Kovo 18 d. (ðeðtadiená) 10.30val. Kauno águlos karininkø ramo-vëje (A. Mickevièiaus g. 19) ávyksXXIV LPKTS ataskaitinis suvaþia-vimas. Registracija nuo 9.30 val.

Delegatus maloniai kvieèiamedalyvauti.

Dëmesio

Vasario 6 dienà LPKTS salëje ávy-ko aktoriaus, poeto, Atgimimo dai-niaus Kæstuèio Genio atminimo vaka-ras. LPKTS tarybos pirmininkë Vin-cë Vaidevutë Margevièienë pasveiki-no susirinkusiuosius ir pristatë á ren-giná atvykusius garbius sveèius: poe-to Kæstuèio Genio sûnø GintautàGená ir spaustuvës „ab“ savininkà Vy-tautà Andziulá. Ji priminë, kad vasa-ris – dosnus Lietuvai nusipelniusiøþmoniø: signatarø, poetø, vasará gi-mæs ir Lietuvos prezidentas Alek-

Iðdalijæs save Lietuvaisandras Stulginskis.

Literatûrinæ muzikinæ kompo-zicijà Kæstuèiui Geniui atmintiatliko lituanistë, Kalbos premi-jos laureatë Violeta Bakutienë.40 metø iðdirbusi pedagoginádarbà, dabar V. Bakutienë ruo-ðia autorines literatûrines mu-zikines kompozicijas patrioti-nëmis temomis mokyklose, ve-da literatûrinius vakarus, susiti-kimus su raðytojais, skaito lietu-viø autoriø kûrybà. Anot V. Ba-kutienës, ði kompozicija – tai ga-limybë geriau suprasti KæstutáGená, kaip þmogø, aktoriø, po-età ir kaip Laisvës ðauklá, pa-þvelgti á ne tokià tolimà istorijànauju þvilgsniu, pasisemti drà-sos ir kilniø siekiø.

Susirinkusieji á renginá iðgir-do pasakojimà apie K. Geniogyvenimo vingius, jo dràsà irpasiaukojimà, klausësi K. Ge-nio skaitomos poezijos áraðø, jomëgstamos muzikos. Juk di-

dþioji Kæstuèio Genio poetinës kûry-bos dalis, skirtos Lietuvai, sudaromûsø dainuojamosios revoliucijosaukso fondà. Jo eilëraðèiai „Pabudo-me ir kelkimës“, „Á Lietuvà“ Atgimi-mo metais tapo dainomis.

Prieð 20 metø Amþinybën iðkeliavæsneeilinio talento kûrëjas daugiau kaipketuris deðimtmeèius raðë paslapèia,nes jo sukurti eilëraðèiai sovietmeèiunegalëjo iðvysti dienos ðviesos. Pirmà-já jo eilëraðèiø rinkiná „Ugnies kryþius“1988 metais nelegaliai iðleido pogrin-

Poeto Kæstuèio Genio sûnus Gintautas (deðinëje)

dþio spaustuvë „ab“. Jau atkûrus Lie-tuvos nepriklausomybæ, 1994 metaisspaustuvë „ab“ iðleido K. Genio eilë-raðèiø rinkiná „Neiðduokim Lietuvos“.Po metø pasirodë rinkinëlis „S.O.S.“1996 metø pabaigoje leidykla „Vaga“iðleido svarià, graþiai apipavidalintàK.Genio poezijos rinktinæ „Po Svars-tykliø þenklu“. Deja, poetas ðios aki-mirkos nebesulaukë...

Anot V. Bakutienës, „jo poezija bu-vo ne protrûkis, bet logiðkas þingsnisir logiðka ðirdyje neðiotø idealø iðraið-ka. Nepalauþë jo ir sovietinio saugumo„pokalbiai“. Su begaline iðtverme jis

Kompozicijos autorë Violeta Bakutienë garbingai ëjo, kitus savo kûryba këlë irstiprino visø viltá ir tikëjimà. Juk kiek-viena karta turi savo dvasios vedlius“.

Vesta MILERIENË

Prieð 99 metus Lietuvos Taryba, ága-liota 1917 metø rugsëjá vykusios Lie-tuviø konferencijos, rinkosi priimtimûsø tautai nepaprastai reikðmingàsprendimà – pasiraðyti Lietuvos Vals-tybës atkûrimo Aktà. Tai ávyko 1918metø vasario 16-àjà, siauèiant okupa-ciniams vëjams. Jø tada nepabûgta,kaip neiðsigàsta ir 1991 metø sausioþvarbiosios nakties, kada mûsø ðirdysglaudësi prie vienos – Tëvynës ðirdies.

Kelias á Vasario 16-àjà prasidëjo nuopirmosios lietuviðkos knygos pasirody-mo, ëjo per mûsø tautieèiø nacionali-nës sàmonës augimà, kuriai didelës áta-kos turëjo ir daugiaðakë vyskupo Mo-tiejaus Valanèiaus veikla. Reikðmingabuvo Jono Basanavièiaus 1883 metaispasirodþiusi „Auðra“. „Auðra“ prikë-lë ið miego ir Vincà Kudirkà. PabudæsLietuvai, V.Kudirka dar ryðkiau ragi-no ir kitus dirbti Lietuvos labui. Jis sa-vo kilniais darbais ryðkiai brëþë bûsi-mos Nepriklausomos Lietuvos valsty-bës kontûrus, skelbë Ðviesos, Tiesos,Doros ir Vienybës idealizmo idëjas.

Skleiskime Vasario 16-osios ðviesàVisø pavergtøjø tautø aktyvumà su-

stiprino Pirmasis pasaulinis karas. Ka-ro pradþioje dar vyravo autonominësnuotaikos, taèiau Vokietijai okupavusLietuvà – ði nuostata keitësi. Svarsto-ma Lietuvos ateitis pokario metais.

Lietuvà budino JAV prezidento Vil-sono „14 punktø“ deklaracija. Viltá at-kurti Lietuvos valstybæ sustiprino Va-sario revoliucija paèioje Rusijoje.

1917 metø viduryje Vokietija lei-do sudaryti vietinæ Lietuvos ástaigà,kuri tarpininkautø tarp gyventojø irokupacinës administracijos. 1917metø rugsëjo 18–22 dienomis Vilniu-je suðauktoje Lietuviø konferencijoje214 atstovø ið visø Lietuvos apskrièiønutarë siekti savos demokratinës vals-tybës sukûrimo. Buvo iðrinkta Lietu-vos Taryba. Jos pirmininku tapo An-tanas Smetona, o vicepirmininku –Steponas Kairys. Taryba ásipareigo-jo atstovauti tautai ir siekti jos lais-vës. Tarybos darbas okupacijos sàly-gomis buvo nepaprastai sunkus, no-rëdama pasiekti savo tikslo, ji turëjo

diplomatiðkai laviruoti, net kurálaikà nusileisti Vokietijos reika-lavimams. Tai rodo 1917 metøgruodþio 11 dienos pareiðkimas,kuriame Taryba skelbë, kad at-kuria Lietuvos valstybæ su sos-tine Vilniumi ir nutraukia visusryðius su kitomis valstybëmis.Tai reiðkë, kad Lietuva atsiskiria irnuo Lenkijos, ir nuo Rusijos, kurijà valdë norëdama sunaikinti.

Vasario 16-osios Aktas buvopasiraðytas, pirmininkaujant dr.Jonui Basanavièiui, su krikðèio-niðkos santarvës ir idealizmodvasia. Vienas ið 20-ies vyrø,pasiraðiusiø ðá dokumentà, Pet-ras Klimas sakë: „Mes pasiraðë-me Nepriklausomybës paskelbi-mo Aktà, bendrà visiems lietu-viams, kokiø paþiûrø jie bebûtø,jei tik nenutolæ jie nuo savo të-vynës, ir kurie brangina tëvø irprotëviø palikimà, trokðdami sa-vitos laisvës“.

(keliama á 2 psl.)

* *

Nr. 6(1220)

2017 m. vasario 10 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22222 2017 m. vasario 10 d.Nr. 6 (1220) Tremtinys

(atkelta ið 1 psl.)Ðis Aktas iðreiðkë tikruosius lietu-

viø tautos interesus, labai pakëlë Tary-bos autoritetà visuomenëje, jame neli-ko ir jokiø nuorodiniø santykiø su Vo-kietija, kurie buvo paþymëti 1917 me-tø gruodþio 11 dienos pareiðkime, norsdiplomatinë kova su Vokietija dar ku-rá laikà tæsësi. Bene daugiausia prie Va-sario 16-osios Akto teksto parengimoprisidëjo teisininkas Jonas Vileiðis.

Paþymëtina, kad Jonas Vileiðis yralabai susijæs ir su Kauno miestu. Jis de-ðimt metø (1921–1931) buvo Kaunomiesto burmistras. Per ðá laikotarpá, anotJono Anièo, iðsamiai tyrinëjusio JonoVileiðio gyvenimà bei veiklà – Kaunasiðgyveno didþiausià paþangos laikotar-pá, iðkilo „iki Europos didmiesèiø ly-gio“. Prisimintina, kad Jonas Vileiðis,tæsdamas dr. Vinco Kudirkos idëjas,buvo ir Lietuvos savivaldos kûrëjas.

Vasario 16-osios Aktas dar nesu-kûrë valstybës – neturëta tuo metu neisavos vyriausybës, nei administracijos,nei kariuomenës, nei pinigø. TaèiauVasario 16-osios Aktas padëjo Lietu-vai ið idëjø pasaulio materializuotis, kil-ti ið pelenø, ið politinës ir dvasinës ne-bûties á Bûtá. Ðá kilimà lëmë didelis dar-bas, kraujo aukos kaina. Já teko apgin-ti kovos lauke kovojant net trimis fron-tais: viename – su sovietø Rusija, kita-me – su bermontininkais, o treèiame –su lenkø kariniais daliniais. Rusija ant-rà kartà norëjo panaikinti Lietuvos var-dà lipdydama vadinamà „Litbielos res-publikà“. Rusijos kariuomenës ásiver-þimas á mûsø þemæ akivaizdþiai demas-kavo jos paèios paskelbtà „Tautø ap-sisprendimo deklaracijà“, kuri tikrovë-je pasirodë tik propagandinis triukastautoms apgauti. Duobæ Lietuvai kasëir Lenkija, sulauþiusi kà tik pasiraðytàsu Lietuva Suvalkø sutartá. Iðkilo mir-tinas pavojus Lietuvai atsidurti agresy-viai nusiteikusiø kaimynø nasruose.

Skleiskime Vasario 16-osios ðviesà1918 metø lapkrièio 23 dienà buvo

iðleistas pirmasis Lietuvos kariuome-nës organizavimo ásakymas. Tëvynësginti susirinko apie 10 tûkstanèiø sava-noriø. Jie rodydami didelá patriotizmà ap-gynë Lietuvà, Vasario 16-osios idëjas.1919 metø antrojoje pusëje buvo iðvy-ta rusø bolðevikø kariuomenë, o gruo-dá nugalëti ir bermontininkai. Kovosesu sovietais didvyrio mirtimi netoli Pa-ðvitinio 1919 metø sausio 16 dienà þuvopirmasis Lietuvos partizanas – Aleksand-ras Vainauskas, prie Këdainiø þuvopirmasis Lietuvos kareivis Povilas Luk-ðys, ant Alytaus tilto þuvo pirmasis Lie-tuvos karininkas Antanas Juozapavi-èius. Kovose su lenkais prie Varënos þu-vo pirmasis lietuviø karo lakûnas JuozasKumpis. Kaune, prie Metropolio, ginda-mas JAV misijà nuo bolðevikuojanèio vo-kieèio kulkø þuvo pirmasis Lietuvos sar-gybinis Pranas Eimutis. Èia pat reikë-tø prisiminti ir narsiàjà mûsø þvalgæMarcelæ Kubiliûtæ, kuriai pavyko iðaið-kinti Kaune 1919 metais veikusá lenkøpogrindá, turëjusá tikslà nuversti teisë-tà Lietuvos vyriausybæ, uþgrobti val-dþià ir palengvinti J. Pilsudskiui Lietu-vos prijungimà prie Lenkijos.

Nepasisekus sàmokslui, 1920 me-tais bandyta tai padaryti karine jëga.Buvo uþgrobta mûsø sostinë Vilnius,grësmingai artëta Kauno link. Lietuviøkariuomenei vadovauti ið Kauno atsku-bëjo vos këlæsis ið ligos patalo genero-las Silvestras Þukauskas, kuris stoda-mas á Lietuvos kariuomenæ pareiðkë:„Bûsiu laimingas stoti á Lietuvos armi-jà, kad ir paprastu kareiviu, kada Të-vynë pareikalaus mano jëgø, ir su gink-lu rankose stosiu ginti savo gimtàjákraðtà nuo prieðø“. Tai nebuvo tik tuðtiþodþiai. Jo vadovaujama lietuviø ka-riuomenë prie Giedraièiø bei Ðirvintøiðsprendë paskutiná hamletiðkà klausi-mà. Èia nugalëta lenkø kariuomenë,klastingai ásiverþusi á mûsø kraðtà. Bu-

vo iðsaugota jaunosios Lietuvos gyvy-bë. Amþina garbë þuvusiems uþ Tëvy-nës laisvæ, uþ Vasario 16-osios idëjas.Kovojant su lenkais, graþø pavyzdá pa-rodë tuometiniai Steigiamojo Seimonariai, sudarydami ið septyniø nariø va-dinamà Maþàjá Seimà, vadovaujamàAleksandro Stulginskio, o kiti, palikæ savokëdes, pasiaukojamai ëjo á frontà ginti sa-vo Tëvynës. Ðá graþø pavyzdá turëtø pri-siminti ir dabartinis Lietuvos Seimas.

Kelias á Laisvæ, á tà Laimës þiburá, bu-vo þmoniø kûnais nuklotas: mûsø tau-tos sàmonës þadintojai, sukilimø dalyviai,knygneðiai, o Nepriklausomybæ paskel-bus – jos gynëjai savanoriai, kariai, 1941metø birþelio mënesio sukilëliai, poka-rio metø narsieji partizanai ir dvasinësrezistencijos dalyviai – tai mums vi-siems brangûs vardai, kuriø darbu, kan-èiomis ir kruvina auka buvo atnaujin-ta Vasario 16-osios gyvoji prasmë.

Vasario 16-osios idëja buvo gyvaper visà sovietinæ okupacijà. Á jà rëmë-si visa rezistencinë veikla ir garsioji1949 metø Lietuvos partizanø vadø pa-siraðyta Deklaracija, nusakiusi laisvosLietuvos gyvavimo pulsà.

Kai kas dabar nori neigti mûsø tau-tinës valstybës kûrimo kryptá, neigti irdr. Jono Basanavièiaus veiklà. Taèiau ti-kime, kad jokie pakampiø ðeðëliai neá-stengs uþgoþti ryðkios dr. J. Basanavi-èiaus veiklos, Vasario 16-osios idëjos.

Sàmoninga tauta randa savo praei-tyje stiprybës, ji gyvena dabartimi ir ku-ria ateièiai. Mes turime atsisakyti „ma-þos tautos“ komplekso, taip madingomûsø dienose saviplakos. Kai sueina-me krûvon vienos idëjos vedami – mû-sø pasidaro gana daug, galima ir didþiu-lius darbus nuveikti. Svarbu neiðtiþti,nepasiduoti nuolat brukamoms gariû-niðkos dvasios laikinoms vilionëms, be-saikio turtëjimo vergovei. Kartais Eu-ropos maskuote stengiamasi jaunàþmogø atitraukti nuo savo ðaknø die-

giant jam kosmopolitinio màstymo beitautinio nihilizmo sampratà. Dar kaikas bando sëti abejones, dirbtinai aið-kinantis, kas svarbiau – krikðèionybëar tautiðkumas. Turëtume visada pri-siminti prelato Mykolo Krupavièiaustestamentinius þodþius: „Mylëk Vieð-patá Dievà uþ viskà labiau, artimà – kaippats save, o Tëvynæ – uþ save labiau“.

Kai kas mûsø istorijà stengiasi ávar-dinti tik nuo unijiniø su Lenkija laikø,teisinant pragaiðtingà polonizacijosantplûdá á mûsø kraðtà, o kai kas þais-dami bajorystës gaivinimo þaidimà,gardþiuojasi restauruotø herbø sal-dþiais lenkiðkais pavadinimais.

Susirûpinti verèia kai kuriø buvusiø„autonomininkø“ vis ryðkëjantys kës-lai sulenkinti nulietuvinant Vilnijoskraðtà, sugriauti mûsø abëcëlæ, susiau-rinti lietuviø kalbos vartojimo erdvæ,Tomaðevskio ir jo bendrø antilietuvið-kos kalbos tarptautinëje bendruome-nëje, didëjanti mûsø tautieèiø emigra-cija ir kiti negatyvûs reiðkiniai.

Daug Lietuva laukia ið mûsø jauni-mo. Norëtume jame matyti daugiauidealizmo pavyzdþiø. Èia turëtø darsvaresná þodá tarti mokykla, patriotið-kai nusiteikæ mokytojai, tëvai. Mûsøiniciatyva gana sëkmingai miesto mo-kyklose buvo surengti keli tarpmokyk-liniai istorijos konkursai, kurie ágalinomokinius protu ir ðirdimi dar kartà pri-siliesti prie mûsø tautos istorijos, pasiau-kojimo, Valstybës atkûrimo puslapiø.

Lietuvos ateitis yra mûsø paèiø ran-kose – kokie mes, tokia ir Ji, kokie mesbûsime, tokia bus ir Lietuva. Turëtu-me ásiklausyti á savo þemës balsà, pa-þvelgti geromis akimis á jos dvasinëskultûros gelmes. Á Lietuvà turime eitiper savo þemæ, per savo savità kultû-rà, per neuþterðtà svetimybëmis savokalbà, per savo istorijà, skleisdami Va-sario 16-osios ðviesà.

Zigmas TAMAKAUSKAS

Antradiená vykusiame Kauno mies-to savivaldybës tarybos posëdyje val-danèioji dauguma atmetë visus Tëvy-nës sàjungos–Lietuvos krikðèioniø de-mokratø frakcijos teiktus siûlymus

Kauno savivaldybë nepritarë Partizanø ðlovës alëjos árengimuiKauno miesto savivaldybës 2017–2019 metø strateginiam veiklos planui.

Tarp valdanèiosios koalicijos at-mestø pasiûlymø – ir LPKTS inici-juota Partizanø ðlovës alëja Kauno

senosiose kapinëse.TS-LKD frakcijos seniûno Remigi-

jaus Skilandþio teigimu, „nors savival-dybës Pavadinimø sumanymo ir atmi-nimo áamþinimo komisija pritarë idë-

jai árengti Partizanø ðlovës alëjà, V. Ma-tijoðaièio ir jo komandos tai, deja, ne-átikino, ir komisijos siûlymui tarybosdauguma nepritarë”.

„Tremtinio“ inf.

Praëjusá savaitgalá Lietuvos politi-niø kaliniø ir tremtiniø sàjungos salëjeKaune vyko TS-LKD Politiniø kaliniøir tremtiniø frakcijos tarybos posëdisir ataskaitinë rinkiminë konferencija,kurios metu PKT frakcijos pirmininkeiðrinkta LR Seimo narë Radvilë Mor-kûnaitë-Mikulënienë. Buvo padëkotaVincei Vaidevutei Margevièienei uþ 10metø darbà vadovaujant frakcijai.

Á PKT frakcijos pirmininkus buvopasiûlyti Seimo nariai Mantas Adomë-nas ir Radvilë Morkûnaitë-Mikulënie-në, Rasa Duobaitë-Bumbulienë, To-mas Kazulënas, Vincë Vaidevutë Mar-gevièienë, kuri, likus keletui dienø ikiposëdþio, atsisakë dalyvauti frakcijospirmininko rinkimuose. Tarybos posë-dyje patvirtinti kandidatai á PKT frak-cijos tarybà ir Procedûrø ir etikos ko-misijà, kurie slaptu balsavimu buvo ið-

PKTF pirmininke iðrinkta Radvilë Morkûnaitë-Mikulënienërinkti vëliau vykusioje konferencijoje.

Tarybos posëdþio metu buvo pri-statytas pareiðkimas dël partijos pava-dinimo keitimo. Siûlomam pavadini-mui – Tëvynës sàjunga, apimanèiam vi-sas bendruomenes, nieko neiðskiriant,daugelis pritarë, nors vyko aktyvi dis-kusija, kodël bûtent dabar ðis klausimaskeliamas. Savo nuomonæ iðsakëV.V.Margevièienë (Kaunas), Loreta Kal-nikaitë (Ðilalë), Mindaugas Babonas(Kauno r.), Juozas Stanënas (Lentvaris),Gerimantas Kaklauskas (Anykðèiai),Vilhelmas Haase (Ðakiai), Donatas Jan-kauskas (Kauno r.), Petras Musteikis irEdvardas Stronèikas (Vilnius).

„Pavadinimas „Tëvynës sàjunga“buvo numatytas 2004 metais jungimo-si sutartyje bei tinkamas ávardinti mû-sø politinës partijos darbe dalyvaujan-èias frakcijas ir bendruomenes, todël

siekdami vienybës pasisakome uþ pa-vadinimà, aprëpiantá visas bendrijas irfrakcijas, veikianèias partijoje“, – tei-gë naujai iðrinkta frakcijos vadovë Sei-mo narë R.Morkûnaitë-Mikulënienë.

Konferencijos delegatai pritarësprendimui dël diskusijos kovo mëne-sá vyksianèiame TS-LKD suvaþiavimeVilniuje dël partijos pavadinimo keiti-mo (paliekant Tëvynës sàjunga, o ilga-jame pavadinime visas partijos dalis ið-vardinant skliaustuose).

Konferencijoje kalbëjo TS-LKDpartijos pirmininkas Gabrielius Lands-bergis. Jis su nerimu þvelgia á tai, kasvyksta mûsø ðalyje, Seime ir pasauly-je. „Europos Sàjungos parlamente ry-ðiø su Rusija grupë neveikia, o mûsøSeime tokia grupë svarsto, kaip atnau-jinti kultûrinius veiksmus. Nenoriu pa-tikëti, kad ðiandien atsitraukiam nuo tø

idealø, idëjø, dël kuriø kovojo partiza-nai, þuvo Sausio 13-àjà... Ateina laikas,kai liekam vieni fronto linijoje, þengiamþingsnis po þingsnio atgal“, – teigëG.Landsbergis. Jis pasidþiaugë, kad esa-me kartu, palinkëjo ir toliau laikytis vie-ningai ir áteikë gëliø puokðtæ kadencijàbaigusiai frakcijos pirmininkeiV.V.Margevièienei, vadindamas jà mo-kytoja. Padëkos buvo áteiktos aktyviau-sioms frakcijos narëms Junelei Purieneiir Genovaitei Jevdokimovai.

Konferencijos pabaigoje PKT frak-cijos pirmininkë R.Morkûnaitë-Miku-lënienë kvietë aktyviai dalyvauti artë-janèiuose partijos pirmininko rinki-muose, kurie vyks vasario 11–12 die-nomis. Ji priminë PKT frakcijos spren-dimà renkant partijos pirmininkà pa-laikyti Gabrieliø Landsbergá.

Audronë KAMINSKIENË

333332017 m. vasario 10 d. Nr. 6 (1220)TremtinysÁvykiai, komentarai

Yra neraðyta tradicija – nekritikuotinaujosios valdþios darbo, kol nepraë-jo nuo jos veiklos pradþios 100 dienø.Kad tokios taisyklës ne visada paisoma,pamatëme prieð 8 metus, kai po 2008-øjø Seimo rinkimø TS-LKD, suforma-vusi valdanèiàjà daugumà ir AndriausKubiliaus vadovaujamà Vyriausybæ,buvo apmëtyta akmenimis tikràja to þo-dþio prasme: neaiðku, kokiø jëgø su-burta (o gal vis dëlto Valstybës saugu-mo departamentas iðsiaiðkino?) prieSeimo minia, stebëtinai panaðia á „Je-dinstvà“, ëmë dauþyti pastato langus.Specialiosios tarnybos reagavo laiku irefektyviai, riauðininkai buvo sutramdy-ti. Politiniai A. Kubiliaus Vyriausybësoponentai socialdemokratai teisinoriauðininkus, neva pasipiktinusius„naktinës reformos“ sprendimais, ta-èiau patys supratæ, kad riauðininko pa-leistas akmuo nesirenka, kam priklau-so kakta (socialdemokratui ar konser-vatoriui?), nustojo ginti vieðosios tvar-kos lauþytojus. Tiesa, „naktinës refor-mos“ nepamirðo ir vis nurodinëjo jà,kaip baisø konservatoriø nusikaltimà.Þinoma, jie nekalbëjo apie prieþastis,vertusias naujàjà valdþià griebtis tokiøneatidëliotinø nutarimø, deja, ir A. Ku-biliaus problema buvo ta, kad jo vieðø-jø ryðiø specialistai nepadarë nieko,kad þmonëms bûtø iðaiðkinta tokiøskausmingø sprendimø bûtinybë.

Kodël kalbu apie senokai buvusiusávykius? Todël, kad ðiandien langø Sei-mui niekas nedauþo, nors në 50 dienønepraëjo, kai pasipylë naujosios val-danèiosios daugumos keisti sprendi-mai, nuslëptos asmeninës gyvenimosubtilybës ir taip toliau. Padidinti mo-kesèiai, naujasis Darbo kodeksas, ið-

Bedvasis dvasingumo supratimasaugusios kainos ir taip toliau, atrodo,nesujaudino visuomenës. Ko tik neat-leisi mylimam „dievukui“ – ir pseudopat-riotiniø svaigimø dël tautinio kostiumo,ir „padëjëjos“ su ruonio kailiniais klyst-keliø, ir su þaliøjø idealais niekaip nede-ranèio galingo visureigio, vilø ir namøsaulëtojoje Ispanijoje... O neatleisti –reikðtø pripaþinti, kad per 2016 metøSeimo rinkimus mûsø valstybës pilie-èiø dauguma, valdþià patikëjusi R. Kar-bauskio valstieèiams ir þaliesiems, Lie-tuvà uþvijo nuo vilko ant meðkos.Skamba dviprasmiðkai, þinant, kadmeðka daþnai siejama su Rusija, kitavertus, o kodël gi ne, jei valstieèiø ir þa-liøjø lyderis nesiskiria nuo rusø oligar-chø, kuriø prabangios vilos ir namaistovi kur nors jo kaimynystëje?

Taigi nepraëjo në 100 dienø, o „vals-tieèiø“ lyderis nesitraukia ið skandalø,nesiliauja stebinti ir jo pasirinkti þmo-nës. Ðtai Seimo pirmininkas ViktorasPranskietis Sausio 13-àjà pasikvietëRusijos ambasadoriø draugiðkam po-kalbiui... Manot, paklausë, kada Rusi-ja iðduos Sausio 13-osios byloje ávardy-tus nusikaltëlius, davusius ásakymà irðaudþiusius á þmones 1991 metø sau-sio 13 dienà? Nieko panaðaus, pokal-bis buvo draugiðkas, tiksliau – pataikû-niðkas. Sakysite, reikia palaikyti gerussantykius su kaimynais? Þinoma – rei-kia, bet geranoriðkumas turi bûti abi-pusis, be to, jis turi ateiti ið stipresnio-jo pusës. Ar taip yra? Nieko panaðaus.

Rima Baðkienë, Seimo pirmininkopavaduotoja, nuëjo dar toliau – ji ëmëliaupsinti Rusijà, ið kurios galima daugko pasimokyti, ypaè – dvasingumo. Vë-liau R. Baðkienë teisinosi, kad þurnalis-tai iðtraukë jos þodþius ið konteksto,

bet... kaip vienoje LRT laidoje kalbëjoR.Valatka, Seimo pirmininko pavaduo-toja nesigaudo geopolitinëje situacijo-je, nes kalba apie dvasingumà ðalies, ku-ri prieð mus kariauja informaciná ir eko-nominá karà. Pasak jo, toks „valstieèiø“atstovës prorusiðkumas nulemtas ke-liø prieþasèiø: tai humanitarinio iðsila-vinimo trûkumas, paþiûrø ir màstymolygio þemumos. Visa tai aiðkiai rodo,jog þmogus uþima ne savo vietà.

Kovo 11-osios Akto signatarë NijolëOþelytë iðvis pasibaisëjo tokia Seimopirmininko pavaduotojos R. Baðkienësretorika – kaip galima kalbëti apie Ru-sijos dvasingumà, kai ji okupuoja kai-myninës ðalies teritorijos dalá, þudo ne-patinkanèius savo paèios politinius vei-këjus, bombarduoja ligonines ir mo-kyklas Sirijoje, galø gale, nepripaþástanumuðusi Malaizijos „boingà“ ir taiptoliau. Kur nuves mus tokios politinësnuovokos veikëjai kaip R. Baðkienë –á meðkos glëbá? Koks bent kiek sveikoproto turintis þmogus norëtø atsidurtimeðkos gniauþtuose?

Þurnalistai áþvelgë ir dar vienà da-lykà: po Këdainiø tragedijos (kai mo-tina su sugyventiniu nuþudë maþametásûnelá) sujudus valstybës institucijoms,atsakingoms uþ vaiko teises, „valstie-èiø“ retorikoje atsirado terminø, kuriebûdingi tik Rusijos vieðojoje erdvëjenaudojamai retorikai. Kas tai – sutapi-mas ar aiðki tendencija, ið kur „valstie-èiai“ semiasi „dvasingumo“?

Jei jau kalbama apie valdanèià dau-gumà, tai kyla klausimas – o kur joje so-cialdemokratai? Juk jie yra koalicijospartneriai. Kà jie veikia? Na, galimapastebëti, kad ðiaip jau nekvailas uþsie-nio reikalø ministras Linas Linkevièius

sëdi savo vietoje, deja, kas nutiko, kadrusø separatistams atnaujinus karoveiksmus ir pradëjus apðaudyti Avdi-jivkos gyvenvietæ, mûsø ministras „pa-ragino visas puses nutraukti susirëmi-mus Rytø Ukrainoje, kad bûtø galimaiðvengti humanitarinës krizës“. Taitas pats, kas ðeimoje, kurioje vyrasnuolat muða þmonà (beje, Rusijoje taijau leidþiama), raginti abi puses ne-konfliktuoti... Ar ministras buvo nepa-siruoðæs tokiai atsinaujinusiø agresijosprieð Ukrainà veiksmø situacijai, ar èiavykdë nurodymà semtis ið Rusijos„dvasingumo“?

Yra ir kitø þiniø apie socialdemok-ratus. Pamenate, kaip á Valstybinësmokesèiø inspekcijos vadovo postà bu-vo paskirtas paèio tikriausio socialde-mokrato Broniaus Bradausko sûnusDainoras? O jei taip bûtø savo laikukoks nors konservatorius sûnø átaisæsá analogiðkas pareigas, nebûtø Seimolangai byrëjæ? Klausimas retorinis, betkai Dainoras tapo VMI virðininku, lan-gai nebyrëjo, tik, pasirodo, byrëjo vals-tybës ekonominis stabilumas, nes ðisnaujas virðininkas ëmë tarnauti ne vals-tybei, bet vadinamosioms interesø gru-pëms (átariama, jog tai „MG Baltic“ ir„Vilniaus prekyba“).

Sakykite, kà norite, bet kas atsitikomûsø þmonëms, kad nuolat iki apalpi-mo besipiktinantys oligarchais ir inte-resø grupëmis, patys ima ir iðrenka juosá valdþià?

Na, bet nekritikuokime naujosiosLietuvos valdþios, kol nepraëjo 100dienø, leiskime jai dirbti! Nes nuojau-ta kuþda, kad visi iki ðiol buvæ skanda-lai tëra ledkalnio virðûnëlë.

Gintaras MARKEVIÈIUS

Lietuvos Respublikos PrezidentëDalia Grybauskaitë dalyvavo neforma-liame Europos Vadovø Tarybos susi-tikime, kuriame aptarta, kaip uþkirstikelià nelegaliai migracijai, taip pat ir iðAfrikos ðaliø.

Artëjant Europos Sàjungos 60-me-èiui ðaliø lyderiai taip pat tarësi, kaipsutvirtinti ES, kad ji efektyviai atsakytøir á ðiandienos, ir ateities iððûkius.

Europos Sàjungos ir Turkijos susi-tarimas parodë, jog migracijos srautuspaþaboti ámanoma – per Balkanø ða-lis Europà pasiekianèiø atvykëliøskaièius jau sumaþëjo 95 procentais.Taèiau daugelyje Afrikos ðaliø tæ-siantis politinei suirutei, didëjantskurdui, auga ir naujø migracijossrautø rizika. Praëjusiais metais Vi-durþemio jûra á Italijà atvyko daugiaukaip 180 tûkstanèiø þmoniø, o dingu-siøjø jûroje skaièius kasmet pasiekianaujà rekordà.

Prezidentës teigimu, Vidurþemiojûra neturi tapti nevilties jûra. Tam,kad uþkirstø kelià naujoms migracijoskryptims ir þmoniø þûtims, ES privalokovoti su þmoniø gabentojais, stiprin-ti savo iðorës sienø apsaugà ir bendra-darbiauti su Afrikos valstybëmis, ðalin-dama pamatines migracijos prieþastis.

Maltoje ES vadovai tarësi, kaip

Migracijos iððûkiai iðlieka ES vadovø dëmesyjepadëti Libijai, kuri jau tapo pagrindi-niais nelegaliø migrantø vartais á Euro-pà. Tam bûtina stiprinti trapias ðios ða-lies institucijas ir ugdyti Libijos pajë-gumus saugoti savo valstybës sienas beikovoti su þmoniø kontrabandininkais.Reikia ir aktyviai dirbti su Libijos kai-mynais, kad migrantø srautai nepa-siektø ðios ðalies. Libijoje glaudþian-tis beveik milijonui migrantø, taip patsvarbu gerinti sudëtingas jø gyvenimosàlygas. Ðioms priemonëms ágyvendintiES vadovai numato skirti daugiau kaip200 milijonø eurø ið ES lëðø.

Prisidëdama prie migracijos srautøið Libijos suvaldymo, Lietuva taip patsiøs savo karius á ES misijà Vidurþemiojûroje, kuri padeda saugoti ES jûrø sie-nà, stabdyti nelegalius þmoniø gaben-tojus ir gelbëja skæstanèius þmones.

Ðiuo metu daugiau kaip pusë Euro-pà pasiekianèiø migrantø bëga nenuo karo, o nuo ekonominio nepri-tekliaus. Todël ES lyderiai tariasi,kaip sustiprinti bendradarbiavimà supagrindinëmis migrantø kilmës ðalimisAfrikoje ir padëti joms áveikti skurdàbei ekonominæ nelygybæ. Ðalies vado-vë pabrëþë, jog kovojant su nelegaliamigracija, ES bûtina veiksminga gero-vës ieðkanèiø migrantø gràþinimo po-litika. Todël finansinë parama Afri-

kos ðalims turi bûti siejama su jø pasi-ryþimu priimti atgal nelegaliai á Euro-pà atvykusius savo pilieèius.

Artëjant ES jubiliejui, Maltos virðû-niø susitikime taip pat diskutuota, kaipsutvirtinti Europos Bendrijà. Preziden-tës teigimu, visus ðeðis deðimtmeèiusES uþtikrino taikà ir leido kurti saugiàateitá milijonams þmoniø. Lietuva pui-kiai supranta ES svarbà ir jauèia narys-tës naudà. Tam, kad pasitikëjimas ESaugtø visose ðalyse, bûtina uþtikrinti

þmoniø saugumà, stiprinant ES iðorëssienø apsaugà, kovà su propaganda irhibridinëmis grësmëmis. Taip pat svar-bu uþtikrinti þmoniø ekonominæ gero-væ – ne tik skatinti ekonomikos augi-mà, bet ir maþinti skurdà, socialinæ at-skirtá, nedarbà, investuoti á ðvietimà irnaujas technologijas.

Europos Parlamento duomenimis,narystæ ES naudinga laiko 86 procen-tai Lietuvos gyventojø.

Prezidentës spaudos tarnyba

Uþsiprenumeruokite„Tremtiná“

Prenumerata priimama bet kuriame„Lietuvos paðto“, „Pay Post“ skyriuje, per„Lietuvos paðto“ laiðkininkà, paskambinus

informacijostel. 8 700 55 400, internetu www.prenumeruok.lt.

Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá.Prenumeratos indeksas 0117. Kaina:

1 mën. – 2,45, 3 mën. – 7,34,6 mën. – 14,69 Eur.

44444 2017 m. vasario 10 d.Nr. 6 (1220) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikinamePapuoðti sidabru smilkiniai,O ðirdy vieðpatauja ramybë.Iðauginti vaikai, nugalëti vargaiPraeity vien praëjusiø metø groþybë...Tad bûkit laiminga ir gyvenkit ilgai,Lai geguþiais þaliais ir gruodþiais þvarbiaisEina metai þingsniukais maþais...

90-ojo gimtadienio proga sveikiname Janinà JANKAUSKIENÆ, gyve-nanèià Kaiðiadoriø r. Palomenëje.

LPKTS Kaiðiadoriø filialas

Garbingo 90-ojo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikina-me buvusá tremtiná, ilgametá choro „Atminties gaida“ naráKostà Stasá JOCÁ.

Linkime stiprios sveikatos, Dievo palaimos ir kad metamsbëgant ðirdis iðliktø kupina vilties, meilës ir skambiø dainø.

Klaipëdos PKT sàjunga

Garbingo jubiliejaus proga sveikiname buvusius tremtinius: Floridà AFONINÀ – 85-ojo,Juozapà NORKØ – 75-ojo,Adolá BENIULÁ – 75-ojo.Linkime sveikatos, ilgø gyvenimo metø ir Dievo palaimos.

LPKTS Jurbarko filialas

Garbingo jubiliejaus proga nuoðirdþiaisveikiname LPKTS Jonavos filialo narius: Anelæ PAULIUKEVIÈIENÆ – 85-ojo, Meilutæ Marijà ALKSNIENÆ – 80-ojo. Nuoðirdþiai linkime stiprios sveikatos,dvasios ramybës, laimingø ir dþiaugsmingømetø bei Dievo palaimos.

LPKTS Jonavos filialas

Jubiliejaus proga sveikiname Juzytæ JAKÐTYTÆ.Linkime sveikatos, iðtvermës ir praðome Dievo palaimos.

LPKTS Ðakiø filialas

Europos Sàjunga vis nesiryþta pro-rusiðkø „Donecko ir Luhansko liaudiesrespublikø“ Ukrainos rytuose paskelb-ti teroristinëmis organizacijomis.Briuselis galëtø pasimokyti ið Lietuvos,kaip reikëtø elgtis su tokiais anklavais– 1918–1923 metais atsikuriant Lietu-vos valstybei, mûsø ðalyje veikë ma-þiausiai penkios panaðios „respubli-kos“. Ðios marionetinës „savivaldos“atsirado prieðams bandant suskaldyti,apkarpyti, susilpninti Lietuvà.

Ðiø eiluèiø autorius 2013 metø ko-và pristatë knygà „Varviðkës „respub-lika“ (1920–1923) – apie Lazdijø krað-te, netoli Kapèiamiesèio, lenkø agita-toriø ákurtà „Samorzàd Warwiszki“,todël ðioje publikacijoje apþvelgsimetik „autonomijø“ kûrimà Kauno apskri-tyje 1919 metais.

Babtø „respublika“Prie bendrojo Nepriklausomos Lie-

tuvos valstybës kûrimo ardymo prisi-dëjo ir vietiniai neramûs gaivalai. Ne pa-slaptis, kad daugelyje Lietuvos vietø nuosenesniø laikø buvo kalbama lenkiðkai;tad kai kurie ðitokie rajonai, Lenkijosagentø kurstomi, net vieðai mëgino su-daryti savo atskirà „valstybæ“.

1919 metø kovo pradþioje paskel-bus pirmà naujokø ðaukimà á Lietuvoskariuomenæ, po mënesio Ministrø ka-binetas gavo Babtø valsèiaus kai kuriøkaimø gyventojø lenkø kalba paraðytàraðtà, kuriame buvo raðoma, kad Bab-tai daugiau nenori priklausyti prie Lie-tuvos valstybës, kad jokiø valstybiniømokesèiø Lietuvai nemokës, pastoèiøneduos, netaisys keliø, savo vaikø (nau-jokø) á Lietuvos kariuomenæ neleis irtaip toliau. O jeigu norima vesti su jaiskokias nors derybas, tai siûloma kreip-tis á jø ðtabà – „Kauno þemës komite-tà“ Vilniuje. Lietuvos Vyriausybë, ga-vusi tokià Babtø „respublikos notà“,turëjo griebtis grieþtø priemoniø vals-tybinei tvarkai atkurti. Ðià pareigà at-likti buvo pavesta Kauno karo komen-dantûrai, kuriai vadovavo karininkasJuozas Mikuckis. Jis suorganizavo eks-pedicijà garlaiviu, kuris plaukë Nemu-nu, vëliau Nevëþiu iki Babtø.

Ávykiø dalyvis pulkininkas leitenan-tas Jurgis Bobelis 1929 metais taip ap-raðë Babtø „respublikos“ likvidavimà:

„1919 metø balandþio 26 dienà, ko-mendanto karininko Juozo Mikuckiovadovaujami, iðvykome garlaiviu á Bab-tus. Atvykæ á vietà, kareivius palikomegarlaivyje, o mudu su komendantu nuë-jome á miestelá pasiteirauti apie padëtá.Reikia pasakyti, kad, iðskyrus vietos kle-bonà, niekur negalëjome lietuviðkai su-sikalbëti. Vietos gyventojai tyèia nuduo-davo, kad lietuviðkai visai nesupranta.

Atvykæ á valsèiaus valdybà, pareika-lavome, kad skirtø þmogø, kuris nuro-dytø gyvenamàsias vietas tø asmenø,kurie pasiraðë Lietuvos Vyriausybeipasiøstàjá raðtà. Pasirodo, kad jø dalisbuvo ið Babtø miestelio, taèiau daugumaið gretimo kaimo, anapus Nevëþio upës.Nakties metu surinkome visus „respub-likonus“ ir atsigabenome á valsèiaus val-dybà. Vedant suimtuosius ið anapus Ne-

„Autonomijø“ kûrimas Kaunoapskrityje 1919 metais

vëþio upës, mënulis graþiai ðvietë mumskelià. Suimtiesiems ið ðonø ëjo kareiviai,að ëjau paskui juos. Labai nustebau, kaivienas ið suimtøjø, plikagalvis senis, ne-patenkintu tonu iðtarë ðalia einantiemssavo draugams: „Sakiau að jums, kadnieks ið to neiðeis.“ Ádomiausia tai, kadanksèiau visi dëjosi nemokà ir nesuprantàlietuviðkai, o dabar taip charakteringaisenis savo draugus lietuviðkai pabarë. Pa-klausiau, ar jie moka lietuviðkai. Jis atsa-kë: „Ponuli, mes visi gerai mokame, að ne-þinau, kà tie durniai sugalvojo.“ Kità dienàvisi suimtieji buvo nugabenti á Kaunà tar-dymui, taip pat iðvyko ir komendantas.Að su savo komandos maþesne dalimibuvau paliktas Babtuose dar kelias die-nas, kad babtieèiai greièiau lietuviø kal-bos iðmoktø... Taèiau po 2–3 dienø visitaip gerai kalbëjo lietuviðkai, kad man jaunebuvo kas toliau veikti ir gavæs ásakymàgráþau á Kaunà.

Vëliau tardant paaiðkëjo, kad tai bu-vo darbas lenkø agentø, kuriø pareigasëjo vietos dvarininkai ir jø sûnûs, slap-tai atvykæ ið Lenkijos legionø. Mat þmo-nës buvo tikinami, kad ið Lietuvos nie-ko neiðeis, kad greitu laiku nuo Këdai-niø atvyks Lenkijos kariuomenë ir vi-sà Lietuvà uþims, todël reikia tam ruoð-tis, o su Lietuva jau ið anksto turi bûtivisi ryðiai nutraukti. Tokiam iðdavikið-kam darbui parinko labai patogø mo-mentà, nes bolðevikai puolë Lietuvà iððiaurës rytø, lenkai uoliai ir skubiai kûrëvisuose Lietuvos kampeliuose prieðvals-tybinius lizdus, o vokieèiø okupacijos jun-gas dar tebeslëgë nualintà Lietuvos þe-melæ. Nepaisant visø pavojø ir sunkumø,Lietuvos valstybë sugebëjo visas piktþo-les ið savo þemës iðrauti.“

Visi kurstytojai buvo nubausti ad-ministracine tvarka, o ûkininkai tuojaususimokëjo mokesèius, atliko reikalin-gas prievoles ir buvo atleisti nuo bau-dø. Kaip paaiðkëjo, juos sukurstë len-kuojantis Babtø valsèiaus virðaitis irapylinkës lenkuojantys dvarininkai.

Veliuonos „komitetas“Kaip ir kai kuriose kitose Lietuvos

vietose, taip ir Veliuonoje atsirado prieð-valstybinio gaivalo uþuomazga ir ilgai ne-laukdama pradëjo praktiðkai savo tikslo

siekti. 1919 metø birþelio pirmoje pusë-je Kauno karo komendantûroje buvo gau-ta þinia, kad Veliuonoje yra susikûræs kaþ-koks vietinis komitetas, kuris nuginkla-vo vietos policijà ir ávedë savo tvarkà. Ga-vus ðià þinià, Kauno karo komendantoásakymu buvo pasiøsta viena kuopa,karininkui Joèiui vadovaujant. Ði kuo-pa tais laikas buvo vadinama karo þan-darais ir daugiausiai buvo naudojamaadministraciniams komendantûros rei-kalams; daþniausiai kratoms daryti ir areð-tams. Todël ði kuopa, vykdama á Veliuonà,tikëjosi daug lengvesnio uþdavinio, bet vi-sai netikëtai jai teko susidurti su rimta gink-luota jëga ir po keliø susiðaudymo va-landø buvo iðsklaidyta.

Ávykiø dalyvis pulkininkas leitenantasJurgis Bobelis 1930 metais taip apraðëVeliuonos „komiteto“ likvidavimà:

„Gavus telefonu praneðimà apie ávy-ká su komendantûros þandarø kuopa,tuojau buvo ásakyta Mokomajai ko-mandai vykti á Veliuonà. Tam reikaluibuvo rekvizuotas garlaivis „Lietuvaitë“ir birþelio 17 dienà 23 valandà, visai ra-miai ir nepastebimai sulindæ á garlaivá,iðplaukëme Veliuonos link. Likus 6–7kilometrams, apie 2 val. nakties iðlipo-me á krantà. Garlaiviui buvo ásakyta lik-ti vietoje, o apie pietus atplaukti á Veliuo-nà ir ten sustoti. Iðlipæ á krantà, pasiun-tëme á Veliuonà þvalgus, kurie sugráþæpraneðë ðtai kà: yra susidaræs vietoskomitetas, á kurá áeina vokieèiø karei-viai-telefonistai Augustas Dehnë, Jo-nas Bakhauzas, veliuoniðkis gyvento-jas Ðulcas ir þinomas Veliuonos apylin-kës plëðikas, vietos gyventojas KazysEichelis. Jie savo valdþioje turi apie 80

vokieèiø kareiviø-spartakininkø ir 4sunkiuosius kulkosvaidþius. Veliuono-je yra tik maþas jø ginkluotø jëgø bû-rys, apie 15 þmoniø, o kiti laikomi Ði-linëje (tada vadinosi Borki) uþ Veliuo-nos. Be to, Ðilinëje laukiamas dar bû-rys, kuris turëjo atvykti ið Raseiniø.Gautø þiniø tikrumu abejoti neteko,nes mûsø þvalgai buvo tik ið vietos sa-vanoriø, kurie tarnavo mokomojojekomandoje. Jau ið Kauno vykdami, jiepersirengë civiliðkai ir Veliuonoje, sa-viðkiams padedant, jie iðsiaiðkino visassmulkmenas. Þvalgø bûrelio vadovubuvo paskirtas Otonas Belenauskas,kuris puikiausiai ávykdë savo uþdaviná

Turëdami smulkiø þiniø, birþelio 18dienà anksti rytà apsupome Veliuonà iðkeliø pusiø, bet gi suimti pavyko tik vie-nà ið „komitetèikø“, bûtent Ðulcà. Kiti lai-veliu persikëlë per Nemunà ir paspruko.

Uþëmæ Veliuonà, atkûrëme tvarkà;laikinai suëmëme visus átariamus asme-nis ir, padaræ kratà komiteto bûstinëje,suradome 2 fotografijas, ið kuriø vietosgyventojai paþino, kad tai yra svarbiausiriauðiø organizatoriai A. Dehnë ir J. Bak-hausas. Ðulcà privertëme skambinti tele-fonu á Ðilinæ ir tvirtinti, kad Veliuonojeyra ið viso tik apie keliolika lietuviø, kadkiti komiteto nariai iðbëgo á Ðilinæ, o jisdar slapstosi ir tuo tarpu yra dar laisvasir laukia greitos pagalbos. Kadangi tele-fonas turëjo klausomàjá vamzdelá ir daratskirà vamzdelá, tad mums buvo labaipatogu kontroliuoti pasikalbëjimà irgirdëjome, kaip ið Ðilinës Ðulcui buvopraneðta, kad uþ poros valandø garlai-viu „Reinhold“ atvyks pagalba.

(keliama á 8 psl.)

555552017 m. vasario 10 d. Nr. 6 (1220)Tremtinys

Tæsinys.Pradþia Nr. 5 (1229)

Sëkmingai pasprukæs ið vokieèiønaikinamos Vietinës rinktinës (VR)Marijampolës Karo mokyklos, Bro-nius Girdvainis su draugu viekðniðkiuJonu Virkuèiu atsirado Kauno geleþin-kelio stotyje. Kariûnai jau buvo paieð-komi visoje Lietuvoje, tad vokieèiø pat-ruliams dokumentø rodyti negalëjo. Pa-vyko susirasti traukiná, vykstantá á Maþei-kius. Jau pavakaryje jiedu iðlipo Rekeèiøstotelëje, Jonas pasuko á savo gimtuosiusViekðnius, o Bronius dar keturiolika ki-lometrø kulniavo iki gimtøjø Gauryliø,buvusiø Tirkðliø valsèiuje.

Tuo metu Girdvainiø sodyboje su të-veliais Broniumi ir Julija gyveno dvide-ðimtmetis sûnus Jonas ir penkiolikme-të dukra Aleksandra. Kad sûnus Bro-nius mokosi Marijampolës Karo mo-kykloje, net ir kaimynams nebuvo þi-noma. Visi galvojo, kad vaikinas tebë-ra Viekðniø gimnazistas. Tad jaunuo-liui gimtinëje reikëjo gyventi tyliai, apietolesnius mokslus pamirðti. Padëjo të-veliui ir broliui Jonui ûkio darbuose,pasisamdë valsèiuje suraðinëti ûkinin-kø pasëlius ir gyvulius. Þinoma, uþ dar-bà algos nemokëjo, taèiau gavo medþia-gos kostiumui. Gráþtant frontui, vokie-èiai kaimo gyventojus varë kasti apka-sø. Aplink tvyrojo átampa, nes visi bi-jojo sugráþtanèio rusiðkojo okupan-to… Taip bëgo dienos.

Raudonoji armija á Lietuvà áþengë1944 metø liepà. Lietuviai ruoðësi kar-tu su vokieèiais jiems pasiprieðinti. Lie-tuvos laisvës armijos, buvæ P. Plecha-vièiaus rinktinës kovotojai Þemaitijo-je bûrësi á kariná dariná, mums geriauþinomà Tëvynës apsaugos rinktinës(TAR) vardu. Á Izidoriaus Jatulio irJono Èësnos vadovaujamà rinktinætraukë Telðiø kraðto vyrai, taip pat ko-votojai ið Utenos, Rokiðkio, Panevëþio,Birþø… Buvo liepos pabaiga.

„Tà vasarà pro mûsø sodybà ið ðiau-rës Lietuvos á Viekðnius ir Sedà vykojauni vyrai. Su veþimais, kai kurie ir pës-èiomis, – prisimena Bronius Girdvai-nis. – Uþëjæ á mûsø sodybà vyrai papra-ðë, kad juos pavëþëèiau á Pievënus, kurstovëjo TAR dalinys. Sukrovëm á ve-þimà tris kulkosvaidþius, kelis ðautu-vus, susëdome visi ir iðdardëjome. Ru-sai tada jau artëjo prie Ðiauliø. Girdë-jau vyrø pasiryþimà sulaikyti á Vakarusbesiverþianèius rusus kartu su prieVentos apkasus iðsikasusiais vokie-èiais. Kai juos nuveþiau á vietà, vyrai pa-liepë vaþiuoti namo…“

Rusø kariuomenæ jie turëjo sulaiky-ti prie Sedos. Mûðiai vyko spalio 6-7dienomis. Deja, Sedoje pasiprieðini-mas greitai baigësi. Suko á Vakarus vo-kieèiø tankai, susvyravo vokieèiø karei-viai, tad mûsiðkiai neatsilaikë ir pradëjotrauktis pieva. Prieðo tankams tai bu-vo geras taikinys. Vyrai slinko á Sedà,taèiau ten jau buvo rusø tankai. Bai-gësi mûsiðkiams ðaudmenø atsargos, tadkai kurie pasidavë á nelaisvæ. Suskaièiuota,kad tame mûðyje þuvo 119 lietuviø – nuo ei-linio iki pulkininko. 47 þuvæ palaidoti Sedoskapinëse. Gyvi likæ pasklido po apylinkesarba patraukë á Vakarus…

„Rusai Gauryliuose pasirodë spalio9 dienà, – pasakoja B. Girdvainis. – Jø

Generolo P. Plechavièiaus rinktinës savanoristankai nuo Pievënø atbildëjo per darnenuimtus mûsø darþus ir bulviø lau-kus. Paðaudë, viskà sutrypë, nors jiemsðiose apylinkëse niekas nesiprieðino.Paskui atslinko kareiviø pulkai. Mûsødevyniø kambariø troboje jie árengëlauko ligoninæ, kambariuose sukalëgultus. Ðeimai paliko tik vienà maþàkambarëlá. Iðvedë arklius, maistui ið-pjovë avis ir kiaules. Iðgaudë paukðèius.Paliko tik karves, kad suþeistieji pienoturëtø. Atëmë dviraèius, ið namø iðvyk-ti neleido. Radæ vienoje ûkio pastatopatalpoje paklotø ðiaudø, mus tardë,galvodami, jog ten slëpësi vokieèiø ka-reiviai. Ligoninës personalas apsigyve-no kaimynystëje, stambiø ûkininkø Jo-nauskø sodyboje. Apiplëðë ir jø ûká.Laukëme, kad tik nevalyvi kareiviai ið-sineðdintø ið mûsø namø... Iðkeliavo,paliko jovalà. Teko ilgai pluðëti, iðkoptijø paliktas ðiukðles... Þemelei ádirbtineturëjome arkliø, liko tuðti tvartai.Valsèiuje pasiskelbë nauja valdþia.“

Netrukus pradëjo ðaukti lietuvius ákariuomenæ. Dauguma jaunø vyrøslapstësi. Ir Bronius su Jonu turëjo anttvarto po ðiaudais, kiaulininko gardeásirengæ slëptuves, o sode iðsikasë bun-kerá. Broniui pasisekë suklastoti doku-mentus, pasijauninant vienais metais.Mat septyniolikmeèiø mobilizacija ne-lietë, taèiau Jonà rusø baudëjai sugavoir iðveþë apmokymams á Kazielskà, Ka-lugos srityje. Jam buvo dvideðimt metø…Ten mokë naujokus kariauti, taèiau koltie mokymai vyko, pasibaigë karas. JonuiGirdvainiui pavyko sugráþti á Lietuvà.

Tirkðliø apylinkëse partizanai pasi-rodë jau po Naujøjø metø, 1945 metøþiemà. Girdvainiai juos sutiko su supra-timu ir uþuojauta, maitino, skalbë dra-buþius. Besislapstantys bûrësi á bûrius,jungësi prie Þemaièiø legiono. Broniusvykdë jø uþduotis, laikësi grieþtos kons-piracijos. Ryðininkais tapo visi ðeimosnariai. Bronius turëjo sumanymà jung-tis prie partizanø. Kartà sodyboje ap-silankë Ðatrijos rinktinës vadas JonasSemaðka-Liepa. Jis – buvæs Lietuvoskariuomenës kapitonas, dalyvavæs ka-re Vermachto pusëje, kovæsisStalingrado mûðyje. Su adjutantu kapi-tonu S.Januðkevièiumi ir dviem ryði-ninkais naktimis miðkais pasiekë Plun-gës miðkus. Tapo Lietuvos laisvës ar-mijos nariais, o J. Semaðka paskirtasÐatrijos rinktinës vadu. 1945 metø rug-sëjá Þemaièiø legiono nariø susirinki-me buvo iðrinktas legiono vadu.

Suþinojæs, kad Bronius nori taptipartizanu, Jonas Semaðka patarë jau-nuoliui mokytis toliau, juo labiau kad,pagal turimus dokumentus, mobiliza-cija á sovietinæ armijà jo nelietë. Taipir pasakë: „Eik mokytis á gimnazijà, omes þûsim uþ Lietuvà...“

Bronius nutarë mokytis Maþeikiuo-se, iki kuriø 22 kilometrai kelio. Ten jámaþai kas paþinojo. Á Viekðnius vaþiuo-ti pabûgo, nes ten buvo dar likæ bendra-klasiø, mokytojø, kurie þinojo apie jo ið-vykimà á P. Plechavièiaus Karo mokyk-là. Tad 1945 metø rugsëjyje Bronius ta-po Maþeikiø gimnazijos (dabar – Mer-kelio Raèkausko gimnazija) vienuolik-toku. Èia jau nedëstoma lotynø kalba,daugëjo rusø kalbos pamokø, ávestosSSSR istorijos, SSSR geografijos pa-

mokos, atkurtos pionieriø ir komjau-nimo organizacijos. Vël prasidëjo trë-mimai á Sibirà. Iðtremti gimnazijos di-rektorius H.Bucevièius, buvæs direkto-rius J.Rainys, mokytojas A.Baranaus-kas, gimnazistai I.Venalis, M.Vanagas,I.Milevièiûtë, G.Buèytë. Gyveno Bro-nius Maþeikiuose tëèio pusseserësReginos Mitkevièiûtës-Balèiûnienësðeimoje. Nors jie glaudësi tik viena-me kambarëlyje, vietos uþteko ir gim-nazistui. Tëvai su broliu atveþë þie-mai malkø, maisto. 1947 metais Bro-nius Girdvainis baigë vidurinæ ir iðvy-ko studijuoti á Kaunà.

Broniaus tëvai sutiko, kad partiza-nai ið Nevarënø kuopos jø sodybojeGauryliuose ásirengtø naujus bunke-rius. Pasirinko dvi vietas. Pirmoji –svirne po aruodu, kur iðkasë apie ke-turiø kvadratiniø metrø patalpëlæ, apiemetro ir 70 centimetrø aukðèio. Patektiá jà buvo galima tik per 30x30 centimet-rø dydþio dangtá, virðuje buvo pripiltagrûdø. Bunkeryje tilpo keturi þmonës.

Antrasis bunkeris árengtas kiauli-ninke. Buvo iðkastas grunte, ventilia-cijà prisijungë prie kamino. Patalposebuvo langai á kiemà, tad ið visø pusiøpartizanai galëjo stebëti þmoniø judë-jimà iðorëje. Tad vyrai jautësi laisvai,vaikðèiojo po kiemà, o bunkeriu nau-dodavosi tik pavojaus atveju.

Uþuovëjà pas Girdvainius daþnairasdavo ir Genutë Paulauskaitë-Sigutë iðPlinkðiø. Þinoma, kad 1945 metø birþe-lio 10 dienà netoli kaimo, miðke, buvo vyk-doma karinë-èekistinë operacija, kurio-je dalyvavo Leningrado fronto kariuo-menës kuopa, stribai ir milicija. Opera-cijos metu þuvo aðtuoni partizanai. Par-tizanø ryðininkë Genutë turëjo slapsty-tis. Didelëje Girdvainiø troboje buvokrosnis, o jos virðuje – áduba. Tai ten mer-ginai atrodë ðilta ir saugu. Su ðeimininkødukra Aleksandra jos net nueidavo á Gau-rylius, bet kai pasirodydavo kieme sve-timi, mergina slëpësi ant krosnies.

Kai Girdvainiø sodyboje saugumie-èiai rado bunkerius, ðeimà iðblaðkë polagerius, Genutë ieðkojo uþuovëjos ki-tur. Deja, 1951 metø sausio 21 dienàmergina kartu su draugëmis Ona Dir-þininkaite-Lukðiene, Elena Gutkaus-kaite-Sigute ir neþinomu partizanu þu-vo per karinæ-èekistinæ operacijà Sedos

rajono Slëdø kaimo (dabar – Telðiø ra-jonas) gyventojo Montvydo sodyboje.

1949 metø gruodþio 27 dienà Gird-vainiø sodyboje apsirengæ partizanaispasirodë MGB Maþeikiø apskritiesskyriaus agentai-smogikai „Àþuolas”,„Siaubas”, „Dobilas”, „Vilius”, „Pan-tera” ir Maþeikiø MGB vyresnysis ope-ratyvinis ágaliotinis Mezjanovas. Jis bu-vo apsibintavæs kaklà, vaidino nekal-bantá, suþeistà. Mat nemokëjo lietuvið-kai ir bijojo iðsiduoti. Apgaule per ry-ðininkus jie buvo susitaræ susitikti suvietos partizanais. Atëjûnai, namiðkiussuvaræ á trobà, lauke paliko sargybiná.Po pusiaunakèio pasirodë trys partiza-nai. Susitikæ tarësi dël kito susitikimo.Iðëjæ kieman atsisveikino, ir tada á nu-einanèiø partizanø nugaras pasipylë ðû-viai... Taip þuvo prisivilioti Alkos rink-tinës Sedos Ðatrijos kuopos partizanai:buvæs Lietuvos kariuomenës puskari-ninkis Nevarënø kuopos vadas Jeroni-mas Kaèinskas-Taifûnas, gimæs 1921metais, partizanavæs nuo 1948 metøgeguþës, iki tol kurá laikà dirbæs Paven-èiø apylinkës sekretoriumi, Pranas Ka-èinskas-Ûkvedys, gimæs 1927 metais,ir buvæs, taèiau nepasitraukæs vokieèiøarmijos kareivis Ugo Ðlichteris-Kaize-ris, gimæs 1909 metais. Smogikai vai-dino neþinomà partizanø bûrá, susita-rë koordinuoti veiksmus. Net slaptaþo-dþiais pasikeitë. Þuvusiøjø kûnus smo-gikai liepë sodybos ðeimininkui BroniuiGirdvainiui sukrauti á veþimà ir nuveþtiá stribø bûstinæ Tirkðliuose. Spëjama,kad prie stribyno niekinti kûnai buvouþkasti Tirkðliø þvyrduobëje. Þinoma,kad 1948 metø geguþæ Bronius Gird-vainis ástojo á partizanø gretas. Tapo Al-kos rinktinës Sedos kuopos partizanu.Savo siekiams pajungë visà ðeimà.

Po ðiø ávykiø ûkininko sodyboje kal-tais tapo ir ðeimininkai: Bronius Gird-vainis, jø sûnûs Jonas ir Bronius buvonuteisti kalëti ir iðveþti á Sibiro lagerius.Motina su dukra Aleksandra buvo tar-domos, taèiau bylos joms nesudarë...

Broniui Girdvainiui suteiktas Kariosavanorio statusas, o jo tëveliui Bro-niui, motinai Julijai, broliui Jonui ir se-seriai Aleksandrai – Laisvës kovø da-lyviø vardai.

(Bus daugiau)Stanislovas ABROMAVIÈIUS

Bronius ir Jonas Girdvainiai Karagandos lageryje, 1956 metai

66666 2017 m. vasario 10 d.Nr. 6 (1220) Tremtinys

Pabaiga.Pradþia Nr. 5 (1219)

Jau 1919 metø sausio–vasario më-nesiais rusø Raudonoji armija, uþëmu-si didesniàjà dalá Lietuvos teritorijos,verþës Kauno link. Menkai ginkluoti irneaprûpinti mûsø kariai savanoriai sto-jo á þûtbûtinæ kovà su bolðevikais. 1919metø vasario7–9 dienomis vyko atkak-lios kovos ties Këdainiais, 10–13 dieno-mis – ties Jieznu ir Alytumi. Nepaisantvisø sunkumø, menkos ekipuotës Lietu-vos savanoriai kautynëse su prieðu paro-dë, kad sugebës apginti savo þemæ. Sëk-mingos kovos pakëlë kraðto nuotaikà,ir Lietuvos kariuomenë pradëjo bolðe-vikus stumti ið Lietuvos. Po sunkiø ko-vø 1919 metø rugpjûèio 24–30 dieno-mis lietuviai visiðkai iðstûmë bolðevikusið Lietuvos teritorijos ir áëjo á Latvijos þe-mæ, tuo padëdami latviams vaduoti savokraðtà. Ginant Lietuvos nepriklausomy-bæ Lietuvos valstybei teko dvejus metuskovoti su bolðevikais, bermontininkais,lenkais. Ðis laikotarpis mûsø valstybei bu-vo labai sunkus. Jëgos buvo nelygios, ta-èiau lietuviai buvo stipresni savo dvasia,pilni ryþto, atkaklumo.

Kovoti uþ laisvæ þadino þodþiu,plunksna ir ginklu

Tai atsispindi ir to meto savanoriøkûryboje, kuri teikë jëgø, stiprino ne tikkare, bet ir tremtyje. Sunkiausiais gy-venimo momentais bûdami toli nuogimtøjø namø, atplëðti nuo savo arti-møjø þmonës kaip ðiaudo griebësi lie-tuviðko þodþio, poezijos ir dainø. Iðkovos laukø ir tremties vietø atsiveþtatiek daug buvusiø tremtiniø kûrybosdarbø – poezijos ir dainø, kurios padëjoþmonëms atsilaikyti ekstremaliausio-mis gyvenimo sàlygomis, iðgyventi ir vi-sà laikà jausti ryðá su tëvø þeme. Þmo-nës ir lageriuose, ir mûðiuose kartojoankstesniø kûrëjø eiles ir dainas, skir-tas Tëvynei. Sakoma – ne vien duonaþmogus gyvas. Kad iðgyventø, þmoguireikalingas ir jo sielos palaikymas. Tieeilëraðèiai ir dainos kaip tik ir atliko ðávaidmená, pakeldavo þmoniø patrioti-næ dvasià, ið dainø ir eilëraðèiø þmonëssëmësi gyvybinës energijos ir jëgø. Jie,kaip ir likimo broliai ir seserys, buvotautos kankiniai, privalëjæ paklustiokupantø valiai, taèiau laisvi savo min-èiø pasaulyje ir vaizduotëje. Ðios jëgosniekas nesugebëjo palauþti.

Ðiandienà ir vël dëkojame savano-riams kariams pirmûnams, kurie savoþygiais ir kraujo aukomis iðkovojo lais-væ mums. Daug savanoriø, pasiþymëjædidvyriðka narsa ir iðtverme ginant Lie-tuvos laisvæ ir nepriklausomybæ, apdo-vanoti Vyèio Kryþiaus ordinu. Norsbëgantys metai daug ávykiø iðtrynë ið at-minties, o to laiko amþininkai visi iðke-liavæ Amþinybën, jø vaikai ir vaikaièiai,rankiodami po kruopelytæ iðbarstytàbrangiausià mûsø tautos, valstybingu-mo ir jo kûrëjø istorijà, stengiasi iðsau-goti savo tëvø ir seneliø atminimà, nespatriotizmo, meilës tëvynei jausmasjau áraðytas jø genuose.

Vienas ið Vyties Kryþiaus kavalieriø– Liudas Þukauskas – karininkas, Lie-tuvos nepriklausomybës kovø savano-ris, Marijampolës bataliono 6-o pësti-ninkø Margio pulko kapitonas, karo in-

Pirmieji kariai savanoriai – Lietuvos nepriklausomybës simboliaivalidas, tremtinys. 1919 metø spalio 30dienà Valstybës Prezidento ásakymu uþnarsumà mûðiuose su bolðevikais ap-dovanotas 1-ojo laipsnio Kryþiumi „UþTëvynæ“. Uþ nuopelnus Lietuvai 2003metø geguþës 7 dienà apdovanotas Ge-dimino ordinu. Liudas Þukauskas pa-siþymëjo ne tik kovose uþ Tëvynës lais-væ, bet ir kaip poetas, pasiraðinëjæs sla-pyvardþiu Sakalinis, kurio eilës, per-smelktos giliu kario patriotizmu, þadi-no lietuviø tautinæ savimonæ, kvietë ákovà uþ Lietuvos laisvæ ir nepriklauso-mybæ. Ðis dràsus karo invalidu tapæs sa-vanoris norëjo, jo paties þodþiais tariant,kad poezija pasiektø ir ðiø dienø jaunimà,kad jis suprastø, kaip sunkiai iðkovotalaisvë, bet dël Tëvynei paaukotos sveika-tos nei jis, nei kiti karo invalidai, kaip yrasakæs, nesigailintys. Ðiø savo ásitikinimøgarbus vyras nekeitë iki gyvenimo pabai-gos. 1938 metais buvo iðleista poeto irkovotojo Liudo Þukausko-Sakalinioeilëraðèiø knyga „Ðirdis ir plienas“.Nuo tos dienos praëjo 79 metai.

Kaip pagarbos, meilës ir dëkingumoþenklà savo senelio atminimui að, vai-kaitë, parengiau antràjá senelio eilërað-èiø rinkinio „Ðirdis ir plienas“ leidiná.Nors apie savo senelio gyvenimà þinaune tiek daug, kiek norëèiau, taèiau jau-èiu pareigà prisidëti prie senelio atmi-nimo áamþinimo – surinkti kiek galimadaugiau informacijos apie jo gyvenimà,kovø ir kûrybos periodà, ir galbût ka-da nors parengti leidiná visà informa-cijà sudëjus á vienà knygà. Jau kurá lai-kà renku asmeniná archyvà.

Lazdijø kraðtas dovanojo narsø ko-votojà ir poetà

L. Þukauskas gimë 19 amþiaus pa-baigoje, 1894 metø rugpjûèio 25 die-nà, Lazdijø rajone, Maiðymuose, knyg-neðio ðeimoje. Pradþios mokslus iðëjoSeinø keturklasëje mokykloje. Uþau-gæs pasirinko karininko profesijà. Baigëkaro mokyklà Maskvoje. Buvo Pirmo-jo pasaulinio karo dalyvis. 1918 metais,pradëjus pirmajai karininkø registraci-jai Lietuvoje, birþelio 24-àjà L. Þukaus-kas uþsiraðë sàraðe 22-uoju. Ið viso ikispalio uþsiregistravo 41 karys.

1919 metais L.Þukauskas tapo Lie-tuvos nepriklausomybës kovø savano-riu. Mûðiuose buvo sunkiai suþeistas,tapo invalidu. Iðëjæs á atsargà, dirbo tar-nautoju. 1923–1924 metø dirbo Seinøapskrities virðininku. Buvo Lietuvoskaro invalidø sàjungos narys. Nuo 1928metø kartu su J. P. Barèiumi, A. Kuo-sa ir kitais, buvo þurnalo „Lietuvos ka-ro invalidas“ redaktoriumi. Taip patbuvo laikraðèio ir radiofono bendradar-bis, sukûrë ir iðvertë prozos kûriniø iðrusø kalbos, raðë radijo vaidinimus.

Pirmuosius eilëraðèius, skirtus Lie-tuvos kariuomenei, pradëjo raðyti 1918metais, dar Vilniuje. 1938 metais iðlei-do eilëraðèiø rinkiná „Ðirdis ir plienas“.Taip pat jo poezijos paskelbta leidiny-je „Tremtinio Lietuva“ (1990), trem-tiniø poezijos knygelëje „Anglim antberþo toðies“ (1989).

Likimo vingiaiL. Þukausko gyvenimo istorija ir jo

asmenybë – tautinio sàmoningumo, mei-lës tëvynei ir patriotizmo pavyzdys. Meilë

Tëvynei suteikë jëgø kovose, patriotiniøjausmø nesugebëjo uþgesinti në tremtis.

1941 metø birþelio 14 dienà L. Þu-kauskas kartu su ðeima – þmona JuzeAviþienyte ir trimis sûnumis (Liudu,Stasiu ir Juozu) – sovietø buvo iðtrem-tas á Sibirà, Tomsko sritá. Ten, tremtyje,toli nuo gimtøjø namø, laukë þiaurus, ne-pakeliamai sunkus, daþnai ties gyvybësir mirties riba balansuojantis gyveni-mas, kaþkuo panaðus á daugumos lie-tuviø atsidûrusiø Sibire, kalëjusiø Sibi-ro gulaguose. Bet jis atlaikë. Iðgyveno.Neprarado vilties sugráþti á Lietuvà.

Pasibaigus karui atrodë, kad paga-liau baigsis ir visos kanèios. Taèiau1946 metais buvo tik jø pradþia. Taismetais prasidëjo areðtai. L. Þukauskasbuvo areðtuotas Parbige, þiauriai tar-dytas, galiausiai nuteistas pagal sufab-rikuotà kaltinimà (uþ antisovietinæveiklà) 10 metø lagerio reþimo. Þmo-nai net neleidus perduoti jam ðiltesniørûbø, iðveþtas kalëti á Itatkos lagerius.Ið kalinimo vietø á tremties vietà gráþotik po Stalino mirties, 1956 metais. Èiagyveno dar iki 1963 metø. Nors daugkam pavyko iðvykti á Tëvynæ iðkart, L.Þukausko ðeimai laisvë buvo tik teorið-kai. Nors Maskva buvo seniai reabili-tavusi, Lietuvos SSR vyriausybë ilgaidelsë, kliudë, vis surasdama prieþasèiøneleisti sugráþti á Tëvynæ. Tremtiesepopëja apraðyta L. Þukausko þmonosJuzës (vyro meiliai vadintos Ziute)knygoje „Nelaukta kelionë“: „Slinkolaikas. Vieni metai keitë kitus. Lenkaisenai visi iðvykæ. Þydø, kurie turtinges-ni, irgi kelios ðeimos iðvykæ, o mes lie-kam „visam gyvenimui“. Mat leidimasiðvykti nemaþai kaðtavo aniems turtin-giems: „Jeigu turëèiau tris auksiniuslaikrodþius ir 1000 rubliø, tai ir að ið-vaþiuoèiau...“

Bet ta diena atëjo. 1963 metø trem-tiniams pavyko gráþti á Lietuvà. Gráþæapsigyveno Þukauskø sodyboje Èes-niðkëje. Ten ir mes su tëveliais kartà bu-vome atvykæ aplankyti seneliø. Tas vai-kiðkas prisiminimas apie ásimintinà vieð-nagæ ásirëþë mano atmintin visam laikui.Atsimenu didelá sodà, bulviø laukus, dar-þà, jaukø namelá, peèiø, garuojanèiussenovinius puodus ir varðkës sûrio kva-pà. Moèiutë pati sûrá darë, ir man jis bu-vo toks skanus! O jo kvapas iki ðiolman primena tos senus laikus ir vieð-nagæ pas senelius Èesniðkëje.

Ir dar didelá áspûdá paliko obelø so-das... Gimiau Sibire. Niekada anksèiaunemaèiau tikro obelø sodo, neskyniauobuoliø tiesiai nuo medþio. Obuoliaibuvo nepaprastai sultingi, saldûs, aro-matingi. Nuo jø delnai ilgai kvepëjoobuoliais, ir að daþnai juos pridëdavauprie veido, kad dar kartà ákvëpèiauobuoliø aromato. Pas senelius jauèiausilabai gerai. Buvo nepaprastai jauku.Toks në su kuo nepalyginamas laimësjausmas, þinojimas, kad tave myli ir pri-ima visa ðirdimi. Rytais bëgdavau á so-dà, kur ganësi gyvuliukai, tvenkinyplaukiojo paukðèiai – antys ir þàsys.

Senelis smarkiai neprigirdëjo, ne-ðiojo klausos aparatà – tokius kiðtukussu ilgais nutásusiais baltais laidais, o sa-kyti jam reikëjo á specialø garsiakalbá.Að kartais savo skambiu vaikiðku bal-seliu, matyt, kalbëdavau per garsiai, nes

senelis iðimdavo kiðtukus, trynë ausis,bet niekada manæs nebarë, kad kalbuper garsiai. Paglostydavo man galvà,pareguliuodavo aparatà ant maþesniogarso ir vël ásidëdavo á ausis. Kitus kar-tus senelius lankydavom Alytuje. Tenjie gyveno pas mano dëdæ. Persikëlë áAlytø pardavæ savo sodybà, kadangi jausunku buvo priþiûrëti ûká. Apie sene-lio poetinius gabumus buvau girdëjusiið moèiutës. Senelis mëgo prisiminti se-nus laikus, daþnai man rodë senø nuo-traukø albumus, pasakojo apie kiekvie-nà nuotraukà, paskaitydavo man eilërað-èiø, skirtø moèiutei jaunystëje ir dvel-kianèiø ðvelnumu, ilgesiu, meile. Manepakerëjo jo þodþiø ir minèiø nuoðirdu-mas, ðvelnus jausmingumas.

Poeto ir karininko ðirdies ir plienodaina

Apie 1938 metais senelio iðleistà ei-lëraðèiø rinkiná „Ðirdis ir plienas“ bu-vau girdëjusi ir anksèiau, bet pirmà kar-tà rankose laikiau já tik 2015 metais.Spalio mënesá pageltusià, laiko dulkiøpaþenklintà knygelæ pavyko nusipirk-ti pagal skelbimà ið þmogaus, pardavi-nëjusio senas savo tëvø bibliotekos kny-gas. Jauèiu begaliná dëkingumà tamþmogui ir savo kolegei, kuri pagelbëjoieðkant ðios knygelës. Ði knyga palikoman didþiulá áspûdá, sukrëtë savo didþiupatriotizmu ir ðirdingumu, jautrumuLietuvos ir jos þmoniø likimui, begali-niu noru ginti savo kraðtà, netausojantsavæs, nesislepiant uþ kitø nugaros, ne-þinant, kas laukia po kiekvienos kovos,bet gyvenant viena mintimi – laimëti!Nepasiduoti prieðui, kovoti uþ kiekvie-nà savo Tëvynës þemës pëdà.

Eilëraðèiai gyvai vaizduoja to me-to ávykius, uþsikreti tais iðgyveni-mais, negali likti abejingas ir atsiribo-ti nuo jausmø. Kiekvienas þodis al-suoja meile savo kraðtui, begaliniunoru matyti Lietuvà laisvà ir laimin-gà. Senelio poezijos knyga sujaudinoiki ðirdies gelmiø, sukëlë daugybæminèiø, privertë giliai susimàstyti irapie mûsø ðeimos likimà. Pradëjauieðkoti informacijos ir nemaþai jau ra-dau. Atmintyje iðkilo vaikystës prisimi-nimai, tëvø pasakojimai, vaizduotëjeatsigamino atskiri gana ryðkûs epizo-dai, kai kurie ávykiai. Atsirado begali-nis noras domëtis savo ðeimos ðaknimisir istorija, surinkti visà informacijà netik apie senelá, bet ir visà giminæ.

Dideliam mano pasididþiavimui irdþiaugsmui, pirmasis (kiek man þino-ma) ir artimiausias þmogus, kuris nu-ëjo prosenelio pëdomis ir netikëtai pa-suko á kariuomenæ, – dukrytë Marga-rita, anglø kalbos filologë. Baigusi uni-versitetà Margarita susidomëjo þygiais,po to ástojo á savanorius, o vëliau ir á ka-rinæ tarnybà. Baigë bazinius kariniusmokymus ir ðiuo metu tarnauja. Matyt,genuose uþprogramuota buvo. Ávykotai, kas turëjo ávykti, neabejoju, kad da-bartiniai Lietuvos kariuomenës sava-noriai lygiai taip pat, kaip pirmieji Lie-tuvos valstybës pagrindø kûrëjai, esantreikalui, bûtø ne maþiau atsidavæ ir, jeireikëtø, be jokiø svyravimø stotø á ko-và dël Lietuvos laisvës.

Liuda ÞUKAUSKAITË-ISTIGEÈEVA

777772017 m. vasario 10 d. Nr. 6 (1220)Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas, tel. (8 37) 323 204El. p. tremtinys.redakcija@gmail.com

Tremtinys

Kaina 0,61 euro

Leidëjas Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjunga

Projektus „Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautosnetekèiø atspindþiai“ ir „Istorija be „baltø dëmiø“ remia

Ámonës kodas 300032645Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365, AB „SEB“ bankas

2 spaudos lankaiTiraþas 1820 egz.

Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X Redaktorë Jolita NavickienëRedakcija: Audronë Kaminskienë, Vesta MilerienëMaketavo Ignas Navickas

www.lpkts.lt

Skelbimai

ILSËKITËS RAMYBËJE

Vasario 25 d. (ðeðtadiená)14 val. Vilniaus águlos karinin-kø ramovëje (Pamënkalnio g.13, 2-ojo aukðto salëje) ávyksLPKTS Vilniaus skyriaus ata-skaitinis susirinkimas.

Pasiteirauti tel. (8 5) 2471679, 8 613 83047.

Dëmesio!Pasikeitë LPKTS elektro-

ninio paðto adresai. BendrasLPKTS elektroninis paðtas:lpkts@lpkts.lt; LPKTS atsa-kingosios sekretorës Onos Al-donos Tamoðaitienës:sekretoriatas@lpkts.lt; TS-LKD Politiniø kaliniø ir trem-tiniø frakcijos: pktf@lpkts.lt.

Bronë Gedvilaitë-Bekerienë1923–2017

Gimë Puþø kaime, Skaudvilës valsèiaus virðai-èio ðeimoje. Mokësi Varlaukio pradinëje mokyk-loje ir Skaudvilës gimnazijoje. Po karo kartu su ma-ma ir seserimis ásijungë á partizaniná judëjimà. Vi-sapusiðkai padëjo partizanams maistu, apranga,nakvyne. 1945 m. darþinëje árengtoje slëptuvëjeslëpë ir slaugë suþeistà partizanà Antanà Norkø-Antoðkà ir bûrio vadà Jonà Stainá-Saturnà. Taèiauslëptuvë buvo susekta, partizanai gyvi nepasidavë– nusiðovë, o Bronytæ su ðeima areðtavo, kankino tardydami ir nu-teisë 15 m. katorgos. Kalëjo Vorkutos lageriuose, ten dirbo anglieskasyklose. Iðkalëjusi 10 m. buvo iðleista be teisës gráþti á tëvynæ. Vor-kutoje iðtekëjo uþ kaunieèio, kario savanorio Stasio Bekerio, nuteis-to 25 m. katorgos, susilaukë sûnelio Edvardo. Vëliau gráþo á Kaunà,gimë antras sûnus Saulius. Sulaukë trijø vaikaièiø ir provaikaitës. Kar-tu su sûnumis Sausio 13-osios naktá budëjo prie televizijos bokðtoir parlamento. Buvo laiminga sulaukusi laisvos Lietuvos.

Palaidota Kauno r. Karmëlavos kapinëse.Stasë Andriulienë

Salomëja Maèionytë1928–2017

Gimë Panevëþio r. Juostininkø k. ûkininkø ðei-moje. 1948 m. ðeima iðtremta á Buriatijos Ulan Udëmiestà. Motina mirë Sibire. 1958 m. gráþo á Lietu-và, apsigyveno Panevëþyje. Dirbo „Ekrano“ ga-mykloje.

Palaidota Troðkûnø sen. Juostininkø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame artimuosius.

LPKTS Panevëþio filialas

Marija Tvarkûnaitë-Barzdienë1935–2017

Gimë Ukmergës aps. Þemaitkiemio valsè.Brazgiø k. gausioje ûkininkø ðeimoje. Baigusi Þe-maitkiemio pradinæ mokyklà, dirbo tëvø ûkyje.1951 m. su ðeima iðtremta á Krasnojarsko kr. No-vosiolovo r. Ulazø k. Dirbo ávairius ûkio laukodarbus. 1958 m. gráþo á Lietuvà, sukûrë ðeimà suto paties likimo draugu. Gyveno Anykðèiø r. Kurk-liø mstl. Uþaugino sûnø ir dukterá. Buvo nepapras-tai darbðti ir meniðka, jos rankomis iðsiuvinëtadaugybë paveikslø, baþnytiniai rûbai.

Palaidota Kurkliø miestelio kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame dukterá, sûnø ir tris brolius.

LPKTS Anykðèiø filialas

Janina Dicevièiûtë-Staðiûnienë1937–2017

Gimë Èigoniðkiø k. Salako valsè. Zarasø r.1949 m. iðtremta á Sibirà , Irkutsko sr. Zalarins-ko r. kolûká „Vlastj sovetov“. Dirbo melþëja.1958 m. gráþo á Lietuvà. Sukûrë ðeimà, uþauginosûnø Vytà ir dukterá Dalià.

Palaidota Smalvø kapinëse.Artimieji

Meèislovas Cerebejus1935–2017

Gimë Varënos r. Ðvendubrës k. ûkininkø ðeimo-je. 1951 m. kartu su tëvais, broliu ir seserimi iðtrem-tas á Krasnojarsko kr. Kansko r. Á Lietuvà gráþo 1955m., taèiau buvo paimtas á kariuomenæ. Gráþæs ap-sigyveno Ðvendubrëje, vëliau Druskininkuose.

Palaidotas Ðvendubrës kapinëse.LPKTS Druskininkø filialas

UþjauèiameNuoðirdþiai uþjauèiame TS-LKD PKT frakcijos Ðiauliø

r. pirmininkà Alfredà Jonuðkà dël tëvelio mirties.LPKTS Kurðënø filialas,

choras „Tremties varpai“

Vasario 15 d. (treèiadiená) kvieèiame á Lietuvos valstybësatkûrimo dienos minëjimà Kruonio miðke.

17 val. ðv. Miðias Kruonio baþnyèioje aukos Kaiðiadoriø vys-kupijos vyskupas Juozapas Matulaitis.

18 val. ið Kruonio miestelio aikðtës á miðkà, kur uþkasti 1946m. vasario 15-osios naktá þuvæ trys Lietuvos partizanai, paju-dës iðkilminga eisena su vëliavomis, deglais, þvakëmis ir gëlë-mis.

Miðke paminësime þuvusiøjø atminimà ir Valstybës atkûri-mo dienà.

Dalyvaus karo istorijos klubas „Partizanas“, Kaiðiadoriø kul-tûros centro folkloro ansamblis „Verpeta“, Kruonio kultûroscentro moterø vokalinis ansamblis „Svaja“, Rumðiðkiø kultû-ros centro folkloro ansamblis „Praviena“, folkloro ansamblis„Kupolë“, Vilniaus boèiø ansamblis „Volungë.

Praðome nepamirðti ðiltai apsirengti ir apsiauti, pasiimti þva-kuèiø, deglø, vëliavø ar vëliavëliø.

Pasiteirauti tel. (8 346) 47 373, 8 682 65 678, 8 615 29 907.

Kvieèiame ðvæsti Valstybës atkûrimo dienàVasario 16 d. (ketvirtadiená)10 val. ðv. Miðios Kauno ðv. Arkangelo Mykolo (Águlos) baþ-

nyèioje (Nepriklausomybës a. 14A).11 val. eisena á Vytauto Didþiojo karo muziejaus sodelá.11.30 val. varpø muzikos koncertas Vytauto Didþiojo karo

muziejaus sodelyje.12 val. iðkilmingas minëjimas, Vyèio Kryþiaus ordino vëlia-

vos pakëlimo ceremonija, jaunesniøjø karininkø kursø vadøpriesaikos ceremonija, gëliø padëjimas Vytauto Didþiojo karomuziejaus sodelyje.

12.40 val. Kauno águlos vienetø prisistatymas-ekspozicijaVienybës aikðtëje.

Po minëjimo kvieèiame á LPKTS salæ iðgerti arbatos (vaiðëssuneðtinës) ir pasiklausyti koncerto:

13.15 val. Kauno buvusiø politiniø kaliniø ir tremtiniø cho-ras „Ilgesys“ (vad. B. Paulavièienë ir M. Ðikðnius), 14 val. KaunoAleksandro Stulginskio mokyklos – daugiafunkcio centro mið-rus choras „Gimtinë“ (vad. R. Vaièekonis).

Vasario 18 d. (ðeðtadiená)11 val. LPKTS Pakruojo filia-lo bûstinëje (Vytauto Didþio-jo g. 50/1) ávyks LPKTS Pa-kruojo filialo metinë ataskaiti-në konferencija. Kvieèiamedalyvauti. Pasiteirauti tel.8 612 35 685.

Vasario 19 d. (sekmadiená)14 val. Ðiauliø Pastoraciniocentro salëje (Tilþës g. 186)ávyks LPKTS Ðiauliø filialoataskaitinis susirinkimas –konferencija. Galësite sumo-këti nario mokestá. Maloniaikvieèiame dalyvauti.

Vasario 25 d. (ðeðtadiená)11 val. Jurbarko miesto seniû-nijos salëje (Kauno g. 25)ávyks LPKTS Jurbarko filialoataskaitinis susirinkimas. Re-gistracija nuo 10 val. Galësitesumokëti nario mokestá, ásigytiknygø. Po susirinkimo pa-bendrausime prie vaiðiø stalo.

Paminklas þuvusiems 77 sava-noriams Kaune Þemøjø Ðanèiøkariø kapinëse. Autorius S. Sta-niðauskas, 1931 m.

Esame, kol gyva atmintisPaminklai Jono Lukðës pieðiniuose

88888 2017 m. vasario 10 d.Nr. 6 (1220) Tremtinys

(atkelta ið 4 psl)Þinodami, kad greit atvyks vokieèiai,

iðsiuntëm þvalgus Raudonës link, uþë-mëm Veliuonos aukðtumas ir laukëme.Apie 15 valandà pastebëjome atplau-kiantá garlaivá. Greitai ásitikinom, kad taiatplaukia garlaivis „Reinhold“. Kaþkaipsuþinojome, kad ðiuo garlaiviu gráþta irpasprukæ ið mûsø rankø svarbiausi riau-ðiø vadai. Èia vël mums teko savo be-laisvá „komitetèikà“ Ðulcà panaudoti.Jam buvo ásakyta tuojau sësti á laivelá pa-sitikti atplaukiantá „Reinholdà“ ir pasa-kyti vokieèiams, kad lietuviø Veliuonojeyra ne keliolika, kaip jiems buvo Ðulcotelefonu pasakyta, bet apie ðimtà. Kadiðvengtø nereikalingø aukø, jie turi tuo-jau palikæ ginklus garlaivyje iðeiti á kran-tà ir iðduoti riauðiø organizatorius – va-dus. Ðio reikalavimo neávykdþius, á jøgarlaivá bus paleista ugnis. Mûsø gar-laiviui „Lietuvaitei“ buvo ásakyta pasi-ruoðti plaukti.

Kà Ðulcas jiems praneðë, spræsti, þi-noma, sunku, bet tuojau pastebëjome,kad vokieèiai nenorëjo graþiuoju pasi-duoti, nes jø garlaivis, dar nepriplaukæsVeliuonos, jau pasuko arèiau prie Su-valkijos krantø, ir vokieèiai, nepaisyda-

„Autonomijø“ kûrimas Kauno apskrityje 1919 metaismi mûsø duodamø signalø, paleido gar-laivá visu greitumu.

Ilgai negalvodamas, ásakiau savopadëjëjui leitenantui Rudaièiui tuojaususodinti komandà á garlaivá ir vytis„Reinholdà“, o að su deðimtimi vyrøstrimgalviais nusiritome nuo kalno irleidomës bëgte vytis. Smarkiai vokie-èiø apðaudomi, vis tik tai apie porà ki-lometrø vijomës vieðkelio pakrûmëmisSeredþiaus link.

Jau buvome visai nuvargæ ir poramûsø silpnesniøjø vyrø buvo priverstiatsilikti, bet ðtai, mûsø laimei, sutiko-me vaþiuojant á Veliuonà 2 veþimus.Rodos, pats Dievas juos atsiuntë. Pa-sukom veþimus atgal, susëdome ir, pa-leidæ arklius zovada, per 10-15 min at-sidûrëme gerokai garlaivio prieðaky.Prisitaikæ prie vietos, paleidome á at-plaukiantá garlaivá keletà salviø ir tuo-jau pastebëjome, kad keliamas aukðtynbaltas skarmalas ir garlaivis stabdomas.Ðaudymà nutraukëme.

Paëmæs 3 vyrus nuëjau prie kranto,likusiems liepiau atidþiai sekti vokieèiøveiksmus ir, reikalui esant, paleisti ug-ná. Priëjæs prie kranto daviau þenklà, kadskirtø nuo garlaivio laivelá. Pastebëjome,

kad atplaukia ir „Lietuvaitë“, kurioje bu-vo visa mûsø komanda. Nuotaika pa-gerëjo, ðirdis, rodos, ëmë smagiau plak-ti. Laiveliui priplaukus prie kranto,kiek gaiðavom, jog laimëtume daugiaulaiko, kad garlaivis su mûsø komandakiek arèiau prisiartintø.

Kai mûsø garlaivis buvo jau visai arti,sëdome á laivelá ir priplaukëme prie„Reinholdo“. Ir be galo nustebome, kaipamatëme, kad visi ginklai jau buvo su-dëti vienon krûvon, o kareiviai kitamelaivo gale. Álipæs á garlaivá, pirmiausiapareikalavau iðduoti vadus AugustàDehnæ ir Jonà Bakhauzà. Buvo atsaky-ta, kad èia garlaivy jø nëra. Nepasiten-kinæs gautu atsakymu, atlikau garlaivy-je nuodugnià kratà ir abu „ponus“ ra-dau prisiglaudusius prie garlaivio ratø,sparnø. Palyginus su fotografijomis,pasirodë tie patys esà. Matyt, vargðaiturëjo nemaþa baimës, kad slëpësi to-kioj pavojingoj vietoj: juk garlaivá pa-leidus bûtø buvæ á kotletus sumalti. Ði-tuos du vyrus ir, be to, ið anksèiau „pa-þástamà“ Ðulcà ir visus ginklus persiga-benom á savo garlaivá.

Pasiëmëm ið kranto ten paliktà re-zervà (ið viso 7 þmones) ir jau buvome

bemëginà plaukti Kauno link. Bet pasi-rodë, kad „Reinhold“ suþeistas ir todël„Lietuvaitë“ turëjo tà nevidonà vilkti.

Á Kaunà laimingai gráþome jau tem-stant. Vadus organizatorius pristaèiauKauno karo komendantui. (Tà patá va-karà suimtieji vokieèiø kareiviai buvoperduoti vokieèiø generalkomandai,Ðulcas pateko á lietuviðkà cypæ, oEichelio suimti nepavyko, nes, iðbëgæsið Veliuonos, jis vëliau á „Reinholdà“drauge su kitais, matyt, neálipo). Apieávyká paraðiau smulkø raportà. Taèiaukomendantas karininkas Mikuckis pir-mojo mano raporto nepriëmë, sakyda-mas: „Raðyk trumpai ir ðvelniai, nes ta-vo raportas pateks vokieèiø vyresnybei,o ðiaip visko raðyti negalima, nes pablo-gës santykiai su generalkomanda.“ Ir iðtikrøjø, nors vokieèiai visada patys á muskibo, bet generalkomanda savo grieþ-tais raðtais duodavo suprasti, kad lie-tuviai esà kalti. Tad gavæs toká visai tei-singà komendanto nurodymà ir þinoda-mas bendrà padëtá, ko tik neparaðiau,net kad vokieèiai ties Veliuona mane sumokomàja komanda blynais vaiðino...

(bus daugiau)Gintaras LUÈINSKAS

„Baltas, baltas, kaipvyðnios virðûnë,

Þydro veido, kaipþydras dangus,

Kaip vëlë, kaip vëlënemarûnë

Per pasaulá keliaujaþmogus.“

Tauriojo Sàjûdþio lai-kø bendraþygis, filmø kû-rëjas, dizaineris, fotogra-fas Jonas Jakimavièius pa-kvietë mane savo gimtinënPasvalin, ið kurio kaþkadaAmerikon iðvykæs tûlasvandrauninkas, sunarstæsgraudþià dainà „UþaugauPasvaly, pas savo tëvelá, ið-ëjau vandravot, sau laimëspajieðkot,“ ir palikæs jàmums visiems ilgai atminèiai ir grau-diems pasidainavimams – pakvietë, kurM. Katiliðkio bibliotekos, ðvenèianèiossavo aðtuoniasdeðimties metø gyvavi-mo sukaktá, darbuotojai buvo surengæsavo kraðtieèio, tautos ðauklio, iðkilio-jo Poeto Bernardo Brazdþionio ðimtodeðimtøjø gimimo metiniø paminëjimà.Jonas yra susukæs puikø filmà, poetuivieðint gimtinëj, jo vaizdingos nuotrau-kos dþiugina pasvalieèius, vis primin-damos ir neleisdamos uþmirðt savojoPoeto.

Pasvalieèiai labai myli savo kraðtoþmogø – bibliotekos salë buvo pilnut pil-nutëlë já tebeatsimenanèiø ir jo nema-èiusiø. Labai nudþiugino puiki PasvalioPetro Vileiðio gimnazijos moksleiviø –padedant mokytojoms Reginai Grubins-kienei ir Vitalijai Indriðionienei – pa-rengta programa su Poeto eilëmis ir jomspritaikyta muzika. Graþu buvo klausytis,kai gimnazistai jausmingai, ne atmesti-nai deklamavo ir dainavo savo garbio-jo kraðtieèio eiles, iðsamiai pasakojo

Prisimenant dvasingàjá poetà Bernardà Brazdþioná

apie Poeto gyvenimà ir kûrybà.Kai mûsø kraðtas tiesiog garuote ga-

ravo tautos atbudimo, pakilimo karð-èiu aðtuoniasdeðimt devintaisiais, Po-etas, jau perþargstæs aðtuonis savo die-nø slenksèius, bet þvalus, dþiugus ir gy-vybingas, vaikðèiojo po savo gimtàsiasvietas. Tuo metu buvæs Kultûros sky-riaus vedëjas Vidutis Lauraitis lydëjoPoetà per jo apdainuotus, eilëse iðmy-luotus Stebeikëlius, Þadeikius, Krinèi-nà, uþtatai ir turëjo kà gausiai, iðkalbin-gai prisimint ið tø pasivaikðèiojimø suPoetu po jo mintyse ir svajonëse iðliû-liuotas vieteles...

Miela buvo klausytis Suaugusiøjøðvietimo skyriaus metodininkës Graþi-nos Sakalauskienës, Lijanos Markevi-èienës, direktorës Danguolës Abazo-riûnienës – ir vis apie mielàjá poetà.

Fotografijø parodà „SugráþimasTëvynën“ pristatë jos autorius JonasJakimavièius. Jonas dar surezgë ir sa-vo kraðtieèiø paegzaminavimà: dova-nojo nuotraukas su Poetu iðvardijusiam

daugiausia jo slapyvardþiø. O jø bûtaapie dvi deðimtis, ne tik þinomiausiasVytës Nemunëlio ar RudnosiukoMeðkiuko. Nuotraukø gavo ir padek-lamavusieji Bernardo eilëraðèius. Jo-nas yra prifilmavæs ir prifotografavæssavo kraðtieèiø, jø ávairiausius susi-ëjimus, raðytojo pasvalieèo Jono Mi-kelinsko bibliotekos atidarymà ir ki-tokiø saviðkiø pasibuvimø.

Að padainavau, pagiedojau ir pa-skaièiau Bernardo eiliø. Groþëjausiunikalia, iðskirtine, taupiàja, greitakal-be pasvalieèiø ðnekta, praðiau kasdienðnekët tik ja, ypaè vaikø – jà gerai ið-mokt ir niekuomet neuþmirðt.

Buvo pristatyta paroda „BernardoBrazdþionio asmenybës atskleistiesþenklai fotografijose ir dokumentuo-se“ ir parodytas filmas.

„Latakø latakais liûtys nuëjo,O mano tëviðkës tuðèios sodybosVis nesitraukia pagairëje vëjoIð amþinosios sargybos“...

Irena BRAÞËNAITË

Odë tëvyneiTëvyne, mes þygius tau,

kaip dþiaugsmo aleliujà,ðirdþiø aukas ir meilës

vainikus sudësimðventøjø tavo gojø,

ðventø miðkø tavøjøper gentkartes, per amþius

mus siekianèiam pavësy.

Sugriuvo kaip ðeðëliaiðventovës akmeninës,

iðdraskë vëtros aukurus,ir iðneðiojo vëjai

ir pelenus, ir priesaikasseniems dievams tëvynës,

kur mûs tëvø tëvaiðventoj maldoj sudëjo.

Tëvyne, tau mes griûvanèiø,tau akmenio ðventoviø

nei ant kalvø, nei giriose,nei kloniuos nestatysim:

tvirtesnë ir uþ plienà tu mumkaip ðventovë stovi,

pati tu mûsø þemës kelioaukuras didysis!

Prabrëkð skaistus pavasaris,ir tu matei kadaise,

kaip dygo daigas dirvoje,kur tavo sûnûs krito,

ateis þiema, ir tu esi iðkentusijà baisià,

paraus rytai, ir tu esi pabudus vienà rytà...

Tëvyne, tavo pasaka manuþ visas pasauly...

jà seka visos pievos man,visi þali laukai mûs,

kaip Paukðèiø tako sidabre tik tuviena kaip saulë –

gyva lig saulës vakaro bûkmiestuos mûs ir kaimuos!