PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. sakymu Nr. 3-81 KELI VIESOFOR RENGIMO TAISYKLS I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Keli viesofor rengimo taisykls (toliau Taisykls) nustato viesofor projektavimo, rengimo ir valdymo slygas. 2. Taisykls taikomos keli ir gatvi viesoforams Lietuvos Respublikos teritorijoje rengti. 3. Taisykls parengtos vadovaujantis Keli eismo taisyklmis [6.1], Kelio enkl ir signal konvencija [6.2], Europos susitarimu, papildaniu Kelio enkl ir signal konvencij, [6.3] ir atsivelgiant Lietuvos standart LST EN 12368 [6.4] ir Lietuvos standart LST EN 12675 [6.5]. 4. Keli viesofor gamybos reikalavimai pateikti Lietuvos standartuose Eismo reguliavimo ranga. viesoforai [6.4] ir Eismo signal reguliatoriai. Funkciniai saugos reikalavimai [6.5]. 5. iose taisyklse aptarti ne visi praktiniame darbe kylantys klausimai. Naujus, paangesnius sprendinius ir vietos aplinkybes vertinti paliekama individualiai specialistams, remiantis savo iniomis ir patirtimi. Individuals sprendiniai turi neprietarauti ioms taisyklms. II SKYRIUS. NUORODOS 6. Taisyklse pateiktos nuorodos iuos dokumentus: 6.1. Keli eismo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. gruodio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (in., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530); 6.2. Kelio enkl ir signal konvencij (Viena, 1968 m.) (in., 2002, Nr. 2-56); 6.3. Europos susitarim, papildant 1968 m. Kelio enkl ir signal konvencij (eneva, 1971 m.) (in., 2002, Nr. 2-57); 6.4. Lietuvos standart LST EN 12368 Eismo reguliavimo ranga. viesoforai. 6.5. Lietuvos standart LST EN 12675 Eismo signal reguliatoriai. Funkciniai saugos reikalavimai. III SKYRIUS. PAGRINDINS SVOKOS 7. 8. Taisyklse vartojamos svokos atitinka Keli eismo taisyklse [6.1] vartojamas svokas. iose taisyklse vartojamos svokos: viesofor signalin grup tai vienas arba keli viesoforai, kurie reguliuoja konkreias eismo kryptis sankryoje ir turi vienod signal sek. viesofor faz tai viesofor valdymo programos dalis, skirta vienai judjimo krypiai arba krypi deriniui. Leidimas judti skirtingoms eismo kryptims gali prasidti ir baigtis skirtingu laiku. Ciklas sankryos vis fazi laiko interval suma, per kuri vien kart udaro rato principu veikia vis fazi signal seka. Lankstus (adaptyvus) viesofor reguliavimas toks viesofor reguliavimas, kai eismo dalyviai jutikliais (detektoriais) reguliuoja viesofor signal persijungimo tvark ir trukm. viesofor fazi reguliavimas vlinimo (ilginimo) principu tai vienos viesofor signalins grups laiko intervalo ilginimas tos paios fazs kitos viesofor signalins grups atvilgiu. viesofor postas viesoforais reguliuojama sankrya, perja arba transporto mazgas, turintis eismo sraut susikirtimus ir valdantis vis krypi srautus suderintu reimu. viesofor

posto svok eina visos technins eismo reguliavimo priemons, esanios sankryoje ir jos prieigoje, taip pat tiesiogiai prijungtos prie viesofor posto valdymo specializuotos technins priemons (pvz., jutikliai, raudono signalo kontrols matuokliai ir pan.). IV SKYRIUS. REIKALAVIMAI VIESOFOR RENGIMUI I SKIRSNIS. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 9. Transporto viesoforai yra trij spalv ir turi i signal sek: alias geltonas raudonas raudonas ir geltonas kartu alias. Kai viesoforo signalai jungiami tik siekiant laikinai sustabdyti eism, signal seka yra i: ijungti signalai geltonas raudonas ijungti signalai. Kai naujai paleidiamas viesofor postas, signal seka yra tokia: ijungti signalai geltonas visomis kryptimis raudonas visomis kryptimis darbinis reimas (alias signalas pagrindinei eismo krypiai). 10. Psij viesoforai yra dviej spalv ir turi i signal sek: alias raudonas alias. Jie turi bti su psiojo simboliu (r. pried). 11. Dvirai eismas gali bti reguliuojamas kartu su automobili eismu arba su psiaisiais, be atskir viesofor. Jeigu rengiami dviratinink viesoforai, jie yra dviej spalv ir signal seka turi bti tokia pati, kaip psij viesofor. Visi signalai turi bti su dviraio simboliu (r. pried). 12. Siekiant perspti apie pavoj, gali bti naudojami viesoforai su geltonu mirksiniu signalu. 13. Valdymas viesoforu gali pagerinti eismo saugum, kai kitos priemons (pvz., greiio apribojimas, draudimas lenkti, konstrukcins priemons pstiesiems ir dviratininkams) yra nepakankamai veiksmingos. 14. Ne gyvenvietse esanios vieno lygio sankryos (ne iedinio tipo), per kurias vaiuojant reikia kirsti ne maiau kaip keturias pagrindines kertamo kelio eismo juostas, turi bti reguliuojamos viesoforais. 15. viesoforai turi veikti nuolat (dien ir nakt). Net ir esant maam eismo intensyvumui, viesoforai gali bti ijungti arba paliktas geltonas mirksintis reimas tik tuomet, jeigu reikia sumainti imetamj duj kiek bei vaiavimo per sankry trukm ir jeigu tuo metu jos reguliuoti nebtina. Turi bti isamiai patikrinta, ar eismas yra pakankamai saugus, kad bt galima ijungti viesoforus. 16. Kuriant viesoforo signal valdymo program reikia utikrinti, kad eismo dalyviai galt saugiai kirsti sankry, vadovaudamiesi Keli eismo taisyklmis [6.1]. Btina atsivelgti ir vietines slygas. II SKIRSNIS. TRANSPORTO PRIEMONI EISMO REGULIAVIMAS 17. Skirtingos eismo kryptys turi judti kartu, jeigu jos nra atskirtos, pvz., eismo kryptys tiesiai ir dein juda ta paia eismo juosta. Skirtingos eismo kryptys gali judti skirtingu metu tik tuomet, kai jos yra iskaidytos atskiras eismo juostas, pvz., eismo kryptis tiesiai ir sukanios kryptys juda atskiromis, joms skirtomis eismo juostomis. 18. Kai degant aliam signalui kertasi skirtingos eismo kryptys ir viena i j turi pirmum, tai pirmum turintis eismas negali bti paleidiamas vliau u pirmumo neturint eism. Pvz., psij eismas negali bti paleidiamas vliau nei transporto priemoni kairysis poskis, kertantis psij perj; vaiavimas tiesiai negali bti paleistas vliau nei prieprieinis kairysis poskis. 19. Jeigu kakuriai judjimo krypiai dega alias rodykls (rodykli) formos signalas tamsiame fone, tos krypties (krypi) judjimo trajektorija turi nesikirsti su kit krypi eismo trajektorijomis (skaitant psiuosius ir dviratininkus). Signal su keli krypi rodyklmis rekomenduojama vengti. 20. Jeigu sankryoje kuri nors pus poskis leidiamas i dviej ar daugiau eismo juost, tai toje pusje lygiagreiai judantiems pstiesiems ir dviratininkams tuo metu turi degti raudonas viesoforo signalas.

21. Jeigu sankryos zona yra per maa ir dein sukanioms transporto priemonms reikia vaiuoti prieprieinio eismo zon, tuo metu deinje esaniam prieprieiniam eismui turi degti raudonas signalas, o jam skirta Stop linija turi bti atitraukta nuo sankryos reikiamu atstumu transporto priemonms pasukti. Apsaugotas kairysis poskis 22. Kairysis poskis yra apsaugotas, kai, degant aliam io poskio viesoforo signalui, visoms susikertanioms eismo kryptims (skaitant psiuosius ir dviratininkus) dega raudonas signalas. 23. Apsaugotas kairysis poskis yra ypa svarbus, kai: 23.1. didelis prieprieinio eismo greitis; 23.2. didelis sukanio kair eismo greitis; 23.3. daug kair sukanio arba prieprieinio eismo; 23.4. blogas matomumas psij perjoje, kuri kerta sukantis kair eismas; 23.5. daug dmesio reikalaujama i kair sukani vairuotoj dl padidjusio konfliktini situacij skaiiaus (pvz.: daug prieprieinio eismo juost; prieprieinis tiesiai judantis eismas, prieprieinis dein sukantis eismas ir lygiagreiai einantys pstieji). 24. Jeigu kairiajam poskiui viena kryptimi yra skirta dvi ar daugiau eismo juost, toks poskis turi bti apsaugotas. 25. Prieprieiniams kairiesiems poskiams alias signalas vienu metu gali bti udegtas tik tuomet, jeigu j trajektorijos prasilenkia saugiu atstumu viena nuo kitos. 26. Apsaugotas kairysis poskis reguliuojamas atskirais viesoforais su rodyklmis (r. IX skirsn ir pried). I dalies apsaugotas kairysis poskis 27. Kairysis poskis yra i dalies apsaugotas, jeigu kair sukanioms transporto priemonms alias signalas dega ilgiau nei alias signalas prieprieins krypties transporto priemonms ir lygiagreiai judantiems pstiesiems bei dviratininkams. Tai leidia kair sukanioms transporto priemonms atlaisvinti sankryos zon ugesus aliems prieprieins krypties transporto priemoni ir psij bei dviratinink signalams. 28. I dalies apsaugotas kairysis poskis reguliuojamas tais paiais viesoforais (be rodykli), kurie reguliuoja vaiavim tiesiai (r. IX skirsn). Neapsaugotas kairysis poskis 29. Kairysis poskis yra neapsaugotas, kai kartu su juo leidiamas prieprieinis eismas ir eismas kertamoje psij perjoje. 30. Neapsaugotas kairysis poskis gali bti leidiamas, jeigu bent viena i dviej konfliktini eismo krypi yra neintensyvi. 31. Jeigu susidaro kair sukani transporto priemoni eil, reikia pavlinti kitos fazs alio signalo pradi, kad sukantys kair vairuotojai turt daugiau laiko sankryai atlaisvinti. 32. Neapsaugotas kairysis poskis reguliuojamas tais paiais viesoforais (be rodykli), kurie reguliuoja vaiavim tiesiai (r. IX skirsn). Apsaugotas deinysis poskis 33. Esant intensyviam oniniam eismui (pstieji, dviratininkai, marrutinis transportas) arba kertantis didelio greiio keliams, poskis dein turi bti apsaugotas ir jam reikalingas atskiras viesoforas su rodyklmis. 34. Jeigu deiniojo poskio juostas nuo kit eismo juost skiria trikamp salel, iam poskiui atskiras viesoforas su rodyklmis reikalingas, kai:

34.1. yra dvi ar daugiau deiniojo poskio eismo juost; 34.2. vyksta intensyvus psij ir dviratinink eismas; 34.3. transporto priemons dein suka per greitai, dl to pstiesiems ir dviratininkams yra nesaugu. 35. Reikia utikrinti, kad, degant deiniojo poskio viesoforo aliam signalui, sukanioms dein transporto priemonms netrukdyt prieprieinis kairysis poskis. 36. Apsaugotas deinysis poskis reguliuojamas atskirais viesoforais su rodyklmis (r. IX skirsn ir pried). I dalies apsaugotas deinysis poskis 37. Jeigu sankryoje yra ne daugiau kaip viena atskira deiniojo poskio juosta, atskirais atvejais gali bti svarbu numatyti papildom alio signalo laik transporto priemonms, sukanioms dein. Papildomas laikas pridedamas prie pagrindins krypties alio signalo laiko, tokiu bdu gaunamas ankstintasis arba vlintasis deinysis poskis. 38. Papildom alio signalo laik deiniajam poskiui suteikia papildoma sekcija su aliu rodykls formos signalu tamsiame fone. Ankstintojo deiniojo poskio atveju papildomos sekcijos signalas jungiamas degant raudonam viesoforo signalui ir turi bti jungtas vis pagrindinio viesoforo alio signalo laik. Vlintojo deiniojo poskio atveju papildomos sekcijos signalas turi bti jungtas vis pagrindinio viesoforo alio signalo laik ir papildomai nustatyt laiko tarp lieka jungtas kartu su raudonu viesoforo signalu. Derinys, kai dega alias pagrindinio viesoforo signalas, o papildomos sekcijos signalas yra ijungtas, nenaudojamas. Taiau reikia utikrinti, kad, degant papildomai sekcijai, bt draudiamas psij ir dviratinink eismas kertamose perjose. 39. I dalies apsaugotas deinysis poskis reguliuojamas papildoma sekcija su alios rodykls signalu tamsiame fone, kuri tvirtinama prie pagrindinio viesoforo alio signalo sekcijos i deins puss (r. IX skirsn ir pried). Neapsaugotas deinysis poskis 40. Deinysis poskis yra neapsaugotas, kai jis leidiamas kartu su eismo kryptimi tiesiai ir su eismu kertamoje psij perjoje. 41. Neapsaugotas deinysis poskis reguliuojamas tais paiais viesoforais (be rodykli), kurie reguliuoja vaiavimo krypt tiesiai (r. IX skirsn). viesoforu nereguliuojamas deinysis poskis 42. Kai deiniojo poskio juosta yra atskirta nuo kit eismo juost trikampe salele, poskiui dein gali bti rengiamas tik kelio enklas Duoti keli. Taiau reikia patikrinti, ar tai bus saugu per trikamp salel judantiems pstiesiems ir dviratininkams, ypa jeigu yra didelis dein sukani transporto priemoni intensyvumas arba jeigu galimas didelis j greitis. III SKIRSNIS. PSIJ EISMO REGULIAVIMAS 43. Psij perjos turi atitikti psij judjimo srautus ir sankryoje psij perjos turi bti rengtos kuo ariau alia esanio lygiagretaus kelio. Jeigu psij perja turi bti atitraukta nuo lygiagretaus kelio dl sukani dein transporto priemoni, atstumas neturi viryti 56 m. Yra geriau, kai posk apribojantys borteliai rengti su mau spinduliu tai sumaina psij perjos ilg ir sukani transporto priemoni greiius, taiau tai turi leisti pasukti dideli gabarit transporto priemonms. 44. Reikia utikrinti, kad degant aliam signalui, skaitant alio mirksinio signalo trukm, psiasis pereit ne maiau kaip pus vaiuojamosios kelio dalies. Jeigu ilgesn kaip 60 s laukimo trukm yra neivengiama, reikia patikrinti, ar yra galimyb per vien cikl du kartus pstiesiems

udegti ali signal. Esant trumpam aliam psij signalui arba ilgai psij laukimo trukmei kyla pavojus, kad pstieji ims nepaisyti viesofor signal. 45. Jeigu reguliuojamojoje psij perjoje automobili eismas nra didelis, gali bti rengta prie eismo prisitaikanti (adaptyvi) valdymo sistema, kuri sutrumpina transportui skirto alio signalo trukm ir anksiau udega ali signal pstiesiems. Tai sumaina psij laukimo trukm. 46. Jeigu sankryoje transporto priemonms leidiama sukti i dviej ar daugiau eismo juost, psij eismas kertama perja visada turi bti reguliuojamas atskirai nuo automobili eismo. 47. alias signalas pstiesiems negali usidegti vliau nei alias signalas transporto priemonms, kurios sankryoje pasuka ir paskui kerta psij perj, nes prieingu atveju pstiesiems sunkiau pasinaudoti savo pirmumo teise, o vairuotojams psij eismas gali bti netiktas. 48. Jeigu sankryoje sukanioms transporto priemonms ir pstiesiems bei dviratininkams vienu metu udegami ali signalai, psij viesoforo alias signalas turi bti udegamas 12 s anksiau nei sukanioms transporto priemonms, kertanioms psij perj. 49. Jeigu skiriamoji juosta nesiekia 4 m ploio, rekomenduojama leisti pstiesiems pereiti abi vaiuojamsias dalis i karto, nesustojant skiriamojoje juostoje. 50. Jeigu skiriamoji juosta yra daugiau kaip 4 m ploio, skirtingose vaiuojamosiose dalyse esanios psij perjos gali bti reguliuojamos atskirai. Reguliuojamos psij perjos ne sankryose 51. Ne sankryoje rengti viesoforu reguliuojam psij perj tikslinga tik tada, kai visos kitos priemons nra veiksmingos, pvz., neutikrinamas reikiamas saugumas, nepakanka apsaugos ir komforto vaikams, senyvo amiaus monms ir pan. 52. Rekomenduojama, kad reguliuojamosios psij perjos bt rengtos ne per tankiai. Jeigu poreikis pereiti keli yra visame kelio ruoe, reguliuojamsias psij perjas tenka rengti ir maesniu atstumu viena nuo kitos (apie 100 m). Dl saugumo, reikia vengti viena po kitos pasikartojani reguliuojamj ir nereguliuojamj psij perj. Siekiant utikrinti reguliuojamj psij perj naudojimsi, kit priemoni, lengvinani kelio kirtim (pvz., saleli), arti i perj neturt bti. 53. Reguliuojamosios psij perjos paprastai valdomos ikvieiant signal, tai yra psiasis duoda signal valdymo sistemai. Psij laukimo trukm turi bti kiek galima trumpesn. Rekomenduojama alia lieiamojo jungiklio psiajam pateikti informacin signal apie priimt komand. IV SKIRSNIS. DVIRAI EISMO REGULIAVIMAS 54. Dvirai eismas reguliuojamas trimis pagrindiniais reguliavimo bdais, kuriuos galima papildyti priemonmis, skirtomis dviratinink kairiajam poskiui. 54.1. Dvirai eismas reguliuojamas bendrai su automobili eismu tada, kai dviratininkai vaiuoja automobili eismo juostomis. Taip pat eismas reguliuojamas bendrai, kai dvirai takas prie viesofor yra sutapdintas su kelio vaiuojamja dalimi ir tarp j nra auki skirtum. Dviratininkams prie viesofor turi bti paymta atskira Stop linija, jeigu vaiuojamojoje dalyje paenklintas dvirai takas. 54.2. Dvirai eismas reguliuojamas bendrai su psij eismu tada, kai dvirai eismas prie viesofor atitraukiamas tolyn nuo automobili eismo ir priartinamas prie aligatvio ar psij tako. Tuomet dviratininkai turi vadovautis viesoforais, kuri signaluose yra psiojo ir dviraio simboliai. Toks dviratinink eismo reguliavimo bdas gali bti taikomas ir tuomet, kai dvirai takas nra atitrauktas nuo vaiuojamosios kelio dalies, bet dvirai takas yra psij tako lygyje (aukiau u kelio vaiuojamj dal) ir prie viesofor nebuvo sutapdintas su kelio vaiuojamja dalimi. 54.3. Dvirai eismas reguliuojamas atskirai tada, kai rengti dviratinink viesoforai. is reguliavimo bdas taikomas didelio ploto sankryose, kurias atlaisvinti dviratininkams trunka gana ilgai. Siekiant geresnio saugumo ir pralaidumo rekomenduojama, kad alias dvirai eismo signalas

ugest anksiau nei automobili eismo. Kartu tai reikia, kad dvirai eismo infrastruktra turi bti atskirta nuo automobili eismo juost. 55. Atskirai reguliuojamam dvirai eismui turi bti paenklinta atskira Stop linija. alias dvirai eismo signalas turi bti jungtas 12 s anksiau, kad dviratininkai, kaip ir pstieji, pasiekt konfliktin zon prie pradedant sukti transporto priemonms (r. 47 punkt). 56. Rekomenduojama, kad dviratininkai, kirsdami keli per saugumo zon (pvz., per skiriamj juost), neturt joje sustoti. Jeigu to nepavyksta gyvendinti, rekomenduojama naudoti skaitmenines vieslentes, nurodanias laik, likus iki alio signalo pabaigos, ir parinkti trump raudono signalo trukm. Kad dviratininkai iki saugumo zonos nevaiuot degant raudonam signalui, reikia suderinti, jog u saugumo zonos esantis dvirai viesoforas per anksti neudegt alio signalo. V SKIRSNIS. REVERSINIS EISMO REGULIAVIMAS Bendrieji reikalavimai 57. Rekomenduojama, kad reversiniai viesoforai eismo juostose veikt nuolat. 58. Kelias (kelio ruoas) sankryose turi bti paenklintas pirmumo enklais. 59. Reversinse eismo juostose transporto priemonms turi bti draudiamas stovjimas. Tai pasiekiama naudojant kelio enklus ir horizontalj enklinim. 60. Turi bti kuo maiau nuova alia kelio esanias teritorijas. 61. Kairysis poskis gali bti leidiamas tik tuomet, jeigu tam rengta atskira juosta. Tuo metu, kai yra didelis eismo intensyvumas, kairysis poskis turi bti draudiamas. Jeigu keli su reversiniu eismo reguliavimu transporto priemonms leidiama vaiuoti viesoforais nereguliuojamoje sankryoje, tuomet kiekvienas toks sprendinys turi bti individualiai patikrintas ir leistinas tik iskirtiniais atvejais. 62. keli su reversiniu eismu vaiuojani ir j kertani transporto priemoni eismas turi bti reguliuojamas viesoforais. 63. Psij perjimas per keli turi bti organizuotas arba viesoforais reguliuojamose psij perjose, arba skirtingame lygyje. Sankryos 64. Sankrya gali bti sujungta su reversinio eismo kelio ruou. Taiau jeigu sankryoje leidiami poskiai i reversinio eismo kelio kertam keli, tuomet sankryai reikalingi papildomi konstrukciniai ir eismo organizavimo sprendiniai. Dl to danai labai padidja sankryos uimamas plotas, ir vairuotojams gali bti sunku suvokti sankryos schem. 65. Eismo juostos su nuolatine eismo kryptimi turi skirtis nuo reversini eismo juost. Dl to ant reversini eismo juost negalima enklinti eismo kryptis nurodani rodykli. 66. Reversinio kelio ruoo pradioje ir pabaigoje prieprieins eismo kryptys turi bti konstruktyviai atskirtos. Perjimas i nuolatins eismo krypties reversin ruo turi bti aikiai suplanuotas ir atitikti vaiavimo greit. Tam rengiami tik konkreioms eismo juostoms skirti viesoforai, eismo juostos krat yminti dviguba linija, sudaryta i itisins bei brknins linijos ir leidianti persirikiuoti tik i vienos puss (1 pav.).

1 pav. Reversinio kelio ruoo pradia (vaiuojant i kairs dein) ir pabaiga (vaiuojant i deins kair)67. dein sukanios transporto priemons paprastai nesukelia problem. Jeigu manoma, dein turt bti sukama i atskir eismo juost, ypa jei sukanios transporto priemons gali labai trikdyti tiesiogin eism. 68. Poskis kair turt bti draudiamas arba turi bti taikomos ios alternatyvios priemons: 68.1. jeigu yra pakankamai eismo juost, abiej vaiavimo krypi vidins viena prie kit esanios eismo juostos skiriamos kairiajam poskiui. Kad nebt vaiuota priepriein eismo juost, vir eismo juost turi bti rengiami kintamos informacijos kelio enklai, nurodantys privalom posk kair; 68.2. reversiniame kelio ruoe esanios tarpins sankryos suplanuojamos taip pat kaip ir reversinio ruoo pradia ir pabaiga, tai yra su nuolatinmis kairiojo poskio juostomis, su paenklintomis ant dangos vaiavimo krypties rodyklmis. Kairiojo poskio juostos visada planuojamos alia pagrindini eismo juost, kad tiesioginis eismas vykt alia sukani transporto priemoni. Prieprieins eismo kryptys turi bti atskirtos ilga skiriamja salele arba skiriamja juosta (2 pav.).

2 pav. Sankrya reversinio ruoo viduje, kurioje leidiamas kairysis poskis

69. Reversinio reguliavimo signal turi bti rengta tiek, kad vairuotojai, bdami bet kurioje reversinio ruoo vietoje, galt juos matyti ir inoti, koks tuo metu yra reimas. Signal matomumas ir atstumas tarp j priklauso nuo erdvins kelio trasos konfigracijos ir nuo leistinojo greiio. Tiesiuose keli ruouose atstumas tarp signal neturt viryti 300 m. Net jeigu kelio ruoas yra trumpas, reversiniai viesoforai turt bti rengti bent trijose vietose. 70. Paskutin reversinio viesoforo viet prie sankry ir pirmj u sankryos (vaiuojant prieprieine kryptimi) lemia du reikalavimai: 70.1. Reikia utikrinti, kad sankry vaiuojantis eismas reversinio reguliavimo reim atpaint kiek galima anksiau. Dl to svarbu reversinius viesoforus rengti kuo ariau sankryos. 70.2. Reversiniai viesoforai turi bti rengti taip, kad vairuotojai j nepainiot su sankryos viesoforais. 71. Vidutinis 70 m atstumas nuo reversini viesofor iki sankryos centro daniausiai atitinka abu iuos reikalavimus. Tarp sankryos viesofor ir reversini eismo juost viesofor turi bti ne maesnis kaip 50 m atstumas. VI SKIRSNIS. EISMO REGULIAVIMAS GELEINKELIO PERVAOSE 72. Geleinkelio pervaose rengiami transporto viesoforai su dviem horizontaliai idstytais raudonais signalais ir su rengtu vir j baltu signalu arba be jo. 73. ie viesoforai turi bti statomi prie geleinkelio pervaas priklausomai nuo kelio ir geleinkelio svarbos (eismo intensyvumo), vadovaujantis norminiais dokumentais, reglamentuojaniais geleinkelio perva rang ir prieir. VII SKIRSNIS. VIESOFOR LENTELI RENGIMAS 74. Po transporto viesoforais su juodo kontro rodyklmis raudoname ir geltoname signaluose bei alios spalvos rodykle ar rodyklmis aliame signale (tamsiame fone) galima pritvirtinti baltos spalvos kvadrato formos lenteles su juodomis rodyklmis, nurodaniomis tas paias kryptis kaip ir viesoforo signaluose (r. pried). Kai viesoforai rengiami vir vaiuojamosios dalies, lenteles leidiama tvirtinti vir viesofor. 75. Sankryose, kuriose yra tikslinga transporto priemonms leisti sukti dein degant raudonam viesoforo signalui, prie viesofor, pastatyt prie vaiuojamj dali susikirtim deinje pusje (arba vir vaiuojamosios dalies), prie raudono viesoforo signalo gali bti rengta baltos spalvos lentel su alios spalvos rodykle, nukreipta dein (r. pried). 76. Lentel su alia rodykle galima rengti tada, kai utikrinama, kad dein ketinantis sukti vairuotojas gerai mato psiuosius, dviratininkus ir transporto priemones, kuri judjimo krypt jis kirs. Matomumas turi bti utikrintas sustojus prie Stop linijos, kad dein pagal lentel su alia rodykle sukaniam vairuotojui dl nepakankamo matomumo nereikt kirsti Stop linijos ir privaiuoti ariau sankryos, kur jis turs sustoti ir gali kliudyti pagal ali signal skersine kryptimi judaniam eismui. 77. Lentel su alia rodykle negali bti rengiama, jeigu: 77.1. prieprieiniam transportui numatytas apsaugotas kairysis poskis; 77.2. prieprieiniam transportui numatytas i dalies apsaugotas kairysis poskis; 77.3. deinje esaniam transportui numatytas apsaugotas kairysis poskis; 77.4. deinje esaniam transportui numatytas i dalies apsaugotas kairysis poskis; 77.5. ties aliu viesoforo signalu rengta papildoma sekcija su alia rodykle poskiui dein; 77.6. rengtas atskiras viesoforas su rodyklmis poskiui dein; 77.7. dein leidiama sukti daugiau kaip i vienos eismo juostos;

77.8. eismo reguliavimo viesoforais valdymas rengtas dl psij ir ypa dl moksleivi saugumo. 78. Btina vertinti, ar lentels su alia rodykle privalumai kompensuoja iuos trkumus: 78.1. esant daug eismo juost ir dideliam eismo intensyvumui, dein sukantiems vairuotojams bna sunku vertinti visas eismo slygas; 78.2. kai sankryoje dein danai sukanios ilgos transporto priemons (sunkveimiai, autobusai) gali utverti eism pstiesiems bei dviratininkams, ie gali bandyti kirsti keli per sustojusios ilgos transporto priemons gal ir tapti netikta klitimi i priekio atvaiuojanioms transporto priemonms; 78.3. gali bti trukdoma i priekio atvaiuojaniam ir kair sukaniam marrutiniam transportui, kuriam gali bti sunku pabaigti manevr kair alio signalo pabaigoje dl nestabdomo sukani dein pagal lentel su alia rodykle transporto priemoni srauto; 78.4. esant maai sankryos zonai dein sukantys sunkveimiai ir autobusai gali vaiuoti deinje esanio prieprieinio eismo vaiuojamj dal; 78.5. kai i deins puss vaiuojantis transportas sankryoje reguliariai apsisuka. 79. Sankryose, kurias danai kerta aklieji, silpnaregiai ir judjimo negali turintys mons, lentel su alia rodykle neturi bti naudojama. Jeigu iimtinais atvejais ji vis dlto rengiama sankryose, kurias danai kerta aklieji ir silpnaregiai, turi bti sumontuoti papildomi renginiai: 79.1. pagalbin orientacija rasti psij perj ir stov su jungikliu; 79.2. pagalbinis alio signalo atpainimas; 79.3. saugi ir tiesi jimo trajektorija per keli. 80. Ne gyvenvietse esaniose sankryose dl didelio greiio lentel su alia rodykle neturi bti naudojama. VIII SKIRSNIS. REGULIAVIMO SIGNAL TRUKMS 81. Geltono signalo, kai jis jungiamas pereinant i alio signalo raudon, trukm priklauso nuo leistinojo greiio artjant prie sankryos: 81.1. 3 s, kai Vleist = 50 km/h; 81.2. 4 s, kai Vleist = 60 km/h; 81.3. 5 s, kai Vleist = 70 km/h. 82. Geltono signalo trukm, kai jis jungiamas pereinant i alio signalo raudon, toje paioje sankryoje gali skirtis, jei skirtingomis kryptimis yra nevienodas leistinasis greitis. 83. viesoforais reguliuojamose susiaurjaniose kelio vietose turt bti taikoma vienoda geltono signalo trukm 4 s. 84. Jeigu sankryoje sukanios transporto priemons manevr atlieka maesniu u leistinj greiiu ir turi atskir alio signalo faz, jiems geltono signalo trukm gali bti 3 s, net jeigu leistinasis greitis yra 70 km/h. 85. Raudono ir geltono (kartu) signalo trukm automobili eismui turi bti 12 s. 86. Maiausia alio signalo trukm, skaitant ali mirksint signal, automobili eismui turt bti 10 s. Didiausio eismo kryptimi (pagrindine kryptimi) rekomenduojama ne maiau kaip 15 s trukm. Mao intensyvumo kryptyse arba kai eismas reguliuojamas pagal eismo detektorius, alio signalo trukm gali bti sumainta iki 5 s. 87. Maiausia alio signalo trukm, skaitant ali mirksint signal, pstiesiems ir dviratininkams yra 5 s. Taip pat turi bti utikrinta, kad degant aliam signalui pstieji spt pereiti pus vaiuojamosios kelio dalies (isamiau r. 44 punkt). 88. alias signalas, likus iki pabaigos 24 s, gali mirksti. Rekomenduojamas viesoforo mirksjimo laikas yra 2 s. Priklausomai nuo sankryos eismo apkrovos, nepalankiai suplanuotos sankryos, kalni, sunkiojo transporto ir kitais iskirtiniais atvejais viesoforo mirksjimo laikas gali bti pailgintas arba sutrumpintas. Mirksjimo danis turi bti apie 1 kart per sekund. 1 s mirksjimo periodo signal seka turi bti: tamsu alias. Pvz., kai mirksjimo trukm yra 2 s, viesoforo signal seka turi bti: tamsu alias tamsu alias geltonas raudonas.

89. alia viesofor gali bti rengtos vieslents, informuojanios eismo dalyvius apie alio viesoforo signalo veikimo laik. IX SKIRSNIS. VIESOFOR SKAIIUS IR IDSTYMAS 90. viesofor skaiius sankryoje priklauso nuo atskirai reguliuojam vaiavimo krypi ir nuo vaiuojamj dali skersini profili. Pagrindinis viesoforas statomas deinje kelio pusje. Papildomi viesoforai statomi vir vaiuojamosios dalies ir kairje kelio pusje ar salelje. 91. Jeigu, privaiuojant sankry, visos judjimo kryptys reguliuojamos bendrais viesofor signalais, btini ne maiau kaip du viesoforai. Jeigu vaiavimo kryptimi yra daugiau kaip dvi eismo juostos, tuomet gali reikti daugiau viesofor (3 pav.). 92. Jeigu sankryoje ta paia kryptimi ne visoms eismo juostoms tuo paiu metu leidiamas eismas, btini: 92.1. ne maiau kaip du viesoforai (su krypties rodyklmis) apsaugotam kairiajam poskiui (4 pav.); 92.2. ne maiau kaip du viesoforai (su krypties rodyklmis) apsaugotam deiniajam arba ne maiau kaip viena papildoma sekcija (su krypties rodykle) prie pagrindinio viesoforo (be krypties rodykli) i dalies apsaugotam deiniajam poskiui (5, 6 pav.); 92.3. ne maiau kaip du viesoforai vaiuoti tiesiai (paprastai be krypties rodykli) (36 pav.). 93. Poskius reguliuojantys viesoforai rengiami toje vaiuojamosios dalies pusje, kuri sukama. Antr viesofor apsaugotam kairiajam ir apsaugotam deiniajam poskiui btina rengti vir vaiuojamosios dalies (45 pav.). Jei poskiui skirtos juostos nuo kit eismo juost atskirtos trikampe ar kitos formos salele, gaunama atskira vaiuojamoji dalis, kurioje viesoforai (su krypties rodyklmis) rengiami pagal 3 pav. 94. Kairiojo poskio viesoforas turi bti pritvirtintas per atstum nuo viesoforo, reguliuojanio vaiavim tiesiai, jeigu jie abu tvirtinami vir vaiuojamosios dalies prie bendros laikaniosios konstrukcijos (4 pav.). 95. viesofor rengimo aukt ir padt vir vaiuojamosios dalies galima koreguoti, jeigu tai neivengiama dl technini sankryos slyg, taiau btina ilaikyti viesofor vir vaiuojamosios dalies rengimo reikalavimus ir bendrus viesofor idstymo principus (r. 36 ir priedo 1.10 pav.). 96. Pagal poreikius sankryoje gali bti rengiama ir daugiau viesofor.

3 pav. viesofor rengimo pavyzdiai, kai visos vaiavimo kryptys reguliuojamos bendrais viesoforais (be rodykli)

4 pav. viesofor rengimo pavyzdiai, kai apsaugotas kairysis poskis reguliuojamas atskirais viesoforais (su rodyklmis)

5 pav. viesofor rengimo pavyzdiai, kai apsaugotas deinysis poskis reguliuojamas atskirais viesoforais (su rodyklmis)

6 pav. viesofor rengimo pavyzdys, kai kairysis poskis neapsaugotas, o i dalies apsaugotas deinysis poskis reguliuojamas papildoma sekcija su rodykle

97. Jeigu sankryoje yra labai plati skiriamoji juosta, joje gali bti pastatyti papildomi viesoforai, kurie palengvint eismo slygas ir apsaugot nuo konfliktini situacij (7 pav.). To danai reikia, jeigu sukanios kair transporto priemons turi sustoti sankryos zonoje, kad praleist priepriein eism. Tam turi bti naudojami viesoforai T2a ir T2b (7 pav.). Jie turi bti pasukti kelio aies atvilgiu, kad jais nepradt vadovautis prie pirmiau rengt viesofor stovintys vairuotojai (papildomai r. pried).

7 pav. Papildom viesofor rengimo iplstoje sankryoje pavyzdys

98. Psij viesoforai turi bti rengti visose reguliuojamose psij perjose u konfliktins zonos (psij perjos), pagal psiojo judjimo krypt. Psij viesoforai turi bti rengti ir ikilioje saugumo salelje ar skiriamojoje juostoje, jeigu vaiavimui kiekviena kryptimi yra ne maiau kaip trys eismo juostos. Atramas rekomenduojama idstyti vienoje eilje, sutampanioje su psij perjos aimi. Siaurose psij perjose atramas rekomenduojama statyti alia perjos toje pusje, kur yra Stop linija. Jeigu psij ir dviratinink eismas reguliuojamas kartu, tai viesoforai su psiojo ir dviraio simboliais turi bti rengti viduryje tarp psij perjos ir dvirai tako. 99. Jeigu dvirai eism reguliuoti reikia atskirai nuo automobili ir psij eismo, dviratinink viesoforai turi bti rengti prie konfliktin zon (sankry), velgiant dviratininko judjimo kryptimi. 100. Reversini viesofor signalai idstomi horizontaliai, vienas alia kito, ties kiekvienos eismo juostos viduriu. Raudonas X formos signalas kairje, alias emyn nukreiptos rodykls signalas deinje nuo eismo juostos vidurio. Ten, kur reikalingas geltonas striai nukreiptos rodykls formos signalas, jis rengiamas per vidur tarp raudono ir alio signal. X SKIRSNIS. VIESOFOR MATOMUMAS IR DYDIS 101. prastinje situacijoje viesofor signalai turi bti matomi 35 m (80 m) atstumu, kai leistinasis greitis yra 50 km/h (70 km/h). 102. Per maas viesoforo signal matomumas gali bti pagerintas didinant viesos intensyvum, gerinant kontrast (r. pried), didinant optini element skersmen. Jeigu btina, naudojamas kintamas viesos intensyvumas dien ir nakt. 103. Bendruoju atveju vis tip viesoforai rengiami su 200 mm skersmens optiniu elementu. viesoforus su 300 mm skersmens optiniu elementu rekomenduojama rengti: 103.1. ne gyvenvietse, bent pagrindinje eismo kryptyje; 103.2. gyvenvietse didelio ploto sankryose, jeigu to reikia viesofor matomumui pagerinti; 103.3. keliuose, kuriuose leistinasis greitis yra 70 km/h; 103.4. kitais atvejais, kai viesofor matomumas ir pastebimumas negali bti utikrintas kitomis priemonmis. 104. Iskirtiniais atvejais, siekiant utikrinti saug eism, raudonas viesoforo signalas gali bti rengtas su didesniu optiniu elementu, nei kiti signalai. 105. Kvadrato formos reversini eismo reguliavimo signal matmenys: 105.1. 390x390 mm (maiausio dydio); 105.2. 500x500 mm (prastinio dydio); 105.3. 600x600 mm (padidinto dydio). XI SKIRSNIS. KELIO ENKLINIMO YPATUMAI 106. viesoforu reguliuojamos sankryos turi bti paymtos pirmumo enklais, kad bt aiku, kas turi vaiavimo pirmenyb viesoforui neveikiant. 107. Jeigu sankryoje rengiamas viesoforas, leistinasis greitis tame ruoe turi bti ne didesnis kaip 70 km/h. Jeigu sankrya turi konstrukcini trkum (pvz., nra kairiojo poskio juostos, siaura vaiuojamoji dalis), leistinasis greitis turt bti ne didesnis kaip 50 km/h.

Keli viesofor rengimo taisykli priedas VIESOFOR RANGA IR MONTAVIMAS viesofor signal rodykls ir simboliai 1. Jeigu viesoforas reguliuoja konkrei transporto priemoni eismo krypt (kryptis), ta eismo kryptis (kryptys) turi bti nurodyta rodyklmis visose viesoforo sekcijose. Tai turi bti taikoma visiems rodykli deriniams (1.1, 1.2 pav.). 2. Rodykls forma pastebima geriau, kai rodykls formos signalas vieia tamsiame fone. Taiau tokio signalo viesos intensyvumas maesnis nei signalo su juodo kontro rodykle. Todl geltoname ir raudoname signaluose turi bti juodo kontro rodykls (1.1 pav.). aliame signale turi bti rodykls tamsiame fone (1.2 pav.). 3. Jeigu privaiuojant prie sankryos skirting krypi eismo juostos yra atskirtos konstrukcinmis priemonmis ir ne visoms eismo juostoms alias signalas udegamas vienu metu, bet eismo dalyviams yra aiku, kuris viesoforas kuri krypt reguliuoja, tuomet rodykls signaluose gali bti nenaudojamos. 4. Kai sankryoje poskiui skirtos eismo juostos nra atskirtos konstrukcinmis priemonmis nuo kit eismo juost ir reguliuojamos atskirais viesoforais su rodyklmis, paprastai i rodykli pakanka ir rodykls kit eismo juost viesoforams nebtinos. 5. Reversini viesofor signal simboliai pateikti 1.3 pav. Signalai gali bti ir kvadrato formos (1.4 pav.). 6. Signal, skirt psij ir dvirai eismui reguliuoti, simboliai pateikti 1.51.7 pav. rengiant viesoforus turi bti utikrintas aikus i simboli matomumas, kad pstieji ir dviratininkai gerai matyt jiems skirtus signalus, o vairuotojai j nepainiot su transporto viesofor signalais. 7. viesofor signal rodykli ir simboli matmenys turi atitikti nurodytuosius 1.11.3, 1.5 1.7 pav. Signal skersmens, signal rodykli ir simboli matmenys keiiami proporcingai, pvz., naudojant 300 mm skersmens optinius elementus, 1.11.3, 1.51.7 pav. pateikti matmenys padidinami 1,5 karto.

21.1 pav. Juodo kontro rodykls raudoname ir geltoname signaluose

1.2 pav. alios rodykls tamsiame fone

1.3 pav. Raudonas X formos signalas, alia emyn nukreipta rodykl ir geltona striai nukreipta rodykl tamsiame fone

1.4 pav. Kvadrato formos reversini viesofor signalai

3

1.5 pav. Raudonos spalvos psiojo ir dviraio simboliai tamsiame fone

1.6 pav. alios spalvos psiojo ir dviraio simboliai tamsiame fone

4

1.7 pav. Raudonos ir alios spalvos dviraio simboliai tamsiame fone

Papildoma viesofor ranga 8. Optiniai viesofor elementai turi bti su gaubtais (1.8 pav.), apsauganiais viesoforo signal nuo iorins viesos. Gaubtas i vidaus turi bti tamsus ir matinis.

1.8 pav. Gaubtas

9. Jeigu viesofor arba papildom sekcij pastebimum aplinkos atvilgiu reikia padidinti, ypa jeigu yra rykus fonas, rekomenduojama naudoti pagalbinius skydus (1.9 pav.). Vidin skydo zona turi bti juoda. Iorin skydo zona su juodu kratu koncentruoja dmes viesoforo signalus. Papildomai viesoforo sekcijai rengiamas atskiras maesnio aukio skydas.

5

1.9 pav. Pagalbinis skydas

viesofor montavimas 10. viesoforai gali bti montuojami ant stov, isikiani stieb ar gembi, kai kuriais atvejais ant signalini portal ar itempt lyn. 11. Apatin viesofor sekcijos dalis turi bti ne maiau kaip 2,10 m vir aligatvio, 2,20 m vir dvirai tako ir 5,00 m vir vaiuojamosios dalies. 12. Mygtukai pstiesiems ir dviratininkams turt bti 0,851,05 m auktyje vir aligatvio arba pstiesiems skirtos kelio dalies. 13. oninis atstumas a nuo vaiuojamosios dalies priklauso nuo leistinojo greiio (1.10 pav.). Toks pat oninis atstumas taikomas ir skiriamojoje juostoje arba salelje esantiems viesoforams. Ne gyvenvietse atstumas nuo vaiuojamosios dalies krato iki viesoforo iorinio krato turi bti 1,50 m.

1.10 pav. viesofor montavimo atstumai

6 14. Atsivelgus vietines slygas ir siekiant pagerinti viesofor signal matomum, juos tikslinga pasukti kelio aies atvilgiu, kaip parodyta 1.11 pav. Vir kelio vaiuojamosios dalies viesoforus galima palenkti vaiuojamj dal apie horizontali a.

1.11 pav. viesofor pasukimas kampu

viesofor lentels 15. 1.12 pav. Baltos spalvos kvadrato formos lenteli su juodomis rodyklmis matmenys pateikti

1.12 pav. Lentels, tvirtinamos po viesoforais su rodyklmis

7 16. Baltos spalvos lentels su alios spalvos rodykle matmenys pateikti 1.13 pav.

1.13 pav. Lentel, tvirtinama prie raudono viesoforo signalo