rūšiuojamasis surinkimas vs mba gamyklos. a. brazas, 2013

1

UAB “Atliekų tvarkymo konsultantai”

P. Lukšio g. 7, LT-08221, Vilnius

Tel./faksas (8-5) 2102 178

Mob. tel. : +370 687 76633

[email protected], [email protected]

Alfonsas Brazas

Direktorius

RŪŠIUOJAMASIS SURINKIMAS

ir likusių (po rūšiavimo) komunalinių atliekų sukūrenimas

vs MBA GAMYKLOS

(tokios, kokios suplanuotos Lietuvoje)

Kokios MBA gamyklos suplanuotos Lietuvoje

pagal konkursų technines specifikacijas? • Pagrindinis tikslas – antrinių žaliavų atskyrimas. Tikimasi atskirti apie 10÷15%

į gamyklas pateksiančių mišrių komunalinių atliekų kiekio. Tačiau tai padaryti artėjant 2020 m.

(kai atskirai reikės surinkti > 50% susidarančių antrinių žaliavų) bus vis sunkiau ir sunkiau.

Atskiriamų antrinių žaliavų (visų pirma PE ir popieriaus/kartono) kokybė kelia rimtų problemų.

• Žemo ÷ vidutinio kaloringumo (10÷15 MJ/kg) kietojo atgautojo kuro (KAK)

gamyba. Šio žemo÷vidutinio kaloringumo KAK bus pagaminama apie 45% į gamyklas

pateksiančių mišrių komunalinių atliekų kiekio. Tačiau jį sukūrenti (deginti) galima tik

specialiose kogeneracinėse jėgainėse (atliekų deginimo gamyklose) - kurioms reikės mokėti

tokį pat vartų mokestį, kaip ir už mišrių komunalinių atliekų sukūrenimą (šiuo metu ~ 100 Lt/tona

su PVM).

• Aukšto kaloringumo (> 18±2 MJ/kg) KAK, tinkančio cemento fabrikams,

gamyba – nenumatyta (tai įdiegti nebus taip paprasta, kaip kad yra

įsivaizduojama). Būtų buvę galima šį KAK parduoti cemento fabrikams už 25÷75 Lt/tona (su

PVM).

• Bioskaidžiosios frakcijos (< 80÷100 mm) biologinis apdorojimas:

biodujų išgavimas ir raugo kompostavimas (biostabilizavimas) arba tik

kompostavimas (biostabilizavimas). Proceso metu prarandama (CH₄, CO₂ ir H₂O garų

pavidalu) apie 40% bioskaidžiosios frakcijos masės arba apie 20% į gamyklas pateksiančių

mišrių komunalinių atliekų kiekio. Pagaminamas žemo kaloringumo (10÷12 MJ/kg) KAK bei

techninis kompostas (arba stabilatas)/inertinės atliekos (jų atskirti dažnai nenumatoma). 2

3


pagal konkursų technines specifikacijas?

Principinė mišrių komunalinių atliekų mechaninio - biologinio apdorojimo

(MBA) gamyklos schema

Tik balti?

PET PE ?

Metalai Stiklas Plastikai Kartonas

Pavojingos Prietaisai Stiklas

atliekos

IšgaravimasCO₂ PVC

H₂O

iki ~ 1/2 masės

Al

© Alfonsas Brazas, UAB "Atliekų tvarkymo konsultantai", 2013

Pirminis rankinis rūšiavimas

Mišrios komunalinės

atliekos

~ 100.000 tonų/metus

Mechaninis separavimas -

atskyrimas

Būgninis arba diskinis

ir/arba vibro separatorius

> 60 100 mm

~ 50%

< 60 100 mm

~ 50%

Biologinis apdorojimas

Kompostavimas arba

anaerobinis apdorojimas

(biodujų išgavimas) ir gauto raugo kompostavimas

Rūšiavimas -

mechaninis - automatinis

arba mechaninis - rankinis

antrinės žaliavos (≥ 10% ≤ 15%)~ 10.000 15.000 tonų/metus

Kietojo atgautojo kuro

(KAK) gamyba

Vibro - balistinis ir/arba

oro srauto separatoriai ir smulkinimas, presavimas, pakavimas ir t. t.

Kietasis atgautasis kuras

~ 30.000 35.000 tonų/metus

Inertinės atliekos

~ 5.000 tonų/metus

į sąvartyną

Sijojimas

Vibro-balistinis ir oro srauto

separatoriai

Presai

Smulkintuvas

Optinis (NIR)

separatorius

Presas

PresasKietasis atgautasis kuras (10÷12 MJ/kg)

atliekų deginimo gamykloms


Utilizacijos kaštai ~ 100 LTL/tona

Inertinės atliekos


į sąvartyną

Žemos kokybės (techninis) kompostas


Tik apželdinimo ir rekultivacijos reikmėms

Jokiu būdu ne žemės ūkiui !

Juodieji metalaiPresas

Apdorojimo kaštai

≥ 120 175 LTL/tona


(10 15 MJ/kg)


• Aukšto kaloringumo KAK, tinkamo cemento fabrikams – gamyba

nenumatyta (nors tai tikrai galėjo būti padaryta)

• Bus gaminama daug (iki 50% mišrių komunalinių atliekų kiekio) žemo

vidutinio kaloringumo KAK – už kurio sukūrenimą teks mokėti tiek pat

kaip ir už mišrių komunalinių atliekų sukūrenimą (≥ 100 Lt/tona).

• Bus stengiamasi išgauti kuo daugiau antrinių žaliavų, tačiau jų dalis į

gamyklą patenkančiose mišriose komunalinėse atliekose pastoviai mažės, o

išgaunamų antrinių žaliavų (PE ir popieriaus/kartono) kokybė bus gana

žema (dėl to jų realizacija bus problemiška).

• Bioskaidžioji frakcija (< 80÷100 mm) bus apdorojama anaerobiškai

(išgaunant biodujas - dėl ko padidės bendri MBA gamyklos eksploatavimo

kaštai) ir/arba aerobiškai (kompostuojant bioskaidžias atliekas arba raugą

po anaerobinio apdorojimo – taip jas biostabilizuojant). Bus gaminamas

žemo kaloringumo KAK ir techninis kompostas (stabilatas)/inertinės atliekos

(jų atskirti iš šio mišinio dažnai nenumatoma).

• MBA gamyklų eksploatacija bus gana brangi – 120 175 Lt/tona (su

PVM), dėl ko gerokai išaugs bendri komunalinių atliekų tvarkymo kaštai.

4


pagal konkursų technines specifikacijas?

5

Kokios MBA gamyklos

galėjo būti suplanuotos Lietuvoje



Tik balti?

PET PE ?

Metalai Stiklas Plastikai Kartonas


atliekos


H₂O

iki ~ 1/2 masės

Al




atliekos



atskyrimas



> 60 100 mm

~ 50%

< 60 100 mm

~ 50%


Kompostavimas arba



Rūšiavimas -



antrinės žaliavos (≥ 10% ≤ 15%)~ 10.000 15.000 tonų/metus


(KAK) gamyba


oro srauto separatoriai ir smulkinimas , presavimas, pakavimas ir t. t.


~ 30.000 35.000 tonų/metus

Inertinės atliekos

~ 5.000 tonų/metus

į sąvartyną

Sijojimas


separatoriai

Presai

Smulkintuvas

Optinis (NIR)

separatorius

Presas

PresasKietasis atgautasis kuras (10÷12 MJ/kg)




Inertinės atliekos


į sąvartyną






Apdorojimo kaštai

≥ 120 175 LTL/tona



(10 12 MJ/kg)

~ 20.000 25.000 tonų/metus



cemento fabrikams

(> 18 2 MJ/kg, Cl < 1%, H₂O < 25%)

~ 10.000 15.000 tonų/metus

Pardavimo kaina ~ 25÷75 LTL/tona

6

Kokios MBA gamyklos planuojamos ir statomos

Estijoje ir visur kitur, kur yra cemento fabrikai?



Juodieji

metalai Al Stiklas


atliekos


H₂O

iki ~ 1/2 masės

Al




atliekos



atskyrimas



> 60 100 mm

~ 50%

< 60 100 mm

~ 50%


Kompostavimas arba



Rūšiavimas -



antrinės žaliavos (~ 5 7,5%)

~ 5.000 7.500 tonų/metus


(KAK) gamyba


oro srauto separatoriai ir smulkinimas, presavimas, pakavimas ir t. t.


~ 37.500 40.000 tonų/metus

Inertinės atliekos

~ 5.000 tonų/metus

į sąvartyną

Sijojimas


separatoriai

Presai

Smulkintuvas

Optinis (NIR)

separatorius

Presas

PresasKietasis atgautasis kuras (≥ 12 MJ/kg)




Inertinės atliekos


į sąvartyną






Apdorojimo kaštai

≥ 100 150 LTL/tona

Cemento fabrikams (> 15 MJ/kg)

Realizacijos kaina ~ 25÷75 LTL/tona

Ar tokios MBA gamyklos, kokios suplanuotos

ir statomos Lietuvoje – reikalingos ?

• Pagrindinė MBA gamyklų paskirtis – gaminti KAK cemento

fabrikams. Bet Lietuvoje planuojamose MBA gamyklose tokio KAK,

kuris tiktų cemento fabrikams - iš viso nenumatoma gaminti ?!

• MBA gamyklose atskiriamų antrinių žaliavų kiekis bus palyginti

nedidelis (< 10% mišrių komunalinių atliekų kiekio), o jų kokybė žema.

• Iš anaerobinio proceso metu išgautų biodujų pagamintos energijos

realizacijos pajamos nepadengia biodujų išgavimo ir elektros energijos

gamybos sąnaudų.

• Biologinio apdorojimo (biostabilizavimo) metu biomasės praradimai

sudarys ≤ 20 % mišrių komunalinių atliekų kiekio.

• Techninis kompostas (stabilatas) ir inertinės atliekos sudarys ~ 25 %

mišrių komunalinių atliekų kiekio – viską reikės šalinti sąvartyne.

• Žemo vidutinio kaloringumo KAK, kuris gali būti sukūrentas tik

specialiose kogeneracinėse jėgainėse (atliekų deginimo gamykose),

sudarys ≥ 45 % mišrių komunalinių atliekų kiekio – ir už jo sukūrenimą

reikės mokėti tiek pat kaip ir už mišrių komunalinių atliekų sukūrenimą!

7

Ar tokios MBA gamyklos, kokios suplanuotos

ir statomos Lietuvoje – reikalingos ?

• Kyla natūralus klausimas – kam reikalingas toks brangus

(120 175 Lt/tona) procesingas, jeigu jo metu gaunama tiek

nedaug naudos:

nedaug (≤10%) antrinių žaliavų, kurių kokybė žema;

palyginti nedideli (≤20%) biomasės praradimai biologinio proceso

metu;

gan didelis (~25%) techninio komposto (stabilato) ir inertinių

medžiagų kiekis – kuris galės būti tik šalinamas sąvartyne arba

naudojamas atliekų (kokių?) perdengimams ar sąvartyno

uždengimui;

tikrai didelis (≥ 45%) kiekis žemo vidutinio kaloringumo KAK, kuris

galės būti sukūrentas tik atliekų deginimo gamykloje, mokant už tai

tokią pačią kainą kaip ir už mišrių komunalinių atliekų sukūrenimą

(≥ 100 Lt/tona).

8

Ar yra alternatyva pasirinktam atliekų

tvarkymo modeliui su MBA gamyklomis?

• Taip yra – tai rūšiuojamojo surinkimo (atliekų

rūšiavimo jų susidarymo vietoje ir atskiro jų

surinkimo) intensyvus plėtojimas.

• Be ypatingų pastangų atskirai įmanoma surinkti > 1/3

(trečdalį) susidarančių komunalinių atliekų. Helsinkio

mieste šis rodiklis siekia net 54% !

• Likusios (po atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietoje ir atskiro

surinkimo) mišrios komunalinės atliekos be jokių problemų

gali būti sukūrenamos šiuolaikinėse atliekų deginimo

jėgainėse (gamyklose), nepadarant gamtai jokios žalos.

• Kūrenamų atliekų drėgnumas nebevaidina jokio esminio

vaidmens – nes šiuolaikinėse kogeneracinėse jėgainėse yra

instaliuojami ekonomaizeriai, kurie rekuperuoja šilumą iš

drėgnų dūmų su dideliu naudingo veikimo koeficientu.

9

10

ARBA

ARBA

ARBA


Principinė komunalinių atliekų tvarkymo schema

Mišrios komunalinės atliekos

Įvairios specifinės

atliekos

Antrinės žaliavos

Biologinės atliekosMaisto/virtuvės ir žaliosios

Likusios mišrios

komunalinės atliekos MBA gamykla Antrinės žaliavos

Bioskaidžios atliekos

KAK - kietasis

atgautasis kuras

Metalai, stiklas

ir didelę paklausą turinčios plastmasės

(dalis PET ir PE)

Kompostavimas

(biostabilizavimas)

Kompostavimas

Anaerobinis

rauginimas/fermentavimas -biodujų išgavimas

Anaerobinis

rauginimas/fermentavimas - biodujų išgavimas

Kompostavimas

Kompostavimas (biostabilizavimas)

EnergijaŽaliavos

Perdirbimas/nukenksminimas

Medžiagų rūšiavimo fabrikas (linija)

Sukūrenimas

(deginimas)

Pirolizė

Gazifikacija

Cemento

fabrikas

Sukūrenimas

(deginimas - angl. mass burn)

Sąvartynas

Rūšiavimas ir

ats

kir

as s

uri

nkim

as

11

ALTERNATYVA

ES šalyse - neleidžiama !

ALTERNATYVA

~50% ~50%

ALTERNATYVA


Integruota komunalinių atliekų tvarkymo sistema

Komunalinės

atliekos

100%

Rūšiavimas ir

atskiras surinkimas:

≥ 35÷45%,

tame tarpe antrinės

žaliavos: ~ 20%

Panaudojimas ir

perdirbimas

Antrinės žaliavos (~20%):

● juodieji metalai● spalvotieji metalai (Al ir kt.)

● plastmasės (PET, PE ir kitos)● popierius/kartonas

● stiklas

● tekstilės ir odos atliekos● medienos atliekos

Likusios mišrios

komunalinės atliekos:

< 55 65%

Šlapios bioatliekos:

žaliosios atliekos maisto/virtuvės

Anaerobinis apdorojimas

ir/ar kompostavimas

Biodujos

Aukštos kokybės

kompostas,Šlapios smulkios

(paprastai < 80 mm)

bioskaidžios atliekos

Mechaninio - biologinio apdorojimo

MBA gamykla

ALTERNATYVA:

kogeneracinė

jėgainė,

kūrenama

atliekomisSausesnė stambioji

(paprastai > 80 mm)

kaloringoji frakcija

Antrinės žaliavos (≤10%)

juodieji metalai spalvotieji metalai (Al ir kt.)

stiklas

plastmasės (PET, PE -???)

KAK ~25 30%

(kietasis atgautasis

kuras)

Sukūrenimas:

cemento fabrike

atliekomis

kūrenamoje

kogeneracinėjejėgainėje

Sąvartynas

"Sausas" anaerobinis

apdorojimas

Bio-džiovinimas/

kompostavimas

KAK ~15%

(kietasis atgautasis kuras)

Sukūrenimas

atliekomis

kūrenamojekogeneracinėje

jėgainėje

Sąvartynas <25%

Biostabilizavimas

kompostuojantSijojimas

Sijojimas

Inertinės

atliekos

Techninis

kompostas

ARBA

stabilatas

Apželdinimui ir

rekultivacijai

tinkamas žemės

ūkyje

Įvairios specifinės

atliekos

Perdirbimas

arba nukenksminimas

Į sąvartyną

Į sąvartyną

KAK

(kietasis atgautasis

kuras)

Reali išeitis – rūšiuojamasis surinkimas

12


Ypatingas dėmesys – buities pavojingų atliekų

surinkimui.

• Šiuo metu buities pavojingos atliekos praktiškai nerenkamos!

• Problema ta, kad atskirai nesurinktos buities pavojingos atliekos

pateks į atliekų deginimo gamyklas.

• MBA gamyklos mažai kuo tegali padėti, nes jose buities pavojingos

atliekos praktiškai neatskiriamos iš bendro mišrių komunalinių atliekų

srauto.

• Taip, buities pavojingų atliekų surinkimas kainuoja brangiai ir šių atliekų

apdorojimas yra brangus – tačiau, jeigu norime turėti neužterštą gamtą ir

išsaugoti sveikatą, tuo turime užsiimti nedelsiant.

• Efektyviausiai buities pavojingos atliekos surenkamos atliekų turėtojų

apvažiavimo būdu, naudojant specialų mobilų buities pavojingų atliekų

surinkimo punktą. Apvažiavimai turi būti periodiškai reguliarūs (bent

kartą per ketvirtį) , iš anksto tinkamai informuojant atliekų turėtojus.

13


Būtina gerinti didžiųjų (stambiagabaričių) atliekų

surinkimą.

• Šiuo metu didžiąsias atliekas gyventojai pristato į didžiųjų atliekų

surinkimo aikšteles, kurios, deja, dažniausiai yra įrengtos nepatogiose

nuošaliose vietose ir veikia neefektyviai (trūksta ir atliekų turėtojų

informavimo bei švietimo).

• Nepelnytai yra užmirštas didžiųjų atliekų surinkimas atliekų turėtojų

apvažiavimo būdu, kuris (kad pasiektų norimą efektą) turėtų būti

periodiškai reguliarus (bent vieną kartą per 2 mėnesius).

• Didžiųjų atliekų (kurios, išskyrus baldus, dažniausiai yra elektros ir

elektronikos prietaisai) surinkimą savivaldybės turėtų organizuoti kartu su

elektros ir elektronikos įrangos (EEĮ) atliekų tvarkymo licencijuotomis

organizacijomis.

• Reikėtų išnaudoti kooperacijos su degalų kolonėlėmis teikiamas

galimybes – įrengiant jose specialius konteinerius didžiosioms atliekoms

surinkti.

14


Elektros ir elektronikos įrangos (EEĮ) atliekų

surinkimas.

• Pastaruoju metu EEĮ atliekų, įskaitant ir baterijas bei akumuliatorius,

surinkimas akivaizdžiai gerėja.

• Tačiau vis dar nesurastas efektyvus savivaldybių ir EEĮ atliekas

tvarkančių licencijuotų organizacijų bendradarbiavimo modelis:

sutartys pasirašomos vangiai,

bendri (koncesijų) konkursai šių atliekų surinkimo paslaugoms teikti

neskelbiami.

• Vyrauja EEĮ atliekų supirkimas.

• Reikėtų išnaudoti kooperacijos su degalų kolonėlėmis teikiamas

galimybes – kad jose būtų įrengti EEĮ atliekų surinkimo punktai.

15


Nebetinkamų naudoti apmokestinamųjų gaminių

surinkimas.

• Pastaruoju metu nebetinkamų naudoti apmokestinamųjų gaminių

(automobilių padangų, akumuliatorių, amortizatorių bei kuro ir tepalų

filtrų) surinkimas gerėja, bet ne taip sparčiai kaip to norėtųsi.

• Vis dar nesurastas efektyvus savivaldybių ir nebetinkamus naudoti

gaminius tvarkančių licencijuotų organizacijų bendradarbiavimo modelis:

sutartys pasirašomos vangiai,

bendri (koncesijų) konkursai šių atliekų surinkimo paslaugoms teikti

neskelbiami.

• Menkai išnaudojamos kooperacijos su degalų kolonėlėmis teikiamos

galimybės .

• Deja, automobilių servisų kontrolė vis dar tebėra nepatenkinama.

16


Antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų surinkimas.

• Pastaruoju metu abi licencijuotos organizacijos – VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ

„Pakuočių tvarkymo organizacija“ aktyviai derasi ir sudarinėja sutartis su

savivaldybėmis arba regioniniais atliekų tvarkymo centrais (RATC) ir atliekų

tvarkymo įmonėmis dėl antrinių žaliavų/pakuočių atliekų surinkimo.

• Deja, savivaldybės kažkodėl neskelbia koncesijos konkursų kartu su VšĮ

„Žaliasis taškas“ ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ kaip trečiaisiais

asmenimis dėl antrinių žaliavų/pakuočių atliekų surinkimo paslaugų teikimo.

• Nors antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių tinklas jau sukurtas –

akivaizdu, kad jis yra per retas ir aikštelių skaičius per artimiausius metus

turėtų būti padvigubintas.

• Pradėtas antrinių žaliavų atskiras surinkimas iš individualių namų valdų

turėtų būti sparčiai plėtojamas toliau.

• Būtina pasiryžti ir įdiegti depozito sistemą visoms gėrimų pakuotėms.

• Antrinių žaliavų supirkimo punktų sistemą būtina integruoti į bendrą antrinių

žaliavų/pakuočių atliekų tvarkymo sistemą.

17


18

• Pakuočių atliekų, elektros ir elektronikos įrangos atliekų ir

kitų nebetinkamų naudoti apmokestinamųjų gaminių

surinkimo organizavimas:

Gamintojų ir importuotojų licencijuotos organizacijos turi sudaryti

sutartis su savivaldybėmis arba RATC dėl pakuočių atliekų,

elektros ir elektronikos įrangos atliekų ir kitų nebetinkamų naudoti

apmokestinamųjų gaminių surinkimo organizavimo ir apmokėjimo

už šias paslaugas (pastaba – savivaldybės taip pat yra įpareigotos šias

sutartis sudaryti)

Licencijuotos organizacijos ir savivaldybės arba RATC - visi kartu -

paslaugų teikėją turėtų parinkti konkurso būdu (priešingu atveju bus

pažeidžiamas Konkurencijos įstatymas)

• Problema – tai, kad licencijuotos organizacijos praktiškai mėgina šitų

konkursų išvengti (jos tiesiog mėgina susitarti su didžiausiomis antrinių

žaliavų ir EEĮ atliekų surinkimo įmonėmis ir su jomis sudaryti atitinkamas

sutartis – be jokių konkursų).


Kada pradėsime atskirai rinkti maisto/virtuvės

atliekas iš daugiabučių namų miestuose?

• Šiuo metu maisto/virtuvės atliekos iš gyventojų

nesurenkamos, o iš maitinimo ir prekybos įmonių

surenkamos blogai (situacija – kritiška).

• Tuo tarpu, tik iš atskirai surinktų maisto/virtuvės atliekų,

jas apdorojant anaerobiškai, galima išgauti biodujas ir po

to, kompostuojant gautą raugą (jį sumaišius su žaliosiomis

atliekomis, medienos atliekomis bei šiaudais) – galima

pagaminti aukštos kokybės kompostą (praktiškai švarų

nuo sunkiųjų metalų), tinkamą naudoti žemės ūkyje.

• Iš bioskaidžiosios frakcijos, gautos MBA gamykloje

apdorojant mišrias komunalines atliekas – pagaminti

kokybiško komposto, tinkamo naudoti žemės ūkyje,

neįmanoma (tik stabilatą arba, geriausiu atveju – techninį kompostą).

19


Kada pradėsime atskirai rinkti maisto/virtuvės

atliekas iš daugiabučių namų miestuose?

• Tikrai nereikia kokių nors ypatingų pastangų įtikinti

gyventojus, jog jie maisto/virtuvės atliekas rinktų atskirai –

naudodami dabartines šiukšliadėžes (įklodami į jas šiukšlių

surinkimo maišelius) .

• Visos kitos (sausos) atliekos be jokių problemų gali būti

surenkamos į bet kokią kitą talpą (į bet kokias kitas talpas).

• Kaip rodo kitų šalių patirtis, maisto/virtuvės atliekų atskiras

surinkimas iš esmės nepadidina komunalinių atliekų

tvarkymo kaštų, o jų apdorojimas yra tikrai ne brangesnis

negu MBA gamyklų „vartų mokestis“.

20


21

• PASIŪLYMAS iki šiol vis dar neapsisprendžiantiems dėl

maisto/virtuvės atliekų atskiro surinkimo iš daugiabučių namų

miestuose:

• Diegti decentralizuotą maisto/virtuvės atliekų surinkimo ir jų

perdirbimo sistemą (ji plačiai taikoma Austrijoje):

Maisto/virtuvės atliekas iš maitinimo bei prekybos įmonių ir

daugiabučių namų miestuose surenka (netoli) aplinkui tuos miestus

esantys fermeriai !

Surinktos atliekos yra apdorojamos anaerobiškai (išgaunamos

biodujos) ir/ar kompostuojamos atitinkamuose fermerių

įrenginiuose – kartu su žemės ūkio atliekomis !

Gautas kompostas yra naudojamas fermerių ūkiuose kaip organinė

trąša/organinis dirvožemio pagerintojas !

• Kodėl šios geros patirties nepritaikius Lietuvoje?

• PABANDYKIM suorganizuoti panašią sistemą – pamatysit kaip viskas

puikiai pasiseks, o kartu paremsim ir fermerius !

22

Bioskaidžių atliekų biologinis apdorojimas

Mišrios

komunalinės

atliekos

Maisto/virtuvės atliekos

įskaitant iš daugiabučių namų miestuose:

> 1/3 susidarančio kiekio arba> 15% visų susidarančių buitinių atliekų

Išplėtotas maisto/virtuvės atliekų atskiras surinkimas !!!

Žemės ūkio atliekos

(mėšlas/srutos, augalinės atliekos, kukurūzų silosas ir kitkas)

Žemės ūkio produkcijos

perdirbimo atliekos

(skerdyklų ir mėsos perdirbimo, grūdų perdirbimo (alaus, alkoholio,

bioetanolio, biodyzelino gamybos) pieno perdirbimo ir kt. maisto

pramonės atliekos)

Anaerobinis apdorojimas -

biodujų gamyba ir jų panaudojimas

energijos (elektros ir šilumos) gamybai

Elektra

Šiluma

Anaerobinis

raugas

Centrifūga

arba presas

Skysta

anaerobinio raugo

frakcija

Skysta

organinė trąša -

išlaistoma laukuose

ir apariama

"Sausa" ( ≥ 20% s.m.)

anaerobinio raugo frakcija

Kompostavimas

Šiaudai ir

miškininkystės atliekos

bei žaliosios atliekos

KompostasOrganinė trąša -

organinis dirvožemio pagerintojas


23


24


Mišrios

komunalinės

atliekos

Pavojingos

atliekos

EEĮ atliekos

Kitų apmokestinamų

gaminių atliekos

Didžiosios

(stambiagararitės)

atliekos

Statybos/griovimo

atliekos

Likusios

mišrios komunalinės

atliekos

Antrinės žaliavos,

įskaitant pakuočių atliekas

Žaliosios atliekos

Maisto/virtuvės atliekos,

įskaitant iš daugiabučių

namų miestuose

> 1/3 susidarančio kiekio arba > 15% visų atliekų

MBA gamykla

Antrinės žaliavos

: <10

%

KA

K: III klasė ~ 10 1

5%IV

kla

sė~

30 3

5%

Tec

hni

nis

ko

mp

ost

as

arb

a st

abila

taas

: ~10

%

Inertinės atliekos:

~15%

Sąvartynas

III ir aukštesnė klasė: > 15 MJ/kg,

H₂O < 20%, Cl < 1,0%

Cemento

fabrikas

IV arba net žemesnė klasė: < 12 MJ/kg,

H₂O < 25%, Cl <1,5%

Atliekų

arba KAKsukūrenimo

gamykla

Inertinių atliekų

sąvartynas

ARBA

Mišrių atliekų

sukūrenimo

gamykla

Pavojingų atliekų surinkimas - išplėtotas

Išplėtotas maisto/virtuvės atliekų

atskiras surinkimas

Liku

sios m

išrios

komunalinės atlieko

s -60 65%

25

~1/3 bendro kiekio ~2/3 bendro kiekio

Individualių namų valdų

biologinių (maisto/virtuvės ir žaliųjų) atliekų

kompostavimas kompostavimo dėžėse

Paslaugų pirkimo arba

koncesijos konkursas

Paslaugų pirkimo arba


Atliekų

sukūrenimo

(deginimo)

ALTERNATYVA gamykla

100%

≤ 10% AŽ

MBA Antrinės žaliavos

Koncesijos konkursas gamyklaOrganizuoja bendrai savivaldybė arba

RATC ir asociacija EEPA/VšĮ "Ekošviesa" ≥ 40%

bei kitos asociacijos >5% >20%

CH4 CO2 KAK

H2O ≤ 25% Kietasis atgautasis kuras

Sąvartynas

Koncesijos konkursasOrganizuoja bendrai savivaldybė arba

RATC ir asociacija GIA bei kitos asoc. Paslaugų pirkimo arba



Mišrios komunalinės atliekos

Buities pavojingos atliekos

Biologinių atliekų(maisto/virtuvės ir žaliųjų)

surinkimasAntrinės žaliavos/ pakuočių atliekos

Elektros ir elektroninės įrangos atliekos

Naudotos padangos

Didelių gabaritų atliekos

Buities (buitinio remonto) statybos/griovimo atliekos

Popieriaus/kartono

PlastikoStiklo Metalo

Atskiras surinkimas

Mišrios komunalinės atliekos(likusios po rūšiavimo)

Kitų apmokestinamųjų gaminių atliekos

Didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėsKonteineriai įvairioms specifinėms atliekoms

Atliekų turėtojų apvažiavimai

Biodujų išgavimas ir/ar

maisto/virtuvės atliekų kompostavimas

Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė

Gamintojų/importuotojų licencijuotos organizacijos -asociacija GIA ir kitos asoc.

Gamintojų/importuotojų licencijuotos organizacijos:

VšĮ "Žaliasis taškas"VšĮ "Pakuočių tvarkymo organizacija"

Gamintojų/importuotojų licencijuotos organizacijos -

asociacija EEPA ir kitos asoc.

Gamybinės bioskaidžios atliekos

Sausų atliekų - antrinių žaliavų/pakuočių atliekų atskiras surinkimas iš individualių namų valdų

Koncesijos konkursasOrganizuoja bendrai

savivaldybė arba RATC ir VšĮ "Žaliasis taškas" bei

VšĮ "Pakuočių tvarkymo organizacija"

26

Pagal plotą, m2

INDIVIDUALIOS ĮMOKA

NAMŲ (vietinė

VALDOS rinkliava)

Pagal gyventojų skaičių

Pagal plotą, m2

BUTAI DNSB ĮMOKA

DAUGIABUČIAME arba (vietinė

NAME NAMO rinkliava)

ADMINISTRATORIUS

Pagal gyventojų skaičių

Pagal plotą, m2

JURIDINIAI ASMENYS ĮMOKA

ĮMONĖS (vietinė

ĮSTAIGOS rinkliava)

ORGANIZACIJOS

Pagal įvairius parametrus


Kaštai

KONTEINERIAI

TALPA - pagal minimaliasmetines buitinių atliekų

susidarymo normas

Teisė į apeliaciją - teisė

motyvuotai ginčyti atliekų kiekius

Mišrių buitinių atliekų konteineriai

Maisto/virtuvės atliekų konteineriai

Antrinių žaliavų konteineriai

Kaštai x 1,25 1,5

Kaštai : 1,25 1,5

Ištuštinami nemokamai

Įvairios atliekos nemokamai priimamos į didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę

Kaštai

KONTEINERIAI

TALPA - pagal minimaliasmetines komunalinių atliekų susidarymo

normas

Teisė į apeliaciją - teisė

motyvuotai ginčyti atliekų kiekius

Mišrių komunalinių atliekų konteineriai

Antrinių žaliavų konteineriai

Kaštai x 1,25 1,5

Kaštai

: 1,25 1,5

Ištuštinami nemokamai

Įvairios atliekos priimamos į didžiųjų

atliekų surinkimo aikštelę ir žaliųjų atliekų

kompostavimo aikštelę

Kaštai

KONTEINERIAI

TALPA - pagal minimaliasmetines buitinių atliekų

susidarymo normas

Teisė į apeliaciją -

teisė motyvuotai ginčyti atliekų kiekius

Mišrių buitinių atliekų konteineris

Sausų atliekų (AŽ) konteineris

Maisto/virtuvės ir žaliųjų atliekų kompostavimo dėžės

Kaštai x 1,25 1,5

Kaštai : 1,25 1,5arba

TUŠTINAMAS NEMOKAMAI

Įvairios atliekos nemokamai priimamosį didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę

Vietinė rinkliava20 25%

Atliekų turėtojų skatinimas (motyvacija) rūšiuoti atliekas

27

© Alfonsas Brazas, Apmokėjimo už komunalinių atliekų tvarkymą modelis UAB "Atliekų tvarkymo pagal paskutinius (2012 m.) ATĮ pakeitimus, įsigaliosiančius nuo 2013.07.01

konsultantai", 2012

Parengta:

2012.11.22

ATLIEKŲ

TURĖTOJAI

RATC

arba

SAVIVALDYBĖ

(ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS ???

ar BIUDŽETINĖ ĮSTAIGA

arVIEŠOJI ĮSTAIGA

arSAVIVALDYBĖS

ĮMONĖ) Vietinės rinkliavos arba kitokios įmokos

dydį praktiškai teks nustatyti pagal mišrių komunalinių atliekų konteinerio

(konteinerių) talpą ir jų tuštinimo dažnumą - t.y. "pagal faktinį mišrių komunalinių atliekų kiekį" .Jau dabar Lietuvoje daug kur taip ir yra daroma.Už kitų - ne mišrių atliekų - konteinerių (pvz., antrinių žaliavų) ištuštinimą greičiausiai mokėti iš viso nereikės.T.y. visos sąnaudos bus įskaičiuojamos į tų mišrių komunalinių atliekų konteinerių ištuštinimo kaštus.Todėl iš esmės viskas susives į tai, kam kokios talpos ir kiek tų konteinerių pastatyti ir kokiu dažnumu juos ištuštinti - t. y. viską lems komunalinių atliekų susikaupimo normos, kaip kad yra ir iki šiol - tik mato vienetas bus atitinkamos talpos konteineris (konteineriai ir jų ištuštinimo dažnumas).Nustatant atliekų susikaupimo normas reikės atsižvelgti į tuos įstatymo 30² straipsnio 3 dalyje išvardintus faktorius ; bet tai buvo daroma ir iki šiol , ir dabar yra daroma.

PASLAUGŲ TEIKĖJAI

Gamintojų/importuotojų organizacijos

Sudaro sutartis su savivaldybėmis arba savivaldybių KATS administratoriais (RATC)

ir moka jiems už apmokestinamųjų gaminių atliekų -

AŽ, EEĮA ir kitų gaminių - surinkimą.

Dalyvauja kartu su savivaldybėmis arba savivaldybių

KATS administratoriais (RATC) atrenkant (konkurso

būdu !) paslaugų teikėjus.

AŽ, EEĮA ir kitų

gaminių atliekų SURINKIMO

PASLAUGŲ TEIKĖJAI

VIETINĖ RINKLIAVA

ARBA

SUTARTYS

ĮMOKOS

Savivaldybėms rekomenduojama nustatyti dvinarę įmoką už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, susidedančią iš: pastoviosios įmokos dalies (maždaug 1/3visų paslaugos kaštų), surištos sunekilnojamojo turto plotu (m²), ir iš kintamosios įmokos dalies (maždaug 2/3visų paslaugos kaštų), surištos su konteinerio(konteinerių) tūriu ir jo (jų) ištuštinimodažnumu.Konteinerių tūris parenkamas (esant fiksuotam - savivaldybės tarybos nustatytam -ištuštinimo dažnumui (skirtingose savivaldybės vietose ir skirtingiems atliekų turėtojams - skirtingas) pagal savivaldybės tarybos nustatytas minimaliasmišrių komunalinių atliekų susikaupimonormas.

Daugiabučių namų atveju, bendrą kintamą įmoką visam namui (kuri priklauso nuo bendro konteinerių skaičiaus ir jų tūrio bei ištuštinimo dažnumo) - DNSB arba namo administratorius paskirsto butams, pagal gyventojų skaičių juose (nes kito objektyvaus varianto tiesiog nėra).



28

Šiuo metu Lietuvoje įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų

turėtojų ir jų tvarkymą (toliau – vietinės rinkliavos) dydžiai yra nustatomi:

• arba pagal gyventojų skaičių būste (juridiniams asmenims – pagal tam

tikrus parametrus, apsprendžiančius susidarančių komunalinių atliekų

kiekius)

• arba pagal būsto (buto daugiabučiame name ar ind. namų valdos) ir kito

nekilnojamojo turto (juridiniams asmenims) bendrąjį plotą.

Abu modeliai (variantai) turi rimtų trūkumų, ypač pastarasis – nustatant

įmokos dydžius vien tik pagal nekilnojamojo turto plotą (nes šis parametras

– plotas – blogai koreliuoja su susidarančiu komunalinių atliekų kiekiu).

29

• Vienintelis realistiškas sprendimas galėtų būti toks:

dalį bendrųjų komunalinių atliekų surinkimo (įskaitant ir antrinių

žaliavų, biologinių atliekų, buities pavojingų ir didžiųjų atliekų

surinkimą) ir jų tvarkymo kaštų (maždaug 35%) nustatyti kaip

pastoviuosius kaštus (tiesiogiai nepriklausančius nuo susidarančių

komunalinių atliekų kiekio) – tai galėtų būti įmokos dalis (dedamoji)

priklausomai nuo būsto (buto ar ind. namų valdos) ir kito

nekilnojamojo turto (juridiniams asmenims) ploto;

kitą dalį bendrųjų komunalinių atliekų surinkimo kaštų (maždaug

65%) nustatyti kaip kintamąją įmokos dalį (dedamąją) –

priklausančią nuo gyventojų skaičiaus būste (bute ar ind. namų

valdoje) ar kitų parametrų (juridiniams asmenims), tiesiogiai

nulemiančių susidarančių komunalinių atliekų kiekius.


30

• Su siūlomu modeliu atrodo viskas aišku, jeigu yra galima pasistatyti

individualų konteinerį – t. y. individualių namų valdų ir įmonių, įstaigų

bei organizacijų atveju.

• Betgi tą patį principą galima taikyti ir daugiabučiams namams – tik

įmoka turėtų būti nustatoma ne atskiram butui, o visam namui

(daugiabučių namų savininkų bendrijai arba daugiabučio namo

administratoriui) ir po to paskirstoma (išdalijama) daugiabučio namo

butams pagal jų bendrąjį plotą ir gyventojų skaičių bute; tai (tokia

tvarka) tiesiog turėtų būti nustatyta savivaldybės atliekų tvarkymo

taisyklėse ir/ar vietinės rinkliavos nuostatuose (jeigu būtų nutarta įvesti

vietinę rinkliavą).


31

• Lietuvoje šiuo metu yra kuriama daug iliuzijų ir mitų dėl atliekų turėtojų

apmokestinimo (įmokos arba vietinės rinkliavos) modelio įtakos atliekų

turėtojų skatinimui (motyvacijai) rūšiuoti komunalines atliekas.

Pasižiūrėkime atidžiau kokia yra reali padėtis ir realios (o ne

išsigalvotos) galimybės.

Pirmiausia jau dabar - visiškai nepriklausomai nuo atliekų turėtojų

apmokestinimo modelio (netgi nuo to ar yra įvesta vietinė rinkliava ar

ne) - atliekų turėtojai yra skatinami (motyvuojami) rūšiuoti savo

susidarančias komunalines atliekas – nes už atskirai surinktas

(išmestas į specialiai tam skirtus konteinerius) antrines žaliavas jie

nemoka jokio mokesčio (o juridiniai asmenys dažnai netgi gauna

užmokestį (pajamas) už jas) !

Taip pat atliekų turėtojai (gyventojai) nemoka jokio mokesčio už

atliekas, pristatytas į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles ar žaliųjų

atliekų kompostavimo aikšteles.


32

• Kalbant apie atliekų turėtojų motyvaciją (skatinimą) rūšiuoti

susidarančias komunalines (buitines ir panašias) atliekas, mes

siūlytume savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse ir/ar vietinės

rinkliavos nuostatuose jau artimiausiu metu įteisinti tokią nuostatą –

jeigu individualios namų valdos savininkas įsigyja (ar pats pasidaro)

kompostavimo dėžę (dėžes) ir realiai kompostuoja valdoje

susidarančias maisto/virtuvės ir žaliąsias atliekas (o ne išmeta jas į

mišrių buitinių atliekų ar kitokius konteinerius), tai šiai individualiai

namų valdai yra taikoma ~ 20÷25% dydžio vietinės rinkliavos lengvata.

• Pastaba – jeigu vietinė rinkliava nėra įvesta, tai individualios namų

valdos savininkas, sukompostuojantis savo valdoje susidarančias

bioskaidžias atliekas, paprasčiausiai nebemoka už jų (šio kiekio)

sutvarkymą.


33

• Kita reali – ir pati rimčiausia – galimybė motyvuoti (skatinti) atliekų

turėtojus rūšiuoti susidarančias buitines atliekas yra tiesiogiai susijusi

su maisto/virtuvės atliekų atskiru surinkimu iš daugiabučių namų.

• Nustačius (savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse ir/ar vietinės rinkliavos

nuostatuose) tai, kad įmoką (ar vietinę rinkliavą) moka daugiabutis namas

(daugiabučio namo savininkų bendrija ar daugiabučio namo administratorius;

po to įmokos (vietinės rinkliavos) suma paskirstoma (išskirstoma) butams

pagal jų plotą ir gyventojų skaičių juose), o ne atskiras butas – t. y. sudarius

(teisinę) galimybę daugiabučiam namui (analogiškai kaip ir

juridiniam asmeniui) “turėti savo individualius konteinerius” -

savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse ir/ar vietinės rinkliavos

nuostatuose būtų galima nustatyti kad mišrių komunalinių atliekų

konteinerių ištuštinimas yra brangesnis (kainuoja brangiau), o

maisto/virtuvės atliekų konteinerių ištuštinimas yra pigesnis

(kainuoja pigiau).


34

• Išplėtojus rūšiuojamąjį surinkimą:

intensyviai surenkant popieriaus/kartono atliekas,

intensyviai surenkant maisto/virtuvės atliekas ir jas apdorojant biologiškai,

kompostuojant žaliąsias atliekas individualiose namų valdose,

surenkant žaliąsias atliekas iš viešųjų teritorijų ir jas kompostuojant kartu

su nuotekų valymo dumblu,

nesunkiai buvo galima užtikrinti bioskaidžių atliekų patekimo

į sąvartynus mažinimo užduotis iki pat 2020 m. (net ir neturint

dar pastatytų atliekų sukūrenimo (deginimo) gamyklų).

• Didžiules lėšas (ES parama ~ 450 mln. litų + 20% nuosavas RATC

indėlis) tikslingiau buvo skirti atskirai surinktų bioskaidžių atliekų

biologinio apdorojimo (biodujų išgavimo ir/ar uždaro kompostavimo)

įrenginiams statyti.


35

• Išplėtojus rūšiuojamąjį surinkimą – atskirai surenkant bent 1/3

(trečdalį) susidarančių komunalinių atliekų,

o likusias (po atskiro surinkimo) mišrias komunalines

atliekas sukūrenant atliekų deginimo įmonėse,

galima užtikrinti tinkamą komunalinių atliekų tvarkymą

gerokai pigiau, negu kad jas apdorojant MBA gamyklose.

• MBA gamyklos turi prasmę tik tuo atveju, jeigu jose yra

gaminamas aukšto kaloringumo KAK (kietasis atgautasis

kuras), tinkamas naudoti cemento fabrikuose.

• Tenka tik apgailestauti, kad šios alternatyvos nebuvo viešai

diskutuojamos 2009-2012 m. laikotarpiu.

Deja, jos nėra tinkamai nagrinėjamos ir šiemet – rengiant ir

aptariant (svarstant) Valstybinio atliekų tvarkymo plano

projektą bei jo SPAV dokumentus.


36

UAB “Atliekų tvarkymo konsultantai”

P. Lukšio g. 7, LT-08221, Vilnius

Tel./faksas (8-5) 2102 178

Mob. tel. : +370 687 76633

[email protected], [email protected]

Alfonsas Brazas

Direktorius

AČIŪ už dėmesį

rūšiuojamasis surinkimas vs mba gamyklos. a. brazas, 2013

Environment