15 aprili, 2019 orsabati, #3 (2229)newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/n-3 (2229)-2019_web.pdf3...

16
15 aprili, 2019 orSabaTi, #3 ( 2229 ) ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan ` 14 aprili angariSgebis dRe unda iyos. am dRes TiToeulma Cvenganma ers, qveyanas angariSi unda Caabaros – Tu ra gaakeTa man mTeli wlis manZilze qarTuli enis sasikeTod~, _ ase svamda sakiTxs qarTuli enis dRis daarsebis erT-erTi iniciatori, akademikosi arnold Ciqobava. ivane javaxiSvilis saxelobis universiteti dRemde qarTuli enis pirveli qomagia, rogorc es 1978 wlis 14 aprilis movlenebisas gamoCnda. 1978 wlis 14 aprilis kadrebi aRar arsebobs... video da foto masala mTlianad ganadgurebulia. ma- galiTad, sabWoTa kavSiris politpatimris avTandil imnaZis mier gadaRebuli fotoebic misive labo- ratoriidan uSiSroebis warmomadgenlebs Cxrekis Sedegad maSinve amouRiaT... darCa qarTvelTa mex- siereba, romelic 1978 wlis 14 aprilis movlenebis qronologiis aRdgenaSi monawileobs... mxolod zepirsityvierma ambebma gaacocxla maSindeli 14 aprili, ris Sesaxebac momaval- ma Taobam unda icodes... swored maTTvis kidev erTxel vixsenebT istorias. zepirsityvieri ambebiT gacocxlebuli 14 aprili universitetSi saaxalwlo samzadisia marine terreta: saqarTveloSi yofna Zalian ferad da lamaz ocnebas hgavs Tsu-is studenti evropis iurist studentTa asociaciis generalur mdivnad airCies evropis literaturuli prizis finalistebs Soris Tsu- is studentebi arian saCxeris municipalitetis turistuli obieqtebis geografiuli kvleva (studenturi proeqti) studentebis mier dafinansebul JurnalSi kari yvelasTvis Riaa daTo evgeniZis eqsperimenti Tsu-Si warmomadgenlobiTma sabWom universitetis administraciis xelmZRvanelis 2018 wlis angariSi daamtkica interviuSi asaxuli faqtebi (Sedegebi, miRwevebi, gamowvevebi) gv. 2 Tsu-is reqtoris giorgi SarvaSiZis davalebiT, paolo del biankos universitetis saiubileo medali gadaeca gv. 12 qarTveli eris `pasporti~ civilizebul samyaroSi gv. 5 nomerSi nomerSi Tsu _ abiturientebis pirveli arCevani ras moutans studentebs evropis studentTa gaerTianebaSi (ESU) gawevrianebis procedura? Tsu-is asocirebuli profesori merab kokoCaSvili da ukrainistikis institutis xelmZRvaneli oTar baqaniZe universitetis saiubileo medliT dajildovdnen gv. 3 2019 wlis erTian ero- vnul gamocdebze abiturientebis pirveli arCevanis mixedviT Tsu kvlav lideria. Sefasebisa da gamocdebis erovnuli centris monacemebiT, abiturientebis registraciis dasrulebisas, Tbilisis saxelm- wifo universiteti 2019 wlis er- Tian erovnul gamocdebze pirvel prioritetad 10 260 abiturientma daasaxela. Tsu meore da mesame arCevanSic pirvelia. 2019 wels Tsu fakultetebsa da mimarTulebebze yvela arCevanis mixedviT sul 44 557 abiturientia daregistrirebuli. Tsu-m wels 67 sabakalavro saganmanaTleblo programaze 5 308 vakanturi adgi- li gamoacxada. 2019 wlis erTiani erovnuli gamocdebisTvis 37 052 abituri- entma gaiara registracia. gv. 11 merab kokoCaSvilis iubile Tsu-Si da filmSi dasmuli swori aqcentebi gv. 12 didi mamasaxlisis `patara ukraina~ gv. 7 stud-etiki me-7-10 gv. gv. 13

Upload: others

Post on 19-Jan-2021

5 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

Page 1: 15 aprili, 2019 orSabaTi, #3 (2229)newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-3 (2229)-2019_web.pdf3 arnold Ciqobava zurab WumburiZe zepirsityvieri ambebiT gacocxlebuli 14 aprili 1977 wels

15 aprili, 2019 orSabaTi, #3 (2229)

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan

`14 aprili angariSgebis dRe unda iyos. am dRes TiToeulma Cvenganma ers, qveyanas angariSi unda Caabaros – Tu ra gaakeTa man mTeli wlis manZilze qarTuli enis sasikeTod~, _ ase svamda sakiTxs qarTuli enis dRis daarsebis erT-erTi iniciatori, akademikosi arnold

Ciqobava. ivane javaxiSvilis saxelobis universiteti dRemde qarTuli enis pirveli qomagia, rogorc es 1978 wlis 14 aprilis movlenebisas gamoCnda.

1978 wlis 14 aprilis kadrebi aRar arsebobs... video da foto masala mTlianad ganadgurebulia. ma-galiTad, sabWoTa kavSiris politpatimris avTandil imnaZis mier gadaRebuli fotoebic misive labo-ratoriidan uSiSroebis warmomadgenlebs Cxrekis Sedegad maSinve amouRiaT... darCa qarTvelTa mex-siereba, romelic 1978 wlis 14 aprilis movlenebis qronologiis aRdgenaSi monawileobs... mxolod zepirsityvierma ambebma gaacocxla maSindeli 14 aprili, ris Sesaxebac momaval-ma Taobam unda icodes... swored maTTvis kidev erTxel vixsenebT istorias.

zepirsityvieri ambebiTgacocxlebuli 14 aprili

universitetSi saaxalwlo samzadisia

marine terreta: saqarTveloSi yofna Zalian ferad da lamaz ocnebas hgavs

Tsu-is studenti evropis iurist studentTa asociaciis generalur mdivnad airCies

evropis literaturuli prizis finalistebs Soris Tsu-is studentebi arian

saCxeris municipalitetis turistuli obieqtebis geografiuli kvleva (studenturi proeqti)

studentebis mier dafinansebul JurnalSi kari yvelasTvis Riaa

daTo evgeniZis eqsperimenti Tsu-Si

warmomadgenlobiTma sabWom universitetis administraciis xelmZRvanelis 2018 wlis angariSi daamtkicainterviuSi asaxulifaqtebi (Sedegebi,miRwevebi, gamowvevebi)

gv. 2

Tsu-is reqtoris giorgi SarvaSiZis davalebiT, paolo del biankos universitetis saiubileo medali gadaeca

gv. 12

qarTveli eris `pasporti~ civilizebul samyaroSi

gv. 5

nomerSinomerSi

Tsu _abiturientebis pirveli arCevani

ras moutans studentebs evropis studentTa gaerTianebaSi (ESU) gawevrianebis procedura?

Tsu-is asocirebuli profesori merab kokoCaSvili da ukrainistikis institutis xelmZRvaneli oTar baqaniZe universitetis saiubileo medliT dajildovdnen

gv. 3

2019 wlis erTian ero-vnul gamocdebze abiturientebis

pirveli arCevanis mixedviT Tsu kvlav lideria.

Sefasebisa da gamocdebis erovnuli centris monacemebiT, abiturientebis registraciis dasrulebisas, Tbilisis saxelm-wifo universiteti 2019 wlis er-Tian erovnul gamocdebze pirvel prioritetad 10 260 abiturientma daasaxela. Tsu meore da mesame arCevanSic pirvelia.

2019 wels Tsu fakultetebsa da mimarTulebebze yvela arCevanis mixedviT sul 44 557 abiturientia daregistrirebuli. Tsu-m wels 67 sabakalavro saganmanaTleblo programaze 5 308 vakanturi adgi-li gamoacxada.

2019 wlis erTiani erovnuli gamocdebisTvis 37 052 abituri-entma gaiara registracia.

gv. 11

merab kokoCaSvilis iubile Tsu-Si da filmSi dasmuli swori aqcentebi

gv. 12

didi mamasaxlisis `patara ukraina~

gv. 7

stud-etiki

me-7-10 gv.

gv. 13

Page 2: 15 aprili, 2019 orSabaTi, #3 (2229)newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-3 (2229)-2019_web.pdf3 arnold Ciqobava zurab WumburiZe zepirsityvieri ambebiT gacocxlebuli 14 aprili 1977 wels

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

2warmomadgenlobiTma sabWom universitetis administraciis

xelmZRvanelis 2018 wlis angariSi daamtkica

26 marts ivane javaxiSvi-lis saxelobis Tbili-sis saxelmwifo uni-

versitetis warmomadgenlobiTma sabWom, mimdinare sakiTxebTan erTad, Tsu-is administraciis xelmZRvanelis, nunu ovsianiko-vas 2018 wlis angariSi mois-mina.

gTavazobT intervius, romelSic angariSSi naCvenebi ZiriTadi aspeqtebia warmodge-nili:

_ ra mimarTulebebiT warimarTa 2018 wels universitetis adminis-traciis saqmianoba?

_ 2018 wels universitetis ad-ministraciis mier gaweuli muSao-ba efuZneboda universitetis stra-tegiuli gegmis ganxorcielebis Sesabamisad gansazRvruli amocane-bis uzrunvelyofas da moicavda: sa-ganmanaTleblo, samecniero-kvleviTi, inovaciuri saqmianobis xelSewyobas, infrastruqturis srulyofas, in-stituciur ganviTarebas da stu-denturi cxovrebis Semdgom mxarda-Weras.

_ aRniSnuli miznis miRweva sa-Tanado finansuri resursebis gare-Se, albaT, SeuZlebeli iqneboda...

_ geTanxmebiT, swored myari fi-nansuri baza iZleva universitetis prioritetuli mimarTulebebis da-finansebis, saswavlo-samecniero pro-cesis Seuferxeblad mimdinareobis da studentTa samecniero-kvleviT, kulturul-sportul aqtivobebSi CarTulobis SesaZleblobas, magram, am mxriv, unda aRiniSnos, rom bolo wlebSi sirTuleebi Seiqmna finansu-ri resursebis mobilizebis mimar-TulebiT, rac Sesabamisad aisaxebo-da kidec universitetis biujetebze. rogorc biujetis Sedegebis analizi cxadyofs - mcirdeba universitetis Semosavlebi, izrdeba gasawevi xar-jebi da, Sesabamisad, mcirdeba gar-damavali naSTi. universitetis 2018 wlis biujetSi (mxedvelobaSi gvaqvs ekonomikuri saqmianobidan miRebuli Semosavlebi, rac gardamavali naSTis CaTvliT 55 953 507 lars, xolo ga-dasaxdelebi 52 720 102 lars Sead-genda) Sromis anazRaurebaze gaweri-li iyo xarjebis 77,8%, komunalur gadasaxadebze 5,2%, TanamSromelTa dazRvevasa da gadasaxadebze 3,4%. es is xarjebia, romelTa gauwevloba an Semcireba yovlad dauSvebelia uni-versitetis normalurad funqcioni-rebisaTvis. am gadaudebeli xarjebis garda, gasanawilebeli darCa xarje-bis 13,6% (7,1 ml lari), rac sabi-ujeto xarjebis ekonomikuri kla-sifikatoris muxlebis Sesabamisad, 100-mde poziciaze iqna gadanawile-buli. aRniSnuli naTlad metyvelebs imaze, rom universitets Zalze mcire Tanxa rCeba, raTa wlis ganmavlobaSi uzrunvelyos: saremonto samuSaoe-bis, kompiuterebis, wignebis, sawva-vis SeZenis, studentTa aqtivobebis, praqtikis, eqspediciebisa da sxva mravali xarjis srulyofili dafi-nanseba.

_ da mainc, ram ganapiroba uni-versitetis Semosavlebis Semcireba?

_ biujetis Semosavlebis Semci-rebis erT-erTi mizezia programuli dafinansebis wesSi ganxorcielebuli cvlileba. Tu ,,ufaso~ fakultetebze studentebs swavlis safasurTan (2250 lari) erTad eZleodaT mopovebuli saswavlo grantis Tanxac, 2017/2018

saswavlo wlidan ericxebaT mxolod swavlis safasuri da saswavlo gran-tis mopovebis SemTxvevaSi mopovebu-li saswavlo grantis Sevseba xdeba programuli dafinansebiT mxolod 2250 laramde. Sedegad, programu-li dafinansebis wesis cvlilebiT gamowveulma finansurma danakargma 2018/2019 saswavlo wels Seadgina 2 mln laramde, rac momdevno ori wlis ganmavlobaSi 4 mln laramde gaizrdeba. aseve gasaTvaliswinebe-lia is faqti, rom wlebis ganmav-lobaSi fiqsirdeboda studentTa raodenobis Semcirebis tendencia. Sesabamisad, mcirdeboda Semosavle-bic. aRsaniSnavia, rom mimdinare sas-wavlo wels TiTqmis 1000 studentiT meti miviReT, magram maTi semestru-li swavlis safasuris mateba _ 1,2 mln. lari _ mainc ver faravs pro-gramuli dafinansebis SemcirebiT miRebul danakliss.

_ aseT pirobebSi ra nabijebi ga-daidga administraciis mier?

_ upirveles yovlisa, daviwyeT zrunva biujetis Sevsebis alter-natiuli resursebis amoqmedebaze. am mxriv biujetis Sevsebis Sida wyarodan aRsaniSnavia is qmediTi RonisZiebebi, romlebic ganxor-cielebul iqna ekonomikuri saqmi-anobidan miRebuli Semosavlebis gazrdiT. kerZod, gaizarda mecnie-rebis komercializaciidan, qonebis qiravnobidan da sajaro momsaxure-bidan, uwyveti ganaTlebis, gamomcem-lobis da sxva struqturebis eko-nomikuri saqmianobidan miRebuli Semosavlebi. ganxorcielda admi-nistraciuli, warmomadgenlobiTi, mivlinebis xarjebis optimizacia. SemuSavda efeqtiani sistema studen-tebis swavlis gadasaxadis mobili-zebisa da davalianebis mqone stu-dentebis mxridan Tanxis gadaxdis mimarTulebiT, magram aRniSnuli araa sakmarisi biujetis Semosavle-bis gasazrdelad. amdenad, CvenTvis mniSvnelovani iyo, gvezruna finan-sebis damatebiTi mozidvis wyaroe-bis moZiebaze. wlis ganmavlobaSi aqtiurad mimdinareobda samuSaoebi ganaTlebis, mecnierebis, kulturisa da sportis saministrosTan univer-sitetisaTvis saxelmwifosagan Se-degze orientirebuli dafinansebis mopovebis wesis SemuSavebis mimar-TulebiT. aRniSnulis iniciatori, Tavis droze, rogorc mogexsenebaT, Cveni universitetis reqtori iyo. samuSaoebi dasrulebis stadiaSia da imedia, momavali wlidan axa-li dafinansebis wesi Seva ZalaSi, riTac universitets miecema SesaZ-lebloba _ gazardos sakuTari Se-mosavlebi. aseve, aRsaniSnavia, rom gaizarda ucxoenovani saganmanaT-leblo programebis raodenoba, sa-xelmwifo proeqtebidan moziduli Tanxebis moculoba da a.S.

_ ra RonisZiebebi gatarda uni-versitetis prioritetuli mima-rTulebebis gansaxorcieleblad?

_ universitetis infrastruqtu-ris ganviTareba erT-erT ZiriTad prioritetad iqna miCneuli. am mi-marTulebiT avamoqmedeT rogorc

sakuTari resursebi, aseve saxelmwi-fo biujetis dafinanseba. sakuTari resursebiT SevZeliT mTeli rigi saremonto samuSaoebis Catareba. ker-Zod, garemontda Tsu-is biblioTe-kis da maRlivi korpusebis kibeebi, studqalaqis sveli wertilebi, bio-logiis saswavlo korpusis iataki, maRlivi korpusis meore sarTuli da a.S.. saremonto samuSaoebze, sa-kuTari saxsrebiT, sul gaweuli iqna 1,1 mln laris xarji. garda amisa, saxelmwifo biujetis dafinansebis farglebSi, saremonto samuSaoebsa da infrastruqturul proeqtebze daixarja 4,8 mln lari. Tanxebis mo-zidva reqtoris uSualo Zalisxmevis Sedegia. aRniSnuli Tanxa moxmarda meore korpusis, ekonomikis saerTa-Soriso skolis da rafiel aglaZis araorganuli qimiisa da eleqtro-qimiis institutis saremonto samu-Saoebs.

aseve, mniSvnelovani saxsrebi _ daaxloebiT 800 000 lari _ iqna mimarTuli Semdegi prioritetis _ sainformacio teqnologiebis ganvi-Tarebaze. am kuTxiT ganxorcielda bakalavriatis saswavlo procesis av-tomatizirebuli sistemis gadayvana axal, saerTo platformaze (lms.tsu.

ge). dasrulda universitetis stru-qturuli erTeulebis internet-ser-visis optikur boWkovan platfor-maze gadayvanis procesi. Seiqmna sa-telefono sainformacio samsaxuri (qol-centri). gafarTovda eleqtro-nuli saqmis warmoebis areali da funqcionireba daiwyo brZanebebis Seqmnis modulma. eqspluataciaSi Se-vida ori kompiuteruli klasi. gan-xorcielda kompiuteruli teqnikis, serveruli mowyobilobebis da qse-lis infrastruqturis Sesyidva ,,sa-informacio teqnologiebis~ saswav-lo programis laboratoriisaTvis. lisis saerTo sacxovrebelSi moewyo kompiuteruli centri. Sesyiduli da fakultetebis mixedviT gadanawi-lebuli iqna 150 cali personaluri kompiuteri, 40 cali proeqtori, 150 cali printeri. universitetis mas-StabiT moxda VoIP serverze maso-brivi gadasvla, damontaJda 700 apa-rati da a.S.

_ mogexsenebaT, mZime mdgoma-reobaa Seqmnili materialur-teqni-kuri bazis gamoyenebaSi, radganac uZrav-moZravi qoneba TiTqmis amor-tizirebuli, fizikurad da moralu-rad gacveTilia. am mimarTulebiT ras gvetyodiT Tqvens mier gaweul saqmianobaze?

_ geTanxmebiT, rom mZime memkvidreoba gvergo. saxsrebic arasakmarisia am mimarTulebiT qo-nebisa da teqnikis radikaluri ga-naxlebis gansaxorcieleblad, magram am kuTxiTac mniSvnelovani nabiji gadaidga. kerZod, saerTaSoriso grantebidan da sxvadasxva proeqte-bidan usasyidlod gadmogveca 600 000 laris Rirebulebis moZravi qoneba (kompiuteruli teqnika, la-boratoriuli mowyobilobebi da sxva aRWurvilobebi). eqspluatacia-Si Sevida usasyidlod gadmocemuli 5 mln laris Rirebulebis, evro-

puli standartebis mqone 320-ad-giliani studenturi saerTo sac-xovreblis kompleqsi. saqarTvelos ekonomikis da mdgradi ganviTarebis saministrosTan koordinaciaSi mim-dinareobs universitetis balansze ricxuli saxelmwifo kuTvnilebaSi arsebuli qonebis gadmocemis pro-cedurebi, gasul wels sakuTrebaSi gadmogveca 20 aTasamde kv.m farTi. aqamde ar iyo da momzadda da amJama-dac mimdinareobs kuTvnili Senoba-nagebobebis da maTze damagrebuli miwis Sida azomviTi da sakadastro naxazebis SemuSaveba da sxva.

amasTan, vmuSaobT qonebis Canacv-lebis proeqtebzec. momzadda wina-dadebebi enaTmecnierebis institu-tis da konstituciis quCaze arse-buli Senobebis Canacvlebis Sesaxeb (enaTmecnierebis institutisa da medicinis fakultetis moTxovnebis gaTvaliswinebiT).

_ ras gvetyviT studenturi Ron-isZiebebis mxardaWeraze?

_ rogorc yovelTvis, gasul welsac didi yuradReba eqceoda stu-denturi RonisZiebebis warmarTvisa da dafinansebis sakiTxebs. dafinans-da studentTa CarTulobiT ganxor-cielebuli, Sedegze orientirebuli samecniero-kvleviTi, kulturuli da sportuli 130 proeqti. SoTa rusTavelis saqarTvelos erovnuli samecniero fondis mier ganxorcie-lebuli saganmanaTleblo programe-bis sagranto konkursSi gamarjve-buli 54 proeqtidan 28 proeqti (52%) universitetis doqtorantebma mipoves. 600 000 lariT dafinansda universitetis warCinebuli studen-tebis swavlis safasuri, doqtoran-tebs 800 000 laris SeRavaTi gaewiaT swavlis safasuris gadaxdaSi, 500 000 laris farglebSi dafinansda gacvliT programebSi, sxvadasxva sa-mecniero konferenciebSi, imitire-bul procesebSi, praqtika-eqspedi-ciebsa da sxva RonisZiebebSi stu-dentebis monawileoba. aRsaniSnavia, rom 300-ze metma studentma miiRo monawileoba gacvliT programaSi. ucxoeTSi mobilobisaTvis stipendia mieca 204 students. gafarTovda da ganaxlda ormxrivi TanamSromlobis 39 xelSekruleba evropis da aziis wamyvan universitetebTan. studente-bisa da personalis gacvliT pro-gramebSi monawileobis procesis ga-martivebis, gamWvirvalobis gazrdi-sa da dokumentirebis eleqtronul modelze gadasvlis mizniT, univer-sitetis dakveTiT, finansTa samini-stros analitikuri departamentis mier Seiqmna procesis marTvis ele-qtronuli portali.

studentebis moTxovnebis gaTva-liswinebiT, didi yuradReba daeT-mo saxelmZRvaneloebis gamocemis sa-kiTxs. Cveni gamomcemlobis mier sul gamoica 53 saxelmZRvanelo, maT So-ris _ 7 naTargmni da 22 eleqtro-nuli saxiT.

interviuSi asaxuli faqtebi (Sedegebi, miRwevebi, gamowvevebi)

rogorc biujetis Sedegebis analizi cxadyofs - mcirdeba universitetis Semosavlebi, izrdeba gasawevi xarjebi da, Sesabamisad, mcirdeba gardamavali naSTi. universitetis 2018 wlis biujetSi (mxedvelobaSi gvaqvs ekonomikuri saqmianobi-dan miRebuli Semosavlebi, rac gardamavali naSTis CaTvliT 55 953 507 lars, xolo gadasaxdelebi 52 720 102 lars Sead-genda) Sromis anazRaurebaze gawerili iyo xarjebis 77,8 %, komunalur gadasaxadebze 5,2%, TanamSromelTa dazRvevasa da gadasaxadebze 3,4%

maia toraZe

gv. 4

Page 3: 15 aprili, 2019 orSabaTi, #3 (2229)newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-3 (2229)-2019_web.pdf3 arnold Ciqobava zurab WumburiZe zepirsityvieri ambebiT gacocxlebuli 14 aprili 1977 wels

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.ge

3

arnold Ciqobava zurab WumburiZe

zepirsityvieri ambebiT gacocxlebuli 14 aprili

1977 wels damtkicda sabWoTa kavSiris axali konstitucia, rom-lis mizani iyo sabWoTa kavSirSi mcxovrebi erebis rusifikaciis daC-qareba. am principidan gamomdinare, 1978 wels Sedga sabWoTa saqarTve-los axali konstituciis proeqti, romelSic qarTul enas saxelmwifo enis statusi aRar hqonda miniWebu-li, anu deda ena rusuli eniT unda Canacvlebuliyo.

sxvadasxva dawesebulebebSi kon-stituciis axali proeqtis sajaro ganxilvebi moewyo. bevrs arc ki SeumCnevia konstituciis 75-e muxl-Si momxdari cvlileba. erT-erTma pirvelma, vinc am sakiTxze prote-sti xmamaRla gamoTqva, akaki baqraZe iyo. cekas propagandis ganyofile-bis organizebiT mowveul TaTbir-ze, aRniSnul Temaze msjelobisas, man SevardnaZes aseTi sityvebi uTx-ra: Tuki qarTuls konstituciurad arTmeven saxelmwifo enis funqcias, maSin Cveni xalxic moiqceva mdgoma-reobis Sesabamisado.

qarTvelTa protesti maSin dai-wyo ivane javaxiSvilis saxelobis universitetidan, saidanac agorda saerTo saxalxo winaaRmdegobri-vi moZraoba. konstituciis axali proeqtis gasaprotesteblad spon-tanurad gaerTianebuli studentu-ri jgufebis garda, universitetSi, istoriis fakultetze arsebobda aralegaluri jgufi, romelSic ga-wevrianebulni iyvnen Tamar CxeiZe, gia Wanturia, gela nikoleiSvili, gia CxikviSvili da sxvebi. es jgu-fi ukve ideurad iyo momzadebuli sabrZolvelad, roca qarTuli enis gadarCenis sakiTxi dadga. am moZ-raobas mxari auba universitetSi daarsebulma `axalgazrda mweralTa wremac~. filologiis fakulteti-dan gaaqtiurdnen studentebi: Ta-mar maxarobliZe, nodar grigalaS-vili, vasil maRlaferiZe, darejan TvalTvaZe, giorgi alibegaSvili da sxvebi... universitetis xelmZRva-nelobac da profesurac farulad uWerda mxars studenturi jgufe-bis aqtiurobas. rogorc faqtebis momswreni yvebian, gansakuTrebiT aqtiurobdnen arnold Ciqobava, be-sik jorbenaZe, lado minaSvili, zu-rab WumburiZe, damana meliqiSvili, griver farulava, revaz siraZe da sxvani... universitetis maSindel re-qtors daviT CxikviSvils, zemodan davalebis miuxedavad, studentebis sawinaaRmdegod aranairi moqmede-ba ar ganuxorcielebia... es is sa-xelebia, romelic 14 aprilis mov-lenebisas universitetis kedlebmac daimaxsovra, radgan maTze da ara mxolod maTze idga qarTuli enis gadarCenis bedi.

mexsierebiT gacocxlebuli istoria

`meore kurseli viyavi maSin, ro-desac 14 aprilis movlenebi xdebo-da. iseTi aqtiuri ar viyavi, ro-gorc wina kurselebi, magram sapro-testo aqciebSi mec viRebdi monawi-leobas, ra Tqma unda.

14 aprili imiT aris gamorCeu-li, rom es dRe gamarjvebiT das-rulda, radgan eri erT muStad iyo Sekruli. maxsovs, im dRes, rodesac ukve mTavrobis saxlisken unda wav-suliyaviT, rogor iyo daZruli varazis xevidan axalgazrdoba: mo-diodnen e.w. gepeis da samedicino institutis studentebi; WavWavaZis gamziridan _ WavWavaZis saxelo-bis ucxoenaTa institutis, fiz-kulturis institutis, maSindeli puSkinis saxelobis institutis axalgazrdebi... es yovelive qaotur saxes iRebda, magram, am dros, es iyo erTsulad da erTgulad gaer-Tianebuli axalgazrdoba. es iyo, marTlac, bewvis xidze, danis pirze gavla, radgan sabWoTa kavSiri jer kidev Zlieri iyo~, _ ambobs qar-Tuli enis departamentis xelmZRva-neli giorgi alibegaSvili.

sabWoeTis istoriaSi 1978 wlis 14 aprilis farTomasStabiani msv-leloba mTavrobis sasaxlisken SeiZ-leba CaiTvalos erTaderT usisxlo aqciad, romelmac sawadels miaRwia. saprotesto aqciis yvela monawi-lem icoda, rom sabWoTa xelisuf-lebisgan xifaTi mosalodneli iyo, magram mas mainc aravin SeuSinda. droTa ganmavlobaSi, qarTuli enis dacvisTvis brZolaSi gamoikveTa eduard SevardnaZis faqtoric. igi maSin saqarTvelos sabWoTa socia-listuri respublikis kompartiis pirveli mdivani iyo.

rogorc qarTuli enis departa-mentis xelmZRvaneli acxadebs, `aT-euli wlebis gavlis Semdeg gairkva, rom SevardnaZes am procesSi marT-lac didi roli uTamaSia: mas rom moendomebina da ufro meti mor-Cileba gamoexata imdroindeli sab-WoTa imperiis mimarT, bunebrivia, sisxli daiRvreboda~.

reaqciebi amerikulpresaSi

imdroindeli amerikuli sa-zogadoeba ver ijerebda sabWoTa sivrceSi xalxis Ria protestis Se-saZleblobas da sabWoTa xelmZRva-nelobis ukan daxevas. es reaqciebi kargad gamoCnda maSindel amerikul

presaSi, romlis Taobazec univer-sitetis profesors TinaTin bol-qvaZes kvlevac aqvs Catarebuli. mas ganxiluli aqvs amerikelebis mier gazeTebSi gamoqveynebuli TiToeu-li statia, romelic saqarTveloSi mimdinare aprilis movlenebs mieZ-Rvna.

ras ambobs Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultetis profes-ori TinaTin bolqvaZe?

`1978 wlis 14 aprilis movlenebs `niu-iork taimsi~ (`New York Times~) fexdafex mihyveboda. 15 aprils ukve gamoqveynda statia saTauriT: `sab-WoTa qarTvelebi quCaSi gamovidnen saxelmwifo enis dasacavad~. amerike-lebi gaocebulebi arian am faqtiT. es xdeba im dros, rodesac SezRu-dulia sityvis Tavisufleba, roca saSiSroebaa samxedro manqanis amo-qmedebisa. erT-erTi respondenti, demonstraciis monawile daufara-vad ambobs interviuSi, rom ̀ RmerTs madlobas Seswiravs, Tu momitinge-ebs ar esvrian~. statiaSi avtori 1978 wlis gamosvlebs ganixilavs farTo istoriul da Tanamedro-ve konteqstSi. avtori qreig vitni statiaSi, aseve, saubrobs qarTvele-bis ruseTTan SeerTebis mizezebze, romelic, misi azriT, gamowveuli iyo muslimanuri degradaciisagan Tavis dasaRwevad. sxva SemTxvevaSi qarTvelebi araviTar SemTxvevaSi ar isurvebdnen ruseTTan alianss. qreig vitni am Temaze statias 18 aprilsac aqveynebs saTauriT `sab-WoTa qarTvelebma gaimarjves enis sakiTxSi~.

avtori CvenTvis mniSvnelovan in-formacias gvawvdis, rom 14 aprils, ori amerikeli kongresmeni, robert makkei da erik reimeni Camovidnen sa-qarTveloSi. isini pirdapir quCaSi esaubrebodnen protestantebs. maTi TqmiT, saprotesto gamosvlebSi monawileobas, ZiriTadad, Tbili-sis saxelmwifo universitetis stu-dentebi iRebdnen. aseve sainteresoa statiis is nawili, romelSic sau-baria saqarTvelos kompartiis cen-traluri komitetis pirvel mdivans eduard SevardnaZesa da studentebs Soris gamarTul dialogze. e. Se-vardnaZem sityviT mimarTa studen-tebs: `Svilebo, ra gindaT, ratom akeTebT amas?~ demonstrantebma ki wina rigebidan ase upasuxes: `Cven ar varT Tqveni Svilebi!~ sxvagva-rad rom vTqvaT, `nu ecdebiT aseTi `mamaSviluri~ saubriT Cveni gulis mogebas. umjobesia konstitucia-Si aRdges qarTuli enis, rogorc saxelmwifo enis statusi~, _ agrZ-nobines studentebma xelisuflebas. 14 aprilis Temas `niu-iork taimsi~ dekembris TveSic ubrundeba. garda amisa, am movlenis Sesaxeb werdnen sxva gamocemebic: `Cikago tribuni~ da `toronto~, sadac avtori sa-

qarTvelos `Rirseul, kavkasiur re-spublikas~ uwodebs. swored aq iyo aseTi protesti mosalodnelio, _ wers Jurnalisti.

ucxour presaSi am da sxva ga-moxmaurebebis Sesaxeb aqvs swored vrceli kvleva momzadebuli profe-sor TinaTin bolqvaZes.

* * *saqarTvelos damoukideblobis

aRdgenidan dRemde yovel wels ukve Riad ixseneben 14 aprils, rogorc qarTveli erisTvis umniSvnelova-nes dRes. Tumca mogonebebis da 14 aprils Tavsgadaxdenili isto-riebis erTad Tavmoyra sul ax-laxans moxerxda. 6 baTumelis da 42 Tbiliselis zepiri ambebiT ga-cocxlebuli 14 aprilis movlene-bi Sesulia wignSi, romelic moi-cavs konstituciis axali proeqtis ganxilvisas qarTvel mecnierTa da mweralTa mier sxvadasxva uwyebaSi warmoTqmul sityvebs, saarqivo ma-salebs, statiebs. wigni Seadgina da gamosacemad moamzada filologma ana baqaniZem.

* * *kanoni saxelmwifo enis Sesaxeb

2015 wels miiRes, saxelmwifo enis departamenti ki ukve weliwadze me-tia, rac Seiqmna da gaCnda molo-dini, rom axla mainc daiwyeba qar-Tul enasTan dakavSirebuli araer-Ti problemuri sakiTxis mogvareba.

qarTuli enis gadarCenisTvis brZolaSi universiteti isev pir-velia... swored universitetis ke-dlebSi gaCaRda moZraoba qarTul enaSi SemoWrili barbarizmebis winaaRmdeg da wlebia ukve, am moZ-raobas profesori Tina margali-taZe xelmZRvanelobs. misi uSualo monawileobiT Seiqmna barbarizme-bis leqsikoni, romelSic 1100 ru-suli Tu inglisuri warmoSobis barbarizmi da, iqve, swori qarTu-li Sesatyvisebia Sesuli. socialur qselSi ki Seqmnilia gverdi, ro-melzec itvirTeba samecniero-popu-laruli statiebi enaSi mimdinare procesebze... marTalia, erTi mer-cxlis WikWiki gazafxuls ver moiy-vans, magram Cven is mainc SegviZlia, am mercxals, mizezTa gamo, WikWikis survilic ar gavuqroT da vTqvaT _ misi gakeTebuli saqme dRes TiT-qmis igivea, rac 1978 wlis 14 apri-lis movlenebis kvalobaze damdga-ri Sedegi... mTavaria, sul ukan ar viyurebiT da winac gvedos momava-li TaobisTvis Cveni saTqmeli _ rom Senc daicavi qarTuli ena ise, rogorc es me gavakeTe da is kidev erTxel gadavarCine...

moamzada nino kakuliam

1-li gverdidan

lado minaSvili damana meliqiSvili griver farulava revaz siraZe daviT CxikviSvili

giorgi alibegaSvili ana baqaniZe TinaTin bolqvaZe

Page 4: 15 aprili, 2019 orSabaTi, #3 (2229)newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-3 (2229)-2019_web.pdf3 arnold Ciqobava zurab WumburiZe zepirsityvieri ambebiT gacocxlebuli 14 aprili 1977 wels

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

4

aseve, aqtiuri iyo studentTa sportuli cxovreba. TiTqmis yove-li mexuTe studenti CarTuli iyo sportul RonisZiebebSi. pirveli adgilebi daikava universitetis futsalis da kalaTburTis gundebma, universitetis sportsmenebma sapri-zo adgilebi moipoves: frenburT-Si, qviSis sportul TamaSebSi, ka-laTburTSi, zafxulis ,,universiada 2018-is~ 17 sportul disciplinaSi.

_ 2018 weli saiubileo weli iyo universitetisTvis. am mxriv ra Ron-isZiebebi ganxorcielda?

_ gamorCeuli iyo 2018 weli. wina wlebSi dawyebuli saiubileo mosamzadebeli samuSaoebis realize-ba 2018 wels warmatebiT SevZeliT. marto is faqtia sagulisxmo, rom universitetis 100 wlis iubilesadmi miZRvnil RonisZiebebs saqarTvelo-sa da ucxoeTis 50-ze meti qveynidan mowveuli stumari eswreboda, rac bevr rameze metyvelebs. aseve, mecnie-rebisa da inovaciebis festivalis farglebSi gaimarTa 200-mde Ronis-Zieba, maT Soris, universitetis or-ganizebiT _ 60. universitetma Rir-seuli adgili daikava saerTaSori-so reitingSi, sadac igi erTaderTi umaRlesi saswavlebelia regionidan, romelic 500 saukeTesoTa Soris aris da msoflio saukeTeso univer-sitetebis 2%-Si Sedis.

_ miuxedavad im problemuri sakiTxebisa, razec isaubreT, bolo wlebSi sagrZnoblad amaRlda uni-versitetis avtoriteti, rasac adas-turebs swored saerTaSoriso ran-Jirebis sistemaSi mopovebuli ad-gili. konkretulad ra faqtorebma iqonia gavlena amaze?

_ am mimarTulebiT mTeli rigi saimijo aqtivobebi gatarda. kerZod, Catarda gacvliTi da saerTaSori-so saswavlo programebis Sesaxeb cnobadobis amaRlebis 1000-ze meti aqtivoba. maspinZloba gaewia 197 uc-xouri delegaciis vizits univer-sitetSi. TveSi saSualod 400-700 sainformacio masala vrceldeboda universitetis Sesaxeb. proeqt ,,uni-versiis~ farglebSi momzadda 37 gadacema. wlis ganmavlobaSi gazeT ,,kviris palitraSi~ momzadda oTxg-verdiani 11 sagazeTo CanarTi, Ti-Toeuli gavrcelda 25 000 tiraJiT. socialur qselSi 140 000-ze meti momxmarebeli iRebda informacias universitetis Sesaxeb. xazgasasmelia is faqti, rom amerikis saxelmwifo departamentis dafinansebiT, saer-TaSoriso zafxulis skolis farg-lebSi maspinZloba gaewia amerikis universitetis studentebs. moewyo ,,axalgazrda naturalistTa~ saerTa-Soriso sazafxulo banaki. ,,sabavSvo

universitetis~ proeqtis farglebSi ganxorcielda 21 saganmanaTleblo-SemecnebiTi programa da sxva.

_ ras gvetyviT samecniero-kv-leviT, inovaciur da saganmanaTle-blo saqmianobis xelSewyobaze?

_ am mxrivac mniSvnelovani war-matebebi iqna mopovebuli. kerZod, universitetis akademiurma per-sonalma, sxvadasxva saerTaSoriso partniorebTan TanamSromlobiT, gamoaqveyna 100-mde publikacia. uni-versitetis avtorobiT maRalrei-tingul JurnalebSi gamoqveynda 500-ze meti statia. erTobliv kvlevaSi CarTuli iyo 3 000-mde ucxoeli mec-nieri. universitetSi muSavdeba 224 sagranto proeqti, maT Soris 193 erovnuli samecniero fondis da 31 saerTaSoriso granti. 2018 wels in-ovaciuri saqmianobis da inovaciuri ideebis xelSewyobis mizniT, univer-sitetSi Seiqmna damxmare samecniero erTeuli _ codnis gadacemisa da inovaciebis centri. moewyo ,,akademia evropeas~ samuSao sivrce da a.S..

rac Seexeba saganmanaTleblo sa-qmianobis xelSewyobas, universite-ti, 7 fakultetis farglebSi, axor-cielebda 231 saganmanaTleblo da profesiul saganmanaTleblo pro-gramas. aqedan 21 saganmanaTleblo programa ucxoenovani iyo. gasul wels akreditebuli iqna 4 axali saganmanaTleblo programa. saerTa-Soriso akreditacia mieniWa 5 sa-ganmanaTleblo programas. ganaxlda saganmanaTleblo programebis Semu-Savebisa da Sefasebis regulaciebi. mimdinareobda sistemuri samuSaoe-bi universitetis saganmanaTleblo programebis xarisxis mudmiv gaum-jobesebaze.

_ TanamSromelTa Soris did interess iwvevs universitetis or-ganizaciuli marTvis sistemis sru-lyofa. amasTan dakavSirebiT gTxovT Tqvens komentars.

_ universitetma moipova 6-wlia-ni sruli da upirobo avtoriza-cia. `universiteti gamoxatavs Rir-seul ambicias, raTa gaaZlieros xarisxis uzrunvelyofis procesebi da daamkvidros WeSmariti xarisxis kultura, rac marTlac mniSvnelova-nia ara marto ganaTlebisa da kvle-visaTvis, aramad mTeli mmarTvelo-biTi procesisaTvis~, _ aRniSnulia avtorizaciis eqspertTa daskvnaSi.

avtorizaciis eqspertTa reko-mendaciebis gaTvaliswinebiT, dawy-ebulia samuSaoebi, raTa naklebi biurokratiisa da xarjebis Semci-rebis gziT miRweul iqnas: admini-straciuli da mmarTvelobiTi sam-saxurebis saqmianobis meti efeqtia-noba; organizaciuli struqturis srulyofa da marTvis procesis mo-dernizacia; amocanaze orientirebu-li menejmenti; funqciuri decentra-lizacia da ,,mcire administraciis~ modelis SemuSaveba-danergva. uni-versitetis struqturisa da marT-vis procesebis ganviTarebis mizniT, mimdinare wels, reqtoris brZanebis safuZvelze, Seiqmna samuSao jgufi,

romelmac unda uzrunvelyos reko-mendaciebis momzadeba mmarTvelobi-Ti struqturebis optimizaciis mi-marTulebiT.

_ risi gakeTeba ver moaswariT da ra samuSaoa dawyebuli strategi-uli gegmiT gansazRvruli amocaneb-is Sesasruleblad?

_ miuxedavad imisa, rom 2018 wels mwiri biujetiTa da SezRudu-li finansuri resursebiT, reqtoris uSualo mxardaWeriT, administra-ciis mier didi moculobis samu-Saoebi ganxorcielda, ukmarisobis grZnoba namdvilad arsebobs. Zalian bevri saqmea gasakeTebeli da gaTa-visebuli gvaqvs pasuxismgebloba, rac administracias akisria. imeds gamovTqvam, rom es moxdeba admini-straciisa da akademiuri personalis erToblivi ZalisxmeviT da, ra Tqma unda, studentebis CarTulobiT, Se-degze orientirebuli saqmianobis warmarTviT.

avtorizaciis eqspertTa reko-mendaciebis gaTvaliswinebiT momz-adda samoqmedo gegma, romlis rea-lizaciac mimdinareobs centraluri administraciisa da struqturuli erTeulebis saqmianobis sferoebis Sesabamisad. grZeldeba auditoruli kompania `Preice Water house Coopers~-is mier Catarebuli organizaciuli efeqtianobis analizisas SemuSave-buli rekomendaciebis da avtori-zaciis eqspertTa rekomendaciebis gaTvaliswinebiT Sedegze orienti-rebuli menejmentis uzrunvelyofa da efeqtianobaze damyarebuli opti-maluri organizaciuli struqturis Camoyalibebaze muSaoba. saqarTvelos ganaTlebis, mecnierebis, kulturisa

da sportis saministrosTan mWidro TanamSromlobiT, grZeldeba samu-Saoebi saxelmwifosgan Sedegze ori-entirebuli dafinansebis modelis srulyofis mimarTulebiT. sabiuje-to procesis srulyofis mizniT, mzaddeba universitetis biujetis Sedgenis axali wesi. mimdinareobs monacemebis analizi saganmanaTleblo programebis finansuri uzrunvelyo-fis dasadgenad da TiToeuli pro-gramis safasuris gansasazRvrad. muSavdeba gegma, romelic uzrun-velyofs rogorc akademiuri, ise ad-ministraciuli personalis srulyo-fili saxelfaso politikis gatare-bas universitetis fakultetebsa da struqturul erTeulebSi. mimdina-reobs RonisZiebebi studentTa mom-saxurebis servisebis gaumjobesebis, studenturi saganmanaTleblo, samec-niero-kvleviTi, kulturul-sportu-li proeqtebisa da aqtivobebis fin-ansuri mxardaWerisTvis.

* * *warmomadgenlobiT sabWoze admi-

nistraciis xelmZRvanelis angariSis mosmenis Semdeg warmomadgenlobiTi sabWos sxdoma kiTxva-pasuxis reJimSi gagrZelda. masSi monawileoba miiRes sabWos wevrebma: aleqsandre gabaS-vilma, Tamar laSxma, baxva kvirikaS-vilma, daCi Citaiam, mixeil ruxaiam, luka onianma, SoTa keJeraSvilma, ar-Cil javaxiSvilma, nazira kakuliam, beJan TuTberiZem da kaxaber loriam.

sabWos wevrebma kritikuli mosaz-rebebi gamoTqves saswavlo procesis organizebaSi arsebuli naklovane-bebis, leqciebis gacdenis faqte-bis, administraciis optimizaciis procesis realizebis, zogierT fa-kultetze miznobrivi samecniero proeqtebis mdgomareobis Taobaze. daisva kiTxvebi universitetSi mim-dinare procesebis gaSuqebisa da sauniversiteto axali ambebis so-cialur qselSi metad xelmisawvdo-mobis aucileblobis Sesaxeb.

sabWos wevrebi, aseve, Seexnen kon-kretuli proeqtebis dafinansebis sakiTxs. iTqva, rom universitetis monitoringis samsaxuri metad unda dainteresdes leqciebis gacdenis mi-zezebiT da, saWiro SemTxvevaSi, meti simkacre gamoiCinos disciplinaru-li gadacdomebis mimarT.

dasmul kiTxvebs administraciis warmomadgenlebma upasuxes. univer-sitetis kanclerma nunu ovsianikovam mzadyofna gamoTqva _ warmomadgen-lobiTi sabWos wevrebTan da stu-dentebTan erTad detalurad gani-xilos problemuri sakiTxebi, raTa daisaxos maTi gadaWris realuri da racionaluri gzebi.

Tbilisis saxelmwifo universi-tetis warmomadgenlobiTma sabWom administraciis xelmZRvanelis 2018 wlis angariSi erTxmad daamtkica.

me-2 gv-dan

universitetis akademi-urma personalma, sxva-dasxva saerTaSoriso partniorebTan TanamS-romlobiT, gamoaqveyna 100-mde publikacia. uni-versitetis avtorobiT maRalreitingul Jurna-lebSi gamoqveynda 500-ze meti statia. erTob-liv kvlevaSi CarTuli iyo 3 000-mde ucxoeli mecnieri. universitetSi muSavdeba 224 sagranto proeqti, maT Soris 193 erovnuli samecniero fondis da 31 saerTa-Soriso granti

universitetis stru-qturisa da marTvis procesebis ganviTare-bis mizniT, mimdinare wels, reqtoris brZane-bis safuZvelze, Seiqmna samuSao jgufi, romel-mac unda uzrunvelyos rekomendaciebis momz-adeba mmarTvelobiTi struqturebis optimiza-ciis mimarTulebiT

warmomadgenlobiTma sabWom universitetis administraciis xelmZRvanelis 2018 wlis angariSi daamtkica

SoTa rusTavelis saqarTvelos erovnuli samecniero fon-dis mier ganxorcielebuli saganmanaTleblo programebis sagranto konkursSi gamarjvebuli 54 proeqtidan 28 proeqti (52%) universitetis doqtorantebma mipoves. 600 000 lariT dafinansda universitetis warCinebuli studentebis swavlis safasuri, doqtorantebs 800 000 laris SeRavaTi gaewiaT swav-lis safasuris gadaxdaSi, 500 000 laris farglebSi dafin-ansda gacvliT programebSi, sxvadasxva samecniero konferen-ciebSi, imitirebul procesebSi, praqtika-eqspediciebsa da sxva RonisZiebebSi studentebis monawileoba. aRsaniSnavia, rom 300-ze metma studentma miiRo monawileoba gacvliT programa-Si. ucxoeTSi mobilobisaTvis stipendia mieca 204 students.

interviuSi asaxuli faqtebi (Sedegebi, miRwevebi, gamowvevebi)

Page 5: 15 aprili, 2019 orSabaTi, #3 (2229)newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-3 (2229)-2019_web.pdf3 arnold Ciqobava zurab WumburiZe zepirsityvieri ambebiT gacocxlebuli 14 aprili 1977 wels

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.ge

5

Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis humanitarul mecnierebaTa fakultetis

kulturis kvlevebis saswavlo samecniero instituti, aleqsan-dre rondelis saxelobis sas-tipendio programis farglebSi, varSavis universitetis (polo-neTi) aRmosavleT evropuli kv-levebis centris anTropologsa da istorikoss, doqtor rigels halilis maspinZlobs. igi 12 marts Camovida TbilisSi da 8 aprilamde humanitarul mec-nierebaTa fakultetis studen-tebisTvis leqciebs inglisur enaze kiTxulobda. aRniSnuli mobiloba Tsu-sa da varSavis universitetis (poloneTi) aR-mosavleT evropuli kvlevebis centrs Soris gaformebuli xelSekrulebis safuZvelze ganx-orcielda. rigels halilis maspinZlobas uwevda humanita-rul mecnierebaTa fakultetis profesori nino Ciqovani.

doqtor halilis saleqcio kur-si eZRvneboda Temas: `komunizmis gaxseneba postkomunistur evropa-Si. ideebi, socialuri praqtika da yoveldRiuri cxovreba~ (`Memory

of Communism in Post-communist Euro-

pe. Ideas, Social Practices and Everyday

Life~). rogorc CvenTan saubarSi profesorma nino Ciqovanma aRniS-na, zogadad, rigels halilis kvle-vis sfero mravalferovania, magram erT-erTi mimarTuleba, romelzec igi muSaobs, esaa mexsierebis kvle-vebi postkomunistur sazogadoe-bebSi. amjerad man Tsu-is kultu-ris kvlevebis saswavlo samecniero instituts SesTavaza Tema, romelic institutisTvisac saintereso iyo _ `komunizmis mexsiereba postkomu-nistur aRmosavleT evropaSi~.

`iSviaTad xdeba aseTi ram, rom saleqcio Tema zustad daemTxves kv-leviT proeqts, romelzec Cven axla vmuSaobT rusTavelis erovnuli samecniero fondis dafinansebiT da, aseve, TanxvedraSi iyos am se-mestrSi mimdinare saswavlo kur-sTan, romelsac hqvia `koleqtiuri mexsiereba da identobis politika~. am damTxvevam SesaZlebloba mogvca,

rom sruliad umtkivneulod Seg-veTavsebina misi leqciebi da Cemi sagani magistrantebTan. garda amisa, mis leqciebs eswrebian doqtoran-tebi da, survilis SemTxvevaSi, ba-kalavrebi~, _ aRniSna CvenTan sau-barSi nino Ciqovanma.

rigels halili TbilisSi gul-dasmiT momzadebuli Camovida. im saswavlo literaturasTan erTad, romelic kulturis kvlevebis in-stitutSi inaxeba da am dargSi kla-sikadaa miCneuli, Tavadac Camoitana eleqtronuli resursebi, statiebi da wignebi, romlebsac uSurvelad uziarebs studentebs.

sagani, romelsac doqtori ri-gels halili kiTxulobs, magi-strantebisTvis da doqtorante-bisTvis savaldebuloa, magram mis leqciebze msmenelTa gacilebiT didi raodenoba iyris Tavs, rac imaze mianiSnebs, rom Tema sainte-resoa kulturis kvlevebiT dainte-resebuli farTo sazogadoebisa da bakalavriatis studentebisTvisac.

`CemTvisac moulodneli aRmoCn-da daswrebis msurvelTa masStabi. vicodi, rom Cveni studentebi kul-turis kvlevebiT dainteresdebod-

nen, magram sxvebic bevrni eswrebian, maT Soris momavali istorikosebi da politikis mecnierebebis stu-dentebi. aqve isic unda giTxraT, rom Cveni studentebi Teoriulad kargad arian momzadebulni da le-qciebze Zalian aqtiuroben _ erT-vebian diskusiaSi, svamen kiTxvebs, gamoTqvamen mosazrebebs. sxvaTa So-ris, am leqciebs Cvenc veswrebiT, radgan CvenTvisac Zalian sainte-resoa gansxvavebuli perspeqtiva, gansxvavebuli gamocdileba da pro-cesis sxva poziciidan danaxva~, _ Tqva nino Ciqovanma.

doqtorma rigels halilma sale-qcio kursi 7 aprils daasrula. Su-aledur gamocdebamde studentebs mis mier micemuli davalebebis Ses-ruleba mouwevT, semestris meore de-kadaSi ki profesori nino Ciqovani gaagrZelebs koleqtiur mexsierebasa da identobis politikaze saubars.

sul cota xanSi, Tbilisis sa-xelmwifo universitetSi tardeba samecniero konferencia, romelzec msoflios sxva mecnierebTan erT-ad, rigels halilic gvewveva. Tsu-is kulturis kvlevebis instituti masTan erTad samecniero-kvleviT TanamSromlobasac gegmavs, rac uni-versitetis saerTaSoriso cnoba-dobas kidev ufro gazrdis.

nino Ciqovani

qarTveli eris `pasporti~ civilizebul samyaroSi

2019 wlis 1 aprils sa-qarTvelos parla-mentis diaspori-

sa da kavkasiis sakiTxTa komitetis sxdomaze Sedga proeqtis `kavkasi-ur enaTa samenovani eleqtronuli etimologiuri leqsikonis~ gan-xilva. proeqti waradgina Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakul-tetis kavkasiologiis institutis xelmZRvanelma, profesorma cira baramiZem. diasporisa da kavkasiis sakiTxTa komitetis sxdomas eswre-bodnen parlamentis wevrebi, aRmas-rulebeli struqturebis warmomad-genlebi, mecnierebi. gaimarTa msje-loba proeqtis gansaxorcieleblad finansuri uzrunvelyofis Taobaze. komitetis xelmZRvanelobam xazi gausva proeqtis samecniero da sa-xelmwifoebriv mniSvnelobas da ga-moTqva mzaoba proeqtis mxardasa-Werad. proeqtis ganxorcielebaSi aqtiurad arian CarTuli Tsu-is kavkasiologiis instituti, Tsu-is qarTuli enis instituti, arnold Ciqobavas saxelobis enaTmecniere-bis instituti, Tsu-is etimologi-uri kvlevebis centri, soxumis uni-versiteti da xelnawerTa erovnuli centri.

cira baramiZis informaciiT, sa-qarTveloSi etimologiuri leqsi-koni unda Seqmniliyo XX saukunis bolos, magram amis ganxorcieleba arsebuli socialur-politikuri viTarebis gamo ver moxerxda. qarT-vel ers dRemde ar gaaCnia qarTuli enis etimologiuri leqsikoni, miT umetes, istoriul-etimologiuri leqsikoni. swored es usvams xazs proeqtis (`kavkasiur enaTa sameno-

vani eleqtronuli etimologiuri leqsikoni~) aqtualobas.

proeqtis mizania, Seiqmnas kav-kasiur enaTa samenovani etimolo-giuri eleqtronuli leqsikoni, romlis pirvel safexurad swored qarTuli enis (rogorc kavkasiur enaTa Soris erTaderTi uZvelesi dokumenturi, sadamwerlobo tra-diciis mqone ena) saleqsikono erT-eulebis indeqsi aris gamoyenebuli. cira baramiZis informaciiT, sa-muSao etapebi sam nawilad iyofa: qarTuli, qarTveluri da iberiul-kavkasiuri. leqsikoni iyofa or nawilad: indeqsi da etimologia. pirvel indeqsSi Tavs iyris erTi Ziris Sesaxeb arsebuli yvela sae-timologio informacia yvela av-toris mixedviT. etimologia _ am bazaSi mecnier-etimologistebi ar-sebuli masalebis mixedviT akeTeben saboloo etimologias qarTul-kav-kasiur enaTa konkretuli enobrivi masalis leqsikuri erTeulis Sesa-

xeb, romelic iTargmneba inglisur da rusul enebze, monacemebi ki ele-qtronuli bazebis saxiT ganTavsde-ba erT bazaSi. Zebna SesaZlebeli iqneba nebismieri Ziris mixedviT samive (qarTul, inglisur da ru-sul) enaze.

cira baramiZis TqmiT, proeqti inovaciuria, radgan principulad gansxvavdeba msoflioSi dRemde ar-sebuli etimologiuri leqsikone-bisagan (saZiebo sistemiT sami enis, indeqsis, parametrebis mixedviT). `proeqti Sefasda aTaswleulis ga-mowvevad qarTuli saxelmwifosTvis, gansakuTrebiT rTuli geopoliti-kuri arealisa da dRes arsebuli viTarebis gamo. amasTan, proeqti saxelmwifoebrivi da saerTaSoriso mniSvnelobisaa, radgan saqarTvelo aris kavkasiologiis saerTaSori-sod aRiarebuli centri da aRniS-nuli amocanis gadaWra misi prero-gativa da upirvelesi movaleobaa. mas, aseve, samecniero da, amavdrou-

lad, praqtikuli mniSvneloba aqvs. es aris qarTveli eris `pasporti~ civilizebul samyaroSi~, _ aRniS-navs cira baramiZe.

saerTaSoriso samecniero in-teresi iberiul-kavkasiur enaTa naTesaobis sakiTxTan mimarTebiT dRiTidReE izrdeba. qarTuli enis (qarTveluri enebis) kavkasiur eneb-Tan naTesaobis problema sabolo-od gadawyvetilad SeiZleba CaiTva-los maSin, rodesac Sedgeba kavkasi-ur enaTa etimologiuri leqsikoni. amasTan, leqsikoni mniSvnelovani iqneba kavkasieli xalxebis kultu-ris istoriis SeswavlisaTvisac. igi gansazRvravs kavkasiuri ling-vo kulturuli erTobis urTierT-mimarTebis sakiTxs sxva enobriv (indo-evropul, semitur, Turqul-alTaur, uralur, dravidul) oja-xebTan.

moamzadaSurTxia beroSvilma

cira baramiZem proeqti – `kavkasiur enaTa samenovani eleqtronuli etimologiuri leqsikoni~ – waradgina

profesor rigels halilis leqciebi universitetSi

rigels halili

maia toraZe

Page 6: 15 aprili, 2019 orSabaTi, #3 (2229)newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-3 (2229)-2019_web.pdf3 arnold Ciqobava zurab WumburiZe zepirsityvieri ambebiT gacocxlebuli 14 aprili 1977 wels

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

6

Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis erovnul samecnie-ro biblioTekaSi, sajaro

leqciaTa ciklis farglebSi, Tsu-is profesorma levan gigineiSvilma waikiTxa sajaro leqcia Temaze: ,,me-rab mamardaSvili da Tanamedrove filosofia~. 'RonisZiebas studente-bi, profesorebi da mowveuli stum-rebi eswrebodnen.

`merab mamardaSvilisTvis fi-losofia ar iyofoda Tanamedrove da Zvel filosofiad. filosofia misTvis iyo erTi didi tradicia, romelsac sxvadasxva epoqaSi sxva-dasxva gamowvevebi hqonda. es iyo am gamowvevebze sapasuxod gonebis ZalisxmeviT Seqmnili axali xed-vis kuTxeebi, meqanizmebi samyaros Secnobis, samyaros konstruirebis, ramac Seuqcevlad gaamdidra da ufro niuansuri gaxada Cveni xed-va samyaroze. mamardaSvili is fi-losofosia, romelic cxovrebiseu-lad udgeboda filosofias da fi-qrobda cxovrebis sazrisze~, _ am sityvebiT daiwyo profesorma saja-ro leqcia, romelmac sainteresod isaubra qarTveli filosofosis, mecnierebaTa doqtoris, profesor mamardaSvilis filosofiaze, rom-lis sayrdens warmoadgenda cnobie-rebis fenomeni da misi mniSvneloba adamianis CamoyalibebaSi. man, aseve, msmenels gaacno axali aqcentebi da axali mimarTulebebi filosofi-aSi: egzistencializmi, fenomeno-logia, struqturalizmi da sxva. aseve gaixsena merab mamardaSvilis Sexedulebebi filosofiis Sesaxeb _ misi TvalTaxedviT, filoso-fia aris azris dabadebis procesi, garkveuli azrovnebiTi aqti da ara mSrali Teoria da masTan dakavSi-rebuli terminologiuri aparati, romelic azrovnebis aqtis Semdgom da Sedegad yalibdeba, aramed am Se-degebamde arsebuli azris stiqia, realobis filosofiuri gaazrebis mamacuri aqti. swored aseT azrs Tvlida igi WeSmarit filosofiad. rogorc profesorma aRniSna, merab mamardaSvili gansakuTrebuli sif-rTxiliT ekideba azrovnebis aqts. `ise unda viazrovno, rom sakuTar TavTan winaaRmdegobaSi ar movide~, _ ase ambobda TviTon filosofosi.

`pativi mergo davswrebodi me-rab mamardaSvilis 3 leqcias da yovelTvis mqonda gancda, rom misi damokidebuleba filosofiasTan ar iyo damkvirvebluri, arc imas gvas-wavlida _ Tu rogor mivudgeT cxovrebas filosofiurad. TviTon leqcia iyo misi cda filosofiaSi: leqciis dros Tavad fiqris nakad-Si Sevyavdi, giqmnida ucnaur, TiT-qos magiur gancdas, rom es nakadi Sensave cxovrebiseul gamocdile-basTan modioda rezonansSi da es gamocdileba filosofiis Suqze gamohyavda... amdenad, mis filoso-fias TuTiyuSiviT zepirad ver gadmoscem, unda ecado da Zalisx-meva miayolo am fiqrs, raTa gaxde Tanamonawile, TanaSemoqmedi misi naazrevisa. mas SeuZlia, is, rac sxva filosofosSi ar mogwons, uceb im moulodneli da lamazi kuTxiT daganaxos, rom ityvi _ diax, es marTla SeiZleba asec dainaxo. me-rab mamardaSvili paradoqsulad akristalebs sxva filosofosis az-rebs da iseT siRrmeSi Sedis, rom sruliad gansxvavebulad daganaxebs naazrevs. igi gaCvenebs _ Tu ram-xela Sinagani erToba hqoniaT ga-regnulad da zedapirze dapirispi-rebul da TiTqos urTierTgamom-

ricxav filosofiur Sexedulebebs, romelsac Sen aqamde verc amCnevdi~, _ aRniSna levan gigineiSvilma, ro-melmac saubris dros erTmaneTisgan gansxvavebuli filosofosebis: nic-Sesa da marqsis magaliTi moiyvana, romlebic mamardaSvilis TqmiT, av-Tenturs eZeben fenomenebis miRma da amaSi Zalian hgvanan erTmaneTs: `maT filosofiuri muxti saerTo aqvT. isini mamardaSvilma axali kuTxiT dagvanaxa da xvdebi, rom ase dapi-rispirebulni sulac ar yofilan. fundamentur sakiTxebSi isini erT-maneTs hgvanan da maTi fiqri erTi saerTo sididisa da masStabisaa~.

mas winaswari sulgrZeli, ndo-biT gajerebuli ganwyoba aqvs sxva filosofosis naazrevis mimarT. aki, TviTonac aRniSnavda: `roca am sa-kiTxs ase vudgebi, anu winaswar va-Riareb, rom davinaxav mniSvnelovan saTqmels ama Tu im filosofosSi, maSin davinaxav kidec mas. netar av-gustines aqvs naTqvami: `rwmena aris daijero is, rac jer ar ginaxavs da jildo amisTvis aris is, rom kidec ixilo is, rac daijere~, _ ganacxada profesorma levan gigin-eiSvilma.

rogorc momxsenebelma aRniSna, merab mamardaSvilisTvis filoso-fia aris Cavardna iseT universalur fiqrSi, roca mTeli kacobriobisT-vis fiqrob da ara piradi `me~-s viwro interesisTvis. `filosofia aris WeSmaritebis Zieba, roca sa-kuTari TavisTvis ki ara _ kaco-briobisTvis fiqrob, romelic ar daiyvaneba raRac konkretulze, em-piriulze. ar SeiZleba filosofia gamoviyenoT imisTvis, rom adamian-ebma ukeTesad vicxovroT _ es ar iqneba filosofia! filosofia aris aw da axla fiqri maradiulze, roca Sen ki aRar marTav fiqrs, ubralod, grZnob aseTi fiqris aucileblobas. es is wuTia, roca WeSmaritebam Sen-Sive, ase vTqvaT, `gaizmora~, anu ga-redan ki ar movida, SenSi aRmocenda TviTon. mixvdi, rom aucilebloba yofila _ ase gefiqra. swored es Sinagani aucilebloba aris Tavisuf-leba. mamardaSvils am dros Zalian uyvarda martin luTeris magaliTis moyvana: `aq vdgevar da sxvagvarad ar ZalmiZs~, _ aRniSna profesorma levan gigineiSvilma, romelmac ms-menelebs magaliTebi mouyvana mamar-daSvilis da egzistencialistebis filosofiidan, sadac Tavisufleba da aucilebloba ar upirispirdeba erTmaneTs.

profesori Tavis leqciaSi iseT konkretul sakiTxebsac Seexo, ro-goricaa: nicSes damokidebuleba Tanamedrove filosofiasTan: `ma-mardaSvilis azriT, nicSes mizania `aafeTqos~ Cveni cnobierebis ena, sadac Cabudebulia raRac gaxeSeSe-buli struqturebi, romlebic xels gviSlian _ avTenturad aRviqvaT realoba. nicSesTan adamiani Tvi-Ton unda iyos faseulobebis Sem-qmneli da damdgeni, sruliad pasu-xismgebeli im samyaroze, romelSic cocxlobs~.

levan gigineiSvilma, aseve, isau-bra Tanamedrove ideologiaze, Tu riT gansxvavdeba igi namdvili fi-losofiisgan. rogorc profesorma aRniSna, ideologi ar emsaxureba upirobosa da maradiuls, is emsa-xureba raRac konkretuls, piro-biTs, an Tundac saxelmwifo in-teress. filosofia ki ar SeiZleba fundamenturad daiyvano ideolo-giaze, is yovelTvis konfliqtSia empiriulTan. `ideologiebi, rom-lebic advilad xsnian samyaros, aCe-nen did sacTurs adamianebisTvis. ra aris es sacTuri? _ advilad axsnil samyaroSi cxovreba! ra unda gavakeTo, rom Zalian rTul, Tana-medrove samyaros alRo avuRo da adekvaturi viyo masTan mimarTeba-Si? _ unda Cavataro Zalian didi muSaoba. sakuTari Tavidan unda amoviglijo Tavi, rom realoba davinaxo, sxvanairad amas ver SevZ-leb. Cven ver davinaxavT movlenis sisavses, mis sakuTriv `Sarms~, Tu mas Tavze sakuTar da am movlenis Seuferebel kategoriebs movaxvevT. realoba rom davinaxoT, Cveni ka-tegoriebidan unda gamovideT. mTa-varia, rogor aRviqvamT am real-obas, ras vgrZnobT misi aRqmisas. samyaro struqturebis gareSe unda aRviqvaT. es aris samyaros ara ide-aluri, aramed avTenturi xedva. es reaqcia iqneba im qmedebaze, roca maiZuleben _ ideologiur Wril-Si Sevxedo raRacas~, _ ganacxada levan gigineiSvilma, romelmac mog-viwoda, rom Cveni sakuTari damoki-debuleba aRmovaCinoT samyarosTan, rasac didi filosofosic gvaswav-lida.

man aqve isaubra egzistencia-listebis xedvazec, sadac adamiani arasdros aris mocemuloba, is yo-velTvis amocanaa. ̀ egzistencializm-Si adamiani aris droSi Camokidebu-li Zalisxmeva, romelic iswrafvis raRac gansxvavebulisken. sicocxle cvlilebebis unaria da miRweuliT ar dakmayofildeba, kidev da kidev raRacis Seqmna da arsad gaCereba... zneobrivi aqtis Sesrulebam ki ar unda gagvaCeros, piriqiT, axali zneobrivi aqtis Sesasruleblad unda gangvawyos~. mamardaSvilis azriT, Sen Tu bolomde Tavisuf-lad ifiqreb, mixval im yvirilamde, romlis Sekavebac aRar SegiZlia da romelic ukavSirdeba WeSmarite-bis Secnobil aucileblobas; anu, filosofia ar gulisxmobs marto WeSmaritebis gancdasa Tu danaxvas, aramed gamoTqmas da gamoxatvasac: filosofias mamardaSvili gansaz-Rvravs rogorc ̀ gamoTqmul cnobie-rebas~, an es misi rusulad naTqva-mi gansazRvreba _ `сознание вслух~ _ rom ufro zustad vTargmnoT, `sxva yurebisTvis gasagon cnobie-rebas guslisxmobs~. mamardaSvilis meTodia _ gavTavisufldeT raRac `danamatebisgan~ kategoriebisagan, Tundac ideologiuri wnexisgan da vifiqroT... Cveni fiqriT mivideT realobamde, sakuTari xedva Camovi-yaliboT. demokratiis safuZvelic

esaa. siyvarulic, demokratiac da sindisic sisxliT ikvebeba. Tu si-yvaruls sisxls ar aZlev da misT-vis bolomde ar ixarjebi, maSin is kvdeba. es aris mamardaSvilis filosofiis didi muxti. sakuTar Tavs ar unda uRalato, arc erTi gare struqtura ar aris imis Rir-si, rom Sens Tavs uRalato. mamar-daSvilis magaliTiT, mefe oidiposs garegnulad yvelaferi kargad aqvs, samefoc aqvs, col-Svilic hyavs, ma-gram Tavisi Tavi aqvs dakarguli. es yvelaferi unda dakargos, rom sakuTari Tavi daibrunos, unda SeZrwundes da empiriuli Tvalebi daiTxaros, raTa sinamdvilis damn-axavi Tvalebi aexilos. filosofia aris namdvili Tvalebis axelis te-qnika. Cven vibadebiT biologiurad, magram meored Tavisufal azrovne-baSi, pasuxismgeblobiT savse azro-vnebaSi unda davibadoT. is adamian-ebi, visac sakuTari neba aqvs da in-ercias ar mihyvebian, Seadgenen namd-vil demokratias. mamardaSvilis am xedvas maradiuli mniSvneloba aqvs, romelic yovelTvis gvafxizlebs~, _ aRniSna profesorma levan gigin-eiSvilma, romelmac amomwuravi pa-suxebi gasca studentebisa da pro-fesorebis dasmul SekiTxvebs.

aq gamoTqmuli mosazrebebi da Sexedulebebi didxans ganawyobs ms-menels fiqrisa da gansjisaTvis.

profesorma levan gigineiS-vilma 1994 wels daamTavra Tbi-lisis saxelmwifo universitetis klasikuri filologiis fakul-teti, 1995 wels _ budapeStis centraluri evropis universite-tis Sua saukuneebis departamen-ti magistris wodebiT; Semdeg _ luvenis kaTolikuri universite-tis filosofiis fakulteti ba-kalavris xarisxiT; 2000 wels ki _ budapeStis centraluri evro-pis universiteti Sua saukuneebis mecnierebaTa doqtoris xarisxiT. 2003 wels miiRo harvardis uni-versitetis pedagogikis mecniere-baTa magistris wodeba. 2001-2005 wlebSi aswavlida Tbilisis sa-xelmwifo universitetSi. gasuli wlidan levan gigineiSvili aka-demiur moRvaweobas kvlav Tsu-Si agrZelebs.

Tamar dadiani

levan gigineiSvilis sajaro leqciamerab mamardaSvilze

Page 7: 15 aprili, 2019 orSabaTi, #3 (2229)newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-3 (2229)-2019_web.pdf3 arnold Ciqobava zurab WumburiZe zepirsityvieri ambebiT gacocxlebuli 14 aprili 1977 wels

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.ge

7

saqarTvelom evropis stu-dentTa gaerTianebaSi (ESU) gawevrianebis procedura

daiwyo. molaparakebebs Tbili-sis saxelmwifo universitetis iuridiuli fakultetis stu-denti, studenturi TviTmmarT-velobis vice-prezidenti arCil javaxiSvili saqarTvelos stu-dentur organizaciaTa asocia-ciis (soa) saxeliT awarmoebs. samuSao Sexvedra, sadac evropis wamyvani qveynebis studenturma organizaciebma saqarTvelos ev-ropis studentTa gaerTianebaSi gawevrianebas mxari dauWires, rumineTis qalaq timiSoaraSi gaimarTa. Sexvedraze evropeli axalgazrdebis problemebi ga-nixiles da am problemebis ga-dasaWrelad sarekomendacio do-kumenti SeimuSaves.

evropis studentTa gaer-Tianeba 1982 wels dafuZnda. igi am droisTvis 39 qveynis nacio-nalur studentur organizacias da 20 milionze met students aerTianebs. aRniSnul SexvedraSi saqarTvelos warmomadgeneli wels pirvelad monawileobda.

ra mniSvneloba aqvs da ra perspeqtivas sTavazobs qarTvel studentebs ESU-Si gawevrianeba? _ gvesaubreba studenturi TviTmmarTvelobis vice-prezi-denti arCil javaxiSvili.

_ Tsu-is studenturma TviTm-marTvelobam gasul wels daaanonsa, rom saerTaSoriso urTierTobebis gaRrmavebas gegmavda. Tqven imyofe-bodiT evropis studentTa gaerTi-anebis Sexvedraze, sadac saqarTve-los gawevrianebaze Tanxmoba ganacx-ades. rogor moxda maTTan dakavS-ireba da ramdenad Sedegiani iyo es viziti?

_ Tsu-is studenturi TviTm-marTvelobis am mowvevis erT-erTi mTavari amocana iyo, rom saerTa-Soriso urTierTobebi ufro me-tad gagveRrmavebina. pirvel rigSi evropis studentTa gaerTianebas da-vukavSirdiT. idea Tsu-is xarisxis marTvis samsaxuris ufrosma irma grZeliZem mogvawoda, romelic uni-versitetis avtorizaciis procesSi

aqtiurad iyo CarTuli da erT-er-Ti rekomendacia studentebis saer-TaSoriso gacvliT programebSi CarTvis gaaqtiurebas iTvaliswineb-da. rogorc xedavT, ukve daviwyeT am sakiTxze muSaoba da yvelanairad vecdebiT, rom saqarTvelo evropis studentTa gaerTianebis wevri gax-des.

_ konkretulad ras saqmianobs evropis studentTa gaerTianeba?

_ evropis studentTa gaerTian-ebaSi 39 saxelmwifos nacionaluri studenturi organizaciaa gawevria-nebuli. TiToeul maTgans am or-ganizaciaSi Tavisi warmomadgeneli hyavs. imarTeba samuSao Sexvedrebi; ganixileba studentebis, zogadad, axalgazrdebis sakiTxebi; muSavdeba rekomendaciebi, romlebic, Semdeg, rogorc boloniis procesis mona-wile saxelmwifoebs, aseve evrokav-Sirsa da evrosabWos egzavnebaT. evropis studentTa gaerTianebis erT-erTi mTavari mizania studen-turi organizaciebis Camoyalibe-bisa da maTi saqmianobis waxali-seba. im saxelmwifoebs, romelTac ar hqondaT msgavsi organizaciebi Camoyalibebuli, axalgazrduli cxovrebis gaumjobesebisTvis reko-mendaciebs ar aZlevdnen.

_ gawevrianebisTvis oficial-uri Tanxmoba ukve miRebulia. ra etapebia gasavleli evropis stu-dentTa asociaciis wevrobis statu-sis misaRebad?

_ maT saqarTvelos studentur organizaciaTa asociaciis (soa) sa-xeliT vekontaqtebiT. pirvel etap-ze sabuTebs gadavugzavniT. evro-pis studentTa asociaciis momdev-no Sexvedraze 3/4 xmebis odenoba gvWirdeba, rom mezobeli qveynis statusi mogvaniWon. meore etapze saqarTveloSi ESU-s ramdenime Sex-vedra unda gaimarTos. maTi war-momadgenlebi Camovlen eqspertebis statusiT da Seafaseben, ramdenad Seesabameba maT standartebs saqarT-velos studentur organizaciaTa asociaciis muSaoba. dadebiTi pa-suxis miRebis SemTxvevaSi, gawevria-nebis proceduras daiwyeben. evro-pis studentTa asociaciis wevro-ba garkveul uflebamosilebasa da valdebulebebs gulisxmobs. auci-lebelia sawevros gadaxdac.

_ konkretulad ra uflebamo-sileba igulisxmeba?

_ gawevrianebis SemTxvevaSi, Cven gveqneba ESU-s prezidentis, vice-prezidentis da, aseve, bordis 5 wevris arCevis ufleba. maT Soris erT-erTi kavkasiis regionis ko-ordinatoria. wels arCevnebs mais-Si gamarTaven da, miuxedavad imisa, rom oficialuri wevrebi ar varT, gamocdilebis miRebis mizniT, ar-Cevnebze daswrebis ufleba mogvces. gawevrianebis Semdeg, aseve, ufle-ba gveqneba finansebis ganawilebis procesaa da sxvadasxva samuSao Sex-vedraSi monawileoba miviRoT.

_ Tqven axseneT, rom evropis studentTa asociacia sarekomenda-cio xasiaTis dokumentebs adgens. ras Seexeba es rekomendaciebi?

_ maTi rekomendaciebi exeba um-aRles ganaTlebas, aseve axalgazr-debis sportul da kulturul cxovrebas. aanalizeben - ramdenad xelmisawvdomia maTTvis ganaTleba, sporti, kulturul RonisZiebebSi monawileobis miReba da a.S.; ama Tu im qveyanaSi ramdenad mowesrige-bulia infrastruqtura; ramdenad aqcevs saxelmwifo axalgazrdebis janmrTelobas yuradRebas da ra SeRavaTebiT sargebloben isini. did mniSvnelobas aniWeben studen-tebis fsiqologiur mdgomareobas. statistikuri monacemebis mixedviT, suicidi yvelaze xSirad 16-dan 22 wlamde adamianebSi xdeba, amitom rekomendaciebs aRniSnuli proble-mis prevenciis kuTxiTac gascemen. am Temaze Cvenc dagvisves kiTxvebi – ainteresebdaT, ramdenad zrunavs saxelmwifo axalgazrdebis fsiqi-kur janmrTelobaze.

_ rekomendaciebis adresatebi arian Sesabamis sakiTxze pasuxismge-beli uwyebebi _ ganaTlebisa da mecnierebis saministro, univer-siteti?

_ diax! zogadad, dokumentebi, romlis gadagzavnasac gvTxoven, Se-exeba iseT sakiTxebsa da statisti-kur monacemebs, romelic uSualod saministrosgan unda gamoviTxovoT. amiTac xazs usvamen, rom studenturi organizaciebis TanamSromloba sa-xelmwifo uwyebebTan mniSvnelovania. dokumentaciis gacnobis Semdeg saku-Tar rekomendaciebs warmogvidgenen.

_ garda rekomendaciebisa, Tvi-Ton Tu axorcieleben saganmanaTle-blo, sportul an kulturul pro-eqtebs?

_ ra Tqma unda, axorciele-ben saganmanaTleblo xasiaTis proeqtebs. maTi ofisi briuselSia, Tumca proeqtebi sxvadasxva wevr saxelmwifoebSi keTdeba. qveynebis SerCeva proeqtebis Sinaarsidan ga-momdinare xdeba _ ramdenad aris konkretuli proeqti Tematurad qveyanasTan dakavSirebuli. rumi-neTis qalaqi timiSoarac swored am kriteriumebis gaTvaliswinebiT SearCies. swored am qalaqSi daiwyo antisabWouri gamosvlebi. evropis studentTa asociacia organizebas uwevs konferenciebs, mdgradi ganaT-lebis Temaze debatebs da a.S.. maT surT, rom arawevri saxelmwifoebis studentebTanac daamyaron kavSire-bi da saerTaSoriso studenturi TanamSromlobis qseli gaafarToon. RonisZiebebis bolos specialuri saRamoebi imarTeba, sadac studen-tebi erTmaneTs sakuTari qveynebis kulturas acnoben.

_ daaxloebiT ra dro dasWird-eba saqarTvelos evropis student-Ta asociaciaSi gawevrianebas?

_ vvaraudobT, rom weliwadn-axevarSi, Tu yvela kriteriums da-vakmayofilebT, saqarTvelom wevris statusi unda miiRos.

_ ra sargebels moutans evropis studentTa asociaciaSi saqarTve-los gawevrianeba qarTvel studen-tebs?

_ evropis studentTa asocia-ciaSi gawevrianeba mogvcems kidev araerT gacvliT programas. ax-landeli mdgomareobisgan gansxva-vebiT, msgavs programebSi monawi-leobis safasuri studentebisTvis iqneba mizeruli. TanamSromlobas daviwyebT sxvadasxva saxelmwifos studentur organizaciebTan. maT-Tan memorandumebis gaformeba da programebis wamoReba xelmisawvdo-mi gaxdeba. studenti, romelic am organizaciaSi imuSavebs, miiRebs sxvadasxva saerTaSoriso organiza-ciebTan TanamSromlobis, dagegmvisa da proeqtebis ganxorcielebis did gamocdilebas, rasac Semdeg saku-Tar qveyanaSi danergavs da studen-turi organizaciebis ganviTarebas Seuwyobs xels. garda amisa, evropis studentTa asociaciis wevrebi si-stematurad Camovlen saqarTveloSi, Seiswavlian arsebul viTarebas da rekomendaciebs mogvcemen. es faqto-ric, ganviTarebis TvalsazrisiT, umniSvnelovanesia. mimaCnia, evropis studentTa asociaciaSi gawevrian-eba naTels gaxdis qarTveli sazoga-doebisTvis, rom studenturi orga-nizaciebis gauqmeba ki ara, daxvewa-gaumjobesebaa saWiro.

arCil javaxiSvili

ras moutans studentebs evropis studentTa gaerTianebaSi (ESU) gawevrianebis procedura?

stud-etikigazeT `Tbilisis universitetis~ studenturi CanarTi #24

interviu studenturi TviTmmarTvelobis vice-prezidentTan arCil javaxiSvilTan

nato obolaZe

Page 8: 15 aprili, 2019 orSabaTi, #3 (2229)newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-3 (2229)-2019_web.pdf3 arnold Ciqobava zurab WumburiZe zepirsityvieri ambebiT gacocxlebuli 14 aprili 1977 wels

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

8

Sveicarieli studenti ma-rine terreta Tsu-is iuridiul fakultetze

staJirebas gadis. marine ter-retam lozanis universite-tis politikuri mecnierebebis mimarTulebis bakalavris xarisxi moipova da amJamad Jen-evis universitetis globaluri swavlebis institutis aRmosav-leTis kvlevebis specialobiT samagistro programaze swav-lobs. aris 24 wlis, Tumca misi gamocdileba ukve sakmaod mravalferovania _ imyofeboda katmandusa da nepalSi, sadac or skolaSi inglisur enas as-wavlida, saberZneTis Ciosis regionSi axalgazrda devnilTa ganaTlebisa da konfliqtebis mogvarebis programaSi monaw-ileobda... Tu ratom hgavs saqa-rTveloSi misi viziti saintere-so, lamaz da ferad ocnebas, interviudan SeityobT.

_ vin aris marine terreta?_ saqarTveloSi Camosvlamde,

Jenevis universitetSi erTwliani swavlebis Semdeg gacvliTi progra-miT TeiranSi vimyofebodi. staJire-bis programebis dasrulebis Semdeg vgegmav universitetis damTavrebas da magistris xarisxis mopovebas. ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-lisis saxelmwifo universitetSi staJirebis programis farglebSi erTi TviT vapireb darCenas. ara-samTavrobo organizaciebTan Ta-namSromlobis farglebSi momdevno staJireba ramalaSi, palestinaSi ma-qvs dagegmili. 3 Tvis ganmavlobaSi Cemi mTavari saqmianoba qalebisa da bavSvebis mimarT gamovlenil, Zala-dobis yvelanair formasTan brZola da genderuli Tanasworobis xelSe-wyoba iqneba.

rac Seexeba samuSao gamocdile-bas, 4 Tvis manZilze katmanduSi da nepalSi vmuSaobdi, sadac inglisur enas or skolaSi vaswavlidi da vc-dilobdi _ moswavleebs mxatvruli proeqtebis SeqmnaSi davxmarebodi. garda amisa, mqonda SesaZlebloba Sveicariul arasamTavrobo organi-zaciasTan erTad saberZneTSi, Cio-sis regionSi memuSava. am drois ganmavlobaSi axalgazrda devnilTa ganaTlebisa da konfliqtebis mog-

varebis sakiTxebSi aqtiurad viyavi CarTuli.

_ ram gamoiwvia Tqveni interesi saqarTvelos mimarT da ratom gad-awyviteT Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis iuridiuli fakultetis staJirebis programiT sargebloba?

_ yovelTvis mainteresebda da mindoda saqarTvelos monaxuleba. garda amisa, am qveynis mimarT Cemi gansakuTrebuli damokidebulebis CamoyalibebaSi biZaCemis qarTulma warmomavlobamac didi roli iT-amaSa. Tbilisis saxelmwifo uni-versitetma ki momca SesaZlebloba, rom vyofiliyavi ara ubralod Ca-mosuli turisti, aramed adamiani, romelic yoveldRiur sauniver-siteto saqmianobasa da cxovrebis ritmSi aqtiurad aris CarTuli. aqamde samarTlis mimarTulebiT muSaobis gamocdileba ar mqonia. Sesabamisad, es yovelive axal gare-moSi moxvedris kargi SesaZleblo-ba iyo, ramac am mimarTulebiT Cemi kompetenciis done erTmniSvnelov-nad gazarda.

_ ra iyo TqvenTvis yvelaze saintereso Tsu-is iuridiul fakultetze. ramdenad mogewonaT garemo?

_ iuridiuli fakultetis de-kanTan, qalbaton Tamar zarandia-sTan urTierToba CemTvis namdvi-lad sainteresoa. man detalurad amixsna Tsu-is iuridiuli fakulte-tis struqtura, am saganmanaTleblo platformis SesaZleblobebi, ga-mowvevebi da upiratesobebi. SemiZ-lia vTqva, rom sakmaod detalu-

rad vicnob Tbilisis saxelmwifo universitetis qarTuli samarTlis skolas da aucileblad gavuwev re-komendacias mas sxvadasxva dainte-resebul wreebSi. qarTuli samarTa-li evropuli samarTlis recefciis Sedegia da es bevr sxvadasxva sa-kiTxSi igrZnoba. erTTviani staJi-rebis farglebSi Tsu-is samarTlis Jurnalze vimuSave, aseve gavecani da gavcvaleT gamocdileba iuridiuli fakultetis studenturi servisebis ganviTarebis TvalsazrisiT, vexma-rebodi fakultets ucxoel profe-sorebTan dakavSirebaSi.

garda amisa, didi pativi gaxl-daT `davis alternatiuli gadawy-vetis erovnul centrSi~ muSaoba. mediaciis procesi da Tavad davis mediaciis gziT mogvarebis koncef-cia CemTvis axali mimarTulebaa. gansakuTrebuli madloba minda ga-davuxado daxmarebisa da maqsimalu-ri xelSewyobisTvis centris dire-

qtors, qalbaton naTia CitaSvilsa da, aseve, yvela TanamSromels. am mimarTulebiT axali interesi ga-miCnda da momavalSi codnis gaRr-mavebas vgegmav.

_ ramdenad mogewonaT qarTuli kultura, wes-Cveulebebi, ra iyo TqvenTvis yvelaze axali da ucxo?

_ qarTuli kulturis Sesaxeb gamigia, magram ver vityvi, rom safuZvlianad vicnobdi, amitom CemTvis saqarTveloSi viziti Za-lian saintereso iyo. saqarTvelo evropuli qveyanaa _ es Cemi pir-veli STabeWdileba gaxlavT. Tavs ise vgrZnobdi, rogorc sakuTar saxlSi. Tumca, amave dros igrZno-ba aRmosavluri gavlenac. Tbilisi Zalian lamazi qalaqia, misi arqi-teqtura, garkveulwilad, evropisa da aziis nazavia. igrZnoba sabWoTa periodis gavlenac, Tumca aris axa-li Senoba-nagebobebic. amdenad, ar-qiteqtura cota ekleqturi, magram unikaluri da sainteresoa. Cemi yuradReba miiqcia farTo bulva-rebma, simwvanem da Zveli Tbilisis gasaocarma xedebma. saqarTveloSi gasaocari buneba da Zalian bevri istoriuli Zeglia. Tbilisi eTni-kurad mravalferovania, erTmane-Tis gverdiT gvxvdeba eklesia, sin-agoga da meCeTi, Sesabamisad mul-tikulturul STabeWdilebas to-vebs. STambeWdavia Rvinis kultura da imis gaazreba, rom qarTvele-bi Rvinos 8000 wlis win qmnidnen. garda amisa, stumarTmoyvareoba, ojaxis mimarT gansakuTrebuli da-mokidebuleba, erovnuli samzareu-los kerZebis mravalferovneba da qarTuli sufris tradicia CemT-vis seriozuli siaxle da aRmo-Cena iyo. SemiZlia giTxraT, rom saqarTveloSi yofna Zalian ferad da lamaz ocnebas hgavs.

stud-etiki

marine terreta: saqarTveloSi yofna Zalianferad da lamaz ocnebas hgavs

nato obolaZe

2019 wlis evropis literaturuli prizis sam fi-nalists Soris ori Tsu-is studenturi lite-raturuli konkursis `Semodgomis legendis~

gamarjvebulia. beqa adamaSvili da iva fezuaSvili 2019 wlis evropis li-

teraturuli prizis gamosavlenad Seqmnilma specialurma Ji-urim sakonkursod Semosul 9 avtors Soris SearCia.

evropis literaturuli prizis finalistebs Soris Tsu-is

studentebi arian

Tsu-is studenti evropis iurist studentTa asociaciis

generalur mdivnad airCies

Tsu-is iuridiuli fakul-tetis magistranti nana gegia evropis iurist

studentTa asociaciis ge-

neraluri mdivani gaxda.

nana erTi wlis ganmavlo-

baSi briuselSi ganagrZobs

cxovrebas, sadac asociaciis

mTavari ofisidan koordina-

cias gauwevs organizaciis saq-

mianobas.

evropis iurist studentTa

asociacia (elsa) msoflios udi-

desi apolitikuri, arasamewar-

meo, iurist studentTa gaer-

Tianebaa, romelic dResdReo-

biT moicavs 44 evropul saxelm-

wifos da aerTianebs 50 000-ze

met iurist students evropis

masStabiT.

Page 9: 15 aprili, 2019 orSabaTi, #3 (2229)newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-3 (2229)-2019_web.pdf3 arnold Ciqobava zurab WumburiZe zepirsityvieri ambebiT gacocxlebuli 14 aprili 1977 wels

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.ge

9stud-etiki

fasknaras CanCqeri, jruWis monasteri, uzunTis tba, uzunTis wminda giorgis

saxelobis eklesia, raWis qedi _ `devis tba~, moxvis wminda giorgis eklesia, sarekis RvTaebis eklesia, qvemoxevis mTavarangelozis eklesia, kurorti kvereTi, saCxeris mxareT-mcodneobis muzeumi, Walis cixe, baxioTis panorama, paolo iaSvi-lis saxl-muzeumi sofel argveTSi da kidev sxva mravali istoriuli Zeglisa da RirsSesaniSnaobebis vlevisa da geografiuli Sefase-bis mizniT Tbilisis saxelmwifo universitetis zust da sabunebis-metyvelo fakultetis geografiis mimarTulebis studentebma saCxeris municipalitetSi samecniero eqspe-dicia moawyves. 28 marts pirveli korpusis foieSi fotosuraTe-bis gamofena da `saCxeris munici-palitetis turistuli obieqtebis geografiuli kvlevis~ farglebSi momzadebuli krebulis prezentacia gaimarTa.

aRsaniSnavia, rom 2017 wels Tbi-lisis saxelmwifo universitetis mier dafinansebuli studenturi proeqtis _ `WiaTuris municipa-litetis bunebrivi RirsSesaniSna-vi Zeglebis geoekologiuri kvle-vis~ warmatebiT ganxorcielebis Semdeg aqtualuri gaxda WiaTuris mezobeli municipalitetebis kvle-va. rogorc RonisZiebaze aRiniSna, saCxeris municilapitets didi tu-ristuli potenciali aqvs, romelic srulad jer ar aris Seswavli-li. studentebis mier wardgenili proeqti Tsu-is mier dafinansda, ris Sedegadac studentebs saSu-aleba miecaT _ saCxeris municipa-litetis teritoriebze ewarmoebi-naT savele kvleviTi samuSaoebi.

proeqtis koordinatoris, geo-grafiis doqtoris, Tsu-is asi-stent-profesoris giorgi dvalaS-vilis informaciiT, universitetis studenturi proeqtis kvlevis mTa-vari mizani iyo saCxeris municipa-litetSi arsebuli bunebrivi Zeg-lebis aRricxva da Sefaseba _ maTi

praqtikuli mniSvnelobis Seswavla da potencialis gamorkveva: turi-stul-rekreaciuli, agraruli, sam-kurnalo, sportuli, kulturul-istoriuli, arqeologiuri da sxva. studenturi samecniero proeqtis avtorebi arian Tsu-is geografiis da ekologiis specialobis studen-tebi: mariam jafoSvili (xelmZRva-neli), salome Tabagari, meri CitiS-vili, daviT dalaqiSvili, TaTia Ciqovani.

proeqtis _ `saCxeris munici-palitetis turistuli obieqtebis geografiuli kvleva~ _ farglebSi gamoica wigni: ̀ saCxeris municipali-teti~, sadac ganxilulia rogorc am regionis soflebis, agreTve ru-seTis mier okupirebuli soflebis, XX saukunis 50-ian wlebSi warmo-qmnili nasoflarebis (mosaxleoba gadaasaxles: afxazeTSi, kaxeTSi, mes-xeTSi) da calkeuli xeobebis mixed-viT arsebuli saintereso turistu-li obieqtebi.

proeqtis xelmZRvanelis gio-rgi dvalaSvilis TqmiT, sakmaod

popularulia turistebisTvis sa-eqskursio marSrutebi sxvadasxva saxl-muzeumis CaTvliT. `yvelaze perspeqtiuli aris aq turizmis ganviTareba, rogorc vizitorTa farTo speqtrisTvis, aseve eqstre-maluri turizmis moyvarulTaT-visac. aqtualuria bunebrivi da kulturuli memkvidreobis Zegle-bis aRricxvisa da pasportizaciis sakiTxic, Semdeg ki maTi dacvis Te-mac~, _ aRniSna giorgi dvalaSvil-ma.

studentebis mier wardgeni-li proeqti Tsu-is studenturi proeqtebis farglebSi dafinansda, ris Sedegadac SesaZlebeli gaxda saCxeris municipalitetis terito-riebis savele kvleva da miRebu-li masalebis damuSaveba. mniSvne-lovania, rom amgvari proeqtebis ganxorcieleba, aseve, xels Seuwy-obs saqarTvelos regionebis ukeT gacnobas da am regionebSi arsebu-li RirsSesaniSnaobebis populari-zacias.

saCxeris municipalitetis turistuli obieqtebis geografiuli kvleva

studenturi proeqtebi

SurTxia beroSvili

eZeben yvelgan... akraven gancxadebebs Tsu-is sain-formacio kedlebze,

avrceleben sareklamo rgolebs socialuri qselebis saSuale-bebiT... Semdeg ki, vinc gamo-exmaureba, maT Soris saukeTe-soebs arCeven, saqmeSi abamen da TavianTi moZiebuli finansebiT axerxeben Jurnalis gamocemas... JurnalSi Tbilisis saxelm-wifo universitetis studen-tebis Semoqmedeba ibeWdeba. am etapze, rac SeZles, is aris, rom ori nomeri gamouSves. Tema-tika mravalferovania: poezia, proza, Targmani, ese, samecniero statiebi da publicistika... Jurnali `andamati~ izidavs yvelas, vinc ara marto wers, aramed xatavs, gatacebulia fotografiiT... mokled, kari yvelasTvis Riaa...

rogorc Jurnalis mTavari re-daqtori da damfuZnebeli Torni-ke kandelaki ambobs: `studenturi Jurnali `andamati~ ivane javaxiSvi-lis saxelobis Tbilisis saxelmwi-fo universitetSi arsebuli lite-raturuli tradiciis mokrZalebu-li gagrZelebaa. igi ibeWdeba amave universitetis studentTa finansu-ri mxardaWeriT da misi gayidvidan Semosuli Tanxa mTlianad xmardeba Jurnalis momdevno nomris gamoce-

mas. Jurnalis mizania SemoqmedebiTi niWiT dajildoebuli adamianebis aRmoCena, maTi Semoqmedebis popu-larizacia da cocxali literatu-ruli garemos Seqmna~.

Jurnalis saredaqcio kole-giaSic mxolod da mxolod huma-nitarul mecnierebaTa fakultetis studentebi (ilia cecxlaZe, giorgi kaxiSvili da konstantine woworia) arian.

`Jurnalis daarsebis ideas wina wlis martSi Caeyara safuZveli. uni-versitetSi bevri niWieri axalgazr-da swavlobs da, ramdenadac CvenTvis cnobilia, jerjerobiT, ar arsebobs

Jurnali an raime specialuri gamo-cema, sadac am axalgazrdebs saSu-aleba eqnebaT _ TavianTi Semoqme-deba gaacnon sazogadoebas. swored am mizniT Seiqmna es Jurnali, rome-lic ukve meored gamoica~, _ ambobs Tornike kandelaki.

`vcdilobT maqsimalurad gaviT-valiswinoT studentebis azri da gaviziaroT maT mier SemoTavazebu-li ideebi. `kompetenturi~ Jiuric ar gvyavs. redkolegiis warmomad-genlebic profesiiT filologi studentebi arian. maT kargad esmiT mxatvruli Semoqmedebis fasi~, _ ambobs Tornike.

Jurnalis redaqtori Tavadac wers leqsebs. mniSvnelovania, rom pirvelad misi Semoqmedeba man Ta-visive iniciativiT Seqmnili Jurna-lis saSualebiT gaacno mkiTxvels.

Jurnalis erT-erTi damfuZnebe-li Tsu-is humanitarul mecniere-baTa fakultetis studenti ilia cecxlaZe ambobs, rom Jurnalis Se-qmnis mTavari motivacia isic iyo, rom SemoqmedebiTi niWiT dajildo-vebul axalgazrdebs meti asparezi hqonodaT da garkveuli gamocdi-leba SeeZinaT. `Jurnali Tematurad mravalferovania. momavalSi, SesaZ-loa, sxva rubrikebic daematos da sazogadoebisTvis ufro aqtualur problemebsac SevexoT~, _ ambobs ilia cecxlaZe.

Jurnalis redaqtoris, Tornike kandelakis informaciiT, Jurnali ukve popularulia studentebSi da kargadac iyideba. Semosuli TanxiT kvlav momdevno nomeri daibeWde-ba. `Cven mTlianad studentobaze varT orientirebulni _ rCevebsac maTgan viRebT da vcdilobT, maTi interesebi gaviTvaliswinoT. mom-devno nomris gamocema masalebis raodenobaze da finansebzea damo-kidebuli. aRsaniSnavia, rom zo-gierT students fsevdonimiT surs misi Semoqmedeba daibeWdos, rasac saredaqcio sabWo iTvaliswinebs. gvixaria, rom Jurnalis mimarT in-teresi studentebis mxridan dRiTi dRe izrdeba~, _ ambobs Tornike kandelaki.

studentebis mier dafinansebul JurnalSikari yvelasTvis Riaa

SurTxia beroSvili

giorgi dvalaSvili

Page 10: 15 aprili, 2019 orSabaTi, #3 (2229)newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-3 (2229)-2019_web.pdf3 arnold Ciqobava zurab WumburiZe zepirsityvieri ambebiT gacocxlebuli 14 aprili 1977 wels

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

10daTo evgeniZis eqsperimenti Tsu-Si

riTi erTobian universitetis studentebi dara surT maT?

daTo evgeniZis xelovnebis sa-Ramo gaimarTa Tbilisis sa-xelmwifo universitetSi _

musikosis Canaxatebis, leqsebis kre-bulis prezentacia da musikaluri performansi safrangeTSi moRvawe multi instrumentalist kamil Ca-laevTan erTad moewyo. universi-tetis studentebma daTo evgeniZis Semoqmedebis ucnobi mxare gaicnes. musikosi mayureblis winaSe gansxva-vebul ampluaSi warsdga. musikalu-ri improvizacia fortepianosa da kamil Calaevis mier Seqmnili in-strumentebiT Sesrulda. msmenelma sruliad axali eqsperimentuli mu-sika moismina.

`qarTuli ena aris musika. qar-Tul sityvebSi bevri saidumloeba devs. me am sityvebis arqeologi

var. minda, rasac vxedav, sxvebsac davanaxo. Cemi muza mainc siyvaru-lia. rac Seexeba musikalur eqspe-riments, romelic Tbilisis saxelm-wifo universitetSi Sedga, im audi-toriisTvis rom gamekeTebina, rome-lic daTo evgeniZis arqetips aris miCveuli, darwmunebuli var, aseTi gaxsnili ver iqneboda, rogorc es universitetelma msmenelebma aCvenes. dRevandel saRamos Sesrulebuli musika ar iyo martivad aRsaqmeli. darbazidan jer iyo am eqsperimen-tis gagebis mcdeloba, Semdeg ki erTad yofna, rac Cemi mTavari mi-zanic iyo. es universitetia... vfi-qrob, swored es aris is adgili, sadac unda Sedges eqsperimentuli musika~, _ ganacxada daTo evgeniZem.

daTo evgeniZem da kamil Calaev-ma erToblivi musikaluri saRamo 30 wlis Semdeg pirvelad gamarTes. miuxedavad imisa, rom musikosebi

am droisTvis gansxvavebul JanrSi moRvaweoben, rogorc daTo evge-niZem aRniSna, maT mainc erTi saer-To mizani _ eqsperimenti aerTia-nebT.

`daTos musika ufro stabilu-ria. me sxva JanrSi vmoRvaweob. Tumca Zalian mindoda, rom erT-ad dagvekra da mixaria, rom raRac saintereso gamogvivida. Cemi musi-kis mizani universalurobaa. musika _ es enaa, musika CemTvis yvelafris pirvelsawyisia. Tanamedrove musika ufro marketingze da populizmzea gaTvlili. me ufro arqaizmSi vc-xovrob. naTqvamia _ dasawyisSi iyo sityva... me veZeb, Tu rogor JRerda es sityva. es CemTvis aris pirvel-sawyisis xma~, _ gviTxra safran-geTSi moRvawe multi instrumenta-listma kamil Calaevma.

daTo evgeniZis SemoqmedebiTi saRamo Tbilisis saxelmwifo uni-

versitetis studentebis TxovniT daigegma. RonisZieba studenturi TviTmmarTvelobisa da qarTuli Rvinis fondis TanaorganizebiT gaimarTa.

`universitetel studentebs da-To evgeniZis Semoqmedeba uyvarT. amitomac gadavwyviteT misi mowveva. musikosi, amjerad, msmenelis wina-Se parizel SemsrulebelTan erT-ad warsdga. rogorc studentebma gviTxres, saRamom maTze didi STa-beWdileba moaxdina~, _ ganacxada Tsu-is studenturi TviTmmarTve-lobis warmomadgenelma Tekla gi-laurma.

saRamo patriotul notaze das-rulda. bolos musikalur eqsperi-mentSi darbazic CaerTo.

`imoqmeda Cemma siyvarulma da darbazis mxridanac, rac vigrZeni, iyo siyvaruli da didi pativisce-ma~, _ aRniSna daTo evgeniZem.

nato obolaZe

`yoveli kaci, romelsac ki Tvalebzed Camo-farebuli ara aqvs ra,

xedavs, rom cxovreba rac guSin iyo, is dRes aRar aris~, _ jer kidev rodis ambobda am si-tyvebs ilia. am ramdenime wlis win universitetTan rom Cagev-loT, mis ezoSi Sekrebili stu-dentebisgan sul sxva pasuxebs moismendiT _ saRamos kino, Teatri da biliardi studen-tebis TavSesaqcev ucvlel saSu-alebas warmoadgenda.

albaT, maSin kompiuteri, televizori da telefoni rom gexsenebinaT, maT gakvirvebul mzeras ver acdebodiT. Tumca, cxovreba midis, `icvleba da moaqvs ganaxleba yovelis-ferisa"~.

Tsu-is mimdebared studentebis did nakads dResac SexvdebiT, im gansxvavebiT, rom maT mTavar gas-arTobad dRes zemoxsenebuli te-qnika qceula. ezoSi SesvlisTana-ve Cveni yuradReba kompiuterTan gafacicebiT momuSave biWma miiq-cia da Cvenc kiTxviT swored misken gavemarTeT.

aleqsandre gabaSvili Tsu-is so-cialur da politikur mecniereba-Ta fakultetis III kursis studentia. mis erT-erT gasarTobs fexburTis mini turniri `liga Tsu~ warmoad-gens. turniris gamarjvebuli Tava-dac araerTxel yofila: `roca dro maqvs, sxvadasxva kulturul Ronis-Ziebasac veswrebi, iqneba es koncer-tebi, sajaro leqciebi Tu sportu-li Sejibrebebi~.

sxvadasxva inteleqtualuri Tu SemecnebiTi aqtivobis monawile giorgi beriZec xSirad yofila, Tumca fiqrobs, rom dResdReobiT msgavsi saxis RonisZiebebi iSviaTad tardeba. misi TqmiT, universitetis administracia am mimarTulebiT naklebad muSaobs: `eseebis konkursi kargia, magram mas ver davarqmevT SemecnebiT-gasarTob aqtivobas~. misi survilia, uqme dReebSi, ro-desac universitetis sivrce, ase Tu ise, carielia, ufro meti gasarTo-bi RonisZieba tardebodes.

`meore kursze sxvadasxva gasar-Tob RonisZiebas ufro aqtiurad veswrebodi. vfiqrob, rom, garTo-bis mxriv, Tsu adre ufro datvir-Tuli iyo. bolo periodia maT Se-saxeb araferi msmenia~, _ aRniSnavs

CvenTan saubrisas mariam rexviaSvi-li.

universitetis farglebs gareT ki studentebis mTavar gasarTobs megobrebTan erTad drois gatare-ba, kompiuteruli TamaSebi, e.w. "TV-

SHOW~-ebi da musikaluri festiva-lebi warmoadgens. Tumca, gamomdi-nare iqidan, rom studentebi Tavi-anTi drois umetes nawils saswavlo dawesebulebaSi atareben, garTobis mxriv, meti moTxovna mainc univer-sitetis mimarT aqvT.

survilebi bevria. zogi maTgani erTmaneTs waagavs, zogi ki gansxva-vebulia:

merab papaSvili, Tsu-is Jurna-listikisa da masobrivi komunika-ciis mimarTulebis III kursis stu-denti: ̀ sul mindoda universitetSi iseTi aqtivobebi yofiliyo, Zvel filmebSi rom minaxavs. magaliTad, grandiozuli RonisZiebebi an fe-stivalebi, romlebSic yvela erTad aris CarTuli~.

nana saakaSvili, Tsu-is so-cialur da politikur mecniereba-Ta fakultetis I kursis studenti: `kargi iqneboda, rom arsebobdes literaturuli klubi, sadac kvi-raSi erTxel mainc Catardeboda

Sejibrebebi, SemoqmedebiTi saRamo-ebi da msgavsi saxis RonisZiebebi. es studentebs ufro met motivacias miscemda~.

nata jaWvaZe, Tsu-is socialur da politikur mecnierebaTa fakul-tetis I kursis studenti: `Zalian minda arsebobdes kinomoyvarulTa klubi, sadac yovel saRamos stu-dentebis mier SerCeuli filmebis Cveneba da maTi ganxilva gaimarTe-boda~.

Tumca, studentebis erTobliv survilad universitetis terito-riaze specialuri sivrcis gamoyofa rCeba, sadac isini leqciebs Soris SualedebSi dasvenebas, erTmaneTTan interaqciasa da garTobas SeZleben.

TviTmmarTvelobis prezidenti SoTa keJeraSvili uaxloes momaval-Si studentebs bevr gasarTob Ro-nisZiebas hpirdeba: `male daiwyeba `studenturi dReebi~ da Tsu-is studentebs bevr kulturul da sa-ganmanaTleblo aqtivobaSi CarTvis saSualeba miecemaT~, _ ambobs igi.

nini taveliZe, Teona yaWiuriTsu-is socialur da politikur

mecnierebaTa fakultetisstudentebi

Page 11: 15 aprili, 2019 orSabaTi, #3 (2229)newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-3 (2229)-2019_web.pdf3 arnold Ciqobava zurab WumburiZe zepirsityvieri ambebiT gacocxlebuli 14 aprili 1977 wels

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.ge

11

Tbilisis saxelmwifo univer-sitetma cnobili qarTveli reJisoris merab kokoCaSvi-

lis 84 wlis iubile aRniSna. qar-Tul filmografiaSi Setanili wv-lilisTvis da xangrZlivi samecnie-ro-pedagogiuri moRvaweobisTvis Tsu-is reqtorma giorgi SarvaSiZem merab kokoCaSvili universitetis saiubileo medliT daajildova. ,,merab kokoCaSvili wlebis ganmav-lobaSi sakuTar codnas, sakuTar gamocdilebas da fantastikur xe-dvas axmars Cveni momavali Taobis aRzrdas~, _ ganacxada reqtorma.

`didi bednierebaa, iyo merab ko-koCaSvilis studenti da gaizardo im esTetikur faseulobebze, ro-melsac is aswavlis rogorc pro-fesori da rogorc reJisori. igi Cveni universitetis gamorCeuli saxea, romelmac reJisorTa mrava-li Taoba aRzarda~, _ ganacxada Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultetis dekanma nana gafrindaS-vilma, romelic saiubileo saRamos uZRveboda.

RonisZiebaze Tsu-is gazeT `Tbi-lisis universitetis~ redaqtoris nino kakulias filmis _ `vinc Ta-visi Tavi Seqmna, self made~ _ Cveneba gaimarTa.

dokumenturi filmi (`vinc Ta-visi Tavi Seqmna, self made~) merab kokoCaSvils mayurebels rogorc pirovnebas, reJisors, pedagogsa da xelmZRvanels acnobs. misi mo-qalaqeobrivi poziciebis Tu pro-fesiuli Sefasebebis CvenebiT fil-mi qmnis im reJisoris `profils~, romelmac qarTul kinoSi, sabWoTa cenzuris pirobebSi, Tavisufle-bis idea ganaviTara da romelic dRemde amave ideologiiT cdilobs erovnuli kinos Seqmna-SenarCunebas.

`minda, didi madloba gadavu-xado am RonisZiebis organizato-rebs, iniciatorebs, filmis avtors, qalbaton nino kakulias, romel-mac araCveulebrivi da saintereso filmi gadaiRo baton merab koko-CaSvilze. didi siyvaruliTa da pa-tiviscemiT vulocav baton merabs dabadebis dRes da minda, mas vu-survo is simxneve da enTuziazmi, romliTac ase gamoirCeva. batoni merabi im Taobis warmomadgenelia, romelic Tavis droze sabWoTa cen-zuras daupirispirda da romelmac ideologiur wnexs gauZlo. xelov-neba Tavisufali azrovnebis gareSe SeuZlebelia, amitom didi madloba baton merabs misi SemoqmedebisTvis. man qarTul erovnul kinoxelovneba-Si, yovelgvari gadaWarbebis gareSe, gardatexa Seitana~, _ ganacxada sa-qarTvelos ganaTlebis, mecnierebis, kulturisa da sportis ministris moadgilem mixeil giorgaZem.

akademiuri wris warmomadgenle-bi da reJisorebi aRniSnavdnen, rom merab kokoCaSvilis istoria, bolo aswleulis manZilze, qarTuli kul-turis Camoyalibebis istoriis na-wilia da masze filmis gadaReba avtorisTvis didi gamowveva iyo, rasac SemoqmedebiTma jgufma Tavi warmatebiT gaarTva.

`filmSi kargad Cans merab ko-koCaSvili rogorc pirovneba, misi moqalaqeobrivi pozicia. aseve sak-maod kargad aris naCvenebi misi Se-moqmedebiTi gza _ warsulTan kav-Siri, misi winaprebi da maTi isto-ria, romelic dResac cocxlobs CvenSi da romelic imis sawindaria, rom momavali Seiqmneba... me, ro-gorc mayurebels, filmma kiTxvebi ar damitova da amomwuravi infor-macia miviRe... rac mTavaria, es aris saTanado dafaseba adamianis _ Tu ra gaukeTebia mas qarTuli kultu-

risTvis... saqarTvelos istoria xom Cveni kulturis istoriaa, merab ko-koCaSvili erT-erTi maTgania, ro-melmac am kulturis ganviTarebaSi didi wvlili Seitana da swored es aris am filmis mizani, romel-mac es misia Seasrula~, _ ase Seaf-asa filmi `self made~ kinoreJisorma lana RoRoberiZem.

`pirvel rigSi, minda, madloba gamovxato yvelas mimarT, vinc iz-runa, rom, dRes, baton merabs Se-vxvedrodiT, raTa universitets gamoexata Tavisi damokidebuleba da didi siyvaruli aseTi SesaniS-navi pirovnebisa da Semoqmedis mi-marT. aq warmodgenili iyo gamorCe-viT kargad gakeTebuli dokumen-turi filmi. Cven ganebivrebulebi varT sauniversiteto dokumenturi filmebiT, magram dRevandeli filmi iyo friad gansxvavebuli. amas xeli Seuwyo batoni merabis gamorCeul-ma adamianurma Tvisebebma, misma araCveulebrivma Semoqmedebam. fil-mi datvirTuli iyo Zalian sainte-reso informaciiT da kargad iyo gamoxatuli is didi pativiscema da gansakuTrebuli siyvaruli, ro-melsac yvela CvenTagani vatarebT. gulwrfelad vulocav yvelas, vinc filmis SeqmnaSi monawileoba miiRo. es aris garantia imisa, rom univer-sitets kidev ara erTi dokumenturi filmi eqneba. es yvelaferi ki Cveni didi istoriaa~, _ ganacxada Tsu-is profesorma vaxtang liCelma.

`garda imisa, rom filmi maRal-profesionalur donezea gakeTebu-li, mas sxva Rirseba da datvirTvac aqvs. aseTi adamianebis meSveobiT SevinarCuneT bevri faseuloba da

Rirebuleba, amitom amis daviwyeba SeuZlebelia. axalgazrdobas unda axsovdes Tavisi eris istoria, sx-vagvarad SeuZlebelia _ gagrZel-des brZola TavisuflebisaTvis da im RirebulebebisaTvis, razec am filmSia saubari. am filmma kidev erTxel Segvaxsena, rom saqarTve-loSi es kavSiri sul iyo... mokled ki imis Tqma SemiZlia, rom es aris filmi gmirobaze, Tavdadebaze da es unda icodes axalgazrdobam~, _ ganacxada meufe danielma.

axali TaobisTvis Rvawlmosili reJisoris Semoqmedebis gacnobis mniSvnelobaze isaubra Tsu-is stu-denturi TviTmmarTvelobis kul-turis departamentis xelmZRvanelma aleqsandre gabaSvilma: `qarTuli kinos istoria aTwleulebs iTv-lis. gvyavs uamravi gamoCenili re-Jisori, erT-erTi maTgania batoni merab kokoCaSvili. CvenTvis, axal-gazrda TaobisTvis, mniSvnelovania da gansakuTrebiT Rirebulia misi gamocdilebis, warmatebis naxva da gaziareba~.

filmSi aRweril merab koko-CaSvilis portrets patar-patara Strixebi mowveulma stumrebmac Se-mates. reJisoris kolegebma erovnu-li kinocentridan da kinostudia `qarTuli filmidan~, saiubileo RonisZiebaze Sekrebil sazogadoe-bas, maTi TvaliT danaxuli merab kokoCaSvili gaacnes.

`baton merabs minda didi mad-loba gadavuxado im Taobis saxe-liT, romelsac misi filmi sabWoTa Caketilobasa da stagnacias umsubu-qebda. maTTvis aseTi Sedevrebis nax-va namdvilad didi Sveba iyo. vfi-

qrob, baton merabs mxolod `didi mwvane veli~ rom gadaeRo, saqarT-velo mainc CaiTvleboda erT-erTi saintereso kinoistoriis mqone qveynad~, _ ganacxada erovnuli ki-nocentris xelmZRvanelma maia Wi-laSvilma.

`batoni merabi erTaderTi adami-ania kinostudiaSi, romelsac xel-fasi ar aqvs. ambobs, rom es Tanxa unda gadados studiis gacifrvis departamentisa da gacifrvis apa-raturis SesaZenad. amisaTvis didi madloba mas~, _ aRniSna kinostu-dia `qarTuli filmis~ warmomad-genelma.

Tavad reJisorma ki qarTuli ki-nos ganviTarebis procesSi univer-sitetel mecnierebTan erToblivi muSaobis mniSvnelobaze, Sedegebze da universitetis tele-kino xelov-nebis mimarTulebaze aRzrdili axa-li Taobis reJisorebis miRwevebze isaubra.

`gansakuTrebuli madloba fil-misTvis qalbaton nino kakulias. me mesmis _ ra Sromaa daxarjuli, uzarmazari masalaa Segrovebuli... da didi madloba universitets... rogorc filmSi iyo aRniSnuli, marTlac dRe ar gaivlis, rom ar Semovirbino, sulerTia _ maqvs le-qcia, Tu _ ara. madloba maT, vinc daaarsa es yvelaferi _ bego be-JuaSvils, romelmac sisxli Caaqcia da meoradi fakulteti Seqmna. ar SeiZleba amayi ar iyo, rodesac ici, rom SenTan erTad iq SesaniSnavi adamianebi muSaobdnen rogorc kine-matografiidan, aseve mecnierebidan. akaki baqraZem ukanaskneli weliwad-naxevari CvenTan gaatara da dawera patara wigni, sadac qarTul kinoze sruliad axali xedvaa warmodgeni-li. aseve, ar SeiZleba madlobeli ar viyo tata TvalWreliZis, ro-melmac Seqmna SesaniSnavi jgufi _ `kinos, enisa da struqturis labo-ratoria~. am laboratoriaSi Seiqm-na sazogadoebisTvis Zalian saWiro da aucilebeli wigni _ `qarTu-li kinos enciklopediuri leqsi-koni~. aucileblad unda aRvniSno, rom yovel dRe vxedav ama Tu im televiziis gadacemebs, sadac Cve-ni kursdamTavrebulebis saxeli da gvarebi Cans. Cveni erT-erTi stu-denti izi TiTberiZe ki amerikis umaRlesi saswavleblis magistranti gaxda da misi filmi studenturi oskaris finalSi moxvda. madloba minda gadavuxado maT, vinc idea mogvawoda, rom universitetis dam-fuZneblebze filmebi Segveqmna. es filmebi sazogadoebriv mauwyebel-Tan TanamSromlobiT keTdeba.

didi madloba minda vuTxra Cvens reqtors, romelic yovelTvis gverdiT gvidgas da baton mixeil giorgaZes, romelic endo Cvens stu-dias `qarTul films~ da mogvca saSualeba, rom ara erTi filmis firi gagvecocxlebina. kargia, rom daiwyo fiqri ganaTlebis sistemis mxardasaWerad. zustad aseTi nabi-jia gadasadgmeli kulturis mimarT. kultura unda gaxdes prioriteti – es Cemi Rrma rwmenaa~, _ ganacxada reJisorma merab kokoCaSvilma.

saiubileo saRamoze sakmaod be-vrjer gaiJRera sityva `madlobam~. saqmes, ris gamoc merab kokoCaSvil-ma sazogadoebis aseTi madliereba daimsaxura, reJisori axlac agrZe-lebs Tundac im poziciis gamoxat-viT, rom, misi TqmiT _ `kultura unda gaxdes prioriteti~.

merab kokoCaSvilis moRvaweobis amsaxveli dokumenturi filmis _ `vinc Tavisi Tavi Seqmna, self made~ _ naxva farTo sazogadoebas re-gionuli telearxebisa da veb-gver-dis _ youtube-s da Tsu-is feisbuq-gverdis saSualebiT SeuZlia.

merab kokoCaSvilis iubile Tsu-Si da filmSi dasmuli swori aqcentebinato obolaZe

Page 12: 15 aprili, 2019 orSabaTi, #3 (2229)newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-3 (2229)-2019_web.pdf3 arnold Ciqobava zurab WumburiZe zepirsityvieri ambebiT gacocxlebuli 14 aprili 1977 wels

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

12

erTnairi faseulobebi da saer-To safrTxeebi _ es aris is, rac gvaerTianebs orive marT-

madidebeli eris warmomadgenlebs _ qarTvelebsa da ukrainelebs. orives mTeli cxovreba bedma gvar-guna arasaimedo agresor ruseTTan gamklavebisTvis brZola, rac kidev ufro gamokveTavs saqarTvelosa da ukrainas Soris urTierTobis mniSvnelobas. am urTierTobebisT-vis Zafebs, pirvel rigSi, kulturis moRvaweebi abamen xolme da am ori qveynis megobrobis amsaxveli war-suli istoriac mraval faqtsa Tu saxels Segvaxsenebs – urTierTkon-taqtebisTvis pirveli nabiji maSin gadaidga, rodesac 1000 wlis win kiev-peCoris lavris mosaxatavad qarTveli xatmwerebi miiwvies. Sem-degSi iyo ukraineli pedagogi da mecnieri mikola gulaki, romelmac cxovrebis didi nawili miuZRvna `vefxistyaosnis~ Seswavlasa da pro-pagandas, poetma navrockim ki SoTa rusTavelis poema Targmna. isto-riuli mexsiereba ukrainelebisadmi madlierebiT unda aRavsebdes wesiT yvela qarTvels _ ukrainaSi Seke-dlebuli qarTveli poetis daviT guramiSvilis patronobisTvis Tu mirgorodSi misi saflavis moZie-bisTvis... lesia ukrainkac axsovT Tanamedroveebs, saqarTvelos TiTq-mis yvela kuTxe rom hqonda movli-li da erTxelac uTqvams _ `me rom ukraineli ar vyofiliyavi, albaT qarTveli viqnebodi~. literaturu-li qronikebi Tavis TavSi moicaven akaki wereTlisa da taras SevCenkos Sexvedris epizodebsac... cnobilia ilia WavWavaZis ukrainasTan gabmu-

li urTierTobebi... zemoT naxsenebi da sxva uamravi cnobili ukraineli literatoris, xelovnebisa da kul-turis moRvawis saxelebi da gvare-bi gaiJRerebs Tbilisis saxelmwi-fo universitetis profesorisa da akademikosis oTar baqaniZis mono-grafiebSi, romlebSic kultura-sTan kavSirSi myofi TiTqmis yvela ukraineli moRvawis Taobazea sain-tereso ambebi da informacia. misi es uamravi naSromi did qarTveleb-Tan ukraineli moRvaweebis urTier-Tobebsac aRwers. garda kulturu-li kavSirebisa, oTar baqaniZis sa-xels ukavSirdeba ukrainel mecnie-rebTan yovlismomcveli kontaqte-bis gaRrmaveba... is, rom jer kidev 1994 wels kievis nacionaluri uni-versitetis profesori, akademikosi petre kononenko ukrainul-qarTuli urTierTobebis ganmtkicebisTvis, aseve qarTuli kulturis Seswav-la-propagandis saqmeSi miRweuli warmatebebisTvis universitetis

sapatio doqtorad airCies, esec kononenkosTan oTar baqaniZis xan-grZlivma TanamSromlobam moitana... Tavis mxriv, ukrainuli literatu-ris Seswavlisa da saqarTveloSi ukrainistikis ganviTarebaSi Setani-li gansakuTrebuli wvlilisTvis ki swored oTar baqaniZe dajildovda dabadebidan 90 wlisTavze univer-sitetis saiubileo medliT. mas iva-ne javaxiSvilis saxelobis medalic aqvs.

jer kidev 2009 wels, Wabua ami-rejibi aseT milocvas ugzavnis oTar baqaniZes 80 wlis iubileze da wers _ `Cinebuli mecnieri da axalgazrdebis megobari rom xar, es sayovelTaod cnobilia da Cemze ukeT Senma kolegebma Tu aRzrdi-lebma ician. me ki Seni erTi Tvi-seba momxvda TvalSi gacnobisTana-ve – aseTi kaci xar – sikeTisTvis mzad myofi. Sen Seni RvawliT Cvens qveyanas bevri megobari da pativis-mcemeli SesZine da kvlavac SesZen~.

ramdenime Strixi biografiidan

ukrainuli literaturis isto-ria universitetSi 40-iani wlebidan ikiTxeba. oTar baqaniZe, romelic 1947 wlidan filologiis fakulte-tis qarTuli enisa da literaturis ganyofilebaze swavlobda, ukraini-stikaSi moRvaweobas ar apirebda, mi-uxedavad imisa, rom misi sakandida-to disertaciis Tema iyo `uspenski da qarTuli sazogadoeba~. ukrainu-li literaturis istoriaSi leqcie-bis wakiTxvis dawyebas igi beds ukav-Sirebs, rasac wlebis gadmosaxedidan metad emadliereba, Tumca misi akade-miuri kariera bevr rTul period-sac moicavs da usamarTlobis ganc-debsac aRZravs.

rogorc trockistis Svils, oTar baqaniZes, mamamisis beriasTan mego-broba Zvirad daujines. daxvreti-li mamis tragikuli istoria mas politikurad arasaimedo elementis iarliys awebebda kagebe-s warmomad-genlebis meSveobiT, romelTa damsa-xurebiTac oTar baqaniZe aspirantu-raSic ki ar miiRes. reqtoris niko kecxovelis mxridan mis sasargeblod dawerilma rekomendaciebmac ki Tur-me ver gaWra. ase rom, mimarTulebis Secvlas da Semdgom warmatebebs ukve ukrainistikis sferoSi oTar baqa-niZe moulodnel iRblianobas ukav-Sirebs.

1964 wels pirveli gacvliTi programa ganxorcielda kievisa da Tbilisis universitetebs Soris. daiwyo saintereso RonisZiebebi, ewyoboda dekadebi ukrainuli lite-raturisa saqarTveloSi da Semdgom

Tsu-is reqtoris giorgi SarvaSiZis davalebiT,paolo del biankos universitetis saiubileo medali gadaeca

1-4 marts florenciaSi romualdo del biankos fondis saerTaSoriso

eqspertTa generaluri ansamblea da saerTaSoriso simpoziumi gaimarTa, romelsac 47 qveynis warmomadgeneli daeswro. RonisZiebis farglebSi qarTuli delegaciis iniciativiTa da romualdo del biankos fondis organizebiT Tbilisis saxelmwifo universitetis 100 wlis iubilesad-mi miZRvnili saRamo gaimarTa, sadac Tsu-is profesorebma: ia xubaSvilma da giuli alasaniam universitetis istoria gaacnes damswre sazoga-doebas. Tsu-is reqtoris giorgi SarvaSiZis davalebiT, paolo del biankos universitetis saiubileo medali gadaeca, romelic man didi pativiT miiRo.

ia xubaSvilis informaciiT, ro-mualdo del biankos fondi 1998 wels Seiqmna da, rogorc fondis prezidenti _ paolo del bianko brZanebs, mas fondis daarsebis idea saqarTveloSi gauCnda, romelic gansakuTrebulad uyvars. `jer ki-dev pirveli vizitis dros, saqarT-velos kaTolikos-patriarqma ilia II-m mas wminda ninos jvari aCuqa, romelsac igi naTlobis jvarTan erTad atarebs. aRsaniSnavia isic, rom paolo del biankos inicia-tiviTa da mxardaWeriT, 2008 wlis oqtomberSi, omgadaxdili saqarT-velos kulturis dReebi floren-ciaSi gaimarTa. batoni paolo Tbilisis saxelmwifo universite-tisa da samxatvro akademiis sapa-tio doqtori da Tbilisis sapatio moqalaqea. madlierebis niSnad, man universitets saCuqrad gamougzav-na kareras TeTri marmarilosgan gamokveTili Lleonardo da vinCis

biusti, romlis avtori cnobili italieli skulptori de reniria. saqarTvelos samuzeumo qseli kul-turis ZeglebTan erTad man ganaTav-sa portalze, romelsac `cxovreba turizmis miRma~ hqvia. portali ar-gentinidan iwyeba da 80-ze met qvey-anas moicavs, romlebTanac fonds saqmiani urTierToba aqvs. aRsaniS-navia, rom portalis prezentacia Tbilisis meriaSi Sedga, romelsac urTierTTanamSromlobis memoran-dumis gaformeba mohyva.

fonds 2008 wlidan memorandumi aqvs gaformebuli aseve universi-tetTan. aRsaniSnavia isic, rom romu-aldo del biankos fondi iuneskosa da ikomosis partniori organiza-ciaa da Kkulturul memkvidreobazea orientirebuli. Ais kulturis Zegl-Ta konservaciasa da restavraciaze muSaobs. Ffondis mier restavrire-bul ferwerul Sedevrebs uficis

galereaSi SexvdebiT~, _ ambobs ia xubaSvili, romelic 2003 wlidan aqtiurad TanamSromlobs romual-do del biankos fondTan da erTob-liv proeqtebs axorcielebs.

ia xubaSvilma fondis xelmZR-vanels universitetis saiubileo medali gadasca, Tamar mefis uni-versitetis reqtorma, arqimandrit-ma mama adam-vaxtang axalaZem ki mas saqarTvelos kaTolikos patriarqis mier gagzavnili, Zvirfasi brilian-tebiT Semkuli jvari usaxsovra.

saiubileo saRamoze sityviT ga-movida saqvelmoqmedo asociacia `Gocce de Vita~-s prezidenti, ro-melmac ganacxada, rom koncertze Segrovili saqvelmoqmedo TanxiT ugandaSi, sofel kisogaSi aSendeba RaribebisTvis saxli, romelzec me-morialuri dafa iqneba universite-tis 100 wlis iubilesa da valerian SiukaSvilis pativsacemad.

paolo del biankom RonisZiebis formatSi pativi miago fondis gar-dacvlil eqspertebs da gardacvli-li eqspertebis gverdze memorialu-ri dafebi gauxsna profesor mzia wereTelsa da profesor Tamaz yan-darels. RonisZiebis organizebaSi aqtiurad iyo CarTuli Tamar mefis universitetis kancleri, sapatri-arqos warmomadgeneli nato asaTia-ni. saiubileo saRamo 9 granpris mflobelma, cnobilma pianistma va-lerian SiukaSvilma safortepiano koncertiT daasrula.

`CvenTvis didi pativi iyo isic, rom, RonisZiebis bolos, me da giuli alasania italia-saqarTve-los kulturul urTierTobebSi Setanili wvlilisTvis vercxlis medlebiT dagvajildoves. medlebi gadaeca arqimandrit adam-vaxtang axalaZesa da valerian SiukaSvils. daisaxa momavali TanamSromlo-bis gegmebic. del biankos Txov-niT, Tsu-m fonds gaugzavna Tavisi logo, xolo kaxi kalaZem ki _ Tbi-lisis meriis logo...

mniSvnelovania, rom amieridan am organizaciis mier nebismier qvey-anaSi Catarebul yvela saerTaSo-riso RonisZiebaze, sxva qveynebis logoebTan erTad, es logoebic iqneba warmodgenili. del biankos survilia, florenciaSi Catardes qarTuli kulturis dReebi saxel-wodebiT: `saqarTvelo evropas xv-deba florenciaSi~. aRsaniSnavia, rom Tbilisis merma kaxi kalaZem mzadyofna gamoTqva RonisZiebis xelSesawyobad. imedi gvaqvs, rom RonisZiebaze saqarTvelo Rirseu-lad warsdgeba~, _ aRniSna ia xu-baSvilma.

didi mamasaxlisis `patara ukraina~

gv. 15

nino kakulia

Page 13: 15 aprili, 2019 orSabaTi, #3 (2229)newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-3 (2229)-2019_web.pdf3 arnold Ciqobava zurab WumburiZe zepirsityvieri ambebiT gacocxlebuli 14 aprili 1977 wels

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.ge

13

Tanamedrove epoqis yvelaze didi proble-mis _ terorizmis da am

konteqstSi saqarTvelos pozi-cionirebis ganxilvaa mocemuli sajaro mmarTvelobis doqtor daviT sujaSvilis mier axlaxan gamocemul wignSi `saerTaSor-iso terorizmis anatomia da saqarTvelo~, romlis wardgena Tbilisis saxelmwifo univer-sitetSi 22 marts gaimarTa.

wignSi ganxilulia teroriz-mis Teoriuli, samarTlebrivi, istoriul-politikuri, re-ligiuri, fsiqologiuri da kontrteroristuli saqmianobis saerTaSoriso da erovnuli sakiTxebi.

wignis redaqtoria samar-Tlisa da politikis doqtori, profesori jemal gaxokiZe, xolo recenzentebi _ zurab abaSiZe (istoriis doqtori, profesori, sagangebo da sru-luflebiani elCi), SoTa do-RonaZe (istoriis doqtori, profesori, sagangebo da sru-luflebiani elCi) da jaba sa-muSia (SoTa rusTavelis saqa-rTvelos erovnuli samecniero fondis generaluri direqtoris moadgile, istoriis doqtori, profesori).

wignis _ `saerTaSoriso terorizmis anatomia da saqa-rTvelo~ _ wardgenas daeswrnen saqarTvelos umaRlesi saganmana-Tleblo dawesebulebebis, akade-miuri wreebisa da saxelmwifo struqturebis warmomadgenlebi.

avtorma daviT sujaSvilma Ta-vis gamosvlaSi madloba gadauxada wignis redaqtorsa da recenzentebs da aRniSna, rom Zalian rTulia terorizmTan brZolis meqanizmebis moZieba/gamonaxva, miuxedavad imisa, rom es problema msoflioSi sak-maod aqtualuria: `Sevecade sxva-dasxva kuTxiT damenaxa terorizmi, rogorc movlena. wignSi mocemulia _ Teoriuli kuTxiT: terorizmis miznebi, amocanebi da definicia, xolo istoriuli kuTxiT: Tu ro-gor xdeboda terorizmis gavlena istoriul wreSi. sakmaod didi na-wils vuTmob religiur terorizms da vcdilob _ problema samarT-lebriv WrilSic ganvixilo. da-sasruls, mocemulia mosazrebebi, Tu rogor SeiZleba vebrZoloT am problemas~, _ aRniSna daviT su-jaSvilma.

avtori wignSi kvlevis Sedegebze saubrobs da aCvenebs, rom teroriz-mis winaaRmdeg brZola unda iyos sistemuri da masSi, specsamsaxureb-

Tan erTad, CarTuli unda iyos sa-xelmwifo da sazogadoeba. avtoris azriT, swored maT Soris mWidro komunikacia mogvcems saSualebas, rom swori meqanizmebi Seiqmnas ter-orizmis winaaRmdeg sabrZolvelad.

wignSi calke qveTavi eTmoba sa-qarTvelos winaSe arsebul saerTa-Soriso terorizmis gamowvevebs. masSi naTqvamia, rom, rodesac vsau-brobT saqarTvelos usafrTxoe-bis problematikaze, pirvel rigSi, ganvixilavT mezobeli saxelmwifos mier saqarTvelos teritoriebis okupacias da iq mimdinare proce-sebs, aseve _ vahabituri dajgufebe-bis momZlavrebas sxvadasxva regio-nebSi, maT Soris, pankisis xeobasa da okupirebuli afxazeTis terito-riaze. avtoris azriT, geo-strate-giuli mdebareobis gamo, SesaZlebe-lia, saqarTveloc dadges teroriz-mis safrTxis winaSe. `ar vfiqrob, rom saerTaSoriso terorizmis pirdapir samiznes saqarTvelo war-moadgens, Tumca, is politika, rasac Cven vatarebT, aseve is, rom Cveni teritoriebi aris okupirebuli sakmaod agresiuli mezoblis mier, am safrTxes ufro aqtualurs xdis. garda amisa, saqarTvelo aris saer-TaSoriso terorizmis koaliciis wevri da vmonawileobT sxvadasxva misiebSi. amitom, sakmaod yuradRe-biT unda viyoT. gavimeoreb im mo-sazrebas, sadamdec kvlevam mimiyva-na _ mxolod specsamsaxurebis da samarTaldamcavi organoebis brZo-la ar aris sakmarisi terorizmis winaaRmdeg sabrZolvelad. masSi mTeli sazogadoeba unda iyos Car-Tuli~, _ aRniSna daviT sujaSvil-ma.

wignis redaqtorma jemal ga-xokiZem, romelic, amave dros, daviT^ sujaSvilis disertaciis samecnie-ro xelmZRvanelicaa, Tavis gamosv-

laSi aRniSna, rom wignSi saubaria ara marto terorizmis anatomi-aze, aramed imaze, Tu ra safrTxe elodeba msoflios samomavlod da rogor gamoiyureba es safrTxe sa-qarTvelosTan mimarTebaSi. `aq ter-orizmis sakiTxi monografiuladaa Seswavlili. avtorma pirvelad wa-moayena wina planze sazogadoebis roli am danaSaulTan brZolaSi. garda amisa, naSromSi mocemulia teroristuli organizaciebis Se-saniSnavi fsiqoanalizi~, _ aRniSna jemal gaxokiZem.

saqarTvelos premier-ministris specialurma warmomadgenelma ru-seTTan urTierTobis sakiTxebSi, Tsu-is profesorma zurab abaSiZem gansakuTrebiT gamokveTa monogra-fiaSi mocemuli rekomendaciebi terorizmTan brZolis sakiTxebSi. `terorizmi planetaruli movlena gaxda. ramdenime dRis win terori-stuli aqti moxda axal zelandiaSi _ msoflios erT-erT yvelaze mS-vid da stabilur qveyanaSi, rac mi-uTiTebs imaze, rom amisgan aravinaa daculi da, terorizmTan brZolis mizniT, didi Tu mcire saxelmwifo erTad unda iyos CarTuli rogorc kvlevebSi, ise meTodologiis Semu-SavebaSi. batoni daviT sujaSvili dazvervis departamentis xelmZRva-nelia da mas, ra Tqma unda, aqvs gacilebiT meti informacia, vidre Cveulebriv moqalaqeebs. vfiqrob, rom mniSvnelovania, rodesac aseTi informirebuli adamiani ikvlevs am sakiTxs da saxelisuflebo insti-tutebisTvis praqtikul rekomenda-ciebs iZleva~, _ Tqva zurab aba-SiZem.

wignis wardgenaze sityviT gamo-vidnen, aseve, arCil frangiSvili (saqarTvelos teqnikuri universi-tetis reqtori, saqarTvelos mec-nierebaTa erovnuli akademiis aka-demikosi), mamuka TavxeliZe (grigol robaqiZis saxelobis universitetis reqtori, saqarTvelos mecniereba-Ta erovnuli akademiis akademikosi), zurab xoneliZe (soxumis saxelmwi-fo universitetis reqtori, profe-sori, sagangebo da srulfasovani elCi), vaJa lorTqifaniZe (Tsu-is profesori, saqarTvelos mecniere-baTa erovnuli akademiis akademi-kosi, sagangebo da srulfasovani elCi), SoTa doRonaZe (wignisa da disertaciis recenzenti, saqarT-velos teqnikuri universitetis profesori, sagangebo da srulfa-sovani elCi), giorgi alibegaSvi-li (profesori, saqarTvelos enis saxelmwifo departamentis Tavm-jdomare), irakli menaRariSvili (strategiuli gamokvlevebis insti-tutis xelmZRvaneli, sagangebo da srulfasovani elCi), zviad gabiso-nia (SoTa rusTavelis saqarTvelos erovnuli samecniero fondis ge-

neraluri direqtori, profesori), badri naWyebia (terorizmis kvlevis centris xelmZRvaneli), malxaz ba-ZaRua (saqarTvelos kriminologiis mecnierebaTa akademiis prezidenti, kriminologiis samecniero kvlevi-Ti institutis direqtori, grigol robaqiZis saxelobis universitetis profesori), nikoloz javaxiSvili (Tsu-is profesori).

gamomsvlelebma aRniSnes, rom es wigni Zalian kargi saxelmZRvanelo SeiZleba iyos JurnalistebisTvis Sesabamisi terminologiis Seswav-lis da sworad gamoyenebisTvis. maTive TqmiT, meti informacia am movlenis Sesaxeb Seamcirebs xarve-zebis precedents.

recenzentma, Tsu-is profesor-ma jaba samuSiam aRniSna, rom au-cilebeli da mniSvnelovania, rom wigni inglisurad iTargmnos. `es naSromi namdvilad imsaxurebs amas; gansakuTrebiT ki me-5 da me-6 Tave-bi, romlebic teroristis fsiqo-logiur portrets moicavs. sayur-adReboa, aseve, bolo Tavi, reko-mendaciebis nawili~, _ Tqva jaba samuSiam.

Tbilisis saxelmwifo universite-tis reqtorma giorgi SarvaSiZem Ta-vis gamosvlaSi aRniSna, rom naSromi aris Zalian zusti da kargi aRwera imisa, Tu ra garemoSi uwevs saqarT-velos yofna. `21-e saukunis piro-bebSi Zalian rTulia Tanamedrove gamowvevebs gaumklavde. tradiciuli meTodebi sakmaod moZvelebulia da yovel jerze Zalian swrafad gvix-deba axal sistemebze gadawyoba. es wigni iqneba saxelmZRvanelo ro-gorc specialistebisTvis, ise stu-dentebisTvis da im xalxisTvis, vinc dainteresebulia saerTaSoriso ur-TierTobebiT, usafrTxoebis sakiT-xebiT da imiT, Tu rogor SeiZleba realurad gavumklavdeT sadReiso gamowvevebs~, _ aRniSna man.

wigni Sedgeba 6 Tavisa da 37 qveTa-visgan. mas danarTebis saxiT axlavs ukanaskneli wlebis yvelaze mniSvne-lovani teraqtebis mimoxilvac.

saerTaSoriso terorizmis anatomia da saqarTveloaxali wigni samarTlisa da politikis sferoSi

maia toraZe

Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis saswavlo procesis marTvis departaments axa-

li xelmZRvaneli hyavs _ valerian gobroniZe universitetSi gadmosv-lamde, 2008 wlidan, saqarTvelos ganaTlebis, mecnierebis, kulturi-sa da sportis saministroSi stu-dentTa socialuri xelSewyobis sammarTvelos ufrosis, xolo Sem-deg umaRlesi ganaTlebisa da mec-nierebis ganviTarebis departamen-tis ufrosis moadgilis Tanamdebo-baze muSaobda. misi prioritetebi TanxvedraSia akademiuri umaRlesi

ganaTlebis mniSvnelovan priori-tetebTan, rac exeba Tanamedrove, studentze orientirebuli saganma-naTleblo garemos uzrunvelyofas, studentebisTvis Sesabamisi umaR-lesi ganaTlebis miRebis xelSewy-obas, akademiuri Tavisuflebisa da Tanasworobis damkvidrebas, stu-dentTa CarTulobas gadawyvetile-bebis miRebis da maTi Sesrulebis kontrolis procesSi, SezRuduli SesaZleblobebis mqone student-TaTvis srulfasovani ganaTlebis miRebisTvis aucilebeli pirobebis Seqmnas da a.S.

valerian gobroniZem saqarTve-los teqnikuri universiteti 1995 wels eleqtronuli teqnikis inJinris kvalifikaciiT daamTavra. 2002 wels fizika-maTematikis mecnierebaTa kan-didatis xarisxi mieniWa. kibernetikis institutSi da stu-is struqturuli kvlevebis respublikur centrSi, sx-vadasxva dros, mecnier-TanamSromlis Tanamdebobaze muSaobda. 2002 wlidan dRemde stu-Si leqciebis kurss kiT-xulobs. valerian gobroniZe Tsu-is saswavlo procesis marTvis departa-mentis ufrosis poziciaze gasuli wlis noembridan dainiSna.

saswavlo procesis marTvis departamentsaxali xelmZRvaneli hyavs

valerian gobroniZe

daviT sujaSvili

Page 14: 15 aprili, 2019 orSabaTi, #3 (2229)newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-3 (2229)-2019_web.pdf3 arnold Ciqobava zurab WumburiZe zepirsityvieri ambebiT gacocxlebuli 14 aprili 1977 wels

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

14

iubile

ukve ori aTeuli welia, Tbi-lisSi, galaktionis quCis 20 nomerSi funqcionirebs

erT-erTi uZvelesi arasamTavrobo organizacia _ ̀ kulturuli ur-TierTobebis centri _ kavkasiuri saxli~, sadac aqtiurad xorciel-deba kulturul-saganmanaTleblo programebi, rogoricaa `kultu-ris kalendari~, `SabaT-kviris skola devnili da socialurad daucveli bavSvebisaTvis~ da `kav-kasiuri saxlis saxalxo universi-teti~.

kavkasiuri saxlis saxalxo uni-versitetis proeqtis farglebSi, evropuli fond `horizontis~ finansuri mxardaWeriT xorciel-deba proeqti, romelic miznad isaxavs sazogadoebis sxvadasxva jgufebisaTvis, gansakuTrebiT ki axalgazrdobisaTvis, informaciis miwodebas kavkasiis xalxTa kultu-ris, ekonomikuri sivrcis, isto-riis, eTnografiis, geografiis, ekologiis, evropuli demokra-tiebis Sesaxeb. ciklebad warmod-genili leqcia-seminarebis rigi eZRvneba Cerqezebs, CeCnebs, ingu-Sebs, afxazebs, osebs, qarTvelebs, somxebs, azerbaijanelebs, daRest-nis xalxebs... proeqtis farglebSi leqciebs kiTxuloben dargis cno-bili eqspertebi _ politologe-bi, konfliqtologebi, ekologe-bi, eTnofsiqologebi ara marto saqarTvelos sxvadasxva umaRlesi saswavleblebidan da samecniero wreebidan, aramed mowveuli specia-listebi kavkasiidan _ daRestni-dan, yabardo-balyareTidan, CeCne-Tidan da a.S.. proeqts gansakuTre-biT mWidro urTierToba akavSi-rebs Tsu-is samecniero wreebTan. proeqtis farglebSi, Tsu-is sxva-dasxva fakultetis studentebisT-vis, magistrantebisTvis, doqto-rantebisTvis da sxva umaRlesi saswavleblebis studentebisTvis leqciebs kiTxuloben profeso-rebi: cira baramiZe, giorgi so-siaSvili (goris universiteti), merab Cuxua, vladimer papava, rozeta gujejiani, giorgi lob-JaniZe da sxva cnobili speciali-stebi. proeqtis koordinatoria

kavkasiologi, Tsu-is pedagogi Tamar ujuxu, Tanakoordinato-rebi arian mixeil beroSvili da kavkasiuri saxlis gamgeobis wevri, Tsu-is doqtoranti levan lorT-qifaniZe, romelic, amavdroulad, leqcia-seminarebis ucvleli mode-ratoric gaxlavT.

proeqtis farglebSi funqcio-nirebs `monitoringis jgufi~, ro-melSic gaerTianebulni arian yve-laze aqtiuri msmenelebi. jgufis funqciaa sanformacio gamoSveba _ `kavkasiis ambebis~ momzadeba, leq-ciebis dagegmva da Sefaseba, mimdi-nare sakiTxebis analizi.

`saxalxo universiteti~ ukanask-neli ori wlis manZilze gadaiqca regionaluri mniSvnelobis sagan-manaTleblo proeqtad. Tanamedro-ve teqnologiebma SesaZlebeli gaxada masSi CarTuliyvnen saqarT-velos sxvadasxva regionis umaRles saswavleblebTan da saganmanaT-leblo centrebTan gaerTianebuli, kavkasiis problematikiT dainte-resebuli axalgazrduli jgufe-bi. dReisaTvis `kavkasiur saxlSi~ mimdinare leqciebs skaip-konferen-ciebis saSualebiT usmenen zugdi-dis SoTa mesxias saxelobis uni-versitetSi, zugdidis centralur

biblioTekaSi, quTaisis, gorisa da Telavis universitetebSi, aseve lanCxuTis municipalitetis sofel CibaTSi da sofel nukrianSi (siRn-aRis municipaliteti).

proeqtis muSaoba ar Semoifarg-leba mxolod leqcia-seminarebiT. erT-erTi saintereso aqtivoba gax-lavT e.w. `saubrebi aqtualurze~, rac gulisxmobs damatebiT Ro-nisZiebas, sadac msmenelebi Tavad irCeven maTTvis saintereso sadis-kusio Temas da Tavad arian momxse-neblebic da moderatorebic.

aRsaniSnavia, rom gasul wels dainerga saintereso idea, rome-lic gulisxmobs kavkasiis regi-onSi mimdinare sazogadoebriv-po-litikuri procesebis Sesaxeb sain-formacio daijestis momzadebas saxelwodebiT _ `kavkasiis ambebi~. daijestis Cveneba xdeba yoveli axali saleqcio ciklis win, rome-lic SemdgomSi itvirTeba `kavkasi-uri saxlis~ `iuTub-arxze~.

saintereso da SemecnebiTi gax-lavT TviTon gadacemis momzade-bis procesi: yvelaze aqtiuri ms-menelebi internetis saSualebiT moipoveben uaxloes periodSi kav-kasiis regionSi momxdar ambebs Sesabamisi videomasalis Tanxle-biT, xdeba maTi analizi, damuSaveba da redaqtireba. teqstis wakiTxva da masalis montaJic mimdinareobs proeqtis farglebSi. proeqtis ms-menelebs SesaZlebloba aqvT isar-geblon `kavkasiuri saxlis~ mdi-dari biblioTekiT, internetiT, audio da video-studiebiT, rac maT saSualebas aZlevT _ moi-Zion maTTvis saWiro literatura, gadaiRon moklemetraJiani saswav-lo da SemecnebiTi xasiaTis do-kumenturi filmebi. aq axalgazr-debs daxmarebas uwevs `moyvarul kinodokumentalisTa klubi~, rome-lic meore welia aqtiurad TanamS-romlobs proeqtTan.

`saxalxo universitetis~ ms-menelebi, aseve, aqtiurad arian CarTulni sxvadasxva saqvelmoqme-do da ekologiur aqciebSi, rac maTTvis damatebiTi gamocdile-baa.

mSvidobiani kavkasiisaTvis

cnobil mecniersa da ped-agogs merab (jumber) kerese-liZes 80 weli Seusrulda.

fizikis fakultetis damTavrebis Semdeg misi samecniero kariera daiwyo saqarTvelos mecnierebaTa akademiis farmako qimiis institut-Si, sadac molekuluri speqtrome-triis im droisTvis Tanamedrove laboratoria Seqmna. Semdeg misi mecnieruli moRvaweoba daukavSir-da moskovis samecniero wreebs, maT Soris m. lomonosovis saxelobis saxelmwifo universitetis qvantu-ri qimiis centrs, sadac man war-matebiT aiTvisa qvanturi qimiis Tanamedrove meTodebi. Sesrulebu-li kvlevis Sedegebi qveyndeboda rusul avtoritetul samecniero JurnalebSi. misi sakandidato di-sertacia, romelic exeboda mole-kulebis eleqtronul aRnagobis da reaqciis unarianobis raodenobiT aRweras molekuluri speqtrome-triis da qvanturi qimiis Tana-medrove meTodebiT, miCneul iqna momavali kvlevebis saetapo peri-odad. miRebuli Sedegebi SemdegSi safuZvlad daedo mis sadoqtoro

disertacias. kerZod, Teoriuli

da eqsperimentuli kvlevebis sa-

fuZvelze Seqmnili iyo e. fiSeris

indolizaciis reaqciis meqanizmi.

misi samecniero moRvaweobis

mniSvnelovani etapi iyo samecniero

mivlineba jorjiis universitetSi

(aSS) cnobil amerikel mecnier-

Tan, profesor fric SeferTan. am

universitetSi igi asrulebda kv-

levebs qvanturi qimiis uaxloesi

meTodis _ simkvrivis funqciona-

lis Teoriis (DFT – dencity functional

theory) gamoyenebiT. gansakuTrebu-

lad unda aRiniSnos amino mJavebis

mier peptiduri bmis warmoqmnisad-

mi midrekilebis mis mier Seqmni-

li formula, romelic gamoqveynda

amerikul da inglisur samecniero

JurnalebSi.

cnobilia, rom 21-e saukuneSi

gamoikveTa sabunebismetyvelo mec-

nierebis generaluri mimarTule-

ba _ biofizikuri qimia. es aris

sasicocxlo procesebis kvleva fi-

zikuri qimiis Tanamedrove meTo-

debiT. samwuxarod, sxvadasxva su-

bieqturi Tu obieqturi mizezebis

gamo, mecnierebis am umniSvnelova-

nesma mimarTulebam saqarTveloSi

ver hpova ganviTareba. batoni me-

rabi Zalisxmevas ar iSurebs bio-

fizikuri qimiis mimarTulebiT

gazardos axalgazrda mecnierebi,

risi magaliTic aris misi samecnie-

ro jgufis bolodroindeli pu-

blikaciebi maRali reitingis mqone

saerTaSoriso JurnalebSi.

aRsaniSnavia misi midrekileba

mwerlobisadmi. axalgazrdobaSi

igi gaxldaT galaktionis lite-

raturuli wris wevri da imTa-viTve gamoirCeoda poeziisa da beletristikisadmi siyvaruliT. mecnierebam igi droebiT daaSora poezias, magram siWarmageSi mainc gaiRviZa Zvelma siyvarulma da ga-mosca ortomeuli romani _ `mog-zauroba cxovrebaSi~, moTxrobebi saTauriT _ `Cven adamianebi varT~ da poeturi krebulebi. erT-erTi maTganis saTauria: ,,mTebic cod-vaa macqerali kacis gareSe~. yvela sikeTe, rac mas gaaCnia, umadlis mTebis siyvaruls. Tavi bednier kacad miaCnia, radgan hyavda le-gendaruli pedagogebi: saqarTve-loSi bavSvTa turizmis fuZemde-beli mzia erisTavi, legendaruli alpinistebi: aleqsandra jafariZe da marine uTqmeliZe da `xuliga-ni~ moswavleebis momTvinierebe-li, fantastikuri pedagogi sofio qarumiZe.

vusurvoT baton merabs warmate-buli kvlevebi, janmrTeloba, simx-neve, suliT Zliereba, saqarTvelos mTebis maradiuli siyvaruli... kv-lavac aRezardos mas mravali war-matebuli axalgazrda mecnieri...

merab (jumber) kereseliZe _ 80

Page 15: 15 aprili, 2019 orSabaTi, #3 (2229)newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-3 (2229)-2019_web.pdf3 arnold Ciqobava zurab WumburiZe zepirsityvieri ambebiT gacocxlebuli 14 aprili 1977 wels

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.ge

15

kvali

gaxseneba

gasuli weli mZime iyo saqarT-velosTvis _ ganacxada sa-qarTvelos patriarqma saSo-

bao wirvis dros. mas mxedvelobaSi hqonda qveynis saerTo mdgomareoba. cxadia, am mxriv mecniereba da ga-naTlebac gamonakliss ar warmoad-gens. saqarTvelos mecnierebam da umaRlesma ganaTlebam, yvelaferTan erTad, bevri TvalsaCino moRva-we dakarga, bevri xandazmuli Tu axalgazrda mecnieri gamoaklda Cvens rigebs. dRes erT-erT maTgani batoni SoTa vaSakiZe gvinda gavix-senoT.

SoTa vaSakiZe daibada 1950 wlis 18 seqtembers cnobili qarTveli fizikosis ivane vaSakiZis ojaxSi.

SoTa Tbilisis saxelmwifo universitetis fizikis fakultet-ze Sevida, romelic warCinebiT daamTavra 1973 wels. Semdeg swavla ganagrZo aspiranturaSi q. dubnis birTvul kvlevaTa saerTaSoriso institutSi. 1975-1991 wlebSi ki muSaobda Tsu-is maRali energiebis fizikis institutSi, xolo 1991-92 wlebSi - SeTavsebiT Teoriuli fi-zikis kaTedraze, sadac kiTxulobda leqciebs da xelmZRvanelobda aspi-rantebis samecniero muSaobas. SoTa 1989-90 wlebSi miavlines fraskatis (italia) birTvuli fizikis insti-tutSi, rogorc miwveuli profes-ori. 1993 wlidan igi samecniero kvlevebs atarebda aSS-s universi-tetebSi gamoyenebiTi maTematikis da nawilakTa fizikis mimarTule-biT. swored am periodSi Seasru-la SoTam Tavisi fundamenturi ga-mokvlevebi velis kvanturi Teoriis mowinave frontze. sazRvargareTel kolegebTan erTad mas ekuTvnis ga-mokvlevebi iseT mniSvnelovan sfe-roSi, rogoricaa supergravitacia.

unda aRiniSnos, rom SoTa pirve-li qarTveli mecnieri iyo, vinc am urTules da prestiJul samecniero dargs moekida. man Seasrula da ga-moaqveyna naSromebi kovariantulad da kvantul 10 ganzomilebian grin-Svarcis sigma modelSi, miiRo moZ-raobis gantolebebi supergravita-ciul iang-milsis TeoriaSi, daamu-Sava supersivrceebis geometria da misTvis supersimebis Sesworebani. mas ekuTvnis, agreTve, Zlierad bmu-li sistemebis magnituri momentebis gamoTvla da arawrfiv kvantur mo-delebSi bogoliubovis gardaqmnis gamoyeneba, Carmoniumis speqtrebis aRwera logariTmuli potencialiT da sxv. aRsaniSnavia, rom gamokvle-vebSi uxvad iyenebda kompiuteruli gamoTvlebis meTodebs, rac maSin jer kidev ucxo xili iyo umravle-sobisTvis.

calke aRniSvnis Rirsia SoTas pirovneba. igi iyo uaRresad ke-Tili, Tbili adamiani. mecniereba misTvis iyo sakurTxeveli, rom-lis samsxverploze yvelaferi unda gaimeto. Tu rame saqmes mokidebda xels, pirvel rigSi samecniero li-teraturas waikiTxavda. mas Zalian moswonda azri `kalmasobidan~ _ `unda pirvelad iswavlo samsaxuri, yofaqceva da mere Sexvide saqmeSi~. maxsendeba, roca SoTa apirebda yurZnis Talaris gaSenebas agarakze, gadaabulbula valerian qanTarias da maqsime ramiSvilis fundamentu-ri wignebi mevenaxeobaze da mxolod amis Semdeg Seudga saqmes.

batoni SoTa samecniero saqmi-anobis kvaldakval sazogadoebriv saqmianobasac eweoda. man qarTvel lingvistebTan da programistebTan erTad Seqmna pirveli inglisur-qarTuli internet-leqsikoni.

Tbilisis saxelmwifo univer-sitetSi b-nma SoTam Seqmna aSS-Si studentebisa da maZieblebis gacv-liTi programa, romlis meSveobi-Tac 150-mde qarTvelma studentma miiRo da dResac iRebs ganaTlebas amerikis wamyvan universitetebSi.

2003 wels amerikis saelCosTan erTad universitetis II korpusSi gaxsna amerikuli standartebiT aR-Wurvili saganmanaTleblo-informa-ciuli centri da sabunebismetyvelo mimarTulebis wignebis biblioTeka. am mxrivac igi gansxvavdeboda Tavi-si toli qarTveli emigrantebisgan. SoTa iSviaTi gamonaklisi iyo maT Soris, romelic zrunavda samec-niero da saswavlo literaturiT TbilisSi darCenili kolegebis mo-maragebisaTvis. mis mier Camotanili sakmao moculobis medikamentebi da tansacmeli ki siduxWiris wlebSi (90-iani wlebi) daurigda unarSez-Rudul da miusafar bavSvebs.

b-nma SoTam aSS-Si Caatara qar-Tuli kulturis dReebi, romelSic

monawileobdnen qarTuli diaspo-ras da saelCos warmomadgenlebi. 2001 wels gamosca erT-erTi pir-veli internet-Jurnali _ `kvali~ (qarTul enaze). Seagrova da daamu-Sava qarTveli emigraciis arqivi, romeli 2015 wels gadaeca saqarTve-los parlamentis erovnul biblio-Tekas. `kvalis~ egidiT da dafinan-sebiT 2003 wels gamarTa konkursi dramaturgiasa da prozaSi. onlain-reJimSi Caatara distanciuri le-qciebi sxvadasxva qveynebidan cno-bili mecnierebis monawileobiT. es iyo pirveli SemTxveva saqarTvelos sinamdvileSi. TbilisSi man gamarTa qarTveli diasporebis saerTaSo-riso konferencia. jer kidev adre, 1976 wels, SoTa vaSakiZe aqtiurad monawileobda maRali energiebis fizikis me-18 saerTaSoriso (e.w. roCesteris) konferenciis saorga-nizacio RonisZiebebSi.

SoTa vaSakiZe iyo amerikaSi sa-qarTvelos asociaciis direqtorTa sabWos wevri da ganaTlebis gamgeo-bis direqtori; aSS-Si saqarTvelos saerTaSoriso asociacia `kvalis~ damfuZnebeli da prezidenti; sa-qarTvelo-amerikis megobrobis sa-koordinacio sabWos wevri.

miuxedavad xanmokle sicocxlisa, igi valmoxdili wavida mSobliuri qveynis, ojaxisa da saqmis winaSe.

SoTa vaSakiZe Zalian daaklda saqarTvelos mecnierebasa da ganaT-lebas. misi naTeli xsovna da na-moRvawari mudam emaxsovrebaT mis megobrebsa da kolegebs.

megobrebis saxeliT anzor xelaSvili,

profesori, saqarTvelosmecnierebaTa erovnuli

akademiis wevr-korespondenti

qarTuli literaturisa ukrainaSi. swored am urTierTobebis Sedegad 1969 wels oTar baqaniZes gauCnda idea _ saqarTveloSi Seqmniliyo klubi `ukraina~, romelic qarTul-ukrainuli urTierTkavSirebis Temas gaamdidrebda. klubis ZiriTadi mi-zani iyo ukrainuli literaturis Seswavla da propaganda, Targmna da am sferoSi kadrebis aRzrda.

1975 wels ukve Tbilisis saxelmwi-fo universitetSi kaTedris Seqmnis sakiTxic dadga. Tavdapirvelad mas erqva xalxTa literaturis, litera-turul urTierTobaTa da Targmanis kaTedra, magram ZiriTadad ukrainu-li literatura ikiTxeboda. 2006

wlidan ganaTlebasa da mecnierebaSi gatarebuli reformebis Sedegad ka-Tedra daixura. darCa mxolod xalx-Ta literaturis, literaturuli urTierTobebis da Targmanis mimar-Tuleba. Semdeg ki saakaSvilis xeli-suflebis ukrainasTan didma dame-gobrebam ukrainistikis institutis Seqmnis saWiroebac moitana.

rogorc akademikosi oTar baqa-niZeE yveba, rodesac TbilisSi Sev-Cenkos Zegli gaixsna, ceremonials eswrebodnen ukrainis maSindeli prezidenti iuSenko da saqarTvelos yofili prezidenti saakaSvili. swo-red maSin uTxres oTar baqaniZes, rom universitetSi ukrainistikis fakulteti unda gaixsnaso. sabo-loo gadawyvetileba Turme mcxeTaSi miiRes da meore dRes profesor ba-qaniZes brZanebiT xelSi daxvda uni-

versitetis reqtori giorgi xubua,

raTa saswrafod Seqmniliyo ukrai-

nistikis instituti.

oTar baqaniZe ukrainistikis in-

stituts 2007 wlidan dRemde xe-

lmZRvanelobs. swored misi damsa-

xurebaa saqarTveloSi ukrainuli

enisa da literaturis Seswavlis mi-

marT gadadgmuli nabijebi. qarTul

ukrainul urTierTobebs eZRvneba

mis mier gamocemuli Tu naTargmni

araerTi wignic.

jildoebi

filologiis mecnierebaTa do-

qtori, profesori, akademikosi, sa-

qarTvelos mecnierebis damsaxurebu-

li moRvawe oTar baqaniZe, romelic

41 monografiis avtoria, dajil-doebulia aseve `Rirsebis ordeniT~, miniWebuli aqvs `qarTuli kultu-ris raindis~ sapatio wodeba; aris ukrainis kulturis damsaxurebuli moRvawe, pavlo tiCinas saxelobis ukrainis saxelmwifo premiis lau-reati, taras SevCenkos saxelobis kievis nacionaluri universitetis sapatio doqtori, ukrainis saxelm-wifo ordenebis da medlebis kava-leri. dajildoebulia ukrainis um-aRlesi sabWos prezidiumis sapatio sigeliT.

oTar baqaniZes dRemde ara mxo-lod institutSi, aramed saku-Tar saxlSic aqvs Seqmnili `patara ukraina~, romlisganac sazrdos aZ-levs Tavis ers da efofineba yvela im saxsovars, rac ki ukrainas ago-nebs.

didi mamasaxlisis `patara ukraina~

me-12 gv-dan

lesia ukrainka daviT guramiSvili

Page 16: 15 aprili, 2019 orSabaTi, #3 (2229)newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-3 (2229)-2019_web.pdf3 arnold Ciqobava zurab WumburiZe zepirsityvieri ambebiT gacocxlebuli 14 aprili 1977 wels

bolo dros televiziiT xSi-rad gadaicema marsis, rogorc wiTeli planetis, probleme-

bis Sesaxeb, kerZod: marsis gruntis soflis meurneobis sawarmoeblad gamoyenebis Taobaze (marsze kos-monavtebis gansaxlebis pirobebSi). xSirad asaxeleben NASA-Si pirvelad wardgenil qarTvel mecnierebsac. samwuxaroa, rom sazogadoebas ara aqvs saTanado informacia imis Se-saxeb, rom NASA-Si pirvelad, jer kidev 2010 wels, saerTaSoriso kon-ferenciis muSaobaSi monawileoba miiRo profesorma nugzar aleq-siZem da misma doqtorantma mariam tarasaSvilma. konferenciaze moxse-niebuli iyo eqstremalur garemo-Si mopovebuli mikroorganizmebiT marsis gruntis teraformirebis Se-degebi.

es iyo pirveli gamokvlevebi mas Semdeg, rac biologiis fakul-tetis kursdamTavrebulma mariam tarasaSvilma nugzar aleqsiZes Se-sTavaza _ exelmZRvanela misTvis, rogorc aspirantisaTvis, marsis gruntis bioqimiuri teraformi-rebis mizniT sadisertacio naS-romis Sesasruleblad. mas Semdeg, rac maT moipoves SoTa rusTavelis saxelobis erovnuli samecniero fondis granti (Mars Research Project

№GNSF/ST07/6-221, 2008-2011), rom-lis mecnier-xelmZRvaneli da mene-jeri iyo profesori nugzar ale-qsiZe, daiwyes samecniero-kvleviTi samuSaoebi astrobiologiis mimar-TulebiT. kvlevis mizani iyo _ mo-exdinaT marsis gruntSi arsebuli mineraluri nivTierebisa da qane-bis mikrobiologiuri teraformi-reba mcenareebis ganviTarebisaTvis saTanado agronomiuli pirobebis

Sesaqmnelad. am mizniT saqarTvelos eqstremaluri regionebidan mkvle-vrebma moiZies rkinabaqteriebi, cia-nobaqteriebi, siliko da gogird-baqteriebi da sxva. sagulisxmoa, rom mcenareTa ganviTareba uSua-lod marsis niadagze SeuZlebelia, rac sakmaod did sirTuleebTanaa dakavSirebuli, Tumca mkvlevrebma daamtkices, rom rkinabaqteriebi da zogierTi soko, marsis imitirebul gruntze, sakmaod kargad viTarde-bian da rom hifebsac ki warmoqm-nian. marsis gruntis bioremedia-ciis problemebze moqmedma mecnie-rebma, profesor nugzar aleqsiZis xelmZRvanelobiT, daiwyes marsis gruntis mikrobiologiuri biore-mediacia (teraformireba). cdebi tardeboda maT mier Seqmnili pla-neta marsze arsebuli radiaciul-temperaturuli garemosa da atmos-feros Sedgenilobis kompiuteruli distanciuri marTvis klimato-kame-raSi, risTvisac avtorebma nugzar aleqsiZem, mariam tarasaSvilma, si-mon wereTelma da Salva sabaSvil-ma saimitacio mowyobilobis Seqm-nisaTvis (`planeta marsze arsebuli gamosxivebis, temperaturisa da at-mosferos Sedgenilobis saimitacio klimato-kamera~) moipoves patenti (`saqpatenti~, #12522/01, 2012 w.).

Sedegad, maT ivaraudes, rom baqteriebiT gardasaqmneli sub-stratebiT gamdidrebis meSveobiT SesaZlebeli gaxdeboda mcenaree-bisaTvis aTvisebadi substanciebis dagroveba. suraTze (1) warmodge-nilia marsis gruntis rkinabaqte-riebiT (Leptothrix spp., Acidithiobacillus

ferroxidans), siliko da nitrifika-ciis baqteriebiT (Nitrosomonas, Ni-

trosospira spp., Nitrobacter winogradskyw)

da bioremediaciis Sedegad marsis gruntSi mcire zomis bioorganu-li granulebis warmoqmna, romelTa zrda intensiurad mimdinareobda droSi.

miRebuli Sedegebi moismines saerTaSoriso konferenciebze: Chro-

matic Complementary Adaptation for the

exploration of Extraterrestrial Life; Bioastro-

nomy Confe-rence, San Juan, Puerto-Rico,

US, 2007; MICROBIOLOGICAL REMEDIA-

TION OF MARTIAN SOIL FOR FUTURE

TERRAFORMATION OF THE PLANET;

Astrobiology Science Conference, USA,

Hyuston, 2010; Astrobiology Science Con-

ference - 2017. mopovebuli samecnie-ro Sedegebi gamoqveynda JurnalSi: International Journal of Astrobiology (2007, 2010, 2013, 2015, 2016, 2017 w.w.).

marsze arsebuli mineraluri nivTierebebisa da qanebis arsebo-bidan gamomdinare, romelTa war-moqmna wylis gareSe SeuZlebelia, mecnierebma ivaraudes marsze ceo-liTebis arseboba, rac male dada-sturdeba NASA-s TanamSromlebis mier. ceoliTebisa da marsis grun-tis nareviT maT SeZles mieRwiaT iseTi SedgenilobisaTvis, ramac saSualeba misca avtorebs _ aseTi tipis narev niadagze daeTesaT da mieRoT xorblisa da lobios mo-savali. principSi, marsze gansaxle-bul kosmonavtebs SeeZlebaT nebis-mieri produqtis warmoebac, Tund-ac vazis, ris Sesaxebac dRes didi xmauria atexili. suraTze (2) war-modgenilia xorblisa da lobios mcenareTa ganviTareba mkvlevrebis mier Seqmnil klimato-kameraSi.

Catarebul samecniero kvleveb-Tan dakavSirebiT nugzar aleqsiZe amerikis IBC centrma waradgina isaak niutonis sigeliT dasajil-doveblad astrobiologiaSi.

bolo xanebSi mec, rogorc mi-krobiologi, aqtiurad CaverTe am kvlevebSi da mopovebuli masalis damuSavebaSi. Sedegad, Tanaavtoro-biT gamovaqveyneT samecniero sta-tia: `Problems of Mars soil bioremediation

and formation of the atmosphere~, rome-lic daibeWda JurnalSi: International

Journal of Inovation and Technological Re-

search. 2019 w.

zurab lomTaTiZe,afxazeTis mecnierebaTa

akademiis prezidenti, soxumisuniversitetis profesori

Tbilisis universiteti

16

ÌÈÀÅÀÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

nino kakulia

ÌÈÀÅÀÒÉ ÓÐÄÝÉÀËÉÓÔÉ

maia toraZe

ÔÄØÍÉÊÖÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

manana jurxaZe

ÒÄÃÊÏËÄÂÉÉÓ ßÄÅÒÄÁÉ:

iago kaWkaWiSvili,

manana SamiliSvili,

TinaTin margalitaZe,

TinaTin bolqvaZe,

eTer xaraiSvili,

revaz gvelesiani,

irakli imedaZe,

giorgi jaiani,

Temur nadareiSvili,

moris SalikaSvili,

maia ivaniZe,

vladimer margvelaSvili,

giorgi lobJaniZe,

nata asaTiani

ÑÖÒÍÀËÉÓÔÄÁÉ:

nato obolaZe

Tamar dadiani

SurTxia beroSvili

ÌÉÓÀÌÀÒÈÉ:

ÉËÉÀ àÀÅàÀÅÀÞÉÓ ÂÀÌÆ. 13

(Tsu-is me-3 korpusi)

vebgverdi:

newspaper.tsu.edu.ge

el.fosta:

[email protected]

2 22 36 62

×ÏÔÏÊÏÒÄÓÐÏÍÃÄÍÔÉ

ana bolqvaZe

ÊÏÌÐ. ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À

zaza gulaSvili

2017 wlis1 oqtombridan

gadacema `uni-versia~ gadis regionul

televiziebSi, rasac saqarTvelos

regionulmauwyebelTa asociacia uzrunvelyofs (Tsu-sa

da saqarTvelosregionul mauwyebel-

Ta asociaciasTangaformebuli memo-randumis Tanaxmad).

qarTvelma mecnierebma marsis teraformirebul gruntze xorblisa da lobios mosavali miiRes

aSS-Si NASA-Si astrobiologiis saerTaSoriso konferenciaSi monawileoba(hiustoni 2010 w.). suraTze (meore) nobelis premiis laureati profesorikarl pilCeri nugzar aleqsiZesTan da TanamSromlebTan erTad

suraTi (1). marsis gruntis mikrobiologiuri teraformire-bis Sedegad warmoqmnili bioorganuli granulebi.

suraTi (2). marsis gruntisa da ceoliTebis na-rev gruntSi aRmocenebuli xorblisa dalobios naTesebi.