universiteti n... · tac. taobebi icvleba, icvleba droc, damok - idebulebebi temebis mimart~, _...

4
universiteti iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi Tsu studentebi gamogonebas ´11 (102) 2019 gagrZeleba me-3 gv. „dabinZureba pirdapir mihyveba manqanebis nakads da reliefs“ Tsu SMART|AtmoSim_Lab haeris dabinZureblebis maCveneblebs ikvlevs „uh, movidnen gemebiT“... `Semodgomis legenda _ 2019~ gagrZeleba me-4 gv. Tsu arqeologebis aRmoCena kviprosze da fazisis adgilmdebareobis saerTaSoriso kvlevis gegmebi rogor vmarTavT myar narCenebs da ras vakeTebT sxvis sasargeblod? – Tsu doqtorantebi rusTavelis fondis gamarjvebuli kvlevebis Sesaxeb gv. 2 gv. 3 gv. 3 axalgazrda mTargmneli Tsu-dan giorgi xulordava: „minda raRac Rirebuli Sevqmna...“ lietuvadan _ saqarTveloSi Tsu gacvliTi studenturi programis monawilis STabeWdilebebi Tsu studenturi literaturuli konkur- si „Semodgomis legenda“ ukve 11 wlisaa. konkursma meore aTwleulis aTvla winand- lis mamulSi daiwyo. WavWavaZeebis unikalur baRSi aTi finalisti axal naSromebs Jiuris mier SerCeul Temaze: „uh, movidnen gemebiT“ Tormeti saaTis ganmavlobaSi qmnida. vin moi- yvanes gemebma, an movidnen Tu ara saerTod ? am kiTxvebze pasuxs mogvianebiT SevityobT. manamde ki literaturuli Jiuris wevrebi : ana korZaia-samadaSvili , daTo turaSvili, Teona dolenjaSvili, maka ldokoneni, zaal CxeiZe da konkursis SarSandeli gamarjvebuli Tekle eremeiSvili sami gamarjvebulis gamovlenas cdiloben. kamaTi da azrTa sxvadasxvaoba Ser- Cevis procesis gansakuTrebuli maxasiaTebe- lia. am diskusiam sul male saukeTeso sameuli unda gamoavlinos. *** literaturul konkursSi monawileobas saqarTvelos masStabiT arsebuli akred- itirebuli umaRlesi saswavleblis studen- tebi iReben. konkursi or etapad xorcield- eba, wels pirvel turSi monawileoba 300-mde konkursantma miiRo. „Semodgomis legendam“ gvaCvena, rom misi arseboba aris Zalian mniSvnelovani Tana- medrove qarTuli literaturisTvis. amas is faqti mowmobs, rom Zalian bevri kargi mwer- ali gvyavs, romelmac pirvelad swored aq, `Semodgomis legendis~ farglebSi gadawyvita, Seeqmna pirveli literaturuli nawarmoebi. eseni arian daviT gorgilaZe, mariam beqauri, beqa adamaSvili, iva fezuaSvili da a.S. Zalian saintereso da warmatebuli adamianebi, rom- lebic sxva mravali literaturuli konkursis gamarjvebuli da monawile gaxdnen ara marto saqarTveloSi, aramed mis sazRvrebs gare- Tac. Taobebi icvleba, icvleba droc, damok- idebulebebi Temebis mimarT~, _ gveubneba mwerali maka ldokoneni. misi TqmiT, Secvlilia konkursantebis interesebi da naSromebis Sinaarsi. Tu adre ufro xSirad siyvarulze werdnen da sxvadasx- va pirad problemebs aRwerdnen, wels naS- romebis Tematika, metwilad, socialur prob- lemebs Seexeba. „improvizirebuli turis davaleba da Tema „uh, movidnen gemebi“, me Zalian momwons, mad- loba zaal CxeiZes am kargi ideis mowodebi- sTvis, es Tema aramxolod sainteresoa, is mniSvnelovan Janrobriv mravalferovnebas sTavazobs monawileebs, Tavisi intonaciiTac ki dagayenebs weris xasiaTze. xasiaTi ki mniS- vnelovania, roca cotaTi civa, Semodgomac zamTars gvpirdeba da ginda, rom raRac gansa- kuTrebuli dawero. Tumca, rogorc konkur- santebs vuTxari, mTavaria Sinagani Tavisu- fleba, rodesac wer, ar unda ifiqro imaze, rom raRac Seqmna mxolod konkursisTvis da adg- ilisTvis“, _ ambobs maka ldokoneni. legendis wlevandeli koncefciaa: „mwvane Targi“ _ silamazis komfortis da funqci- is sinTezi. konkursantebma improvizaciuli turis dawyebamde ramdenime aqtivobaSi miiRes monawileoba. maT CautardaT leqcia winand- lis baRebisa da konkursis koncefciis Sesaxeb, miiRes monawileoba WavWavaZeebis marnis tur- Si da daelodnen Temis gamocxadebas saidumlo oTaxSi. mwerali ana korZaia-samadaSvili wels pirvelad aris „Semodgomis legendis“ Jiuris wevrebs Soris. ainteresebs konkursis mimdin- areoba, yuradRebiT akvirdeba finalistebs da Tavis STabeWdilebebs gviziarebs. „konkursi metnaklebad TamaSia, Sou, yvelaze kargi TamaSi, romelic bevr TamaSs jo- bia. sruliad egoisturad momwons am garemoSi da adamianebTan, axalgazrdebTan yofna. miuxe- davad imisa, rom erTmaneTs ar icnoben, yvela erTad atarebs dros, maT saerTo interesebi da mizani aqvT. sabolood, vimedovneb rom kar- gi krebuli gamova, da im krebulSi Tu ramden- ime Zalian kargi naSromi iqneba, „Semodgomis legenda“ namdvilad gaamarTlebs kidev erTx- el Tavis arsebobas~, _ gveubneba ana. *** improvizaciuli turi dilis 11 saaTze dai- wyo. winandalSi civa, Tumca finalistebisTvis konkursis organizatorebs Tsu-sa da kompan- ia „silqnets“ saCuqrebi aqvT _ Tbili hudebi, qudebi da werisTvis saWiro nivTebi maT gan- kargulebaSia. weris process Tvals adevenebs Tsu reqto- ri giorgi SarvaSiZe. „konkursis monawileeb- ma cota rTuli davaleba miiRes, Tumca Zalian kargi ganwyoba aqvT da imedia, Tavs gaarT- meven. „Semodgomis legenda“ bevri konkursan- tisTvis literaturaSi Sesvlis pirveli San- sia. didi imedi maqvs, wlevandeli konkursis Semdeg bevri axali saxe gamoCndeba“, _ ambobs Tsu reqtori. gagrZeleba me-2 gv. qalaqis romel nawilSia atmosferu- li haeri gansakuTrebulad dabinZurebuli, dRis romeli monakveTia yvelaze kritiku- li da rogor icvleba haeris dabinZurebis dinamika dedaqalaqSi? _ am kiTxvebze zusti pasuxebisTvis Tsu profesorebi da studen- tebi universitetis meore korpusSi mdebare SMART|AtmoSim_Lab -Si atmosferul kvlevebs axorcieleben. kvlevebi interdisciplinuria, konkretuli lokaciebidan aRebuli nimuSe- bis analizis procesSi Tsu sxvadasxva mimar- Tulebis studentebi arian CarTuli. laboratoriis xelmZRvaneli, qimiis de- partamentis fizikuri da analizuri qimiis kaTedris asistent-profesori giorgi jibuti gviyveba, rogoria erTi dRe laboratoriaSi da ras ikvleven konkretulad Tsu mecnierebi da studentebi. „laboratoriaSi mimdinareobs atmos- feruli haeris ganuwyveteli gazomva Semdeg damabinZureblebze: azotis oqsidi (NO), azo- tis dioqsidi (NO 2 ), naxSirJangi (CO), nax- SirorJangi (CO 2 ) da meTani (CH 4 ). kvlevebSi CarTul Tsu profesorebsa da studentebs Cau- Tbilisis saxelmwifo universitetis ar- qeologiurma eqspediciam Tsu studentebis monawileobiT, kunZul kviprosze, sofel softadesSi naeklesiari aRmoaCina, romel- ic qarTveli berebis kunZul kviprosze moR- vaweobas ukavSirdeba. eklesia V-VI saukunee- bidan XVI saukunemde periodSi ramdenjerme gadakeTda. Tbilisis saxelmwifo universite- tis arqeologiis institutma SoTa rusTave- lis erovnuli samecniero fondis xelSewyo- biT, saqarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis erovnulma saagentom da saqarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvisa da gadarCe- nis fondma kunZul kviprosze erToblivi eqs- pedicia 2016-2017 wlebSi daiwyo. arqeologiuri eqspediciis xelmZRvane- lis, Tsu profesoris vaxtang liCelis TqmiT, naeklesiarTan erTad aRmoCenilia Sua sauku- neebis mravalferovani dekoratiuli detale- bi, agreTve Zv.w. XII-VII saukuneebis moxatuli keramikis fragmentebi, romauli xanis ori da- zianebuli qandakeba da erTi kviprosuli war- weris mcire fragmenti. „Cveni eqspediciis damsaxureba mniSvnelo- vania, rogorc qarTuli, ise kviprosis ar- qeologiisTvis. Cveni amocanaa vizrunoT, rom aRmoCenili arqiteqturuli naSTebi daculi iyos da SemovinaxoT, rogorc naSTebi, rom- arqeologiuri sadazvervo gasvla md. fiCoris SesarTavSi. marcxnidan: prof. saturo oiSi (kobes universiteti, iaponia), prof. vaxtang liCeli (iv. javaxiSvilis sax. Tbilisis saxelmwifo universiteti), prof. akio tomiama (kobes universiteti, iaponia) da prof. hiroko masumoto (kobes universitetis vice- prezidenti, iaponia). Tsu arqeologebis aRmoCena kiprosze da antikuri qalaqis fazisis zusti adgilmdebareo- bis kvleva kobes (iaponia) universitetis profesorebTan erTad _ Tsu arqeologis institutis xelmZRvaneli, profesori vaxtang liCeli mniSvnelovani aRmoCenisa da momavalSi dagegmili masStaburi proeqtebis Sesaxeb giambobT. saqarTveloSi narCenebis araswori marT- vis praqtikiT dainteresda Tsu geografiis doqtoranti laura kaveliZe. is erT-erTia SoTa rusTavelis erovnuli samecniero fon- dis mier gamocxadebul doqtoranturis 2019 wlis saganmanaTleblo programebis grantiT dafinansebis konkursSi gamarjvebul doqto- rantebs Soris. misi kvleva myari narCenebis marTvas Seexeba sofel araSendas da gurjaan- is nagavsayrelis magaliTze. `myari narCenebis araswori marTvis Sedegad gamowveulma problemebma bolo aTwleulebis ganmavlobaSi saerTaSoriso sazogadoebis yuradReba miipyro. gansakuTre- biT maRalia riskebi mWidrod dasaxlebul adgilebSi. Tanamedrove standartebTan Seu- sabamo da saqarTveloSi ki uamravi stiqiuri nagavsayreli izidavs mwerebs, mavneblebs, romlebsac wyliT da haeriT gadaaqvT gadam- debi daavadebebi, rac infeqciebis gavrcelebis mizezi SeiZleba gaxdes~, _ ambobs laura. osteia meidute lietuvadan gacvliTi pro- gramiT Camovida. is vilniusis universitetis bakalavriatis studentia politikis mecnier- ebebis mimarTulebiT. Tsu-Si studentebs axla Sualeduri gamocdebi aqvT, maT Soris osteia- sac. miuxedavad amisa, CvenTan Sexvedras mainc axerxebs. yvelaze mets qarTul stumarTmoy- vareobasa da sufris tradiciebze saubrobs. Tbilisis saxelmwifo universitetSi ukve gaiCina megobrebi da apirebs, rom momavalSi maTTan Sesaxvedrad kidev bevrjer Camovides. „vfiqrob, karierisTvis da momavalSic, mniSvnelovania icode sxvadasxva qveynebis struqtura, ganviTareba, kultura, es Sesa- Zlebelia Teoriuladac. Tumca, vfiqrob praq- tikaSi, am yoveliveze dakvirveba ufro zust STabeWdilebas Segviqmnis. darwmunebuli var, rom qveynis Seswavlis saukeTeso gza xalxTan interaqciaa. axalgazrda mTargmneli giorgi xulorda- va jer mxolod 23 wlis aris, misi Targmanebi ki ukve or wignad arsebobs, maT Soris erTi gasul wels daibeWda, meore ki beWdvis pro- cesSia. giorgim Tbilisis saxelmwifo univer- sitetis humanitarul mecnierebaTa fakulte- tis aRmosavleTmcodneobis mimarTuleba wels daamTavra. sparsuli literaturiT jer kidev bavSvobaSi dainteresda. am droisTvis ukve icoda, rom humanitarul mimarTulebas gahyveboda, Tumca albaT ar warmoedgina, rom 23 wlis asakSi ukve cnobili da warmatebuli mTargmneli iqneboda. „me var Tanasofleli didi qarTveli mTargmnelis magali Toduasi, romelmac spar- sulidan qarTulad lirikis Targmnis tradi- cia Seqmna. 14-15 wlis viyavi, rodesac pirve- lad gavecani sparsuli poeziis nimuSebs da misma araCveulebrivma qarTulma Targmanebma imdenad didi gavlena moaxdina Cemze, rom da- mamTavrebel klasSi gadavwyvite swored spar- sulis mimarTulebiT gamegrZelebina swavla~, _ ambobs giorgi.

Upload: others

Post on 05-Jun-2020

0 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

Page 1: universiteti N... · Tac. Taobebi icvleba, icvleba droc, damok - idebulebebi Temebis mimarT~, _ gveubneba mwerali maka ldokoneni. misi TqmiT, Secvlilia konkursantebis interesebi da

universiteti#11 (54) 2015iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi

gagrZeleba me-2 gv.

gagrZeleba me-3 gv.

gv. 2

gv. 2

gv. 3

Tsu studentebi gamogonebas dubaiSi waradgenen

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis

saxelmwifo universiteti administraciis

xelmZRvanelis Tanamdebobis dasakaveblad kandidatis SerCevis mizniT konkurss

acxadebs

gagrZeleba me-4 gv.

va Jas me mo ri a lu rimu ze u mi Tsu- Si

kon kursi sko lismos­wav­le­e­bi­saT­vis­–,,Seq me ni nar Ce ne bis gan sa a xal wlo naZ vis xe“

`Semodgomis legenda 2015~-is gamarjve-bulebis vinaoba cnobilia: pirveli adgili _ ani gigaSvili; meore adgili _ mariam Wum-

buriZe; mesame adgili _ beqa beraZe. gasuli Tvis miwuruls kaxeTSi, ilias tbaze mde-bare qarTul SatoSi „roial batoni“ stu-denturi literaturuli konkursis „Semod-gomis legenda 2015“ improvizaciuli turi gaimarTa.

10 finalisti SidaSesarCevma Jiurim ga-moavlina. finalistebi improvizaciul turSi Jiuris mier SerCeul Temaze, 12 saaTis gan-mavlobaSi axal naSromebs qmnidnen. final-istTa Soris Tbilisis saxelmwifo, ilias saxelmwifo, SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos saxelmwifo, Tbilisis saxelmwifo sa-medicino da quTaisis akaki wereTlis saxelm-wifo universitetebis studentebi iyvnen.

konkursis wlevandeli Tema warmosax-viTi qalaqi da 10 personaJi (biblioTekari, policieli, mkeravi, sapatio yarauli, mZRoli, mkiTxavi, mzareuli, qalaqis meri, meezove, azartuli moTamaSe) iyo. finalistebma erT-erTi maTgani SemTxvevi-

Tobis principiT airCies. maT unda daew-eraT Txzuleba, romlis siuJetic qalaqSi viTardeba.

wlevandeli konkursis gamarjvebuls dasawerad mkeravis personaJi Sexvda. „ke-dlebze darCenili ambavi” - ase hqvia ani gigaSvilis saliteraturo naSroms, rome-lic man, konkursis pirobebis Sesabamis-ad, Tormeti saaTis ganmavlobaSi dawera. pirveli saprizo adgilis mflobeli 1000 lariT da konkursis simboloTi dajildo-vda, meore da mesame adgilis mflobelebs ki, Sesabamisad _ 700 da 500 lari gadaecaT. wels literaturuli Jiuri 6 wevrisgan Sedgeboda: mwerlebi daTo turaSvili, Teo-na dolenjaSvili, maka ldokoneni, toresa mosi, mwerali da gamomcemloba „inteleq-tis“ xelmZRvaneli zviad kvaracxelia da SarSandeli gamarjvebuli qeTi mefariZe.

Tbilisis saxelmwifo universitetisa da kompania jeoselis erToblivi proeq-

literaturuli konkursis„Semodgomis legenda“ gamarjvebulebi

iva ne ja va xiS vi lis sa xe lo bis Tbi li-sis sa xel mwi fo uni ver si te tis zus ti da sa bu ne bis mety ve lo fa kul te tis fi zi kis mi mar Tu le bis stu den te bi gi or gi meS ve-li a ni da si mon in vi a, ag reT ve „Ta vi su-fa li uni ver si te tis“ stu den te bi gi or gi ga ba raS vi li da di mit ri cxov re ba Ze mo-na wi le o bas mi i Re ben ara be Tis ga er Ti a-ne bul sa e mi ro eb Si, du bai mol Si DP Wor­ld-is ga mo fe na ze. sa er Ta So ri so teq no-lo gi ur ga mo fe na ze, ro me lic 24 no em bri-dan 6 de kem bram de i mar Te ba, stu den te bi er Tob liv ga mo go ne bas _ „in te raq ti ul xel TaT mans“ wa rad ge nen. vir tu a lu ri xel TaT ma nis meS ve o biT Se saZ le be li xde ba vir tu a lur re a lo ba Si vir tu a-lu ri obi eq te bis mar Tva da Seg rZne ba. axal gaz rda ga mom go neb lebs ko ma ro vis sko la aer Ti a nebs. sxva das xva er Tob liv pro eq teb ze jer ki dev sko li dan ve da iwy-es mu Sa o ba.

ga sul wels So Ta rus Ta ve lis erov­nul ma sa mec ni e ro fon dma sa qar Tve lo Si ga mo ce mu li Jur na lis Else vi er ­is ba za Si gan sa Tav seb lad kon kur si ga mo acx a da. am kon kur sSi mo na wi le o bas 50­ze me ti Jur na li iReb da, ro mel Tga nac fon dma 8 Se ar Ci a. Else vi er ­is mi er am rva Jur na­li dan ga mor Ce ul iq na ori da maT gan er T­er Ti „an dria raz ma Zis sa xe lo bis ma Te ma ti kis in sti tu tis Sro me bi“ aR moC­nda. 2016 wli dan es Jur na li ga mo i ce ma sa xel wo de biT ~Tran sac ti ons of A.Raz mad ze Mat he ma ti cal Insti tu te~, mi si pir ve li ga mo ce­ma iq ne ba Jur na lis 170­e to mi, ro me lic mi si wi na mor be dis to me bis nu me ra ci as ga ag rZe lebs. am gva rad aq ar mox de ba ri­gi To bis wyve ta.

~Tran sac ti ons of A.Raz mad ze Mat he ma ti cal Insti tu te~ ni ko mus xe liS vi lis mi er 1937 wels da ar se bu li ma Te ma ti ku ri Jur na­lis gag rZe le ba a, ro mel sac 1947 wlis CaT vliT hqon da da sa xe le ba fran gul ena ze: Tra va ux de L’Insti tu te Mat he ma ti que de Tbi li si, t. 1­15 (1937­1947). am wle bis gan­mav lo ba Si Jur nal Si ga moq vey nda msof­li o Si Za li an cno bi li ma Te ma ti ko se­bis naS ro me bi, ise Te bis, ro go ri ca a:

ada ma ri, to ne li (ro me lic gax ldaT an dria raz ma Zis di ser ta ci is opo nen ti sor bo na Si), ber gma ni, er de Si, gi un te ri,

har tma ni, uin tne ri, lan da u, lu­ keng hu a, kel di Si, os trov ski, lav ren ti e­vi, gi or gi ni ko la Ze da sxva. Sem dgom­Si am Jur na lis gag rZe le ba ga mo di o da ori, qar Tu li da ru su li da sa xe le­biT: `Труды Тбилисского Математического Института~, `Tbi li sis ma Te ma ti kis in­sti tu tis Sro me bi~, t. 16­73 (1948­1983), mis gag rZe le bas mxo lod ru su li da­sa xe le ba Ra Ser Ca, t. 74­99(1984­1990), 1990 wli dan Jur na li ga mo dis mxo lod in gli sur ena ze sa xel wo de biT „Pro ce­e dings of A. Raz mad ze Mat he ma ti cal Insti tu te“, t. 100­169(1990­2015).

`Se ic va la Jur na lis ga re ka nis di za­i ni. ro gorc xe davT, mas kvlav am Sve­nebs an dria raz ma Zis ga mo sa xu le ba da qar­Tul­ena­ze­aris­war­we­ra­–­iva­ne­ja­va xiS vi lis sa xe lo bis Tbi li sis sa xel­mwi fo uni ver si te ti. el se vi e ris egi diT ga mo ce mul Jur na lebs So ris me pi ra­dad ver mo vi Zie ro me li me qvey nis Jur na­li, ro mel sac am qvey nis ena ze hqon des war we ra“, _ acx a debs Jur na lis mTa va ri re daq to ri, Tsu a. raz ma Zis ma te ma ti­kis in sti tu tis ma Te ma ti ku ri ana li zis gan yo fi le bis gam ge. fi zi ka­ ma Te ma ti kis

Tsu institutis Jurnali Elsevier-is bazaSi Sevida

1915 we li iyo, 27 iv li si. xan grZli vi avad myo fo bis Sem deg va Ja- fSa ve la Tbi li-sis sa Ta va daz na u ro gim na zi a Si (ax lan de li Tsu pir ve li kor pu si) gax snil wmin da ni nos sa xe lo bis qar Tul la za reT Si plev ri tiT iw va. va Jam min dvris yva vi le bi mo iTx o va. ro gorc am bo ben, Txov na aus ru les. swo red aq, min dvris yva vi le bis ga re moc va Si gar da-ic va la udi de si qar Tve li mgo sa ni da mo za-rov ne.

aq, iva ne ja va xiS vi lis sa xe lo bis Tbi-li sis sa xel mwi fo uni ver si tet Si va Ja- fSa-ve las gar dac va le bi dan 100 wlis Tav ze va Ja fSa ve las me mo ri a lu ri mu ze u mi ga ix sna. mu ze u mis gax snas es wre bod nen Tbi li sis sa-xel mwi fo uni ver si te tis req to ri, aka de mi-ko si vla di mer pa pa va, va Ja- fSa ve las STa mo-mav le bi, mow ve u li stum re bi, aka de mi u ri da ad mi nis tra ci u li per so na li, stu den te bi.

axa li we li ax lov de ba da iva ne ja va xiS vi-lis sa xe lo bis Tbi li sis sa xel mwi fo uni ver-si te ti mos wav le ebs mo rig sa a xal wlo eko lo-gi ur kon kur sSi mo na wi le o bas sTa va zobs. Tsu aka de mi u ri gan vi Ta re bi sa da uwy ve ti ga naT-le bis cen tris sa bav Svo uni ver si te tis, Tsu -e-ko klu bis, sa qar Tve los ga re mo sa da bu neb ri-vi re sur se bis dac vis sa mi nis tros ssip ga re-mos dac vi Ti in for ma ci i sa da ga naT le bis cen-tris mxar da We riT cxaddeba kon kursi sko lis mos wav le e bi saT vis – ,,Seq me ni nar Ce ne bis gan sa a xal wlo naZ vis xe“. kon kur si mTe li sa qar-Tve los mas Sta biT tar de ba da mas Si mo na wi le-o bis mi Re ba Se uZ lia ne bis mi er msur vels. kon-kur sis mi za ni, tye e bi sa da axal gaz rda naZ vis xe e bis umowy a lo Wris Se Ce re ba a.

´11 (102) 2019

gagrZeleba me-3 gv.

„dabinZureba pirdapir mihyveba manqanebis nakads da reliefs“Tsu SMART|AtmoSim_Lab haeris dabinZureblebis maCveneblebs ikvlevs

„uh, movidnen gemebiT“... `Semodgomis legenda _ 2019~

gagrZeleba me-4 gv.

Tsu arqeologebis aRmoCena kviprosze da fazisis adgilmdebareobis saerTaSoriso kvlevis gegmebi

rogor vmarTavT myar narCenebs da ras vakeTebT sxvis sasargeblod? – Tsu doqtorantebi rusTavelis

fondis gamarjvebuli kvlevebis Sesaxeb

gv. 2

gv. 3

gv. 3

axalgazrda mTargmneliTsu-dan

giorgi xulordava: „minda raRac Rirebuli Sevqmna...“

lietuvadan _ saqarTveloSiTsu gacvliTi studenturi

programis monawilis STabeWdilebebi

Tsu studenturi literaturuli konkur-si „Semodgomis legenda“ ukve 11 wlisaa. konkursma meore aTwleulis aTvla winand-lis mamulSi daiwyo. WavWavaZeebis unikalur baRSi aTi finalisti axal naSromebs Jiuris mier SerCeul Temaze: „uh, movidnen gemebiT“ Tormeti saaTis ganmavlobaSi qmnida. vin moi-yvanes gemebma, an movidnen Tu ara saerTod ? am kiTxvebze pasuxs mogvianebiT SevityobT. manamde ki literaturuli Jiuris wevrebi : ana korZaia-samadaSvili, daTo turaSvili, Teona dolenjaSvili, maka ldokoneni, zaal CxeiZe da konkursis SarSandeli gamarjvebuli Tekle eremeiSvili sami gamarjvebulis gamovlenas cdiloben. kamaTi da azrTa sxvadasxvaoba Ser-Cevis procesis gansakuTrebuli maxasiaTebe-lia. am diskusiam sul male saukeTeso sameuli unda gamoavlinos.

***literaturul konkursSi monawileobas

saqarTvelos masStabiT arsebuli akred-itirebuli umaRlesi saswavleblis studen-tebi iReben. konkursi or etapad xorcield-

eba, wels pirvel turSi monawileoba 300-mde konkursantma miiRo.

„Semodgomis legendam“ gvaCvena, rom misi arseboba aris Zalian mniSvnelovani Tana-medrove qarTuli literaturisTvis. amas is faqti mowmobs, rom Zalian bevri kargi mwer-ali gvyavs, romelmac pirvelad swored aq, `Semodgomis legendis~ farglebSi gadawyvita, Seeqmna pirveli literaturuli nawarmoebi. eseni arian daviT gorgilaZe, mariam beqauri, beqa adamaSvili, iva fezuaSvili da a.S. Zalian saintereso da warmatebuli adamianebi, rom-lebic sxva mravali literaturuli konkursis gamarjvebuli da monawile gaxdnen ara marto saqarTveloSi, aramed mis sazRvrebs gare-Tac. Taobebi icvleba, icvleba droc, damok-idebulebebi Temebis mimarT~, _ gveubneba mwerali maka ldokoneni.

misi TqmiT, Secvlilia konkursantebis interesebi da naSromebis Sinaarsi. Tu adre ufro xSirad siyvarulze werdnen da sxvadasx-va pirad problemebs aRwerdnen, wels naS-romebis Tematika, metwilad, socialur prob-lemebs Seexeba.

„improvizirebuli turis davaleba da Tema „uh, movidnen gemebi“, me Zalian momwons, mad-loba zaal CxeiZes am kargi ideis mowodebi-sTvis, es Tema aramxolod sainteresoa, is mniSvnelovan Janrobriv mravalferovnebas sTavazobs monawileebs, Tavisi intonaciiTac ki dagayenebs weris xasiaTze. xasiaTi ki mniS-vnelovania, roca cotaTi civa, Semodgomac zamTars gvpirdeba da ginda, rom raRac gansa-kuTrebuli dawero. Tumca, rogorc konkur-santebs vuTxari, mTavaria Sinagani Tavisu-fleba, rodesac wer, ar unda ifiqro imaze, rom raRac Seqmna mxolod konkursisTvis da adg-ilisTvis“, _ ambobs maka ldokoneni.

legendis wlevandeli koncefciaa: „mwvane Targi“ _ silamazis komfortis da funqci-

is sinTezi. konkursantebma improvizaciuli turis dawyebamde ramdenime aqtivobaSi miiRes monawileoba. maT CautardaT leqcia winand-lis baRebisa da konkursis koncefciis Sesaxeb, miiRes monawileoba WavWavaZeebis marnis tur-Si da daelodnen Temis gamocxadebas saidumlo oTaxSi.

mwerali ana korZaia-samadaSvili wels pirvelad aris „Semodgomis legendis“ Jiuris wevrebs Soris. ainteresebs konkursis mimdin-areoba, yuradRebiT akvirdeba finalistebs da Tavis STabeWdilebebs gviziarebs.

„konkursi metnaklebad TamaSia, Sou, yvelaze kargi TamaSi, romelic bevr TamaSs jo-bia. sruliad egoisturad momwons am garemoSi da adamianebTan, axalgazrdebTan yofna. miuxe-davad imisa, rom erTmaneTs ar icnoben, yvela erTad atarebs dros, maT saerTo interesebi da mizani aqvT. sabolood, vimedovneb rom kar-gi krebuli gamova, da im krebulSi Tu ramden-ime Zalian kargi naSromi iqneba, „Semodgomis legenda“ namdvilad gaamarTlebs kidev erTx-el Tavis arsebobas~, _ gveubneba ana.

***improvizaciuli turi dilis 11 saaTze dai-

wyo. winandalSi civa, Tumca finalistebisTvis konkursis organizatorebs Tsu-sa da kompan-ia „silqnets“ saCuqrebi aqvT _ Tbili hudebi, qudebi da werisTvis saWiro nivTebi maT gan-kargulebaSia.

weris process Tvals adevenebs Tsu reqto-ri giorgi SarvaSiZe. „konkursis monawileeb-ma cota rTuli davaleba miiRes, Tumca Zalian kargi ganwyoba aqvT da imedia, Tavs gaarT-meven. „Semodgomis legenda“ bevri konkursan-tisTvis literaturaSi Sesvlis pirveli San-sia. didi imedi maqvs, wlevandeli konkursis Semdeg bevri axali saxe gamoCndeba“, _ ambobs Tsu reqtori.

gagrZeleba me-2 gv.

qalaqis romel nawilSia atmosferu-li haeri gansakuTrebulad dabinZurebuli, dRis romeli monakveTia yvelaze kritiku-li da rogor icvleba haeris dabinZurebis dinamika dedaqalaqSi? _ am kiTxvebze zusti pasuxebisTvis Tsu profesorebi da studen-tebi universitetis meore korpusSi mdebare SMART|AtmoSim_Lab-Si atmosferul kvlevebs axorcieleben. kvlevebi interdisciplinuria, konkretuli lokaciebidan aRebuli nimuSe-bis analizis procesSi Tsu sxvadasxva mimar-Tulebis studentebi arian CarTuli.

laboratoriis xelmZRvaneli, qimiis de-partamentis fizikuri da analizuri qimiis kaTedris asistent-profesori giorgi jibuti gviyveba, rogoria erTi dRe laboratoriaSi da ras ikvleven konkretulad Tsu mecnierebi da studentebi.

„laboratoriaSi mimdinareobs atmos-feruli haeris ganuwyveteli gazomva Semdeg damabinZureblebze: azotis oqsidi (NO), azo-tis dioqsidi (NO2), naxSirJangi (CO), nax-SirorJangi (CO2) da meTani (CH4). kvlevebSi CarTul Tsu profesorebsa da studentebs Cau-

Tbilisis saxelmwifo universitetis ar-qeologiurma eqspediciam Tsu studentebis monawileobiT, kunZul kviprosze, sofel softadesSi naeklesiari aRmoaCina, romel-ic qarTveli berebis kunZul kviprosze moR-vaweobas ukavSirdeba. eklesia V-VI saukunee-bidan XVI saukunemde periodSi ramdenjerme gadakeTda. Tbilisis saxelmwifo universite-tis arqeologiis institutma SoTa rusTave-lis erovnuli samecniero fondis xelSewyo-biT, saqarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis erovnulma saagentom da saqarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvisa da gadarCe-nis fondma kunZul kviprosze erToblivi eqs-

pedicia 2016-2017 wlebSi daiwyo.arqeologiuri eqspediciis xelmZRvane-

lis, Tsu profesoris vaxtang liCelis TqmiT, naeklesiarTan erTad aRmoCenilia Sua sauku-neebis mravalferovani dekoratiuli detale-bi, agreTve Zv.w. XII-VII saukuneebis moxatuli keramikis fragmentebi, romauli xanis ori da-zianebuli qandakeba da erTi kviprosuli war-weris mcire fragmenti.

„Cveni eqspediciis damsaxureba mniSvnelo-vania, rogorc qarTuli, ise kviprosis ar-qeologiisTvis. Cveni amocanaa vizrunoT, rom aRmoCenili arqiteqturuli naSTebi daculi iyos da SemovinaxoT, rogorc naSTebi, rom-

arqeologiuri sadazvervo gasvla md. fiCoris SesarTavSi. marcxnidan: prof. saturo oiSi (kobes universiteti, iaponia), prof. vaxtang liCeli (iv. javaxiSvilis sax. Tbilisis saxelmwifo universiteti), prof. akio tomiama (kobes universiteti, iaponia) da prof. hiroko masumoto (kobes universitetis vice-prezidenti, iaponia).

Tsu arqeologebis aRmoCena kiprosze da antikuri qalaqis fazisis zusti adgilmdebareo-bis kvleva kobes (iaponia) universitetis profesorebTan erTad _ Tsu arqeologis institutis xelmZRvaneli, profesori vaxtang liCeli mniSvnelovani aRmoCenisa da momavalSi dagegmili masStaburi proeqtebis Sesaxeb giambobT.

saqarTveloSi narCenebis araswori marT-vis praqtikiT dainteresda Tsu geografiis doqtoranti laura kaveliZe. is erT-erTia SoTa rusTavelis erovnuli samecniero fon-dis mier gamocxadebul doqtoranturis 2019 wlis saganmanaTleblo programebis grantiT dafinansebis konkursSi gamarjvebul doqto-rantebs Soris. misi kvleva myari narCenebis marTvas Seexeba sofel araSendas da gurjaan-is nagavsayrelis magaliTze.

`myari narCenebis araswori marTvis Sedegad gamowveulma problemebma bolo aTwleulebis ganmavlobaSi saerTaSoriso sazogadoebis yuradReba miipyro. gansakuTre-biT maRalia riskebi mWidrod dasaxlebul adgilebSi. Tanamedrove standartebTan Seu-sabamo da saqarTveloSi ki uamravi stiqiuri nagavsayreli izidavs mwerebs, mavneblebs, romlebsac wyliT da haeriT gadaaqvT gadam-debi daavadebebi, rac infeqciebis gavrcelebis mizezi SeiZleba gaxdes~, _ ambobs laura.

osteia meidute lietuvadan gacvliTi pro-gramiT Camovida. is vilniusis universitetis bakalavriatis studentia politikis mecnier-ebebis mimarTulebiT. Tsu-Si studentebs axla Sualeduri gamocdebi aqvT, maT Soris osteia-sac. miuxedavad amisa, CvenTan Sexvedras mainc axerxebs. yvelaze mets qarTul stumarTmoy-vareobasa da sufris tradiciebze saubrobs. Tbilisis saxelmwifo universitetSi ukve gaiCina megobrebi da apirebs, rom momavalSi maTTan Sesaxvedrad kidev bevrjer Camovides.

„vfiqrob, karierisTvis da momavalSic, mniSvnelovania icode sxvadasxva qveynebis struqtura, ganviTareba, kultura, es Sesa-Zlebelia Teoriuladac. Tumca, vfiqrob praq-tikaSi, am yoveliveze dakvirveba ufro zust STabeWdilebas Segviqmnis. darwmunebuli var, rom qveynis Seswavlis saukeTeso gza xalxTan interaqciaa.

axalgazrda mTargmneli giorgi xulorda-va jer mxolod 23 wlis aris, misi Targmanebi ki ukve or wignad arsebobs, maT Soris erTi gasul wels daibeWda, meore ki beWdvis pro-cesSia. giorgim Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis humanitarul mecnierebaTa fakulte-tis aRmosavleTmcodneobis mimarTuleba wels daamTavra. sparsuli literaturiT jer kidev bavSvobaSi dainteresda. am droisTvis ukve icoda, rom humanitarul mimarTulebas gahyveboda, Tumca albaT ar warmoedgina, rom 23 wlis asakSi ukve cnobili da warmatebuli mTargmneli iqneboda.

„me var Tanasofleli didi qarTveli mTargmnelis magali Toduasi, romelmac spar-sulidan qarTulad lirikis Targmnis tradi-cia Seqmna. 14-15 wlis viyavi, rodesac pirve-lad gavecani sparsuli poeziis nimuSebs da misma araCveulebrivma qarTulma Targmanebma imdenad didi gavlena moaxdina Cemze, rom da-mamTavrebel klasSi gadavwyvite swored spar-sulis mimarTulebiT gamegrZelebina swavla~, _ ambobs giorgi.

Page 2: universiteti N... · Tac. Taobebi icvleba, icvleba droc, damok - idebulebebi Temebis mimarT~, _ gveubneba mwerali maka ldokoneni. misi TqmiT, Secvlilia konkursantebis interesebi da

2

universiteti

tardaT treningi atmosferos anal-izis meTodebSi. studentebi agrove-ben monacemebs qalaqis sxvadasxva wertilebSi da axdenen damabinZure-blebis analizs laboratoriaSi“, _ gveubneba giorgi jibuti.

SMART|AtmoSim_Lab-is Seqmnis idea iulixis kvleviT centrTan Ta-namSromlobis paralelurad gaCnda. laboratoria 2017 wlis 29 seqtem-bers fizikur da analizuri qimiis kaTedraze gaixsna.

„Cvens laboratoriaSi miRebuli nimuSebis analizis garda, samecnie-ro kvlevebic mimdinareobs. Cven vikvlevT da vxvewT xarisxis kon-trolis meTodebs. haeris sisufTave yvela Cvenganis interesis sferoSia, xSirad aprotesteben moqalaqeebi am sakiTxs da amdenad, es procesi mudmivad yuradRebis centrSia, asec unda iyos. garemos dacvis centrs Zalian kargi sainformacio qseli aqvs, maT ramdenime sadguri gana-Tavses qalaqSi. Cveni sadguri Tsu meore korpusSi mdebareobs. Tum-ca, garemos dacvis sadgurebisgan gansxvavebiT, Cven SegviZlia nimuSe-bi aviRoT sxvadasxva lokaciebze. laboratoriis gaxsnaSi aqtiurad monawileobda qalaq Tbilisis me-ria, romlis dafinansebiTa da xe-lSewyobiT aviyvaneT TanamSrom-lebic. merias periodulad vawvdiT angariSebs.

Cveni erT-erTi daniSnulebaa movizidoT kvalificiuri kadrebi, studentebi, visac SeeZleba am mimar-TulebiT kvleva gaagrZelos, saja-ro Tu kerZo seqtorSi“, _ ambobs giorgi jibuti.

laboratoriaSi ganTavsebuli uaxlesi aparaturis monacemebis da-

muSaveba da interpretireba yvelaze rTul process warmoadgens. aq muSaobis erTi dRe damokidebulia winaswar gaweril gegmaze. pirvel rigSi, aucileblad unda ganisazRv-ros sakvlevi teritoria. terito-riis gansazRvrisa da aparaturis ganTavsebis Semdeg, iwyeba nimuSebis Segroveba, maTi laboratoriaSi mi-tana da analizi.

„am process ukve damoukideb-lad axorcieleben Tsu studentebi. isini Tavisufal drosac ki aq ari-an da cdiloben miiRon meti gamoc-dileba. monacemTa damuSavebaSi maTematikosebic gvexmarebian, maT SeuZliaT Cveni sensorebidan in-formaciis amokreba da gamoyeneba. magaliTad, naxSirorJangis sensori zust informacias gvawvdis, azotis oqsidebis sensorebisgan gansxvave-

biT, romelTa dafiqsireba zogadad rTulia, Tumca garkveuli Sedegebi gvaqvs am mimarTulebiT.

CvenTvis mniSvnelovania aseve dabinZurebis dinamikis Seswavla. haeris dabinZurebasTan dakavSire-biT erTi konkretuli cifri ver gveqneba. is yovel wuTs icvleba misi adgilmdebareobidan gamomdin-are. amitom saWiroa vicodeT, ro-gor vrceldeba dabinZureba da sad midis. ZiriTadi dabinZurebis wya-ro dedaqalaqSi avtotransportia. dabinZureba ki damokidebulia imaze Tu sad da ramden xans Cerdeba avto-mobili quCaSi da ra simaRleze adis dabinZurebuli haeri“, _ gvixsnis gi-orgi jibuti.

am sakiTxebis dasazusteblad laboratoriaSi specialuri droni

arsebobs. masze balons amagreben da sxvadasxva simaRleze uSveben ni-muSebis asaRebad.

„dabinZureba pirdapir mihyveba manqanebis nakads da reliefs. mag-aliTad, varazis xevze nakadi sakma-od didia, Sesabamisad dabinZurebis done maRalia, gansakuTrebiT Sua nawilSi, sadac manqanebi didi sis-wrafiT moZraoben. es teritoria Caketilia da dabinZurebuli haeri ar niavdeba. sacobSi mdgari manqana imdenad ar abinZurebs haers, ro-gorc Cqara mimavali manqana. ram-denjerme varazis xevis monakveTi sam adgilas gavzomeT, TavSi, SuaSi da boloSi. rogorc ukve giTxariT, Sua nawili yvelaze dabinZurebuli aRmoCnda.

zogadad, afaseben dReRamur saSualo situacias, RamiT haeri

sufTaa da jamSi saSualo dabali gamodis. swored amitom, vfiqrobT, erTsaaTiani Sualedis Sefaseba sainteresoa. rac ufro Seamcireb dros, miT met zust monacems miiReb. dabinZureba erT wuTs SeiZleba maRali iyos, radgan im teritoriaze didi nakadi SeiniSneboda da meore wuTas, saerTod ar iyos“, _ ambobs giorgi jibuti.

laboratoriaSi aqtiurad arian CarTuli Tsu samive safexuris stu-dentebi. zogi uSualod meriis mier dafinansebul proeqtSia CarTuli, zogic damoukideblad muSaobs. ga-sul wels, laboratoriaSi Catare-buli samecniero kvlevebis sa-fuZvelze sami samagistro da ori sabakalavro naSromi waradgines Tsu studentebma. aq miRebuli ga-mocdileba maT saSualebas aZlevs dasaqmdnen sxvadasxva kerZo Tu sa-jaro organizaciaSi da awarmoon kvlevebi am mimarTulebiT.

„mniSvnelovania isic, rom ar vkoncentrirdebiT mxolod Tbilis-Si. Cvens laboratoriaSi ramdenime sxva qalaqis atmosferuli haeris kvlevac gvaqvs. maT Soris ramden-ime studentis kvleva, romelic mcxeTaSi ganxorcielda da sakmaod kargi Sedegebi gvqonda. droniT va-grovebT monacemebs qalaqis Semog-arenSic, magaliTad, lisis terito-riaze, sadac Zalian sufTaa haeri“, _ ambobs giorgi jibuti.

AtmoSim_Lab-ias momavalSi bev-ri gegma aqvs. laboratoria agr-Zelebs, rogorc saswavlo procesSi CarTvas, ise sxvadasxva proeqtebis ganxorcielebas. ukve arsebuli mo-nacemebisa da Sedegebis xelaxal kv-levasa da analizs.

1-li gverdidan

1-li gverdidan

„dabinZureba pirdapir mihyveba manqanebis nakads da reliefs“Tsu SMART|AtmoSim_Lab haeris dabinZureblebis maCveneblebs ikvlevs

rogorc laura gvixsnis, saqa-rTveloSi stiqiuri nagavsayrele-bi mdinareebis xeobebSi, sasof-lo-sameurneo savargulebTan, dasaxlebul punqtebTan axlos mde-bareobs. problemis aqtualobasac swored es ganapirobebs.

`adamianis mier warmoebuli narCeni mravalferovani kompo-nentebis narevia: minis WurWeli, makulatura, plastmasi, liTonebi, sakvebi produqtebis da sxva. masSi Sereulia iseTi saxifaTo narCen-ebi rogoricaa vercxliswyali, fosfatebi, toqsikuri qimikatebi, saRebavebi da sxva. umravleso-ba biodegradirebadia, azianebs niadags, miwisqveSa wylebs da mim-debare teritoriaze iwvevs sunis gavrcelebas, xdeba daavadebebis momravleba. lpobis Sedegad warmo-qmnili meTani xSirad TviTaaleba-dia da iwyeba danarCeni narCenebis wva, ris Sedegadac warmoqmnili mavne nivTierebebi ifrqveva atmos-feroSi. insineraciis is forma, rac dRes saqarTvelos nagavsayrelze xdeba, anu narCenebis ganurCevlad dawva pirdapir poligonebze, saxi-faToa garemosTvis, adamianis jan-mrTelobisTvis metad sariskoa da rogorc ukve aRvniSne sxvadasxva daavadebebis gavrcelebis saSuale-baa~, _ ambobs laura.

misi mizania gamokveTos aR-niSnul soflebSi dabinZurebis xarisxi, konkretuli nivTierebe-bi, romelic ifrqveva niadagsa da gruntis wylebSi. proeqtis far-glebSi laura GIS teqnologiebis gamoyenebiT SerCeul teritoriebze niadagis da wylebis dabinZurebas Seafasebs.

`yvelaze mniSvnelovani, rac unda gakeTdes, es aris mosaxleo-bis ekologiuri ganaTleba. infor-maciis da ekologiuri kulturis nakleboba iwvevs stiqiuri nagav-sayrelebis momravlebas, narCenebis mimarT daudevari damokidebulebis Camoyalibeba uaryofiTad aisaxeba, rogorc ukve visaubreT garemoze, adamianTa janmrTelobaze da tur-izmis industriis ganviTarebaze, rac erT-erTi prioritetuli dar-gia Cveni qveynis ekonomikaSi.

kacobriobis amocanaa: warmoe-ba minimaluri narCeniT, warmoqm-nili narCenis gamoyeneba misi re-ciklirebis gziT, nagavsayrelebze narCenebis minimaluri raodeno-bis ganTavseba. am amocanis winaSe dgas saqarTveloc, romelmac mniS-vnelovani nabijebi unda gadadgas narCenebis marTvis mxriv. rogorc viciT, saqarTvelo-evrokavSiris asocirebis Sesaxeb SeTanxmebis xe-lSekrulebis 302-e muxlis Tanaxmad, qveyanam unda uzrunvelyos narCen-ebis efeqtiani marTva, wylis da niadagis xarisxis kontroli, gare-mosdacviTi mmarTveloba, romelic moicavs garemoze zemoqmedebis Se-fasebas. aqedan gamomdinare vfiqrob proeqtis Tema imdenad aqtualuria, rom upiratesoba mianiWes~, _ gviyve-ba laura.

***notingemis universitetis (didi

britaneTi) magistri qceviT ekono-mikaSi, Tsu doqtoranti rati meqv-abiSvili kidev erTi Tsu-elia, romelmac SoTa rusTavelis erovnu-li samecniero fondis 2019 wlis doqtorantTa sagranto konkurs-Si gaimarjva kvleviTi proeqtiT `prosocialuri qceva ekonomikaSi da saxelmwifo institutebis gavle-na saqarTvelos magaliTze". rati kvlevis Sesaxeb CvenTan saubars,

prosocialuri qcevis ganmartebiT iwyebs.

`socialur mecnierebebSi ter-mini prosocialuri qceva SemoRe-bul iqna socioluri fsiqologiis mier da farTo gagebiT ganmartebu-lia, rogorc sxvis sakeTildReod mimarTuli nebayoflobiTi saqcie-li, rogoricaa magaliTad urT-ierTdaxmareba, samarTlianoba, TanamSromloba, qvelmoqmedeba da a.S. proeqtis yuradRebis centrSi moqceulia TanamSromloba, rogorc prosocialuri qceva da misi gav-lena ekonomikuri urTierTobebis efeqtianobaze da amasTanave, saxel-mwifo institutebis gavlena Tavad prosocialur qcevaze~, _ gveubneba is.

rati meqvabiSvilis kvleva ukve aqtiur fazaSia. mimdinaroebs ekono-mikuri eqsperimentis kompiuteruli programaSi ganaxlebebis Setana da qarTuli versiis SemuSaveba, ris dasrulebis Semdgomac moxdeba eqsprimentis testireba kompiuter-ebis oTaxSi.

`prosocialur qceva ̀ meinstrim-uli“ Teoriuli ekonomikisaTvis saerTod ucxoa. neoklasikuri Te-oriuli ekonomika, romelic gaba-tonebulia ekonomikur mecniere-baSi da gansakuTrebiT ekonomikur ganaTlebaSi, efuZneba adamianis sruli egoizmis postulats. mrava-li ekonomikuri eqsperimenti da rac ufro mTavaria realuri ekonomi-kuri qceva cxadhyofs, rom adamiani mxolod sakuTari keTildReobiT Sepyrobili egoisti individi ar aris, mas sxvebis keTildReobac ainteresebs, risTvisac zogjer uarsac ki ambobs pirad interesze. ekonomikur mecnierebaSi swored qceviTi ekonomikis mimarTulebaa, romelic aRiarebs prosocialuri qcevis da pirvel rigSi, TanamSrom-lobis mniSvnelobas ekonomikaSi, ris sakvelevadac metwilad iyenebs laboratoriuli da savele eqspri-mentis meTodebs~, _ gvixsnis rati.

sanam kvlevis praqtikuli naw-ili ganxorcieldeba, rati Teo-riul safuZvlebs gvacnobs. misi TqmiT, saerTo socialuri keTil-dReobisken mimarTuli saxelmwifo politika ufro efeqtianad miiRweva

prosocialuri qcevis xelSewyobis, kultivaciis da gaZlierebis gziT.

`ekonomikur urTierTobaTa umetesi nawili Seicavs piradi da sazogadoebrivi interesis dapirisp-irebis elements, rac upirveles yovlisa sazogadoebrivi dovla-Tis warmoebis dilemiT gvevlineba. ekonomikuri urTierTobis dros, egoisti individebi yovelTvis ec-debian oportunistulad moiqcnen da `ubileTo mgzavris~ pozicia daika-von _ miiRon sazogadoebrivi dovla-Ti sxvebis xarjze. ase magaliTad, sxvebis xarjze miiRos gaumjobesebu-li garemos dacva; Senatanis gareSe miiRos gaumjobesebuli SromiTi pirobebi; ar daxarjos dro da Zal-isxmeva socialuri normis aRsrule-baze imaze gaTvliT, rom amas sxva gaakeTebs (garemos dabinZureba, mouwesrigebeli sacxovrebeli sax-lis sadarbazo, cocxal rigSi uri-god gasvlis mcdeloba da msgavsi qmedebebi). yovel aseT calkeul da mraval individualur gadawyvetile-bas mivyevarT suboptimalur da ar-aefeqtian ekonomikur Sedegebamde: arasakmarisi garemos dacva, uTa-nasworo SromiTi pirobebi, arasak-marisad daculi socialuri normebi, dabinZurebuli garemo da a.S.

oportunistuli qcevis dasa-Zlevad Tanamedrove sazogadeobebSi

arsebobs Sesabamisi saxelmwifo in-stitutebi (mag. sasamarTlo, poli-cia da a.S.). Tumca ekonomika, sadac mxolod saxelmwifo institutebzea dakisrebuli aRniSnuli funqcia, naklebad efeqtiania. Tu davuSvebT, rom vrCebiT egoisturi `Homo Eco-nomicus“-is paradigmaSi, saxelm-wifo institutebs oportunistuli qcevis Semcirebis mizniT, sanqcieb-ze dafuZnebuli politikis gatare-bis garda sxva arCevani ar rCebaT. eseTi socialuri da ekonomikuri politika ki TavisTavad did xar-jebTan aris dakavSirebuli. magram Tu ki gamovalT `Homo Economic-us“-is paradigmidan, maSin arsebobis ufleba aqvs Semdeg alternatiul midgomas: saerTo socialur keTil-dReobisken mimarTuli saxelmwifo politika ufro efeqtianad miiRweva prosocialuri qcevis xelSewyobis, kultivaciis da gaZlierebis gziT. Tu saxelmwifo institutebis mxri-dan xeli Seewyoba iseTi garemos damkvidrebas, sadac TanamSromloba da ndoba aris daculi da SenarCu-nebuli, saxelmwifo institutebis mxridan naklebad saWiro xdeba xar-jiani meqanizmebis SemoReba. swored am midgomas iziarebs Cveni proeqti.

mxedvelobidan ar unda ga-mogvrCes, rom oportunistuli qcevisgan Tavad saxelmwifo insti-tutebic ar arian daculni. araefq-tiani, susti da korumpirebuli saxelmwifo institutebi xSirad saxeldebian ekonomikis mdgradi ganviTarebis erT-erT mTavar Semaferxebel mizezad, gansakuTre-biT gardamaval ekonomikebSi. Cveni azriT, saqarTvelo am mxriv kvlevis saintereso obieqtia. saqarTvelom bolo aTwleulebis manZilze mniS-vnelovani socialur-ekonomikuri da politikuri transformacia gani-cada~, _ ambobs rati.

proeqti ukve dawyebulia. sab-oloo Sedegebze mogvianebiT is-aubrebs. manamde garkveul sir-TuleebTan gamklaveba mouwevs. eqsperiments gamarTuli programu-li uzrunvelyofa sWirdeba, saWiroa eqperimentis dokumentaluri nawi-li da instruqciebis momzadeba,Tum-ca rogorc gveubneba, yovelive es gadalaxvadia.

rogor vmarTavT myar narCenebs da ras vakeTebT sxvis sasargeblod? – Tsu doqtorantebi rusTavelis fondis

gamarjvebuli kvlevebis Sesaxeb

Page 3: universiteti N... · Tac. Taobebi icvleba, icvleba droc, damok - idebulebebi Temebis mimarT~, _ gveubneba mwerali maka ldokoneni. misi TqmiT, Secvlilia konkursantebis interesebi da

3

universiteti

axalgazrda mTargmneli Tsu-dangiorgi xulordava: „minda raRac Rirebuli Sevqmna...“

1-li gverdidan

1-li gverdidan

1-li gverdidan

lebic saqarTvelosa da kviprosis siZvelesa da arqeologias Seemata qarTveli samecniero wreebis moR-vaweobis wyalobiT~, _ aRniSnavs vaxtang liCeli.

kviprosulma mxarem Tsu eqs-pediciis mier aRmoCenili kvipro-suli warweris mcire, magram uaR-resad mniSvnelovani fragmentis kviprosuli warwerebis katalogSi Setanis nebarTva ukve iTxova. ar-qeologiuri samuSaoebis parale-lurad, Tsu arqeologiuri misiis wevrebi Sexvdnen kviprosis qar-Tuli diasporis warmomadgenlebs, agreTve kviprosis sakvirao sko-lis moswavleebs.

„arqeologiuri gaTxre-bi sofel softadesis mimdebare teritoriaze daigegma, am arCevans hqonda ori safuZveli, pirveli XVI saukunis qronikaSi (stefane luz-inielis mier 1580 wels parizSi ga-mocemuli wigni „aRweriloba kun-Zul kviprosisa“)swored es regionia miTiTebuli qarTvel sasuliero pirTa samoRvaweo asparezad; meo-re safuZvelis mixedviT, jer kidev 2015 wels Catarebuli sadazvervo samuSaoebis Sedegad mikvleuli iyo garkveuli konstruqciis arsebobis mimaniSnebeli naSTebi~, _ gveubneba vaxtang liCeli.

softadesis naeklesiari, sa-dac 2017-2018 wlebSi Catarda gamokvlevebi, kviprosis samx-reT nawilSi, q. larnakas munici-palitetSi, sof. kitis, dasavleTiT mdebareobs. mcire gorakis Txemze SemorCenilia didi naeklesiari,

romlis farTobic 252 m2-ia. kvipro-sze Tsu arqeologebis mniSvnelo-vani aRmoCenebi 2016-2017 wlebSi iwyeba. rodesac Tsu arqeologebma sofel alaminosSi qarTveli ber-ebis mier agebul naeklesiars mi-akvlies.

`2017 wlis agvistoSi Tbili-sis saxelmwifo universitetis ar-qeologiis institutma moipova dafinanseba rusTavelis erovnuli samecniero fondis mier gamocxa-debul konkursSi. am proeqtis mi-zania kunZul kviprosze arsebuli qarTuli kerebis moZieba da Seswav-la. CvenTan erTad aqtiurad muSao-ben Tsu studentebi, ganurCevlad imisa, Tu romel safexurs miekuT-vnebian. mTavaria hqondeT savele samuSaoebis Sesabamisi kvalifika-cia. gadaWriT SemiZlia vTqva,rom

Cvens studentebs aqvT Sesabamisi kvalifikacia, rasac xels uwyobs is samuSaoebi, romlebic graklian goraze mimdinareobs~, _ ambobs vax-tang liCeli.

***vaxtang liCeli kidev erTi far-

TomasStabiani proeqtis Sesaxeb gvi-yveba. antikuri qalaqis fazisis zus-ti adgilmdebareobis gansazRvraze Tbilisis saxelmwifo universite-tis arqeologebTan erTad, kobes (iaponia) universitetis warmomad-genlebic imuSaveben. mimdinare wels iwyeba TanamSromloba iaponiis kosmosuri kvlevis laboratori-asTan (JAXA _ Japan Aerospace Explo-ration Agency) da iaponiis umsxviles mravaldargovan institutTan RIK-EN-Tan. sadazvervo gasvlebi ukve

ganxorcielda kolxeTis nakrZalis teritoriaze.

proeqti Zveli berZnuli koloniis, kolxeTis udidesi da yvelaze ganviTarebuli qalaqis fazisis dRemde ucnobi adgilmde-bareobis aRmoCenas exeba. kobes universitetis aRmasrulebeli vice-reqtoris, profesor mizuta-nis iniciativiT, miRebulia gad-awyvetileba proeqtis ganxor-cielebis amsaxveli dokumenturi filmis gadaRebis Taobaze.

„fazisi, rogorc kolxeTis daw-inaurebuli da kulturulad ganvi-Tarebuli qalaqi, yovelTvis iyo qarTveli da araqarTveli special-istebis gansakuTrebuli interesis sagani. berZnul da laTinur lit-eraturaSi SemorCenilia fazisis mdebareobis aRwera da am aRweris safuZvelze araerTi mosazrebaa gamoTqmuli fazisis lokalizaciis Sesaxeb. arsebobs 12 aseTi mosaz-reba, arqeologiurad arc erTi ar aris dadasturebuli~, _ gviyveba vaxtang liCeli.

pirveli sadazvervo gasvla dasrulebulia. rogorc Tsu ar-qeologiis institutis xelmZRvan-eli gveubneba, uaxloes momavalSi proeqtis ganxorcieleba aqtiur fazaSi Seva.

`Cven mivaRwieT fazisis kvlevis im etaps, romelic aqamde arasdros ganxorcielebula. am Tvalsazris-iT, qarTvelma mecnierebma, geolo-gebma, arqeologebma (pirvel rigSi, akademikosma oTar lorTqifaniZem) mniSvnelovani roli iTamaSes. gan-sakuTrebuli madloba aseve profe-sor aleqsandre kartozias.

iaponiaSi vorqSofze geomor-fologiuri da seismologiuri analizis safuZvelze warvadgine mosazreba. me Camomiyalibda gansx-vavebuli me-13-e damokidebuleba. saubaria kolxeTis nakrZalis ter-itoriaze, paliastomis tbasa da mdinare fiCoris SesarTavze. Sem-dgom saqarTveloSi Cven gvqonda sadazvervo gasvla, movinaxuleT yvelaze kritikuli adgili, sadac geomorfologiur cvlilebebs hqon-da adgili. SevediT nakrZalis 10 km siRrmeSi, imisTvis,rom warmogved-gina eko sistema, romelic 2600 wlis win arsebobda da gagvemaxvilebina yuradReba im geomorfologiur mi-graciebisTvis, rac iq arsebobda~, _ ambobs vaxtang liCeli.

qarTvel da iaponel mecnierebis erToblivi muSaobis Sesaxeb idea 2018 wlis oqtomberSi, briuselSi, kobes universitetis evropul cen-trSi Catarebul saerTaSoriso vo-qSopze gaCnda.

Tsu arqeologebis aRmoCena kviprosze da fazisis adgilmdebareobis saerTaSoriso kvlevis gegmebi

2015 wels Tbilisis saxelm-wifo universitetSi humanitarul mecnierebaTa fakultetis aRmo-savleTmcodneobis mimarTulebaze Cairicxa. swored am periodidan dai-wyo sparsulis swavla, moklevadi-ani saswavlo kursiT ramdenimejer iranSic imyofeboda, mesame kursze ki ukve im doneze icoda ena, rom mis-ma Targmanebma didi mowoneba daim-saxura, gamomcemloba „inteleqtma“ am Targmanebis sadebiuto krebuli „cvalebadoba“ gamosca. axla Targ-manebis meore krebulis gamosacemad emzadeba, garda amisa, konstantine gamsaxurdias 126 wlisTavTan daka-vSirebiT, giorgi aris Semdgeneli wignisa, sadac Setanilia 126 mogone-ba konstantine gamsaxurdias Sesax-eb.

„universitetSi kargi special-istebis xelSi mqonda saSualeba mes-wavla sparsuli ena da literatura. Cemi Targmanebi ZiriTadad moiaz-rebs sparsul klasikur poezias, Sua saukuneebis sparsul poezias, aseve Tanamedrove sparsuli poeziis me-20 – 21-e saukuneebis avtorebs. wignSi, romelsac axla vamzadeb gamosace-mad, mkiTxvels saSualeba eqneba is-eTi avtorebis Semoqmedebasac gaec-nos, romelic pirvelad iTargmna.“

miuxedavad imisa, rom axal-gazrda mTargmnelisTvis muSaobis procesi saintereso da sasiamov-noa, garkveuli sirTuleebi, ra Tqma unda, aqac arsebobs. giorgis miaCnia, rom zedmeti sirTuleebis Tavidan asacileblad, aucilebe-

lia, yvela damwyebma mTargmnelma

is mTargmnelobiTi literatura da

mravalsaukunovani istoria icodes,

rac saqarTveloSi arsebobs. swored

am meTodebs mihyveba TviTonac, cdi-lobs Tavis TargmanebSi avtoris namuSevari rac SeiZleba meti sizus-tiT gadmoitanos, Tumca, rogorc aRniSnavs garkveuli danakargebi yovelTvis iqneba.

„sparsuli ena Zalian xatovani da mdidaria, qarTuli enis didi Ses-aZleblobebi ki saSualebas maZlevs urTulesi teqstic ki Cvens enaze gamarTulad gadmovce. bevri poetis Semoqmedeba maqvs naTargmni, Tumca sparsul literaturaSi, CemTvis ga-morCeulia omar xaiami, misi Semoq-medeba msoflioSia cnobili. garda amisa, Tu ase SeiZleba iTqvas, misi robaiebi genialuri ubraloebis TvalsaCino magaliTia. erT patara leqsSi, oTxad oTx striqonSi mas SeuZlia Caatios uamravi ram _ amao-eba, sawuTros swrafwarmavloba, JamTa svlis mier mogvrili mwuxare-ba“.

axalgazrda mTargmnels cota xnis win Tbilisis saxelmwifo uni-versitetma poeturi TargmanisTvis jemal ajiaSvilis saxelobis premia gadasca. Tavad giorgis miaCnia, rom jer Rirebuli bevri araferi Seuqm-nia, surs profesias rac SeiZleba kargad daeuflos. samomavlod, Tsu-Si magistraturaze swavlis gagr-Zelebas apirebs, Semdeg doqtoran-turaze. Tvlis, rom miznamde jer didi gza aqvs.

„minda raime Rirebuli Sevqmna, SevZleb Tu ara amas, dro gviCven-ebs~, _ ambobs is.

saqarTvelos SemTxevaSi es yovelive Zalian gamimartivda. Tqven Zalian stumarTmoyvare, megobruli xalxi xarT. mogzauroba yovelTvis kargia, is kravs warsul da awmyo gamocdilebas. saqarTve-lo kontrastebis qveyanaa. xalxis stumarTmoyvareobas aqvs Zala Tavi gagrZnobinos am lamazi qveynis da, rac mTavaria, `sufris~ nawilad. Tamada imsaxurebs pativiscemas, ga-modis SesaniSnavi sityviT, xumrobs kidec da meore mxriv, saubrobs se-riozul Temebzec~, _ gviziarebs Ta-vis STabeWdilebebs osteia.

rogorc CvenTan saubrisas am-

bobs, Tavis ucxoel megobrebs qar-Tuli sufris tradiciebis Sesaxeb bevrs uyveba, da epatiJeba saqarT-veloSi.

„aris sakiTxebi, romelic Zalian mawuxebs. magaliTad, Zalian miWirs TbilisSi gadaadgileba, xan-daxan manqanebi zebraze ar aCereben da mudmivad gWirdeba didxans fiqri, rogor unda mixvide erTi adgilidan meore adgilze. es xdeba ara mxolod TbilisSi, aramed mTels saqarT-veloSi. miuxedavad amisa, aq yofna Zalian kargia.

Tbilisis saxelmwifo universi-teti da misi studenturi sacxovre-

beli Cemi yoveldRiurobis nawilia da SesaniSnavia im adamianebiT, rom-lebsac aq vxvdebi. Tsu is univer-sitetia, sadac mudmivad SegiZlia miiRo axali codna da Sexvde pro-fesorebs, romlebic mowadinebuli arian dagexmaron nebismier SemTx-vevaSi. studentur sacxovrebelSi bevri adamiani gavicani. isini ari-an Zalian keTilebi, Tavazianebi da mudmivad mzad arian dagexmaron, ar aqvs mniSvneloba ra gWirdeba. Tu ubralod mSieri xar, SegiZlia Sex-vide samzareuloSi, sadac aucileb-lad SemogTavazeben gemriel saW-mels~, _ gveubneba osteia.

Tsu uwyveti ganaTlebis centrSi ungruli enis swavla ukve daiwyo. kviraSi orjer ori saaTis ganmav-lobaSi axali iniciativiT dainter-esebuli studentebi ungruli enis specialistis gakveTilebs eswrebi-an da saqarTveloSi albaT erT-erT yvelaze naklebad gavrcelebul enas nel-nela swavloben. Tu ungruli ena studentebis interess bolomde SeinarCunebs, maSin 42 saaTiani sa-leqcio kursis Semdeg maT ungruli sabaziso doneze ecodinebaT. studen-tebis mxridan ki interesi rom mosa-lodnelze didia, amas gakveTilebze maTi raodenobac adasturebs. un-gruli enis kursze SexvdebiT sxva-dasxva fakultetis, erTmaneTisgan sruliad gansxvavebuli, mimarTule-bebis studentebs.

maka xaWapuriZe erT-erTi maT-gania. is Tsu zust da sabunebisme-tyvelo mecnierebaTa fakultetis qimiis mimarTulebis meore kursze swavlobs. ungruli enis mimarT gan-sakuTrebuli interesi aqamde aras-dros qonia, metic, ungruli enis saleqcio kursis Sesaxeb zafxulSi SemTxveviT gaigo da dainteresda.

„siaxlea, garda amisa masStab-uri namdvilad ar aris, gansxvave-buli enaa. saqarTveloSi ungruli albaT Zalian cota adamianma icis. rodesac saleqcio kursis Sesaxeb Sevityve, internetSi masalebi mov-iZie, gadavxede da damainteresa“, _ ambobs maka.

imedebi gaumarTlda. jer sul ramdenime gakveTili CautardaT. mcire, magram garkveuli codna ki ukve miiRes. imdeni, rom cota xanSi gramatikul nawilTan erTad ungru-li kulturis Seswavlasac daiwyeben.

„anbani, garkveuli sityvebi, misalmeba, patar-patara dialoge-bi viswavleT. anbanSi 46 aso aqvT, TiToeul maTgans Tavis gamoTqmis stili da manera aqvs, rac sakma-od rTulia. simarTle giTxraT, ar megona aseTi rTuli Tu aRmoCnde-boda. yvelaze metad iaponur enas vamsgavseb. Tumca ufro mgonia, rom bevri enis nazavia. zogjer Zalian sasaciloc aris, garkveuli sityve-bis warmoTqma Zalian gviWirs da es gakveTilze mxiarulebas xSirad iwvevs. saerTo jamSi sagakveTilo procesi Zalian sainteresoa“.

sainteresoa sazogadoebis ar-aerTgvarovani reaqciebic makos axal gamowvevasTan dakavSirebiT.

„rogorc Cans, bevri dro gaqvs“, „moclili xar?“ _ TiTqmis yvelam erTi da igive miTxra, visac vuTx-ari, rom ungruli enis swavla davi-wye, arada ra aris amaSi sasacilo, namdvilad ver vxvdebi, Tumca kar-gia, Tu Cemi naTqvami maTSi pozitivs iwvevs“.

samomavlod raSi gamoiyenebs qimiis mimarTulebis studenti un-grul enas, makom jerjerobiT ar icis, Tumca darwmunebulia, rom saintereso gamocdilebas namd-vilad miiRebs. kursis dasrulebis Semdeg ki, Tu Sansi miecema codnas aucileblad gaiRrmavebs.

„imedia, ungrulis codna garkveul pliusebs damiwers cx-ovrebaSi. gaaCnia ramdenad sa-fuZvlianad viswavli. jer bevri araferi vici. Tumca, Cems axal in-teress raRaciT qimias vamsgavseb. raRac axali aRmovaCine, cdas va-tareb da ra gamova, vnaxoT“, _ ase asrulebs saubars mako xaWapuriZe.

ungruli enis saleqcio kursi Tsu

studentebisTvis

lietuvadan _ saqarTveloSiTsu gacvliTi studenturi programis monawilis

STabeWdilebebi

Page 4: universiteti N... · Tac. Taobebi icvleba, icvleba droc, damok - idebulebebi Temebis mimarT~, _ gveubneba mwerali maka ldokoneni. misi TqmiT, Secvlilia konkursantebis interesebi da

4

universiteti

gazeTi momzadda Tsu sazogadoebasTan urTierTobis departamentis mier. sakontaqto informacia _ tel: 2 22 23 91; el.fosta: [email protected]; vebgverdi: www.tsu.edu.ge

1-li gverdidan

***„Semodgomis legenda 2019“-is

finalistebs Sorisaa Tsu humani-tarul mecnierebaTa fakultetis studenti, 19 wlis ilia Wanturia. is saukeTeso aTeulSi meored moxvda. 2019 weli misTvis gansakuTrebu-lia. ilia literaturuli konkursis „literas“ erT-erTi gamarjvebuli gaxda, aris premia „sabas“ da „winan-dlis premiis“ 2019 wlis nominanti.

„am konkursebisgan „Semodgomis legenda“ namdvilad gansxvavdeba. CemTvis megobrebTan da bevr saint-ereso adamianTan asocirdeba. mok-led, legenda sul sxva ambavia, icnob adamianebs, xdeba ideebis gacvla, rogorc teqstebze, ise sxva mraval TemasTan dakavSirebiT~, _ gveubne-ba ilia.

„gasul wels cota Caketili viya-vi, axla ufro Tavisuflad vgrZnob Tavs, nacnobi garemoa, es ganwyoba Cems teqstzec moqmedebs. Cemi teqsti saerTod ar exeba gemebs da zRvas, Tumca Cans is emocia, rac am Temam gamiCina. SeiZleba viRacisTvis „uh, movidnen gemebi“ gaocebasTan aso-cirdeba, Tumca CemTvis ufro metad SiSia da molodini. teqsti or mwer-als exeba, romlebsac TavianTi naw-eris gamo asamarTleben“, _ gveubne-ba ilia.

ra bedi ewiaT ilias mwerlebs jer ar viciT, Tumca sul male am ambis dasasruls konkursisTvis Seqmnil specialur krebulSi wavi-kiTxavT. krebuli saCuqrad konkur-sis gamarjvebulis dajildoebis saRamoze mosul yvela stumars ga-daecema.

***finalistebs Soris pirvelad

moxvda Tsu fsiqologiisa da ganaT-lebis mecnierebaTa fakultetis studenti xviCa yazaiSvili, Tumca, ara sakuTari iniciativiT. xviCasT-vis `Semodgomis legenda~ pirveli literaturuli konkursia da verc aq moxvdeboda, rom ara megobari, romelmac misi moTxroba konkursis SesarCev turSi gamoagzavna da am am-bis Sesaxeb maSin Seityo, sakuTari saxeli da gvari saukeTeso aTeulSi roca amoikiTxa.

„rodesac es ambavi gavige, bevri vifiqre, ar vicodi ra gamekeTebina. wesiT me aq ar unda vyofiliyavi, usamarTloba vigrZeni, davikave sx-visi adgili, romelsac Zalian un-doda aq yofna. Tumca, pativi veci im adamianebs, romlebmac am konkursSi Sroma Cades, me amarCies, im adami-anebsac, romlebic arCeuli arian da Cems megobrebs, romlebmac Se-magulianes, rom finalur turSi wavsuliyavi. Tumca, Zalian dam-wyda guli im erTi adamianis gamo, mas albaT bednierebis didi emocia „movpare“. ori dRisgan bevri dadeb-iTi miviRe, kidev erTxel davfiqrdi axal sakiTxebze. arian aq adamiane-bi, romleTan yofnac msiamovnebs da ar msiamovnebs. es yvelaferi kargi gamocdilebaa. gavicani saintereso da kargi bavSvebi, imedi maqvs rom isini karg mwerlebad Camoyalib-debian~, _ gviyveba xviCa. rogorc am-bobs, xSirad ar wers. Tumca, ideebi yovelTvis aqvs. kiTxvaze movidnen Tu ara gemebi masTan, gveubneba rom movidnen.

„vecade, zRvasa da gemebTan miv-suliyavi ise, rom risi Tqmac weriT minda, ar dakarguliyo. Tavad weris procesi CemTvis sasiamovno aras-dros aris. razec vwer yvelaferi mniSvnelovania, es ambebi Zalian moqmedebs Cemze. samwuxarod, am yve-lafers martivad da bednierad ver vakeTeb. Cemi naSromi ki exeba fex-burTs, adamianebs visac es sporti uyvars. saqarTveloSi fexburTi gemiT Semoitanes mezRaurebma. Cemi mSobliuri qalaqis gunds „mercx-ali“ hqvia, me davwere „mercxalis“ sam fexburTelsa da or gulSemat-kivarze, romlebic sxvadasxva prob-lemebis gamo samuSaod TurqeTSi midian, iq is ambebi gadaxdebaT Tavs, rac „xdeba xolme“. TurqeTidan gemi brundeba da moaqavs raRac, es „raRac“ CvenTvis kargi ar aris. Cemi naweri arsebul socialur realo-bas exeba. im adamianebs, romlebic popkulturaSi saerTod ar Canan, literatura ki maTi sangari unda iyos~, _ ambobs xviCa.

***konkursis finalistebs Sorisaa

ilias saxelmwifo universitetis studenti Tamar cincaZe. misTvis wera emociebis gamoxatvis erT-er-Ti saSualebaa. Tumca xSirad dgeba arCevanis winaSe, daxatos, Tu daw-eros. momavalSi gegmavs,rom orive gaaerTianos da sakuTari naweri ilustraciebiT gaaformos.

„improvizaciul turSi Cemi naweriT kmayofili ar var, vin aris sakuTari SemoqmedebiT kmayofili?! miTumetes drois simwiris gamo. is-eTi namdvilad ar gamovida, rogor-sac saxlSi davwerdi. Tumca Zalian didi siamovneba miviRe weris pro-cesSi. arasdros mqonia SesaZleblo-ba, rom mTeli dRe mxolod damewera. mTeli Cemi moTxroba dasawyissa da dasasruls exeba, isini erTmaneTs uerTdebian da piriqiT. mindoda meTqva, rom erTis damTavreba meo-re axali ambis dawyebis Sansia. min-doda, rom es sakuTari TavisTvisac damejerebina da mgoni davijere~, _ ambobs Tamar cincaZe.

***Tamar cincaZesTan erTad nini

batiaSvils gagacnobT, isini mego-brebi arian. „Semodgomis legendis“ SesarCev konkursSi ramdenjerme gamoagzavnes naSromebi, Tumca wels gaumarTlaT da orive erTad moxvda saukeTeso aTeulSi. nini batiaSvili Tavis nawerebs megobrebs akiTxebs, rogorc gveubneba, misTvis Zalian mniSvnelovania kritikuli azri. „Semodgomis legendaze“ monawil-eoba ki kompetenturi da obieqturi azris mosmenis erT-erT saSualebad miaCnia.

„Zalian minda movismino ukukav-Siri Jiuris mxridan. garemo Zalian kargia, mamSvidebs. miuxedavad imi-sa, rom cota xani viyavi gareT, esec sakmarisi aRmoCnda. Zalian kargad aris arCeuli aqauroba. leqciac saintereso iyo, Tumca damabneve-li. finalistebi vfiqrobdiT rom improvizaciuli turis davaleba „kniazebis“ periods daukavSirde-boda, Tumca ar gvegona ase Tu gan-viTardeboda. wlebia mindoda am konkursSi monawileobis miReba, es xom saintereso Tavgadasavalia~, _ ambobs nini. is Tavisi naweris Ses-axeb gviyveba da eqTani Tamrikos istorias nawilobriv gvimxels. „var eqTani Tamriko, romelic sagiJeTSi muSaobs da vyvebi erT-erT pacientze. bolos orazrovnad mTavrdeba Cemi naweri, es ar mqon-da Cafiqrebuli, Tumca raxan ase gamovida, aRar gadavakeTe. mgoni aris raRac xibli aseT dasasrulSi. am 12 saaTSi weris dros ramdenime faza mqonda. Temis gamocxadebis dros yvelas yba Camogvivarda da raRac drois ganmavlobaSi iq gveg-

do. dilas ukve vicodi, daaxloebiT, razec davwerdi~, _ gviyveba nini ba-tiaSvili.

***

daTo kilaZe scenaristia. mokle sareklamo mesijebis wera misi yoveldRiurobis nawil-ia, Tumca moTxrobebs iSviaTad wers. improvizaciul turSi, faq-tobrivad, ori moTxroba dawera. pirveli ar moewona da sruliad axali bolo 1 saaTSi daasrula. „kmayofili var, rogorc ki meo-re idea momivida da wera daviwye, bolomde Caviyvane teqsti. Tema Zalian momewona. Cemi moTxrobis siuJeti sauThemptonSi xdeba, mTa-vari gmiri erT-erT pabSi mcxovrebi virTxaa, romelic sxvadasxva Tavga-dasavlebSi xvdeba. am virTxis gamo konkretuli adamianebi, raRac mniS-vnelovans kargaven da ras kargaven, amas moTxrobis bolo winadadebaSi waikiTxavT. SeiZleba ar moewonos Jiuris, Tumca davas aqvs azri imaze, Tu ramdenad originaluria Cemi naw-eri. me mgonia, rom vinme bevrs rom werdes, bevrs unda fiqrobdes kidec, fiqris SesaZleboba gamomdinare-obs im informaciisgan, romelsac wlebis ganmavlobaSi viRebT. amitom aucilebeli araa miliardi wigni gqondes wakiTxuli da mere daiwyo wera~, _ gviyveba daTo.

***

ilias saxelmwifo universi-tetis studenti nini bukia, „Se-modgomis legendis“ saukeTeso aTeulSi moxvedramde, konkursis farglebSi Catarebuli Semoqmedeb-iT weris masterklasebis erT-erTi monawile iyo. misTvis gansakuTre-biT saintereso aRmoCnda master-klasebis farglebSi Catarebuli leqciebi. rogorc ambobs, uWirs im stilis povna, romelSic unda rom weros. ninis Zalian siamovnebs weris dros literaturuli xerx-ebiT TamaSi. improvizaciul turSi dawerili moTxrobis Sesaxeb ram-denime saidumlo detals gvimxels da erT-erTi sayvareli mwerlis Sesaxeb gviyveba.

„Cemi yvela naweri „garbis“ imisken, rom iyos leqsi, me ki „vabruneb“ moTxrobisken. baxmani Zalian poeturi mweralia, romel-mac iseTi romani dawera, cxovre-bas mivcemdi, erTi gverdi mainc rom iyos Cemi. Cemi moTxroba, ro-melic improvizaciul turSi davw-ere, erTi kacis istoriaa,romelic Cveulebriv, mosawyen, „mokunZulo“ adgilas „loTis yureSi“ moxvda. am adamianma meore, aseve ucnauri kaci ipova, romelsac erT dRes hgonia, rom telemaqea, meore dRes medeas pirveli Seyvarebuli an darvinis damxmare. sxvadasxva ambebi xdeba da bolo xvdebi, rom ubralod SeiZleba mze im dros zenitSi iyo da yvelaferi aseve SeiZleba arc momxdariyo. ime-di maqvs mkiTxveli am miniSnebebs amoicnobs~, _ ambobs nini.

***finalistebs Sorisaa giorgi

muzaSvilic. giorgi amerikuli pro-eqtis National Novel Writing Month-is monawilea. proeqtis farglebSi gamarjvebulia yvela, vinc noembri-dan 1-li dekembris CaTvliT 50 aTas sityvas dawers. giorgi moTxrobebs inglisurad wers, misi sayvareli Janri fentezi da samecniero fantas-tikaa.

„fentezi da samecniero fantas-tika saqarTveloSi, jerjerobiT, ganviTarebuli Janri ar aris. erT-daerTi mwerali gvyavs, nato davi-TaSvili. daviT WaWua, samwuxarod, gardaicvala. Zalian miyvars es Jan-ri, improvizaciul turSic samecnie-ro fantastikis JanrSi davwere. am JanrSi weris dros Tavs ise vgrZnob, rogorc Tevzi wyalSi. ra Tqma unda, ukeTesadac SeiZleboda damewera, drois faqtori rom ar yofiliyo. samecniero fantastika, rogorc margaret etvudi wers, aris gafrTx-ileba imisa, ra SeiZleba moxdes momavalSi da risi arideba Seigvi-Zlia. Cems moTxrobebSi, ZiriTadad, grZnobebsa da emocebze vsaubrob, ubralod es yovelive gadatanilia momavalSi~, _ ambobs giorgi.

***albaT, gaxsovT SarSandeli

konkursidan „gogona wiTeli bere-tiT“ _ Tamuna mamardaSvili. misTvis wiTeli bereti welsac tradiciuli atributia. weramde ramdenime wu-TiT adre kiT jaretis kompoziciebs usmenda.

„roca sevdiani var, ufro kar-gad vwer. kit jaretis musika ma-sevdianebs. amitom zustad vicodi, risTvis unda momesmina weramde. wels Zalian gamixarda finalisteb-Si Cemi saxelis da gvaris wakiTxva. SarSan rom gamovcade, rogori kar-gi iyo legendis finalistoba, wel-sac mominda. gasul wels megobrebi SeviZine, welsac erTad varT aq da Zalian vgulSematkivrob maT. ada-mianebs saerTo interesebze metad araferi akavSirebT, Cven legendis damsaxurebiT es gamogvivida. im-provizaciul turSi ori mezoblis urTierTobis Sesaxeb davwere. erTi partiuli muSakia, meore upartio, Tavisufali da principuli adamiani. es aris adamianuri istoria,romel-sac safuZvlad namdvili ambavi ude-vs. daaxloebiT sami saaTis ganmav-lobaSi verafers vwerdi, Tumca Cemi megobrebi damexmarnen, ar momces modunebis saSualeba da mec davwere, vnaxoT ra iqneba~, _ gveubneba Tamu-na.

***cotne avsajaniSvili konkursSi

wels mesamed iRebs monawileobas. SarSan saprizo mesame adgili ergo. wina wlebisgan gansxvavebiT, axali naSromis Sesaqmnelad didi dro das-Wirda. kmayofili ar aris, Tumca Tavisi personaJebisa da konkursis Sesaxeb gansakuTrebuli siyvaru-liT saubrobs.

„Tema momewona, Tumca Zalian zogadi iyo. Cemi naweris gmiri aris mTxrobeli, romelsac hyavs yru-munji Seyvarebuli aurika dra-gunoviCi. aurika sofi rotarus da aris, es saxeli gamaxsenda da mivx-vdi, rom Cemi personaJisTvis auri-

ka unda damerqmia. mTavari gmirebi boSebi arian. moqmedeba moldovaSi xdeba.

„Semodgomis legenda“ Cemi Sey-varebulia, romelsac weliwadSi erTxel vnaxulob. wels Seyvare-buls bolojer vxedav, studenti aRar viqnebi momaval wels, mere ra iqneba ar vici, magram wlevandeli weli gansakuTrebulia CemTvis“, _ ambobs cotne.

***inga RoRoberiZe Tsu social-

ur da politikur mecnierebaTa fakultetis studentia. konkursSi moTxroba pirvelad gamoagzavna da saukeTeso aTeulSic moxvda. „mama midis kanadaSi“ specialurad „Se-modgomis legendisTvis“ dawera. Tumca, yvelaferi bevrad ufro adre, moTxrobis daweramde daiwyo.

„Cemi megobari Jurnalistia, romelic, rogorc wesi, am konkurss aSuqebs. masTan viyavi saxlSi, Cem-Tan saubarSi axsena, rom Zalian un-doda isev gaeSvaT „Semodgomis leg-endaze“ Jurnalistad. ucbad, erTi idea momivida TavSi, vuTxari, davw-er moTxrobas da gadavagzavni, Tu ise moxda, rom Senc gagiSves da mec movxvdi saukeTeso aTeulSi, erTad viqnebiT winandalSi-meTqi. da asec moxda, Zalian bednierebi viyaviT, roca es ambavi gavigeT.

Cemi moTxroba „mama midis kana-daSi“ im adamianebis Sesaxebaa, rom-lebic yoveldRiurad arian Cvens garSemo. arasdros vwer maTze, visac ar vicnob, metnaklebad kavSiri unda mqondes maTTan, unda vicode maTi xasiaTi.

rac Seexeba axal moTxrobas, romelic improvizaciul turSi davwere, ambavi exeba erT moxucs, romelsac alcheimeris daavadeba sWirs. Cemi piradi gamocdilebaa, be-bos hqonda, vakvirdebodi mas da am daavadebis Tanmdev procesebs.

aq garemo kargia, oTaxSi marto vwerdi, erTaderTi diskomforti isaa, rom leptopSi wera ar Segvi-Zlia. saboloo jamSi, kmayofili var, zustad ar vici momaval wels gamovagzavni Tu ara, mTavaria mqondes kargi moTxroba da ratomac ara?!~, _ ambobs inga.

***Jiuris gadawyvetilebis Sede-

gad, gamarjvebulebi universitetis mier dawesebul fulad premias da kompania „silqnetisgan“ specialur prizebs miiReben. pirveli saprizo adgilis mflobeli 1000 lariT da konkursis simboloTi dajildovde-ba, meore da mesame adgilis mflo-belebs ki, Sesabamisad _ 700 da 500 lari gadaecemaT. dajildoebis saR-amo Tbilisis saxelmwifo universi-tetSi gaimarTeba, sadac konkursis finaluri moTxrobebisgan Semdgari bukletis prezentacia Catardeba. studenturi literaturuli konkur-si Tbilisis saxelmwifo univer-sitetisa da kompania „silqnetis“ erToblivi proeqtia, romelic 2009 wels daarsda. konkursis mizania gaumartivos axalgazrdebs pirveli SemoqmedebiTi nabijis gadadgma, aR-moaCinos axali mwerlebi da gaacnos isini mTels saqarTvelos. konkur-si warmatebuli dasawyisi aRmoCnda Tanamedrove qarTuli literaturis warmomadgenlebisTvis, romlebic dRes araerTi jildos mflobelni da wignebis avtorebi arian.

***maT ki visac, finalistebis sa-

konkurso etapze gamogzavnili moTxrobebis wakiTxva surs, amas konkursis feisbuq gverdze „Semod-gomis legenda“ (www.facebook.com/tsu.legenda) SeZlebs.

„uh, movidnen gemebiT“... `Semodgomis legenda _ 2019~