Sausio 25 dienà Alfonsas Juðkaus-kas-Pakalniðkis dþiugiai pasitiko sa-vo 90-metá. Druskininkø rezistenci-jos ir tremties muziejaus direktoriusGintautas Kazlauskas su talkininkais,buvusiø tremtiniø choro nariais, svei-kino jubiliatà, linkëdami àþuolo tvir-tybës, vildamiesi já regëti jaunimuiskirtuose muziejaus renginiuose.

Tà atmintinà 1945 metø geguþës16 dienà Pakalniðkis su broliais Pra-nu ir Gediminu, sesers Albinos vyruJuozu Austrevièiumi, ásiliejæ á aðtuo-niø deðimèiø vyrø bûrá, kovësi su 220NKVD pasienio pulku. Partizanai ási-tvirtino kalvotame, daugiausia egly-nais apaugusiame Lazdijø rajono Kal-niðkës miðke, besidriekianèiame apieseptynis kilometrus. Puikø kautyniøplanà parengë vadas leitenantas JonasNeifalta-Lakûnas, o jo pavaduotojasVytautas Vilèinskas-Þaibas sumaniaivadovavo paèiam mûðiui. Trys kulkos-vaidþiai buvo iðdëstyti puslankiu. Pa-kalniðkis atsidûrë kalno virðûnëje, pa-èiame mûðio centre. Uþ jo peèiø ko-mandavo pavaduotojas. A. Juðkaus-

kas su kitu jaunuoliu turëjo padëti bu-vusiam Lietuvos kariuomenës kul-kosvaidininkui. Jis stebëjo, kad ðau-dant kaspinas nepersisuktø, kad jamekulkos bûtø kaip reikiant áspaustos.Priartëjus 220 NKVD pasienio pulkokareiviams, akimirksniu „prabilo“ visitrys kulkosvaidþiai. Vienus iðskynëkulkos, kitus sudraskë naujutëlaitës„raupuotos“ prieðtankinës grana-tos, kurias ið sovietø virðininkø par-tizanø vadovybë ásigijo uþ Aðtrio-sios Kirsnos spirito gamyklos deg-tinës bidonus. Nutilus ðûviams, ko-votojai patraukë paskui V. Vilèins-kà, kuris jiems ásakë su vokiðku kul-kosvaidþiu dengti savus. Jeigu enka-vedistai bûtø puolæ – jokio iðsigelbë-jimo! Pakalniðkiui ëjo 22 metai…Apie 400 pasienieèiø daugiau nepaki-

lo á atakà. Didþioji dauguma kovoto-jø þuvo atsitraukdami, apsupus Kal-niðkæ dar iðlikusioms gausioms prie-ðo pajëgoms. „Kodël tiek daug nuko-vëm kareiviø? Rusai ðaukë per rupo-rus: „Pasiduokit, nes visus iððaudy-sim“. Jie jau buvo uþtikrinti pergale.Ëjo atsipalaidavæ, ðaudydami á prie-ká, kairæ ir deðinæ, kol vos neuþgriu-vo ant mûsø, partizanø“, – taip pri-siminë vienà didþiausiø mûðiø poka-rio istorijoje jubiliatas.

Atsitraukdami kovotojai skirstë-si grupelëmis. Vietinis pradinës mo-kyklos mokytojas, Prano Juðkauskoskyrininkas, tris vedë ið apsupties.Pamatë, jog ant kalno, prie 6–8 met-rø iðkirstos miðko juostos, stebi ka-reivis. Vedlys davë komandà viena li-nija perbëgti proskynà. Mokytojo liet-palèio skvernuose buvo pramuðtoskelios skylës, Pakalniðkiui nudegin-ta rankovë. Kai pasiekë raistà, jameþuvo ir mokytojas, ir Jonas Botyrius-Basanavièius. Iðsigelbëjo tik Alfon-sas ir Pranas Juðkauskai. Neilgai të-vai dþiaugësi sûnø laime.

1945 metø lapkrièio 27 dienà Al-fonsà su broliu Gediminu areðtavo.Tardë Lietuvos kalëjimuose ir dartrejus metus Rusijos lageriuose. Pa-sak Pakalniðkio, „septynis kartus bu-vau tiesiog uþmuðtas“. Kentëjo þiau-rius tardymus. Sopëjo ðirdis ir dël të-vø kartu su seserimis Janina ir Albi-na iðtremtø á Sibirà. Deja, tëtis ir bro-lis Gediminas atgulë atðiaurioje, sve-timoje þemëje.

A. Juðkauskas, ðvæsdamas 90-àjágimtadiená, jauèiasi linksmas, þvalus.

Tenka stebëtis Laisvës kovotojodvasios tvirtybe, puikia atmintimi irdidþiàja viltimi sulaukti tikrosios Lie-tuvos, uþ kurià taip grumtasi su oku-pantu, kentëta baisias kanèias...

Eugenija SIDARAVIÈIÛTËAutorës nuotr.

Alfonsà Juðkauskà (centre) pasveikino bendraminèiai Vasario 16 d. (ðeðtadiená):10 val. ðv. Miðios Kauno Kristaus

Prisikëlimo baþnyèioje (Þemaièiø g.31A) ir Kauno Ðv. Mykolo Arkange-lo (Águlos) baþnyèioje (Nepriklauso-mybës a. 14A).

11 val. Kauno studentø, moksleiviøbei visuomeniniø organizacijø eisena(kartu ir LPKTS Kauno filialo nariai)nuo Kauno Kristaus Prisikëlimo baþny-èios bei Kauno águlos eisena nuo Kau-no ðv. Mykolo Arkangelo baþnyèios áVytauto Didþiojo karo muziejaus sodelá.

11.40 val. varpø muzikos koncer-tas Vytauto Didþiojo karo muziejaussodelyje.

12 val. iðkilmingas minëjimas, Vy-èio Kryþiaus ordino vëliavos pakëli-mo ceremonija, jaunesniøjø karinin-kø kursø vadø priesaikos ceremoni-ja, gëliø padëjimas Vytauto Didþiojokaro muziejaus sodelyje.

12.40 val. ðventinë akcija „Laisvësvarpai“ ir koncertas Vytauto Didþio-jo karo muziejaus sodelyje. DalyvausRugiaveidë, choras „Boþolë“ ir JonasÈepulis su grupe.

13 val. projekto „Ðimtmeèio be-laukiant: reikðmingiausi PirmosiosLietuvos Respublikos ávykiai“ I eta-pas (1918–1922 m.) – paþinti, supras-ti ir didþiuotis! Istorinëje LR Prezi-dentûroje Kaune (Vilniaus g. 33).

15 val. gëliø padëjimas prie pa-minklø, teatralizuotas susitikimas su is-toriniais personaþais bei retro muzikoskoncertas Istorinës LR PrezidentûrosKaune sodelyje. Dalyvaus puèiamøjøsekstetas „Brass Bravo“, Liudas Mika-lauskas, Egidijus Bavikinas.

18 val. miðraus choro „Leliumai“koncertas ir ðv. Miðios Kauno Kris-taus Prisikëlimo baþnyèioje (Þemai-èiø g. 31A).

Vasario 1-àjà LPKTS valdybospirmininko pavaduotojas AntanasLukða ir Prienø filialo nariai, Prienørajono Veiveriø seniûnijos seniûnasVaclovas Ramanauskas ir kraðto ðvie-suomenë susirinko padëkoti LPKTSPrienø filialo pirmininkei DalyteiRaslavièienei uþ prasmingai nueità75 metø gyvenimo atkarpà.

Dalytës Fy-lerytës gyveni-mo kelias, vai-kystëje tëvið-kës sodo þie-dais ir Viðtyèioeþero vilnimisa l suo jan t i s ,1951 metaiss u k a u s t y t a sKrasnojarskokraðto Toms-ko sritiestremties speigøir ledo, vëliauparvingiavo áVeiverius, vy-ro Tiliaus Ras-lavièiaus tëvið-kæ. Èia ji ir álei-do ðaknis – augino vaikus, puoselëjosovietø nuniokotà Raslavièiø sodybà,be atokvëpio dirbo. 1988 metais, auð-tant Lietuvos Laisvës rytui, supylësakraliná „Skausmo kalnelá“, ið Veive-riø kraðto pamiðkiø ir pelkiø rinko tenuþkastus Lietuvos Laisvës kovotojøpalaikus, iniciavo paminklø pastaty-mà þuvusiøjø áamþinimui. DalytëRaslavièienë subûrë buvusius tremti-nius ir politinius kalinius á LPKTSPrienø filialà ir iki ðiol jam vadovau-ja, surasdama reikiamà þodá ir para-mà nuskriaustam senoliui, pravesda-

ma istorijos pamokà kraðto partiza-nø takais gimnazistui, suteikdamaistoriniø rezistencijos laikotarpioþiniø prezidentui, generolui ar am-basadoriui.

Ðio garbingo jubiliejaus proga su-sibûræ bièiuliai ir bendraminèiai Da-lytei Raslavièienei linkëjo geriausiossveikatos, prasmingø tolimesniø dar-

bø skleidþiant tremties ir rezistenci-jos laikotarpio istorijà, artimøjø ðvie-sos ir ðilumos. Veiveriø seniûnijossalëje tàdien skambëjo daugybënuoðirdþiø palinkëjimo þodþiø ir,þinoma, Lietuvos partizanø dainos,kurias jubiliatei ir sveèiams padova-nojo karinio folkloro grupës „Karu-þë“ duetas: Rokas Sinkevièius, Kau-no miesto muziejaus Tremties irrezistencijos ekspozicijos vadovas, irAlgirdas Sinkevièius, LPKTS skai-tyklos vadovas.

Dalia MACIUKEVIÈIENË

Prienø rajono Veiveriø seniûnijos salëje jubiliatë LPKTSPrienø filialo pirmininkë Dalytë Raslavièienë su sveèiais

* *

Ne tik Kalniðkëje þvelgëmirtis á akis...

Lietuvos valstybës atkûrimodienos renginiai Kaune

Padëka uþ gyvenimo kelià

Nr. 6(1028)

2013 m. vasario 8 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d.

22013 m. vasario 8 d. Nr. 6 (1028)Tremtinys

Ávairiausiø sociologiniø tyrimø beireitingø rezultatø skelbimas nûnaiLietuvoje seniai ne naujiena. Ko tiknesuþinome ið tø reitingø. Atrodytø,viskas normalu. Lietuvos þmonës tu-ri galimybæ pareikðti savo nuomonævienu ar kitu klausimu. Taèiau ypaèstebino reitingø duomenys prieðrin-kiminiu laikotarpiu ir formuojantnaujà Vyriausybæ. Paþiûrëjus á kai ku-riuos reitingus, sveiku protu nesuvo-kiama, ko gi mûsø þmonës nori. Ádo-miausia tai, kad nesutikau në vieno iðsavo paþástamø bei artimøjø, kurisbent vienà kartà per dvideðimt metøbûtø apklaustas. Tai kokie gi þmo-nës apklausiami? Gal mums neþi-nant egzistuoja mistiniai „etatiniai“respondentai, kurie visada atsakystaip „kaip reikia“ uþsakovui? Prisi-minkime staigø Prezidentës reitin-gø kritimà, formuojant naujà Vy-riausybæ. O pasakiðkas naujojopremjero reitingø iðkilimas. Dar nie-ko ypatingo nepadarë valstybei, ojau paèioje virðûnëje... Ar tik nepra-dëta ruoðtis Prezidento rinkimams?

Nori nenori kyla átarimas, jog irávairiuose reitingavimuose suveikiajuodosios technologijos. O dar, kaireitingø rezultatais pradeda manipu-liuoti kai kuriø TV laidø vedëjai (neiðimtis ir nacionalinis transliuotojas),tûlam þmogeliui visai susisuka galve-lë: „Jeigu tas ar kitas veikëjas taipaukðtai vertinamas, prisidësiu ir að“.Suprantama, màstanèio pilieèio tokiereitingai neveikia. Bet mûsø visuome-nëje tokiø yra, deja, maþuma. Daugu-ma pasiduoda masinei reitingø hipno-zei. Liaudies iðmintis sako: „Ereliaiskraido po vienà, o varnos – pulkais“.Tad ne nuostabu, kai tos „varnos“ iruþkimba ant gudriai susuktø reitin-gø kabliukø. (Èia verta prisiminti,jog per þmonijos istorijà visais lai-kais visose visuomenëse blaiviai irprotingai màstanèiø bûdavo maþu-ma. Taèiau daugumos pusëje – jëga.Jëga, bet ne tiesa.) Labai nesunku(jeigu dirba profesionalas) pareng-ti tokius apklausos klausimus, kadgautum uþsakovui reikalingus atsa-kymus. Ir tvarka. Prie nieko nepri-kibsi nei teisiniu, nei moraliniu po-þiûriu. Juk tokia þmoniø nuomonë,daugumos nuomonë.

Kai pamatai ðokiruojanèius reitin-gus, akivaizdþiai prieðtaraujanèiusvalstybës (ir visø þmoniø) interesams,darosi labai neramu. Nejaugi mûsøþmonës nori vienà rytà atsibudæ pa-matyti, kaip toje sovietiniø laikø dai-nelëje: „Nei duonytës, nei mësytës,tik raudonos vëliavytës“. Galima nu-manyti ir kità „medalio pusæ“. Dabarjau matome, jog didþioji naujø minist-rø dalis atsidûrë aiðkiai „ne savo ro-

gëse“. Tad sàmoningai ar nesàmonin-gai vadovaujantis senomis breþnevi-nëmis tradicijomis, visiems valdinin-kams bei ministerijø klerkams þymiaipatogiau ir geriau, kai „bosas“ nenu-tuokiantis. Tada jiems atsiveria lais-vë savo biurokratinei (o gal ir korup-cinei) veiklai. Tikras rojus. Juk „bo-sas“ su viskuo sutiks, kà jam pasaky-si. Reikia tik mokëti prie jo prieiti. Arne taip buvo sovietiniais laikais? Di-dieji virðininkai tiek Lietuvoje, tiekKremliuje buvo tokie, kuriø tikrai ne-pavadinsi „proto bokðtais“. Ir kuo ri-botesnis (nesakau – kvailesnis), tuolabiau tiko Komunistø partijai á virði-ninkus. Galbût èia veikia ne tik „eta-tiniai“ respondentai...

Ir tada pradedi galvoti, nejaugidauguma pilieèiø yra savos valstybësir savæs paèiø prieðai? Nejaugi toksneiðgydomas vergo sindromas, ásiëdæsá lietuvio dvasià per 50 metø bolðevi-kø okupacijos ir beveik 200 metø ca-ro priespaudos? Tarytum nepermato-ma migla uþgoþë Lietuvà. Pajunti lygið pûvanèios pelkës kylantá dvokà, kaiiðgirsti buvusios tremtinës tariamusþodþius: „Sibire buvo geriau, negu da-bar Lietuvoje“. Taip ir norisi atsaky-ti tokiai „poniai“: „Tai ko gi gráþai?“Tokia situacija susidarë Lietuvoje jaune pirma diena. Prisiminkime 1992metus, kai po pirmojo Sàjûdþio smû-gio atsigaivelëjusios tamsiosios jëgos„iðkasë karo kirvá“. Tuo „kirviu“ mo-juoja iki ðiol ir neatrodo, kad susto-tø. O priemoniø ir bûdø draskyti vals-tybæ ir þmoniø protus labai nesunkurasti mûsø jaunoje demokratijoje.Reikia tik nepatingëti. Reitingai – tikviena ið priemoniø.

Reitingai... Tai tikra magija, nuo-dijanti tautos dvasià. Juos kryptingaivaldo Visagalë Ranka. Jai nusispjau-ti ant pilieèiø nuomonës. Svarbiausiastikslas – formuoti þmoniø nuomonæ.Jeigu ne strategiðkai, tai bent trum-pam laikui. Geras dalykas ta þodþioir nuomoniø „laisvë“. Kuo esi apsuk-resnis, tuo iðradingiau ja pasinaudo-si. O kai þmonës pagaliau susigaudys,jau bus „ðaukðtai po pietø“... Galimasuprasti reitingø ir visokio plauko ap-klausø „matuotojus“. Jie irgi þmo-nës... Gal jiems prie ðirdies (o gal irne) tokia reitingø magija? Bet ðiandienmes garbiname „aukso verðá“.

Sunku logiðkai paaiðkinti nuolati-ná reitingø palankumà valstybës grio-vëjams. Ar tai naudinga valstybei, artai naudinga mums visiems? Juk ne-gali bûti sukvailëjusi visa Lietuva...

Bet nepraraskime vilties. Kaip mi-nëjau, daugumos pusëje – jëga, o ma-þumos – tiesa.

Lina DUMBLIAUSKAITË-JUKONIENË

Mistiniø reitingø „magija“

Lietuvos vieðojoje erdvëje prasidë-jo dar vienas idëjø mûðis: gana arðo-kai pradëta kautis dar vienoje mûsøvalstybës nepriklausomybës pakopo-je. Kalbame apie energetinæ nepri-klausomybæ. Juk dabar Lietuva be-veik visiðkai priklauso nuo rusiðkø„Gazprom“ dujø. Kaip ir visas Vidu-rio ir Rytø Europos regionas, impor-tuojantis apie 70 procentø reikalingogamtiniø dujø kiekio. Ið jø daugiau nei90 procentø sudaro Rusijos parduo-damos gamtinës dujos.

Taèiau gyvenimas nestovi vietojeir minimam Europos regionui, kar-tu ir Lietuvai, atsirado nauja per-spektyva – JAV energetinës ámonësatrado technologijà, kurios pagalbagalima iðgauti triskart pigesniø ska-lûniniø dujø.

Buvusioji Andrius Kubiliaus Vy-riausybë, kaip ir dera deðiniesiems,besirûpinantiems savo valstybës ne-priklausomybës stiprinimu, pernai áLietuvà pakvietë JAV energetikus irpaskelbë skalûniniø dujø paieðkoskonkursus. Viename ið telkiniø (Ðilu-tës–Tauragës) dalyvauja JAV ámonë„Chevron“, kuri yra antra pagal dydáenergetikos kompanija JungtinëseValstijose ir treèia pasaulyje. „Chev-ron“ ásigijo pusæ Lietuvos bendrovës„LL investicijos“ ir ketina á tyrimusinvestuoti 80 milijonø litø.

Manoma, kad Vakarø Lietuvojegali bûti apie 585 milijardø kubiniømetrø skalûnø dujø. Iðgauti bûtø ga-lima apie 120 milijardø kubiniø met-rø, kai Lietuvai kasmet tereikia 3 mi-lijardø. Pradëjus eksploatuoti tokiustelkinius mums nuosavø iðtekliø pa-kaktø 50 metø. Pusæ amþiaus neberei-këtø vien tik Rusijai mokëti aukðèiau-sià kainà visoje Europoje ir tuo paèiuremti Rusijos vidaus ekonomikà,mat „Gazprom“ saviðkiams dujasparduoda pigiai, o pelnus susiþeriajas brangiai parduodamas tokiomsðalims, kaip Lietuva.

Dar pernai lapkrièio mënesá Pa-saulinë audito, mokesèiø ir konsulta-cijø kompanija KPMG paskelbë ska-lûniniø dujø potencialo Vidurio irRytø Europos ðalyse indeksà, kurisrodo, kad galimybës iðgauti skalûni-nes dujas geriau nei Lietuvoje verti-namos tik Lenkijoje, Rumunijoje irUkrainoje. Ukrainieèiai ir lenkai jaususiruoðë skalûniniø dujø gavybai.

Lietuvoje labai arðiai pradëtakampanija prieð skalûnines dujas. Ne-þiûrint á tai, kad JAV energetikai darnepradëjo vieðo ir aktyvaus aiðkinimo,kaip ir kokiais bûdais bûtø iðgauna-mos skalûninës dujos Lietuvoje, ko-kià þalà jø turima technologija galëtøatneðti gamtai, Lietuvoje jau kas ant-ras þino apie baisià þalà, kurià pada-rytø Lietuvai tokia gavyba. Daugprieð ðià idëjà nuteiktø þmoniø stojapiestu prieð tokiø dujø gavybà. Netturguje uþkalbintas þmogus jau yrapuikiai informuotas, kad ten, kur bu-

vo iðgaunamos skalûninës dujos, da-bar plyti dykvietës. Jose ëdantys gy-vuliai masiðkai krenta. O þmonësJAV nebeturi ðvaraus geriamo van-dens.

Savo straipsnyje „Skalûnø dujos:pasaulinë revoliucija baimës ir mitønelaisvëje“ („Delfi“) Seimo Tëvynëssàjungos-Lietuvos krikðèioniø de-mokratø frakcijos narë, Aplinkos ap-saugos komiteto narë A.Bilotaitë tie-siai klausia: „Ko mes bijome?“

„Skalûnø dujø ypaè daug surastaVidurio Rytø Europos ðalyse. Dau-giausia jø radusios Lenkija ir Ukrai-na bent kol kas ryþtingai renkasi eksp-loatuoti telkinius ir ásileido tà daran-èias uþsienio energetikos bendroves,tarp kuriø ir á Lietuvà ateinantis ame-rikieèiø „Chevron“.

Kitos ðalys elgiasi prieðingai: Pran-cûzija uþdraudë þvalgyti skalûnø du-jø klodus pirmoji, ja pasekë Bulgari-ja ir Èekija. Prancûzijoje toks spren-dimas atrodë gana natûralus, bet Bul-garijoje ir Èekijoje visuomenës pasi-prieðinimas ir ið niekur kilæs „þaliøjø“sàjûdis labai átartinas. Abi ðalys turine vienà atominæ elektrinæ, o Èeki-ja ir dabar stato naujà reaktoriø, ta-èiau tai jokio „þaliøjø“ pasiprieðini-mo nesukëlë. Já iððaukia tik skalû-nø dujos“, – raðo A.Bilotaitë.

Pasak jos, dujø sektorius ðiame re-gione priklauso „Gazprom“: „Skalû-niniø dujø gavyba atimtø ne tik„Gazprom“, bet visos Rusijos pajamøðaltiná. Pasekmes sunku pervertin-ti: þaliavø eksportas sudaro 60 pro-centø Rusijos biudþeto áplaukø. Artikrai manome, kad Rusija ramiaistebi, kaip praranda vienintelá pra-gyvenimo ðaltiná?“

Nepaisant to, kad ir kiek neigiamoðurmulio bûtø sukelta aplink ðá naujàenergetiná projektà, reikëtø viltis, kadsveikas protas Lietuvoje nugalës.Guodþia ir tai, kad ðià idëjà palaikomûsø ðalies Prezidentë Dalia Gry-bauskaitë, kuri savaitës pradþiojebuvo susitikusi su „Chevron“ vado-vais. Ðie neslepia, kad jiems jau yrasudaromos kliûtys, mat apie projek-tà Lietuvoje jau „paskleista daugdezinformacijos“.

Vis tik ðalies Prezidentë pabrëþë,kad kiekvienai valstybei bûtina þino-ti savo þemës gelmiø iðteklius, kadjuos bûtø galima naudoti þmoniø ge-rovës kûrimui.

„Prezidentë taip pat susitikime at-kreipë ypatingà dëmesá ir pabrëþë„Chevron“ atstovams, kad vykdantskalûniniø dujø þvalgybà ðalyje turibûti laikomasi visø gamtosauginiøreikalavimø, taip pat vykdomas la-bai aktyvus dialogas su vietos ben-druomene ir visos ðalies þmonëmspateikiama kaip galima aiðkesnë irsuprantamesnë informacija“, – sa-kë Prezidentës vyriausioji patarëjaDaiva Ulbinaitë.

Ingrida VËGELYTË

Kaip kyla kliûtysenergetiniams projektams

Lietuvoje

Skaitytojø mintys

KvieèiameLietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos bûstinëje (Lais-

vës al. 39, Kaune) vyksta LPKTS iðleistø knygø tremties ir Lais-vës kovø tematika iðpardavimas.

Daugiau informacijos www.lpkts.lt.Maloniai kvieèiame apsilankyti.

3 2013 m. vasario 8 d.Nr. 6 (1028) TremtinysÁvykiai, komentarai

Yra dalykø, kurie nepa-liauja stebinti. Pavyzdþiui, rei-kia elektros energijos, taèiaukai kuriø þmoniø veiksmai to-kie, kad daroma viskas, jogelektros nebûtø. Pavyzdþiui,atominë elektrinë – nereikiajos, nors tu kà. Suprantama,kodël prieð atominæ energe-tikà pirmiausia pasisako va-dinamosios alternatyviosenergetikos savininkai (pa-brëþiu – savininkai, o ne ðali-ninkai, ir tai esminis dalykas),bet kaip paaiðkinti papras-tiems þmonëms, jog tai kolkas vienintelis bûdas iðgautipigià elektrà. Arba – norime,kad dujos bûtø kuo pigesnës,taèiau atmetama arba prieð-taraujama visiems geriemssumanymams, kaip tas dujasatpiginti. Juokas pro aðaras,bet pasisakydami prieð Kubi-liaus Vyriausybës darbus Lie-tuvos energetiniam saugumuiuþtikrinti, socialdemokrataiiðsikasë duobæ patys sau –kaip dabar neatgrasyti rinkë-jø, pripaþástant, kad Lietuvaireikia ir atominës elektrinës,ir suskystintø dujø terminalo,ir vietiniø skalûniniø dujø ga-vybos, ir kad „Gazprom“, uþdujas lupdamas paskutiná kai-

lá, mus paprasèiausiai apiplë-ðinëjo, uþ kà dabar jam gresiatarptautinio arbitraþo pa-sekmës. Pripaþinti, kad Lie-tuvos gyventojø problemosdël rusiðkø dujø kosminiøkainø kilo dël to, kad 2004metais tuometinis premjerasA. Brazauskas „Lietuvos du-jas“ pardavë tam paèiam„Gazprom“, reikðtø politinæsaviþudybæ.

Slaptasdþentelmeniðkumas

Matyt, puikiai suprasdamikeblià dabartinës valdanèio-sios daugumos ir jos pagrin-dinës jëgos (socdemø) padë-tá, Rusijos dujø milþinës ámo-nës „Gazprom“ strategai ëmë-si iniciatyvos, taèiau pasisten-gë, kad tai nepatektø á vieðu-mà – jokiø komentarø þi-niasklaidai nepateikë. Visdëlto mûsø Vyriausybëspremjerui A. Butkevièiui te-ko aiðkintis, kad ávykæs susi-tikimas su „Gazprom“ atsto-vais neturëjo jokios reikðmës,nes nieko konkretaus nenu-tarta…

Ko nori „Gazprom“? Ið-sukti uodegà, kurià jai primy-go Stokholmo arbitraþas.

Konkreèiai – kad Lietuva at-sisakytø dujø ûkio pertvarkos,nestatytø dujø terminalo ir,þinoma, atsisakytø to, kà pa-siekë Stoholmo arbitraþe. Ouþ tai galbût ir dujø pigesniøbus. Gal. Kaip sakë mûsøpremjeras A. Butkevièius, jei„Gazprom“ bus dþentelme-niðkas, tai bus pigesniø du-jø. Keista, ðvelniai tariant,formuluotë kalbant apieekonominius–politinius rei-kalus – „jei bus dþentelme-niðkas“, o politikos apþval-gininkai pastebi, kad„Gazprom“ leidþiasi á kal-bas tik su tomis ðalimis, ku-rios turi alternatyvà ásigytidujø kitur arba turi suskystin-tø dujø terminalus. Ir jokiodþentelmeniðkumo.

Premjeras þadanesustoti

Lietuvos Vyriausybës pra-neðime þiniasklaidai teigia-ma, kad Briuselyje vieðëjæsMinistras pirmininkas Algir-das Butkevièius susitiko suEuropos Parlamento Pirmi-ninku Martinu Schulzu, Eu-ropos Vadovø Tarybos Pir-mininku Hermanu Van Rom-puy bei Europos Komisijos

Dujos – tai ne tik ðiluma, tai – problema(EK) Pirmininku Jose Manu-eliu Barroso. Premjero teigi-mu, daugiausiai dëmesio su-laukë temos, susijusios sunauja Europos Sàjungos (ES)finansine perspektyva, bûsi-mu Lietuvos pirmininkavimuES Tarybai bei Lietuvos ener-getikos sektoriumi. Pasakpremjero, EK remia Lietuvosþingsnius, pertvarkant dujøsektoriø pagal Treèiojo ESenergetikos paketo reikalavi-mus: „Mes iðgirdom aiðkøatsakymà, kad EK yra pasi-ruoðusi mus remti ir mumspadëti. Treèiasis energeti-kos paketas bus toliau ágy-vendinamas ir 2014 metaisdujø sektorius Lietuvoje busdiversifikuotas“.

„Ne“ dabar jauskalûninëms dujoms

Vasario 4 dienà Preziden-të Dalia Grybauskaitë susiti-ko su tarptautinës energeti-kos bendrovës „Chevron“ at-stovais, kurie pristatë bendro-vës patirtá vykdant skalûniniødujø paieðkà. Susitikimo es-më, anot valstybës vadovës,„svarbu þinoti savo gamtiniusiðteklius, energetinius resur-sus ir galimybes (…), kad

prireikus galëtø (Lietuva)jas panaudoti þmoniø gero-vei kurti“. Prezidentës teigi-mu, energetinio savarankið-kumo siekianèiai Lietuvailabai svarbu uþsitikrintienergetiniø ðaltiniø ávairo-væ. Todël, jeigu paieðka busefektyvi, skalûnø dujos galë-tø tapti dar viena papildomaalternatyva brangioms ru-siðkoms dujoms.

Deja, Lietuvoje jau kylakita energetiniam valstybëssaugumui grasinanti banga –þmonës gàsdinami skalûniniødujø gavybos pavojingumuaplinkai, todël su gyventojøprotestais jau susidûrë lietu-viðkos ámonës, atliekanèiosskalûniniø dujø þvalgybà.Kas organizuoja tokios pa-nikos skleidimà, nuspëti ne-sunku. Net Seimo Aplinkosapsaugos komitetas kreipë-si á Vyriausybæ, siûlydamasapsvarstyti skalûniniø dujøLietuvoje þvalgybos ir gavy-bos tikslingumà. Bet ne dëlekologijos susirûpino da-bartinio Seimo Aplinkosapsaugos komitetas – kasgalëtø paneigti, jog svar-biausias motyvas – vieno áta-kingo komiteto nario ryðiaisu rusiðkø dujø tiekëjais. Vatau ir ekologija.

„Lietuva – tai ð... Vaþiuo-kit ið èia ir kuo greièiau!“ –prieð televizijos kamerà ragi-na jaunas vyriðkis. Spren-dþiant ið jo tarsenos ir vardo,tai rusakalbis mûsø valstybëspilietis. Ar verta su juo disku-tuoti, ginèytis?

Ir taip, ir ne. Juk akivaiz-du, kad su Lietuva jo niekasnesieja, nebent tai, kad jo të-vai, kaþkada atvykæ á „Va-karus“ (pamenate? - „Litvaeto zapad“), lëmë jam èiaturëti gimtinæ. Ir viskas,daugiau nieko. Taèiau ádo-mu, kad tas vyriðkis neragi-na vaþiuoti á Rusijà (niekopanaðaus, jis kalba apie Vo-kietijà). Galbût þino, kadRusijoje – ne pyragai. Var-gu ar já jaudina Þmogaus tei-siø paþeidimai tëvø gimtinë-je, greièiau jau nesinori taptipaprastos liaudies dalimi, oliaudis Rusijoje, anot vienomaskviðkio, „geria ir mel-dþiasi“, nes jai daugiau nie-ko nebeliko.

Kita vertus, negali tylëti,kai taip ðlykðèiai apie Lietu-và kalba jos pilietybæ turintisþmogus. Belieka jam pasiûlytitos privilegijos atsisakyti – jukblogas tas paukðtis, kuris sa-

vo lizdà terðia. Deja, pas musdaugiau diskusijø kyla dël pi-lietybës suteikimo þmonëms,kurie galbût kada nors iðgar-sins Lietuvà, ir nieko nekal-bama apie þmones, kurie jàðmeiþia, tyèiojasi jau dabar.Po visø ðitø pasvarstymø li-ko vienas neatsakytas klau-simas – ko siekë tos televizi-jos laidos rengëjai?

Kitàkart nelinksmø min-èiø sukëlë nugirstas pokalbiskaimo krautuvëlëje: pusam-þis vyriðkis, su pardavëjomisplepëdamas apie nusikalsta-mumà, pareiðkë: „NorëjoteEuropos Sàjungos, tai va ji.“

Bet paklaustas, kokià jisnurodytø alternatyvà (galRusijà?), tik numykë... Par-davëjos buvo þvalesnës: „Oið kur jûs þinot, kad Rusijo-je blogiau, gal jûs koks ekst-rasensas?“ Na, kà galima átai atsakyti? Juk pardavëjosjau pasakë, kas joms yra tik-ras autoritetas. Tad viso la-bo prisiminiau Rolando Pa-kso, kuomet jis buvo uþë-mæs prezidento postà, paly-dovæ Lenà Lolaðvili. Ir tapoaiðku, kad tokiø aiðkiaregiøbus ir daugiau. Yra kam jaistikëti.

Kaip iðpurenama dirvaantivalstybingumui Visos kalbos apie neva

Kubiliaus visiðkai nustekentàLietuvos ekonomikà tëraakiø dûmimas ir naiviø þmo-geliø mulkinimas. Jos, beje,nesiliauja iki ðiol. Vis dëltouþsienio valstybiø nuomonëkitokia – neseniai Miunchenevykusioje saugumo konferen-cijoje dalyvavusi LietuvosPrezidentë Dalia Grybaus-kaitë teigia iðgirdusi gerø at-siliepimø apie ekonominæ kri-zæ suvaldþiusià Lietuvà.

Duodama interviu Lietu-vos radijui, Prezidentë teigë:„Að pasidþiaugiau, kad Balti-jos regionas, visos trys valsty-bës, susitvarkë su krize sëk-mingai ir labai greitai, be jo-kios abejonës, sumokëjome irtam tikros socialinës átampos

kainà, bet dabartinës kai ku-rios ðalys bûtent dabar paten-ka á tà sudëtingà zonà, kokio-je mes buvome 2009–2010metais. Ir mes sugebëjome,reikëjo þmoniø supratimo irkantrybës, ir kai kuriø politikørimtos atsakomybës, kurie au-kojosi ir þinojo, kad daro nepo-puliarius sprendimus, taigi messugebëjome per pusantrø me-tø atsistoti ant kojø ir dabar de-monstruojame vienà ið di-dþiausiø Europoje augimø“.

Prezidentë D. Grybaus-kaitë sakë, jog daugelis ðaliøsupranta, kad Lietuvos Vy-riausybei buvo nelengva, rei-këjo paaukoti populiarumà,nebijoti nepasitenkinimo irátampos, taèiau tikslas buvopasiektas, krizë suvaldyta.

Pavyzdys, kaip suvaldyti krizæNenuostabu, kad Lietuvospatirtimi jau bando pasinau-doti kitos ES ðalys, siekdamospaþaboti krizæ. Vis dëlto di-dþiausia problema, anot Pre-zidentës D. Grybauskaitës,ne euro krizë, bet ekonomi-nës ir politinës atsakomybëskrizë: kai kuriose ðalyse val-dþia stokoja politinës valiospriimti reikiamus sprendi-mus, o kai kurie nariai iðvis el-giasi neatsakingai.

Apgalvojus tai, kà mûsøvalstybës Prezidentë kalbëjoMiunchene, norisi paklaustidabartinës valdanèiosios dau-gumos politikø: ar jûsø nepa-liaujamos kalbos apie Kubi-liaus praþudytà Lietuvà reið-kia, jog mûsø Prezidentë me-lavo ES valstybiø vadovams?

Susitiko uþsienio reikalø ministraiLietuvos uþsienio reikalø

ministerijos naujienose pra-neðama, kad Miuncheno sau-gumo konferencijoje Lietu-vos uþsienio reikalø ministrasLinas Linkevièius vasario 2dienà susitiko su Rusijos uþ-sienio reikalø ministru Serge-jumi Lavrovu. Ministrai suta-rë sustiprinti dviðalá bendra-darbiavimà, visuose lygiuosesuaktyvinti abiejø ðaliø kontak-tus. Konstruktyvaus pokalbiometu konstatuota, kad kai ku-

riais klausimais ðalys laikosiskirtingø nuomoniø, bet sutar-ta, kad abiem valstybëms rûpi-mus klausimus reikia spræstistengiantis, kad dviðaliame di-aloge bûtø daugiau tarpusaviosupratimo ir teigiamo bendra-darbiavimo pavyzdþiø.

Ið tokios þinios susidaroáspûdis, kad Rusijos gerano-riðkumui nëra ribø, taèiaukaip bus tæsiamas ðis dialogas,nesunku prognozuoti (ypaèþinant dabartines politines

Rytø kaimynës tendencijas ánedemokratiná reþimà, tad kàir bekalbëti apie poþiûrá á ma-þesnes valstybes?) – Rusijatuos rûpimus klausimus, ku-riuose “norëtø paþangos”,supranta vienareikðmiai – turibûti taip, kaip ji nori. Ádomu,ar sugebës naujasis mûsøURM vadovas árodyti, kad in-teresø pyragas tarptautiniumastu taip nedalijamas.

Parengë GintarasMARKEVIÈIUS

42013 m. vasario 8 d. Nr. 6 (1028)TremtinysSveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikiname

Mielas Alfonsai NORINKEVIÈIAU, gyvenimas – pa-vojingas kalnø takas. Juo gali eiti tik blaivios galvos ir plie-ninës valios þmonës. Tai netik mëgstamas Jûsø posakis,Jûs esate toks: stiprus, valin-gas, be galo darbðtus, visadapasitempæs, imlus naujo-vëms... Ilga kelionë jaunystë-je ne savo noru á TolimuosiusRytus ne tik nepalauþë, betdar labiau uþgrûdino.

Nugyventi nelengvi, betgraþûs Jûsø metai, lyg kvap-nios þemuogës ant smilgø, ku-rias parneðdavote mums á na-mus, kai rytà gráþdavote ið ðienapjûtës...

Jumis didþiuojamës ir dþiaugiamës sveikindami 85-ojogimtadienio proga.

Seserys, vaikai, þentas, marti, vaikaièiai* * *

Graþaus 65-ojo jubiliejiniogimtadienio proga sveikina-me buvusá tremtiná, LPKTSTauragës filialo tarybos na-rá Juozà MONTVILÀ.Sveikatos linkim, ryþto,

iðtvermës,Laipteliø laimës á dangaus

þvaigþdes.Kasdien namuos –

palaimos ir sëkmës,Saugiausio tilto per gyvenimo

upes.Bûkit laimingas!LPKTS Tauragës filialas

1944 metø vasarà visojeLietuvoje kovai su sovietøokupantu kûrësi ginkluotøpartizanø bûriai. Gausu jøbuvo ir Krekenavos kraðte,kurio apylinkiø partizanaipriklausë Vyèio apygardai.Nuo pirmøjø kovos metø èiaveikë Stasio Eitminavièiaus-Rupûþëno, KazimieroÐniûtës-Savanorio, taippat Petro Pakðio-Moky-tojo, Antano Þygo-Ap-tiekoriaus partizanø bû-riai. 1945 metais nuoRupûþëno bûrio atsisky-rë Alfonso Vaièiûno-Pa-raðiuto bûrys, pavadintasVarnakalnio vardu.Baublio bûriui vadovavovienas þymesniø partiza-nø Krekenavos apylinkë-se Ipolitas Lukoðevièius-Baublys ið Glitënø kai-mo. Ðio kraðto apylinkiøpartizanai buvo vieni ak-tyviausiø kovotojø rezis-tencinëje kovoje. Kreke-navoje buvo dislokuotaatskira NKVD águla su100 kareiviø.

Vienas þymiausiøKrekenavos kraðto parti-zanø vadø Jonas Vepðtasgimë 1925 metø sausio 8 die-nà Panevëþio apskrities Kre-kenavos valsèiaus Petriðkiøkaime. Buvo ketvirtas vaikasðeimoje. Antano ir MortosVepðtø ðeima pasiþymëjodarbðtumu: savo jëgomis ádir-bo þemæ, kur anksèiau buvomiðko plotas.

1944 metais, prasidëjusantrajai sovietø okupacijai,broliai Vepðtai slapstësi – ne-norëjo tarnauti okupacinëjearmijoje. Dël ðios prieþasties1944 metø lapkritá sovietøokupantai ir jø talkininkai ási-verþë á Vepðtø namus Miðko-Palivarko kaime. Ðeimos të-vas Antanas Vepðtas, jo pen-kiasdeðimtmetë þmona Mor-ta, sûnûs: keturiolikmetis Al-fonsas ir devynmetis Algir-das, bei ðeðiametë duktë Ve-ronika suðaudyti, sunkiu dar-bu sukurta ðeimos sodyba pa-degta. Penkiolikmetis sûnusVytautas iðsigelbëjo iððokda-mas pro langà. Jis nubëgo pasvyresnæ, jau iðtekëjusià sese-rá, kurá laikà slapstësi.

Netekæ gimtøjø namø irðeimos, broliai Jonas ir Vy-tautas Vepðtai ásitraukë á par-tizaninæ kovà. Ið pradþiø pri-klausë Vyèio apygardos Pet-ro Pakðio-Mokytojo partiza-nø bûriui. Vëliau J. Vepðtas-Paukðtelis vadovavo Paukð-telio partizanø bûriui. Þy-

mesni ðio bûrio partizanai:Stasys Strikulys-Fricas, Leo-nas Ðtarolis-Aras, GrigaliusÐtarolis-Plienas, EdvardasDauèiûnas-Jokeris, JonasKalvaitis-Paþástamas, StasysZalomskis-Lûðis, AndriusRamanauskas-Komaras, irkiti, Jono Vepðto-Paukðteliovadovaujami, veikë Krekena-vos ir Ramygalos apylinkëse.1951 metø sausá J. Vepðtas-Paukðtelis paskirtas Vyèioapygardos Gedimino rinkti-nës vadu. Þuvo 1951 metøkovo 14 dienà partizanø rë-mëjø sodyboje netoli Kreke-navos. Tuo metu èia buvo ap-sistojæ Paukðtelio bûrio irBroniaus Juospaièio-Direk-toriaus vadovaujamo Vëtrosbûrio aðtuoniolika partizanø.Operacijoje dalyvavo sovietøsaugumieèiai ir jiems paval-dûs kariniai daliniai ne tik iðKrekenavos, bet ir ið Panevë-þio bei Ramygalos. Operaci-jos pasekmës skaudþios: vie-nuolika partizanø þuvo, tryssuimti. Keturi partizanai,

Vyèio apygardos Gedimino rinktinësvadas Jonas Vepðtas-Paukðtelis

Paukðtelio bûrio partizanai. Pirmoje eilëje pirmas ið kairës sëdibûrio vadas Jonas Vepðtas-Paukðtelis, pirmas ið deðinës – VytautasVepðtas-Þvaigþdutë

nors ir suþeisti, iðtrûko ið ap-supimo. Jaunesnysis brolisVytautas Vepðtas-Þvaigþdu-të, partizanavæs beveik devy-nerius metus, þuvo 1953 me-tø balandþio 18 dienà.

Elena MARKUCKYTË,Donatas PILKAUSKAS

Nuotrauka ið autoriø archyvo

Uþpildydami laukelá E2 áraðykite LPKTS ámonës kodà 300032645, laukelyje E3 áraðykitefilialo pavadinimà.

Du procentus gyventojø pajamømokesèio skirkite LPKTS

nës sàskaità, taèiau kreipian-tis á VMI galima bus iðraðy-ti paþymà apie sumø perve-dimà pagal praðymuose nu-rodytas sàskaitas.

* - kiekvienas, norintis pa-remti, 15 laukelyje áraðo savofilialo atsiskaitomosios sà-skaitos numerá, kurá galimasuþinoti tik savo filialo bûsti-nëje.

Rekomenduojame, kad gy-ventojai, pildydami praðymuspervesti iki 2 procentø paja-mø mokesèio sumos Lietu-vos vienetams, pagal LietuvosRespublikos labdaros ir para-mos ástatymà turintiems tei-sæ gauti paramà (formaFR0512), ir norëdami skirtiparamà filialui, 10 laukelyjeturëtø nurodyti Lietuvos po-

litiniø kaliniø ir tremtiniøsàjungos kodà (kodas300032645), o 15 laukelyjeáraðyti Lietuvos politiniø ka-liniø ir tremtiniø sàjungos fi-lialo* atsiskaitomosios sà-skaitos numerá (FR0512 for-mos pildymo taisyklës). Atli-kus skaièiavimà pagal pateiktuspraðymus paskaièiuota sumabus pervesta á pagrindinës ámo-

Uþsiprenumeruokite„Tremtiná“!

„Lietuvos paðto“ skyriuose ir internetu prenume-rata.post.lt galite uþsiprenumeruoti savaitraðtá„Tremtinys“. Prenumerata priimama iki kiekvienomënesio 22 dienos.

Prenumeratos indeksas 0117, kaina: 1 mën. – 8,16 Lt,3 mën. – 24,48 Lt, 6 mën. – 48,96 Lt.

Dëkojame skaitytojams.

5 2013 m. vasario 8 d.Nr. 6 (1028) Tremtinys

2012 metø pabaigoje iðleista kny-ga „Jaroslavas Rimkus – dailininkas,pedagogas, visuomenininkas“. Tai sû-naus prof. Vytenio Rimkaus knygaapie tëvà, á kurià sudëti brangiausi at-siminimai ir iðsaugota raðytinë me-dþiaga, fotografijos.

Bajoriðkos kilmës Rimkø giminë-je – net trys menininkø kartos. Myko-las Rimkevièius (1867–1938) dailës mokësi Len-kijoje, plaèiai þinoma jopieðta karikatûra, kuriojeM. Muravjovas-Korikaspavaizduotas stovintis antkaukoliø ir skeletø „posta-mento“ kartuviø gaisrø fo-ne. Mykolo sûnus Jarosla-vas Rimkevièius (1888–1976; 1928 metais oficia-liai pavardæ susilietuvinæsá Rimkaus) labiausiai ið-garsëjo 1922 metais iðleistu albumu„Vokieèiø okupacija Lietuvoje 1915–1919 m. paveikslëliuose ir trumpuo-se apraðymuose“ (su tekstais lietuviøir anglø kalbomis). Jo sûnus VytenisRimkus (gimæs 1930 metais) – apta-riamos knygos ir daugybës kitø pub-likacijø autorius – baigæs Leningradodailës institutà, ágijæs profesoriaus ti-tulà, þmogus, daug nuveikæs mokslo,kultûros, visuomenës srityse. Uþ kil-nius darbus 2000 metais apdovanotasÐiauliø miesto garbës pilieèio vardu.

Naujoje biografinëje knygoje kom-ponuojant ávairià medþiagà plaèiainuðvieèiamas Jaroslavo Rimkaus gy-venimo kelias. Visas turinys kûrybin-gai sudëliotas ið ávairiø fragmentø: bepagrindinio autorinio teksto publi-kuojami J. Rimkaus atsiminimø intar-pai ir straipsniai („Ðiauliø gimnazijosistorija”, „Lietuvos kolonizavimas irdvarininkai“, „Ðis tas ið Bazilioniømiestelio ir jo apylinkiø istorijos“ irkiti.), iðtraukos ið jo uþraðø knygeliø(su politikø citatomis, sentencijomis,patarlëmis ir kitomis ádomiomis gyve-nimo pabiromis), J. Rimkui áþymiøveikëjø raðytø charakteristikø ir laið-kø (Jono Basanavièiaus, JuozoPaukðtelio, Tado Ivanausko, KostoKorsako ir kitø). Knygos pabaigojepateikta susisteminta bibliografija (73pozicijos) ir J. Rimkaus biobibliogra-fija (269 pozicijos). Leidinys gausiaiiliustruotas ávairiø laikotarpiø fotog-rafijomis, pieðiniais.

Trumpai paþvelkime á pagrindi-nius Jaroslavo Rimkaus gyvenimofaktus. Dar carinës priespaudos me-tais lankë Ðiauliø gimnazijà, ankstiëmë dalyvauti studentø ratelio veik-loje, iðvykose po Lietuvos kraðtà.1908 metais ástojo á Peterburgo uni-versitetà, o 1915 metais gavo filolo-gijos diplomà. Vykstant Pirmajam pa-sauliniam karui, buvo priverstas baig-ti karo meteorologijos mokyklà,1916 metais iðsiøstas á Galicijos fron-tà. Savo patyrimus fronte vëliau ap-raðë dideliame nepublikuotame dar-be. 1918 metais gráþo á Lietuvà, ásidar-bino Ðiauliø gimnazijoje. Èia jis apie 16metø dëstë lotynø ir graikø kalbas, vi-suotinæ istorijà, logikà ir psichologijà.1934 metais ið darbo atleistas, ap-ðmeiþtas dël tariamo prorusiðkumo.

1949-øjø kovà visa ðeima (aðtuo-

ni þmonës) iðtremta á Irkutsko sritá.Jaroslavui tuo metu buvo ðeðiasde-ðimt treji. 1951 metais Jaroslavas uþuþraðø knygelëje darytus „kontrrevo-liucinio ir nacionalistinio pobûdþio“áraðus nuteistas deðimèiai metø kalë-ti lageriuose. Kalëjo Irkutsko sritiesinvalidø lageriuose. 1955-aisiais ið-leistas á tremtá, kaip nedarbingas in-

validas, beveik visiðkaiapakæs.

1958 metais gráþo áLietuvà. Dalis ðeimosprisiglaudë savo namovirtuvëje (sodyboje tuometu buvo ásikûrusi ko-lûkio kontora), dalis –Ðiauliuose. Po porosakiø operacijø Jarosla-vas jau galëjo matyti.Uþsiëmë savo iðlikusiosarchyvo dalies tvarky-

mu, rankraðèiø taisymu ir atsiminimøraðymu. 1976 metais mirë ir palaido-tas Bazilioniø kapinëse.

Atskirà istorijà galima bûtø papa-sakoti apie albumà „Vokieèiø okupa-cija Lietuvoje 1915–1919 m. paveiks-lëliuose ir trumpuose apraðymuose“.Ði knyga atsirado ið pomëgio mëgëjið-kai „paiðeliu“ fiksuoti okupacijos me-to realijas. Vëliau perpieðti tuðu ðiepieðinëliai sugulë á 1922 metais iðleistàalbumà, pasiraðytà J. Ðilieèio slapy-vardþiu. Knygos iðleidimas finansið-kai prislëgë autoriø, jis pats buvo pri-verstas platinti jà kelionëse po Lietu-và. Neátiko ji ir Vokietijos konsului,kuris, kaip raðoma knygoje, pareika-lavo ið prezidento A. Smetonos albu-mà konfiskuoti ir uþdrausti, kaip ga-lintá pakenkti tarpvalstybiniams san-tykiams. Taèiau prezidentas atsisakæstai padaryti ir pasakæs konsului: „Vis-kas, kas pavaizduota tame albume, yragryna tiesa“. Naciø okupacijos metaisgestapas teiravosi apie albumo auto-riø, taèiau nespëjo jo rasti. Vokieèiøokupacijà smerkiantys pieðiniai sovie-tams tarsi turëjo tikti, taèiau albumebuvo lygiagreèiai kritikuojamas ir ca-rinis imperializmas. Tik septintamedeðimtmetyje spaudoje pasirodë al-bumo iliustracijø, buvo surengtos ke-lios parodos. Naujas, fotografuotinisleidimas iðvydo ðviesà 1999 metais.

Knyga apie Jaroslavà Rimkø ste-bina, kiek vienas þmogus savo veiklair paþintimis plaèiai áaugo á kultûrinæLietuvos istorijà. Tarp jo mokiniø bu-vo dramaturgas ir raðytojas JuozasGruðas, architektas Vladimiras Zu-bovas, aukðtas sovietinis pareigûnasVladas Niunka (J. Rimkui gráþus iðtremties jo atsipraðinëjæs) ir daugeliskitø. Biografijoje krenta á akis ir pla-tûs istoriniai pjûviai: nuo bendriausiøfaktø iki smulkiø, bet itin iðkalbingødetaliø (kaip visai ðalia J. Rimkaus persovietø vykdytà Ðiauliø bombardavi-mà sprogo Ðalkauskiø namas, kaip joþmona keliais „samagono“ buteliaisiðgelbëjo já nuo sovietø kontrþvalgy-bos, kuriai á rankas pateko knyga„Trumpa VKPB istorija“ su priraði-nëtais komentarais, ir t.t.). Vietomisknyga priartëja ir prie etnografinio pa-sakojimo, todël paimta á rankas ji tarsipraðosi bûti vël skaitoma.

Rokas SINKEVIÈIUS

Þodþiais tapytas tëvo portretas

1943–1944 metø vadinamøjø so-vietiniø „partizanø“ siautëjimas Piet-ryèiø Lietuvoje paliko kraujuojanèiøþaizdø, kurios þiojëja iki ðiol. Uþkiekvienà jø diversinæ akcijà vokieèiaiðaudydavo ákaitus, bausdavo iðtisuskaimus. Valstieèiai, kurie nepristaty-davo visos maisto produktø prievolës,buvo grieþtai baudþiami – jø buvo irsuðaudytø Paneriuose.

Stengdamiesi apsiginti nuo gink-luotø gaujø ir apsaugoti savo turtà,1943 metø rudená kai kuriø kaimøvalstieèiai ëmë kurti kaimø savisau-gas. Dël to ið raudonøjø teroristø su-silaukdavo baudþiamøjø akcijø. Apie

sovietiniø gaujø plëðikavimà, jø vyk-dytas baudþiamàsias akcijas þmonëskalbëdavo tik paðnibþdomis. Iki patAtgimimo.

Atsivërus archyvams, imta tyrinëtiPietryèiø Lietuvoje veikusiø kaimøsavisaugø konfliktai su sovietinëmisgaujomis. Iðsamiausiø studijø paskel-bë dr. Rimantas Zizas. Jo nuomone,ginkluotame savisaugininkø konflik-te su raudonaisiais iðskirtinë vieta ten-ka Kaniûkø kaimo (Eiðiðkiø rajonasJaðiûnø valsèius) uþpuolimui 1944metø sausio 29 dienà. Kaniûkø puo-limas ir susidorojimas su kaimo gy-ventojais buvo þiauriausia baudþia-moji akcija prieð kaimø savisaugà,„virtusi tikromis skerdynëmis (...),negailestingas susidorojimas su kaimoþmonëmis“ (þr. http://www.genocidie-nàlt/Leidyba/11/zizas2.htm).

Sovietø okupuotoje Lietuvoje likæteroristai atsiminimuose apie kruvi-nus savo darbus raðyti nedráso, nes ga-lëjo susilaukti savo aukø artimøjø lin-èo teismo. Be to, stengësi iðsaugoti„partizanø“ ávaizdá. Dar daugiau –keli teroristiniø akcijø dalyviai netkalbëjo apie vokieèiø garnizono Ka-niûkuose sutriuðkinimà.

Daugelis teroristiniø akcijø daly-viø po Antrojo pasaulinio karo pabai-gos iðvyko ieðkoti geresnio gyvenimoá Vakarus. Tarp jø buvo þmoniø, ku-rie vëliau atvirai raðë apie tos þiemosávykius, nemanydami, kad ðie tekstaikada nors pasieks ir Lietuvà. Skelbtiatsiminimai padeda susidaryti tikresnávaizdà apie raudonøjø teroristø „par-

tizaninæ kovà“. Tie atsiminimai daþ-nai visiðkai skiriasi nuo tø menkø duo-menø, kurie iðlikæ jø autoriø byloseLietuvos ypatingajame archyve.

Dviejø teroristiniø gaujø dalyviø –Chaimo Lazaro ir Abos Kovnerio –atsiminimus apie Kaniûkø sunaikini-mà ir kaniûkieèiø þudynes galima pa-skaityti internete (http://www.kran-tai.lt/bvs/naujienos.html?show=pla-ciau&id=1811).

Pavyko aptikti kaunieèio PauliausBagrianskio, buvusio geto kalinio, Iz-raelyje iðleistus atsiminimus angløkalba. Ið visø iki ðiol skaitytø sovieti-niø teroristø atsiminimø Bagrianskio

tekstas yrav i e n i n t e l i s ,kuriame nëranë þodþio apie„vokieèiø gar-nizonà“, jisnejautë kerðtopaprastiemsvalstieèiamsdël nacistinëso k u p a c i j o snusikaltimø.Galbût tuometu jis pagal-vojo apie savodukrelæ, kuriàjos gelbëtojaBronë Budrei-kaitë buvo pa-krikðtijusi Ire-nos vardu kaip

savo dukterëèià ir kurià gelbëjusiostrys kitos lietuvës vëliau buvo átrauk-tos á Pasaulio Tautø Teisuoliø sàraðà?

Pauliui Bagrianskiui, kaip ir ke-liems kitiems Kaniûkø naikintojams,buvo nesmagu, kad teko dalyvauti ðio-je akcijoje, kad daugeliui jo bendra-þygiø taip patiko þudyti, tyèiotis ið nu-þudytøjø kûnø, patiko griauti, o la-biausiai – gerti.

Bagrianskio apraðyta siaubingascena, kaip buvo niekinami palaikai,primena komunistiniø nusikaltëliøbraiþà, kai jie, traukdamiesi nuo bu-vusiø sàjungininkø naciø, 1941metøbirþelio pabaigoje susidorojo su Rai-niø ir kitais lietuviø kankiniais, Va-karø Baltarusijos, Vakarø Ukrainospatriotais.

Siûlome paskaityti Pauliaus Bag-rianskio 1988 metais paskelbtø atsi-minimø apie Kaniûkus iðtraukà [Pir-sumim (Tel Aviv: Publications of theMuseum of the Combatants and Par-tisans), no. 65–66 (December 1988):p. 120–24]:

„Manæs nenustebino, kai 1944 me-tø balandþio mënesá (ið tikrøjø sausio –I.T.) mûsø partizanams buvo praneð-ta, kad eisime pamokyti Kaniûkø kai-mà. Niekada nebuvau girdëjæs apiekaimà, vadinamà Kaniûkais. Mûsø 25asmenø þydø bûriui vadovavo Jako-bas Preneris. Kituose bûriuose – ávai-riø tautybiø atstovø – dar buvo 125partizanai. Visi ðie bûriai sudarë 150asmenø gerai ginkluotà daliná, kurismums atrodë áspûdinga jëga.

Kaniûkø skerdyniø dalyvioprisipaþinimas

(keliama á 6 psl.)

62013 m. vasario 8 d. Nr. 6 (1028)TremtinysKaniûkø skerdyniø dalyvio prisipaþinimas

Be mûsø 25 þydø bûrio, dalinyjebuvo rusø, lietuviø, lenkø, ukrainie-èiø ir kitø tautybiø atstovø. Daliniuivadovavo rusas, nemokëjæs jokioskitos kalbos, iðskyrus savo gimtàjà.Manyta, jog visi supranta rusiðkai.Bet ið tikrøjø daugelis lietuviø ir jau-nesnieji þydai rusø kalbos nemokë-jo. Net ir Jakobas Preneris rusiðkaikalbëjo tik ðiaip sau.

Prieð daliniui iðvykstant karinin-kas rusiðkai trumpai supaþindino suþygio uþduotimi. Daugelis kaimø,iðsidëstæ maþdaug 20 kilometrø spin-duliu aplink Kaniûkus, buvo nu-sprendæ naktimis Kaniûkuose laikytisavo karves ir kiaules. Kaniûkai bu-vo gerai apsirûpinæ – vokieèiø ir Ar-mijos krajovos ginklais. Maisto atëjæpartizanai rasdavo tuos kaimus tuð-èius. Kaniûkø saugoti daþnai dar ið va-karo atvykdavo ir vokieèiø. Daliniuivadovavæs karininkas pasakë, jog to-dël ir eisime pamokyti Kaniûkø. Kaipaklausëme, ko juos mokysime, kari-ninkas pasakë, jog suþinosime, kaitam ateis laikas.

Þygiavome nuo vidurdienio iki vë-lyvo vakaro, viename kaime sustojo-me pailsëti ir pavalgyti. Mane mûsøvadovybë paskyrë vertëju ir kurjeriuryðiams su bûriais palaikyti. Nors ke-lionë buvo ilga ir átempta, nesijauèiaupavargæs ir negalëjau uþmigti. Buvogaila, kad negalëjau uþmigti, nes kitànaktá laukë dalyvavimas akcijoje – rei-këjo bûti pailsëjusiam, kad galëtumbûti budrus ir pasirengæs atlikti betkurià uþduotá. Po to dar laukë treèio-ji naktis – gráþimas á savo bazæ, treèiojibemiegë naktis. Kalbu apie tai jauþvelgdamas á praeitá. Tada negalvo-jau apie „rytdienà“ ir nelabai sukaugalvà – miegoti ar ne. Valandà ar dvipraleidau vadovybës bûstinëje – sukeliais karininkais studijavome þe-mëlapá. Ten bûdamas supratau, jogmûsø tikslas – sunaikinti visà kaimàkartu su jo gyventojais. Paklausiau,kodël ketinama taip neþmoniðkaiþiauriai pasielgti. Man buvo atsaky-ta, kad taip nusprendë aukðèiausiojivadovybë. Mes negalime leisti, kadtaip stipriai apsiginklavæs kaimasþlugdytø mûsø partizanø veiklà.Tegu tai bus pamoka kitiems kai-mams – kad jie gerai pagalvotø prieðpraðydami naciø ginklø ir prieð nu-spræsdami mums prieðintis.

Kità dienà ið ryto iðþygiavome.Apie antrà valandà po pietø nedide-liame jaukiame kaimelyje sustojome„atsigaivinti“ ir porà valandø pailsë-ti. Kaimà supo aukðtos senos puðys,aplink – miðkas. Vienoje miðko pusë-je driekësi laukai, tarp laukø – nedi-delis upelis. Valstieèiai mums pasiû-lë paprastø valgiø – kiauðiniø, baltosûrio, juodos duonos ir rûgpienio. Pa-sitaikydavo, kad ðeimininkas pasmal-saudavo, kur mes iðsirengëme. Atsa-kydavome, jog mums ásakyta susitik-ti ir vëliau prisijungti prie didelio ki-tø partizanø dalinio.

Apie ketvirtà valandà vël pajudë-jome, þygio tikslà pasiekëme prieð patvienuoliktà valandà vakaro. Kiekvie-nas bûrys gavo atskirus uþdavinius,

kiekvienam buvo paskirta jo (veiklos)teritorija. Lygiai vidurnaktá visi buvonurodytose vietose ir laukë signalopulti Kaniûkø kaimà. Vieni bûriai tu-rëjo padegti trobas, kiti – uþtverti ke-lius ið kaimo. Ir lygiai dvyliktà valan-dà kaimas suliepsnojo, ëmë sproginë-ti ginklø atsargos. Tvartuose siaubin-gai baubë karvës, þviegë kiaulës, þven-gë arkliai. Keliems arkliams pavykoiðsiverþti, jie ðuoliavo kaip pasiutæ iðdeganèio kaimo.

Liepsnose sproginëjo tûkstanèiaivokieèiø kulkø, kuriø buvo kiekvieno-je troboje, ið tvartø sklido baisûs de-ganèiø gyvuliø garsai, girdëjosi ban-danèiø pabëgti kaimo gyventojø ðau-ksmas – ðiame koðmariðkame praga-re negalëjai atskirti þmoniø riksmo arbalso. Iðtisà valandà stovëjau su vado-vaujanèiu karininku ir keliais jo padë-jëjais ant kalvos stebëdamas ðá siau-bingà pragarà. Tada gavau ásakymàsusisiekti su savo bûriu ir liepti jiemsuþimti naujas pozicijas. Priartëjæs priesavo bûrio pamaèiau, kaip vienas iðmûsiðkiø, vidutinio amþiaus moterið-kës galvà prispaudæs prie didelio ak-mens, kitu akmeniu jà dauþë. Kiekvie-nà smûgá lydëjo maþdaug tokie þo-dþiai: èia uþ mano nuþudytà mamà, èia– uþ uþmuðtà tëvà, èia – uþ mirusá bro-lá ir panaðiai. Tai buvo maþdaug 22metø jaunuolis, su kuriuo visà laikàkartu dirbome pogrindyje. Ðiaip jisbuvo draugiðkas ir ramus þmogus.Nesitikëjau, kad jis kada nors galëtøtaip elgtis. Kas já taip staigiai pakei-të? Að nesureagavau. Tik JakobuiPreneriui pasakiau, kurias naujaspozicijas turi uþimti jo bûrys, ir grá-þau pas vadà. Jis pasiuntë mane á kitàbûrá – ir jam turëjau nurodyti nau-jas pozicijas. Eidamas turëjau kirs-ti „boljðakà“ (vieðkelá), kurá ið abie-jø pusiø gaubë seni medþiai. Kirsda-mas kelià pastebëjau vyriðká, ban-dantá pabëgti ið kaimo.

Galbût jis mane pastebëjo pirmas,nes bëgdamas paleido á mano pusæ ðû-vá. Supratæs, kad nepataikë, jis akimir-kai sustojo manydamas, kad antrasisbandymas pavyks geriau. Bet dabar aðbuvau pasiruoðæs ir nuspaudþiau gai-dukà pirmas. Ið vyro rankos iðkritoginklas. Jis lëtai susmuko ant keliø irgriuvo negyvas. Jeigu bûèiau kirtæskelià minute anksèiau ar vëliau, gal-bût mudu bûtume prasilenkæ. Ir ðian-dien jis galëtø bûti gyvas, kaip ir að, jei-gu ne tas minutës skirtumas. Kita ver-tus, að bûèiau þuvæs, jeigu jis bûtø ati-dþiau nusitaikæs.

Kai priartëjau prie bûrio, kuriamturëjau praneðti naujà uþduotá, iðvy-dau siaubingai kraupø vaizdà. Dar irðiandien, daugiau nei po keturiasde-ðimt metø, sunku ásivaizduoti ar ap-raðyti, kà tada maèiau. Nedidelëjemiðko laukymëje tysojo pusraèiu su-mesti ðeði ávairaus amþiaus moterø irdviejø vyrø kûnai. Visi buvo nuogi, su-versti ant nugarø. Apðviesti mënuliopilnaties. Artëdamas pamaèiau, kaipvienas vyras ðaudë á kûnø tarpkojus.Jeigu kulka pataikydavo á nervà, kû-nas sureaguodavo lyg bûtø gyvas – ke-lias sekundes krûpteldavo ir virptel-davo. Moterø kûnai reaguodavo stip-

riau negu vyrø. Ðiame þiauriame þai-dime dalyvavo visi bûrio vyrai – kva-todami, su laukiniu átûþiu. Ið pradþiøstovëjau apstulbintas ðio reginio, pas-kui man pasidarë nesveikai ádomu.Taip kelias minutes stovëjau spokso-damas, kol prie manæs prisiartino bû-rio vadas ir paklausë, ar nenorëèiaudalyvauti ðiuose eksperimentuose.Tik tada prisiminiau, ko èia atëjau, irpasakiau, kokias naujas pozicijas jamnedelsiant reikia uþimti. Bet jie nes-kubëjo ir tik po to, kai kûnai visiðkailiovësi reaguoti á kulkas, nuëjo uþim-ti naujø pozicijø.

Kaimas buvo paskendæs raudono-se liepsnose, vis dar girdëjosi sprogi-mai ir deganèiø gyvuliø leidþiami gar-sai. Gráþdamas á vadavietæ maèiau gu-linèius valstieèiø, nuðautø bandantpabëgti ið kaimo, kûnus. Tolëliau di-deliu greièiu ðuoliavo arklys, tikriau-siai skubëdamas pasiekti kokià upæ arkûdrà, kad uþgesintø deganèià uode-gà ir karèius. Ið pradþiø man dingte-lëjo mintis nuðauti arklá ir taip nu-traukti jo kanèias. Bet prisiminiau,kad arkliai gerai orientuojasi aplinko-je, todël ir ðis arklys ðuoliavo trum-piausiu keliu prie vandens. Tikiuosi,jis spëjo iðsigelbëti.

Maþdaug antrà valandà po vidur-nakèio Kaniûkø kaimas buvo visiðkaisudegintas. Nesimatë në vienos tro-bos, nebesigirdëjo në garso. Matyt,bus sudegæ visi þmonës – ir vaikai, irmoterys, ir vyrai, uþmuðti jø paèiøsaugotø sproginëjanèiø ðoviniø ar-ba pribaigti mûsø vyrø, kai bandëpabëgti ið ðio pragaro.

Galbût keliems arkliams pavykopabëgti ir iðlikti, jeigu spëjo laiku pa-siekti vandená. Gali bûti, kad vienamkitam gyventojui kaip nors pavyko pa-bëgti ir likti gyvam. Ið Kaniûkø kai-mo liko tik pelenø ir negyvø kûnøprisiminimas. Kaimas gavo pamokà.Vadovaujantis karininkas surinkovisus bûrius, visiems padëkojo uþgerai atliktà darbà ir ásakë rengtisgráþti á bazæ. Þmonës buvo pavargæ,bet jø veidai atrodë patenkinti ir lai-mingi, kad ávykdë uþduotá. Tik ne-daugelis suvokë, kokios baisios þu-dynës buvo ávykdytos per vienà va-landà. Tie vienetai atrodë prislëgtiir nusiminæ, apimti kaltës jausmo.Galbût tik tie vienetai ir beprisimenaKaniûkø kaimà...

Á bazæ gráþome vëlai naktá. Buvaupavargæs ir iðsekæs, todël, kaip ir dau-gelis, iðkart uþmigau. Kità dienà su-þinojome, jog kiti bûriai uþ Kaniû-kø sunaikinimà buvo sutikti kaipdidvyriai, jie visà naktá gërë, valgë irdainavo. Jiems patiko þudyti, griau-ti, o labiausiai – gerti.

Po trijø savaièiø ið centrinës par-tizanø bûstinës Maskvoje buvo gau-tas praneðimas, kad reikia skirti pa-peikimà ir nubausti tuos, kurie orga-nizavo Kaniûkø kaimo sunaikinimà.Dar po trijø mënesiø áþengëme á Vil-niø kartu su Raudonàja armija.“

Iðvertë ir parengë IrenaTUMAVIÈIÛTË

Redakcijos pastaba: Paulius Bag-rianskis partizanais vadina sovietøteroristiniø grupuoèiø narius.

Netekomeþmogaus –legendos

1955 metø vasario 16 dienà Sedosmilicijos ir saugumo ramybæ sutrikdëpraneðimas, kad netoli Ylakiø mies-telio, prie Sedos vieðkelio Ylakaièiøkapiniø eglës virðûnëje, plevësuojaLietuvos trispalvë vëliava.

Vëliavà nukabinus, gautas kitaspraneðimas, kad uþ 9 kilometrø prieSkuodo vieðkelio, Gintalaièiø kaimo ri-bose, uosyje plevësuoja kita Trispalvë.

Saugumieèiai nustatë, kad abi vë-liavos pasiûtos ið tos paèios medþia-gos, abiejose vietose sniege palikti tøpaèiø batø pëdsakai. Taèiau tolimes-nës KGB ir milicijos pastangos suras-ti, kas iðkëlë vëliavas, liko bevaisës.

1956 metø vasario 16-osios naktáYlakiø apylinkës keliuose jau patru-liavo saugumieèiai ir milicininkai, betveltui. Ið ryto Trispalvës plevësavoGailaièiø kaimo Venckaus sodybvie-tëje, prie Ylakiø kapiniø Paðilës kai-mo àþuole ir eglëje. Pirmàjà vëliavànuplëðë Sedos MGB virðininkas Pa-vlovas. Naktá siautë pûga ir jokiøpëdsakø nerasta. Baudëjams nepa-vyko kaþkà surasti, tiktai suþinotjo,kad kai kuriose vietovëse naktásmarkiai lojo ðunys...

1957 metø vasario 16 dienà saugu-mo budrumas buvo smarkiai padidin-tas. Visà naktá iki auðros apylinkës ke-liuose bûreliais pasiskirstæ po du trissaugumieèiai ir milicininkai budëjo,dar pasikvietë ir sovietinius partiniusaktyvistus... Naktis praëjo ramiai. Ið-auðus rytui, „ Þemaitës“ kolûkio pir-mininkas praneðë, kad Gailaièiø beiPaðilës ir Ylakaièiø kaimø ribose ple-vësuoja vëliavos: viena ant Luobosupës kranto, kita – àþuole prie Sedoskelio. Ánirðæ saugumieèiai pareikala-vo telðiðkiø pëdsekio ðuns. Uþëjo lie-tus, ir kol ðuo buvo atgabentas, lietusvisus pëdsakus nuplovë. Atlikta daugkratø, apklausta daug þmoniø, bet vis-kas – kaip á vandená...

1958 metø vasario 16 dienà saugu-mieèiai vël nërësi ið kailio. Buvo pa-sitelkti 37 partiniai sovietø darbuoto-jai ir kariuomenë. Instruktaþe nuro-dyta, kad 5 kilometrø spinduliu aplinkYlakius bûtø tikrinami visø sutiktøkelyje dokumentai. Árengtos uþmas-kuotos pasalos. Parûpinta pëdsekiøðunø. Paèiuose Ylakiuose ákurtas ope-ratyvinis ðtabas.

Budëjimas prasidëjo vasario 15dienà 19 valandà ir tæsësi iki vasario16 dienos 9 valandos.

Iðauðo vasario 16-osios rytas. 8 va-landà 30 minuèiø prie Barstyèiø–Yla-kiø kelio, maþdaug uþ 150 metrø,Raudoniø kaimo pamiðkëje plevësa-vo vëliava! Ir dar dvi vëliavos Paluo-bës kaimo miðkelyje, paèioje budëju-siø kareiviø panosëje!.. Pëdsekiai ðu-nys dël blogo oro padëti negalëjo. Vëlkratos ir tardymai, uþverbuoti agen-tai ið vietos gyventojø, akylai stebëtiRaudoniø kaimo mokyklos mokyto-jai ir moksleiviai – jokiø rezultatø.

(atkelta ið 5 psl.)

(keliama á 7 psl.)

7 2013 m. vasario 8 d.Nr. 6 (1028) Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami.

Mûsø adresas: Laisvës al. 39,LT-44309, Kaunas, tel. (8 37)323 204, faksas (8 37) 323 214.Indeksas 0117. El. paðtas:tremtinys@zebra.lt

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X RedaktorëJolita Navickienë Redakcija:Dalia Maciukevièienë,Vesta Milerienë,

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Tremtinys

Kaina 2 Lt

Leidëjas LPKTS

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautosnetekèiø atspindþiai“ remia

LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.ltÁmonës kodas 3000 32645. Ats./sàsk. Nr.LT18 70440600 0425 8365, AB „SEB“ bankas.

Spausdino spaustuvë UAB„Rinkos aikðtë“, Josvainiø g. 41,Këdainiai Ofsetinë spauda 2 sp. lankai.

Tiraþas 2710. Uþs. Nr.

ILSËKITËS RAMYBËJE(atkelta ið 6 psl.) Vladas Pelenius

1924–2013Gimë Koðiø k. Skaudvilës valsè. Tau-

ragës aps. ûkininkø ðeimoje. 1951 m. të-và ir keturis sûnus iðtrëmë á Krasnojarskokr. Nazarovo r. Novorëþevo gyv. Tremty-je dirbo þemës ûkyje. Palaidojo brolá.1957 m. gráþo á Lietuvà. Apsigyveno të-viðkëje.

Palaidotas Girdiðkës parapijos kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame globëjus,

bendruomenës narius, kaimynus.LPKTS Ðilalës filialas

Ona Masiulytë-Kriauèiûnienë1924–2013

Gimë Jakubiðkio k. Radvilið-kio r. 1949 m. kartu su tëvais ir broliubuvo iðtremta á Irkutsko sr. Tulûno r.Dirbo statybos darbus. 1957 m. sutremtiniu sukûrë ðeimà, susilaukëdukters. 1958 m. gráþo á Lietuvà. Ap-sigyveno Radviliðkyje.

Palaidota Radviliðkio kapinëse.Uþjauèiame dukterá Almà.

LPKTS Radviliðkio filialas

Valerija Zimkutë-Braukylienë1925–2013

Gimë Varniø valsè. Palûksèio k. Mokë-si Varniuose, po to þemës ûkio mokslusstudijavo Kaune. Ásitraukë á rezistencinæveiklà, palaikë ryðius su partizanais. Tëvusir seserá iðtrëmë á Sibirà. Valerijai pavykotremties iðvengti. Trumpai dirbo Kupiðky-je, bet didþiausià gyvenimo dalá praleidoIgnalinos rajone, Dûkðte. Buvo aktyvi vi-suomenininkë, saviveiklininkë, ilgus me-tus vadovavo gausiai gëlininkø draugijai.Po Nepriklausomybës atkûrimo vadovavoLPKTB Dûkðto skyriui.

Palaidota Utenos r. Uþpaliø kapinëse.Uþjauèiame gimines.

LPKTB Dûkðto filialas

Danutë Mileðkaitë-Adomavièienë1929–2013

Gimë Maþeikiø aps. Sedos mstl.1948 m. su ðeima iðtremta á Altajaus kr.Ongudajaus r. Po kurio laiko nelegaliaigráþo á Lietuvà, taèiau buvo susekta ir1954 m. pakartotinai iðtremta á Irkutsko sr.Taiðeto r. Gráþusi á Lietuvà iki pensijos dir-bo pedagoginá darbà, uþaugino sûnø.

Palaidota Klaipëdos Lëbartø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame sûnø.

Klaipëdos PKT sàjunga

Bronislava Petronytë-Paulauskienë1930–2013

Gimë Anykðèiø r. Raðimëliø k. ûki-ninkø ðeimoje. Baigë pradinæ mokyklà,dirbo ûkyje. Nuo 1945 m. ásitraukë á rezis-tencinæ veiklà, buvo Vytauto ir Algiman-to apygardø partizanø ryðininkë. 1951 m.su ðeima iðtremta á Irkutsko sr. Golumec-ko r. Dirbo ávairius darbus. 1957 m. gráþoá Lietuvà, apsigyveno Anykðèiuose, sukû-rë ðeimà, uþaugino dukterá. Buvo LPKTSAnykðèiø filialo narë. Jai suteiktas Lais-vës kovø dalyvës statusas.

Palaidota senosiose Anykðèiø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame dukterá, jos ðeimà ir artimuosius.

LPKTS Anykðèiø filialas

Netekome þmogaus – legendosDaugiau vëliavø iðkelta

nebuvo, bet visus ilgus 30 me-tø KGB stengësi iðsiaiðkintiðià paslaptá. Ir tik 1989 metørudená Skuodo rajono laik-raðèio Lietuvos Sàjûdþiuiskirtame puslapyje prabiloGailaièiø kaimo gyventojasylakiðkis Boleslovas Bièkus,gimæs 1927 metais. Jis apra-ðë, kaip këlë vëliavas.

2007 metais mes su muzie-jininku Algimantu Mutururinkome medþiagà apie 1945metais Plikðilës miðke þuvu-sius partizanus ir uþsukomepas Boleslovà Bièkø. Jis sudþiaugsmu aprodë visas tasvietas, kuriose këlë vëliavas.Prie vieno aukðto àþuolo Arè-vos senkapyje tiesiog nusiste-bëjome, kaip jis sugebëjo taipaukðtai ir dar tamsoje ákeltiTrispalvæ. Vyras atsakë jau-nas ir vikrus buvæs.

Boleslovas Bièkus negalë-jo leisti, kad taip paprastai iðþmoniø sàmonës imtø ir ið-nyktø laisvës idealai. Juk mið-ke kovojo, þuvo arba patekoá nelaisvæ jo pusbroliai Edvar-das, Ildefonsas, Vytautas Biè-kai, Izidorius, Vytautas irVaclovas Stoèkai.

Pirmà syká 1955 metø Va-sario 16-ajai vëliavas pasiuvo

jo brolis Jonas, o iðkelti padë-jo Vindalinas Gliaubertas. Ið-këlë vëliavas tada be vargo,nes niekas nesekë. Vëlesniaismetais, kad bûtø saugiau, vë-liavas siuvo pats ir á ið ankstonumatytas vietas këlë vienas,stengdamasis iki auðros su-gráþti namo, kad nekiltø átari-mo. Taip jis net ketverius me-tus vedþiojo sovietø valdþiàuþ nosies, iðkëlë ið viso dvyli-ka Trispalviø.

Boleslovas tuomet dirboPaluobës malûne, vëliau ko-lûkio lauko darbininku, galvi-jø fermos ðëriku. Sukûrë ðei-mà, uþaugino keturias dukte-ris. Þmonai mirus, gyvenovienas.

Stebëjomës, kad toksþygdarbis niekaip neávertin-tas. Su nuoskauda Boleslo-vas pasakojo, kad Atgimimometais kreipësi á atitinka-mas ástaigas, taèiau atsaky-mo nesulaukë.

Skuodo laikraðèio „Mûsøþodis“ þurnalistas JuozasVyðniauskas 1998 metø vasa-rio 14 dienà tokiu abejingumupagrástai stebëjosi: nejau ne-sugautas – ne vagis, o nesu-sektas ir neákalintas – ne pat-riotas... Taigi – ne kovotojasprieð okupantà.

Kas belieka Boleslovui

Bièkui, nepastebëtam, nepri-paþintam kovotojui, patrio-tui? Nebent pakartoti vienumetu anø dienø þygius – tosepat vietose, tuose pat me-dþiuose iðkelti Trispalves irtaip priminti apie save, apiesavo anø dienø patriotinæveiklà.

Atsisveikindamas Boles-lovas papraðë bûtinai praneð-ti, kada Barstyèiuose ðventin-sime Plikðilës mûðio atmini-mo þenklà. Ir ið tiesø, pasi-puoðæs ðaulio uniforma, dþiu-giai nusiteikæs ir orus, atvyko10 kilometrø dviraèiu.

Po ðventës paraðiau á Lie-tuvos televizijà, siûlydamas,kad áamþintø ðá unikalø þmo-gø —dràsøolá ir pasiðventëlá.Deja, ir televizijos ðis faktasnesudomino.

Ðiandien jau nebeturimeuþsispyrusio þemaièio, pa-prasto kaimo þmogaus, tiekrûpesèiø këlusio tuometineiokupacinei Sedos ir Ylakiøvaldþiai. Sausio 17 dienà,nesulaukæs jokio ávertini-mo, atgulë Ylakiø kapinëseTëvynës mylëtojas Boleslo-vas Bièkus. Prie jo tuðèios so-dybos Gailaièiø kaime ðià Va-sario 16-àjà Trispalvë jau ne-plevësuos...

Albertas RUGINIS

S k e l b i m a iVasario 12 d. (antradie-ná) 17 val. Istorinëje LietuvosRespublikos PrezidentûrojeKaune (Vilniaus g. 33) buspristatomas Tauro apygardospartizaninio karo dalyviø fo-tografijø albumas „Marijam-polë. Partizaninis karas“,kuriame pasakojama apieLaisvës kovas Suvalkijoje1944–1955 metais. Knygonsudëta per tûkstantá partiza-nø, jø rëmëjø, ryðininkø nuo-traukø bei dokumentø, apta-riami reikðmingesni mûðiai,pateikiamos iðkilesniø kovo-tojø biografijos. Albumo su-darytojai – MarijampolësTauro apygardos partizanø irtremties muziejaus vadovasJustinas Sajauskas ir Sûduvoskraðto istorijos puoselëtojasir numizmatas prof. Stanislo-vas Sajauskas.

Pristatyme dalyvaus kny-gos autoriai, partizanø dainasatliks LSMU Veterinarijosakademijos folklorinis an-samblis „Kupolë“ (vadovasAntanas Bernatonis).

Kvieèiame dalyvauti.

Vasario 15 d. (penktadiená) 16 val. Klaipëdos univer-siteto Menø fakulteto maþojoje koncertø salëje (Donelai-èio g. 4) Klaipëdos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga kar-tu su TS-LKD Klaipëdos skyriumi rengia iðkilmingà Lie-tuvos valstybës atkûrimo dienos minëjimà. Po minëjimo –ðventinis koncertas.

Áëjimas nemokamas. Maloniai kvieèiame dalyvauti.

Vasario 15 d. (penktadiená) kvieèiame Jus ir Jûsø arti-muosius á Lietuvos valstybës atkûrimo dienos minëjimà Kruo-nio miðke. 17 val. ðv. Miðias Kruonio baþnyèioje aukos vys-kupas Juozapas Matulaitis. 18 val. ið Kruonio miestelio aikð-tës á miðkà, kur uþkasti 1946 m. vasario 15-osios naktá þuvætrys Lietuvos partizanai, pajudës iðkilminga eisena su vë-liavomis, deglais, þvakëmis ir gëlëmis.

Dalyvaus Kaiðiadoriø rajono moksleiviai ir Kauno ap-skrities kudirkaièiai, Ariogalos gimnazijos moksleiviai, Jû-rø skautai, visuomeninë organizacija „Vanagas“, JauniejiLietuvos patriotai, karo istorijos klubas „Grenadierius“,Lietuvos ðauliø sàjungos Kauno apskrities Vytauto Didþio-jo 2-osios rinktinës jaunieji ðauliai, choras „Perkûnas“, Kai-ðiadoriø kultûros ir meno centro folkloro ansamblis „Ver-peta“, Rumðiðkiø kultûros centro folkloro ansamblis „Pra-viena“, KASP Dariaus ir Girëno apygardos 2-oji rinktinë,Divizijos generolo Stasio Raðtikio Lietuvos kariuomenësmokykla.

Praðome nepamirðti ðiltai apsirengti ir apsiauti, pasiimtiþvakuèiø, deglø, vëliavø ar vëliavëliø.

Teirautis tel. (8 346) 47 373, 8 682 65 678, 8 615 29 907.

82013 m. vasario 8 d. Nr. 6 (1028)Tremtinys

TV3vasario 11–17 d.

Televizijos programa mLRT LNK

Baltijos TV

Pirmadienis, vasario 11 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“(k.). 10.00 Pinigø karta (k.). 11.00 LRT Ak-tualijø studija. 12.00 Laba diena, Lietuva.15.00 „Hartlando uþuovëja“. Ser. 16.00„Kobra 11“. Ser. 17.00 „Senis“. Ser. 18.15Ðiandien. 18.45 „Ðnipai“. Ser. 19.45 Na-cionalinë paieðkø tarnyba. 20.25 “Perlas”.20.30 Panorama. 21.15 Áþvalgos. Pertr.-22.00 “Perlas”. 22.15 „Slaptasis Pakista-nas“. Dok. 23.15 Vakaro þinios. 23.30 „Ðni-pai“ (k.). 0.30 „Senis“ (k.).

Antradienis, vasario 12 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra11“ (k.). 10.00 Stilius. Gyvenimas (k.).11.00 LRT Aktualijø studija. 12.00 Labadiena, Lietuva. 15.00 „Hartlando uþuo-vëja“. Ser. 16.00 „Kobra 11“. Ser. 17.00„Senis“. Ser. 18.15 Ðiandien. 18.45 „Ðni-pai“. Ser. 19.45 Nacionalinë paieðkø tar-nyba. 20.25 “Perlas”. 20.30 Panorama.21.15 Emigrantai. Pertr.- 22.00 “Perlas”.22.15 Pinigø karta. 23.15 Vakaro þinios.23.30 „Ðnipai“ (k.). 0.30 „Senis“ (k.).

Treèiadienis, vasario 13 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“(k.). 10.00 Keliai. Maðinos. Þmonës (k.).10.30 Popietë su A.Èekuoliu (k.). 11.00LRT Aktualijø studija. 12.00 Laba diena,Lietuva. 15.00 „Hartlando uþuovëja“. Ser.16.00 „Kobra 11“. Ser. 17.00 „Senis“. Ser.18.15 Ðiandien. 18.45 „Ðnipai“. Ser. 19.45Stilius. Namai. 20.25 “Perlas”. 20.30 Pa-norama. 21.15 Teisë þinoti. Pertr.- 22.00“Perlas”. 22.15 Ugnies tramdytojai. 22.45Pergalës kaina. 23.15 Vakaro þinios. 23.30„Ðnipai“ (k.). 0.30 „Senis“ (k.).

Ketvirtadienis, vasario 14 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“(k.). 10.00 Bëdø turgus (k.). 11.00 LRTAktualijø studija. 12.00 Laba diena, Lie-tuva. 15.00 „Hartlando uþuovëja“. Ser.16.00 „Kobra 11“. Ser. 17.00 „Senis“. Ser.18.15 Ðiandien. 18.45 „Ðnipai“. Ser. 19.45Stilius. Veidai. 20.25 “Perlas”. 20.30 Pa-norama. 21.15 Tautos aikðtë. Pertr.- 22.00“Perlas”. 23.15 Vakaro þinios. 23.30 „Ðni-pai“ (k.). 0.30 „Senis“ (k.).

Penktadienis, vasario 15 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra11“ (k.). 10.00 “Lyderiai” su Z.Kelmickai-te (k.). 11.00 LRT Aktualijø studija. 12.00Laba diena, Lietuva. 15.00 „1918 m. Va-sario 16-osios Akto signatarai“. Dok.f.16.30 „Daktaras Jonas Basanavièius“.Dok.f. 17.00 Lietuvos nacionaliniø kultû-ros ir meno premijø teikimo iðkilmës.18.00 Klausimëlis.lt. 18.15 Ðiandien. 18.45Lietuvos tûkstantmeèio vaikai. 20.25 “Per-las”. 20.30 Panorama. 21.15 Duokim ga-ro! Pertr.- 22.00 “Perlas”. 23.15 „AnapusÐervudo girios“. Nuot.f. 2009. Kanada.

Ðeðtadienis, vasario 16 d. 6.00 Ðventadienio mintys (k.). 6.30 Stilius.Veidai (k.). 7.15 Nacionalinë paieðkø tarny-ba (k.). 8.30 Gimtoji þemë. 9.00 Animacija.10.00 Ryto suktinis su Z.Kelmickaite. 11.00Durys atsidaro. 11.30 Septynios Kauno die-nos. 12.00 Trijø Baltijos valstybiø vëliavø pa-këlimo ceremonija. 12.30 Ðv. Miðios ið Vil-niaus arkikatedros bazilikos. 13.30 Koncer-tas „Iðsaugota per amþius“. 14.00 Vasario16-osios minëjimas. 14.30 Koncertas „Iðsau-gota per amþius“. 14.45 „Prie rugiø ir prieugnies“. Dok.f. 16.00 Þinios. 16.10 Sveikini-mø koncertas. 19.00 Iðkilmingas koncertasLietuvos nacionalinëje filharmonijoje. 20.25“Perlas”. 20.30 Panorama. 21.00 “Auksinisbalsas”. 23.00 Koncertas “Laisvës balsai”.

Sekmadienis, vasario 17 d. 6.00 Klausimëlis.lt. 6.15 Stilius. Namai (k.).7.00 Ryto suktinis su Z.Kelmickaite (k.). 8.00Giriø horizontai. 8.30 Kaimo akademija. 9.00Animacija. 10.00 Gustavo enciklopedija.10.30 „Broliø Grimø pasakos. Jorindë ir Jo-ringelis“. Ser. 11.45 Cirko festivalis “CircoMassimo”. 12.30 „Planeta Þemë. Vidutiniøplatumø miðkai“. Dok. 13.30 „ÐerlokoHolmso nuotykiai“. Ser. 15.30 Ðventadieniomintys. 16.00 Þinios. 16.10 Popietë su A.Èe-kuoliu. 16.45 “Lyderiai” su E.Mildaþyte.17.45 Keliai. Maðinos. Þmonës. 18.15 Moks-lo ekspresas. 18.30 Stilius. Gyvenimas. 19.30Bëdø turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Euro-pos balsas. 20.50 Savaitë. 21.15 Koncertas„Palanga - Lietuvos kultûros sostinë 2013“.23.45 „Pasijutau lietuviu esàs“. Dok.f.

Pirmadienis 6.45 Teleparduotuvë. 7.00 Animacija. 7.30 Die-na. 8.00 „Biuras“. Ser. 9.00 „Meilës sûkuryje“. Ser.10.00 „Naisiø vasara“. Ser. 11.00 „Ðrekas 2“.Anim.f. 12.30 Animacija. 13.00 „Ponas Jangas“.Ser. 13.30 Animacija. 15.00 „Natalija“. Ser. 16.00„Dràsi meilë“. Ser. 17.00 Diena. 17.40 Gyvenimokryþkelës. 18.45 Þinios. 19.20 „Pamirðk mane“. Ser.19.50 Prieð srovæ. 20.30 Gyvenimas yra graþus.21.00 „Moterys meluoja geriau“. Ser. 21.35 Va-karo þinios. 22.00 „Nusivylusios namø ðeiminin-kës“. Ser. 23.00 „CSI Majamis“. Ser. 0.00 „Kau-lai“. Ser. 1.00 „Herojai“. Ser. 1.50 „Lujis“. Ser.

Antradienis 6.45 Teleparduotuvë. 7.00 Animacija. 7.30 Die-na. 8.00 „Biuras“. Ser. 9.00 „Meilës sûkuryje“. Ser.10.00 „Naisiø vasara“. Ser. 11.00 Gyvenimo kryþ-kelës. 12.00 Gyvenimas yra graþus. 12.30 Anima-cija. 13.00 „Ponas Jangas“. Ser. 13.30 Animacija.15.00 „Natalija“. Ser. 16.00 „Dràsi meilë“. Ser.17.00 Diena. 17.40 Gyvenimo kryþkelës. 18.45 Þi-nios. 19.20 „Pamirðk mane“. Ser. 19.50 Pilis. 20.30Be komentarø. 21.00 „Moterys meluoja geriau“.Ser. 21.35 Vakaro þinios. 22.00 „Tëvynë“. Ser. 23.05„CSI kriminalistai“. Ser. 0.05 „Kaulai“. Ser. 1.00„Herojai“. Ser. 1.50 „Lujis“. Ser.

Treèiadienis 6.45 Teleparduotuvë. 7.00 Animacija. 7.30 Die-na. 8.00 „Biuras“. Ser. 9.00 „Meilës sûkuryje“. Ser.10.00 „Naisiø vasara“. Ser. 11.00 Gyvenimo kryþ-kelës. 12.00 Be komentarø. 12.30 Animacija. 13.00„Ponas Jangas“. Ser. 13.30 Animacija. 15.00 „Na-talija“. Ser. 16.00 „Dràsi meilë“. Ser. 17.00 Diena.17.40 Gyvenimo kryþkelës. 18.45 Þinios. 19.20 „Pa-mirðk mane“. Ser. 19.50 Akistata. 20.30 „Motinair sûnus“. Ser. 21.00 „Moterys meluoja geriau“.Ser. 21.35 Vakaro þinios. 22.00 Vikingø loto. 22.05„Daktaras Hausas“. Ser. 23.05 „CSI Majamis“.Ser. 0.00 „Kaulai“. Ser. 1.00 „Herojai“. Ser. 1.50„Lujis“. Ser.

Ketvirtadienis 6.45 Teleparduotuvë. 7.00 Animacija. 7.30 Die-na. 8.00 „Biuras“. Ser. 9.00 „Meilës sûkuryje“. Ser.10.00 „Naisiø vasara“. Ser. 11.00 Gyvenimo kryþ-kelës. 12.00 „Motina ir sûnus“. Ser. 12.30 Anima-cija. 13.00 „Ponas Jangas“. Ser. 13.30 Animacija.15.00 „Natalija“. Ser. 16.00 „Dràsi meilë“. Ser.17.00 Diena. 17.40 Gyvenimo kryþkelës. 18.45 Þi-nios. 19.20 „Pamirðk mane“. Ser. 19.50 “Moterysmeluoja geriau”. Mylimiausi. Apdovanojimai.21.00 „Moterys meluoja geriau“. Ser. 21.30D.Montvydo vaizdo klipo “Make That Love”premjera. 21.35 Vakaro þinios. 22.00 „Kartà Ro-moje“. JAV, 2010. Komedija. 23.40 „Kaulai“. Ser.0.40 „Firma“. Ser. 1.30 „Liudininkai“. Ser.

Penktadienis 6.45 Teleparduotuvë. 7.00 Animacija. 7.30 Die-na. 8.00 „Biuras“. Ser. 9.00 „Meilës sûkuryje“.Ser. 10.00 „Naisiø vasara“. Ser. 11.00 X Fakto-rius. 13.30 Animacija. 15.00 „Natalija“. Ser.16.00 „Dràsi meilë“. Ser. 17.00 Diena. 17.40 Gy-venimo kryþkelës. 18.45 Þinios. 19.20 „Auklë“.Kanada, JAV, 2005. Komedija. 21.10 „Trysátemptos dienos“. JAV, Prancûzija, 2010. Krim.trileris. 23.55 „Sëkmës aðtuntukas“. JAV, 1996.Krim. drama. 1.55 „Þandaras bastosi“. Pran-cûzija, Italija, 1970. Komedija.

Ðeðtadienis 6.50 Teleparduotuvë. 7.05 Juokingiausi Ameri-kos namø vaizdeliai. 8.05 „Dinozaurø sala“.Anim.f. 9.35 „Daktaras Dolitlis 4. Prezidento ðuo“.JAV, Kanada, 2008. Komedija. 11.15 „Kelias á El-doradà“. Anim.f. 12.50 „Hana Montana“. JAV,2009. Filmas ðeimai. 14.50 „Ðarlotës voratinklis“.JAV, 2006. Komedija. 16.35 „Uþdrausta karalys-të“. JAV, Kinija, 2008. Veiksmo komedija. 18.35Eurojackpot. 18.45 Þinios. 19.00 „Ðrekas Treèia-sis“. Anim.f. 20.40 „Karaliaus kalba“. D.Britani-ja, 2010. Istor. drama. 23.00 „Ana ir karalius“.JAV, 1999. Rom. drama. 1.50 „Þandaras ir atei-viai“. Prancûzija, 1979. Komedija.

Sekmadienis 6.45 Teleparduotuvë. 7.00 Animacija. 9.00 Svei-kas þmogus. 10.00 Beatos virtuvë. 11.00 „Dinoto-pija“. JAV, D. Britanija, Vokietija, 2002. Nuot.f.12.40 „Mylimasis ið ateities“. JAV, 2011. Fant. ko-medija. 14.10 „Nuojauta“. JAV, 2007. Mistinë dra-ma. 16.00 „Choras“. Ser. 18.00 Prieð srovæ. 18.45Þinios. 19.00 Savaitës komentarai. 19.30 X Fak-torius. 22.15 „Sàþiningas þaidimas“. JAV, 2010.Drama. 0.25 „Trys átemptos dienos“. JAV, Pran-cûzija, 2010. Krim. trileris.

Pirmadienis 6.20 Animacija. 7.50 “Volkeris, Teksasoreindþeris” (k.). 8.50 24 valandos (k.). 9.45Bûk mano meile! (k.). 10.40 „Trys broliaivaiduokliai“ (k.). 12.40 Kitas! 13.10 “iKar-li“. Ser. 13.40 Animacija. 14.50 “Volkeris,Teksaso reindþeris“. Ser. 15.55 Bûk manomeile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.4524 valandos. 18.45 Þinios. 19.30 KK2. 20.00Nuo... Iki... 21.00 Ðlovë ir turtai. 21.30 Dvi-raèio ðou. 22.00 Þinios. 22.25 KriminalinëLietuva. 22.35 “Specialioji Los Andþelo po-licija“. Ser. 23.35 “Nikita“. Ser. 0.30 “Ásta-tymas ir tvarka“. Ser. 1.25 “4400“. Ser.

Antradienis 6.20 Animacija. 7.50 “Volkeris, Teksasoreindþeris” (k.). 8.50 24 valandos (k.). 9.45Bûk mano meile! (k.). 10.50 „Policijos aka-demija 3. Vël apmokymuose“ (k.). 12.40 Ki-tas! 13.10 “iKarli“. Ser. 13.40 Animacija.14.50 “Volkeris, Teksaso reindþeris“. Ser.15.55 Bûk mano meile! 17.00 Labas vaka-ras, Lietuva. 17.45 24 valandos. 18.45 Þinios.19.30 KK2. 20.00 Pasaulis X. 21.00 Ðlovë irturtai. 21.30 Dviraèio ðou. 22.00 Þinios.22.25 Kriminalinë Lietuva. 22.35 „Sargybi-nis“. 2006. Veiksmo trileris. JAV. 0.45 “Ásta-tymas ir tvarka“. Ser. 1.40 “4400“. Ser.

Treèiadienis 6.20 Animacija. 7.50 “Volkeris, Teksasoreindþeris” (k.). 8.50 24 valandos (k.). 9.45Bûk mano meile! (k.). 10.40 Pasaulis X (k.).11.40 Nuo... Iki... (k.). 12.40 Kitas! 13.10“iKarli“. Ser. 13.40 Animacija. 14.50 “Vol-keris, Teksaso reindþeris“. Ser. 15.55 Bûkmano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva.17.45 24 valandos. 18.45 Þinios. 19.30 KK2.20.00 Diagnozë. valdþia. 21.00 Ðlovë ir tur-tai. 21.30 Dviraèio ðou. 22.00 Þinios. 22.25Kriminalinë Lietuva. 22.35 „Lëktuvo uþ-grobimas“. 2011. Veiksmo f. JAV. 0.25 “Ásta-tymas ir tvarka“. Ser. 1.20 “4400“. Ser.

Ketvirtadienis 6.20 Animacija. 7.50 “Volkeris, Teksasoreindþeris” (k.). 8.50 24 valandos (k.). 9.45KK2 Penktadienis (k.). 11.15 Plikis ir ponia(k.). 12.40 Kitas! 13.10 “iKarli“. Ser. 13.40Animacija. 14.50 “Volkeris, Teksaso rein-dþeris“. Ser. 15.55 Bûk mano meile! 17.00Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valan-dos. 18.45 Þinios. 19.30 KK2. 20.00 Va-landa su Rûta. 21.30 Dviraèio ðou. 22.00Þinios. 22.25 Kriminalinë Lietuva. 22.35„Nekenèiu Valentino dienos“. 2009.Rom. komedija. JAV. 0.25 “Ástatymas irtvarka“. Ser. 1.20 Sveikatos ABC (k.).

Penktadienis 6.20 Animacija. 7.50 “Volkeris, Teksa-so reindþeris” (k.). 8.50 24 valandos (k.).9.45 Þvaigþdþiø duetai. Istorija praside-da ið naujo (k.). 12.40 Kitas! 13.10 “iKar-li“. Ser. 13.40 Animacija. 14.50 “Volke-ris, Teksaso reindþeris“. Ser. 15.55 Bûkmano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietu-va. 17.45 24 valandos. 18.45 Þinios. 19.30KK2 Penktadienis. 21.00 Farai. 22.00„Universalus karys. Sugráþimas“. 1999.Veiksmo f. JAV. 23.45 „Paðëlæs Maksas.Griaustinio karalystë“. 1985. Veiksmo f.JAV. 2.00 Ðlovë ir turtai (k.).

Ðeðtadienis 6.30 Animacija. 9.00 Atgal á vaikystësmiestà. 10.00 „Maþieji genijai“. 1999. Ko-medija. JAV. 11.55 „Èarlio angelai“.2000. Veiksmo komedija. JAV, Vokieti-ja. 14.05 „Pirmasis riteris“. 1995. Nuot.f.JAV. 16.55 „Policijos akademija 4. Ci-viliai patruliai“. 1987. Komedija. JAV.18.45 Þinios. 19.00 Þvaigþdþiø duetai.Istorija prasideda ið naujo. 22.00 „Gy-venimas ant ratø“. 2006. Nuot. kome-dija. D.Britanija, JAV, Vokietija. 0.05„Dar palaukite...“ 2009. Rom. komedi-ja. JAV. 1.50 Farai (k.).

Sekmadienis 6.30 Animacija. 9.00 Sveikatos ABC.9.30 Apie ûká ir bites. 10.00 „Kelionë á Þe-mës centrà“. 2008. Nuot.f. JAV, Kanada.11.50 „Nepageidaujami genai“. 2010.Rom. komedija. JAV. 13.50 „Þmonësbe atminties“. Ser. 15.00 “Apgavystës“.Ser. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 Tele-loto. 18.45 Þinios. 19.00 „Alfa“ savai-të. 19.30 Plikis ir ponia. 21.00 „P.S. My-liu tave“. 2007. Rom. drama. JAV. 23.35„Gili þydra jûra“. 1999. Veiksmo f. JAV.1.45 „Amerikietiðki þaidimai“. 2007.Drama. JAV.

Pirmadienis 6.30 Televitrina. 7.00 “Muchtaro sugráþimas” (k.).8.00 Savaitës kriminalai (k.). 8.30 Auksarankiai (k.).9.00 Ekstrasensai mûðis (k.). 10.00 Mitø griovëjai(k.). 11.00 Kalbame ir rodome. 12.00 “Svotai” (k.).13.00 “Muchtaro sugráþimas” (k.). 14.00 “Laukinis”(k.). 15.00 “Raudonas dangus“. Ser. 16.00 Ekstra-sensø mûðis. 17.00 “Muchtaro sugráþimas“. Ser.18.00 Þinios. 18.25 “Laukinis“. Ser. 19.25 Cuk-rus. 20.00 Þinios. 20.25 Pliusai minusai. 20.30Þvaigþdutës. 21.30 Uþkalnio 5. 22.30 “Gyvi nu-mirëliai“. Ser. 23.30 Ekstrasensø mûðis. 0.30“Laukinis” (k.). 1.30 Bamba (S).

Antradienis 6.30 Televitrina. 7.00 “Muchtaro sugráþimas” (k.).8.00 Tauro ragas (k.). 8.30 Cukrus (k.). 9.00 Ekst-rasensai detektyvai (k.). 10.00 “Alibi. Tapatybë“.Ser. 11.00 Kalbame ir rodome. 12.00 “Mentai” (k.).13.00 “Muchtaro sugráþimas” (k.). 14.00 “Laukinis”(k.). 15.00 “Raudonas dangus“. Ser. 16.00 Ekstra-sensø mûðis. 17.00 “Muchtaro sugráþimas“. Ser.18.00 Þinios. 18.25 “Laukinis“. Ser. 19.25 Atsargiai- moterys! 20.00 Þinios. 20.30 Juoko kovos. 21.30Pasitarkime. 22.30 “Sausas ástatymas. Kova dël val-dþios“. Ser. 23.30 Ekstrasensø mûðis. 0.30 “Lau-kinis” (k.). 1.30 Bamba (S).

Treèiadienis 6.30 Televitrina. 7.00 “Muchtaro sugráþimas” (k.).8.00 Uþkalnio 5 (k.). 9.00 Juoko kovos (k.). 10.00“Svotai” (k.). 11.00 Kalbame ir rodome. 12.00 “Jû-rø velniai” (k.). 13.00 “Muchtaro sugráþimas” (k.).14.00 “Laukinis” (k.). 15.00 “Raudonas dangus“.Ser. 16.00 Ekstrasensø mûðis. 17.00 “Muchtaro su-gráþimas“. Ser. 18.00 Þinios. 18.25 “Laukinis“. Ser.19.25 Komikø klubas. 20.00 Þinios. 20.25 Pliusai mi-nusai. 20.30 Taip. Ne. 21.30 Sàmokslo teorija. 22.30“Mentai“. Ser. 23.30 “Jûrø velniai” (k.). 0.30 “Lau-kinis” (k.). 1.30 Bamba (S).

Ketvirtadienis 6.30 Televitrina. 7.00 “Muchtaro sugráþimas” (k.).8.00 Þvaigþdutës (k.). 9.00 Taip. Ne (k.). 10.00 Þmo-gus prieð gamtà. Papua. Naujoji Gvinëja (k.). 11.00Kalbame ir rodome. 12.00 Ekstrasensai mûðis (k.).13.00 “Muchtaro sugráþimas” (k.). 14.00 “Laukinis”(k.). 15.00 “Raudonas dangus“. Ser. 16.00 Ekstra-sensø mûðis. 17.00 “Muchtaro sugráþimas“. Ser.18.00 Þinios. 18.25 “Laukinis“. Ser. 19.25 Nema-toma tiesa. 20.00 Þinios. 20.25 Pliusai minusai. 20.30FINALAS. Muzikinë kaukë. 23.00 “Kur slypi tiesa”(S). Krim. drama. 2005. Kanada, J.Karalystë, JAV.1.05 “Laukinis” (k.). 2.05 Bamba (S).

Penktadienis 6.30 Televitrina. 7.00 “Muchtaro sugráþimas” (k.).8.00 Juoko kovos (k.). 9.00 Gyvenimo spalvos (k.).10.00 Amerikos talentai VI. 11.00 Kalbame ir ro-dome. 12.00 Ekstrasensai detektyvai (k.). 13.00“Muchtaro sugráþimas” (k.). 14.00 “Laukinis” (k.).15.00 “Raudonas dangus“. Ser. 16.00 Ekstrasensømûðis. 17.00 “Muchtaro sugráþimas“. Ser. 18.00 Þi-nios. 18.25 “Laukinis“. Ser. 19.25 Auksarankiai.20.00 Þinios. 20.25 Pliusai minusai. 20.30 Savaitëskriminalai. 21.00 “Meilë su antspaudu. Visiðkai slap-tai 2”. Trileris. 2009. Rusija. 22.50 Amerikietiðkosimtynës. 23.50 Mitø griovëjai (k.). 0.50 “Laukinis”(k.). 1.50 N-uoga (S). 2.20 Bamba (S).

Ðeðtadienis 6.30 Televitrina. 7.00 Auksarankiai (k.). 7.30 Ne-matoma tiesa (k.). 8.00 Brydës. 8.30 Amerikos ta-lentai VI (k.). 9.30 Autofanai. 10.00 Ðeðtadienio ry-tas. 11.00 Pasitarkime (k.). 12.00 Þmogus prieð gam-tà. Ðiaurinë Australija. 13.00 Mitø griovëjai. 14.00FINALAS. Muzikinë kaukë (k.). 16.30 Juoko ko-vos (k.). 17.30 Cukrus (k.). 18.00 Ekstrasensai mû-ðis. 19.00 “Svotai“. Ser. 20.00 Þinios. 20.20 “Jûrøvelniai“. Ser. 21.20 “Nesustabdomas”. Veiksmo f.2004. JAV. 23.20 “Pakvaiðæ þaidimai” (S). Siaubotrileris. 2007. J.Karalystë, JAV, Prancûzija, Aust-rija, Vokietija, Italija. 1.10 Bamba (S).

Sekmadienis 6.00 Joyce Meyer. Gyvenimas kupinas dþiaugsmo.6.30 Televitrina. 7.00 Uþkalnio 5 (k.). 8.00 Duok la-bas. 8.30 Tauro ragas. 9.00 Autopilotas. 9.30 Sta-tybø TV. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatoskodas. 12.00 Plëðrûnai. Didþiojo kalmaro medþiok-lë. 13.00 Nacionalinë loterija “10 milijonø”. 14.00Sveikinimai. 16.00 Atsargiai - moterys! (k.). 16.30Komikø klubas (k.). 17.00 Taip. Ne (k.). 18.00 Ekst-rasensai detektyvai. 19.00 Gyvenimo spalvos. 20.00Þinios. 20.20 “Nebijok mylëti”. Rom. drama. 2010.Vokietija. 22.10 “Imperatorienë Sisi“. Ser. 0.05“Mentai” (k.). 1.05 Bamba (S).