15 aprili, paraskevi, 2011 w. 5 (2116) rogor vufrtxildebit warsulsi...

12
www.tsu.ge newspaper @ tsu.ge 15 aprili, paraskevi, 2011 w. #5 (2116) ra SemTxvevaSi davkargavT enas uruseTodac me-3 gverdze vin Cadebs investicias mzis batareebis warmoebaSi me-4 gverdze estate xmalaZis saxelobis stipendiatebi me-5 gverdze ormxrivi diplomis miRebis SesaZlebloba maTematikaSi me-6 gverdze nu miiRebT antibiotikebs rCevis gareSe! me-7 gverdze ukrainistikis ganviTarebas perspeqtiva gamouCnda me-8 gverdze wamebi, romelmac gadaarCina Cveni samyaro me-10 gverdze qarTuli enis qomagi israelSi me-10 gverdze laSa gaxarias xsovnis saRamo Tsu-Si me-11 gverdze rogor vufrTxildebiT warsulSi naloliaveb enas? prezidentis iniciativebi qarTuli enis statusis gansamtkiceblad 14 aprils, qarTuli enis dResTan dakavSirebiT, sa- qarTvelos prezidenti mixeil saakaSvili prezidentis sasax- leSi ganaTlebisa da mecniere- bis, aseve, sportisa da axal- gazrdobis saqmeTa ministrebs Sexvda. mixeil saakaSvilma xe- lisuflebis warmomadgenleb- Tan sazRvrispira regionebSi qarTuli enis gaZlierebuli swavlebis Sesaxeb isaubra. am sakiTxTan dakavSirebiT pre- zidentma sazRvrispira re- gionebis gubernatorebisgan sruli informacia miiRo da maT garkveuli davalebebic misca. pedagogebis waxalise- bis mizniT, mixeil saakaSvili axali iniciativiTac gamovida da aRniSna, rom maswavleblebi, romlebic regionebSi qarTuli enis saswavleblad wavlen, 500- larian xelfass miiReben, xolo im bakalavrebs, romlebsac re- gionebSi qarTuli enis maswav- leblad muSaobis erTi wlis staJi eqnebaT, 500-larian xelfasTan erTad, saxelmwi- fo magistraturaSi swavlas daufinansebs. „yvelaze metad maRelvebs is, rom ramdenime aseuli aTasi Cveni Tanamoqalaqe, romelic eTnikuri jgufebiT kompaqtu- rad dasaxlebul adgilebSi cxovrobs, wina wlebSi ganxor- cielebuli RonisZiebebis mi- uxedavad, qarTul enas jer ki- dev ver flobs im doneze, rom damoukidebel saqarTveloSi ufro warmatebuli kariera Sei- qmnas. dRes yvelani Tanaswori varT da gamixardeboda, Tu eT- nikuri jgufebis warmomadgen- lebi sxvadasxva Tanamdebobis pirebi iqnebodnen mTavrobaSi, aseve gamixardeba, Tu maTi rao- denoba gaizrdeba parlamentSi, biznesSi, ganaTlebis sistemasa da sxva sferoebSi. erT-erTi mTavari, rac yovelive amas Seu- wyobs xels, aris qarTuli enis adekvaturi codna. Cven didi resursi davxarjeT imaSi, rom inglisurenovani maswavleble- bi Semogveyvana, maT Soris, im regionebSi, sadac Cveni is moqa- laqeebi cxovroben, romlebic kargad ver floben saxelmwifo enas. Tumca, amasTan erTad, ar unda dagvaviwydes is, rom ga- damwyveti aris saxelmwifo ena. kursi aviRoT imaze, rom momavali wlis bolomde yvela araqarTulenovan skolaSi sa- gnebis 30 % iswavlebodes qar- Tulad. es niSnavs, rom maTema- tika, qimia, biologia, geogra- fia, istoria - am sagnebis didi nawili mainc unda iyos, vTqvaT, qarTulad da azerbaijanulad, somxurad da qarTulad, rusu- lad da qarTulad, osurad da qarTulad. doqtoranturis yvela stu- dents kreditebSi CaeTvleba qarTuli enis swavleba. amgva- rad, Cndeba stimuli - garda imisa, rom doqtorantebs, ma- ZiebleblobasTan erTad, eq- nebaT xelfasi, imisTvis, rom qarTul enas aswavlian, vTqvaT, marneulSi, ninowmindaSi, axal- qalaqSi an bolnisis raionSi, miecemaT kreditebi. yvela ad- gilobrivi maswavlebeli ki, vinc sagnebs or enaze aswavlis, miiRebs 200-larian danamats. es pedagogebi gauTanabrdebian maT, vinc atestacias gadis da es maTac atestaciis Cabarebad CaeTvlebaT. gavalebT, rom mTavro- basTan erTad gamovyoT da- matebiTi finansebi, daviwyoT sainformacio kampania, raTa momavali wlis damlevamde es Tema, ZiriTadad, amoiwuros“, _ ganacxada saqarTvelos pre- zidentma mTavrobis wevrebTan saubrisas. im bakalavrebs, romlebsac regionebSi qarTuli enis maswavleblad muSaobis erTi wlis staJi eqnebaT, 500- larian xelfasTan erTad, saxelmwifo magistra- turaSi swavlas daufinansebs. ,,14 aprili, garkveulwilad, angariSgebis dRe unda iyos, rodesac TiToeulma Cvenganma ers, qveyanas angariSi unda Caabaros – Tu ra gaakeTa man mTeli wlis manZilze qarTuli enis sasikeTod”, _ ase fiqrobda qarTuli enis dRis daarsebis erT-erTi iniciatori, akademikosi arnold Ciqobava. ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi, romelic erT-erTi moTave iyo 1978 wlis 14 aprilis movlenebisa, es dRe, tradiciulad, sxvadasxva RonisZiebiT aRiniSna da amiT arnold Ciqobavas mier nakar- naxevic, garkveulwilad, aRsrulda. Tbilisis saxelmwifo universitetis humanitarul mecnierebaTa fakultetis profesuram studentebs qarTuli enis dasacavad sabWoTa imperiis winaaRmdeg aboboqrebuli universitetis xati gau- cocxla da qarTuli enis statusis gansamtkiceblad saWiro RonisZiebebis gatarebis Taobazec moiTaTbira (Tumca, konkretuli amocanebis gadaWra maT, samwuxarod, ar xele- wifebaT). albaT, aucilebelia, momavalma Taobamac icodes, ra wvlili miuZRvis Tbilisis saxelmwifo universitets im saerTo saxalxo saprotesto talRis agorebaSi, ramac sab- WoTa imperia aiZula daTmobaze wasuliyo. me-3 gverdze

Upload: others

Post on 05-Mar-2021

1 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

Page 1: 15 aprili, paraskevi, 2011 w. 5 (2116) rogor vufrTxildebiT warsulSi …dspace.nplg.gov.ge/.../1/TbilisisUniversiteti_2011_N5.pdf · 2020. 7. 2. · 2010 wlis 27 dekembris #293/02-01

www.tsu.ge [email protected]

15 aprili, paraskevi, 2011 w. #5 (2116)

ra SemTxvevaSi davkargavT enas uruseTodac

me-3 gverdze

vin Cadebs investicias mzis batareebis warmoebaSi

me-4 gverdze

estate xmalaZis saxelobis stipendiatebi

me-5 gverdze

ormxrivi diplomis miRebis SesaZlebloba maTematikaSi

me-6 gverdze

nu miiRebT antibiotikebs rCevis gareSe!

me-7 gverdze

ukrainistikis ganviTarebas perspeqtiva gamouCnda

me-8 gverdze

wamebi, romelmac gadaarCina Cveni samyaro

me-10 gverdze

qarTuli enis qomagi israelSi

me-10 gverdze

laSa gaxarias xsovnis saRamo Tsu-Si

me-11 gverdze

rogor vufrTxildebiT warsulSi naloliaveb enas?

prezidentis iniciativebi qarTuli enis statusis gansamtkiceblad

14 aprils, qarTuli enis dResTan dakavSirebiT, sa-qarTvelos prezidenti mixeil saakaSvili prezidentis sasax-leSi ganaTlebisa da mecniere-bis, aseve, sportisa da axal-gazrdobis saqmeTa ministrebs Sexvda. mixeil saakaSvilma xe-lisuflebis warmomadgenleb-Tan sazRvrispira regionebSi qarTuli enis gaZlierebuli swavlebis Sesaxeb isaubra. am sakiTxTan dakavSirebiT pre-zidentma sazRvrispira re-gionebis gubernatorebisgan sruli informacia miiRo da maT garkveuli davalebebic misca. pedagogebis waxalise-

bis mizniT, mixeil saakaSvili axali iniciativiTac gamovida da aRniSna, rom maswavleblebi, romlebic regionebSi qarTuli enis saswavleblad wavlen, 500-larian xelfass miiReben, xolo im bakalavrebs, romlebsac re-gionebSi qarTuli enis maswav-leblad muSaobis erTi wlis staJi eqnebaT, 500-larian xelfasTan erTad, saxelmwi-fo magistraturaSi swavlas daufinansebs.

„yvelaze metad maRelvebs is, rom ramdenime aseuli aTasi Cveni Tanamoqalaqe, romelic eTnikuri jgufebiT kompaqtu-rad dasaxlebul adgilebSi

cxovrobs, wina wlebSi ganxor-cielebuli RonisZiebebis mi-uxedavad, qarTul enas jer ki-dev ver flobs im doneze, rom damoukidebel saqarTveloSi ufro warmatebuli kariera Sei-qmnas. dRes yvelani Tanaswori varT da gamixardeboda, Tu eT-nikuri jgufebis warmomadgen-lebi sxvadasxva Tanamdebobis pirebi iqnebodnen mTavrobaSi, aseve gamixardeba, Tu maTi rao-denoba gaizrdeba parlamentSi, biznesSi, ganaTlebis sistemasa da sxva sferoebSi. erT-erTi mTavari, rac yovelive amas Seu-wyobs xels, aris qarTuli enis adekvaturi codna. Cven didi resursi davxarjeT imaSi, rom inglisurenovani maswavleble-bi Semogveyvana, maT Soris, im regionebSi, sadac Cveni is moqa-laqeebi cxovroben, romlebic kargad ver floben saxelmwifo enas. Tumca, amasTan erTad, ar unda dagvaviwydes is, rom ga-damwyveti aris saxelmwifo ena.

kursi aviRoT imaze, rom momavali wlis bolomde yvela araqarTulenovan skolaSi sa-gnebis 30 % iswavlebodes qar-Tulad. es niSnavs, rom maTema-tika, qimia, biologia, geogra-

fia, istoria - am sagnebis didi nawili mainc unda iyos, vTqvaT, qarTulad da azerbaijanulad, somxurad da qarTulad, rusu-lad da qarTulad, osurad da qarTulad.

doqtoranturis yvela stu-dents kreditebSi CaeTvleba qarTuli enis swavleba. amgva-rad, Cndeba stimuli - garda imisa, rom doqtorantebs, ma-ZiebleblobasTan erTad, eq-nebaT xelfasi, imisTvis, rom qarTul enas aswavlian, vTqvaT, marneulSi, ninowmindaSi, axal-qalaqSi an bolnisis raionSi, miecemaT kreditebi. yvela ad-gilobrivi maswavlebeli ki, vinc sagnebs or enaze aswavlis, miiRebs 200-larian danamats. es pedagogebi gauTanabrdebian maT, vinc atestacias gadis da es maTac atestaciis Cabarebad CaeTvlebaT.

gavalebT, rom mTavro-basTan erTad gamovyoT da-matebiTi finansebi, daviwyoT sainformacio kampania, raTa momavali wlis damlevamde es Tema, ZiriTadad, amoiwuros“, _ ganacxada saqarTvelos pre-zidentma mTavrobis wevrebTan saubrisas.

im bakalavrebs, romlebsac regionebSi qarTuli enis maswavleblad muSaobis erTi wlis staJi eqnebaT, 500-

larian xelfasTan erTad, saxelmwifo magistra-turaSi swavlas daufinansebs.

,,14 aprili, garkveulwilad, angariSgebis dRe unda iyos, rodesac TiToeulma Cvenganma ers, qveyanas angariSi unda Caabaros – Tu ra gaakeTa man mTeli wlis manZilze qarTuli enis sasikeTod”, _ ase fiqrobda qarTuli enis dRis daarsebis erT-erTi iniciatori, akademikosi arnold Ciqobava. ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi, romelic erT-erTi moTave iyo 1978 wlis 14 aprilis movlenebisa, es dRe, tradiciulad, sxvadasxva RonisZiebiT aRiniSna da amiT arnold Ciqobavas mier nakar-naxevic, garkveulwilad, aRsrulda. Tbilisis saxelmwifo universitetis humanitarul mecnierebaTa fakultetis profesuram studentebs qarTuli enis dasacavad sabWoTa imperiis winaaRmdeg aboboqrebuli universitetis xati gau-cocxla da qarTuli enis statusis gansamtkiceblad saWiro RonisZiebebis gatarebis Taobazec moiTaTbira (Tumca, konkretuli amocanebis gadaWra maT, samwuxarod, ar xele-wifebaT). albaT, aucilebelia, momavalma Taobamac icodes, ra wvlili miuZRvis Tbilisis saxelmwifo universitets im saerTo saxalxo saprotesto talRis agorebaSi, ramac sab-WoTa imperia aiZula daTmobaze wasuliyo.

me-3 gverdze

Page 2: 15 aprili, paraskevi, 2011 w. 5 (2116) rogor vufrTxildebiT warsulSi …dspace.nplg.gov.ge/.../1/TbilisisUniversiteti_2011_N5.pdf · 2020. 7. 2. · 2010 wlis 27 dekembris #293/02-01

Tbilisis universiteti

[email protected] www.tsu.gewww.tsu.ge2

Ø Ò Ï Í É Ê À

indoeTmcodneobis centri Tsu-Si

indoeTis elCi saqarTveloSi batoni aCal kumar malhotra saqarTveloSi ram-denime Tvea, rac imyofeba. sul cota xnis win gaCnda idea Tsu-Si indoeTmcodneo-bis centris gaxsnis Sesaxeb, romelsac indoeli specialisti uxelmZRvanelebs. indoeTis mxaris daxmarebiT es idea Tsu-Si umokles droSi ganxorcielda.

12 aprils ivane javaxiSvilis saxe-lobis Tbilisis saxelmwifo universi-tetsa da saqarTveloSi indoeTis sael-Cos kulturul urTierTobaTa sabWos Soris TanamSromlobis memorandumi ga-formda. memorandumis Tanaxmad, Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultet-ze Seiqmna indoeTmcodneobis centri, romelsac 2 wlis ganmavlobaSi indoeli profesori uxelmZRvanelebs. `centri indoeTis kulturis ukeT gacnobasa da gaTavisebas Seuwyobs xels. darwmunebu-li var, es warmatebuli proeqti iqneba da studentebs Cven bevr sainteresos da sasargeblos SevTavazebT. memorandumis safuZvelze studentebi ukeT gaicnoben didi istoriisa da kulturis mqone qvey-anas. imedi maqvs, rom interesi studen-tebis mxridanac iqneba“, – aRniSna Tsu-is reqtorma aleqsandre kvitaSvilma.

„marTalia, didi manZili gvaSorebs erTmaneTTan, magram urTierTTanamS-romlobis gaRrmaveba indoeli da qarT-veli xalxis samomavlo perspeqtivebis ganxorcielebis mizniT aucilebelia. memorandumic swored am amocanas emsa-xureba. induri kultura mravalferova-nia... Tqven iciT raj kapuri da bolivu-dis nawarmi, Tqven gsmeniaT induri sam-zareulos Sesaxeb da mogwonT Cveni me-lodiuri hangebi. gTavazobT, ufro meti SeityoT Cvens qveyanaze, gaigoT, Tu ra politikuri, ekonomikuri da socialu-ri garemoa indoeTSi, gvsurs, gaxdeT Cveni mravalferovnebis gamziarebelni. darwmunebuli var, dRevandeli Sexvedra bevr saintereso wamowyebas daudebs sa-Taves da Cveni TanamSromloba sruliad axal fazaSi Seva~, – ganacxada indoeTis elCma saqarTveloSi aCal kumar malho-tram.

jeims apaturai stumrad Tsu-Si

7 aprils ivane javaxiSvilis saxelo-bis Tbilisis saxelmwifo universitets samxreT kavkasiasa da centralur aziaSi natos specialuri warmomadgeneli jeims apaturai ewvia. natos specialuri war-momadgeneli studentebsa da profesor-maswavleblebs Sexvda. saubari natos samomavlo strategias, organizaciis saqmianobasa da saqarTvelosTan TanamS-romlobas Seexo.

„am statusiT jeims apaturai saqarT-veloSi pirvelad imyofeba. moxaruli var, rom es viziti Tbilisis saxelmwifo universitetSi daiwyo da studentebis daintereseba aseTi maRali aRmoCnda. saintereso diskusia gaimarTa da vfi-qrob, damswre sazogadoebam meti infor-macia miiRo natos Sesaxeb“, – ganacxada Tsu-is reqtorma aleqsandre kvitaSvil-ma.

studentebi libiasa da avRaneTSi ganviTarebuli movlenebiT, natoSi sa-qarTvelos gawevrianebis perspeqtiviT da sagareo politikis SefasebiT dainte-resdnen.

„Zalian mniSvnelovania, rom msgavsi rangis stumari ewvia Tbilisis saxelm-wifo universitets. yvela dasmul kiTx-vaze amomwuravi pasuxebi miviReT. natos warmomadgenelma strategiul koncef-ciazec gviambo da detaluri informa-cia mogvawoda samomavlo TanamSrom-lobis Sesaxeb. mTavari ki is gzavnilia, romelic am Sexvedris dasasruls mivi-ReT – nato saqarTvelos partnioria!“ – aRniSna Tsu-is studentma irakli mai-saSvilma.

samxreT kavkasiasa da centralur aziaSi natos specialuri warmomadgen-lis vizitma saqarTveloSi or dRes gas-tana da 8 aprils dasrulda.

kviraSi samjer telekompania `enki-benki~-is eTerSi Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultetisa da zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakul-tetis profesor-maswavleblebi skolis moswavleebisTvis leqciebs kiTxuloben. tele-leqciebi samSabaTs 15.30 saaTze, xuTSabaTs 19.30 saaTze da SabaTs 21.00 saaTze gadis. SemecnebiTi programebi telekompaniis eTerSi Tsu-is `sabavSvo universitetis~ egidiT gadaicema da 12-dan 15 wlamde asakis moswavleebzea gaTv-lili. Tsu-is profesor-maswavleblebi patarebs maTTvis gasageb enaze awvdian saintereso da aucilebel informacias.

,,sabavSvo universitetis” popularo-ba yoveldRiurad izrdeba, Sesabamisad izrdeba leqciebze daswrebis msurvelTa raodenobac. interesi gamoxates saqarT-velos sxvadasxva regionebSi mcxovrebma moswavleebmac. cota xnis win sabavSvo telearxma ,,enki-benkim” TanamSromlo-bis iniciativiT mogvmarTa, rac sainte-reso aRmoCnda CvenTvisac. faqtobrivad, swored am telekompaniis daxmarebiT Se-

saZlebeli gaxda, rom ,,sabavSvo univer-sitetis” leqciebi xelmisawvdomi yofi-liyo yvelasTvis. telekompaniasTan ga-formebuli memorandumi iTvaliswinebs ara marto Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis profesorTa leqciebis tele-versiebis momzadebas, aramed sxvadasxva sabavSvo SemecnebiTi-saswavlo proeqte-bis erToblivad ganxorcielebas da universitetis studentebis staJirebas telekompaniis bazaze, aseve, maT monawi-leobas gadacemebis momzadebaSi. sabavS-vo telearxTan TanamSromloba Zalian mniSvnelovania orive mxarisTvis, rad-gan, sabolood, Cveni mizani aris moma-vali Taobis aRzrda, ganaTleba da bavS-vebis codnis Tvalsawieris gafarToeba. saerTo miznidan gamomdinare, proeqtis ganxorcielebis periodi winaswar gan-sazRvruli ar aris da gagrZeldeba ma-nam, sanam amisTvis Sesabamisi resursi da saWiroeba iarsebebs. am SemTxvevaSi ki Cveni SesaZleblobebi mwiri namdvilad ar aris”, _ ganacxada Tsu-is sazoga-doebasTan urTierTobis departamentis ufrosma nana mamaguliSvilma.

`Cveni mizania, bavSvebs im sagnebis mi-marT gavuRvivoT interesi, romlebsac skolaSi swavloben. pirveli gadacemisT-vis leqcia profesorma vaxtang liCelma waikiTxa. gvinda, mayureblebi satelevi-zio leqciebiT davainteresoT. amitom SevecdebiT yvela gadacema erTmaneTis-gan gansxvavebuli da mravalferovani iyos. magaliTad, vfiqrobT, geografiis leqcia bunebaSi gadaviRoT. am sakiTxs SemoqmedebiTad unda mivudgeT~, _

aRniSna Tsu-is reqtoris mrCevelma ma-rine lomourma.

telekompania `enki-benkis~ gadam-Rebma jgufma gadaRebebi 9 aprils dai-wyo. pirveli tele-leqcia saqarTvelos istorias mieZRvna da igi profesorma vaxtang liCelma waikiTxa.

`visaubre saqarTvelos warsulze, im kulturaze, romelic Cvenma winaprebma Seqmnes ganviTarebis sxvadasxva safe-xurze. am SemTxvevaSi gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs, rom gasagebad miva-wodoT bavSvebs masala. amazea damoki-debuli, Tu ramdenad sworad aRiqvamen isini yvela im process, rac saukuneebis manZilze Cvens qveyanaSi mimdinareobda. es swored is axalgazrdebi arian, rom-lebmac momavalSi garkveuli saxis pasu-xismgeblobebi unda aiRon Cveni qveynis winaSe, amitom vfiqrob, maTTan erTad didi muSaoba dagvWirdeba~, _ gviTxra profesorma vaxtang liCelma.

satelevizio leqciebis cikli ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis sa-xelmwifo universitetsa da S.p.s. `iveria intermediasTan~ gaformebuli xelSe-krulebis farglebSi mzaddeba. xelSe-kruleba, erToblivi teleproeqtebis garda, Tsu-is studentebis staJireba-sac iTvaliswinebs. telekompania `enki-benki~-Si isini praqtikul unar-Cvevebs daeuflebian. xelSekrulebis mixedviT, `enki-benki~ Tsu-Si gamarTul RonisZie-bebs _ konkursebs, festivalebs, gamofe-nebsa da konferenciebsac gaaSuqebs.

moamzada: nato obolaZem

Tsu-is profesorTa leqciebi `enki-benkis~ mayurebelTaTvis

`umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb~ saqarT-velos kanonis 22-e muxlis pirveli punqtis, 34-e muxlis pirveli da me-2 punqtebis, 35-e muxlis mesame punqtis, saqarTvelos ganaT-lebisa da mecnierebis ministris 2008 wlis 29 maisis #490 brZanebiT damtkicebuli `sa-jaro samarTlis iuridiuli piris – ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universitetis wesdebis~ 16-e mux-lis me-2 punqtis, 44-e muxlis, 45-e muxlis, `ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi sruli, asoci-rebuli da asistent-profesoris akademi-uri Tanamdebobis dakavebis wesis Sesaxeb~ akademiuri sabWos 2008 wlis 28 maisis #91 dadgenilebisa da warmomadgenlobiTi sab-Wos 2008 wlis 30 maisis #13 sxdomis gadawy-vetilebis, `ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi sru-li, asocirebuli da asistent profesoris akademiuri Tanamdebobis dakavebis wesis Se-saxeb~ akademiuri sabWos dadgenileba #91-Si cvlilebisa da damatebis Setanis Sesaxeb~ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis sa-xelmwifo universitetis akademiuri sabWos 2010 wlis 18 ianvris #1 dadgenilebis, war-momadgenlobiTi sabWos 2010 wlis 26 martis # 24-e sxdomis gadawyvetilebis, `ivane ja-vaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi sruli, asocirebuli da asi-stent profesoris akademiuri Tanamdebo-bis dakavebis wesis Sesaxeb~ akademiuri sab-Wos dadgenileba #91-Si cvlilebis Setanis Sesaxeb~akademiuri sabWos 2010 wlis 8 noem-bris #129-e dadgenilebisa da warmomadgen-lobiTi sabWos 2010 wlis 9 noembris #31-e sxdomis gadawyvetilebis, `ivane javaxiSvi-lis saxelobis Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis akademiuri personalis saStato ganrigisa da saxelfaso fondis damtkice-bis Sesaxeb~ administraciis xelmZRvanelis 2010 wlis 27 dekembris #293/02-01 brZane-bis, socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis dekanis 2011 wlis 21 martis #6727/02 werilis safuZvelze

v b r Z a n e b:

1. gamocxaddes konkursi ssip-ivane ja-vaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis socialur da politikur

mecnierebaTa fakultetis asistent pro-fesoris vakanturi akademiuri Tanamdebo-bis dasakaveblad;

2. asistent profesoris Tanamdebobaze 4 wlis vadiT SeiZleba arCeul iqnes do-qtoris akademiuri xarisxis mqone piri an doqtoranturis studenti;

3. konkursi gamocxaddes 2011 wlis 25 marts, dokumentaciis warmodgenis vada ganisazRvros 2011 wlis 25 aprilidan 2011 wlis 10 maisis CaTvliT, konkursi tardeba sabuTebis miRebis dasrulebidan aranakleb 1 da araugvianes 2 Tvis vadaSi;

4. konkursi gamocxaddes socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis Jur-nalistikis mimarTulebis asistent profe-soris vakanturi akademiuri Tanamdebobis dasakaveblad;

5. asistent profesoris Tanamdebobri-vi sargo ganisazRvreba TveSi 540 (xuTasor-moci) lariT;

6. asistent profesoris Tanamdebobaze asarCevi kandidati valdebulia warmoad-ginos:

a) gancxadeba sakonkurso komisiis sa-xelze;

b) piradobis mowmobis asli; g) avtobiografia (CV); d) Sesabamisi akademiuri xarisxis dama-

dasturebeli dokumentis (dokumentebis) asli an doqtoranturaSi swavlis damada-sturebeli dokumentis asli;

e) samotivacio werili;7. sakonkurso dokumentebis miReba

iwarmoebs 2011 wlis 25 aprilidan 2011 wlis 10 maisis CaTvliT, Tsu-s socialur da politikur mecnierebaTa fakultetze, Tbilisi i. WavWavaZis gamz. # 8 (VI korpusi) oTaxi #202;

8. brZaneba gamoqveyndes gazeTSi `Tbi-lisis universiteti~ da ganTavsdes Tsu-is oficialur veb-gverdze;

9. brZanebis universitetis oficialur veb-gverdze ganTavseba daevalos univer-sitetis sainformacio teqnologiebis mom-saxurebis centrs;

10. daevalos kancelarias brZanebis dagzavnis furcelSi miTiTebuli stru-qturuli erTeulebisaTvis gadacema.

reqtori: aleqsandre kvitaSvili

brZaneba # 30/01-0125.03.2011

ssip-ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis socialur da politikur mecnierebaTa

fakultetze asistent profesoris akademiuri Tanamdebobis dasakaveblad konkursis gamocxadebis Sesaxeb

anonsi

1-2 ivliss qarTuli enis swavlebis sakiTxebisadmi miZRvnili saerTaSoriso konferencia gaimarTeba

Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultetisa da ,,samoqalaqo integra-ciisa da erovnebaTSorisi urTierTo-bebis centris” organizebiT 1-2 ivliss Tsu-Si gaimarTeba saerTaSoriso konfe-rencia Temaze: saxelmwifo enis swavle-bis sakiTxebi: poblemebi da gamowvevebi. konferenciaSi monawileobis miReba da moxsenebebis warmodgena SeuZliaT ne-bismieri umaRlesi dawesebulebisa da samecniero-kvleviTi erTeulis, aseve, arasamTavrobo organizaciebis warmo-madgenlebsa da dainteresebul pirebs. humanitarul mecnierebaTa fakultetis dekanis darejan TvalTvaZis xelmZRvane-lobiT imuSavebs saredaqcio sabWo, ro-melic SearCevs warmodgenil naSromebs. moxsenebebis warmodgenis bolo vadaa 10 maisi. pasuxi konferenciaSi monawileo-bis Sesaxeb avtorebs ecnobebaT araugvi-anes 25 maisisa.

Page 3: 15 aprili, paraskevi, 2011 w. 5 (2116) rogor vufrTxildebiT warsulSi …dspace.nplg.gov.ge/.../1/TbilisisUniversiteti_2011_N5.pdf · 2020. 7. 2. · 2010 wlis 27 dekembris #293/02-01

Tbilisisuniversiteti

[email protected] 3

Ã Ù É Ó È Ä Ì À

pirveli gverdidan

yvelaferi ase daiwyo: 1977 wels damtkicda sabWoTa kavSiris axali konstitucia, romlis miza-ni iyo sabWoTa kavSirSi mcxovrebi erebis rusifikaciis daCqareba. am principidan gamomdinare, 1978 wels Sedga sabWoTa saqarTvelos axali konstituciis proeqti, ro-melSic qarTul enas saxelmwifo enis statusi aRar hqonda miniWe-buli, anu deda ena rusuli eniT unda Canacvlebuliyo. maSin ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti erT-erTi yvelaze didi mxardamWeri da qomagi gaxda qarTuli enis siwmin-dis dacvisa. am mxriv aRsaniSnavia universitetis maSindeli stu-dentebis iniciativebi da gamosv-lebi qarTuli enis statusis Se-sanarCuneblad. unda iTqvas, rom universitetis xelmZRvanelobac da profesurac farulad uWerda mxars studenturi jgufebis aqti-urobas. sxvanairad ver avxsniT im faqts, rom 1978 wlis 6 aprils fi-lologiis fakultetis student-Ta saerTo kreba Catarda, rome-lic konstituciis im muxlis re-daqtirebis sakiTxs mieZRvna, ro-melic qarTuli enis beds wyvetda. am krebis oqmis Sedgena daevala universitetis imJamindel mesa-mekursels, darejan TvalTvaZes, romelic dRes humanitarul mec-nierebaTa fakultetis dekania. da dRes, V korpusis foieSi Sekrebil sazogadoebas, `qarTuli enis dRe~ man swored im gadasaxedidan mi-uloca da studentebs mimarTa:

`33 weli gavida im dRidan, ro-desac qarTvelma axalgazrdobam qarTul inteligenciasTan da mTel qarTvel xalxTan erTad qar-Tuli enis statusi daicva. sabWoe-Tis istoriaSi 1978 wlis 14 aprili SeiZleba CaiTvalos erTaderT usisxlo aqciad, romelic xalxma wamoiwyo... Tqvens mSoblebs kar-gad emaxsovrebaT da, albaT, maT-ganac gsmeniaT, rom swored Cveni universitetis kedlebSi xdeboda faruli Sexvedrebi, grovdeboda xelmowerebi... maSin Tqvenma Tana-tolebma universitetis profeso-rebTan, mwerlebTan, inteligen-ciis sxvadasxva warmomadgenleb-Tan erTad moawyves saprotesto aqcia, romelic 14 aprils univer-sitetis pirveli korpusis ezodan daiwyo da mTavrobis sasaxlis win damTavrda. yvela maTganma icoda, rom xifaTi mosalodneli iyo, ma-gram mas mainc aravin SeuSinda. ga-vida dro da Cven am dRes sazeimod

aRvniSnavT, raTa yovelTvis gvax-sovdes, rom qarTul enas zrunva da dacva sWirdeba. Cven im fakul-tetis warmomadgenlebi varT, sadac qarTul enaze ara marto vsaubrobT da vaswavliT, aramed qarTul enas vikvlevT, vamzadebT kadrebs, romlebic sxvebsac aswav-lian qarTuls. amitom, Cveni misia gansakuTrebulia~, _ aRniSna dar-ejan TvalTvaZem.

Aam dResTan dakavSirebiT is-raelidan TbilisSi sagangebod Camovida arielis universite-tis profesori ruben enuqaSvi-li, (reuven enoxi), romelic am

movlenebis uSualo momswre iyo. man damswre sazogadoebas aqamde ucnobi detalebi gaando.

`rogorc iciT, maSin mweralTa kavSirSi gaimarTa sxdoma, rome-lic saqarTvelos konstituciis proeqtis ganxilvas mieZRvna. kaTe-dris sxdomaze mec unda warmedgi-na moxseneba aRniSnuli proeqtis Sesaxeb. rodesac aRmovaCine, rom proeqtSi ar iyo miTiTebuli da masSi araferi ewera imis Sesaxeb, rom saqarTveloSi qarTuli ena aris ganaTlebis ena, Zalian mkac-rad gamovTqvi amis Sesaxeb Cemi mosazreba. maSin kaTedris gamge akaki SaniZe iyo. man saWirod CaT-vala saswrafod momzadebuliyo dadgenilebis proeqti, romelic unda mieRo Zveli qarTuli enis kaTedras. amasTan dakavSirebiT gaimarTa kaTedris sxdoma, sadac kategoriulad moviTxoveT yvela im punqtis Secvla, romelic qar-Tul enas exeboda. baton akakis Cem-gan dacva ar sWirdeba, magram axla am faqtze ratomRac ar saubroben. SesaZloa, es imitom moxda, rom ka-Tedris sxdomas gareSe pirebic es-wrebodnen da gareT sxvanairad ga-moitanes ambavi _ TiTqos Zveli qarTuli enis kaTedras araviTari reagireba ar mouxdenia konsti-tuciis proeqtTan dakavSirebiT.

Ppiradad gavxdi mowme akaki Sani-Zesa da arnold Ciqobavas Soris satelefono saubrisa, rodesac maT erToblivad gadawyvites, rom saqarTvelos maSindel xelmZRva-nels eduard SevardnaZes Sexve-drodnen da am problemis Taobaze esaubraT. sxvaTa Soris, batonma akakim saSvi CemTvisac moiTxova, magram, samwuxarod, avad gavxdi da Sexvedraze veRar wavedi. vici, rom maT Soris saubari Sedga da eduard SevardnaZe akaki SaniZes da arnold Ciqobavas Sehpirda, rom dafiqrdeboda da saTanado ga-dawyvetilebas miiRebda. Semdeg ki

ganviTarebuli movlenebis kvalze axalgazrdebis winamZRolebi swo-red Cveni saxelovani mecnierebi gaxldnen. Cemi gamosvla maT xsov-nas minda mivuZRvna~, _ ganacxada ruben enuqaSvilma.

darejan TvalTvaZem qarTuli enis dRisadmi gamocxadebul li-teraturul konkursSi _ `Cveni ena qarTuli~ gamarjvebulebi: giorgi liqokeli (I adgili), levan RirsiaSvili (II adgili) da vera xe-laia (III adgili) Tsu-is gamomcem-lobis mier gamocemuli wignebiT daajildova. M

V korpusis foieSi moewyo ga-mofena, romelSic monawileoba miiRes humanitarul mecnierebaTa fakultetis saxviTi xelovnebis mimarTulebis studentebma. sa-maxsovro saCuqrebi miiRo saxviTi xelovnebisa da dizainis mimarTu-lebis studentma daviT silagaZem, romelmac qarTuli enis institu-tis logosTvis gamocxadebul konkursSi gaimarjva. qarTuli enis dRis aRsaniSnavad moewyo ga-mofena mxatvar oTar jiSkarianis cnobili ciklisa _ `anbanTqeba~.

qarTuli enis dRes mieZRvna samecniero konferencia, sadac Tsu-is profesorebma sxvadasxva Tematikaze Seqmnili moxsenebebi warmoadgines.

gansakuTrebuli interesi ga-moiwvia profesor giorgi gogo-laSvilis moxsenebam _ `qarTuli ena saqarTvelos pirvel konsti-tuciaSi da misi gavlena bolSe-vikur konstituciaze~, sadac mecnierma ramdenime mniSvnelovan detalze gaamaxvila yuradReba da dRevandel problemebsac Seexo.

profesorma damswre sazoga-doebas istoriuli warsuli Seax-sena da xazi gausva im garemoebas, rom qarTuli enis saxelmwifoe-brivi funqcia ar moSlila da ar SezRudula maSinac ki, rodesac saukuneebis manZilze Cveni qveyana gareSe mtrebis Zlier politikur zegavlenas ganicdida. Tundac, XIX saukunemde qarTuli ena rCe-boda saqarTvelos oficialur enad sazogadoebriv-politiku-ri, religiuri da ekonomikuri cxovrebis yvela sferoSi.

giorgi gogolaSvilma vrclad isaubra XIX saukunis 60-iani wle-bis erovnul-gamaTavisuflebel moZraobaze da maT brZolaze qar-Tuli enis dasacavad. `iliam maSin wamoayena mTavari Tezisi: `sami RvTaebrivi saunje dagvrCa Cven mama-papaTgan: mamuli, ena, sarwmu-noeba. Tu amaTac ar vupatroneT, ra pasuxs gavcemT STamomavlobas? _ es brZola saqarTvelos damou-kideblobis gamocxadebis Semdeg (1918 wlis 26 maiss) dasrulda da saqarTvelos demokratiuli re-spublikis saxelmwifo enad qar-Tuli gamocxadda. 1918 wels qar-Tuli universitetis gaxsnam qar-Tuli ena samecniero enad aqcia. 1921 wlis 21 Tebervals saqarT-velos konstitucia miiRes, sad-ac qarTuli saxelmwifoebriobis istoriaSi gaCnda pirveli sakon-stitucio Canaweri saxelmwifo enis Sesaxeb. konstituciis I Tavis me-3-e muxlSi ewera: ̀ saqarTvelos saxelmwifo ena aris qarTuli ena”. momdevno konstituciebSic naT-lad iyo Cawerili, rom qarTuli ena saxelmwifo ena iyo. 1978 wels ki gamoqveynda axali konstitu-ciis proeqti. sabWoTa xelisuf-lebis arsebobis 57-e wels komu-nisturi xelisufleba pirvelad Seecada gaeuqmebina qarTuli, rogorc saxelmwifo ena. qarTuli sazogadoeba brZolisTvis mzad aRmoCnda da am SemoTavazebas mkveTrad daupirispirda. maTma Zalisxmevam Sedegi gamoiRo, 75-e muxli Seicvala da konstitucia-Si Caiwera: `saqarTvelos sabWoTa socialisturi respublikis sa-xelmwifo ena aris qarTuli ena~, _ aRniSna giorgi gogolaSvilma.

profesorma gulistkiviliT isaubra dRevandel problemebze da ganacxada, rom am mimarTule-biT jer kidev didi Zalisxmevaa saWiro saxelmwifos mxridan. `marTalia, qarTuli ena konsti-tuciurad saxelmwifo enad rCe-ba, Tumca misi konstituciuri statusis ganxorcielebas mrava-li problema eqmneba dRevandel saqarTveloSi. aris regionebi _ afxazeTi, cxinvalis regioni, javaxeTi, qvemo qarTlis didi nawili, sadac qarTuli, rogorc saxelmwifo ena, faqtobrivad, ver funqcionirebs.

problemas qmnis isic, rom 1995 wels Seqmnili qarTuli enis komisia 2004 wlidan aRar funq-cionirebs. aRsaniSnavia, rom 1997 wels Seiqmna saxelmwifo enis pa-lata, romelic unda yofiliyo saxelmwifo enis `aRmasrulebeli samsaxuri~. 2004 wels saxelmwifo enis palata, samwuxarod, daixu-ra. 1995 wels parlamentSi Seiqmna qarTuli enis qvekomiteti. ar-sebobda seriozuli dasabuTeba amgvari qvekomitetis arsebobis aucileblobisa. bolo ori mowve-vis parlamentSi es qvekomitetic aRar funqcionirebs _ yovelive es erT faqtze mianiSnebs: mxolod konstituciis me-8 muxlis arse-boba enis problemas ver moagva-rebs. saWiroa aRdges saxelmwifo enis komisia, romelic SeimuSavebs saxelmwifo enobriv politikas, romlis wyalobiTac saxelmwifo Tu arasaxelmwifo enebs saTanado yuradReba ar moakldeba~, _ gana-cxada giorgi gogolaSvilma.

samecniero konferenciaze moxsenebebi warmoadgines pro-fesorebma: vaxtang imnaiSvilma (`rigiTobiTi ricxviTi saxelebis marTlweris erTi kerZo SemTx-vevis Sesaxeb~), rusudan zeqalaS-vilma (`samedicino terminTa war-moebis zogierTi sakiTxi~), salome omiaZem (`Jurnalistur saTaur-Ta pragmatika~), inga sanikiZem (`mglis~ mxatvruli saxis gaazreba vaJa-fSavelas enaSi~), qeTevan go-CitaSvilma (`enis swavlebis Tana-medrove meTodebi~) da sxv.

qarTuli enis dRisadmi miZRv-nili RonisZiebebis cikli SoTa rusTavelis qarTuli literatu-ris institutis gamomcemlobis 2010 wlis produqciis prezenta-ciiT dasrulda, sadac warmod-genili wignebis gamofena-gayidva moewyo.

moamzada: SurTxia beroSvilma

rogor vufrTxildebiT warsulSi naloliaveb enas?

SviliSvilisTvis damiznebuli tyvia

`14 aprili didi dRe iyo. mis sasikeTod dasrulebaSi mTeli sa-qarTvelo monawileobda, Tumca tvirTi erTnairad gadanawile-buli rodi iyo. saxelmwifo enis statusis SenarCunebisTvis brZo-laSi sruliad gansakuTrebuli iyo axalgazrdobis roli, maTgan sruliad saqarTvelos studente-bis roli da, maT Soris, qarTuli universitetisa da misi studen-tobis roli. Aam brZolas stiqiuri

ltolva, forma da erTgvari dine-ba swored universitetelma stu-dentebma mianiWes. maTTan erTad saSualo skolebis ufrosi klasis moswavleebic iyvnen aRtkinebulni im ideiT, rom qarTul enas saxelm-wifo enis statusi SenarCuneboda. Tavad viyavi amis mowme da magonde-ba aseTi epizodi: mimdinareobda sesia da, rogorc yovelTvis, elo-debodnen zars moskovidan... aseT sakiTxebs saqarTveloSi damou-kideblad veravin wyvetda, TviT respublikis xelmZRvanelic ki... samxedro teqnika e.w. ministrTa sabWosTan (sadac dRevandeli

parlamentia) ukve mobilizebuli iyo... ar vicodiT, riT SeiZlebo-da damTavrebuliyo qarTvelTa boboqari, marTlac rom gulidan wamosuli protesti... 1956 wels, rusTavelze, kavSirgabmulobis sa xlis win bevrad ufro naklebi xalxi iyo Tavmoyrili, rodesac mSvidobiani demonstrantebi av-tomatebis jeriT Cacxriles. maSin igive iyo xelisuflebac da meTo-debic... ase rom, aravin gamoricxav-da, rom msgavsi ukuRmarToba, SeiZ-leboda, kvlav ganmeorebuliyo, magram xalxi mainc mtkiced da fexmoucvlelad idga. vdgavar mec

I skolis win, Cemi ojaxis wevreb-Tan erTad... Cemi studentebic iqve arian (maSin axalgazrda leqtori gaxldiT). iqauroba xalxiT iyo gadaWedili. vxedav, pirveli sko-lelebi gareT gamovidnen da erTma Cafskvnilma biWma, uceb, mkerdi ga-daixsna da zed gulze `ai-ia~ ewera _ es imdenad STambeWdavi iyo, rom yvelas gagvaJriala. mis gverdiT SevniSne Cemi naTluli _ levan gordeziani, romelic gamovixme da vkiTxe _ vin iyo es biWi? da iciT ra mipasuxa? inauris SviliSviliao... aleqsi inauri maSin saqarTvelos uSiSroebis xelmZRvaneli iyo da, Tqven warmoidgineT, misi SviliS-vilic idga iq _ `ai-ia~ ewera gul-ze da mzad iyo, tyviisTvis mieSvira mkerdi. da is ukuRmarTi sistema, xelisufleba babuamiss, romelic Sinaganad adamiani iyo, qarTveli iyo, tyvias qarTuli enis damcve-li SviliSvilisTvis asrolinebda, rom ar mieRoT odnav normaluri gadawyvetileba cekaSi. es magali-Ti imitom momyavs, rom ukeT war-moidginoT, Tu rogori sayovel-Tao ganwyobileba sufevda qarTu-li enis `mcvelTa rigebSi~.

angariSgebis dRe

daaxloebiT 4 wlis Semdeg, arnold Ciqobavam Cemi redaqtor-obiT gamomaval JurnalSi _ `qar-Tuli ena da literatura skolaSi~ dasabeWdad statia SemogvTavaza da maSin am statiaSi pirvelad gaa-tara aseTi azri: radgan qarTuli mwerlobis burjebs Tavisi dRee-bi aqvT, upriani iqneba, Tu im enis dResac davaarsebT, romel enaze weriTac maT daimkvidres adgi-li qarTul literaturaSio, anu qarTuli enis dRe davaarsoTo. oRond, arnold Ciqobavam, rome-lic fxizeli analitikosi iyo, icoda Cveni xasiaTis sisuste, rom Cven gviyvars pompezuroba, saku-Tari Tavis gamoCena da, zogjer, saqme ganze gvrCeba. man igrZno is safrTxe, rom es dRe SeiZleboda dol-garmonisa da taS-fanduris dRed qceuliyo. amitom ambobs: `14 aprili unda iyos angariSgebis dRe _ romelma gamomcemlobam ramdeni klasikuri qarTuli li-teraturis Zegli dabeWda;

ra SemTxvevaSi davkargavT enas uruseTodac 1978 wlis aprilis movlenebi imdenad daileqa TanamedroveTa

mexsierebaSi, rom maT dRemde aqvT qarTuli enis gamoqomagebis instiqtebi ,,gaRviZebuli”. es gansakuTrebiT exeba im adamianebs, romlebsac didi wvlili miuZRviT qarTuli enisa da litera-turis `wvrTnis~ procesSi. saqarTvelos parlamentis ganaTlebis, mecnierebisa da kulturis komitetis Tavmjdomaris moadgile Tamaz kvaWantiraZe, romelic 1978 wlis demonstraciebis uSualo monawile iyo, miiCnevs, rom qarTul enas safrTxe jerac elis, rad-gan saqarTveloSi bilingvizmis damkvidrebis mosurneebs dRemde aqvT gavlena saxelmwifo politikaze. garda amisa, jer kidev ara-vin fiqrobs im struqturebis aRdgenaze, romelic qarTuli enis dacvis sakiTxebs ganagebda _ swored am problemebs exmianeba Cve-ni respondenti Tamaz kvaWantiraZe, romelic warsulis gacocx-lebiT cdilobs deda enisTvis zrunvis Sexsenebas.

me-9 gverdze

Page 4: 15 aprili, paraskevi, 2011 w. 5 (2116) rogor vufrTxildebiT warsulSi …dspace.nplg.gov.ge/.../1/TbilisisUniversiteti_2011_N5.pdf · 2020. 7. 2. · 2010 wlis 27 dekembris #293/02-01

Tbilisis universiteti

[email protected] www.tsu.gewww.tsu.ge4

Ê Ï Ì Ä Ò Ý É À Ë É Æ À Ý É À

maia toraZe

bunebrivia, daismeba kiTxva _ ratomaa es teqnologia mniSv-nelovani, Tuki ukve danergilia mzis batareebi da mzis energiac ukve warmatebiT gamoiyeneba al-ternatiuli energiis wyarod? rogorc am batareis Semqmnelebma agvixsnes, aqamde arsebuli mzis batareebi damzadebulia sili-ciumis masalaze, xolo qarTveli mecnierebis mier Seqmnili mzis batarea damzadebulia A3B5-is ma-salaze sxivis koncentratoris gamoyenebiT. is Zalian mcire mo-culobisaa, msubuqia da misi erTi moduli Tavisuflad SeuZlia gamoiyenos erTma adamianma avto-nomiuri eletroenergiis miRe-bisaTvis. es mzis batarea SeiZleba ganTavsdes saxlebzec da misgan SeiZleba gakeTdes eleqtrosad-guric.

Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis mikro da nanoeleqtro-nikis samecniero-kvleviTi insti-tutis samecniero-sawarmoo kom-pleqsis _ `eleqtronuli teqni-kis~ xelmZRvanelma, mecnierebaTa doqtorma nina xuWuam CvenTan sau-

barSi aRniSna, rom mzis batareis warmoebisTvis TiTqmis yvelaferi mzadaa: gakeTebulia Sesabamisi kv-levebi da Seqmnilia produqciis laboratoriuli nimuSi. saWiroa mxolod naxevari weli, ris Semde-gac yvela naxazi, gamoTvla da te-qnologia mzad iqneba batareebis qarxnuli wesiT damzadebisaTvis. `es ar aris qaRaldze arsebuli idea, es ukve ganxorcielebuli ideaa, romelsac axla investori sWirdeba. amiskenac gadavdgiT pirveli nabiji _ universitetis reqtori, batoni aleqsandre kvi-taSvili Cvens sawarmoSi vizitis Semdeg dagvpirda, rom dagvexma-reboda. da, ai, sul cota xnis win gamogvigzavna kompetenturi spe-cialisti, romelic am proeqtis gaformebasa da biznes-gegmis SedgenaSi gvexmareba. dRes, Seg-viZlia vTqvaT, rom investorebis misaRebad ukve mzad varT. mzis batareebis komerciul proeqts ukve gaecnen rekonstruqciisa da ganviTarebis bankisa da aziis ganviTarebis bankis warmomadgen-lebi, anu is adamianebi, romlebic amiT SeiZleba dainteresdnen da mzis batareebis warmoebaSi inve-

sticia Cadon~, _ ganacxada nina xuWuam.

meore proeqti, romelic mo-mavalSi aucileblad gaxdeba interesis sagani, aris e.w. usa-frTxoebis sensorebis Seqmna ze-maRali sixSiris diapazonSi. misi gamoyeneba SesaZlebeli iqneba sx-vadasxva sferoSi: mSeneblobaSi, ofisebSi, aeroportebsa da sazo-gadoebrivi TavSeyris sxvadasxva adgilebSi, sadac aucilebelia adamianTa usafrTxoebis dacva. aqamde arsebuli da aprobirebuli metalodeteqtorebi SezRuduli SesaZleblobebis matarebelia, universitetSi damzadebuli sen-sorebi ki ar iqneba janmrTelo-bisTvis saxifaTo da mas SeeZleba saeWvo nivTis aRmoCena nebismier adgilas, maT Soris, miwaSic. `es sensorebi Tanamedrove teqnolo-giuri principebiT Seiqmna da mas kvleva sWirdeba. jerjerobiT arc erTi monacemi da cifri ar gagvaC-nia, magram ideis ganxorcieleba sruliad SesaZlebelia. amasac investori sWirdeba~, _ gviTxra qalbatonma ninam.

samecniero-sawarmoo kom-pleqsi `eleqtronuli teqnika~, ZiriTadad, yofili samecniero-sawarmoo gaerTianeba `mionis~ specialistebisa da mecnier-muSakebisagan aris dakomple-qtebuli. es gaerTianeba wlebis win TbilisSi yvelasTvis cnobi-li iyo, magram cotam Tu icoda, ras akeTebdnen sabWoTa kavSiris Tavdacvis sistemaSi arsebuli gasaidumloebuli organizaciis TanamSromlebi. mas Semdeg, rac `mioni~ daiSala da misi ganyofi-lebebic daiqsaqsa, Tbilisis sa-xelmwifo universitetSi moxvda maRali donis specialistTa erTi jgufi, romlebmac moaxerxes da aq Seqmnes Tanamedrove teqnolo-giiT aRWurvili da saqarTveloSi erTaderTi srulyofili labora-toria, romelic, ZiriTadad, mi-kroeleqtronikis mimarTulebiT muSaobs.

`Cven aq movawyveT Tanamedro-ve samuSao garemo. pirvel rigSi avaSeneT e.w. teqnologiuri xazi _ `sufTa oTaxebi~, romelic Cveni specifikisTvis aucilebe-lia. laboratoria SevavseT axali aparaturiT da dRemde mxolod saerTaSoriso grantebis ganxor-cielebaze vmuSaobdiT. marTa-lia, Segvecvala samuSao adgili da Cvens tradiciul samuSao Te-matikas sxva, Tanamedrove samec-

niero Tematikac daemata, magram ucvleli darCa kvlevebisadmi Cveni midgoma. Cven vcdilobT, Se-vqmnaT iseTi ram, risi gamoyeneba da danergvac sxvadasxva sferoSi SeiZleba. amave dros, nebismieri samecniero ideis ganxorcielebi-sas vgegmavT, rogor SeiZleba Cve-ni produqciis komercializacia~, _ ganacxada nina xuWuam.

saqmisadmi pragmatuli midgo-misa da aRebuli valdebulebebis mecnieruli pasuxismgeblobiT Sesrulebis gamo es koleqtivi ara mxolod saqarTveloSi, aramed evropis bevr qveyanaSia cnobili. maT endobian da iseTi samuSaos Sesrulebas ukveTaven, romelic Sesrulebis maRal xarisxsa da iuveliris sizustes moiTxovs.

laboratoria ramdenime welia mWidrod TanamSromlobs germa-nul firmasTan “Infineon Technolo-gies”, romelmac nato-s saerTaSo-riso proeqtis farglebSi uamra-vi teqnologiuri da gamzomi te-qnika gadasca qarTvel kolegebs. `es ar aris moZvelebuli teqnika. ubralod, Cven vxmarobT patara diametris naxevargamtarul safe-nebs, isini ki gadavidnen ufro didi diametris naxevargamtarul safenebze da yvelaferi, rac kar-gi da CvenTvis sasargeblo iyo, 6 sabargo avtomanqaniT Camoitanes germaniidan. am aparaturas Camo-hyva specialistTa jgufi, rom-lebmac es yvelaferi Tbilisis sa-xelmwifo universitetis labora-toriaSi daainstalires. Seicvala ZiriTadi kvanZebi da blokebi, ra-mac laboratoriis aRWurviloba sakmaod Tanamedrove gaxada~, _ aRniSna nina xuWuam.

laboratoria dReisaTvis mi-kroeleqtronikis mimarTulebiT muSaobs. misi TanamSromlebi aR-niSnaven, rom Tu zemoT aRwerili ori proeqti dafinansdeba, Semde-gi wlebisTvis ukve arsebobs sak-maod ambiciuri gegma, romliTac isini msoflio bazarze gasvlas apireben. maTi azriT, laborato-ria mzadaa gadainacvlos nanote-qnologiebSi.

qalbatoni ninas TqmiT, aqamde maT ganaxorcieles 6 saerTaSo-riso proeqti, romelic, saerTo jamSi, 1 600 000 dolaris Rire-bulebisa iyo. 2006 wels germa-niis frauhoferis sazogadoebis myarsxeulovani gamoyenebiTi fizikis samecniero-kvleviTi institutidan miiRes 2 SekveTa, romlis farglebSic amzadebdnen

naxevargamtarul guls rentge-nuli sensorebisTvis da zemaRali sixSiris sensorebs dauzianebadi diagnostikisTvis. Sesrulebu-li samuSaosTvis germanelebma 360 000 dolari gadaixades.

es iyo erTggvari mikroko-mercializacia, romlidan aRebu-li TanxiTac SeiZines sxvadasxva aparatura, rac dRes saSualebas aZlevT nanoteqnologiebSi ga-dainacvlon.

`es gacilebiTD Sori perspe-qtivaa da Seexeba nanoeleqtroni-kas, romelze muSaobasac mxolod axla viwyebT. nanoteqnologia-Si Sedis uamravi ram, magram Cven gavakeTebT imas, risi gakeTebac Cvens aparaturazea SesaZlebeli. es gaxlavT naxavradgamtarebSi nanowertilebis, an nanomasalebis Seqmna (nano niSnavs yvelafers, rac 0,2 mikronze patara zomisaa. SedarebisTvis, Cveni Tmis saSualo zoma aris 40 mikroni. nano zoma ki masze TiTqmis 1000- jer naklebia). amgvari teqnologiis gamoyeneba SesaZlebelia fotomimRebebsa da fotodeteqtorebSi. es aris Sro-matevadi saqme da sakmaod ambici-uri proeqti, magram vfiqrobT, rom SevZlebT amis gakeTebas~, _ gviTxra qalbatonma ninam.

Tanamedrove teqnologiebi is sferoa, romelzec saqarTvelos mTavroba did imedebs amyarebs. samTavrobo sxdomebsa da sauni-versiteto Sexvedrebze saqarT-velos prezidentmac ara erTxel aRniSna, rom Cveni qveyana sasar-geblo wiaRiseuliT mdidari ar aris, magram mdidaria inteleqtu-alebiTa da niWieri adamianebiT, romelTac SeuZliaT am patara qveynisTvis didi saerTaSoriso rezonansis motana. erT-erTi gza, romliTac SesaZloa saqarTvelom marTlac Rirseuli adgili moi-povos maRalteqnologiuri gan-viTarebis qveynebs Soris, swored nanoteqnologiebi da mikroele-qtronikaa.

Tbilisis saxelmwifo univer-sitetSi Seqmnili es siaxleebi ki ara mxolod mecnierebis komer-cializaciis, aramed saerTaSori-so teqnologiuri komercializa-ciis kargi magaliTi iqneba. mTava-ria investori davarwmunoT, rom samecniero-sawarmoo kompleqs `eleqtronuli teqnikis~ mier Se-muSavebuli mecnieruli ideebi xval momgebiani produqcia iqneba ara mxolod investoris, aramed mTeli saqarTvelosaTvis.

erTi wuTi davxuWoT Tvali da warmovidginoT, rom TiToeuli Cvengani vflobT avtonomiur eleqtroenergias patara, msubuqi mzis batareis saxiT da es batarea ara iaponiasa da germaniaSi, aramed saqarTveloSi, Tbilisis saxelmwifo universitetSi Seiqmna. skeptikosma SesaZloa ironiulad gaiRimos, magram am `ocnebis~ realobas isic ki advilad daijerebs, Tu vetyviT, rom Tbilisis saxelmwifo universitetis mikro da nanoeleqtronikis samecniero-kvleviTi institutis samecniero-sawarmoo kompleqs `eleqtronul teqnikaSi~ amgvari teqnologiuri nou-haus _ mzis batareebis komercializacias male daiwyeben. aqve mzaddeba kidev ori proeqti, romelTa ganxorcielebac investorTa mozidvazea damokidebuli.

vin Cadebs investicias mzis batareebis warmoebaSi

wels gaeros ganaTlebis, mecnierebis da kulturis or-ganizacia (UNESCO) qimiis saer-TaSoriso wels aRniSnavs. am movlenas 1 aprils gamoexmaura Tbilisis saxelmwifo univer-sitetSi gamarTuli seminari, romelzec isaubres sabunebis-metyvelo mecnierebebis rolze yurZnisa da yurZniseuli pro-duqtebis kvlevaSi.

seminari warmarTa Sps `Rvi-nis laboratoriis~ xarisxis samsaxuris ufrosma, qimiis doqtorma nino manveliZem. man studentebsa da dainteresebul mecnierebs gaacno fizikur-qi-miuri kvlevis meTodebi yurZnis da yurZniseuli produqtebis kvlevaSi, warmoadgina Sps `Rvi-nis laboratoria~, misi aRWur-viloba, aparatura da potenci-uri SesaZleblobebi.

Sps `Rvinis laboratoria~ dafuZnda 2006 wlis aprilSi saqarTvelos soflis meurneo-bis saministros, meRvineobis kerZo seqtorisa da `saqarTve-loSi Rvinis xarisxis sistemis Camoyalibebis da ganviTarebis xelSemwyobi fondis~ erTobli-vi ZalisxmeviT. laboratorias

materialuri da finansuri dax-mareba gauwia germaniis saerTa-Soriso sazogadoebam (GIZ). la-boratoria Sesulia aRiarebuli organizaciebisa da laborato-riebis evrokavSiris nusxaSi.

Sps `Rvinis laboratoria~ aRWurvilia Tanamedrove mate-rialur-teqnikuri baziT, flo-bs specialur saTavsoebs, riTac uzrunvelyofilia nimuSebisa da qimiuri reaqtivebis Senaxvis pirobebi.

rogorc qalbatonma nino manveliZem aRniSna, aqve fun-qcionirebs `xarisxis siste-ma~, romelic uzrunvelyofs gamocdebis (cdebis) Sedegebis obieqturobasa da utyuarobas. Seqmnilia maqsimalurad dacu-li, konfidencialuri, univer-saluri monacemTa bazis sistema (LIMS), sadac gaTvaliswinebu-lia yvela niuansi, dawyebuli nimuSis miRebidan, dasrulebu-li analizis pasuxebiT.

laboratoria moicavs yurZnisa da yurZniseuli pro-duqtis fiziko-qimiuri da mi-krobiologiuri kvlevisa da degustaciis sferoebs, aseve, asrulebs sxvadasxva tipis sa-

muSaoebs. kerZod: yurZnis wve-nis, cqriala Rvinoebis, aryebis, liqiorebis, reqtificirebuli eTilis spiritis, brendebis qi-miur da mikrobiologiur ana-lizebs; sazRvravs damatebiT maxasiaTeblebs (pesticidebi, sxvadasxva toqsikuri nivTie-reba, mokrobiologiuri kon-troli, mikroskopuli kvleva), rasac konkretuli damkveTis moTxovna iTvaliswinebs; igi asrulebs saxelmwifo dakveTe-bs sursaTisa da alkoholuri sasmelebis uvneblobis kuTxiT; muSaobs sadegustacio komisia-sTan da profesiul daxmarebas uwevs meRvineobis dargs (Rvinis damuSaveba, Rvinis daavadebe-bis gamosworeba da sxv.); labo-ratoria awarmoebs samecniero saqmianobasac, rac gamoixateba axali meTodebis danergvaSi, saqarTveloSi gavrcelebuli vazis jiSebisa da maTgan nawar-moebi Rvinoebis monacemTa baze-bis Sedgenasa da teqnologiuri procesebis damuSavebaSi, siste-matiurad monawileobs saerTa-Soriso wliur gamocdebSi Rvi-nisa da alkoholuri sasmelebis sferoSi.

rogorc Tsu-is zust da sa-bunebismetyvelo mecnierebaTa samecniero kvlevebis samsaxu-ris ufrosma TanamSromelma, qi-miis doqtorma xaTuna kaxianma CvenTan saubarSi aRniSna, Tbi-lisis saxelmwifo universitet-sa da Sps ̀ Rvinis laboratorias~ Soris ukve gaformebulia ur-TierTTanamSromlobis memoran-dumi, romelic iTvaliswinebs am laboratoriasTan mWidro kav-Siris damyarebas. aq studentebs SeeZlebaT gaiaron praqtika da daeuflon yvela im teqnologi-uri analizis specifikas, rom-

lis Catarebis saSualebasac es laboratoria iZleva.

seminarze studentebi dain-teresdnen laboratoriis mate-rialur-teqnikuri aRWurvilo-biT da konkretuli daniSnule-bis laboratoriuli analizebis Catarebis SesaZleblobebiT. Sps `Rvinis laboratoriis~ xarisxis samsaxuris ufrosma yvela dainteresebuli studen-ti da mecnieri, visac konkretu-li samecniero kvlevis ganxor-cieleba surs, laboratoriaSi saTanamSromlod miiwvia.

seminari yurZnisa da yurZniseuli produqtebis kvlevaSi

xaTuna kaxiani da nino manveliZe

Page 5: 15 aprili, paraskevi, 2011 w. 5 (2116) rogor vufrTxildebiT warsulSi …dspace.nplg.gov.ge/.../1/TbilisisUniversiteti_2011_N5.pdf · 2020. 7. 2. · 2010 wlis 27 dekembris #293/02-01

Tbilisisuniversiteti

[email protected] 5

ß À Ò Ì À Ô Ä Á Ö Ë Í É

nato obolaZe

wels profesor estate xmalaZis saxelobis stipendiatebi zust da sabunebismetyvelo fakultetis fun-damenturi fizikis II semestris magis-trantebi giorgi miloSeviCi da zara baRdasariani gaxdnen. estate xmalaZe velingtonis viqtorias universitetis profesori da axali zelandiis samefo sazogadoebis wevri gaxlavT. misi saxelobis stipendiatebis SesarCevma komisiam isini akademiuri moswrebis mixedviT gamoarCia. orive magistrants stipendiebi (1000 dolaris eqvivalenti larebSi) sazeimo viTarebaSi 8 aprils gadaecaT. rogorc wesi, profesor estate xmalaZis stipendiati weliwad-stipendiati weliwad- weliwad-Si erTi studenti xdeba, Tumca wels gamonaklisi dauSves, radgan giorgi miloSeviCsa da zara baRdasarians erT- da zara baRdasarians erT-baRdasarians erT- erT-nairad saukeTeso akademiuri moswreba hqondaT. meore stipendiis donori es-tate xmalaZis doqtoranti nino toron-doqtoranti nino toron- nino toron-jaZe gaxlavT. nino toronjaZe amJamad asocirebuli profesoria da qarTul-amerikul universitetSi kancleris Tanamdebobaze muSaobs.

zara baRdasariani da giorgi miloSeviCi Tsu-is zust da sabunebis-metyvelo mecnierebaTa fakultetze yvelaze warCinebuli studentebi arian. isini monawileobdnen ara erT samec-niero konferenciaSi. maT saswavlo kursebi gaiares ucxoeTis sazafxulo skolebSic.

estate xmalaZis 2011 wlis stipendi-atebis interesis sfero mxolod maTema-tikiTa da fizikiT ar Semoifargleba. zara baRdasariani swavlis paralelu-rad qarTuli xalxuri, laTinuri da ar-gentinuli cekvebiT aris dakavebuli, giorgi miloSeviCi ki gitaraze ukravs. orive axalgazrda miiCnevs, rom adami-ani aucileblad kargad unda erkveodes sakuTar specialobaSi, Tumca zogadi ganaTlebac unda hqondes da, Sesabam-isad, misi interesebis sferoc farTo unda iyos.

profesor estate xmalaZis saxelo-bis stipendiis gadacemis sazeimo cer-emonias zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis dekani ramaz boWoriSvili, stipendiatebis SesarCevi komisiis xelmZRvaneli, akademikosi niko vaxania da komisiis wevri xaTuna kaxiani uZRvebodnen. maT student-ebs momaval samecniero moRvaweoba-Si warmatebebi usurves da aRniSnes, rom estate xmalaZis magaliTi maT-Tvis misabaZi unda iyos da Tuki isini samecniero karieraSi warmatebas mi-aRweven, Tsu-is momavali student-Tsu-is momavali student- momavali student-ebis waxalisebazec analogiurad unda izrunon.

`minda mivuloco orive axalgaz-rdas stipendiis miReba da warmateba vusurvo. Zalian sasiamovnoa, rom sti-pendiati 2 Rirseuli axalgazrda gaxda. meore stipendia ar dainiSneboda, rom orive kandidati, marTlac, saukeTeso ar yofiliyo. es axalgazrdebi Tavisi samecniero karieris dasawyisSi arian da imedi maqvs, kidev ara erT konkurs-Si mouwveT monawileobis miReba da gamarjvebis mopoveba. Cveni warmate-buli kursdamTavrebulebi yovelTvis aRniSnaven, rom studentobis wlebSi miRebuli nebismieri jildo, gamo-qveynebul naSromebTan erTad, maTi warmatebis erT-erTi ganmsazRvreli faqtori gaxda~, _ ganacxada ramaz boWoriSvilma.

`estate xmalaZem gadawyvita, rom sakuTari saxsrebidan, yovel wels, erT saukeTeso students stipendia gamouyos. am SemTxvevaSi gamonaklisi davuSviT da stipendia orma axalgaz-rdam miiRo. isini maTi akademiuri mo-swrebis gaTvaliswinebiT SevarCieT. vfiqrob, aucilebelia, aseTi faqtebi sazeimod aRvniSnoT, raTa sxva stu-aRvniSnoT, raTa sxva stu- raTa sxva stu-dentebmac naxon, rom dRevandel dRes codna namdvilad fasdeba~, _ gviTxra akademikosma niko vaxaniam.

estate xmalaZis stipendia ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi ukve mexuTe welia dawesda.

estate xmalaZis saxelobis stipendiatebi

Tamar dadiani

gansakuTrebiT niWieri axalgazrde-bisaTvis stipendiebisa da grantebis mi-niWeba saganmanaTleblo reformis erT-erT mniSvnelovan faqtors warmoadgens. am umniSvnelovanes saqmeSi CarTulia sa-xelmwifo, komerciuli da kerZo seqto-ric, anu yvela, visTvisac mniSvnelovania qveynis momavalze zrunva.

gasul wels Tsu-is zust da sabune-bismetyvelo mecnierebaTa fakultetze manana gegeWkoris saxelobis stipendia dainiSna, romelic weliwadSi erTxel gadaecema bakalavriatis an magistratu-ris warCinebul students.

manana gegeWkori biologiis fakul-tetis biofizikis kaTedraze 25 wlis ganmavlobaSi muSaobda. man kolegebis didi pativiscema da siyvaruli daim-saxura. samwuxarod, qalbatoni manana ukurnebeli seniT gardaicvala. misma meuRlem anzor miqaiam, romelic amJamad amerikis SeerTebul StatebSi cxovrobs da moRvaweobs, qalbatoni mananas saxe-lis ukvdavsayofad, zust da sabunebis-metyvelo mecnierebaTa fakultetis warCinebuli studentisTvis 2000 do-laris odenobis erTwliani stipendia daawesa.

wels manana gegeWkoris saxelobis stipendiati zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis gamoyenebiTi biomecnierebebisa da bioteqnologiis sabakalavro programis II kursis studen-ti cotne CitiaSvili gaxda, romelsac 28 marts stipendia sazeimod gadaeca.

`CemTvis namdvilad siurprizi iyo es stipendia. axla gavige amis Sesaxeb da Zalian gamixarda. biologiiT bavS-vobidanve viyavi dainteresebuli da es stipendia CemTvis didi stimuli iqne-

ba, rom momavalSi ufro aqtiurad da nayofierad daveuflo am mecnierebas. yvela students marTlac gaexardebo-da aseTi stipendiis miReba. minda, rom maTi ricxvi ufro gaizardos da es sa-gani axalgazrdebSi ufro popularo-biT sargeblobdes~, _ ganacxada cotne CitiaSvilma.

`es stipendia didi impulsia Cveni studentebisaTvis. qvelmoqmedeba, ro-melsac anzor miqaia eweva, namdvilad sa-magaliTo da misasalmebelia. stipendiam didi rezonansi hpova studentebSi. wels Cven didi muSaoba mogviwia, rom konk-ursantebs Soris saukeTeso dagvesa-xelebina.

rodesac konkursantebis sabuTebs gadavxedeT, gamoikveTa, rom zogierTi studenti Tavisi akademiuri moswrebis mixedviT asistent profesorsac ki SeiZ-leba gautoldes. misasalmebelia, rom aseTi momzadebuli kontingenti gvyavs~, _ aRniSna komisiis Tavmjdomarem, bio-logiis mecnierebaTa doqtorma, biom-ravalferovnebis mimarTulebis srulma profesorma arnold gegeWkorma.

konkursSi II da III adgilze gasulebs – giorgi burjanaZesa da natalia daja-niZes Tsu-is profesorma arnold ge-geWkorma saCuqrad samaxsovro wignebi gadasca.

`saxelobiTi stipendiebi xels uwyobs umaRlesi ganaTlebis miRebaSi niWier da motivirebul studentebs, stimuls aZ-levs maT da warmatebebisaTvis ganawy-obs. minda, madloba gadavuxado baton anzors aseTi gulisxmierebisTvis. mi-maCnia, rom es nabiji saukeTeso formaa sayvareli adamianis saxelis ukvdav-sayofad. aqve minda, mivuloco gamarjve-buls da kvlavac warmatebebi vusurvo~, _ aRniSna Tsu-is reqtorma aleqsandre kvitaSvilma.

Tsu-is profesorebma nana doreulma da nino arCvaZem didi pativiscemiT gaix-senes aw gardacvlili kolegebi.

batonma anzorma madloba gadauxa-da Tsu-is reqtorats, fakultetis de-kanats Tavisi ideis praqtikulad gan-xorcielebaSi gaweuli daxmarebisaT-vis da aRniSna: `vfiqrob, warCinebuli studentis stipendiiT waxaliseba yve-laze keTilSobiluri nabijia. manana gegeWkori biologiis, bioqimiisa da

bioteqnologiis ganviTarebaSi xedav-da kacobriobis progress da biologi-is qarTuli samecniero skolis gamar-jvebas. es stipendia aris misi anderZi Tsu-is studentebisTvis... maTTan xom man cxovrebis 25 weli gaatara. es sti-pendia unda gaxdes stimuli studente-bisTvis, raTa isini ufro motivirebul-ni, tolerantulni, codnis gafarToe-basa da gaRrmavebaze orientirebulni gaxdnen~.

`es stipendia CemTvis siurprizia~

zara baRdasariani gasul wels ori TviT imyofeboda germaniis iulixis birTvuli institutis kvleviT centrSi da, aseve, monawileobda badhonefSi had-ronuli fizikis skolis samuSao jgufis saqmianobaSi. 2009 wels man berlinSi DE-SY-is sazafxulo skolaSi maRali ener-giebis fizikaSi leqciebis kursi gaira da, aseve, monawileobda Cerenkovis telesko-pebis masivis dizainis Seswavlis pro-cesSic. zara baRdasarianma gasul wels Tsu-is studentur konferenciaze TemiT `Cerenkovis teleskopebis masivisTvis (CTA)12-metriani teleskopis geometriis Seswavla~ pirveli adgili moipova. 2010 wlis seqtemberSi ki andronikaSvilis saxelobis fizikis institutSi iaponiis maRali energiebis fizikis erovnuli centris samecniero jgufTan Sexvedra-Sic miiRo monawileoba.

`estate xmalaZis saxelobis sti-pendiis miReba CemTvis Zalian didi stimulia. es mniSvnelovania Cemi momavali karierisTvisac. sasiam-ovno grZnobaa, rodesac Sens Sromas ase afaseben~, _ aRniSna zara baRda sarianma.

giorgi miloSeviCi saerTaSoriso samecniero konferenciebSi jer kidev me-TerTmete klasidan CaerTo. profesor gia dvalis dafinansebiT igi aziis qveynebis fizikis olimpiadaze imyofeboda, said-anac vercxlis medliT dabrunda. 2008 wels ki Tsu-is 68-e samecniero konferen-ciaze naSromiT „stoqastiuri rezonansi fermi-pasta-ulamis jaWvSi“ (arawrfivi fizika) meore adgili daikava, Tumca misi moxseneba Jurnal PRL-Si daibeWda. amJa-mad profesor estate xmalaZis stipen-diati saqarTvelos erovnul samecniero fondis grantSia CarTuli, profesor nana SaTaSvilis xelmZRvanelobiT igi muSaobs mzis koronis anomaluri gaT-bobis problemaze rogorc analizuri, aseve, kompiuteruli modelirebis gamoy-enebiT. giorgi miloSeviCi momavalSi as-trofizikis da laboratoriuli plazmis (kontrolirebadi sinTezi) problemebis Seswavlas apirebs. swavlis gagrZelebas ki sazRvargareTis romelime umaRles saswavlebelSi gegmavs.

`am stipendiis miReba Cem Tvis Zalian bevrs niSnavs. dReidan ufro meti mondomebiT daveuflebi Cems profesias,~ _ gviTxra giorgi miloSeviCma.

Page 6: 15 aprili, paraskevi, 2011 w. 5 (2116) rogor vufrTxildebiT warsulSi …dspace.nplg.gov.ge/.../1/TbilisisUniversiteti_2011_N5.pdf · 2020. 7. 2. · 2010 wlis 27 dekembris #293/02-01

Tbilisis universiteti

[email protected] www.tsu.gewww.tsu.ge6

Ó É À á Ë Ä

Tamar dadiani

_ batono ralf, rogor daiwyo Tqveni TanamSromloba Tbilisis sa-xelmwifo universitetTan?

_ 2007 wels TbilisSi gamarTul saerTaSoriso samecniero konferencia-Si miviRe monawileoba. ase davuaxlovdi

qarTvel kolegebs da maTTan TanamSrom-lobis safuZvelze giotingenis univer-giotingenis univer- univer-sitetisa da razmaZis maTematikis insti-tutis mecnierebma movipoveT erTobli-vi samecniero granti, romlis dafinan-sebac `folksvagenma~ uzrunvelyo.

_ giotingenis universitetTan sa-giotingenis universitetTan sa- universitetTan sa-erTo sadoqtoro programis Sesaxeb ras gvetyviT?

_ rodesac zust da sabunebismetyve-lo mecnierebaTa fakultetis saswavlo programebs gavecani, vnaxe, rom swavlis gasagrZeleblad niWieri studentebis didi nawili sazRvargareT iyo wasuli. amitom gadavwyvite, profesor xvedri inasariZesTan erTad gamekeTebina saer-To sadoqtoro programa, romelic er-Toblivi diplomis miRebis SesaZleblo-bas iZleva. studentebi doqtoranturis pirvel saswavlo wels Tsu-Si gaivlian, xolo danarCen ors _ giotingenis uni-giotingenis uni- uni-versitetSi. kandidatTa SesarCevi Jiu-ris SemadgenlobaSi Sedian: profesore-bi xvedri inasariZe, omar Rlonti, Tamaz TadumaZe (Tsu) da giotingenis universi-(Tsu) da giotingenis universi- da giotingenis universi-giotingenis universi- universi-tetis profesorebi: me, anu ralf meieri, anita Soebeli da ania Sturmi.

saerTo sadoqtoro programis miza-nia codnis gaRrmaveba da mecnieruli kv-kv-levebis Catareba maTematikasa da gamoye- Catareba maTematikasa da gamoye-nebiTi maTematikis sxvadasxva dargebSi, albaTobis Teoriasa da stoqastur pro-stoqastur pro- pro-cesebSi, maTematikur statistikaSi.

doqtorantis kvleviTi interesebi-dan gamomdinare, programis saswavlo komponenti iTvaliswinebs saleqcio kursebs maTematikasa da gamoyenebiTi maTematikis sxvadasxva dargebSi, maTema-tikur statistikaSi. programis gavlis Semdeg doqtorants eqneba informacia aRniSnul dargebSi miRweuli warmatebe-bis Sesaxeb, aseve, ganuviTardeba amoca-nis maTematikurad Camoyalibebis, pro-blemis sworad dasmisa da gadawyvetis, informaciis moZiebisa da damuSavebis unari.

doqtoranti uzrunvelyofili iqne-ba samecniero kvlevebis materialur-teqnikuri baziT rogorc Tsu-Si, aseve, giotingenis universitetSi. igi isarge-blebs samecniero biblioTekiTac.

_ dRes ramdeni qarTveli doqto-ranti eufleba am programas?

_ adamianuri da materialuri re-sursebidan gamomdinare, SesaZlebelia 5 doqtorantis miReba, magram dRes aR-niSnuli programiT Tsu-is mxolod 1 doqtoranti swavlobs _ maia svanaZe. gasul kviras studentebs gavesaubre da am programisTvis kidev erTi doqtoran-ti SevarCie.

_ Tqveni azriT, ratom unda dain-teresdes studenti am programiT?

_ pirvel rigSi, aRsaniSnavia, rom giotingenis universitetis maTematikis fakulteti erT-erTi gamorCeulia mTel evropaSi. iq arsebuli maTematikuri sko-iq arsebuli maTematikuri sko- maTematikuri sko-la (marto gausis gaxsenebac kmara, sxva geniosebze rom araferi vTqvaT) mTel msoflioSi aRiarebuli da warmatebu- aRiarebuli da warmatebu-lia.

_ ramdenad informirebuli arian Tsu-is doqtorantebi am programis Se- doqtorantebi am programis Se-saxeb?

_ Tsu-is doqtorantebs saerTo sa-Tsu-is doqtorantebs saerTo sa- doqtorantebs saerTo sa-doqtoro programis Sesaxeb informacia miawodes Tsu-is maTematikis mimarTu-lebis profesor-maswavleblebma, aR-niSnuli programis Sesaxeb informaciis moZieba Tsu-is veb gverdzec aris SesaZ-Tsu-is veb gverdzec aris SesaZ- veb gverdzec aris SesaZ-veb gverdzec aris SesaZ- gverdzec aris SesaZ-lebeli.

_ programis dafinansebis Sesaxeb ras ityviT?

_ amJamad, TiToeuli studentis dafinansebis sakiTxs individualurad vwyvetT. swavlebis procesis dasafinan-seblad samecniero grantebis moZiebac xdeba. rogorc mogaxseneT, programa samwliania. swavlebis pirvel wels qar-Tuli mxare uzrunvelyofs, xolo bolo ori wlis dafinansebas germanuli mxare kisrulobs. doqtorants samecniero fondebis moZiebaSi xelmZRvanelic exma-reba.

_ akademiuri moswrebis garda ra moTxovnebs unda akmayofilebdes do-qtoranti, raTa am programis monawile gaxdes?

_ doqtorantma Sesabamis maTemati-doqtorantma Sesabamis maTemati-Sesabamis maTemati-kur Temaze moxseneba unda waikiTxos in- moxseneba unda waikiTxos in-moxseneba unda waikiTxos in-glisur (an germanul) enaze. programis Jiuris wevrebi qarTveli maTematikosebi iqnebian, isini gasaubrebis safuZvelze SearCeven Sesaferis kandidats. yvelaze rTuli mesame etapia, roca doqtoran-tisTvis xelmZRvanelis SerCeva xdeba. am dros Zalian mniSvnelovania, rom ori-ve mxaris xelmZRvanelebis interesebi erTmaneTs emTxveodes. aseve, rTuli da sapasuxismgebloa sadoqtoro Temis ar-Cevac.

_ kmayofili xarT qarTveli stu-dentebis momzadebis doniT?

_ Tsu-is studentebTan wina kviris ganmavlobaSi leqciebs vkiTxulobdi. maTi momzadebis doniT marTlac kmayo-fili var: Zalian aqtiuroben, saintere-so kiTxvebs svamen... gasul welsac ram-denime leqcia Cavatare da sadoqtoro programisTvis ramdenime studentic SevarCieT.

_ giotingenis universitetTan Ta-giotingenis universitetTan Ta- universitetTan Ta-namSromlobis farglebSi sxva siaxle-ebs xom ar velodebiT?

_ Tu es programa warmatebiT gan-xorcielda, SeiZleba studentebis fi-nansuri mxardaWerisTvis damatebiTi grantebi gamoiyos. am programis mTavari mizania, qarTvelma studentebma ar da- qarTvelma studentebma ar da-tovon samSoblo da evropuli ganaTleba adgilze miiRon.

ormxrivi diplomis miRebis SesaZlebloba

maTematikaSiTsu-is zust da sabunebismetyvelo

mecnierebaTa fakultetis administraciam werili miiRo, romelSic arielis sauni-versiteto centris (israeli) maTematikis da kompiuterul mecnierebaTa fakultetis dekani, olimpiadis gamarTvis organizato-ri aleqsandre domoSnicki qarTvel stu-dentebs saerTaSoriso maTematikur inter-net-olimpiadaSi gamarjvebas ulocavs.

olimpiada arielis sauniversiteto centris TaosnobiT onlain reJimSi tarde-ba da masSi monawileobis miReba sauniversi-teto centrSi daregistrirebul nebismier students SeuZlia. olimpiadis gamarTvis process israelis mxarisgan ndobiT aRWur-vili universitetis TanamSromlebi video TvaliT akvirdebian. olimpiada sakmaod po-pularulia da masSi 20-ze meti qveyana mona-wileobs. Tsu am olimpiadaSi 2008 wlidan aris CarTuli. es garemoeba udavod misa-salmebelia im fonze, roca arsebobs memo-randumi TanamSromlobis Sesaxeb arielis sauniversiteto centrsa da Tsu-s Soris. Tsu-Si olimpiadis Catarebis organizebas xelmZRvaneloben zust da sabunebismety-velo mecnierebaTa fakultetis diferen-cialuri gantolebebis mimarTulebis Ta-namSromlebi: roman koplataZe (koordina-tori), Tamaz TadumaZe da grigor giorgaZe.

8 aprils saerTaSoriso maTematikur in-ternet-olimpiadaSi gamarjvebul gundebs medlebi, sigelebi da samaxsovro saCuqrebi sazeimod gadasces. ori oqros medali II kur-sis studentis nika salias gundma moipova.

gamarjvebuli gundis wevrebi arian: mixeil mebonia, irakli merabiSvili, ale-qsandre lomaZe da nika salia. oTxiveni v. komarovis Tbilisis 199-e sajaro skolis kursdamTavrebulebi da, amave dros, amave skolis pedagogebic arian, isini wris me-cadineobebs xelmZRvanloben. miuxedavad maTi axalgazrduli asakisa, axalbedebic ar eTqmiT, sakmao gamocdilebis mqoneni arian. isini warmatebasa da gamocdilebis SeZenas, upirveles yovlisa, skolas umad-lian, vinaidan kargi saZirkveli swored skolidan gamohyvaT.

`Tsu-is zust da sabunebismetyvelo mec-nierebaTa fakultetma mogvca saSualeba,

skolaSi Cayril myar safuZvelze aseve mya-ri kedlis Senebas SevdgomodiT. am fakul-tetze swavlam ki gza gagvixsna warmatebisa-ken da Sedegmac ar daayovna. am olimpiadaSi monawileobas yovelTvis didi interesiT vxvdebodiT da vcdilobdiT ise movmzade-buliyaviT, rom Cveni profesor-maswavleb-lebis ndoba gagvemarTlebina. brZola ga-marjvebisaTvis sakmaod daZabulad mimdi-nareobda, Rirseuli konkurentebi gvyavda, magram qarTvelma studentebma kidev erT-xel davamtkiceT qarTuli maTematikuri skolis siZliere, romelic msoflio samec-niero wreebSic aRiarebulia," - ganacxada gundis kapitanma nika saliam.

vercxlis medlebi II kursis studen-tebisgan dakompleqtebul gundebs ergoT, romlis kapitnebi iyvnen: levan varamaSvi-li da mariam rusiSvili, xolo brinjaos medali magistraturis I kursis studentis irakli Citaias gundma daimsaxura. aRsaniS-navia, rom seqtemberSi israelSi gaimarTeba ,,superfinali~, romelSic 2010-2011 wlebSi gamarjvebuli studentebi miiReben monawi-leobas. paralelurad tardeba saerTaSo-riso konferencia, romelic universite-tebSi swavlebis meTodebs da kulturul urTierTobebs eZRvneba.

saerTaSoriso maTematikur olimpiadaSi mopovebuli medlebi

Tbilisis saqalaqo sasamarTlos orga-nizebiT gamarTul samarTlebriv olimpia-daSi ivane javaxiSvilis saxelobis Tbili-sis saxelmwifo universitetis iuridiuli fakultetis gundma gaimarjva, romlis xelmZRvaneli iuridiuli fakultetis IV kursis studenti giorgi javaxaZe gaxldaT. olimpiadaSi, Tsu-is garda, saqarTvelos teqnikuri universitetis, saqarTvelos universitetisa da kavkasiis samarTlis skolis bakalavriatis III da IV kursis stu-dentebic monawileobdnen. TiToeuli um-aRlesi saswavleblis gundi 7 studentis-gan Sedgeboda.

aRsaniSnavia, rom Tbilisis saqalaqo sasamarTlos mier gamarTul samarTlebriv olimpiadaSi monawileobis misaRebad, Tsu-is garda, yvela umaRlesma saswavlebelma studentebi winaswar SesarCevi etapebis gavlis Sedegad gagzavna. im mizezis gamo, rom olimpiadis gamarTvis Sesaxeb Tbili-sis saxelmwifo universitetis iuridiuli fakultetis administracias informacia gvian miawodes, maT olimpiadis wina Sesar-Cevi turebis daniSvna veRar moaswres da samarTlebriv olimpiadaze saukeTeso qulebis mqone studentebi gagzavnes: gio-rgi talaxaZe (IV kursi), nino begiaSvili (IV kursi), rusudan rogava (IVkursi), nana do-RonaZe (IV kursi), giorgi xazaraZe (IV kur-si), ana sulxaniSvili (III kursi) da emzar gagniZe (III kursi).

samarTlebrivi olimpiada 5 etaps moi-cavda: kazusis amoxsna, samarTlebrivi kiTxvebi, metyveleba-oratoroba, samarT-

lebrivi Secdomebis koreqtireba da de-batebi. olimpiadaze kiTxvebi daisva sa-moqalaqo samarTlis, administraciuli samarTlisa da sisxlis samarTlis sferoe-bidan. gamarjvebuli gundis vinaoba bolo etapma – debatebma gadawyvita, romelSic mxolod gundebis kapitnebi monawileobd-nen.

`es olimpiada CvenTvis iyo Zalian azar-tuli paeqroba. dRes umaRles saswavleb-lebs Soris didi konkurenciaa da msgavsi olimpiadebi saSualebas mogvcems davamt-kicoT, rom Tbilisis saxelmwifo universi-tetSi samarTlis mimarTulebiT swavlebis xarisxi marTlac rom saukeTesoa~, _ gana-cxada gundis wevrma nino begiaSvilma.

miuxedavad imisa, rom Tbilisis saqa-laqo sasamarTlos administraciam Tsu-is iuridiuli fakultetis gunds erT-erT jildod staJirebis gavla da Semdeg dasa-qmeba SesTavaza, studentebi am saCuqris ga-moyenebas ar apireben, radgan yvela maTgani ukve an dasaqmebulia sakuTari profesiiT an staJirebas ukve gadis.

Tbilisis saqalaqo sasamarTloSi sa-marTlebrivi olimpiadebis gamarTva mim-dinare wlidan tradiciad iqceva, igi weli-wadSi orjer gaimarTeba. Temidas qandakeba ki, romelic am olimpiadis mTavari simbo-loa da romelic axla Tsu-is iuridiul fakultetze inaxeba, gardamavali jildo gaxdeba. qandakeba im umaRles saswavlebel-Si daidebs binas, romeli universitetis gundic momdevno olimpiadaze pirvel ad-gils moipovebs.

saqarTveloSi konkurentunariani, Sromis bazrisTvis maRalreitinguli kadrebis momzadebis mizniT, germaniis akademiuri gacvlis samsaxuris (DAAD) mxardaWeriT xorcieldeba giotingenis universitetisa da ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis saerTo sadoqtoro programa `maTematika~, romlis farglebSic zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis kursdamTavrebulebs eZlevaT uprecedento SesaZlebloba _ gaiaron saerTo sadoqtoro programa (saqarTveloSi, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbili-sis saxelmwifo universitetSi - 1 weli da germaniaSi, giotingenis universitetSi _ 2 weli) da miiRon ormxrivi diplomi. am programaSi CarTva SeuZlia saqarTveloSi mcxovreb magistris akademiuri xarisxis mqone nebismier axalgazrdas. programis iniciatorebi da xelmZRvanelebi arian profesorebi ralf meieri da xvedri inasa-ralf meieri da xvedri inasa- meieri da xvedri inasa-meieri da xvedri inasa- da xvedri inasa-riZe.

dawvrilebiTi informaciis misaRebad vesaubreT giotingenis universitetis profesors ralf meiers.

saqalaqo sasamarTlos samarTlebriv olimpiadaSi Tsu-m gaimarjva

Page 7: 15 aprili, paraskevi, 2011 w. 5 (2116) rogor vufrTxildebiT warsulSi …dspace.nplg.gov.ge/.../1/TbilisisUniversiteti_2011_N5.pdf · 2020. 7. 2. · 2010 wlis 27 dekembris #293/02-01

Tbilisisuniversiteti

[email protected] 7

à À Ó À Ø Ì Ä Á É Ó Á À Æ À Ò Æ Ä

Tsu-is magistrantebsa da doqtoran-tebs anazRaurebadi staJirebis gavlis SesaZlebloba eZlevaT. aRmosavleT-dasavleTis menejmentis instituti konkurss acxadebs proeqtis _ `sa-jaro politikis, advokatirebisa da samoqalaqo sazogadoebis ganviTareba saqarTveloSi~ (G-PAC) farglebSi, masSi monawileobis miReba SeeZlebaT saqarT-veloSi moqmedi yvela umaRlesi saswav-leblis sajaro politikis, saxelmwifo marTvis, politikuri mecnierebebis, ekonomikis da sxva monaTesave special-obebis magistrantebs, doqtorantebsa da bakalavriatis axal kursdamTavre-bulebs.

programis _ `sajaro politikis, ad-vokatirebisa da samoqalaqo sazogadoe-bis ganviTareba saqarTveloSi~ farglebSi saukeTeso monacemebis mqone 25 an 30 konk-ursanti SeirCeva. isini staJirebis proces-Si TveSi 300 dolars miiReben. staJireba weliwadis nebismier dros aris SesaZlebe-li da 3-dan 6 Tvemde grZeldeba. aRsaniSna-via, rom anazRaurebadi staJirebis gavlis msurvelebma unda mimarTon qarTul ara-samTavrobo organizaciebs an sajaro uwy-ebebs, moelaparakon maT staJirebis gavlis pirobebsa da xangrZlivobaze da mxolod amis Semdeg Seitanon sabuTebi anazRaure-badi staJirebis konkursSi monawileobis misaRebad. anu, aRmosavleT-dasavleTis menejmentis instituti staJirebis gavlis msurvelebs mimReb organizaciebTan Suamd-gomlobas ar gauwevs. konkursantebma, aseve, unda waradginon G-PAC saganacxado forma, samotivacio werili, oficialuri werili arasamTavrobo organizaciebidan

an sajaro uwyebidan (romliTac organiza-cia iuwyeba, rom dafinansebis SemTxvevaSi miiRebs staJiors), avtobiografia, 3 reko-mendatoris saxeli da gvari da sakontaqto informacia, xolo im aplikantebma, romle-bic staJirebis periodSi umaRles saswav-lebelSi swavloben, unda waradginon am um-aRlesi saswavleblis oficialuri nebarT-vac. konkursis erT-erTi mTavari mizania, qarTuli umaRlesi saswavleblebisTvis saxelmwifo marTvis, sajaro politikis, politikuri mecnierebebisa da sxva monaTe-save programebisa da kursebis ganviTareba-Si xelis Sewyoba.

aRmosavleT-dasavleTis menejmentis institutis programis _ `sajaro po-litikis, advokatirebisa da samoqalaqo sazogadoebis ganviTareba saqarTvelo-Si~ (G-PAC) koordinatorebma anazRaure-badi staJirebis programis prezentacia ivane javaxiSvilis saxelobis Tbili-

sis saxelmwifo universitetSi 1 aprils gamarTes.

`programis mizania, erTmaneTs davu-kavSiroT studentebi da potenciuri dam-saqmebeli organizaciebi, xeli SevuwyoT axalgazrdebs, raTa SeiZinon praqtikuli gamocdileba, rac SemdgomSi xels Seu-wyobs maT dasaqmebas. Cven, aseve, gvinda, rom davexmaroT kvleviT organizaciebsa da umaRles saswavleblebs partnioruli urTierTobebis damyarebaSi. zogadad, mi-Rebulia, rom magistraturis studentebi staJirebas gadian sxvadasxva organiza-ciebSi da amisTvis akademiur kreditebsac

iReben, staJireba akademiuri programis na-wili xdeba, Cveni erT-erTi mTavari mizani am praqtikis damkvidrebac gaxlavT~, _ aR-niSna anazRaurebadi staJirebis programis koordinatorma nino RvinaZem.

anazRaurebadi staJirebis programaSi monawileobis miReba magistraturisa da

doqtoranturis studentebs seqtembram-de SeeZlebaT, Tumca proeqtis _ `sajaro politikis, advokatirebisa da samoqalaqo sazogadoebis ganviTareba saqarTvelo-Si~ koordinatorebi ar gamoricxaven, rom saukeTeso aplikantebis miRebis SemTxveva-Si 30-ve staJiori gazafxulis bolosTvis SeirCes.

aRmosavleT-dasavleTis menejmentis institutis proeqtis _ `sajaro politi-kis, advokatirebisa da samoqalaqo sazoga-doebis ganviTareba saqarTveloSi~ ( G-PAC) mTavari mizani samoqalaqo sazogadoebis rolis gazrda da am gziT sazogadoebis interesebis ukeT dacva gaxlavT. am miznis misaRwevad proeqti 4 mimarTulebiT xor-cieldeba: arasamTavrobo organizaciebis monitoringisa da advokatirebis pro-gramebis xelSewyobiT moqalaqeTa inte-resebis dacva; saxelmwifo reformebisa da, zogadad, sajaro politikis formirebis procesis, maT Soris, kvlevisa da analizis sistemebis daxvewa; arasamTavrobo organi-zaciaTa qmediTi koaliciebisa da partnio-robebis, aseve, masmediasTan, politikur partiebTan da sazogadoebasTan maTi kavSi-rebis ganmtkicebis xelSewyoba da umaRlesi saswavleblebis sajaro politikis, saxelm-wifo marTvisa da politikur mecnierebaTa programebis instituciebis gaZliereba. anazRaurebadi staJirebis programis saSu-alebiT am procesSi CarTva da profesiuli zrda Tsu-is aRniSnuli specialobebis do-qtorantebs, magistrantebs da bakalavria-tis axal kursdamTavrebulebsac SeuZli-aT, Tumca amisaTvis maT jer SesarCev kon-kursSi gamarjveba mouwevT.

moamzada: nato obolaZem

anazRaurebadi staJireba doqtorantebisa da magistrantebisTvis

Tamar dadiani

7 aprils, jandacvis msoflio dRe ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis medicinis fakultetma studentur organizacia `EMSA TSU~-sTan da Tsu-is studentur TviTmarTvelobasTan erTad aRniSna. RonisZiebaSi monawileobda `saqarTve-los eqimTa asociaciac~. am dRes jandac-vis msoflio organizacia 1950 wlidan aRniSnavs.

Tsu-is medicinis fakultetis stu-dentebma universitetis II da XI korpu-sebSi sainformacio flaerebi daariges, xolo antimikrobul rezistentobasTan dakavSirebiT seminari gaixsna. Tsu-is profesor-maswavleblebma da saqarTve-los alergologiisa da klinikuri imu-nologiis asociaciis gamgeobis wevrebma Semdegi moxsenebebi waikiTxes: `medika-menturi alergiis Tanamedrove aspeqte-bi bavSvebSi~ (momxsenebeli: Tsu-is me-dicinis fakultetis sruli profesori rusudan qarselaZe); `wamlis mimarT re-zistentoba~ (momxsenebeli: Tsu-is medi-cinis fakultetis asistent-pofesori maka WipaSvili); `antibiorezistentobis daZlevis alternatiuli gzebi~ (momxse-neblebi: saqarTvelos alergologiisa da klinikuri imunologiis asociaciis gamgeobis wevrebi, asocirebuli profe-sori ia fanculia da doqtoranti beso lasareiSvili).

seminars eswrebodnen saqarTvelos

parlamentis jandacvis komitetis, jan-dacvis msoflio organizaciisa da sa-qarTvelos alergologiisa da kliniku-ri imunologiis asociaciis gamgeobis we-vrebi, Tsu-is profesor-maswavleblebi da medicinis fakultetis studentebi.

`problema, romelsac dRevandeli dRe eZRvneba, metad mniSvnelovania jan-mrTeli momavali Taobis aRsazrdelad. Tu am sakiTxis mimarT sazogadoebas globaluri interesi eqneba da proble-mis mogvarebis alternatiul gzebsac vipoviT, mxolod maSin SevZlebT erTia-ni ZalisxmeviT mkurnalobis efeqturi meTodebis danergvas. studentebi moma-valSi mSoblebi gaxdebian da aRniSnuli problemis mimarT maT garkveuli war-modgena unda gaaCndeT, raTa maTi Svi-lebis janmrTelobas safrTxe ar daemu-qros~, _ aRniSna saqarTvelos parlamen-tis janmrTelobis dacvisa da socialur sakiTxTa komitetis Tavjdomarem oTar ToiZem.

jandacvis msoflio organizaciis saqarTvelos warmomadgenlobis wevr-ma qalbatonma rusudan klimiaSvilma aRniSna, rom rac ufro seriozulad da racionalurad mivudgebiT arsebul problemas, miT ufro daculebi viqne-biT. `antibiotikebis moxmarebisa da gamoyenebis wesis dacva adamianis jan-mrTelobisaTvis mniSvnelovani faqto-ria da misma TviTneburma moxmarebam SeiZleba mZime Sedegamde migviyvanos. sa-kiTxis kvleva pirvelad 1995 wels Catar-

da da aRmoCnda, rom qveyanaSi, am mxriv, katastrofuli mdgomareoba iyo, amitom sazogadoebis informireba arsebuli problemis mimarT aucilebelia. aseTi saxis RonisZiebebi ki zrdis sazogadoe-bis informatiulobis dones, rac uda-vod misasalmebelia~, _ ganacxada Tsu-is reqtorma aleqsandre kvitaSvilma.

amitomac miuZRvna jandacvis msof-lio organizaciam ara erTi RonisZie-ba antimikrobul rezistentobas da msoflio sazogadoebas wamlebis da-balansebuli gamoyenebisken mouwoda.

`antimikrobuli rezistentobis ar-seboba mudmivi procesia. mTavaria, rom problema samedicino personalis CarT-viT marTvadi gaxdes. wamlis mimarT rezistentuli mikrobiT inficireba SesaZlebelia ganviTardes samedicino dawesebulebaSi (magaliTad: stafilo-kokuri infeqciebis ganviTareba inten-siur ganyofilebaSi), sazogadoebrivi TavSeyris adgilebSi (magaliTad pnev-mokokiT inficireba saklaso oTaxidan, auditoriidan) da sakvebi produqtebis saSualebiT (magaliTad, salmonelaTi inficireba xorcis da kvercxis produ-qtebis saSualebiT). nebismier adamians aqvs wamlis mimarT rezistentuli mi-kroorganizmiT inficirebis riski~, _ aRniSna Tsu-is medicinis fakultetis asistent-pofesorma maka WipaSvilma.

sazogadoebam ufro meti unda ico-des aseTi riskebis Sesaxeb, raTa Tavidan aicilos mZime Sedegebi. evropis bevr

qveyanaSi antibiotikebis SesaZenad au-cilebeli ar aris eqimis daniSnuleba, farmacevtuli industria ki did zewo-las axdens eqimebsa da farmacevtebze _ gayidon maTi medikamentebi. antibioti-kebisadmi rezistentobasTan sabrZolve-lad saWiroa farTomasStabiani dargTa-Sorisi midgoma da aqtiuri CarTuloba. problemis sirTule da masSi CarTuli dargebis mravalferovneba moiTxovs mZlavr koordinacias erovnul doneze, zedamxedvelobis sistemebs, erovnul gaidlainebsa da dargobriv samoqmedo gegmebs. ukve arsebobs gamocdileba da warmatebuli praqtika: bevr qveyanaSi antibiotikebis gayidva regulirdeba da maTi gayidva mxolod eqimis daniSnule-bis safuZvelze xdeba. evropis qveynebis umetesobaSi receptis gareSe arc erTi antibiotiki ar iyideba.

jandacvis msoflio kvireulTan da-kavSirebiT 11, 12 da 13 aprils Tsu-Si sxva Tematuri RonisZiebebic gaimarTa.

11 aprils Tsu-is medicinis fakul-tetis studentebma waikiTxes moxseneba Tambaqos zianis Sesaxeb, RonisZiebis da-sasruls gaimarTa Tematuri kinoCveneba.

studentebi narkomaniis Temasac ga-moexmaurnen da kargad momzadebuli pre-zentaciac waradgines, Semdeg gaimarTa kinofilm `kalaTburTelis dRiurebis~ Cveneba. 13 aprils Tsu-is medicinis fa-kultetis damamTavrebeli kursis stu-dentebma Caatares treningi gadaudebe-li samedicino daxmarebis Sesaxeb.

nu miiRebT antibiotikebs rCevis gareSe!

sazogadoebrivi janmrTelobis sferoSi aqtualuri problemebis mogvareba qveynis politikuri kursis gamtareblebis prerogativaa, romlebic pasuxs ageben mosaxleobis janmrTelobis dacvasa da efeqtur samedicino momsaxureobaze. amJa-mad aqtualuri antibiotikebis miRebis wesis gansazRvraa, radgan arsebobs saSiS-roeba imisa, rom am preparatebma SeiZleba efeqturoba dakargon. baqteriebi maT winaaRmdeg rezistentobas gamoimuSaveben. amis mizezi antibiotikebis araswori gamoyeneba, gansakuTrebiT ki, maTi Warbad moxmarebaa. antibiotikebis gamoyeneba racionaluri unda iyos, anu maTi miReba mxolod im SemTxvevaSi unda moxdes, rode-sac es saWiro da gamarTlebulia Terapiuli miznebiT. antibiotikebisadmi rezis-tentobis problema avadobasa da sikvdilianobis matebas iwvevs. es problema dauy-ovnebliv reagirebas moiTxovs. evrokavSirSi, norvegiasa da islandiaSi yovelwli-urad 25 000-ze meti adamiani iRupeba gavrcelebuli rezistentuli baqteriuli infeqciebisagan. rezistentuli baqteriebi seriozul problemas warmoadgens rogorc samedicino dawesebulebebis, aseve mosaxleobisTvisac.

ai, ratom mieZRvna am problemas jandacvis msoflio dRis aRsaniSnavi RonisZie-bebi Tsu-Si, romlis devizi gaxldaT _ antibiotikebisadmi rezistentoba: ar vimo-qmedebT dRes, ver vumkurnalebT xval!

j a n d a c v i s m s o f l i o d R e u n i v e r s i t e t S i

aqtualuri

Page 8: 15 aprili, paraskevi, 2011 w. 5 (2116) rogor vufrTxildebiT warsulSi …dspace.nplg.gov.ge/.../1/TbilisisUniversiteti_2011_N5.pdf · 2020. 7. 2. · 2010 wlis 27 dekembris #293/02-01

Tbilisis universiteti

[email protected] www.tsu.gewww.tsu.ge8

Ê Ï Í Ô À Ø Ô Ä Á É

SurTxia beroSvili

ukrainisa da saqarTvelos umaRles saswavleblebs Soris samecniero-kul-turul urTierTobas didi xnis istoria aqvs. jer kidev XIX saukuneSi, 1834 wels, wminda volodimiris kievis universite-tis gaxsnidan sul raRac 25 wlis Sem-deg, mas xSirad stumrobda da leqciebs eswreboda kievis sasuliero akademiis studenti iakob gogebaSvili. SemdgomSi kievis universiteti daamTavres ale-qsandre sarajiSvilma, Sio CitaZem, ne-stor rambaraSvilma, simon gogitiZem da sxvebma. mogvianebiT ukrainaSi sas-wavleblad gaemgzavrnen msaxiobi akaki xorava, eqimebi: giorgi naTaZe, aleq-sandre fxakaZe da sxvebi. gasuli sauku-nis 90-ian wlebSi ki kievis universiteti daamTavra saqarTvelos prezidentma mixeil saakaSvilma. simboluria, rom TbilisSi swavlobda ukrainis pirveli prezidenti mixailo gruSevski.

aRsaniSnavia isic, rom ivane javaxiS-vilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi 1940 wlidan ikiTxeba ukrainuli literaturis istoria da ukrainuli ena. 1964 wels ki pirveli gacvliTi programa ganxorcielda kie-visa da Tbilisis universitetebs So-ris.Aim periodSi saqarTveloSi gaimarTa ukrainuli literaturis pirveli deka-da, romelSic universitetic aqtiurad iyo CarTuli. im droidanve daiwyo ore-novani krebulebis gamocema, romlebic, ZiriTadad, studentebis Sedgenili iyo. paralelurad qveyndeboda ukraineli mwerlebis Sesaxeb monografiebi, ro-melTagan mniSvnelovania ukrainistikis institutis xelmZRvanelis, akademikos oTar baqaniZis monografiebi lesia ukrainkas, taras SevCenkos, ivan fran-kos, pavlo tiCinas da sxvaTa cxovrebasa

da Semoqmedebaze. aRsaniSnavia, rom am mimarTulebiT Tsu-is gamomcemlobam gamosca 37 monografiuli gamokvle-va, 27 orenovani krebuli da asze meti wigni, romelic universitetis lite-raturul urTierTobaTa da Targmanis kaTedram da ukrainistikis institutma moamzades.

`Tbilisis saxelmwifo universite-ti erT-erTi keraa, sadac am ori xalxis urTierTobas eyreba safuZveli. Cven mier dawyebuli propaganda siyvarulSi gadadis. saukunovani megobrobis man-Zilze am urTierTobaSi bzari ar gaCe-nila. Cveni mTavari amocana am megobro-bis gaRrmavebaa~, _ ambobs akademikosi oTar baqaniZe, romlis ZalisxmeviTac ukrainismcodneobis nacionalur sa-mecniero-kvleviT institutsa da ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis sa-xelmwifo universitets Soris xelSe-kruleba gaformda.

oTar baqaniZis informaciiT, am xel-Sekrulebis mTavari mizania, mxareTa er-Tiani ZalisxmeviT uwyveti tradiciuli da distanciuri swavlebis, aprobaciis kompleqsuri sistemis Seqmna; ukrainis-mcodneobaSi, ukrainul enasa da lite-raturaSi, istoriaSi, qarTvelologia-Si, qarTul kulturasa da enaSi da sxva saswavlo disciplinebSi pedagogTa da maswavlebelTa momzadeba, gadamzade-ba da kvalifikaciis amaRleba. amasTan, xelSekrulebis mizania erTiani samec-niero-SemoqmedebiTi muSaoba inovaci-uri saganmanaTleblo proeqtebis gansa-xorcieleblad; ukrainismcodneobaSi, ukrainul enasa da literaturaSi, qarT-velologiaSi, qarTul kulturasa da en-aSi saerTaSoriso problemebis komple-qsuri kvleva da Seswavla; Tanamedrove meTodikis popularizacia; maprofile-beli speckursebis danergva; erTobli-

vi sagamomcemlo saqmianoba; saswavlo disciplinebSi saSualo da umaRlesi skolebisTvis samecniero meToduri ma-salebis, saxelmZRvaneloebisa da maTi eleqtronuli versiebis Seqmna. erTob-livi programiT ganxorcieldeba mec-nieruli Seswavla ukrainuli eTnosis cxovrebaze saqarTveloSi da qarTveli eTnosisa _ ukrainaSi.

`mravali wlis Semdeg es pirveli SemTxvevaa, rodesac ukrainis saswavle-belTan xelSekruleba daido. ukrainis universitetTan urTierTTanamSrom-

loba pirvelad 1939 wels gaformda. 1941 wels gadaidga nabiji am xelSekru-lebis ganaxlebisken, magram maSin am process samamulo omma SeuSala xeli. mogvianebiT kidev iyo urTierTobis ganaxlebis mcdeloba, magram ver gan-xorcielda. dRes ki sasixarulo fa-qtia, rom urTierToba kvlav aRdga. kievis ukrainismcodneobis samecniero instituts, romelic ukrainis ganaT-lebis saministros daqvemdebarebaSia, sakmaod didi da mWidro kontaqtebi aqvs msoflios sxvadasxva umaRles sas-wavlebelTan. mogexsenebaT, maT saer-TaSoriso organizaciac aqvT Seqmnili, romlis prezidentic am institutis direqtori akademikosi petro kononen-koa. Aam urTierTobas mxolod litera-turuli mniSvneloba ki ara aqvs, aramed politikuric. Cveni mizania, axali Tva-liT davinaxoT es urTierToba~, _ aR-niSna oTar baqaniZem.

misi informaciiT, amJamad Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakul-tetis ukrainistikis instituti sxva-dasxva saintereso proeqtze muSaobs, erT-erTi mniSvnelovani iniciativa ki qarTul-ukrainuli leqsikonis gamo-cemaa, romelic, samwuxarod, dRemde ar arsebobs.

aRsaniSnavia, rom ukrainistikaSi Se-tanili RvawlisTvis akademikosi oTar baqaniZe, romelic am damsaxurebisTvis isedac mravali jildos mflobelia, am-Jamad kievis nacionalurma institutma warCinebis medliT daajildova. medali mas ukrainis elCma saqarTveloSi vasil cibenkom gadasca.

cnobisTvis

saqarTvelos literaturaTmcod-neobis akademiis prezidenti, akademiko-si oTar baqaniZe Tbilisis saxelmwifo universitetSi 1952 wlidan moRvaweobs. 1972-1976 wlebSi igi filologiis fa-kultetis dekani iyo, erovnul urTier-TobaTa, literaturul urTierTobaTa da Targmanis kaTedras 1975-2005 wlebSi xelmZRvanelobda, 1977 wlidan iyo sla-

vistikis saswavlo-samecniero centris xelmZRvaneli, klub `ukrainis~ (1971 w.) da asociacia `saqarTvelo-ukrainis~ (1992 w.) damaarsebeli da prezidenti, saqarTvelos literaturaTmcodneo-bis akademiis prezidentia 2002 wlidan, 2005-2007 wlebSi mecnieri rusistikis, slavmcodneobisa da kulturaTSorisi komunikaciis direqtoris Tanamdeboba-ze muSaobda, 2007 wlidan dRemde ki ba-toni oTari ukrainistikis institutis direqtoria.

mecnieris interesebis sfero farTo

da mravlismomcvelia. igi moicavs Tana-medrove literaturul procesebs, qar-Tul-ukrainul, qarTul-rusul, qar-Tul-belorusul, qarTul-polonur li te raturul urTierTobebs, rusuli literaturis istorias, ukrainuli li-teraturis istorias, literaturul urTierTobaTa da Targmanis Teoriis sakiTxebs da sxva. Aam sakiTxebis kvlevas mieZRvna misi monografiebi da samec-niero statiebi. Mmisi damsaxurebaa Tbi-lisis saxelmwifo universitetSi fi-lologiis umniSvnelovanesi dargebis _ Targmanmcodneobisa da literatu-ruli kompartivistikis _ metad mniSv-nelovani samecniero mimarTulebisa da saswavlo centris Seqmna.

calke unda aRiniSnos misi fundamen-turi gamokvleva _ `qarTul ukrainu-li literaturuli da Teatraluri ur-TierTobani~. wigni gamoica ukrainul, qarTul da rusul enebze. konkretul magaliTebze dayrdnobiT naSromSi mTavari yuradReba eTmoba gamoCenili qarTveli mwerlebisa da moRvaweebis: niko lomouris, ilia WavWavaZisa da akaki wereTlis cxovreba-moRvaweobis kavSir-urTierTobebs ukrainasa da ukrainul literaturasTan. calke Ta-vebia miZRvnili kavkasiaSi Camosaxle-bul ukrainel moRvaweebze _ mikola gulakze da oleqsandr navrockize, romlebic ukrainelTagan pirvelni Seecadnen `vefxistyaosnis~ ukrainul enaze Targmnas. wignis meore nawili eZ-Rvneba qarTul-ukrainul Teatralur-dramaturgiul urTierTobebs.

gamoCenili ukraineli mecnieri, ukrainuli literaturaTmcodnobis patriarqi, umaRlesi saxelmwifo pre-miis laureati, akademikosi evgen kiri-liuki Tavis statiaSi `WeSmariti mego-bari~ jer kidev axalgazrda mkvlevars oTar baqaniZes `ukrainisa da ukrainu-li literaturis WeSmarit megobars~ uwodebs da aRniSnavs, rom `axalgazr-da mkvlevris moRvaweoba ukraineli da qarTveli xalxebis urRvevi megobrobi-sa da Zmobis aqtiuri qomagis sanimuSo magaliTia~.

akademikos oTar baqaniZis ZalisxmeviT da universitetis xelmZRvanelobis mxardaWeriT axlaxan ukrainismcodneobis nacionalur samecniero-kvleviT insti-tutsa da ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitets Soris daido xelSekruleba SemoqmedebiTi TanamSromlobisa da urTierTdaxmarebis Ses-axeb. oTar baqaniZis TqmiT, samwuxarod, bolo wlebis manZilze Tbilisis saxelm-wifo universitetSi saTanado yuradReba aRar eqceoda ukrainistikis ganviTarebas da misasalmebelia, rom universitetis reqtoris aleqsandre kvitaSvilisa da hu-manitarul mecnierebaTa fakultetis dekanis darejan TvalTvaZis xelSewyobiT ukve gadaidga garkveuli nabijebi mdgomareobis gamosasworeblad.

ukrainistikis ganviTarebas perspeqtiva gamouCnda

8 aprils Tsu-is ,,iaponiis enisa da kulturis centris” organizebiT gai-marTa iaponiis ,,cunamis tragediisadmi” miZRvnili RonisZieba. centris mowveviT RonisZiebas daeswrnen saqarTveloSi ia-poniis saelCos warmomadgeneli ricuko inoue, iaponeli profesori, ,,iaponuri fondis” eqsperti iuki mori, Tsu-is iaponistikis mimarTulebis xelmZR-

vaneli nana gelaSvili, mimarTulebis profesor-maswavleblebi da studente-bi. iaponistikis mimarTulebis xelmZ-Rvanelma nana gelaSvilma Tavis misa-salmebel sityvaSi gamoTqva mwuxareba da Tanadgoma iaponeli xalxisadmi. Ro-nisZiebaze studentebma warmoadgines iaponur enaze simRerebi da leqsebi. daigegma ,,iaponur fondTan” erTobli-vi samecniero konferenciis gamarT-va iaponiis istoriisa da kulturis Temaze.

Sexvedraze warmodgenili iyo stu-dentTa namuSevrebis gamofenac. aRsa-niSnavia norCi mxatvris, 195-e sajaro skolis moswavlis, 15 wlis luka kiknaZis ramdenime namuSevari, romelzec iapone-li qalebi erovnul samosSi iyvnen war-modgenilni.

luka kiknaZe 3 wlis asakidan xatavs. igi iaponurma Tematikam 9 wlis asakidan gaitaca mas Semdeg, rac iaponur kino-xelovnebas eziara. iaponelebis ,,cuna-mis tragedias” man axlaxan miuZRvna ara erTi mxatvruli tilo, romelic mis veb-gverdzecaa ganTavsebuli. univer-sitetis ,,iaponiis enisa da kulturis centrSi” namuSevrebis gamofeniT iapo-neli xalxis mimarT pozicia patara mxat-varmac daafiqsira. iaponiis saelCos warmomadgenelma ricuko inouem norCi mxatvris namuSevrebis Sefasebisas aRta-ceba ver damala da aRniSna, rom 15 wlis luka iaponuri kulturis siRrmeebs Caswvda.

iaponiis centris Tanadgoma iaponel xalxs

mokled

ukrainistikaSi Setanili RvawlisTvis akademikosi oTar baqaniZe, romelic am damsaxurebisTvis isedac mravali jildos mflo-

belia, amJamad kievis nacionalurma institutma warCine-bis medliT daajildova. medali mas ukrainis

elCma saqarTveloSi vasil cibenkom gadasca.

Page 9: 15 aprili, paraskevi, 2011 w. 5 (2116) rogor vufrTxildebiT warsulSi …dspace.nplg.gov.ge/.../1/TbilisisUniversiteti_2011_N5.pdf · 2020. 7. 2. · 2010 wlis 27 dekembris #293/02-01

Tbilisisuniversiteti

[email protected] 9

Ð Ò Ï × É Ë É

mesame gverdidan

enaTmecnierebis institutma, normaTa dad-genis TvalsazrisiT, ra gaakeTa; ramdenad iqna daculi qarTuli enis interesebi; qar-Tul enaze ramdeni wigni daibeWda; ra aq-ciebi Catarda da a.S. da es saqmiani angariSi unda warmoadginon 14 aprils im dawesebu-lebebma, romelTac qarTuli enis siwmindis dacva xelewifebaT~ (magaliTad, televi-zia, presa rogor ufrTxildeba salitera-turo enas).

faratina qaRaldi

is RonisZiebebi, rac enis dacvisTvis unda gatarebuliyo, im drosac cota for-maluri iyo da arnold Ciqobavas mowodebac lamis ̀ faratina qaRaldad~ iqca, radgan sa-qarTvelos teritoriis mozrdil nawilze, iq, sadac sxva erebis kompaqturi dasaxleba

arsebobda, maRaziaSi rom SesuliyaviT, qar-Tul enaze pasuxs aravin gagcemdaT... axlac, vaglax, ukeTesi mdgomareoba ar aris. cota SeiZleba gaumjobesda, magram, aba, CadiT javaxeTSi da naxeT, ramdenad funqcioni-rebs iq qarTuli, rogorc saxelmwifo ena. rasakvirvelia, jadosnuri kverTxis daqne-viT es erT dReSi gadasawyveti sakiTxi ar aris, magram muSaobaa saWiro. am Tvalsaz-risiT, sasikeTo nabijebi, gansakuTrebiT skolebSi, TiTqosda gadaidga. skola in-axavs, garkveuli azriT, enas da saxelmwifo enis cnebas, magram saqmis warmoebac auci-leblad qarTul enaze unda mimdinareob-des. CurCuli da raRac niadagis momzadeba imisTvis, rom skolebSi, dawyebiT klasebSi, ramdenime sagnis swavleba inglisur en-aze daviwyoT, Tavidanve aRsakveTia. ase moindomes adrec rusulad Catarebuliyo ramdenime leqcia universitetSic da maSin qarTuli studentoba, upirveles yovlisa

ki Cven, TanamSromlebi, win aRvudeqiT amg-var umsgavsobas. ase undodaT bilingvizmis (orenovneba) Semopareba saqarTveloSi, ris Semdegac erTi nabijiRa rCeba qarTulis ga-qrobamde. warsuls unda Cabardes is dro, rodesac adamiani karieras ver gaikeTebda, Tu e.w. uaqcento rusuliT ar ilaparakebda. amitom qarTuli enisaTvis mxolod saxelm-wifo enis statusis mikuTneba problemis sabolood gadawyveta ar gaxlavT. saqmea saWiro, qmedebaa saWiro, raTa qarTuli ena Cveni saxelmwifos masStabiT iqces marT-lac saxelmwifo enad.

`deda enis sazogadoeba~

ramdenime Tvis win SevqmeniT ara-samTavrobo organizacia ̀ deda enis sazoga-doeba~ (ramdenime kaci varT damfuZneble-bi). am etapze vamzadebT niadags imisTvis, rom qmediTi proeqtebi SevimuSaoT deda

enis funqciis gansamtkiceblad da qarTu-lis, rogorc saxelmwifo enis, statusis realurad xorcSesxmisTvis. deda enis aso-ciaciebis Seqna, TavisTavad, ar gviSvelis, Tu ar vimuSaveT. garkveuli winadadebebis dayenebac aris saWiro, raTa enis palatis zogierTi funqcia aRdges, romelic gaauq-mes. vfiqrob, ar iyo gasauqmebeli arc enis palata da arc normaTa damdgeni saxelmwi-fo komisia. es tendencia ar Seuwyobs xels qarTuli enis ganmtkicebas, piriqiT, mgo-nia, zogjer sjobs, vaRiaroT Cveni daSve-buli Secdoma da gamovasworoT igi. marTa-lia, es garkveul finansur xarjebTan aris dakavSirebuli, magram swavlisTvis, ganaT-lebisa da deda enis gafrTxilebisTvis ro-gorc ki davzogavT fuls, Semdeg aTmagis gadaxda mogviwevs Cveni uwignurobisa da uvicobisTvis. amitom sjobs, rom axla ga-viWirvoT da es institutebi aRvadginoT.

esaubra: nino kakulia

ra SemTxvevaSi davkargavT enas uruseTodac

maia toraZe

sada, ubralo interieri... mecnier-isTvis damaxasiaTebeli samuSao garemo, didi saweri magida da gadaSlili wigne-bi... Svilebisa da SvilTaSvilebis fo-toebiT mofenili wignis Taroebi _ esaa is myudro savane, romelSic Tbilisis saxelmwifo universitetis reqtoris mrCevelTa sabWos wevri, universitetis yofili reqtori, akademikosi oTar jafariZe cxovrobs. misi moRvaweoba mecnieris cxovrebis wesisTvis damaxa-siaTebeli Cumi sidiadiT da saqmisadmi didi siyvaruliT gamoirCeva. aseTive Cans igi saubarSi _ Tavmdabali, uSua-lo, sikeTiT savse...

akademikos oTar jafariZis Rvaw-li arqeologiis ganviTarebaSi didia. misi xelmZRvanelobiT gaTxrilma sa-sa-marovnebma da yorRanebma uamrav isto- da yorRanebma uamrav isto-yorRanebma uamrav isto- uamrav isto-riul faqts Tu saidumlos axada farda da mecnieruli mniSvneloba SesZina. im uamrav wigns Soris, romelic sxvadasxva arqeologiuri Zeglis Seswavlis safuZ-velze dauweria, Tavad ramdenime gamo-arCia: `qarTvel tomTa eTnikuri isto-riis sakiTxisaTvis~ (1976 w.), `qarTveli tomebis istoriisaTvis liTonis warmoe-bis adreul safexurze~ (1961 w.), ̀ qarTve-(1961 w.), ̀ qarTve- ̀ qarTve-li eris eTnogenezis saTaveebTan~ (2006 w.), `qarTveli tomebis eTnokulturuli istoriisaTvis Zv w-aR-is III aTaswleul-Zv w-aR-is III aTaswleul- w-aR-is III aTaswleul-w-aR-is III aTaswleul- III aTaswleul-Si~ (1998 w.), `saqarTvelos istoriis sa-(1998 w.), `saqarTvelos istoriis sa- `saqarTvelos istoriis sa-TaveebTan, pirvelyofili epoqa~ (2003 w.).

oTar jafariZisTvis yvela qarTuli arqeologiuri Zegli mniSvnelovania da yvela samecniero kvleva – didi Sromis fasad mopovebuli, magram cxovrebis sasiamovno mogonebad mainc universite-tis auditoriebSi da megobrebTan gata-rebul dros miiCnevs.

Cven mas sakuTar samuSao kabinetSi SevxvdiT.

_ batono oTar, CvenTvis cnobilia, rom im periodSi, roca Tqven profesiis arCevani unda gagekeTebinaT, skolebSi saqarTvelos istoria ar iswavlebo-da da, bunebrivia, am sagnisadmi gansa-kuTrebuli interesi ar geqnebodaT. rogor mixvediT im daskvnamde, rom mo-mavali Tqveni qveynis istoriis Seswav-lisTvis dagekavSirebinaT?

_ skolaSi yvelaze sustad istorias gvaswavlidnen. iyo aseTi sagani `sazme-`sazme-ci~ (sazogadoebrivi mecnierebebi), ro- (sazogadoebrivi mecnierebebi), ro-melSic iswavleboda sen simonies, Sarl furies moZRvrebebi, ruseTis narod- moZRvrebebi, ruseTis narod-narod-nikebi da a.S. skola ise davamTavreT, rom warmodgena ar gvqonda arc Tamaris, arc daviTis da arc sxva cnobili mefeebis epoqebis Sesaxeb. amitom Cemi da Cemi me-gobrebis arCevani sruliad SemTxveviTi iyo.

maSin `moduri~ gaxldaT samedicino fakulteti. yvela Cemi megobari iq aba-rebda. deda eqimi myavda da undoda, rom mis kvals gavyolodi. Tanac rTuli da avadsaxsenebeli 30-iani wlebi idga da dedaCems, romelic rusulenovani ebrae-li qali gaxldaT, rkinis logika hqonda, Tu ratom unda Camebarebina samedici-

noze. is xSirad imeorebda: `вот арестуют, врачом будещ~... TiTqos aucileblad unda davepatimrebine vinmes. amgvari pozicia maSin erTgvarad gamarTlebulic iyo, radgan irgvliv sul dapatimrebis Sesa-dapatimrebis Sesa- Sesa-xeb saubrobdnen.

1939 wels Tbilisis saxelmwifo uni-versitetSi xelovnebis istoriis fa-kultetze gamocxadda miReba da ramde-nime megobarma, maT Soris, marika lorT-qifaniZem da givi kiRuraZem, romlebTan erTadac pirveli klasidan vswavlobdi, aq Sesvla gadavwyviteT....

daviwyeT swavla, magram, samwuxarod, II kursze rom viyaviT, omi daiwyo da xe-

lovnebisTvis aRaravis ecala (pirvel kursze 120 kaci CaviricxeT, saxelmwifo gamocda ki 6-ma CavabareT). amitom Cven 1943 wels saswrafod dagvamTavrebines universiteti.

ai, am periodidan daiwyo Cemi dain-tereseba arqeologiiT. saxelmwifo gamocdebis Cabarebis Semdeg istoriis sxvadasxva dargis profesorebma aspi-ranturaSi darCena SemogvTavazes. Cven rom erTmaneTisTvis xeli ar SegveSala, sxvadasxva mimarTulebiT wavediT. me ar-qiteqturaSi baton giorgi nioraZesTan, marika lorTqifaniZe _ saqarTvelos istoriaSi simon janaSiasTan, givi kiRu-raZe ki _ axal istoriaSi profesor ale-qsandre namoraZesTan.

_ rogor gaxsendebaT skolaSi swav-lis periodi, represirebulTa ojaxis SvilebTan urTierToba?

_ mZime wlebi iyo. maxsovs, rom ta-lonebiT gvqonda saWmeli da tansacme-lic ki. mere daiwyo 1937-1938-iani wle-1937-1938-iani wle- wle-bis saSineleba. Cven maSin ukve 17-18 wlis viyaviT, gazeTebsac vkiTxulobdiT da amitom kargad maxsovs represiis wlebi. bevri Cveni megobris mSobeli daiWires sxvadasxva mizeziT. magaliTad, givi kiR-uraZis mamas, romelic Tbilisis sabWos Tavmjdomaris moadgile iyo da natax-taris wyalsadenis mSeneblobas xelmZR-vanelobda, bralad wauyenes nataxtaris

wylis mowamvla. maSin daiWires marika lorTqifaniZis mamac, araCveulebrivi pirovneba, romelic vera da ver Seegua komunistebis mTavrobas da emsxverpla kidec maT.

Cven movaxerxeT kargi samegobro wris Sekvra. ar mogvwonda maSindeli proce-sebi da amis Sesaxeb erTmaneTSic uSiS-rad vsaubrobdiT, radganac erTmaneTs vendobodiT.

_ Tqveni Taoba, mZime wlebis da cxovrebis pirobebis miuxedavad, mainc bednieria, radgan universitetSi mec-nierebis korifeebTan gqondaT Sexeba. vis gaixsenebT maT Soris?

_ leqciebs marTlac korifeebi gvi-kiTxavdnen. marto is rad Rirda, rom Cven moveswariT ivane javaxiSvilis leq-ciebs. igi, marTalia, ukve aRdgenili iyo universitetSi, magram istoriis saaTebs mainc ar aZlevdnen. amitom iuridiulze kiTxulobda qarTul samarTals. Cven, vinc vicodiT, vin iyo ivane javaxiSvili, xSirad SevdiodiT mis leqciebze. maxsovs, rom auditoria Zalian didi iyo da ukana rigebSi misi xma ar ismoda, Tanac batoni ivane Zalian xmadabla saubrobda. Cven sulganabuli vusmendiT am did adami-ans. Semovidoda, dadebda Tavis did Can-Tas da iwyebda leqciis mSvidad kiTxvas.

_ romeli iyo Tqveni pirveli kvle-va, romelmac mecnierebaSi gza gagikva-laT?

_ Cemi samecniero xelmZRvaneli iyo profesori giorgi nioraZe _ arqeolo-gi, Tavisi saqmis moyvaruli da Tavdade-buli pirovneba, romelmac xaragaulis raionSi aRmoaCina pirvelyofili adami-anebis sadgomi _ `devis xvreli~. igi sa-qarTvelos saxelmwifo muzeumSi arqeo-logiis ganyofilebis gamged muSaobda da roca me aspiranturis meore kursze viyavi, muzeumSi mecnier-TanamSromlad muSaoba SemomTavaza. manve momiwvia 1949 wels universitetSi aRmosavleT-mcodneobis fakultetze leqciebis wasakiTxad. mas Semdeg universitets ar

movcilebivar. batoni giorgi 1951 wels gardaicvala da misi saqmianoba univer-sitetSi me gavagrZele.

rac Seexeba samecniero muSaobas _ is, ZiriTadad, kavkasiis da saqarTvelos brinjaos xanis arqeologiur kvlevas Se-exeboda. baton giorgis Zalian undoda, rom me qvis xanis specialisti vyofili-yavi da meore `devis xvreli~ aRmomeCina, magram imdenad gamitaca brinjaos xanam, rom am mimarTulebiT wavedi. saerTod, kavkasiaSi brinjaos dawinaurebuli me-talurgia hqondaT. amitom, roca ga-vecani brinjaos nivTebs, damainteresa da gaTxrebic ZiriTadad am periodis Zeglebze vawarmove. marTalia, sxva pe-riodis Zeglebic gamiTxria, magaliTad, TbilisSi e.w. ganjiskari, aseve, antikuri periodis Zeglebi _ romauli periodis samarovani, magram, ZiriTadad, mainc brinjaos xanaze vimuSave.

yvelaze mniSvnelovani iyo Sua brin-jaos xanis TrialeTis kultura. aq gav-Txare yorRani _ uzarmazari, 100 metris diametris samarxi, romelzec amoyvani-li iyo 8-10 metris qvayrili. es samar-xebi dmanisis raionSi erT-erT platoze mdebareobda. iciT albaT, rom am tipis samarxi aris 150-170 kvadratuli me-tris darbazi, romelSic sazogadoebis dawinaurebul wevrebs asaflavebdnen. pirvelad es kultura 1936-1940 wlebSi gaiTxara. maSin, xramhesis mSenebloba-xramhesis mSenebloba- mSenebloba-sTan dakavSirebiT, wylis qveS eqceoda walkis platos didi nawili da amitom ivane javaxiSvilis winadadebiT Seiqmna arqeologiuri eqspedicia, romlis xe-lmZRvaneloba daevala profesor boris kuftins. man gaTxara yorRanuli samar- man gaTxara yorRanuli samar-yorRanuli samar- samar-xebi, sadac aRmoaCina Zveli welTaRricx-aRmoaCina Zveli welTaRricx- Zveli welTaRricx-vis meore aTaswleulis I naxevris – 1800-1700 wlebis oqromWedlobis nawarmi. es sensaciuri aRmoCenebi iyo. mec am gzas gavyevi da karga xans vimuSave TrialeTis kulturis yorRanebis gaTxrebze.

amis Semdeg mesxeTSi vimuSave da var-Ziis Tavze mdebare nialis velis amave periodis Zeglebi Seviswavle. aseve mix-deboda afxazeTis teritoriaze muSao-ba, sadac 1955-1956 wlebSi gavTxare e.w dolmenebi, anu samarxebi, romlebic mi-wis zemoT igeboda (dolmeni didi brtye-li qvisgan Sekruli yuTia. mas win xvreli aqvs da qviTvea gadaxuruli. amgvari sa-marxebi saqarTveloSi mxolod afxazeT-Si gvxvdeba). maSin erT-erTi dolmeni wa-moviRe kidec da dRes muzeumSi inaxeba.

bolo gaTxrebi TbilisTan axlos, martyofSi vawarmove. aq gaiTxara uzar-mazari yorRani _ 12 metri simaRlis qvayrili (aqve getyviT, rom samgoris dasaxeleba swored am sami goridan mom-dinareobs. es gorebi aris 3 yorRani, romelTagan erT-erTi giorgi nioraZem gaTxara). esec Zveli welTaRricxvis me-same aTaswleulis periodis sazogadoe-bis dawinaurebuli fenis saflavebia.

_ ra SegrZnebaa, roca raRacas aR-moaCen, roca mecnierulad adastureb Seni qveynis mdidar istoriul war-suls?

maTraxebi universitetis ideisaTvis

me-12 gverdze

Page 10: 15 aprili, paraskevi, 2011 w. 5 (2116) rogor vufrTxildebiT warsulSi …dspace.nplg.gov.ge/.../1/TbilisisUniversiteti_2011_N5.pdf · 2020. 7. 2. · 2010 wlis 27 dekembris #293/02-01

Tbilisis universiteti

[email protected] www.tsu.gewww.tsu.ge10

É Í Ô Ä Ë Ä Ø Ô Ö À Ë È À Á À Í Ê É

maia toraZe

aJiotaJi, romelic evropis birTvul centrSi (CERN) agebuli didi adronuli kolaideris eqspluataciaSi gaSvebas mo-hyva, nel-nela Cacxra, radgan mecniereb-ma msoflios daanaxes am eqsperimentis usafrTxoeba da mniSvneloba. miuxedavad imisa, rom kolaiderze jer nawilakebis maqsimaluri energia ar ganviTarebula, eqsperimenti ukve daiwyo da sxvadasxva qveynis fizikosebi monacemebs yuradRe-biT akvirdebian.

kolaideris Tematikas Tbilisis saxelmwifo universitetSi araerTi saerTaSoriso samecniero konferencia mieZRvna. es Tema msjelobis sagani gax-da, aseve, ramdenime sajaro leqciaze, romelsac universitetis mecnierebi kiTxulobdnen. maT Soris, vinc uSualod iyo dakavSirebuli kolaideris agebis procesTan, aris Tsu-is zust da sabune-bismetyvelo mecnierebaTa fakultetis maRali energiebis fizikis institutis mTavari mecnier-muSaki, fakultetis

mrCeveli did saerTaSoriso organiza-ciebTan urTierTobis sakiTxebSi, qar-Tuli jgufis xelmZRvaneli CERN-Si, profesori jemal xubua, romelmac 5 aprils studentebisa da dainteresebu-li akademiuri personalisTvis waikiTxa sajaro leqcia Temaze: `wamebi, romel-mac gadaarCina Cveni samyaro~.

leqciaze batonma jemalma dawvrile-biT mimoixila kolaideris struqtura, misi agebis procesi, mosalodneli Se-degebi da qarTveli mecnierebis wvlili did samecniero eqsperimentSi.

Cven davinteresdiT, rogor SeiZle-boda msmenels gaego leqciis saTauri: `wamebi, romelmac gadaarCina msoflio~. rogorc batonma jemalma aRniSna, leq-ciaze saubari iyo zogadad samyaroze, romelic CvenTvis misawvdom xilul obie-qtebsa da procesebs moicavs. `samyaro-sTan mimarTebaSi, misi cnebis Camoyali-bebaSi aris orgvari midgoma: erTi _ samyaros uwodeben yvelafers, rac ki ar-sebobs Cvens irgvliv da meore, rogorc miRebulia kosmologiaSi da astronomi-ul mecnierebebSi, samyaro aris is, rasac

Cveni kvlevebi wvdeba. am gagebiT, Tu Cven samyaros ukan vigulisxmebT im ares, rom-lis kvlevac SegviZlia, maSin es niSnavs, rom samyaro SeiZleba iyos sxvadasxva. leqciaze saubari iyo mxolod im sa-myaroze, romlis kvlevis SesaZleblobac Cven gvaqvs. rac Seexeba saTauris gagebas _ arsebobs uamravi Teoria, rogor war-moiSva Cveni samyaro. amosavali wertili aris didi afeTqeba, anu wamebi, romelmac samyaro Seqmna da gadaarCina. am leqciaze Sevecade gadmomeca is ZiriTadi momente-bi, romelic Tan axlda samyaros ganviTa-rebas didi afeTqebis Semdeg, daaxloe-biT, 15 miliardi wlis ganmavlobaSi. am periodSi samyaros istoriaSi moxda be-vri movlena, romelic mWidro kavSirSia elementaruli nawilakebis fizikasTan. swored es aris imis winapiroba, rom dRes amxela yuradReba eqceva maRali energie-bis fizikas da amaCqareblebis Seqmnas, romelic saSualebas gvaZlevs, gamovikv-lioT, ra xdeba samyaroSi maRal ener-giebze. dReisaTvis cnobilia, rom didi adronuli kolaideri, romelic CERN-Si amoqmedda, Tavisi energiiT samyaros war-moSobidan aTi minus meTormete xarisxSi wamis dros Seesabameba. amdenad, Cven na-bij-nabij vuaxlovdebiT did afeTqebas da vcdilobT, aRvadginoT is suraTi, romelic ganviTarda didi afeTqebis Sem-deg~, _ gviTxra batonma jemalma.

sajaro leqciaze yuradReba gamax-vilda adronul kolaiderze mimdinare eqsperimentis dRevandel monacemebze. aRiniSna, rom kolaideris gaSveba Tavi-sTavad didi miRwevaa, radgan aseTi donis amaCqarebeli jer ar Seqmnila. miuxeda-vad imisa, rom mis eqsploataciaSi gaSve-bas Semaferxebeli procesebi moyva da sa-bolood dagegmil energiamde mecniere-bi jer ver mividnen, magram ukve arsebobs monacemebi, romelic momavalSi bevr sa-mecniero aRmoCenas Cauyris safuZvels.

`im miliardobiT nawilakis nakadis daWera, romelic mocemul orbitaze moZraobs, martivi ar gaxlavT. es nawila-kebi mikronis sizustiT modian. maTi ama-ve sizustiT dakaveba (isini 27 km-ze moZ-raoben) da intensivobis gazrda rTuli amocanaa. amitom kolaideris teqnikur uzrunvelyofas didi dro dasWirda. jerjerobiT fantastikuri aRmoCena ar gakeTebula, radganac aRmoCenebi ase ad-vilad arc cviva da mas, aRmoCenis SemTx-

vevaSic ki, dazusteba sWirdeba, magram mainc SeiZleba iTqvas, rom energiebi, romelic aq Cans, rekordulia da aRmo-Cenebi aucileblad iqneba~, _ ganacxada jemal xubuam.

am leqciiT dainteresebul axal-gazrdebs kidev ufro gauRvivdaT fi-zikisadmi interesi, Tumca, unda iTqvas, rom maTi ricxvi didi ar iyo, rac fizikis mimarTulebaSi arsebul problemebze gvafiqrebinebs.

`miuxedavad Cemi pativiscemisa da nebismieri saxelmwifos saWiroebisa mecnierebis iseTi dargebis mimarT, ro-goricaa ekonomika da samarTalmcod-neoba, CemSi gakvirvebas iwvevs qarTveli axalgazrdebis gansakuTrebuli dainte-reseba mocemuli mimarTulebebiT. yve-lafris mizezi, albaT, axalgazrdebis swavlis Semdeg SromiTi mowyobis SesaZ-leblobebia, rac iurisprudenciisa da ekonomikis sferoebSi ufro metia. unda vicodeT, rom qveynis adgils msoflio civilizaciaSi swored fundamenturi mecnierebis ganviTarebis done gansaz-Rvravs. kargia, rom prezidentma sabune-bismetyvelo mecnierebebis mxardaWeris sxvadasxva programa gamoacxada, magram amas kargad gaazreba sWirdeba. Cemi az-riT, unda gaCndes axalgazrdis dasaqme-bis perspeqtiva, radgan, rac unda pro-gramebi SevimuSaoT, Tu axalgazrdas ar ecodineba, rom am mimarTulebiT dasaqm-deba da aqve ganaxorcielebs kvlevas, mas pirdapir vubiZgebT sazRvargareT dasa-qmebisken, sadac Cven vaZlierebT germa-niis, italiis, avstriis da msoflios sx-vadasxva qveynis mecnierebas. amitom, maT aqve, Cvens qveyanaSi unda mivceT ganviTa-rebis perspeqtiva. Cemi leqciiT intere-si gavuRvive studentTa nawils, magram yvelaferi fuWia, Tu maT mecnierebaSi momavali ver dainaxes. diax, aucilebe-lia axalgazrda wavides ucxoeTSi, mi-iRos gacvliT programebSi monawileoba, naxos, sad ra xdeba, CaerTos erTobliv proeqtebSi, magram rasac iq naxaven, Ta-vis qveyanaSi unda Camoitanon~, _ gana-cxada jemal xubuam.

leqcia _ `wamebi, romelmac gadaar-Cina Cveni samyaro~ Youtube-zec ganTavs-da da dainteresebul pirebs SeuZliaT gaecnon masalas, romelmac universi-tetSi studentTa nawilis da akademiuri personalis daintereseba gamoiwvia.

leqciis Catarebis idea 3 wlis win gaCnda. maSin leqtorma, profesorma jemal xubuam `sabavSvo universitetis~ farglebSi Catarebul leqciaze bavSvebs misca umartivesi fizikuri amocana, romelic veravin amoxsna. am SemTxvevam igi skolebSi fizikis codnis dabal doneze daafiqra da gadaawyvetina, gaeRvivebina fizikisadmi interesi da aqtiurad CarTuliyo saskolo programebis Sedgenis procesSi.

amjerad man universitetis studentebs da akademiur personals evropis birT-vul centrSi mdebare did adronul kolaiderze mimdinare eqsperimenti dawvr-ilebiT gaacno.

wamebi, romelmac gadaarCina Cveni samyaros a j a r o l e q c i a C E R N -z e d a a r a m x o l o d...

qarTuli enis did qomagsa da moamages, profesor reuven enoxs (isra elSi wasvlam-de, 1992 wlamde _ ruben enuqaSvils) daba-debidan 65 weli Seusrulda. igi gaxlavT israelis qalaq arielis sau niversiteto centris profesori da israelis saxelmwi-fo radio `kol isra elis” (`israelis xma~) qarTulenovan radiogadacemaTa redaqciis xelm ZRvaneli.

ruben enuqaSvili daibada 1946 wels q. quTaisSi. 1964 wels oqros medliT daamTav-ra saSualo skola quTaisSi da imave wels Sevida Tbilisis sa xelmwifo universite-tis filologiis fakultetze; swavlob-da qarTvelur ena Ta ganyo filebaze, iyo akademikos varlam Tofurias saxelobis stipendiati da filologiis fakultetis studentTa samecniero sabWos Tavmjdoma-re. 1969 wels man warCinebiT daamTavra uni-versiteti da imave wels Cairicxa aspiran-turaSi Zveli qarTuli enis specialobiT. 1974 wlis Teber valSi daicva sakandidato disertacia. dacvis dros sityviT gamovida akaki SaniZe, romelic kaTedris mxridan naS-romis recenzenti gaxldaT da ganacxada: SesaZlebeli rom iyos pirdapir sadoqtoro xarisxis miniWeba, Tavisuflad SeiZleboda amis gakeTeba warmo dgenili naSromisTviso. ukve 1970 wlidan rubeni muSaobda maSindel puSkinis saxelobis pedagogiur institut-Si, rogorc leqtori, da male moixveWa po-pularoba, romelic mas SemdgomSic ar moh-klebia arc saqarTveloSi da arc israelSi. 1975 wlidan ruben enuqaSvili Tbilisis saxelmwifo universitetis Zveli qarTuli enis kaTedris docenti gaxda. didi xnis gan-mavlobaSi, 1980-1992 wlebSi iyo filologi-is fakultetis dekanis moadgile.

Tbilisis saxelmwifo universitetSi muSaobis dros rubeni gaxda Zveli qarTu-

li enis, gansakuTrebiT ki bibliuri wigne-bis aRiarebuli mkvlevari. man gamoaqveyna ramdenime sayuradRebo samecniero naSro-mi maTi leqsikis Sesaxeb. gansakuTrebuli mniS vnelobisaa didtaniani wigni `axali aRTqmis wignTa (samociqulos) Zveli qar-Tuli versiebis simfonia-leqsikoni”, ro-melic reuven enoxma l. ba ramiZesa da T. metrevelTan erTad dasabeWdad gaamzada jer kidev saqarTveloSi cxovrebis dros. 2009 wels am wignma, bolos da bolos, ixila mzis sinaTle uwmindesisa da unetaresis, saqarTvelos kaTolikos-patriarqis ilia meoris locva-kurTxeviTa da xelSewyo-

biT da Tbilisis saxelmwifo universite-tis egidiT. es aris umaRlesi donis mec-nieruli naSromi, romelic did samsaxurs gauwevs bibliologiuri kvlevis winsvlas. rubeni muSaobda Zveli qarTuli teqstebis gamocemazec, kerZod, igi monawilea umniSv-nelovanesi Zeglis `uda bnos mravalTavis” gamocemisa. friad sayuradReboa batoni rubenis naSromebi `vefxistyaosnis~ enis sakiTxebze, qarTuli zmnis agebulebis Sesaxeb da sxv. Zveli qarTuli enis Sems-wavlelTaTvis mniSvnelovania ruben enu-qaSvilis broSura `meToduri miTiTebani Zvel qarTul enaSi~, romelSic avtorma

warmoaCina axleburi midgoma gansaxilveli sakiTxebisadmi.

profesorebis iost gipertsa da zurab WumburiZesTan erTad rubeni gaxldaT kir-kita redaqtori ivane imnaiSvilisa da Cemi avtorobiT gamosuli wignisa `zmna Zvel qarTulSi”. rubenma gamoaqveyna ramdenime mniSvnelovani naSromi qarTuli zmnis sx-vadasxva saki TxTan dakavSirebiT, romel-Tagan gansakuTrebiT unda gamovyoT sta-tiebi xan metobis, agreTve statikuri zm-nebis Sesaxeb. ruben enuqaSvili TiTqmis 20 wlis ganmavlobaSi kiTxulobda qarTuli enisa da literaturis satelevizio kurss (Tamaz kvaWantiraZis paralelurad) da di-dad popularulic gaxda mTel saqarTve-loSi. aqve aRvniSnav, rom rubeni, swored maSin, profesor korneli dane liasa da sxva ramdenime specialistTan erTad xmalamo-Rebuli ibrZoda qarTul enasa da litera-turaSi gamocdebis sistemis Sesacvlelad da testebis dRevandelisgan odnav gansx-vavebuli sistemis SemosaRebad. man mcire zomis saxelmZRvaneloc ki Seqmna maTTvis, visac testebis sistemiT unda Caebarebina gamocda qarTul enasa da literaturaSi.

reuven enoxma saqarTveloSive daiwyo qarTvel ebraelTa sametyvelo enis Seswav-la. unda iTqvas, rom manamde CvenSi am sfe-ros namdvilad ar eqceoda saTanado yur-adReba. mowme var reuven enoxis pirveli samecniero moxsenebebisa qarTvel ebrael-Ta metyvelebis Sesaxeb (1986-1989 ww.) da im didi yuradRebisa, romelic maT daimsa-xures, ramdenadac am metyvelebis Seswav-las ori mxriv aqvs udidesi mniSvneloba: ebraelTa enebis kvlevisTvis da qarTuli dialeqtologiis ganviTarebisaTvis.

qarTuli enis qomagi israelSi

me-11 gverdze

iubile

dganan: jondo metreveli, ruben enuqaSvili, leli baramiZe da korneli daneliasxedan: levan kiknaZe, ivane imnaiSvili, akaki SaniZe da zurab WumburiZe

Page 11: 15 aprili, paraskevi, 2011 w. 5 (2116) rogor vufrTxildebiT warsulSi …dspace.nplg.gov.ge/.../1/TbilisisUniversiteti_2011_N5.pdf · 2020. 7. 2. · 2010 wlis 27 dekembris #293/02-01

Tbilisisuniversiteti

[email protected] 11

Ó á Å À Ã À Ó á Å À

meaTe gverdidan

reuven enoxma israelSi intensiurad ganagrZo am sferoSi samecniero muSaoba da israelisa Tu sazRvargareTis prestiJul samecniero JurnalebSi gamoaqveyna friad sayuradRebo statiebi qarTvel ebraelTa metyvelebis Sesaxeb. man israelis erT-erT samecniero JurnalSi gamoaqveyna vrceli statia qarTvel ebraelTa metyvelebis Se-saxeb. Rrmad var darwmunebuli, rom es sta-tia ueW velad unda iTargmnos da gamoices qarTulad. Cemi didi yuradReba daimsaxura germanul Jurnal `georgikaSi” gamoqveyne-bulma misma statiam qarTuli zmnis piriano-bis aRniSvnis Taobaze qarTvel ebraelTa metyvelebis magaliTze, romelSic sruliad axleburad aris dayenebuli qarTul zmnaSi pirebis aRniSvnis SesaZleblobaTa sakiTxi.

ruben enuqaSvilis yuradRebis centrSi kvlavac rCeba qarTuli enis saki Txebi. sul oriode Tvis win Tbilisis saxelmwifo universitetis qarTuli enis institutis Sromebis tomSi gamoqveynda misi ori sain-tereso gamokvleva.

calke unda aRiniSnos reuven enoxis sa-mecniero interesebis kidev erTi sferos Sesaxeb – esaa saqarTvelosa da kavkasiis Tanamedrove istoriisa da qarTuli sio-nizmis istoriis sakiTxebi. kerZod, aRsaniS-navia friad sayurad Rebo naSromi pirveli qarTveli sionistis rabin david baazovis enobrivi po ziciis Sesaxeb, romelic qar-Tul enaze daibeWda saqarTvelos ebrael-Ta muzeumis Sromebis krebulSi, da zusti mecnieruli definiciebiT gamorCeuli naS-romi enobrivi politikis Sesaxeb saqarTve-loSi (“Central Asia and Caucasus”). saintereso dakvirvebaTa Semcvelia agreTve naSromi Turqi mesxebis istoriisa da Tanamedrove

miswrafebaTa Sesaxeb. es naSromebi stok-holmSi gamoqveynda.

gansakuTrebiT aRsaniSnavia saqarTve-los istoriis uaxlesi da urTulesi peri-odis Sesaxeb Rrma analizisa da obieqtur Sefa sebaTa Semcveli wigni Two Mirrors: Geor-gian Events of 1988-89 as Reflected in the Georgian and Central Soviet Mass Media (1998), romelic inglisur enaze gamoqveynda da orjer ga-moica misi qarTuli Targmani (2004 wels Jurnal `ganTiadis” ramdenime nomerSi da 2008 wels saqa rTvelos ebraul gazeT ,,me-noras” ramdenime nomerSi).

oseTis ambebTan dakavSirebiT saqarT-veloSi atexili omis winapirobaTa Sesaxeb reuven enoxma israelSi inglisur enaze gamomaval politologiur JurnalSi ga-moaqveyna sayuradRebo dakvirvebiT aRsav-se friad saintereso da aqtualuri samec-niero naSromi, romelmac myisve gamoiwvia didi interesi, kerZod, gamoxmaurebani ame-rikel politologTa mxriv.

reuven enoxi israelSi asvlis Semdegac regularulad moRvaweobs saqar TveloSi bolo wlebSi gamarTul TiTqmis yvela saer-TaSoriso filologiur Tu saenaTmecniero konferenciaSi (Tbilisis saxelmwifo uni-versitetSi, enaT mecnierebis institutSi, baTumis universitetSi da sxv.). igi aqtiuri monawilea agreTve sazRvargareT gamar-Tuli qarTvelologiuri konferenciebisa (laide nSi, mainis frankfurtSi da sxv.). aseve aRsaniSnavia, rom israelSi gamarTul saerTaSoriso simpoziumebsa Tu polito-logiur konferenciebSi igi sistema turad waradgens moxsenebebs, romelTa yuradRe-bis centrSia saqarTvelo, misi ena, istoria, Tanamedroveoba Tu kultura. magaliTad, didi yuradReba miipyro ierusalimis uni-versitetSi gamarTulma saerTaSoriso

seminarma, sadac rubenma waikiTxa moxsene-ba qarTul kinoxelovnebaSi saqarTvelos wina saukunis isto riis movlenaTa asaxvis Sesaxeb Teimuraz abulaZis ,,monaniebis” mixedviT (Sem deg es moxseneba statiis saxiT gamoqveynda ivriTze israelis erT-erT sa-mecniero-saliteraturo JurnalSi).

rubenis yuradReba niu-iorkis qarTvel ebraelTa Tem sac swvdeba, sakmaod xSirad Cadis iq maTi miwveviT da kiTxulobs moxse-nebebs qarTuli kulturis, enisa da litera-turis sxvadasxva sakiTxebTan dakavSi rebiT.

unda aRiniSnos, rom reuven enoxi ar ifargleba martooden mecnieruli moRvaweo-biT da did muSaobas eweva ebrauli kulturis propagandisaTvis saqa rTveloSi da, piriqiT, qarTuli kulturis gasacnobad israelis sazoga doe briobisaTvis. am mxriv fasdaude-belia is Rvawli, romelsac batoni rubeni sdebs israelis qarTulenovan radiogad-acemebs, rogorc saTanado redaqciis xelm-ZRvaneli. wlebis ganmavlobaSi igi gaxldaT israelis qarTulenovan Jurnal ,,droSis” mTavari redaqtori. erTxans Tavis qarTu-lenovan gazeTsac uSvebda, magram Sewyvita ierusalimis universitetSi miwvevis gamo.

calke unda gamoiyos reuven enoxis mTargmnelobiTi moRvaweoba. mxedve lobaSi maqvs cnobil israel poet, profesor orci-on barTanasTan erTad gamoce muli krebuli galaktion tabiZis leqsebis Targmanebisa ivriTze (saqa rTvelos ebraelTa msoflio kongresis TanadgomiT). maTve israelis wa-myvan litera turul JurnalSi gamoaqveynes lia sturuas ramdenime leqsis Targmani. Tbili sSi gamoica rubenis mier Targmni-li vrceli moTxroba orcion barTanasi ,,dafaruli Suqi”, israelSi ki qarTul en-aze daistamba reuven enoxis mier Targmnili vrceli Sesavali amave avtoris didad say-

uradRebo wignisa ebrauli literaturis Sesaxeb ,,saukuneTa mijnaze”. Tavis droze mniSvnelovani roli Seasrula rubenis mier pedagogiuri institutis studentebisaT-vis koduxovis ,,zogadi enaTmecnierebis” sa-xelmZRvanelos Targmnam, rasac axlda sain-tereso SeniSvnebi da magaliTebi qarTuli enis sxvadasxva sakiTxTan dakavSirebiT.

unda iTqvas, rom rubeni did yuradRebas aqcevs israelis qarTulenovani kulturu-li institutebis moRvaweobas. miuxedavad samecniero-pedagogiuri da Jurnalisturi saqmianobiT didi dakavebulobisa, rubenma, rogorc redaqtorma, didi muSaoba gaswia israelis qarTulenovani Teatris cnobili msaxiobisa da reJisoris daviT xubelaS-vilis wignis – `or qveyanas gadawvdenili rampis Suqi” – gamosacemad. wignSi avtoris mogonebaTa fonze warmodgenilia israe-lis qarTulenovani Teatris mravalmxriv sayuradRebo moRvaweoba da igi savsebiT samarTlianad aris Sefasebuli, rogorc qarTuli kulturis saintereso Sena kadi.

reuven enoxis (ruben enuqaSvilis) mec-nierul miRwevaTa Rirseuli aRiarebaa is faqti, rom israelSi 2010 wels igi Seiyvanes sxvadasxva qveynebis saukeTeso mecnierTa aseulSi (aseTi ki 22000-mde mec nieria ukanas-knel or aTeul weliwadSi) da misi mecnieru-li biografia Setanilia specialur wignSi, romelic am mecnierTa pativsacemad gamoica.

saTqmeli kidev bevria, magram, vfiqrob, naTelia, rom ruben enuqa Svilis saxiT qar-Tul kulturas, literaturasa da, gansa-kuTrebiT, qarTul enas WeS mariti qomagi da moWirnaxule hyavs.

vaxtang imnaiSvilifilologiis mecnierebaTa doqtori,

Tsu-is profesori.

qarTuli enis qomagi israelSi

Tamar dadiani

8 aprils Tsu-is geografiis mimarTu-lebaze studenturi geoviqtorina gaimar-Ta. studentebi erTmaneTs geografiis codnaSi ejibrebodnen. aseTi RonisZieba geografiis specialobis bakalavriatisa da magistraturis studentebisTvis pirve-lad moewyo.

geoviqtorinis Jiuris wevrebi iyvnen geografiis departamentis profesorebi: nodar elizbaraSvili (Jiuris Tavmjdoma-re), dali nikolaiSvili, giorgi dvalaSvi-li, lia maWavariani, cecili donaZe da vaJa trapaiZe.

geoviqtorinaSi 8 gundi monawileobda. TiToeuli gundi 6 studentiT iyo warmod-genili. kiTxvebi geografiis sxvadasxva disciplinidan iyo SerCeuli da SeZle-bisdagvarad fizikuri da sazogadoebrivi geografiis, agreTve, kartografia-geoin-formatikis sakvanZo sakiTxebs moicavda. pasuxis mofiqrebis dro da maqsimaluri qulebis raodenoba, kiTxvebis sirTulis Sesabamisad, gansxvavebuli iyo.

geoviqtorinaSi monawileobdnen gunde-bi _ „kavSiri kosmosTan“ (gundis kapitani _ demetre modebaZe, wevrebi: nika dvali, mari soxaZe, Tamar kevliSvili, beJan Tev-doraSvili, niko gafrindaSvili), „elifsi“ (gundis kapitani _ giorgi TodaZe, wevrebi: naTia akobia, xatia xeCoSvili, giorgi gu-liaSvili, vano lomiZe, Tornike kutalaZe), „ameTvisto“ (gundis kapitani _ elisabed avaliani, wevrebi: biZina Canqseliani, levan ordeniZe, zurab lobJaniZe, ioseb lazaraS-vili da daviT asriaSvili), „mistrali“ (gun-dis kapitani _ giorgi meliqiSvili, wevre-bi: avTandil ciskariSvili, mixeil tefnaZe, mixeil nikuraZe, SoTa vaSalomiZe, naTia xuroSvili), „SaSarni“ (gundis kapitani _ mariam gagoSaSvili, wevrebi: Sorena balava-Ze, roman kumlaZe, gvanca zaqareiSvili, mi-xeil mrelaSvili, marika basilaZe), „torna-do“ (gundis kapitani _ Tornike samxaraZe, wevrebi: TinaTin birbiCaZe, givi medvedevi, Tornike ToRuzaSvili, ana WiWaRua, naTia oqriaSvili), „geoidi“ (gundis kapitani _ onise afxazava, wevrebi: salome Cerqezia, Sorena Sartava, salome cocxalavili, gio-rgi lacabiZe, giorgi lursmanaSvili) da „Orange Geography“ (gundis kapitani _ paata dvalaZe, wevrebi: oTar qurcikiZe, nino zi-raqaSvili, apolon faCulia, sofo samadaS-vili, rusudan xurcilava).

gundma „ameTvistom“ 50,5 qula daagro-va da, Sesabamisad, I adgili moipova. gun-dis kapitanma eliso avalianma gundi iseTi

studentebiT daakompleqta, romlebic ma-Rali moswrebiTa da rac SeiZleba meti ga-naTlebis miRebis surviliT gamoirCevian. gamarjvebuli gundis studentebi aqtiur monawileobas iRebdnen studentur konfe-renciebSi, mopovebuli aqvT saprizo adgi-lebi. zogierT maTgans saqarTvelos geo-grafiuli sazogadoebis mier organizebul samecniero konferenciebsa da eqspedi-ciebSi aqvT miRebuli monawileoba. gundis yvela wevri kargad flobs geoinformaci-ul sistemasa da ucxo enas.

`madloba yvelas, vinc ideis ganxorcie-lebaSi dagvexmara, geoviqtorinaSi mona-wile yvela gundi kargad momzadebuli da organizebuli iyo. Rirseuli konkuren-tebi gvyavda da Rirseulad gavimarjveT. aseTi saxis konkursebi miRebuli codnis Sefasebasa da ganmtkicebaSi dagvexmareba~, _ ganacxada gundi „ameTvisto“-s kapitanma elisabed avalianma.

II adgilis mflobeli gaxda gundi „elif-si” 41,5 quliT. sainteresoa, rom am gundSi yvela studenti pirvelkurseli iyo da qulebis saerTo raodenobiT ufro maRali kursebiT dakompleqtebul sxva gundebs ajobes, rac gundi „elifsis“ wevrebis karg geografiul ganaTlebaze metyvelebs.

sul raRac 0,5 quliT CamorCa mas gundi „Orange Geography“, romelmac geoviqtorina-Si III adgili moipova.

rogorc Jiuris erT-erTma wevrma, pro-fesorma dali nikolaiSvilma aRniSna: `geo-viqtorinaSi monawile studentebi kargad flobdnen saswavlo geografiul masalas. es studentebi saswavlo-saauditorio mu-Saobis drosac gamoirCevian TavianTi aqti-urobiT da saintereso SekiTxvebsac svamen. gundis gamarjvebis winapiroba mniSvnelov-anwilad gansazRvra im faqtmac, rom maT erTian erovnul gamocdebze geografiis sagnis Cabareba mouwiaT~.

gamarjvebul studentebs wamaxalisebe-li prizebi _ wignebi da rukebi gadaecaT. amasTan, I adgilze gasuli gundis eqvsive we-vri garkveuli finansuri mxardaWeriT mona-wileobas miiRebs geografiis mimarTulebis mier 2011 wlis zafxulSi dagegmil eqspedi-ciebSi _ TurqeTsa da somxeTSi. isini moi-naxuleben tao-klarjeTs, kabadokias, Tur-qeTis Savi zRvispira zols, sevanis tbas, Sua araratis qvabuls, q. erevans, eCmiaZinsa da giumris, aseve, javaxeTis platosa da aWaras. geografiuli TvalsazrisiT es metad sain-tereso marSrutia, radgan es adgilebi xe-luxlebeli landSaftebiTacaa gamorCeuli da erovnul-kulturuli uiSviaTesi Zegle-biTaa warmodgenili, aseve, mravalferovan da kontrastul bunebriv zonebs moicavs.

studenturi geoviqtorina 2011

nato obolaZe

`es gaumarjos erTi didgoriT, yvela wagebul omis mogebas!~

laSa gaxaria

`moZRvari naTlia~ da `biblia~ _ ase uwodebda poeti laSa gaxaria ivane javaxiS-vilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo uni-versitets, sadac man umaRlesi ganaTleba miiRo. studentobis dros swored Tsu-is alamanax `pirvel sxivSi~ aqveynebda igi Tavis leqsebs. samwuxarod, dRes Tbilisis saxelmwifo universitetis studentoba naklebad icnobs laSa gaxarias Semoqme-debas. sauniversiteto sazogadoebisTvis poetis leqsebisa da misi pirovnebis ukeT gacnobis mizniT Tsu-is studenturma TviTmmarTvelobam da gazeTma `litera-turulma salonma~ 30 marts laSa gaxarias xsovnis saRamo gamarTa, sadac humani-tarul mecnierebaTa fakultetis studen-tebma poetis leqsebi waikiTxes. ramdenime simRera Seasrula Tsu-is vaJTa vokalurma ansamblma `universitetmac~. laSa gaxarias megobrebma da poetebma ki masTan gatarebu-li wlebi gaixsenes da poetis Semoqmedebi-dan ramdenime leqsi waikiTxes.

laSa gaxarias poezias Tanamedrove qarTveli Semoqmedebi iseTi didi poete-bis poeziis gverdiT ayeneben, rogoricaa galaktion tabiZe, terenti graneli... aRsa-niSnavia, rom laSa gaxaria leqsebs megrul enazec werda.

`mixaria, rom CemTvis usayvarlesi, didi qarTveli poetis laSa gaxarias xsovnisad-mi miZRvnili saRamos organizebaSi miviRe monawileoba. Cveni Sekrebis mTavari mizani

axalgazrdobisTvis am marTlac genialuri Semoqmedis ufro kargad gacnoba gaxldaT. gansakuTrebuli madloba minda gadavuxa-do qarTuli sityvis namdvil meCuqurTmes, yvelasaTvis sayvarel msaxiobs, qalbaton eldino saRaraZesa da mis moswavleebs, romlebmac aq Sekrebil sazogadoebas laSas leqsis sidiade agrZnobines. darwmunebuli var, droTa Seumcdari samsjavro jerov-nad daafasebs mis poezias da igi qarTuli literaturis mwvervalze Rirseul adgils daimkvidrebs iseTi bumberazi poetebis gverdiT, rogorebic arian: galaktion ta-biZe, lado asaTiani, tician tabiZe, teren-ti graneli, niko samadaSvili... guli mwy-deba, rom megruli ar vici... amiT did esTe-tikur siamovnebas vikleb, radgan, rogorc Tavad laSa ambobda, misi qarTuli leqsebi koWebamdec ver amowvdeba mis megrul leq-sebs. ukanasknel periodSi, mwerlobaSi daZ-abuli situaciis fonze, es saRamo miswreba iyo. dRes poetebi dganan scenaze da laSas leqsebs kiTxuloben. amaze didi esTetika ar arsebobs. laSa gaxaria Tavis erT-erT SedevrSi _ leqsSi `poeti~ wers: `poeti mainc erTi leqsia~-o. me ki minda vTqva, rom laSas aseTi `erTi leqsi~ sakmarisze meti aqvs, rac sawindaria misi poeziis ukvdavyo-fisa!~, _ aRniSna saRamos organizatorma, poetma leqso doreulma.

laSa gaxaria 1947 wels sofel muxurSi daibada. misi weris stils poetebi ideali-sturs da romantikuls uwodeben, Tumca mis poeziaSi patriotuli Tematikac aqtualu-ria. pirveli krebuli _ `muzis pauza~ 2003 wels gamoica. 2004 wels ki ukurnebeli se-niT Sepyrobili laSa gaxaria gardaicvala. aRsaniSnavia, rom poeziis paralelurad igi Jurnalistur saqmianobasac eweoda.

laSa gaxarias xsovnis saRamo Tsu-Si

Page 12: 15 aprili, paraskevi, 2011 w. 5 (2116) rogor vufrTxildebiT warsulSi …dspace.nplg.gov.ge/.../1/TbilisisUniversiteti_2011_N5.pdf · 2020. 7. 2. · 2010 wlis 27 dekembris #293/02-01

[email protected] www.tsu.gewww.tsu.ge

È À Å É Ó Ö × À Ë É Ã Ò Ï

mecxre gverdidan

_ elodebi da Relav... marTla didi sixarulia, roca raRacas aRmoaCen. zo-aRmoaCen. zo- zo-gadad, arqeologiuri gaTxrebi sazam-Tros hgavs – gaWri da ar ici, SigniT ra dagxvdeba. asea arqeologiaSic _ SeiZ-leba bevri iSromo, gaTxaro didi far-Tobi da iqauroba gaZarcvuli dagxvdes (samarxebi Tavidanve iZarcveboda), rad-gan icodnen, rom micvalebulebs Zvir-fas liTonebs atandnen da amitom Zar-cvavdnen. magaliTad, TeTriwyarosTan gavTxare yorRani da erTi natexi Tixis WurWeli vipove mxolod, meti aRaraferi iyo darCenili. aseTi bevria. magaliTad, igive koftinma 50-mde yorRani gaTxara da sul ramdenime iyo gauZarcvavi.

_ Tqven saqarTvelosTvis umZimes periodSi iyaviT universitetis reqto-ri. rogor gaixsenebdiT im dros?

_ Cemamde universitetis reqtori nodar amaRlobeli iyo. maxsovs, rom man televiziiT Seityo Tanamdebobidan gaTavisuflebis Sesaxeb. erT dResac reqtoratis koridorSi videqiT. kabi-netidan maSindeli ganaTlebis ministri elizbar javeliZe gamovida da Cemze mi-javeliZe gamovida da Cemze mi- gamovida da Cemze mi-mi-aTiTa _ ai, vin SeiZleba iyos reqtorio... me, ra Tqma unda, uari vTqvi, radganac es Cemi saqme ar iyo, magram Camacivdnen ma-rikac, roinic da mimiyvanes zviad gamsa-xurdiasTan. zviads manamdec vicnobdi. misi da _ Tamar gamsaxurdia Cemi stu-stu-denti iyo da mere CvenTan muSaobda... maTTan ojaxSic namyofi gaxldiT... mo-kled, davTanxmdi, magram maSinve vuTxa-ri, rom es droebiTi iyo.

idga 1991 weli da Cemi cxovrebis yve-laze mZime etapi... maSin sazogadoebis opoziciurad ganwyobili nawili uni-versitetis kibeebze isxda. sxvadasxva partia aqtiurobda. yvelas undoda aq SemoWra da ofisebis gakeTeba. erTxel vaJa adamia Semovida, moixsna iaraRi da pirdapir Cems magidaze dado.... irakli wereTelma ki `saqmiani winadadebiT~ mommarTa – Sen aq ramdeni gaqvs xelfa-sio... vuTxari da gaecina – wamo CemTan, me ufro mets mogcemo... ai, aseTi damo-kidebuleba iyo, arafrad dagidevdnen universitets da mis prestiJs, oRondac universitetis studentebis mxardaWera moepovebinaT.

aq jari idga. maxsovs, ramdenime maTi momxre cxenebiT Semovida universite-tis ezoSi. ori cxeni aRviriT daviWire,

rom aqeT aRar wamosuliyvnen da sul maTraxebi mirtyes zurgze... ase meWira maSin universiteti. am saSinelebas erTi Tve gavuZeli, mere ki, roca daiwyo zemo-dan rekvebi – es moxseni da is gaaTavisu-fleo, davwere gancxadeba da wamovedi.

_ mainc vis moxsnas iTxovdnen?_ rismag gordezianis, elguja xinTi-rismag gordezianis, elguja xinTi- gordezianis, elguja xinTi-

biZis da sxvebis. maT Soris, nodar kakaba-Zisac... misi moxsna iqneboda? es adamiani nebismier universitets daamSvenebda... me aravis gaSveba ar mifiqria. mere ro-gor Semexeda maTTvis TvalebSi?

gamsaxurdias swavlis dawyebis Za-lian eSinoda. gadavdeT da gadavdeT im wels swavla, magram ukve oqtomberi idga da ramden xans unda gadagvewia? moviwvie sabWo da gadavwyviteT swavla dagvewyo. rogorc Cans, aman gaaRiziana gamsaxur-dia. damibara da sayvedurebiT amavso.

_ Tqvens saqmianobas ojaxi rogor egueboda? Znelia, roca ojaxis ufro-si Tveebis manZilze misgan Sors imyo-feba...

_ Seguebuli iyvnen. Cems ojaxs uZ-Rveboda Cemi meuRle, romelic 5 welia gardaicvala. axla vfiqrob, rom ukeTesi iqneboda _ mas ecocxla da me wavsuli-yavi...

3 Svili myavs. vaJi _ kaxa, albaTo-bis TeoriaSi muSaobda. mere holan-diaSi wavida, iqauri coli moiyvana da, faqtobrivad, iqauri qudi daixura. mis-ma Svilebma qarTuli ar ician da me _ holandiuri, amitom saerToc araferi maqvs maTTan. qaliSvili _ nana, CvenTan

docentis Tanamdebobaze muSaobda xe-lovnebis kaTedraze. konkursebze arc Seutania ganacxadi. umcrosi qaliSvi-li _ Tamriko filosofosia. kanadaSi daamTavra da daicva disertacia. dRes igi ilias universitetSi moRvaweobs.

arqeologiaSi arc erTi ar wamovida, Tu ar CavTvliT nanas, romelic xelov-nebaSi arqeologiur masalaze muSaobda.

_ cxovrebas rom Tavidan iwyebdeT, SecvlidiT rames?

_ ara. isev am gzas avirCevdi. ise vc-xovrobdi, rogorc SeiZleboda sabWoTa kavSirSi gecxovra. mTeli cxovreba Cemma saqmem da megobrebma gadamatanines.

maTraxebi universitetis ideisaTvis

SurTxia beroSvili

`var giorgi jamburiZe, 19 wlis, abiturienti, Tbi-lisis saxelmwifo universitetSi Casabareblad vemz-adebi, 3 welia `hopla _ 126~ skolis gundis wevri var, wels ki pirvelad vTamaSob Tsu-is gundSi. vamayob, rom mxiarulTa da sazrianTa klubSi viReb monawileobas da vamtkiceb, rom `man-san-kani~ yvelaze magari TamaSia am qveynad. naxevrad xumrobiT davamateb, rom es TamaSi Zalian azartulia da Tu erTxel SeisunTqe `kaveenis scenis mtveri~, samudamod `daavaddebi~. Cems gunds `hopla~ hqvia da gamarjvebisTvis mzad aris!~

marTalia, giorgis gundi finalSi ver gavida, magram aman xalisi da SemarTeba ver daukarga, 11 aprils uni-versitetis VIII korpusSi gamarTulma sanaxaobam daamt-kica, rom mTavaria, xalisiani ganwyoba.

aRsaniSnavia, rom ,,kaveenis” Sida sauniversiteto SesarCevi turniri gasuli wlis 5 noembers daiwyo. 25-26 dekembers meoTxedfinali gaimarTa, ris Sedegadac monawile 6 gundidan mxiarulTa da sazrianTa klubis Sidasauniversiteto SesarCevi turis naxevarfinal-Si Tsu-is 4 gundi gadavida. gundebi: `hopla~, `gedevan fofxaZis eqvseuli~, `las studentas~ da `fantomasi~ erTmaneTs `saSinao davalebis~ SesrulebaSi, kiTxva-pasuxSi da sketCebis warmodgenaSi ejibrebodnen erT-maneTs.

`las studentas~ kapitani vano gumberiZe Tavidanve darwmunebuli iyo Tavisi gundis warmatebaSi. `vecadeT Rirseulad warvmdgariyaviT mayureblis winaSe. me da Cemi gundis wevrebma: beso WeiSvilma, nikuSa sadraZem, mariam giorgobianma, nino iobaSvilma da irakli maCi-tiZem gamarjvebis mosapoveblad sruli mobilizacia gamovacxadeT. qarTvelebs kargi iumori gvaqvs da Cvenc vcdilobT maTi gemovneba davakmayofiloT. `kaveeni~ TamaSia, romelic mudmiv improvizacias moiTxovs, ami-tom SeiZleba bolo dResac ki Seicvalos romelime no-meri. mTavari mainc is aris, rom mayurebeli gavacinoT~, _ ambobs vano gumberiZe.

rogorc `las studentas~ gundis kapitanma aRniSna, marTalia, turnirSi 4 gundi monawileobs, magram isini mainc erTi gundis wevrebi arian da saqarTvelos Cem-pionatSi gaerTianebuli ZalebiT monawileoben. `Cven megobrebi varT da, Sesabamisad, konkurenciac jansa-Ria~, _ ambobs vano.

`gedevan fofxaZis eqvseulis~ kapitans aleqsa Zagni-Zesac Tavidanve hqonda gamarjvebis imedi. misi gundis wevrebi: salome CxeiZe, ilia gvelesiani, giorgi lomja-ria, emiri beriSvili, naTia badirieSvili gansakuTre-bulad moemzadnen turnirisaTvis. `leqciebis Semdeg yoveldRe vikribebiT da gvianobamde vwerT scenarebs,

patara miniaturebs, sketCebs, musikasac Cven TviTon varCevT, Zalian mogvwons `kaveeni~ da sxvebsac vurCevT SemogvierTdnen~, _ aRniSna saubarSi salome CxeiZem. gundis kapitanma ki sagangebod mTxova gazeT `Tbilisis universitetis~ saSualebiT kastingi gamomecxadebina. `seqtembridan Tbilisis saxelmwifo universitetis studenturi TviTmmarTveloba da kulturisa da spor-tis departamenti masStabur RonisZiebas gegmavs da kargi iqneba, Tu am saxaliso SejibrSi ufro meti stu-denti CaerTveba. amitom, mzad varT, yvela msurveli, visac iumoris grZnoba aqvs, miviRoT Cvens rigebSi~, _ ganacxada aleqsa ZagniZem.

man-san-kanis mxiarul Sejibrze Rirseulad warsdga gundi `fantomasi~ Tornike parunaSvilis, zuka ko-kaias, ana gabedavas, qeTi SarabiZis, miSka gogavas, kaki WankuriZis, beqa WyoiZis, guko CxikvaZis Semadgenlo-biT. studentebma Zal-Rone ar daiSures mayureblis gasamxiaruleblad da mizansac miaRwies.

Tsu-is mxiarulTa da sazrianTa gundebis Tama-Si Jiurim Seafasa. man-san-kanis federaciis prezi-dentis nika maxvilaZis, `komedi Sous~ iumoristis amiko CoxaraZis, Tsu-is studenturi TviTmmarTve-lobis prezidentis daCi gubaZis, Tsu-is administra-ciis xelmZRvanelis TanaSemwis giorgi gafrindaS-vilisa da Tsu-is kulturisa da sportis departa-mentis xelmZRvanelis irakli xarjavaniZis erTob-livi gadawyvetilebiT, gundebma: `gedevan fofxa-Zis eqvseulma~ da `las studentam~ 71-71 quliT da `fantomasma~ 69 quliT finalSi gasvlis ufleba moipoves.

giorgi gafrindaSvilis informaciiT, turniri Tsu-is studenturi TviTmmarTvelobis da kulturisa da sportis departamentis xelSewyobiT gaimarTa da ma-Tive iniciativiT studentebs am mimarTulebiT mrava-li siaxle eliT. ,,rusTavi 2”-is satelevizio proeqtis `komedi Sous~ msaxiobma giorgi afciaurma ki iumoriT aRniSna: `gasakeTebeli kidev bevria~, Tumca, dRevan-delma dRem yvela daarwmuna imaSi, rom Tsu-is gundebs win axali warmatebebi elodebaT~.

aRsaniSnavia, rom `kaveenis~ satelevizio proeqt-Si, romelic telekompania `imediT~ gadaicema, Tsu-is nakrebic miiRebs monawileobas. Tsu-is mxiarulTa da sazrianTa klubis Zveli Taobis warmomadgenle-bi ki telekompania `rusTavi 2~-ze axal iumoristul proeqtze _ `Tqveni Sou~ muSaoben, romelic uax-loes momavalSi gava eTerSi. imedi aqvT, rom am-jerad maT xumrobebze mTeli saqarTvelo gulianad icinebs.

ukeT sicilisTvis `gasakeTebeli kidev bevria~

TrialeTis Tasi

12 www.tsu.ge

ÌÈÀÅÀÒÉÒÄÃÀØÔÏÒÉ

ÌÈÀÅÀÒÉÓÐÄÝÉÀËÉÓÔÉ

ÔÄØÍÉÊÖÒÉÒÄÃÀØÔÏÒÉ

fÏÔÏÊÏÒÄÓÐÏÍÃÄÍÔÉ

ÊÏÌÐÉÖÔ.ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À

nino kakulia

maia toraZe

manana jurxaZe

lika petriaSvili

giorgi wiqariSvili

ÌÉÓÀÌÀÒÈÉ: ÉËÉÀ àÀÅàÀÅÀÞÉÓ

ÂÀÌÆ. 11À

ÒÄÃÊÏËÄÂÉÉÓßÄÅÒÄÁÉ:rismag gordeziani, nodar belqania, iago kaWkaWiSvili, lado minaSvili, nino CixlaZe, Temur nadareiSvili,

nodar xaduri, marine CitaSvili, vaJa kiknaZe, diana ZiZiguri,

nana WiRlaZe, Tea juReli

(Tsu-is me-3

korpusi)

22 36 62

[email protected]