JAV

Jungtini Valstij Konstitucijos atsiradim ir jos turin lm keletas veiksni. Pirmiausia tai buvo Anglijos (buvusios metropolijos) teorinis ir praktinis paveldas. Nema reikm turjo ir kolonijin patirtis. Jungtini Valstij Konstitucija buvo priimta 1787 m. Filadelfijos kongrese. teiss akt prim steigiamasis susirinkimas, kur sudar trylikos valstij atstovai. Paskelbusios nepriklausomyb trylika valstij sudar konfederacij. Taiau naujj konfederacij siejo daugiau formals nei reali naud duodantys ryiai. Siekiant reformuoti konfederacij Pensilvanijoje ir buvo suauktas kongresas, istorijoje inomas kaip Filadelfijos kongresas. 1787m. Taiau Filadelfijos kongresas pareng ir prim naujj alies Konstitucij. Naujoji Konstitucija sigaliojo 1789 m., kai j ratifikavo devynios valstijos i trylikos. Filadelfijos kongrese svarstant naujosios Konstitucijos projekt vyravo kelios koncepcijos. Viena j (New Jersey) buvo u toki konstitucij, kuri nustatyt konfederacin sjung. Didiosios valstijos (Virginia) siek federacini ryi, kad valstija, turinti daugiau gyventoj, turt daugiau atstov parlamente. Sutarta, jog tik Atstov rmai bus formuojami atsivelgiant gyventoj skaii daugiau gyventoj turinios valstijos turs daugiau Atstov rm nari. Senate valstijos turjo bti atstovaujamos vienodo skaiiaus atstov, nepriklausomai nuo gyventoj skaiiaus.

Jungtini Valstij Konstitucija pirmoji raytin konstitucija pasaulio istorijoje. Pagal apimt tai gana trumpas teiss aktas. Jame neaptariamos socialins ir ekonomins asmens teiss. Konstitucijos struktr sudaro preambul, 7 straipsniai ir 27 pataisos. Pirmasis straipsnis (I), kur sudaro 10 pastraip, reglamentuoja statym leidiamosios institucijos Kongreso formavimo, struktros ir veiklos principus. Antrasis straipsnis (II) (4 pastraipos) reglamentuoja vykdomosios valdios formavimo ir galiojim apimt. Treiasis straipsnis (III) (3 pastraipos) skirtas teismins valdios reglamentavimo ir tvirtinimo klausimams. Tik ketvirtasis JAV Konstitucijos straipsnis reglamentuoja alies sandaros struktr. ia tvirtinama federacin galiojim pasidalijimo sistema. Kiti trys straipsniai nustato Konstitucijos patais primimo tvark, pareig laikytis Konstitucijos nuostat bei Konstitucijos sigaliojimo tvark. Konstitucija reglamentuoja pagrindini valstybins valdios institucij steigimo, veiklos ir galiojim turin bei (Teisi bilyje) pagrindines mogaus teises bei laisves. Nors Jungtini Valstij Konstitucija seniausia pasaulyje, ji turi tik 27 pataisas, kuri paskutin priimta 1992 m. Konstitucijos pataisos gali bti priimtos tik ne maiau kaip dviej tredali abej Kongreso rm arba specialaus kongreso, kur gali suaukti ne maiau kaip dvi treiosios vis alies valstij, nari pritarimu. pataisas ratifikuoti turi valstij statym leidiamosios institucijos ne maiau kaip trij ketvirtadali bals dauguma arba toki bals daugum turi surinkti valstijos konventas, kur suaukti gali visos alies Kongresas. Pirmosios deimt patais buvo priimtos 1789 m. ir ratifikuotos 1791 m. Jos istorijoje inomos kaip Teisi bilis, tvirtinantis pagrindines mogaus teises ir laisves. Jungtins Valstijos yra demokratin, teisin, federacin respublika, jos valdymo forma prezidentin.

1791 m. pirmosios deimt patais sigaliojo ir tapo Jungtini Valstij Konstitucijos dalimi. Teisi bilis. Pirmoji (I) pataisa tvirtino odio, sins, taiki susirinkim laisv. Antroji (II) Konstitucijos pataisa tvirtino asmens teis turti ir neioti aunamj ginkl. Treioji (III) pataisa draud nesant eimininko sutikimo kurdinti kareivius privaiuose namuose. Ketvirtoji (IV) pataisa garantavo, jog nepagrsti aretai ir kratos nepaeis asmens, jo nuosavybs nelieiamybs. Penktoji (V) pataisa nustat tam tikras procesines asmens garantijas. numatyta prisiekusij teismo galimyb, asmuo negali bti baudiamas u t pat nusiengim du kartus, negali bti veriamas liudyti prie save. i pataisa draud riboti mogaus laisv, jo turt, atimti gyvyb be atitinkamo teismo sprendimo. etoji (VI) pataisa apibr kai kuriuos bendruosius teism veiklos principus. Joje numatyta kaltinamojo teis greit ir vie teism, tvirtinta kaltinamojo teis susipainti su kaltinimo motyvais ir prieastimi. ioje pataisoje numatyta kaltinamojo teis akistat su kaltinamojo liudytojais, teis kviesti savo liudytojus bei naudotis gynjo pagalba. Septintoji (VII) pataisa nustat, jog ne tik baudiamosios, bet ir civilins bylos gali bti nagrinjamos prisiekusij teismo. Atuntoji (VIII) pataisa draud reikalauti dideli ustat, imti dideles baudas ir skirti iaurias, neprastas bausmes. Devintoji (IX) pataisa konstatavo, jog Konstitucijoje nenurodytos teiss nepaneigia kit (nepamint) mogaus teisi ir laisvi. Deimtoji (X) pataisa apibr federacijos ir valstij galiojim ribas. tai tryliktoji (XIII) Konstitucijos pataisa panaikino egzistavus dviprasmikum dl vergijos.

Valdi padalijimas bei stabdi ir atsvar sistema. Valdi padalijimo teorinis pagrindas buvo idstytas garsiojoje straipsni serijoje Federalist ratai. stabdi ir atsvar sistema (cheks and balances). i sistema turjo garantuoti, kad kiekviena valdios aka turi galimyb ukardyti kitos neteist veikl ir taip apginti teiss saugomas vertybes. Tad Jungtini Valstij Konstitucijoje minimos tik dvi valdios: II straipsnyje (1 skyriuje): Vykdomoji valdia priklauso Jungtini Valstij prezidentui, III straipsnyje (1 sk.): Jungtini Valstij teism valdi vykdo Aukiausiasis Teismas ir tie emesnieji teismai, kuriuos steigia Kongresas. Jungtini Valstij Kongresui, susidedaniam i Senato ir Atstov rm, suteikiami tik statym leidiamosios valdios galiojimai (I straipsnis (1 skyrius)).

Kongresas: Atstov rmai ir Senatas. abeji parlamento rmai yra lygiateisiai. Atstov rmai sudaromi proporcingai gyventoj skaiiui. Senate valstijos atstovaujamos nepriklausomai nuo gyventoj skaiiaus jose. Kiekviena valstija deleguoja po du atstovus Senat. Senatori galiojimo terminas yra eeri, o Atstov rm nario dveji metai. Pagal alies Konstitucij Senato pirmininkas yra Jungtini Valstij viceprezidentas. Nors senatoriai renkami eeriems metams, kas dveji metai yra perrenkamas tredalis Senato. Jungtini Valstij senatoriumi gali bti irinktas asmuo, turintis ne maesn kaip devyneri met pilietybs sta ir ne jaunesnis kaip trisdeimties met amiaus. Kandidatas senatorius turi gyventi tos valstijos, kuriai rengiasi atstovauti Senate, teritorijoje. Atstov rmus sudaro 435 nariai. Juos renka alies pilieiai dvejiems metams. Atstov rm nariu gali bti asmuo, turintis ne maesn kaip septyneri met pilietybs sta, bet ne jaunesnis kaip dvideimt penkeri met amiaus ir gyvenantis atstovaujamoje valstijoje. Atstov rmams atstovauja pirmininkas (spikeris), kuris daniausiai bna rinkimus laimjusios partijos atstovas. Tai pagal svarb treias asmuo valstybje, jis vadovauja Atstov rm posdiams, palaiko ry su alies prezidentu, teikia komitetams svarstyti statym projektus ir t. t. Kongreso kompetencij taip pat galima skirstyti bendrj ir specialij. Sprendiant bendrosios kompetencijos klausimus dalyvauja abu Kongreso rmai, o specialius tik vieneri rmai. tik Kongreso kompetencija yra nustatyti mokesius, akcizus, pinig politik ir t. t. Tik parlamentas turi teis skelbti kar, sprsti kariuomens ir laivyno sudarymo ir ilaikymo klausimus. Beveik visi Jungtini Valstij kariniai ir usienio reikal klausimai sprendiami remiantis Kongreso priimtais teiss aktais. Specialius galiojimus turi Senatas. Jis pritaria prezidentui, skirianiam aukiausius valstybs pareignus (sekretorius, teisjus, pasiuntinius ir t. t.). Senatas taip pat pritaria (dviem tredaliais bals) tarptautinms sutartims, kurias vliau gali ratifikuoti Jungtini Valstij prezidentas. Iskirtin Atstov rm teis yra teikti Kongresui finansinio pobdio statymus. Pagrindiniai aktai, kuriuos priima Kongresas, yra statymai ir bendrosios rezoliucijos. ie aktai sigalioja, kai jiems pritaria abeji Kongreso rmai ir juos pasirao prezidentas. statym leidybos iniciatyvos teise gali naudotis tik abej parlamento rm nariai. jeigu kurie nors Kongreso rmai nepritaria statym projektui, jis atmetamas. Jei statym projektui pritaria Atstov rmai ir Senatas, jis perduodamas prezidentui pasirayti. Per deimt dien prezidentas gali j pasirayti ir statymas pradeda galioti. Jeigu prezidentas vetuoja statymo projekt, Kongresas gali dviej tredali abej rm bals dauguma pritarti statymo projektui. Jei prezidentas, gavs statymo projekt, per deimt dien jo nepasirao ir nevetuoja, statymas sigalioja ir be prezidento parao.

Jungtini Valstij vykdomoji valdia priklauso Jungtini Valstij prezidentui. Taip nustatyta Konstitucijos II straipsnio 1 skyrius. Jungtini Valstij prezidentas nra atskaitingas Kongresui, galiniam prezident paalinti apkaltos proceso tvarka. Jungtini Valstij prezidentu gali bti renkamas asmuo, kuris alies pilietyb gijo gimdamas (natralizacijos bdu gijs pilietyb asmuo negali tapti prezidentu), yra 35 met amiaus ir paskutinius 14 met gyvena Valstijose. Konstitucija taip pat numato, jog alies prezidentas ir viceprezidentas negali bti vienos valstijos gyventojai. Prezidentas renkamas ketveriems metams. Rinkimai vyksta kiekvienais kelintiniais metais, lapkriio mnesio pirmj antradien. 1951 m. buvo priimta Konstitucijos pataisa (XXII). Ji jau vienareikmikai nustat dviej kadencij termin, kuriam asmuo gali bti renkamas alies prezidentu. Prezidentas renkamas netiesioginiu bdu. alies pilieiai renka rinkik kolegij, o i Jungtini Valstij prezident. Kiekvienoje valstijoje renkama tiek rinkik kolegijos nari, kiek valstija turi nari Senate ir Atstov rmuose. Todl daugiau gyventoj turinti valstija renka daugiau rinkik kolegijos nari. Daugiausia rinkik kolegijos nari renka Kalifornijos valstija. Tris rinkikus renka Vaingtonas. Tad rinkik kolegij sudaro 538 rinkikai. Partijos silo rinkik sraus. Pagal sra pergalei utenka santykins bals daugumos. Renkant prezident jau btina absoliuti bals dauguma. Jeigu dl koki nors aplinkybi rinkik kolegija negali irinkti prezidento (balsai pasidalina tarp keli kandidat), tuomet, kaip numato Konstitucija (XII pataisa), alies prezident renka Atstov rmai, o viceprezident Senatas. Prezidento administracij sudaro trys grandys: kabinetas, prezidento vykdomasis aparatas bei vykdomosios agentros. Kabinet sudaro departament vadovai sekretoriai (ministrai). Kabinet sudaro ie sekretoriai: valstybs (usienio reikal), finans, justicijos, gynybos, vidaus reikal, prekybos, ems kio, darbo, sveikatos apsaugos ir socialini reikal, gyvenamosios statybos ir miest pltros, transporto, vietimo, energetikos. Vykdomosios agentros tai institucijos, nagrinjanios konkreius klausimus (Panamos kanalo, Tenesi slnio valdymo). Pirmiausiai reikia paminti atstovaujamsias funkcijas. Prezidentas atstovauja valstybei tiek alies viduje, tiek ir usienyje. Prezidentas turi teis atidti nuosprendi baudiamosiose bylose sigaliojim, gali teikti malon nuteistiesiems. Prezidentas turi galimyb Kongreso priimt statym (bil) vetuoti. Prezidentas negali paleisti nei Atstov rm, nei Senato. Konstitucija Jungtini Valstij prezidentui suteikia vyriausiojo kariuomens ir laivyno vado galiojimus. Jis negali skelbti karo (tai gali padaryti tik Jungtini Valstij Kongresas), bet gali sisti karius usien dalyvauti taikos palaikymo ar panaiose operacijose. Prezidentas teikia aukiausius karinius laipsnius, skiria karo vadus, sudaro Generalin tab, skiria gynybos sekretori, formuoja usienio politik ir jai vadovauja. Tik Senato pritarimu prezidentas gali skirti pasiuntinius, konsulus, Jungtini Valstij atstovus tarptautinse organizacijose. Jungtini Valstij viceprezidentas yra pareigyb, renkama kartu su alies prezidentu. Pagal Konstitucij jis yra Senato pirmininkas ir pakeiia prezident, jei prezidento postas dl koki nors aplinkybi lieka laisvas.

Teismin valdia. Jungtini Valstij Konstitucija (III str. 1 ir 2 sk.) nustato, jog alyje gali egzistuoti tik vienas Aukiausiasis Teismas ir tiek emesns pakopos teism, kiek nustatys alies Kongresas. Konstitucija taip pat tvirtina teisj nepriklausomumo ir nekeiiamumo principus. alies Konstitucijoje tvirtinta, jog bylos, kuriose sprendiamas baudiamosios atsakomybs klausimas, nagrinjamos dalyvaujant prisiekusiesiems, be to, tos valstijos, kurioje buvo padarytas nusikaltimas, teritorijoje. Jungtinse Valstijose veikia federacin ir valstij teism sistemos. Federacin teism sistem taip pat sudaro trij pakop teismai: region (Federal district courts), apeliaciniai (Federal courts of appeals) bei Jungtini Valstij Aukiausiasis Teismas (United States Supreme Court). Regioniniai teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, sprendia baudiamsias ir civilines bylas. alyje egzistuoja devyniasdeimt ei regioniniai teismai. Apeliaciniai teismai (j alyje yra dvylika) nagrinja apeliacijas dl regionini teism, taip pat ginus dl tam tikr neteismini institucij (Nacionalins darbo santyki valdybos) sprendimo. Jungtini Valstij Aukiausiasis Teismas yra aukiausia teismin alies institucija. is teismas nagrinja ginus dl valstij aukiausij teism ir federacijos teism sprendim. Aukiausij Teism sudaro devyni teisjai. Juos skiria prezidentas Senato patarimu ir pritarimu. Prieastys, dl kuri Teismas gali priimti nagrinti byl, gali bti: (a) federacijos lygmens klausimai, kuri anksiau teismas nenagrinjo; (b) neteisingas federacijos statym interpretavimas emesnes pakopos teismuose; (c) emesns pakopos teism ir Aukiausiojo Teismo sprendim prietaringumas; (d) emesns pakopos teism teismini procedr priimant sprendimus nesilaikymas. valstijose egzistuoja pakopin teism sistema. emiausios instancijos (taikos, magistrat, merij, policijos) teismai sprendia smulkias baudiamsias ir civilines bylas. Taikos teisjai provincijoje arba magistrat teisjai miesteliuose nebtinai privalo turti teisin isilavinim. Pirmosios instancijos (grafysi, apygard, miesto) teismai nagrinja baudiamsias ir civilines bylas dalyvaujant prisiekusiesiems. Apeliaciniai teismai vykdo emesnij teism prieiros funkcij, nagrinja apeliacijas dl j sprendim. Valstij aukiausieji teismai yra aukiausios teismins instancijos valstijose.