Mokslokeliasatvedë

á Lietuvà

L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 2 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

M2007 m. birþelio 14�liepos 4 d. Nr. 12(368)

5, 6 p. 12, 13 p. 14 p.

Filosofija ir

europinë

integracijaÁkalintos

knygos

Ignà ir

Algirdà

Konèius

prisiminus

2, 3 p. 3 p.

Kuriamas

psichologø

profesinës

prieþiûros

modelis

Atsiliepiant

Á dr. A. Þalio

straipsná

IETUVALOKSLOLIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS

Geguþës 23�27 d. Vilniaus universitete vy-ko 8-asis tarptautinis simpoziumas Sistemossu greitàja jonø pernaða. Iðsamiau apie ðá ren-giná raðysime pasitelkæ svarbiausià organiza-toriø � Radiofizikos katedros profesoriø An-tanà Orliukà, o savotiðkas ávadas bus paðne-kesys su vienu ið konferencijos dalyviøprof. Jonu Grigu. Bûtent J. Grigo vadovauja-moje laboratorijoje A. Orliukas, tada dar an-tro kurso studentas, praëjusio amþiaus sep-tintajame deðimtmetyje ir pradëjo savo keliàá didájá mokslà.

Skaitytojai J. Grigà paþásta ir kaip vienàaktyviausiø mokslo populiarintojø ðalyje, ne-sutaikomà kovotojà su mokslo profanuotojaisir antimoksliniø idëjø skleidëjais, nes jø pa-kanka ne tik gyvenime, bet ir mûsø þiniasklai-doje. Tiesa, ðiame pokalbyje pasitenkinsimetikslingai pasirinkta tema � superjonikø, ar-ba kietojo kûno kuro elementø tyrimo aspek-tais, ðios krypties tyrinëjimais Lietuvoje. SuJONU GRIGU bendravome prieð prasidedantkonferencijos darbui.

Kai dielektrikas virsta laidininku

Gerbiamasis Profesoriau, kaip vertinate ir kotikitës ið 8-ojo tarptautinio simpoziumo �Siste-mos su greitàja jonø pernaða�. Esate ne ðiaipsimpoziumo dalyvis, praneðimo bendraautoris,bet ir ðios krypties tyrinëjimais suinteresuotas as-muo. Tai fundamentiniam ar veikiau taikoma-jam mokslui svarbus simpoziumas?

Tai labai svarbus renginys tiek fundamen-tiniam, tiek taikomajam mokslui, praktikai, tai-kymams, naujoms technologijoms. Fundamen-tine prasme jonø perneðimo reiðkiniai padedasuprasti, kodël kai kuriuose kietuosiuose kû-nuose tam tikroje temperatûroje vyksta fazinisvirsmas, viena kristalà sudaranèiø jonø dalisstaiga palieka savo padëtis kristale, iðsitvarko irtampa laisvais jonais, galinèiais elektriniamelauke perneðti elektros krûvá arba srovæ.

Ir toks kûnas ið izoliatoriaus staiga tampa pui-kiausiu laidininku?

Taip, jeigu toká kûnà paveikiame elektriniulauku, tai tie laisvieji jonai, judëdami tame lau-ke, sukurs elektros srovæ, jø elektrinis laidis busartimas metaliniam. Áprastomis sàlygomis ne-turintis laisvø krûvininkø dielektrikas staiga fa-zinio virsmo metu tø laisvø krûvininkø ágyja la-bai daug, ir jo elektrinis laidumas tampa arti-mas metaliniam.

Superjonikøpavilioti

Nukelta á 4 p.

Minimaliai invazinëschirurgijos meistras

Baigæs medicinos studijas ir pasi-rinkæs chirurgo specialybæ ReinhardasBitneris 1970 m. pradëjo chirurginæ re-zidentûrà Berlyno Ðarlotenburgo(Charlottenburg) chirurgijos klinikose,patirties sëmësi pas garsøjá Vokietijoschirurgà prof. Bucherlá. Polinká á moks-liná darbà vainikavo sëkmingai apgin-ta habilitacijos disertacija. 1982 m. ta-pæs Ulmo universiteto chirurgijos kli-nikos profesoriumi su savo vadovuprof. Hansu Begeriu ëmësi naujoviðkøtyrimø ir operacijø kasos chirurgijoje.Pasak Vilniaus universiteto Medicinosfakulteto Gastroenterologijos, nefrou-rologijos ir chirurgijos klinikos vedëjo,Vilniaus universiteto ligoninës Santa-riðkiø klinikø Pilvo chirurgijos centro direkto-riaus prof. Kæstuèio Strupo, kuris ir pristatëprof. R. Bitnerá garbës daktarø teikimo ceremo-

nijoje, Vokietijos Ulmo universiteto chirurgijosklinika pasaulyje pripaþástama kaip modernioskasos chirurgijos pradininkë gydant ûminius bei

lëtinius kasos uþdegimus. Prof. R. Bit-nerá savo moksliniuose darbuose cituojavisi kasos chirurgijos srityje dirbantysmokslininkai.

1990 m. prof. R. Bitneris tapoÐtutgarto miesto Marijos ligoninës, ku-ri yra akademinë Tiubingeno universi-teto ligoninë, bendros ir pilvo chirur-gijos klinikos vadovu. Ðiose pareigosedirbdamas ir tæsdamas mokslinæ veik-là tapo vienas ið naujos chirurgijos sri-èiø � minimaliai invazinës chirurgijospradininku ir propaguotoju. Tai naujoschirurgijos eros ne vien Vokietijoje, bet

ir pasaulyje pradþia, o prof. R. Bitnerio nuopel-nai èia neabejotini.

Paskutiniàjà geguþës dienà Vilniaus Ðv. Jonøbaþnyèioje buvo teikiami Vilniaus universiteto

garbës daktarø vardai. Seniausio ðalies universitetobendruomenës nariais tapo vienas minimaliai invazinës

chirurgijos pionieriø Europoje prof. habil. medicinosdr. Reinhardas Bitneris (Reinhardt Bittner) ið Vokietijos

ir kalbininkas prof. habil. dr. Vojciechas Smoèinskis(Wojciech Smoczyñski) ið Lenkijos.

Mokslokeliasatvedë

á Lietuvà

Nukelta á 8 p.

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetoGastroenterologijos, nefrourologijos ir

chirurgijos klinikos vedëjas, Vilniausuniversiteto ligoninës Santariðkiø klinikø

Pilvo chirurgijos centro direktoriusprof. Kæstutis Strupas pristato naujàjáVilniaus universiteto garbës daktarà �

prof. Reinhardà Bitnerá

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

2 2007 m. birþelio 14�liepos 4 d. Nr. 12(368)POZICIJA

Lietuvos Respublikos Ðvietimo irmokslo ministrei gerb. RomaiÞakaitienei

Mokslo ir technologijødepartamento direktoriuigerb. Albertui Þaliui

�Mokslo Lietuva� redaktoriuiGediminui Zemlickui

Pastaruoju metu mokslo ir stu-dijø bûklë bei jos gerinimo perspek-tyvos ðalyje tapo viena ið aktualiau-siø ir daþniausiai svarstomø proble-mø. Á ðios problemos svarbà atkrei-pë dëmesá LR Prezidentas savo me-tiniame praneðime, ji aktyviai apta-rinëjama ne tik akademiniuose, betir platesniuose visuomenës sluoks-niuose, þiniasklaidoje. Simptomið-kas ðiuo poþiûriu LR Ðvietimo irmokslo ministerijos (ÐMM) Moksloir technologijø departamento direk-toriaus dr. Alberto Þalio straipsnisDël mokslininko misijos (MoksloLietuva, 2007, Nr. 4�5), kuriamereiðkiamas susirûpinimas mokslo irstudijø bûkle bei kvieèiama disku-tuoti opiais ðios bûklës gerinimoklausimais. Atsiliepdami á ðá kvieti-mà Kultûros, filosofijos ir meno ins-tituto (KFMI) mokslininkai reiðkiasavo nuomonæ kai kuriais straipsny-je iðkeltais klausimais.

1. Pritariame dr. A. Þalio min-èiai, jog �pirmiausia reikia ávertin-ti, kaip abiejø tipø mokslo ir studi-jø institucijos (universitetai, institu-tai) atlieka savo misijà�. Autoriausteigimu, �instituto pagrindinë mi-sija � þinojimo (idëjos, inovacijos,technologijos ir panaðiai) perdavi-mas visuomenei bei pramonei. Kadtai bûtø daroma kokybiðkai ir kva-lifikuotai, institutas turi vykdytifundamentinius mokslinius tyri-mus, uþtikrinanèius perduodamøþiniø naujumà. Tai antrasis institu-to misijos aspektas�.

Vertinant pagal ðiuos kriterijus,KFMI veikla atrodo gana áspûdin-gai. Humanitariniai ir socialiniaimokslai yra orientuoti á konkreèiosbendruomenës tautines, kultûrines,politines ir socialines problemas.KFMI kaip tik ir aprëpia reikðmin-gus, bet maþiausiai paliestus litua-nistiniø tyrimø barus, kurie nepa-tenka á kitø mokslo institucijø tyri-mø erdvæ � bendruosius lietuviøkultûros procesus ir jø raidà, svar-biausiø meno ðakø � dailës, muzi-kos, teatro, � taip pat filosofijos is-torijà ir situacijà dabarties pasauly-je, sàsajas su socialiniais ir politi-niais dabarties pokyèiais Lietuvojeir pasaulyje. Jo misija � Lietuvoskultûros, filosofijos ir meno bei jøsàveikos su pasauline kultûra moks-liniai tyrimai, eksperimentinës plët-ros darbai, siekimas tapti aukðèiau-sio lygio ðiø tyrimø centru, aktyviaidalyvaujanèiu Lietuvos ir tarptauti-nëse moksliniø tyrimø programose.Siekdamas platesnio tarptautiniomokslinio-pedagoginio bendradar-biavimo institutas yra padavæs pa-raiðkà Erasmus universiteto charti-jai gauti ir tikisi pasinaudoti tarp-tautiniais doktorantø, dëstytojø beimokslinio personalo mainais.

Pagrindinë socialiniø ir humani-tariniø institutø perdavimo þiniø vi-

suomenei forma � leidiniai.Didþiàja dalimi jie tiesiai ei-

na á kultûros apyvartà ir yra pats aki-vaizdþiausias indëlis á tai, kas ðian-dien vadinama socialine ir kultûrineplëtra, yra labai naudingi Lietuvosávaizdþio formavimui. Per penkeriussavo egzistavimo metus KFMI iðlei-do apie 130 knygø (monografijø, te-miniø straipsniø rinkiniø, ðaltiniøpublikacijø), paskelbë per 900straipsniø, ið kuriø apie 100 � uþsie-nio spaudoje. Vien 2007 m. institu-tas rengia spaudai 28 knygas. Tai vie-ni geriausiø rodikliø panaðaus pobû-dþio institucijose ðalyje.

Didþioji instituto mokslinësveiklos dalis � fundamentiniai tyri-mai. Instituto mokslininkai rengiair leidþia tokius svarbius kultûrinei

tø ES ðaliø tokio pobûdþio centrais.Vykdant LR Seimo 2006 m. gruo-dþio 19 d. nutarimo Dël valstybinëskultûros paveldo komisijos 2005 me-tø veiklos ataskaitos rekomendacijà,svarstoma galimybë ákurti instituteFundamentiniø kultûros paveldo ty-rimø skyriø.

2. Pritariame dr. A. Þalio min-èiai, jog �Logiðka bûtø sujungti uni-versitetø ir institutø atitinkamojekryptyje ar tematikoje dirbantá po-tencialà bei jam iðleidþiamas valsty-bës biudþeto lëðas�. Ðis sujungimasturëtø vykti tiek mokslinëje, tiek pe-dagoginëje srityse. Pagrindinë ben-dradarbiavimo mokslinëje srityjeforma � bendri projektai. Kol kas

magistrus ir doktorantus pagal savoparengtas, bet universitetuose ap-robuotas programas. Ðis variantassavo laiku buvo pradëtas ágyvendin-ti Kultûros ir meno institute bei tei-giamai ávertintas uþsienio ekspertø.Dabar jis vykdomas KFMI bendra-darbiaujant su Vilniaus pedagogi-niu universitetu (VPU), Lietuvosmuzikos ir teatro akademija(LMTA) ir Vilniaus dailës akademi-ja (VDA).

2.4. Institutø mokslininkai iruniversitetø dëstytojai rengia baka-laurus, magistrus ir doktorantus pa-gal bendras programas. Tai labiau-siai paplitæs pasaulyje, bet tik besi-skinantis kelià Lietuvoje variantas.Bûtent ðá variantà numato ateityjeplëtoti KFMI.

Kompleksinis instituto tyrinëji-mø pobûdis neleidþia institutui in-tegruotis su kokiu nors vienu uni-versitetu, todël integracija vykstapleèiant partneriø skaièiø ir gilinantbendradarbiavimà. Ðiuo metu insti-tutas rengia doktorantus kartu suVDU, VDA ir LMTA. Neseniai pa-siraðyta sutartis su Vilniuje veikian-èiu baltarusiø Europos humanitari-niu universitetu, pagal kurià institu-to mokslininkai dalyvaus ðio univer-siteto bakalaurø, magistrø ir dokto-rantø rengime. Svarstomos galimy-bës dël bendradarbiavimo su Vil-niaus universitetu (VU) ir VPUbendrai rengiant bakalaurus ir ma-gistrus.

3. Nepritariame dr. A. Þalionuomonei, kad �Instituto moksli-ninkas yra geresnëje padëtyje�, nes�visà laikà skiria mokslinei veiklai,o universiteto kolega � du treèda-lius atlyginimo gauna uþ dëstymà,treèdalá � uþ mokslinæ veiklà�.Mokslo institutø susiformavimas �natûralus mokslo ir technikos pa-þangos rezultatas. Mokslininkai ty-rëjai ir mokslininkai pedagogai yravisose ðalyse, ir niekam á galvà ne-ateina teigti, jog kaþkurie ið jø yra�geresnëje padëtyje�. Kiekvienasdirba savo darbà (bûtent tà darbà,kurá geriausiai iðmano) ir gauna uþtai atlyginimà. Kitas klausimas, kadkonkursai mokslininkø etatams uþ-imti turëtø bûti atviresni, ir aktyviaimoksliná darbà dirbantys pedago-gai, bent jau socialiniø bei humani-tariniø mokslø srityje, galëtø ir tu-rëtø ásitraukti á institutø mokslinæveiklà ir gauti uþ tai atlyginimus.Beje, KFMI pagal kûrybines sutar-tis taip pat dirba kai kurie VU,VDA, LMTA ir VPU pedagogai.

Taip pat nepritariame dr. A. Þa-lio teiginiui, jog �bûtø racionalu, jeikiekvienas tyrëjas savo dabartiná�sudurtiná� atlyginimà gautø uþdarbà vienoje institucijoje�. Geraiþinoma, kad ne ið gero gyvenimoLietuvos tyrëjai �dursto� atlygini-mus. Be to, darbas keliose institu-cijose daugiau ar maþiau paplitæsvisame pasaulyje. Kai kuriosemokslinës ir pedagoginës veiklossrityse tokia praktika yra norma.Kaip, pavyzdþiui, atrodytø LMTA,jei joje nedirbtø aktyviai koncertuo-jantys ir uþ tai atlyginimus gaunan-tys dëstytojai?

4. Ið esmës pritariame dr. A. Þa-lio minèiai, kad �Savarankiðkasinstitutas (valstybinis ar universite-

to) arba kitaip vadinamas moksliniøtyrimø centras turëtø egzistuoti, jeikonkreèiai misijai vykdyti ar kon-kretiems uþdaviniams spræsti [...](kaip ir iðplëtoto, mokslui imlausverslo sektoriaus atveju) reikalin-gas nuolat funkcionuojantis kolek-tyvas [...], kai tyrimø tematika svar-bi valstybei, o tyrimø objektas rei-kalauja visiðko kolektyvo atsidavi-mo mokslinei veiklai�.

Kartu manome, jog ði savaran-kiðko valstybinio mokslo institutomisijà pabrëþianti idëja daug aið-kiau ir metodologiðkai pagrásèiauyra pateikta LR Mokslo ir studijøástatyme, kur sakoma: �Valstybësmokslo institutas yra moksliniø ty-rimø ástaiga, steigiama, kad atliktøLietuvos ûkiui ir kultûrai bei tarp-tautiniam bendradarbiavimui svar-bius ilgalaikius tarptautinio lygiomokslinius tyrimus, kuriems reikiaspecializuotø mokslininkø grupiø,duomenø sankaupø bei specializuo-tos eksperimentinës árangos� (6 str.2 dalis).

KFMI kaip tik ir buvo ákurtastam, kad atliktø Lietuvos kultûraibei tarptautiniam bendradarbiavi-mui svarbius, ilgalaikius moksli-nius tyrimus. Savo darbais tà misi-jà institutas jau pateisino.

Siekdamas atlikti Lietuvos kul-tûrai bei tarptautiniam bendradar-biavimui svarbius mokslinius tyri-mus, KFMI artimiausiu metu nu-mato ið esmës pertvarkyti savostruktûrà. Ðios pertvarkos tikslas �sutelkti skyriuose dirbanèius moks-lininkus bendriems didesniems tyri-mø projektams, taip pat konkur-sams, ir sutarèiø su mokymo insti-tucijomis pagrindu moksliniø tyri-nëjimø rezultatus pasitelkti nau-joms bakalaurø, magistrø bei dok-torantø mokymo programoms kur-ti. Telkiant mokslininkus dides-niems tarpdisciplininiams tyri-mams, nukreiptiems á europiniamehumanitariniø tyrinëjimø konteks-te aktualias temas, bus stambinamiinstituto skyriai.

KFMI dabar dirba pagal vyriau-sybës patvirtintas 5 tyrimø kryptis.Siekdami didesnio tyrimø inte-gralumo ir atsiþvelgdami á Lietuvosvisuomenës nûdienos poreikius, ke-tiname patikslinti moksliniø tyrimøkryptis.

Ðios kryptys suskaldomos á tyri-nëjimø potemes ir temas, kuriasgvildena kvalifikuotø mokslininkøvadovaujamos tyrinëtojø grupës.Numatyta, kad po pertvarkymo ins-titute dirbs 17�20 tokiø grupiø. At-siþvelgiant á reikðmingus pokyèiustyrinëjimø kryptyse, aktyviai svars-tomas klausimas dël instituto pava-dinimo pakeitimo. Galutiniaisprendimai ðiuo ir kitais klausimaisbus priimti ðiø metø rudená iðrinkusnaujà instituto tarybà.

5. Pritariame dr. A. Þalio min-èiai, kad �Mokslo institutø srityjebesiklostanti padëtis turi bûti ana-lizuojama ir sprendimo variantøieðkoma taikant kompleksiná po-þiûrá�. Kompleksinio poþiûrio tai-kymas KFMI veiklai duoda pagrin-do teigti, jog instituto kolektyvassëkmingai vykdo institutø misijà iryra pajëgus spræsti mokslo ir studi-jø pertvarkos eigoje kylanèias pro-blemas, todël turi bûti paliktasvalstybinio instituto statusas, kad

DËL KULTÛROS, FILOSOFIJOS IR MENO INSTITUTOMOKSLINËS VEIKLOS BÛKLËS IR GERINIMO PERSPEKTYVØ

(Atsiliepiant á dr. A. Þalio straipsná Dël mokslininko misijos)

Lietuvos savimonei daugiatomiusleidinius kaip Lietuvos filosofijos is-torija, Lietuvos teatro istorija, Lietu-vos muzikos istorija, Lietuvos daili-ninkø þodynas, publikuoja Lietuvosfilosofijos, estetinës minties, meno-tyros ðaltinius, rengia moksliniusdailës katalogus. Gilø pëdsakà kul-tûriniame ir intelektiniame ðaliesgyvenime palieka tæstiniai institutoleidiniai Senovës baltø kultûra, Lie-tuvos gyventojø vertybës, Lietuvossakralinë dailë, Dailës istorijos tyri-mai, Rytai-Vakarai: komparatyvisti-nës studijos, Kultûrologija, Estetikosir meno filosofijos tyrimai, Neklasiki-në filosofija, Atënë, knygø serija Bib-lioteca Orientalia et Comperativa irperiodiniai instituto kuruojami lei-diniai Menotyra, Filosofija-sociologi-ja, Logos. Svarø indëlá á moksliná ða-lies gyvenimà áneða individualios irkolektyvinës instituto darbuotojømonografijos, kuriø per pastaruo-sius penkerius metus paskelbta 60.Instituto mokslinë produkcija ope-ratyviai panaudojama studijø pro-cese rengiant bakalaurus, magistrusir ypaè doktorantus.

Siekdamas veiksmingiau iðnau-doti savo valstybinio instituto statu-sà, taip pat keldamas sau tikslà taptipaþangiø humanitariniø tyrinëjimøinstitutu, KFMI pastaruoju metupleèia lituanistiniø tyrinëjimø sritá,sieja jà su naujomis Europos Sàjun-goje ryðkëjanèiomis perspektyvio-mis tyrinëjimø kryptimis ir vykdo vi-dinës reorganizacijos darbus. Prieðmetus institute ákurtas Þydø (litva-kø) kultûros tyrimo centras, jau uþ-mezgæs daug þadanèius ryðius su ki-

tokius projektus KFMI rengia irvykdo pagal Lietuvos valstybiniomokslo ir studijø fondo inicijuotasmoksliniø tyrinëjimø kryptis, yrapradëti rengti ir kiti nacionaliniaibei tarptautiniai projektai. Viena iðmokslinio bendradarbiavimo for-mø � bendri keliø institucijø leidi-niai ir konferencijos. KFMI yradaugelio tokiø leidiniø ir konferen-cijø organizatorius.

Siekiant glaudesnio bendradar-biavimo studijø srityje, bûtina atsi-þvelgti tiek á pasaulinæ ðioje srityjeegzistuojanèià patirtá, tiek á mûsøðalyje susiklosèiusià praktikà. Eg-zistuoja keturi pagrindiniai moksloinstitutø ir universitetø bendradar-biavimo studijø srityje variantai.

2.1. Jokio bendradarbiavimo.Pasaulyje egzistuoja nemaþai insti-tutø, kuriø darbuotojai uþsiima tikmoksline veikla ir nedalyvauja stu-dijø procese. Lietuvoje ðis variantastaikytinas tais atvejais, kai institutasdidþiàjà dalá savo lëðø uþsidirbapats � ið tarptautiniø programø ar-ba mokslinës veiklos rezultatø die-gimo pramonëje.

2.2. Institutø mokslininkai daly-vauja rengiant tik aukðèiausios kva-lifikacijos mokslininkus (doktoran-tus), o pavieniai mokslininkai skai-to paskaitas bakalaurams bei ma-gistrams pagal universitetuose pa-rengtas ir aprobuotas programas.Bûtent ðis variantas vyrauja ðiuometu Lietuvoje, ir jam daugiausiadëmesio savo straipsnyje skiriaA. Þalys.

2.3. Mokslo institutø mokslinin-kai dalyvauja rengiant bakalaurus,

Fotoetiudas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

2007 m. birþelio 14�liepos 4 d. Nr. 12(368) 3

Kuriamas psichologø profesinës prieþiûros Lietuvoje modelis

jis galëtø ne tik plësti aktualiø vals-tybei ir visuomenei humanitariniøtyrinëjimø sritis, bet ir bûti paþan-gia tokio pobûdþio mokslo ástaiga.

6. Norëtume atkreipti ÐMM dë-mesá á sunkiai numatomas skubotøir nepakankamai pamatuotø refor-mos þingsniø padarinius. Moksli-ninkas visuomenëje turi atlikti dvipagrindines misijas: spræsti jo tyri-nëjimø srityje egzistuojanèias pro-blemas ir siûlyti uþ mokslo politikàatsakingoms valstybës institucijomsdar nesprendþiamø, bet, jo many-mu, spræstinø problemø sprendimøbûdus. Ðie siûlymai gali bûti susijæir su konkreèiomis tyrinëjimø sriti-mis, ir su naujø institucijø kûrimu aresamø reorganizavimu. Mokslo po-litikos vykdytojai, savo ruoþtu, taippat turi dvi misijas: analizuotimokslininkø pasiûlymus ir, remian-tis tos analizës bei kompetentingø iratsakingai parinktø ekspertø reko-mendacijomis, priimti sprendimusdël vieno ar kito pasiûlymo ágyven-dinimo tikslingumo.

8. Jokios reformos nebus veiks-mingos, jei valstybës investicijos ámokslà ir studijas bus pernelygskurdþios. Atkreiptinas dëmesys átolydþio smunkanèius santykiniusðalies moksliniø tyrimø ir studijø fi-nansavimo rodiklius. Mokslo ir stu-dijø finansavimui skiriamos lëðosnuo 1998 m. sumaþëjo nuo1,24 proc. iki 0,8 proc. BVP 2006metais. Nors per ðá laikotarpá vals-tybës biudþetas padidëjo beveik triskartus, mokslo ir studijø finansavi-mui skirtos lëðos iðaugo tik 23 proc.Todël nestebina, kad institutuosedirbanèiø mokslininkø atlyginimaspradeda atsilikti nuo vidutinio ða-lies darbo uþmokesèio (1731 Lt2006 m. IV ketvirtyje).

Siûlymai priimti KFMI Mokslotaryboje.

Kultûros, filosofijos ir menoinstituto Tarybos pirmininkë

habil. dr. Jûratë Trilupaitienë

Direktorius doc. dr. VaclovasBagdonavièius

Tauta, neturinti elito �tauta be ateities (2)

Pradþia Nr. 10

Toliau kalbamës su Ohajo uni-versiteto (Ohio university, USA)Filosofijos departamento profe-soriumi dr. Algiu Mickûnu, Klaipë-dos universiteto garbës daktaru,ir Vilniaus universiteto Filosofijoskatedros vedëju prof. Arvydu Ðlio-geriu, Lietuvos mokslø akademi-jos tikruoju nariu.

Sàjûdá padarë humanitarai

Mokslo Lietuva. Gerbiamieji pro-fesoriai nepagailëjo aðtrios kritikos þo-dþiø Lietuvoje vykstantiems reiðki-niams apibûdinti, pasitelkë net JAV is-torijos bei dabarties patirtá. Ir vis dël-to matuojantis kad ir geriausià sveti-mà drapanà, þmogus visada màsto,kaip atrodys savo aplinkoje. Taip ir supavyzdþiais � jie paveikûs tiek, kiek sie-jasi su mûsø paèiø patirtimi ir mumsrûpimais dalykais. Todël rûpi ðtai kopaklausti. Kaip atsitiko, kad 1918 m.atkuriant Lietuvos valstybæ saujelë lie-tuviø inteligentø rado á kà atsiremti, omûsø laikais tarsi viskas slysta ið pokojø? Juk buvo laikai, kai oficialiojeaplinkoje lietuviðkai buvo draudþiamanet kalbëti, 40 metø lietuviai savo gim-toje þemëje neturëjo teisës raðyti ir skai-tyti lotyniðkomis raidëmis. Ir vis dëltotie mûsø tautos idealistai, pirmieji at-gimusios tautos inteligentai, rado iðkur semtis stiprybës. Jie rëmësi á pama-tines tautos vertybes, kurios vis dëlto ið-liko net ir sunkiausios tautinës prie-spaudos metais. Kaip atsitinka, kadaukðtuosius mokslus baigæ tautieèiaisavo atkurtoje valstybëje niekieno ne-verèiami pradeda tà paèià politikà, ku-rià varë arðûs rusintojai? Tik vietoj ru-sifikacijos dabar mus mëginama pa-mauti ant angliðko kurpalio.

Arvydas Ðliogeris. Nuolat patei-kiu ðtai koká argumentà: kai sakoma,kad humanitarai Lietuvai nenaudin-gi, tai noriu paklausti: o kas sudarëSàjûdþio iniciatyvinës grupës bran-duolá? Ar daug joje buvo fizikø,che-mikø ar biotechnologø.

M. L. Buvo Zigmas Vaiðvila.A. Ðliogeris. Gal vienas ir buvo.

O filosofø iniciatyvinëje Sàjûdþiogrupëje � net penki, buvo vienas mu-zikologas (Vytautas Landsbergis),net vienas kompozitorius (Julius Ju-zeliûnas), keli raðytojai. O jeigu tiks-liøjø ir gamtos mokslø atstovø tojegrupëje ir buvo, tai að jø neþinau,praðom man juos iðvardyti. Daugu-

mà sudarë bûtent humanitarai. Taiðtai ir atsakymas tiems, kurie abejo-ja humanitarø buvimo nauda Lietu-voje. Jeigu ne tie humanitarai, tai ne-bûtø buvæ kam padaryti revoliucijà,kurios dëka Lietuva iðkovojo nepri-klausomybæ.

Man paèiam yra tekæ bûti Vil-niaus miesto Sàjûdþio taryboje. Më-ginu prisiminti, kiek joje buvo tiks-liøjø ir gamtos mokslø atstovø? La-bai nedaug. Vyravo vël tie patys ne-laimingi humanitarai. Jeigu nebûtøbuvæ muzikø, filosofø, poetø ir raðy-tojø, tai jokio Sàjûdþio apskritai ne-bûtume sulaukæ. Sàjûdá padarë hu-manitarai.Tai kodël apie visa tai taipgreitai pamirðtama? Dabar visi tie,kurie it arðûs þvërys plëðia milijonus,turi bûti dëkingi ne kam kitam, o hu-manitarams. Bet dabar tie patys hu-manitarai niekinami ir pjaunami vi-sais ámanomais bûdais.

M. L. Seniai pastebëta, kad revo-liucijà daro idealistai ir romantikai, ovaisiais naudojasi sausi pragmatikai.Baigiasi tuo, kad Saturnas suryja sa-vo vaikus, revoliucija sudoroja savodidvyrius.

A. Ðliogeris. Tai bendra frazë,bet kalbame apie humanitarø naudàvalstybëje, kurios nenorima matytidabartinëje Lietuvoje. Tada bûtø ga-lima paklausti, ar naudingas buvoSàjûdis? Ðá klausimà norëèiau uþ-duoti pirmiausia tiems, kurie dabarnaikina Lietuvoje humanistikà ir lie-tuviø kalbà. Tie naikintojai � biuro-kratai, milijonieriai ir net þiniasklai-dos funkcionieriai � dabar vadinaminaujaisiais lietuviais. Þinoma, jie at-sakys, kad Sàjûdis buvo reikalingasir jiems labai naudingas asmeniðkai,nes Sàjûdþio dëka jie tapo tuo, kuoyra. O ar jie þino, kad Sàjûdá padarëhumanitarai? Naivu manyti, kad at-eityje tautos ir Lietuvos valstybës ne-iðtiks kitos didelës nelaimës ir iðban-dymai. Kas gali uþtikrinti, kad vël ne-teks iðeiti pirmyn tiems patiems drà-

suoliams � Arvydui Juozaièiui, Bro-niui Genzeliui,Vytautui Radþvilui arVytautui Landsbergiui.

Ar tyli intelektualai

M. L. Jeigu padëtis tokia grësmin-ga, bent jau humanistikos atþvilgiu,kaip kad sakote, tai kodël ðiandien to-kie tylûs kad ir Jûsø iðvardyti asme-nys? Intelektualai tyli.

Algis Mickûnas. Intelektualai ty-li ir nesipainioja kasdienio gyvenimokelyje, bet visuomenëje turi bûti eli-tas, nors tai ir demokratinë visuome-në. Juk ir JAV kaip valstybë buvo su-kurta bûtent elito.

A. Ðliogeris. Ir ne tokio elito, ku-ris savo elitiðkumà demonstruoja va-þinëdamas á buldozerius panaðiaisdþipais, bet intelektualinio elito. Okad toks elitas negali atsirasti be pla-taus humanistinio akiraèio, ar pagal-vojama?

A. Mickûnas. Ohajo universite-tas, kuriame dirbu, taip pat sukurtaspagal Tomo Dþefersono (ThomasJefferson), Nepriklausomybës de-klaracijos autoriaus, treèiojo Jungti-niø Valstijø prezidento reikalavimus.Tuo metu JAV sudarë dvylika pirmø-jø susivienijusiø valstijø, kurioms ga-liojo JAV Konstitucija. Tos dvylikasusivienijusiø valstijø pareiðkë: jeigukitos Ðiaurës Amerikos teritorijosnorës tapti JAV dalimi, tai prieð tap-damos turës sukurti mokslo akade-mines institucijas, nes nemokytiþmonës negali bûti demokratiðki.

A. Ðliogeris. Dþefersonas minty-je turëjo ne santechnikus.

M. L. Tikriausiai ir ne virëjas.A. Ðliogeris. Ir net ne verslinin-

kus.A. Mickûnas. Ne, tikrai ne. Ákur-

tasis Ohajo universitetas buvo pava-dintas Atënais � kaip civilizacijos

Psichologai universitetiniøstudijø metu privalo ágyti ne tik þi-niø, bet ir praktiniø ágûdþiø. Tokiamokymo forma bûtina norint ágytiprofesionalaus psichologo kvalifi-kacijà. Ágijæ teoriniø þiniø psicho-logai atlieka praktikà. Jà sudaro iðdalies nepriklausomas psichologodarbas priþiûrint patyrusiems pro-fesionaliems kolegoms. Tai vadi-namoji profesinë prieþiûra; jaitenka labai svarbus vaidmuo ren-giant psichologus. Praktikos pri-þiûrint profesionalams tikslas �padëti studijuojantiems:

� integruoti teorines þinias irpraktinius ágûdþius;

� pradëti praktikuoti priþiû-rint labiau patyrusiam ir kompe-tentingam specialistui;

� plëtoti studijuojanèiøjø ge-bëjimà reflektuoti ir analizuotisavo bei kitø asmenø profesinæveiklà;

� ásitraukti á profesinæ aplin-kà, kurioje jau dirba profesiona-lûs psichologai.

Tik po sëkmingos praktikosasmuo gali bûti pripaþintas pasi-

rengusiu savarankiðkam psichologodarbui.

Psichologø studijos tæsiasi ir ági-jus psichologijos magistro kvalifika-ciná laipsná. Psichologai gilina savoþinias podiplominëse studijose, ávai-riuose kvalifikacijos këlimo kursuo-se. Paþymëjimus ar sertifikatus, lei-dþianèius pritaikyti naujai ágytas þi-nias ir ágûdþius profesinëje praktiko-je, psichologai gali tik ágijæ praktikospriþiûrint profesionalams.

Profesinës prieþiûros svarba pa-brëþiama Europos psichologø asocia-cijø federacijos (EFPA) rekomenda-cijose. Lietuvos psichologai rengiasitapti visateisiais Europos Sàjungospsichologø bendruomenës nariais.Ateityje tik tie Lietuvos psichologai,kurie atliks praktikà priþiûrint profe-sionalams, galës tikëtis ágyti Europospsichologo sertifikatà (EuroPsy).

Nepaisant profesinës prieþiûrossvarbos psichologø rengimui, Lietu-voje iki ðiol nebuvo bendro profesi-nës prieþiûros modelio.

Vilniaus universiteto Bendrosiospsichologijos katedra, vykdydamaprojektà Psichologiniø inovacijø ir

eksperimentiniø tyrimø mokymocentro kûrimas, kuria psichologøprofesinës prieþiûros Lietuvojemodelá. Jame bus iðdëstyti pagrin-diniai profesinës prieþiûros prin-cipai, tikslai ir trukmë. Nustatytireikalavimai profesinës praktikosvadovui ir praktikantams, aiðkiaisuformuluota, kokias psichologopraktikanto kompetencijas reikiaugdyti profesinës prieþiûros metu.Ágyvendinant ðá modelá parengtaprofesinës prieþiûros vadovø mo-kymo programa. Joje bûsimiejiprofesinës praktikos vadovai ágisteoriniø þiniø apie pagrindiniusprofesinës prieþiûros teoriniusmodelius. Taip pat joje numatyti irpraktiniai seminarai, kuriø metubus tobulinamos kompetencijos irágûdþiai, bûtini profesinës prieþiû-ros vadovo veikloje.

Ágyvendinus psichologø profe-sinës prieþiûros modelá, bus ne tikuþtikrintas aukðtos kvalifikacijosprofesionaliø psichologø rengimasLietuvoje, bet ir aukðtesnë psicho-loginiø paslaugø Lietuvos gyven-tojams kokybë.

Nukelta á 7 p.

Filosofo Algio Mickûno, atrodo, netrikdo net ir sudëtingi Lietuvos mokslo klausimai, bent jau profesoriaus nuotaika gera;toliau � susimàstæs filosofas Algirdas Ðliogeris

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

4 2007 m. birþelio 14�liepos 4 d. Nr. 12(368)MOKSLO TAKAIS

Labai ádomus reiðkinys. Já tiriantatsirado naujas terminas kietieji elek-trolitai, arba superjonikai. Iðkart bu-vo suvokta, kad juos galima taikytikuriant kietojo kûno elektros ðalti-nius arba baterijas. Áprastuose aku-muliatoriuose naudojamas skystasiselektrolitas, o superjonikø pagrindusukurtame kietakûniame akumulia-toriuje nëra kenksmingo ðvino. Beto, tokie akumuliatoriai labai lengvi,patogûs naudoti, saugûs, ekologiðki,nëra pavojaus, kad iðsilies elektroli-tas.

Tokiø kietakûniø akumuliatoriøelektrinë talpa didþiulë, jø pagrindupradëtos kurti ávairios baterijos. Nie-ko nuostabaus, kad tokie dariniai pir-miausia buvo panaudoti kosmoso rei-kalams. Bûtent ið tokiø superjonikøkuriama daugybë ávairiø elektros ðal-tiniø.

Vakarø ðalyse seniai pradëtikurti ir jau sukurti kietojo kûno ku-ro elementai. Tarp ðios konferen-cijos dalyviø yra sveèiai ið Ðveica-rijos, Ciûricho technikos universi-teto. Tai Ludwigo Gaucklerio mo-kinë dr. Jennifer L. M. Rupp. Tameuniversitete yra tobulinæsis ir dirbæsAntanas Orliukas, man taip pat yratekæ keletà kartø sveèiuotis. Tai ðtaiCiûricho technikos universitetas be-ne 15 metø kûrë elementus ðaldytu-vo dydþio árenginiams, kurie gaminakeleto kilovatø galios elektros ener-gijà. Tokie autonominiai elektrosðaltiniai naudojami Ðveicarijos Alpë-se ir bet kur kitur, kur reikia energi-jos. Labai patogûs ir ekologiðki ener-gijos ðaltiniai.

Iðlaisvinti atomus

Suprantu, kad pritaikymo galimy-bës labai viliojanèios, ir pasaulyje visplaèiau taikomi tokie kuro elementø pa-grindu sukurti ðaltiniai. Bet noriu Juspaklausti kaip fizikà: kodël dielektrikasar jo dalis virsta elektrai laidþia medþia-ga ir net elektrà generuojanèiu ðaltiniu?Jûs tai pavadinote faziniu virsmu, betádomu bûtø suþinoti to reiðkinio prie-þastá: ið kur staiga atsiranda laisvieji jo-nai, apie kuriø buvimà ið pradþiø netbuvo sunku átarti?

Ið niekur niekas neatsiranda,bet daugelyje medþiagø atomai arjonai gali turëti atsargines padëtis.Tai tam tikroje temperatûroje jonaistaiga tarsi pagal komandà arba pa-maþu palieka áprastas padëtis,traukdami vienas kità tampa laisvi.

Elektriniame lauke jie jau ga-li kryptingai judëti, atsiranda

elektros srovë. Tuos jonus ið jiemsáprastø vietø daþnai iðlaisvina fazinisvirsmas.

Visa gudrybë � iðlaisvinti tuos �su-riðtus� jonus?

Iðlaisvinti ið áprastø cheminiø ry-ðiø. Nes atomus ar jonus kietajamekûne laiko milþiniðki elektriniai lau-kai, apie milijardà voltø á centimetrà.

Kiek plaèiai superjonikai, arba kie-

takûniai elementai jau taikomi praktið-kai. Ar ekonomiðkai apsimoka juosnaudoti?

Taikymo sritys paèios ávairiausios:nuo rankiniø laikrodþiø elementø ikigana galingø, kaip sakiau, kilovatøgalios elektros jëgainiø. Yra ir deðim-èiø kilovatø galios jëgainiø � Vakarøðalyse tuose taikymuose paþengta ga-na toli.

O Lietuvoje? Kokius svarbesniusðios krypties tyrimø centrus iðvardysite?

Nëra tokio centro. Të-ra kai kurie epizodiðki ty-rimo darbai Lietuvosenergetikos institute, taippat Vilniaus universitetoFizikos fakultete, kur dir-ba prof. A. Orliukas. Paly-ginti su tuo, kas daromapasaulyje, kiek lëðø ir dë-mesio skiriama ðiai tyrimøkrypèiai, su mastais ir pa-siektais rezultatais, mûsøtos krypties tyrinëjimai yralabai kuklûs.

Bet vis dëlto 8-asis tarp-tautinis ðios krypties tyrinë-jimams skirtas simpoziu-mas vyksta Vilniuje, o nekur kitur. Vadinasi, pasau-lis mûsø mokslininkø pa-stangas pastebi ir palaiko.

Mûsø universiteto fi-zikai skelbia moksliniusdarbus ðios krypties þur-naluose, fundamentiniaityrimai atitinka pasaulinálygá, jie pasaulyje þinomi.Þiniø kûryba vyksta, okaip panaudoti tas þinias,turi rûpintis inþinieriai.Jie turi remdamiesi mokslo þiniomiskurti ið jø daiktus, technologijas. Pa-saulyje yra tokia praktika. Deja, Lie-tuvoje inþinieriai nedirba savo dar-bo, mes sukuriame daug þiniø ávai-

riose mokslo srityse, bet jas panau-doja kitø ðaliø inþinieriai.

Nors paprasèiau irnesugalvosi

Ir vis dëlto, kodël tokia perspektyvityrinëjimø kryptis Lietuvoje lieka tarsinuoðalyje nuo prioritetiniø tyrinëjimø?Kur prieþastis? Gal per maþos tos kryp-

O juk kietakûniai energijos ðal-tiniai Lietuvai galëtø bûti gerokaisvarbesni uþ daugelá kitø darbø, ðian-dien vadinamø prioritetiniais. Kodëltaip sakau? Todël, kad kalbame apievisai naujus energijos ðaltinius � la-bai ekologiðkus ir beveik neiðsemia-mus.

Deguonis imamas ið oro ir jun-giamas su vandeniliu, kurá galimagauti ið metano dujø, arba iðskirtikitais bûdais. Jungiantis deguoniuisu vandeniliu, vyksta cheminë reak-cija, atsiranda elektros srovë. Pa-prasèiau ir pigiau nesugalvosi.

Teoriðkai gal ir taip, bet praktið-kai tenka áveikti daugybæ technologi-niø sunkumø?

Pirmiausia reikia turëti kietàjákûnà, kuriame vyktø ta cheminë re-akcija. Fizikai ir chemikai daug me-tø kûrë tinkamà kietàjá kûnà.

Tikriausiai tai labai skirtingosmedþiagos ir toli graþu ne taip papras-ta jas pagaminti?

Tenka áveikti nemaþai sudëtingøtechnologiniø ir kitokiø dalykø: labaisvarbûs yra elektrodai ir medþiagos,kuriose jungiasi vandenilis su deguo-nimi ir sukuria elektros átampà. Kie-tojo kûno medþiagø fizika gana su-dëtinga. Bet fizikai ir chemikai iðmo-ko padaryti elektrodus, sugeba pa-siekti, kad norima reakcija vyktøgreitai, ir kad tokiø kuro elementønaðumo koeficientas bûtø gana dide-lis. Praktiðkai paþengta labai toli, pa-gaminti kuro elementai ávairiose ða-

liukas, bûdamas mano doktorantu, ir-gi tyrë feroelektrinius fazinius vir-smus. Tik po to susidomëjome, ið kuratsiranda fazinio virsmo metu dide-lis elektrinis laidumas dielektrikuose.Manau, kad feroelektros srityje ðá tànuveikiau, JAV leidykla iðleido manomonografijà Feroelektrikø ir giminin-gøjø medþiagø mikrobanginë dielektri-në spektroskopija, kurioje vienas sky-rius skirtas superjonikams. Kitos mo-nografijos tokiu pavadinimu pasauly-je dar nëra. Bet maþos ðalies fizikaivisko aprëpti negali.

Be to, reikia ir kritinës masës moks-lininkø, dirbanèiø tam tikroje tyrinëji-mø kryptyje.

Bûtent, ta kritinë masë bûtina betkurioje mokslo srityje. Jei nori moks-le padaryti kà nors reikðminga, kadnuvykæs á kità ðalá nustebintum tendirbanèius mokslininkus (o juk tai iryra svarbiausia, jeigu savo gyvenimàskiri mokslui), turi rasti tokià tyrinë-jimø niðà, á kurià galëtum labai giliaiásismelkti. Reikia tapti tos krypties,tegul ir siauros, lyderiu pasaulyje.

Tikriausiai labai svarbu, kad taniða bûtø perspektyvi, nes galima savoniðoje kuistis labai ilgai, bet jeigu ki-tiems tyrinëtojams dël to nei ðilta, neiðalta � rezultatø niekas ir nepastebës.

Jeigu tavo sritis neperspektyvi,nebûsi kvieèiamas nei japonø, neiamerikieèiø, nei europieèiø. Man tàsavo niðà pavyko rasti, pavykdavo irnustebinti kitø ðaliø tyrinëtojus, kar-tais nustebinu ir dabar. Feroelektri-kai ðiandien pasauliniam fizikosmokslui labai svarbi sritis: ið feroelek-trikø kuriami naujos kartos kompiu-teriø atminties árenginiai, ávairiosbankø ir kitokios atmintá turinèioskortelës, ðimtai telekomunikacijø ele-mentø. Net mobiliajame telefone yradevyni elementai ið feroelektrikø. Fe-roelektriniø telekomunikacijø ele-mentø kasmet parduodama uþ ðimtusmilijardø doleriø.

Padarëte klaidà nutolæs nuo super-jonikø?

Jokiu bûdu taip nemanau. Kaipsakiau, man superjonikø tyrimø dar-buose yra tekæ ðiek tiek dirbti, padir-bëjau ir Ciûricho technikos universi-tete. Ten ásitikinau, kad ðveicarai ir ki-tø kraðtø tyrinëtojai toje srityje taiptoli paþengë, kad bëgti paskui ásibë-gëjusá traukiná galima tik turint tiemstyrimams labai daug lëðø (kalbu apie

milijonus). Taèiau niekoneturëdamas gali tik ið to-lo pamojuoti.

Kas pirma �praktika ar teorija

Nuo ðios liûdnos, betrealistiðkos gaidos, darpasisukime á teorijà. Galji bent kiek padës mûsøskaitytojams, kurie nërafizikai, ásivaizduoti, kasyra ði superjonikø tyrinë-jimø kryptis. Ar sukurtaðios krypties bendra teori-ja? O gal kiekvienam at-skiram kûno elementuisava teorija?

Kartais teorija tikraipagimdo praktinius taiky-mus, naujas technologi-jas, bet pasitaiko ir prie-ðingai: praktiðki sukurtidalykai skatina ieðkotifundamentiniø pagrindøir pagimdo teorijà, net ið-tisà mokslà. Ðtai kad ir ra-darai. Kaip þinome, rada-

rø �ðirdis� yra magnetronas. Mag-netronai � tai galingi megavatinësgalios elektromagnetiniø bangøgeneratoriai, visø lëktuvø, laivø,oro ir jûrø uostø elektroninës akys.

Superjonikø pavilioti

Atkelta ið 1 p.

nius virsmus kietuosiuose kûnuosekartu esu paskelbæs serijà protoni-niams ir superjoniniams laidininkamsskirtø darbø. Tai ið esmës ta pati fa-ziniø virsmø problema. Prof. A. Or-

ties tyrinëtojø pajëgos, kad mokslo stra-tegams ir politikams bûtø galima árody-ti, jog tai turëtø bûti vienas ið Lietuvosmokslo prioritetø?

Lietuva � per maþa ðalis, kadgalëtø aprëpti visas tyrinëjimø sri-tis ir kryptis, kad ir paèias perspek-tyviausias. Superjonikø srityje pa-prasèiausiai neatsirado þmogaus,kuris sugebëtø kitus perrëkti, kadbe ðios krypties plëtojimo Lietuvosmokslas � tai mokslas be ateities.

Kur tokiø garsiai ðaukianèiø þmo-niø atsirado, ten reikalai geresni, átas kryptis nukreipiama daugiau lë-ðø. Lietuvoje yra taip: kas garsiaurëkia, tam daugiau duoda.

Tyrinëdamas feroelektrà ir fazi-

lyse puikiausiai veikia. O Lietuvojeði darbø ir tyrinëjimø kryptis, deja,buvo uþleista.

Pamoti nueinanèiamtraukiniui

Argi ne prof. Jonas Grigas buvoëmæsis ðios krypties darbø? Kodël jønetæsë?

Prieð prasidedant konferencijai bendrauja prof. Jonas Grigas, dr. Jeniffer Rupp (Ciûrichas), Gisela Gauckler (Ciûrichas)ir Rita Grigienë

8-ojo tarptautinio simpoziumo �Sistemos su greitàja jonø pernaða� organizatorius prof. Antanas Orliukas(pirmas ið deðinës) su konferencijos dalyviais

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2007 m. birþelio 14�liepos 4 d. Nr. 12(368) 5

1939 m. britai sukûrë pirmuosiusmagnetronus, radarai veikë per Ant-ràjá pasauliná karà. Taèiau bendros irtikslios magnetronø teorijos nëra li-gi ðiol.

Kitas pavyzdys: ðiluminiø varikliøsukûrimas davë postûmá kurti termo-dinamikos mokslà, atrasti keturis ter-modinamikos dësnius. Ið pradþiøDþeimsas Vatas (James Watt, 1736�1819) ir kiti kûrë bei tobulino garomaðinas, vëliau buvo pradëti kurti ði-luminiai vidaus degimo varikliai, otermodinamika atsirado daug vëliau.Manyèiau, kad panaðiai yra ir su ku-ro elementais. Man regis, kietojo kû-no fizikos teorijos pakanka suprastikuro elementø reiðkinius.

Ar apskritai galima tokia teorija? Galnëra ko belstis á neegzistuojanèias duris?

Kaip sakiau, yra bendra kietojokûno teorija; ji apraðo ir procesus,vykstanèius kietojo kûno elementuo-se. Nemanyèiau, kad reikëtø kaþko-kios specialios teorijos. Bet kietojokûno fizika labai plati ir sudëtinga.

Pernai mane kvietë á tà patá Ciû-richo technikos universitetà. Vos su-

sitikæs kolega sako: �Turiu problemà.Tu iðmanai kietojo kûno fizikà, atsa-kyk, kodël yra taip ir taip... Nuo atsa-kymo priklausys, ar veiks ðis mano ku-ro elementas.�

Taigi sprendþiant taikomàjà uþ-duotá ðiuo atveju reikia gilaus kieto-jo kûno fizikos iðmanymo, daugiaunieko. Visa bëda, kad mes, fizikai, ne-galime visko þinoti. Toli graþu ne vis-kà þinau kietojo kûno fizikoje. Niekasnegali þinoti visko. Lietuva � per ma-þa ðalis, kad mûsø fizikai bûtø tokieeruditai kaip kad savo metu buvo Le-vas Landau (1908�1968) arba jo ap-linkos fizikai. Mes visi kaþkà þinomeið savo srities, bent po truputá.

Svarbesnio kriterijausneþinau

Na gerai. Ar ði konferencija galibent kiek daugiau iðjudinti kad ir kie-tojo kûno elementø tyrimo ir kûrimo rei-kalus Lietuvoje?

Á ðià konferencijà atvyko keletasiðties pasaulinio lygio mokslininkø.

Kas ðia sritimi domisi, turi galimybëspasiaiðkinti visa, kas jam rûpi, pakal-bëti bet kuria ðios srities tyrinëjimøtema. Tik kiek èia ateis Lietuvos fi-zikø? Bijau, kad atvyks tik ið Lietu-vos energetikos instituto, Puslaidi-ninkiø fizikos ir Fizikos institutø,taip pat ið Vilniaus universiteto Fi-zikos fakulteto. Tad apie koká Lietu-vos protø iðjudinimà galima kalbëti?Niekas nieko neiðjudins. Keliprof. A. Orliuko darbuotojai, dar iðkai kuriø institucijø, kurie ta sritimidomisi, kai kà naujo iðties suþinos,gal uþmegs naujø ryðiø. Bet tik tiek.Reikia nuolat tose konferencijosesuktis, gyventi ta problema, tada busnauda. Viena konferencija Lietuvosneapvers. Juo labiau nepadarys per-versmo mûsø protuose.

Tad koks ðiandieniniø konferenci-jø tikslas? Paklausyti profesionalø pra-neðimø, ágyti dràsos ir pasitikëjimo pa-bendravus su korifëjais?

Asmeniniai ryðiai, kuriuos galimauþmegzti, yra svarbiausia, nes beveikviskà suþinoti, iðmokti galima iðmoksliniø straipsniø, per internetà.

Taèiau norëdamas gauti tarptautinágrantà, dalyvauti reikðminguoseNATO ar kituose projektuose, turi þi-noti, kad be asmeniniø ryðiø galimy-bës labai menkos.

Galima suprasti, kad visi tie kon-kursai tëra fikcija? Be ryðiø nelaimësi?Lemia ne moksliniø darbø vertë, bet pa-þintys?

Norëdamas laimëti konkursà,pelnyti grantà, turi ásilieti á gerà ty-rinëtojø grupæ ið keliø ðaliø univer-sitetø. Be asmeniniø ryðiø to nepa-vyks padaryti. Dalyvaudamas tokio-se konferencijose, parodydamas, kàgali ir sugebi padaryti, kaip lygiaver-tis partneris gali bûti priimtas á ben-drà projektà. Nelygiaverèiø niekamnereikia. Pokalbis su kitø ðaliø moks-lininkais daþniausiai prasideda nuolabai paprasto dalyko: pasakyk, kàtoje tyrimø kryptyje padarei. Nemoksliniai laipsniai ir vardai, betdarbai paðnekovui daro áspûdá. Bentkeliais þodþiais reikia suformuluoti,kà nuveikei. Toli graþu nëra papras-ta atsakyti, net jei visà gyvenime dir-bi moksle. Maþa pasakyti, kad pa-

skelbei ðimtà ar daugiau moksliniøstraipsniø. O kà padarei, ko kiti ne-padarë? Kartais mokslininkui be ga-lo sunkus klausimas, kai keliais þo-dþiais tenka rasti atsakymà.

Tas pats kriterijus taikytinas labo-ratorijai ar net mokslo institutui. Ma-þa, kad tu darei, kad tavo ketinimaigeri ir graþûs. Svarbu rezultatai. Irypaè svarbu, jeigu pavyksta padarytibent kai kà iðskirtinio. Kartais atvyku-siems sveèiams tenka aiðkinti, kokiatai puiki laboratorija ar institutas, o jotiesmukas klausimas � o kà ðis dari-nys ar institucija konkretaus pada-rë? � gali iðmuðti ið vëþiø. Ne apie vi-sus gali pasakyti, kà konkretaus ir ið-skirtinio yra padaræ.

Gyvenimas mane iðmokë, kal-bant apie mokslo ir kitus þmones,juos vertinti pagal nuveiktus darbus.Jis viskà darë, beveik viskà þino, su-pranta, bet kà pats savo rankomis arsmegenimis padarë � tai svarbiausiaskriterijus. Kito svarbesnio neþinau.

Kalbëjosi GediminasZemlickas

Geguþës 27�31 d. Vilniuje vykoXIV tarptautinis poetø susitikimasGeguþë prie Neries, kurio organizato-rius buvo leidinio Znad Wilii redak-torius Romualdas Mieèkovskis (Ro-muald Mieczkowski). Daug dëmesiosusitikimo renginiuose buvo skirtaraðytojams ir publicistams broliamsStanisùavui Catui Mackievièiui (Sta-nislaw Cat Mackiewicz, 1896�1966)ir Juzefui Mackievièiui (Józef Mac-kiewicz, 1902�1985). Lenkø institu-te ir lenkø meno galerijoje Znad Wi-lii atidarytos Stanislavo Cato Mac-kievièiaus fotografijos parodos, Len-kø institute vyko mokslinë konferen-cija Mackievièius prisiminus.

Prieðkario Vilniuje tai buvo labaigerai þinomos pavardës. StanislavasCatas leido konservatyviø paþiûrødienraðtá Þodis (Sùowo), kuris buvo þi-nomas visoje Lenkijoje. Leidëjo pa-þiûros ne visada sutapdavo su oficia-liàja Lenkijos vyriausybës linija, nere-tai Sùowo spausdindavo labai kritiðkusstraipsnius apie ðalyje vykdomà poli-tikà. Antai Stanislavas Catas grieþtaiprotestavo prieð staèiatikiø cerkviøVakarø Ukrainoje uþdarymà (uþdary-ta 150 cerkviø, á tas akcijas buvoátraukta Lenkijos kariuomenë), Len-kijoje tautiniø maþumø persekioja-mà. Tai visiðkai nesiderino su broliøMackievièiø paþiûromis, nes jie jau-tësi esà Lietuvos Didþiosios Kuni-gaikðtystës palikuonys, o toje valsty-bëje vyravo tautinë ir religinë toleran-cija. Uþ panaðias publikacijas Stanis-lavas Catas buvo suimtas ir ákalintaspolitiniø kaliniø koncentracijos sto-vykloje Kartûzø Berezoje.

Ne kitokio likimo susilaukë ir Ju-zefas Mackievièius. Þinomas publicis-tas, raðytojas, apkaltintas kolaboravi-mu su naciais Antrojo pasaulinio ka-ro metais, Armijos krajovos specialiuteismo sprendimu buvo nuteistas my-riop. Laimei, nuosprendis nebuvoávykdytas. Pokario metais J. Mackie-vièius gyveno Londone, paraðë pui-kiø romanø, kuriuose giliai ir su di-dele menine átaiga atskleidë totalita-riniø reþimø Europoje esmæ.

Nors abiejø broliø literatûrinë irvisuomeninë veikla gali bûti nevie-nareikðmiðkai vertinama, jø indëlis áprieðkario kultûriná Vilniaus gyveni-mà yra neabejotinas. Deja, ligi ðiolneturime në vienos ðiø autoriø kny-gos, iðverstos á lietuviø kalbà. Kodël,ið dalies paaiðkës ir ðioje publikaci-je. Mûsø sostinëje nëra ir ðiems ra-ðytojams skirtø atminimo þenklø, jøpavardës neáaugo á mûsø sàmonækaip tautinës tolerancijos ir huma-

nizmo skleidëjø daugiatau-tëje valstybëje vardai.

Renginiø Geguþë prieNeries programoje dalyvavonemaþai iðkiliø Lenkijos li-teratø. Mes ið sveèiø iðskir-sime ponià AleksandràNiemèikovà (AleksandraNiemczykowa), StanislavoCato Mackievièiaus dukterá.Per konferencijà Lenkø ins-titute ji papasakojo apieabiejø Mackievièiø gyveni-mà, veiklà ir kûrybà. Daugádomaus ið ðiø asmenybiøgyvenimo iðgirdome taippat ið Kazimiero Orlosio(Kazimierz Orùoú) lûpø. Taipuikus raðytojas, publicistas,scenarijø ir radijo vaidinimøkûrëjas, apsakymø Nuostabilandynë, Treèiasis melas au-torius. Paskutinioji jo knygaMozûrø tematika Mergina iðpriebuèio Lenkijoje apdova-nota Naujøjø knygø premija.Socialistinio reþimo metaisK. Orlosis bendradarbiavosu Jeþio Giedrojco Paryþiu-je leidþiamu þurnalu Kultu-ra ir Europos radiju, buvopogrindinio leidinio Áraðas (Zapis)redaktorius. Stanislavas Catas Mac-kievièius ir Juzefas Mackevièius � taiKazimiero Orlosio dëdës, mamosSeverinos broliai.

Po Lenkijos literatø susitikimoLietuvos raðytojø sàjungoje MoksloLietuvos atstovui atsirado galimybëpakalbinti Kazimierà Orlosá. Su-prantama, kalba daugiausia sukosiapie broliø Mackievièiø kûrybà ir li-teratûrinio palikimo reikalus.

Vis dar neþinomasskaitanèiai visuomenei

Gerbiamasis Kazimierai Orlosi,kiek Lenkijos skaitanèiajai visuomenei

þinoma Stanislavo ir Juzefo Mackievi-èiø literatûrinë kûryba, kiek ji pasie-kiama?

Padëtis nëra gera, tai ypaè pasa-kytina apie Juzefo Mackievièiaus kû-rybiná palikimà. Geresni reikalai suStanislavo Cato Mackievièiaus kûry-ba, nes tuo rûpinasi jo duktë Alek-sandra Niemèikova (Niemczykowa).Jos praneðimà kaip tik ir galëjome ið-klausyti vakar Lenkø institute vyku-sioje mokslinëje konferencijojeMackievièius prisiminus. Þodþiu, Sta-nislavo Cato Mackievièiaus kûriniaiLenkijoje leidþiami, karts nuo kartoprisimenami ir ið naujo perleidþiami.

Daug sudëtingiau yra su JuzefoMackievièiaus literatûriniais kûri-niais. Jau keliolika metø tæsiasi teis-

mo procesas dël jo kûriniø leidybospaveldëjimo teisës. Mat Londonegyvena Nina Karsov-Szechter, turin-ti nedidelæ knygø leidyklà Kontra. Taiðtai ði ponia save laiko ágijusia teisæleisti Juzefo Mackievièiaus kûrinius.Dabar ðià jos teisæ uþginèyti bandoJ. Mackievièiaus duktë Halina Mac-kieviè. XX a. paskutinio deðimtme-èio pradþioje pradëta ði byla, ir ji visnesibaigia.

Kokiais teisiniais argumentais dis-ponuoja leidyklos �Kontra� savininkë?

Ji ið tiesø turëjo ryðiø su J. Mac-

kievièiumi ir jo þmona Barbara To-porska-Mackieviè. Kol ðiedu gyvenoMiunchene, leido raðytojo knygasLondone, kai socializmà statanèiojeLenkijoje tai buvo iðvis neámanoma.Tais paèiais 1985 m. J. Mackievièiusir jo þmona Barbara Toporska-Mac-kieviè mirë, abu palaidoti Londone.N. Karsov iki praëjusio amþiaus de-vintojo deðimtmeèio pabaigos leidoJ. Mackievièiaus knygas, t. y. iki tolaiko, kol Lenkijoje ir visoje ðioje Ry-tø Europos dalyje buvo ásitvirtinusikomunistø valdþia. Visiðkai supran-tama, kad tokio antikomunisto kaipJ. Mackievièius veikalai oficialiai tometo Lenkijoje, kaip ir kitose komu-nistinio bloko ðalyse, negalëjo pasi-rodyti.

Lenkijai iðkovojus nepriklauso-mybæ, J. Mackievièiaus dukra tëvoknygas norëjo leisti Lenkijoje, taèiaunesusilaukë ponios Karsov pritarimo.

Kokia teise vadovavosi J. Mackie-vièiaus dukra, ar tik tuo, kad yra ra-ðytojo duktë?

Duktë disponavo tëvo laiðku, ku-riuo jai suteikë teisæ savo kûriniusleisti Lenkijoje. Halina Mackievièkreipësi á Ninà Karsov, bet ði á laið-kà neatsakë, su raðytojo dukterimibendravo tik per advokatà. 1993 m.H. Mackieviè iniciatyva prasidëjo

teismo procesas, kurio neigalo, nei kraðto nematyti.Trylika metø tæsæsis teismoprocesas 2006 m. baigësituo, kad pripaþino visasJ. Mackievièiaus kûriniøteises leidyklos Kontra savi-ninkei. Halina Mackievièpateikë apeliacijà.

Tamsiuose Temidëslabirintuose

Redaktoriaus paaiðki-nimas. Lietuvos skaityto-jams reikia papildomø pa-aiðkinimø. B. Toporska povyro mirties, þinodama savoteises, 1985 m. kovo mën.Paryþiuje leistame þurnaleKultura iðspausdino atviràlaiðkà, kuriuo visas Lenkijo-je veikusias pogrindþio lei-dyklas ápareigojo leisti Juze-fo Mackievièiaus kûriniusvisa ir necenzûruota versija.B. Toporska net nereikala-vo, kad dël kûriniø spausdi-nimo su ja bûtø tariamasikaip su J. Mackievièiausápëdine. Prieðingai, norëjo,

kad Lenkijoje knygos bûtø kuo pla-èiau spausdinamos ir platinamos. At-viras laiðkas þurnale Kultura buvoJ. Mackevièiaus reiðkiamø nuostatøpadarinys. Kanadoje gyvenanèiosMarijos Marèak (Marczak) liudijimuteisme, ji, papraðyta raðytojo duktersHalinos Mackieviè, laiðke 1982 m.J. Mackievièiaus klausë apie jo kny-gø leidybos Lenkijoje teises. Raðyto-jas pareiðkë sutinkàs, kad jo knygosbûtø leidþiamos Lenkijoje ir visas tosleidybos teises ðalyje suteikë dukteriaiHalinai.

Lyg ir viskas aiðku. Taèiau Lenki-joje 1981 m. rudená buvo ávesta kari-në padëtis, uþsienio korespondencija

Ákalintos knygosarba kodël Lenkijoje ir kitose

ðalyse nespausdinami raðytojoJuzefo Mackievièiaus kûriniai

Nukelta á 6 p.

Raðytojas Kazimieras Orlosis (Kazimierz Orùoú) (pirmame plane) Lenkø institute bendrauja suDanuta Piotrovièova (Danuta Piotrowiczowa), Romualdu Mieèkovskiu (Romuald Mieczkowski),

Halina Jotkialo (Halina Jotkiaùo) ir Henriku Maþuliu (Henryk Maýul)

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

6 2007 m. birþelio 14�liepos 4 d. Nr. 12(368)PAVELDAS IR DABARTIS

buvo grieþtai kontroliuojama, tuo la-biau tai pasakytina apie Mackievièiølaiðkus. J. Mackievièiaus laiðkas duk-teriai Halinai á Lenkijà buvo atveþ-tas nelegaliai, bet baiminantis, kadpateks á Lenkijos saugumo rankas,buvo sunaikintas. Tiesa, su laiðku bu-vo susipaþinæ, arba apie já þinojo gyviliudytojai, tarp jø yra ir mûsø paðne-kovas K. Orlosis. Tiems liudytojams(Wùodzimierz Odojewski, Marek No-wakowski, Mirosùaw Kowalski) jauyra tekæ liudyti teisme, kuriame bu-vo nagrinëtas H. Mackieviè ieðkinysN. Karsov. Pastaroji pateikë teismuidokumentà, kuriame teigiama, kad jiyra prieðkariu mirusios Juzefo Mac-kievièiaus þmonos duktë, ir jai pri-klauso visos paveldëjimo teisës.

Kas lëmë pirmos instancijos teis-mo sprendimà Ninos Karsov nau-dai? Galimas dalykas tai, kad Barba-ra Toporska iðkart po atviro laiðkopaskelbimo þurnale Kultura, 1985 m.paraðë testamentà, kuriame J. Mac-kievièiaus kûriniø leidybos, taip patsavo teises pripaþino Ninai Karsov.Naðlës manymu, tai nesikirto su josatviro laiðko turiniu, nes leisdamavyro laiðkus spausdinti Lenkijoje, topaties leidimo tikëjosi ir iðN. Karsov. Savuoju testa-mentu iðreiðkë savo ir vyropadëkà N. Karsov uþ ilga-metæ draugystæ ir pagalbàspausdinant J. Mackievi-èiaus knygas, kuriø antiko-munistinis turinys, aiðku,netiko socializmà statanèiaiLenkijai. Naðlë tikëjosi, kadN. Karsov ir ateityje judvie-jø su vyru literatûriniø lai-mëjimø sklaidai geriausiaipasitarnaus. Taèiau viskasávyko kitaip.

Kai manipuliuojamaraðytojo valia

Ar J. Mackievièiaus kny-gos apskritai po Antrojo pa-saulinio karo buvo leidþiamosLenkijoje?

Solidarumo metais, kaiLenkijoje pradëjo veikti po-grindþio leidyklos, daug kasá J. Mackievièiaus dukteráHalinà kreipdavosi ir gauda-vo sutikimà, kad jos tëvoknygos bûtø spausdinamos.Jos pasirodydavo. Bet po1990 m. iðkilo problema, nesponia Karsov pareiðkë nesu-tinkanti, kad Lenkijoje bûtøspausdinami J. Mackievi-èiaus kûriniai.

Visas ðis ginèas yra grynai komer-cinio pobûdþio, o gal turi ir politinæ po-tekstæ?

Ir viena, ir kita. Svarbiausia, kadJ. Mackievièiaus knygos taptø priei-namos Lenkijos skaitytojams. Deja,lenkams jis beveik nepaþástamas ra-ðytojas.

Bet jeigu Didþiojoje BritanijojeJ. Mackievièiaus knygos leidþiamos,tai, aiðku, patenka ir á Lenkijà? Sun-ku ásivaizduoti, kad Europos Sàjungo-je, kurios narës esame, knygà sustab-dytø dabartinës valstybiø sienos, tuo la-biau draugiðkø valstybiø.

Didþiojoje Britanijoje knygosspausdinamos, nors ir nedideliais ti-raþais. Ant kiekvienos knygos eg-zemplioriaus yra ponios Karsov ára-ðas, kad ðios knygos Lenkijoje galibûti parduodamos tik prieð raðytojovalià. Neþinau, kam ðitai daroma.

Ar ið tikrøjø J. Mackievièius tokiàvalià buvo iðreiðkæs?

Tai visiðka nesàmonë. Dëlvisø mano minëtø prieþasèiø

J. Mackievièius ir yra beveik neþino-mas Lenkijoje. Mokyklø literatûrosmokymosi programose galima iðvys-ti daug raðytojø, kurie buvo labai ak-tyvûs Lenkijos liaudies respublikosmetais, buvo valdþios palaikomi ir lei-do knygas reþimo sàlygomis, bet to-se mokyklø programose ligi ðiol nëraJ. Mackievièiaus pavardës.

Ko netenka pasaulinëliteratûra

Ko lenkø kultûra ir literatûra ne-tenka, kai skaitytojams ir ðiandienpraktiðkai sunkiai prieinamas vienasþymiausiø ir produktyviausiø XX a. ra-ðytojø?

Tai didelë netektis, nes literatûroskritikai ir þinovai J. Mackievièiø lai-ko vienu þymiausiø XX a. Lenkijosraðytojø. Komunizmas ir valstybiøprieðstata Antrojo pasaulinio karometais J. Mackievièiaus kûriniuoseapraðyta iðsamiai ir su didele menineátaiga. Jo knygos Kontra, Nereikia gar-siai kalbëti, Kelias á niekur ir kitos yraRytø Europos tautø kovos su komu-nizmu áprasminanti epopëja. Tø vei-kalø literatûrinë vertë yra didþiulë. Jisyra labai þymus lenkø raðytojas, kuráÈeslovas Miloðas pavadino didþiau-siu XX a. lenkø raðytoju, o neþinomaspaèioje Lenkijoje � su tuo sunku, ogal ir neámanoma susitaikyti.

Nejau teismo procesas dël þymauslenkø raðytojo kûrybinio palikimo irsklaidos tëra J. Mackievièiaus duktersprivatus bylinëjimasis su kita pretenden-te á raðytojo kûriniø leidybos teises? O kàapie visa tai mano Lenkijos valstybë?

Byla ir jos padariniais susirûpinoLenkijos kultûros ministerija. Ji, ma-tyt, sieks J. Mackievièiaus dukteriai

H. Mackieviè suteikti visà tokiu at-veju reikalingà pagalbà.

Apie kokià pagalbà kalbama, kàgali Lenkijos kultûros ministerija, jei-gu tai teisinë problema?

Lenkijos kultûros ministerijagali J. Mackievièiaus dukteriai su-teikti finansinæ paramà, labai svar-bu palaikyti teisëtus jos reikalavi-mus. Pagaliau valstybë gali pasam-dyti gerus advokatus, tarptautinësteisës þinovus.

Vienoje gretoje sudidþiaisiais

Vakar konferencijoje J. Mackievi-èius buvo pastatytas á vienà gretà su

Èeslovu Miloðu, Jeþiu Giedrojcu (Jer-zy Giedrojã). Ar iðties tie trys vardai de-ra vienas ðalia kito?

Tai ðios Europos dalies þymiausi li-teratai, rytinës Lenkijos dalies ir Lie-tuvos Didþiosios Kunigaikðtystës pali-kuonys, kokiø mûsø literatûroje nieka-dos jau nebebus. Manau, kad lenkø irlietuviø kultûroms ðie literatai yra la-bai reikðmingi. Todël ir lenkams, ir lie-tuviams jø kûrybà, siekius ir veiksmusreikia kuo geriau paþinti � tiek prieð-kario, tiek pokario. Tai mûsø bendrasir didis paveldas. Labai svarbu, kad jøkûryba bûtu verèiama ir á lietuviø kal-bà, Lietuvoje bûtø þinoma.

Visø trijø ðiø didþiøjø literatø irkultûros bei visuomenës veikëjø gyslo-mis tekëjo ir lietuviðkas kraujas, oðiandien be ðiø asmenybiø neásivaiz-duojama lenkø literatûra ir kultûra.

Mus sieja panaði istorinë lemtis;jà ðie literatai bene giliausiai yra ap-màstæ ir áprasminæ savo kûryboje.Ðtai kodël mûsø kaimyninëms tau-toms jø kûryba tokia svarbi.

Ar Lietuvoje taip pat galioja drau-dimas spausdinti J. Mackievièiaus kû-rinius? Gal vertimams á lietuviø kal-bà minëtas draudimas negalioja?

Galioja. Kai leidykla Versus Au-reus kreipësi á ponia N. Karsov, pra-ðydama leidimo spausdinti J. Mac-kievièiaus romanà Lietuvoje, gavoneigiamà atsakymà. Daugiau infor-macijos apie visas tas peripetijas galiturëti leidinio Nasz Czas redaktoriusRyðardas Maciejkianecas (RyszardMaciejkianiec), kuris taip pat ben-dravo su N. Karsov, praðydamas lei-dimo J. Mackievièiaus dviejø knygøKelias á niekur ir Provokacijos perga-lë tekstus dëti á internetà. J. Mackie-vièiaus duktë ponia Halina su tuo su-tinka, o N. Karsov � ne. Ji nesutiko,kad bûtø spausdinami J. Mackievi-èiaus kûriniø vertimai Prancûzijoje,Ðveicarijoje, Vokietijoje, Rusijoje.

Taigi galima konstatuoti, kad irLietuvai N. Karsov skelbiamas tabuJ. Mackievièiaus kûriniø leidybai yradidelis nuostolis Lietuvos kultûrai, tuolabiau, kad J. Mackievièiaus biografi-ja ir veikla neatsiejama nuo Vilniaus.

Padëtis nedþiugina. Turime viltá,kad ji keisis, nes teismo proceso by-la ðiuo metu nagrinëjama apeliaci-niame teisme. Apeliacijà padavë

J. Mackievièiaus duktë. Gera þiniata, kad bylos ëmësi labai geras advo-katas. Jis neseniai laimëjo panaðøprocesà dël teisës leisti lenkø istori-nio raðytojo, eseisto ir publicisto Pa-velo Jasienicos (Paweù Jasienica, tik-roji pavardë Leon Lech Beynar,1909�1970) knygas.

Kazimieras Orlosis apiesave

Kokius áspûdþius paliko konferen-cija �Mackievièius prisiminus� Vil-niuje Lenkø institute?

Man ðios konferencijos temaádomi ir dël mano paties giminystësryðiø su Mackievièiais. Stanislavas irJuzefas Mackievièiai � tai mano dë-dës, mamos Severinos broliai. Vil-nius � mano motinos gimtasis mies-tas, ir tai man kelia ypatingø senti-mentø. Mano ðeimà ir mane patá ap-silankymas Vilniuje jaudina ir keliadaug áspûdþiø.

Bet Jûs pats gimæs ne Vilniuje?Gimiau Varðuvoje. Vilniø pirmà

kartà iðvydau dar prieð Antràjá pa-sauliná karà, kai man tebuvo trejimetai. Tada Vilniaus Ðv. Onos baþ-nyèioje buvo aukojamos Miðios uþmano senelius.

Antrà kartà Vilniuje lankëmëssu þmona atvykæ automobiliu ið Su-valkø jau Lietuvai iðkovojus nepri-klausomybæ. Sovietiniais laikais áLietuvà vykti nesiryþau dël varginan-èiø pasienio procedûrø.

Kai ðalá valdë komunistai, buvotevienas ið opozicinës, teisingiau, pogrin-dþio lenkø literatûros atstovø. Ar da-bar Lenkijoje esama opozicinës litera-tûros atstovø?

Dabar nëra. Valdant komunis-tams, Lenkijoje iðleidau kelias savoknygas pogrindþio spaudoje. Taippat teko bûti vienu ið pogrindþio li-teratûros redaktoriø, leidome Áraðà(Zapis), kuris pradëjo eiti 1977 m., oliovësi � 1982 m., jau tada, kai Len-kijoje buvo ávesta karinë padëtis.

Ar Lenkijos jaunuomenë skaitoknygas?

Sunkus klausimas. Visose ðalyseliteratûra traukiasi spaudþiama inter-neto, televizijos, vis labiau ásigali vaiz-diniø kultûra, ir ji pradeda vyrauti.

Kaip raðytojai tam galipasiprieðinti? O gal negali?

Reikia raðyti ir tikëtis,kad bus kitaip.

Kà ðiuo metu raðote?Mëginu gráþti prie savo

prieð kelerius metus pradë-tos raðyti apysakos. Noriuuþbaigti, bet kyla nemaþøsunkumø, nes vis stinga ra-mybës ir bûtinø sàlygø susi-kaupti. Mat galiu raðyti tiktada, kai aplinkui visiðka ra-mybë, geriausia, kai esu vie-nas, visiðkoje izoliacijoje. Opastaruoju metu tos ramy-bës kaip tik labiausiai irstinga.

Ar Jûsø kûryboje esamalituanistiniø, su Lietuva susi-jusiø momentø?

Mano kûryboje to galmaþiau, bent jau taip staigiaibûtø nelengva prisiminti. Ta-èiau mano giminystës ryðiaiglaudþiai siejasi su lietuvið-komis ðeimomis. Ðtai manosenelio � Antano Mackievi-èiaus � seserys, t. y. manomamos tetos, buvo iðtekëju-sios uþ lietuviø Matulaièiø.Motinos pusseserë Vincentaið Matulaièiø iðtekëjo uþ Sta-sio Lozoraièio. Mama su jailgus metus susiraðinëjo, kaiji gyveno Romoje su savo vy-ru � Lietuvos ambasadoriu-

mi Italijoje ir prie Ðvento Sosto.Kodël Tamstai neparaðius biogra-

finës knygos apie ðià plaèià giminæ, ku-ri sieja Mackievièius, Matulaièius, Lo-zoraièius ir, tikriausiai, kitas labai ádo-mias ðeimas?

Labai rimtai apie tai màstau, netir su Krokuvos literatûrine leidyklaesu aptarinëjæs toká pasiûlymà. Manádomi giminë ir ið tëvo pusës � ið Or-losiø. Aiðku, mane labai domina irmano giminës ið motinos pusës �Mackievièiai. Galimas dalykas, ateislaikas visa tai apraðyti.

Tad leiskite Jums to kuo nuoðir-dþiausiai palinkëti: rasti ramybës, su-sikaupti ir ðià giminës genealogijà kuoiðsamiausiai iðdëstyti. Dëkoju uþ pa-ðnekesá.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

P.S. �Mokslo Lietuvos� redakcijanuoðirdþiai dëkoja vilnieèiui poetui irvertëjui Voicechui Piotrovièiui uþ pagal-bà bendraujant su Kazimieru Orlosiu.

Ákalintos knygosarba kodël Lenkijoje ir kitose

ðalyse nespausdinami raðytojoJuzefo Mackievièiaus kûriniai

Atkelta ið 5 p.

Lenkø institute atidarant Stanislavo Cato Mackievièiaus fotografijø parodà: raðytojo duktë Aleksandra Niemèikova (Aleksandra Niemczykowa)bendrauja su Danuta Piotrovièova, Romualdu Mieèkovskiu ir Kazimieru Orlosiu; uþ ponios A. Niemèikovos � poetas Voicechas Piotrovièius

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

2007 m. birþelio 14�liepos 4 d. Nr. 12(368) 7KRITIKUOJA

centras. Amerikos universitetuose irðiais laikais niekas nekelia abejoniø,ar humanitarai reikalingi. Vienameuniversitete filosofijos profesoriainieko per daug neveikë, peðësi tar-pusavyje negalëdami susitarti dëlskirtingø dogmø. Kartà universitetoprezidentas ir sako: �Tai gal uþdary-kime tà filosofijos fakultetà, nes tentik triukðmas keliamas, nieko nevei-kiama, peðamasi, ir dar studentai ápeðtynes áveliami.� Fakulteto senataspasakë: blogai, kad fakultete taipvyksta, bet koks gali bûti universite-tas be filosofijos?

M. L. Pagaliau juk senieji univer-sitetai apskritai buvo neásivaizduojamibe filosofijos fakulteto, jis buvo vienassvarbiausiø.

A. Mickûnas. Tai atsispindi netteikiant mokslø daktaro laipsná:Ph. Dr. � tai filosofijos daktaras.

M. L. Ko gero, mûsø humanitaraine atsitiktinai atsiduria tam tikrø jë-gø taikinyje. Vyksta globalinis proce-sas, kurio aukomis tam tikra prasmetampame visi. Gaila, kad savoje vals-tybëje.

A. Ðliogeris. Ne aukomis. Tie-siog atsiranda gudruèiø, kurie pasi-naudoja palankia padëtimi. Jie patysnëra aukos, bet kitus nori paverstiaukomis. Skaièiavimas labai papras-tas � skirstyti pinigus: sau, savo drau-gams ir ðvogeriams � daug, kitiems �kiek lieka. Deja, ðis darbas tenkamenko lygio þmonëms � tamsuome-nei. Vilniaus pedagoginiame univer-sitete pasidomëjau, kiek pinigø ski-riama uþ moksliná darbà: Fizikos fa-kultetui � 40 tûkst. litø, Istorijos fa-kultetui � 4 tûkst. litø.

M. L. Matyt, pinigus skirsto ne is-torikai. Ir ne filosofai.

A. Ðliogeris. Ne istorikai. Tieskirstytojai kaip asmenybës daþniau-siai yra niekas, man net þodþiø trûks-ta jiems apibûdinti.

M. L. Fizikai yra mûsø gyvenimoblogybë?

A. Ðliogeris. Jokiu bûdu, ne. Pa-þástu fizikø, kurie yra aukðèiausio ran-go mokslininkai ir aukðto rango þmo-nës. Kad ir akad. Algis Petras Pis-karskas, dabartinis Nacionalinës pa-þangos premijos laureatas. Tai ðviesusþmogus, ir tokiø yra ne vienas. Bet nejie yra gërybiø skirstytojai. Skirsto tie,kurie nëra nei fizikai, nei chemikai,nei biofizikai ar dar kas nors. Tai tam-suomenës ir menkystø deputatai biu-rokratiniame aparate.

A. Mickûnas. Bet jie nutaria,kaip valstybëje turi bûti.

A. Ðliogeris. Nutaria, koká dek-retà paskelbti, kad iðsipûstø jø paèiøir jø draugø piniginës.

M. L. Dejonëmis niekas nepasi-keis. Kà siûlote daryti? Kviesite þmo-nes iðeiti á gatves su vëliavomis?

A. Ðliogeris. Ir tas bûtø ne proðalá.

M. L. Mokslininkø protestuoti irmitinguoti nesubursite, nes tai indivi-dualistai, mitingai ir demonstracijos �ne jø veikimo bûdas.

A. Ðliogeris. Ne individualistai,bet bailiai. Lietuva yra bailiø ðalis.

M. L. Gyvenimas parodë, kad nevisada ir ne visai.

A. Mickûnas. Sàjûdþio iniciatyvi-næ grupæ sudarë intelektualø grupë,kaip ir Amerikoje revoliucijà prieðDidþiàjà Britanijà juk taip pat vykdëtik saujelë intelektualø: Tomas Dþe-fersonas, Dþeimsas Medisonas (Ja-me Madison), Bendþaminas Frankli-nas (Benjamin Franklin), DþordþasVaðingtonas (George Washington),Dþonas Adamsas (John Adams) ir ki-ti. Jie juokësi: �Mes keliame revoliu-cijà þût bût. Arba mus po vienà pa-kars, arba visus drauge.�

A. Ðliogeris. Teisingai. Ir apskri-tai mano mintis pasisuko kita kryp-timi. Þmogus balotiruojasi á prezi-dentus, o jam sako: �Tave nuðaus�.O jis atsako: �Na tai kas? Að tam ireinu á prezidentus, kad mane gali nu-ðauti.� Ir iðties, jei bijai, kad tave galinuðauti, neik. Bûk dizaineriu, virëjuar pop þvaigþde. Bet á prezidentusturi eiti aukðto intelekto, dràsûs, tau-rûs, laisvi, nesavanaudiðki þmonës.

Kà tuo noriu pasakyti? Ðtai kàreiðkia elitas: kai tautoje dar iðliekakeletas dràsiø aukðto intelekto þmo-niø. Niekas nepaneigs, kad ArvydasJuozaitis, Bronius Genzelis yra drà-sûs þmonës, dràsûs buvo VytautasLandsbergis ir Vytautas Radþvilas.Jie ëjo skustuvo aðmenimis. 1995 m.Respublika iðspausdino sàraðà (iðKGB archyvo) asmenø, kur buvo ið-vardyti suðaudymui pasmerkti asme-nys. Kas buvo tame sàraðe? Sàjûdþio

iniciatyvinës grupës, Vilniaus ir Kau-no Sàjûdþio tarybos nariai ir dar ke-li kiti þmonës. Ar mes to pavojausnesuvokëme? Puikiausiai suvokëme.Bijojome? Taip, bet vis tiek ëjomeáveikæ savo baimæ. Ðimtas þmoniø,gal net maþiau, sukûrë naujà Lietu-và. Jeigu nebûtø buvæ to ðimto, mesir ðiandien dar bûtume gyvenæ sovie-tijoje. Nors patys savo valia dabar vëlsugráþome á sovietmetá.

Apie dvasios aristokratizmà

M. L. Bet pripaþinkime, kad buvosusidariusios tiems pokyèiams palan-kios sàlygos.

A. Ðliogeris. Ðtai èia baudþiau-ninko-marksisto poþiûris! Kai sako-ma, kad �tokios sàlygos susidarë�, ið-kart nubraukiami tokie þodþiai kaipdràsa, taurumas, iðdidumas. Sàly-gos� Kà reiðkia sàlygos? Tegul su-sidarë sàlygos, bet reikëjo dràsos to-mis sàlygomis pasinaudoti. Kad irA. Juozaièiui Lietuvos dailininkø sà-jungoje perskaityti tà paskaità, ku-rioje jis vieðai pareiðkë, jog Lietuvaokupuota. Nuo to ir prasidëjo tautoskonsolidacija. Ar galëjo tà patá pada-ryti kiekvienas þmogus ið gatvës?Negalëjo.

Po to, kai padaryta, galima saky-ti: sàlygos susidarë. Taip galima su-niekinti viskà.

M. L. Tai ne suniekinimas ir nedràsos, þmogiðkojo ar tautinio orumoneigimas. Tiesiog neturëtume pamirð-ti, kad jau buvo ásisiûbavæs lenkø �So-lidarumas�, pradëjo griûti Berlyno sie-na, o Maskvoje buvo ne tik M. Gorba-èiovas su �perestroika�, bet ir B. Jel-cinas su Rusijos demokratinëmis jëgo-

mis, kurios artino Sovietø Sàjungosagonijà. Buvo Latvijos ir Estijos nacio-naliniai frontai, tad Lietuvos �Sàjû-dis� veikë visai ne izoliuotoje erdvëje.

A. Ðliogeris. Kaip Juozaitis vienumetu galëjo bûti Lenkijoje, kur veikëSolidarumas, ir Berlyne, kur buvogriaunama siena? Gerai prisimenu,kad Sàjûdá jis kûrë Vilniuje. �Tauta�tuo metu tupëjo krûmuose, o gudru-èiø legionas, pasinaudodamas anar-chija, pradëjo plëðti Lietuvà.

M. L. Norite pasakyti, kad Sàjûdispakeitë Europos þemëlapá?

A. Ðliogeris. Kalbu ne apie sienøkeitimà Europoje, bet apie labai pa-prastà dalykà: turi atsirasti dràsiø þmo-niø, kurie tomis sàlygomis pasinaudo-ja. Sàlygos neatsiranda paèios savai-me, jas kuria tie patys dràsûs vyrai.

M. L. Ta dràsa dingo? Iðgaravo?Ðiandien mûsø idealistai nustumti ápaðalá ir nuðèiuvæ?

A. Ðliogeris. Sàjûdþio þmoniø drà-sa niekur nedingo. Tie þmonës dirbasavo darbà ir visai nëra nuðèiuvæ.A. Juozaitis dirba diplomatiná darbàKaliningrade ir prireikus bet kada galibûti Lietuvoje. Prieð rinkimus vël visugarsumu iðgirdome V. Radþvilo balsà.Kitas reikalas, kad Sàjûdþio þmoniøniekas neklauso, nenori girdëti. O pas-kui stebisi: kodël jie tyli?

M. L. Bet Jus girdi, klausosi?A. Ðliogeris. Niekai. Ðiuo metu vi-

si orakulai gyvena Akropolyje. Publikaklausosi Ekrano sirenø ir nuolat kniau-kianèiø silpnaproèiø �þvaigþdþiø�.

A. Mickûnas. Amerikos revoliuci-jos metu maþa grupelë revoliucionie-riø paskelbë savo veiklos ir gyvenimoprincipà: �Uþ nepriklausomybæ ir lais-væ mes paaukosime visà turtà, gyvybæir ðventà garbæ.� Jie patys pagrindëprincipà, pagal kurá ryþosi gyventi irdël kurio buvo pasirengæ mirti.

A. Ðliogeris. Visada taip bûna,kitaip niekada ir nebuvo. Tai kvailøideologijø vergai iðranda istorijosdësnius ir �sàlygas�.

A. Mickûnas. Keli Amerikos dva-sios aristokratai ryþosi pasiprieðintididþiausiai to meto pasaulio imperi-jai � Didþiajai Britanijai. Jie buvo pa-sirengæ kurti naujà valstybæ, bet ið ða-lies tikriausiai atrodë kaip menkosbluselës. Bet tai buvo intelektualaiaristokratai. Jie tos kovos ir savo ide-alø labui ryþosi atiduoti visà, kà turë-jo brangiausio, net ir savo aristrokra-tiðkumà. Dþ. Medisonas, T. Dþefer-sonas, Dþ. Vaðingtonas, Dþ. Adam-sas � visi jie buvo aristokratai.

M. L. Þodþiu, mes tokiø dvasiosaristokratø nelabai ir turime, gyvena-me bananø respublikoje ir màstomekaip aborigenai?

A. Ðliogeris. Bananø respubliko-je, kur neauga bananai, todël tokiødalykø niekas nebesupranta. JeiguMickûnas ar Ðliogeris vieðai kur norsvisa tai paðnekëtø, klausytojai pirð-tu pasukiotø prie smilkinio� Norstai elementarûs dalykai.

M. L. Nemanau, kad mintyje tu-rite �Mokslo Lietuvos� skaitytojus. Visdëlto gyvename aplinkoje, kur vienosidëjos suprantamos ir priimamos, o ki-tos � ne.

A. Ðliogeris. Kà reiðkia aplinka?Aplinkos nëra, jà kuria keli þmonës.Jeigu tarp milijono bailiø atsirandavienas dràsuolis, jis paveikia visà tàmilijonà. Visus nuves savo keliu.

M. L. Tikriausiai pripaþinsite,kad prieð A. Juozaitá apie Lietuvosokupacijà dar 1987 m. prie AdomoMickevièiaus paminklo Vilniuje gar-siai ir vieðai kalbëjo Lietuvos laisvëslygos atstovai � Antanas Terleckas, Ni-jolë Sadûnaitë, Vytautas Boguðis, o ge-rai pagalvojæ prisimintume ir dar nevienà pavardæ. Bet didesnës kristaliza-cijos visuomenëje kaþin kodël tie þo-dþiai dar nesukëlë. O 1988 m. A. Juo-zaièio þodþiai krito ne ðiaip á gerà dir-và, bet á þmoniø ðirdis. Visa atmosfe-ra jau buvo pritvinkusi permainø. Jei-gu A. Terleckà ir N. Sadûnaitæ1987 m. po mitingo prie A. Mickevi-èiaus paminklo Vilniuje sovietiniamsaugumui buvo galima suimti ir tardy-ti, tai 1988 m. A. Juozaièio ir kitø Sà-jûdþio lyderiø niekas nedráso në pirðtupaliesti. Kà á tai gerbiamieji filosofaiatsakytumëte?

A. Ðliogeris. Dabar daug kas sa-vinasi laisvës idëjas ir patá Sàjûdþioákûrimà. Þinoma, að neneigiu neiTerlecko, nei Sadûnaitës, nei kitø di-sidentø vaidmens laisvinant Lietuvà.Taèiau, jei Juozaitis nebûtø Dailinin-kø sàjungoje vieðai pareiðkæs apieLietuvos okupacijà, tai Lietuvosmokslø akademijoje 1988 m. birþe-lio 3 d. nebûtø ákurta Sàjûdþio inicia-tyvinë grupë. Gal yra buvæ ir daugiaupanaðiø pareiðkimø, bet að kalbuapie tai, kà maèiau savo akimis. Okai man sakoma: tauta, entuziazmas,tai að matau tik einanèiuosius ið pas-kos. Teisingai Algis pasakë: jeigu në-ra elito, tai tauta þlugusi.

A. Mickûnas. Ohajo universite-te turiu kolegà ið Rusijos, dëstantámenà, tautodailæ. Jis tvirtina, kad posovietø imperijos þlugimo Rusijojebuvo padaryta viena didelë klaida:neskatintas elitas.

A. Ðliogeris. Apie koká elito ska-tinimà galima kalbëti, jeigu valdþio-je, iðskyrus keletà iðimèiø, atsidûrëmuþikai. Kaip jie gali skatinti elità,jeigu apskritai neturi supratimo, kasyra tas elitas.

M. L. O kodël á valdþià neatëjo in-telektualai, elitas?

A. Ðliogeris. Galiu tik apie savekalbëti. Að vieniðius, miðkø ir laukøþmogus, man nepatinka politika ir aðþinau, kad jai netinku. Að galiu ge-rai atlikti universiteto profesoriausdarbà, ir tai ne maþiau svarbu, negukiurksoti ministerijoje sekretoriumiar snausti Seimo salëje. Kiekvienàdienà bendrauju su jaunimu � taiðvietëjo ir auklëtojo darbas.

A. Mickûnas. Virdþinijoje antprezidento T. Dþefersono kapo para-ðyta, kas jis yra iðlaisvintojas ið religi-jø priklausomybës, tolerantiðkumodiegëjas, paraðæs Nepriklausomybësdeklaracijà ir Virdþinijos universite-to ákûrëjas. O kad buvo JAV prezi-dentas, tai kam èia ádomu. Beje, kaibuvo prezidentas, tai ið savo namøkartà per tris mënesius nujodavo á Va-ðingtonà, pasiþiûrëdavo, kad viskasgerai, ir tuojau pat gráþdavo namo.Ten dirbo kaip tikras intelektualas:raðë, planavo, projektavo architektû-rinius objektus, atlikdavo meteorolo-

ginius stebëjimus, sudarinëjo statisti-kas. Jam politika buvo ne svarbiausia.Jeigu valstybë laisva, þmonës gyvenasavo gyvenimà, kuriasi, tai negi jiemsnurodinësi, kaip kuris turi gyventi. Jo-kios biurokratijos.

A. Ðliogeris. Þinoma, tai retas at-vejis. Bet valstybës valdymo idealas,bent jau Senovës graikø valstybës, yrasavivalda. Bendruomenës autonomið-kos, o valstybë reikalinga tam, kad sau-gotø asmens ir vietiniø bendruomeniøautonomijà. Suprantama, tai idealas.Bet dabar paradui vadovauja milþinið-kas vadinamøjø profesionaliø biuro-kratø sluoksnis, kuris viskà valdo, kon-troliuoja kiekvienà mano þingsná. Aðnebegaliu atsikvëpti, nes kaþkoks ma-þaraðtis man aiðkina, kaip að turiu ra-ðyti straipsnius. Yra net smulkiai nu-rodyta, kiek turi bûti cituojama auto-riø, kiek ir ko turi bûti ávade ir kiek ið-vadose. Monografijos pavadinimasgali bûti tik toks, koká specialiu dekre-tu nustatë mokslininkams komanduo-jantis valdininkas, joje turi bûti tiek irtiek spaudos þenklø, ne daugiau ir nemaþiau. Absurdo teatras.

M. L. Ar taip valdininkai mokoprofesorius ir JAV?

A. Mickûnas. Kol kas dar ne.A. Ðliogeris. Amerikoje dar gy-

vos akademinës laisvës tradicijos.

Apie romø asilà ir morkà

M. L. Mûsø diskusijoje nuskam-bëjo þodis �idealas�. Kaip Jums atro-do, kiek idealai dar turi vietos dabar-tinëje Lietuvoje?

A. Ðliogeris. Þiûrint kokie idealai.A. Mickûnas. Að pakeisèiau þo-

dá idealai á sàvokà principai. Kad irpolitinës bendruomenës principas.Kiekvienas asmuo turi bûti autono-miðkas. Nutarus, kaip mes gyvensi-me, ir demokratiðku bûdu iðrinkusvaldþià, ji neturi jokios kitos prievo-lës, kaip tik vykdyti tas, kurias mesnutarëme vykdyti.

M. L. Bet mes dar neturime tokiospolitinës sistemos, ir neþinia, ar kadaturësime, kur tokios laisvës galiotø pi-lieèiams.

A. Mickûnas. Èia yra politinëbendruomenë.

A. Ðliogeris. Lietuvoje jokia po-litine bendruomene net nekvepia.

M. L. Tai kaip ávardytumëte feno-menà, kurá turime sukûræ?

A. Ðliogeris. Að pavadinèiau ðvel-niu totalitarizmu. Prievarta gali bûtiávairi: gali bûti labai þiauri ir bjauri � so-vietinë, ar nacistinë. Bet ji gali bûti ðvel-ni. Ir tuo poþiûriu prievarta Lietuvojeyra sustiprëjusi, palyginus kad ir su so-vietmeèiu. Kodël? Todël, kad atsiradokompiuteriai. Nes totalitarizmas � taipastanga totaliai kontroliuoti kiekvie-nà individà. Ir batsiuvá, ir verslininkà, irfilosofijos profesoriø. Lietuvoje tà tota-litarinæ prievartà sugebama labai sëk-mingai ágyvendinti. Kur kas sëkmin-giau, negu tai sekësi daryti bolðevikams.Pastarieji reikalaudavo atiduoti duok-læ þodþiams. Pasakei, kad statome so-cializmà, ir valdþia patenkinta. Dabartau koks nors mokslo departamento at-stovas gali pasakyti: jeigu uþsienio au-toriø citavimui neskiri pusës teksto, taitu ne mokslininkas. Arba jei raðai lie-tuviðkai, taip pat ne mokslininkas. Ðtaikokia mûsiðko totalitarizmo esmë.

A. Mickûnas. Man tai primenaasilà, sekantá paskui ant botago ga-lo pririðtà morkà. Jeigu paskui mor-kà klusniai eisi, gal gausi didesnæmorkà. Cituosi 20 uþsienio autoriø,bûsi paskatintas. Taip asilas gali ei-ti, kol nukris.

Bus daugiau

Kalbëjosi GediminasZemlickas

Tauta, neturinti elito �tauta be ateities (2)

Atkelta ið 3 p.

Sprendþiant ið susirûpinusio akad. Juro Poþelosveido atrodo, kad ir fizikams Lietuvoje � ne pyragai

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

8 2007 m. birþelio 14�liepos 4 d. Nr. 12(368)ÁVERTINIMAS

Jo veikla neliko nepastebëta.R. Bitneris tapo Europos endosko-pinës chirurgijos asociacijos valdy-bos nariu, Europos herniologødraugijos pirmininku, Amerikos�Europos herniologø draugijos gar-bës pirmininku, yra ilgametis Vokie-tijos minimaliai invazinës chirurgijosdraugijos pirmininkas, Vokietijoschirurgø draugijos prezidentas, Vo-kietijos chirurgø asociacijos valdy-bos narys, Pietvakariø Vokietijosgastroenterologø draugijos vicepre-zidentas. Profesorius aktyviai daly-vauja Pasaulio chirurgø asociacijos,Tarptautinio kolorektinio vëþio klu-bo, Europos virðkinamojo traktodraugijos, Tarptautinës skrandþiovëþio asociacijos ir kitø tarptautiniøorganizacijø veikloje.

Prof. R. Bitnerio bibliografijoje �daugiau kaip 320 moksliniø straips-niø, jis skaitë 372 mokslinius prane-ðimus, yra 37 moksliniø knygø auto-rius arba bendraautoris, yra skaitæs80 kviestiniø praneðimø ávairiuosepasaulio universitetuose, chirurgi-niuose kongresuose, dalyvavo 15naujø operacijø demonstracijose.Profesorius vadovauja þurnaluiGastroenterologische Chirurgie inter-disciplinaer, yra daugelio kitø leidi-niø redkolegijø narys.

Prof. R. Bitneriui suteiktas An-glijos karaliðkosios chirurgø kolegijosgarbës nario vardas ir Yangzhou uni-versiteto Kinijoje garbës profesoriausvardas. Nuo ðiol profesorius � ir Vil-niaus universiteto garbës daktaras.

Reikðmingà vaidmená prof. Rein-hardas Bitneris atliko Vilniaus uni-versiteto chirurgijos klinikos veiklo-je. Per nepriklausomybës metus jisketuris kartus padëjo organizuoti mi-

nimaliai invazinës chirurgijosseminarus-mokyklas, jose

Lietuvos chirurgus mokë naujø ope-racijø. Lietuvos chirurgai staþuoda-vosi R. Bitnerio vadovaujamoje klini-koje, ten iðmokdavo naujø diagnosti-kos ir gydymo bûdø. R. Bitneris pa-dëjo parengti pirmà Lietuvoje dau-giacentræ klinikinæ atsitiktiniø imèiøstudijà, kuri atlikta Vilniaus universi-teto, Kauno medicinos universiteto irKlaipëdos miesto chirurgijos kliniko-se. Pagaliau prof. R. Bitnerio pastan-gomis Vilniaus universiteto chirurgi-jos klinikai padovanotas laparoskopi-nës chirurgijos rinkinys.

statæ Mokslo Lietuvoje, kaip Jogailai-èiø universiteto Krokuvoje prof. ha-bil. dr. Vojciecho Smoèinskio (Woj-ciech Smoczyñski). 2005 m. per ke-turis laikraðèio numerius spausdino-me profesoriaus, prof. VladimiroPlungiano ir lietuviø kalbininko dr.Artûro Judþenèio paðnekesá MoksloLietuvos redakcijoje (Nr. 16(328),Nr. 17(329), Nr. 18(330), Nr. 20(332).Susidarë áspûdis, kad V. Smoèinskis,tvirtai remdamasis á tradicinës kal-botyros pagrindus, kartu yra entu-ziastingas moderniø metodø taiky-mo kalbotyroje ðalininkas. Tai moks-lininkas, kuris kritiðkà poþiûrá suge-ba derinti su dideliu jautrumu ir dë-mesingumu jaunøjø talentø atþvil-giu, pastebi jø laimëjimus ir sugebajais visa ðirdimi dþiaugtis. Bendrau-ti su profesoriumi lengva ir papras-ta, nes tai nuoðirdus þmogus, gyve-nantis kalbos mokslui ir moksle.

V. Smoèinskis yra kone nuolati-nis kalbininkø vasaros stovyklø Salo-se dalyvis, kur kaskart ne tik skaitoádomias paskaitas, bet á stovyklas su-geba atsiveþti ir savo mokinius, pa-sirinkusius kalbininko kelià. Repor-taþà Mokslo Lietuvoje ið 2006 m. kal-bininkø vasaros stovyklos Salose esa-me paávairinæ ir V. Smoèinskio nuo-trauka (Nr. 15(349), kurioje garbu-sis profesorius sëdi paprastame ar-klio tempiamame kaimo veþime ap-suptas bûrelio vaikø � tipiðka aki-mirka ið Salø vasaros stovyklos gyve-nimo. Ðá kartà jau teko fotografuotiprof. V. Smoèinská su Vilniaus uni-versiteto garbës daktaro toga ir bire-tu � tai akademinës bendruomenëspagarbos mokslininkui þenklai, ku-riais garbingas universitetas pager-bia tik iðskirtines mokslo asmenybes.

Þinoma, laikraðèio darbuotojoáspûdis sunkiai galëtø prilygti akade-minës bendruomenës nario pateiktø

faktø apie prof. V. Smoèinská visumai.Tuo labiau, kad ðis malonus rûpestis �pristatyti naujàjá garbës daktarà � te-ko naujajam Filologijos fakulteto de-kanui doc. dr. Antanui Smetonai. Be-je, ir dekanas prisipaþino, kad per ke-lias minutes supaþindinti su profeso-riaus bibliografija ir jo darbais papras-èiausiai neámanoma. Todël A. Smeto-na sutelkë dëmesá á tai, kuo ðis garbusmokslo vyras nusipelnë bûti pagerbtasbûtent Vilniaus universitete.

Pirmiausia ta veikla iðsiskiria li-tuanistikos ir prûsistikos darbais. Pa-

sirinkæs slavistikos studijas Varðuvosuniversitete studentas V. Smoèinskisturëjo rinktas ir vienà papildomà in-doeuropieèiø kalbà � graikø arba lie-tuviø. Kaip teigia pats profesorius,ne visai paprasta bûtø atsakyti, kodëljis pasirinko bûtent lietuviø kalbà.Gal lëmë 1965�1966 m. klausytosdoc. Tamaros Buchienës (Buch) pa-skaitos Lietuviø kalba indoeuropieèiøkalbø fone. T. Buchienë 1956 m. per-sikëlë ið Vilniaus á Varðuvà ir dvide-ðimtmeèio jaunuolio sieloje pasëjopaþinimo siekio sëklà, tad jis ðiàmokslininkæ ëmë laikyti savo vedlemoksle ir gyvenime. Paskaitos suþa-dino studento susidomëjimà istorinelyginamàja kalbotyra, kartu ir lietu-viø kalba kaip labai svarbia indoeu-ropeistikai. Doc. T. Buchienës dëkaV. Smoèinskis 1967 m. tapo þymauskalbininko prof. Jano Safarevièiaus(Jañ Safarewicz) asistentu Jogailai-èiø universitete. Pastarasis paskati-no kuo greièiau iðmokti lietuviø kal-bà, nes ji labiausiai pasiekiama indo-europeistikos tyrimams, be to, juk vi-sai neatsitiktinai kiekvienas save ger-biantis lenkø kalbininkas domëjosilietuviø kalba.

V. Smoèinskis prisimena, kad lie-tuviø kalbos mokymasis nebuvo toksmalonus, kaip kad galëtø atrodytiðiandien ið laiko perspektyvos. Turë-jo vienintelá sovietiná lietuviø kalbosvadovëlá, kuriame buvo skaitiniai apieðaunius kolûkio traktorininkus, mel-þëjas ir bulviakasá. Vienintelë atgaivabuvo lietuviðki þodþiai. Ir dabar sujauduliu prisimena, kaip já suþavëjojavø pavadinimai, nepanaðûs á jokioskitos kalbos þodþius, turintys pluraletantum. Tai daiktavard�iai, vartojamitik daugiskaita.

Susidomëjimas vedë vis prie gi-lesniø studijø, Jano Rozvadovskio(Rozwadowski), Janio Endzelino,Kazimiero Bûgos, Jano Otrembskio(Otræbski) ir Christiano Stango dar-bø, skirtø lietuviø kalbos tyrinëji-mams. Jogailaièiø universiteto Ben-drosios kalbotyros katedroje, kurio-je pradëjo dirbti V. Smoèinskis, beJ. Safarevièiaus dirbo ir prof. JeþisKurylovièius (Jerzy Kurylowicz). JamV. Smoèinskis jauèia ypatingà dëkin-gumà uþ tai, kad galëjo jo vadovauja-mas gilintis á ir indoeuropeistikos ty-rimus, tobulintis ypaè kalbotyros ty-rinëjimø metodologijos srityje.

Vis dëlto lietuviø kalbos studijo-se bûsimasis profesorius jautësi sa-vamoksliu, ieðkojo ryðiø su gyvosioskalbos atstovais, ir tos paieðkosV. Smoèinská atvedë pas Lenkijoslietuvius. Punske, Oþkiniuose, Krei-vënuose susipaþino ir bendravo suûkininkais Juozu Vaina, Jonu Pajau-ju, Petru Venclausku. Buvo tiesiogpakerëtas jø tradicinio oraus gyveni-mo bûdo, taip besiskirianèio nuokaimo, kurá ligi tol teko paþinti. Ðtaiðis bendravimas V. Smoèinská ir pa-skatino prabilti lietuviðkai. Ið Lenki-jos lietuviø perëmë vietinës dzûkøtarmës bruoþus, kurie, kaip dabarlinksmai prisimena, vëliau já ðiek tiekkompromitavo Vilniaus svetainëse.

Pasiðovæs tyrinëti dalyvius, betlietuviðku kaimu susiþavëjæs V. Smo-èinskis savo daktaro disertacijai pa-sirinko kità temà � dialektologinæ.Gal nesàmoningai pasirinko savopirmosios lietuviø kalbos dëstytojosTamaros Buchienës tyrinëjimø kelià.1970 m. ji netikëtai mirë, jos netek-tá V. Smoèinskis sunkiai iðgyveno.

1973 m. pirmà kartà atvyko á Vil-niø, susipaþino su Tamaros Buchie-nës seserimi Ina Meiksinaite, kitaislietuviø kalbotyrininkais � Jonu Pa-lioniu, Zigmu Zinkevièiumi, Vytau-tu Ambrazu. Visiems jiems naujasisVilniaus universiteto garbës dakta-ras Ðv. Jonø baþnyèioje padëkojo uþ

Galima neabejoti, kad Lietuvosmokslas ir chirurgija Vilniaus uni-versiteto garbës daktaro prof. Rein-hardo Bitnerio asmenyje ágijo labaiautoritetingà bièiulá, pasaulinës mi-nimaliai invazinës chirurgijos vienàþymiausiø atstovø.

Jau 40 metø su lietuviøkalba

Ne da�no u�sienio ðalies kalbi-ninko mintis taip iðsamiai esame pri-

Mokslo keliasatvedë á Lietuvà

Atkelta ið 1 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Ðv. Jonø baþnyèios angelai sukluso: vël vyksta naujø Vilniaus universiteto garbës daktarø inauguracija

Sveikinimus ir gëles priima Vilniaus universiteto garbës daktaras prof. Reinhardas Bitneris (treèias ið kairës);ðalia � Vilniaus Chirurgø draugijos pirmininkas doc. Audrius Gradauskas ir prof. Kæstutis Strupas

2007 m. birþelio 14�liepos 4 d. Nr. 12(368) 9ÁVERTINIMASpagalbà tobulinant lietuviø kalbos þi-nias ir bendradarbiavimà.

1977 m. Krokuvoje V. Smoèins-kis apgynë daktaro disertacijà Puns-ko apylinkiø lietuviø tarmë (vadovasJ. Safarevièius). Nuo 1969 m. dirb-damas Jogailaièiø universitete dëstoir lietuviø kalbà. Nuo lituanistikosnenutolta ir 1986 m. tame paèiameuniversitete apgintoje habilituotodaktaro disertacijoje, bet ji buvo ið-plësta á slavistikos, baltistikos ir in-doeuropeistikos tyrimø sritá. Habili-tacijos darbo pagrindà sudarë atski-ri straipsniai ir studija Baltø kalbos.Nuo 1988 m. dirba ir Varðuvos uni-versitete, kuriame 1990 m. ásteigtabaltø filologijos specialybë. Baltø fi-lologijos katedrai iki 1994 m. vado-vavo V. Smoèinskis. Jis ir toliau dir-ba indoeuropeistikos ir baltistikoskrypties tyrinëjimø srityje, paskelbëvertingø darbø: plaèiai apraðyta lie-tuviø kalba ðalia latviø ir prûsø kal-bø, iðtirta lietuviø kalba kitø kalbø ly-ginimo perspektyvoje (2001 m.), oþinovams ypaè didelá áspûdá daro se-rijoje Biblioteca Salensis 2006 m.lietuviðkai iðëjusi monografija Larin-galø teorija ir lietuviø kalba. Jojeprof. V. Smoèinskis nuo XX a. vidu-rio indoeuropeistikoje vyraujanèiàlaringalø teorijà pritaikë lietuviø kal-bos istoriniams tyrinëjimams.

Profesorius ákûrë ir redaguojatarptautiná baltistikos þurnalà Lin-guistica Baltica, spaudai parengëT. Buchienës raðtus Opuscula Lithu-anica (1998 m.), sudarë ir redagavokitus baltø kalbø tyrinëtojams reikð-mingus leidinius.

Vis dëlto didþiausia intriga lietu-viø kalbotyroje dar laukia ateityje,tiesa, visai netolimoje, nes netrukusturëtø pasirodyti V. Smoèinskio Lie-tuviø kalbos etimologijos þodynas. Taibus didþiulis daugiau kaip 700 pus-lapiø veikalas. Jis tikriausiai sukelsaudringas diskusijas. Bent jau kaikurie ðiandien atrodantys neabejoti-ni kalbotyros mokslo teiginiai, pasakA. Smetonos, turëtø susvyruoti. Þo-dþiu, kalbotyros intriga mûsø darlaukia. Dekanas A. Smetona iðreið-kë viltá, kad bendromis Filologijosfakulteto ir Vilniaus universiteto pa-stangomis tas veikalas bus iðleistasVilniuje.

Daugelis kitø V. Smoèinskio darbø(jø ðiame raðinyje neiðvardijame tiesiogdël ribotos jo apimties), skirti baltø irslavø kalbø santykiams, ryðiams ir in-doeuropeistinëms problemoms. Ði-ems tyrinëjimams skirta daugiau kaipðimtas profesoriaus straipsniø.

Ádomus pastebëjimas: pirmajamuþsienio mokslininkui � prof. Janui

Safarevièiui 1974 m. buvo suteiktasVilniaus universiteto garbës daktarovardas. O ðià iðkilmingà gretà uþbai-gia pastarojo mokinys � prof. Vojcie-chas Smoèinskis. Kartø tàsa rodo

kalbotyros mokslo gyvybingumàKrokuvos Jogailaièiø ir Vilniaus uni-versitetuose. Kaip èia neprisiminti,kad jis ne tik pats dalyvauja Lietuvo-je daugelyje baltistams skirtø konfe-

rencijø, bet ir savo mokinius skatinajose dalyvauti. Vadinasi, susidomëji-mas baltistikos ir lituanistikos tradi-cija Lenkijoje nenutrûks � tai irprof. V. Smoèinskio nuopelnas.

Dar pasakysime, kad profeso-riaus santykis su Lietuva ir lietuviaisyra labai jautrus ir humaniðkas. Jisstengiasi suprasti lietuviø ið istorinëspatirties iðplaukiantá nepatiklumà�didþiojo brolio� atþvilgiu. Profeso-riui nemalonus globëjiðkas kai kuriølenkø poþiûris á lietuvius. Jis pripa-þásta kiekvienos tautos teisæ skirtin-gai vertinti savo istorinius santykiussu kitomis tautomis.

Toks poþiûrio platumas, matyt,kyla ið profesoriaus asmeninës patir-ties, nuoðirdaus bendravimo su labaiávairiais lietuviais Lenkijoje ir Lietuvo-je. Nuo XX a. aðtuntojo deðimtme-èio lankydamasis Lietuvoje, V. Smo-èinskis sielvartavo, nes matë beveikneslepiamos tautinës priespaudosapraiðkas, daug akivaizdesnes neguLenkijoje. Kai jam tekdavo lietuviamsVavelio karaliðkojoje pilyje rodyti Vy-èio herbus, ðiems bûdavo sunku pati-këti, kad Lietuvos valstybingumo þen-klai nesunaikinti, neuþlipinti cementuar gipsu, neuþtapyti naujø laikø simbo-liais, kaip kad buvo Lietuvoje.

Todël profesorius dabartinæ Lie-tuvà ir jos sostinæ Vilniø didþiuoda-masis gali rodyti savo sûnums, atvy-kusiems á jo pagerbimo iðkilmes. At-vyko ne vieni, bet su þmonomis ir vai-kaièiais, kurie iðkart á Ðv. Jonø baþny-èià atneðë ðeimyniðkà ðurmulá, nela-bai paisydami vyksmo iðkilmingumoir akademinës rimties. Tiesa, profe-soriui Vojciechui skaitant savo inau-guraciná þodá visi vaikaièiai ir vaikai-tës jau buvo saldþiai ámigæ, sotûs áspû-dþiø ir neáprastø garsø.

Profesoriaus vaikaièiams galimetik palinkëti iðgyventi panaðø susido-mëjimà kuria nors Europos ar pa-saulio tauta, koká iðgyveno jø sene-lis. Daugybë atsitiktinumø, o gal irdësningumø, profesoriø atvedë á lie-tuviø tautà, su kuria jis susiejo savolikimà moksliniais ir emociniais bi-èiulystës ryðiais. Kaip sako pats pro-fesorius V. Smoèinskis, tai pagarbatautai, kuri, kitaip negu mûsø krau-jo broliai prûsai ir jotvingiai, nepa-kluso galingesniems kaimynams.Nepakluso todël, kad didvyriðkai lai-kësi savo kalbos, kurios sergëjimàpadarë visos tautos gyvybinës svar-bos reikalu. �Ryðiai su Lietuva ir lie-tuviais man padëjo ásisàmoninti,kaip neatsiejamai su kalba susietastautos tapatumo ir suverenumo jaus-mas�, � per inauguracinæ garbësdaktaro prakalbà teigë prof. Vojcie-chas Smoèinskis.

Þodþiai, á kuriuos pravartu ási-klausyti.

Gediminas Zemlickas

Per Viliaus universiteto Didájá kiemà þengia bûsimieji ðio universiteto garbës daktarai ir Senato nariai

Inauguracinæ prakalbà lietuviðkai taria Vilniaus universiteto garbës daktaras prof. Voiciechas Smoèinskis

Profesoriø Voiciechà Smoèinská ið Krokuvos á Vilniø atlydëjo ne tiksûnûs ir marèios, bet ir bûrys vaikaièiø

Ðios baþnyèios ðventieji yra matæ nevienas reikðmingas iðkilmes

10 2007 m. birþelio 14�liepos 4 d. Nr. 12(368)

Þemës ûkio ministrë prof. Kazimira Danutë Prunskienë ir Valstybinës augalø apsaugostarnybos virðininkas Edmundas Morkevièius dësto Lietuvos þemës ûkio problemas

Renginio dalyviai ne tik atidþiaiklausësi, bet ir aktyviai dalyvavo

diskusijose

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Augalø,aplinkos irþmogaussauga (3)

Augalø,aplinkos irþmogaussauga (3)

Pradþia Nr. 10

Tæsiame áspûdþius ið Valstybi-nës augalø apsaugos tarnybos Fi-tosanitariniø tyrimø laboratorijos,kur vyko susitikimas su moksli-ninkais.

Savo akyje ràsto nemato

Spaudoje buvo skelbta, kad Ru-sija uþdraudë augalininkystës pro-duktø importà ið Nyderlandø, kai Ru-sijos fitosanitarinës tarnybos pareigû-nai Kaliningrado srityje aptiko karan-tininiø kenkëjø ið Nyderlandø impor-tuotose salotose ir petraþolëse, norssiunta ir turëjo Nyderlandø augaløapsaugos tarnybos iðduotus fitosani-tarinius sertifikatus. Panaðus draudi-mas galioja ið Vokietijos importuoja-mai produkcijai, nes nustatyti pro-dukcijos þymëjimo paþeidimai. Kiekpamatuoti Rusijos reikalavimai Eu-ropos Sàjungos valstybëms kad ir dëldraudimo áveþti mësà ið Lenkijos? Kàapie tai mano specialistai?

Pasak Valstybinës augalø apsau-gos tarnybos virðininko EdmundoMorkevièiaus, toká reiklumà bûtø ga-lima suprasti ir pateisinti, jeigu Rusi-ja savo ðalyje stengtøsi ágyvendinti vi-sus tuos reikalavimus, bet taip nëra.Pagal Pasaulio prekybos organizaci-jos, kurios nare siekia tapti Rusija,principus, jeigu valstybë nustato tamtikrus reikalavimus importuojamaiprodukcijai, tai tuos paèius reikalavi-mus privalo ádiegti ir savo ðalyje. Á to-kius akivaizdþiai politinius Rusijosþingsnius Europos Sàjunga ne visadaprincipingai reaguoja.

Taèiau tenka pripaþinti, kad Ru-sijoje vertinamas Lietuvos augalø, au-galinës ir gyvulinës kilmës maistoproduktø sanitarijos tarnybø darbas.Tà rodo ir ðios produkcijos srautai iðLietuvos ir per Lietuvà á Rusijà � tie

srautai pastaraisiais metaispadvigubëjo, gal jau ir patri-

gubëjo. Pasitikima Lietuvos valstybi-nës augalø apsaugos tarnybos specia-listø darbu. Balandþio mën. Vilniujelankësi Rusijos federacinës fitosani-

tarijos ir veterinarijos prieþiûros tar-nybos Rosselchoznadzor delegacija,vadovaujama Sergejaus Dankverto.Buvo pasiraðytas memorandumas,

kad Lietuva apmokys atitinkamø tar-nybø Rusijos inspektorius. Aiðku,malonu, kad pasitikima mûsø valsty-bës tarnybø veikla ir tyrimais.

�Kad bûtø kaip Lietuvoje�

Lietuva turi specialø raðtà ið Ru-sijos, kad Lietuvos augalø apsaugostarnyba turi teisæ sertifikuoti lenkiðkusvaisius ir darþoves, kai tie srautai á Ru-sijà eina per Lietuvà. Visi turi darbo.E. Morkevièius gal kiek juokaudamas,bet tikriausiai per daug nenutoldamasnuo tiesos, sako: �Ar þinote, kodël taipgerai dabar biudþetas vykdomas? Taigi60 ar 70 proc. lenkiðkø vaisiø ir darþo-viø juda per Lietuvà��

Nepaisant to, kad Rytø kaimy-në daro didelá spaudimà EuroposSàjungos valstybëms dël gamtiniødujø ir naftos, Lietuva laviruoja ir,atrodo, jai neblogai sekasi. Reikiapripaþinti ir Lietuvos þemës ûkioministrës prof. Kazimiros DanutësPrunskienës profesionalø darbà,nes tie milijonai á ðalies biudþetà

ateina ne ið giedro dangaus, juosreikia uþsidirbti. Ádomu, kad popaskutinio Rusijos federacinës fi-tosanitarijos ir veterinarijos prie-þiûros tarnybos Rosselchoznadzordelegacijos vizito á Lietuvà, pylosgavo visø Rusijos gubernijø auga-lø apsaugos tarnybos. Joms prisa-kyta darbà organizuoti taip, �kaipLietuvoje�. Gal todël mûsiðkiai da-bar neatsigina interesantø ir eks-kursantø ið Rusijos � visi jie praðopagalbos organizuojant savo fito-sanitarines laboratorijas. Panaðiøpraðymø sulaukiama ið Ukrainos,tokio lygio laboratorijø norëtø ási-rengti ir Kazachstanas. Reklamagal net pernelyg didelë.

Kà ið viso to turi Lietuva? Teigia-mà uþsienio prekybos balansà.2005 m. þemës ûkio srityje Lietuvoseksportas virðijo importà 520 mln., o2006 m. � 543 mln. litø. 2005 m. Lie-tuva eksportavo 1 mln. 30 tûkst. tonø,o 2006 m., nors ir buvo sausringa va-sara, � 760 mln. tonø grûdø. O jukdar visai neseniai uþsienio prekybosbalansas buvo neigiamas.

Ûkininkø poþiûris keièiasi

Taigi pasitikima Lietuvoje iðduo-tais fitosanitariniais ar veterinariniaissertifikatais. Aiðku, visa tai reikalau-ja dideliø mûsø tarnybø pastangø, pa-pildomo darbo, nes finansavimas irdarbuotojø etatø skaièius liko taspats, nors sertifikatø kiekis á Rusijà2006 m. iðaugo 3 kartus. Ðiais metais,atrodo, iðaugs dar 30 procentø.

Taèiau nereiðkia, kad galima atsi-pûsti. Problemø nemaþëja, nors dar-bo sàlygos bent jau Fitosanitariniø ty-rimø laboratorijoje yra geros, dirba-ma pagal grieþtà tvarkà, þodþiu, vyk-domi visi reikalingi tyrimai ir proce-dûros, ruoðiami dokumentai akredi-tacijai. Bet gyvenimo tempas didëja,laboratorija vis labiau apkraunama, irjau kartais tenka riboti mëginiø pri-statymà.

Europos dienos proga gegu-þës 9 d. trylika Nobelio premijoslaureatø buvo pakviesti á EuroposParlamentà. Tarp jø buvo ir Rein-hardas Seltenas, 2005 m. Lietuvo-je vykusio jubiliejinio 90-ojo Espe-ranto kongreso dalyvis ir 4-ojo Ni-tobës kalbø simpoziumo, vykusioLietuvos Respublikos Seime, sve-èias. Europos Parlamento pirmi-ninkas Petas Koksas (Pat Cox) jápristatë kaip esperantininkà, netik kaip Nobelio premijos ekono-mikos srityje laureatà. Galbût to-dël R. Seltenas savo prakalboje ið-këlë klausimà apie kalbines pro-blemas ir Lietuvos etninëse þemë-se prieð 120 metø gimusià tarptau-

Nobelio premijos laureatai susirûpinæ dël Europos identitetotinæ (Lingvo internacia) kalbà. Pasakjo, keletas suinteresuotø Europos Sà-jungos (ES) ðaliø galëtø susitarti dëlEsperanto kalbos mokymo ðvietimosistemos mokyklose, o kitos ðalys vë-liau galëtø prie jø prisidëti. �Kalbayra svarbi dedamoji dalis plëtojanteuropiná identitetà. Ðiuo metu nëradienraðèio, kuris bûtø skaitomas visurEuropoje�, � sakë R. Seltenas. Gegu-þës 16 d. Europos Parlamentas pavie-ðino filmuotà medþiagà apie Nobeliopremijos laureatø vizità. Filmas pa-rengtas tik anglø kalba ir didþiausiàdalá uþima anglakalbiai Nobelio lau-reatai.

Pagal pirmàjá ES oficialø prane-ðimà Reinhardas Seltenas atkreipë

dëmesá á sparèià Europos ekonominæintegracijà, vykusià per pastaruosiuspenkiasdeðimt metø. Jis teigë, kadekonominë integracija dar nëra baig-ta, ir pirmiausia reikëtø iðmokti�jaustis europieèiais�. Didþiausiaproblema kyla dël kalbos, tad bûtinasteisingas jos sprendimas. Jo nuomo-ne, jokia kalba neturëtø bûti virðesnëuþ kità. R. Seltenas kvietë mokytis irnaudoti esperanto kalbà, nes tai�lengvai iðmokstama� kalba. Jis pa-siûlë, kad ES ðalyse bûtø studijuoja-ma esperanto kaip pirmoji kalba. Ke-letas ðaliø galëtø parodyti pavyzdá, ovëliau kitos ðalys galëtø sekti juo, pa-naðiai kaip ávyko su Ðengeno bendra-darbiavimo ir bendra pinigø sàjunga.

Pasak Hanariikos Nieminen,klausiusios prakalbos, R. Seltenas�labai entuziastingai� skatino rink-tis esperanto. Pats R. Seltenas kal-bëjo angliðkai su vokiðku akcentu.

Priëmus R. Selteno pasiûlymà,mokyklose pirmàja po gimtosios irvalstybinës kalbø, bûtø mokomasideðimt kartø lengviau iðmoksta-mos tarptautinës esperanto kalbos.Daugiakalbystë ir dvikalbiø specia-listø rengimas turëtø realø pagrin-dà, o kelias á universaliàjà kalbø ko-munikacijà bûtø atviras.

Algimantas PiliponisLietuvos esperantininkøsàjungos valdybos narys

Þemës ûkio ministrë prof. Kazimira Danutë Prunskienë ir Fitosanitariniø tyrimølaboratorijos vedëja Loreta Taluntytë pristatymo metu

2007 m. birþelio 14�liepos 4 d. Nr. 12(368) 11LABORATORIJOSEVis dëlto E. Morkevièius randa

kuo pasidþiaugti. Ûkininkavimo ir þe-mës ûkio pokyèius rodo kad ir toksfaktas. Dar visai neseniai, iðvydæ at-vaþiuojanèius Augalø apsaugos tarny-bos darbuotojus, ûkininkai neslëpda-vo nepasitenkinimo, bûdavo piktoki:vël atvykëliai priekabiaus, ims pavyz-dþius, ieðkos bûto nebûto� Þodþiu,þiûrëjo kaip á nepraðytus sveèius. Da-bar poþiûris ið esmës pasikeitë. Ûki-ninkai patys praðo tarnybos darbuo-tojus atvaþiuoti ir iðtirti, pavyzdþiui,bulviø sodinamàjà medþiagà. Ûkinin-kai nori bûti ramûs dël sëklos, kad ru-dená nukastas derlius bûtø kokybiðkasir realizuojant nekiltø papildomø rû-pesèiø. Þino, kad nematodø, puvi-niais uþkrëstø bulviø ar kitø savo ið-augintø augalø negalës parduoti. Tai-gi veikia ekonominiai svertai, didëjair ûkininkø sàmoningumas.

Þinia, Augalø apsaugos tarnybosspecialistø paslaugos ûkininkams kai-nuoja, bet kaina nëra tokia didelë,kad sunkintø produkcijos augintojus.Uþtat jiems dël derliaus neskaudagalvos, puikiai sutariama dël bûtiny-bës iðtirti virusø uþkratà.

Iðkilo kaip stebësenosrezultatas

Beje, naujasis Fitosanitariniø ty-rimø laboratorijos pastatas valstybësbiudþetui kainavo 10,8 mln. litø. Ka-rantininis ðiltnamis ir 7 Augalø ap-saugos tarnybos pasienio postai pa-statyti perpus uþ Europos Sàjungosir Lietuvos biudþeto pinigus. Tai bu-vo bene paskutinis Lietuvos stojimoá ES sutarties reikalavimas, kurá rei-këjo vykdyti. Formaliai þvelgiant,Lietuva 2004 m. geguþës mën. galë-jo ir nebûti priimta á ES, nes nebuvospëjusi pastatyti Fitosanitariniø tyri-mø laboratorijos, vadinasi, ðio stoji-mo sutarties reikalavimo neávykdë.Vis dëlto Lietuvai buvo padarytanuolaida, nes jau buvo pastatyti pa-sienio kontrolës postai. Nulëmë ðis �bene svarbiausias � kriterijus.

Naujoji Fitosanitariniø tyrimø la-boratorija buvo atidaryta 2006 m.lapkrièio mënesá.

Tai netipinis statinys, o moder-nios architektûros pavyzdys. Jis gimëkaip tam tikros stebësenos rezultatas:Laboratorijos specialistams teko ne-maþai vaþinëti po Europos Sàjungosðalis, tad buvo galimybiø pasiþiûrëti,kaip dirba kitø ðaliø fitosanitarinës la-boratorijos. Ta patirtis buvo pritaikytatiek projektuojant laboratorijos pa-status, tiek juos statant. Visai neblo-

gai pavyko, pastatas tikrai nesugadi-no gamtinës ir architektûrinës aplin-kos ties Rasø kapinëmis. Buvusi ap-leista erdvë pasipuoðë graþiu archi-tektûriniu Vilniaus akcentu. Tai ir ar-chitekto � projekto autoriaus Bro-niaus Patapavièiaus nuopelnas.

Pasak laboratorijos vedëjos Lore-tos Taluntytës, në vienoje ES valstybëjenebuvo fitosanitariniø tyrimø labora-torijos aiðkaus ir sektino architektûri-nio sprendimo, tuo labiau tai pasaky-tina apie karantininá ðiltnamá. Todël te-ko gerokai pasukti galvas, atsiþvelgti ákitø ðaliø pavyzdþius, taip pat á pada-rytas klaidas. Juk rûpëjo ne vien labo-ratorinio darbo sàlygos, bet ir visa ap-linka, darnus santykis su gamta.

Tai ne ðiaip trijø aukðtø, 1,4 tûkst. m2

pastatas su 800 m2 karantininiu ðiltna-miu. Ir ne ið ðiuolaikiðkai árengtø ka-binetø reikëtø apie já spræsti. Pakilæ átreèià aukðtà pamatëme áspûdingà au-tomatinæ valdymo árangà: tai pakanka-mai sudëtingas ir modernus komplek-sas, kuriame valdomi ávairiausi, net ga-

na sudëtingi procesai, bûtini tokios pa-skirties laboratorijai, árengtai ir vei-kianèiai pagal ES reikalavimus. Mo-derni oro ventiliacijos sistema su pa-tikimais HEPPA filtrais. Árengta van-dens nuotekø surinkimo ir dezinfeka-vimo sistema. Beje, ji yra moderniau-sia visoje Europos Sàjungoje. Naudo-jama nauja ir itin saugi cheminë me-dþiaga Sanosil super. Ðia medþiaga ap-dorotos vandens nuotekos tampa vi-siðkai nekenksmingos ir tinka netmaisto gamybai.

Laboratorijoje dirba 28 darbuo-tojai, ið jø � 4 naktimis budintys sar-gai. Tai ne ðiaip knygà skaitantys, te-levizoriø þiûrintys ar ið nuobodulioknapsintys sargai. Jie iðmokyti stebëtikompiuterio duomenis: dël ventilia-cijos, nuotekø, vandens padavimo,ðaldymo ir ðildymo sistemø, apðvieti-mo ir t. t. Ávykus gedimui ar avarijaibudëtojai þino, kaip paðalinti padari-nius, o prireikus iðkvieèia atsakingàspecialistà. Taigi ðiuos sargus pagrás-tai galëtume vadinti visateisiais spe-

cialistais, operatoriais ar savotiðkaisdispeèeriais.

Karantininis ðiltnamis � ganaopus objektas. Jame turi bûti palaiko-mos atitinkamos temperatûros, drëg-mës ir apðvietimo reþimas. Vasaràsvarbu, kad augalai neperkaistø. Tai-gi turi bûti uþtikrintas nenutrûksta-mas laboratorijos veikimo procesas.Karantininiame ðiltnamyje vasarà irþiemà temperatûra svyruoja labai ne-daug, tik ± 2 laipsniais.

Ið 24 specialistø 10 yra vyriausiejispecialistai, t. y. valstybës tarnautojai.Visi kiti dirba pagal sutartá; daliai ið jønetrukus bus suteiktas valstybës tar-nautojø statusas � jau pakankama jøágyta kvalifikacija. Visi vyriausieji spe-cialistai yra staþavæsi ne maþiau kaippo tris kartus uþsienyje � Nyderlandø,Jungtinës Karalystës, Prancûzijos pa-naðiose laboratorijose, dalyvavæ ávai-riuose seminaruose.

Nejuèia pagalvoji: o juk taip galë-tø ir turëtø atrodyti mûsø mokslo ins-titutø pastatai, universitetø laborato-rijos. Tikriausiai dar praeis ne vienasdeðimtmetis, kol turësime toká rezul-tatà. Jeigu apskritai turësime.

Mëginiø kelias laboratorijoje

Su kokiais sunkumais susiduria-ma? Pasak L. Taluntytës, Lietuvoje në-ra su kuo konsultuotis apie karantini-nes augalø ligas, jeigu jos Lietuvoje darneaptiktos. Labai gerai, kad tos ligosdar neperþengë Lietuvos sienø, jos ri-botai paplitusios ir Europos Sàjungo-je, bet laboratorijos specialistai turi jaspaþinti, mokëti aptikti ir identifikuoti,o prireikus � ir padëti duoti joms atkir-tá. Bûtent uþsienio staþuotës labai pra-plëtë mûsø specialistø akiratá. Ðiamedarbe yra daug subtilumø, ir svarbu ájuos laiku atkreipti dëmesá.

Kadangi Fitosanitarinë laborato-rija yra karantininio pobûdþio, joje tu-ri bûti uþtikrintas �vieno kelio princi-pas�: áëjæs pro vienas duris atgal ne-turëtum gráþti, iðeiti tektø pro kitasduris. Ðio principo iki galo ágyvendin-ti vilnieèiams nepasisekë, bet ne dël jøpaèiø kaltës. Sklypo plotas ribotas, pa-

stato aukðtis taip pat buvo ribojamassenamiesèiui taikomais aukðtingu-mo, tûrio ir kitais reikalavimais. To-dël stengtasi ieðkoti kitos iðeities. Pir-mas laboratorijos pastato aukðtasskirtas mëginiø priëmimui, rûðiavi-mui, sandëliavimui, dirvoþemio plo-vimui ir mëginiø ruoðimui. Taigi sie-kiama, kad �juodieji darbai� su au-galais ir augaline produkcija neturë-tø iðeiti ið pirmo aukðto.

Iðpilstyti á mëgintuvëlius, supa-kuoti á maiðelius ar kitaip paruoðtimëginukai jau gali patekti á ðvaresneszonas. Mëginius neðantis darbuoto-jas dezinfekuojanèiu tirpalu nusiva-lo apavà, kad koridoriumi nekeliau-tø kad ir atsitiktiniai ligø sukëlëjai.

Koridoriuje matëme stelaþus,kuriuose sprendimo laukia ðiuo me-tu tiriami bulviø mëginiai. Jeigu tikbus gauta þinia, kad kuris nors bul-viø mëginys átariamas uþsikrëtæs ne-matodais ar kokiu kitu ligos sukëlë-ju, tai toks mëginys bus ádëtas á mai-ðà ir padëtas á ðaldytuvà laukti rezul-tatø patvirtinimo. Taip pat uþtikri-nama mëginiø sauga, kad veþant iðvienos vietos á kità nebûtø supainio-ti, nepamestø etiketës su duomeni-mis ir panaðiai. Laboratorijos dar-buotojai atsako uþ mëginio judëjimàlaboratorijoje. Bet koks neatsargu-mas su uþkrëstais mëginiais vaisiø ardarþoviø importuotojui, taip patLietuvos augintojui galëtø atneðtimilijoninius nuostolius.

Þodþiu, visos procedûros labora-torijoje iðdëstytos tokia tvarka, kadbûtø minimizuotas kelias nuo mëgi-nio gavimo iki tyrimo rezultato iðra-ðymo. Taip pat svarbu, kad mëginyspereitø per kuo maþiau rankø. Kuodaugiau þmoniø prisilies prie uþkrës-to mëginio, kuo ilgesnis jo kelias la-boratorijoje, tuo didesnë tikimybë,kad uþkratas gali iðplisti. Bet koks áta-riamas mëginys, juo labiau uþkratasyra utilizuojamas autoklavu. Jeigudegligë ar kuris kitas uþkratas aptin-kamas medþiø ðakose, jos susmulki-namos (tam tikru aparatu) ir utili-zuojamos autoklave.

Vidurþemio margasparnës priekinë kûno dalis (nuotrauka padaryta skenuojanèiuelektroniniu mikroskopu)

Fitosanitariniø tyrimø laboratorijos vyriausiasis specialistas dr. Henrikas Ostrauskas rodo laboratorijosturimø optikos prietaisø galimybes � galima lengvai morfologiðkai identifikuoti vabzdþius ir

ávairias jø stadijas

Dr. Vaidevutis Ðveikauskas pristato Karantininiø viroidø nustatymo laboratorijosperspektyvas

Moksliniai bandymai Fitosanitariniø tyrimølaboratorijos karantininiame ðiltnamyje Nukelta á 13 p.

12 2007 m. birþelio 14�liepos 4 d. Nr. 12(368)ÐALTINIAI

Pabaiga. Pradþia 2003 m. Nr. 7, 8,10, 11, 14, 15; 2004 m. Nr. 2, 10,

22; 2005 m. Nr. 3, 5, 10;2006 m. Nr. 5

Birþelio 6 d. dr. Algirdui Kon-èiui (1915 06 06�2006 11 17) bû-tø sukakæ 92-eji. Deja, jo pasvei-kinti jau nebegalëjome, nebenttik prisimindami redakcijoje kar-tu praleistas valandas, kuriø me-tu ir gimë raðiniø ciklas Profeso-rius Ignas Konèius � fizikas, et-nologas, þemaitis. Ðis ciklas sa-vaip uþbaigë ir 2006 m. pasiro-dþiusià Igno Konèiaus atsimini-mø antràjà knygà Mano eitasiskelias*.

Taigi savotiðkas paradoksas:knygoje ði publikacija dienosðviesà iðvydo anksèiau negu bu-vo pabaigta laikraðtyje MoksloLietuva. Tai árodymas, koks in-tensyvus yra laikraðèio gyveni-mas, stengiantis atsiliepti á gyve-nimo aktualijas, ir kaip kartaissunku á laikraðèio puslapiusásprausti net seniai parengtà me-dþiagà. Vis dëlto, gerbdami mû-sø bièiulio Algirdo Konèiaus at-minimà ir skaitytojus, A. Kon-èiaus gimtadienio proga norimeuþbaigti ðá ciklà.

Pasakodamas apie tëvo prof. IgnoKonèiaus gyvenimà JAV Algirdas Kon-èius tvirtina galás ásivaizduoti, á kokià ba-là tëvas pateko Amerikoje, kokia ji bu-vo svetima. Amerikietiðkasis gyvenimolaikotarpis atsiskleidë gilia nostalgijaðeimai. Juk vienu kartu neteko visø ar-timø þmoniø � þmonos, vaikø. Liko vie-nas ir vieniðas kaip lazda.

Droþinëjami kryþiai I. Konèiuipadëdavo uþsimirðti. Ðis uþsiëmimasatgaivindavo jo jausmus, jis vël jaus-davosi bendraujàs su savo pamiltàjaÞemaitija. Kryþius tapo tarsi jo nau-jo gyvenimo simboliu, priebëga nuoslegianèios kasdienybës, mëginimasnuslopinti krûtinëje netelpantá ilgesá.Kai Ignas Konèius pats ëmësi darytikryþius, iðkart tarsi gráþo atgal á savovaikystæ ir jaunystæ, tà paèià, kai dartik buvo pradëjæs fotografuoti þemai-tiðkus kryþius.

Toks buvo, ar galëjo bûti kryþiusið Tëvynës iðplëðtam I. Konèiui.Pasitraukimas á Vakarus jam buvotolygus tremèiai. Raðydamas apietremtá jis nevartoja jokiø ðiltø þodþiø.Kai tik kalba pasisuka á Plungæ, Kre-tingà, tuos jam mielus miðkelius irprie kelio palinkusius kryþius � vël at-gyja, tampa iðkalbingas, þodingas, at-siveria visai kitas þmogus.

Daþnai nesuprastas savøjø

Visà gyvenimà domëjosi þemai-tiðkais kryþiais ir koplyèiomis, bet netiek ið religiniø paskatø, kiek ið tuosekryþiuose ir koplytëlëse sklindanèiøuþkoduotø jø bevardþiø kûrëjø min-

èiø ir jausmø. I. Konèiø tuose simbo-liuose domino pirminës prieþastys,juose glûdinèios pasaulëþiûros árody-mai, tautos màstysenos ir tikëjimo gi-liøjø versmiø pasireiðkimas per kai-mo þmogui suprantamas bei prieina-mas raiðkos formas.

Pats I. Konèius nebuvo perdëm ti-kintis, veikiau indiferentiðkas tikëjimoreikalams. Vis dëlto þmogaus dvasiospasireiðkimà krikðèioniðkajame sim-bolyje jis jautë ypaè stipriai. Per kryþiøjis stengësi patirti þemaièio galvosenà,jo jausmø pasaulá. Galëtume daryti ið-vadà, kad kryþius I. Konèiui buvo kaikas daugiau negu tik krikðèionybëssimbolis ar religinio gyvenimo atribu-tas. Jam tai � liaudies iðminties ir fan-tazijos materialaus ásikûnijimo þen-klas. Per kryþiø profesoriaus tyrinëto-jo kelias já vedë á gilumines tautos jau-senos apraiðkas, medyje áprasmintà irátvirtintà idealiojo pasaulio supratimà,kuris prie þemës pririðtam, su gamtaglaudþiausiais ryðiais susijusiam þe-maièiui visada persipina ir su gyveni-mo realijomis.

I. Konèius buvo pasiryþæs ginti tàkryþiaus, kaip þmogaus dvasios iðraið-kos, supratimà; dël jo pareikðdavo irsavo nuomonæ. Tiesa, gal ne visadavieðojoje spaudoje. Daþnai vengdavoveltis á tuðèius ginèus su nesuprantan-èiaisiais dalyko esmës, taèiau savo uþ-raðuose I. Konèius nuoðirdþiai piktin-davosi, su dideliu ákarðèiu nuleisdavosusikaupusá garà. Tegul tai buvo ir ne-matoma, bet kova su tamsuma,neiðmanymu ir kaip to rezultatu �dogmatizmu.

Didelis uþjûrio lietuviø katalikøveikëjas dr. Leimonas, regis, buvo ne-patenkintas I. Konèiaus albumuMedþio droþiniai gimtajam kraðtui at-siminti. I. Konèiaus reakcija: �Leimo-nas, by nepatenkintas savo raðiniu

apie mano albumà (Mûsø Vytis), sa-ko: �Vieningas tikëjimas, vienas Die-vas, o èia � palûþæ kryþiai.� Nesupran-ta þmogelis, kà reiðkia kryþius lietu-viui, ir kaip apie kryþiø sako pats Jë-zus Raðte Ðventajam.�

Labai áðirdo I.  Konèius spaudo-je aptikæs þodá koplytstulpis. Kas já taipsuerzino? Girdi, tai tarybinis pavadi-nimas, niekur tautoje nevartotas, oþemaièius net áþeidþiantis þodis. Kaipgalima toká ðvelnø daiktà � koplytë-læ � vadinti tokiu netikusiu ir staèio-kiðku þodþiu � koplytstulpis! Beje, ðioþodþio nerandame ir bostoniðkës Lie-tuviø enciklopedijos XII tome, kurjam priklausytø bûti. Tëvo pasipikti-nimui pritarë ir profesoriaus sûnusAlgirdas, pripaþindamas, kad forma-liai þvelgiant, koplytstulpis � ant stul-po uþkelta koplyèia. Kaip varnos liz-das, � nepraleidþia progos nepasiðai-pæs. Tokia buvo ir I. Konèiaus màsty-sena, þemaitiðkoje koplytëlëje su jau-kiai ásitaisiusiais ðventaisiais jis matoþmogaus ðvelniausiø jausmø apraið-kà, ypatingà nuotaikà ir dvasios bûvá.

A. Konèius ðiuo atveju, atrodo, yravisiðkai savo tëvo pusëje, kaip ir jis pa-prastoje þemaitiðkoje koplytëlëje lin-kæs matyti gerokai gilesnius dalykus,negu atrodo ið pirmo þvilgsnio. Savotëvo ideologinëje kovoje su vienmaèiopasaulio atstovais A. Konèius matotarsi dviejø pasauliø atstovø susidûri-mà: viena vertus,  supaprastinto, vie-nareikðmiðko, lëkðto poþiûrio, kitavertus, giliø liaudies meno tyrinëtojø,tokiø kaip prof. Eduardas Volteris(1856�1941 m.), vertinimo. Juk tamtikra prasme I. Konèius ir buvo E. Vol-terio mokinys, jo etnologinio ir statis-tinio darbo tæsëjas.

Pagaliau tai ne vien supratimo irpasaulëþiûros susidûrimas. Juk ir tosþemaièiuose tebestatomos koplytëlës �

senos tradicijos tàsa dabartyje. A. Kon-èius tose koplytëlëse linkæs áþvelgti irdaugybæ pagonybës apraiðkø, kurioskartais slypi po vëlesniø laikø krikðèio-niðkøjø ávaizdþiø kiautu. Tie neáman-trûs dalykai pripildyti stebëtinos dva-sios, kurià kartais net sunku iðreikðti þo-dþiais. Jaudina, bet kodël, kur slypi tøgrubokø, kartais lyg ir staèiokiðkø þe-maièiø ðventøjø jëga, koplytëliø magi-ja � nëra lengva apibûdinti. Galimaanalizuoti, narplioti, bet tai gal ne visa-da pats tiesiausias kelias jausmo, dva-sios dalykams paþinti, liaudies meneslypinèioms prasmëms atskleisti.

Ne menà kûrë, bet gyvenimà

Per Algirdo Konèiaus santyká suþemaièiø koplytëlëmis galima ðiek tieksuvokti ir jo tëvo poþiûrá á tuos dalykus.Nors Lietuva ir vadinama Marijos þe-me, bet jokia kita Lietuvos vieta negalilygintis su Þemaitija pagal pakelës kry-þiø ir koplytëliø gausà. Nei jotvingiø,nei dzûkø, nei sëliø ar þiemgaliø buvu-sios þemës mums nepaliko tiek daugkryþiø ir koplytëliø kaip þemaièiø krað-tas. Pagaliau tø þemaitiðkø kryþiø irkoplytëliø savitumas akivaizdus. Aukð-taièiø dievadirbiø darbuose A. Kon-èius pirmiausia mato graþiai padarytà,kartais net labai ámantrø ir iðmoningà,bet daiktà. Kryþiai gausiai iðpuoðti, or-namentais prisotinti. Rûstesniam þe-maièiui tas menas gali priminti jomar-kiná sausainá. Ten tiek daug visko, kadtaip ir knieti pasakyti � menas. Ágûdþiøturintis ir meistrystës paslaptis ávaldæsþmogus to meno gali prikurti kiek ðir-dis geidþia.

Taèiau þemaitiðkoms koplytëlëmsir kryþiams A. Konèius taiko visai ki-tokius kriterijus. Neiðgirstu sakant �menas, o jei taip, tai kà mintyje turiþemaitis, nutylintis ten, kur kitasaukðtaitis tikriausiai prapliuptø þo-dþiø lietumi? A. Konèius kvieèia ási-þiûrëti: kiekviena koplytëlë vis kito-kia, nes ir jø kûrëjai skirtingi, ten në-ra multiplikavimo, sàmoningo siekiokurti �menà�. Uþtat yra tikras neið-galvotas kalbëjimas su medþiu.

Galimas daiktas, A. Konèius noripasakyti, kad þemaièiø koplytëles ir kry-þius iðskiria rimtas jø kûrëjø poþiûris ásavo darbà: tai ne þaidimas, ne menodarymas, bet kasdienio gyvenimo tàsa,perkelta á sakralinës raiðkos sritá.

A. Konèius jau kelintà kartà visprisimena 12 km kelio atkarpà ið Dar-bënø á Kulupënus, kur buvo net 9 kop-lytëlës. Kadaise ten augo àþuolynai.Vëliau jie buvo iðkirsti, bet kelio pa-

kraðtyje vienas kitas dar paliktas. Antkiekvieno àþuolo buvo po koplytëlæ �labai bûdingas þemaièio santykis sumedþiu ir gamta. Ðiandien gal veltuidairytumës tø koplytëliø ir ðventøjø,kurie ne savo noru iðkeliavo á liaudiesmeno �mylëtojø� miestietiðkus bûstus.

Bitaulis

I. Konèius vis tuo paèiu savo daugpasaulio kartu su juo maèiusiu peiliubuvo sukûræs lietuviø ðachmatinin-kams prizà � bitaulá. Tai gulsèias, Þe-maitijai senovëje bûdingas bièiø avi-lys. Jis padarytas ið juodojo àþuolo,kurio sûnus Algirdas jam parûpino irnusiuntë á Amerikà.

Tà juodojo àþuolo gabalà Algirdasbuvo gavæs ið ekonomisto Kvedaro.Pirmosios Nepriklausomybës laikaisjis buvo baigæs Lietuvoje kultûrtechni-kø mokyklà, o dirbdamas sugebëjobaigti geografijos studijas Vytauto Di-dþiojo universitete. Tarybiniais laikaisbuvo docentas. 1948 m. jam reikëjopaskaitoje pasakoti apie J. Stalinogamtos pertvarkymo planà. Tai buvobûtina. Kvedaras per paskaità ir pasa-kë, kà mano apie tà gamtos pertvar-kymo planà: apsodinti visà Rusijà mið-ko juostomis � �durniø� darbas, ne-ámanomas dalykas... Þinoma, po toVilniaus universitete Kvedaro neliko.

Kadangi buvo kultûrtechnikas,gráþo á melioracijos sritá. Sausindamaspelkes keliø metrø gylyje aptikdavoàþuolø, kurie per ðimtus metø jau bû-davo pajuodavæ. Algirdas Konèius,kuris, kaip pamename miðkininkoprofesijà ágijo tarpukario metais stu-dijuodamas Èekoslovakijoje Karlouniversiteto Miðkø institute, papraðëjo, kad ðis jam atpjautø gabaliukà tojuodojo àþuolo. Ðis atpjovë ir padëjodþiovinti. Per dvi savaites àþuolas vi-sas sutrûkinëjo á plokðteles pagal me-tø rieves. Mat medienai dþiûnant vi-duje esanèios jëgos spraudþiasi á vir-ðø ir susprogdina visà gabalà.

Pamatæs tà nepavykusá mëginimàatpjauti juodojo àþuolo gabalà, vienasþinovas patarë virinti garo katile �taip mediena atleidþianti visas vidausátampas. Taip ir buvo padaryta. Kitasatpjautas gabalas buvo ilgai virintasvandenyje, paskui iðdþiovintas � pavy-ko gauti graþø juodojo àþuolo pavyz-dá; jis ir buvo nusiøstas Ignui Konèiuiá Amerikà. Ðis ið jo padarë þemaitið-kà bitaulá. Kartu sûnus tëvui nusiun-të ir savo buvusiø mokiniø Klaipëdosgintaro dirbtuvëje ið gintaro paga-mintø bituèiø. Tëvas tas bitutes ákom-ponavo prie bitaulio ir ðachmatinin-kams padarë graþø prizà. Pranaðiðkasbuvo to bitaulio kûrëjo iðsakytas prie-sakas: �Neðkit visa kaip tos bitelës áavilá, ir kai bus laisva Lietuva, tà avilánuveþkite á Lietuvà.�

Geras ðachmatininkas buvo Algi-mantas Nasvytis ið Klivlendo, jis tuopereinamuoju prizu � bitauliu � pa-kaitomis vis dalydavosi su kitais tur-

Profesorius Ignas Konèius �fizikas, etnologas, þemaitis (14)

Biotechnologijos institutas

skelbia priëmimà á biochemijos mokslo krypties dieninædoktorantûrà. Stojantieji turi pateikti: praðymà, gyvenimo ap-raðymà, magistro kvalifikacinio laipsnio ir jo priedø kopijas,dviejø mokslininkø rekomendacijas, paskelbtø mokslo dar-bø sàraðà ir jø kopijas ar doktorantûros krypties moksliná re-feratà.

Dokumentai priimami iki ð. m. liepos 20 d. adresu:V. A. Graièiûno g. 8, 414 kab., LT-02241 Vilnius. Smulkes-në informacija dël dokumentø priëmimo pateikiama ins-tituto tinklalapyje www.ibt.lt arba telefonu (8~5) 260 2109,260 2103. Konkursas vyks rugsëjo mënesá.

Direktorius

Prof. Ignas Konèius JAV, 1955

* Ignas Konèius, Mano eitasis kelias: at-siminimai, 2 kn., sudarytojai Algirdas Kon-

èius, Birutë Kulnytë, Vilnius, Lietu-vos nacionalinis muziejus, 2006.

2007 m. birþelio 14�liepos 4 d. Nr. 12(368) 13ÐALTINIAInyrø laimëtojais. Nors Lietuva jau se-niai tapo laisva, kol kas prizas á jamTëvynëje priklausanèià vietà dar ne-gráþo. I. Konèiaus priesakas laukia ið-pildymo.

Visa tai buvo jo patiesiðgyventa

Taigi tuo metu, kai kiti panaðauslikimo jo bendrai Amerikoje uþsiimi-nëjo politika, partine veikla ar kitaissaviraiðkos bûdais, pailsæs nuo dro-þybos I. Konèius raðë apie þemaièius:jø gyvenimo bûdà, paproèius, ápro-èius, tradicijas ir kasdienius dalykus,kurie besikeièianèio gyvenimo sàly-gomis XX a. sparèiai traukësi á nesu-gràþinamà praeitá. I. Konèiaus at-mintyje daug tø senojo ir jo laikø kai-mo vertybiø dar buvo gyvos, reikëjojas uþfiksuoti ir taip sustabdyti bë-gantá laikà. Tikëjo, kad nufotografa-vus, uþregistravus, iðklojus ant baltopopieriaus lapo, tam paveldui galimasuteikti bent ðiokio tokio tvarumo.Bent jau idealiu lygmeniu.

Ið prigimties I. Konèius buvo atsi-davæs etnologas. Ar daug kas ið mûsøgalëtø apibûdinti kad ir santykius tarppono ir bajoro, apskritai, kuo vienasskiriasi nuo kito? I. Konèiui tai nebu-vo vien atsieta knyginë abstrakcija, betjo paties daug kas buvo spëta pamaty-ti, iðgyventi ir iðjausti. Visa tai su laikuvirs Þemaièio ðnekomis, � tà knygàI. Konèius paraðë ir iðleido gyvenda-mas JAV. Labai vaizdingai paraðë. Kaidabartiniai Purvaièiø kaimo gyvento-jai I. Konèiaus knygà skaitydami atran-da ir dabar tà patá tekantá upelá ar pa-kalnën bëgantá kelalá, tai patiria atradi-mo dþiaugsmà, kartu stebëdamiesiprofesoriaus nepaprasta atmintimi irpastabumu. �Vajëzus Marija, juk ir da-bar yra tas upelis ir tas kelalis! Viskastas pats,� � stebisi Purvaièiuose skaity-dami profesoriaus knygà.

Trejos devynerios

Kad jau prakalbom apie IgnoKonèiaus Bitaulá, Amerikos lietu-viams ðachmatininkams sukurtà pri-zà, tai bûtinai turime prisiminti ir is-

torijà su Trejomis devyneriomis.Konèiø namuose, kaip prisimena

sûnus Algirdas, alkoholiniø gërimø pa-prastai nebûdavo, taèiau buvo didelismeðkos pavidalo butelis su Trejomis de-vyneriomis. Palangoje gyveno vaistinin-kas Bertingas, vokietis, kuris pagal tà27 þoleliø receptà ið senos farmakopë-jos darydavo miðinius. Jø buvo galimanusipirkti vaistinëje � paprasto karto-no pakelyje. I. Konèius ðá vaistà varto-davo: jei kuriam vaikui gerklë suskaus-davo ar kokia kita negalia uþklupdavo,tai ðaukðtelá Trejø devyneriø ápildavo ákarðtà pienà ar ðiaip duodavo iðgerti.Taip pat vaiðindavo ir sveèius. Palango-je vaiðindavo raðytojà Augustinà Gri-ciø, kai ðis ateidavo sumokëti nuomos,mat gyveno pirmajame Konèiø namoaukðte. A. Gricius atneðdavo pinigus,o I. Konèius ta proga atidarydavo�meðkà�. Algirdo Konèiaus sûnûsGintaras ir Andrius nori, kad susigrà-þintuose seneliø ir proseniø Purvai-èiuose niekada nepritrûktø Trejø devy-neriø... Bet kodël � visa istorija darprieðakyje.

Pokariu Palangoje ant tilto Algir-das Konèius sutiko senà Palangos gy-ventojà, palangiðkiams gerai paþástamàOsetrovà. Jis buvo rusas, Pirmojo pa-saulinio karo dalyvis, taip ir uþsilikæsPalangoje. Þmogelis per dienas með-keriodavo ant Palangos tilto � toká vie-tos gyventojai já ir prisimena. Tai ðtaiA. Konèiaus sutiktasis Osetrovas geraipaþinojæs jo tëvà profesoriø I. Konèiø,kuris neuþkalbinæs þmogaus pro ðalánepraeidavo. Osetrovas ir sako: �Darturiu profesoriui ið 1921 metø pakeláTrejø devyneriø.� Ir ádavë Algirdui Kon-èiui tà pakelá su Trejø devyneriø þolelë-mis. Ðis nusiuntë tëvui á Amerikà, þino-damas, kiek daug jam ðios þolelës reið-kia, kiek daug primins.

Praëjus kuriam laikui, Algirdas iðtëvo gauna siuntinukà, á kurá ádëtas taspats Trejø devyneriø pakelis. Tëvas ra-ðo: �Ið savo kraðto, vaike, nieko nega-lima veþti, reikia á savo kraðtà�� To-kià pamokà davë � visam gyvenimui.Labai bûdinga Ignui Konèiui.

Vëliau to pakelio turiná AlgirdasKonèius su chemijos profesoriumiKaziu Daukðu praskiedë ir, po truputá

ragaudami, prisimindavoprofesoriø, kuris jiemsabiem jau nebegalëjo suda-ryti kompanijos.

Sugráþo amþinampoilsiui

Amþinojo poilsio prof.Ignas Konèius atgulë 1975 m.vasario 19 d. Putname, JAV.Jo pelenai buvo palaidotiÐv. Kazimiero lietuviø kapi-nëse Èikagoje. I. Konèiausatþvilgiu tai buvo dar vienasnesusipratimas, ðá kartà jobiografijos paskutinio tað-ko � bûti palaidotam toli nuoTëvynës, Amerikoje, kurijam taip ir liko svetima.

Ir vis dëlto tai nebuvo pas-kutinis ðio þmogaus biografi-jos taðkas. Sûnaus AlgirdoKonèiaus pastangomis tamtikras teisingumas buvo ávyk-dytas 1996 m., kai urnos su të-vo ir jo sûnø Vytauto ir Liudopelenais buvo atskraidintos áLietuvà � jau laisvà, nepri-klausomà valstybæ, ir perlai-dotos Vilniaus Rasø kapinëseðalia þmonos ir motinos Ma-rijos Kentraitës-Konèienës,kuri èia ilsisi nuo 1946 metø.

Taigi praëjus pusei ðimto metøkapas Rasø kapinëse tarsi vël suvedëvyrà ir þmonà, Algirdo Konèiaus të-vus. Bent ðiokia tokia kompensacija,primenanti I. Konèiaus Amerikojesukurtà skulptûrinæ kompozicijà Ðei-mos likimas. Du atskirti kryþiai bentsimboliðkai vël prisilietë vienas kito.

Kaip matome, didis Þemaitijosmylëtojas bent simboline pelenø sau-ja atgulë Aukðtaitijos þemës smëliokalnelyje. Pasak Algirdo Konèiaus, ki-taip ir negalëjo bûti, nes ðitai aukðtes-niø likimo jëgø buvo nulemta dar1946 m., kai mirë Marija Konèienë.Sunku pasakyti, ar Ignas Konèius ta-da galëjo átarti, kad þmonos paminklaspo pusës ðimto metø taps ir jo pamin-klu. Akmens paminklas, kurá sukûrëskulptorius Bronius Pundzius, nuo ðiol

Gamtai nestinga vaizduotës

Milijonà litø kainuoja laboratori-jos ásigytas elektroninis skenuojantismikroskopas, bet jis juk ir didina virð500 tûkst. kartø. Mikroskopas mumsatveria tarsi kità pasaulá, kurio plikaakimi nepamatysi. Á Rusijà per Lie-tuvà veþamuose citrusiniuose vai-siuose aptinkama Vidurþemio mar-gasparnë muselë elektroniniu mikro-skopu buvo identifikuota pagal mor-fologinius poþymius. Daug kartø pa-didintos muselës �portretas� iðtiesáspûdingas ir galëtø sudominti ðiuo-laikiniø filmø apie pabaisas kûrëjus.Gamtai nestinga vaizduotës.

Fitosanitariniø tyrimø laboratori-jos vyriausiasis specialistas dr. Henri-kas Ostrauskas dirba su vabzdþiais,tyrinëja ávairius augalø ligø sukëlë-jus, tarp jø Echinotrips americanus,Vidurþemio margasparnæ, bet koneasmeniniu savo prieðu vadina bai-siausià padarà � baltasparná, plati-nantá 111 virusø. Jis iðplitæs po visàpasaulá ir, ko gero, daugiausia sulai-komas ið vabzdþiø kaip kenkëjasávairiose ðalyse. Tai vabzdys, o jo ler-va panaði á medûzà. Pats vabzdys ne-didukas baltais sparneliais. Dr. Vai-da Jogaitë PGR (polimerazinësgrandininës reakcijos) metodu pa-tvirtina augalø ligas sukelianèiasbakterijas, virusus, grybus ir vabz-dþius bei nematodus. Svarbiausia �

nustatyti ar tai karantininis ligos su-këlëjas.

Virusø medþioklëje

Laboratorijos vyriausioji specia-listë Elena Jackevièienë neslëpëdþiaugsmo tarp kitø sveèiø iðvydusiLietuvos mokslø akademijos nará ko-respondentà prof. Mindaugà Struk-èinskà ir Botanikos instituto Fitoviru-sø laboratorijos vadovà habil. dr. Juo-zà Staniulá. Tai jos mokytojai. E. Jac-kevièienë juos pristato tokiais þo-dþiais: �Strukèinskas ið manæs pada-rë þmogø, o Staniulis � specialistæ.�Jiems jauèiasi labai dëkinga.

Kà Fitosanitariniø tyrimø labora-torijoje dirba E. Jackevièienë? Ji �me-dþioja� virusus, jau trejus metus ieð-ko bulviø kokybiniø virusø � PVA,PVM, PVS, PVX, PVY ir bulviø lapøsusisukimo viruso PLRV. Bulviø sëk-lininkystës ûkiams ðie tyrimai yra la-bai reikalingi. Pirmais metais buvo ið-tirta tik 113 bulviø pavyzdþiø, o rikiuo-tën stojus Fitosanitariniø tyrimø labo-ratorijos naujam pastatui nuo 2006 m.lapkrièio 21 d., kai buvo gauti pirmirezultatai, iki 2007 m. kovo 7 d. atlik-ta 92 tûkst. analiziø.

Bulvës tikrinamos jas nukasus, nuo25 ha imama po 100 gumbø, kiekvie-nas gumbas tiriamas atskirai. Ieðkoma6 virusø, tad daromi 6 kiekvieno gum-bo tyrimai. Analizë trunka dvi dienas.

Pirmais tyrimo metais buvo aptik-ta ypaè smarkiai virusais uþkrëstø bul-viø sëklø, o dabar paþanga didþiulë.

Pasak E. Jackevièienës, ðiuo metu uþ-krato virusais sumaþëjo 20�30 kartø.Ið kai kuriø ûkiø gautuose bulviøgumbuose (100 mëginiø) nerandamanë vieno ið 6 ieðkomø virusø. Kai pir-

mais tyrimø metais ið Anykðèiø rajo-no buvo gauti dviejø rûðiø bulviø më-giniai ir neaptikta në vieno viruso, ge-rokai nustebo ir patys tyrëjai. Dabartokiø ûkiø daugëja.

Beje, specialistai bulviø mëginiusgauna tik sunumeruotus, taigi anoni-miðkus, ir neþino, ið kokiø konkreèiøûkiø jie atveþti.

Su feministëmisnepasiginèysi

Teko pastebëti, kad botanikai iraugalø ligø tyrinëtojai nematodus,t. y. apvaliàsias kirmëles, tarp kuriøyra nemaþai augalø kenkëjø, vadina

þymi ir profesoriaus Igno Konèiausperlaidojimo Tëvynëje vietà.

Baigësi didþiosios þemaièio IgnoKonèiaus Odisëjos, þinoma, jei turë-sime pakankamai vaizduotës ir ðádaugiau simboliná perlaidojimà su-voksime kaip dar vienà prieð du de-ðimtmeèius mirusio þmogaus biogra-fijos taðkà � jau iðties paskutiná.

Tëvo priesakai ávykdyti

Pabaigoje dar ðiek tiek apiedr. Algirdà Konèiø, be kurio ir ðio ra-ðinio nebûtø. Kaip nebûtø ir daug kokito. Juk tai A. Konèius pasirûpino pa-kartotinai 1996 m. Lietuvoje iðleisti të-vo Igno Konèiaus JAV paraðytas irLondone 1961 m. iðspausdintas Þe-maièio ðnekas, o 2001 m. ir kità kny-

gà � Mano eitasis kelias.2006 m. Lietuvos naciona-linis muziejus parengë ir ið-leido antràjà ðios knygosdalá. Þemaièiø dailës muzie-jui Plungëje A. Konèius pa-dovanojo apie 3 tûkst. vie-netø prof. Igno Konèiaus irsavo iðsaugotø dokumentø,rankraðèiø, dienoraðèiø,knygø, þurnalø, straipsniøkopijø, laiðkø, albumø, nuo-traukø, medþio droþiniø,asmeniniø daiktø. Keistas li-kimo ánoris: Þemaièiø dailësmuziejus ásikûræs ir veikiatuose paèiuose kunigaikðèiøOginskiø rûmuose, kur vei-kë gimnazija, á kurià 1923�1924 m. Plungës visuomenësveikëjai primygtinai kvietëatvykti dirbti I. Konèiø.Moksliniai ir visuomeniniaiinteresai jam sutrukdë pasi-naudoti ðiuo kvietimu. Da-bar muziejuje I. Konèiausfondas yra ðalia tokiø Plun-gës kraðte gimusiø ar gy-venusiø asmenybiø kaipMikalojus KonstantinasÈiurlionis, istorikas Zeno-nas Ivinskis ir kitø.

Galima sakyti, kad visàpaskutiná deðimtmetá sûnusskyrë savo tëvo praðymams

ágyvendinti ir jo darbams populiarin-ti. Ið visø praðymø trys buvo svarbiausi:iðleisti I. Konèiaus paraðytus Èervenësprisiminimus, pristatyti Savitarpinëspagalbos veiklà ir parveþti á Lietuvà të-vo palaikus. I.  Konèiaus atsiminimøknygelë Kelionë á Èervenæ ir atgal, ið-spausdinta 1993 m., Savitarpinës pa-galbos veikla pristatyta I. KonèiausAtsiminimuose, kurie iðspausdintiLietuvos istorijos metraðtyje (1998 m.),o urna su tëvo pelenais á Vilniaus Ra-sø kapines perkelta 1996 metais. Darpridursime, kad A. Konèius ir Vydû-no fondo pirmininkas Vytautas Mikû-nas pasirûpino ásteigti Igno Konèiausstipendijà geriausiam Kauno techno-logijos universitete studijuojanèiam fi-zikos studentui.Taigi tëvo praðymai sû-naus iðpildyti su kaupu.

nematodais, o retsykiais kitam ið-sprûsta ir nematodës. Tad kurià gimi-næ reikëtø naudoti � vyriðkàjà ar mo-teriðkàjà? Juozas Staniulis ðia progaprisiminë, kaip atsirado ði savotiðkapainiava. Buvo metas, kai vadinta ne-matodëmis. Dirbo Botanikos institu-te trys ðaunios nematologës. Moteryspradëjo piktintis: kaip tik koks bjau-rus padaras ar kenkëjas, tai bûtinaibus pavadintas moteriðku vardu. Pa-naðiai buvo su uraganais, kurie visivadinti tik moteriðkais vardais. Femi-nistës pasiekë, kad uraganai bûtø va-dinami vyriðkais vardais. Galimas da-lykas, jø sëkmë paveikë ir Lietuvosnematologes. Jos �prisikasë� iki kal-bininkø ir pareiðkë savo pretenzijas.

Kalbininkai tikriausiai bûtø galë-jæ ginèytis, nes graikiðkai nematodareiðkia siûlà, o kaip biologinis termi-nas reiðkia kirmëlæ. O lotyniðkai pa-vadinimas � nematoda � yra moterið-kos giminës. Bet karingosios biologësárodë savo tiesà.

Geros bulviø augintojøperspektyvos

E. Morkevièius pastebi: kol sëk-linës bulvës nebuvo tiriamos, tol ir pa-tys ûkininkai beveik nekreipë dëme-sio á tuos bulviø virusus. Kai tik pra-dëta tirti, daugelis ásitikino, kad galipatirti dideliø nuostoliø � geriau ne-rizikuoti. Laboratorija pirmà kartà ið-tyrë 2004 m. derliø ir rezultatai nenu-dþiugino. Tik trys veislës �tilpo� á lei-

dþiamà 10 proc. uþsikrëtimo virusaisskaièiø. O ðiemet, tiriant 2006 m. der-liø, tik trys ar keturios veislës neatiti-ko reikalavimø. Taigi paþanga aki-vaizdi, nors yra kur stiebtis. Pagal eu-ropinius reikalavimus, jeigu ûkiaigauna aukðtos reprodukcijos sëklà,tai ji turi bûti apsaugota apsauginë-mis zonomis ir kitomis priemonëmis.Mat jei gretimame lauke veisiasiamaras, tai net ir apdorojus tris mi-nutes jis lieka gyvas, per tà laikà galinuskristi á kità laukà.

Nuo 2008 m. bulvës bus priskir-tos prie ES remiamø augalø, o jø au-gintojai gaus tiesioginæ iðmokà, pana-ðiai kaip grûdø ar rapsø augintojai.Ðiai Vokietijos ir Prancûzijos iniciaty-vai Europos Sàjungoje jau pritarta.

Ði nauja direktyva kyla ið to, kadbulviø auginimas vis dëlto yra pelnin-gas verslas, o Europoje nëra þemiø,kurios nebûtø uþkrëstos cistas suda-ranèiais nematodais. Norint sëkmin-gai su uþkratu kovoti, reikia papildo-mø tyrimø ir investicijø. Europos Sà-jungoje susigriebta, kad bulviø augin-tojams reikia teikti paramà. 2006 m.bulviø kaina ðoktelëjo net 82 proc., oLietuvoje bulvës tapo pati pelningiau-sia augalininkystës kultûra: 1 ha, nu-kasus vidutiniðkai 12 t bulviø, davë6100 litø pelno. Tai 12 kartø daugiaunegu cukriniø runkeliø pelningumas.Nieko stebëtino, kad 2007 m. kai ku-rie ûkininkai jau spëjo padvigubintibulviø sodinimo plotus.

Gediminas Zemlickas

Augalø,aplinkos irþmogaussauga (3)

Atkelta ið 11 p.

Algirdas Konèius prie tëvo darbo koplytëlës Purvaièiuose,Plungës r., 2001 m.

14 2007 m. birþelio 14�liepos 4 d. Nr. 12(368)MÛSØ UNIVERSITETUOSE

Doc. dr. Vytis VALATKA,Mykolo Romerio universitetoStrateginio valdymo fakultetoFilosofijos katedra

Lietuva jau treji metai yra visa-teisë Europos Sàjungos narë. Taèiauástojæ á Europos Sàjungà, automatið-kai netapome visaverèiais Europospilieèiais. Europinë integracija Lie-tuvoje vis dar tebevyksta: siekiameeuropietiðkos kultûros, mokslo, eko-nomikos, politikos, teisësaugos, eu-ropinës pilietinës visuomenës. Á ðiøtikslø realizavimà savàjà dalá áneðavalstybinës institucijos; kultûrinës,visuomeninës, politinës organizaci-jos; mokymo ir ðvietimo ástaigos;ávairiø profesijø ir uþsiëmimø þmo-nës.

Ar filosofija ir jos dëstymas galiprisidëti prie Lietuvos europinës in-tegracijos? Nes mûsuose vis dar ga-jus mitas, kad filosofai tesugeba uþ-siimti vien tuðèiu filosofavimu, netu-rinèiu nieko bendra su realiu pasau-liu ir gyvenimu, ámantria þodþiø ek-vilibristika, neteikianèia jokios prak-tinës naudos. Ðá mità paneigia Myko-lo Romerio universiteto Filosofijoskatedros mokslininkai. Pateikdamistudentams aktualø, modernø, soli-dø, europinius standartus atitinkantádëstomàjá turiná, jie svariai priside-da prie Lietuvos europinës integra-cijos.

Mykolo Romerio universitetoFilosofijos katedroje dëstoma Vaka-rø, arba europinë, filosofija. Kitaipsakant, dëstomas mokslas, kuris, gi-mæs 7 a. pr. Kr. antikinëje Graikijo-je, ilgà laikà dominavo europinëjemokslø hierarchijoje. Filosofija bu-vo vadinama mokslø mokslu, gyve-nimo iðminties mokytoja. Þymusisgraikø filosofas Platonas netgi buvoásitikinæs, kad bûtent filosofai, paþás-tantys visø daiktø esmes, privalo val-dyti valstybæ. Ðiandien filosofija � so-lidus, garbingas humanitarinismokslas, tiriantis paèias ávairiausiasrealybës sritis: mus supantá iðoriná irvidiná � protiná, doroviná, vertybiná,kalbiná � pasaulá, socialinæ ir politi-næ tikrovæ. Kiekvienà tiriamà sritáatitinka atskira filosofijos ðaka ardisciplina.

Visas filosofines disciplinas gali-ma skirstyti á klasikines ir moderni-àsias. Klasikinës disciplinos � tai lo-gika (taisyklingo samprotavimo te-orija), ontologija (bûties teorija),kosmologija (gamtos filosofija), eti-ka (gërio ir moralës teorija), esteti-ka (groþio ir meno teorija), gnoseo-logija (paþinimo teorija), politinë fi-losofija, teisës filosofija ir t. t. Ðiosdisciplinos priklauso filosofijai nuopat jos atsiradimo.

Taèiau filosofija neapsiriboja vienklasika. Ji puikiai suvokia, kad pasau-lis, þmogus ir visuomenë nuolat kei-èiasi, kad mes gyvename ne ðeðtamear septynioliktame, o bûtent XXI am-þiuje. Taigi filosofija neturi teisës ið-leisti ið akiø ðiuolaikinio pasaulio re-alybës. Todël laikas nuo laiko atsiran-da naujos filosofinës ðakos, tirianèiosbûtent ðiuolaikinio pasaulio reiðki-nius ir jø kaità. Jos vadinamos moder-niomis filosofinëmis disciplinomis.Ðios disciplinos, ið kuriø pirmosiospradëtos kurti dar XIX a. pab., ikiðiol sëkmingai vystomos.

Viena reikðmingiausiø moder-niø filosofiniø disciplinø yra sociali-në filosofija. Èia analizuojama ðiuo-laikinë visuomenë, jà sudaranèiø in-

dividø ir grupiø tarpusaviosàveika, tiriami ávairûs toje

Filosofija ir Lietuvos integracija á Europà

visuomenëje vykstantys procesai �nuasmeninimas, susvetimëjimas,globalizacija, siûlomi tam tikri socia-linio elgesio modeliai. Ðiuolaikinësocialinë filosofija daug dëmesio ski-ria ir pilietinei visuomenei � atviram,laisvam, demokratiðkam, atsakin-gam, solidariam, tolerantiðkam, iðsi-lavinusiam, aktyviam ir kûrybingamvisuomenës tipui, tam tikram euro-pinës visuomenës idealui. Tiriamosðios visuomenës susiformavimoprielaidos, jai kylanèios grësmës,priemonës, bûtinos jà iðlaikyti ir stip-rinti. Ði socialinës filosofijos tyrimosritis ypatingai aktuali Lietuvai. JukLietuvoje dar neturime pilietinës vi-suomenës � jà dar tik bendromis jë-gomis kuriame.

Kita svarbi moderniosios filoso-fijos disciplina � þmogaus teisiø fi-losofija. Ji formuluoja filosofinius,etinius ir vertybinius þmogaus teisiøpagrindus, pabrëþia nelygstamàþmogaus asmens vertæ ir nelieèia-mybæ. Viena naujausiø modernio-sios filosofijos ðakø yra bioetika. Taidisciplina, pateikianti filosofinæ,etinæ ir vertybinæ gyvybës fenome-no interpretacijà bei pastarosiosðviesoje nagrinëjanti tokius skau-dþius klausimus kaip abortai, euta-nazija ir pan. Modernioje filosofijo-je svarbià vietà uþima ir verslo eti-ka. Ði disciplina iðkelia moralausverslo idealà, kurio principai � ra-cionalumas, teisingumas, dalykinissupratimas, sàþiningumas, padoru-mas, sutarèiø laikymasis, pareigin-gumas, atsakomybë, pagarba ástaty-mams. Ðie principai � tai tam tikrimodernaus europinio verslo stan-dartai.

Moderniajai filosofijai taip patpriklauso socialiniø tyrimø metodo-logija (pateikia esminius socialiniømokslø metodus ir atskleidþia ðiømokslø savitumà), humanitariniømokslø metodologija, kalbos filoso-fija, profesinë etika, etika valstybëstarnyboje ir dar daug kitø disciplinø.Atskiro paminëjimo nusipelnokrikðèioniðkoji filosofinë antropolo-gija. Ði disciplina susitelkia ties pa-èia Europos krikðèioniðkosios kultû-ros ðerdimi � krikðèioniðkàja þmo-gaus bûties samprata.

Taigi filosofijoje savo vietà atran-da ir klasikinës, ir moderniosios dis-ciplinos. Nemaþa jø dalis dëstoma irmûsø katedroje. Ið klasikiniø discip-linø � logika, etika ir meno filosofi-ja. Visgi didþiausias dëmesys skiria-mas moderniosioms disciplinoms.Toká pasirinkimà sàlygoja bendrojimûsø universiteto nuostata � suteik-ti studentui tikrø þiniø apie ðiuolai-kinio pasaulio procesus ir reiðkinius,padëti uþimti deramà vietà ðiame pa-saulyje. Ið moderniøjø filosofiniødisciplinø dëstoma ðiuolaikinë socia-linë filosofija, socialiniø tyrimø me-todologija, krikðèioniðkoji filosofinëantropologija, þmogaus teisiø filoso-fija, verslo etika, profesinë etika iretika valstybës tarnyboje. Galiausiai,mûsø katedroje dëstomas ir bendra-sis filosofijos kursas. Jis supaþindinasu esminëmis Vakarø filosofijos sà-vokomis ir problemomis, glaustaipristato pagrindinius ðios filosofijosistorijos ávykius ir personalijas.

Taigi mûsø katedroje dëstomosklasikinës ir modernios Vakarø filo-sofijos disciplinos. O Vakarø filoso-fija ið esmës yra europinë filosofija.Tiesa, Vakarø filosofijos istorijojerasim nemaþai personalijø, nepri-klausanèiø Europos kontinentui. Ta-èiau visa vakarietiðkoji filosofija plë-tojasi europinës filosofinës mintiesrëmuose. Tad studentams dëstydamiVakarø filosofijos disciplinas, supa-þindiname juos su tûkstantmete eu-ropine filosofine iðmintimi, kuri,pradëta vystyti dar antikinëje Grai-kijoje, sëkmingai plëtojama ir mûsødienomis. Mûsø katedros misija �tai europinës filosofinës iðmintiesskleidimas, arba europinë filosofinëstudentø integracija.

Visos dëstomos filosofinës dis-ciplinos savitai atlieka ðià integraci-jà. Ðtai logika, pateikdama europi-nius samprotavimo, árodymo ir argu-mentacijos, sàvokø apibrëþimo irskirstymo standartus, áveda studen-tus á europinio màstymo ir paþintinësveiklos kultûrà, ugdo europinës ar-gumentacijos ágûdþius. Logikosmokslas taip pat padeda atskleistikai kuriø Lietuvos Respublikos ásta-tymø loginius netikslumus, jø neati-tikimà europiniams standartams,

nurodo efektyvius bûdus minëtiemsnetikslumams taisyti. Tuo logika sva-riai prisideda prie studentø europi-nës teisinës integracijos. Etika, supa-þindindama studentus tiek su euro-pine krikðèioniðkàja, tiek su europi-ne pasaulietine � humanistine mora-lës sistema, vykdo europinæ dorovi-næ studentø integracijà. Estetika,pristatydama klasikinius, moderniusir postmodernius groþio ir meno ka-nonus, integruoja studentus á euro-pinæ groþio pajautà ir suvokimà. So-cialinë filosofija, siûlydama europi-nius socialaus elgesio standartus iriðkeldama pilietinës visuomenës ide-alà, atlieka europinæ socialinæ, pilie-tinæ integracijà. Þmogaus teisiø filo-sofija, pateikdama filosofinius, eti-nius, vertybinius þmogaus teisiø pa-grindus, pabrëþdama nelygstamàþmogaus asmens vertæ ir nelieèiamy-bæ, integruoja studentus á europinávertës ir vertybës supratimà. Versloetika, iðkeldama europiná moralausverslo idealà, moko studentus euro-pinio verslumo. Panaðiai socialiniømokslø metodologija atlieka paþin-tinæ � metodologinæ, o profesinë eti-ka ir etika valstybës tarnyboje � pro-fesinæ, socialinæ europinæ integraci-jà. Nuo europinës integracijos nenu-tolsta ir krikðèioniðkoji filosofinëantropologija. Juk ji tiria patá krikð-èioniðkosios kultûros pagrindà �krikðèioniðkàjà þmogaus bûties sam-pratà. O Europos kultûra ið esmësyra krikðèioniðka. Tiesa, ES Konsti-tucijoje nekalbama apie krikðèionið-kàjá Europos kultûros pobûdá. Ta-èiau krikðèionybës átaka Europoskultûrai yra akivaizdi ir nekvestio-nuojama. Tad krikðèioniðkoji filoso-finë antropologija, atvesdama stu-dentus prie paèiø europinës kultûrospamatø, vykdo jø europinæ kultûri-næ integracijà.

Taigi visos mûsø katedroje dës-tomos filosofinës disciplinos prisi-deda prie Lietuvos studentijos eu-ropinës integracijos. Bet mes neap-siribojame vien filosofinëmis dis-ciplinomis. Mûsø katedroje taip patdëstomi mokslai, nepriklausantysfilosofijai, bet glaudþiai su ja susijæ.

Ið ðiø mokslø pirmiausiai pami-nëtina religijotyra. Jos paskaitose

pristatomi ðiuolaikiniai religijø tyri-mo metodai, nagrinëjamas pats re-ligijos reiðkinys, atliekama lygina-moji pagrindiniø pasaulio religijøanalizë. Religijotyros paskaitos taippat akcentuoja vienà esminiø euro-pinës visuomenës principø � religi-næ tolerancijà, propaguoja taikøskirtingø religijø dialogà ir sambû-vá, ugdo kritiðkà poþiûrá á religináfundamentalizmà. Ðiose paskaitosepristatomi nauji religiniai judëji-mai, kalbama apie kai kuriø kultøgalimà destruktyvø poveiká visuo-menei.

Mûsø katedroje taip pat dësto-ma civilizacijø istorija ir globaliza-cija. Ðio dalyko paskaitos pristatopagrindines þmonijos civilizacijas,kultûras, nagrinëja jø panaðumus irskirtumus, tarpusavio sàveikà, susi-formavimo ir iðnykimo prieþastis,aiðkina, kokius dalykus viena civili-zacija perima ið kitos. Ugdomas vie-nas esminiø europinës visuomenësprincipø � kultûrinë tolerancija,propaguojamas taikus skirtingøkultûrø dialogas ir sambûvis. Plaèiaiaptariama ðiuolaikinë civilizacija irjoje vykstantys procesai. Daug dë-mesio skiriama globalizacijos pro-cesui. Nagrinëjamos ðio procesoprieþastys ir galimos pasekmës, tei-giamos ir neigiamos pusës, santykissu atskirø þemynø, regionø, valsty-biø ir tautø kultûromis. Globaliza-cijos kontekste analizuojama ir Eu-ropos kultûra. Pristatomi aðiniaiðios kultûros bruoþai ir joms kylan-èios grësmës, akcentuojama bûtiny-bë iðsaugoti europietiðkàjá kultûri-ná identitetà.

Civilizacijø istorijos paskaitaspuikiai papildo Lietuvos kultûros is-torijos kursas. Jis supaþindina suLietuvos kultûros raida, atskleidþiaesmines ðios kultûros ypatybes. Ak-centuojamas europinis lietuviðko-sios kultûros pobûdis, pabrëþiama,kad jau nuo Mindaugo krikðto Lie-tuva pradëjo integruotis á Europoskultûrinæ ir vertybinæ erdvæ. Taippat nurodomos Lietuvos europi-niam tapatumui kylanèios grësmës,pabrëþiama bûtinybë neprarasti ðiotapatumo globalizacijos eigoje.

Visos ðios disciplinos vienu arkitu bûdu vykdo europinæ integra-cijà. Ðtai civilizacijø istorijos ir glo-balizacijos kursas, iðkeldamas euro-piná kultûrinës tolerancijos princi-pà, pabrëþdamas pamatinius Euro-pos kultûros bruoþus ir bûtinybæjuos iðlaikyti globalizacijos procese,integruoja studentus á europinæ kul-tûrà. Lietuvos kultûros istorija, ak-centuodama europiná Lietuvos ta-patumà ir ragindama já iðsaugoti beipuoselëti, taip pat prisideda prie eu-ropinës kultûrinës integracijos. Ga-liausiai, religijotyra, propaguodamareliginæ tolerancijà, ugdydama kri-tiná poþiûrá á religiná fundamentaliz-mà ir áspëdama apie destruktyvø kaikuriø kultø poveiká visuomenei, pa-teikia studentams europiná religijossupratimà.

Taigi visos Mykolo Romeriouniversiteto Filosofijos katedrojedëstomos disciplinos � filosofinës irnefilosofinës � savais keliais vedastudentus á tûkstantmetæ europinæiðmintá. O be ðios iðminties negali-ma pilnavertë europinë Lietuvos in-tegracija. Juk pradþioje turi bûti eu-ropinis màstymas, jausena, verty-bës. Ir tik tada gali atsirasti europie-tiðka kultûra, mokslas, teisësauga,ekonomika, politika, europietiðkapilietinë visuomenë.

Mykolo Romerio universiteto Filosofijos katedros dëstytojai: doc. Virginija Jakimenko, prof. Jûratë Morkûnienë,doc. Vytis Valatka, katedros vedëjas prof. Bronislovas Kuzmickas

Vid

ûno

Gel

umba

usko

nuo

trau

ka

2007 m. birþelio 14�liepos 4 d. Nr. 12(368) 15PASAULIO MOKSLO NAUJIENOS

Puslapá parengë Rûta Krasnovaitë ir Kristina Sakalauskienë Daugiau mokslo naujienø rasite http://mokslasplius.lt

DUBAJUJE BUSPASTATYTAS�ÐOKANTIS�DANGORAIÞIS

Ðiuolaikinis Dubajus (JungtiniøArabø Emyratø sostinë) � miestas,kuriame gabus architektas tikrai galiparodyti, ko yra vertas. Dabar tenvyksta milþiniðkos statybos. Geriausipasaulio architektai varþosi, kas pa-statys didþiausià ir originaliausiàdangoraiþá.

Architektas Davidas Fisheris su-projektavo didþiulá dangoraiþá, ku-riame turëtø atsirasti vietos vieðbu-èiams, biurams ir butams. Ðio dan-goraiþio ypatybë � visi 68 pastatoaukðtai sukiosis 360 laipsniø kampu

nepriklausomai vienas nuo kito. Tam bus naudojama vëjo energija. Nega-na to, pagal projektà dangoraiþis kaups vëjo energijos sukuriamà elektrà,ir jos turëtø bûti 10 kartø daugiau, negu reikia paèiam dangoraiþiui.

D. Fisheris, komentuodamas savo dangoraiþio koncepcijà, sakë: �Ðis pa-statas bus panaðus á ðokëjà, kuri në akimirkai nesustodama ðoka pilvo ðoká.Kurdamas dangoraiþá norëjau jam suteikti ketvirtàjá matmená, kuris neturiformos.� Savo kûriná architektas pavadino Da Vinèio bokðtu. Jis tikina, kadnuolat judanèios pastato dalys dangoraiþiui suteiks iðskirtiná unikalumà. Ðvel-niai besisukantys aukðtai (vienas apsisukimas per 90 min.) nuolat keis dan-goraiþio pavidalà.

Ðio dangoraiþio sumanytojo nuomone, tai yra visiðkai nauja architek-tûros kryptis � dinaminë architektûra. Jis teigia: �Mûsø nuolat sparèiai kin-tanèiame pasaulyje pastatai kinta labai lëtai. Ið esmës jie maþai kuo ski-riasi nuo prieð 3 tûkst. m. pr. Kr. statytø Egipto piramidþiø. Todël mes ápra-tome á pastatus þvelgti kaip á stabilius, o tai neteisinga, nes viskas aplinkmus juda.�

Pagal architekto sumanymà, atskiri aukðtai judës klausydami þmogausbalso komandø � �á kairæ�, �á deðinæ�. Be to, aukðtai galës suktis skirtingaisgreièiais. Kiekvienas aukðtas suksis visiðkai savarankiðkai, nejudrus liks tikaðinis pagrindas.

Ðio áspûdingo dangoraiþio pamatus planuojama pradëti statyti jau ðiømetø pabaigoje. Dangoraiþio statybos turëtø trukti dvejus metus.

www.dynamicarchitecture.net

VATIKANUI APÐVIESTI BUS NAUDOJAMASAULËS ENERGIJA

IÐSKIRTI VEIKSMINGI ANTIKÛNAI PRIEÐPAUKÐÈIØ GRIPÀ

KARVËSDUOSNERIEBØPIENÀ?

Naujosios Zelan-dijos biotechnologijosbendrovës ViaLactiaspecialistai, iðtyræ4 mln. karviø pienà,padarë atradimà �natûraliai nuriebintà pienà duoda kai kurios karvës, kurioms bûdingas tamtikras genas. Ðis atradimas, kaip praneða þurnalas Chemistry & Industry, ga-li padëti iðvesti karviø veisles, kurios duos neriebø pienà.

Galbût �sveikosios� karviø kartos pirmtakë bus karvë Mardþë, kuri at-kreipë á save dëmesá per bendrovës ViaLactia vykdytà 4 mln. Naujosios Ze-landijos karviø pieno patikrinimà. Mardþës ir jos dukters piene mokslinin-kai aptiko maþiau soèiøjø riebiøjø rûgðèiø ir gerokai daugiau polinesoèiøjøbei mononesoèiøjø riebiøjø rûgðèiø, kurios yra naudingos sveikatai. Poline-soèiøjø ir mononesoèiøjø riebiøjø rûgðèiø paprastai yra augaliniuose alie-juose.

Tai labai svarbus atradimas, galbût padësiantis áprastomis sàlygomis, bejokiø papildomø pastangø, gauti daug kokybiðkesná pienà, kuriame bus ma-þai riebios grietinës. Vienas ið tokio natûraliai nuriebinto pieno privalumø �ið jo pagamintas sviestas lengviau teptøsi ant duonos.

Neriebûs pieno produktai pasaulyje pastaraisiais metais tampa vis po-puliaresni. Pavyzdþiui, Didþiojoje Britanijoje tik ketvirtis visø nuperkamøpieno produktø yra áprasto riebumo. Kiti prekybos centruose perkami pie-no produktai yra arba neriebûs, arba pusriebiai.

Didelis soèiøjø riebiøjø rûgðèiø kiekis, kurá paprastai gauname valgydamidaugelá riebiø gyvulinës kilmës produktø (riebià mësà, taukus, laðinius, svies-tà, kiauðinius), didina rizikà susirgti ðirdies ir kraujagysliø sistemos ligomis,taip pat didëja insulto rizika, auga cholesterolio kiekis. Sergantiesiems cuk-ralige, vengiant koronariniø ðirdies sutrikimø taip pat reikëtø maþinti so-èiøjø riebalø. Paþymima, kad daugelyje Europos ðaliø soèiøjø riebiøjø rûgðèiøvartojama gerokai per daug.

Taèiau pieno pramonës atstovai pabrëþia, kad pienas � neatsiejama su-balansuotos dietos dalis, nedaranti organizmui në menkiausios þalos.

BBC

PURVO VULKANAI � MÁSLINGAS GAMTOSREIÐKINYS

Benediktas XVI taps pirmuojupontifiku, kurio popieþiavimo metu

Purvo vulkanai � gana ádomus irmáslingas gamtos reiðkinys. Jø yra 26pasaulio ðalyse. Daþniausiai iðsiver-þia Kolumbijoje, Italijoje, Rumuni-joje, Rusijoje, Ukrainoje, Irane, Pa-kistane, Malaizijoje. Ið 800 purvovulkanø, þinomø mûsø planetoje,apie 350 yra Azerbaidþane. Pagalpurvo vulkanø skaièiø, jø ávairovæ,aktyvumà pasaulyje nëra kitos ðalies,prilygstanèios Azerbaidþanui. Dau-guma jø ðioje ðalyje yra aktyvûs. Kas-met Azerbaidþane ávyksta vidutinið-kai trys keturi purvo vulkanø iðsiver-þimai. Kai kuriø ið jø aukðtis siekia400 m ir daugiau. Ðioje ðalyje taippat gausu uþgesusiø, snaudþianèiø irpovandeniniø vulkanø. Todël neatsi-tiktinai Azerbaidþanas yra vadina-mas ugnies ðalimi.

Purvo vulkanai yra panaðûs á la-vos vulkanus, nes iðsiverþia galingai,su didelëmis liepsnomis. Jie iðskiriaá pavirðiø milijonus kubiniø metrøangliavandenilio dujø ir tonas purvo.Dujø skverbimasis yra fenomenas,keliantis didþiulá mokslininkø susi-domëjimà. Purvo vulkanai taip patsusijæ ir su naftos telkiniais. Jie duo-da tam tikrus þenklus apie naftos ir

dujø atsargas, esanèias po þeme arjûroje.

Purvo vulkanizmas � gana svar-bi geologijos mokslo tyrinëjimøkryptis. Vulkanai yra didþiulës paþin-tinës informacijos apie þemës gel-mes skleidëjai. Jø tyrinëjimas pade-da iðsiaiðkinti gelmiø struktûrà, josevykstanèius geocheminius procesus,geologinæ þemës sandarà. Purvo vul-kanizmas glaudþiai susijæs su seismi-niais procesais � þemës drebëjimais.Ðiø seisminiø procesø iðvakarëse

vulkanas tampa aktyvus, o kai kuriekomponentai skysèiø (dujø, van-dens) pavidalu gausiai iðsiverþia.Dujose yra nemaþai metano, angliesdioksido ir azoto, vandenyse � boro,chloridø, sulfatø.

Purvo vulkanai � ne tik naftos irdujø �palydovai�. Vulkaninis purvastaip pat turi daug vertingø mikroele-mentø: boro, mangano, lièio, bromo,jodo. Bûtent dël to vulkaninis purvasnaudojamas medicinoje gydantodos, virðkinamojo trakto, ðirdies irkraujagysliø sistemos ligas, urologi-nius, ginekologinius susirgimus, taippat kosmetologijoje. Be to, purvovulkanø lava plaèiai naudojama sta-tyboje kaip aukðèiausios rûðies me-dþiaga keramzito, cemento, plytø ga-mybai.

Uþsienio mokslininkai ir specia-listai, atvykstantys á Azerbaidþanà at-likti moksliniø tyrinëjimø, bûtinaidomisi ir lanko ðalies purvo vulka-nus. Pasak vieno ið jø, Azerbaidþanoteritorija � tai �gamtos laboratorija�uþsienieèiams.

Azerbaijan Acedemy of SciencesGeology Institute

Purvo vulkanai � dar nepakankamaiiðtyrinëtas gamtos kûrinys

Tarptautinei tyrinëtojø grupei pa-vyko iðskirti antikûnus, kurie gali þmo-gaus organizmà veiksmingai apsaugo-ti nuo paukðèiø gripo. Ðis atradimasgali atverti kelià naujiems gydymo me-todams, kurie galës papildyti vakcinas,jei kiltø paukðèiø gripo epidemija.Mokslininkai tikisi, kad bandymai suþmonëmis duos teigiamø rezultatø.

Turimais duomenimis nuo2003 m. iki ðiandienos mirtinaspaukðèiø gripo viruso potipis H5N1visame pasaulyje nusineðë daugiaukaip 180 þmoniø gyvybes. Kai kuriosðalys jau apsirûpino gausiomis vak-cinos nuo paukðèiø gripo atsargo-mis, nors niekas neþino, kiek jos busveiksmingos, jei staiga kiltø ði pavo-jinga epidemija.

Reikalas tas, kad kol kas neaið-ku, kokia bûtent paukðèiø gripo vi-ruso atmaina gali taip mutuoti, kadbûtø ámanoma þmogui uþsikrëstinuo kito þmogaus.

Mokslininkø grupë, vienu metudirbanti Ðveicarijoje (Biomedicinos

tyrimø institute), Viet-name ir JAV, paskelbë,kad jai pasisekë iðskir-ti antikûnus, kurie ga-li veiksmingai apsau-goti nuo keliø pavojin-gø paukðèiø gripo po-tipiø. Mokslininkaiantikûnus iðskyrë ið tøþmoniø organizmo,kurie Vietname susir-go paukðèiø gripu, betpasveiko.

Anot Biomedici-nos tyrimø instituto(Ðveicarija) profeso-riaus Antonio Lanza-vecchia, ðiø preparatøveiksmingumas jauárodytas laboratorijos sàlygomis �vakcina patikimai saugojo peles nuopavojingojo viruso. Profesorius ne-abejoja, kad vakcinà bus galima nau-doti ir þmonëms. �Galima sakyti, kadpasinaudojome uþsikrëtusio ðia in-fekcija ir pasveikusio þmogaus imu-

ninës sistemos reakci-jomis. Bûtent ðiø reak-cijø rezultatas � antikû-nai, gebantys neutrali-zuoti virusà, � aiðkinoprof. A. Lanzavec-chia. � Naudodamiesiðiuo metodu galime ið-skirti làsteles, kuriosgamina minëtus antige-nus. Vadinasi, dabarjuos galime gaminti la-boratorijos sàlygomis.Neabejoju, kad ilgai-niui ðie antigenai busgaminami labai dide-liais kiekiais ir naudoja-mi þmonëms gydyti.�

Ðie antikûnai � gel-bëtojai, gali bûti naudojami profilak-tikai stengiantis apsaugoti þmones,kurie epidemijos metu bûtø kovojan-èiøjø su virusu avangarde, pavyzdþiui,gydytojus ir medicinos seseris.

BBC

Mokslininkai tikisi, kadgreitai galësime nesibaiminti

paukðèiø gripo epidemijos

bus naudojama sau-lës energija Vatika-nui apðviesti. Jaukitais metais Ðven-tojo Petro bazilikosPauliaus VI audien-cijø salës stogas buspakeistas nauju, ku-ris ið saulës energi-jos sugebës gene-ruoti elektros ener-gijà. 4800 stogodangos skydø buspakeisti saulës ele-mentais. Ðis projek-tas Vatikanui kai-nuos 2,5 mln. eurø.

Pagal vyriausio-jo Vatikano inþinieriaus Piero Car-lo Cuscianna�os skaièiavimus, nauja-

sis stogas pagamins tiek elektrosenergijos, kad jos uþteks ne tik saleiapðviesti, bet ir ðildyti, taip pat joskondicionavimo sistemø darbui. Kaisalë bus nenaudojama, sukuriamaenergija pateks á bendrà Vatikanoaprûpinimo elektros energija siste-mà ir bus panaudota kitoms reik-mëms.

Pauliaus VI audiencijø salë buvoatidaryta 1971 m. Ðioje pagrindinë-je Vatikano salëje, kurioje popieþiussusitinka su maldininkais blogu oru,gali tilpti 10 tûkst. piligrimø.

Tokia Vatikano iniciatyva turëtøpaskatinti italus aktyviau naudoti at-sinaujinanèius energijos ðaltinius,nes ðioje ðalyje jie kol kas nëra labaipopuliarûs.

The Guardian

Vatikano Pauliaus VI salës stogas, kuris bus pakeistasnauju, aprûpintu saulës elementais

Ðis neáprastas dangoraiþis pagyvintøDubajaus panoramà

Galbût ateityje geriant pienà nereikës rûpintis dël joriebumo

16 2007 m. birþelio 14�liepos 4 d. Nr. 12(368)

ISSN 1392-7191Leidþia

UAB �Mokslininkø laikraðtis�SL Nr. 169Spausdino

UAB �Sapnø sala�S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius

Patarëjai: V. Bûda, S. Goberis, J. Puodþius,A. Ramonas, J. Ulbikas, E. K. Zavadskas.

Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 VilniusEl. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8 ~ 5) 212 1235

Laikraðtis internete: http://ml.lms.ltRedakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja.

Perspausdinant ar naudojant laikraðèio �Mokslo Lietuva� ir jo internetinio puslapiohttp://ml.lms.lt paskelbtà medþiagà bûtina nuoroda á �Mokslo Lietuvà�.

Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas

Kalbos redaktorë Rûta Krasnovaitë

Stilistë Kristina Sakalauskienë

Dizainerë Jolanta Mitalauskaitë

KULTÛROS PARIBIAI

Pabaiga, pradþia Nr. 8

Baigiame pokalbá su MaþosiosLietuvos kultûros istoriku ArtûruHermanu (Arthur Hermann), dir-banèiu Heidelbergo universitetoTeologijos fakulteto bibliotekoje irtvarkanèiu Lietuviø kultûros ins-tituto (Litauisches Kulturinstitut)bibliotekà Hiutenfelde (Hütten-feld). Leidþia (kartu su AnnemarieLepa) metraðtá Annaberger Anna-len, kuriame nagrinëjami lietuviøir vokieèiø santykiai, vokieèiøDidþiojoje Lietuvoje ir Lietuvos is-torijos problemos.

Tad kaip ten su latviaisir estais

Dar nieko nepasakëte apie latviusir estus Vokietijoje. Arba ið tø kraðtø ki-lusius vokieèius.

Vokietijoje latviø ir estø grupësveikia, nors estø yra labai maþai.Latviø yra kur kas daugiau, jie turë-jo savo gimnazijà Miunsteryje. De-ja, latviø gimnazija Vokietijoje maþ-daug prieð 12 metø nustojo veikusi.

Latvijai iðkovojus nepriklausomy-bæ � ar ne paradoksas?

Kai tik Baltijos valstybës tapo ne-priklausomos, Vokietijos þemës (nesdaþniausiai atskiri kraðtai, o ne fede-ralinë valdþia rëmë pabaltijieèius) aið-kiai pasakë: dabar nëra tikslo Vokie-tijoje palaikyti mokymà kitomis kal-bomis. Kas nori mokytis latviðkai, te-gul vaþiuoja á Latvijà. Taip pasakë Vo-kietijos latviams Ðiaurës Vestfalijosþemës administracija.

Kaip to paties likimo iðvengë Vasa-rio 16-osios lietuviø gimnazija Hiuten-felde?

Ir lietuviams buvo taip pat saky-ta, tik lietuviø gimnazija sugebëjo at-siverti, priimti taip pat ir vokieèiømokinius. Dabar tai bendra lietuviøir vokieèiø gimnazija. Didþiàjàmokslo dalá apmoka Heseno þemë,ir vien dël to, kad ten taip pat mokosiir vokietukø.

O latviai to padaryti nesugebëjo.Be to, Ðiaurës Vestfalijos þemë yralabiau ásiskolinusi, tad vokieèiai pas-kubëjo atsikratyti papildomø finan-siniø rûpesèiø. Dabar Vokietijojeveikia tik latviø kultûros centras. Ne-blogai reiðkiasi, rengia suvaþiavimus,turi savo bibliotekà. Atvykusieji tenturi kur apsistoti. Taigi latviai Vokie-tijoje kruta, nieko negali sakyti. Jieturi ir savo laikraðtá. Pamaþu á jø ben-druomenæ integruojasi ir naujai at-vykusieji ið Latvijos.

Baliai patrauklesni uþrimtà veiklà

O kaip sekasi integruotis naujie-siems atvykëliams ið Lietuvos?

Ðis procesas vyksta ir tarp lietu-

viø, nes didþiuma lietuviø dabartinë-je Vokietijoje � tai naujieji ateiviai iðLietuvos. Yra didelë problema juoskaip nors pritraukti prie lietuviðkosveiklos, nes tik ásigyvenæ, prakutæpradeda prie to linkti. Tas ásigyveni-mo procesas gana sunkus, uþtrunkakelerius metus, o kol þmogus nepa-sijunta tvirèiau stovás ant kojø, jamjokia papildoma veikla nerûpi. Ne-turi nei laiko, nei intereso.

Kiek ðie naujieji lietuviai ádomûs irsvarbûs jums, senbuviams, Vokietijoje?

Mums labai svarbu, kad jie pri-sidëtø prie mûsø, nes jø þinios labaireikalingos. Mûsø senøjø ateiviø be-veik jau nëra, tad mums rûpi, kad tàvietà uþimtø naujieji atvykëliai. Kadir Vasario 16-osios gimnazijà baigu-sieji mano amþiaus ar net kiek jau-nesni, juk taip pat sudaro nedidelædalá mûsø aktyvo. Dauguma pra-dingsta vokiðkoje visuomenëje: bai-gæ studijas ásidarbina, sudaro miðriasðeimas ir �nubyra� nuo lietuviðkosveiklos.

Ðtai kodël mums taip svarbu, kadatvykusios lietuviðkos ðeimos, kal-banèios graþia lietuviðka kalba, Lie-tuviø kultûros institute rastø savovietà, ásigyventø á mûsø veiklà, nestik taip jà bus galima pratæsti. Ið da-lies tie naujieji atvykëliai ið Lietuvosprie mûsø veiklos ðliejasi, bet tai il-gas procesas.

Ar naujieji atvykëliai noriai ðlieja-si prie Vokietijoje nuo seniau gyvenan-èiø lietuviø? Gal kiti kaip tik norës kuogreièiau integruotis á vokieèiø kultûràir gyvenimà? Savo vaikus leis ne á lie-tuviðkà Vasario 16-osios gimnazijàHiutenfelde, bet á vokiðkà mokyklà.

Dabar jau didesnë Vasario 16-osios gimnazijos gimnazistø dalis yranaujøjø persikëlëliø ið Lietuvos vai-kai. Ypaè tø, kurie sudaro miðriasðeimas ir ið Lietuvos atsiveþa vaikus.Tokios ðeimos noriai vaikus leidþia álietuviðkà gimnazijà, nes vokiðkojegimnazijoje tiems vaikams bûtø sun-

kiau integruotis á Vokietijos gyveni-mà. Lietuviø gimnazija tà �áaugini-mà� á Vokietijos gyvenimà atlieka netaip skausmingai. Per porà metø at-vykusieji ið Lietuvos vaikai iðmoks-ta vokieèiø kalbà, tad didesniø sun-kumø nepatiria.

Ar gaunate bent kiek didesnës kul-tûrinës pagalbos ið naujai atvykusiøjø?

Tie, kurie savo vaikus leidþia álietuviðkà gimnazijà, yra susijæ su lie-tuvybe, ðie þmonës daþniausiai at-vyksta ir á mûsø suvaþiavimus. Paste-bëjome, kad kol jø vaikai lanko lie-tuviðkà gimnazijà, tol tëvai daþniaulankosi mûsø renginiuose. Kai tikvaikai baigia gimnazijà arba kitur ið-eina, tai ir mûsø ryðiai beveik nu-trûksta. Todël labai svarbu palaikytiuþmegztà ryðá.

Vis dëlto turiu pasakyti, kadmûsø moksliniuose suvaþiavi-muose, Lietuviø kultûros institutorenginiuose dalyvauja labai maþainaujøjø atvykëliø. Taèiau á Vasario16-osios ir kitus minëjimus, o ypaèá renginius su ðokiais, labai mielaiateina. Kad ir per Jonines, juk ma-lonu sueiti ir pabûti tarp savøjø, pa-bendrauti.

Suprantama, atëjusieji uþsimokauþ dalyvavimà.

Tai suprantama, tenka uþsimo-këti, bet atëjusiøjø jau bûna daugiaunegu rengëjø. Kitaip yra moksliniuo-se renginiuose ir bendruosiuose su-vaþiavimuose, kur kalbama apie lie-tuvybës palaikymà, lietuviø galimy-bes Vokietijoje ir t. t. Ten tø naujøjølietuviø sutiksi tik vienà kità. Tai il-go jaukinimo procesas.

Svarbu lietuviø ir vokieèiøkultûroms

Lietuvoje ir JAV vyksta Pasauliolietuviø mokslo ir kultûros simpoziu-mai, kuriø paskutinysis vyko 2005 m.Lietuvoje. Kaip þurnalistui man yra te-

�Svarbu nuolat gausinti lietuviø irvokieèiø istorinio patyrimo aruodà�(5)Artûras Hermanas:

kæ dalyvauti bent penkiuose ið tø sim-poziumø, bet kaþkaip teko sutikti ne-daug lietuviø ið Vokietijos.

Nedaug yra asmenø, kurie bûtøryðkiau pasireiðkæ lietuviø kultûrojear moksle. Tai ir yra visa bëda, kadbaigæ humanitarinius ar kitus moks-lus labai greitai pasineria á vokiðkumàir atsisako tolesniø tyrinëjimø, kuriebûtø svarbûs lietuviðkumui palaikyti.Jeigu kuris nors asmuo tà interesà pa-laiko ir pagyvina, tai prisideda priemûsø veiklos, taip pat prie Pasauliolietuviø mokslo ir kûrybos simpoziu-mø, bet jø nëra daug. Geriausiu atve-ju gal pavyktø suskaièiuoti kokiø30�50. Ir tai per visà Vo-kietijà. Deja, tokiomasto ir aktyvu-mo asmeny-biø kaip

JAV tarp Vokietijos lietuviø nelabairasime. Sunku net lyginti. Gal iðvisrastume porà ðimtø Vokietijos lietu-viø, kurie atlieka bent kiek svarbesnávaidmená moksle ir kultûroje. Jeiguneprisidëtø naujai atvykstanèiø RytøPrûsijos pabëgëliø palikuonys, tai Vo-kietijoje lietuviðka veikla gal net labaigreitai nusloptø. Tenka pripaþinti,kad kartais tø pabëgëliø palikuonys,kurie nëra lietuviai, jauèia didesná su-sidomëjimà mûsø veikla ir Rytprûsiøpraeitimi, negu patys lietuviai.. Bet tøþmoniø susidomëjimas mûsø veikla irbuvusios Rytø Prûsijos praeitimimums yra labai svarbus, teikia ir su-pratimo, kad dirbame visiems geràdarbà.

Ðtai jau ir Klaipëdos senamiestis.Gerokai papiktnaudþiavau Jûsø kan-trybe, nuvarginau klausimais neleisda-mas në atsipûsti kelionëje. Dëkodamasnoriu palinkëti ir toliau saugoti lietu-viðkumà Vokietijoje. Tai svarbu ir vo-kieèiø, ir lietuviø kultûroms. Linkiudaþniau lankytis Lietuvoje, èia semtisnaujø jëgø savo veiklai.

Kone kasmet atvykstu á Lietuvà,daþniau ir neámanoma. Vokietijojetaip pat tenka vaþinëti á suvaþiavi-mus. Ten kas treèià ketvirtà mënesávyksta koks nors suvaþiavimas. Taijau mano aktyvumo riba, jos nebega-liu virðyti. O pabendrauti ðios kelio-nës metu buvo labai malonu, nes ga-lëjau pasidalyti visu tuo, kas aktualuir rûpi Vokietijoje gyvenantiems beiLietuvoje ðaknis turintiems iðei-viams.

Kalbëjosi GediminasZemlickas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Konferencijos dalyviai Rusnës etnografinëje Kazimiero Banio (viduryje) sodyboje-muziejuje

Nemuno slënis nuo Rambyno slënio