų galimybių per rinkimus, ir ne tik jų metu, remti politines partijas. Iš esmės šiuos milžiniškus pinigus val-dys penkių asmenų komisija penke-rius metus. Tiek laiko jų negalima at-leisti iš darbo.

Milijonas skiepams – kaip į balą

Valdančiuosius vilioja energeti kos milijardai

Iš nupirktų 27 tūkst. pandeminio gripo vakcinos dozių buvo panaudota ti k 5 tūkst. Raimundo Šuikos nuotrauka

Atkelta iš 1 psl. Statistikos departamentui

paskelbus, kad trečią šių metų ketvirtį bendrasis vidaus pro-duktas (BVP) padidėjo 0,6 proc., banko DnB NORD specialistai sako, jog toks neti kėtai silpnas realaus BVP augimas dar kartą patvirti no, kad geri eksportuo-jančių pramonės šakų rezulta-tai ti k menkai kompensuos į vi-daus rinką orientuotų įmonių praradimus.

Pasak banko DnB NORD grupės vyriausiosios ekonomistės Jekate-rinos Rojakos, prie silpnos vidaus paklausos trečią ketvirtį prisidė-jo ir prastoki žemės ūkio rezulta-tai. Šis sektorius prarado pernai iškovotą lyderio vardą. Vartoto-jų lūkesčiams trypčiojant vieto-je nežadamas ir spartusis vidaus paklausos atsigavimas, nors PVM surinkimo rodikliai tarsi ir rodytų vartojimo aušrą.

Ekonomistė abejoja, ar pagrįs-ti valdžios insti tucijų opti misti niai lūkesčiai dėl spartaus ūkio atsiga-vimo ir pajamų surinkimo kitąmet. Jo manymu, 2011 m. daugelyje ES šalių planuojamas ryžti ngas biu-džeto defi citų karpymas. Tai bus rimtas ekonominio augimo tvaru-mo išbandymas, nuo kurio didele dalimi priklausys ir Lietuvos ūkio atsigavimo tempai.

GK, Eltos inf.

Atkelta iš 1 psl.

Šilumininkų pajamos būsimajame junginyje sudarytų per 2 mlrd. Lt. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Laukia rimti išbandymai

Gimtasis kraštas2010 spalio 29–lapkričio 5 d., Nr. 36 3Aktualijos

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaiti sVyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110Žurnalistai:Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pe-čeliūnienė, Arvydas Jockus, Virginija Barštytė, Vir-ginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Aušra Pocienė, Lina Kazokaitytė.Fotografai: Martynas Vidzbelis, Raimundas Šuika, Klaudijus Driskius.

Leidėjas –

UAB

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Pardavimų departamentas Gryta Balserytė Tel. (8 5) 210 0093Prenumeratos ir plati nimo departamentas Rūta Ramonė Tel. (8 5) 210 0060Tiražas 5 000 egz.

ISSN 2029-4816Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Gimtasis kraðtas

Anykštėnų skundas atspindi ne-mažos Lietuvos dalies gyventojų – pensininkų, bedarbių, už minima-lias algas dirbančių žmonių – nebylų šauksmą: „Kaip išgyventi?!“

2010-ieji Europoje yra paskelbti kovos su skurdu ir socialine atskirti-mi metais. O pas mus viena Lietuvos dalis ir per sunkmetį tarpsta, kita – sparčiai ritasi į skurdo bedugnę.

Statistikos departamento duo-menimis, pernai žemiau skurdo ri-bos gyveno kas penktas šalies gyven-tojas – iš viso 690 tūkst. žmonių. Jei iš gyventojų būtų atimtos socialinės išmokos, skurstų maždaug trečdalis gyventojų.

Nemažai žmonių šiaip taip išgy-vena, tenkindami tik pačius būtiniau-sius poreikius. Per metus padaugėjo su ekonominiais sunkumais susidurian-čių žmonių. 53 proc. teigė, kad nega-lėtų iš savo lėšų apmokėti nenuma-tytų išlaidų, 20 proc. negali bent kas antrą dieną valgyti mėsos ar žuvies.

„Jei trūksta duonos, tegu valgo bandeles!“ – ši garsi prancūzų kara-lienei Marijai Antuanetei priskiria-ma frazė labai tinka šalies premjerui Andriui Kubiliui, besidžiaugiančiam vykusia diržų veržimosi politika.

Socialinis dialogas ti k imituojamas

Kad badas ir skurdas kamuoja vis daugiau žmonių, mato ir nevyriausy-binių organizacijų atstovai. Štai mais-to paketai iš intervencinių atsargų išdalijami daugiau nei pusei milijo-

no šalies gyventojų. Maža to, pasak „Maisto banko“ direktorės Deiman-tės Žebrauskaitės, šis skaičius vis dar auga. Tiesa, ne taip sparčiai kaip pra-ėjusių metų rudenį.

„Kuriame koncepcijas ir strategi-jas, nors jau reikia pradėti dirbti. Vis daugiau žmonių grimzta į skurdą, jiems reikia šiandien padėti, o vals-tybės institucijos laukia ekonominio pagerėjimo ir nerodo jokių iniciaty-vų naujiems veiklos būdams sukurti. Socialinis dialogas tik imituojamas“, – apmaudavo nevyriausybinės organi-zacijos vadovė.

Greitai niekas nepasikeis

Kol kas nėra prielaidų tikėtis, kad socialinė padėtis Lietuvoje greitai pa-sikeis, nes nėra struktūrinių atramų skurdui sumažėti. Tokią mintį Seime vykusioje konferencijoje „Socialinė atskirtis ir gyvenimo kokybė“ išsakė Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo tyrimų vadovas Ta-das Leončikas.

Pasak Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus prof. Bogusla-vo Gruževskio, šalyje skurdas nema-žėjo ir ekonominio pakilimo metais. Europos Bendrijų statistikos tarnybos „Eurostatas“ duomenimis, nuo 2003 iki 2008 metų, priešingai nei Euro-pos Sąjungos senbuvėse ar, pvz., Es-tijoje, materialinių nepriteklių turin-čių žmonių skaičius Lietuvoje išaugo nuo 17 iki 27 proc.

Anot prof. B.Gruževskio, gerovės valstybėje skurdas ir socialinė atskirtis yra nepakankamo valstybės valdymo socialinio jautrumo bei žmogiškojo abejingumo rezultatas.

Kartūs valstybės politi kos vaisiai

„Kuo socialinė atskirtis didesnė, tuo daugiau žmonių gyvena skur-džiai. Socialinė praraja gilėja, tačiau jokių veiksmų jai įveikti nedaroma“, – pastebi ir fi losofas V.Rubavičius. Pa-sak fi losofo, situacija šalyje nesikeis, o skurdas ir socialinė atskirtis tik augs, jei iš vietos nepajudės valstybės de-mokratizavimas.

„Šalis neturi būti valdoma vien partinių veikėjų. Demokratijos esmė –

savivalda, kuri nepriklauso nuo parti-jų. Demokratijos sąlygomis ir partijos, ir pavieniai piliečiai, ir visuomeninės organizacijos turi turėti lygias teises tiesioginio atstovavimo būdu veik-ti valdžioje, ypač savivaldoje. Tačiau tam priešinamasi. Matome, koks pa-sipriešinimas Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad ir piliečiai gali daly-vauti savivaldos rinkimuose“, – tvirti-no V.Rubavičius.

Partinę sistemą paklibintų ir vi-suomenės aktyvumas, pilietinės, prof-sąjungų akcijos.

„Matome, kaip prancūzų jauni-mas, graikų pensininkai protestuoja dėl klausimų, kurie pas mus lieka ne-pastebėti. Mūsų jaunimas sėkmingai prarijo aukštojo mokslo reformos pi-liulę. Galbūt lietuviai pernelyg kan-trūs“, – samprotavo fi losofas.

Sušvelninti nelygybę – valstybės pareigaDr. Romas Lazutka, Vilniaus universiteto Filosofi jos fakulteto Socialinio darbo katedros vedėjas

Lietuvoje nelabai kas daroma, kad mažėtų skurdo lygis. Apskritai kalbė-ti apie turti nę nelygybę darosi negra-žu, nes tokie kalbėtojai siejami su so-vieti ne praeiti mi. Pajamų nelygybės augimą, socialinę atskirtį sukuria rin-ka, kurioje vieniems viskas sekasi sėk-mingai, kiti ems – ne taip sėkmingai. Valstybės pareiga yra sušvelninti ne-lygybę, kad žmonės galėtų išgyventi ir neprarasti orumo.

Prireiks mažiausiai dešimtmečioRyti s Šiautkulis, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų ti nklo direktorius

Mūsų ti nklo paskirti s – vienyti s ir ieš-koti tam ti krų sprendimų, kuriuos būtų galima pateikti įstatymų rengėjams ir leidėjams. Pernai buvo apsiimta vykdy-ti Nacionalinės 2010-ųjų kovos su skur-du ir socialine atskirti mi metų progra-mos projektą „Skurdo mažinimo for-mulė 10X10=0“. Tai reiškia, kad per 10 projekto įgyvendinimo mėnesių išryški-namos pagrindinės skurdo problemos bei joms įveikti skirti veiksmai, ir per 10 metų skurdo lygis turėtų pasiekti 0.

Situacija šalyje nesikeis, o skurdas ir socialinė atskirti s ti k augs, jei iš vietos nepajudės valstybės demokrati zavimas.

Artėja lapkritis, kažkada senovė-je gruodiniu, lapkrėsiu, vėliniu, vėlių mėnesiu vadintas. Tačiau koks gi lap-kritys, jei tik vienas kitas lapelis beli-kęs... Sako, jei lapai ilgiau užsibūna medžio viršūnėje, o ne ant žemutinių šakų, tai rodo būsiant nelabai rūsčią žiemą. Lapkritis – visų darbų pabai-ga, kai tarsi kartu su paskutiniu der-liumi iš globotų laukų grįžta protė-vių vėlės.

Lapkričio pradžioje – net dvi šven-tės. Lapkričio 1-oji – Visų šventų-jų diena, lapkričio 2-oji – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena. Lapkri-čio 1-ąją liturgine šventųjų atminimo švente paskelbė popiežius Bonifacas IVVII a. pradžioje. Manyta buvo taip: baigiasi bažnytiniai metai, gal kas liko užmirštas, nepaminėtas maldoje, taigi reikia už visus šventuosius vienu metu pasimelsti. Visų šventųjų šventė skir-ta paminėti žmonėms, po mirties pa-skelbtiems šventaisiais. Tikima, kad šventieji padeda žmonėms, jei jiems meldiesi.

Popiežius Grigalius IV 998 m. šią šventę tarsi dar papildė lapkričio 2-ąja, skirta visiems mirusiesiems pri-siminti. Manoma, kad ši krikščioniška šventė Lietuvoje siejasi su pagrindine lietuvių derliaus švente, kitados buvu-sia lapkričio pradžioje. Ji vadinta Ilgė-mis, o apeigos – sambariais. Prof. Li-bertas Klimka knygoje „Tautos metai“ (2008 m.) pasakoja: „Jų metu garbinti pagoniški dievai Žemininkas ir Že-myna, jiems aukota naminių gyvulių pora. Žmonės vaišindavosi ypatingu alumi „ant trejų devynerių“. Vietinės sambarių šventės esmė – padėka že-mės dievybėms ir protėvių vėlėms už derlių.

L.Klimka rašo: „Nuo XIX a. ant-rosios pusės ėmė plisti paprotys ant kapo per Vėlines uždegti atminimo žvakeles. 1880 m. Akmens kaime, Varėnos rajone, kunigas prie medi-nės bažnytėlės liepė supilti simbolinį

kapą visiems negrįžusiems į gimti-nę. Tada prismaigstė jį vaškinių žva-kelių, uždegė jas, palaimino. Ir para-gino žmones išsinešioti žvakeles ant artimųjų kapų kauburėlių, kad vėlelės neklaidžiotų tamsoje. Labai greitai ši apeiga paplito visoje Lietuvoje. Ugne-le sušildyti šaltoje žemelėje besiilsin-čių probočių šešėlius – ši tradicija yra labai sena. “

Lapkričio 1 d. Bažnyčia visada skelbė švente, Vėlinės kai kur Europoje yra darbo, kai kur – poilsio diena. Pra-sidėjus atgimimui, Lietuvoje 1990 m. vasario 9 d. priimtas įstatymas, pagal kurį lapkričio 1-oji paskelbta ne darbo diena. Vėlinės – minėtina švente (ta-čiau darbo diena) paskelbtos 1990 m. spalio 23 d.

Kai kas klausia: „Tai koks tas tikra-sis šventės pavadinimas: „Visi šventie-ji“ ar kitaip?“ „Ar žodis „šventųjų“ iš didžiosios ar mažosios?“ Tuoj pasipils reklamos, kviečiančios ir į Helovino, ir į Helovyno vakarėlius. Kaip iš tiesų viską vadinti?

Ofi cialus šventės pavadinimas – Visų Šventųjų diena. Į Darbo ko-deksą įrašytas stilistinis pavadinimo variantas (abu žodžiai pradedami di-džiąja raide). Laikantis bendrųjų ra-šybos taisyklių tik pirma šventės pa-vadinimo raidė būtų didžioji – Visų šventųjų diena.

Lapkričio 2 d. senovės lietuvių pa-pročiu minimos Vėlinės, arba vėlių diena (vėlė reiškia „mirusiojo sielą“). Ofi cialiai ji vadinama Mirusiųjų at-minimo (Vėlinių) diena.

Helovino šventės papročiai turi keltiškas šaknis, o žodis – iš anglų kalbos (Halloween).

Rašomojoje anglų kalboje balsių ilgumas nėra aiškiai išreikštas, svetim-žodis adaptuojamas su trumpuoju i – Helovinas (ne Helovynas).

Vienas iš galimų lietuviškų atitik-menų – Vaiduoklių šventė.

Parengė Rūta Švedienė

Lapkritį – atminimo liepsnelių vakarai

Nuo XIX a. antrosios pusės ėmė plisti paprotys ant kapo per Vėlines uždegti at-minimo žvakeles. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Pernai žemiau skurdo ribos gyveno kas penktas šalies gyventojas – iš viso 690 tūkst. žmonių. Raimundo Šuikos nuotrauka

Lietuva murkdosi didėjančiame skurdeAtkelta iš 1 psl.

Gimtasis kraštas 2010 spalio 29–lapkričio 5 d., Nr. 364 Komentarai

Stasys JOKŪBAITIS

Kai prieš kurį laiką Seimo mi-lijonierius Valdemaras Valkiūnas viešai prabilo apie siūlymus įtei-sinti privalomą balsavimą, daugelis jo kolegų tik smagiai pasišaipė. Tai ką, kaip 1940-aisiais renkant vadi-namąjį Liaudies Seimą apie pabal-savimą žymėsime rinkėjų pasuose? O gal kaip Afganistane balsavusių-jų pirštus merksime į sunkiai nu-plaunamus dažus, kad visiems vis-kas būtų aišku?

Tačiau niekada nesakyk niekada. Po šių ir panašių pasišaipymų prie-vartinio balsavimo šalininkų būre-lis Seime netikėtai išaugo iki ketu-riasdešimties. Ir ką jūs manote – šie įvairioms frakcijoms priklausantys parlamentarai nuo kalbų jau bando pereiti prie darbų.

Užsimota nemenkai – pakeisti Konstituciją, kad joje būtų tiesiai šviesiai parašyta: „pasinaudoti bal-savimo teise yra privaloma“. Kitaip tariant, kad prie balsadėžių, kaip so-vietmečiu arba ir dabar kai kurio-se autoritarinėse valstybėse, ateitų 99,99 proc. rinkėjų.

Šiuo metu rinkėjai Lietuvoje tik-rai neaktyvūs. Praėjusiuose savival-dybių tarybų rinkimuose dalyvavo tik šiek tiek daugiau kaip 41 proc. rinkėjų, o į Europos Parlamento rinkimus atėjo mažiau kaip 21 proc. balso teisę turinčių mūsų šalies pilie-

čių. Ar iš tiesų prievartinio balsavi-mo šalininkai, Konstitucijos keitimo inicia toriai mano, kad įteisinus pri-valomą balsavimą tas aktyvumas pa-didėtų, rinkėjai taptų sąmoningesni, labiau pasitikėtų savo valdžia?

O gal turime pavyzdžių, kokiose demokratinėse teisinėse valstybėse privalomas rinkėjų balsavimas tapo panacėja gydant visuomenę nuo pa-syvumo? Ar tikrai turėtume pasekti tų trijų, vienintelių Europos Sąjun-goje, valstybių – Kipro, Graikijos ir Belgijos – praktika, kur toks balsa-vimas įteisintas? Pasidomėkime ir pamatysime, kad nieko gero, išsky-rus šokiruojančiai juokingus skan-dalus, tai joms nedavė.

Privalomas balsavimas tikrai ne-įpūs žmonėms optimizmo, pasitikė-jimo savo valdžia. Daugelį mūsų pi-

liečių slegia nusivylimas, kad niekas nepasikeis, balsuos jie ar ne, ir visai nesvarbu, kas bus valdžioje. Todėl jiems jokio skirtumo, kokia partijų koalicija formuos valdančiąją dau-gumą, sudarys Vyriausybę. O ar ne patys politikai pasėjo tokį nihiliz-mą? Ir ne privalomu balsavimu, o darbais jį reikėtų išsklaidyti.

Konstitucija – šventas dalykas. Todėl įrašius frazę apie privalomą balsavimą, kitais įstatymais neabe-jotinai tektų numatyti ir atsako-mybę tiems, kurie vis dėlto neateis balsuoti. Kokią? Sodinsime tokius Konstitucijos laužytojus į kalėjimą, bausime viešaisiais darbais ar kaip už Kelių eismo taisyklių pažeidimus skirsime šimtines ar tūkstantines baudas? O paskui ir toliau pasauliui tvirtinsime, kad Lietuva yra teisinė, demokratinė valstybė? Tik sunku bus ką nors įtikinti, kad prievarta pasitelkta ne kam kitam, o demok-ratijai plėtoti.

Galima, žinoma, priversti bai-lesnius rinkėjus ateiti balsuoti. Tik, kaip rodo gyvenimas, prievarta į bažnyčia atvarytas poterių nekal-ba. Bausmių ir baudų prie balsadė-žių atvyti įtūžę rinkėjai tikriausiai tik braukytų ir kitaip gadintų biu-letenius, todėl Konstitucijos keiti-mo iniciatorių viltis, kad įteisinus privalomą balsavimą „išrinkta val-džia įgautų daugiau teisėtumo“, su-bliūkštų kaip muilo burbulas.

Bet gal ir be reikalo mes čia ie-tis laužome? Visiškai akivaizdu, kad iki artimiausių savivaldybių tary-bų rinkimų pakeisti Konstitucijos ir įteisinti privalomą balsavimą jos iniciatoriams nepavyks. Visų pir-ma, jie tikrai nesukrapštys tam rei-kalingų Seimo narių balsų, o antra, už Konstitucijos pakeitimą balsuo-jama du kartus ir suspėti tai pada-ryti iki kitų metų vasario šansų be-veik nėra.

Visas šis bruzdesys panašesnis į bandymą artėjant savivaldybių tary-bų rinkimams atkreipti į save dėme-sį. Daug kas čia primena seną anek-dotą apie zuikį, besivejantį lapę: jei ir nepavysiu, tai bent sušilsiu. Ne prievarta, įvairiomis baudomis rei-kia žadinti rinkėjų aktyvumą. Keis-ta, kad to nesuvokia mūsų vienos svarbiausių demokratijos institu-cijų – parlamento – atstovai. O gal suvokia, tik apsimeta, nes prieš rin-kimus neretai susigundoma net tuš-čios statinės skambesiu.

Ant politi nių svarstyklių

Bausmių ir baudų prie balsadėžių atvyti įtūžę rinkėjai ti kriausiai ti k braukytų ir kitaip gadintų biuletenius.

Seimo kontrolierius Romas Va-lentukevičius paragino Vyriausybę organizuoti gyventojų apklausą dėl vasaros laiko keiti mo.

Seimo kontrolierius R.Valentukevičius dar prieš dvejus metus atliko tyrimą savo iniciatyva ir pareiškė abejonę dėl vasaros laiko keiti mo ekonominės nau-dos pagrįstumo. Jis ragina Vyriausybę išklausyti labiausiai pažeidžiamų soci-

alinių grupių nuomonės ir argumentų.„Dar prieš dvejus metus atlikęs tyrimą savo iniciatyva priėjau prie išvados, kad laiko keiti mo ekonominė nauda yra abe-joti na, o medikai vienbalsiai tvirti no, kad laikrodžių rodyklių sukinėjimas labai iš-balansuoja pagyvenusių žmonių ir vai-kų psichinę būseną. Manau, kad turėtų būti atsižvelgta ir į šios visuomenės dalies nuomonę, todėl siūlyčiau Vyriausybei or-ganizuoti visas socialines grupes apiman-

tį visuomenės nuomonės tyrimą, kuris padėtų baigti kelerius metus besitęsian-čią diskusiją“, – išplati ntame pranešime cituojamas Seimo kontrolierius.

Europos Parlamento ir Tarybos direk-tyva dėl vasaros laiko keiti mo, kuriai pri-tarimą yra pareiškusi Lietuvos Vyriausy-bė, galioja iki 2011 metų pabaigos.

„Gerai, kad po kelerių metų kalbėji-mo ir raginimo vasaros laiko kaitalioji-mu susirūpino ir politi kai. Todėl ti kiuosi,

kad bendromis pastangomis pavyks pasiekti opti malių rezultatų“, – teigia R.Valentukevičius.

Šią savaitę parlamentarų grupė taip pat pasiūlė Vyriausybei nekeisti vasaros ir žiemos laiko bei palikti esamą. Rezo-liucijos projektas „Dėl žiemos ir vasaros laiko suvienodinimo“ įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate.

GK, Eltos inf.

Negalima žaisti su tautaMečislovas Zasčiurinskas, Seimo Darbo parti jos frakcijos narys

Aš kaip Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovas, aišku, pritariu algų didinimui. Bet tai sudėtingas klau-simas. Jeigu valdantieji būtų skyrę dėmesį verslui skatinti ir darbo vie-toms išsaugoti, o ne didinti mokes-čius, verslas būtų kur kas stipresnis ir tai sudarytų geresnes sąlygas didinti MMA.

Vokietijoje dalį darbo užmokesčio dengia valstybė, kad išlaikytų darbo vietas. Iš ko mūsų verslas didintų dar-bo užmokestį? Savo pelno sąskaita? Ar tai neprives prie bankroto, nemo-kumo? Kai buvo paskleista propagan-da, kad titanikas tuoj nuskęs, daug kas atleido darbuotojus ir mažino darbo užmokestį.

MMA didinimas turėtų bran-ginti darbo jėgos sąnaudas, o mūsų ekonomikos patrauklumas siejamas su pigia darbo jėga. Sumažės mūsų verslo konkurencingumas. Vyriausy-bė ne ekonomiką mato, o buhalteriją. Tada atrodo gražu: padidinsi MMA, padidės mokesčiai į „Sodrą“, page-rės žmonių gyvenimas. Bet ekonomi-ka sudėtingesnė. Jei reikėtų balsuoti, man nepakaktų informacijos. Nega-lima žaisti su tauta. Negalima skleis-ti tokių populistinių idėjų nepatei-kus skaičiavimų. Gal A.Kubilius turi tokius skaičiavimus, tik mums nero-do? Idėja iš principo gera, nes mūsų darbo užmokestis – vienas mažiausių ES. Žmonės vargsta – viską atiduo-da energetikai, komunaliniams mo-kesčiams. MMA didinti reikia. Mes į savo programą irgi tai esame įrašę.

Leiskime verslui atsikvėpti Edmundas Jonyla, Seimo Social-demokratų parti jos frakcijos narys

Reikia pasvarstyti ir pasitarti. Va-žiuosiu į Raseinių rajoną ir kalbė-siuosi su rinkėjais, ypač su smulkiai-siais verslininkais. Gražiai atrodytų: mes pakeliame MMA, bet ar visi sugebės tą padaryti. Ypač smulkio-sios įmonės. Dar tebėra sunkmetis. Ar vėl „nepasipils“ vokeliai? O gal dalis žmonių turės išeiti iš darbo? Svarbiausia – dabar išsilaikyti. Svar-bu, kad žmonės gautų atlyginimą, o ne minimumą kelti. Nelabai tam pritarčiau. Man tai atrodo propa-gandinis dalykas.

Vyriausybės darbo grupė sprendė kitą klausimą: kaip paskatinti žmo-nes dirbti, o ne gyventi iš pašalpų. Kai palygini pašalpas ir atlyginimus, tai nelabai jie skiriasi. Bet ar tai ke-lias pašalpoms mažinti? Manau, kad pašalpas turi gauti tie, kam jos pri-klauso. Tai ir ieškokime būdų panai-kinti piktnaudžiavimus pašalpomis. Nemanau, kad MMA didinimas iš-spręs pašalpų klausimą.

Ekonomistas Raimondas Kuo-dis siūlo diferencijuoti MMA pagal amžių – jauniems žmonėms mokėti mažesnį atlyginimą. Irgi tam nepri-tarčiau. Yra įvairių darbų. Kai kur kaip tik reikalingi jauni žmonės, tu-rintys kompiuterinio darbo įgūdžių. Jie gal neturi gyvenimiškos patirties, bet kai kuriose srityse pranoksta pa-tyrusiuosius.

Vis eksperimentuojame ir ekspe-rimentuojame. Gal duokime vers-lui kokį laikotarpį ramiai pagyventi. Juk įstatymai nuolat kaitaliojami.

Ar nenusibodo dukart per metus kaitalioti laiką?

Privalomas balsavimas demoktati jai plėtoti ? Didins minimalią algą?

Premjero Andriaus Kubiliaus sudaryta specialioji darbo grupė pasiūlė didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) nuo dabarti nių 800 Lt iki 900 arba net 1 000 Lt. Taip siekiama padidinti žmonių motyvaciją dirbti , o ne gyventi iš pašalpų. Ar tai padės?

Sekmadienį ketvirtą valandą nakti es Lietuvoje vėl bus atšauktas vasaros laikas, laikrodžio rodyklės bus pasuktos viena valanda atgal.

Žmonės iš ti esų neaktyvus – praėjusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose daly-vavo ti k šiek ti ek daugiau kaip 41 proc. rinkėjų. Martyno Vidzbelio nuotrauka

GK archyvo nuotrauka

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyjeMūsų paveldas

Gyvosios istorijos mokyklaPiliakalnių gausa rodo išskirti nę jų svarbą lietuvių tautos kultūrinei sąmonei.

9

Be ko negalima iškepti duonos?Šitą mįslę Nijolė Kačkuvienė užmena kiekvienam smalsuoliui, atvykusiam į Arklio muziejų duonos išsikepti . Išminko tešlą, pašauna kepaliukus į duonkepį ir laukia atsakymo.

Kelionė

Ištvermės išbandymas – kelionė raitomis prie Juodosios jūrosSėdęs ant žemaituko ir pajudėjęs prie Juodosios jūros, vilnieti s Gintaras Kaltenis nė nenumanė, kokie išbandymai ir nuotykiai jo laukia.

12

16

Kur rupūžės žiemojaĮ mažą miestelį Anykščių rajono pakraštyje plūsta ekskursijos iš visos Lietuvos. Kiekvieną vasarą jis sutraukia botanikus iš Vokieti jos, Amerikos, Suomijos, Anglijos, Australijos ir Japonijos. Kuo žymus tas Traupis?

Emigracija

Amerikiečių namuose skamba lietuviški žodžiaiJAV gimusi ir gyvenanti lietuvių kilmės Daina Urbaiti s Lietuvoje yra buvusi ti k du kartus: vieną kartą dar sovietmečiu, o kitą – Lietuvai jau atgavus nepriklausomybę.

5

12

„Gimtasis kraštas“ svečiuose Anykščių rajone