L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 2 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

M2007 m. spalio 4�17 d. Nr. 17(373)

12 p. 13 p. 14 p.

Etnokosmo-

logijos

muziejus

pleèiasi

Savojo

tapatumo

paieÐkose

Auksoknyga

2�3 p. 3, 15 p.

Universitetø

dvasingu-

mas ir prag-

matiðkumas

Kaip bus

finansuojami

moksliniai

tyrimai

IETUVALOKSLOLIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS

Rusijoje domimasi Marijos Gimbutienës paveldu

Kalendorius teatro ger-bëjams neðykðti jubiliejø:praëjusiais metais buvo mi-nimos Romualdo Juknevi-èiaus (1906 10 18�1963 0413), ðiemet Juozo Miltinio(1907 09 03�1994 07 13) 100-osios gimimo metinës. Pagalminëjimo uþmojá ðiems lietu-viðkojo teatro korifëjamsskirtiems renginiams, ko ge-ro, nenusileido ir pirmojo lie-tuviðko spektaklio Telðiuose100-meèio minëjimas. Tiks-liau � du minëjimai. Rugpjû-èio 3�4 d. vyko teatrinis fes-tivalis Ið ðimtmeèio sëklø ið-augom, kuriame spektakliusrodë Panevëþio lëliø veþimo,Kalvarijos Titnago, Pasvaliokraðto muziejaus, Rygosjaunimo dramos teatrai ir, þi-noma, ðeimininkai � TelðiøÞemaitës dramos teatras.Rugsëjo 12�15 d. pirmojolietuviðko spektaklio Tel-ðiuose ðimtmetis labai turi-ningai ir plaèiai áprasmintastarptautiniu profesionaliø te-atrø festivaliu�forumu, kurisbûtø padaræs garbæ ir mûsødidiesiems miestams.

Nukelta á 7 p.

Mokslo Lietuvos redakcijoje apsilankëþurnalistë Kornelija Jankauskaitë, su kuriabendraujame ne vienus metus, mat spausdi-nome paðnekesá Kelias pas Marijà apieprof. Marijà Gimbutienæ (2006 m. Nr. 4,p. 10�11 ir Nr. 5, p. 12�13). K. Jankauskai-tei yra tekæ kurá laikà gyventi M. Gimbutie-nës namuose Kalifornijoje, JAV. Blogëjantsveikatai, profesorei reikëjo pagalbininkës,tuo labiau, kad spaudai rengë knygà Deivëscivilizacija. Kornelijai teko atsakinëti á moks-lininkei raðomus laiðkus, tvarkyti jos archy-

và, atlikti bûtiniausius buitinius darbus.2005 m. pasirodë Kornelijos Jankauskai-

tës ir Þivilës Gimbutaitës sudaryta knyga Ma-rija Gimbutienë... ið laiðkø ir prisiminimø. Kny-ga gausiai iliustruota, ji � puikus ðaltinis tyri-nëtojams ir visiems, kuriems rûpi paþinti vie-nos þymiausiø lietuviø mokslininkiø, archeo-mitologijos mokslo kûrëjos, Senosios Euro-pos civilizacijos atradëjos gyvenimà ir moks-linës veiklos kelià. Ne tiek jau daug galëtumeiðvardyti pasaulio mokslininkø, kuriems pri-klauso naujos, ligi tol neþinotos civilizacijos

atradëjo vardas. Viena ið jø yra lietuvë Mari-ja Gimbutienë.

Ðá kartà Mokslo Lietuvos redakcijoje Kor-nelija Jankauskaitë pasirodë su nauja, Mask-voje rusø kalba iðleista Marijos Gimbutienësknyga Didþiosios Deivës civilizacija: SenosiosEuropos pasaulis (The Civilization of the God-des: The World of Old Europe). Ði 1991 m.M. Gimbutienës San Franciske iðleista knyga1993 m. pelnë Enisfildo-Vulfo (Anisfield-Wolf)premijà, kuri JAV nuo 1935 m. skiriama uþ þy-miausius pasaulio kultûros istorijos tyrimus.

Dabar ðis veikalas pasiekë Rusijos skaity-tojà. Knygos leidybà inicijavo Socialinës irgenderinës (gender � lyèiø lygybë) politikosinstitutas. Leidybos projektas inicijuotas irremtas Atviros visuomenës instituto (Sorosofondo � Rusija) Moterø tinklo ir Leidybosprogramø. Á rusø kalbà ðià knygà iðvertë, pa-rengë spaudai ir iðleido Rusijos politinës en-ciklopedijos leidykla. Knyga pasirodë serijo-je Genderinë kolekcija � uþsienio klasika.

Skaitykite 8 p.

Telðiai: ðimtas teatro metøTelðiai: ðimtas teatro metø

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Klasika ir modernumas� Scena ið Telðiø Þemaitës dramos teatro Jaunimo studijos �Aglija� spektaklio �Trys mylinèios� (pagal Þemaitæ, reþisierë Laima Adomaitienë)

2 2007 m. spalio 4�17 d. Nr. 17(373)AKTUALU

Kaip bus finansuojamimoksliniai tyrimai

Su Lietuvos mokslo tarybospirmininku prof. habil. dr. Euge-nijumi BUTKUMI kalbamës apiesiûlomà moksliniø tyrimø politi-kos formavimo ir ágyvendinimosistemà, kuri turëtø bûti pradëtaágyvendinti 2008-aisiais metais.Programinio konkursinio moks-liniø tyrimø, eksperimentinësplëtros ir inovacijø finansavimopasiûlymus bei rekomendacijasvykdant bendrà Lietuvos moks-lo tarybos, Ðvietimo ir mokslo,Ûkio ministerijø Europos Sàjun-gos Struktûriniø fondø projektà*parengë UAB Europarama irThe CIRCA Group Europe Ltd.Prieð tai rengëjai iðnagrinëjo iratliko 15 Europos ðaliø mokslo fi-nansavimo modeliø analizæ bei 5ðaliø (Airijos, Danijos, Italijos,Nyderlandø ir Suomijos) detaliàanalizæ. Iðleisti analizei, perspek-tyvoms ir pasiûlymams bei reko-mendacijoms skirti leidinukai.

Kodël reikia naujosfinansavimo sistemos

Gerbiamasis, Profesoriau, kodëlreikia keisti ðalyje esanèià moksliniøtyrimø finansavimo sistemà?

Vienintelio atsakymo gal ir në-ra, bet panagrinëjæ ES ðaliø prakti-kà matome, kad nuo institucinioprie lankstesnio finansavimo perei-nama daþniausiai pagal programøfinansavimà konkursø bûdu. Pa-prastai valstybë skelbia uþsakymusatlikti tam tikrus tyrimus, kuriuosgali vykdyti ne vienos institucijosmokslininkai, todël jie buriasi á lai-kinas tyrëjø grupes. Taigi finansavi-mo sistema tampa lankstesnë.

Lietuvoje moksliniai tyrimai kolkas daugiausia vykdomi per institu-cijas, kurios yra finansuojamos vals-tybës, bet ne konkretûs nauji projek-tai ir darbai. Ðiemet Lietuvoje lankë-si ES Atviro koordinavimo grupësekspertai, jie analizavo esamà mûsøðalies (kaip ir kai kuriø kitø ðaliø)moksliniø tyrimø schemà. Iðvadosbuvo pristatytos Lietuvos Vyriausy-bëje. Buvo iðsakyta mintis, kad dabargyvuojanti moksliniø tyrimø schemajau neatitinka ðiuolaikiniø reikalavi-mø, neskatina atsirasti naujovëmsmoksle. Mokslininkai kartais tiesiogvengia ar nesiryþta imtis rizikinges-niø tyrinëjimø. Ðià iðvadà ES eksper-tai pristatë ir ES Konkurencingumotaryboje, kur renkasi ðaliø vadovai.

Atsiþvelgiant á ðiuos siûlymus,taip pat ir á projektà, kurá Lietuvosmokslo taryba vykdo su LR Ðvieti-mo ir mokslo ministerija bei Ûkioministerija, buvo parengtos progra-minio konkursinio moksliniø tyrimøfinansavimo rekomendacijos.

Kaip bus su baziniu ilgalaikiu ty-rimø finansavimu per mokslo institu-cijas? Projektai nëra ilgalaikiai, o kaikurie fundamentiniai tyrimai gali tæs-tis net iðtisus deðimtmeèius.

Dalis finansavimo bet kuriuo at-veju ir toliau bus skiriama instituci-

joms. Pavyzdþiui, gali bûti nuspræs-ta, kad 80 proc. moksliniø tyrimø fi-nansavimo bus skiriama per institu-cijas kaip bazinis finansavimas. Li-kusi dalis � 20 proc. � turëtø bûtiskiriama per konkursus.

Bet juk kai kurie projektai ir ðiuometu finansuojami per konkursus, oLietuvos valstybinio mokslo ir studijøfondo veikla kaip tik pagal toká finan-savimo modelá ir veikia.

Labai gerai, kad ðis Fondas perprogramas konkursø keliu finan-suoja mokslinius tyrimus. Taèiauta dalis Lietuvoje sudaro tik labainedidelæ dalá, maþdaug 6 proc.nuo viso moksliniø tyrimø finansa-vimo. Likusieji 94 proc. skiriamikaip bazinis finansavimas institu-cijoms. Lietuva yra paskutinëjevietoje tarp ES valstybiø, kurimokslines tyrimø lëðas skiria kon-kursiniu bûdu.

Nauja metodika palies irstruktûrinius fondus

Ar daug nukentës bazinis moksli-niø tyrimø finansavimas, kai 20 proc.viso finansavimo bus nukreipta perkonkursus?

Nenukentës, kadangi 80 proc.finansavimo bet kuriuo atveju insti-tucijoms garantuojama. Tiesa, ðian-dien garantuojama 94 proc. Kadan-gi bendras finansavimas moksli-niams tyrimams kasmet ðiek tiek di-dëja, tai to sumaþëjimo institucijosiðkart neturëtø pajausti. Kitas daly-kas, kad kai kurioms institucijomstas finansavimas sumaþëjo, nes tamtikrà lëðø dalá bandoma perskirsty-ti pagal siûlomà naujà metodikà.Siekiame didinti konkursinio finan-savimo dalá bendrame tyrimø finan-savime, bet Seime ir Vyriausybëjevisada atsiranda uþtarëjø tiems, ku-rie norëtø veikti pagal senà lëðø sky-rimo metodikà.

Nauja metodika, jeigu ji bus pri-imta, yra labai aktuali skirstant Lie-tuvà pasieksianèias ES struktûriniøfondø lëðas.

Vadinasi, kalba vyksta ne vien apiemokslinës tyrimo finansavimo daliesper konkursus didinimà, bet ir apie ESstruktûriniø fondø lëðø skyrimà?

LR Seimui yra pateiktas LRMokslo ir studijø ástatymo 11straipsnio pakeitimo Ástatymo pro-jektas. Jame apibrëþiamas Lietu-vos mokslo tarybos statusas, struk-tûra, numatytas ir toks punktas:�Lietuvos mokslo taryba dalyvau-ja ágyvendinant moksliniø tyrimøsistemos þmogiðkøjø iðtekliø plët-rai skirtas Europos Sàjungos struk-tûriniø fondø programas, pagalprogramas atliekamø moksliniø ty-rimø finansavimà ir vertina Lietu-voje vykdomà mokslinæ veiklà.� Pa-gal numatomà projektà Lietuvosmokslo tarybà sudarytø valdyba irdu ekspertø komitetai: Humanita-riniø ir socialiniø mokslø komitetasbei Gamtos ir technikos moksløkomitetas.

Jeigu laikytumës ligi ðiol galio-janèio principo, tai á Lietuvà atei-nanèias gana dideles ES struktûri-niø fondø lëðas tektø visiems pada-lyti po truputá. Ar tai uþtikrintø nau-jà Lietuvos mokslo kokybæ? Abejo-ju. Visame pasaulyje stengiamasidaugiausia finansuoti geriausius ko-lektyvus ir mokslininkus. Nesuge-bantys ar nenorintys konkuruoti, irypaè jei tyrimai neatitinka valstybësporeikiø, po truputá turi trauktis ánuoðalæ arba privalo restruktûri-zuotis.

Tyrëjas tyrëjui nelygu ir ið visø rei-kalauti, kad savo tyrimais stebintø pa-saulá � to nëra ir nebus niekada. Arsiûlomoje finansavimo sistemoje nu-matyta, kaip padëti ugdyti mûsø moks-liniø grupiø nariø gebëjimus, kaip sëk-mingai juos átraukti á programiná kon-kursiná finansavimà?

Neginèiju, kad tyrëjus reikiapratinti prie konkursinio finansavi-mo, bet 17 nepriklausomos valsty-bës gyvavimo metø ar nebuvo pa-kankamas laikas áprasti? Manau,pakankamas. Jeigu sistemiðkai pertà laikà nepradëjome keisti visoproceso, tai dabar teks visà tai at-likti pakankamai radikaliai. Kitokelio nëra. Lietuva atsilieka nuo ki-tø ES ðaliø pagal daugelá paramet-rø, tad bûtina tà atsilikimà ðalinti.Jeigu pripaþástame, kad mokslasprivalo tarnauti valstybës tikslamsir Lisabonos strategijos ágyvendini-mui, tai reikia imtis greitø ir net ra-dikaliø þingsniø, antraip atsilikimastik gilës.

Tai nëra neskausmingas proce-sas, bet visi moksle esantys darbuo-tojai naujojoje finansavimo sistemo-je tikrai galës rasti savo vietà. Kaikurie tyrëjai gal sunkokai persio-rientuos prie naujos sistemos, bet tàbûtina padaryti. Pavyzdá rodo krep-ðininkai: konkuruodami su garsiau-

siomis Europos ðaliø rinktinëmis, jieárodë, kad verti bûti tarp pirmaujan-èiø. To paties norime ir ið mokslinin-kø. Konkurencija yra variklis, omokslininkams tenka konkuruotiEuropos mokslo erdvëje. Sklendi-mas vien savo paèiø erdvëje vedaprie atsilikimo. O tokiø mokslo ins-titucijø dar yra.

Norëtøsi dar didesnësskvarbos

Kas trukdë per kone 17 nepriklau-somybës metø moksliniø tyrimø pro-jektinio finansavimo procentà gerokaikilstelëti?

Buvo daug veiksniø, o bene pa-grindinis � ligi ðiol valstybëje apskri-tai nebuvo suvoktas mokslo vaid-muo. Europa tikrai jau gerà deðimtmetø tà suvokia, tai mes pastebimeir per Bendràsias programas, á ku-rias integruojamos didelës ávairiøðaliø mokslo pajëgos. Pradëjæ ben-drauti Europos mokslo erdvëje, ið-kart pamatëme, kur atsiliekame, iratsilikimas gilëja. Mûsø silpna vie-ta � nesugebame ásitraukti á tas pro-gramas, nesugebame pasiûlyti nau-jø idëjø. Kitaip tariant, nesugebamekonkuruoti.

Prastas mokslas, ar kitos prieþastys?Kartais taip atsitinka dël nepa-

kankamo mokslo lygio, bet kartaisnemokame pristatyti pasiektø rezul-tatø. Ne visada sugebame uþmegztiryðius su partneriais Europoje ir ki-tose pasaulio ðalyse.

Yra ir puikiø pavyzdþiø. AntaiTeorinës fizikos ir astronomijosinstituto astronomai jau pripaþásta-mi pasaulyje. Dabar jie ëmësi leis-ti þurnalà Baltic Journal of Astrono-my, kuris labai greitai pateko á ISIsàraðus, þurnale spausdinasi visopasaulio astronomai. Ðtai astrono-mas Rimvydas Janulis su grupe ki-

tø ðaliø astronomø straipsná apienaujø planetø atradimà iðspausdi-no þurnale Nature. Aukðèiausio ly-gio tarptautinis pripaþinimas. Ga-lëèiau paminëti kai kurias matema-tikos kryptis, kuriose lietuviø dar-bai susilaukë plataus pripaþinimo.Arba ðtai habil. dr. Ingës Lukðaitësknyga Reformacija Lietuvoje iðleis-ta Vokietijoje, dabar leidþiama darviena knyga.

Vadinasi, Lietuvos mokslas turipotencialà, kai kuriais atvejais visaineblogà. Taèiau tos tarptautinësskvarbos norëtøsi didesnës.

Á tarptautinius vandenis iðplaukiamokslo virðûnës, bet kad jos atsirastøbûtina kritinë masë. Jà taip pat reikiapalaikyti.

Palaikyti reikia visus, bet labiaufinansuoti tuos, kurie sugeba pla-èiau reikðtis. Taip yra visame pasau-lyje. Nefinansuosime tø krypèiø, ku-rios nei Lietuvos poreikiais, nei Eu-ropos masteliais nëra aukðto lygio.

Prasideda drastiðkø sprendimømetas?

Nepavadinèiau jo drastiðkuoju,nes á naujà finansavimo sistemà tu-ri bûti pereinama nuosekliai, pa-laipsniui. Juk nesakome, kad perkonkursus 50 proc. tyrimø pradëki-me finansuoti.

Tiesa apie ekspertus

Kalbëdami apie moksliniø tyrimøfinansavimà mintyje daþniausiai turi-me lëðas ið valstybës biudþeto. O ðaliesûkio sektorius?

Galima apgailestauti, kad Lietu-vos ûkio sektorius labai menkaiðiandien prisideda prie Lietuvosmokslo finansavimo. Taip yra dëlsusiklosèiusiø tradicijø ir dël nesu-vokimo, kad toks ûkis, kuris nesire-mia mokslu, negali ilgai bûti konku-rencingas. Bijau bûti blogu prana-ðu, bet neuþilgo pajusime silpnasLietuvos pramonës vietas. Rezervaituri eiti ið mokslo naujoviø, o moks-lu ðiandieninë ðalies pramonë men-kai remiasi.

LR ûkio ministerija, matyt, visaineatsitiktinai yra ðio moksliniø tyrimøfinansavimo naujos metodikos projek-to dalyvë? Matyt, ministerijai rûpi tai-komasis tyrimø aspektas.

Tikrasis suinteresuotumas pa-aiðkës, kai reikës taikyti projekto re-zultatus. Pagal bûsimà finansinæperspektyvà inovacijoms taikytiskirtos nemaþos lëðos.

Ûkio ministerija ámonëms gali tai-kyti tik �meduolio� politikà, o Lietu-vos mokslo taryba � ir �botago�, ir�meduolio� politikà.

Pirmiausia � �meduolio� politi-kà, nors ateityje neiðvengiamai busir �botagas� siekiant tyrëjø pastan-gas nukreipti valstybës norima lin-kme. Bet tik tada, jeigu sistema sun-kiai eis prie naujø finansavimo irveiklos principø.

Fundamentiniams ar taikomie-siems darbams pirmiausiai bus taiko-mas naujasis moksliniø tyrimø finan-savimo modelis?

Programiniø konkursiniø moks-liniø tyrimø ir eksperimentinës plët-ros finansavimo modelis bus taiko-mas be iðimèiø visiems mokslams.Vienus tame modelyje apjungiameá fundamentinius ir taikomuosius,kitus � á technologinius ir inovaci-nius tyrimus.

Fundamentiniai darbai, kaipaiðku ir ið pavadinimo, turi ilgalaikáir fundamentalø pobûdá kaupiantnaujas þinias, jas perteikiant stu-dentams. Taikomøjø tyrimø taiky-mo efektas nëra konkretizuotas lai-ke � turi tolimesnæ perspektyvà. Ne-keliamas reikalavimas tiems tyri-

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Eugenijus Butkus

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

* Projektas �Galimybiø studijaPrograminis � konkursinis MTEP fi-nansavimo modelis finansuojamaspagal Lietuvos 2004�2006 m. ben-drojo programavimo dokumento 2prioriteto Þmogiðkøjø iðtekliø plëtra2.5 priemonæ Þmogiðkøjø iðtekliø ko-

kybës gerinimas moksliniø ty-rimø ir inovacijø srityje.

2007 m. spalio 4�17 d. Nr. 17(373) 3

mams bûtinai virsti baigtiniu pro-duktu.

Kita tyrimø rûðis � technologi-niai ir inovatyvûs projektai. Ið jø lau-kiama konkretaus rezultato per api-brëþtà, tarkime, keleriø metø laiko-tarpá.

Kas vertins projektus?Kaip ir visame pasaulyje � tarp-

tautiniai ekspertai, kurie slaptai ver-tins pateiktus projektus. Galiu pri-paþinti, kad kol kas Lietuvoje priim-ta ekspertavimo sistema nëra betrûkumø, todël neiðvengiama inte-resø konflikto, subjektyvumo, tamtikrø interesø reiðkimosi, abejoniødël vertinimo skaidrumo, objekty-vumo, patikimumo ir t. t. Kol kas ðisistema ðlubuoja. Deja, mûsø eks-pertai dar ne visada ástengia atsiri-boti nuo institucinio atstovavimoprincipo. Ði siûloma finansavimosistema pradës sëkmingai veikti tiktada, jei bus uþtikrinta objektyvi ne-ðaliðka ekspertizë. Tam reikia telk-tis uþsienio ekspertus. Në vienojetokio dydþio valstybëje kaip Lietu-va ir net didesnëse (Didþiojoje Bri-tanijoje, Vokietijoje) nesinaudoja-ma vien tos ðalies ekspertø paslau-gomis.

Ekspertams teks mokëti, ir ne pa-gal Lietuvos, bet jø ðalyje priimtusákainius?

Tai klaidinanti nuomonë. Pasau-lyje niekur nëra ekspertams moka-ma, iðskyrus Europos Komisijos eks-pertus � tai ES biurokratijos pasireið-kimas. Visi kiti ekspertai � moksliniøstraipsniø ir moksliniø projektø �dirba nemokamai. Jiems tenka ap-mokëti kelionës ir pragyvenimo iðlai-das � viskas. Uþ jo darbà ekspertamsnemokama. Neþinau, kas skleidþiakità nuomonæ. Man yra tekæ kalbë-tis su ES mokslo tarybø ir atitinka-mø mokslo institucijø vadovais ir at-stovais, jie visi pasirengæ mums pa-dëti, bet jiems trûksta ið mûsø þen-klo. Deja, jo kol kas nebuvo.

Humanitarai nebus apeiti

Ar technologiniø inovaciniø tyrimøir eksperimentinës plëtros projektus ga-lës teikti humanitarai? Juk Lietuviøkalbos institutas kartu su Matematikosir informatikos instituto informatikaisskaitmenizuodami lietuviø kalbos arlietuviø liaudies dainø lobius ar ne taeksperimentine plëtra uþsiima?

Be abejonës. Að matau ir darplatesnes socialinës plëtros galimy-bes, tad daugelis humanitariniø irsocialiniø mokslø atstovø ten tikraiturës kà veikti. Jokiø apribojimø hu-manitarams neturëtø bûti. Labai ge-

rai kai tyrëjai bendrauja su informa-tikais, inþinieriais � to reikia. Dau-geliu atveju tokio bendradarbiavi-mo dar trûksta. Skatinti reikia visaisámanomais bûdais, taip pat ir finan-siðkai.

Kiek ðiandien patys Lietuvosmokslininkai suinteresuoti naujos ty-rimø finansavimo sistemos diegimu?O gal tai tëra uþsienio ekspertø siûly-mas, bet ne mûsø þmoniø pajausta bû-tinybë?

Sutinku, kad mokslininkø atly-ginimai nëra dideli, bet jeigu perprojektus mokslininkas gali gautidvigubai, tai jau efektas ir stimulaskitiems. Niekas prievarta neversteikti pasiûlymø projektiniam finan-savimui gauti, bet tokia galimybëbus, tai kodël ja nepasinaudojus.Norintys per projektus ágyvendintisavo idëjas, tarp jø ir norintys gráþtiið uþsienio, dabar tokià galimybæágys. Jauni þmonës, kuriø jau nema-þai gráþo ið uþsienio, net stebisi, kadlëðø galima gauti ir nekonkuruojantdël jø. Jiems rengti ir pateikti pro-jektus � áprasta mokslininko gyveni-mo dalis. Taip yra uþsienyje, prie toteks áprasti ir mums.

Tikësimës, kad socialiniø moksløatstovai neprasnaus progos ir padarysiðsamià analizæ, kaip keièiasi Lietuvosmokslas pradëjus taikyti naujà tyrimø

finansavimo metodikà. Kaip keièiasipaèiø tyrëjø suinteresuotumas, þmo-niø santykiai, motyvacija ir daug kitøsocialinio gyvenimo parametrø.

Ko gero, bûtø ádomu ir naudin-ga tokià analizæ atlikti. Juk negali-me ásprausti þmones á schemà ir ne-sidomëti pasekmëmis. Juk ir prieðpradëdami ðá projektà vykdytojaiapklausë mokslininkus ir ûkio atsto-vus, kaip dabartinë situacija atliepiavienø ir kitø lûkesèiams, interesams.Kai kurios studijos parengtos, ne-abejoju, kad atsiras ir naujø.

Kaip mûsø mokslo institucijos,mokslininkai turëtø rengtis naujaimokslinei tyrimø finansavimo metodi-kai?

Reikia rengtis konkuruoti, vadi-nasi perþiûrinëti savo darbø tema-tikà, ávertinti, kokie tos srities irkrypties tyrimai aktualûs pasaulyje,ypaè fiziniø, biomedicininiø, tech-nologiniø mokslø srityse. Tai nërapaprastos prognozës, bet ámano-mos. Vargu ar kas ginèys, kad sunaujais energetiniais ðaltiniais susi-jæ tyrimai yra perspektyvûs. Ðtai to-kiø srièiø ir reikia ieðkoti.

Ðiandieniniam mokslininkui pri-valu bûti tarptautinës mokslo �virtu-vës� reikalø þinovu?

Bûtinai. Ðiandien nepakankavien darbðtumo ir sugebëjimo dirb-

ti archyve ar bibliotekoje. Reikiaplataus poþiûrio, vykstanèiø poky-èiø mokslo pasaulyje gero suprati-mo. Globalizacijos iððûkius reikiapriimti, nes pasislëpti nepavyks.

Ar ágyvendinus naujà mokslinæ ty-rimø finansavimo metodikà bus gali-ma jungtis á tarptautinius tyrimø ko-lektyvus?

Taip, ir net bus skatinama. DabarLietuvos mokslo taryba pradedarengti nacionaliniø programø studijà.Nuostatose raðoma: jeigu jos vykdy-mui reikia pasitelkti uþsienio moksli-ninkus, tai tas ámanoma, bet visà ko-ordinacijà pirmiausia vykdys Lietuvosmokslininkai. Juk lietuviai tyrëjai dir-ba daugelyje ðaliø. Sienø moksle ne-turi bûti. Bet ir negalima viskà atiduotitik atvirai konkurencijai.

Kas vadovaus ágyvendinant tà fi-nansavimo modelá?

Viena ið institucijø � Lietuvosmokslo taryba, tiesa, reorganizuota.

Kà gi, aèiû uþ iðsamius paaiðkini-mus. Visi esame tam tikroje reorgani-zacijos bûsenoje: moksliniø tyrimø fi-nansavimo dalykai ir net paèios Lie-tuvos mokslo tarybos veikla. Leiskitepalinkëti sëkmës visiems, kuriø laukiapertvarka.

Kalbëjosi GediminasZemlickas

Pradþia Nr. 15

Apie aukðtojo mokslo reformà,kurià ðiandien kiekvienas ásivaiz-duoja savaip, kalbamës su Lietu-vos mokslininkø sàjungos pirmi-ninku, Aukðtojo mokslo tarybosprie LR ðvietimo ir mokslo minis-terijos pirmininku, Mykolo Rome-rio universiteto Politikos moksløkatedros vedëju doc. dr. ANTANUKULAKAUSKU.

Kai filologai reikalingi tikpatiems filologams

Siûlau prisiminti sàvokà, kuriosnemini aukðtojo mokslo reforma susi-rûpinusios partijos ar aukðtieji valdi-ninkai. Mintyje turiu uni-versiteto dvasià, ðiaip jaugana mistiðkà sàvokà.Kaip Jûs jà apibûdintumë-te? Tai universiteto þmonesvienijantis ir bendrumà uþ-tikrinantis jausmas?

Iðties svarbu suvoktiuniversiteto misijà. Neuþ-tenka, kad ji bûtø viendeklaruojama universite-to tinklalapyje. Ji turi tap-ti bent didþios dalies uni-versitete dirbanèiøjømàstysenos dalimi, turiveikti kasdieniame gyve-nime. Ðtai toká universite-to þmones vienijantá ben-drumo jausmà vadinèiauuniversiteto dvasia. Uni-versiteto dvasios suvoki-mas reiðkia bendrumojausmo sieká tarp skirtin-gø mokslo ðakø atstovø �matematikø, istorikø,ekonomistø, filologø irkitø, o ne vien konkuren-cijos sieká ir skatinimà.Tik dvasia turi bûti veik-li � reikðtis bendravimu irbendradarbiavimu.

Kiek tos universitetodvasios, siekiø bendrumoesama mûsø universitetuo-se? Kad jos nëra politikø ar

Universitetø dvasingumasir pragmatiðkumas (3)

valdininkø retorikoje, tai nieko stebë-tina. Bûtø keista, jeigu ministras arministrë prabiltø tokiomis kategorijo-mis. Pagalvotume, gal tai vyskupo arkardinolo balsas.

Universiteto dvasios nebuvimàrodo kad ir toks faktas, kad Filolo-gijos fakultetas bankrutuoja. Tai jaune tik fakulteto, bet ir viso univer-siteto bëda. Nenoriu kaltinti neirektoriaus, nei atskirø asmenø, bet

Filologijos fakulteto atsidûrimasties bankroto riba rodo, kad univer-siteto dvasia ðioje Alma mater iðblë-susi. Þinoma, galima sakyti, kad Fi-lologijos fakultetas paþeidë �þaidi-mo� ar veiklos taisykles ir todël smi-go á duobæ. Viena ið �bankroto�prieþasèiø atrodo yra ta, kad fakul-tete per daug profesoriø. Kadangifinansavimas skiriamas pagal vidu-tiná dëstytojø ir studentø santyká, tai

profesoriams gali uþtekti lëðø tik ta-da, kai jø bus ne daugiau kaip 10�15 proc. nuo visø dëstytojø skai-èiaus. Kitaip tariant, jeigu profeso-riø bûtø tik penki, tai fakultetas ne-bankrutuotø, o kai 10 ar daugiau �bankrutuojama.

Visi kalti, bet ne filologai? Ar ne jøpirma priedermë ir yra savàjà Almamater pripildyti tos universitetinës dva-sios, be kurios net ir ði institucija pra-

randa kai kà labai svarbaus, kas jà vi-sais laikais ir prie ávairiø santvarkø ið-skirdavo ið kitø aukðtøjø mokyklø?

Neþinau ar filologai mano, kadmatematikai ar fizikai kalti dël jø ap-verktinos padëties. Bet universiteti-në dvasia, neklestëjusi ir sovietme-èiu, dabar apskritai baigia iðnykti. So-vietiniais laikais niekas apie tokiasproblemas, su kuriomis susidûrë Vil-niaus universiteto filologai net nesu-simàstydavo, nes buvo grieþtai nusta-tyta struktûra, etatø skaièius ir finan-savimas: jeigu pavykdavo �pramuð-ti� papildomà etatà, tai jokio rûpes-èio dël jo finansavimo nekildavo. Bu-vo etatas � buvo ir finansavimas, ið-braukdavo etatà � nuimdavo ir pini-gus. Toks buvo administravimas.

O dabar etatø skaièiø ir finansa-vimo struktûrà universitetas nusta-to pats. Tai jau vadybos reikalas suk-tis. Bet universitete reikia, kad va-

dybininkai jaustø ir dva-sià. Deja, dvasia susigû-þusi, o vadyba tokia, ko-kios reikia universite-tams, dar negimusi. Ið es-mës tai tëra tik administ-ravimas.

Universitetodaromi �daiktai�

Yra apie kà pagalvoti.Ar Jums neatrodo, kad jei-gu þmogui to dvasingumoneduota, tai nieko nepada-rysi, ið tuðèio á kiaurà ne-áliesi. Panaðiai kaip su ga-bumais ir talentu. Þmoguiduota arba ne.

Reikia, kad universi-tetuose bûtø erdvë, ku-rioje bendrautø skirtin-gø disciplinø þmonës,taip pat ir tie, kurie atlie-ka vadybos funkcijas.Jeigu vadybininkai ási-vaizduoja atliekantysbotago funkcijà, tai jiebus tik árankiai, vykdan-tys gamybos uþduotis. Ogamyba yra daikto pada-rymas.

Nukelta á 15 p.Dailininko Petro Repðio sieninë tapyba Vilniaus universiteto Filologijos fakultetà pripildo ypatingos meninës dvasios

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

4 2007 m. spalio 4�17 d. Nr. 17(373)MÛSØ KAIMYNAIPabaiga, pradþia Nr. 16

Ukrainos Respublikos Nepri-klausomybës dienos proga to-liau kalbiname Ukrainos nepa-prastàjá ir ágaliotàjá ambasadoriøLietuvoje BORISÀ KLIMÈIUKÀ

Dëkingi Estijai

Neseni praëjusio pavasario ávy-kiai Estijoje parodë, kad Rusija nesi-taiksto su savo pozicijø netektimi Bal-tijos valstybëse. Átampai eskaluoti tin-ka ávairios dingstys, o pasaulio poli-tikoje tai nëra naujovë. Kokia ðiuo po-þiûriu yra Ukrainos po-zicija?

Mes ádëmiai stebë-jome ávykius Estijoje.Mano nuomone, pa-minklo þuvusiems ka-riams perkëlimas iðmiesto centro á kapi-nes yra normalus daly-kas. Jeigu Talino mies-to valdþia nusprendë,kad taip bus geriau, taiyra teisëtas sprendi-mas. Tuo labiau, kadEstijos valstybë su visaderama pagarba per-laidojo þuvusiøjø pa-laikus, perkëlë ir mies-to centre stovëjusá me-morialiná paminklà.Dviejø þuvusiø kariøpalaikai pagarbiai bu-vo perkelti á Ukrainà, nes to pagei-davo þuvusiøjø palikuonys. Mesesame dëkingi Estijos vyriausybeiuþ ávairiapusià pagalbà, palaikø eks-humacijà ir jø perkëlimà á Ukrainà.Jokiø problemø neiðkilo, prieðingai,viskas buvo padaryta labai civilizuo-tai. Negalima politikuoti prie þmo-niø palaikø. Galiu suprasti, kad tieþuvusieji karo meto sàlygomis buvolaidojami visur � aikðtëse, skveruo-se, bet mûsø dienomis palaidotøjørimties vieta turi bûti kapinëse.

Unikalus paminklasKovelyje

Ukrainoje, ypaè pirmaisiais ne-priklausomybës metais, buvo karð-tai diskutuojama: minëti ar neminë-ti geguþës 9-àjà, kaip pergalës prieðnacizmà dienà? Diskusijos peraug-davo á veteranø susidûrimus. Visdëlto mes po truputá áprantame irkitaminèius girdëti. Nesakau, kadjau priartëjome prie Ispanijos pa-vyzdþio, kur susitaikë kovojusiejiprieðingose stovyklose pilietinio ka-ro metais. Dar ne vieni metai pra-eis, kol galutinai susitaikys kovoju-sieji tarybinës armijos gretose irUPA (Ukrainskaja povstanèeskajaarmija � Ukrainos sukilëliø armija)gretose. Bet tarp paprastø þmoniøviskas daug paprasèiau, didesniøproblemø nekyla.

1995 m. Kovelyje, Volynës sri-ties mieste, mes pastatëme unikaløpaminklà Antrojo pasaulinio karoaukoms. Miesto kapinëse palaidotiLenkijos Armijos krajovos kovoto-jai, vokieèiø kariai, Ukrainos suki-lëliø armijos kariai, karo metais nu-þudyti þydai. Ten skirtingoms kovo-tojø pusëms priklausantys broliø ka-pai. Tada mes ir nutarëme pastatytiperskelto Þemës rutulio formos pa-minklà. Daugeliu kalbø uþraðasskelbia, kad ðis paminklas skirtasAntrojo pasaulinio karo aukoms irtegu ðitai niekados nepasikartoja.

Atidengiant paminklà gretavienas kito stovëjo tarybinës

daug darbø. Taip pat ir bendraujantsu mûsø kaimynais.

To kelio uþ mus niekaskitas nenueis

Kaip vertinate paèios Ukrainos vi-daus padëtá?

Manæs daþnaiklausia arba paðneko-vo akyse matau nebyløklausimà: kas vykstaUkrainoje? Vykstatautinës savimonësformavimasis, demo-kratizacijos procesai.Tai gana �vingiuoti�procesai, kartais þen-giam tris þingsniuspirmyn ir du atgal. Bettai mûsø tautos ir vals-tybës kelias, kurio nie-kas kitas uþ mus nenu-eis. Su gatavais recep-tais ið ðalies èia niekasnegali padëti.

Daug kas aplinkuikeièiasi, ir mes patyskeièiamës. Anksèiau

sakydavau, kad ukrainietiðko dvira-èio neámanoma iðrasti. Ðiandien aðjau nesu ásitikinæs, kad tai absoliutitiesa. Ukrainoje vykstantys procesailabai audringi, aktyvûs, bet svar-biausia, kad tai atviri ir vieði proce-sai. Dabar visos politinës partijospriverstos veikti skaidriai.

Þmonës labai kritiðkai vertinamûsø politikus ir Ukrainos politikà,bet þmonës juk turi teisæ vertinti irrinktis geresná savo ateities variantà.

Ar rasime demokratinæ valstybæ,kurioje þmonës kritiðkai nevertintø sa-

vo politikø ir vadovø? Vargu ar tokiayra.

Michailas Þvaneckis taikliai pa-sakë: �Taip, mes nemylime savo vy-riausybës, taip, mes nemylime savopolitikø. Bet mes net neásivaizduo-jame, kaip jie nemyli mûsø.�

Ukraina atskleidþia savàjápotencialà

Nuolat girdime apie Ukrainos kul-tûros ir sporto laimëjimus. Ið ðalies at-rodo, kad Ukraina savo didþiulá poten-cialà labai neblogai atskleidþia. Lai-mëjimai Eurovizijoje tà patvirtina.

Atvirai kalbant, ir man taip at-rodo. Ukraina � tai gilios istorijosðalis, talentais turtingas kraðtas. Ne-seniai Trakø pilyje vyko paroda, ku-rioje buvo eksponuojamos Ukrai-nos privaèiø kolekcijø meno verty-bës, pristatyti turtingos dvasinëskultûros paminklai. Lietuvos kultû-ros ministerija ir Trakø istorijos mu-ziejaus direkcija sutiko eksponuotiðià parodà. Ið Trakø salos pilies ðiparoda toliau sëkmingai þygiuoja poEuropos ir Ðiaurës Amerikos mies-tus. Tai senieji spaudiniai, ikonos,senø ukrainietiðkø ginklø pavyz-dþiai, skitø papuoðalai, truputis ski-tø aukso dirbiniø. Lietuvos taiko-mosios dailës muziejuje, kur rugsë-jo 6 d. vyko Ukrainos RespublikosNepriklausomybës dienos progaiskirtos iðkilmës, buvo pateikti erd-viniai holografiniai kai kuriø tø se-nøjø meno vertybiø vaizdai, tad Uk-rainos ambasados sveèiai turëjoprogà jas pamatyti ir ávertinti. Taigiukrainieèiai iðties po truputá atsklei-dþia savo potencialà.

Tiesa, kol kas mums nesisekaþaisti krepðiná. Taèiau Ukrainoskrepðinio klubuose dirba trys tre-neriai ið Lietuvos, tad bendromispastangomis mes ir ðià sporto ða-kà timptelësime pirmyn. Kol kasukrainieèiams geriau klostosi na-cionalinës futbolo komandos rei-kalai. Nekantriai laukiame Ukrai-nos futbolininkø rungtyniø su Lie-tuvos komanda. Prisipaþástu, að�sirgsiu� uþ savo ðalies rinktinæ,taèiau kai lietuviai þaidë su pran-cûzais, að ið visos ðirdies palaikiaulietuvius. Labai iðgyvenau, kai ge-rai þaidusiems lietuviams prancû-zai ámuðë ávartá ir laimëjo. Turëjobûti lygiosios.

Dinamiðkas Volynësregionas

Ir klausimas, kurio niekaip nega-lime iðvengti: kaip klostosi reikalai Jû-sø gimtojoje Volynëje? Jai atidavëtedaug savo jëgø bûdamas Volynës sri-ties gubernatoriumi.

Praëjusià vasarà atostogavauVolynëje, nemaþai teko bendrautisu ðios srities þmonëmis. Tai labaidinamiðkas regionas, ið visø Ukrai-nos regionø jo gyventojai pasiþymididþiausiu ekonominiu aktyvumu.Labai geri gamybos prieaugio ro-dikliai. Majonezà, pomidorø ir kituspadaþus ið Volynës su prekybos þen-klu Torczin Product galima iðvysti vi-sose Lietuvos Maxima ir kitose di-dþiosiose maisto prekiø parduotu-vëse. Sëkmingai dirba Volynës bal-dø gamintojai, ypaè Gerbor-Holdingbaldþiai. Ðios ámonës pagaminti bal-dai prieinami ir ne patiems turtin-giausiems pirkëjams, tad turi pa-klausà Lietuvoje. Sëkmingai plëto-jama medþio apdirbimo, maðinø ga-mybos pramonë. Lucko automobi-liø gamykloje surenkami LuAZ,KIA, Hyundai, VAZ automobiliai,Bogdan markës autobusai. Guoliøgamykla glaudþiai bendradarbiaujasu ðvedais. Vis labiau plëtojasi agra-rinis sektorius, veikia net keturicukraus fabrikai.

Politikosgreitkelyje (2)

armijos veteranai, Ukrainieèiø suki-lëliø armijos ir Lenkijos Armijoskrajovos kovotojai, taip pat Vokie-tijos vermachto veteranai. Visiemsuþteko vietos.

Kasmet prie ðio paminklo galimapamatyti gëliø � þmonës nepamirðtaateiti pagerbti þuvusiøjø. Reikia to-ká ar panaðø paminklà pastatyti kurnors visos Europos Antrojo pasau-linio karo aukoms atminti.

Þuvusieji neturi dël ko kariauti.Skaitytojams priminsime, kad pa-minklas Kovelyje buvo pastatytasJums bûnant Volynës srities guberna-toriumi.

Mano paties ðeimoje buvo au-kø. Per Volynëje vykusias skerdy-nes 1943 m. mano senelá ið tëvo pu-

sës nuðovë Armijos krajovos kovo-tojai. Nejau ligi ðiol ðirdyje turëèiauneðioti kerðto jausmà lenkams?Bûtø didþiausia nesàmonë.

Kai Ukraina bus ES narë, tikriau-siai ðios humaniðkos idëjos apie kuriaskalbame, bus ágyvendintos visos vie-ningos Europos mastu. Labai norisi topalinkëti.

Kol kas dþiaugiuosi, kad bentdalá tø idëjø pavyko ágyvendinti irman vadovaujant Volynës apskritiesgyvenimui. Ir tol, kol Ukraina nëraES narë, mums reikia atlikti labai

Ukrainos nepaprastasis ir ágaliotasis ambasadorius LietuvojeBorisas Klimèiukas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Ukrainieèiø literatûros klasiko Ivano Franko 150-osioms gimimo metinëms skirto tarptautinio kongreso dalyviai kelionës á raðytojo gimtinæ metu (2006 m.)

2007 m. spalio 4�17 d. Nr. 17(373) 5Sieja bendra istorija ir

dabartis

Malonu rankose laikyti 2005 m.ukrainieèiø ir lietuviø kalbomis ið-leistà knygà �1429 m. Europos su-vaþiavimas Lucke�, kuriai paraðë-te áþangos þodá. Tai knyga apie vie-nà svarbiausiø ávykiø Lucko istori-joje � Europos monarchø suvaþia-vimà ðiame mieste, kur be kitø svar-biø visai Rytø Europai klausimøbuvo nuspræsta Lietuvos DidþiosiosKunigaikðtystës valdovà Vytautà ka-rûnuoti Lietuvos karaliumi. JeiguLucko sumanymai bûtø buvæ ágy-vendinti, galëjo visai kitaip pasisuk-ti didelës dalies Europos istorija.Ukrainieèiai rodo mums, lietu-viams, pavyzdá, kaip reikia propa-guoti savo kraðto, kartu ir mûsø bu-vusios bendros valstybës istoriná pa-veldà.

Rengiame dar vienà siurprizàir apie já galime paskelbti MoksloLietuvos skaitytojams. Grupë jau-nø Ukrainos mokslininkø, ku-riems vadovauja Ukrainos moks-lø akademijos Istorijos institutodirektorius akad. Valerijus Smoli-jus (Valerij Smolij), baigia darbàsàlyginiu pavadinimu Ukraina Lie-tuvos Didþiosios Kunigaikðtystës su-

dëtyje. Tai bus apie 500 puslapiøgausiai iliustruota, labiau mokslopopuliarinimo knyga. Mokslinin-kams suformulavau uþduotá: taituri bûti knyga, kurià mielai á ran-kas paimtø studentai, dëstytojai,mokytojai ir net vyresniøjø klasiømoksleiviai. Norime, kad knygabûtø iðspausdinta ukrainieèiø irlietuviø kalbomis. Á ðá darbà ási-traukë trys Lietuvoje dirbantysUkrainos garbës konsulai, kadan-gi projektui reikia uþtikrinti finan-savimà. Jeigu viskas klostysis sëk-mingai, tà knygà norëtume ið-spausdinti kitø metø geguþæ arbavasaros pradþioje. Pasiûlysime is-torikui prof. Alfredui Bumblaus-kui knygà perskaityti ir paraðytianotacijà. Galimas dalykas, kreip-simës á mûsø valstybiø preziden-tus, kad jie paraðytø po áþangosþodá, pagarsintø savo nuomonæ,kà kiekvienas ið jø mano apie mû-sø buvusios bendros valstybës pra-eitá, dabartinius tarpvalstybiniussantykius.

Tikësimës, kad ði tikriausiai ádo-mi ir reikalinga knyga bus deramaipristatyta Lietuvoje.

Manau, kad tai labai svarbu, to-dël jos prezentacija bus surengta irKijeve, ir Vilniuje.

Kodël ta paèia proga nesurengusðià temà tyrinëjanèiø istorikø moksli-nës konferencijos?

Mielai priimu ðià idëjà. Dar no-riu atkreipti dëmesá á Ukrainos am-basados Lietuvoje parengtà infor-maciná leidinukà ukrainieèiams, be-sirengiantiems aplankyti gintarokraðtà, t. y. Lietuvà. Tai svarbiausiosþinios apie Lietuvà, taip pat praktið-ki pasiûlymai, kaip reikia rengtis ke-lionei, kokius dokumentus ir kokio-se institucijose tvarkytis. Kur ir á ko-kias tarnybas kreiptis, jeigu iðkiltønenumatytø problemø ar kliûèiø.

Ir pabaigai: kas Jums kaip diplo-matui, savo ðalies politiniam veikëjuiir tikram Lietuvos draugui ðiandienatrodo ypaè svarbu mûsø valstybiøtarpusavio santykiuose?

Pamëginkime minutëlæ pasva-joti apie dar geresnius laikus, darglaudesnius Lietuvos ir Ukrainosryðius. Neabejoju, kad ateityje taipir bus, nes tam dedame tvirtus pa-grindus savo kasdienëmis pastan-gomis.

Dëkoju, gerbiamasis Pone Amba-sadoriau, uþ pokalbá ir pasitikëjimà�Mokslo Lietuvos� laikraðèiu. Aèiû uþpareikðtas mintis.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Pabaiga. Pradþia Nr. 16

Jekaterina SAMOILOVIÈNacionalinës Bolonijos procesopropaguotojø grupës narë

Socialinë parama ir stipendijøbei paskolø sistema yra puikiai iðplë-totos Ðiaurës Europos ðalyse, kur so-cialinës garantijos suteikiamos vi-siems ðalies studentams nepriklauso-mai nuo jø tëvø pajamø. Austrijoje,Ispanijoje, Airijoje, Latvijoje ir Por-tugalijoje valstybë skiria studentamsvisiðkà paramà. Olandijoje 60 proc.studentø, o Suomijoje 66 proc. stu-dentø gauna valstybës pagalbà. Kito-je Europos dalyje socialinës paramossistema sunkiai ágyvendinama. Pa-vyzdþiui, Italijoje, kaip ir daugelyjeRytø Europos valstybiø, tokia siste-ma neegzistuoja. Vakarø Europosðalyse valstybës parama studentamslabai priklauso nuo tëvø pajamø, irtodël ði parama prieinama tik nedi-delei studentø daliai. Pavyzdþiui,Austrijoje 39 proc. studentø savo fi-nansinæ padëtá vertina kaip labai ge-rà ir 26 proc. kaip labai blogà. Di-dþiausias skirtumas tarp ðiø dviejøgrupiø yra Suomijoje, Latvijoje ir Ai-rijoje. Pradedant studijas tai lemiaskirtingas pradines sàlygas, kuriosdaro átakà studentø galimybei laisvaipasirinkti, kà ir kaip jie nori studijuo-ti bei poreiká dirbti studijø metu sie-kiant padengti studijø iðlaidas.

Visa tai, be abejo, veikia studen-tø mobilumà, ypaè kalbant apie stu-dentus, kurie nedalyvauja mobilumoprogramose. Neámanoma teigti, kadNorvegijos studentas su valstybës pa-rama turi tas paèias mobilumo gali-mybes kaip ir, pavyzdþiui, Serbijosstudentas. Ðios problemos susijusiossu darbo leidimais, vizomis, uþsienioteisës reglamentais, kurie apribojamobilumà ypaè ið Rytø á Vakarø Eu-ropà. Mobilumo atþvilgiu aktyviausistudentai yra Ispanijoje, kur vienasið penkiø studentø buvo iðvykæs stu-dijuoti á kità ðalá. Kitose ðalyse nuo8 proc. iki 17 proc. studentø pralei-do tam tikrà laikotarpá uþsienyje da-lyvaudami ávairiuose mokymuose,kalbø kursuose ar tarptautinëse pro-gramose.

Lietuvoje mobilumo programostampa vis populiaresnës: nuo1999 m. iki 2003 m. iðvykstanèiø stu-

dentø skaièius padidëjo 3,34 karto,o atvykstanèiøjø � 6 kartus. Taèiau,remiantis statistikos departamentoduomenimis, uþsienio pilieèiai suda-ro labai maþà Lietuvos aukðtøjø mo-kyklø studentø populiacijos dalá �apie 0,4 proc. akademinio jaunimo,kuriø 60 proc. yra atvykæ ið Europosvalstybiø, ðiek tiek daugiau negu30 proc. � ið Azijos.

Daugelyje su studentø mobilu-mu susijusiø tyrimø iðryðkëjo veiks-niai, kurie gali kelti grësmæ sëkmin-goms studijoms uþsienio ðalyje. La-bai svarbi studento psichologinë sa-vijauta, kurià veikia pasirinktos ðalieskultûra, studijø sritis ar faktas, kadstudijuojama ne toje ðalyje, kuriaiteikiama pirmenybë, o kuri yra tikantrasis pasirinkimas, ar kuri yra pa-skirta. Taip pat uþsienio studentusglumina nepaþástama studijø ir ver-tinimo sistema, o tai veikia studentøintegracijà bei studijø sëkmæ ðalyje.Socialiniai uþsienio studentø kontak-tai kasdieniniame gyvenime ir uni-versitetuose skiriasi priklausomainuo jø kilmës ðalies, finansinës situ-acijos ir asmeniniø gyvenimo aplin-kybiø. Sëkmingas santykiø su akade-miniu jaunimu uþmezgimas priklau-so ir nuo vietiniø studentø poþiûrioá tarptautinius studentus. Deja, daþ-nokai vietiniai studentai gyvena labaiindividualistiná gyvenimà, ar, prieðin-gai, jau turi savo socialiniø ryðiø tin-klà ir tam tikrà nuomonæ apie uþsie-nio studentus, ypaè atvykusius ið�treèiojo pasaulio� ðaliø. Ryðiai suvietos studentais itin palengvina in-tegracijà á universitetà, padeda pri-sitaikyti prie studijø reikalavimø, la-vina uþsienio kalbos ágûdþius. Taipgreièiau susipaþástama su vietiniøstudentø laisvalaikio kultûra ir daly-vaujama socialiniame gyvenime. Ne-uþmezgæ ðiø ryðiø uþsienio studentaijauèiasi svetimi, o tai turi átakos irstudijø rezultatams, nes paveikiamaspasitikëjimas savimi. Tai trukdo ne-priklausomai elgtis ir aktyviai daly-vauti paskaitose ar miðriose uþsienio

Socialinë dimensija Lietuvojeir Europoje (2)

ir vietiniø studentø darbo grupëse.Taigi kad ir kokia ádomi ir vertingabûtø uþsienio ðalies aukðtojo moks-lo sistema, sëkmingam teikiamos in-formacijos ásisavinimui bûtina tarp-tautiniams studentams palanki so-cialinë aplinka.

Visi aukðtojo mokslo procesaivykdomi siekiant sukurti vieningà irpatrauklià aukðtojo mokslo sistemà.Taèiau kyla klausimas, ar ámanomaskatinti Europiná aukðtàjá iðsilavinimàglobaliu mastu? Kodël studentai ið ki-tø pasaulio kraðtø nusprendþia studi-juoti Europoje, kokie jø lûkesèiai?Europos Akademinio bendradarbia-vimo asociacijos (Academic Coopora-tion Association) atlikto tyrimo metubuvo apklausiama 20 tûkst. respon-dentø ið Kinijos, Indijos, Meksikos,Brazilijos, Rusijos, Tailando ir tarp-tautiniai Jungtiniø Amerikos Valstijøstudentai. Atliktas tyrimas parodë,kad Europos aukðtasis mokslas glo-baliu mastu vertinimas teigiamai. Stu-dentai, atvykæ á Europà, paþymi aukð-tà Europos universitetø kokybæ ir se-nas tradicijas. Vis dëlto Europa tamtikrais aspektais nusileidþia Jungti-nëms Amerikos Valstijoms: tai suvo-kimas apie institucijø prestiþà, kvali-fikacijos pripaþinimas darbo rinkoje,dinamiðkumas ir inovacijø ádiegimasuniversitetø teritorijose. Europa ver-tinama kaip ekonominë ir politinë sà-junga, o aukðtasis mokslas palieka-mas nuoðalyje. Suvokimà apie studi-jas Europoje formuoja daþniausiai di-dþiausios Europos ðalys. Atlikto tyri-mo rezultatai nurodo, kad reikia ir to-liau skatinti aukðtojo mokslo kokybæEuropoje, taip pat turi bûti uþtikrina-ma iðsami ir prieinama informacijaapie studijas joje, nes iki ðiol informa-cijos sklaida nepakankama. Tai turibûti pasiekiama skatinant ErasmusMundus programà, kuri skirta keltistudijø Europoje kokybæ ir patrauk-lumà, Tempus programà, skirtà ben-dradarbiavimui su kaimyninëmis ða-limis. Teikiamo iðsilavinimo kokybë,institucijos ir suteikiamo laipsnio

prestiþas bei stojimo sàlygos, studijøkaina yra svarbiausi aspektai, á ku-riuos atsiþvelgiama renkantis moky-mosi institucijà tiek Europoje, tiekgimtojoje ðalyje.

Jaunuoliø pasirinkimà studijuo-ti savo gimtajame mieste ar ðalyjedaugiausiai lemia ávairûs finansiniaiveiksniai. Studijuojant kitoje ðalyjereikalingos didelës iðlaidos vien bûs-to nuomai. Ekonomiðkiausias gyve-nimas yra studentø bendrabuèiuose,taèiau, esant didelei paklausai, ne vi-sada pavyksta gauti vietà bendrabu-tyje. Pavyzdþiui, Austrijoje studentaiiðleidþia 30 proc. daugiau gyvenimoiðlaidoms vien todël, kad jie nuomo-jasi gyvenamàjà vietà, o ne gyvenabendrabuèiuose. Nuomos kainosaukðèiausios yra Airijoje, Nyderlan-duose, Prancûzijoje ir Suomijoje, nesðiose ðalyse universitetai ir studentaisusitelkæ ðalies sostinëje, kur pragy-venimo lygis yra aukðtas. Visiðkai ki-tokia padëtis yra naujose EuroposSàjungos arba Rytø Europos ðalyse.Palyginti su Europos standartais tiekbendrabuèiø, tiek nuomojamø kam-bariø kainos � nors tris kartus yrabrangiau negu bendrabutyje � yraypaè þemos. Nedidelës bendros stu-dentø pajamos tokiose ðalyse kaipLietuva lemia tai, kad mokesèiø uþnuomà naðta yra beveik tokia patikaip ir Vakarø Europoje, pragyveni-mo kaðtai bendrabutyje gal ðiek tiekmaþesni, taèiau didesni nuomojantgyvenamàjá plotà (apie treèdalá më-nesiniø pajamø tenka sumokëti uþnuomà). Renkantis aukðtojo moks-lo institucijà labai svarbus veiksnysyra mokestis uþ mokslà, kuris neat-siejamas nuo socialiniø garantijø sis-temos ðalyje. Mokesèio uþ mokslàávedimas daþnai yra silpnos sociali-nës sistemos padarinys. Nesvarbu,kiek kritikos sulauktø mokesèiai uþmokslà, rodos, Europa eina prieðin-ga linkme � vis daugiau ir daugiauðaliø áveda ar padidina mokestá uþstudijas, uþuot panaikinæ já, ir visa tailemia ribotos finansinës galimybës.

Daug kalbama apie auditorijø,bendrabuèiø, kito pobûdþio patalpørenovacijà ir pritaikymà studijoms.Taip pat nemaþai kalbø apie stipen-dijas ir paskolas, taèiau visiðkai uþ-mirðtamas studento kasdieninis bû-vis, maitinimasis, gyvensena. Lietu-voje yra atlikti tik keli studentø svei-katos ir sveikatos áproèiø tyrimai.Jie parodë, kad daugelio studentøsveikata ir gyvensena yra nepaten-kinama. Buvo tirti Kauno medicinosuniversiteto (KMU) visuomenëssveikatos fakulteto ir Kauno tech-nologijos universiteto socialiniømokslø fakulteto pirmo ir ketvirtokurso studentai. Tiriamieji buvo ap-klausiami anoniminiu klausimynu.Buvo vertinama reguliarus rûkymas(bent viena cigaretë per dienà), al-koholio vartojimas, fizinis aktyvu-mas (papildoma fizinë veikla laisva-laikio metu), kontraceptikø vartoji-mas ir mitybos áproèiai. Ðiø tyrimørezultatai parodë, kad Lietuvos stu-dentø gyvensena nëra sveika: kasantra moteris (54,4 proc.) ir kas tre-èias vyras (33,3 proc.) buvo fiziðkaineaktyvûs, 12 proc. moterø (ðisskaièius turi tendencijà didëti tarp25�29 metø amþiaus moterø) ir20 proc. vyrø reguliariai rûkë,17,4 proc. moterø ir 40 proc. vyrøvartojo alkoholá bent kartà per sa-vaitæ. Ðis tyrimas patvirtina tai, kadsveikatos stiprinimas, fizinio aktyvu-mo skatinimas Lietuvos aukðtosio-se mokyklose yra reikalingas sie-kiant geresnës studijø kokybës.

Aukðtojo mokslo kokybës reið-kiniø tyrimas yra sudëtingas ir prieð-taringas. Vienas svarbiausiø ðio ty-rimo aspektø yra socialinës dimen-sijos uþtikrinimas, kuris pasiekia-mas analizuojant, vertinant ir plëto-jant poþiûrá á aukðtojo mokslo koky-bës problemas. Tiek Bolonijos pro-ceso, tiek Lisabonos strategijos ágy-vendinimo programose socialinësdimensijos veiksniai analizuojamisiekiant numatytø tikslø ir plëtojantkokybës kultûrà. Ðiø programø nu-matytø uþdaviniø ágyvendinimaspriklauso nuo Bolonijos procesodalyviø, kartu ir Lietuvos naciona-linës Bolonijos propaguotojø gru-pës nariø, akademinës visuomenësbei sprendimus priimanèio lygmensatstovø aktyvaus ásitrauki-mo á vykstanèius procesus.

Ukrainieèiø poetë ir þurnalistë, Lvovo nacionalinio Ivano Franko universitetodarbuotoja Nadija Morikvas (deðinëje) su bièiule Priekarpatëje kelionëje á Ivano

Franko gimtàsias vietas metu (2006 m.)

6 2007 m. spalio 4�17 d. Nr. 17(373)GEOLOGIJA

Prof. habil. dr. ValentinasBALTRÛNAS

Dvi savaitës netruko prabëgti.Laimei, graþûs orai (tik dvi lietin-gos dienos), rytais nusekusios prie-ledyninës upës, iðankstinis apsirû-pinimas darbo instrumentais, ðal-mais, guminëmis kelnëmis, radijoryðio priemonëmis leido sëkmingaiuþbaigti visus pradëtus darbus. Otie darbai daryti bent keliomiskryptimis.

Kaip jau minëjome, vienassvarbiausiø uþdaviniø buvo paimtiRaselo ledyno apatinës (bazalinës)dalies moreningo ledo mëginius jøsudëties tyrimui laboratorijoje. Tiemëginiai pradþioje � tai ledkirèiuprikapotas moreningo ledo pus-maiðis, kurá teko tirpinti, garinti,dþiovinti ir á Vilniø veþtis tik keliskilogramus sausos nuotrupinësmedþiagos granuliometrinës, mi-neralinës ir petrografinës sudëtiesnustatymui. Mëginiai buvo imamiiðilgai ledyninio lieþuvio abiejuosejo ðonuose, tikintis iðsiaiðkinti nuo-trupinæ medþiagà trupinanèio �le-dyninio malûno� mechanizmà. Tomechanizmo tikslesnis supratimasleistø Lietuvos ledyniniø (moreni-niø) sluoksniø storymëse nustatytiaktyviàsias ir pasyviàsias ledynøraidos stadijas ir fazes, kurios pa-prastai siejamos su globa-liais klimato pokyèiais.

Daug dëmesio buvoskiriamas periglacialiniø,t. y. ðalia ledynø buvusiøprocesø vyksmui ir jøpëdsakams. Be Raselo le-dyno taip pat buvo stebi-ma Lavereto ir Isungua-tos ledynø aplinka. Pir-miausia tai poligoniniøplyðiø sistemos, atsiran-danèios pleiðëjant uolie-noms. Mat á grunto ply-ðius sutekëjæs ðiltojo se-zono vanduo vëliau ðalda-mas pleèiasi ir dël to ma-þi plyðiukai virsta iki keliømetrø gylio (paprastai ikiilgameèio áðalo zonos)vientisais kyliais. Pasta-rieji vëliau uþpildominuobirine ar organine(durpiø) medþiaga. Þe-mës pavirðiuje tokie poli-

goniniai plyðiaidaþnai sudaro ðe-

ðiakampes sistemas, primenanèiusmums þinomus korius. Lietuvojetokie periglacialiniai kyliai daþnaiaptinkami Medininkø aukðtumojeir Eiðiðkiø plynaukðtëje, kuriø ne-dengë paskutinysis mûsø kraðtesveèiavæsis ledynas ir kurie patyrëatðiaurias prieledynines sàlygas.Netikëtas mums buvo eoliniø (vë-jo sukeltø) procesø mastas ledynopaðonëje. Èia pat, prieledyniniøupiø slëniuose, vos pradþiûvæssmulkus smëlis stipraus arktiniovëjo keliamas á padanges ir supus-tomas ant uolø, ledyno pavirðiausar á prieledyninius eþerus. Tas patsákyrus vëjas iki kristaliniø uolienø(gneiso, granito) nuplikina kalnøðonus, iðpustydamas dar nesenaspusmetrines tundrinës augalijos irdurpþemio dangas. Panaðu, kadpastarasis procesas ypaè suintensy-vëjo pastaraisiais metais.

Didelio susidomëjimo susilau-kë mûsø ekspedicijos dienomis ávy-kusi neáprasta gamtinë katastrofa �staigus didelio prieledyninio eþeroiðtekëjimas. Ekspedicijos pradþio-je prieledyninis Raselo eþeras ra-miai tyvuliavo ásispraudæs tarp sa-manomis ir berþeliais keruþiais ap-þëlusiø puskilometriniø kalnø beistaèios ledyno sienos, o po savaitësmus apstulbino triskart didesnë le-do siena (apie 60 m aukðèio) ir gi-

liame duburyje telkðantys eþero li-kuèiai. Jis iðbëgo per vienà naktá poledynu esanèiu didþiuliu tuneliu þe-miau ásitaisiusio gerokai maþesnioeþero link. Ið pastarojo � didelevandens banga su visais ledokðniais(ledo luitais) upës slëniu nugarmë-jo þemyn upe iki pat Kangerlusua-ko miestelio (uþ 40 km). Bangosaukðtá liudijo virð upës ir pratekan-èiø eþerø, jau ant krantø palikti0,5�4 m skersmens ledokðniai. Iðpradþiø bangos aukðtis siekë apie7�10 m, ties Raselo ledyno galu �apie 5�6 m, o plaèiame upës slëny-je prieð miestelá � tik 1�2 m. Tokskatastrofiðkas bent 50 m gylio eþe-ro iðtekëjimas greièiausiai susijæssu klimato atðilimu ir Grenlandijosledyninio skydo bei paspartëjusiupakraðtyje tásanèiø ledyniniø lieþu-viø tirpimu. Geologø ir geomorfo-logø duomenimis, tokiø prieledyni-niø eþerø iðtekëjimø bûta ir mûsøkraðte, tik neásivaizduotas tokioproceso mastas, trukmë ir padari-niai. Todël ið iðtekëjusio Raseloprieledyninio eþero dugno nuosë-dø ir ið gretimø pelkuèiø buvo pa-imti mëginiai titnaginiø dumbliø(diatomëjø) bei sluoksniø absoliu-taus amþiaus pagal 14C nustatymui.

Bûti Grenlandijojeir nepamatyti garsiøjøledkalniø, ko gero, bûtønuodëmë. Juk XIX a.pradþioje gamtininkaibuvo ásitikinæ, kad Lie-tuvos ir gretimø kraðtøpavirðius susidarë polia-rinës jûros dugne, o di-dþiulius riedulius (ak-menis) iðneðiojo ir giliuseþerø duburius iðvagojoplaukiojæ ledkalniai. Dutrumpuèiai pusdieniaibuvo skirti jûros pa-krantei ties Ilulisatomiesteliu. Ðioje vietovë-je, UNESCO neseniaiátrauktoje á Pasauliogamtos ir kultûros pa-veldo sàraðà, nuo ledy-

ninio skydo iki pat pakrantës táso56 km ilgio gilus (apie 700 m) irplatus (6�13 km) Kangijos fiordas,grûste prigrûstas ledkalniø. Ðiofiordo pradþia � tai lyg ledkalniø�gamybos� cechas, kur nuo ledyni-nio skydo ðlaito nuolat dundëdamiá fiordo vandená krenta atskilæ led-kalniai. Ledyno slinkimo greitis tiesfiordo pradþia ilgà laikà buvo apie20 m per parà, o per pastaruosiusdeðimt metø net padvigubëjo. Tadpadaugëjo ir virstanèiø þemyn ledokalnø. Kadangi fiordo þiotyse tiesjûra yra sekluma, ledkalniai savodidþiàja povandenine dalimi pa-prastai ástringa ir lûkuriuoja, kol iðpaskos atplaukæ kiti ledkalniaistumtelës juos á prieká jûros link.Ádomu tai, kad tokiø intensyvausledkalniø susidarymo vietø nëradaug nei Grenlandijoje, nei Ant-arktidoje. Tai savotiðkos ledyninioskydo ledo masës drenavimo arte-rijos, kuriø atsiradimui reikia ypa-tingø geologiniø ir glaciologiniø sà-lygø.

Paimtø mëginiø iðtyrimas labo-ratorijose, gautø duomenø statisti-nis apibendrinimas, stebëtø proce-sø modeliavimas leis geriau supras-ti ledyniniø ir prieledyniniø nuosë-

dø susiklojimo ypatybes, nustatytiklimato kaitos indikatorius, kuriegalbût bus aptikti mûsø kraðto tospaèios kilmës nuosëdose. Ekspedi-cijos dalyviai (Valentinas Baltrû-nas, Algimantas Èesnulevièius,Bronislavas Karmaza, VaidotasKazakauskas, Vaida Ðeirienë irPetras Ðinkûnas) tikisi, kad gautirezultatai leis patikslinti ir sukon-kretinti spræstinus uþdavinius kitømetø ekspedicijoje prie dabartiniøledynø. Telieka Lietuvos valstybi-niam mokslo ir studijø fondui nuo-ðirdþiai padëkoti uþ kà tik pradëtoprojekto Paleoklimatas rëmimà irsudarytà galimybæ savo tyrimus ið-plësti tolimojoje Grenlandijos salo-je, kurioje kaip veidrodyje atsispin-di mûsø kraðto ledlaikio gadynëspabaiga.

Ledkalnis Disko álankoje (Grenlandijos vakarinëje pakrantëje ties Ilulisato miesteliu)

Ekspedicijos dalyviai su Lietuvos trispalve ant didþiojo Grenlandijosledyninio skydo

Pasivaikðèiojimas ant Grenlandijos ledyninio skydo

ekspedicija prieGrenlandijos ledynø (3)ekspedicija prieGrenlandijos ledynø (3)

Vaid

oto

Kaz

akau

sko

foto

nuot

rauk

os

2007 m. spalio 4�17 d. Nr. 17(373) 7ÐAKNYS

Vis daþniau plinta sàvoka gende-rinis poþiûris. Tai reiðkia, kad visuo-menëje vykstantys procesai, kurienagrinëjami per lyèiø skirtingumoprizmæ pabrëþiant socialiná proble-mos aspektà. Tuo terminas genderskiriasi nuo biologinio lyties apibrë-þimo sex ir iðreiðkia socialiniø vyrøir moterø vaidmenø skirtumus, so-cialiniø lûkesèiø motyvus. Genderi-nës problemos ypaè iðryðkëjo XX a.pabaigoje, rinkos ekonomikos me-tais aðtrëjant lyèiø santykiø proble-moms, kurios sietinos su visuome-nëje ásitvirtinusiais stereotipais, ly-èiø diskriminacija ir panaðiais reið-kiniais. Antai Rusijos mokslø aka-demijos Socialiniø-ekonominiø gy-ventojø problemø instituto direkto-rë akad. prof. Natalja Rimaðevska-ja atkreipë dëmesá, kad Rusijos uni-versitetuose rektoriø vyrø yra93 proc., o moterø � vos 7 proc.,nors tarp vyresniøjø dëstytojø68 proc. yra moterø ir 31 proc. � vy-rø. Darbdaviais ðalyje yra 65 proc.vyrø ir tik 35 proc. moterø. Vado-vaujanèius postus uþëmæ vyrai �ámoniø direktoriai gavo didesnæ daláprivatizuotos valstybës nuosavybësir tapo privaèiø ámoniø savininkais.Vyrai vis labiau naudoja agresyvøvaldymo stiliø ir visuomenëje didi-na genderinæ asimetrijà. Daþnaitarp tos paèios profesijos darbuoto-jø moterø darbo uþmokestis yra ge-rokai maþesnis uþ vyrø. Nereikiabûti dideliu feministu ar feministe,kad suprastum, jog moterø padëtisryðkiai ir blogàja prasme skiriasinuo stipriosios lyties atstovø padë-ties, ir toli graþu ne vien Rusijoje.

M. Gimbutienës knygos leidëjømanymu, ðis veikalas gali bûti nau-dingas maþinant atskirtá pagal lytiesskirtumus, todël bûtent Socialinës irgenderinës politikos institutas ëmë-si jo leidybos. Knygos anotacijojeraðoma, kad autorë pateikia VII�III tûkst. iki mûsø eros, t. y. iki in-doeuropieèiø pasirodymo, Europo-je gyvenusiø tautø gyvenimo bûdà,jø socialinæ struktûrà ir tikëjimà. Taistabiliø þemdirbystës bendruome-niø formavimosi laikotarpis, kai la-bai padidëjo gyventojø skaièius, bu-vo sukurta sudëtinga, su DidþiosiosDeivës kultu susijusi simboliø siste-ma ir turtinga meninë kalba. Kny-goje taip pat apraðomos matriloka-liniø kultûrø bendrijos, gyvavusios6500�3500 m. pr. Kr., jø iðsidësty-mas, gyvavimo chronologija, menasir architektûra, religija, raðtas, so-cialinio gyvenimo ypatumai. Baigia-mojoje knygos dalyje kalbama apieðiø kultûrø nuosmuká ir apie kitøkultûrø ásiverþimà. Jos visiðkai pa-keitë Senosios Europos gyvenimosanklodà. Anotacijoje pabrëþiama,kad leidþiant ðià knygà norëta at-kreipti dëmesá á svarbiausius prieðis-torinës Europos reiðkinius, kurie li-gi ðiol neþinomi Rusijos skaitytojuiarba visiðkai nebuvo nagrinëti netEuropos mastu.

Verta iðsamiau apsistoti tiesknygos mokslinës redaktorës OlgosÈugaj ávadiniu þodþiu. Ji pristatoMarijà Gimbutienæ kaip ástabiosXX a. mokslininkø humanitarø ple-jados atstovæ, davusià postûmá kurtinaujus istorijos, etnografijos, religi-jotyros darbus. Primenama, kadM. Gimbutienë yra daugiau kaip 20monografijø autorë, mokslinæ veik-là pradëjusi Lietuvoje, kur jos pir-mieji moksliniai straipsniai buvoskirti pagoniðkiems kultams nagri-nëti. Vëliau tyrinëtoja nukreipë dë-mesá á kitas Baltijos tautas ir RytøEuropà. Pabrëþiama, kad 1956 m.pasirodþius jos knygoms Rytø Euro-pos prieðistorë. I dalis. Rusios ir Balti-

Rusijoje domimasi MarijosGimbutienës paveldu

jos mezolito, neolito ir bronzos am-þiaus kultûra bei Senovinë simbolikalietuviø liaudies mene (angl. 1958 m.,liet. 1994 m.), M. Gimbutienë uþ-ëmë teisëtà vietà tarp þymiausiø Eu-ropos istorijos ir kultûros tyrinëtojø.To jos kûrybinio laikotarpio labiau-siai þinoma monografija � SenosiosEuropos dievai ir deivës (1974 m.).

Beje, rankraðtyje M. Gimbutie-në knygà buvo pavadinusi SenosiosEuropos deivës ir dievai, bet leidëjainesiryþo þodþio deivës raðyti prieð þo-dá dievai, tad sukeitë juos vietomis.M. Gimbutienës kolega DþozefasKempbelas (J. Campbell) knygosDeiviø kalba áþangoje jos nuopelnusmokslui palygino su Þano FransuaÐampoljono (Jean François Cham-pollion), iððifravusio egiptieèiø hie-roglifus, nuopelnais. Spaudoje nekartà raðyta, kad lietuvë archeomito-logë buvo lyginama su Henriku Ðly-

manu (Heinrich Schliemann) ir Ar-turu Evansu (Arthur Evans), nes kàpastarieji iðtyrë Trojoje ir Kretoje,mûsø tautietë atliko neolito eros ty-rinëjimuose. Ji aptiko ir á dienos ðvie-sà iðkëlë turtingiausios civilizacijosarcheologinio paveldo radinius, at-skleidë naujà civilizacijà, kurià pava-dino Senàja Europa. M. Gimbutie-në susiejo á visumà skirtingas moks-lo sritis � archeologijà, etnologijà,lingvistikà ir religijotyrà � á naujà pa-þinimo disciplinà, kurià pavadino ar-cheomitologija. Jos tyrinëjimai ir ið-vados gerokai pakeitë Europos prie-ðistorës vaizdà, kuris ligi tol buvo ási-tvirtinæs moksle.

Bet gráþkime prie Rusijoje iðleis-tos M. Gimbutienës knygos* moks-linës redaktorës O. Èugaj ávado, pri-statanèio rusø skaitytojams autorëstyrinëjimus. Primenama, kad praëju-sio amþiaus septintojo deðimtmeèio

pradþioje M. Gimbutienë kuravotarptautinæ programà, 15 metø daly-vavo archeologinëse ekspedicijose,kasinëjo Jugoslavijoje, Graikijoje,Ðiaurës Italijoje ir Rumunijoje. Tø ty-rinëjimø rezultatas � monografijosDeivës kalba ir Deivës civilizacija: Se-nosios Europos pasaulis. Sensacingiarcheologiniai atradimai ið esmës kei-të tyrinëtojø iðvadas apie Europos ci-vilizacijos iðtakas, nes ligtolinës seno-vës pasaulinës kultûros centrus buvogalima papildyti naujais arealais �Pietø ir Vidurio Europa. Senovës

þiuje. M. Gimbutienë daro iðvadàapie esminá kultûros pokytá vykstantþemdirbiø kultûros nuosmukiui, ku-rá sukëlë ið rytø ásiverþusios klajok-liø gentys. Bronzinius veidrodþius,apyrankes ir þalvarines seges arche-ologiniuose sluoksniuose keièia gin-klai, þemdirbiø laidojimo vietosevietoj buities daiktø, papuoðalø irdeiviø skulptûrëliø dabar jau mato-me visai kitokio pobûdþio radinius:klajokliø turtingø vadø ákapëse ap-tinkama ginklø, palaidotø þirgø iruþmuðtø iðtikimø tarnø palaikai.

Archaiðkoje þemdirbiø kultûro-je ratas nenaudotas kaip judëjimopriemonë, jis buvo deivës sakralinissimbolis. Taigi M. Gimbutienë daroiðvadà, kad metalas ir ratas � tik-riausi klajokliø indoeuropieèiø at-neðtinës kultûros poþymiai. Atkrei-piamas dëmesys á tà reikðmingà fak-tà, kad M. Gimbutienë pasiûlë nau-jà civilizacijos sampratà, jà susiejone vien su patriarchalinëmis ir ka-rinëmis visuomenëmis, bet ir sumatristine kultûra, moteriðkuojupradu Senosios Europos visuome-nëje. Pastaroji pasiþymëjo menið-kais ir iðmoningais meno kûriniais,iðsivysèiusiais miestais, prekyba iramatais, sudëtingu dievø panteonu.Ið archeologiniø radiniø ryðkëja Vi-durio Anatolijos ir Senosios Euro-pos religinis simbolizmas, liudijan-tis vëlyvajame paleolite prasidëjusiøpokyèiø rezultatà.

Pasak O. Èugaj, ðià M. Gimbu-tienës knygà Rusijos istorikai, ar-cheologai, kultûrologai ir visi skai-tytojai, kurie domisi pasaulio istori-ja, turëtø sutikti su dideliu susido-mëjimu. Taigi knyga atliks reikðmin-gà vaidmená ir genderiniø tyrinëji-mø srityje. Autorës pasitelktos vaiz-dingos iliustracijos ir kartografinëmedþiaga monografijà daro ir labaiaukðto lygio mokymo priemone.

Ta paèia proga paþymësime, kadRusijos leidykla Öåíòðïîëèãðàô2003 ir 2004 m. serijoje Senovës civi-lizacijø paslaptys iðleido MarijosGimbutienës knygas: Slavai. Perkû-no sûnûs (Ñëàâÿíå. Ñûíû Ïåðóíà) irBaltai. Gintaro jûros þmonës (Áàëòû.Ëþäè ÿíòàðíîãî ìîðÿ). Tai ðiek tiekpakeisti ir supoetinti knygø pavadini-mai, matyt, siekiant priartinti prie ad-resato � Rusijos skaitytojo. TikriejiM. Gimbutienës anglø kalba paraðy-tø knygø pavadinimai � The Slavs(Slavai, 1971 m.) ir The Balts (Baltai).Pastaroji studija pirmà kartà angløkalba iðspausdinta 1963 m., italø �1967 m., vokieèiø ir portugalø �1991 m., latviø � 1994 m. Lietuviø kal-ba knyga pasirodë 1985 metais.

Gediminas Zemlickas

Atkelta ið 1 p.

VII tûkst. pr. Kr. jauèio galva pasidarë labai populiarus simbolis. Ðventyklø jauèiø galvos nëra visiðkai tikroviðkos, o plokðèios. Ið kurtoks simbolis? Marija Gimbutienë nurodo sàsajas tarp deivës ávaizdþio � trikampio, dvigubo trikampio pavidalo, randamo ant jauèio

galvos. Kodël bûtent jauèio? Pasak Gimbutienës, jauèio galva þiûrint ið virðaus primena moters gimdà su kiauðintakiais. Todëlmokslininkei suprantami atgimimo ávaizdþiai, siejami su jauèio galva.

Egiptas, Mesopotamija turëjo �pasi-slinkti� ir duoti vietos Maþajai Azijaibei Vidurþemio jûros regionui kaip ly-giaverèiams senovës civilizacijø cen-trams. O dar XIX a. archeologø ka-sinëta Tripolë Ukrainoje (dabar jaukartu su radiniais Rumunijoje) moks-lo pradëta vertinti kaip naujos didþioseuropinës civilizacijos centras.

Áþangos autorë atkreipë dëme-sá, kad moksle tarp vëlyvojo neolitoir ankstyvojo bronzos amþiø nebu-vo esminio skirtumo, nes bronziniødirbiniø aptinkama ir neolitosluoksniuose. Laikytasi nuomonës,kad bronziniø gaminiø pamaþudaugëjo jau naujajame akmens am-

* Ãèìáóòàñ Ìàðèÿ. ÖèâèëèçàöèÿÂåëèêîé Áîãèíè: Ìèð ÄðåâíåéÅâðîïû.  � Ì.: «Ðîññèéñêàÿ ïîëèòè-÷åñêàÿ ýíöèêëîïåäèÿ» (ÐÎÑÑÏÝÍ),2006.  � 527 ñ.  � (Ñåðèÿ «Ãåíäåðíàÿêîëëåêöèÿ � çàðóáåæíàÿ êëàññèêà»).

Tai Marijos Gimbutienës knygø, iðleistø Rusijoje, virðeliai

Jauèio galvos didþiuliais ragais reljefinisatvaizdas ant antropomorfinio indo,

simbolizuojanèio moters gimdà(ankstyvoji Kikladø kultûra, maþdaug

IV tûkst. pr. Kr., aukðtis 10,5 cm)Èatal Chiujuko ðventykla, kurioje vaizduojama deivë-varlë (centrinëje

dalyje, 1,2 m). Jà supa jauèiø galvos (VII tûkst. pr. Kr. pabaiga)

8 2007 m. spalio 4�17 d. Nr. 17(373)SUKAKTIS

Dvi asmenybës � dufestivaliai

Nesunku pastebëti, kad TelðiøÞemaitës dramos teatre ðiuo metuesama dviejø labai kûrybingø asme-nybiø � dviejø Laimø, neþiûrint vi-so jø skirtingumo, poþiûrio á ðiameteatre keliamø sau uþduoèiø. Rug-pjûèio mënesio festivalá organizavoreþisierë Laimutë Pocevièienë, teat-re vadovaujanti Vaikø ir jaunimostudijai Savi, o rugsëjo festivalio�forumo Teatras ðiandien siela buvoJaunimo studijos Aglija ákûrëja ir re-þisierë Laima Adomaitienë. Beje,teatre yra ir treèia � suaugusiøjø �trupë, kurios reþisieriaus negalimepristatyti, nes jo paprasèiausiai në-ra. Tikësimës � laikinai.

Nenorëdamas sumenkinti abie-jø Laimø reikðmës Þemaitës dra-mos teatrui ir apskritai Telðiø mies-tui, vis dëlto drásèiau paþymëti, kadnet ir kûrybiðkiausi reþisieriai maþaikà galëtø nuveikti, jeigu ne gyvybin-gos teatro tradicijos ðaknys ðiamemieste, jeigu ne teatro iðtroðkusi, jásuprantanti ir mokanti vertinti pub-lika. Ðia prasme Telðiai visiðkai pa-teisina Þemaièiø sostinës vardà.Taip teigti skatina patirti áspûdþiai.Jais nepasidalyti bûtø neteisinga,nuskriaustume ir telðiðkius, ir savoskaitytojus.

Kad tai bus ne vieno þmogausáspûdþiai, bet daugelio iðkiliø asme-nybiø pastebëtø, iðkeltø ir iðdisku-tuotø minèiø koncentratas, tikriausianebûtina pabrëþti. Bet tikriausiaireiktø pasakyti, kieno nuomonëmisremsimës, o kartais diskutuosime supareikðta pozicija. Tuo labiau, kadrugsëjá vykusiame forume Teatrasðiandien dalyvavo tikras ðalies teatro-logø, apie teatrà ra-ðanèiø ir jo reiðki-nius aptarinëjanèiøasmenybiø þvaigþdy-nas. Bent kai kuriaspaminësime. Kultû-ros, filosofijos ir me-no instituto Teatrolo-gijos skyriui atstova-vo skyriaus vadovëprof. habil. dr. IrenaAleksaitë, mokslodarbuotojai, teatrokritikai dr. HelmutasÐabasevièius ir Gra-þina Mareckaitë. Fo-rumo darbe, praty-bose arba renginiuo-se dalyvavo teatrolo-gë prof. Irena Veisaitë, aktorius Va-lentinas Masalskis, teatro reþisieriusGytis Padegimas, þurnalo NaujojiRomuva redaktorius filosofas An-drius Konickis, teatro kritikë DaivaÐabasevièienë, Lietuvos liaudies kul-tûros centro vyriausiasis specialistas,aktorius ir reþisierius Ramûnas Abu-kevièius ir kiti. Festivalio-forumometu buvo parodyti keturi spektak-liai: teatro Agora ið Belgijos spektak-lis Kryþiuoèiai (reþ. Marcel Cremer),Menø spaustuvës projektas ðokiospektaklis Salamandros sapnas(choreografija ir atlikimas LoretosJuodkaitës), spektaklis Nuolankio-ji (pagal F. Dostojevská, reþ. V. Ma-salskis) ir Telðiø Þemaitës dramosteatro jaunimo studijos Aglija spek-taklis Trys mylinèios (pagal Þemaitæ,reþ. L. Adomaitienë). Pastarojospektaklio aptarime dalyvavo prof.habil. dr. Viktorija Daujotytë, ir josáþvalgos nusipelno iðties kuo plates-nës sklaidos.

Forumo metu Telðiø apskritiesverslo inkubatoriaus patalpoje vyko

teatro kûrybinës laboratori-jos renginiai: aktoriaus

V. Masalskio Teatro paieðkos, reþisie-riaus G. Padegimo Vaizduotës ugdy-mas ir atmosfera ir belgø reþisieriausMarcelio Cremerio kûrybinës labo-ratorijos praktiniai uþsiëmimai.

Visà festivalá áprasmino reþisie-riaus Romualdo Juknevièiaus bius-to Telðiø Þemaitës dramos teatrofojë atidengimo iðkilmës. Teatrali-zuotà ceremonijà atliko ðio teatroVaikø ir jaunimo studija Savi.

Telðiø miesto meninæ, architek-tûrinæ ir urbanistinæ dvasià forumodalyviams pajausti padëjo ðio mies-to vyriausiojo architekto 1994 m.Lietuvos nacionalinës premijos uþRainiø memorialà laureato AlgirdoÞebrausko ekskursija po Telðius.

Padëjo parðelis

Kà ðiandien reiðkia � telðiðkiamsir mums visiems � prieð ðimtà metømieste suvaidintas pirmas lietuvið-kas spektaklis? Kas spëta per tuosðimtà metø nuveikti? Kokià ðian-dien matome teatro Telðiuose da-bartá ir ateitá? Tiems klausimamsnagrinëti ir buvo skirtas forumas Te-atras ðiandien.

Forumo darbà pradëjusios Tel-ðiø Þemaitës dramos teatro aktorësLiudos Lëverienës praneðimo temaskirta ðiemet ðimtmetá þyminèio ðioteatro iðtakoms. Klausantis kilomintis, kad visai neatsitiktinai TelðiøÞemaitës dramos teatro pastato fa-sadas nukreiptas á Masèio eþerà.Tiesa, iðlapojæ medþiai pakrantësskvere truputá slepia nuo teatro bal-

konø atsiverianèià panoramà á eþe-ro vandenis. O ji labai prasminga,nes ten, anapus Masèio, ir yra Tel-ðiø dramos teatro iðtakø vieta. Betapie viskà ið eilës.

Po pirmojo lietuviðko spektaklioAmerika pirtyje, suvaidinto 1899 m.Palangoje, o ypaè nuo 1904 m., kaicaro valdþia gràþino teisæ á spaus-dintà lietuviðkà þodá, sujudo ir kitiLietuvos miestai bei miesteliai, pra-

dëjo steigtis kultûrinës draugijos, oprie jø � ávairûs rateliai, taip pat vai-dintojø, dramos. Tada ir gimë më-gëjiðkas teatras, kurio reikðmæ lie-tuviø tautiniam telkimuisi sunkupervertinti. Apeinant caro valdþiostrukdymus ir dirbtinai keliamaskliûtis 1906 m. lapkrièio 6-àjà buvoatlikta pirmoji lietuviðka kompozi-toriaus Miko Petrausko opera Biru-të. Telðiø þemaièiai taip pat buvo ðiolietuvybës pakilimo kraðte dalyviai.

Telðiø burmistro Felikso Milevi-èiaus raginamas Kijeve medicinàstudijavæs ir dramos teatro studijaslankæs studentas Povilas Veseris, su-gráþæs atostogoms, sutiko statytispektaklá. Repetavo vakarais nuoða-lioje kaimo sodyboje, susikvietæsnorinèius vaidinti telðiðkius. Taèiaunorint vieðai vaidinti, reikëjo gautivaldþios leidimà. Padëjo kubilas sa-manës, statinaitë raugintø agurkøir keptas parðelis � prieð toká sva-rø argumentà buvo sunku atsispir-ti bet kuriam valdininkui. Leidimasvaidinti buvo gautas, numatyta irvaidinimo vieta: tuðèios kareivinësMasèio eþero pakrantëje.

1907 m. rugpjûèio 2 d. per Par-cinkulës atlaidus telðiðkiai buvo su-kviesti á pirmàjá mieste lietuviðkàspektaklá. Buvo vaidinamos dvi ko-medijos: Mykolo Palionio sulietu-vintoji lenkø Þilë galvon, velnias uo-degon ir Dviejø Moterø Velnias spàs-tuose. Ne visi norintieji tilpo karei-vinëse, tad kai kuriems þiûrovamsspektaklá teko stebëti nuo Masèioeþero kranto. Toks buvo pirmas vie-

ðas lietuviðkas teat-rinis vaidinimasTelðiuose.

Vertinant ið da-barties pozicijøtuose veikalëliuosesunku bûtø rastibent kiek iðkilesniøidëjø bei siekiø, to-dël ðiø vaidinimø100-meèiui dabar-tinio Telðiø dramosteatro reþisierësL. Adomaitienë irL. Pocevièienë ne-siëmë statyti. Betne tai svarbiausiabuvo praëjusio am-þiaus pradþios vai-

dintojams ir tø spektakliø þiûro-vams. Jiems svarbu buvo, kad tai �lietuviðki ir þemaitiðki vaidinimai,telkiantys lietuvius ir þemaièius, at-liepiantys laiko dvasià. Spektakliaisavo uþduotá atliko.

O uþ tø ðaknø � poðaknis

Nuojauta kuþda, kad pedagogasir vokalistas dr. Egidijus Maþintas,kuris dalyvavo rugpjûèio mënesá vy-kusiame pirmajame teatrø festivaly-je Telðiuose ir savo áspûdþius apra-ðë XXI amþiuje, kiek papildytø ðiøeiluèiø autoriø. Tikriausiai jis pri-mintø: teatro Þemaièiuose iðtakasreikia sieti dar su XIX a. rengtaislietuviðkais vakarais Rusijos did-miesèiuose, kur gyveno daug ið-tremtø ið gimtinës lietuviø. Taèiautai irgi buvo ne pradþia, o veikiausàmoningas ar nesàmoningas norasatkurti tai, kas Lietuvos DidþiojojeKunigaikðtystëje nuo seno turëjoderamà vietà. Vienuolynø mokyklo-se, Varniø ir Vilniaus kolegijose jauXVI�XVII a. buvo rengiami vaidi-nimai. Be jø daþniausiai neapsieida-

vo mokslo metø pradþios, religinësir kitos ðventës. Pakaktø prisimintisenàjà Vilniaus Alma mater � Jëzui-tø akademijà (universitetà), kurbuvo rengiamos teatralizuotos ðven-tës, vaidinimai. Teatrinës iðmonësnetrukdavo net ir akademijos dispu-tuose, á kuriuos bûdavo kvieèiami irkitatikiai. Pagaliau nederëtø pa-mirðti Vilniaus Þemutinëje pilyjenuo 1633 m. statomø italiðkø operø(drama musicale), taip pat dramosspektakliø. Toje praeityje � mûsø te-atro iðtakos, o kad tie vaidinimai bu-vo atliekami lotynø ar italø kalbomis(operos), tai tokia buvo europietið-ka kultûros tradicija. Juk jos tëkmë-je gyveno ir Lietuvos elitas.

Visada atsiras tokiø, kurie tegulir nepiktai, bet pasiðaipys ið noro�sendinti� savo kultûrà ir teatrà.Galbût jie èia áþvelgs tam tikrà ne-visavertiðkumo kompleksà. Taèiautoká sieká nesunkiai aptiksime ir sa-vo kaimyniø, ir toliau esanèiø Euro-pos tautø màstyme. E. MaþintasXXI amþiuje pateikë vykusá, susi-màstyti verèiantá pavyzdá. Sankt Pe-terburgo (tada dar Leningrado)valstybinio teatro meno akademija1988 m. minëjo savo veiklos 70-me-tá, nes dekretu ji buvo ákurta 1918metais. Taèiau 2004 m. jau buvo mi-nimas tos paèios aukðtosios mokyk-los 225 metø jubiliejus. Mat aptik-tas 1779 m. imperatorës Jekateri-nos II dekretas, kuriuo Ivanas Va-siljevièius Bibikovas buvo paskirtasfreilinø mokyklos direktoriumi. Tojemokykloje buvo mokoma rengti ið-kilmingus priëmimus caro rûmuose,aptarnauti aukðto rango sveèius.Taip akademija iðkart �paseno� 130metø.

Taigi mûsø gyvenime daug kas re-liatyvu, ðitai pasakytina ir apie teatrobei kitus kultûros reiðkinius. Taèiauprisimindami pirmàjá lietuviðkà spek-taklá Telðiuose neiðtirpstame reliaty-vumo mariose, nes kalbame ne ap-skritai apie kraðte rengtus spektak-lius, bet bûtent apie pirmà lietuviðkàvaidinimà.

Ir karo metais mûzosnetylëjo

1908 m. tie patys Telðiø pirmo-jo lietuviðko spektaklio entuziastaisuvaidino dar dvi komedijas. Iðtisàdeðimtmetá ir toliau buvo statomilengvo þanro, skirtingo iðsilavinimoir interesø þmonëms suprantamiveikalëliai, daugiausia komedijos. Iðtos veiklos 1916 m. Telðiuose susi-bûrë Kankliø draugija. Iki 1935 m.ji pastatë apie 400 spektakliø, kurierodyti ávairiose Þemaitijos vietovë-se. Tie vaidinimai padëjo iðugdytigana profesionaliai vaidinanèius irðá uþsiëmimà pamëgusius kultûri-ninkus, pirmuosius aktorius. Net1935 m. iðirus Kanklëms, Telðiuosejau buvo tokiø, kurie tæsë pradëtàscenos mëgëjø darbà.

Ekskursijoje po Telðius architek-tas Algirdas Þebrauskas atkreipë dë-mesá á miesto centre prie Katedroslapojanèius kaðtonus. Savotiðkasgamtos paminklas, nors greièiausiainiekur paminklø apsaugos sàvaduo-se jie nepaþymëti. Tai 1923 m. gegu-þës 1 d. Vydûno, tuomet dirbusioTelðiø vidurinëje mokykloje, sumoksleiviais ir mokytojais sodintikaðtonai. Jie ligi ðiol lapoja visai ne-toli nuo Telðiø teatro. Apie já svajotanuo pat 1918 m., kai buvo paskelbtaLietuvos nepriklausomybë. 1921 m.vis tas pats Feliksas Milevièius, kuris1907 m. telkësi á pagalbà Povilà Ve-será statyti pirmàjá teatro spektakláTelðiuose, organizavo lëðø rinkimàteatro rûmø statybai. Tam reikaluibuvo sudarytas komitetas, kurio gar-

Atkelta ið 1 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Þemaitës dramos teatro fojë atidengiant reþisieriaus Romualdo Juknevièiaus biustà teatralizuotà atidengimo ceremonijàatliko vaikø ir jaunimo studija �Savi� (reþ. Laimutë Pocevièienë)

Buvusi Telðiø Þemaitës dramos teatro aktorë Liuda Lëverienëforumo dalyviams priminë ðio teatro iðtakas

Pirmojo spektaklio Telðiuose 100-metá papuoðëspalvingos vëliavëlës su festivalio emblema

Telðiai: ðimtas teatro metø

2007 m. spalio 4�17 d. Nr. 17(373) 9SUKAKTISbës pirmininkas buvo Vydûnas. Teat-ro pastato statyboje dalyvavo daug ið-kiliø telðiðkiø, svajojusiø savo miesteturëti nuosavà teatrà. Tvirtinama,kad teatro kûrëjai Telðiuose buvoPetras Gintalas, Pranas Genys irButkø Juzë.

Daugiausia ðiø asmenø pastango-mis Telðiuose buvo pradëtas kurti Þe-maitijos teatras. Tiesa, pirmasis so-vietmetis (1940�1941 m.) Telðiø teat-rui buvo nepalankus, kai kurie akto-riai pritapo prie Ðiauliø teatro, dalispasklido po kitus Lietuvos miestus.1941 m. antroje pusëje pavyko áteisin-ti Telðiø Þemaièiø teatro vardà. Oku-pacinei vokieèiø valdþiai atrodë svar-bu, kad karininkai ir kareiviai turëtøkur praleisti laikà, bet reikalavo atitin-kamo repertuaro. Spektaklius reika-lavo statyti vokieèiø kalba. Teatro va-dovai ir aktoriai prieðinosi, árodinë-jo, kad tai neámanoma. 1943�1944 m. Telðiø Þemaièiø teatrui va-dovavo dailininkas grafikas Telesfo-ras Valius (1914�1977). Gera progapaþymëti, kad Telðiai yra garsiø dai-lininkø Valiø lizdas, ið ðio miesto ki-læs ir Vytautas Valius (1930�2004),Telesforo brolis. Beje, Vytauto Va-liaus sûnus Saulius (g. 1958 m.) taippat yra dailininkas.

T. Valius ne tik pats kûrë scenog-rafijas, bet á Telðius kvietësi profesio-nalius reþisierius ir dailininkus, tadnet ir karo metais Þemaièiø teatre vi-rë kûrybingas teatrinis gyvenimas.Rampos ðviesà iðvydo Basono me-lodrama Neþinomoji, S. LauciausSignalas, F. Ðilerio Klasta ir meilë(reþisierius P. Gintalas), P. VaièiûnoNaujieji þmonës, K. Binkio Atþalynas(reþ. N. Bernotas), P. Gintalo Kraþiøskerdynës, Zudermano Tëviðkë, Ðvar-co Sniego karalienë (reþ. M. Mikuta)ir kiti spektakliai. 1943 m. Þemaièiøteatras tapo profesionaliu teatru, ja-me vaidino J. Dulskytë, O. Dainaus-kienë, J. Gascevièiûtë, I. Gurinaitë,A. Gruodytë, A. Kavaliauskas,O. Knapkytë, S. Paska, A. Petkevi-èius, A. Pikelis, S. Ratkevièius,A. Þadeikis ir kiti aktoriai. Spektak-lius reþisuodavo N. Bernotas, A. Þa-linkevièaitë-Petrauskienë, R. Jukne-vièius, B. Lukoðius, M. Mikuta,A. Radzevièius, N. Vosyliûtë ir kiti.Karo metais teatre bûta ir muzikinioansamblio, kuriam vadovavo V. Vi-sockas.

1944 m. T. Valius pasitraukë á Va-karus, gyveno Kanadoje, ten 1977 m.ir mirë. Paskutinis menininko praðy-mas artimiesiems buvo toks: jo palai-kus palaidoti gimtinëje, kai joje ne-liks okupantø. Urna su T. Valiaus pa-laikais 2004 m. buvo parveþta á Tel-ðius, kur juos priglaudë Valiø ðeimoskapas senosiose miesto kapinëse.

Bûti mokiniusunkiai sekësi

Taigi ið kultûriniø draugijø irprie jø veikusiø ávairiø rateliø ir uþ-gimë mëgëjiðkas teatras. Kaip atsi-tiko, kad vieni mëgëjiðki teatrai ið-ëjo á platø kûrybinës veiklos kelià,tapo net profesionaliais teatrais,kaip matome ið Telðiø Þemaièiø te-atro pavyzdþio, o kiti aukðèiau taipir nepakilo? Vilniuje veikë Rûta, Pa-nevëþyje Aidas, Birþuose � Mûza irLyra, Ðiauliuose � Varpas, o Telðiuo-se Kanklës. Pasak I. Aleksaitës, taibuvo maþai kuo vienas nuo kito sky-ræsi mëgëjø bûreliai. Vaidino pana-ðaus repertuaro veikalëlius, kuriuosvieni ið kitø skolindavosi, kad ne-reiktø patiems ið kitø kalbø iðsivers-ti. Kas lëmë vienø sëkmæ, o kitø lygir nesugebëjimà prasiverþti?

I. Aleksaitë, uþdavusi ðá klausimàir mëginusi á já atsakyti, priëjo prie to-kios nuomonës: viskas priklausë nuo

vieno þmogaus, nuo asmenybës. Netiek palankiai susiklosèiusios sàlygos,kiek kûrybinës asmenybës buvimasar nebuvimas lemdavo teatro kelià.Vienas þmogus mene labai daug ga-li, tai mums patvirtins RomualdoJuknevièiaus pavyzdys. Uþteko Tel-ðiuose ásikurti Þemaièiø dramos te-atrui, 1946 m. pradëti jame dirbtiRomualdui Juknevièiui (1906�1963),ir teatras gavo naujà postûmá, paki-lo á visai kità lygmená.

Ar telðiðkiai þinojo, kokio mastokûrëjas atvyksta? Ðá klausimàI. Aleksaitë, knygos apie Juknevièiøautorë, turëjo progos uþduoti reþi-sieriaus antrajai þmonai Onai Knap-kytei, garsiai aktorei. Jos teigimu,vargu ar telðiðkiai labai suko galvàdël to, kas pas juos atvyksta. ÞinojoJuknevièiø kaip labai gerà aktoriø irreþisieriø, spëjusi pagarsëti Kaune irVilniuje, bet maþai nutuokë, kokios

padarë perversmà lietuviø teatre �iðvedë já á europiná lygá, o kaip peda-gogas iðugdë visà plejadà garsiø ak-toriø. Taèiau R. Juknevièiui teatrorutina ir sustabarëjimas atrodë ne-priimtinas, todël jis iðëjo galvodamaskurti savàjá teatrà. 1933�1934 m. vai-dino Jaunøjø teatre Kaune. Iðirus vosmetus gyvavusiam Jaunøjø teatrui,1934 m. R. Juknevièius iðvyksta stu-dijuoti reþisûrà á Maskvà. Reþisieriu-mi praktikantu dirbo pas VsevolodàMejerholdà, didájá teatro reformato-riø, padariusá didþiulæ átaka pasauli-niam teatrui. Lietuvis aklu Mejerhol-do sekëju netapo, á jo eksperimentusþiûrëjo atsargiai, o kartais net ir kri-tiðkai. Buvo jau pakankamai subren-dæs kaip kûrëjas, aktorius ir asmeny-bë. Matyt, veltui nepraëjo ið A. Ole-kos-Þilinsko gauti aktorinio meist-riðkumo ir reþisûrinës mokyklos pa-grindai. Vis dëlto Maskvoje R. Juk-

jerholdas Juknevièiø veþiodavosi susavimi lyg koká talismanà � elegantið-kà nedidelio ûgio mëlynaká blondinà.Veþdavosi taip pat á repeticijas Le-ningrade, kurá senieji ðio miesto gy-ventojai dar tebevadino Peterburgu.

Bet, kaip sakëme, Juknevièiusneiðtirpo savo mokytojo eksperi-mentø jûrëse. I. Aleksaitë primenaJuknevièiaus dienoraðèio eilutes, ku-riose aiðkiai iðreikðta nuostata: jamMejerholdo reþisavimo maniera irspektakliai nepatiko. Jo ðirdis labiaulinko prie Jevgenijaus Vachtangovoteatro. Vis dëlto tie dveji tobulinimo-si metai Maskvoje Juknevièiui ne-praëjo veltui. Sugráþæs 1936 m. Klai-pëdoje pastatë H. Heyermanso Vil-tá, susilaukë di-delio publikosir kritikos susi-d o m ë j i m o .Maþai kasabejojo, kad áLietuvos teat-rà atëjo naujair savita jëga.

1 9 4 0   m .Jukneviè iusk v i e è i a m a sVilniaus teatrodirektoriumi irmeno vadovu.Jis stato spek-taklius ir Ðiaurës Lietuvos teatre(Ðiauliø dramos teatre). Þiûrovus uþ-buria jo spektakliø raiðkos priemoniønaujumas ir tikrumas, psichologinëcharakteriø tiesa, meninë spektakliøvisuma. Pagaliau jo spektakliuose at-siskleidë nauji talentai, ligi tol tik ieð-kojæ savæs kitø reþisieriø pastatymuo-se. Kai kurie ið tø aktoriø tapo Vil-niaus teatro kûrybiniu branduoliu.Atrodë, kad ðio aktoriaus ir reþisie-riaus kelias veda tik aukðtyn á di-

ma pamirðti, á Telðius Juknevièius at-vyko ne savo noru, bet kaip á savo-tiðkà kûrybinæ tremtá � yra ir tokiatremties kategorija. Faktiðkai buvoiðvarytas ið Vilniaus dramos teatro,o jo spektakliai ið repertuaro paða-linti. Kaltinimai lyg ir kûrybinio po-bûdþio: Juknevièius nesupranta Èe-chovo, nesugeba statyti vodeviliø irkitø tarybiniam þiûrovui labai reika-lingø teatriniø dalykø. Nuo atsako-mybës pasaito atleisti kritikai iðsi-juosæ vienu balsu triuðkino didá ak-toriø ir reþisieriø, jo spektaklius.Tikroji prieþastis buvo nevieðinama,nors Juknevièiaus aplinkos þmo-nëms ji tikriausiai buvo gerai þino-ma.

Karo me-tais NaujojojeLietuvoje buvoiðspausdintasJuknevièiausstraipsnis apie1940-øjø ávy-kius, kai Lietu-va buvo inkor-poruojama áSovietø Sàjun-gos sudëtá. Ta-da ir Juknevi-èius buvo �ið-rinktas� liau-dies deputatu,

nors jo paties niekas në neklausë, arjis sutinka balotiruotis á tuos deputa-tus. Matyt, lëmë tai, kad 1934�1936 m. tobulinosi Maskvoje, vadi-nasi, buvo Sovietø Sàjungos draugas.

Apie savo �iðrinkimà� deputatuJuknevièius suþinojo Palangos pa-plûdimyje. Atvaþiavæs jo draugas,aktorius, praneðë matæs iðkabintusdeputatø sàraðus, o juose � ir Jukne-vièiaus pavardæ. Tik uþraðyta kaþko-dël lenkiðkai: �Juchnevicz Romu-ald.� Toliau paraðyta: �Miko sûnus�,�chlop�, t. y. valstietis. Gal èia kokskitas asmuo?

Atvaþiavæs á Vilniø Juknevièiussuþinojo, kad visai ne kitas, o jis patsir yra tas �chlop Juchnevicz�, nuoðiol �liaudies tarnas�, turësiantisvykdyti visas deputatui privalomaspareigas. Prasidëjo nesibaigiantysposëdþiai, balsavimø ir rankø pakë-limo ritualai, kuriuose jam teko da-lyvauti. Pats tikriausias politinio gy-venimo spektaklis, kuriame nepri-klausoma Lietuvos valstybë jau ne-bedalyvavo, o statistais privalëjo bû-ti liaudies �iðrinkti� deputatai.

Ðtai visà ðià nelinksmà gyvenimokomedijà Juknevièius karo metais irapraðë Naujojoje Lietuvoje, ir uþ ðásavo þingsná turëjo brangiai sumokë-ti. Jam dar gerai baigësi, nes kitiemsir uþ maþesnius nusiþengimus tekodaug grieþtesnës bausmës. Juknevi-èiui neteko kasti angliø Vorkutoje arIntoje, bet tremties ið sostinës neið-vengë. Telðiai buvo jo tremties vieta,nors vieðai taip ir nebuvo ávardijama.Ðià sovietinæ patirtá vëliau puikiai ási-savino ir pritaikë kinø chunveibinai.Prasidëjus �kultûrinei revoliucijai� áKinijos provincijà buvo tremiamaskûrybinës inteligentijos þiedas � per-siauklëti ir persitvarkyti. Taigi ðis so-vietø atradimas niekur nedingo, jisbuvo panaudotas Kinijos totalitariz-mo sàlygomis.

Juknevièiaus laimë � o gal tai bu-vo jo bûdo bruoþas ir gyvenimo nuo-stata, � kad ne vieta lemia þmogauslikimà. Prieðingai � tai kûrëjas pra-deda veikti ir keisti aplinkà. Taip nu-tiko Juknevièiaus atveju. Atvykæs áTelðius jis nesigrauþë ir ið skausmorankø negràþë � bent iðoriðkai to ne-buvo matyti. Dirbo atsidëjæs, nuoðir-dþiai, nes kûryboje nëra kito kelio.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

teatrinës mokyklos patirties jis atsi-veþë á Telðius. Paties Vsevolodo Me-jerholdo mokinys, ir tuo daug pasa-kyta.

Daug, bet ne viskas. Pirmiausiabûtina priminti, kad R. Juknevièiusbuvo Andriaus Olekos-Þilinsko mo-kinys, studijavo Kauno universitetoHumanitariniø mokslø fakultete,mokësi Valstybës teatro vaidybosmokykloje, ir 1931 m. ið antro mo-kyklos kurso buvo pakviestas á Vals-tybës teatrà. Teatro reþisieriumi nuo1929 m. dirbo didis teatro reforma-torius A. Oleka-Þilinskas, vienas ta-lentingiausiø lietuviø reþisieriø irpuikus pedagogas. Kaip reþisierius

nevièius laiko veltui neðvaistë, mokë-si ið Maskvos dailës ir kitø teatrø re-þisieriø bei garsiø aktoriø.

Áspûdá padarë paèiamMejerholdui

Ádomu, kad ir didþiajam eksperi-mentatoriui V. Mejerholdui R. Juk-nevièius padarë gana didelá áspûdá.Lietuvio protas, elegancija, o svar-biausia � teatro reikalø iðmanymaspelnë jam metro pripaþinimà. Ðis til-po trumpame apibûdinime: Jis turitaiklià aká� Tai buvo labai didelis irtikslus Juknevièiaus ávertinimas. Me-

dþiausius kûrybinius laimëjimus. De-ja, menininko gyvenimas permainin-gas, o ypaè tai pasakytina apie di-dþias kûrybines asmenybes.

Kaip reþisierius virto�chlopu�

Taigi á Telðius R. Juknevièius at-vaþiavo apsiðarvavæs solidþia teatri-nio meno patirtimi, savo kûrybinia-me arsenale turëjo A. Olekos-Þilins-ko ir didþio XX a. teatro eksperi-mentatoriaus V. Mejerholdo mokyk-lø patirtá, pagaliau buvo vadovavæsVilniaus teatrui. Tiesa, ir to negali-

Teatro �Agora� ið Belgijos reþisierius Marcelas Cremeris veda kûrybinëslaboratorijos praktinius uþsiëmimus

Ðarka neða skubià þinià� Telðiø miestàpuoðia daug iðraiðkingø maþosios

architektûros þenklø

Reþisieriaus Romualdo Juknevièiaus biustà Telðiø Þemaitës dramos teatro fojë atidengia Telðiø rajono meras Almantas Petkusir buvusi reþisieriaus mokinë Regina Vosyliûtë (skulptorius � Romualdas Kvintas, idëjos autorius � Algirdas Þebrauskas)

10 2007 m. spalio 4�17 d. Nr. 17(373)PËDSAKAI

Maþas berniukas sudideliu batu rankose (3)

Pradþia Nr. 15

Saldaus kerðto akimirkos

Paslaptingasis sveèias pasiro-dë besàs þymus to meto kino ak-torius Ivanas Mozþuchinas. Tai jisatlikdavo romantiðko herojaus irtauraus nuotykiø ieðkotojo vaid-menis, harcuodavo ant eiklausþirgo, energingai mosuodavo kar-du ir taikliai atsiðaudydavo pisto-letu. Jam buvo lemta iðgelbëtigraþuoles belaisves ir pelnyti jøbegaliná dëkingumà. Tiesa, kar-tais ir jo vaidinamas herojus, ðiaipjau neáveikiamas, atsidurdavo ne-pavydëtinose aplinkybëse, patek-

davo á pasalà, nelaisvæ ir patirda-vo brutaliø prieðø kankinimus.Þodþiu, ekrane Mozþuchinas bu-vo toks XX a. antrosios pusësDþeimsas Bondas, kurio ávaizdákiekvienas amþius kuria pagal sa-vo meto herojiðko ávaizdþio kano-nus. Jo þingsnius lydi nesibaigian-tys þygdarbiai ir ið meilës alpstan-èios graþuolës.

Jautresnis skaitytojas tikriau-siai atkreipë dëmesá á labai ne-áprastà Romano mamos ir visønamiðkiø elgesá, kai DidþiosiosPohuliankos 16-ojo namo butà sumados salonu aplankë to metoherojiðkojo kino þvaigþdë IvanasMozþuchinas. Iðkart pasakysime,kad ne jo aktorinë ðlovë èia buvodëta. Romano mama dël kitkojautësi ne savo kailyje, ir ta nuo-taika bemat persidavë kitiems.Esama rimto pagrindo teigti, kadIvanas Mozþuchinas buvo biolo-ginis Romano tëvas, tad su visaderama pagarba jo oficialaus të-

vo Leibo Kacevo atmini-mui þmogiðkai galime su-

prasti ir Romano mamà, labai no-rëjusià sûnø jam pristatyti kuopalankiausioje ðviesoje. Beje, taitik viena ið versijø, kaip ir dauge-lis kitø, ji nepatikrinta.

Elegantiðkasis Ivanas Mozþu-chinas su rusvaplauke dama iðVilniaus iðvyko tà patá vakarà,bet jis, kaip ir dera romantiðka-jam herojui atlikus prakilnø husa-riðkà mostà: visai savaitei Didþio-sios Pohuliankos ánamiams palikosavo á geltonà kanarëlæ panaðøPackardà kartu su livrëja vilkinèiuvairuotoju. Svarbiausia, kad auto-mobilis ir vairuotojas buvo palik-ti Romano mamos þiniai. Ir be þo-dþiø turëtø bûti aiðku, kad ðia

nuostabia galimybe buvo pasi-naudota su visu artistiðkai mamosprigimèiai bûdingu orumu.

Romano, tuo metu jau Rome-no, atmintyje tie pasivaþinëjimaiautomobiliu Vilniaus gatvëmisástrigo kaip be galo didelis áspû-dis ir malonumas. Buvo galimabent trumpam atsisveikinti susunkiais miesto ðaligatviais ir nu-vaþiuoti á miesto apylinkes, pasi-vaikðèioti po lietuviðkà miðkà.Praëjus kone 40 metø autobiogra-finëje knygoje Auðros paþadas ra-ðytojas Romenas Gari ðiuos patir-tus áspûdþius iðplëtos su visomissmulkmenomis.

Þinoma, svarbiausia tø koneritualiniø pasivaþinëjimø veikëjabuvo Romano mama, kuriai netpavasario gaivalai neástengdavosusukti galvos. Ji visados jautëtvirtà pagrindà po kojomis ir ge-rai skyrë, kas gyvenime svarbiau-sia. Kas rytà apie vienuoliktà va-landà kartu su sûnumi patogiaiásitaisiusi ant Packardo sëdynësmama livrëja vilkinèiam vairuoto-

jui nurodydavo, kokiu marðrutuvaþiuoti ir kokias svarbiausiasVilniaus vietas bûtina aplankyti.Reikia pastebëti, kad mama ren-gësi pabrëþtinai kukliai, nors irskoningai, o Romanà iðpuoðdavopaèiais praðmatniausiais drabu-þiais. Tos iðvykos su prabangiuautomobiliu mamai turëjo dauggilesnæ prasmæ negu ðiaip iðkylosar pasivaikðèiojimai. Mamai taibuvo proga atsirevanðuoti savoprieðams uþ visas patirtas nuos-kaudas ir gyvenimo nesëkmes. Tøtikrø ar tariamø prieðø juk apstukiekvieno þmogaus, o ypaè vieni-ðos aktorës kelyje, kuri priverstaduonà kasdieninæ pelnytis darant

skrybëlaites ir konkuruojant �Pa-ryþiaus aukðtos mados� srityje.

Iðtisas dvi valandas geltons-palvis Packardas su nuleistu va-riklio gaubtu sukdavo ratus poVilniaus miestà. Romano mamarinkdavosi ne ðiaip atsitiktinesgatves, bet vietas, kurias lankyda-vo �padori visuomenë�. Tai buvobotanikos sodas, Rudnickio kavi-në ir kitos vilnieèiø mëgiamos vie-tos. O svarbiausia, kad mama ne-praleisdavo progos iðdidþiai link-telëti tiems, ne itin pagarbiai jàsutikusiems dar toli graþu nese-nais laikais, kai ji su skrybëliø dë-þëmis po paþastimi buvo privers-ta eiti ið vienø namø á kitus, ir nevisur bûdavo sutinkama maloniai.Dabar iðmuðë uþtarnauto atpildovalanda: mama prabangiame au-tomobilyje jautësi galinti �atker-ðyti� uþ visas patirtas nuoskaudasir áþeidimus. Kà ne kà, o sugëdintiprieðus, tikrus ar tariamus, Ro-mano mama mokëjo. Tomis aki-mirkomis triumfuodavo visa josartistiðka prigimtis.

Lietuviø gimnazijajau buvo iðkraustyta

á gatvæ

Atidesne akimi pasiþvalgyki-me po Didþiosios Pohuliankos16-ojo namo kiemà, kuris Roma-nui Kacevui ir kitiems ten gyvenu-siems berniûkðèiams tapo ta gla-diatoriø mokykla, kuri vëliau la-bai pravertë, nes gyvenimas iðkiekvieno pareikalavo didþiuliøfiziniø ir dvasiniø jëgø. Gali atro-dyti keista, kad Prancûzijos am-basadorius, Pasiprieðinimo kovødalyvis Romenas Gari praëjus 15metø po Antrojo pasaulinio karoautobiografiniame romane apra-ðinës savo gyvenimo Vilniuje vai-kiðkus áspûdþius. Bet jie juk ir for-mavo jo þmogiðkàsias nuostatas,gyvenimiðkàjà tiesos ir teisingu-mo sampratà.

Tad vien dël to ðis namas ir jokiemas verti tyrinëtojø dëmesio.Priminsime, kad pagal dabartinænumeracijà tai J. Basanavièiaus18-asis namas. Ir dabar ið gatvësá kiemà patenkama pro tuos pa-èius arkinius vartus. Siekdamibent ðiokio tokio tikslumo paste-bësime, kad didþiulá kiemà supadviejø gatviø � J. Basanavièiaus irMindaugo � namø vidiniai fasa-dai.

Vargu ar maþajam Romanui irkitiems ðiuose namuose gyvenu-siems berniûkðèiams buvo ádomu,ar jie þinojo, kad ðalia esanèiameturtuolio Pimenovo name, tuo-metinës Didþiosios Pohuliankosir Kaukazo gatviø kampe Nr. 14/17 (dabar J. Basanavièiaus irMindaugo gatviø kampas), Pir-mojo pasaulinio karo metais vei-kë pirmoji lietuviðka gimnazija ry-tø Lietuvoje. Ji ákurta 1915 m.spalio 9 d. pavadinimu Jono Basa-navièiaus, Mykolo Birþiðkos ir Po-vilo Gaidelionio Vilniaus lietuviøgimnazijos kurso pamokos . Pir-muoju direktoriumi buvo Myko-las Birþiðka, lietuviø kalbos mo-kytojas, bûsimasis Vasario 16-osios Nepriklausomybës Aktosignataras, o pamokos lietuviøkalba ðiame pastate prasidëjo1915 m. spalio 18 d. Tø paèiø me-tø gruodþio 22 d. mokyklà perë-më Ryto draugija, ir nuo 1916 m.vasario 16-osios vadinta Rytodraugijos Vilniaus lietuviø gimna-zija. 1918 m. paskelbus Lietuvosnepriklausomybæ � Pirmàja Vil-niaus berniukø gimnazija. 1921 m.pabaigoje tapo Vytauto Didþiojogimnazija. Joje dirbo lietuviø tau-tos patriarchas daktaras JonasBasanavièius, Lietuvos preziden-tai Antanas Smetona ir Aleksan-dras Stulginskis, taip pat JonasVileiðis, Kazys Bizauskas ir kitiLietuvos ðviesuoliai. Po Antrojopasaulinio karo gimnazija skilo ádvi vidurines mokyklas: berniukøvidurinei buvo suteiktas AntanoVienuolio, o mergaièiø � Salomë-jos Nëries vardas. Ðiais vardais,atgavusios statusà, gimnazijos va-dinamos ir mûsø dienomis, tik da-bar tai miðrios gimnazijos.

Aiðku, viso to maþasis Roma-nas neþinojo ir negalëjo þinoti,tuo labiau, kad su mama atvykæsá Pirmojo pasaulinio karo nualin-tà Vilniø kaimyniniame pastatelietuviðkos gimnazijos jau nebera-do, mat lenkams uþëmus Vilniø jipaprasèiausiai buvo iðkraustyta ágatvæ. Lietuvius priglaudë þydøvisuomenës atstovai, pasiûlæ pa-mokas vesti þydø realinëje gimna-zijoje Lichanðteino name Arkliøgatvëje. Jeigu tikësime, kad mies-

to topografijoje niekas nedingsta,ir net jei neturi fizinës iðraiðkos,virsta dvasine miesto, gatvës arkiemo gyvavimo aura. Èia viræávykiai, kadaise gyvenæ þmonëskaþin kokiu mistiðku bûdu, matyt,veikia ir vëliau ten ásikûrusiuo-sius.

Visa tai priminæ norime pa-tikslinti ið revoliucijos siaubiamosRusijos á vakarus bëganèios akto-rës Ninos Borisovskajos su Ro-manu atvykimo á Vilniø bent apy-tikræ datà. Jeigu jiedu atvyko áLenkijos uþimtà Vilniø, vadinasi,tai turëjo bûti po 1920 m. spalio9-osios, kai Lietuvos kariuomenëmiestà apleido. Taigi jokiu bûdune 1917 m., kaip tvirtina mûsø pa-sakojimo pirmojoje dalyje minë-tos enciklopedijos.

Romanà aplankë...romanas

Romano Kacevo, tada dar ne-tapusio Romenu Gari, laikais Di-dþiosios Pohuliankos 16-ojo na-mo kieme riogsojo didþiulë krû-va plytø � visa, kas buvo likæ iððaudmenø fabriko, kuris èia buvosusprogdintas per lietuviø ir len-kø kariuomeniø kovas. Toliau sto-vëjo malkinë, þëlë dilgëlynas, la-bai tinkamas kariauti berniu-kams, o dar toliau kiemà supoaukðta gretimus sodus skyrusitvora. Kieme buvo daugybë san-dëliukø, kuriuose gyventojai sau-gojo senus baldus, vargu ar kamreikalingus, ir visoká senà ðlamð-tà, kur buvo galima rasti ádo-miausiø dalykø: pigiø papuoðalø,teatro kostiumø, batø, dëþuèiøsu sagomis ir medaliais, fotogra-fijø albumø, atvirukø, lëliø, me-diniø arkliukø ir net carinës ka-riuomenës uniformø su medaliøjuostelëmis. Þodþiu, tikras sen-daikèiø turgus, kadaise èia gyve-nusiø þmoniø negráþtanèiø gyve-nimø pëdsakai. Tarp visø ðiø ádo-mybiø ir virë Romano ir kitø ber-niûkðèiø gyvenimai.

Kaip netrukus ásitikinsime,ðiame kieme mûsø herojø iðtikoávykis, kurio niekaip negalimaapeiti tylomis. Jeigu siektumeðiam pasakojimui gal ir deranèiokalambûro, galëtume pasakyti,kad Romanà aplankë... romanas.Tikrø tikriausias, koks tik gali ið-tikti romanui pasirengusá asmená,o Romanas, kaip ásitikinsime,toks ir buvo.

Bûdamas bene devyneriø jispirmà kartà ásimylëjo. O kadan-gi ðis þaibo blyksnis já iðtiko mû-sø Vilniuje ir vos nekainavo gy-vybës, tai tiesiog bûtina apraðy-

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Maþasis Romanas Kacevas, Prancûzijoje tapsiantis Romenu Gari, þvelgia á pastatà, uþ kurio buvo jo gyvenamojonamo kiemas

Maþasis vilnietukasRomanas Kacevas

2007 m. spalio 4�17 d. Nr. 17(373) 11

VILNIAUS UNIVERSITETOONKOLOGIJOS INSTITUTAS

Skelbia vieðà konkursàdirektoriaus pareigas uþimti

Konkurse dalyvaujantis asmuo (toliau � pretendentas)privalo:

� bûti ne vyresnis kaip 65 metø amþiaus;� bûti mokslininkas, ágijæs medicinos mokslø srities, onkologijos

ðakos krypties daktaro arba habilituoto daktaro mokslo laipsná;� turëti ne maþesná kaip 10 metø mokslinio darbo staþà (medi-

cinos kryptis, onkologijos ðaka) ir administracinio darbo patirties;� turëti kvalifikacijà, atitinkanèià ne maþesnius negu keliamus

kvalifikacinius reikalavimus, vyresniojo mokslo darbuotojo parei-goms uþimti;

� bûti susipaþinæs su moksliniø tyrimø ástaigø veiklos organiza-vimà, finansavimà, darbo teisinius santykius reglamentuojanèiais Lie-tuvos Respublikos ástatymais, Vyriausybës nutarimais ir kitais teisësaktais.

Privalumai:� dalyvavimas tarptautinëse konferencijose ir seminaruose,

moksliniø publikacijø skelbimas leidiniuose, áraðytuose á ISI bazëspagrindiniø leidiniø sàraðà;

� pedagoginio darbo patirtis;� narystë tarptautinëse mokslinëse organizacijose, bendradar-

biavimo su tarptautinëmis institucijomis patirtis;� patirtis rengiant ir ágyvendinant mokslo bei ES struktûriniø fon-

dø paramos projektus.

Per vienà mënesá nuo konkurso paskelbimo spaudoje die-nos, áskaitant paskelbimo spaudoje dienà, pretendentas turipateikti:

� praðymà dalyvauti konkurse;� asmens tapatybæ, pilietybæ ir amþiø patvirtinantá dokumentà ir

jo kopijà;� mokslo laipsná liudijantá dokumentà ir jo kopijà;� valstybinio socialinio draudimo paþymëjimà ir jo kopijà;� trumpà gyvenimo ir mokslinës veiklos apraðymà;� instituto veiklos plano projektà;� moksliniø darbø sàraðà;� kitus papildomus dokumentus, leidþianèius objektyviai ávertinti

pretendento kvalifikacijà.

Pretendentai dokumentus gali siøsti registruotu laiðku arba pa-teikti asmeniðkai Instituto tarybos pirmininkui adresu: Vilniaus uni-versiteto Onkologijos institutas, Santariðkiø g. 1, Vilnius.

Informacija teikiama telefonu (8 ~ 5) 278 6700 arba el. paðtu ad-ministracija@loc.lt

ti. Tuo labiau, kad to padariniaivirto svarbia gyvenimo pamoka,gal net iðminties dedamàja, kuriabûsimajam karo lakûnui, amba-sadoriui ir raðytojui tekdavo va-dovautis ne vienà gyvenimo aki-mirkà.

Kaip pakerëtinimfà

Ði istorija nutiko DidþiosiosPohuliankos 16-ojo namo kieme,nes kur dar bûtø galëjusi nutikti,kai berniukui tik devyneri. Darjaunesnë buvo jo likimo skirtojipasija, kuriai tebuvo tik aðtuone-ri. Jos vardas � Valentine, benttaip raðë Romenas Gari, bet mesjà vadinsime áprasèiau � Valenti-na. Ðiek tiek rizikuojame praras-ti romantiðkai istorijai tokio svar-baus prancûziðko aromato. Musgelbsti tarptautinis to meto Vil-niaus koloritas, lietuviðkai�lenkiðkas�þydiðkas, gal net ir gu-diðkas, nors pastarosios kompo-nentës Romenas Gari romaneAuðros paþadas nemini. Bet gráþ-kime prie Valentinos.

Nuostabi ðviesiaakë brunetë,vilkinti balta suknele ir laikantirankoje sviediná. Romanas ðiànimfà iðvydo eidamas ið malkøsandëlio, kur prasideda dilgëlës,iðplitusios iki kaimyninio namosodo. Sunku apraðyti tà jaudulá,

kuris iðtiko Romanà: ðirdis ëmëplakti siaubingai, akyse aptemo, o

kojos linko. Susitvardæs iðkart nu-sprendë pakerëti tà nimfà am-þiams, kad jos gyvenime neliktøvietos jokiam kitam vyriðkiui. BetValentina nebuvo ið tø greitai pa-veikiamø moterø. Ji ir toliau þai-dë sviediniu, regis, në kiek nesi-domëdama ið meilës tirpstanèiuromeo. Tai be galo nustebino jau-nàjá don þuanà, nes tai visiðkai ne-siderino su ligtoline jo saloniniogyvenimo patirtimi, kai alpëjan-èios damos, mamos klientës, tie-siog tirpte tirpo vien nuo Roma-no á virðø pakeltø mëlynø akiøþvilgsnio.

Valentinai to akivaizdþiai ne-pakako, nors Romano visos mo-terø kerëjimo galios jau buvo ið-semtos. Pajutæs visiðkà bejëgiðku-mà prieð tikràjá groþá, Romanasatsiduso ir iðtiesë kiemo nimfaitris tik kà ið kaimynø sodo nu-gvelbtus þalius obuolius. Valenti-na kaip niekur nieko paëmëobuolius ir pareiðkë: �Janekas dëlmanæs suvalgë visà savo paðtoþenklø kolekcijà.�

Ðtai èia ir prasidëjo. Siekda-mas bet kuria kaina pralenktikonkurentà Janekà, Romanastaip pat pradëjo valgyti � viskà,kas tuo metu jam pakliuvo poranka. Suvalgë neatsargø druge-lá, paskui kità, regis, aibæ druge-liø. Paskui kibo á þemës kirmi-nus, bet kadangi graþiajai nimfe-tei toks þygdarbis ypatingo áspû-dþio nepadarë, teko praryti sau-jà tø kirminø. Atëjo eilë vyð-nioms, teisingiau vyðnioms sukauliukais ir net nelaimingampeliukui, kuris kaþkokiu bûdu nelaiku pasipainiojo staiga nepaso-tinamu Pantagriueliu virtusiamRomanui.

Bet ir tuo meniu mûsø hero-jus nepasitenkino. Galime tikëti,galime netikëti, bet dël mylimo-sios, � bent taip tvirtina savo ro-mane Romanas Gari, � jis ásibë-gëjæs suðniojo japoniðkà vëduok-læ, deðimt metrø virvës ir tris rau-donas þuveles, iðtrauktas ið Va-lentinos muzikos mokytojo akva-riumo. Valentinos didþiadvasystëpasireiðkë bent tuo, kad ji paleng-vino savajam Kazanovai uþduo-tá � pati valgë vyðniø minkðtimà, o

kauliukus davë þygdarbiui pasiry-þusiam Romanui.

Ið meilës galëjosuvalgyti batà

Vëliau dël savo mylimø mote-rø Romenui Gari daug visko yratekæ padaryti. O jis jø turëjo ne-maþai, bet labiau nepasotinamosbûtybës uþ Valentinà jam gyveni-me neteko sutikti. Tai buvo Me-salina ir Teodora ið Bizantijosviename asmenyje. Ji bëgiojo pokiemà ir pretendentui á savo ðir-dá rodydavo tai lapà, tai senàkamðtá, tai smëlio krûvà, o ðis suriterio ákvëpimu ir visiðku atsida-vimu puldavo vykdyti nepasoti-namosios damos uþgaidas. Ir dardþiaugësi, kad buvo reikalingas,iðskirtas ið daugelio kitø kiemoberniukø.

Nepasotinamajai viso to buvomaþa. Ji pasiðokëdama nubëgo irnetrukus gráþo su sauja sraigiø.Romanas suvalgë ir sraiges. Kasdar jam beliko daryti?

Blogiausia, kad visi ðie þyg-darbiai maþajai Mesalinai nedarëjokio pastebimesnio poveikio, neskai Romanas baigë kramtyti pas-kutinæ sraigæ su kiautu, þavingojikankintoja abejingai pareiðkë:�Juzekas dël manæs suvalgë de-ðimt vorø��

To jau buvo per daug. Kvepë-jo akivaizdþia neiðtikimybe ir darsu geriausiu kiemo draugu. Galtai buvo tà, o gal kità kartà, taèiauapsëstas neapsakomo ánirðio irpavydo, paklaikæs ið meilës, kaidël iðrinktosios galima ryþtis betkokiam, net beprotiðkiausiamþingsniui, Romanas nusiavë gu-miná batà ir tarë: �Jei nori, suval-gysiu já dël tavæs.�

Kur nenorës, juk tai buvo te-gul ir maþytë, bet moteris! Va-lentina pasidëjo ant þemës lan-kà, kuriuo þaidë, ir pasirengëstebëti, kaip dël jos bus valgo-mas batas.

�Valgysi já þalià?� � klastingaipaklausë. Romanui nieko kito ne-liko, kaip tesëti gal ir ne visai at-sargiai duotà paþadà. Kelio atgalnebuvo. Iðsitraukë kiðeniná peiliu-kà ir pradëjo pjauti gumà maþaisgabaliukais. Prarijo vienà gabalë-lá, paskui kità. Matë susiþavëju-sias ðviesias akis, ir to Romanuipakako. Dar energingiau kramtëgumà, ðiek tiek atsipûsdamas tarpgerklëje stringanèiø kàsniø. Ger-klëje kilo ðleikðtulys, bet sustotibuvo neámanoma. Tai buvo aki-mirka, kai Romanas pasijuto esàstikras vyras, o vyrui pasiduoti ne-valia.

Baigësi tuo, kad Romanas antneðtuvø buvo ákeltas á greitosiospagalbos automobilá ir, motinairaudant ið sielvarto, aplinkui kuonuoðirdþiausiai pritariant mamosartimiausioms pagalbininkëms iðNaujojo Paryþiaus aukðtosios ma-dos salono, kuo iðkilmingiausiaibuvo iðveþtas á ligoninæ. Romanassunkiai susirgo, gydytojams tekodëti daug pastangø, kol berniukàpastatë ant kojø. Uþtat á namus jisgráþo aukðtai iðkelta galva, kaip irturëtø jaustis pareigà atlikæs tik-ras didvyris, toks Ivano Mozþu-chino sekëjas, tiesa, ne ekrane,bet gyvenime.

Nepamirðkime, kad Romanuibuvo skirtos Prancûzijos ambasa-doriaus pareigos, tiesa, kol kas tikmamos svajose ir toli siekianèiuo-se planuose, bet kas sakë, kadmylinèios motinos þodþiams ne-lemta tapti kûnu?

Apkramtytas batas lydëjojá gyvenimo klajonëse

Ðis vaikystës dienø epizodasneliko be pëdsako. Antrojo pasau-linio karo metais ðie Vilniaus pri-siminimai Romenà Gari paskatinoparaðyti savo pirmàjá romanà Eu-ropietiðkas auklëjimas ir kai kuriasDidþiosios Drabuþinës romano pa-straipas. Ðis vaikiðkos meilës epi-zodas ákvëpë ir lietuviø skulptoriøRomualdà Kvintà raðytojà ápras-minti skulptûroje, kuri 2007 m.birþelá papuoðë J. Basanavièiaus irMindaugo gatviø kampà, taigi vi-sai netoli nuo Didþiosios Pohu-liankos 16-ojo namo. Maþasis Ro-manas tvirtai spaudþia prie krûti-nës jau pusiau apkramsnotà batà,o jo svajingas þvilgsnis neða já ten,kur anapus turèiui Pimenovui pri-klausiusio didþiulio namo fasadobuvo tas prisiminimus saugantisDidþiosios Pohuliankos 16-ojo na-mo kiemas. Taèiau apie skulptûràir jos atidarymo iðkilmes pasako-sime vëliau.

Apkramsnotas guminis batasdar ilgai Romanà lydëjo jo gyve-nimo klajonëse, kuriø bûtø perakis pakakæ ir keliems piligri-mams. Daugiau kaip 30 metø tasvaikiðkas batas buvo ðalia savinin-ko, tarsi savotiðkas talismanas iðvaikystës Vilniaus ir nuolatinësparengties simbolis: jei prireiktøvël bûtø galima ánikti á pradëtàjákrimsti batà ir árodyti, kad niekasnepasikeitë, þmogus iðlieka toks,koks yra.

O savo Mesalinai, t. y. Valenti-nai, buvo dëkingas uþ tai, kad josdëka suprato neabejotinà tiesà: jomotinos meilë ir ðvelnumas, kuriuojautësi apgaubtas, nieko bendroneturi su tuo, kas laukë jo uþ namøsienø. Be to, nieko neámanoma pa-siekti, laimëti, iðsikovoti ir iðsaugotivienà kartà ir visiems laikams.

Pripaþinkime, kad tai reikð-mingos gyvenimo pamokos, o jøVilniuje buvo tekæ patirti ir dau-giau. Juk dël Valentinos varþyda-masis su beveik metais uþ save vy-resniu, taigi ir apie moteris dau-giau nutuokianèiu Janeku � savodidþiuoju konkurentu, Romanasturëjo nuolat gausinti savo narsu-mo ir vyriðkumo árodymus. Kad irlenktyniaujant rogëmis nuo Vil-niaus kalvø. Vienà kartà Romanasiðsinarino petá ðokdamas, aiðku,stebint Valentinai, nuo penkiømetrø aukðèio tramplino á sniegà.Mat niekaip kitaip nebuvo galimaáveikti Janeko, nes ðis nenaudëlisbuvo nepralenkiamas, mokëjo nuokalno leistis stovëdamas ant rogiø,o tokie gebëjimai já labai iðaukðti-no Valentinos akyse. Be to, Jane-kas mokëjo stulbinamai ðvilpti su-sikiðæs du pirðtus á burnà. Net irpraëjus 40 metø, Romenu virtæsRomanas apgailestavo, kad ðitomeno taip ir neiðmoko. Per visàgyvenimà be Janeko taip ðaiþiai irgalingai ðvilpiant girdëjo tik du as-menis � savo draugà ambasadoriøJaime de Castro ir grafienæ Nellyde Vogue. Toli graþu ne paskuti-niai asmenys ðioje þemëje. Tai pa-sakytina ir apie iðdykusá berniûkðtáJanekà. Jis tapo þymiu Lenkijoskomunistø partijos veikëju, su ku-riuo ambasadoriui Romenui Gariteko susitikti Paryþiuje Lenkijosambasados salonuose oficialauspriëmimo metu. Tai buvo praëjuskone 30 metø nuo tø laikø, kai Vil-niuje abu ne juokais konkuravodël Valentinos.

Bus daugiau

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Dël savo mylimosios jis buvo pasiryþæs suvalgyti batà

12 2007 m. spalio 4�17 d. Nr. 17(373)SANKIRTOS

Ðiemet sukanka 15metø, kai tarp Lietu-vos Respublikos irBaltarusijos Respubli-kos buvo uþmegzti di-plomatiniai santykiai.Ðiai progai patausojo-me Èeslovui Miloðuiskirtos konferencijos(2006 m.) renginiø me-tu vykusá pokalbá suGardino Jankos Kupa-los valstybinio univer-siteto Kultûrologijoskatedros docentu Mi-kolajumi BIASPAMET-NU (Mikolai Biaspa-miatnych).

Savarankiðkaiiðmoko kalbëti

lietuviðkai

Pirmiausia asmeniniopobûdþio klausimas: kadair kur taip gerai iðmokotekalbëti lietuviðkai?

Savarankiðkai. Manlabai patinka lietuviøkalba ir kultûra. Norsniekada negyvenau Lie-tuvoje, pramokau lietu-viø kalbos.

Kokiu bûdu?Buvo nelengva, bet

Kaune turëjau draugø.Dar sovietmeèiu juoslankydavau, kartais podienà kità pas juos apsi-stodavau. Tai buvo ma-no savigarbos reikalas �pramokti lietuviø kal-bos, nes pirmà kartà pa-tekæs á Kaunà negalëjausuprasti, kà kalba lietu-viai. Buvo savotiðkas iððûkis. Ásigi-jau lietuviø kalbos þodynà, vado-vëlá, apsiginklavau pieðtuku ir kaipuolus mokinys kasdien po valandàmokiausi lietuviø kalbos. Jau bu-vau baigæs istorijos studijas uni-versitete, aspirantûroje Maskvojetæsiau filosofijos studijas ir ren-giausi dirbti universitete. Ðiuo me-tu esu Gardino Jankos KupalosKultûrologijos katedros docentas,savo daktaro darbà apgyniau ið fi-losofijos.

Ar daug Jûsø kolegø universite-te domisi lietuviø kalba ir kultûra?

Nesakyèiau, kad daug, bettokiø yra. Gardino universitetedirba þmoniø, kurie gyveno Lietu-voje, bet persikëlë á Gardinà. Yrair tikrø gardinieèiø, kuriuos domi-na lietuviø kalba, literatûra ir kul-tûra. Paþástu keletà þmoniø, sava-rankiðkai besimokiusiø ir pramo-kusiø lietuviø kalbos.

Dabar vis geresnës galimybësGardino baltarusiams mokytis lietu-viø kalbos, nes veikia Tëvynës drau-gija, o sekmadieniais ið Druskininkøatvaþiuoja mokytoja, mokanti lietu-viø kalbos. Visi norintieji gali lanky-ti pamokas. Jos nemokamos.

Atskirtis

Nejau tik dël to, kad Kaune turë-jote draugø, Jums tapo ádomi lietu-

viø kalba ir kultûra?

Ne tik. Visada buvo jauèiamaatskirtis tarp lietuviø ir baltarusiøkalbø bei kultûrø. Egzistavo ir tamtikrø iðankstiniø prietarø siena.Man norëjosi áveikti tà atskirtá.Negalëèiau teigti, kad turëjo áta-kos tik kaimynystës veiksnys, nesneþinau, ar gyvendamas kad irMongolijos pasienyje bûèiau pa-milæs mongolø kalbà ir kultûrà.Nors gal ir taip.

Kaip Jums atrodo, kodël ta at-skirtis, net tam tikra siena buvoiðkilusi tarp baltarusiø ir lietuviø? Ogal ir dabar ne visai iðnyko?

Tai nëra paprastas klausimas.Man atrodo, kad baltarusiai, kaipir rusai, labai prastai susipaþinæ suLietuvos istorija, labai menkai pa-þásta visa, kas Lietuvoje vyko so-vietmeèiu. Todël vyravo ásitikini-mas, kad lietuviai yra nacionalis-tai, tad tarpusavio santykiai nega-lëjo bûti geri.

Apie stalinizmo represijas þinaune ið vadovëliø, bet ið savo ðeimos,konkreèiau � tëvo istorijos. Todëlman nesunku suprasti lietuvius.

Ar bendradarbiaudamas su lie-tuviais jausdavote mûsø nacionaliz-mà?

Nepamenu në vieno tokio fak-to. Tiesa, reikëtø sutarti, kokiaprasme kalbame apie nacionaliz-mà. Manæs ði sàvoka nebaugina,bet svarbu skirti kultûriná, politinánacionalizmà nuo ðovinistinio na-cionalizmo. O apskritai naciona-

lizmas nëra smerktinas dalykas.Pripaþintas nacionalizmo proble-matikos tyrinëtojas anglø moksli-ninkas Antonis Smitas (AnthonySmith) teigia, kad nacionalizmas �veiksmø visuma, nukreipta á tautosir jos kultûros iðsaugojimà bei plë-tojimà. Tai normalu. Be norma-laus nacionalizmo tauta negali gy-venti. Bet, kaip jau minëjau, svar-bu skirti nacionalizmà ir ðoviniz-mà.

Nacionalizmo sàvoka pradëtanaudoti neigiama prasme, kai norë-ta visas �broliðkas� tautas sulydytiviename katile. Kadangi nacionaliz-mas buvo suprantamas kaip pasi-prieðinimas tautø sulydymui, tai jispaverstas baubu. Nacionalizmasskaldo imperijas, tad imperijø ideo-logai su juo negalëjo taikstytis.

Ðovinizmas skatino vietiná na-cionalizmà, juk jis buvo reakcija áiðoriná spaudimà.

O kaip ðiandien yra su baltaru-siðkuoju nacionalizmu?

Baltarusiai yra labai ádomi irprieðtaringa tauta. Viena vertus,tai lyg ir labai galinga nacionalinëkultûra, kuriai XX a. atstovaujaraðytojas Vasilis Bykovas, Vladi-miras Karatkevièius ir daugelis ki-tø. Antra vertus, Baltarusijosmiestuose praktiðkai nëra baltaru-siðkø mokyklø, baltarusiø kalbanevyksta ðvietimo darbas. Ir visaine dël to, kad bûtø draudþiama.Patys þmonës to nenori.

K. Kalinovskis �tautinës baltarusiøidëjos pradininkas

Vadinasi, bûtinos va-lingos pastangos sten-giantis baltarusiø tautojesuþadinti sieká savo vai-kus mokyti, ugdyti ir la-vinti baltarusiø kalba.Rusakalbëje aplinkojebaltarusiams nëra bentkiek didesnio poreikiovartoti savo gimtàjà bal-tarusiø kalbà.

Norëèiau priminti,kad baltarusiðkas nacio-nalizmas turi gilias isto-rines ðaknis, jis forma-vosi baltarusiø tautinësidëjos kontekste XIX a.antrojoje pusëje. Reikë-tø prisiminti Konstanti-nà Kalinovská (Kali-nauskà). Jis bene pir-mas prabilo apie Balta-rusijos iðvadavimo iðRusijos priespaudos bû-tinybæ ir þuvo dël ðiossavo idëjos � kaip vie-nas 1863�1864 m. sukili-mo vadovø karo laukoteismo nuteistas mirti.Buvo nuþudytas 1864 m.kovo 22 d. Vilniuje Lu-kiðkiø aikðtëje.

K. Kalinovskis pa-dëjo pirmàjá akmená ábaltarusiø tautinës idë-jos pamatà. Ið ðios idë-jos iðsivystë ir Baltarusi-jos valstybingumo idëja.O antras principas �baltarusiø kalbos ir kul-tûros kaip bûtinø veiks-niø tolesnëje baltarusiøtautos plëtotëje. Kadan-gi baltarusiø kalbai irkultûrai dabartinëjeBaltarusijoje vis dar ne-

teikiama tiek reikðmës, kiek bûti-na, tai ðias vertybes reikia susietisu baltarusiðkuoju tapatumu, su-gràþinti jas á nacionalinës idëjoskontekstà.

Baltarusiams labai svarbu pa-justi ir savo istoriná tapatumà. Vac-lavas Lastovskis ir kai kurie kiti is-torikai XX a. pradþioje buvo iðkë-læ idëjà apie Lietuvos Didþiàjà Ku-nigaikðtystæ kaip baltarusiø valsty-bæ. Ðiuo atveju nekalbu, kiek ði idë-ja pagrásta istoriðkai. Noriu pasaky-ti, kad jos pagrindu XX a. pradþio-je ëmë formuotis baltarusiø tauti-në savimonë.

Tam tikrà analogijà bûtø rastipateikti su lietuviø tautos kilmësið Palemono idëja, kuri Lietuvo-je buvo paplitusi nuo XVI am-þiaus. Nesvarbu, kiek ta idëja tei-singa ar klaidinga, bet ji atlikoreikðmingà vaidmená telkiant po-litinæ lietuviø tautà. Istorinë mi-tologija tam tikrais istorijos laiko-tarpiais gali vaidinti svarbø mobi-lizuojantá ir tautà konsoliduojantávaidmená. Bent jau baltarusius la-bai sutelkë. XX a. pradþioje pra-bilta apie baltarusiø tautos skir-tingumà nuo rusø tautos. Ið to se-kë ir kiti principai: Baltarusijosvalstybingumo siekis, baltarusiøkalbos ir kultûros savitumo átvir-tinimas. Ðie principai atrodë pa-grásti teoriðkai ir atliko svarbøvaidmená nacionaliniame baltaru-siø judëjime.

Per kalbà reiðkësibaltarusiø tapatumas

Bet tai XIX a. antrosios pusës�XX a. pradþios, kaip kad sakëte, bal-tarusiø tautinës savivokos formavimo-si idëja. O kaip yra ðiandien?

Ði idëja atgimë ir buvo pradëtaágyvendinti XX a. paskutiniajamedeðimtmetyje, kai Baltarusija taponepriklausoma valstybë.

Pavartojote atsargø þodá �tapo�.Tuo metu, kai lietuviai, latviai ir estaikovojo dël savo nepriklausomybës irvalstybingumo atkûrimo, baltaru-siams tas valstybingumas nukrito iðdangaus tarsi Dievo dovana.

Apie tai raðau daugelyje savostraipsniø. Tuometinë Baltarusijospartinë nomenklatûra buvo priverstapaskelbti Baltarusijos nepriklausomy-bæ, nes nebuvo kitos iðeities. Noriu at-kreipti dëmesá á dar vienà prieðtara-vimà: didelë baltarusiø visuomenësdalis buvo visiðkai indiferentiðka na-cionalinës idëjos klausimu. Tikriau-siai atkreipëte dëmesá, kaip Baltaru-sijoje vyko mitingai uþ nepriklauso-mybæ. Tuo metu, kai buvo kovojamadël nepriklausomybës ir valstybingu-mo paskelbimo, baltarusiø opozicijoslyderiai mitinguose pabrëþtinai kalbë-jo baltarusiø kalba, o dauguma þmo-niø � rusiðkai. O kà ir sakyti apie tuo-metinæ nomenklatûrà. Taigi politiniøpozicijø skirtumas reiðkësi ir per kal-bà. Paèioje baltarusiø tautoje per kal-bà reiðkësi skirtingas baltarusio tapa-tumo suvokimas.

Esama nemaþai ir kitø prieðta-ravimø, todël ir sakau, kad baltaru-siø tauta savaip tyrinëtojui ádomi.

Gráþimo prie iðtakø geismas

O dabar atsigræþkime á ÈeslavuiMiloðui skirtà konferencijà, kurios ren-giniai vyko Kaune, Ðeteniuose ir Këdai-niuose. Ar Gardino universitete daugdëmesio skiriate È. Miloðui? Kiek ðispoetas, raðytojas, visuomenës veikëjasaktualus baltarusiø tyrinëtojams?

Man ði konferencija buvo labaiádomi, nes Èeslavas Miloðas � svarbiXX a. literatûros figûra, diplomatas.Todël mûsø literatûros tyrinëtojams la-bai svarbu dalyvauti ðioje konferenci-joje. Mes, baltarusiai ir lietuviai, jukesame Lietuvos Didþiosios Kunigaikð-tystës palikuonys. Ðiandien mus skiriavalstybiø sienos, bet tai politinës sie-nos, tad jos neturëtø nuo mûsø slëptimûsø bendros istorinës praeities. Èes-lavas Miloðas tam tikra prasme gali bû-ti laikomas ðios mûsø istorinës praei-ties simboliu. Jis gyveno skirtingø kul-tûrø paribyje: gimë Lietuvos þemëje,priklausë lenkø kultûrai ir savo likimurodë kultûrø sintezës pavyzdá.

Savo praneðime konferencijojeapie Miloðà mëginau kalbëti kaip apieamþinà klajûnà, siekusá gráþti á pirmap-radá bûvá, prie iðtakø. Tokiu bûdu jis ið-reiðkë mûsø bendrà sieká � tai gráþimoprie iðtakø geismas. Þmogus gali nor-maliai jaustis ir ágyvendinti savo kuria-màsias galias tik tada, kai jauèiasi esàs�namuose�. Tai ne fizine prasme, betmetaforiðkai suvokiami namai. Galibûti net mitologiniai namai. Net á visàpasaulá galima þvelgti kaip á mûsø na-mus, bet visada yra þemëje kaþkokstaðkas, konkreti vieta, kuri þmogui tei-kia psichologiná komfortà ir kûrybiniosavæs realizavimo galimybæ.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Baltarusiai: savojo tapatumo paieðkoseG

edim

ino

Zem

licko

nuo

trau

ka

Docentas Mikolajus Biaspametnas Ðeteniuose prie keltiðko kryþiaus

2007 m. spalio 4�17 d. Nr. 17(373) 13

Jonas KLIMAVIÈIUS

Labai reikðmingø profesoriausRomualdo Ðviedrio pasakojimøapie mokslininkus jëzuitus lietuvið-koje dalyje ásipynë negerø netikslu-mø apie jau gerai þinomus dalykus.

Konstantinas Sirvydas yra netik þymus þodynininkas (MoksloLietuva, 2007 m. Nr. 14 p. 8), bet irpirmasis lietuviø þodynininkas.

Clavis linguae Lithuanicae þino-mas tik ið ðio pavadinimo minëjimosenuosiuose ðaltiniuose. Vienø nu-rodyta 1629 m., kitø � 1621 m. Spë-jama, kad tai bûta gramatikos, o neþodyno.

Sirvydo pirmojo þodyno iðlikæstik vienas egzempliorius be pabai-gos ir be pradþios � taigi ir be pa-vadinimo. Pagal vandenþenklius tu-rëjæs iðeiti prieð 1620 metus. Spëja-mas pavadinimas � Promptuariumdictionum Polonicarum, Latinarum etLituanicarum. Vardynas parengtaspagal lenkø þodynininko Nikolajaus

Nijolë ÐULGIENË, Vilniausuniversiteto bibliotekosrankraðtyno skyriaus vedëjaDoc. Dalia TRIPONIENË,Vilniaus medicinos draugijospirmininkë

Regioninës reikðmës dokumen-tinio paveldo objektu pripaþinta irátraukta á UNESCO programos Pa-saulio atmintis Lietuvos nacionalináregistrà (Registracijos Nr. 17,2007 m. geguþës mën. 29 d.) Vil-niaus universiteto bibliotekoje Vil-niaus medicinos draugijos archyvesaugoma Vilniaus medicinos draugi-jos nariø registracijos knyga � Auksoknyga � Liber Aureus Caesareae So-cietatis Medicae Vilnensis. Ðià knygàpasiûlyta átraukti á nacionaliná re-gistrà neatsitiktinai. 2005 m. Vil-niaus medicinosdraugija minëjo 200-àsias ákûrimo meti-nes. Ji buvo ákurta1805 m. gruodþio12 d. Tai pirmoji ir se-niausia Medicinosdraugija Rytø Euro-poje. Jos veikla tæsia-si iki ðiø dienø.Draugija susikûrëkaip gydytojø ir far-macininkø tobulini-mosi, patirties irmokslinës informaci-jos keitimosi organi-zacija. Jos veikla la-bai plati, aprëpiantine tik medicinosmokslus, bet ir prak-tikà, farmacijà, higie-nà, visuomenës svei-katos ir sanitarinioðvietimo sritis.

1853 m. kovo 12 d.Vilniaus Medicinosdraugijos posëdyjepagerbiant draugijos narius nuspræs-ta juos registruoti knygoje Liber Au-reus caesareae Societatis Medicae Vil-nensis. Tuomet numatyta á ðià knygàátraukti Vilniaus medicinos draugijossteigëjus ir visus narius nuo pat drau-gijos ákûrimo iki naujausiø laikø.Daugelis þymiø pasaulio mokslinin-kø buvo Vilniaus medicinos draugi-jos nariais ir nariais koresponden-tais. Áraðai knygoje liudija, kad drau-gijos nariais buvo E. Dþeneris � skie-pijimo nuo raupø pradininkas,C. Huffelandas � Prûsijos karaliausasmeninis gydytojas, sveiko gyveni-mo bûdo teorijos kûrëjas, E. Berg-manas � aseptikos pradininkas iðBerlyno, þymus prancûzø chirurgasD. Larëjus, anatomijos ir medicinos

istorijos profesorius A. Portalis ið Pa-ryþiaus, oftalmologijos profesoriusJ. Beras ið Vienos, garsus anatomasir chirurgas A. Skarpa ið Italijos Pa-vijos universiteto, stetoskopo iðradë-jas profesorius R. T. Lenekas iðParyþiaus, garsus rusø chirur-gas N. Pirogovas ið Peterburgo,chemikas D. J. Mendelejevas,

tuberkuliozës ir choleros baci-lø atradëjas R. Kochas ið Ber-lyno, R. Virchovas ið Vokieti-jos, profesorius D. G. Balkas iðTartu universiteto, Maskvosuniversiteto profesoriusM. Mudrovas, profesoriusG. Diupiuitrenas ið Paryþiaus,profesorius S. Botkinas ið Pe-terburgo, þymûs Maskvos pro-fesoriai N. Filatovas, F. Eris-manas, rusø fiziologas J. Seèe-novas, Paryþiaus medicinosakademijos sekretorius þymusmedicinos istorikas F  Diubua,moderniosios farmacijos kûrë-jas R. Tromsdorfas ið Erfurto,populiarus gydytojas filantro-pas Vilniaus ir Lietuvos istori-

jos tyrinëtojas J. Ticijus, gydytojai irvisuomenës bei kultûros veikëjaiJ. Basanavièius, A. Domaðevièius,S. Matulaitis, A.  Vileiðis ir kt.

Seniausios medicinos draugijos

�Aukso knyga � �Pasaulio atminties nacionaliniame

registreRytø Europoje rankraðtinë knygaLiber Aureus caesareae SocietatisMedicae Vilnensis yra svarbus iðlie-kamàjà vertæ turintis dokumentas,medicinos mokslo istorijos tyrinëji-

mo ðaltinis, liudijantis 1805�1928 m.laikotarpiu draugijos � tam tikrumetu vienintelio medicinos mokslocentro Lietuvoje � veiklà, plëtrà irreikðmæ.

Viena ið UNESCO, specializuo-tos Jungtiniø Tautø agentûros, ðvie-timo, mokslo ir kultûros organiza-cijos funkcijø yra ir kultûros pavel-do iðsaugojimas, siekis ið uþmarðtiesprikelti vertingas archyvø, bibliote-kø, muziejø kolekcijas, jas iðsaugo-ti ir padaryti þinomomis ir prieina-momis kuo platesniam visuomenësratui. 2005 m. Lietuvos nacionaliniskomitetas Pasaulio atmintis pirmàkartà pakvietë Lietuvos atminties

institucijas siûlyti áraðyti áNacionaliná Pasaulio atmin-ties registrà jose saugomusdokumentus ar jø kolekcijas,kurios galëtø bûti vertina-mos kaip svarbi Europos irLietuvos dokumentinio pa-veldo dalis.

Pirmieji á ðá registrà2006 m. buvo áraðyti: Marty-no Maþvydo Katekizmas,Jogailos privilegija Vilniauspilies baþnyèiai (1387), Vil-niaus universiteto steigia-mosios privilegijos (popie-þiaus Grigaliaus XIII bulë),Lietuvos Respublikos Aukð-èiausiosios Tarybos Aktasdël Lietuvos nepriklauso-mos valstybës atstatymo(1990 03 11) ir kiti doku-mentai.

2007 m. geguþës 29 d.Lietuvos Nacionalinëje Mar-tyno Maþvydo bibliotekojeávyko iðkilminga UNESCOprogramos Pasaulio atmintisLietuvos nacionalinio regist-ro liudijimø áteikimo ðventi-në ceremonija. Ðiais metaisá nacionaliná registrà átrauk-ta 11 objektø, ið kuriø 6 pri-paþinti regioninës reikðmësir 5 � nacionalinës reikðmësobjektais. Tarp jø � Mikalo-jaus Daukðos Katechizmasarba mokslas kiekvienamkrikszczionii priwalus (1595),Jono Jaknavièiaus Ewangeliepolskie i litewskie (1647), Vil-niaus þydø geto spektakliø,koncertø, paskaitø, minëji-mø, sporto varþybø, susirin-kimø afiðø, plakatø ir skelbi-mø rinkinys (1942�1943),lietuviðkø ðelako plokðteliøkolekcija, kino siuþetasLietuvos patriarcho dr. JonoBasanavièiaus laidotuvës1927 m. ir kiti.

Folkmaro (Volkmar) Dictionariumquator linguarum 1613 m. III leid.(I leid. � trium: be graikø kalbos). Ko-dël ðaltinio dalykiðkà dictionarium (þo-dynas) bûtø keitæs á promptuarium(aruodas; spinta), prieþastis gali bûtilingvistiðkai nereikðminga � ásigalinèioámantriojo baroko mados vëjai (kaipir kiek vëlesnis clavis � raktas).

Taèiau Gþegoþo Knapskio (Grze-gorz Knapiusz) dvilypio pavadinimoThesaurus polonolatinograecus seuPromptuarium linguae Latinae etGraecae (1621 m.) � Sirvydo antro-jo þodyno vardyno ðaltinio baroki-niai pavadinimai thesaurus ir promp-tuarium jau pakeisti � mados nepa-stovios!.. � akademiniu þodþiu � Dic-tionarium trium linguarum. Paþymë-

tas � irgi akademiðka � autorius:auctore Constantino Szyrwid � su-lenkinta forma (Sz), nors yra iðlikæslotyniðkas, bet lietuviðkà formà (S)liudijantis 1617 m. autografas �Constantinus Syrwid. Nurodyti me-tai � M.DC.XLII, paþymëtas leidi-mas: Tertia editio recognita & aucta.Pratarmëje Ad Studiosam Iuventu-tem pasakyta, kad 1631 m. (tai irSirvydo mirties metai) leidimo (tuopaèiu pavadinimu) visi egzemplio-riai iðgraibyti (suplëðyti? � distractaessent). Jø iki ðiol në vieno nerasta.Nors pratarmëje sakoma, kad1642 m. leidime daug pataisymø, pa-tikslinimø, gausiau sinonimø, t. y. lie-tuviðkø atitikmenø, bet tai perdëta.Ir vëlesni leidimai � IV, V � yra recog-

nita & aucta, bet skirtumai visai ne-dideli � tiek aiðku, kad nevisiðka kar-totë. Taigi pagrindinis darbas yra1631 m. leidimas � neaiðku, ar Sirvy-das já iðvydo (mirë rugpjûèio 23 d.),o kad 1628 m. jëzuitø kataloge api-bûdinamas kaip �visiðkai nusilpæs�,tai tikrai buvo nuo ko � ir baigia-masis þodyno darbas, ir Punktø sa-kymø (d. 1 � 1629 m.) rengimas.Vargu ar 1628 m. buvo nedarbin-gas (jo mokinio Jono Juknavièiauspagalbos mastas sunkiai nustato-mas) � juk dar nuo to laiko ne-trumpai gyveno.

Rengdamas ðá, antràjá, þodynàpirmuoju Sirvydas maþai naudo-josi, bet vertino já, nepaliko uþ-marðèiai � laikë I leidimu. Taigi au-toriaus valia formaliai biblio-grafiðkai galima kalbëti apie Sirvy-do vieno þodyno 5 leidimus (tik I lei-dimo negalima vadinti kaip kitø).Þodyno sudëties skirtumas nedide-lis: I leidimo 2 tûkst. þodþiø (treèda-lis leidimo) nëra III leidime, o ðia-

me � 6 tûkst. naujø. Leksikografijosistorijoje susirastø panaðiø perdirb-tø ir dvigubai papildytø leidimø. Au-toriaus (ar leidëjo) valia svarbi � taiSirvydo autorystës akivaizdus pripa-þinimas: svarbiausia � chronologija,metai, pavadinimas. Leksikografið-kai matant èia 2 þodynus, pirmasis(tiksliau negu senasis) vis tiek liekabe pavadinimo, tik defektinis.

Labai vertinant Sirvydo Dictio-narium polonolatinum (1641) pri-durtina, kad juo pasinaudota ir Ge-orgo Elgerio þodynui DictionariumPolono�Latino�Lottanicum (Vil-nius, 1683), bet neuþmirðtina, kadSirvydo èia remtasi Knapskiu.

Konstantinas Sirvydas � ne tikpirmasis lietuviø þodynininkas, bet iroriginaliø lietuviðkø pamokslø rinki-nio Punktai sakymø (d. 1, 1629 m.)autorius (d. 2, 1644 m. � Jono Jakna-vièiaus vertimas á lenkø kalbà). Tai ir-gi � kalbos duomenø ðaltinis, baro-ko stiliaus religinës literatû-ros paminklas.

Kà tikrai paraðëKonstantinas Sirvydas

�Aukso knygos� virðelis

UNESCO programos �Pasaulio atmintis� Lietuvos nacionalinio registro liudijimas, kuriuoregioninës reikðmës dokumentinio paveldo objektu pripaþinta �Vilniaus medicinos draugijos

nariø registracijos knyga � Aukso knyga�

14 2007 m. spalio 4�17 d. Nr. 17(373)

Praneðame, kad nuo ðiø metø spalio 1 d. Lietuvos valstybinis mokslo ir studijø fondas priima mokslinin-kø, mokslininkø grupiø ir mokslo bei studijø institucijø praðymus skirti Fondo paramà 2008 m. Praðymø pri-ëmimo tvarka, jø formos ir reikalavimai iðdëstyti Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo Praðymø teiki-mo, jø nagrinëjimo, lëðø skyrimo, ataskaitø teikimo ir vertinimo tvarkos apraðe (www.vmsfondas.lt, Mokslo sky-rius, Paramos praðymas). Visi praðymai Fondo paramai gauti turi bûti áteikti nurodytais terminais.

Eil.Nr.

Fondo remiamos veiklos kryptis Praðymus gali pateiktiPraðymø pateikimo

terminas

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

1.1. Aukðtøjø technologijø plëtrosprogramos projektai;1.2. Pramoninës biotechnologijosplëtros projektai.

Ministerijø uþsakomø programøprojektai (temos)

Mokslininkø grupiø projektai

Projektai pagal tarptautines sutartis

Ûkio subjektø uþsakymu vykdomiprojektai

Mokslo kûriniai

Mokslo renginiai

Doktorantø stipendijos

Mokslininkø staþuoèiø programa

Mokslo ir studijø institucijos,kiti juridiniai asmenys

Mokslo ir studijø institucijos,kiti juridiniai asmenys

Mokslininkai, mokslininkøgrupës

Mokslo ir studijø institucijos

Mokslo ir studijø institucijos

Mokslininkai, mokslininkøgrupës

Mokslo ir studijø institucijos,kiti juridiniai asmenys

Dieniniø ir neakivaizdiniøstudijø doktorantai

Mokslo ir studijø institucijømokslininkai

Lapkrièio 1�30 d.

Lapkrièio 1�30 d.

Spalio 1�30 d.

Spalio 1�30 d.

Nuolat sausio 1�rugsëjo 30 d.

Spalio 1�30 d.

Lapkrièio 1�30 d.

Lapkrièio 15�gruodþio 15 d.

Spalio 1�30 d.

Lietuvos valstybinis mokslo ir studijø fondas

Mokslininkø dëmesiui!

Etnokosmologijos muziejuspasirengæs naujovëms

Rugsëjo 21 d. ávyko LietuvosEtnokosmologijos muziejaus(Molëtø raj., Kelioniø km.) re-konstrukcijos, vykdomos ES lëðo-mis, kertinio pamatø akmens irkapsulës su dokumentais ámûriji-mo iðkilmës.

Etnokosmologijos muziejusbuvo pastatytas 1990 m. Muzie-jaus statiná pagal architekto Vy-tauto Lisausko sumanymà sudarëdu metalo konstrukcijø bokðtai irdu rombo formos pastatai, sujung-ti poþemine galerija, kylanèiaaukðtyn. Kasmet sparèiai augolankytojø skaièius, tad pribrendoreikalas turëti naujas patalpas, tin-kanèias ekspozicijos, dangaus ste-bëjimo ir modernios muziejinësveiklos poreikiams. Per struktûri-nius Europos fondus ágyvendinuslaimëtà Phare PPF projektà iðkilsunikalus ir netikëtos koncepcijosmuziejus � kultûrai reikðmingasstatinys, savo forma ir idëja arti-mas kosminiams objektams. Taibus vientisas, ávilktas á aliuminiobei stiklo rûbà kûrinys � erdvinëskulptûra. Jame lankytojai ras250 kv. m. ploto parodø salæ, 50vietø konferencijø salæ su moder-niausia skaitmenine aparatûra, iðesmës atnaujintà poþeminæ ekspo-zicijos galerijà. Èia veiks moksli-nës informacijos centras, rinkiniøsaugykla, biblioteka ir jauki kavi-nukë. Greituminis liftas lankytojuskels á 50 m aukðtá, kur stikliniame

elipsoidinës formos patalpoje jieiðvys Labanoro draustinio peizaþà.Ðioje patalpoje vyks moksliniai se-minarai, muzikos, poezijos, dailësvakarai. Èia taip pat bus galimaper modernaus teleskopo optikàiðvysti paslaptingus dangaus kû-nus. Rekonstrukcijos projekto au-toriai � architektai Rièardas Krið-tapavièius, Andrius Gudaitis,skulptorius Algis Kuzma.

Saulëtà bobø vasaros dienà ða-lia betono ir armatûros tinklø kara-lystës susirinko bûrys vadovø beiklerkø ir, þinoma, grandiozinës idë-jos puoselëtojai, projekto architek-tai, statinio projektuotojai. Susirin-

kusius asmenis pasveikino muzie-jaus direktorius ir muziejaus ákûri-mo svarbiausias herojus dr. Guna-ras Kakaras. Kalbëjo jo bendraþy-giai, projekto autoriai, kaþkà iðle-meno klerkai. Kertinio akmens irkapsulës ámûrinimo ceremonijà pa-gal lietuviø senàjà tradicijà pradëjoprof. Libertas Klimka. Cementinioskiedinio simbolinius �uþtepimo�veiksmus atliko valdþios vyrai. Ka-talikø kunigas, paðventinæs svar-biausià veiksmo vietà, uþbaigë cere-monijà.

Prof. Juozas AlgimantasKrikðtopaitis

Aivarui STEPUKONIUI paskirta prestiþinëUNESCO ir Keizo Obuchi tyrimø stipendija

UNESCO ir Keizo Obuchi tyrimø stipendijø programos atrankoskomitetas skyrë stipendijà Kultûros, filosofijos ir meno instituto Lygi-namøjø kultûros studijø skyriaus mokslo darbuotojui dr. Aivarui Ste-pukoniui atlikti moksliná tyrimà tema One World-One Philosophy? Glo-bal Perpectives in the Humanities Havajø universitete (JAV).

Ði bendroji UNESCO ir Japonijos vyriausybës programa 20 jaunømokslininkø kasmet suteikia galimybæ gilinti mokslines þinias kitø ða-liø mokslo institucijose.

UNESCO tæsia konkursà UNESCO ir Keizo Obuchi Research Fel-lowships Programme (Japan Funds-in-Trust Project 2008 Cycle) stipen-dijai gauti. Dokumentai priimami iki 2007 metø gruodþio 15 d. Lietu-vos nacionalinës UNESCO komisijos sekretoriate (Ðv. Jono 11, LT-01123 Vilnius, tel. (8 ~ 5) 210 7340, faks. (8 5) 210 7343).

Lietuvos nacionalinës UNESCO komisijos sekretoriato informacija

Ðiauliø universiteto tarybaskelbia vieðà konkursà Ðiauliø universiteto (ÐU)

rektoriaus pareigoms eiti.

Kandidatas pateikia ðiuos dokumentus:

1. Kandidatà iðkëlusios ÐU fakulteto tarybos posëdþio protoko-lo iðraðà arba 1/3 Senato nariø pasiraðytà pritarimà.

2. Kandidato praðymà Senato pirmininkui dalyvauti konkurse.3. Profesoriaus atestato nuoraðà (jei kandidatas nëra ÐU profesorius).4. Gyvenimo ir mokslinës veiklos apraðymà.5. Universiteto veiklos programà (iki 3 psl.).

Konkurso dokumentai pateikiami Ðiauliø universiteto raðtinei(Raðtinës vedëja Kristina Tankûnienë, tel. (8 ~ 41) 595 822,faks. (8 ~ 41) 595 809, el. paðtas rastine@cr.su.lt)Vilniaus g. 88,76285, Ðiauliai, iki 2007 m. spalio 19 d. 15.00 val.

Rektorius bus renkamas Senato posëdyje 2007 m. lapkrièio 21 d.

Ðiauliø universiteto taryba

J. A

. Krik

ðtop

aièi

o nu

otra

ukos

Kapsulë, kurioje fiksuojama Etnokosmologijos muziejaus rekonstrukcijos darbøpradþia, bus ámûryta á statinio pamatus

Etnokosmologijos muziejaus ákûrëjas ir direktorius dr. Gunaras Kakarasdemonstruoja muziejaus statiniø rekonstrukcijos modelá

2007 m. spalio 4�17 d. Nr. 17(373) 15DISKUTUOJAME

Bet universitete daromi �daik-tai� yra ypatingi: tai knygos, moks-liniai straipsniai, pagaliau tai pa-rengti ir á gyvenimà paleidþiami spe-cialistai.

Knyga knygai nelygi, kaip irspecialistas specialistui. Ar visosuniversitetuose �gaminamos� kny-gos gimdo naujas mintis, skatinanaujas vizijas? Toli graþu. Daugknygø ir straipsniø paraðoma tikataskaitoms. Beje, ir ne tik Lietu-voje. Þinoma, niekada nebuvo irnebus taip, kad vadinamàjà moks-linæ produkcijà sudarytø produk-tai, galintys pretenduoti á iðskirti-numà, apdovanojimus, premijas irt. t. Reikia ir trumpalaikio ar netvienkartinio naudojimo produktø.Vis dëlto jie tikràjà paskirtá gali at-likti tik tada, jeigu juose yra sava-rankiðkos mokslinës kûrybos ele-mentas. Prieðingu atveju tai imita-cija, falsifikatas. Beje, kai kalbameapie aukðtàsias mokyklas, turimeneuþmirðti ir jø ðvietëjiðkos, kultû-rinës misijos.

Knyga turi �gimdyti� kità knygà,o dëstytojas � palikti mokiniø, savodarbo tæsëjø?

Tai aukðèiausias lygis, bet ne-baigiau minties apie reformà. Kal-bame apie masiná aukðtàjá mokslà.Vadinasi, ðalia tradicinës ir su dva-sia susijusios universiteto misijosturi bûti ir aukðto intelekto �gamy-bininkø�, kurie panaudoja vadina-màsias þinias savo profesinëjeveikloje.

Tai uþuomina á �þiniø visuome-næ�?

Nesu tikras, ar ði sàvoka apskri-tai tinkama, nors vartojama tarptau-tiniu mastu. Ji gal ir turi prasmæ is-toriniu sociologiniu poþiûriu, kaipnuoroda á visuomenæ, kurios gyve-nime lemiamà ar bent jau didesnánegu bet kada iki ðiol vaidmená vai-dina mokslo teikiamos þinios. Bet,kaip þinia, jos irgi reliatyvios. Tad fi-losofiniu ir net politiniu poþiûriuðios sàvokos vertë abejotina, jeigune klaidinanti. Juk masinëje visuo-menëje þinios pirmiausia tëra þi-niasklaidos ir reklamos formuojamistereotipai. Prasmingesnë yra �þiniøekonomikos� sàvoka. Vien dël to,kad nurodo konkreèià visuomenësgyvenimo sritá � ekonomikà, kaipveiklà, nors ir ji nëra atskirta nuo ki-tø þmogaus ir visuomenës gyvenimosrièiø.

Dabar jau kalbame apie kûrybinævisuomenæ.

Gal nesileiskime á filosofiná lyg-mená. Gráþkime prie universitetiniolygmens aukðtøjø mokyklø. Ar visasjas verta vadinti universitetais?

Bet toks jø oficialus pavadinimas.Ar reforma numato pradëti naujaslenktynes, kuri aukðtoji mokykla ver-ta vadintis universitetu, o kurá bus nu-ritinta atgal á instituto ar kolegijos sta-tusà?

Nors ne pavadinime esmë, betgeriau, kai vardas atitinka turiná, kaituo paèiu vardu nevadiname skirtin-gø tipø ir skirtingos paskirties daik-tø ar institucijø. Pavyzdá pateiksiu iðkitos srities. Dar 1989 m. raðiau,kad mieste gatvëvardþiai turi bûti neatsitiktiniai, bet reikðmingi, atitiktiistorinæ, kultûrinæ ir lokalinæ tos vie-tos prasmæ. Jei gatvëvardþiams skir-ta tik adreso funkcija, tai pakaktøgatves numeruoti. Bet to juk neno-rime, nors kai kuriose valstybësetaip ir daroma. Mums gatvëvardþiai

turëtø paþymëti miesto unikalumà,taèiau mûsø miestuose labai daugatsitiktiniø ir maþai kà sakanèiø gat-viø pavadinimø.

Man tai reikðmingi dalykai, ir tàpatá galiu pasakyti apie mokslo irstudijø institucijø vardus. Daiktas irjo vardas turi atitikti vienas kità. Kaito nëra � bereikalingas chaosas. Visdëlto skirèiau klasikinius universite-tus ir to paties lygio specializuotasaukðtàsias mokyklas.

Per finansavimàpaþeidþiamas ástatymas

Klasikinius jau siûloma vadintimokslo universitetais. Bet kas tada yra�visi kiti�? Ne mokslo?

Egzistuoja tokia idëja, atsiradu-si ne Lietuvoje, skirti mokslo ir stu-dijø universitetus. Atskira ir ne-trumpa kalba bûtø, ko tuo siekiama.Að manau, jei studijos aukðtojojemokykloje nesusijusios su mokslu,su mokslo tyrimais, tai jokia aukð-toji mokykla � joks universitetas.

Beje, ðia proga verta sustotiprie seniai diskutuojamo klausimo,ar mûsø universitetuose yra opti-malus santykis tarp dviejø pagrin-diniø universitetuose atliekamodarbo pusiø � mokslinio tyrimo irmokymo. Manau, kad ne. Ið sovie-tiniø laikø paveldëjome dualistinæmokslo ir studijø �gamybiniø� ins-titucijø sistemà. Valstybës politikabuvo tokia, kad pagrindinis moks-linis tiriamasis darbas buvo telkia-mas mokslo institutuose, o aukðtø-jø mokyklø pagrindinë misija � mo-kymas ir auklëjimas. Þinoma,mokslo tiriamasis darbas buvo pri-valomas ir aukðtosios mokyklosdëstytojams, bet èia jam buvo ski-riamas antraeilis vaidmuo.

Mokslo institutams valdyti bu-vo sukurta �ministerija�, kuri vadi-nosi Mokslø akademija su ðiokiatokia akademikø institucine auto-nomija mokslui. Aiðku, sovietø val-dþia per akademijø administracijàdiktavo savo reikalavimus, bet nie-kas ið Mokslø akademijos nebuvo

atëmæs slapto balsavimo teisës irpanaðiai. Taigi tam tikras savaran-kiðkumas iðliko. Lietuvos MA gar-bei galime prisiminti, kad Lietuvosviso mokslo ideologas Genrikas Zi-manas akademiku taip ir netapo,nors mëginimø bûta. Ir nieko nebu-vo galima padaryti, nes nepavykopriversti akademikus balsuoti nepagal jø norà.

Pateikëte kone klasikiniu tapusápavyzdá, kai norima pagirti Akademi-jà. Bet bûta ir kitokiø pavyzdþiø, kaijos nariais tapo ne paèios ryðkiausiosmokslo asmenybës.

Kai kas tapo. Bet noriu gráþtiprie universitetø. Kas juose blogai?Manau, santykis tarp edukacinio irmokslinio tiriamojo darbo juose në-ra optimalus. Dabar apie 70 proc.

mokslinio pedagoginio personalodarbo laiko oficialiai yra skiriamapedagoginiam ir tik treèdalis �moksliniam darbui. Atitinkamaiuniversitetai ir yra finansuojami, ati-tinkama ir jø infrastruktûra.

Kà reglamentuoja Mokslo ir stu-dijø ástatymas? Mokslo ir studijø vie-novæ? Jei taip, tai per finansavimosvertus paþeidþiamas ástatymas?

Vienovë deklaruojama, bet taipbuvo ir tarybiniais laikais. Dël mi-nëto santykio tarp mokslinio ir pe-dagoginio darbo aukðtojoje mo-kykloje daugumos universitetødëstytojø sàmonëje ásitvirtinusinuostata, kad jie ið esmës dirba pe-dagoginá darbà, o priðokdami darturi ðá tà nuveikti ir moksliniø tyri-mø srityje. Beje, bent jau socialiniøir humanitariniø mokslø dëstytojaimoksliniam darbui dirbti neturi netdarbo vietø, t. y. kabinetø, aukðto-joje mokykloje, kaip kad yra uþsie-nio universitetuose ir Lietuvosmokslo institutuose. O tai reiðkia,kad jie maþiau bendrauja tarpusa-vyje, o tada nëra ko ir kalbëti apiebendruomenes.

Ne vienà pavyzdá galime pateikti,kaip puikus pedagogas yra ne aukð-èiausio rango mokslininkas. Ir prie-ðingai. Bet blogiausia, kai ið virðausyra primetami visiems vienodi etati-niai darbo normavimo ðablonai.

Sutinku. Tai viena ið didesniøbëdø dabartiniuose universitetuo-se. Ji trukdo kûrybai, bet yra pato-gi apskaitos priemonë administra-cijai. Beje, ðiuo atveju mintyje tu-riu ne universitetø, o valstybës ad-ministracijà. Ðios bëdos prieþastis �administracinis komandinis màsty-mas ir nepasitikëjimas kitu � tebe-kultivuojamas mûsø visuomenësbruoþas. O universitetø mokomo-joje veikloje reikalingi ne tik talen-tingi ir kûrybingi pedagogai, bet ir�grynieji� mokslininkai, neturintyspedagoginës gyslelës. Þinoma,edukaciniame procese ne jie turë-tø vyrauti.

Kur akademinëje aplinkoje tokiøasmenybiø nauda studentams?

Kûrybingoje atmosferoje kûry-bingas þmogus gali pamatyti, kokio�bûtino� darbo ne visada reikiaskubotai griebtis. Gal kai ko nerei-kia daryti. Dar tarybiniais metaisstudijuodamas, po to ir pats dirb-damas universitete apie tai pasikal-bëdavau su artimesniais draugais irkolegomis. Bûdami studentai pik-tindavomës kai kuriais dëstytojaisir profesoriais, kad jie �kirviai�,dësto nuobodþiai ir pan., nors þi-nojome, kad kai kas ið jø buvo rimtimokslininkai.

Esu klausæs tokiø dëstytojø, ku-rie tiesiog deklamuodavo, sklan-dþiai mintá liedavo, bet po 10 minu-èiø klausytojus miegas apimdavo.Kitas kalbëdavo ekspromtu ir ne-labai sklandþiai, uþsiraðyti beveiknebuvo ámanoma, bet kai kurias jømintis ar pamàstymus iki ðiol atsi-menu. Þodþiu, jeigu studijuoji netik egzaminui, nesitenkini vien pa-skaitomis, bet dirbi savarankiðkai,tai ið skirtingiausiø dëstytojø galipasisemti iðminties ir naudos. Rim-tai studijuojanèiam tam tikra nau-da yra net ið tø, kuriø gerais peda-gogais nepavadinsi � matai pavyz-dá, kaip nereikia daryti. O gyveni-me juk visko yra ir bus.

Uþtektø, pavyzdþiui, prisi-minti, kad ir þymusis Hëgelis ne-buvo geras paskaitininkas, bet jisvisà gyvenimà ne tik raðë, bet irdëstë...

Hëgeliui pasisekë, kad netekodirbti dabartinëmis Lietuvos sàlygo-mis. Ko gero, nebûtø atestuotas, kaipneparaðæs straipsniø á ISI þurnalus.

Gal paironizuoti dabartinës lie-tuviðkos mokslo ir studijø tvarkosneprotingo reglamentavimo temalabiau tiktø I. Kanto pavyzdys. Jistikrai niekur nebuvo iðvaþiavæs iðKaraliauèiaus, o ir savo veikalus ra-ðë be iðnaðø.

Trûksta edukaciniø tikslø

Esate baigæs Vilniaus universite-tà ir nemaþai metø jame dirbæs. Ko-dël já palikote, juk tai didþiausias, po-puliariausias ir prestiþiðkiausias Lie-tuvos universitetas?

Kaip jau esu sakæs anksèiau, vi-siðkai Vilniaus universiteto nesupalikæs. Tebedirbu jame antraeilë-se pareigose. Iðëjau ið jo dël tamtikro psichologinio nuovargio. Pa-kvietë á Vilniaus dailës akademijàir pasiûlë geresnes sàlygas. Bet tendirbau neilgai. Buvau pakviestas áVytauto Didþiojo universitetà, ku-ris kûrësi nuo nulio ir bemaþ de-ðimt metø buvo mano pagrindinëdarbovietë. Buvau besikurianèiosIstorijos katedros vedëjas (nors jàpradëjo kurti doc. Rimantas Mar-

Universitetø dvasingumas ir pragmatiðkumas (3)èënas ir prof. Antanas Tyla). Vë-liau teko dirbti naujai ákurto Poli-tikos mokslø ir diplomatijos insti-tuto direktoriumi. Þodþiu, buvoádomu dalyvauti naujos aukðtosiosmokyklos, besiorientavusios á vaka-rietiðkus, pirmiausia � amerikietið-kus universitetus, kûrimo procesà.Bent ið pradþiø erdvës kûrybiniamsavarankiðkumui ir net universite-tinës dvasios ten buvo daugiau neikur kitur, nors daug ko trûko. Ne-trukdë institucinë inercija, o ir vals-tybinis reglamentavimas dar nebu-vo ágijæs tokios galios, kaip kad pas-taraisiais metais. Kaune susikûrëkad ir nedidelë, bet tikra ir gyvybin-ga istorikø bendruomenë, kuriosgyvenime dalyvauja ir dëstytojai, irdoktorantai, ir studentai.

Apskritai, jauèiau pareigà irmalonumà prisidëti prie socialiniøir humanitariniø mokslø ir studijøþidiniø ar centrø kûrimosi uþ Vil-niaus ribø.

Jums neatrodë, kad Lietuvaiuþtenka sostinëje veikusiø univer-sitetø?

Man neatrodë ir neatrodo, kadnet tokio dydþio valstybëje kaipLietuva, visà aukðtàjá, universiteti-ná mokslà ir studijas reikia koncen-truoti vienoje ar dviejose vietose.Neva, taip bûsime konkurencinges-ni tarptautiniu mastu. Nors sutin-ku, kad naujø universitetiniø studi-jø centrø ir programø kûrimas Lie-tuvoje iki ðiol vyko netinkamai �daugeliu atvejø, kalbant metaforið-kai, veþimas buvo statomas prieðaisarklá, arba, veþimas ásigyjamas, pri-sodinamas keleiviø, o kam já trauktinëra...

Bet tai irgi rodo, kad mokslo irstudijø sferoje nëra adekvataus da-barties sàlygoms vieðosios politikosformavimo ir realizavimo mecha-nizmo.

Nepritariu ir sklandanèiai idë-jai prijungti Vilniaus pedagogináuniversitetà prie Vilniaus universi-teto. Nors sutinku, kad Vilniauspedagoginis universitetas tinkamaineatlieka savo specifinës misijos �bûti pagrindiniø ðiuolaikiniø peda-gogikos ir didaktikos mokslo beistudijø centru. Taip teigiu remda-masis man geriausiai paþástamømokslo ir studijø ðakø � istorijos irpolitologijos � situacija.

Istorikas ir archeologas Eugeni-jus Jovaiða kuria nuostabius Lietuvosistorijos mokomuosius vaizdo siuþe-tus� Gal dar jø nesugebama reikia-mai ávertinti.

Visiðkai sutinku. Tai, kà daroEugenijus Jovaiða, iðties puiku irnuostabu. Esu dalyvavæs jo projek-tuose. Bet að kalbu ne apie atskirusten dirbanèius mokslininkus ir pe-dagogus, o apie paèià sistemà.Ðiuolaikinius visuomenës poreikiusatitinkanèios edukologijos Lietu-voje, deja, nëra.

Dar 1995 m., ðveicariðko istori-jos vadovëlio pratarmëje këliauklausimà dël ðiuolaikiniø istorijosdidaktikos tyrinëjimø ir studijø rei-kalingumo Lietuvai. Juk bemaþ vi-suose Vakarø universitetuose eg-zistuoja istorijos didaktikos kated-ros. Lietuvoje jø vis dar neturime.Edukologija Lietuvoje sukasi pu-siau tuðèiais apsisukimais. Dirbadarbus, kuriø poreikis pasibaigëgal jau prieð trisdeðimt ar bent dvi-deðimt metø.

Bus daugiau

Atkelta ið 3 p.

Istorikas ir archeologas Eugenijus Jovaiða kuria puikius Lietuvos istorijosmokomuosius vaizdo siuþetus

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

16 2007 m. spalio 4�17 d. Nr. 17(373)

ISSN 1392-7191Leidþia

UAB �Mokslininkø laikraðtis�SL Nr. 169Spausdino

UAB �Sapnø sala�S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius

Patarëjai: V. Bûda, S. Goberis, J. Puodþius,A. Ramonas, J. Ulbikas, E. K. Zavadskas.

Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 VilniusEl. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8 ~ 5) 212 1235

Laikraðtis internete: http://ml.lms.ltRedakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja.

Perspausdinant ar naudojant laikraðèio �Mokslo Lietuva� ir jo internetinio puslapiohttp://ml.lms.lt paskelbtà medþiagà bûtina nuoroda á �Mokslo Lietuvà�.

Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas

Kalbos redaktorë Rûta Krasnovaitë

Stilistë Kristina Sakalauskienë

Dizainerë Jolanta Mitalauskaitë

PRIPAÞINIMAS

Nuo ðiol Lietuvos moksløakademijos uþsienio nariø sàra-ðà papildë dviejø þymiø Latvijosmokslininkø pavardës � profeso-riaus Jurio EKMANIO ir profeso-rës Baibos RIVÞOS.

Lietuvos mokslø akademijarinkdama naujus uþsienio narius ðákartà buvo ypaè dëmesinga arti-miausiems kaimynams Latvijosmokslininkams. Galimas dalykas,kad tai nëra atsitiktinumas, bet pir-mieji tam tikro komplekso áveikimopoþymiai: ligi ðiol labai daþnaimokslo pranaðø ieðkojæ tolesniuo-se ir toliausiuose kraðtuose staigajuos aptinkame visai ðalia, �braliu-kø� þemëje. Ðiemetinio Eurovizijosdainø konkurso metu lietuviø atli-këjai ið Latvijos atskriejæ balai ir tasið Rygos per visà Europà nuskrai-dintas baltiðkas þodis �braliukai�taip suðildë lietuviø ðirdis, kad irmes á visa, kas latviðka, dabar þvel-giame kaip á savo baltiðkos giminësbroliø ir seserø laimëjimus.

Ði gal ir kiek ilgoka preliudijaskirta pristatyti dviems iðkiliemsLatvijos mokslininkams, nuo ðiol ta-pusiems ir Lietuvos MA uþsienionariais. Tai prof. Juris Ekmanis irprof. Baiba Rivþa. Abu labai titu-luoti, Latvijos mokslø akademijostikrieji nariai, uþima reikðmingaspareigas savo valstybëje, jau nekal-bant apie priklausomybæ daugybeitarptautiniø organizacijø, komisijøir panaðiai. Bent jau kai kuriuos iðjø iðvardysime, bet vëliau. Pirmiau-sia pristatysime jø pagrindines da-bar einamas pareigas. Juris Ekma-nis yra Latvijos mokslø aka-demijos prezidentas, ðias pa-reigas eina nuo 2004 m., kaipakeitë þymøjá akademikà iriðkilià asmenybæ Janá Stradi-ná. Tai irgi daug sakantis fak-tas. Prof. Baiba Rivþa yraLatvijos ðvietimo ir moksloministrë ir Latvijos Respubli-kos Seimo (Saemo) narë, betir tai tëra vienos ið daugeliojos pareigø.

Ðias asmenybes pristatë-me ta tvarka, kuria jos buvoinauguruotos Lietuvos moks-lø akademijos uþsienio na-riais. Juris Ekmanis buvoinauguruotas Vilnius univer-siteto rûmø Maþojoje auloje,o Baiba Rivþa � LR Ðvietimoir mokslo ministerijos Ovalio-joje salëje.

Mokslui ir energetikaiskiria savo gyvenimà

J. Ekmanio mokslinës veikloskryptis � medþiagotyra ir jos taiky-mas energetikoje bei dozimetrijoje,optoelektronika, atsinaujinanèiosenergijos sistemos, Latvijos energe-tikos ekonomika ir rinkodara. Pro-fesoriaus veikla susijusi su fizikinë-

mis energetikos problemomis,aplinkosauga, o tai daugeliuiðaliø labai aktualios sritys. Nie-ko nuostabaus, kad J. Ekma-nis yra bendradarbiavæs suJAV, Kanados, Jungtinës Ka-ralystës universitetais, jomoksliniø interesø sritys persi-pina ir su ðios srities Lietuvosmokslininkø darbais. Moksli-ninkas taip pat reiðkiasi fiziki-nës ir techninës nacionalinësterminologijos srityje.

Bûtina iðskirti jo darbusmetalø ir metaloidø koloidi-niø dariniø tyrimø bare (opti-nës ir magnetinës savybës).Neatsitiktinai J. Ekmanis ap-dovanotas Baltijos ðaliømokslø akademijø medaliu.Pastaraisiais metais bene dau-giausia dëmesio jis skiria Bal-

Inauguruoti þymûs Latvijos mokslininkaiLatvijos Respublikos ministrø kabi-neto Nacionalinës inovacijø progra-mos tarybos, Universitetinio ðvieti-mo programø vertinimo komisijosnarys, Nacionalinës energijos kon-federacijos prezidentas. Be to, jisyra Latvijos fizikos ir technikosmokslø þurnalo Technikas apskatsvyriausiasis redaktorius, ávairiøLenkijos ir Lietuvos moksliniø þur-nalø redakciniø kolegijø narys.

Savo inauguracinëje paskaitojeJ. Ekmanis apibûdino Latvijos MAveiklà, tarptautinius ryðius, ðios Aka-demijos teikiamus apdovanojimus irkitus su Latvijos MA susijusius daly-kus. Nuo ðiol ðalia Daugpilio peda-gogikos ir Rygos technikos universi-tetø garbës daktaro vardø mokslinin-ko biografija pasipuoð ir Lietuvos

MA uþsienio nario vardu.

Þymiø mokslininkiøðalis � Latvija

Prof. Baibos Rivþosinauguracinë paskaita bu-vo skirta Latvijos valstybësmokslo politikai ir Latvijosmokslui bendroje Europosmoksliniø tyrimø erdvëje.Tai sritys, kuriose moksli-ninkës kompetencijos iðtieslabai didelës, plaèiai nau-dojamos ir tarptautiniumastu.

B. Rivþa tyrinëja re-gionines kaimo plëtrosproblemas � regionø ti-pus, kryptingas rëmimosritis, verslo plëtrà. Ji taippat tyrinëja Latvijos ásto-jimo á Europos Sàjungà

ros, mokymo, ávairiø ekonominiøproblemø sprendimø patirties.Profesorei yra tekæ dirbti ávairio-se ES programose, tarptautiniuo-se projektuose: ji buvo ES 6 Ben-drosios programos (Maisto saugair kokybë) konsultantø grupës na-rë, vadovavo CROSS�BORDE,MICROCREDIT, INTERREGprojektams. Latvijos MA B. Rivþayra Þemës ûkio ir miðkø moksløskyriaus pirmininkë, Latvijos þe-mës ûkio ir miðkø mokslø akademi-jos prezidentë, Georgofili akade-mijos (Italija) ir Ðvedijos karaliðko-sios þemës ûkio ir miðkø akademi-jos narë korespondentë.

Prof. B. Rivþos patirtis panau-dojama UNESCO Aukðtojo moks-lo, tyrimø ir þiniø forumo regioniniomokslinio komiteto Europai ir Ðiau-rës Amerikai veikloje, nes ji yra ðiokomiteto narë. Mokslininkë taip patyra Europos Tarybos (Strasbûre)Mokslo ir ðvietimo komiteto, Euro-pos Komisijos Aukðtojo mokslo pa-komiteèio narë, Euro galimybiøBaltijos jûros ðalyse komisijos pir-mininkë, o 1999�2003 m. buvo Eu-ropos þemës ûkio, maisto ir aplin-kos akademijos asociacijos valdymokomiteto narë.

Nieko nuostabaus, kad 2000 m.þymi mokslininkë Baiba Rivþa apdo-vanota aukðèiausiu Latvijos apdova-nojimu � Trijø þvaigþdþiø ordinu.

Profesorë nenutolusi ir nuo Lie-tuvos mokslo aktualijø, bendradar-biauja su Lietuvos MA Þemës ûkioir miðkø mokslø skyriumi, Lietuvosþemës ûkio universitetu. Ji taip patyra bendro Lietuvos, Latvijos, Esti-jos, Varmijos ir Mozûrijos (Olðty-nas, Lenkija) þemës ûkio universi-

tetø þurnalo Economics andRural Development (leidþia-mas nuo 2006 m.) redakci-nës kolegijos pirmininkë,Lietuvos MA þurnalo Þemësûkio mokslai redakcinës ko-legijos narë.

Lietuvos MA uþsienionarës regalijas prof. BaibaiRivþai áteikë ðios MA prezi-dentas akad. Zenonas Ro-kus Rudzikas. Naujàjà uþsie-nio naræ pasveikino Lietuvosðvietimo ir mokslo ministrëRoma Þakaitienë, Lietuvosþemës ûkio ministerijos vice-ministrë dr. Virginija Þoð-tautienë, sveikinimo þodá ta-rë Latvijos ambasadoriusLietuvoje Hardijus Bauma-nis ir kiti asmenys.

Lietuvos ambasadoriusLatvijoje Antanas Vinkus,specialiai ðios inauguracijosprogai atvykæs ið Rygos,prof. Baibà Rivþà pasveiki-no prakalba graþia latviø

kalba. Visi kiti kalbëtojai tiek perJurio Ekmanio, tiek per Baibos Riv-þos inauguracijà kalbëjo tik anglið-kai. Ádomu, globalizacija artina artolina broliø tautas?

Gediminas Zemlickas

tijos ðaliø energetikai ir inovacijøpolitikai.

1992 m. J. Ekmanis buvo iðrink-tas Latvijos MA tikruoju nariu ir Lat-vijos MA Senato nariu. 1994�2004 m. bûdamas Latvijos MA vice-prezidentu ðias pareigas derino su

Latvijos mokslo tarybos vicepirmi-ninko (1996�1997 m. ir 2000�2002 m.), o 1997�1998 m. ir nuo2003 m. � su pirmininko pareigomis.

J. Ekmanis yra Latvijos ir Ame-rikos fizikø draugijø, Tarptautinësenergijos ekonomikos asociacijos,

padarinius, átakà ðalies þemësûkiui ir aplinkai. Europos Tarybajai yra patikëjusi ávertinti keletàprojektø. B. Rivþa teikia siûlymusir Europos Komisijai, kaip turin-ti projektø identifikavimo, formu-lavimo, stebësenos ir kaimo plët-

Akad. Baibà Rivþà, tapusià Lietuvos mokslo akademijos uþsienio nare, sveikinaðios Akademijos prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas, vieðnios vyras ir

Lietuvos ambasadorius Latvijoje Antanas Rinkus

Su prof. Baiba Rivþa panoro ásiamþinti Lietuvos mokslininkai

Latvijos mokslø akademijos prezidentà Jurá Ekmanásveikina Lietuvos mokslø akademijos prezidentas

Zenonas Rokus Rudzikas ir áteikia uþsienio nario diplomà

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s