lietuvos darbo rinkos lankstumas -...
TRANSCRIPT
5
I. V
etl
ov,
E.
Vir
bic
ka
sLie
tuvo
s d
arb
o ri
nk
os
lan
kst
um
as
Igor Vetlov
Lietuvos bankasGedimino pr. 6LT-01103 VilniusEl. p. [email protected]
Ernestas Virbickas
Lietuvos bankasGedimino pr. 6LT-01103 VilniusEl. p. [email protected]
Straipsnyje*, nagrinëjant institucinæ darbo rinkos aplinkà, darbo uþmokesèio ir nedarbo reakcijà á eko-
nominius ðokus, darbo jëgos funkciná lankstumà ir geografiná judrumà, vertinamas Lietuvos darbo
rinkos lankstumas. Teigiama, kad ðalies institucinë darbo rinkos aplinka yra ðios rinkos lankstumà ska-
tinantis veiksnys: vyriausybës uþimtumo politika skatina dalyvauti darbo rinkoje, minimalus darbo uþ-
mokestis nëra pernelyg didelis, profesiniø sàjungø veikla gana ribota. Pasitelkus regresinæ analizæ,
nustatoma, kad realusis darbo uþmokestis pasiþymi lankstumu tiek ilgu, tiek trumpu laikotarpiu. Taip
pat daroma iðvada, kad nagrinëjamu laikotarpiu nominaliojo darbo uþmokesèio lankstumas buvo
pakankamas, iðskyrus 2001 m., kai já ribojo palyginti didelis minimalus darbo uþmokestis. Lietuvos
darbo jëgos funkcinis lankstumas ir geografinis judrumas nëra pakankami. Esant ribotam santykiniam
darbo uþmokesèio lankstumui, vertinamam pagal ðalies apskritis, tai lemia didelius regioninius nedarbo
lygio skirtumus ðalyje. Taikant struktûriná vektorinës autoregresijos modelá, lyginama Lietuvos ir kitø
ðaliø darbo rinkø elgsena. Prieinama prie iðvados, kad Lietuvos darbo rinka yra palyginti lanksti.
Pagrindiniai þodþiai: darbo uþmokestis, darbo jëga, institucinë aplinka, nedarbas.
Ávadas
Lanksti darbo rinka leidþia sparèiau atkurti ekonominæ pusiausvyrà, ávykus staigiamekonominiø sàlygø pasikeitimui (ekonominiam ðokui). Ji sumaþina valstybinio reguliavimoporeiká siekiant makroekonominio stabilumo, daro tolygesnæ ekonomikos plëtrà, esantnepakankamam kitø ekonomikos savireguliacijos mechanizmø veikimui, taip sumaþinaekonominius nuostolius ir padidina þmoniø gerovæ.
Empirinio pobûdþio literatûroje darbo rinkos lankstumo samprata ávairuoja. Ji priklausonuo to, kuris darbo rinkos aspektas iðkeliamas kaip svarbiausias (HM Treasury 2003).Paprastai darbo rinkos lankstumu laikomas jos gebëjimas susireguliuoti po ekonomikospatirto ðoko. Tokia samprata numato, kad, esant lanksèiai darbo rinkai, galimi tik trum-palaikiai nuokrypiai nuo visiðko uþimtumo pusiausvyros, o gamybos nuostoliai dël pri-verstinio nedarbo (neigiamo ðoko atveju) arba per didelës infliacijos (teigiamo ðoko atveju)yra minimalûs. Lanksti darbo rinka ne tik maþina ekonominius svyravimus trumpu irvidutiniu laikotarpiu, bet ir prisideda plëtojant gamybà ir maþinant natûraløjá nedarbolygá ilgu laikotarpiu. Bûtent þemà natûraløjá nedarbo lygá kai kurie autoriai laiko pagrindiniudarbo rinkos lankstumo kriterijumi. Taèiau natûralusis nedarbo lygis yra tik darbo rinkoslankstumo pasekmë, jis neatskleidþia, kaip veikia darbo rinka. Darbo rinkos lankstumasgali bûti siejamas ir su liberalia institucine darbo rinkos aplinka. Tokiu atveju labiau akcen-tuojamos darbo rinkos lankstumà lemianèios prieþastys, t. y. tam tikrø institucijø priimamisprendimai, turintys reikðmingos átakos darbo paklausai ir pasiûlai.
LIETUVOS DARBO RINKOS LANKSTUMAS
� Igor Vetlov – Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriausvirðininkas, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Kiekybiniø metodø ir modeliavimo katedrosdoktorantas.Veiklos sritys: makroekonominë analizë, pinigø politika, taikomasis ekonomikos modeliavimas.
� Ernestas Virbickas – Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimoskyriaus ekonomistas.Veiklos sritys: makroekonominë analizë, pinigø politika.
*Autoriai dëkoja Oksfordo uni-versiteto Brasenose koledþo(Oxford University, BrasenoseCollege) ekonomikos magistran-tui Gediminui Vaitkevièiui uþ pa-galbà rengiant ðá straipsná.
6
Pin
igø
stu
dij
os
20
06
/1 �
E
ko
no
mik
os
teo
rija
ir
pra
kti
ka
Iðskirtinis dëmesys darbo rinkos lankstumui skiriamas optimalios valiutos zonos teorijosdarbuose. Ðalis, dalyvaudama pinigø sàjungoje, atsisako savarankiðkos pinigø politikos,o tai padidina ekonomikos savireguliacijos mechanizmø (taigi ir darbo rinkos) vaidmenáuþtikrinant tvarø ekonomikos augimà. Besirengiant euro ávedimui, darbo rinkos lankstumastampa aktualus ir Lietuvai. Juo labiau kad Lietuvoje savarankiðka pinigø politika nevyk-doma jau nuo 1994 m. balandþio 1 d., kai buvo pradëtas taikyti valiutø valdybos modelis –nuo to laiko pagrindinis vaidmuo maþinant ekonominius svyravimus atiteko fiskalineipolitikai ir ekonomikos savireguliacijos mechanizmams (þr. Kuodis 1998; Kuodis,Vetlov2002; Vetlov 2004).
Paplitusi nuomonë, kad Vidurio ir Rytø Europos (VRE) ðaliø darbo rinkos yra ganalanksèios (Backé, Thimann 2004; Gruber 2004; Hagen, Traistaru 2005). Panaðias iðvadasdaro ir Lietuvos darbo rinkos lankstumà tyrinëjæ Tiiu Paas ir kt. (2002), Jan Rutkowski(2003). Vis dëlto daugelyje studijø trûksta iðsamesnio kai kuriø darbo rinkos lankstumoaspektø vertinimo, bûtent: realiojo darbo uþmokesèio lankstumo trumpu ir ilgu laikotarpiukiekybiniø tyrimø, nominaliojo darbo uþmokesèio lankstumo analizës, ypaè – Lietuvos irkitø ðaliø darbo rinkø bûklës palyginimo ávykus konkreèiam ekonominiam ðokui.
Straipsnio tikslas – atlikti kuo iðsamesnæ Lietuvos darbo rinkos lankstumo analizæ,daugiau dëmesio skiriant paminëtiems klausimams. Pirmojoje ðio straipsnio dalyje trumpaiapþvelgiama ðalies darbo rinka. Antrojoje dalyje analizuojama institucinë darbo rinkosaplinka, turinti átakos tiek darbuotojø, tiek darbdaviø elgsenai. Pagrindiniai darbo rinkosrodikliai, t. y. darbo uþmokestis ir darbo jëga, kuriø kitimà lemia struktûriniai pokyèiaiðioje rinkoje, vertinami treèiojoje straipsnio dalyje. Ketvirtojoje dalyje, taikant struktûrinávektorinës autoregresijos (SVAR) modelá, tiriamas Lietuvos ir kitø ðaliø darbo rinkø jaut-rumas galimiems pasiûlos ir paklausos ðokams. Tyrimø rezultatai apibendrinami išvadose.
1. Lietuvos darbo rinkos ypatybës
Lietuvos, kaip ir daugelio VRE ðaliø, darbo rinka pastaràjá deðimtmetá patyrë gana reikð-mingø struktûriniø pokyèiø. Nuo pat Nepriklausomybës atgavimo pradþios ðaliai buvo bû-dingas nuolatinis darbo jëgos*, arba ekonomiðkai aktyviø gyventojø, maþëjimas, dideliuþimtumo svyravimai ir dël kintanèios darbo paklausos ir pasiûlos atsirandanti átampadarbo rinkoje.
Gyventojø aktyvumo maþëjimà daug lëmë ðalies perëjimas prie rinkos ekonomikos.Atsiradus naujiems verslams, prireikë naujø darbo ágûdþiø, o jø daugeliui dirbanèiøjøtrûko. Dël nepakankamø ágûdþiø dalis dirbanèiøjø tapo bedarbiais, o praradæ viltá rastidarbo kai kurie ið jø visai nutraukë darbo paieðkas. Todël gerokai sumaþëjo ir maþëja ikiðiol gyventojø aktyvumo lygis** šalyje (þr. 1 pav.). Tam tiesioginës átakos turi natûralûsdemografiniai pokyèiai, visuomenës senëjimas ir emigracija***. Paskutiniais duomenimis,Lietuvos gyventojø aktyvumo lygis sudaro tik 68,0 procentus, Danijos ðis rodiklis yra80,1 procento, Ðvedijos – 78,0 procentai, Nyderlandø – 77,1 procento (Eurostat 2006c).Europos Sàjungos (ES) gyventojø aktyvumo lygis yra 70,3 procento. Palyginti su ES ðalimissenbuvëmis, Lietuvoje yra maþas vyrø ekonominis aktyvumas, o moterø ekonominisaktyvumas – didesnis nei atitinkamas ES ðaliø senbuviø vidurkis. Atotrûkis tarp vyrø irmoterø ekonominio aktyvumo rodikliø Lietuvoje maþesnis nei paminëtose ðalyse. Taigreièiausiai yra Tarybø Sàjungos laikais susiklosèiusios visiðko uþimtumo politikos, pagrástosvisø darbingo amþiaus gyventojø teise dirbti, pasekmë.
Iš 1 paveikslo matyti, kad ðalies gyventojø uþimtumo kitimas ið esmës atitinka ekono-minius svyravimus: po 1998 m. Rusijos finansø krizës (neigiamas iðorës ðokas) uþimtumolygis**** maþëjo, nedarbas didëjo, o ekonomikai atsigaunant (ypaè nuo 2002 m.) gy-ventojø uþimtumas pradëjo didëti*****. Maþëjant uþimtumui, labiausiai sumaþëjo pra-monës ir transporto dirbanèiøjø, taèiau padaugëjo vieðojo valdymo, ðvietimo ir sveikatosprieþiûros dirbanèiøjø. Antai 2001 m. bedarbiø ir darbo jëgos santykis sudarë net17,4 procento (þr. 2 pav.). Gyventojø uþimtumas ëmë didëti, ekonomikos augimui pa-spartëjus. Ypaè padaugëjo dirbanèiøjø statyboje ir prekyboje. Èia darbo rado dalis bedarbiøir, kaip galima spëti, dalis buvusiø þemës ûkio darbuotojø (jø maþëja iki ðiol).
*Darbo jëgà sudaro dirbantiejiir ieðkantieji darbo (bedarbiai).**Gyventojø aktyvumo lygis ap-skaièiuojamas kaip 15–64 metøekonomiðkai aktyviø gyventojø(darbo jëgos) ir tos paèios am-þiaus grupës gyventojø skaièiaussantykis.***Aktyvumo lygis maþëjo ir dëldalies dirbanèiøjø neapskaito-mos (ðeðëlinës) veiklos.****Uþimtumo lygis apskaièiuo-jamas kaip uþimtø 15–64 metøgyventojø ir tos paèios amþiausgrupës gyventojø skaièiaus san-tykis. Uþimtaisiais laikomi sam-domi darbuotojai, darbdaviai irsavarankiðkai dirbantys bei pa-dedantys ðeimos nariai.*****Šiame straipsnyje nau-dojami darbo rinkos duomenystik nuo 1998 m., nes duomenøiki 1998 m. negalima palyginti.
7
I. V
etl
ov,
E.
Vir
bic
ka
sLie
tuvo
s d
arb
o ri
nk
os
lan
kst
um
as
1 pav. Realiojo BVP ir pagrindiniø Lietuvos darborinkos rodikliø kaita
Šaltinis: Statistikos departamento duomenys; autoriø skaièiavimai.
Aptariamu laikotarpiu Lietuvos darbo rinkai vis didesnæ átakà ëmë daryti darbingo am-þiaus gyventojø emigracija á uþsienio ðalis. Nuo ástojimo á ES vien Jungtinëje Karalystëjeuþregistruota virð 50 tûkst. imigrantø ið Lietuvos* (Home Office 2006). Statistika rodo, kaddël emigracijos maþëja bedarbiø skaièius Lietuvoje ir sunkëja darbdaviø galimybës rastitrûkstamø darbuotojø. Maþëjant bedarbiø skaièiui ir didëjant uþimtumui, ðalyje jau keleriusmetus maþëja nedarbo lygis. 2005 m. ketvirtàjá ketvirtá jis buvo lygus vos 7,1 procento.
2 pav. Dirbanèiøjø skaièiaus kaita pagal ekonominæ veiklà(palyginti su bendru dirbanèiøjø skaièiumi)
Šaltinis: Statistikos departamento duomenys; autoriø skaièiavimai.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitø ðaliø, darbo uþmokesèio kitimas ið esmës priklausonuo darbo rinkos bûklës, instituciniø sprendimø ir ekonominio aktyvumo. Pokriziniaisekonomikos nuosmukio metais (1999 m.) realusis darbo uþmokestis ðiek tiek sumaþëjo(toks reiðkinys pasitaiko gana retai), o nominalusis darbo uþmokestis didëjo labai pamaþu(þr. 3 pav.). Nors 2000 m. palyginti sparèiai kilo darbo naðumas ir ëmë didëti ekonominisaktyvumas, didelis nedarbas stabdë nominaliojo darbo uþmokesèio kilimà.
*Tai sudaro daugiau nei 3 pro-centus Lietuvos darbo jëgos.
8
Pin
igø
stu
dij
os
20
06
/1 �
E
ko
no
mik
os
teo
rija
ir
pra
kti
ka
3 pav. Darbo uþmokesèio ir darbo naðumo kaita(pokytis per metus)
Šaltinis: Statistikos departamento duomenys; autoriø skaièiavimai.
Kita vertus, maþëjant vienetinëms darbo sànaudoms, didëjo ámoniø konkurencingumas.Be to, pasitvirtino ið ekonomikos vadovëliø þinomas teiginys, kad darbdaviai neskubadidinti darbo uþmokesèio, kol dirbantieji neturi daug galimybiø ásidarbinti. Vëliau, ðaliesekonomikai augant ir suintensyvëjus emigraciniams procesams, darbuotojø poreikis didëjoir jø derybinës galios ëmë stiprëti. Siekiant iðsaugoti esamus darbuotojus ir pritraukti naujø,vis labiau imta didinti darbo uþmokestá, jo didëjimas net pranoko darbo naðumo kilimà.
Toks reiðkinys ypaè buvo bûdingas procikliðkumu pasiþyminèioms ekonominës veiklosrûðims – statybai ir nekilnojamajam turtui, taip pat finansiniam tarpininkavimui. Kadbûtø iðlaikytas darbo patrauklumas vieðajame sektoriuje, jame irgi imta didinti darbouþmokestá, taip pat imta kelti minimalø mënesio ir valandiná darbo uþmokestá.
2. Institucinë darbo rinkos aplinka
Ðalies valdymo institucijø (vyriausybës ir savivaldybiø) sprendimai turi átakos tiek darbopasiûlai, tiek jo paklausai. Pasirinkta darbo rinkos politika, ypaè darbo pajamø apmokes-tinimo tvarka, didina arba maþina darbo jëgos motyvacijà ir galimybes dirbti. Bedarbiøperkvalifikavimas, informacijos apie laisvas darbo vietas rinkimas ir platinimas (aktyvidarbo rinkos politika) didina darbo pasiûlà, o paðalpos bedarbiams (pasyvi darbo rinkospolitika) jà maþina. Darbo paklausai turi átakos minimalaus darbo uþmokesèio dydis,profesiniø sàjungø veikla, ádarbinimo ir atleidimo ið darbo sàlygos. Tokie instituciniai veiks-niai daug lemia darbdaviø sprendimus, daro poveiká ir darbo rinkos lankstumui.
Apie paskatas dirbti, dirbti daugiau darbo valandø arba geriau apmokamà darbà galimaspræsti ið nedarbo spàstø (unemployment trap) ir maþo darbo uþmokesèio spàstø (low
wage trap) rodikliø (þr. 4–5 pav.).Nedarbo spàstai apibûdina tokià padëtá, kai neturintys darbo asmenys nepradeda
dirbti, nes pajamos dirbant maþai skiriasi nuo pajamø, gaunamø bûnant bedarbiu. Ðisrodiklis yra skaièiuojamas kaip procentinë bruto pajamø dalis, kurios dirbantysis netenka,sumokëdamas pajamø mokesèius, socialines ámokas ir netekdamas bedarbio paðalpos.Kaip rodo ES statistikos agentûros Eurostat pateikiama statistika, ðis Lietuvos rodiklispastaraisiais metais maþëjo ir buvo vienas maþiausiø ne tik tarp ES ðaliø, bet ir tarp kitøpasaulio ðaliø. Ið tiesø paðalpos bedarbiams, palyginti su vidutiniu darbo uþmokesèiu,Lietuvoje yra menkos, jas gauna tik nedidelë dalis bedarbiø (Paas ir kt. 2002). Lietuvojebedarbiø paðalpoms iðleidþiama gerokai maþesnë bendrojo vidaus produkto (BVP) dalisnei ES ðalyse senbuvëse. Taigi Lietuvoje maþa paskatø likti bedarbiu, o tai didina darborinkos lankstumà. Tokias paskatas maþina ir taikomos aktyvios darbo rinkos politikospriemonës: bedarbiø perkvalifikavimas, nemokamas konsultavimas apie ásidarbinimo
9
I. V
etl
ov,
E.
Vir
bic
ka
sLie
tuvo
s d
arb
o ri
nk
os
lan
kst
um
as
galimybes, trumpalaikius vieðuosius darbus, subsidijos privatiems darbdaviams,ádarbinantiems bedarbius. Vis dëlto tokioms priemonëms ðalyje iðleidþiama dar maþesnëBVP dalis, todël jø poveikis ðalies darbo rinkos lankstumui nëra didelis.
*Nuo 2006 m. liepos 1 d., kaigyventojø pajamø mokesèio ta-rifas buvo sumaþintas 6 procen-tiniais punktais, maþo darbo uþ-mokesèio spàstø rodiklis suma-þëjo iki 30 procentø.
Maþo darbo uþmokesèio spàstai apibûdina tokià padëtá, kai dirbantieji nesiima dirbtidaugiau darbo valandø arba geriau apmokamo darbo, nes papildomai gaunamos pajamosbûtø per maþos. Ðis rodiklis skaièiuojamas kaip procentinë bruto pajamø dalis, kuriosdirbantysis netenka, sumokëdamas pajamø mokesèius, socialines ámokas ir netekdamaslengvatø, kai jo darbo uþmokestis padidëja nuo 33 iki 67 procentø vidutinio darbo uþ-mokesèio. Lietuvoje maþo darbo uþmokesèio spàstai yra vieni didþiausiø ES naujosioseðalyse, nors jie ir gerokai maþesni nei daugelyje ES ðaliø senbuviø (þr. 5 pav.). Tai rodo,kad Lietuvos gyventojø pajamø mokesèio naðta yra gana didelë, t. y. dirbantieji netenkanemaþos uþdirbtø pajamø dalies, atskaièius mokesèius ir socialines ámokas. Dël to maþëjapaskatos dirbti daugiau darbo valandø arba ieðkoti geriau apmokamo darbo, taigi maþëjadarbo rinkos lankstumas. Atsiþvelgiant á tai, Lietuvos Respublikos Vyriausybës sprendimasmaþinti gyventojø pajamø mokesèio tarifà vertintinas teigiamai*.
Vienas svarbiausiø instituciniø veiksniø, turinèiø átakos darbo paklausai, yra minimalusdarbo uþmokestis. Jeigu minimalus darbo uþmokestis yra didesnis nei darbo naðumas, jisgali maþinti darbo paklausà. Tokiu atveju maþëja paskatos kurti darbo vietas. Tai didinanedarbà, ypaè tarp jaunimo, kurio darbo naðumas paprastai bûna maþesnis dël patirtiestrûkumo. Palyginti su kitø ðaliø minimaliu darbo uþmokesèiu, Lietuvoje jis nëra nei perdidelis, nei per maþas (þr. 6 pav.), bet, kaip paaiðkës vëliau, kai kuriais laikotarpiais bûtentdël jo ðiek tiek maþëjo darbo uþmokesèio lankstumas maþëjimo kryptimi (downward
wage rigidity). Statistika rodo, kad minimalø darbo uþmokestá gauna palyginti daugdirbanèiøjø (þr. 7 pav.), taèiau paþymëtina, kad nemaþai dirbanèiøjø mokami ir nelegalûsatlyginimai.
4 pav. Nedarbo spàstai (2004 m.) 5 pav. Maþo darbo uþmokesèio spàstai (2004 m.)
Šaltinis: ES statistikos agentûros Eurostat duomenys. Šaltinis: ES statistikos agentûros Eurostat duomenys.
10
Pin
igø
stu
dij
os
20
06
/1 �
E
ko
no
mik
os
teo
rija
ir
pra
kti
ka
6 pav. Minimalaus ir vidutinio darbo uþmokesèio 7 pav. Minimalø darbo uþmokestá gaunanèiøsantykis+ (2004 m.) dirbanèiøjø dalis+ (2004 m.)
Pastabos: +minimalus darbo uþmokestis palygintas su pramonës Pastabos: +duomenys apima tik visà darbo dienà dirbanèiusir paslaugø sferos dirbanèiøjø vidutiniu darbo uþmokesèiu; darbuotojus, gaunanèius minimalø darbo uþmokestá;++2002 m. duomenys. ++2003 m. duomenys;
Šaltinis: ES statistikos agentûros Eurostat duomenys.+++2002 m. duomenys.
Šaltinis: ES statistikos agentûros Eurostat duomenys.
Profesiniø sàjungø átaka darbdaviø sprendimams priklauso nuo jø centralizacijos lygio.Jeigu profesinës sàjungos veikia nepakankamai centralizuotai, t. y. ðalies arba kurios norsekonominës veiklos mastu profesiniø sàjungø veiksmai yra menkai koordinuojami, betkoks jø sprendimas (pvz., dël darbo uþmokesèio padidinimo) gali sumaþinti atskiros ámonëskonkurencingumà, taigi – pabloginti jos darbuotojø perspektyvà. Profesinëms sàjungomsesant maþai centralizuotoms, darbo uþmokestis labiau priklauso nuo ðalies darbo rinkosbûklës, o ne nuo jø keliamø reikalavimø. Kita vertus, jeigu profesinës sàjungos yra labaicentralizuotos (pvz., jos derasi ðalies mastu), joms gali bûti sunku pagrásti savo reikalavimus.Tokiu atveju darbo uþmokestis irgi labiau priklauso nuo struktûriniø pokyèiø darbo rinkoje.Taigi maþiausià átakà darbo rinkos lankstumui turi maþai centralizuotos arba priešingai –labai centralizuotos profesinës sàjungos (HM Treasury 2003). Vertinant jø átakà, paprastaiatsiþvelgiama á du rodiklius: profesiniø sàjungø tankumà (density) ir jø aprëptá (coverage).Iš pirmojo rodiklio galima spræsti, kiek dirbanèiøjø priklauso profesinëms sàjungoms, iðantrojo – kokiai daliai ðalies (arba ekonominës veiklos) dirbanèiøjø yra taikomi kolektyviniaisusitarimai. Atotrûkis tarp ðiø rodikliø gali bûti labai didelis. Pavyzdþiui, Prancûzijoje vei-kianèioms profesinëms sàjungoms priklauso tik apie 10 procentø visø dirbanèiøjø, o ko-lektyviniai susitarimai turi átakos net 90 procentø dirbanèiøjø atlyginimams.
Lietuvoje profesinës sàjungos nëra plaèiai paplitusios, o minëti rodikliai nëra didesninei 15 procentø (Paas ir kt. 2002; Backé, Thimann 2004). Taigi profesiniø sàjungø veiklaneturëtø daryti didelës átakos darbo rinkos lankstumui, nors jos ir dalyvauja ðalies vyriau-sybei priimant sprendimus dël darbo rinkos reguliavimo. Tokias iðvadas daro ir VRE ðaliødarbo rinkas nagrinëjantys autoriai (Paas ir kt. 2002; Gruber 2004). Be to, teigiama(Woolfson, Beck 2003), kad Lietuvoje veikianèioms profesinëms sàjungoms suteikta permaþai galiø, o darbuotojai nepakankamai ginami, taèiau tai daugiau socialinio teisingumo,o ne ekonominio efektyvumo klausimas.
Kiekybiðkai ávertinti kitø instituciniø veiksniø (galimybë dirbti ne visà darbo dienà, pagalterminuotà sutartá ir t. t.) átakà darbo paklausai yra sudëtinga, taèiau, palyginti su tokiøveiksniø átaka kitose ðalyse, ji laikoma ne itin didele (Rutkowski 2003).
11
I. V
etl
ov,
E.
Vir
bic
ka
sLie
tuvo
s d
arb
o ri
nk
os
lan
kst
um
as
3. Darbo uþmokesèio ir darbo jëgos lankstumas
Ávykus teigiamam darbo paklausos ðokui ir jo pasiûlai tapus maþesnei uþ paklausà,darbo rinkoje paprastai ásivyrauja átampa. Esant tokiai jos bûklei, ðalies gyventojø aktyvumàpaskatina didesnis darbo uþmokestis. Jis gali nukreipti darbo jëgà persikelti á tuos regionusarba imtis tos ekonominës veiklos, kurioje susidaro didesnë jos paklausa. Ne maþiausvarbus tokiu atveju yra darbo jëgos gebëjimas bei pasiryþimas imtis naujo darbo arbapersikelti á kità ðalies vietovæ (darbo jëgos lankstumas). Taigi, vertinant darbo rinkoslankstumà, analizuotina, kaip kinta darbo uþmokestis ir kiek lanksti yra darbo jëga.
3.1. Realiojo darbo uþmokesèio lankstumas
Darbo uþmokesèio lankstumas rodo realiojo ir (arba) nominaliojo darbo uþmokesèiojautrumà uþimtumo nuokrypiams nuo pusiausvyros. Ekonominëje literatûroje daromaprielaida, kad, ekonomikai esant pusiausvyros bûsenos, galimas visiðkas uþimtumas irnatûralus nedarbas. Nesant kitokio nedarbo, nëra ir sàryðio tarp darbo rinkos bûklës beidarbo uþmokesèio. Darbo uþmokestá lemia tik darbo naðumas ir kainø lygio pokyèiai. Visdëlto tikrovëje tam tikrais laikotarpiais ásivyrauja gana didelis nedarbas, pastebimaivirðijantis natûraløjá nedarbo lygá, o darbo uþmokestis priklauso nuo darbo rinkos bûklës.Nedarbo lygio ir darbo uþmokesèio sàryðá perteikia Phillips kreivë ir darbo uþmokesèiokreivë. Alban Willliam Phillips (1958) nustatë, kad nedarbo lygio ir darbo uþmokesèiokitimas yra susijæ atvirkðtiniu ryðiu: kuo didesnis nedarbas, tuo lëèiau didëja darbouþmokestis ir atvirkðèiai. Ið esmës Phillips kreivë rodo, kad darbo uþmokestis ir kainoslëtai reaguoja á visuminæ paklausà: visuminei paklausai suintensyvëjus, darbo uþmokestisir kainos padidëja ne ið karto; pirma sumaþëja nedarbas, o tik paskui, padidëjus darbuotojøporeikiui, kinta darbo uþmokestis, taigi ir kainos.
Atvirkðtiná ryðá tarp darbo uþmokesèio ir nedarbo lygio galima pagrásti dviem teoriniaismodeliais, apraðanèiais darbo uþmokesèio nustatymo procesà: derybø (bargaining)
modeliu (McDonald, Solow 1981) ir efektyvaus darbo uþmokesèio (efficiency wage)
modeliu (Shapiro, Stiglitz 1984). Derybø modelis numato, kad su darbdaviu dël darbouþmokesèio derasi profesinë sàjunga, o pagal efektyvaus darbo uþmokesèio modelá darbouþmokestá nustato darbdavys. Abiem atvejais numatoma, kad nustatant darbo uþmokestádarbdavys atsiþvelgia ne tik á darbo naðumà, bet ir á alternatyviàsias pajamas, t. y. pajamas,kurias darbuotojas gautø, jeigu netektø turimo darbo. Aiðku, kad esant didesniamnedarbui, susirasti naujà darbà trunka ilgiau. Tokiomis sàlygomis alternatyviosios pajamosbûna maþesnës, o tai leidþia darbdaviui nustatyti maþesná darbo uþmokestá. Taip atsirandaatvirkðtinis ryðys tarp nedarbo lygio ir darbo uþmokesèio.
David G. Blanchflower ir Andrew J. Oswald (1995) iðkëlë mintá apie nedarbo lygio irdarbo uþmokesèio (bet ne jo kitimo!) ryðá atskiruose ðalies regionuose. Iðanalizavæ 12ðaliø (JAV, Kanados, Jungtinës Karalystës, Vokietijos, Pietø Korëjos ir kt.) duomenis, jiestatistiðkai patvirtino, kad didesnio nedarbo regionuose mokamas maþesnis darbouþmokestis. D. G. Blanchflower ir A. J. Oswald atliktø tyrimø duomenimis, darbo uþmo-kesèio elastingumo koeficientas nedarbo lygio atþvilgiu yra apytiksliai –0,1. Ðá sàryðá autoriaipavadino darbo uþmokesèio kreive (wage curve).
Darbo uþmokesèio lankstumui Lietuvoje ávertinti taikoma regresijos lygtis, kuriospriklausomas kintamasis yra realusis darbo uþmokestis (wr
t), o nepriklausomi kintamieji –
faktinio nedarbo lygio ir natûraliojo nedarbo lygio santykis ⎟⎟⎠
⎞⎜⎜⎝
⎛
t
t
un
u
bei darbo našumas
(prodt). Pirmasis nepriklausomas kintamasis rodo átampà darbo rinkoje: kuo didesnis
faktinio nedarbo lygis, palyginti su natûraliuoju nedarbo lygiu, tuo maþesnis spaudimasdidinti darbo uþmokestá. Tyrimui naudojami pagal sezoniðkumà pakoreguoti duomenys.Realusis darbo uþmokestis apskaièiuojamas, kompensacijas dirbantiesiems (ið nacionaliniøsàskaitø) padalijus ið samdomø darbuotojø skaièiaus ir ið privaèiojo vartojimo defliatoriaus.Natûralusis nedarbo lygis apskaièiuojamas, faktinio nedarbo lygio duomenims (iðuþimtumo tyrimø) taikant Hodrick-Prescott filtrà. Darbo naðumas apskaièiuojamas kaiprealiosios pridëtinës vertës ir uþimtøjø skaièiaus santykis.
12
Pin
igø
stu
dij
os
20
06
/1 �
E
ko
no
mik
os
teo
rija
ir
pra
kti
ka
Regresijos lygèiai sudaryti naudojami realiojo darbo uþmokesèio duomenys, taipatsiribojant nuo kainø svyravimo átakos. Paþymëtina, kad esant nuosaikiam kainø didëjimuiatotrûkis tarp realiojo ir nominaliojo darbo uþmokesèio sumaþëja, taigi nepakankamasnominaliojo darbo uþmokesèio lankstumas gali tapti reikðminga realiojo darbo uþmokesèionelankstumo prieþastimi. Regresijos lygtis uþraðoma taip:
( ) ( )t
t
t
t
tprod
un
uwr ln840,0ln233,0841,0ln
)468,21()369,4()386,2(
×+⎟⎟⎠
⎞⎜⎜⎝
⎛×−=
+++
−=
(1)
++2R = 0,942
Standartinë paklaida = 0,030
Durbin-Watson statistika = 1,065
Pastabos: +koeficientas statistiðkai reikðmingas, esant 5 procentø reikðmingumo lygmeniui;++2
R – apibrëþtumo koeficientas.
Taikant (1) lygtá, nustatoma, kad realiojo darbo uþmokesèio elastingumas faktinio irnatûraliojo nedarbo lygiø atþvilgiu, kaip tikëtasi, yra neigiamo þenklo ir statistiðkai reikð-mingas (þr. 8–9 pav.). Ðiam santykiui padidëjus 1 procentu, realusis darbo uþmokestissumaþëja 0,23 procento. Tai patvirtina Jürgen von Hagen ir Iulia Traistaru (2005) atliktøtyrimø rezultatus, kad Baltijos ðalyse (Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje) nedarbo kaita yrasvarbus darbo uþmokesèio kitimo veiksnys.
8 pav. Rekursinis nedarbo koeficiento 9 pav. Rekursinis darbo našumoávertis koeficiento ávertis
Šaltinis: Statistikos departamento duomenys; Šaltinis: Statistikos departamento duomenys;autoriø skaièiavimai. autoriø skaièiavimai.
Paklaidø korekcijos lygtis yra tokia:
( ) ( ),ln694,0ln545,0ln)566,4(1–
1–
)760,3(t
t
t
t
tprod
wrstar
wrwr ∆∆ ×+⎟⎟
⎠
⎞⎜⎜⎝
⎛×−=
++
−=
(2)
èia wrstart – realusis pusiausvyros darbo uþmokestis, gaunamas iš (1) lygties.
++2R = 0,427
Standartinë paklaida = 0,023
Durbin-Watson statistika = 1,988
Pastabos: +koeficientas statistiðkai reikðmingas, esant 5 procentø reikðmingumo lygmeniui;++2
R – apibrëþtumo koeficientas.
Taikant paklaidø korekcijos lygtá, paaiðkëja, kad faktinio nedarbo lygio atotrûkis nuonatûraliojo nedarbo lygio nëra statistiðkai reikðmingas darbo uþmokesèio pokyèiamstrumpu laikotarpiu, o tai gali rodyti nepakankamà realiojo darbo uþmokesèio lankstumàLietuvoje. Vis dëlto, tiriant tiek lankstesniø (pvz., JAV), tiek ne tokiø lanksèiø darbo rinkø
13
I. V
etl
ov,
E.
Vir
bic
ka
sLie
tuvo
s d
arb
o ri
nk
os
lan
kst
um
as
duomenis, nustatyta, kad toks koeficientas maþai skiriasi (OECD 1999), t. y. jis nëraesminis vertinant realiojo darbo uþmokesèio lankstumà. Analizei svarbesniu laikomaspaklaidø korekcijos koeficientas. Toks (2) lygties koeficientas yra lygus 0,55, t. y. pervienà laikotarpá atstatoma 55 procentai darbo uþmokesèio nuokrypio nuo pusiausvyros.Tai leistø teigti, kad darbo uþmokesèio lankstumas Lietuvoje nemaþas. Pavyzdþiui, Latvijosdarbo rinkos tyrimø rezultatai rodo, kad darbo uþmokesèio lygties paklaidø korekcijoskoeficientas yra lygus 0,37 (Zasova, Melihovs 2005).
Ávertinti, koks yra nedarbo lygio ir darbo uþmokesèio sàryðis tam tikruose ðalies regio-nuose, gana sudëtinga dël duomenø trûkumo. Iðanalizavus negausius metinius duome-nis, paaiðkëja, kad santykinis darbo uþmokesèio lankstumas, já vertinant pagal Lietuvosapskritis, yra gana nedidelis (þr. 10–11 pav.).
10 pav. Realiojo darbo uþmokesèio kaita ir 11 pav. Realiojo darbo uþmokesèio ir nedarbo lygis apskrityse (1998–2004 m.) dirbanèiøjø skaièiaus kaita pagal
ekonominæ veiklà+ (1998–2004 m.)
Šaltinis: Statistikos departamento duomenys; Pastaba: +iðskyrus þemës ûká, þuvininkystæ, vieðàjáautoriø skaièiavimai. valdymà, ðvietimà ir sveikatos prieþiûrà.
Šaltinis: Statistikos departamento duomenys;autoriø skaièiavimai.
Pateikti vidutinio realiojo darbo uþmokesèio didëjimo ir vidutinio nedarbo lygio deðimtyje
Lietuvos apskrièiø duomenys leidþia daryti iðvadà, kad 1998–2004 m. buvo pakankamai
dideli regioniniai nedarbo lygio skirtumai (pastaraisiais metais jie net padidëjo), o darbo
uþmokestis daugelyje apskrièiø buvo artimas ðalies darbo uþmokesèio vidurkiui. Vadinasi,
darbo uþmokestis daugelyje apskrièiø didëja beveik vienodai, nors jø darbo rinkø bûklë
gerokai skiriasi. Didesnis yra santykinis darbo uþmokesèio lankstumas, vertinamas pagal
ekonominæ veiklà. Ið 11 paveikslo matyti, kad ekonominei veiklai, kuri pritraukia daugiau
naujø darbuotojø, bûdingas ir spartesnis darbo uþmokesèio didëjimas. Kitaip tariant,
darbuotojø, uþimtø ekonomine veikla, kuri labiau patiria perteklinæ paklausà, darbo
uþmokestis keliamas daugiau nei vidutiniðkai ðalyje.
3.2. Nominaliojo darbo uþmokesèio lankstumas
Kaip minëta, realiojo darbo uþmokesèio nelankstumo prieþastis gali bûti nominaliojo
darbo uþmokesèio nelankstumas. Vienas pirmøjø nelankstaus nominaliojo darbo uþmo-
kesèio paaiðkinimø yra pinigø iliuzijos (money illusion) hipotezë. Ji numato, kad ûkio
subjektai, priimdami sprendimus, nominaliuosius dydþius tapatina su realiaisiais (Shafir ir
kt. 1997). Pavyzdþiui, nominaliojo darbo uþmokesèio maþinimas daþnai siejamas su realiojo
darbo uþmokesèio sumaþëjimu, todël dirbanèiøjø paskatos siekti geresniø veiklos rezultatø
yra sumaþinamos. Kad palaikytø darbo drausmæ ir naðumà, darbdaviai vengia maþinti
nominaløjá darbo uþmokestá net ávykus neigiamam ekonominiam ðokui.
Kita nominaliojo darbo uþmokesèio nelankstumo prieþastis sietina su papildomomis
iðlaidomis, kurias patiria darbdaviai arba profesinës sàjungos, siekdami padidinti arba
sumaþinti darbo uþmokestá. Darbo sutarèiø perþiûrëjimas ir derybos su profesinëmis sà-
14
Pin
igø
stu
dij
os
20
06
/1 �
E
ko
no
mik
os
teo
rija
ir
pra
kti
ka
jungomis gali uþtrukti ir daug kainuoti (pvz., kai samdomi teisës bei derybø konsultantai).
Tai skatina nekeisti darbo uþmokesèio. Tokios papildomos iðlaidos vadinamos kainoraðèio
keitimo iðlaidomis (menu costs).
Nominalusis darbo uþmokestis laikomas nelanksèiu, kai tam tikros dalies darbuotojø
darbo uþmokestis nëra keièiamas ilgesná laikà, nors jis turëtø (arba galëtø) bûti sumaþintas
arba padidintas. Nominaliojo darbo uþmokesèio nelankstumas ypaè iðryðkëja, kai maþai
kinta infliacija ir darbo rinkos bûklë. Vadinasi, analizuojant nominaliojo darbo uþmokesèio
lankstumà Lietuvoje, ypaè svarbu iðtirti 1999–2004 m. duomenis, kai kainos beveik ne-
didëjo arba net maþëjo, o nedarbo lygis buvo gana didelis.
Atliekant analizæ, remiamasi David E. Card ir Dean R. Hyslop (1996) studija, kurioje
lyginami hipotetinis ir faktinis nominaliojo darbo uþmokesèio pokyèiø skirstiniai. Tyrëjai
daro prielaidà, kad absoliuèiai lankstaus nominaliojo darbo uþmokesèio pokyèiø skirstinys
(hipotetinis skirstinys) turëtø bûti simetrinis, o faktiniam skirstiniui virð medianos neturi
átakos jokie apribojimai (darbo uþmokestis yra lankstus). Lyginant hipotetiná ir faktiná
skirstinius, sprendþiama apie nominaliojo darbo uþmokesèio nelankstumà. Jeigu hipotetinis
skirstinys rodo, kad turëtø sumaþëti didesnës nei faktinës dalies dirbanèiøjø darbo uþ-
mokestis, nominaliojo darbo uþmokesèio lankstumas laikomas sumaþëjusiu. Taigi darbo
uþmokesèio nelankstumà maþëjimo kryptimi galima uþraðyti kaip ∫∞−
−=
0 ~
))()(( dxxfxfnw ,
èia f (x) yra faktinio darbo uþmokesèio skirstinio tankio funkcija, )(~
xf – hipotetinio darbo
uþmokesèio skirstinio tankio funkcija.
Faktinio darbo uþmokesèio skirstinio tankio funkcija yra ∑=
⎟⎠
⎞⎜⎝
⎛ −=
n
i
i
h
xxK
nhxf
1
~ 1)( , èia n
yra skirstinio stulpeliø skaièius, h – skirstinio stulpeliø plotis, K – branduolio funkcija
(kernel), iðlyginanti skirstiná.
Hipotetinio darbo uþmokesèio skirstinio tankio funkcija yra )()(~
xfxf = , jei mx ≥ ;
)2()(~
xmfxf −= , jei x < m; èia m – skirstinio mediana.
Analogiðkai nominaliojo darbo uþmokesèio nelankstumas didëjimo kryptimi (upward
wage rigidity) ávertinamas kaip skirtumas tarp hipotetinës ir faktinës dalies dirbanèiøjø, kuriø
darbo uþmokestis turëtø bûti didinamas. Daugiausia tokio pobûdþio nelankstumà lemia
kainoraðèio keitimo iðlaidos, todël verta tirti tik tà dalá dirbanèiøjø, kuriø darbo uþmokestis
turëtø didëti palyginti maþai (S. Kahn (1997) vertinimu, dël kainoraðèio keitimo iðlaidø
darbo uþmokestis tik kai kada didinamas vos 1–2 proc.). Atliekant analizæ, dirbanèiøjø,
kuriø darbo uþmokestis turëtø didëti 1, 2 arba 3 procentais, darbo uþmokesèio nelankstumas
didëjimo kryptimi uþraðomas kaip ∫ −=
s
dxxfxfmw
0
~
))()(( , èia s = {0,01; 0,02; 0,03}.
1 lentelë
Nominaliojo darbo uþmokesèio lankstumo rodikliai+
Metai Nominaliojo Vidutinë Nelankstumas Nelankstumas didëjimo kryptimi (mw)
darbo metinë maþëjimo
uþmokesèio infliacija, % kryptimi (nw) s = 0,01 s = 0,02 s = 0,03didëjimas, %
1999 5,89 0,96 –0,02 –0,01 –0,01 –0,01
2000 –0,29 0,89 0,00 N. d. N. d. N. d.
2001 0,90 1,41 0,34 –0,09 –0,13 –0,18
2002 4,98 0,62 0,12 0,01 0,01 0,00
2003 4,41 –1,11 0,01 –0,05 –0,14 –0,22
2004 5,71 0,87 0,06 –0,02 –0,09 –0,19
Pastabos: N. d. – nëra duomenø;+rodiklis, didesnis uþ 0, rodo galimà nominaliojo darbo uþmokesèio nelankstumà.
Šaltinis: Statistikos departamento duomenys; autoriø skaièiavimai.
1 lentelëje pateikiami ðalies nominaliojo darbo uþmokesèio lankstumo (1999–2004 m.)rodikliai. Skaièiavimams buvo naudojami darbo uþmokesèio duomenys pagal ekonominæ
15
I. V
etl
ov,
E.
Vir
bic
ka
sLie
tuvo
s d
arb
o ri
nk
os
lan
kst
um
as
veiklà (sustambinti duomenys), todël rezultatus reikëtø vertinti su tam tikromis iðlygomis.Jie rodo, kad nominaliojo darbo uþmokesèio nelankstumas tam tikrais laikotarpiais buvopadidëjæs. Darbo uþmokesèio nelankstumas maþëjimo kryptimi buvo ypaè ryðkus 2001 m.,kai didëjo nedarbas ir maþëjo uþimtøjø skaièius. Tam átakos tikriausiai turëjo gana didelisminimalus darbo uþmokestis, kuris nebuvo maþinamas visà pokriziná laikotarpá. Minimalødarbo uþmokestá svarbia ðio laikotarpio darbo uþmokesèio nelankstumo prieþastimi laikoir Jan Rutkowski (2003). Kaip jau minëta, 2002 m. ðalies darbo rinkos bûklë ëmë gerëti:bedarbiø skaièius sumaþëjo daugiau nei 20 procentø, padidëjo gyventojø uþimtumas.Dël to sumaþëjo darbo uþmokesèio nelankstumas maþëjimo kryptimi, taèiau iðryðkëjonelankstumas didëjimo kryptimi. Ið esmës ði padëtis rodo nuosaikesnæ darbo uþmokesèiokaità vieðajame sektoriuje, kuriame darbo uþmokestis po Rusijos finansø krizës imtasdidinti vëliau nei privaèiajame sektoriuje.
3.3. Darbo jëgos lankstumas
Ekonominiø procesø savireguliacijai, nedarbo lygio skirtumams ðalies regionuose irátampai darbo rinkoje nemaþos átakos turi darbo jëgos lankstumas. Kai darbo jëga yrageografiðkai judri, t. y. ji gali persikelti á tas ðalies vietoves, kuriose mokamas didesnisdarbo uþmokestis arba yra daugiau laisvø darbo vietø, maþëja regioniniai darbo uþmokesèioir nedarbo lygio skirtumai bei átampa darbo rinkoje. Funkciðkai lanksti, t. y. kvalifikuotaarba pasiryþusi kelti (keisti) kvalifikacijà, darbo jëga greièiau prisitaiko prie kintanèiø darb-daviø reikalavimø, pagerina savo galimybes darbo rinkoje, prisideda maþinant nedarbà,kuriant ðalies ekonominá potencialà. Darbo jëgos geografinis judrumas ir funkcinis lanks-tumas yra dvi darbo jëgos lankstumà nusakanèios ypatybës.
Ypaè didelis darbo jëgos geografinis judrumas bûdingas JAV. Antai XX a. paskutiniudeðimtmeèiu ið vienos JAV valstijos á kità kas metus persikeldavo po 6,7 mln. þmoniø,t. y. apie 2,5 procento visø ðalies gyventojø (HM Treasury 2003). Tai buvo vienas ið veiksniø,uþtikrinusiø palyginti nedidelius nedarbo lygio skirtumus tarp valstijø. ES ðaliø darbojëgos geografinis judrumas yra gerokai maþesnis: ið vienos ES ðalies á kità persikelia apie1 procentà gyventojø (OECD 1999; HM Treasury 2003). Þinoma, tam átakos turi kalbos irkultûros skirtumai. Vis dëlto vidinë migracija, t. y. migracija vienos ES ðalies teritorijoje,taip pat silpna. Lietuvos darbo jëgos geografinis judrumas matyti ið 12 ir 13 paveikslø.
12 pav. Nedarbo lygis ir migracija tarp apskrièiø 13 pav. Vidutinis darbo uþmokestis ir migracija(1998–2004 m.) tarp apskrièiø+ (1998–2004 m.)
Šaltinis: Statistikos departamento duomenys; Pastaba: +tiesinis trendas neapima Vilniaus apskrities.autoriø skaièiavimai.
Šaltinis: Statistikos departamento duomenys;autoriø skaièiavimai.
1998–2004 m. ið vienos Lietuvos apskrities á kità per metus persikeldavo apie 1,5 procen-to gyventojø. Daugiau gyventojø iðvyksta ið tø apskrièiø, kuriose didesnis nedarbas irmokamas maþesnis darbo uþmokestis. Taèiau didþioji dalis migruojanèiø gyventojø
16
Pin
igø
stu
dij
os
20
06
/1 �
E
ko
no
mik
os
teo
rija
ir
pra
kti
ka
persikelia á Vilniaus apskritá, o regioniniai nedarbo lygio skirtumai ðalyje vis dar yra dideli.Taigi Lietuvos darbo jëgos geografinis judrumas yra nepakankamas. Á nedarbo sklaidosproblemà Lietuvoje atkreipë dëmesá Mark Chandler ir kt. (2002). Kaip vienà iðnepakankamo darbo jëgos judrumo prieþasèiø autoriai nurodë likvidumo trûkumànekilnojamojo turto rinkoje, bûdingà maþesniems ðalies miesteliams ir kaimo vietovëms.J. Rutkowski (2003) pateikia kitoká poþiûrá. Jo nuomone, nedarbo lygio skirtumai Lietuvosapskrityse nëra dideli, taèiau jis taip pat mano, kad darbo jëgos judrumas nëra didelis.
Ávertinti Lietuvos darbo jëgos funkciná lankstumà sudëtinga dël duomenø, rodanèiødarbo jëgos kokybæ, trûkumo. Tam tikras iðvadas leidþia daryti tai, kad didelæ ðalies uþimtøjødalá sudaro þemës ûkio darbuotojai, o jø darbo naðumas palyginti maþas. Pavyzdþiui,2005 m. þemës ûkio darbuotojai sudarë 14,0 procentø visø uþimtøjø (Eurostat 2006a).Ðaliø, kuriø þemës ûkiui áprasta skirti daugiau dëmesio, ðis rodiklis kur kas maþesnis:Prancûzijos ir Italijos þemës ûkyje dirba tik apie 4 procentus, Ispanijoje – 5,3 procentouþimtøjø. Palyginimui, Jungtinës Karalystës þemës ûkyje dirba 1,4 procento visø uþimtøjø.
ES statistikos agentûros Eurostat (2006b) duomenimis, net 53 procentai 16–74 metøLietuvos gyventojø neturi jokiø darbo kompiuteriu ágûdþiø (ES ðaliø vidurkis – 37 proc.),vyresniø gyventojø grupëje (55–74 metø amþiaus) net 90 procentø gyventojø neturi tokiøágûdþiø (ES ðaliø vidurkis – 65 proc.). Nustatyta, kad 53 procentai ðalies gyventojø niekadanëra naudojæsi kompiuteriu (atitinkamas ES rodiklis – 34 proc.), net 70 procentø gyventojøreguliariai nesinaudoja internetu (ES ðaliø vidurkis – 57 proc.).
Ðie negausûs duomenys leistø daryti iðvadà, kad Lietuvos darbo jëga nepakankamaipasirengusi imtis didesnio naðumo, aukðtesnës kvalifikacijos ir ðiuolaikiðko pasirengimoreikalingos veiklos. Tai patvirtina ir Statistikos departamento prie Lietuvos RespublikosVyriausybës bei kitø institucijø atliekamos ámoniø apklausos, rodanèios, kad ðalies ámonëmsypaè trûksta aukðtesnës kvalifikacijos darbuotojø. Jos atskleidþia ágûdþiø neatitikimo (skills
mismatch), t. y. nepakankamo darbo jëgos funkcinio prisitaikymo, problemà.
4. Lietuvos ir kitø ðaliø darbo rinkø palyginimas lankstumo poþiûriu
Ávairiø ðaliø darbo rinkos lankstumà leidþia palyginti keletas rodikliø. Silvia Fabiani irDiego Rodriguez-Palenzuela (2001) darbo rinkos lankstumo rodikliu laiko darbo naðumoðoko poveiká BVP ilgu laikotarpiu. Elias Albagli ir kt. (2003) ávertina, per kiek laikotarpiødël patirtø ðokø padidëjæs ciklinis nedarbas sumaþëja iki pusës jo didþiausios reikðmës.Ðiame straipsnyje tiriamas tiek BVP, tiek ciklinio nedarbo jautrumas ekonominiams ðokams.
Minëtø kintamøjø reakcijai á konkretø ekonominá ðokà nustatyti taikomas trijø kintamøjøSVAR modelis, kurio teoriniai pagrindai iðdëstyti S. Fabiani ir D. Rodriguez-Palenzuela(2001). SVAR modelyje naudojamos realiojo darbo uþmokesèio, realiojo BVP ir ciklinionedarbo laiko eilutës. Ðokø analizei taikomi ilgo laikotarpio apribojimai, nurodyti OlivierJ. Blanchard ir Dean Quah (1989). Atliekant analizæ, daroma prielaida, kad ekonominiamsprocesams átakos turi trejopi ðokai: technologinis, arba darbo naðumo, ðokas; darbopasiûlos ðokas; visuminës paklausos ðokas (pvz., pasikeitusio vartotojø pasitikëjimo ðokas).Pirmieji du ið iðvardytø ðokø laikomi pasiûlos ðokais. Trumpu ir vidutiniu laikotarpiaisminimi trys ðokai gali turëti átakos visiems trims rodikliams:
- realiajam darbo uþmokesèiui tiesioginës átakos turi darbo naðumas, taip pat trum-palaikiai pokyèiai (pvz., padidëjæs darbuotojø trûkumas) darbo rinkoje, kurie tiesiogiaipriklauso nuo visuminës paklausos svyravimø;
- realiojo BVP pokyèiams tiesioginës átakos turi technologinë paþanga ir darbo jëgospokyèiai; realiajam BVP tam tikrà laikà gali daryti átakà pinigø pasiûlos, energijos iðtekliøkainø ir kiti pokyèiai, skatinantys arba ribojantys visuminæ paklausà;
- cikliná nedarbà pirmiausia lemia darbo pasiûlos ir paklausos pasikeitimai, onetiesiogiai – darbo našumo pokyèiai.
Ilgu laikotarpiu makroekonominiams rodikliams átakos galëtø turëti tik pamatiniaiveiksniai. Manytina, kad trumpalaikiai darbo pasiûlos ir paklausos neatitikimai (net iresant labai nelanksèiai darbo rinkai) ilgainiui turëtø iðnykti, taigi ilgu laikotarpiu realusisdarbo uþmokestis turëtø priklausyti tik nuo darbo naðumo pokyèiø. Visuminës paklausos
17
I. V
etl
ov,
E.
Vir
bic
ka
sLie
tuvo
s d
arb
o ri
nk
os
lan
kst
um
as
staigus padidëjimas arba sumaþëjimas, neatitinkantis visuminës pasiûlos pokyèiø, taippat negalëtø bûti ilgalaikis, nes anksèiau ar vëliau pasikeistø kainos, o realiejimakroekonominiai rodikliai gráþtø á pusiausvyrà. Ið to galima spræsti, kad ilgu laikotarpiurealusis BVP turëtø priklausyti tik nuo darbo naðumo ir darbo pasiûlos pokyèiø. Ilgulaikotarpiu, iðnykus darbo pasiûlos ir paklausos neatitikimams, visuminei paklausaiatitinkant visuminæ pasiûlà, neturëtø likti ciklinio nedarbo, t. y. jis turëtø bûti lygus 0.
Atsiþvelgiant á iðvardytus ilgalaikius apribojimus, taikomà SVAR modelá apraðiusslenkanèiu vidurkiu (moving average representation), gaunamas toks stacionarus procesas:
,
0
jtj
jt Ax−
∞
=
∑= ε
kur: xt – nagrinëjamø kintamøjø vektorius ( ) ( ) ( )( )',ln,ln
ttttunuyrwr −∆∆ , èia wr
t – realusis
darbo uþmokestis, yrt – realusis BVP, (u
t – un
t) – ciklinio nedarbo lygis; A
t – matrica,
sudaryta ið nagrinëjamø kintamøjø elastingumo koeficientø atitinkamø ðokø atþvilgiu;
susumavus ðias matricas ⎟⎟⎟
⎠
⎞
⎜⎜⎜
⎝
⎛
=∑∞
=
333231
2221
11
0
0
00
aaa
aa
a
A
jj , gaunami ilgo laikotarpio elastingumo
koeficientai, ið kuriø a12
, a13
ir a23
turi bûti lygûs 0, kad atitiktø ankðèiau nusakytus ap-ribojimus;
tε – ðokø vektorius )',,(
dt
lt
pt εεε , èia p
tε – technologinis (darbo našumo) šokas,l
tε – darbo pasiûlos ðokas, d
tε – neigiamas visuminës paklausos šokas.
14 pav. Darbo pasiûlos ðoko átaka realiajam BVP ir cikliniam nedarbui
Realiojo BVP jautrumas šokui Ciklinio nedarbo jautrumas šokui
( )
⎟⎟⎟⎟⎟
⎠
⎞
⎜⎜⎜⎜⎜
⎝
⎛
∂
∂∑=
l
t
l
tyr
0
4
1 0
ln
ε
ε
∆ ( )
⎟⎟⎟⎟⎟
⎠
⎞
⎜⎜⎜⎜⎜
⎝
⎛
∂
−∂∑=
l
t
l
ttunu
0
4
1 0
ε
ε
Šaltinis: ES statistikos agentûros Eurostat duomenys; Šaltinis: ES statistikos agentûros Eurostat duomenys; autoriøskaièiavimai. autoriø skaièiavimai.
Iš 14 ir 15 paveikslø matyti realiojo BVP ir ciklinio nedarbo reakcija á darbo pasiûlosðokà ir neigiamà visuminës paklausos ðokà devyniolikoje ES ðaliø ir euro zonoje trumpu
18
Pin
igø
stu
dij
os
20
06
/1 �
E
ko
no
mik
os
teo
rija
ir
pra
kti
ka
laikotarpiu, t. y. per vienerius metus*. Skaièiavimams naudojami pagal sezoniðkumàpakoreguoti duomenys ið nacionaliniø sàskaitø ir uþimtumo tyrimø. Realusis darbouþmokestis nustatomas kompensacijas dirbantiesiems padalijus ið darbuotojø skaièiaus**ir ið privaèiojo vartojimo defliatoriaus. Natûraliojo nedarbo lygis nustatomas, faktinionedarbo lygio duomenims taikant Hodrick-Prescott filtrà. Ekonometriniams vertinimamsnaudojami realiojo darbo uþmokesèio ir realiojo BVP duomenø pirmos eilës skirtumai,siekiant, kad ðios duomenø eilutës bûtø stacionarios. Kai kuriø ðaliø ciklinio nedarboduomenø eilutës nëra stacionarios, todël vietoj jø naudojami ðiø duomenø eiluèiø pirmoseilës skirtumai, kurie taikomas eilutes paverèia stacionariomis.
Kaip ir tikëtasi, darbo pasiûlos ðokas padidina BVP visose ið nagrinëjamø ðaliø. Taèiaukai kuriose ðalyse toks ðokas padidina ir cikliná nedarbà. Padidëjæs nedarbas gali rodytitam tikrus darbo rinkos suvarþymus: viena vertus, jis gali rodyti grieþtesnius instituciniusapribojimus (pvz., darbdaviai neskuba kurti naujø darbo vietø dël nemaþo minimalausdarbo uþmokesèio arba per dideliø darbuotojø atleidimo sànaudø), kita vertus, jis rodonepakankamà darbo jëgos lankstumà. Ið 14 paveikslo matyti, kad Jungtinëje Karalystëje,kurios darbo rinka paprastai pateikiama kaip lanksèios darbo rinkos pavyzdys, darbopasiûlos ðokas ðiek tiek padidina realøjá BVP, bet beveik nesukelia didesnio ciklinio nedarbo.Ið ES ðaliø senbuviø aptariamas pasiûlos ðokas cikliná nedarbà labiausiai padidinaNyderlanduose, Prancûzijoje, Ðvedijoje ir Belgijoje. Lietuvoje, palyginti tiek su senosiomis,tiek su naujosiomis ES ðalimis, dël darbo pasiûlos ðoko BVP padidëja nedaug, bet gerokaipadidëja ciklinis nedarbas. Tai greièiausiai rodo ðiek tiek menkesná darbo jëgos lankstumà,nes, kaip aptarta anksèiau, institucinë aplinka Lietuvoje gana liberali.
*Siekiant rezultatø palyginamu-mo, minëtø kintamøjø pokyèiaiávykus ðokams padalijami ið ati-tinkamo ðoko dydþio.**Kai kuriø ðaliø samdomø dar-buotojø skaièiaus duomenø ne-pavyko rasti, todël vietoj jø nau-dojami uþimtøjø skaièiaus duo-menys.
15 pav. Neigiamo visuminës paklausos ðoko átaka realiajam BVP ir cikliniam nedarbui
Realiojo BVP jautrumas šokui Ciklinio nedarbo jautrumas šokui
( )
⎟⎟⎟⎟⎟
⎠
⎞
⎜⎜⎜⎜⎜
⎝
⎛
∂
∂∑=
d
t
d
tyr
0
4
1 0
ln
ε
ε
∆ ( )
⎟⎟⎟⎟⎟
⎠
⎞
⎜⎜⎜⎜⎜
⎝
⎛
∂
−∂∑=
d
t
d
ttunu
0
4
1 0
ε
ε
Šaltinis: ES statistikos agentûros Eurostat duomenys; Šaltiniai: ES statistikos agentûra Eurostat duomenys;autoriø skaièiavimai. autoriø skaièiavimai.
Dël neigiamo visuminës paklausos ðoko sumaþëja beveik visø nagrinëjamø ðaliø realusisBVP (þr. 15 pav.). Ið ES ðaliø senbuviø á ðá ðokà jautriausiai reaguoja Prancûzijos, Austrijos
19
I. V
etl
ov,
E.
Vir
bic
ka
sLie
tuvo
s d
arb
o ri
nk
os
lan
kst
um
as
ir Nyderlandø realusis BVP. Paþymëtina, kad euro zonos ðaliø realusis BVP dël neigiamopaklausos ðoko sumaþëja daug labiau nei kurios nors vienos ið ðiai zonai priklausanèiøðaliø BVP. Tai rodo, kad tokiam ðokui iðtikus tik vienà ðalá, jos ekonominis aktyvumas visdar gali bûti palaikomas iðorës paklausos.
Neigiamas visuminës paklausos ðokas visose ðalyse padidina cikliná nedarbà, betmaþiausiai nedarbas pakinta tose ðalyse, kuriose po ðoko realusis BVP tik ðiek tiek sumaþëja(Airijoje, Jungtinëje Karalystëje, Danijoje ir Suomijoje). Tokia ciklinio nedarbo reakcija áneigiamà paklausos ðokà ið dalies patvirtina Okun dësná: atotrûkis tarp faktinio BVP irpotencialaus BVP yra susijæs su faktinio nedarbo lygio atotrûkiu nuo natûraliojo nedarbolygio. Nedarbo anticikliðkumas vertintinas nevienareikðmiðkai. Viena vertus, didesnis ciklinionedarbo jautrumas rodo maþesnius institucinius apribojimus, ne tokius grieþtus reikala-vimus terminuotosioms darbo sutartims. Kita vertus, jis gali rodyti didelá darbo jëgosnelankstumà, taip pat nepakankamà darbo uþmokesèio lankstumà maþëjimo kryptimi.Ið 15 paveikslo matyti, kad Lietuvoje tiek realiojo BVP, tiek ciklinio nedarbo jautrumasgana nedidelis. Tai rodo ðalies ekonomikos gebëjimà á ekonominius sukrëtimus reaguotididinant arba maþinant ne tik dirbanèiøjø skaièiø, bet ir darbo uþmokestá. Tokie rezultataipatvirtina, kad darbo uþmokesèio lankstumas Lietuvoje gana didelis.
Išvados
Lietuvai nevykdant diskretiðkos pinigø politikos, vis aktualesni tampa ekonomikos savi-reguliacijos mechanizmai ir jø veiksmingumas. Vienas ið tokiø mechanizmø – lanksti darborinka. Straipsnyje šalies darbo rinkos lankstumas vertinamas, nagrinëjant institucinæ darborinkos aplinkà, nedarbo lygio ir darbo uþmokesèio sàryðá, darbo jëgos funkciná lankstumàir geografiná judrumà.
Iðvada apie realiojo darbo uþmokesèio lankstumà ðalyje patvirtinama analizuojant darbouþmokesèio kitimà ilgu ir trumpu laikotarpiu. Regresinë analizë rodo, kad átampa darborinkoje yra reikðmingas veiksnys nustatant darbo uþmokestá ilgu laikotarpiu, o realiajamdarbo uþmokesèiui nukrypus nuo pusiausvyros ji atkuriama gana greitai. Darbo uþmokesèiokitimo, vertinant pagal konkreèià ekonominæ veiklà, analizës rezultatai rodo pakankamàsantykinio realiojo darbo uþmokesèio lankstumà: ekonominei veiklai, kuriai bûdinga di-desnë darbo paklausa, bûdingas ir spartesnis nei vidutinis darbo uþmokesèio didëjimas.Taèiau santykinio realiojo darbo uþmokesèio lankstumas, já vertinant pagal ðalies apskritis,yra gana menkas: tiek didesnio, tiek maþesnio nedarbo apskrityse darbo uþmokestisdidëja beveik vienodai. Esant dar ir menkam geografiniam darbo jëgos judrumui, taineleidþia sumaþinti regioniniø nedarbo lygio skirtumø ðalyje.
Nominalusis darbo uþmokestis pasiþymi lankstumu visu nagrinëjimu laikotarpiu (1999–2004 m.), išskyrus 2001–2002 m. Bûtent 2001 m. iðryðkëjo nominaliojo darbo uþmokesèionelankstumas maþëjimo kryptimi. Tokiam reiðkiniui átakos tikriausiai turëjo per didelisminimalus darbo uþmokestis, kuris po Rusijos finansø krizës nebuvo maþinamas. 2002 m.buvo pastebimas nominaliojo darbo uþmokesèio nelankstumas didëjimo kryptimi – tuometu, vykdant valstybës biudþeto konsolidacijos politikà, darbo uþmokestis vieðajamesektoriuje beveik nebuvo keièiamas ir tai lëmë nuosaikø vidutinio darbo uþmokesèiodidëjimà ðalyje.
Nors dël minimalaus darbo uþmokesèio tam tikrais laikotarpiais ir maþëjo darbouþmokesèio lankstumas, apskritai ðalies darbo rinkos institucinë aplinka vertintina kaipgana liberali. Nedarbo paðalpø sistema neturi didelës átakos darbo pasiûlai. Tiesa, ðiàpasiûlà maþina vis dar didelë gyventojø pajamø mokesèio naðta. Profesinës sàjungosðalyje nëra plaèiai paplitusios, taigi jø veikla darbdaviø sprendimams ir darbo paklausaineturi didelio poveikio. Kiti instituciniai apribojimai (pvz., darbuotojø ádarbinimo ir atleidimoið darbo sàlygos) jai irgi neturi didelës átakos.
Taikant SVAR modelá, nustatyta, kad Lietuvoje, kaip ir palyginti liberalios ekonomikosðalyse (pvz., Airijoje ir Jungtinëje Karalystëje), nedarbo anticikliðkumas yra nedidelis:nedarbas tik ðiek tiek padidëja po neigiamo visuminës paklausos ðoko. Viena vertus, tairodytø tam tikrus institucinius suvarþymus (pvz., nemaþas darbuotojø atleidimo sànaudas
20
Pin
igø
stu
dij
os
20
06
/1 �
E
ko
no
mik
os
teo
rija
ir
pra
kti
ka
arba grieþtus reikalavimus terminuotosioms darbo sutartims). Kita vertus, dël neigiamopaklausos ðoko realusis BVP sumaþëja, todël galima daryti iðvadà, kad maþas nedarboanticikliðkumas rodo ðalies ekonomikos gebëjimà á ekonominius sukrëtimus reaguoti netik didinant arba maþinant dirbanèiøjø skaièiø, bet ir keièiant darbo uþmokestá.
Apskritai atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos darbo rinka yra gana lanksti. Tailemia darbo uþmokesèio lankstumas ir liberali institucinë darbo rinkos aplinka. Paþymëtina,kad ðalies darbo jëgos geografinis judrumas ir funkcinis lankstumas nëra pakankami,todël juos padidinus darbo rinka taptø dar lankstesnë, o makroekonominë plëtra –tolydesnë.
Literatûra
Albagli E., Garcia P., Restrepo J. E. 2003: Labor Market Flexibility and Structural Shocks: AnInternational Perspective, Central Bank of Chile.
Backé P., Thimann C. 2000: The Acceding Countries’ Strategies Towards ERM II and the Adoptionof the Euro: An Analytical Review. European Central Bank, Occasional Paper 10.
Blanchard O., Quah D. 1989: The Dynamic Effects of Aggregate Demand and Aggregate SupplyDisturbances. – American Economic Review 79, 655–673.
Blanchflower D. G., Oswald A. J. 1995: An Introduction to the Wage Curve. – Journal of Eco-nomic Perspectives 3, 153–167.
Card D., Hyslop D. 1996: Does Inflation “Grease the Wheels of the Labor Market”? NationalBureau of Economic Research, Working Paper 5538.
Chandler M., Rojaka J. , Vetlov I . 2002: Growth: Experience of and Prospects for the BalticEconomies. Research Project of CERGE-EI.
European Commission 2002: The Cyclical Behaviour of Unemployment. – European Economy 2,97–101.
Eurostat 2006a: Employment Rate in the EU25 was 63.8% in 2005. – News Release 118, 4.
Eurostat 2006b: How Skilled are Europeans in Using Computers and the Internet? – Statistics inFocus 17.
Eurostat 2006c: Labour Market Latest Trends. – Statistics in Focus 11.
Fabiani S., Rodriguez-Palenzuela D. 2001: Model-Based Indicators of Labour Market Rigidity.European Central Bank, Working Paper 57.
Gruber T. 2004: Employment and Labor Market Flexibility in the New EU Member States. – Focuson European Economic Integration 1, 96–121.
Gylfason T. 1997: Okun’s Law and Labor-Market Rigidity: The Case of Sweden. SNS OccasionalPaper 79.
Hagen von J., Traistaru I . 2005: Macroeconomic Adjustment in the New EU Member States.Center for European Integration Studies, Working Paper B 01.
HM Treasury 2003: EMU and Labour Market Flexibility: http://www.hm-treasury.gov.uk/documents
Home Office, Department for Work and Pensions, HM Revenue & Customs, Depart-ment for Communities and Local Government 2006: Accession Monitoring Report May2004 – June 2006: http://www.ind.homeoffice.gov.uk
Kahn S. 1997: Evidence of Nominal Wage Stickiness from Microdata. – American Economic Review5, 993–1008.
Kuodis R. 1998: Dabartinë Lietuvos pinigø politika: diskusijà tæsiant. – Pinigø studijos 1, 19–32.
Kuodis R., Vetlov I . 2002: Pinigø politikos poveikio mechanizmas Lietuvoje. – Pinigø studijos 3,27–63.
Matiuðaitytë R. 2003: Darbo jëgos migracija Europos Sàjungoje ir Lietuvoje. – Ekonomika 63, 41–48.
McDonald I. , Solow R. 1981: Wage Bargaining and Employment. – American Economic Review71(5), 896–908.
Organization for Economic Co-operation and Development (OECD) 1999: EMU: Facts, Chal-lenges and Policies.
Paas T., Eamets R., Rööm M., Sel l iov R., Jürgenson A., Masso J. 2002: Labour Flexibilityand Migration in the EU Eastward Enlargement Context: the Case of the Baltic States. EzoneplusWorking Paper 11.
Phil l ips A. W. 1958: The Relationship between Unemployment and the Rate of Change of MoneyWage Rates in the United Kingdom, 1861–1957. – Economica 100, 283–299.
Rutkowski J. 2003: Rapid Labor Reallocation with Stagnant Unemployment Pool: The Puzzle of theLabor Market in Lithuania. The World Bank, Policy Research Working Paper 2946.
Shafir E., Diamond P., Tversky A. 1997: Money Illusion. – Quarterly Journal of Economics 112(2),341–374.
Shapiro C., St igl i tz J . E. 1984: Equilibrium Unemployment as a Worker Discipline Device. –American Economic Review 3, 433–444.
21
I. V
etl
ov,
E.
Vir
bic
ka
sLie
tuvo
s d
arb
o ri
nk
os
lan
kst
um
as
Stankevièienë A., Gruþevskis B. 2004: Possibilities for Developing Flexible Employment Forms inLithuania. – Ekonomika 66, 132–143.
Vetlov I . 2003: Baltijos ðaliø ekonomikos augimo apskaita. – Pinigø studijos 3, 14–34.
Vetlov I . 2004: Monetary Transmission Mechanism in Lithuania. – Monetary Transmission Mecha-nisms in the Baltics, 61–108.
Zasova A., Mel ihovs A. 2005: Assessment of Labour Market Elasticity in Latvia. The Bank ofLatvia, Working Paper 3.
Yamaguchi S. 2005: Wage Flexibility in Turbulent Times: A Practitioner’s Guide, with an Applica-tion to Poland. International Monetary Fund, Working Paper 134.
Whelan K. 1997: Wage Curve vs. Philips Curve: Are There Macroeconomic Implications? FederalReserve Board, Working Paper in Finance and Economics Discussion Series 57.
Woolfson C., Beck M. 2003: Teisë streikuoti Lietuvoje: kritinis komentaras. – Pinigø studijos 2,23–36.
Gauta 2006 m. geguþës mën.
Priimta spaudai 2006 m. birþelio mën.
Summary
Igor Vetlov, Ernestas Virbickas
Labour market flexibility is one of the key market-based mechanisms facilitating eco-nomic adjustment to shocks. Its importance is especially emphasized by the OptimumCurrency Area theory, which deals with potential costs of participation in a currencyunion when member states face asymmetric (member specific) shocks. In this regardLithuania’s long track of an extremely rigid fixed exchange rate regime (currency board)and the country’s plan to join the European Economic and Monetary Union as soon aspossible calls for an in-depth assessment of the labour market flexibility in Lithuania.
Since Lithuania embarked on the market economy reforms in the beginning of the1990s, the economy went through tremendous structural changes. The latter had anotable impact on the domestic labour market trends. Throughout the last decade untilrecently labour force has been gradually shrinking, reflecting the decreasing populationand labour participation ratio. While the former can be largely attributed to interna-tional migration and deteriorating natural demographic trends, the latter can be ex-plained by a rise in the share of discouraged population in an environment of rapidlychanging demand for labour both functionally and geographically. Reliable labour sta-tistics available since 1998 points to lively employment reaction to economic activityfluctuations in the aftermath of the Russian financial crisis and, later, rapid economicrecovery. At the same time wage dynamics illustrates a high degree of real wage flexibil-ity in Lithuania. It is noteworthy that, following the economic slowdown in 1999, nomi-nal wages were decreasing.
Analysis of various aspects of the labour market institutional environment such asminimum wage, passive and active labour market policies, role of labour union, etc.,reveals that the institutional environment of the Lithuanian labour market is rather libe-ral when compared to other EU member states, and poses limited obstacles to the la-bour market flexibility.
With regard to real wage flexibility, econometric estimation of long-run and short-runelasticities shows that the labour market tightness plays an important role in determin-ing real wages in the long-run and its deviations from equilibrium are short lived. At thesame time, regional labour statistics indicates a weak positive correlation between theunemployment level and real wage growth. On the other hand, sectoral labour statisticspoints to a strong positive correlation between real wage dynamics and employmentgrowth across economic sectors. Nominal wage flexibility is evaluated by investigatingactual and hypothetical distribution of nominal wage growth over 1999–2004. It is foundthat nominal wage was sufficiently flexible over the whole period with the exception of2001 when substantial wage downward rigidity (attributed to biting level of minimumwage) was reported.
LABOUR MARKET FLEXIBILITY IN LITHUANIA
22
Pin
igø
stu
dij
os
20
06
/1 �
E
ko
no
mik
os
teo
rija
ir
pra
kti
ka
Inspection of the labour force flexibility is undertaken by analyzing functional flexibil-ity and geographical mobility. Although required data statistics is scarce, the availabledata shows severe inflexibility of the Lithuanian labour force: relatively low level of com-puter literacy, high share of employment in the agricultural sector, persistent unemploy-ment rate differences across regions, and weak cross-region relationship between wagelevel and migration flows.
In order to compare quantitatively the overall labour market flexibility in Lithuaniaand other European countries, the response of the GDP and cyclical unemployment tolabour supply and aggregate negative demand shocks is studied within the structuralVAR model framework. In particular, an unexpected increase in labour supply results in aGDP increase (within one year) in Lithuania similar to countries characterized by thehighest degree of labour market flexibility (such as the UK). At the same time, unem-ployment rises substantially pointing to sluggish absorption of additional labour forceand, thus, potentially to the inflexibility of labour force in Lithuania. As regards theaggregate negative demand shock, the GDP and unemployment reaction in Lithuania isestimated to be one of the smallest among the European countries, revealing the impor-tant role of high flexibility of domestic wages in facilitating economic adjustment todemand side shocks.
The paper concludes that the labour market in Lithuania is characterized by a suffi-cient degree of flexibility, emphasizing high flexibility of wages and liberal institutionalenvironment. At the same time it is stressed that the labour market flexibility could befurther enhanced by increasing regional labour mobility and improving labour func-tional flexibility, which are found not satisfactory yet.