psichologijos tyrimai lietuvoje: atradimai ir …samprata skiriasi nuo serganèiøjø radikulitu...

VILNIAUS UNIVERSITETAS

LIETUVOS PSICHOLOGØ SÀJUNGA

LIETUVOS PSICHOLOGIJOS STUDENTØ ASOCIACIJA

I I J aunø jø moks l i n i nkø p s i cho l ogø

kon f e r enc i j a

PSICHOLOGIJOS TYRIMAI LIETUVOJE:

ATRADIMAI IR PERSPEKTYVOS

K o n f e r e n c i j o s m e d þ i a g a

Konferencijos medþiagos leidybà remia:

Lietuvos valstybinis mokslo ir studijø fondas

VILNIAUS UNIVERSITETAS

2005 m. geguþës 6 d.

Kon f e r e n c i j o s o r g a n i z a t o r i a i

VILNIAUS UNIVERSITETASKlinikinës ir organizacinës psichologijos katedra

Bendrosios psichologijos katedra

LIETUVOS PSICHOLOGØ SÀJUNGA

LIETUVOS PSICHOLOGIJOS STUDENTØ ASOCIACIJA

Konfe renc i j o s moks lo komi te tas

Pi rmininkë :

Prof. habil. dr. Danutë Gailienë(VU Klinikinës ir organizacinës psichologijos katedra)

Nar ia i :Prof. habil. dr. Henrikas Vaitkevièius

(VU Bendrosios psichologijos katedra)Doc. dr. Laima Bulotaitë

(VU Bendrosios psichologijos katedra)Doc. dr. Dalia Bagdþiûnienë

(VU Klinikinës ir organizacinës psichologijos katedra)Lekt. dr. Sigita Girdzijauskienë

(VU Bendrosios psichologijos katedra)

Konferenci jos organizacinis komitetas

Pirmininkas:Evaldas Kazlauskas

Nar ia i :Vaida Kalpokienë

Justina KuckailienëRûta LasauskaitëDonatas Noreika

Monika Skerytë-KazlauskienëJelena Trofimova

Tu r i n y s

1. Justë Andrikonytë, Agnë Velièkaitë. Kintanèiøsuvokiamø vaizdø mechanizmø tyrimas ....................... 5

2. Ieva Bieliauskienë. Vyrø ir moterø individuacijosproceso gelminës prielaidos ............................................ 73. Sandra Birbilaitë. Onkologiniø ligoniøskausmo suvokimo ypatumai .......................................... 9

4. Jurgita Bruþaitë, Agnë Jurgaitytë-Aviþinienë. Namuoseir globos namuose gyvenanèiø senø þmoniø mirtiesnerimo lygis ...................................................................... 12

5. Aldona Dzekevièiûtë. Þmogaus stereoregos tyrimaiir modeliavimas ................................................................ 14

6. Justina Dilytë, Jelena Trofimova. Nuostatos pagalbosnukentëjusiems nuo saviþudybës atþvilgiu ................ 16

7. Ramunë Grambaitë. Kognityvinio funkcionavimo irdepresiðkumo ryðys sergant iðsëtine skleroze ........... 18

8. Vaida Kalpokienë. Elgesio sutrikimus turinèiøpaaugliø naudojamos áveikos strategijos .................... 20

9. Evaldas Kazlauskas. Potrauminæ simptomatikà progno-zuojantys veiksniai politines represijas iðgyvenusiøjøgrupëje ........................................................................... 26

10. Rasa Kuodytë-Kazielienë. Panevëþio I–IV klasiømoksleiviø psichologinës ir socialinës bûklësatspindys pieðiniuose ..................................................... 29

11. Agnë Matulaitë. Savojo kûno patyrimas nëðtumometu: interpretacinë fenomenologinë analizë ............ 31

12. Vita Poðkutë. Ar galime kalbëti apie egzistencinædepresijos sampratà? ...................................................... 33

4 II Jaunøjø mokslininkø psichologø konferencija

13. Laimonas Puiðys, Rytis Stanikûnas. Spalvø deriniøsubjektyvaus vertinimo dësningumai .......................... 37

14. Rita Rekaðiûtë Balsienë. Organizacijos tobulinimoprojektas: atvejo analizë ................................................. 39

15. Goda Rukðaitë. Kam reikalingas tëvas? ...................... 42

16. Vaidilutë Sinkevièiûtë. Moterø mokslininkiøasmenybiniø veiksniø ryðys su pasitenkinimudarbu ........................................................................... 44

17. Lina Vaisetaitë. Skausmas sporte: raumenø irgyjanèios traumos skausmo suvokimas ir áveika ...... 49

18. Kristina Vanagaitë, Laura Soloveièikienë. Moterøir vyrø pakeistø veido elementø atpaþinimotikslumas ........................................................................... 53

19. Antanas Zaliðèevskis. Polinkio á rizikà ir savæsvertinimo sàsajos ............................................................. 55

20. Irena Þukauskaitë. Darbuotojø socializacijaorganizacijoje: prielaidos sëkmei ................................. 60

Psichologijos tyrimai Lietuvoje: atradimai ir perspektyvos 5

KINTANÈIØ SUVOKIAMØ VAIZDØMECHANIZMØ TYRIMAS

Justë Andrikonytë, Agnë Velièkaitë

Vilniaus universitetasEl. paðtas: [email protected]

Yra þinomi dviprasmiai, nestabilûs vaizdai (Neckerio kubas,Schroederio laiptai, „Þmona-uoðvë” ir t.t.), kuriuose suvokia-mi objektai nepriklausomai nuo stebëtojo valios nuolat kinta.Ðiø vaizdø suvokimas intensyviai tiriamas, nes tai leidþia ge-riau suprasti suvokimo mechanizmus. Ðiuo metu suvokimonestabilumas aiðkinamas dvejopai. Kiekvienas objektas apra-ðomas poþymiø rinkiniais, kurie ávairiems suvokiamiems vaiz-dams yra skirtingi. Taigi suvokimo kaita yra susijusi su nau-dojamø suvokimui poþymiø rinkiniø kaita. Kodël ir kaip kei-èiami ðie rinkiniai? Yra suformuluotos dvi hipotezës – pasy-vaus atpaþinimo ir aktyvios atrankos. Anot pirmos (bottom-up(BU)) hipotezës, ilgo vieno ir to paties objekto suvokimo metuvyksta struktûrø, susijusiø su ðiais poþymiais, nuovargis. Dëlto naudojamo poþymiø rinkinio átaka nuolat silpsta, o nenau-dojamo – stiprëja. Taigi dël vyraujanèio poþymiø rinkiniopoveikio ávyksta suvokiamo vaizdo kaita. Pagal antràjà (top-down (TD)) hipotezæ, suvokimo metu ið atminties pagal iðskir-tus poþymius sudaromas galimas hipotetinis vidinis iðoriniodirgiklio vaizdas. Vidinis vaizdas lyginamas su sensoriniu po-veikiu, kurio metu sutampantys realûs ir hipotetiniai vaizdopoþymiai vienas kità slopina. Jeigu vidinio vaizdo poþymiaivisiðkai sutampa su sensorinës sistemos iðskirtais poþymiais,tai vienas poþymiø rinkinys nuslopinamas, o likusio rinkinioátaka stiprëja. Dël to ir ávyksta suvokiamo objekto kaita.

Darbo tikslas – patikrinti, kuri ið ðiø hipoteziø geriaupaaiðkina suvokimà. Pagal pasyvià hipotezæ, suvokimo kaita


nepriklauso nuo dëmesio. Tuo tarpu, pagal aktyvià hipotezæ,dëmesys turi átakos suvokiamø objektø kaitai.

Tyrime naudota speciali kompiuterinë programa, leidþian-ti vaizduoklio ekrane rodyti kintanèias figûras (tyrime buvorodomas Neckerio kubas). Pirmoje tyrimo dalyje stimulas bu-vo projektuojamas á kairiàjà aká (be þvilgsnio fiksacijos taðko).Antroje tyrimo dalyje buvo panaudota metodika akies jude-siams apriboti ir dëmesiui fiksuoti. Nestabili figûra projektuo-ta á tà paèià aká kaip ir pirmoje tyrimo dalyje. Suvokiamøvaizdø kitimo momentai buvo fiksuojami kompiuteriu. Po eks-perimento buvo apskaièiuojamas konkuruojanèiø vaizdø do-minavimo laikas ir atlikta rezultatø statistinë analizë.

Palyginus pirmos ir antros daliø rezultatus paaiðkëjo, kadantroje tyrimo dalyje, kai akies judesiai buvo apriboti, alter-natyviø vaizdø suvokimo kitimas sulëtëdavo. Pagal BU teori-jà, fiksuojant þvilgsná, t. y., figûrai projektuojantis á tà paèiàtinklainës dalá, adaptacija turëtø vykti greièiau ir sukelti grei-tesnæ vaizdø kaità, o tai prieðtarauja gautiems tyrimo rezulta-tams. Tiriant proceso dinamikà apskaièiuota autokoreliacinëdominavimo laikø funkcija, kuri liudija apie suvokimo proce-se egzistuojanèià aktyvià poþymiø atrankà. Nustatëme, kaddëmesys lemia suvokiamø vaizdø kaità. Taigi ið gautø rezul-tatø seka, kad aktyvø suvokimo procesà geriau paaiðkina TDteorija.


VYRØ IR MOTERØ INDIVIDUACIJOS PROCESOGELMINËS PRIELAIDOS

Ieva Bieliauskienë


Pastaruoju metu mûsø visuomenëje lyèiø vaidmenys tampavis maþiau apibrëþti, o lyties tapatumas – vis miglotesnis.Nepaisant ávairiais lygmenimis siekiamos lyèiø lygybës, yrapoþymiø, rodanèiø, kad psichologiniai skirtumai tarp vyrø irmoterø – pakankamai þymûs. Lietuvoje nusiþudo 5 kartusdaugiau vyrø nei moterø, panaðus santykis ir tarp priklauso-mø nuo narkotiniø medþiagø, tuo tarpu psichoterapinës pa-galbos kreipiasi daugiausia moterys. Daþnai iðkyla klausimas,kaip kurià lytá palietë staigus perëjimas nuo sovietinës san-tvarkos prie gyvenimo nepriklausomoje valstybëje. Didþiulisskyrybø ir kitø ðeimø patiriamø sunkumø skaièius, vis aðtrë-janti visuomenës santykio su seksualinëmis maþumomis pro-blema taip pat skatina tyrinëti gelmines lyèiø iðgyvenamø pro-cesø prielaidas, ypaè – lyties tapatumo klausimà. Uþsienioautoriai yra atlikæ nemaþai tyrimø, kiekybiðkai ávairiais poþiû-riais nagrinëjanèiø vyrø ir moterø psichikos specifiðkumà, okokybiniø ðios srities tyrimø – labai nedaug.

Ðio tyrimo tikslas – apþvelgti analitinës C.G. Jungo psi-chologijos autoriø keliamas prielaidas apie gelminá lyties ta-patumà ir vyrø bei moterø psichikos vystymosi ypatumus, beiaptarti kiekybinius tyrimus, lyginanèius lyèiø reakcijas á su-dëtingas gyvenimo situacijas.

Analitinës psichologijos poþiûriu, kiekvienos asmenybës vys-tymosi tikslas – individuacija: tapimas visybiðku, nedalomuir unikaliu – skirtingu nuo kitø þmoniø ir kolektyvinës psi-chikos. Psichikoje vienu metu egzistuoja ir vyriðkasis, ir mo-


teriðkasis pradai, kurie yra dinamiðki ir nuolat sàveikauja. Nuoto, kiek sëkminga bus pradþioje pasàmoningo prieðingos ly-ties principo integracija á sàmonæ, priklauso ir asmenybës taps-mo sëkmë. Remiantis ðiomis prielaidomis bei analitinæ ir rai-dos psichologijà derinanèio autoriaus E. Neumanno teorija,pristatoma bei palyginama vyro ir moters psichikos raida: at-siskyrimo nuo motinos ypatumai, ego tapsmas, iniciacijos po-bûdis ir reikðmë. Taip pat aptariami galimi patologiniai psi-chikos raidos variantai, susijæ su lyties tapatumo formavimusi.Analitinës psichologijos autoriø keliamos prielaidos sugreti-namos su kiekybiniø lyèiø specifiðkumà nagrinëjanèiø tyrimøduomenimis bei prieinama iðvados, kad ðie duomenys galibûti sëkmingai interpretuojami remiantis analitinës psicholo-gijos terminais.


ONKOLOGINIØ LIGONIØ SKAUSMOSUVOKIMO YPATUMAI

Sandra Birbilaitë

Vilniaus universitetasEl.paðtas: [email protected]

Ðiuolaikinëje tarpdisciplininëje skausmo sampratoje ypatingàreikðmæ ágyja subjektyvi skausmo prasmë, kuri reikðmingaiátakoja pacientø patiriamos kanèios mastà, medicininës pa-galbos poreiká ir skausmo malðinimo veiksmingumà.

Tikslas: iðaiðkinti onkologiniø ligoniø skausmo suvokimoypatumus ir nustatyti skausmo suvokimo, streso áveikos bû-dø, skausmo kontrolës suvokimo bei vidinës darnos jausmotarpusavio ryðius.

Metodika: iðtyrëme 26 pacientus, besigydanèius Vilniausuniversitetinës ligoninës Onkologijos centre, taip pat – 26Skausmo klinikos pacientus, serganèius radikulitu (kontroli-në grupë). Tyrime naudojome pusiau struktûruotà interviu,Skausmo kontrolës pobûdþio skalæ (Skevington, 1995), Gyve-nimo orientacijø skalæ (Antonovsky, 1983) ir Freiburgo ligosáveikimo klausimynà (Muthny, 1989).

Rezultatai. Nustatyta, kad onkologiniø ligoniø skausmosamprata skiriasi nuo serganèiøjø radikulitu skausmo sampra-tos: didþioji dalis onkologiniø ligoniø (apie 70 proc.) skausmàsuvokia kaip ligos progresavimà ir/ arba skausmo metu gal-voja apie mirtá, tuo tarpu sergantieji radikulitu teigia, kadskausmas jiems trukdo uþsiimti norima veikla ir galvoja apietai, kad skausmas kuo greièiau pasibaigtø.

Onkologiniai ligoniai, kuriems skausmas reiðkia ligos pro-gresavimà ir/ arba galimà mirtá, labiau naudoja depresinæáveikà, kita dalis vëþiu serganèiøjø ligoniø, kurie bijo, kadskausmas ateityje sustiprës, ir/ arba teigia, kad nesulaukia


palaikymo ið aplinkiniø, labiau naudoja áveikà per pasitikëji-mà ir religingumà. Sergantieji radikulitu, kurie teigë, kadskausmo metu galvoja, kaip greièiau sumaþinus skausmà,maþiau kontroliuoja savo jausmus ir jiems maþiau bûdingasocialinë izoliacija, taip pat jie geriau sugeba áprasminti savoskausmo situacijà. Tie ligoniai, kurie teigë, kad susitaiko sulikimu ir/ arba tikisi pasveikti, labiau suvokia save kaip val-danèius situacijà ir turinèius daugiau þiniø apie ligà, gydy-mà.

Ðio tyrimo metu nustatëme, kad onkologiniai ligoniai, ku-rie pasikliauja gydytojais, t.y. þino, kad gali tikëtis medicini-nës pagalbos skausmui sumaþinti, maþiau kontroliuoja savojausmus, jiems maþiau bûdinga socialinë izoliacija, jie daþ-niau naudoja savæs dràsinimo áveikà.

Tie onkologiniai ligoniai, kurie yra ásitikinæ, kad atsitikti-numas, likimas ar kitos iðorinës jëgos kontroliuoja jø skaus-mà, pasiþymëjo didesne vidine darna, jie geriau sugeba ápras-minti savo ligà ir pastoviai jauèiamà skausmà, ir juos vei-kianèius vidinius stimulus, tokius kaip skausmas ar liga, daþ-niau suvokia kaip numatomus ir paaiðkinamus. Prieðingi duo-menys gauti kontrolinëje grupëje. Nustatyta, kad tie radiku-litu sergantys ligoniai, kurie pasikliauja atsitiktinumu, t.y.,yra ásitikinæ, kad skausmas nulemtas likimo, ir kad jø pa-stangos maþinant skausmà nelabai efektyvios, labiau naudo-ja depresinius áveikos bûdus: kognityviná vengimà, labiaukontroliuoja savo jausmus ir linkæ socialiai izoliuotis. Jø vi-dinë darna yra silpnesnë, jie maþiau suvokia galintys valdytiligà ir su ja susijusius simptomus, be to jie blogiau suprantatai, kas su jais vyksta, turi maþiau þiniø apie jauèiamà skaus-mà ir ligà.

Iðvada: onkologinëmis ligomis serganèiø pacientø skaus-mo suvokimas skiriasi nuo serganèiøjø kita liga. Gauti ádo-mûs, specifiðki ðiam tyrimui rezultatai, kad pasiþymintys eks-ternalia skausmo kontrole onkologiniai ligoniai geriau prisi-taiko prie ligos ir jos simptomø, jø vidinë darna didesnë, negu


radikulitu serganèiø ligoniø, kurie irgi linkæ pasikliauti atsi-tiktinumu, bei gydytojais.

Subjektyvios skausmo sampratos ávertinimas gali suteiktisvarbià informacijà, teikiant individualizuotà tarpdisciplininæskausmo malðinimo pagalbà onkologiniams ligoniams.


NAMUOSE IR GLOBOS NAMUOSEGYVENANÈIØ SENØ ÞMONIØ MIRTIESNERIMO LYGIS

Jurgita Bruþaitë, Agnë Jurgaitytë-Aviþinienë


Mirties nerimas – tai susidûrimo su mirtimi ásivaizdavimorezultatas, átakojantis þmogaus gyvenimà ir jo kokybës suvo-kimà. Ypaè ypatingas seno þmogaus ir mirties santykis. Ka-dangi senø þmoniø skaièius vis didëja, bûtina plaèiau tirti,koks yra senø þmoniø mirties nerimo lygis.

Apþvelgus psichologinæ literatûrà apie mirties nerimà tarpsenø þmoniø, paaiðkëja, kad duomenys yra gana prieðtaringi.Manoma, kad senø þmoniø mirties nerimas maþesnis nei kitøamþiaus grupiø, taèiau negalima tvirtai teigti, kad senatvëjeþmonës mirties bijo maþiau. Nesutariama ir dël lyties átakosmirties nerimo lygiui. Taigi seno þmogaus mirties nerimas yraveikiamas daugelio faktoriø. Jø átaka labai priklauso nuo ap-linkos. Seneliø namø gyventojai – savita grupë, kurioje senøþmoniø problemos intensyvesnës ir labiau iðreikðtos. Remian-tis atliktais tyrimais, ryðkëja tendencija, kad seneliø namøgyventojø mirties nerimas yra didesnis, kà galëtø átakoti tiks-lo ir prasmës nebuvimas, prastesni socialiniai santykiai, ma-þesnis pasitenkinimas gyvenimu.

Tikslas. Iðtirti, ar skiriasi namuose ir prieglaudose gyve-nanèiø senø þmoniø mirties nerimo lygis.

Metodika. Tyrime dalyvavo 90 vyresnio amþiaus þmoniønuo 60 iki 95 metø. 58 namuose ir 32 seneliø globos namuo-se gyvenantys tiriamieji buvo apklausti individualiai, pusiaustruktûruoto interviu bûdu. Mirties nerimo lygiui matuoti


buvo naudojama Perþiûrëta Mirties Nerimo Skalë (RDAS).Tyrime taip pat naudotas klausimynas pasitenkinimui gyve-nimu ávertinti bei surinkti sociodemografiniai duomenys apietiriamuosius.

Rezultatai. Palyginæ namuose ir seneliø globos namuosegyvenanèius senus þmones, nustatëme, kad pastarøjø mirtiesnerimo lygis yra aukðtesnis nei namuose gyvenanèiø. Tiek prie-glaudose, tiek namuose gyvenanèiø moterø mirties nerimas yradidesnis nei vyrø. Taèiau nerasta patikimo ryðio tarp amþiaus irmirties nerimo lygio. Be to, abiejø tiriamøjø grupiø mirties ne-rimo lygis nëra susijæs su tuo, kiek ir ar turi tiriamasis vaikø irvaikaièiø bei kaip daþnai juos mato, ar gyvas sutuoktinis, kadapaskutiná kartà palaidojo artimà þmogø. Kalbant apie mirtiesnerimo ir pasitenkinimo gyvenimu ryðá, reikia paþymëti, kad ðisnëra reikðmingas, taèiau pastebëta ádomi tendencija – namuo-se gyvenanèiø tiriamøjø mirties nerimas didesnis, kai pasiten-kinimas gyvenimu didesnis, o globos namø gyventojams at-virkðèiai – pasitenkinimui gyvenimu didëjant, mirties nerimolygis maþëja. Nustatyta, kad kuo labiau seneliø namø gyvento-jas skundþiasi fizine sveikata, tuo jo mirties nerimo lygis yraaukðtesnis. Dauguma tiriamøjø bijo ne paèios mirties, o mirimoproceso, bejëgiðkumo ir kontrolës praradimo. Daugelis mirtáprieglaudoje laiko „bloga mirtimi“.

Iðvados. Globos namuose gyvenanèiø senø þmoniø mirtiesnerimas yra didesnis nei namuose gyvenanèiø. Moterø mir-ties nerimas didesnis nei vyrø. Senø þmoniø grupëje amþiusneiðryðkëja kaip mirties nerimà átakojantis veiksnys.

Visgi gilesniam senø þmoniø mirties nerimo supratimui rei-kalingi tolimesni tyrimai. Ateityje naudinga bûtø tirti religin-gumo reikðmæ, nes, kaip paþymi keletas autoriø, kartais reli-gija gali paaiðkinti mirties nerimo variacijas labiau nei amþius,gyvenimo vieta. Tad bûtø ádomu, kaip ðios tendencijos atsi-spindi Lietuvos senø þmoniø populiacijoje.


ÞMOGAUS STEREOREGOS TYRIMAIIR MODELIAVIMAS

Aldona Dzekevièiûtë


Tiriant stereosuvokimà mëginama suprasti, kaip fiziologiniaiprocesai sàlygoja þmogaus suvokimà. Pavyzdþiui, kodël duskirtingi vieno objekto atvaizdai tinklainëse kartais suliejamiá vieno objekto vaizdà, o kartais jie dvejinasi (fuzijos ir diplo-pijos problema). Neaiðku, kas lemia fenomenalø regos aðtru-mà, kai pakanka objekto atvaizdà tinklainëse paslinkti perfotoreceptoriaus deðimtadalá ir þmogus jau suvokia objektopadëties erdvëje pokytá (hiperjautrumo problema), kodël ste-reo regos aðtrumas daþnai maþesnis negu monokulinës re-gos aðtrumas. Pagaliau, kaip mes sugebam nustatyti objektopadëtá erdvëje (krypties arba longitudinio horopterio, vieno-do nuotolio arba frontalaus horopterio ir alelotropijos pro-blema). Jau nuo seno þinomi centrinës regos lauko iðkraipy-mai (centravimo iliuzijos pagal Piaþë), taèiau iki ðiol neaið-ku, kokias stereosuvokimo ypatybes sàlygoja ðis reiðkinys(konstantinio nuotolio, dydþio suvokimo problema; horopte-rio iðkraipymo problemos). Yra pasiûlyta daug fenomenolo-giniø modeliø, kurie mëgina iðspræsti ðias problemas (Herin-gas, Helmholtzas, Fechneris, Hilebrandtas, ir t.t.), taèiau jøsprendimas lieka neaiðkus iki ðiø dienø. Norint suprasti, kassàlygoja minëtas suvokimo ypatybes, reikia atlikti komplek-sinius tyrimus (psichofizikinius, psichofiziologinius ir forma-liø modeliø tyrimus).

Tikslas. Sudaryti formalø stereosuvokimo modelá ir paly-ginti ðio modelio savybes su þmogaus stereosuvokimo tokio-mis savybëmis:


• palyginti modelio ir þmogaus Panumo sritá;• palyginti longitudiná ir frontoparaleliná horopterius, pa-

aiðkinti jø kitimà, keièiantis atstumui nuo þmogaus ikifiksacijos taðko;

• paaiðkinti, kokie mechanizmai sàlygoja alelotropijos irdiplopijos reiðkinius;

• iðanalizuoti kokie mechanizmai sàlygoja skiriamosiosgebos ypatumus.

Metodika. Sudarytas diskretus neuroninis stereomodelis,kurio pagalba atliekami formalûs psichofizikiniai eksperimen-tai ir nustatomos charakteristikos, analogiðkos þmogaus psi-chofizikinëms charakteristikoms. Kartu atliekami modelio irþmogaus regos sistemø neurofiziologiniø procesø palyginimai.

Rezultatai. Palyginus gautus modeliavimo duomenis ir at-liktø su þmogumi eksperimentiniø tyrimø rezultatus, parody-ta, kad modelio ir þmogaus stereo suvokimo ypatybës pana-ðios. Siûlomi tolimesni konkretûs psichofizikiniai ir neurofi-ziologiniai eksperimentai modelio ir regos sistemos panaðu-mui patikrinti.


NUOSTATOS PAGALBOS NUKENTËJUSIEMSNUO SAVIÞUDYBËS ATÞVILGIU

Justina Dilytë, Jelena Trofimova

Vilniaus universitetasEl. paðtas: [email protected], [email protected]

Nukentëjæ nuo artimojo saviþudybës daþnai ilgai ir sunkiaigedi. Nukentëjusiajam nuo artimojo saviþudybës turëtø bûtisuteikta parama, o pagalba prieinama. Paramos suteikimà irpagalbos prieinamumà apsprendþia visuomenëje vyraujanèiosnuostatos tiek pagalbos, tiek nusiþudþiusiojo artimøjø atþvil-giu. Tyrimai rodo, kad nusiþudþiusiojo artimiesiems gali bûtibûdinga stigma – o tai reiðkia, kad jie daþnai jauèiasi socia-liai izoliuoti, vengia kalbëti apie ávykusià nelaimæ, susilaukiadaugiau pasmerkimo ir maþiau paramos ið aplinkiniø. Litera-tûroje taip pat nurodoma, kad tai nebûtinai atspindi neigia-mas visuomenës nuostatas nusiþudþiusiøjø artimøjø atþvilgiu,bet gali reikðti, kad visuomenëje nëra þinoma, kaip suteiktiparamà ðiems þmonëms.

Tikslas. Iðsiaiðkinti, kokios nuostatos vyrauja pagalbos nu-kentëjusiems nuo saviþudybës atþvilgiu, ir nustatyti, kaip su-vokiamas pagalbos reikalingumas priklauso nuo saviþudybëspatyrimo artimoje aplinkoje.

Metodika. Ðiam tyrimui naudotas nuostatø suicidinës ne-tekties atþvilgiu klausimynas. Já sudaro 26 teiginiai, turintys 5vertinimus (visiðkai sutinku; sutinku; nesu apsisprendæs, ne-sutinku, visiðkai nesutinku) ir 4 atviri klausimai. Tyrime daly-vavo 136 studentai. Tiriamieji buvo suskirstyti á turinèius sàly-tá su saviþudybe (patyrusius artimojo saviþudybæ) bei neturin-èius (nepatyrusius artimojo saviþudybës).

Rezultatai. Nuostatos pagalbos nukentëjusiems nuo savi-þudybës atþvilgiu nepriklauso nuo saviþudybës patyrimo arti-


moje aplinkoje. Artimojo saviþudybæ patyrusiø ir nepatyrusiøgrupëse iðryðkëja tik tam tikros tendencijos. Bendrai tiriamø-jø nuostata á pagalbà po suicidinës netekties yra teigiama:sutinkama, kad nusiþudþiusiojo artimiesiems ypatingai reikiakitø þmoniø paramos. Taèiau, daþnai pagalba suvokiama kaipkuo greitesnis ávykusios nelaimës uþmirðimas. Be to, 70% visøtiriamøjø mano, kad gedintis dël artimojo saviþudybës laikuibëgant áveikia savo skausmà. Taèiau, patyræ artimojo saviþu-dybæ tvirèiau ásitikinæ, kad gedulas po artimojo saviþudybësgali niekada neatlëgti.

Iðvados. Pripaþástama, kad pagalba nukentëjusiems nuoartimojo saviþudybës yra reikalinga. Taèiau, pagalbos prieina-mumà gali sunkinti klaidingos nuostatos suicidinës netekties(netekties poveikio ir gedulo áveikos) atþvilgiu.


KOGNITYVINIO FUNKCIONAVIMOIR DEPRESIÐKUMO RYÐYS SERGANTIÐSËTINE SKLEROZE

Ramunë Grambaitë


Iðsëtinë sklerozë (IS) – viena labiausiai paplitusiø centrinësnervø sistemos ligø, daþniausiai uþklumpanti 20–40 metø þmo-nes. Lietuvoje IS serga apie keturis tûkstanèius þmoniø. Iki70% serganèiøjø IS sutrinka kognityvinës funkcijos, o depre-sija gali bûti normali reakcija á ðiuos sutrikimus. Kognityviniøfunkcijø sutrikimai gali apsunkinti namø veiklos arba darbi-niø uþduoèiø atlikimà, o dël negebëjimo kà nors atlikti, kuráseka frustracija bei nepilnavertiðkumo jausmas, gali padidëtiligoniø depresiðkumas. Depresija, savo ruoþtu, gali bûti vie-nas ið kognityviná funkcionavimà bloginanèiø faktoriø.

Tyrimo tikslai: 1. Serganèiøjø IS depresiðkumo ir kognity-vinio funkcionavimo ypatumø nustatymas. 2. Kognityviniofunkcionavimo ir depresiðkumo ryðio ávertinimas bei analizë.

Metodika. Tyrime dalyvavo 41 þmogus, sergantis IS, ir 52sveiki, nesergantys jokia neurologine ar psichiatrine liga, ne-priklausantys nuo alkoholio ar narkotikø bei neturëjæ rimtøgalvos paþeidimø þmonës. Poravimo bûdu buvo atrinktas 41sveikas kontrolinës grupës tiriamasis, kad sveikø þmoniø gru-pë pagal amþiø, lytá bei iðsilavinimo trukmæ bûtø ekvivalen-tiðka serganèiøjø IS grupei.

Kognityviniø funkcijø vertinimui buvo iðverstas ir pritaiky-tas Trumpas Pakartojamas Neuropsichologiniø Testø Rinki-nys (BRBNT) (Rao, 1986; Peyser, 1986), kuris JAV taikomaskognityvinëms funkcijoms tirti ir matuoja labiausiai paþeidþia-mas sritis sergant IS. Depresiðkumo vertinimui pasirinktas Beck


depresijos inventarijus (BDI-II) (Balaiðis et al., 2000). Sergan-èiøjø IS fizinis funkcionavimas ávertintas keturiø laipsniø sun-kumo skalëje.

Rezultatai. 1. BRBNT testas (kai turimi atsakymai á visus 5subtestus) leidþia 100% atskirti serganèiuosius IS nuo neser-ganèiø jokia neurologine ar psichiatrine liga, nepriklausanèiønuo alkoholio ar narkotikø bei neturëjusiø rimtø galvos pa-þeidimø þmoniø.

2. Serganèiøjø IS depresijos lygis statistiðkai reikðmingaididesnis uþ sveikø þmoniø depresijos lygá.

3. Kuo didesnis serganèiøjø IS depresiðkumas, tuo maþes-nis pastovus ilgalaikis atgaminimas ir maþiau þodþiøatgaminama po uþlaikymo.

4. Sveikø þmoniø depresiðkumas statistiðkai reikðmingaikoreliuoja tik su erdvinio atgaminimo matavimais.

5. Serganèiøjø IS depresiðkumui átakos turi fizinio funk-cionavimo lygmuo.

Iðvados: Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kaddepresiðkumas sergant IS yra labiausiai susijæs su ilgalaikësatminties funkcionavimu. Neuropsichologinis ilgalaikës atmin-ties bei kitø kognityviniø funkcijø lavinimas gali bûti naudin-ga depresijos áveikos dalis.


ELGESIO SUTRIKIMUS TURINÈIØ PAAUGLIØNAUDOJAMOS ÁVEIKOS STRATEGIJOS

Vaida Kalpokienë

Vilniaus universitetas, Respublikinë Vilniaus psichiatrijos ligoninëEl. paðtas: [email protected]

Po to, kai R. S. Lazarus pirmà kartà iðsamiai apraðë stresoáveikos procesà (Lazarus, Folkman, 1984), vis daugëja tyrimø,siekianèiø nustatyti, kuo pasiþymi paaugliø naudojamos ávei-kos strategijos ir kaip jos siejasi su raidos procesu. Deja, Lie-tuvoje ðiai problemai ligi ðiol buvo skiriamas itin maþas dëme-sys, nors áveika yra vienas ið adaptaciniø procesø, padedantisprisitaikyti prie vidiniø ir iðoriniø reikalavimø (Recklitis, No-am, 1999). Santykinai maþai tyrinëti paaugliai, turintys elge-sio ir emocines problemas, taèiau galima spëti, kad jie nevisada naudoja tinkamas streso áveikos strategijas, nes jø adap-tacija neretai bûna sutrikusi daugelyje sferø (emocinëje, so-cialinëje ir kt.). Gilinantis á paskutiniu metu atliekamus pa-augliø áveikos tyrimus, á akis krenta keletas svarbiø aspektø,kurie gali bûti susijæ su paaugliø elgesio problemomis. Pirma,nustatyta, kad aktyvi áveika yra adaptyvi ir neigiamai susijusisu elgesio ir emocinëmis problemomis (Gonzales ir kt., 2001;Lo-soya ir kt., 1998). Antra, paauglystëje itin pleèiasi socialinistinklas ir dël to vis svarbesnis tampa socialinës paramos sieki-mas (Kavsek, Seiffge - Krenke, 1996), taèiau elgesio sutriki-mus turintys paaugliai neretai patenka á nusikalstamà aplinkàir tai gali savaip paveikti jø paramos siekimà, be to, jie itindaþnai konfliktuoja su tëvais, kas taip pat gali átakoti paramossiekimà. Treèia, nors vaikystëje daþniau naudojamos emoci-nës áveikos strategijos, susijusios su emocijø iðkrova ir agresy-viu elgesiu, taèiau paauglystëje jø naudojimas maþëja (Loso-ya ir kt., 1998; Kavsek, Seiffge - Krenke, 1996). Gali bûti, kad


elgesio sutrikimus turintys paaugliai ir toliau naudoja tokiasemocinës áveikos strategijas, kurios pablogina jø adaptacijà irnepadeda susidoroti su stresoriais. Taèiau iki galo nëra aiðku,kuo gi pasiþymi elgesio sutrikimus turinèiø paaugliø naudoja-mos áveikos strategijos.

Mûsø tyrimo tikslas ir yra nustatyti, ar skiriasi sveikø irelgesio sutrikimus turinèiø paaugliø naudojamos áveikos stra-tegijos bei socialinës paramos siekimas, ir koks yra ryðys tarpáveikos strategijø ir elgesio problemø. Buvo iðkeltos tokioshipotezës:

1. Sveiki paaugliai daugiau naudoja á problemas nukreip-tas áveikos strategijas, o turintys elgesio sutrikimus pa-augliai daugiau naudoja nukreiptas á emocijas ir ma-þiau adaptyvias áveikos strategijas.

2. Sveiki ir elgesio sutrikimus turintys paaugliai sociali-nës paramos siekia ið skirtingø ðaltiniø.

3. Á problemas nukreiptø áveikos strategijø naudojimas su-sijæs su maþesnëmis elgesio problemomis, o nukreiptø áemocijas ir maþiau adaptyviø áveikos strategijø naudo-jimas susijæs su didesnëmis elgesio problemomis.

M e t o d i k a

Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 66 paaugliai nuo 14 iki 17 m.Tiriamàjà grupæ (toliau – sergantys paaugliai) sudarë 36 pa-augliai (ið jø 23 mergaitës ir 13 berniukø), gydæsi Respubliki-nëje Vilniaus psichiatrijos ligoninëje. Visiems paaugliams bu-vo nustatytos elgesio ir emocijø sutrikimø diagnozës. Tyrimasatliktas gavus gydanèio gydytojo leidimà ir tëvø sutikimà. Kon-trolinæ grupæ (toliau – sveiki paaugliai) sudarë 30 paaugliø,ið jø 19 mergaièiø ir 11 berniukø. 17 paaugliø iðtirti Vilniuje,13 – Varënos rajone. Tyrimas atliktas mokyklose, gavus tëvøsutikimà.

Metodikos. Siekiant ávertinti áveikos strategijas, buvo nau-dojamas COPE klausimynas (Carver, Scheier, Weintraub, 1989).


Jame iðskiriama 14 áveikimo strategijø, kurias autoriai suskirs-to á tris áveikos bûdus: nukreiptà á problemà, nukreiptà á emo-cijas ir maþiau adaptyvià áveikà. Tikrinant klausimyno patiki-mumà, nustatytas Pearson koreliacijos koeficientas, lygus 0,39(p< 0,05) (Mitkienë, 1998).

Taip pat pridëjome keletà papildomø klausimø, kad nusta-tytume, kuo pasiþymi sveikø ir serganèiø paaugliø socialinësparamos siekimas ið artimø þmoniø. Tiriamieji turëjo paþymë-ti, kaip daþnai jie siekia paramos ið mamos, tëèio, draugø,mokytojø, suaugusio þmogaus (ne ðeimos nario), draugo/drau-gës ir seneliø (pvz., „Að ieðkojau pagalbos pas savo mamà“).

Tyrime naudotas YSR 11/18 klausimynas (Achenbach, Res-corla, 2001), skirtas ávertinti 11–18 m. paaugliø emocines beielgesio problemas. Klausimynà sudaro 8 skalës: nusiðalinimas,somatiniai nusiskundimai, nerimas/depresija, delinkvencija,agresija, màstymo, socialinës bei dëmesio problemos; mes nag-rinëjome dvi skales: delinkventinio ir agresyvaus elgesio. Ðisklausimynas yra adaptuotas Lietuvoje (Þukauskienë, Ignata-vièienë, 2001).

Rezultatai

Nustatyti statistiðkai reikðmingi skirtumai tarp sveikø ir sergan-èiø paaugliø naudojamø áveikos strategijø (p< 0,05): sveiki pa-augliai daþniau naudoja dvi á problemà nukreiptas strategijas –aktyvià áveikà ir atidëtà áveikà, bei vienà á emocijas nukreiptàpozityvaus perinterpretavimo strategijà. Sergantys paaugliai daþ-niau naudoja vienà á emocijas nukreiptà – neigimo – strategi-jà ir dvi maþiau adaptyvias strategijas – elgesio pakeitimà iralkoholio, narkotikø ar vaistø vartojimà. Nustatyta, kad sveikipaaugliai daþniau nei turintys elgesio sutrikimus kreipiasi pa-galbos pas mamà ir tëtá, o sergantys paaugliai daþniau kreipiasipagalbos pas suaugusá þmogø (ne ðeimos nará).

Nustatytos kelios statistiðkai reikðmingos koreliacijos tarppaaugliø naudojamø áveikos strategijø ir elgesio problemø.


Tarp á problemà nukreiptø áveikos strategijø gautos statistið-kai reikðmingos neigiamos koreliacijos tarp aktyvios áveikosir agresyvaus elgesio (r= -0,345; p< 0,01) bei delinkventinioelgesio (r= -0,282; p< 0,05). Taigi á problemà nukreiptos ávei-kos strategijos naudojimas yra susijæs su maþesnëmis elgesioproblemomis.

Tarp á emocijas nukreiptø áveikos strategijø gautos statis-tiðkai reikðmingos neigiamos koreliacijos tarp pozityvaus pe-rinterpretavimo strategijos ir delinkventinio elgesio (r= -0,301;p< 0,05) bei agresyvaus elgesio (r= -0,356; p< 0,05). Prieðin-gai, neigimo strategija teigiamai koreliuoja su delinkventiniuelgesiu (r= 0,395; p< 0,01) ir agresyviu elgesiu (r= 0,259;p< 0,05). Taigi á emocijas nukreiptø áveikos strategijø ryðys suelgesio problemomis yra nevienareikðmiðkas: vienos strategi-jos susijusios su maþesnëmis elgesio problemomis, kitos – sudidesnëmis.

Maþiau adaptyvios áveikos strategijos teigiamai koreliuojasu dauguma problemø. Nustatytas teigiamas statistiðkai reikð-mingas ryðys tarp koncentravimosi á jausmus strategijos ir de-linkventinio elgesio (r= 0,257; p< 0,05); tarp elgesio pakeiti-mo strategijos ir delinkventinio elgesio (r= 0,471; p< 0,01)bei agresyvaus elgesio (r= 0,456; p< 0,01); tarp alkoholio,narkotikø ar vaistø vartojimo ir delinkventinio elgesio (r=0,583; p< 0,01) bei agresyvaus elgesio (r= 0,445; p< 0,01).Taigi maþiau adaptyviø áveikos strategijø naudojimas yra su-sijæs su delinkventiniu ir agresyviu elgesiu.

Gautos statistiðkai reikðmingos koreliacijos tarp socialinësparamos siekimo ir elgesio problemø. Paramos siekimas iðmamos neigiamai koreliuoja su delinkventiniu elgesiu(r= -0,462; p< 0,01) ir agresyviu elgesiu (r= -0,346; p< 0,01).Paramos siekimas ið tëèio ir ið mokytojø neigiamai koreliuojasu delinkventiniu elgesiu (atitinkamai r= -0,337; p< 0,01;r= -0,248; p< 0,05). Rastas statistiðkai patikimas teigiamasryðys tarp delinkventinio elgesio ir paramos siekimo ið drau-gø (r= 0,284; p< 0,05), ið suaugusio þmogaus (ne ðeimos na-


rio) (r= 0,462; p< 0,01) ir ið draugo/draugës (r= 0,296;p< 0,05), ir tarp agresyvaus elgesio ir paramos siekimo ið su-augusio þmogaus (ne ðeimos nario) (r= 0,309; p< 0,05). Taigiparamos siekimas ið tëvø ir mokytojø yra susijæs su maþesnë-mis elgesio problemomis, o paramos siekimas ið draugø irsuaugusio þmogaus (ne ðeimos nario) yra susijæs su didesnë-mis elgesio problemomis. Tai gali rodyti, kad elgesio sutriki-mus turinèiø paaugliø socialinis tinklas pasiþymi tokiais ypa-tumais, kurie dar daugiau didina elgesio problemas ir delink-ventiðkumà, taèiau tam reikia papildomø tyrimø.

I ðvados

Pirma hipotezë pasitvirtino ið dalies: gauta, kad sveiki paaug-liai daugiau naudoja dvi á problemas nukreiptas áveikos stra-tegijas (aktyvià áveikà ir atidëtà áveikà) ir vienà á emocijasnukreiptà áveikos strategijà (pozityvaus perinterpretavimo). El-gesio sutrikimus turintys paaugliai daugiau naudoja dvi ma-þiau adaptyvias áveikos strategijas (elgesio pakeitimo ir alko-holio, narkotikø ar vaistø vartojimo) bei vienà á emocijas nu-kreiptà áveikos strategijà (neigimo).

Antra hipotezë pasitvirtino: sveiki ir sergantys paaugliaisiekia socialinës paramos ið skirtingø ðaltiniø: sveiki paaugliaidaþniau kreipiasi socialinës paramos pas savo tëvus, o elgesiosutrikimus turintys paaugliai – pas suaugusá þmogø (ne ðei-mos nará). Be to, socialinës paramos siekimas ið tëvø ir moky-tojø yra susijæs su maþesnëmis elgesio problemomis, o socia-linës paramos siekimas ið draugø, draugo/draugës bei suau-gusio þmogaus (ne ðeimos nario) yra susijæs su didesnëmiselgesio problemomis.

Treèioji hipotezë pasitvirtino ið dalies: viena á problemasnukreipta áveikos strategija (aktyvi áveika) ir viena á emocijasnukreipta áveikos strategija (pozityvus perinterpretavimas) su-sijusi su maþesnëmis elgesio problemomis, o viena á emocijasnukreipta áveikos strategija (neigimas) susijusi su didesnëmis


elgesio problemomis. Trys ið keturiø maþiau adaptyviø ávei-kos strategijø (koncentravimasis á jausmus, elgesio pakeiti-mas ir alkoholio, narkotikø ar vaistø vartojimas) yra susijusiossu didesnëmis elgesio problemomis.


POTRAUMINÆ SIMPTOMATIKÀPROGNOZUOJANTYS VEIKSNIAI POLITINESREPRESIJAS IÐGYVENUSIØJØ GRUPËJE

Evaldas Kazlauskas


Tyrimo problema ir tikslai

Politiniø represijø aukos daþnai patiria sunkø ir ilgalaiká trau-mavimà, kankinimus, persekiojimus, ákalinimus. Visuose poli-tiniø represijø tyrimuose uþfiksuojamas daug aukðtesnis vikti-mizacijos lygis, lyginant su to paties amþiaus palyginamàjagrupe (Maercker, Shuetzwohl, 1997; Eisenman ir kt., 2003;Crescenzi ir kt., 2002). Lietuvoje atliktuose politiniø represijøpsichologiniuose tyrimuose taip pat nustatyta, kad potraumi-në simptomatika susijusi su patirtomis represijomis (Kazlaus-kas, 2001; Kazlauskas, Gailienë, 2003; Gailienë, Kazlauskas,2004). Dabartiniu metu psichotraumatologijoje teigiama, kadpagrindinis potrauminiø simptomø etiologinis veiksnys yra pa-tirti trauminiai ávykiai (Jones, Barlow, 1989; Weiseath, 2004).Kita vertus, politiniø represijø tyrimø apþvalga atskleidþia,kad nustatoma vis daugiau veiksniø tarpininkaujanèiø tarptraumos patyrimo ir potrauminës simptomatikos. Tyrimai ro-do, kad asmenybës savybës, politinis aktyvumas, amþius rep-resijø metu ir kiti faktoriai átakoja potrauminës simptomatikosiðreikðtumà. Iðanalizavus traumø psichologijos bei politiniørepresijø tyrimus kyla klausimai: ar traumos patyrimo inten-syvumas yra pakankamas veiksnys, paaiðkinantis potrauminæsimptomatikà politines represijas patyrusiø asmenø grupëje?Kokia yra apsauginiø bei rizikos veiksniø sàveika su traumospatyrimu bei psichologiniais traumos padariniais?


Me t od i k a

Tyrimo dalyviai. Tyrime dalyvavo 1225 asmenys (48,4 % mote-rø, 51,6 % vyrø), turintys oficialø nukentëjusiøjø nuo sovietiniørepresijø statusà, apibrëþtà Lietuvos respublikos asmenø, nu-kentëjusiø nuo 1939–1990 okupacijø teisinio statuso ástatyme.Tai asmenys, nuteisti pagal Lietuvos SSR arba Rusijos SFR bau-dþiamøjø kodeksø ástatymus, varþanèius þmogaus teises bei lais-ves, arba nuteisti kaip kontrrevoliuciniai bei socialiai pavojingiasmenys. Tiriamieji buvo parinkti naudojant Lietuvos gyvento-jø genocido ir rezistencijos tyrimo (LGGRT) centro duomenøbazæ. Tiriamøjø amþiaus vidurkis 73,2 (SD=7,0) metø. Represi-jø metu vidutinis amþius buvo 19,6 (SD=6,6) metø.

Ávertinimo bûdai. Tiriamiesiems buvo paruoðtas klausimy-nas, kuris buvo iðsiunèiamas paðtu (24,8 % tyrimo dalyviø áteik-tas asmeniðkai). Atsakymø paðtu klausimynø gráþimo procen-tas aukðtas (apie 80 proc.). Patirtø trauminiø ávykiø per visàgyvenimà ir per pastaruosius vienerius metus ávertinimui nau-dota Harvardo traumos klausimyno pirma dalis (Mollica ir kt,1992). Traumos simptomø vertinimui naudotas Traumos simp-tomø klausimynas (Briere, Runtz, 1989; liet.k. Gailienë, Kaz-lauskas, 2004). Demografiniai duomenys (amþius, amþius rep-resijø metu, iðsimokslinimo lygis). Apsauginiai ir rizikos veiks-niai (politinis aktyvumas, subjektyvus patirtø represijø verti-nimas, vidinës darnos skalë (SOC) (Antonovsky, 1993)).

Duomenø analizë. Duomenø apdorojimui naudota regresi-në analizë. Priklausomas kintamasis – Traumos simptomøklausimyno (TSK) rezultatai. Analizëje naudoti tik duomenys,kai koreliacijos su TSK statistiðkai reikðmingos (p<0,05). Kin-tamieji á regresinæ analizæ buvo átraukiami pakopomis (step-wise). Pirma, trauminiai ávykiai: trauminiø ávykiø sàraðas, trau-miniø ávykiø per pastaruosius metus sàraðas. Antra, demogra-finiai duomenys: iðsimokslinimo lygis, amþius represijø metu(RM). Treèia, vidinë darna, politinio aktyvumo subjektyvusvertinimas.


Rezultata i

Trauminiai ávykiai prognozuoja 21,5% (R2) potrauminës simp-tomatikos variacijos (R= 0,463, adjusted R2 = 0,213,F = 119,52; p<0,000). Trauminiai ávykiai per visà gyvenimà(B = 0,84, β = 0,45, t = 15,11 , p<0,000), trauminiai ávykiaiper pastaruosius metus (B = 0,28, β = 0,14, t = 1,99, p<0,04).Antra regresijos lygtis, papildþius dviem demografiniais kin-tamaisiais, paaiðkino 24,1 % potrauminës simptomatikos va-riacijos. R2 pokytis = 2,4 % yra statistiðkai reikðmingas(F=15,17; p<0,00). Ádëjus vidinës darnos skalës duomenis irpolitinio aktyvumo subjektyvø vertinimà R2 pokytis = 14,7%,(F=104,68; p<0,00). Galutinë regresijos lygtis paaiðkino 38,8%(R2) potrauminës simptomatikos variacijos (R=0,62, adjustedR2=0,38, F=92,05; p<0,000). Traumuojantys ávykiai (B=0,71,β=0,40, t=14,25, p=0,00), traumuojantys ávykiai per pasta-ruosius metus (B=0,17, â=0,04, t=1,37, p=0,17), iðsimoksli-nimas (B=-0,72, β=-0,13, t=-4,53, p=0,00), amþius represijømetu (B=-0,03, β=-0,03, t=-1,17, p=0,24), politinis aktyvu-mas (B=-0,34, β=-0,03, t=-0,93, p=0,35), vidinës darnos skalë(B=-0,29, β=-0,39, t=-14,45, p=0,00), konstanta (B=19,99,t=17,13, p=0,00).

I ðvados

Tyrimo rezultatai parodë, kad, viena vertus, traumos intensy-vumas geriausiai prognozuoja potrauminæ simptomatikà. Kitavertus, politines represijas patyrusiø asmenø grupëje asmeny-bës savybës, iðsimokslinimo lygis yra svarbûs numatant po-trauminës simptomatikos intensyvumà.


PANEVËÞIO I–IV KLASIØ MOKSLEIVIØPSICHOLOGINËS IR SOCIALINËS BÛKLËSATSPINDYS PIEÐINIUOSE

Rasa Kuodytë-Kazielienë

Vilniaus Universitetas, Visuomenës sveikatos institutasEl. paðtas: [email protected]

Tikslas. Vaikø psichologinës ir socialinës bûsenos atsispin-di vaikø pieðiniuose.

Metodai. Tyrime dalyvavo 2002 m. vasario mënesá trijøPanevëþio viduriniø mokyklø (Mykolo Karkos, Senvagësir Juozo Miltinio) I–IV klasiø 376 moksleiviai. Iðanalizuo-ta 1128 trijø temø pieðiniai. Pasirinktos temos: pirma –ðeima, antra – hobis, treèia – mëgiamiausias gyvûnas.Pieðiniai tirti pagal specialiai parengtas lenteles. Bendrasspalvø interpretavimas atliktas remiantis Luscher spalvøtestu, vizualiai sumuojant trijuose pieðiniuose dominuo-janèias spalvas.

Rezultatai. Dominuojanèios spalvos: mëlyna (25 proc.),þalia (21 proc.), ruda (16 proc.). Jos tiesiogiai atspindi ðioamþiaus vaikams bûdingus emocinius, psichologinius ypa-tumus. Ðeimos sudëtis pieðiniuose: mama (95,61 proc.), të-tis (89,65 proc.), vienas vaikas ðeimoje (26,98 proc.). Gyvû-nø pasirinkime pirmumas teikiamas namø gyvûnams: do-minuoja katës ir ðunys (po 22,87 proc.), þuvytës (10,26proc.). Mëgiamiausias uþsiëmimas yra sportas (18,9 proc.),ávairûs kiti þaidimai (11,4 proc.), kompiuteriniai þaidimai(10,37 proc.).

Iðvados. Spalvø pasirinkimas atitinka ðio amþiaus, t.y. 7–11 metø, vaikø ieðkojimà, þingeidumà (mëlyna spalva), jø ver-tës suvokimà (þalia), taèiau grësmingai tarp jø ásiterpusi rudaspalva rodo padidëjusá poreiká fizinio lengvumo ir psichologi-


nio pasitenkinimo. Vaikai vaizduoja ðeimos darnumà, na-minius gyvûnus. Ðeima ðio amþiaus vaikams uþima labaisvarbià vietà. Ðiuolaikiniø technologijø paþanga, tëvø ne-dëmesingumas skatina vaikus iðkeisti judrumà, sportà á þa-lojantá augantá organizmà – kompiuterá.


SAVOJO KÛNO PATYRIMASNËÐTUMO METU: INTERPRETACINËFENOMENOLOGINË ANALIZË

Agnë Matulaitë


Nors nëðtumas yra suvokiamas kaip natûralus ir labai asmeni-nis patyrimas, iki ðiol psichologijoje vyrauja kiekybiniai, daþ-niausiai koreliaciniai tyrimai, analizuojantys neigiamø nëðtu-mo pasekmiø (persileidimo, prieðlaikinio gimdymo, maþo nau-jagimio svorio, prasto mamos–vaiko ryðio ar kûdikiø dirglu-mo) ir juos skatinanèiø psichologiniø faktoriø (nëðèios motersnerimo, streso, tarpusavio santykiø problemø ir kita) ryðius.Nepaisant to, kad literatûroje (pvz., H.Deutsch, D.Pines) ran-dama nemaþai sàsajø tarp moters psichinës bûklës ir jos kûnoreakcijø, tebëra maþai gilinamasi á paèios bûsimos mamos psi-chologinæ bûsenà.

Tikslas: atskleisti kaip paèios moterys patiria savo kûnànëðtumo metu.

Metodika. Tyrime dalyvavo sveikos, 25–35 metø amþiaus,pirmà kartà besilaukianèios moterys, esanèios ilgalaikiuosesantykiuose. Duomenys surinkti pusiau struktûruoto interviumetu. Gautiems ir transkribuotiems tekstams buvo taikomainterpretacinë fenomenologinë analizë (pagal J.Smith ir M.Os-born, 2003).

Rezultatai. Praneðimo metu bus pristatomas tyrimo re-zultatas – interpretacinës fenomenologinës analizës metuiðryðkëjusios pasikartojanèios ir specifinës temos, atspin-dinèios kûno patyrimà viduriniame nëðtumo trimestre. Ðiostemos lyginamos su kitø tyrimø (L.Bailey, J.A.Smith) rezul-tatais bei mokslinëje literatûroje pristatomais nëðèiøjø psi-


chinës ir fizinës bûklës apraðymais. Taip pat aptariamimetodologiniai interpretacinës fenomenologinës analizëstaikymo klausimai, ðio tyrimo metodo galimybës ir ribotu-mai.


AR GALIME KALBËTI APIE EGZISTENCINÆDEPRESIJOS SAMPRATÀ?

Vita Poðkutë

Vilniaus universitetas, Þiegþdriø psichiatrijos ligoninëEl. paðtas: [email protected]

Kas yra ir kà reiðkia depresija jà iðgyvenanèiam þmogui? Ko-kia gali bûti prasmë iðgyvenanèiam nusivylimà, tuðtumà, skaus-mà þmogui? Ar galima klausti apie egzistencinæ depresijossampratà? Ar galime kalbëti apie depresijos prasmæ? Ðie irpanaðûs klausimai, kaip ir pati tema moksliniam darbui beityrimui, kyla ið klinikinio psichologo praktikos ir egzistenci-nës psichologijos/ terapijos poþiûrio sandûros. Praktikoje tenkakonsultuoti depresijà ir suicidines krizes iðgyvenanèius þmo-nes, o tam reikalingas tam tikras supratimas ir nuostatos li-gos, sveikatos, mirties bei kitø svarbiø gyvenimo klausimøatþvilgiu. Nëra apibrëþtos egzistencinës depresijos sampratos,kaip nëra egzistencinëje psichologijoje ir vieningos psichopa-tologijos sampratos. Bet praktikai, psichoterapeutai ir psichiat-rai, visada dirbo su iðgyvenanèiais depresijà þmonëmis ir eg-zistencinës mokyklos klasikø (V.Frankl, R.May, L.Binswangerir kt.) darbuose galima rasti apraðytà atskirø depresijos paty-rimo aspektø (laiko iðgyvenimo, beprasmybës ir kt.) analizæ irsupratimà.

Pats depresijà iðgyvenantis þmogus bando suprasti savopatyrimà, klausia savæs, kodël jis tai iðgyvena, kas su juo da-rosi. Jis nori papasakoti savo istorijà, kanèios istorijà, suprasti,kaip jis gyveno ir kaip jam gyventi toliau. Daþnai pats þodis‘depresija’ yra stigmatizuojantis, suprantamas kaip nuoroda ápsichikos patologijà. Depresijos kaip termino ar diagnozës bi-jo, vengia ir pats þmogus, ir jo artimieji. Diagnozës suteikimasvieniems reiðkia pasyvumà, atsidavimà á gydytojø rankas (tai


yra visiðkà atsakomybës uþ sveikimà atidavimà gydytojui irvaistams), kitiems – nesusitaikymà, pasiprieðinimà. Pagaliau,mes pernelyg greitai linkæ klientams suteikti ‘etiketæ’, taippat ir patys liûdesá, nusivylimà iðgyvenantys þmonës linkæ pa-tologizuoti daþnai natûralias bûsenas ir iðgyvenimus (gedulà,vienatvæ, egzistencinæ kaltæ ir nerimà, nusiminimà dël nesëk-mës) – skubama juos pavadinti ‘depresija’ ir gydyti. Taèiau,bet kuriuo atveju, praktikoje sutikdami depresijà iðgyvenantáþmogø ieðkome bûdø jam padëti, já suprasti. Tik ar galimepadëti þmogui, gydyti ir tikëtis sveikimo be paties þmogausaktyvumo, valios, patyrimo refleksijos ir supratimo, kas su juovyksta?

Kaip galime suprasti depresijà? Tai iðgyvenimas, kuriambûdinga paþeminta nuotaika, interesø susiaurëjimas, sumaþë-jæs bendras aktyvumas ir vitaliðkumas, riboti santykiai su ap-linka ir kiti panaðûs poþymiai. Tai yra susiaurinta bûtis. Taibûsena, kai daugelis procesø (emociniø, motyvaciniø, kogni-tyviniø, biologiniø, psichiniø ir kt.) yra sulëtëjæ, susiaurëjæ,prislopinti. Kartu tai didelës kanèios ir nevilties iðgyvenimas.Tokioje bûsenoje þmogus daþnai kelia sau klausimus, kurie„laimingame“ gyvenime retai sau uþduodami, tai yra egzis-tencinius klausimus apie gyvenimo prasmæ, santykius, vienat-væ, kaltæ, baigtinumà ir pan. Jis kelia klausimus ir mëgina ájuos rasti atsakymus, nors tuo metu gali atrodyti iðsekæs, su-trikæs ar neadekvatus. Jis iðgyvena vidinæ dramà, ið tiesø skel-bia „dvasios bankrotà” (E.Shneidman), kai áprasti elgesio bû-dai, santykiai su pasauliu ir aplinkiniais jam nebepadeda, bu-væ tikslai ir vertybës nureikðminami, jis iðgyvena tuðtumà, ne-viltá, bet, anot S.Kierkegaardo, þmogus turi nusivilti, kad „iðnevilties prasiverþtø tikras dvasios gyvenimas”. Jei tai „dva-sios liga“, tai gal ir iðgyvenimas, ir sveikimas gali bûti gilusdvasinis darbas, kelias?

Þmogui depresijoje sunku þvelgti á ateitá – tai laikas, kaidaugiau gyvenama praeitimi, ieðkoma ten resursø, prisimena-mi ir pervertinami praeities patyrimai bei santykiai, bandoma


atrasti atsakymà dabartinei situacijai, pasirinkti kaþkà (nuosta-tas, vertybes) dabarèiai, ateièiai. Gilioje neviltyje galima iðgirstisavo vertybes ir reikmes, atpaþinti neigiamus ar blokuojamussvarbius poreikius ar jausmus, pasirinkti nuostatas savæs, kitø,gyvenimo ar kanèios atþvilgiu. Taigi, depresija kaip bûsena ga-li bûti vertingas patyrimas, suteikiantis ne vien kanèià, bet taippat atskleidþiantis naujas galimybes ir prasmes.

Paprastai depresija suprantama kaip bio–medicininë pro-blema, taip traktuojamas ir pats þmogus, daþnai vien biologið-kai. Ar galima depresijà suprasti ne tik kaip psichikos, nuotai-kos sutrikimà, bet kaip bûsenà, kuri sukreèia visà þmogausbûtá? Galvoti, kaip teigë van den Bergas (1972), kad serga netik þmogus, bet visas jo pasaulis tuo metu suserga?

Egzistencinëje psichologijoje þmogus suprantamas kaip bio-loginë, psichologinë, socialinë ir dvasinë bûtybë – jis nuolatgyvena visuose keturiuose lygmenyse. Depresijos iðgyveni-mui specifiniai pokyèiai, prieþastys taip pat galimi bet kuria-me ar visuose keturiuose egzistencijos matmenyse. Pavyzdþiui,negalëjimas ágyvendinti vertybës ar egzistencinë beprasmy-bës krizë gali átakoti biologiná gyvenimà (tai yra sutrikdytimiegà, apetità, kelti fiziná skausmà, somatinius negalavimus irpan.). Socialinio statuso praradimas – sutrikdyti psichologinápasaulá (kai kyla kaltës, savæs nuvertinimo, nepasitikëjimo sa-vimi jausmai) ar iðryðkinti dvasines problemas (tai yra santy-kio su prasmëmis ir vertybëmis). O sunki liga (fizinio pasaulioávykis) – átakoti tiek psichologiná (nuotaikà ir artimus santy-kius), socialiná (socialinius santykius), tiek dvasiná þmogauspasaulá. Tad ar galime þiûrëti á depresijà ar simptomus izo-liuotai nuo kenèianèio þmogaus ir jo gyvenimo pasaulio? Kaiptikslà, siekiant suprasti þmogø ir jo patyrimà, nurodo K.Jas-persas savo „Bendrojoje psichopatologijoje” (1973): „mes sie-kiame suprasti/pamatyti sielà visa jos apimtimi, visame josnepakartojamume ir viso jos gyvenimo tæstinume.”

Egzistencinëje terapijoje siekiama ne paaiðkinti patologijàar sunkumø prieþastis ir padëti þmogui greitu nuraminimu.


Sunkumai, ðiuo atveju depresija, suprantama ne kaip atski-rø biocheminiø procesø ar psichologiniø konfliktø rezulta-tas. Þmogus suprantamas ne kaip izoliuota biologinë ar psi-chologinë bûtybë, bet kaip bûtis-pasaulyje, tai yra þmogusir jo pasaulis kaip vienovë, þmogus, gyvenantis konkreèia-me kontekste ir esantis tam tikrame santykyje su pasauliu.Norëdami suprasti sergantá, kenèiantá þmogø, turime su-prasti jo pasaulá. Todël terapijoje siekiama padëti klientuipaèiam tyrinëti ir suprasti savo gyvenimà, santykius su pa-sauliu, savo patyrimà, vertybes. Á þmogø þiûrima ne kaip áproblemà, bet labiau kaip á paslaptá (G.Marcel, 1960). Verti-namas gebëjimas nusivilti, nes tikima, kad nesëkmës, nusi-vylimas, kanèia gali bûti gyvenimo mokytojais. Kad reikiane tiek vengti daþnai nuo mûsø nepriklausanèiø gyvenimoiððûkiø, kiek mokytis juos priimti ir vertinti. Pagaliau pri-imti tai, kad kanèia yra þmogiðkos bûties neiðvengiamadalis – nuo gimimo iki mirties skausmas, kentëjimas, ne-tektys mus lydi nuolat. Tikima, kad kanèia nëra beprasmisskausmas, ir kad þmogus bet kurioje sunkioje situacijoje(taip pat depresijoje) turi laisvà valià ir pasirinkimà beigalimybæ atskleisti savo individualià situacijos ar/ir gyve-nimo prasmæ.

Egzistencinis–fenomenologinis poþiûris remiasi filosofinë-mis egzistencinës filosofijos ir fenomenologijos prielaidomis,taèiau kliento gyvenimo, jo sunkumø ir iðgyvenimø, tyrinëji-mas visada remiasi subjektyviu, realiu patyrimu ir kalba. Bû-tent subjektyvaus patyrimo refleksija ir analizë leidþia atskleistiuniversalius patyrimo aspektus. Psichologijoje siekiant tyri-nëti subjektyvø patyrimà arba apraðyti sampratà naudojamikokybiniai tyrimo metodai. Taigi ir mûsø planuojamas tyri-mas, kuriuo siekiama apraðyti subjektyvià depresijos patyri-mo prasmæ ir egzistencinæ depresijos sampratà, remiasi bû-tent kokybiniø tyrimø metodologija, taip pat egzistencinëspsichologijos ir terapijos teorinëmis prielaidomis.


SPALVØ DERINIØ SUBJEKTYVAUSVERTINIMO DËSNINGUMAI

Laimonas Puiðys, Rytis Stanikûnas


Tikslai. Spalvos – tai vienas ið stipriausiø aplinkos dirgikliø,spalva gali motyvuoti, kelti asociacijas, padëti atpaþinti ar pa-slëpti, iðkraipyti mus supanèià erdvæ, paveikti mûsø nuotaikà.Nors spalvø derinimo dësningumai domino daugybæ meni-ninkø bei mokslininkø, taèiau iki ðiol niekam nëra pavykæsukurti iðbaigtos ir universalios spalvø derinimo teorijos. Ðiotyrimo tikslas buvo aptikti ryðius tarp fizikiniø dviejø spalvøderinio savybiø ir to derinio stebëtojui keliamo subjektyvausáspûdþio. Reikia pabrëþti, jog nebuvo siekiama sudaryti ið-baigto ir apibrëþto spalvø ir jø keliamø áspûdþiø sàraðo, o tikkonstatuoti to ryðio buvimo faktà. Ðis tyrimas yra tarpdiscipli-ninis, apimantis psichologijos, neurofiziologijos bei fizikos dis-ciplinas.

Metodika. Tyrime naudotos 28 kartoninës kortos. Kiekvie-na korta vienoje pusëje buvo nudaþyta dvejomis skirtingomisspalvomis. Kiekviena spalva dengë vienodà 80mm X 80mmplotà. Naudotos aðtuonios spalvos, ið jø buvo sudaryti dvide-ðimt aðtuoni deriniai. Pasirinktos keturios oponentinës (þalia,raudona, mëlyna ir geltona) spalvos ir keturios tarpinës (salo-tinë, purpurinë, oranþinë ir þydra). Tokiu bûdu spalvos maþ-daug tolygiai turëjo pasiskirstyti spalvø erdvëje. Eksperimen-to metu kortos bûdavo iðdëliojamos prieðais tiriamàjá atsitikti-ne tvarka ir apðvieèiamos liuminescencine dienos ðviesos lempa(4000K koreliuotos spalvinës temperatûros). Tiriamasis turë-davo iðranguoti prieð já esanèias kortas nuo labiausiai patin-kanèios iki labiausiai nepatinkanèios. Taip pat kiekvienà


spalvø deriná tiriamasis turëjo apibûdinti vienu ar keliais,jam pateiktoje anketoje nurodytais, epitetais. Ið viso buvopateikta keturiasdeðimt epitetø. Tyrimas buvo atliktas suketuriasdeðimt tiriamøjø.

Rezultatai. Kiekvienam spalvø deriniui pagal x, y, L spal-viniø koordinaèiø sistemà buvo apskaièiuoti sodrio ir skaisèiokontrastai bei tono skirtumai (prilyginti kampui tarp dviejøspalvø vektoriø). Pagal spalvø apibûdinimà epitetais, panau-dojus faktorinæ analizæ, buvo iðskirti keturi faktoriai, kurieapibrëþti kaip: malonumo, pasyvumo, purpurinës spalvos beistiprumo dimensijos. Apskaièiuotos koreliacijos tarp subjek-tyviø faktoriø ir fiziniø deriniø parametrø. Gauta statistiðkaireikðminga koreliacija tarp malonumo faktoriaus ir tono skir-tumo, bei stiprumo faktoriaus ir sodrio kontrasto. Pagal vidu-tiná derinio rangà, visi eksperimente naudoti deriniai suskirs-tyti á patinkanèius ir nepatinkanèius. Regresinës analizës pa-galba buvo tikrinama, ar subjektyvus derinio apibûdinimas irfizinës derinio charakteristikos leidþia prognozuoti derinio pri-skyrimà vienai ar kitai grupei. Gauta, jog subjektyvus spalvøderinio apibûdinimas leidþia, naudojant dispersinæ analizæ, su85% procentø tikimybe prognozuoti derinio priskyrimà patin-kantiems arba nepatinkantiems deriniams. Ðviesio kontrastasleidþia ðià prognozæ patikslinti iki 92%, taèiau jis neatsispindisubjektyviuose apibûdinimuose.

Iðvados. Subjektyvus spalvø derinio apibûdinimas leidþiaprognozuoti derinio priskyrimà maloniems arba nemaloniemsderiniams. Be to, dalis subjektyvaus spalvø derinio áspûdþioturi ryðá su fizinëmis derinio savybëmis (malonumas koreliuo-ja su spalvio kontrastu, stiprumas koreliuoja su sodrio kon-trastu).


ORGANIZACIJOS TOBULINIMO PROJEKTAS:ATVEJO ANALIZË

Rita Rekaðiûtë Balsienë

Vilniaus UniversitetasEl. paðtas: [email protected]

Pokyèiai yra neatsiejama organizacijø gyvavimo dalis. AnotCameron (1999), tyrimai rodo, kad apie 80% pokyèiø, kuriuosinicijavo organizacijos siekdamos didesnio efektyvumo þlugodël to, kad nebuvo atsiþvelgta á „minkðtuosius“ organizacijosypatumus Visoms organizacijoms svarbu aiðkiai nustatyti, kàjos turi tobulinti, ir po to ávertinti, ar atliktos intervencijospasiekë planuotus rezultatus. Organizacijos klimato sàvoka,atsiradusi po Lewin, Lippit ir White (1939) garsiojo tyrimoturëjo didelæ reikðmæ organizacijos veiklos analizei. Organi-zacijos klimatas, kaip já apibûdina Moran ir Volkwein (1992)apibrëþia ðá fenomenà kaip „reliatyviai pastovø organizacijosbruoþà, kuris atskiria vienà organizacijà nuo kitos ir a) apimanariø kolektyviná organizacijos suvokimà, atsiþvelgiant á to-kius aspektus kaip autonomija, pasitikëjimas, susitelkimas, pa-rama, pripaþinimas, novatoriðkumas ir garbingumas; b) yrakuriamas sàveikaujant nariams; c) yra naudojamas kaip pa-grindas aiðkinantis situacijà; d) atspindi vyraujanèias organi-zacijos kultûrines normas ir paþiûras; e) átakoja elgesio forma-vimà “ (p. 20). Organizacijos klimato tyrimø, bandant nustaty-ti, kokie faktoriai labiausia átakoja klimato kokybæ (Litwin irStringer, 1966; Campbell, 1970; Sims ir LaFollette, 1975; Mu-chinsky, 1976 (pgl. Landy, 1989)), atlikta tikrai daug, taèiaupraktikams (ir skeptikams) visada svarbiausiu klausimu iðlie-ka ðis vienintelis: ar organizacijos klimatas, jo kokybë turiátakos organizacijos veiklos rezultatams.


Koreliacija tarp organizacijos klimato ir jos veiklos re-zultatø skirtinguose tyrimuose yra nevienodai stipri. Kangis(2000) tyrimai parodë, kad sëkmingai ir nesëkmingai dir-banèiø organizacijø klimatas skiriasi, ir, kuo organizacijasëkmingesnë, tuo ryðys tarp organizacijos klimato ir josveiklos yra stipresnis. Johnson (1996), Morrison (1997), Schmitir Allscheid (1995), Davidson (2000), visi rado statistiðkaireikðmingà teigiamà ryðá tarp to, kiek palankiai organizaci-jos darbuotojai vertina savo darbinæ aplinkà ir kiek paten-kinti produktais ar paslaugomis yra klientai. Be to, Thomp-son (1996) tyrimai parodë, kad reikðmingas ryðys egzistuojair tarp to, kiek palankiai darbuotojai vertina savo aplinkà irávairiø organizacijos rezultatø rodikliø – didesnë pelnomarþa, maþiau skundø, pravaikðtø ir darbo saugos paþeidi-mø. Dël prieþastingumo krypties autoriø duomenys pasiro-dë skirtingi: verslo organizacijø tyrimai (Schneider, Ashworth,Higgs ir Carr, 1996; Schuster, 1993; Schneider, White, Paul,1998) rodë daugiau organizacijos klimato átakà verslo re-zultatams, tuo tarpu tyrimai atlikti akademinëje aplinkoje(West ir kt., 1998) rodë prieðingà prieþastingumà, kurá auto-riai aiðkino universitetinës aplinkos specifika.

Mûsø darbo tikslas buvo tobulinti organizacijos veiklà irsiekti didesnio jos efektyvumo. Ágyvendindami organizacijostobulinimo projektà, kuriame naudojome veiksmo tyrimo me-todologijà bei këlëme ir teorinius klausimus: kaip organizaci-jos klimatas gali bûti naudojamas tobulintinø organizacijosveiklos aspektø nustatymui bei kaip taikomos intervencijospaveikia patá organizacijos klimatà ir visà organizacijos veik-los efektyvumà. Organizacijos klimatas buvo vertinamas au-torës ir Organizacijø vystymo centro konsultantø sudaryta an-keta, kurià sudarë tokios skalës: tikslø þinomumas ir priimti-numas, darbo organizavimo kokybë, tarpasmeniniø santykiøkokybë, motyvavimo priemoniø panaudojimas, organizacinëparama, vadovavimo kokybë, organizacijos lankstumas ir ino-vatyvumas, darbas su klientais. Organizacijos tobulinimo pro-


jekte, kuris ágyvendinamas vienoje Lietuvos organizacijoje2002–2004 metais, organizacijos klimatà matavome du kar-tus (prieð ir po intervencijø) ir naudojame Burke ir Litwin(1992) organizacijos veiklos ir pokyèiø modelá planuojant in-tervencijas. Po atliktø intervencijø statistiðkai reikðmingai pa-gerëjo darbo organizavimo, organizacinës paramos, organiza-cijos lankstumo ir inovatyvumo bei darbo su klientais skaliøvertinimas. Remiantis ðios organizacijos atveju, darome iðva-das, kad organizacijos klimato matavimas gali bûti viena iðefektyviø priemoniø nustatant tobulintinas organizacijos veiklossritis bei planuojant tobulinimo veiksmus. Organizacijos kli-mato matavimas parodo, kiek organizacijos atlikti tobulinimoveiksmai yra veiksmingi, tai yra, kiek ji pasiekë tuos tikslus,kuriuos planavo pasiekti. Tobulinant bendrà organizacijos veik-là pasiektas didesnis finansinis organizacijos efektyvumas.


KAM REIKALINGAS TËVAS?

Goda Rukðaitë


Psichologinis tëvo vaidmuo jo vaikø gyvenime ilgà laikà buvonepagrástai maþai nagrinëjamas. Nors daugeliu tyrimø pagrás-tas tradicinis poþiûris pabrëþia motinos – vaiko ryðio reikð-mingumà, kyla klausimas, kaip psichologijos moksle atsiradotokia nepusiausvyra. Perþvelgus, kiek psichologinëje literatû-roje analizuojamos motinos ir tëvo temos, galima suabejoti,kam reikalingi tëvai iðskyrus jø biologinio bûtinumo bei antri-nës, motinà palaikanèios, funkcijos. Ðiuolaikiniai psichologaivis daþniau domisi tëvo svarba vaiko raidai bei jo poveikiutiek sveikos, tiek ir sutrikusios asmenybës formavimuisi. Pas-taraisiais metais psichologiniuose darbuose daþniau iðkeliamaincesto ðeimoje tema, analizuojama tëvo átaka vaikø, paaugliøar net suaugusiøjø depresijos, anoreksijos, asmenybës sutriki-mø bei nusikalstamo elgesio formavimuisi (Parke, D.R., 1981;Samuels, A., 1985, 1989; Rohner, R.P., Veneziano, R.A., 2001).

Dabartiniai psichologiniai tyrimai atskleidë, kad specifinistëvo – vaiko ryðys stebimas jau pirmaisiais kûdikio gyveni-mo mënesiais, o tëvo balsà vaikas skiria dar bûdamas motinosásèiose (Mackey W.C., 2000). Psichoterapeutai paþymi, kadsu tëvu susijusios problemos jø praktikoje pasitaiko në kiekne reèiau, negu siejamos su motina (Zoja L., 2001; Samuels,A., 1985). Dabartinis poþiûris á tëvystæ ir tëvo funkcijas kinta.Dideli socialiniai ir kultûriniai pokyèiai skatina ið naujo keltiklausimà, kà reiðkia bûti vyru ir tëvu, kokios yra psichologi-nës tëvo funkcijos.

Savo praneðime siekiu apþvelgti bei analizuoti psichologi-nius tëvo vaidmens aspektus C.G. Jungo Analitinës psichologi-


jos perspektyvoje. Norëdama geriau atskleisti psichologinætëvo svarbà, plaèiau aptariu tëvo – dukters santykiø speci-fiðkumà, remdamasi Analitine teorija bei ilgalaikës psichote-rapijos atvejo analize. Praneðime iðskleidþiamos archetipiniotëvo, realaus tëvo ir tëvo komplekso sàvokos, analizuojamosketurios psichologinës sritys, kuriose vidinis tëvas atliekapagrindiná vaidmená: 1) asmeninio ir socialinio autoriteto for-mavimasis; 2) idëjø ir vertybiø evoliucija; 3) seksualumo irpsichoseksualinio identiðkumo raida; 4) socialinës ir kultûri-nës rolës.


MOTERØ MOKSLININKIØ ASMENYBINIØVEIKSNIØ RYÐYS SU PASITENKINIMU DARBU

Vaidilutë Sinkevièiûtë

Mykolo Riomerio UniversitetasEl. paðtas: [email protected]

Tikslas. Nustatyti, kaip asmenybiniai veiksniai siejasi su mo-terø mokslininkiø pasitenkinimu darbu.

Metodika. MSQ (Minnesota Satisfaction Questionnaire),(Weiss, D.J., Dawis, R.V., England, G.W., Lofquist, L.H., 1967).NEO-PI-R (McCrae,R.R. ir Costa,P.T.,1992).

Demografiniai kintamieji. Amþius, iðsilavinimas.

Rezultata i

Rasta, kad mokslininkës yra labiau patenkintos vidiniais dar-bo aspektais (M=3.81) nei kitos moterys (M= 3.52) (t(269)=4.20, p< .001). Iðorinio pasitenkinimo darbu vidurkiai lygina-mosiose grupëse statistiðkai reikðmingai nesiskiria (M(moks-lininkiø)= 3.14, M(ne mokslininkiø)=3.1, t(269)=0.30, p>.05).

Lyginant mokslininkes su moterimis (ne mokslininkëmis)turinèiomis aukðtàjá iðsilavinimà rasta, kad mokslininkës yralabiau patenkintos vidiniais darbo aspektais (M=3.81) nei nemokslininkës turinèios aukðtàjá iðsilavinimà (M=3.63)(t(185)=2.50, p< .05). Iðorinio pasitenkinimo darbu vidurkiai,mokslininkø ir ne mokslininkiø turinèiø aukðtàjá iðsilavinimà,grupëse statistiðkai reikðmingai nesiskiria (M(mokslinin-kiø)=3.14, M(ne mokslininkiø)=3.19, t(185) =0.44, p>.05).

Regresinë analizë paaiðkina kai kuriuos skirtumus tarpmokslininkiø ir ne mokslininkiø grupiø: t.y., vien buvimasmokslininke-ne mokslininke neleidþia prognozuoti iðorinio pa-sitenkinimo darbu, taèiau prognozuoja vidiná. Pirmasis regre-sinës analizës þingsnis, vidiniam pasitenkinimui darbu, statis-


tiðkai reikðmingas (F (1, 263)= 15.27, p< .001). Kai á regresi-nës analizës lygtá átraukiamas priklausymas mokslininkiø ar-ba ne mokslininkiø grupei ir penkios asmenybës dimesnijos,prognostinë modelio galia iðauga, ir ðis modelis paaiðkina jau21 procentà variantiðkumo (R² padidëja nuo 0.06 iki 0.21).

Iðorinio pasitenkinimo darbu pirmasis regresijos þingsnisnëra statistiðkai reikðmingas (F(1, 263)=0.06, p>.05). Kai áregresinës analizës lygtá átraukiamas priklausymas moksli-ninkiø arba ne mokslininkiø grupei ir penkios asmenybësdimesnijos, prognostinë modelio galia iðauga, ir ðis modelispaaiðkina jau 12 procentø variantiðkumo (R² padidëja nuo0.00 iki 0.12).

Regresinë analizë paaiðkina skirtumus ir tarp mokslininkiøir ne mokslininkiø turinèiø aukðtàjá iðsilavinimà grupiø: vienbuvimas mokslininke ar ne mokslininke su aukðtuoju iðsilavi-nimu leidþia prognozuoti vidiná pasitenkinimà darbu, taèiauneprognozuoja iðorinio. Pirmasis regresinës analizës þingsnis,ðiose grupëse, vidiniam pasitenkinimui darbu, statistiðkai reikð-mingas (F (1, 181)= 6.1, p< .05). Kai á regresinës analizëslygtá átraukiamas priklausymas mokslininkiø arba ne moksli-ninkiø (turinèiø aukðtàjá iðsilavinimà) grupei ir penkios asme-nybës dimesnijos, prognostinë modelio galia iðauga, ir ðis mo-delis paaiðkina jau 21 procentà variantiðkumo (R² padidëjanuo 0.03 iki 0.21).

Iðorinio pasitenkinimo darbu pirmasis regresijos þingsnisnëra statistiðkai reikðmingas (F(1, 181)=0.35, p>.05), R²= 0.00.Kai á regresinës analizës lygtá átraukiamas priklausymas moks-lininkiø arba ne mokslininkiø (turinèiø aukðtàjá iðsilavinimà)grupei ir penkios asmenybës dimesnijos, prognostinë modeliogalia iðauga, ir ðis modelis paaiðkina jau 15 procentø varian-tiðkumo (R² padidëja nuo 0.00 iki 0.15).

Tam kad iðanalizuoti subskaliø sàryðá su pasitenkinimu dar-bu buvo atlikta dviejø þingsniø regresinë analizë (1–2 þings-niai). Ði analizë pradedama nuo stipriausio prognozuojanèiokintamojo ir palaipsniui átraukiami papildomi prognozuojan-


tys kintamieji (jei jie paaiðkina daugiau statistiðkai reikð-mingø kriterijaus ryðiø).

Reikðmingumo lygmuo p= .05. Vidinis pasitenkinimas dar-bu neigiamai koreliuoja su apdairumu (Sà). Visuomeniðku-mas (E), pasitikëjimas (Su) ir laimëjimø siekimas (Sà) teigia-mai koreliuoja su vidiniu pasitenkinimu darbu. Sutarimo sukitais ryðys su vidiniu pasitenkinimu darbu nëra matomas ana-lizuojant tik dimensijø lygá, nors rastos koreliacijos tarp di-mensijà sudaranèiø subskaliø ir vidinio pasitenkinimo darbu.Pirmasis regresinës analizës þingsnis, ðiose grupëse, vidiniampasitenkinimui darbu, statistiðkai reikðmingas (F (1, 263)=15.27, p< .001). Vien buvimas mokslininke ar ne mokslininkeleidþia prognozuoti vidiná pasitenkinimà darbu, taèiau neprog-nozuoja iðorinio. Kai á regresinës analizës lygtá átraukiamaspriklausymas mokslininkiø arba ne mokslininkiø grupei ir tris-deðimt asmenybës subskaliø, prognostinë modelio galia iðau-ga, ir ðis modelis paaiðkina jau 36 procentus variantiðkumo(R² padidëja nuo 0.06 iki 0.36).

Kiekybinë analizë rodo kai kuriuos skirtumus lieèianèiusiðoriná pasitenkinimà darbu. Iðorinis pasitenkinimas darbu tei-giamai koreliuoja su visuomeniðkumu (E), atkaklumu (E) irpasitikëjimu (Su). Pirmasis regresinës analizës þingsnis, ðiosegrupëse, iðoriniam pasitenkinimui darbu, statistiðkai nereikð-mingas (F (1, 263)= 0.60, p> .05). Kai á regresinës analizëslygtá átraukiamas priklausymas mokslininkiø arba ne moksli-ninkiø grupei ir trisdeðimt asmenybës subskaliø, prognostinëmodelio galia iðauga, ir ðis modelis paaiðkina jau 19 procentøvariantiðkumo (R² padidëja nuo 0.00 iki 0.19).

Iðorinis pasitenkinimas darbu statistiðkai reikðmingai, nei-giamai koreliuoja su neurotizmu ne mokslininkiø tarpe (r =-0.28, p <.001). Mokslininkiø grupëje, neurotizmo ir iðoriniopasitenkinimo darbu ryðys nëra statistiðkai reikðmingas. Iðori-nis pasitenkinimas darbu statistiðkai reikðmingai, teigiamai ko-reliuoja su ekstraversija (r =0.24, p <.001), sàþiningumu/sà-moningumu (r =0.14, p <.05) ir sutarimu su kitais (r =0.17, p


<.05), ne mokslininkiø tarpe. Mokslininkiø grupëje, atitinka-mi ryðiai nëra statistiðkai reikðmingi.

Rastas vienas statistiðkai reikðmingas skirtumas, tarp lygi-namøjø grupiø ryðiø su iðoriniu pasitenkinimu darbu: sàþinin-gumo/sàmoningumo ryðys su iðoriniu pasitenkinimu darbuskiriasi mokslininkiø (r =0.09, p >.05) ir ne mokslininkiø gru-pëse (r =0.14, p <.05) (remiantis skaièiavimais atliktais http://faculty.vassar.edu/lowry/rho.html). Iðorinio pasitenkinimodarbu ryðys su asmenybës savybëmis skiriasi moterø moksli-ninkiø ir kitø profesijø atstoviø grupëse.

Vidinis pasitenkinimas darbu statistiðkai reikðmingai, nei-giamai koreliuoja su neurotizmu tiek mokslininkiø (r =-0.31,p <.05), tiek ne mokslininkiø tarpe (r =-0.32, p<.05). Kieky-binë duomenø analizë rodo stipresná ryðá tarp mokslininkiønei tarp ne mokslininkiø, bet ðis skirtumas nëra statistiðkaireikðmingas (remiantis skaièiavimais atliktais http://faculty.vas-sar.edu/lowry/rho. html).

Vidinis pasitenkinimas darbu statistiðkai reikðmingai, tei-giamai koreliuoja su ekstraversija tiek mokslininkiø (r =0.45,p <.001), tiek ne mokslininkiø tarpe (r =0.30, p<.05). Kieky-binë duomenø analizë rodo stipresná ryðá tarp mokslininkiønei tarp ne mokslininkiø, bet ðis skirtumas nëra statistiðkaireikðmingas (remiantis skaièiavimais atliktais http://faculty.vas-sar.edu/lowry/rho.html).

Vidinis pasitenkinimas darbu statistiðkai reikðmingai, tei-giamai koreliuoja su sàþiningumu/sàmoningumu (r =0.28, p<.05), atvirumu patirèiai (r =0.24, p <.05) ir sutarimu su kitais(r =0.22, p <.05), ne mokslininkiø tarpe. Mokslininkiø grupë-je, atitinkami ryðiai nëra statistiðkai reikðmingi. Statistiðkaireikðmingo skirtumo, tarp ðiø lyginamøjø grupiø ryðiø su ið-oriniu pasitenkinimu darbu, nerasta (remiantis skaièiavimaisatliktais http://faculty.vassar.edu/lowry/rho. html).


Iðvados

Pasitenkinimas darbu skiriasi moterø mokslininkiø ir ne moks-lininkiø grupëse.

Vidinis pasitenkinimas darbu yra didesnis moterø moksli-ninkiø tarpe, nei kitø profesijø atstoviø grupëje (nepriklauso-mai nuo to ar jos turi aukðtàjá iðsilavinimà ar neturi).

Iðorinis pasitenkinimas darbu statistiðkai reikðmingai nesi-skiria moterø mokslininkiø ir kitø profesijø atstoviø grupëse(nepriklausomai nuo to ar jos turi aukðtàjá iðsilavinimà ar ne-turi).

Pagal priklausymà mokslininkiø/ ne mokslininkiø (nepri-klausomai nuo to ar jos turi aukðtàjá iðsilavinimà ar neturi)grupei ir asmenybës dimensijas galima prognozuoti vidiná iriðoriná pasitenkinimà darbu.

Pagal priklausymà mokslininkiø/ne mokslininkiø (nepri-klausomai nuo to ar jos turi aukðtàjá iðsilavinimà ar neturi)grupei galima prognozuoti vidiná pasitenkinimà darbu.

Pasitenkinimas darbu siejasi su asmenybës savybëmis. Nevisos sàsajos matomos tik didþiøjø dimensijø ar tik subskaliølygyje. Tam kad pasimatytø pilnas asmenybës ir pasitenkini-mo darbo ryðiø tinklas, reikalinga ir dimensijø, ir subskaliøanalizë.


SKAUSMAS SPORTE: RAUMENØ IR GYJANÈIOSTRAUMOS SKAUSMO SUVOKIMAS IR ÁVEIKA

Lina Vaisetaitë


Fizinis skausmas yra paþástamas kiekvienam sportininkui.Taèiau, kalbëdami apie ðá skausmà, turime prisiminti, jogjis gali atsirasti ávairiose situacijose bei gali bûti sukeltasávairiø prieþasèiø, todël tikslinga kalbëti apie skirtingusskausmo tipus. Savo darbe mes pasirinkome tyrinëti rau-menø skausmà ir gyjanèios traumos skausmà, mat jie trun-ka sàlyginai ilgesná laikà, gali kartotis, o kartu jø prieþastys– skirtingos.

Sporte labai svarbu, kaip skausmas yra áveikiamas, nes ne-retai nuo to priklauso, ar tæsiamos treniruotës, treniruoèiø in-tensyvumas bei aukðtesniø rezultatø siekimas. Taigi turimeþinoti, kokios áveikos strategijos naudojamos skausmo áveiki-mui. Kita vertus, atsiþvelgdami á tai, kad skausmas nëra vie-nalytis, suprantame, kad skirtingiems skausmams áveikti turë-tø tikti kiek kitokios strategijos (savo darbe gilinomës á rau-menø ir gyjanèios traumos skausmus).

Tyrimo tikslai

1) palyginti raumenø skausmo ir gyjanèios traumos skaus-mo suvokimà;

2) iðsiaiðkinti, kokios áveikos strategijos sportininkø nau-dojamos raumenø skausmo ir kokios – gyjanèios trau-mos skausmo áveikimui;

3) palyginti strategijas, naudojamos raumenø skausmo irgyjanèios traumos skausmo áveikimui.


Metodika

Tyrimo dalyviai: apklausëme 35 sportininkus, nuo 16 iki 21metø. Ið jø – 25 vyrai ir 10 moterø. Jie atstovavo tokias spor-to ðakas: lengvàjà atletikà (bëgimà), irklavimà, dviraèiø sportàir plaukimà. Apklaustieji treniruojasi nuo 8 iki 25 valandø persavaitæ (vidutiniðkai 15,7 val.), 17 jø atstovauja Lietuvos rink-tinæ (savo amþiaus grupëje).

Kintamøjø ávertinimo instrumentai. Skausmo suvokimasbuvo vertinamas 10 centimetrø ilgumo vizualinio atitikmensskalëmis (VAS), kuriose sportininkai turëjo paþymëti skaus-mo intensyvumà kontinuume nuo „nëra skausmo” (vertinama0) iki „nepakeliamas skausmas” (vertinama 100). Taip pat bu-vo pateiktos 9 Semantinio diferencialo skalës su bûdvardþiaisblogas/geras, þalingas/naudingas, bjaurus/malonus, silpnas/stiprus, lengvas/sunkus, bukas/aðtrus, atpalaiduojantis/átem-piantis, silpnëjantis/stiprëjantis, raminantis/varginantis. Skaus-mo áveikos strategijos buvo vertinamos PMS-I (Pain Manage-ment Status - Injury) lietuviðka versija. Ðá klausimynà sudaro27 teiginiai, iðskiriamos 8 skausmo áveikos strategijos: pasida-vimas, teigiamos saviinstrukcijos, relaksacija, informacijos pa-ieðka, judëjimas, planavimas, palyginimas ir dëmesio nukrei-pimas. Tyrimo dalyviai turëjo nurodyti, kaip daþnai naudojakiekvienà ið strategijø (5 – visada, 0 – niekada). Visi klausi-mynai buvo pildomi 2 kartus – pirmà kartà turint galvojeraumenø skausmà, antrà kartà – gyjanèios traumos skausmà.

Rezultata i

Skausmo intensyvumas: gyjanèios traumos skausmas buvoávertintas kaip intensyvesnis nei raumenø skausmas (vidurkiaiatitinkamai 60,51 ir 45,4, p=0,009).

Semantinis diferencialas. Raumenø skausmo ir gyjanèiostraumos skausmo ávertinimai skyrësi dviejose skalëse, tai –bjaurus/malonus (nors abu skausmai buvo ávertinti kaip bjau-rûs, raumenø skausmas suvokiamas kaip maþiau bjaurus,


p=0,012) ir þalingas/naudingas (raumenø skausmas ávertin-tas kaip naudingas, o gyjanèios traumos kaip þalingas,p=0,001). Pagal visas kitas skales abiejø tipø skausmas buvoávertintas beveik vienodai – blogas, sunkus, stiprus, aðtrus,átempiantis, silpnëjantis, varginantis.

Skausmo áveikos strategijos. Pagal Friedman kriterijø, rau-menø skausmo áveikai strategijos naudojamos ne vienodai daþ-nai (p < 0,001). Daþniausiai naudojama teigiamø saviinstruk-cijø strategija (3,31; èia ir toliau skliausteliuose nurodomasstrategijos naudojimo daþnumo vidurkis) ir relaksacija (2,96),tarp jø statistiðkai reikðmingo skirtumo nëra (p = 0,187). To-liau – judëjimas (2,6), planavimas (2,55), informacijos paieð-ka (2,49), naudojamos vienodai daþnai (p = 0,620). Reèiausiairaumenø skausmo áveikimui naudojamos strategijos – dëme-sio nukreipimas (1,87), palyginimas (1,55) ir pasidavimas (1,54),be statistiðkai reikðmingo skirtumo tarp ðiø strategijø naudo-jimo daþnumo (p = 0,1).

Gyjanèios traumos skausmo áveikos strategijos taip pat nau-dojamos ne vienodai daþnai (Friedman kriterijaus p < 0,001).Daþniausiai ðio skausmo áveikai naudojama relaksacija (3,23),informacijos paieðka (3,18) ir teigiamos saviinstrukcijos (3,14)– ðiø strategijø naudojimo daþnumas statistiðkai reikðmingainesiskiria (p = 0,239). Ðiek tiek reèiau skausmà mëginamaáveikti planuojant (2,54), judant (2,21) ir nukreipiant dëmesá(1,89). Ðios strategijos naudojamos vienodai daþnai (p = 0,079).Reèiausiai gyjanèios traumos skausmo áveikimui naudojamosstrategijos – tai pasidavimas (1,39) ir palyginimas (1,38), nau-dojamos vienodai daþnai (p = 0,739).

Palyginæ skausmo áveikos strategijas pagal jø naudojimodaþnumà raumenø skausmo ir gyjanèios traumos skausmo ávei-kai, matome, jog gyjanèios traumos skausmo daþniau nei rau-menø skausmo áveikai naudojama informacijos paieðka (p =0,001) ir relaksacija (p = 0,027). Visos kitos strategijos –teigiamos saviinsttrukcijos (p = 0,258), judëjimas (p = 0,189),palyginimas (p = 0,334), dëmesio nukreipimas (p = 0,915),


planavimas (p = 0,958), pasidavimas (p = 0,158) – naudo-jamos vienodai daþnai.

Iðvados

Remiantis tyrimo duomenimis, galime daryti tokias iðvadas:1. Raumenø skausmas ir gyjanèios traumos skausmas suvo-

kiami kiek skirtingai:1.1. Gyjanèios traumos skausmas suvokiamas kaip inten-

syvesnis nei raumenø skausmas.1.2. Raumenø skausmas suvokiamas kaip naudingas, o gy-

janèios traumos skausmas – kaip þalingas. Be to, rau-menø skausmas suvokiamas kaip maþiau bjaurus neigyjanèios traumos skausmas. Taèiau kitais aspektaisabiejø tipø skausmas suvokiamas panaðiai, t.y., kaipsunkus, stiprus, aðtrus átempiantis, varginantis, silpnë-jantis, blogas.

2. Skausmui, tiek raumenø, tiek gyjanèios traumos, áveiktidaþniausiai naudojamos relaksacijos ir teigiamø saviinst-rukcijø strategijos. Kiek maþiau naudojamos strategijos –informacijos paieðka, judëjimas, planavimas, dëmesio nu-kreipimas. Reèiausiai naudojamos palyginimo ir pasidavi-mo strategijos.

3. Gyjanèios traumos skausmà daþniau nei raumenø skaus-mà mëginama áveikti taikant relaksacijà bei ieðkant infor-macijos, kitos strategijos abiejø tipø skausmo áveikai tai-komos vienodai daþnai.


MOTERØ IR VYRØ PAKEISTØ VEIDOELEMENTØ ATPAÞINIMO TIKSLUMAS

Kristina Vanagaitë, Laura Soloveièikienë


Atliktø tyrimø rezultatai rodo, kad, nagrinëjant skirtingos ly-ties tiriamøjø vyrø ir moterø veidø elementø atpaþinimo ypa-tumus, galima iðskirti: 1) atpaþástant veidus yra svarbus tiekveido elementø, tiek konfigûracinës informacijos apdorojimas;2) ne visi veido elementai yra ásimenami ir atpaþástami vieno-dai tiksliai, be to, pateikiami prieðtaringi duomenys, kuriemsveido elementams skiriama daugiausia dëmesio atpaþástantveidà; 3) veido atpaþinimo tikslumas yra susijæs su veido atpa-þinimo greièiu; 4) savitø veidø atpaþinimas gali bûti tikslesnisir greitesnis, palyginti su tipiðkø veidø atpaþinimu; 5) patei-kiami prieðtaringi duomenys dël vyrø ir moterø veido infor-macijos apdorojimo, o kartu ir veido atpaþinimo tikslumo skir-tumø.

Atsiþvelgiant á tai buvo iðkelti tokie tyrimoTikslai: 1) nustatyti pakeistø vyrø ir moterø veidø elemen-

tø atpaþinimo tikslumà ir laikà bei gautus rezultatus palygintisu veidø savitumo/tipiðkumo vertinimu; 2) nustatyti, ar egzis-tuoja lyèiø skirtumai atpaþástant pakeistus vyrø ir moterø vei-dø elementus.

Metodika. Fotorobotø sudarymo programos pagalba buvosukurti du vyrø ir du moterø etaloniniai veidai, kuriuos tiria-mieji turëjo ásiminti. Keièiant atitinkamus etaloninio veido ele-mentus (plaukus, akis, lûpas, nosá ir ausis), kiekvienam etalo-niniam veidui buvo sudaryta ir ekspertø pagalba atrinkta po 5naujus veidus. Tyrimo metu buvo fiksuojama, ar tiriamieji (30vyrø ir 30 moterø) pastebi, kad demonstruojami veidai skiriasi


nuo ásimintojo etaloninio veido. Sukurti veidai buvo de-monstruojami bei tiriamøjø atsakymai registruojami sukur-tos kompiuterinës programos pagalba. Tyrimo pabaigoje,taikant 5 ir 7 balø skales, tiriamieji vertino vyrø ir moterøveidø elementø atpaþinimo lengvumà, veidø savitumà irveidø tarpusavio panaðumà bei nurodë, kokià jie taikë pa-keistø veido elementø atpaþinimo strategijà.

Rezultatai. Gauti rezultatai parodë, kad tiek vyrai, tiek mo-terys, stebëdami kompiuterio ekrane demonstruojamus vei-dus, statistiðkai reikðmingai tiksliau ir greièiau atpaþino pa-keistus etaloniniø vyrø, o ne moterø veidø elementus. Tiks-lesná etaloniniø vyrø veidø pakeistø elementø atpaþinimo tiks-lumà galëjo lemti didesnis etaloniniø vyrø veidø savitumo laips-nis. Tiksliausiai ir greièiausiai buvo atpaþástami pakeisti etalo-niniø veidø plaukai ir akys, po to – lûpos, nosis, o netiksliau-siai ir lëèiausiai – ausys. Nustatyta, kad: 1) nevienodas veidoelementø atpaþinimo tikslumas ir greitis susijæs su tiriamøjøtaikyta atpaþinimo strategija (teisingi atsakymai daþniausiaibuvo pateikiami taikant momentinio atpaþinimo strategijà); 2)subjektyviu veido elementø atpaþinimo lengvumo vertinimu(tiksliausiai buvo nustatomi tie elementai, kuriuos tiriamiejipriskyrë prie lengviausiai atpaþástamø); 3) veidø tarpusaviopanaðumo vertinimu (didesnis suvoktas veidø tarpusavio pa-naðumo laipsnis apsunkina pakeistø etaloninio veido elemen-tø atpaþinimà). Be to, buvo atskleista tendencija, kad mote-rys, palyginti su vyrais, tiksliau ir greièiau atpaþásta pakeistusetaloniniø veidø elementus.


POLINKIO Á RIZIKÀ IR SAVÆSVERTINIMO SÀSAJOS

Antanas Zaliðèevskis

Klaipëdos universitetasEl. paðtas: [email protected]

Ðiandieninis þmogus gyvena rizikos visuomenëje – visas gy-venimas ir veikla yra persmelkti rizikos. Rizikuojame prieðta-raudami grupës ar vadovo nuomonei, investuodami pinigus,atlikdami ávairius taisykliø, kuriø formaliai reikia laikytis, pa-þeidimus. Ðalia rizikos, su kuria susiduriame kasdien ir asme-niðkai, egzistuoja ir globali rizika. Masinës komunikacijos prie-moniø pagalba vos ne kasdien suþinome apie avarijas chemi-jos ar naftos gamyklose, didþiules transporto katastrofas, tero-ro aktus (Adams, 2001; Frodstick, 1997).

Rizikingø sprendimø ir elgesio pasekmes ðiuo metu ðvelni-na rizikos vadyba, draudimo verslas ir pan. Siekiant geriausuprasti rizikà, iðsiaiðkinti, kaip ji veikia þmones ir kaip þmo-nës galëtø racionaliau elgtis rizikos akivaizdoje, plëtojami irmoksliniai rizikos tyrimai, ypaè vadybos, ekonomikos ir gam-tos mokslø srityse. Atliekama nemaþai ir psichologiniø rizikostyrimø.

Daugelis ankstesniø tyrimø tenka rizikingø sprendimø pri-ëmimo srièiai, kurioje pirmiausia nagrinëtos objektyvios arsubjektyvios laimëjimo tikimybës ir laimëjimø santykiai su su-vokiama nauda (Luce, 1967; Tversky, Kahneman, 1986). Ðiuometu atsiranda vis daugiau tyrimø, bandanèiø sieti rizikingøsprendimø priëmimà ar rizikingà elgesá su tam tikromis pasto-viomis asmenybës savybëmis (Rolinson 2002; Zuckerman, Kuhl-man 2000). Lietuvoje á ðià problematikà pirmoji ëmë gilintisA. Endriulaitienë (kartu su V. Martiðiumi) (Endriulaitienë, 2002;Endriulaitienë, Martiðius, 2003).


Rizikos ir asmenybës savybiø tarpusavio sàsajø analiza-vimo plotmëje savità problematikos sferà sudaro þmoniøpolinkio rizikuoti ir jø savæs vertinimo ypatumø sàryðis,kuris tiek teoriðkai, tiek empiriðkai maþai tenagrinëtas.

Savæs vertinimas – tai vienas svarbiausiø psichikos dari-niø, kontroliuojantis þmoniø poþiûrá á save ir ávykius. Kas-dieninëje sàmonëje savæs vertinimas gana daþnai tiesiogiaisiejamas su polinkiu á rizikà. Ðtai, pavyzdþiui, A. Naik (1999)populiarios „psichologijos“ knygelëje „Savigarba. Iðmok pa-sitikëti savimi“ teigia: „Bijai rizikuoti, kad neapsikvailin-tum?“– „Iðmok pasitikëti savimi! [...] Nebijok rizikuoti!“(Naik, 1999, 1, 146). Pastaruoju metu tyrinëtojai bando su-sieti polinká á rizikà ar panaðius fenomenus su kai kuriomisAð sistemos dalimis (Bouyer, Bagdassasrian, Chaabanne, Mul-let., 2001; Rolinson, 2002). Kitø darbø, kurie nagrinëtø savæsvertinimo ir polinkio á rizikà ryðius, aptikti nepavyko. Gali-ma manyti, jog savæs vertinimo ir polinkio rizikuoti sàsajøtyrinëjimai, neþiûrint jø teorinio ir praktinio aktualumo, dartik pradedami. Kai kuriuos minimø sàsajø aspektus uþsibrëþtapanagrinëti ir ðiame darbe.

Darbe nagrinëjama polinkio á rizikà ir savæs vertinimo ry-ðio problema.

Darbo tikslas. Nustatyti polinkio á rizikà ir savæs vertinimolygá bendrai ir skirtingø profesijø tiriamøjø grupëse bei ðiøreiðkiniø tarpusavio ryðá.

Metodika

Naudotos savæs vertinimo tyrimo metodikos: C.S. Dweck Im-plicitiniø teorijø metodika (IT), C.S. Dweck Pasitikëjimo savi-mi skalë (PSS), modifikuota Dembo – Rubinðtein poliariniøprofiliø metodika. Polinkio á rizikà ávertinimui naudotas modi-fikuotas A. Endriulaitienës ir V. Martiðiaus Pasirinkimø dile-mø klausimynas bei T.V. Kornilovos Asmenybiniø sprendimopriëmimo faktoriø klausimynas (ASPF-25).


Iðtirta 149 asmenys (38 vyrai ir 107 moterys, amþiausvidurkis – 36,09 metø). Pagal profesijà tiriamieji suskirstytiá 3 grupes: verslininkus ir banko darbuotojus, socialiniusdarbuotojus ir pedagogus.

Rezultatai

Nustatyta, kad santykinai labiausiai kintanèia þmogaus savy-be tiriamieji laiko intelektà (vidurkis 4,91), maþiausiai kintan-èiomis – moralines savybes (vidurkis 2,62) (Implicitiniø te-orijø metodika); didesnë dalis tiriamøjø pagal visus paramet-rus (dràsos, pasisekimo, ryþto ir racionalumo) save priskiriaþmoniø grupei, kurie turi aukðtesná nei vidutiná ðiø parametrølygá (tai rodo didesnës uþ 50 medianø reikðmës) (Dembo -Rubinðtein poliariniø profiliø metodika); rizikingiausi spren-dimai priimami sveikatos srityje (vidurkis 0,526), maþiausiairizikingi – socialinëje srityje (vidurkis 0,691) (Pasirinkimødilemø klausimynas).

Tyrimo metu nustatyta, kad polinkis á rizikà siejasi su sa-væs vertinimu. Rastos 29 statistiðkai reikðmingos (p<0,05) ko-reliacijos tarp atskirø aspektø, nusakanèiø asmens savæs ver-tinimà bei polinká á rizikà. Su polinkiu á rizikà susijæ tiek savæsvertinimas pagal dràsos, ryþto, pasisekimo bei racionalumoparametrus, tiek bendresnis savæs vertinimas, apimantis ir ki-tus aspektus – tiriamieji, kuriems bûdingas aukðtesnis savæsvertinimas, labiau linkæ á rizikà. Taip pat nustatyta, kad tiria-mieji, pasiþymintys didesniu skirtumu tarp aspiracijø ir savæsvertinimo (pagal dràsos, ryþto, racionalumo ir pasisekimo pa-rametrus), maþiau linkæ rizikuoti. Tuo tarpu su rizikingø spren-dimø priëmimu labiau susijusios aspiracijos, nors ið dalies sie-jasi ir savæs vertinimas. Savæs vertinimo lygis susijæs su spren-dimais finansinës rizikos srityje, o aspiracijø lygis siejasi surizika socialinëje, finansinëje bei etinëje srityse – aukðèiausave vertinantys tiriamieji linkæ priimti labiau rizikingus fi-nansinius sprendimus. Tiriamieji, pasiþymintys aukðtesnëmis


aspiracijomis, labiau linkæ priimti rizikingus sprendimussocialinëje, finansinëje ir etinëje srityse.

Tyrimo metu nustatyta 11 statistiðkai reikðmingø (p<0,05)áverèiø skirtumø tarp atskirø profesijø atstovø. Verslininkaigeriau nei socialiniai darbuotojai vertina savo dràsà, ið visogeriau save vertina, taip pat labiau mano, kad þmonës juosmëgsta. Verslininkø savæs vertinimas pagal PSS metodikà nu-statytas aukðtesnis nei socialiniø darbuotojø ar pedagogø. Ver-slininkai geriau nei pedagogai vertino savo intelektà, proti-nius sugebëjimus, buvo labiau linkæ manyti, kad áveiks naujàuþduotá, o susitikæ su naujais þmonëmis jiems patiks. Sociali-niai darbuotojai geriau nei pedagogai vertino savo intelektà,protinius sugebëjimus, buvo linkæ labiau teigti, kad þmonësjuos mëgsta.

Nustatyti skirtumai ir polinkyje á rizikà bei rizikingø spren-dimø priëmime. Verslininkai labiau nei socialiniai darbuotojaibuvo linkæ á rizikà (ASPF-25 klausimynas), buvo labiau linkæpriimti rizikingus sprendimus finansinëje srityje bei apskritai(Pasirinkimø dilemø klausimynas). Socialiniai darbuotojai bu-vo maþiau linkæ priimti finansiðkai rizikingus sprendimus, neipedagogai.

Iðvados

1. Nustatyta, kad:• santykinai labiausiai kintanèia þmogaus savybe ti-

riamieji laiko intelektà, maþiausiai kintanèiomis –moralines savybes;

• didesnë dalis tiriamøjø pagal visus parametrus (drà-sos, pasisekimo, ryþto ir racionalumo) save priskiriaþmoniø grupei, kurie turi aukðtesná nei vidutiná ðiøparametrø lygá;

• rizikingiausi sprendimai priimami sveikatos srityje,maþiausiai rizikingi – socialinëje srityje.

2. Polinkis á rizikà yra susijæs su savæs vertinimu:


• tiriamieji, kuriems bûdingas aukðtesnis savæs ver-tinimas, labiau linkæ á rizikà;

• tiriamieji, pasiþymintys didesniu skirtumu tarp aspi-racijø ir savæs vertinimo (pagal dràsos, ryþto, racio-nalumo ir pasisekimo parametrus), maþiau linkæ ri-zikuoti;

• savæs vertinimo lygis susijæs su sprendimais finansi-nës rizikos srityje, o aspiracijø lygis siejasi su rizikasocialinëje, finansinëje bei etinëje srityse. Aukðèiausave vertinantys tiriamieji linkæ priimti labiau rizi-kingus finansinius sprendimus. Tiriamieji, pasiþymin-tys aukðtesnëmis aspiracijomis, labiau linkæ priimtirizikingus sprendimus socialinëje, finansinëje ir eti-nëje srityse.

3. Savæs vertinimo ir polinkio á rizikà lygis skiriasi tiria-møjø, uþsiimanèiø skirtinga profesine veikla, grupëse:• savæs vertinimo lygis aukðèiausias verslininkø bei

banko darbuotojø tarpe. Socialiniø darbuotojø savæsvertinimas aukðtesnis nei pedagogø kai kuriose sa-væs vertinimo srityse;

• verslininkai ir banko darbuotojai labiau nei sociali-niai darbuotojai linkæ á rizikà, labiau linkæ priimtirizikingus sprendimus finansinëje srityje bei apskri-tai. Socialiniai darbuotojai maþiau linkæ priimti fi-nansiðkai rizikingus sprendimus, nei pedagogai.


DARBUOTOJØ SOCIALIZACIJAORGANIZACIJOJE: PRIELAIDOS SËKMEI

Irena Þukauskaitë


Ðio praneðimo tikslas – apþvelgti pagrindinius literatûrojenurodomus darbuotojø socializacijai organizacijoje átakos tu-rinèius veiksnius.

Darbuotojø socializacija organizacijoje – procesas, kuriometu naujokai iðmoksta tam tikrø elgesio bûdø, vertybiø, ási-tikinimø ir socialiniø þiniø, kaip atlikti savo vaidmená ir sëk-mingai funkcionuoti organizacijoje. Socializacijos procesui pri-skiriami rezultatai (betarpiðki – pavyzdþiui, uþduoèiø ávaldy-mas, orientacija á vaidmená, patiriamas nerimas, darbo atliki-mo kokybë, ir tarpiðki – pavyzdþiui, pasitenkinimas darbu,atsidavimas organizacijai, noras iðeiti ið darbo, darbuotojø kaita,ir pan.), rodo kad tai yra svarbus dalykas, siekiant darbuotojøveiklos efektyvumo, kas savo ruoþtu didina organizacijos veik-los efektyvumà. Todël specifiniø veiksniø, skatinanèiø dar-buotojo socializacijos procesà, iðskyrimas leistø greièiau opti-mizuoti organizacijos veiklà.

Literatûroje nurodoma, kad visus veiksnius, turinèius áta-kos darbuotojø socializacijai galima bûtø suskirstyti á tris gru-pes – individualius, artimiausios aplinkos ir organizaciniusveiksnius:

* Individualûs veiksniai (asmenybës tipas, darbuotojo mo-tyvacija, ágûdþiai, informacijos siekimas ir pan.);

* Artimiausios aplinkos veiksniai (darbo kolektyvas, va-dovavimo stilius, kuratoriaus buvimas ir pan.);

* Organizaciniai veiksniai (organizacinë kultûra, organiza-cijos vertybës, skatinimo politika, atrankos sistema ir pan.).


Be abejo, þmogaus pasijautimas pilnaverèiu, pilnateisiu or-ganizacijos nariu, jos senbuviu yra visø trijø veiksniø grupiøfunkcija. Kita vertus, ko gero nëra universaliø, visoms organi-zacijoms tinkanèiø bûdø, galinèiø paspartinti ðá tapsmo pro-cesà. Visgi, didesná dëmesá praneðime kreipsime ne á santyki-nai kintamus, o á stabilius veiksnius, nes jie gali bûti pasitelk-ti, kuriant intervencines priemones.

K o n f e r e n c i j o s r ë m ë j a i

Lietuvos valstybinis mokslo ir studijø fondas

Organizacijø vystymo centras

UAB „EUREKA“

Respublikinë Vilniaus psichiatrijos ligoninë

II Jaunøjø mokslininkø psichologø konferencija

Psichologijos tyrimai Lietuvoje:

atradimai ir perspektyvos

Konferenci jos medþiaga

Redaktorë Monika Skerytë-Kazlauskienë

Iðleido Vilniaus universiteto leidykla

Spausdino Vilniaus universiteto leidyklos spaustuvë

Universiteto g. 1, LT-0122 Vilnius

El. paðtas: [email protected]

psichologijos tyrimai lietuvoje: atradimai ir …samprata skiriasi nuo serganèiøjø radikulitu...

Documents