Jus ti nas Ar gus tasj.argustas@diena.lt

Mo kes čių sargų ir teisė sau gi ninkų rei das tak si įmonė se pri minė pa­na šiai skan da lin gai ir su už si de gi­mu dras kytą šešė linį verslą Ga riū­nių tur gu je. Apie gar siai pra dėtą bylą šian dien be veik ne kal ba ma.

O nuo ma si nių kratų Ga riūnų vers lo par ke pra bėgo nei daug, nei

ma žai – pen ki mėne siai. De šim­tys mi li jonų nu slėptų mo kes čių, dau giau nei šim tas kratų, į teis mo salę ve da mi įta ria mie ji – to kio­mis ant raštė mis mirgė jo spau da 2011­ųjų spalį. Vaiz dai iš Vil niu­je teisė sau gos vyk do mos ak ci jos, pa vyzd žiui, įta riamųjų pri sta ty­mas į teismą, ne vie nam pri me­na Ga riūnų „ryk lių“ su ėmi mus.

Tikros sosTinės naujienos PenkTadienis, vasario 10 d., 2012 m. nr. 34 (1233) diena.lt

Schema „apvok valstybę“

1 Lt

Atei da ma čia ma niau, kad pa tei sin siu lie tu vių pro tėvių – ka rių – vardą.

nuo Tau ro kal no bai da re

nu si lei du si Tv laidų

vedė ja Aistė Paš ke vi čiūtė

Ga riūnų did me ni nin kai, iš vals tybės vogę mi li jo nus ir galbūt penėję kai ku rias po - li ti nes par ti jas, at pil do turėtų su lauk ti ru denį. Vi si įta ria mie ji neei li nio ty ri mo ato maz gos lau kia laisvė je, o jų pa da ry ta ža la vis dar tiks li na ma.

Dvi ra ti nin kams spei gas ne bai susĮ Lie tuvą at ėjus tik rai žie mai spar­čiai po pu liarė jan tys dvi ra čiai ne li­ko vi sai pa mirš ti. Pre ky bi nin kai tei­gia, kad pirkėjų su lau kia net ir šal tuo­ju metų lai ku, o spaud žiant sting dan­čiam šal čiui vieną kitą dvi ra ti ninką ga li ma iš vys ti ir gatvė se. Tiesa, no­rint minti per speigą būtina tinkamai apsirengti, veidą uždengti kauke.

MiestAs 2p.

Mi nist ro pa stabų ne klau so

užribis 9p.

Grai ki jos prem je rui pa vy ko įti kin ti graikų po li ti kus, kad šie pa­tvir tintų naująjį biu­

d že to kar py mo planą.Pasaulis 12p.

Lai ki no ji sei mo ko mi­si ja „sno ro“ rei ka lams

tir ti ap klaus ir bu vusį Lie tu vos ban ko

va dovą r.Šar kiną.Lietuva 5p.

ter mi nas: � Ga riūnų by la bus ti ria ma ma žiau siai me tus, ge riau siu at ve ju apie re zul ta tus iš gir si me ru denį. redakcijos montažas

2

15p.

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

„Ma ne iš gelbė jo Die vas“ Gal vo da vau, ką man reikėtų da ry ti – ei ti į džiung les

ba nanų val gy ti?

„Vėtros“ fut bo lo ko man dos tre ne ris Vir­gi­ni­jus­­Liub­šys­

8p.

Sėkmė: � žemės drebė ji mas Hai ty je nu si nešė de šim tis tūkstan čių gy vy bių ir tik at si tik ti nu mas iš gelbė jo

Ka ro liną Ki ril ko.

To mo Mozū ros mon ta žas

„Stai ga pa si gir do stip rus gar sas, tar si grei tai pra va žiuotų trau ki - nys, – pri si minė K.Ki ril ko. – Ir tą pa čią aki mirką pra dėjo drebė ti na-mas. Pir mo mis aki mir ko mis šo ki-ruo ti nu ti lo me. Bandė me kel tis ir lip ti nuo na mo, ta čiau pra džio je to pa da ry ti ne pa vy ko. Matė me, kaip griu vo gre ti mi na mai, mūsų na mo tvo ra...“Ne to li griu vo mo kyk la, lūžinė-jo na mai, tvo ros, klykė žmonės, bu vo girdė ti verks mas, pa gal bos šauks mai. Gatvės pa sken do dul-kių ir dūmų sūku ry je.

MieStaS

Idė ja, ver ta „Kris to fo ro“Ūki ninkų tur ge lių idė ja šalį užkrėtęs Min dau gas Ma ciu le­vi čius gautą Šv. Kris to fo ro sta tulėlę mie lai pa da lytų į tūkstan čius ga balė lių. 3p.

teMa

„Ir man to sriu bos“ be Ir man toSva jonę ati da ry ti sriubų res­to raną įgy ven dinęs Ir man tas Jab lons kas dabar sriubų ne ver­da, bet min ties su si krau ti mi li­joną iš sriu bos neat si sa ko. 5p.

eko no Mi kaDar bas už sie ny je – tik mi ra žas

Ak lai įdar bi ni mo agentū ro mis pa si tikėję lie tu viai vis daž niau už sie ny je lie ka ir be dar bo, ir be pi nigų. Dėl to ten ka kant riai min ti teismų slenks čius. 6p.UžribiS

Sveikatos viršūnėse kilo panikaSTT įkliuvęs svei ka tos ap sau­gos vi ce mi nist ras Artū ras Ski­kas ga li būti tik pir mo ji svei ka­tos ap sau gos sis temą ap ėmu­sio ko rup ci jos tink lo au ka. 9p.

šiandienpriedai

Ra tai: 11 pa ta rimų vai ruo to jams

27p.

PasaulisBuvęs JAV pre zi den tas Geor ge’as W.Bus has – nors ir ne po pu lia rus, bet rei ka lin gas. 12p.

Šokoladas Nak ti nio klu bo sce no je re puo-jan tis vy ras. Įsiaud rinęs būgni-nin kas, be si plaiks tan čia ka se le. Abiem jiems – 31-i ir gal jų veik la nie kam ne keltų nuo sta bos, jei juo du ne būtų ku ni gai. 19p.

tV dienaPir mas lie tu viš kas fil mas su S ženk lu. Ir galbūt pir mas ko-mer ciš kai sėkmin gas. Lie tu vos ki no teat ruo se pra dėtos ro dy ti juos tos „Ze ro 2“ re ži sie rius Emi lis Vėly vis ti ki: jo dar bas pri va lo pri trauk ti žiū rovų.

SportasSau lius Štom ber gas su-grįžo į didįjį krep šinį. Dvejų metų per trau ka vie nam ge riau sių visų laikų Lie tu vos krep ši-ninkų išė jo tik į naudą. Sau lius grįžo su laukęs ant ro jo vai ko, iš si gydęs skaus mus, pa siilgęs krep ši nio. Ir nė kiek ne pa na šus į ve te raną. „Sugrį žo no ras žais-ti. Tad kiek leis svei ka ta ir bus no ro, dar rung ty-niau siu“, – sakė dviejų olim piadų pri zi nin kas.

14p.

Dvi de šimt metė lie tu vaitė Ka ro li na Ki ril ko nie ka da

ne pa mirš koš ma­ro, kurį iš gy ve no per žemės drebė­jimą Hai ty je.

17 Plačiau skaitykite

Šokoladas

šeštadienisTV3 lai dos „Akis ta ta“ ir LNK „Abi pus sie nos“ rei tin gus au gi na Drą sius Ke dys. Kris tu pas Kri vic kas ėmė si D.Ke džio gy ny bos, o Gied rius Leš ke vi čius ad vo ka tau ja Lai mu tei Stan kū nai tei ir And riui Ūsui.

Todėl, Kad esu VilnieTis sausio 23 d., 2010 m. nr. 15 (671) diena.lt 2,00 Lt

�

TV3�nuotr.

2012 m. vasario 11 d.Tiražas31 070Iš­ban­dy­mai:­tik�rais�įvy�kiais�pa�rem�tas�fil�mas�„Meilės�prie�sai�ka“�pa�sa­ko�ja�apie�dar�nios�po�ros�laimę,�ku�rią�į�ši�pu�lius�su�dau�žo�ne�tikė�ta�ava�ri�ja�ir�jau�nos�žmo�nos�at�min­ties�pra�ra�di�mas.� 3p.

Ma­lo­nu­mas:­mus�pa­siekė�juos�ta,�ku�ri�vie�nus�pri�vers�kva�to�tis,�o�ki�tus�–�smar�kiai�pa�rau�do�nuo­ti.�„Ma�no�di�dy�sis�O!“�pa�sa�ko�ja�apie�at�si�tik�ti­nai�iš�rastą�elekt�ro�me­cha�ninį�vib�ra�to�rių.� 6p.

Is­to­ri­ja:­Pir�mo�jo�Bal�ti�jos�ka�na�lo�duoklė�Lie�tu�vos�vals�tybės�at�kūri�mo�die­nai�–�re�ži�sie�riaus�Al�gio�Kuz�mic�ko�do�ku�men�tinė�apy�brai�ža�„Nep�rik�lau�so­mybės�ak�tas.�Neį�min�ta�mįslė“.�10p.

tvdiena@diena.lt­­Redaktorė­Agnė­Klimčiauskaitė

Pa likęs TV3 „Spor to ži nias“ ko men ta to­rius Ro ber tas Pet­raus kas pa si nėrė į pra mo ginės lai dos avan tiūrą – ve da naują šio ka na lo šou „Baimės akys“. Šou, ku ria me žmonės su si du ria su did žiausiais sa vo vaiz duotės monst rais ir juos įvei kia kel da mi juoką ki tiems. Šou, ku ria me R.Pet raus­kas pa ts ne drįstų da ly vau ti. 9p.

Bai siai juo kin ga avan tiū ra

Rytoj — storesnė„Vilniaus

diena“ ir priedas

„TV diena“.

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

penktADIenIS, vASArIo 10, 2012

diena.lt/naujienos/miestas

Ši lu mą sos ti nei tie kian ti bend ro­vė „Vil niaus ener gi ja“ teis mo pra­šo pa di din ti pa ra mą įmo nei už 2012 m. vie no je jos ter mo fi ka ci­nių elekt ri nių pa ga min tą elekt rą.

Vil niaus apy gar dos ad mi nist ra­ci nis teis mas, ku rio įmo nė pra šo įpa rei go ti Kai nų ko mi si ją per skai­čiuo ti rem ti ną ga my bos apim tį, pa pra šė įmo nės pa teik ti dau giau do ku men tų ir by los nag ri nė ji mo pra džią ati dė jo iki ko vo 19 d.

Įmo nė teis mui tei gia, kad Kai nų ko mi si ja, skai čiuo da ma rem ti nos ga my bos da lį, pa da rė „arit me ti­nių klai dų“ ir ne tei sin gai nu sta tė 3­io sios Vil niaus ter mo fi ka ci nės elekt ri nės rem ti nos elekt ros ga­my bos kvo tą – 356,91 gi ga vat va­lan dės (GWh) elekt ros. „Vil niaus

ener gi ja“ pra šo teis mo įpa rei go­ti Kai nų ko mi si ją šią da lį per skai­čiuo ti.

Anot teis mo at sto vės Si gi tos Ja­ci ne vi čie nės­Bal ta duo nės, įmo nė teis mui nu ro dė, kad pra šė nu sta­ty ti 896 GWh rem ti ną ga my bos apim tį, už ku rią įmo nė gau na pa­ra mą kaip už vie šuo sius in te re sus ati tin kan čias pa slau gas.

Kaip tei gia ma spau do je, „Vil­niaus ener gi ja“ nuo 2016 m. dėl per di de lės tar šos 3­ią ją Vil niaus ter mo fi ka ci nę elekt ri nę ža dė jo už da ry ti.

Pran cū zi jos kon cer nui „Dal kia“ pri klau san ti „Vil niaus ener gi ja“ val do tris ter mo fi ka ci nes elekt ri­nes – Vil niaus 2­ąją, 3­ią ją ir Sa­li nin kų.

BNS inf.

No rė tų di des nės pa ra mos

„Vil niaus ener gi jos“ Klien tų ap tar­na vi mo cent re įkur tas ža lų re gist­ra vi mo cent ras bai gia skai čiuo ti nuo sto lius, ku riuos dėl ši lu mos tra sos ava ri jos pa ty rė sos ti nės cent ro gy ven to jai ir įmo nės.

Iš vi so cent re re gist ruo ta 115 be­si krei pu sių, iš jų 94 dau gia bu čių gy ven to jai, 21 įmo nė, tarp jų sep­ty nių ko mer ci nių pa tal pų, dvie­jų ka vi nių, ban ko, vieš bu čio, par­duo tu vės, po lik li ni kos at sto vai.

Bend ra re gist ruo tų ža lų su ma su da ro 82,5 tūkst. li tų. Tie sa, iki šiol dar neį ver tin tas ke lių pa teik­tų stam bių ža lų – re mon to, ku rio pri reiks po ava ri jos, – dy dis.

Di džiau sią ža lą dek la ra vo vie­nas Ge di mi no pro spek to res to­ra nų – 22,7 tūkst. li tų. Res to ra ne su tri kus vi daus šil dy mo sis te mų dar bui už ša lo vamz dis, teks da­ry ti re mon tą.

Di džio ji da lis kom pen sa ci jų – už įsi gy tus elekt ri nius šil dy tu vus, juos nau do jant su var to tą elekt­ros ener gi ją, už smul kius re mon to dar bus. Taip pat už nak vy nę vieš­bu ty je, ku rią pa si rin ko su šal ti bai­mi nę si gy ven to jai. Kaip ir ža dė­ta, nak vy nės vieš bu ty je iš lai das ir ki tus pa tir tus nuo sto lius „Vil niau ener gi ja“ pa dengs 100 pro c.

Įmo nės – ke lios ka vi nės, gro žio sa lo nas, vieš bu tis – dau ge liu at­

ve jų pra šo kom pen suo ti ne gau tas pa ja mas.

„Nuos to liai, ku riuos dėl ava ri jos pa ty rė „Vil niaus ener gi ja“, nie kaip neat si lieps są skai toms už ši lu mą. Tai – mū sų veik los nuo sto liai, ku­rie yra ap draus ti“, – ra šo ma bend­ro vės pra ne ši me spau dai.

Praė ju sį ket vir ta die nį ši lu­mos sis te mos vamz džio ava ri­ja sos ti nė je įvy ko dėl itin di de­lių šal čių. Ši lu mos ne tu rė jo 27 Ankš to sios gat vė je, Ge di mi no pro spek te, Gy nė jų, A.Goš tau­to, A.Jakš to, J.Ja sins kio, Kaš to­nų, Kra žių, J.Le le ve lio, Lu kiš kių, Me če tės, J.Sa vic kio, A.Tu mė no, J.Tu mo­Vaiž gan to, Va sa rio 16­ osios, A.Vie nuo lio, Vil niaus gat­vė se esan tys pa sta tai.

VD inf.

Sus kai čia vo ava ri jos nuo sto lius

82,5tūkst. li tų

sie kia re gist ruo tų ža lų dėl Vil niaus

cent re ki lu sios ši lu mos tra sų ava ri jos su ma.

Iš ban dy mas: �� ši�lu�mos�tra�sos�ava�ri�ja�be�šil�dy�mo�pa�li�ko�ne�tik�ei�li�nių�mies�tie�čių�na�mus,�bet�ir�Sei�mą,�Už�sie�nio�rei�ka�lų�mi�nis�te�ri�ją.�� Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

Prem je ras And rius Ku bi­lius ir jo ap lin ka šią tei­

sė sau gos pa rei gū nų ak ci ją pra dė jo ly gin ti net su „Leo LT“ išar dy mu.

Ta čiau nuo efek tin gai at ro dan­čių suė mi mų bei nuo sto lių skai­čia vi mo iki teis mo ir baus mių – ne trum pas lai kas. Did me ni nin kų, pre kė mis ap rū pi nan čių Ga riū nus, by lą Vil niaus apy gar dos pro ku ro­rai pra dė jo prieš pu sant rų me tų, o ato maz gą ža da dar po pu sės, prieš pat Sei mo rin ki mus.

Ta da ir paaiš kės, ko kių baus mių ga lė tų su lauk ti ke tu rios or ga ni zuo­tos gru pės ir 53 įta ria mie ji, įstei gę tris įmo nes, pre kia vę Ga riū nų tur­ga vie tė je be do ku men tų, nevesdami ap skai tos, ne mo kė da mi mo kes čių.

Suk čia vi mas stam biu mas tu, do­ku men tų klas to ji mas, ap gau lin gas ap skai tos tvar ky mas, – to kie įta ri­mai reiš kia mi Ga riū nų tur gaus su k­ čiau to jams.

Mi li jo ni nė ža laIšanks ti niais Fi nan si nių nu si kal ti­mų ty ri mo tar ny bos (FNTT) skai­čia vi mais, vien per pa sta ruo sius 18 mė ne sių Ga riū nų tur gaus pre­kiau to jai, neįt rauk da mi į ap skai tą pre kių įsi gi ji mo ir par da vi mo, ne­su mo kė jo per 3,3 mln. li tų pri dė ti­nės ver tės mo kes čio (PVM), apie 1 mln. li tų gy ven to jų pa ja mų mo kes­čio (GPM) ir pri va lo mo jo so cia li nio

Schema „apvok valstybę“

Vil niaus apy gar dos vy riau sia sis pro ku ro ras Ra mu tis Jan ce vi čius sa ko, kad Ga riū nų tur gus ir tak si bend ro vės vals ty bę ap gau di nė jo pa gal se ną sche mą.

– Ka da va di na mo ji Ga riū nų by la ga lė tų pa siek ti teis mą?– Ga liu pa ti kin ti: ši by la tik rai tu­ri teis mi nę per spek ty vą. Ir ta per­spek ty va yra ar ti ma. Ma nau, kad iki ru dens tai tu rė tų įvyk ti.

– Apie ko kį įta ria mų jų skai čių ga li me kal bė ti?– Ty ri mas nebaig tas. Kol kas ne­ga liu at sa ky ti, bet už tik ri nu: jų bus ne vie nas, ne du, ne trys ir ne de šimt. Bu vo gru pės as me nų, ku­rie, švel niai ta riant, nau do jo si žmo nė mis, vo gė pi ni gus iš vals ty­bės. Čia nie ko nau ja. Ta sis te ma – prin ci pi nė, ku ri, kaip ma to me, tai ko ma ir tak si fir mo se. Ši vals­ty bės ap gau di nė ji mo sche ma to kia se na kaip ir pa ti vals ty bė.

Ga riū nų dar bas dėl to ne sut ri­ko: dir ba ma, par da vi nė ja ma. Prieš at lik da mi kra tas ge rai pa gal vo jo­me, su rin ko me, įver ti no me, pa da­rė me kra tas ten, kur rei kė jo. Nie­kas ne pa neigs, tur gu je tai kė mės į „ryk lius“, ku rie mi to mū sų vals­ty bės ge ra no riš ku mu, nau do jo­si pa pras tais pir kė jais. Nė vie nas

pir kė jas Ga riū nų tur ga vie tė je ne­nu ken tė jo.

– Ar jau nu sta ty ta pre li mi na ri vals ty bei pa da ry ta ža la?– Tos su mos kol kas ne ga liu įvar­dy ti, dar vyk do mi skai čia vi mai. Ga riū nai sa vo lai ku bu vo ke­lių vals ty bių ur mo ba zė, ne vien Lie tu vos. Ža los nu sta ty mo klau­si mais bend ra dar biau ja me su FNTT. Nu si kals ta mos veik los lai­ko tar pis il gas, tad nu sta ty ti ža­lą – su dė tin ga.

– FNTT in for ma vo, kad šiuo me tu nė vie nam kal ti na ma­jam Ga riū nų by lo je kar do mo­

ji prie mo nė – suė mi mas – nė­ra tai ko ma.– Taip, tai tie sa. Ar įta ria mie­siems rei kės sė dė ti tam tik ro je vie­to je, nu spręs teis mas. Jau ne be tas lai kas, kai 30 žmo nių bu vo gul do­mi ant že mės ir pa skui vi si ty liai pa lei džia mi. Pa da ry ta tai, ką mes pla na vo me, įvy ko tai, ką pa da­rė me, ir ga liu už tik rin ti, kad by­la baig sis lo giš kai – teis mu. Pla­nuo ja me by lą baig ti iki ru dens. Tai, ži no ma, tik pla nas, ta čiau tai yra mū sų prio ri te ti nis už da vi nys. Ne no riu vel tis į po li ti ką, nes du pirš tus į vir šų ke lian tys po li ti kai pra dės spe ku liuo ti, kad pro ku ro­rai dir ba tik prieš rin ki mus. Te gul mū sų dar bą įver tins vi suo me nė.

– Ta čiau su po li ti ka ši by la su­si ju si. Skelb ta, kad Ga riū nų did me ni nin kų gal būt ne tei­sė tai įgy tais pi ni gais bu vo re­mia mos kai ku rios par ti jos.– Taip, po li ti nių par ti jų fi nan sa­vi mas – taip pat ty ri mo ob jek to da lis. Ti ria me, kaip ir kur ke lia­vo šių gru puo čių pi ni gai. Pa neig­ti taip pat ši to ne ga li me. Klau si­mas šian dien mums toks: kiek šių įmo nių pi ni gai bu vo šva rūs ir kiek tei sė ti? Toks epi zo das by lo je yra. Ga liu už tik rin ti: jo kio spau di mo iš po li ti kų nė ra ir ne bu vo – tu riu per sto rą odą.

Tur gaus ir tak si sis te ma pa na ši

drau di mo (PSD) mo kes čio. „Tiks­li nu slėp tų mo kes čių su ma paaiš­kės ga vus ūki nės fi nan si nės veik­los spe cia lis to iš va das, ku rių by lo je pa skir ta net 32“, – „Vil niaus die­ną“ in for ma vo FNTT at sto vė spau­dai Rū ta And riuš kai tė.

Nuo FNTT ty ri mo pra džios praė jo jau veik pen ki mė ne siai, ta­čiau lig šiol dar neaiš ku, ko kia bu­vo tik ro ji įsi gy tų pre kių kai na, ko ks bu vo į ap skai tą neįt rauk tos pre ky­bos mas tas. Lau kia ma, kol sa vo žo­

dį tars mui ti nės la bo ra to ri jos eks­per tai.

Tie sa, per iki teis mi nį ty ri mą kai ku rie įta ria mie ji at ly gi no da lį pa­da ry tos ža los ir į vals ty bės biu dže­tą su mo kė jo kiek dau giau nei 100 tūkst. li tų PVM, GPM ir PSD mo­kes čių. O ki ti su Vals ty bi ne mo kes­čių ins pek ci ja dar tiks li na, ko kias su mas rei kia grą žin ti vals ty bei.

Areš tuo tas ir įta ria mų jų tur tas, ku rio ver tė, FNTT duo me ni mis, kiek dau giau nei 8 mln. li tų. Kol

Po li ti nių par ti jų fi­nan sa vi mas – taip pat ty ri mo ob jek to da lis.

Ra mu tis Jan ce vi čius:

1

Pa na šu mai: �� tei�sė�sau�gi�nin�kai�ne�sle�pia,�kad�Ga�riū�nų�ir�Vil�niaus�tak�si�vers�lo�sche�mos,�kaip�ap�gau�ti�vals�ty�bę,�pa�na�šios�kaip�du�van�dens�la�šai.� �

� Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

2

miestas

iki teis mi nis ty ri mas ne baig tas, įta­ria mie ji pa da ry tą ža lą vals ty bei ga li at ly gin ti tik sa va no riš kai.

Ne sus kai čiuo ja nau dosKiek Ga riū nuo se per nai vy ko pa­tik ri ni mų, kiek pa žei di mų už­fik suo ta? To kios in for ma ci jos Vil niaus ap skri ties vals ty bi nė mo­kes čių ins pek ci ja (VMI), pa si ro do, nė ne tu ri, tad kaip pa si kei tė si tua­ci ja nuo praei tų me tų spa lio, pa­sa ky ti ne leng va. Vals ty bė ne tgi ne ži no, kiek žmo nių Ga riū nų pre­ky vie tė je pre kiau ja turėdami vers­lo liu di ji mus.

Vil niaus ap skri ties VMI vir ši­nin kas Ma rius Žem gu lis te nu ro do ten den ci ją: bend ras jų skai čius Vil­niaus ap skri ty je išau go – jų iš duo­ta be veik 350 dau giau nei per nai. Iš vi so – be veik 2,8 tūkst. Konk re čių duo me nų apie pi ni gų srau tus pre­ky vie tė je nė ra.

Ga riū nų tur gu je įreng ta 3,76 tūkst. pre ky bos vie tų. Re mian­tis Vil niaus ap skri ties VMI tu ri ma in for ma ci ja, ju ri di nių as me nų vie­tų skai čius su da rė iki 10 pro c. vi sų vie tų. Di džiau sios Vil niaus tur gaus apy var tos nu ro dy ti taip pat neį ma­no ma, nors to kių ban dy mų bū ta. My ko las Ma jaus kas, prem je ro pa­ta rė jas, yra tei gęs, jog ši ga li siek­ti apie 300 mln. li tų. Ta čiau to kio skai čiaus nie kas ne ga li nei pa tvir­tin ti, nei pa neig ti. „Ten pre kiau ja apie 4 tūkst. mo kes čių mo kė to jų, o da lis iš jų nuo lat kei čia si“, – nu­ro dė Vil niaus ap skri ties VMI vir ši­nin kas M.Žem gu lis.

Pa sa ky ti, ar pa di dė jo tur gu je PVM mo kė to jų skai čius, taip pat keb lu. Mo kes čių ins pek ci jos at­sto vo tei gi mu, bend ra ten den ci ja – kad to kių at ve jų dau gė ja: 2011 m. Vil niaus ap skri ty je bu vo kiek dau­giau nei 2,15 tūkst. PVM mo kė to jų, o šie met su skai čiuo ta 159 mo kė to­jais dau giau. Aki vaiz du, kad ven­gia ma nu ro dy ti tik rą ją apy var tą, sie kiant iš veng ti rei ka la vi mo tap­ti PVM mo kė to ju.

Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt

Dėl vai kų dar že lio sta ty bų Pe r- kūn kie my je Vil niaus po li ti kai žen gė pir mą žings nį. Šiam pro jek-tui pri tar ta po pa tei ki mo ir jis bus svars to mas ki tuo se po sė džiuo se.

Šią iki mo kyk li nio ug dy mo įstai gą nau ja ja me mies to mik ro ra jo ne ke­tin ta sta ty ti dar 2008 m. Pla nuo­ja ma, kad dau giau kaip 200 vai kų šį dar že lį ga lės lan ky ti jau šį ru­de nį.

„Pa ga liau tu ri me ge rų ži nių dėl dar že lio, ku rio taip trūks ta Per­kūn kie my je. Sa vi val dy bei pa vy ko su si tar ti dėl skly po, dar že lio pro­jek ta vi mo ir sta ty bos dar bų, ku rie, be je, mies tui kai nuos 11 mln. li tų ma žiau, nei nu ma ty ta 2008 m. su tar ty je“, – prieš ta ry bos po sė­dį iš pla tin ta me pra ne ši me skel bė Vil niaus me ro pa va duo to jas Jo­nas Pins kus.

Pri me na me, kad 2010 m. mies­to ta ry ba bu vo nu ta ru si nu trauk­ti su tar tį su bend ro ve „Ran ga IV in ves ti ci jos plius“, val dan čia dar­že liui skir tą skly pą. Pas ta ruo sius dve jus me tus vy ko teis mo pro ce­sai dėl su tar ties nu trau ki mo bei nuo sto lių įmo nei, ku riuos ji pa­ty rė in ves ta vu si į skly pą, at ly gi­ni mo.

Pro jek te nu ma to ma pa nai kin­ti 2010 m. spren di mą nu trauk­ti su tar tį ir nau jo mis že mes nė mis kai no mis pra dė ti 2008 m. su tar­tus dar bus bei pa baig ti vi sus teis­mi nius gin čus.

Be je, 2008 m. pa gal su tar tį sa­vi val dy bė jau bu vo per ve du si 3,3 mln. li tų avan są dar že lio sta ty­boms, ku ris bu vo įmo nės są skai­to je pa sta ruo sius tre jus me tus. Išsp ren du si gin čus su įmo ne, sa­vi val dy bė ga lės dis po nuo ti įmo­kė to mis avan si nė mis lė šo mis.

Nau ja ja me su tar ties su bend ro ve „Ran ga IV in ves ti ci jos plius“ pro­

jek te nu ma ty ta, kad Per kūn kie­mio dar že lio skly po par da vi mas, pro jek ta vi mas ir sta ty ba, kai nuos 11,03 mln. ma žiau nei nu ma ty­ta 2008 m. su tar ty je, – 17,97 mln. li tų (2008 m. su tar ties su ma – 29

mln. li tų). Taip pat bus sie kia ma, kad įmo nė per duo tų dar že lio pro­jek to nuo sa vy bę sa vi val dy bei – tai ga lė tų tap ti ti pi niu kar to ti niu pro­jek tu, pa gal ku rį bū tų ga li ma sta­ty ti ki tus mies to dar že lius ir su­tau pyti pro jek ta vi mo iš lai dų.

Ne pai sant ge ro kai su ma žė ju sių fi nan sų, dar že lis tu rė tų bū ti pa­sta ty tas ly giai toks pat, ko kį sta­ty ti bu vo nu ma ty ta pro jek te.

„Si tua ci ja to kia, kad iš šio dar­že lio sta ty bų nie ko neuž dirb si me, ta čiau pa sta tą pa sta ty si me to­kį, kad pa skui ne bū tų gė da ir mū­sų nie kas ne kal tin tų. Iš es mės tie skir ti pi ni gai yra dar že lio sa vi kai­na. Mes ir taip sten gė mės iš sau go ti vi sus pro jek te nu ma ty ta dalis, ku­rių sa vi val dy bė jau no rė jo at si sa­ky ti. Sta ty bos tik rai ne nu ken tės. Da bar ti nė je sta ty bų sek to riaus si­tua ci jo je džiau gia mės ir ką nors ge ra vil nie čiams pa da rę“, – dien­raš čiui ko men ta vo „Ran gos IV“ va do vas Lai mu tis Pin ke vi čius.

Jo tei gi mu, Per kūn kie my je at si­ra sian tis dar že lis bus kur kas ko­ky biš kes nis už dau ge lį sos ti nė je anks čiau sta ty tų to kio ti po įstai­gų.

„Vie nas iš jo mo der nu mo pa­vyz džių – kli ma to kont ro lė kla sė­se. Jo kiuo se se nuo se dar že liuo se nė kal bos nė ra apie to kius da ly­kus, nors tai syk lės to ir rei ka lau­ja“, – aiš ki no vers li nin kas.

Iš pro jek to, kaip sa ko L.Pin ke vi­čius, nie ko neuž dirb sian ti jo įmo­nė vis dėl to gaus nau dos.

„Šia me kvar ta le vis dar tu ri me ne ma žai ne par duo tų bu tų. Dar­že lis bus vie nas iš inf rast ruk tū ros dalių, tad mums nau din gas. No ri­si tą kvar ta lą iš baig ti iki ga lo. Ne­daug ir tet rūks ta“, – sa kė pa šne­ko vas.

Nu ma to ma, kad su tar tis bus pa­si ra šo ma tik už bai gus vi sus su su­tar ti mi su si ju sius teis mi nius gin­čus, pra dė tus 2010 m.

VD inf.

penktADIenIS, vASArIo 10, 2012

Vilniuje vėl krikštijamos gatvės.

4p.

Ma tas Mik ne vi čius

Įvai rūs sos ti nės vi suo me ni niai ju-dė ji mai vis la biau pik ti na si gy vū-nų lai ky mo są ly go mis sa vi val dy-bės įmo nei „Grin da“ pri klau san-čio je prie glau do je. Mies to va do vai ti ki na, kad įmo nė dir ba tin ka mai.

So cia li nia me tink le „Fa ce book“ su kur ta be glo bių gy vū nų gy nė­jų gru pė „Aš pa mi lau prie glau­di nu ką“ kal ti na sa vi val dy bę ir jos val do mą bend ro vę „Grin da“ dėl ne tin ka mos gy vū nų prie žiū­ros įmo nei pri klau san čio se pa tal­po se.

Pa si pik ti nę mies tie čiai tei gia, ne va be šei mi nin kų li kę šu nys ir ka tės „Grin dos“ prie glau do je lai­ko mi an ti sa ni ta ri nė mis są ly go mis, nua lin ti, ne tin ka mai mai ti na mi ir nuo lat ken čia šal tį.

Vie na vil nie tė so cia li nia me tink le tvir ti no, kad įstai go je „žiau­riai kan ki na mi gy vū nai, klai kios jų lai ky mo są ly gos“.

Tie sa, „Vil niaus die na“ yra ra­šiu si ir apie šą lan čius šu nis „gy­vy bės va go nė liuo se“, kur taip pat pri glau džia mi be šei mi nin kų li kę gy vū nai. Ta čiau va go nė liai pri­

klau so ne vals ty bi nei, o vi suo me­ni nei or ga ni za ci jai.

Dėl įmo nės ne rū pes tin gu mo pri žiū rint be glo bius gy vū nus su­si kū ręs ju dė ji mas jau krei pė si ir į mies to val džią, ta čiau ši ka te go riš­kai nei gia bet ko kius kal ti ni mus.

Ko men tuo da mas si tua ci ją mies­ to vi ce me ras Ro mas Ado ma vi čius sa kė ne ga lin tis su pras ti, ko dėl ki­lo šis ažio ta žas. Jo tei gi mu, „Grin­dos“ gy vū nų prie glau da vei kia tin ka mai, o pa mes ti nu kų lai ky mo są ly gos pa sta ruo ju me tu įstai go­je tik ge rė jo, tam iš leis ta ne ma žai pi ni gų.

„Api bend rin da mas ga liu pa sa­ky ti, kad prie glau da dir ba pa gal vi sus priim tus tei sės ak tus, pa gal vi sas bū ti nas nor mas, ne pa žei džia nei kokių nors sa ni ta ri nių nuo sta­tų, nei ko nors ki ta. Ne tie sa, kad gy vū nai šą la. Be to, prie glau do je vei kia net ir ve te ri na ri jos kli ni ka“, – dien raš čiui „Vil niaus die na“ ko­men ta vo vie nas mies to va do vų.

Jis pri dū rė, kad ne pa si ten ki­ni mo ban ga dėl „Grin dos“ ky la jau ne pir mą kar tą, ta čiau, užuo t sten gę si pa tys ką nors pa da ry­ti be glo bių gy vū nų la bui, žmo nės net ne ži no da mi rea lios si tua ci jos

įsi ve lia į įvai riau sius prie šiš kus ju dė ji mus.

To kios pat po zi ci jos lai ko si ir mies to me ras Ar tū ras Zuo kas. Į ju dė ji mo in ter ne te jam už duo­tą klau si mą at sa kęs taip: „Tik rai, la bai ne są ži nin ga taip men kin­ti „Grin dos“ dar buo to jų dar bą ir pa stan gas. Ypač po to, kai pa si ra­šy ta bend ra dar bia vi mo su tar tis su Lie tu vos gy vū nų glo bos drau gi ja, pa keis ti va do vai.“

„Grin dos“ va do vas Al gi man­tas Vi lū nas dėl gy vū nų prie glau­dos pa siū lė kreip tis į sa vi val dy bės Vie šų jų ry šių sky rių ir tik trum pai pa sa kė: „Ver ti nu ge rai.“

Vil nie čiai ra gi na sa vi val dy bę ap svars ty ti šių „Grin dos“ funk­ci jų per da vi mą pri va čiai įmo nei. Ta čiau sa vi val dy bės at sa ky mas konk re tus – toks ban dy mas kar­tą jau ne pa si tei si no.

„Sa vi val dy bė jau bu vo per da­vu si šios funk ci jos vyk dy mą pri­va čia jam sek to riui 1997–1998 m. Re zul ta tai pa ro dė, kad mies te pa­dau gė jo be na mių gy vū nų, daug gy vū nų žū da vo po ra tais, nes pri­va tu sis sek to rius ne su ge bė jo vyk­dy ti šios funk ci jos“, – ko men tuo­ja mies to Vie šų jų ry šių sky rius.

Aist ros dėl gy vū nų prie glau dos

Dėl dar že lio mums gė da ne bus

Si tua ci ja to kia, kad iš šio dar že lio sta ty bų nie ko neuž dirb si me, ta čiau pa sta tą pa sta ty­si me to kį, kad pa skui ne bū tų gė da ir mū sų nie kas ne kal tin tų.

Lai mu tis Pin ke vi čius:

Tur gų siau bė lieps nos

Per nai rugp jū tį tur ga vie tę nu siau­bė gais ras. Jo prie žas tys lig šiol ne­nus ta ty tos. Te be vyks ta ty ri mas. Per gais rą nu ken tė jo san tech ni kos, bui­ti nės che mi jos, au to mo bi lių de ta­lių, mez gi nių sky riai, nuo sto lių pa­ty rė pu sant ro šim to par da vė jų. Ne vie nas pre kiau to jas nė ne bu vo ap­si drau dęs, tad pa ty rė ne ma žų nuo­sto lių. Tur ga vie tę ad mi nist ruo jan­čių bend ro vių va do vai su ži niask­lai da šia te ma bend rau ti ven gia.

Schema „apvok valstybę“

Iri na An tu lie nė Bu vu si Ga riū nų ini cia ty vi nės smul kių jų pre ky bi nin kų gru pės at sto vė

Kiek aš ži nau iš sa vo pa žįs ta­mų pre kiau to jų, po ky čių Ga­riū nų tur ga vie tė je – jo kių. O kas ga lė jo pa si keis ti? 70–80

pro c. pre kių da bar ve ža ma iš Len ki jos ir Ga riū nai nuo to ne sus to jo. Vi si dir ba nor ma liai. Tas rei das ir taip bu vo pa vė­luo tas.Tar ki me, vie na įmo nė ir to liau siun čia pre kes, tik jų mui tus su mo ka Lat vi jo je. Tos, ku rios bu vo tei sė sau gos pa rei gū nų tik ri na mos, taip pat nau do jo šią sche mą. Ki niš kų pre kių rin ko je Ga riū nuo se bu­vo ke tu ri di die ji žai dė jai. Vi sus juos paė­mė. Ta čiau vie na iš įmo nių to liau dir ba. Atlikus va ly mą ji pa si da rė lat viš ka tie­siog. Apie tai dir ban tys Ga riū nuo se ne­pa sa kos nie ka da, nes vi si bi jo.

Komentaras

Pa na šu mai: �� tei�sė�sau�gi�nin�kai�ne�sle�pia,�kad�Ga�riū�nų�ir�Vil�niaus�tak�si�vers�lo�sche�mos,�kaip�ap�gau�ti�vals�ty�bę,�pa�na�šios�kaip�du�van�dens�la�šai.� �

� Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

3

miestas

penktADIenIS, vASArIo 10, 20124

miestas

Ind rė Pep ce vi čiū tėi.pepceviciute@diena.lt

Mi nus 20 – per šal taTen ka pri pa žin ti, kad že mę su­kaus čius gruo dui ir spau džiant di­de liam šal čiui žmo nės smal sio mis aki mis nu ly di dvi ra čius mi nan čius en tu zias tus. Gal būt ne kas dien ir ne de šim ti mis, bet net ter mo met­ro stul pe liui nu kri tus iki mi nus 20 dvi ra ti nin kų mies te iš vys ti ga li ma.

Sa vi gy nos stu di jos va do vas, ak­ty vų ir svei ką gy ve ni mo bū dą pro­pa guo jan tis Bar tas Bag do na vi čius, ati da vęs ma ši ną žmo nai, vie toj nau jos įsi gi jo dvi ra tį. Tie sa, prie en tu zias tų, dvi ra čiais laks tan čių net ir ta da, kai už lan go vieš pa tau­ja jo di de ny bė šal tis ir ter mo met­ro stul pe lis nu krin ta iki mi nus 20 ir že miau, jis sa vęs ne pris ki ria.

„Esant 10 laips nių šal čiui ga li­ma va žiuo ti. Per di džiuo sius šal­čius, kai bu vo mi nus 20 ir dau­giau, ne drį sau. Dėl di de lio šal čio va žiuo jant jau ir įkvėp ti neį ma­no ma“, – sa kė nuo ru dens kaip pa grin di nę trans por to prie mo­nę va žiuo ti mies te dvi ra tį pra dė­jęs nau do ti B.Bag do na vi čius. Nors di de lis šal tis sa vi gy nos inst ruk to­riui ir ne ma lo nus, pū ga jo neiš gąs­di no. Paš ne ko vo tei gi mu, va žiuo­ti dvi ra čiu, kai pū ga, bet šal čio tik mi nus 5, – nie ko to kio. „Tai juo­kas. Už si de di aki nius ir va žiuo ji“, – juo kė si jis.

Rei kia pa si sau go tiVa žiuo ti dvi ra čiu svei ka, kaip tei­gė B.Bag do na vi čius. O ir su mies­tu ge riau su si pa žįs ti. „Tai svei ko gy ve ni mo pro pa ga vi mas. Man la­bai di de lis mo ty vas yra eko lo gi ja. Be vi so to, ir su Vil niu mi su si pa ži­nau. Gy ve nu čia še še rius me tus, ir tik va ži nė da mas dvi ra čiu at ra dau, kad Žvė ry ne yra la bai gra ži baž ny­čia. Tai vi sai ki tas gy ve ni mas“, – dės tė pa šne ko vas.

Iš mė gin ti dvi ra tį ir va ži nė ti juo mies te jau ną vy rą įkvė pė Da ni jos pa vyz dys.

„Ten sau sa ar snie gas – žmo nės va žiuo ja dvi ra čiais. Pa ma niau, ko­dėl ir man neiš ban džius. Ži no ma, Da ni jo je dvi ra čių inf rast ruk tū ra su tvar ky ta itin ge rai. Čia va žiuo­da mas dvi ra čiu žie mą ir pės čiuo­sius, ei nan čius dvi ra čių ta ku, ne­ty čia esu kliu dęs, ir po au to mo bi lio ra tais vos ne pak liu vau, ir pan.“, – apie są ly gas va ži nė ti dvi ra čiu žie­mą Lie tu vo je pra šne ko B.Bag do­na vi čius. Jo ma ny mu, vis kas bū tų pa pras ta, jei vai ruo to jai ir pės tie ji bū tų są mo nin ges ni.

Kai me žie ma ne bai siŽi no ma, min ti dvi ra tį įma no ma ir tuo met, kai už lan go dau giau nei mi nus 20. Gat vė se ir praė ju sią sa­vai tę bu vo ga li ma pa ma ty ti šal čio ne pa bū gu sių dvi ra ti nin kų. Tik to­kiam orui rei kia įsi gy ti kau kę, ku­ri ap sau go vei dą nuo šal čio, šil tes­nę ap ran gą.

O štai Lie tu vos kai muo se žie mą dvi ra ti nin kų ne trūks ta. Tie sa, šal­čiui sting dant kau lus jų šiek tiek su ma žė ja. „Da bar ma žiau, bet vis tiek yra iš ti ki mų dvi ra čių my lė to­jų. Ap si mu tu riuo ja ke pu rė mis, ša­li kais, kad tik akys ma ty ti, ir pir­myn per pro vė žas“, – pa sa ko jo po gy ven vie tes va ži nė jan ti Kris ti na.

Per ka dvi ra čius ir pa dan gasNo rint sau giai va ži nė ti dvi ra čiais žie mą, rei ka lin gos tam skir tos pa­dan gos. Ži no ma, jos kai nuo ja – vie nos pa dan gos kai na yra apie 150 li tų ir dau giau, ir dau ge lis žmo nių tau py da mi jų ne per ka. B.Bag do­

na vi čiaus kal nų dvi ra čio pa dan gos uni ver sa lios. Ta čiau kar tą skau­džiai nu kri tęs vy ras sa kė su si mąs­tęs, kad vis dėl to rei kė tų įsi gy ti ir žie mi nes.

Pa si tei ra vo me pre ky bi nin kų, kiek ap skri tai ak ty vi pre ky ba dvi­ra čiais žie mą ir ar pa klau sios žie­mi nės pa dan gos. At sa ky mų iš gir­do me įvai rių.

„Pre ky bos, ga li ma sa ky ti, be­veik nė ra“, – tvir ti no par duo tu vės „Ge ras dvi ra tis“ ve dė jas Ai va ras Bu čys. Di de lės žie mi nių pa dan gų pa klau sos – taip pat. Pa ly gin da mas su praė ju siais me tais jis sa kė, kad šie met žie mi nių pa dan gų pa klau sa di des nė, nes iki sau sio vi du rio ne­bu vo tik ros žie mos. „Žmo nės va ži­nė jo dvi ra čiais, pir ko žie mi nes pa­dan gas. Dė da vo jas dėl le do, kad, jei pa šal tų, ne bū tų taip sli du“, – pa sa ko jo A.Bu čys.

Nors žie mi nės pa dan gos ir ne pa­čios pi giau sios, par duo tu vės ve dė­jo tei gi mu, jos il gaam žės – tin ka­mos nau do ti 10–15 me tų. Spyg liai su dy la, bet gu ma iš lie ka, ir žmo gui jų il gam už ten ka. Be je, vy ras, kal­bė da mas apie dvi ra čius, už si mi­nė, kad po žie mos pa ti ria mi di de­li nuo sto liai, nes rei kia keis ti daug dvi ra čio da lių. To prie žas tis – pra s­ ta drus ka.

„Pas mus ke lius bars to pa čia pra s­ čiau sia drus ka, ko kia tik įma no ma. Ji ėda vis ką: ir ma ši nas, ir dvi ra čius, ir ba tus“, – ap gai les ta vo A.Bu čys.

Par duo tu vių „Fu ji dvi ra čiai“ ir „Dvi ra tis plius“ at sto vai dien raš­čiui tei gė, jog net ir žie mą žmo­nės dvi ra čius per ka. Ir, pa ly gin ti su praė ju siais me tais, jų pa klau­sa di des nė. Par duo tu vės „Dvi ra tis plius“ at sto vas dvi ra čių pa klau­są pri ly gi no sli džių ar sli di nė ji mo ap ran gos.

„Fu ji dvi ra čių“ par da vė jo­kon­sul tan to Vy tau to Ker šio tei gi mu, šal tuo ju me tų lai ku pa klau sios ne tik žie mi nės, bet ir pa pras tos pa­dan gos, nes yra ma nan čių, kad dvi ra čiu to kio mis pa dan go mis va­žiuo ti ge riau.

Spei gas dvi ra čių mė gė jams ne bai susĮ Lie tu vą atė jus tik rai žie mai spar čiai po pu lia rė jan tys dvi ra čiai ne li ko vi sai pa mirš ti. Pre ky bi nin kai tei gia, kad pir kė jų su lau kia net ir šal tuo ju me tų lai ku, o spau džiant ne žmo niš kam šal čiui vie ną ki tą dvi ra ti nin ką ga li ma iš vys ti ir gat vė se.

En tu zias tai: �� net�ir�spau�džiant�ke�lio�li�kos�laips�nių�šal�čiui�sos�ti�nė�je�ga�li­ma�pa�ma�ty�ti�dvi�ra�ti�nin�kų.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Kai bu vo mi nus 20 ir dau giau, va žiuo­ti ne drį sau. Dėl di de­lio šal čio va žiuo jant jau ir įkvėp ti neį ma­no ma.

Bar tas Bag do na vi čius:

Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt

Vil niaus mies to sa vi val dy bės ta ry­bos spren di mu pen kio li kai iki šiol bu vu sių be var džių gat vių su teik­ti pa va di ni mai, pa ko re guo tos de­šim ties gat vių at kar pos.

An ta kal nio ir Ra sų se niū ni jo se esan ti be var dė gat vė pa va din ta Kir ku to alė­ja, Pa ne rių se niū ni jo je at si ra do San­dė lių, Ter mi na lo, Lo gis ti kos gat vės, Nau ji nin kų se niū ni jo je – Ber nar do Braz džio nio, Kuz miš kių, Zig mo Gė­lės, But kų Ju zės, Faus to Kir šos, Jo­no Ais čio, Ig no Jo ny no, Pa ku pe čių, Alek sand ro Va na go, Sta sio Sa ma la­vi čiaus, Juo zo Ma cei kos.

Vil niaus mies to pa va di ni mų, pa­mink lų ir at mi ni mo len tų ko mi si­jos pir mi nin kė ta ry bos na rė Dai na Ur ba na vi čie nė dien raš čiui sa kė, kad me džia gos gat vių pa va di ni­mams gau na iš įvai riau sių ins ti­tu ci jų, or ga ni za ci jų ir pa pras tų gy ven to jų. Ko mi si jai be lie ka nu­spręs ti, ko kiai gat vei koks pa va di­ni mas tin ka mes nis.

„Dau giau sia me džia gos ap svars­ty ti gau na me iš gy ven to jų, ben­ d ruo me nių ir Mies to plėt ros de­par ta men to, o in for ma ci ją apie be var des mies to gat ves pa tei kia „Vil niaus mies to pla nas“. Vi suo­me ni nė ko mi si ja nag ri nė ja ir svars­to pa teik tą me džia gą. Mū sų ko mi­si jos siū ly mai ke liau ja į Kul tū ros,

švie ti mo ir spor to ko mi te tą, kai šis pri ta ria, jie pa tei kia mi ad mi nist ra­ci jos di rek to riui ir vė liau svars to­mi bei tvir ti na mi ta ry bo je“, – gat­vių krikš ty nų pro ce dū ras pri sta tė po li ti kė.

Anot jos, mies to gat vių pa va di­ni mai vis dar pa ren ka mi ir pa gal ne se niai ana pi lin iš ke lia vu sio is­to ri ko An ta no Rim vy do Čap lins ko ves tus są ra šus.

„Yra są ra šai, ku riuos su da rė Vil­niaus mies to gat vių ty ri nė to jas a. a. A.R.Čap lins kas. Są ra šas su da ry tas iš gar bin gų as me nų, is to ri nių vie­to var džių, Vil niaus kraš to upe lių. Ren kant gat vių pa va di ni mus taip pat at si žvel gia ma ir į tos vie tos is to ri ją, bū si mus pro jek tus. Taip pat kvar ta­

lus sten gia ma si gru puo ti pa gal vie­to var džius, as me ny bes ir pa na šiai“, – kal bė jo D.Ur ba na vi čie nė.

Be jau mi nė tų gat vių, Ver kių se­niū ni jo je ko re guo ja mos An ta­no Kru tu lio, Pran ciš kaus Smug­le vi čiaus, Vla do Drė mos gat vių at kar pos, An ta kal nio se niū ni jo­je – An ta kal nio gat vės ir Ne men­či nės plen to, Vir šu liš kių se niū ni­jo je – Še šuo lių gat vė, Šeš ki nės ir Šni piš kių – Ozo gat vė, Vilk pė dės se niū ni jo je – Ei gu lių ir Elekt ri nės gat vės, Nau ji nin kų se niū ni jo je – Al šė nų gat vė.

Pa kei ti mus įre gist ra vus re gist­re, at nau jin ta in for ma ci ja bus pa­skelb ta ir Vil niaus mies to sa vi val­dy bės in te rak ty via me že mė la py je.

Vil niu je vėl krikš ti ja mos gat vės

Var dy nos: �� daž�niau�siai�gat�vių�pa­va�di�ni�mus�siū�lo�pa�tys�vil�nie�čiai.�� Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

penktADIenIS, vASArIo 10, 2012

Stasys Gudavičiuss.gudavicius@diena.lt

Už da ras po sė disKet vir ta die nį vy ko opo zi ci jos ly­de rio Va len ti no Ma zu ro nio va do­vau ja mos Sei mo lai ki no sios ty ri mo ko mi si jos ban ko „Sno ras“ bank ro­tui iš tir ti už da ras po sė dis.

Į jį at vy ko Sei mo Au di to ko mi­te to pir mi nin kė Lo re ta Grau ži nie­nė, Biu dže to ir fi nan sų ko mi te­to pir mi nin kas Kęs tu tis Gla vec kas bei An ti ko rup ci jos ko mi si jos va­do vas Li gi tas Ker na gis. Jie, taip pat ko mi si jai pri klau san tis Sei mo Na cio na li nio sau gu mo ir gy ny­bos ko mi te to pir mi nin kas Ar vy­das Anu šaus kas, pa tei kė ko mi si jos na riams vi są tu ri mą in for ma ci ją, su si ju sią su „Sno ro“ bank ro to ap­lin ky bė mis, at sa kė į ko mi si jos na­rių klau si mus.

Po po sė džio po li ti kai ne de ta li za­vo, apie ką ja me kal bė jo, tik ap ta­kiai už si mi nė pa tei kę vi są tu ri mą in for ma ci ją apie pa dė tį „Sno ro“ ban ke.

„Ne ga liu pa sa ky ti nie ko konk re­čiau, nes vi sa iš įvai rių ins ti tu ci jų

pa teik ta in for ma ci ja, vi si at sa ky­mai į klau si mus yra ri bo to nau do­ji mo“, – tei gė L.Grau ži nie nė.

Bet, anot jos, „pa teik to je me­džia go je yra įdo mių da ly kų“.

At sa ky mas ne pa ten ki noVis dėl to, pa sak Au di to ko mi te to va do vės, ne vi sa gau ta in for ma ci­ja yra iš sa mi. „Ti kė jau si in for ma­ty ves nės ata skai tos“, – kal bė da ma apie bu vu sio „Sno ro“ lai ki no jo ad­mi nist ra to riaus Si mo no Freak ley pa teik tą me džia gą sa kė po li ti kė.

Ji ti ki si, kad per ar ti miau sią sa­vai tę, gal būt iki va sa rio pa bai gos, gaus pa pil do mos in for ma ci jos, ku ri ga lės pa ro dy ti „tik rą ją pa­dė tį ir pa teik ti iš sa mes nį vaiz dą“, kaip at ro dė „Sno ras“ ir jo veik la prieš pat per nai lapk ri čio vi du ry je priim tą spren di mą na cio na li zuo­ti šį ban ką.

„Ti kiuo si, dar at sa kys“, – sa kė Au di to ko mi te to pir mi nin kė.

Iki ko vo ti ki ma si gau ti ir Fi nan­sų mi nis te ri jos bei ki tų vals ty bi nių ins ti tu ci jų spe cia lis tų at sa ky mą, kiek pro fe sio na li bu vo tarp tau ti nės au di to įmo nės „Ernst and Young“

per nai va sa rą pa teik ta tei gia ma iš­va da apie „Sno rą“. „Lau kiam iš va­dų. Ta da to liau ko mi te te tir si me tiek šią au di to ata skai tą, tiek ki tus klau­si mus“, – mi nė jo L.Grau ži nie nė.

Ki ti lai ki no sios ko mi si jos po sė­dy je da ly va vę Sei mo na riai taip pat ne bu vo kal būs. L.Ker na gis ir K.Gla­vec kas pra ne šė tik per da vę ko mi si jai vi są tu ri mą in for ma ci ją apie pa dė­tį „Sno re“, gau tą iš Lie tu vos ban ko, Fi nan si nių nu si kal ti mų ty ri mo tar­ny bos ir ki tų ins ti tu ci jų.

„Ma nau, kad tai nė ra ga lu ti niai at sa ky mai ir jie atei ty je dar bus tiks li na mi“, – tei gė L.Ker na gis.

Dis ku ta vo apie dar bo tvar kąV.Ma zu ro nis pra ne šė, kad ket vir­ta die nį lai ki no sios ko mi si jos po­sė dy je ne tik bu vo iš klau sy ti Sei mo ko mi te tų va do vai, bet ir tar ta si dėl to les nio šios ko mi si jos dar bo.

„Mes iš klau sėm ki tų ko mi te tų ir ko mi si jų va do vus, ko kią in for ma­ci ją jie tu ri, kaip ža da to liau dirb ti su „Sno ro“ rei ka lais. Su ta rėm, kad bend ra dar biau si me ir kar tu ieš ko­si me at sa ky mų į vi sus dėl šios is to­ri jos iš ky lan čius klau si mus“, – tei­gė ko mi si jos va do vas.

Anot jo, bu vo ap tar tas są ra šas as me nų, ku rie tu rė tų bū ti pa kvies­ti liu dy ti ko mi si jai. Pre li mi na riai su tar ta dėl maž daug dvi de šim ties esa mų ar bu vu sių vals ty bės pa­rei gū nų. Ta čiau ga lu ti nai šis są ra­šas dar ne pat vir tin tas. Su tar ta tik

dėl to, kad į ki tą ant ra die nį ren­gia mą lai ki no sios ko mi si jos po sė­dį bus kvie čia mas da bar ti nis Lie­tu vos ban ko val dy bos pir mi nin kas Vi tas Va si liaus kas, bu vęs cent ri nio ban ko va do vas Rei nol di jus Šar ki­nas ir dar 2004 m. Lie tu vos ban­ko val dy bos na riu pa skir tas Aud­rius Mi se vi čius.

Taip pat nu spręs ta su for mu luo ti apie tris de šimt pa klau si mų į įvai­rias ins ti tu ci jas ir pra šy ti pa teik­ti in for ma ci ją apie „Sno ro“ veik lą, jo prie žiū rą, bank ro to ap lin ky bes. To kie pa klau si mai bus iš siųs ti Vy­riau sy bei, Lie tu vos ban kui, Ge­ne ra li nei pro ku ra tū rai, spe cia lio­sioms tar ny boms.

Su si gin či jo dėl bal sa vi moKo mi si jos na riai pla na vo iš rink ti pir mi nin ko pa va duo to jus, ta čiau to ne pa da rė su si gin či ję, kaip tu ri bū ti trak tuo ja mi bal sa vi mo re zul­ta tai. „Mes ne ži no me, ar bal sams

pa si skirs čius po ly giai pir mi nin ko bal sas le mia mas, to dėl nu spren dė­me dėl to pa si tei rau ti Sei mo tei si­nin kų“, – sa kė V.Ma zu ro nis.

Jo va do vau ja mo je ko mi si jo je še ši na riai pri klau so val dan čia jai koa li­ci jai, še ši – opo zi ci jai.

Ko mi si jos po sė dy je ne dis ku tuo ta dėl jos na rio kon ser va to riaus Jur gio Raz mos pa siū ly mo dek la ruo ti sa vo pri va čiuosius in te re sus, su si ju sius su „Sno ru“.

„Pa gal ga lio jan tį įsta ty mą tai nie kaip neį for min ta. Tai yra tik vie no ko mi si jos na rio ini cia ty va. Ko mi si jos na riai, kaip ir vi si li kę Sei mo na riai, tu ri tei sę dek la ruo­ti pa pil do mai sa vo in te re sus konk­re čiais iš ky lan čiais klau si mais ar ne“, – sa kė V.Ma zu ro nis.

Pra šys ins pek ta vi mo me džia gosV.Ma zu ro nio va do vau ja ma lai ki no­ji ko mi si ja tu ri iki šių me tų bir že lio 1 d. at sa ky ti į Sei mo su for mu luo tus 14 klau si mų apie „Sno ro“ bank ro to ap lin ky bes, lai ki no jo ad mi nist ra­to riaus bei bank ro to ad mi nist ra to­riaus įdar bi ni mą ir jų at ly gi ni mą.

Ko mi si jos na riai jau anks čiau su ta rė, kad pra šys Lie tu vos ban ko „Sno ro“ ins pek ta vi mo, ku ris bu vo at lik tas iki jį na cio na li zuo jant, me­džia gos.

Bank ro to by la ban kui „Sno ras“ iš kel ta per nai gruo džio 7­ąją. Vy­riau sy bė „Sno rą“ na cio na li za vo lapk ri čio 16­ąją.

Į ap klau sas – bū rys pa rei gū nųSei mo lai ki no ji ko mi si ja „Sno ro“ bank ro­tui tir ti ža da ap klaus ti apie dvi de šimt pa­rei gū nų ir gau ti ins ti tu ci jų at sa ky mus į tris de šim tis pa reng tų klau si mų.

Už dan ga: �� po�po�sė�džio�po�li�ti�kai�ne�de�ta�li�za�vo,�apie�ką�ja�me�kal�bė�jo,�tik�ap�ta�kiai�už�si�mi�nė�pa�tei�kę�vi�są�tu�ri�mą�in�for�ma�ci�ją�apie�pa�dė�tį�„Sno�ro“�ban�ke.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Lau kiam iš va dų. Ta da to liau ko mi te te tir si­me tiek šią au di to ata­skai tą, tiek ki tus klau­si mus.

Lo re ta Grau ži nie nė:

5

lietuva

Ultimatumas: �� jei� jų� reikalavimai� nebus� išklausyti,�mokytojai� ketina�rengti�ilgesnį�streiką.�� � Simono�Švitros�nuotr.

And re jus Žu kovs kisa.zukovski@diena.lt

Sos ti nė je ket vir ta die nį su si rin kę pe da go gai pri ta rė įspė ja ma jam mo kyk lų strei kui. Pe da go gai Švie­ti mo ir moks lo mi nis te ri jos rei ka­lau ja im tis re for mų ir iš sau go ti kai­mo mo kyk las.

Vil niu je su si rin ko 63 Lie tu vos švie­ti mo pro fe si nės są jun gos (LŠPS), at sto vau jan čios dau gu mos Lie tu­vos mo ky to jų in te re sams, at sto vai. Bal suo da mi jie nu spren dė, kad va­sa rio 21 d. mo kyk lo se vyks įspė ja­ma sis dvie jų va lan dų strei kas. Šiuo me tu kal ba ma, kad prie ak ci jos pri si dės apie 400 mo kyk lų, ta čiau kiek vie na švie ti mo įstai ga dėl da­ly va vi mo ar ne da ly va vi mo pro tes to ak ci jo je spręs sa va ran kiš kai.

Strei ką mo ky to jai ruo šia si skelb­ti, nes ma no, kad da bar švie ti mo sri ty je eg zis tuo jan ti tvar ka nu­kreip ta prieš ma žas mo kyk las, ku­rių dau giau sia yra pro vin ci jo je. Di­džiau sia blo gy bė, anot pe da go gų, yra mo ki nio krep še lio sky ri mo me­to di ka.

„Šian die nė tvar ka ver čia stam­bin ti di de les mo kyk las ir di din ti kla ses. Ma žos mo kyk los nyks ta“, – tei gė LŠPS pir mi nin kas And rius Jur ge le vi čius.

Pro fe si nių są jun gų at sto vai taip pat iš kė lė rei ka la vi mą neį ves ti pla­nuo ja mos nau jos pe da go gų to bu­li ni mo kon cep ci jos, ku ri nu ma to pri va lo mą ją re gu lia rią mo ky to jų ates ta ci ją.

Jei gu įspė ja mo ji pro tes to ak ci ja re zul ta tų ne duos, mo ky to jai ža da im tis griež tes nių veiks mų ir il gin­

ti strei ko lai ką. Šiuos rei ka la vi mus yra pa si ra šę 15 tūkst. mo ky to jų iš vi sos Lie tu vos.

Su va žia vi me da ly va vę mo ky­to jai tei gė pri ta rian tys su si rin ki­mo spren di mams. Tel šių jau ni mo mo kyk los ikip ro fe si nio mo ky mo mo ky to jas Ar tū ras Šešp lau kis tei­gė nuo gąs tau jan tis, kad jei tvar ka liks ne pa ki tu si, jų mo kyk la bus už­da ry ta.

„Gim na zi joms dar šiek tiek leng­viau, o štai mums, de šimt me tei mo kyk lai, gre sia rim tos pro ble­mos. Ir yra rea li ti ki my bė, kad mus už da rys“, – at vi ra vo pe da go gas.

Ko le gai pri ta rė ir is to ri jos mo­ky to jas Eri kas Gai ga las iš Ro kiš kio „Ro mu vos“ gim na zi jos. Jo nuo mo­ne, vi si vi di niai re zer vai jau iš nau­do ti – su ma žin ti at ly gi ni mai, at si sa­ky ta pre mi jų už pa pil do mą dar bą.

Mo ky to jai lie jo nuo skau das

Ar tū ras Zuo kas, Vil­niaus šei mi nin kas, auk lė jo tak sis tus: „Čia jums Gar lia vos

ne bus!“ O kas bus?Už mir ši me kos mi nes są skai tas už šil dy mą lapk ri čio mė ne sį ir plo si­me ryž tin gam me rui už jo rei ka­la vi mą nu trauk ti ko miš ką bei er­zi nan čią „Vil niaus ener gi jos“ rek­la mą. Ma lo niai link čio si me ir kri­zen si me, kai me ras į mies tie čio klau si mą, ko dėl to kios di de lės są skai tos už šil dy mą, mes te li: „To­dėl, kad per ma žai už dir ba te.“O gal bal su kva to si me, kai A.Zuo­kas sa vaip in terp re tuos mo kes­čių įsta ty mus ir per ži niask lai­dą žais min gai per da vi nės lin kė­ji mus fi nan sų mi nist rei.

Be je, ta ry bos na riui Val dui Be­kuns kui me ras pa siū lė skam bin ti jam as me niš kai, vos per te le vi zi­ją iš vys tą vil nie čius ner vi nan čią rek la mą. Tur būt Vil niaus val do­vas neį si žeis, jei vi si mies tie čiai skų sis ne tik so cia li niuo se tink­luo se, bet ir skam bins jam rim­tes niais klau si mais, ne tik dėl ši­lu mi nin kų rek la mos.A.Zuo ko dar bo te le fo no nu me ris (8 5) 211 2889. Ži no ma, jis pa ts neat­si lieps, bet vis tiek ga li ma ban dy­ti. Gal būt sek re to rė su jungs, gal būt iš klau sys ir pa siųs į Vie šų jų ry šių sky rių, gal nu kreips pas da bar pa š­ ti nin ku va di na mą se niū ną.Dar grei čiau siai bus ga li ma skam­bin ti ir į sa vi val dy bės stei gia mą tak si „cent riu ką“, vėl gi gal su me­ru ne su jungs, bet šir dį bus ga li ma iš lie ti dėl tak si ma fi jos, dėl nei šar­do mos mies to drau gys tės su „Sie­mens“ are na, dėl trans por to bi lie­tų, din gu sių iš spau dos kios kų,

dėl po že mi nių au to mo bi lių aikš­te lių, dėl „to bu lo“ „Grin dos“ dar bo, dėl se niū ni jų per tek liaus ir šim­tų „lai min gų“ na mų, ku riems dėl mis ti nių prie žas čių pri rei kė dau­giau ši lu mos.Iš lie jus šir dį bū tų ga li ma ir pa si­džiaug ti dėl gran dio zi nių ir tik­rai įkve pian čių už mo jų. Sa ky si­te, ko kie už mo jai, kai mies to iž­das tuš čias, o, pa sak A.Zuo ko, val­džia vil nie čius la biau siai skriau­džia. (Ta blo go ji val džia šiuo at­ve ju yra Sei mas ir Vy riau sy bė). O ge ro ji Vil niaus val džia pla nuo­ja bent po rą fut bo lo aikš ty nų prie na cio na li nio sta dio no griau čių, ge le žin ke lio sto tį Nau ji nin kuo­se ke ti na ma už deng ti ir ten su­kur ti nau juo sius Nau ji nin kus su pre ky bos tink lais, biu rų cent rais, o pa va sa rį ge ro sios val džios ini­cia ty va Ne ry je at si gaus lai vy ba, gat vė se ka da nors pra dės kur­suo ti tram va jai... Ne rei kia klaus­ti, iš ko kio dan gaus kris mi li jo ni­nės in ves ti ci jos, rei kia džiaug tis idė jo mis ir ini cia ty vu mu.O ru de nį, jei ger bia mi žiū ro vai, at­si pra šau, rin kė jai, bal suo tų tin ka­mais nu me riais, iš pil dy tų A.Zuo­ko sva jo nę ir įteik tų jam di dį jį pri­zą – prem je ro ka rū ną, – Lie tu va tap tų ro ju mi.Pri si min ki me, kad vil nie čiams bu vo ža da ma bent 6,4 tūkst. li tų al ga... Vy riau sy bė je bū tų ga li ma įsteig ti net du „cent riu kus“: Lie­tu vos tak si, Lie tu vos oro li ni jų bend ro vės, svar biau si na cio na­li niai ren gi niai vyk tų ge riau sio je „Sie mens“ are no je, „Dal kia“ val dy­tų vi sus ša lies ši lu mos tink lus ir už dy ką sta ty tų bio ku ro ka ti li nes, krep ši nis pa ga liau bū tų pri pa žin­tas pir mą ja re li gi ja, o PVM ga lė tų su si grą žin ti ne tik pa vie niai tak­sis tai, bet ir elekt ri kai, gė li nin kai... Svar biau sia – Gar lia vos Lie tu vo­je ne bū tų...Re mian tis vie ti niais Vil niaus rei­ka lais, pa si prak ti ka vus nai ki nant se niū ni jas, grei čiau siai su ma žė tų ir sa vi val dy bių, ir mi nis te ri jų, ir de par ta men tų, ir tar ny bų.Taip tu rė tų veik ti jau nas, ini cia­ty vus, am bi cin gas ir am ži nai per­spek ty vus po li ti kas. Jo kių in te re­sų – tik ža vin gos idė jos.Iš pir mo žvilgs nio, iš nau jo sa vi­val dy bės nau jie nų po rta lo ir so­cia li nių tink lų sklei džia mos in­for ma ci jos, taip ir vei kia: ryž tin­gai, skaid riai ir pa ti ki mai.Tik kaž ko dėl tas ba lio nė lis ne­džiu gi na. Prieš de šimt me tį, re gis, nuo šir džiai džiu gi no, o gal net ir ke rė jo dau gu mą. Bur tai din go ar mies tie čiai iš mo ko skai čiuo ti?

penktadienis, vasario 10, 20126

nuomonės

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Plok, Lie tu va, Zuo kas ei na

Irma Verbienė

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone.

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.

kaRštOJI lInIJa: ReklamOs skyRIus: PlatInImO taRnyba: PRenumeRatOs skyRIus: buhalteRIJa:212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 767

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUSLukas Miknevičius – 219 1386VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUSPAVADUOTOJAIrma Verbienė – 219 1371

MIESTAS:Matas Miknevičius – 219 1373Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391LIETUVA:Stasys Gudavičius – 219 1390EKONOMIKA:Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374Lina Mrazauskaitė – 219 1388PASAULIS:Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS:Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258Mantas Stankevičius – 219 1383ŠEŠTADIENIS:Darius Sėlenis – (8 37) 302 276TV DIENA:Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380370:Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370Laima Žemulienė – 219 1374FOTOGRAFAI:Gediminas Bartuška – 219 1384Simonas Švitra – 219 1384

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379

SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688

PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

Kul tū ros pa vel do de par ta men to (KPD) Šiau lių te ri to ri nio pa­da li nio ve dė jas Ry tis Bud rys tei gia, kad vi sos Kry žių kal no,

esan čio Šiau lių ra jo ne, pro ble mos ky­la dėl jo sta tu so, ku ris kol kas ne lei džia už tik rin ti šio ob jek to tvar ky mo.

„Yra pro ble ma dėl kal no sta tu so. Pa gal įsta ty mo rai dę ten nė ra jo kio Kry žių kal no, ten yra tik pi lia kal nis – ar cheo lo gi nis pa mink las. Nuo ši to pra si de da vi sa sui ru tė, nes sau go me vie na, o rea liai yra kas ki ta. Dėl to ky­la vi sos pro ble mos, ir mes pra ktiš kai be jė giai šiuo at ve ju, be jė giai ką nors sau go ti, nes nė ra ele men ta raus ob­jek to“, – BNS sa kė R.Bud rys.

„Ten įsta ty mai pa žei džia mi kiek­vie ną die ną – kai pa sta to mas kry­žius, pa žei džia ma, nes ne ga li ma ant pi lia kal nio sta ty ti. To kia ku rio ziš ka si tua ci ja“, – kal bė jo jis.

Va kar pa vel do sau gi nin kai, dva si­nin kai ir Šiau lių ra jo no sa vi val dy bės at sto vai su si ti kę ban dė spręs ti Kry­žių kal nui ky lan čias pro ble mas, vi sų pir ma, dėl ten vyks tan čio ne le ga laus kry žių ir ki tų ob jek tų sta ty mo. Pa sak R.Bud rio, tai bu vo pir mas ban dy mas at kreip ti dė me sį į tai, jog bū ti na už­tik rin ti ypa tin gą šio kal no sta tu są. Tuo met bū tų pa pras čiau spręs ti ir jo tvar ky mo pro ble mą.

„Tai toks ob jek tas, ku rio neį ma no­ma kla si fi kuo ti. Jis toks įvai ria pu sis – ga lė tu me tu rė ti pa sau li nės reikš­mės ob jek tą, jei bū tų vis kas ge rai, jo sta tu sas bū tų su tvar ky tas. Bet čia yra ne Šiau lių lyg muo. Ma nau, šis suė ji­mas bu vo pir ma sis ban dy mas pa mė­gin ti kel ti tą klau si mą į aukš tes nį ly­

gį, nes Šiau liuo se jo neišsp rę si me“, – kal bė jo Šiau lių pa da li nio ve dė jas.

Šis kal nas, anot jo, ga lė tų bū ti ne tik ar cheo lo gi nis, bet ir sak ra li nis, is to ri­nis, et no kul tū ri nis pa mink las. Siū lo­ma su teik ti jam ir spe cia lų sta tu są.

„Sun ku jį kam nors pri skir ti, nes jis la bai uni ka lus ir su dė tin gas. Bu­vo pa siū ly mas, kad jam spe cia lų sta tu są rei kė tų su teik ti kaip Val do­vų rū mams Vil niu je – ko dėl gi ne, jei ma no me, kad tai reikš min gas ob jek tas, pa sau li nio ly gio“, – sa kė R.Bud rys.

Šiau lių sa vi val dy bės at sto vė Gi­ta na Ku du lie nė BNS sa kė, jog su si­ti ki me bu vo su tar ta kreip tis į Kul tū­ros mi nis te ri ją, kad ji im tų si veiks mų dėl nau jo sta tu so su tei ki mo Kry­žių kal nui. Šios pro ce dū ros esą ga­lė tų už truk ti iki dve jų me tų. Pa kei­tus sta tu są, bū tų svars to mas ir kal no prie žiū ros fi nan sa vi mo klau si mas – kas tu rė tų skir ti šias lė šas. Šiuo me tu ra jo no sa vi val dy bė tam at sei kė ja apie 220 tūkst. li tų per me tus.

Pa va sa rį sa vi val dy bė ke ti na pa tvir­tin ti lai ki ną sias kal no tvar ky mo tai­syk les, ku rio se bū tų nu ma ty ta, pa sak G.Ku du lie nės, ką ga li ma sta ty ti Kry­žių kal ne. Bū tų pa gei dau ja ma, kad čia at si ras tų tik me di nių, o ne plastikinių, ak me ni nių ar ki to kių kry žių, kad jų ne­bū tų sta to ma ant ta kų, kad žmo nės jų ne vež tų iš sa vo ar ti mų jų ka pų.

Pa vel do sau gi nin kas R.Bud rys į šias tai syk les žiū ri skep tiš kai: „Tur­būt nie kas ne si lai kys tai syk lių. Jei ten įsta ty mų ne si lai ko nie kas – ko ver tos tos tai syk lės.“

Kry žių kal nas yra Meš kui čių se­niū ni jo je, kai ria ja me Kul pės upe­lio kran te. Kry žiai čia pra dė ti sta ty ti XIX a. vi du ry je.

Šiuo me tu ant pi lia kal nio yra mi­li jo nai kry žių, at vež tų ne tik iš įvai­rių Lie tu vos vie tų, bet ir iš už sie nio. Krikš čio nių pa sau ly je šį kal ną iš gar­si no 1993­iai siais čia ap si lan kęs po­pie žius Jo nas Pau lius II.

Dau giau kaip 50 Kry žių kal ne sto­vin čių kry žių įtrauk ti į Kul tū ros ver­ty bių re gist rą. Kry žių kal nas įtrauk­tas į Jo no Pau liaus II pi lig ri mų ke lią.

BNS inf.

Kry žių kal nui trūks ta įsta ty mo rai dės

Pa dė tis: �� pa�gal�tei�sės�ak�tus�nė�ra�jo�kio�Kry�žių�kal�no,�ten�yra�tik�pi�lia�kal�nis�–�ar�cheo�lo�gi�nis�pa�mink�las.� �

� To�mo�Ur�be�lio�nio�(BFL)�nuo�tr.

Įs ta ty mai pa žei džia­mi kiek vie ną die ną – kai pa sta to mas kry­žius, pa žei džia ma, nes ne ga li ma ant pi lia kal­nio sta ty ti. To kia ku­rio ziš ka si tua ci ja.

Ry tis Bud rys:

O ru de nį, jei ger bia mi žiū ro vai, at si pra šau, rin kė jai, bal suo tų tin ka­mais nu me riais, iš pil­dy tų A.Zuo ko sva jo nę ir įteik tų jam di dį jį pri zą – prem je ro ka rū ną, – Lie­tu va tap tų ro ju mi.

penktADIenIS, vASArIo 10, 2012

diena.lt/naujienos/lietuva

Du jas Lie tu vai tie kian tis Ru si jos du jų kon cer nas „Gazp rom“ yra svar bus stra te gi nis Lie tu vos par t- ne ris. Jis bus kvie čia mas tap ti fi-nan si niu bū si mos nau jos du jų per-da vi mo tink lų val dy mo bend ro vės in ves tuo to ju.

Tai pa reiš kęs prem je ras And­rius Ku bi lius sa ko ti kin tis, kad su „Gazp rom“ at sto vais, da ly vau jant ir Eu ro pos Ko mi si jai, bus ga li ma konst ruk ty viai kal bė tis dėl du jų veik lų ir jų nuo sa vy bės at sky ri mo Lie tu vo je.

„Įtei kiau jam („Gazp rom“ vi­cep re zi den tui Alek sand rui Med­ve de vui – BNS past.) ir laiš ke iš­dės ty tus pa siū ly mus, kad mes jį ma ty tu me kaip fi nan si nį in ves­tuo to ją, bet ne tu rin tį le mia mo bal so prii mant spren di mus, da­ly vau jant mū sų per da vi mo sri­ties ope ra to rių ete ry je per da vi mo tiks lais. Tiks las vie nas – „Gazp­rom“ lie ka svar bus stra te gi nis par tne ris. Taip pat vi siš kai na tū­ra lu, kad „Gazp rom“ rū pi ir per­da vi mas į Ka li ning ra do sri tį, ir čia aš ne ma tau nie ko blo ga, nes, kon­cer nui ne tu rint le mia mo bal so ir bū nant tik fi nan si niu in ves tuo to­ju, spren di mus priim tų Lie tu vos vals ty bė, tu rin ti le mia mą bal są, ir dėl to ne rei kė tų per daug jau din­tis“, – in ter viu Ži nių ra di jui ket­vir ta die nį sa kė A.Ku bi lius.

Jis pa brė žė, kad ES tre čio jo ener­ge ti kos pa ke to, pa gal ku rį Lie tu­va ke ti na at skir ti „Lie tu vos du jų“ per da vi mo, pa skirs ty mo ir tie ki­mo veik las, įgy ven di ni mo ter mi­nai ne ga li bū ti kei čia mi – at sky­ri mas tu ri bū ti baig tas iki 2014 m. pa bai gos.

„Ter mi nai, ku rie nu ma ty ti įsta­ty me, – kad 2014 m. sis te ma jau tu ri bū ti per tvar ky ta, ir mes ne­tu ri me ga li my bių tai ky ti išim tis, nes pa žeis tu me ES tei sę. Ant ras da ly kas, mums pa tiems šios di­rek ty vos įgy ven di ni mas yra la­bai svar bus kuo grei tes nis, bent jau iki 2014 m. pa bai gos, nes tų me tų pa bai go je mes tu ri me tu rė­ti jau vei kian tį su skys tin tų gam ti­nių du jų ter mi na lą. Jo veik la bū tų su dė tin ga, jei gu iki to lai ko ne­bū tų at lik tas per da vi mo sis te mos at sky ri mas nuo vi sų ki tų tink lų ir neat si ras tų ga li my bė per da vi mo sis te mą tvar ky ti kaip vi siš kai ne­prik lau so mą bei vie šą inf rast ruk­tū rą“, – kal bė jo A.Ku bi lius. Jis praė ju sį ant ra die nį Vil niu je su si­ti ko su A.Med ve de vu.

VD, BNS inf.

Lie tu vos to nas švel nė ja

Mes ma ty tu me „Gazp rom“ kaip fi­nan si nį in ves tuo­to ją, bet ne tu rin tį le mia mo bal so prii­mant spren di mus.

And rius Ku bi lius:

Pre zi den to naš lė Kris ti na Bra-zaus kie nė su ša li nin kais šeš ta die-nį Vil niu je ren gia stei gia mą jį De-mok ra ti nės dar bo ir vie ny bės par-ti jos (DDVP) su va žia vi mą.

K.Bra zaus kie nė yra su rin ku si per 1 tūkst. nau jos po li ti nės or ga ni za ci­jos stei gė jų pa ra šų. Tai BNS ket vir­ta die nį sa kė ini cia ty vi nės gru pės at sto vė Vil ma Kviet kaus kie nė.

„Pa ra šų kas dien dau gė ja. Tik rai bus 1500“, – tei gė ji.

Pa gal Lie tu vos įsta ty mus įkur ti par ti ją ga li ne ma žiau kaip 1 tūkst. pi lie čių.

Anot V.Kviet kaus kie nės, su va­žia vi me, ku ris vyks K.Bra zaus­kie nės val do ma me vieš bu ty­je „Crow ne Pla za“, da ly vaus ke li šim tai de le ga tų.

Šeš ta die nį ke ti na ma priim ti re­zo liu ci ją dėl par ti jos įkū ri mo, iš­

rink ti va do vy bę, pa tvir tin ti įsta­tus.

Per nai rugp jū tį K.Bra zaus kie­nė bu vo iš rink ta Lie tu vos lais vės są jun gos (LLS) pir mi nin ke, bet lapk ri tį iš šios par ti jos pa si trau­kė ir pa reiš kė kur sian ti nau ją ju­dė ji mą.

Ji tvir ti no, kad su LLS ly de­riu Vy tau tu Šus taus ku ne pa vy ko su si tar ti ir dėl pa ma ti nių ver ty­bių, tiks lų, ir dėl par ti jos pa va di­ni mo. Anot naš lės, ji no rė jo, kad per tvar ky ta jos va do vau ja ma LLS orien tuo tų si į žmo gaus tei sių gy­ni mą, o V.Šus taus kas esą rei ka la­vo par ti ją pa va din ti Ko vo to jų są­jun ga.

K.Bra zaus kie nė yra 2010 m. mi­ru sio pir mo jo tie sio giai iš rink to Lie tu vos pre zi den to Al gir do My­ko lo Bra zaus ko naš lė.

VD, BNS inf.

Vil tys: �� K.Bra�zaus�kie�nė�ti�ki�si,�kad�šeš�ta�die�nį�bus�su�rin�ku�si�bent�pu­sant�ro�tūks�tan�čio�par�ti�jos�stei�gė�jų�pa�ra�šų.� � To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

K.Bra zaus kie nė steigs par ti ją

„Po pie ri nis tei sė tu mas“Kul tū ri nin kai ir ne vy riau sy bi nin­kai ket vir ta die nį su reng to je spau­dos kon fe ren ci jo je tei gė, kad ma žą apy var tą tu rin čios or ga ni za ci jos, vyk dy da mos ne di de lius pir ki mus, pa vyz džiui, straips nių, ap krau na­mos di de le biu rok ra ti jos naš ta, ly­gia ver te di de lių įstai gų ir mi nis­te ri jų naš tai. Taip pat, anot jų, ši tvar ka ne tin ka per kant konk re čių au to rių pa slau gas.

„DNR ko das vie šo jo pir ki mo bū du ne per ka mas“, – sa kė Me nų spaus tu vės di rek to rius Aud ro nis Imb ra sas.

Pa sak jo ir Lie tu vos na cio na li­nės fil har mo ni jos ge ne ra li nės di­rek to rės Rū tos Pru se vi čie nės, ši tvar ka nie kur ki tur ne vyk do ma taip griež tai kaip Lie tu vo je – ji esą ne lo giš ka ir imi tuo ja ma sie kiant už tik rin ti ne efek ty vų pir ki mą, o „po pie ri nį tei sė tu mą“.

„Kiek vie nas au to rius ir at li kė­jas yra tik rai uni ka lus, ir jei Lu­kas Ge niu šas ge riau siai at lie ka F.Cho pi no pre liu dus, ne kvie si me ir neapk lau si me ki tų. Taip mes tik imi tuo ja me vi są tą veik lą, vi sus tuos pir ki mus. Kaip biu dže ti nės įstai gos va do vė, mi nis te ri jai prieš me tus tu riu pa teik ti tiks lią kū ry­bi nę pro gra mą su vi so mis pa var­

dė mis. Aš ją pa tei kiu, bet atė jus lai kui vis tiek tuos pa čius at li kė­jus dar kaž kaip per ku“, – kal bė jo R.Pru se vi čie nė.

Pra si len kia su lo gi ka„Ne ži nau ša lies ES nei pa sau ly je, kur ne vy riau sy bi nėms, bent jau kul tū ros, or ga ni za ci joms to kia tvar ka bū tų tai ko ma. Jei kas nors sa ko, pvz., mi nis te ri ja, kad tai yra ES di rek ty va – tai ne tie sa, to kios di rek ty vos nė ra. Lie tu vai pri tai ky­tas griež čiau sias iš re ko men duo tų va rian tų, ku rio nė ra nie kur ki tur“, – sa kė A.Imb ra sas.

Anot jo, Vie šų jų pir ki mų įsta ty­mas ne di de lės ver tės pir ki mo at­ve ju tin ka tik ta da, kai per ka mas „ne su dė tin gas, ga na stan dar ti nių pre kių rin ki nys“ ar ba kai jį vyk do di de lė biu dže ti nė or ga ni za ci ja, tu­rin ti šią funk ci ją vyk dan tį sky rių.

„Vi si ki ti at ve jai – da bar ti nis įsta ty mas prieš ta rau ja lo gi kai, da­bar ti niams įsta ty mams ar jų lo­gi kai ar ba jo tie siog neį ma no ma lai ky tis. Ta da kiek vie nas va do vas tu ri rink tis – ar nu pirk ti ko ky biš­ką pa slau gą, ar tei sin gai už pil dy­ti po pie rius. Ir ta da po dve jų me tų atė ję tik rin to jai – Vals ty bės kont­ro lės ar ba Vie šų jų pir ki mų ta ry ba, – be abe jo, ran da daug pa žei di­mų ir su ra šo ra por tus“, – kal bė­jo A.Imb ra sas.

„Vie šo jo pir ki mo sis te mą rei­kia pa keis ti. Lie tu vos vals ty bės biu dže to lė šas yra še šis kar tus sun kiau pa nau do ti dėl tų po pie­rių nei tie sio giai gau na mas lė šas iš ES bend ro jo biu dže to. Briu se­lio pi ni gai kaž ko dėl leng viau gau­na mi be po pie rių ir jie orien tuo­ti į re zul ta tą. Lie tu vo je re zul ta tų nie kas ne ver ti na. Lie tu vo je vals­ty bės ins ti tu ci jos, ku rios pri žiū ri vie šą jį pir ki mą, la biau ver ti na, ar tvar kin gai su tvar ky ti po pie riai“, – tei gė Ne vy riau sy bi nių or ga ni za ci­jų in for ma ci jos ir pa ra mos cent ro di rek to rius Mar ti nas Žal taus kas.

Par ti jos iš skir ti nės?Anot ne vy riau sy bi nin kų ir kul tū­ri nin kų, šios sis te mos ydin gu mą at sklei dė tai, kad no ri ma nuo Vie­

šų jų pir ki mų įsta ty mo lai ky mo si at leis ti po li ti nes par ti jas. Sei me ini ci juo ja mos tai nu ma tan čios Po li ti nių par ti jų ir po li ti nių kam­pa ni jų fi nan sa vi mo bei fi nan sa vi­mo kont ro lės įsta ty mo pa tai sos.

„Jei vi sos po li ti nės par ti jos, vi sos jė gos jun gia si dėl to pa kei ti mo, kad po li ti nės par ti jos ne bū tų ta me lau­ke, ta da mes sa ko me, kas yra blo­gai dėl to įsta ty mo, kad jūs ne ga li te lai ky tis to įsta ty mo? Va di na si, rei­kia keis ti pa čią sis te mą bent jau su ma žais pir ki mais – iki 100 tūkst. li tų“, – tei gė M.Žal taus kas.

Me no kū rė jų aso cia ci ja ir ki­ti kul tū ros at sto vai jau krei pė si į val džios įstai gas, at krei pė dė me­sį į šią tre jus me tus eg zis tuo jan­čią pro ble mą – raš tai iš siųs ti Sei­mui, Vy riau sy bei, pre zi den tū rai. Jie ža da kal bė tis ir su par ti jo mis, no ri su jo mis kur ti dar bo gru pę vie šo jo pirki mo tvar kai keis ti.

„Siek si me kar tu su po li ti nė mis par ti jo mis ir at sa kin go mis ins ti­tu ci jo mis tu rė ti dar bo gru pę ir su­de rin ti tą klau si mą. Rei kia per žiū­rė ti vie šo jo pir ki mo tvar ką, gal būt ten yra sis te ma dėl sis te mos, o ne sis te ma, kaip efek ty viai už ma­žiau sią kai ną gau ti ge riau sią re­zul ta tą“, – sa kė M.Žal taus kas.

VD, BNS inf.

Tvar ka – lyg mi nų lau kas

Kul tū ros įstai gos ir ne vy riau sy bi nės or ga ni za ci jos ra-gi na val džią keis-ti vie šo jo pir ki mo tvar ką, ku rią, anot jų, šiuo me tu la bai su dė tin ga įgy ven­din ti ir ku ri tam pa mi nų lau ku.

Biu rok ra ti ja: �� pa�sak�Ne�vy�riau�sy�bi�nių�or�ga�ni�za�ci�jų�in�for�ma�ci�jos�ir�pa�ra�mos�cent�ro�di�rek�to�riaus�M.Žal�taus�ko,�ša�lies�ins�ti�tu�ci�jos�ver�ti�na�ne�dar�bo�re�zul�ta�tus,�o�„tvar�kin�gai�su�dė�lio�tus�po�pie�rius“.� � Ša�rū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.

Jei Lu kas Ge niu šas ge riau siai at lie ka F.Cho pi no pre liu dus, ne kvie si me ir neapk­lau si me ki tų.

Rū ta Pru se vi čie nė:

7

lietuva

8

ekonomikadiena.lt/naujienos/ekonomika

De ga lų kai nosVakarTink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­jos

„sta­toil“ 4,74 4,60 2,39

„kvis­ti­ja“ 4,68 4,53 2,37

„Va­koil“ 4,73 4,58 2,38

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 118,21 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 116,34 dol. už 1 brl.

Jo li ta Žvirb ly tėj.zvirblyte@diena.lt

Pa gar ba vers lu muiSo cia li nės ap sau gos ir dar bo mi­nis te ri ja su Lie tu vos dar bo bir ža jau ket vir tus me tus iš ei lės no mi­na vo darb da vius, ku rie sa vo ak ty­via veik la pri si dė jo prie užim tu mo ska ti ni mo Vil niu je, Kau ne, Klai­pė do je, Aly tu je, Pa ne vė žy je, Ma­ri jam po lė je, Ute no je, Uk mer gė je, Plun gė je, Šal či nin kuo se, Kai šia­do ry se, Ši la lė je, Šir vin to se, Pab ra­dė je, Rie ta ve, Ša kiuo se. Net pen­ki no mi nan tai – iš Kau no re gio no. Įmo nių spe cia li za ci ja pa ti įvai riau­sia – nuo ga my bos, pre ky bos ir sta ty bos iki pra mo ni nio al pi niz mo, me ta lo ap dir bi mo, kro vi nių ve ži mo ir ki tų pa slau gų tei ki mo.

So cia li nės ap sau gos ir dar bo mi­nist ras Do na tas Jan kaus kas džiau­gė si, kad Lie tu vo je gy va vers lu mo dva sia, no ras sa vo vers lą plės ti, kur ti nau jas dar bo vie tas. To dėl, Lie tu vos dar bo bir žos di rek to riaus Vi do Šle kai čio tei gi mu, svar bu pa­gerb ti tuos darb da vius, ku rie su kū­rė dau giau sia nau jų dar bo vie tų.

Ap do va no ji mų ren gė jus džiu gi­na tai, kad ke lios įmo nės no mi nuo­ja mos jau ant rą ar net tre čią kar­tą. Tai ro do, kad vyks ta sėk min gos veik los tęs ti nu mas, ne sto vi ma vie­to je – su ku ria ma vis nau jų dar bo vie tų.

Šim tai nau jų darbuotojųGei džia miau sių darb da vių są ra­šuo se dau giau sia dar bo vie tų pa­sta rai siais me tais su kū ru sių darb­

da vių nė ra. Nes tai bend ro vės, ku rios nau jas dar bo vie tas ku ria di džiau sio ne dar bo te ri to ri jo se, į dar bo rin ką in teg ruo ja jau ni mą ir so cia liai pa žei džia mus žmo nes bei pa tys su ku ria dar bo vie tą sau ir ki­tiems.

Dau giau sia nau jų dar bo vie­tų di džiau sio ne dar bo te ri to ri jo­se 2011 m. su kū rė UAB „Pa link“ (di džių jų įmo nių ka te go ri jo je) bei UAB „Do mi na ri“ (ma žų jų ir vi du­ti nių įmo nių ka te go ri jo je). Bend ro­vė „Pa link“ Pa ne vė žio ra jo ne dau­giau sia žmo nių įdar bi no nau ja me lo gis ti kos cent re, o čiu ži nius ga­mi nan ti bend ro vė „Do mi na ri“ su­kū rė 77 nau jas dar bo vie tas Pa ne­vė žio ra jo no Ši la ga lio kai me.

Iš di džių jų įmo nių per nai dau­giau sia dar bo vie tų taip pat su kū rė Uk mer gė je vei kian ti vie na di džiau­sių me ta lo ap dir bi mo bend ro vių Lie tu vo je „Ume ga“ ir Kai šia do rių ra jo ne įsi kū ru si že mės ūkio ben­d ro vė „Ne ma te kas“. Ma žo jo ir vi­du ti nio vers lo įmo nių ka te go ri jo­je per nai po ke lias de šim tis nau jų dar bo vie tų Šal či nin kų ra jo ne su­kū rė bend ro vė „Šal či nin kų sta ty­ba“, o Aly taus ra jo ne – „Sta mi­ta“.

Ma ži na so cia li nę at skir tįPir mą sias vie tas so cia liai pa žei­džia mų žmo nių in teg ra ci jos į dar­bo rin ką no mi na ci jo je ati tin ka mo se ka te go ri jo se užė mė UAB „Man tin­ga“ ir UAB „Key ele ments“. Įmo­nės, ku rios var žė si šio se ka te go ri­jo se, bu vo ver tin tos pa gal įdar bin tų so cia liai pa žei džia mų žmo nių skai­

čių, ypa tin gas dė me sys skir tas neį­ga lių jų ar su grį žu sių iš įka li ni mo įstai gų as me nų įdar bi ni mui.

At siim da mas ap do va no ji mą Ma­ri jam po lė je vei kian čios bend ro vės „Man tin ga“ ge ne ra li nis di rek to­rius Kęs tu tis Svi to jus sa kė, kad bend ro vei aug ti pa dė jo sėk mė už­sie nio rin ko se. Į 38 pa sau lio vals­ty bes sa vo pro duk ci ją eks por tuo­jan ti bend ro vė praė ju siais me tais au go 14 pro c., o tai jai lei do į nuo­la ti nį dar bą priim ti 137 dar buo to­jus. Bend ro vė je taip pat dir ba du neį ga lie ji ir du iš lais vės atė mi mo vie tos grį žę as me nys.

Už so cia liai pa žei džia mų as me­nų in teg ra ci ją į dar bo rin ką taip pat ap do va no ta praė ju siais me tais 72 as me nims nuo la ti nį dar bą Vi­sa gi ne su tei ku si bend ro vė „Vėt­rū na“, Kau ne įsi kū ru si ir per nai 59 dar buo to jais pa si pil džiu si bal­dų ga my bos bend ro vė „The ca fur­ni tu re“.

Iš ma žų ir vi du ti nio vers lo įmo­nių taip pat įver tin ta Ši la lės ra jo ne vei kian ti sta ty bų bend ro vė „Kvė­dars ta“ ir Šir vin tų ra jo ne įsi kū ru­si na tū ra lios me die nos ga mi nių ga­my bos įmo nė „MGC Bal tic“.

Dar bo vie tų ne ga li ne kur tiKai Lie tu vo je ne dar bas dar ne ma žė ja tiek, kiek au ga eko no mi­ka, dau giau sia nau jų dar bo vie tų su kū rę darb da viai – plėt ros sunk me čiu ne stab džiu sios di džio sios įmo nės ir vers lo nau jo kai.

Pa gar ba: �� dau�giau�sia�dar�bo�vie�tų�praė�ju�siais�me�tais�su�kū�ru�sių�darb�da�vių�ar�ti�miau�si�pla�nai�–�to�les�nė�plėt�ra.� � To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

Jau ni mo darb da viai ne si kra toLie tu vo je ypač ak tua li jau ni­mo ne dar bo pro ble ma jau di na ir darb da vius. Jau ni mo in teg ra ci jos į dar bo rin ką ka te go ri jo je ap do­va no tos bend ro vės „Kau no bal­dai“ va do vas Žyd rū nas Gu de lis ne slė pė, kad įdar bin da mas jau ni­mą jis sie kia ne tik di din ti vers lo pro duk ty vu mą.

„Sie kia me, kad jau ni mas neiš­va žiuo tų, kad lik tų Lie tu vo je“, – kal bė jo Ž.Gu de lis. Praė ju siais me­tais jo va do vau ja mo je bend ro vė je pa gal ne ter mi nuo tą dar bo su tar­tį įsi dar bi no 81 as muo iki 29 me­tų. Ak ty viam jau ni mui su da ry tos ge ros są ly gos dirb ti ir siek ti kar­je ros: jau nuo liai įtrau kia mi į nau ją ga my bos efek ty vi ni mo sis te mą, o stu di juo jan tiems su da ry tos lanks­čios dar bo są ly gos.

Ma žo jo ir vi du ti nio vers lo ka te­go ri jo je už jau ni mo įdar bi ni mą ap­do va no ta taip pat Kau ne vei kian­ti bend ro vė „Im pex hou se“. Bal dų ga my bos įmo nės sa vi nin kas Li nas Bir žai tis ne slė pė, kad sma gu dirb­ti jau na me ko lek ty ve. Pa sak va do­vo, įmo nė je su da ry tos vi sos są ly­gos kil ti kar je ros laip tais.

Už jau nų žmo nių įdar bi ni mą taip pat ap do va no tos Pab ra dė­je įsi kū ru si aukš tų jų tech no lo gi jų bend ro vė „In ter sur gi cal“, Ša kiuo­

se – „Gul be lė“, Rie ta ve – „Plun­gės la gū na“, Klai pė do je – „Gri dins En terp ri se LT“.

Be dar biai, ta pę vers li nin kaisKa te go ri jo je už ini cia ty vą pra dė ti bei plė to ti vers lą ap do va no ta Vil­niu je įsi kū ru si bend ro vė „Ge val­da“. Jos va do vas Val de ma ras Kar­lo nas, bu vęs be dar bis, 2011 m. pra džio je įstei gė sa vo įmo nę, ku­rio je šian dien dir ba jau 22 dar buo­to jai, iš jų 11 – bu vu sių re gist ruo tų dar bo bir žo je be dar bių.

Jo nas Bud vy tis, taip pat bu vęs be­dar bis, 2010 m. pa bai go je nu spren­dė pra dė ti sa vo vers lą ir Plun gės ra jo ne įkū rė me die nos ruo šos bend­ro vę „Jo no miš kas“. Per 2011 m. įmo nės dar buo to jų skai čius nuo dvie jų išau go iki de vy nių. Įmo nės sa vi nin kas ir to liau ak ty viai ben­ d ra dar biau ja su dar bo bir ža: praei­tais me tais dar bo bir žo je jis įre gist­ra vo dvy li ka lais vų dar bo vie tų.

Taip pat už ini cia ty vą pra dė ti ir vys ty ti vers lą ap do va no ta bend ro vė „Stas ko“. Ją Kau ne 2010 m. pa bai­go je įkū rė bu vęs be dar bis Vy gan­das Stas ko nis. Nau ja sis darb da­vys, ak ty viai nau do da ma sis dar bo bir žos pa slau go mis, iš si rin ko dar­bo bir žo je re gist ruo tus as me nis ir sėk min gai įdar bi no pen kis pla taus pro fi lio sta ty bi nin kus.

Re gist ruo tos lais vos dar bo vie tos di džiuo siuo se mies tuo se per 2011 m.

Vie to vė Skai čius (tūkst.)

Ša ly je 169

Vil niu je 26,4

Vil niaus ra jo ne 1,5

Kau ne 15,9

Kau no ra jo ne 1,7

Klai pė do je 12

Klai pė dos ra jo ne 1,5

Šal ti nis: Lie tu vos dar bo bir ža

Vyks ta sėk min gas veik los tęs ti nu mas, ne sto vi ma vie to je – su ku ria ma vis nau jų dar bo vie tų.

penktadienis, vasario 10, 2012

4mlrd. litų

įver tin tas tur tin giau sio ša lies vers li nin ko Sau­

liaus Ka ro so tur tas.

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuTa kiekis sanTykis pokyTis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,1361 +1,5675­%DB­sva­ras­ster­lin­gų 1 4,1165 –0,5820­%jaV­do­le­ris 1 2,5998 –0,1191­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6114 –0,2178­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9379 –0,0344­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,2612 –0,6446­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5230 +0,1617­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,7431 –0,1257­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8532 +0,1228­%

OMXVilnius OMXRiga OMXTallinn –0,08 % +0,57 % –1,59 %

Lie�tu�vos�eks�por�tas�per�nai�au�go�28,9�pro�c.�ir�sie�kė�69,64�mlrd.�li�tų,�o�im�por�tas�au­go�28,2�pro�c.�ir�pa�sie�kė�78,16�mlrd.�li�tų.�Anot�sta�tis�ti�kų,�eks�por�to�ro�dik�lius�per�nai�di�di�no�išau�gęs�naf�tos�pro�duk�tų,�ant�že�mi­nio�trans�por�to�prie�mo�nių�ir�trą�šų�par�da­vi�mas�į�už�sie�nį.�Im�por�to�šok�te�lė�ji�mą�lė�mė�pa�di�dė�jęs�naf�tos,�ant�že�mi�nio�trans�por�to�prie�mo�nių�ir�ka�ti�lų,�ma�ši�nų�ir�me�cha�ni�nių�įren�gi�nių,�jų�da�lių�įve�ži�mas�į�ša�lį.

AugOiMpORTAsiRekspORTAs

9

užribis

Vil niu je pa reigū nai su laikė su k-čia vi mais įta riamą vy riškį, ku ris iš praei vių pra šy da vo pi nigų de-ga lams nu si pirk ti.

Šių metų va sa rio 7 d. Vil niaus ap­skri ties vy riau sio jo po li ci jos ko mi­sa ria to Pat ru lių rink tinės pa reigū­nai su ko le go mis iš Vil niaus mies to 6­ojo po li ci jos ko mi sa ria to su laikė V.G. (g. 1962 m.). Jis pri si pa ži no ne kartą su kčiavęs ne tik Vil niu je, bet ir ki tuo se mies tuo se. V.G. pra šy da­vo iš praei vių pi nigų de ga lams įsi­

gy ti. Jis aiš kin da vo, kad jo au to mo­bi ly je „Nis san Quash qai“ baigė si de ga lai, o pi ni ginę pa likęs na muo­se. Kiek vieną kartą vy ras su gal vo­da vo skir tingą is to riją.

Pa na šus to kio po būdžio su kčia­vi mo at ve jis bu vo re gist ruo tas pra­ėju sių metų lapk ri čio 24 d. 17 val. Vil niu je, Uk mergės gatvė je, prie pre ky bos cent ro „Se nu kai“.

Prie pa gy ve nu sio žmo gaus pri­ėjo ne pažįs ta mas vy riš kis ir pa­prašė pa sko lin ti 100 litų, aiš ki no, kad au to mo bi ly je „Nis san Quash­

qai“ baigė si de ga lai ir jis ne tu ri pi­nigų šių įsi gy ti.

Vil niaus mies to 6­aja me po li ci jos ko mi sa ria te pra dėtas iki teis mi nis ty ri mas. Po li ci jos pa reigū nai įspėja vil nie čius ne būti leng va ti kiais, ne­sielg ti spon ta niš kai ir neap dai riai, taip pat ra gi na pa te ku sius į pa na­šias si tua ci jas ne del siant pra neš ti po li ci jai. Nu kentė ju sius nuo šio as­mens pa reigū nai pra šo pa skam bin­ti te le fo nais Vil niu je (8 5) 271 6504 ar ba (8 5) 271 6502.

VD inf.

Dėl Me di ninkų žu dy nių nu teis tas buvęs Ry gos omo ni nin kas Kons-tan ti nas Mi chai lo vas Ape lia ci-nia me teis me ket vir ta dienį pa-reiškė ka te go riš kai ne su tinkąs su pro ku ratū ros jam pa teik tais nau jais kal ti ni mais ir ne su tin ka pa gal juos būti tei sia mas.

Pro ku ratū ra sie kia, kad K.Mi­chai lo vas būtų tei sia mas dėl ka ro nu si kal timų ir nu si kal timų žmo­giš ku mui. „Aš, Kons tan ti nas Mi­chai lo vas, ne pa da riau jo kio nu si­kal ti mo Lie tu vos gy ven to jams ir Lie tu vos vals ty bei“, – sa vo po­zi ciją teis mo po sėdy je mo ty va vo K.Mi chai lo vas.

Jis teigė, kad Lie tu vos ge ne ra linė pro ku ratū ra ne tu ri teisės jam reikš­ti naujus kal ti nimus. Šiai po zi ci jai pri tarė ir kal ti na mo jo gynė jai.

Esant to kiai si tua ci jai Lie tu­vos ape lia ci nis teis mas įpa rei go jo Lie tu vos ge ne ra linę pro ku ratūrą kreip tis į Lat viją dėl su ti ki mo, kad K.Mi chai lo vas būtų tei sia­mas pa gal nau jai for mu luo ja mus kal ti ni mus.

Pa gal ga lio jan čius įsta ty mus as muo ne ga li būti trau kia mas at sa ko mybėn ir nu teis tas už tuos nu si kal ti mus, ne pa gal ku riuos bu vo iš duo tas už sie nio vals tybės pa gal Eu ro pos areš to or derį.

K.Mi chai lovą Lat vi ja iš davė pa gal Lie tu vos baud žia mo jo ko­dek so nuo sta tas, ku rios nu ma­to at sa ko mybę už ty či nius nu­žu dy mus. Da bar pro ku ratū ra jo veiks mus sie kia per kva li fi kuo­ti pa gal Baud žia mo jo ko dek so 100­ąjį straipsnį, nu ma tantį at­sa ko mybę už nu si kal ti mus žmo­giš ku mui. Pas ta ra jam straips niui se na tis ne tai ko ma.

Praė ju sių metų ge gužės 11 d. pa­skelb tu Vil niaus apy gar dos teis mo nuo sprend žiu K.Mi chai lo vas pri­pa žin tas kal tu dėl pa reigūnų nu­žu dy mo 1991 m. lie pos 31 d. šiems ei nant tar ny bi nes pa rei gas. Jam skir ta mak si ma li bausmė – lais­vės at ėmi mas iki gy vos gal vos.

Vil niaus apy gar dos teis mo nuo sprendį yra ap skundę ir K.Mi­chai lo vo gynė jai, ku rie pra šo jį iš­tei sin ti, ir pro ku ro ras, ku ris siū­lo per kva li fi kuo ti nu si kal timą bei pri pa žin ti K.Mi chai lovą kal tu ne tik dėl nu žu dy mo, bet ir dėl ka­ro nu si kal timų bei nu si kal timų žmo giš ku mui.

Teis mas nu statė, kad K.Mi chai­lo vas, dirb da mas SSRS vi daus rei­kalų mi nis te ri jos vi daus ka riuo­

menės ypa tin go sios pa skir ties mi li ci jos būrio (OMON) mi li ci­nin ku, veik da mas šio būrio va do Čes la vo Mly ni ko su bur to je or ga­ni zuo to je grupė je, kar tu su to pa­ties būrio mi li ci nin kais And re ju mi Lak tio no vu ir Alek sand ru Ry žo vu, ty čia nu žudė tar ny bi nes pa rei gas vykd žiu sius Lie tu vos mui tinės ir po li ci jos pa reigū nus An taną Mus­teikį, Sta nis lavą Or la vi čių, Ri čardą Ra ba vi čių, Al girdą Kaz lauską, Juozą Ja nonį, Al gi mantą Juo zaką ir Min daugą Ba la vaką bei pa si kėsi no nu žu dy ti Tomą Šerną.

Vil niaus apy gar dos teis mas nuo spren dy je ra šo, kad 1991 m. lie pos 30­osios rytą Ry gos OMON va das Č.Mly ni kas spe cia liųjų gru­pių „Del ta­1“ ir „Del ta­2“ mi li ci­nin kams davė nu ro dymą ruoš tis ke lio nei į Vil nių. Jis liepė pa siim­ti ne per šau na mas lie me nes, gin­klų, sprog menų. Omo ni nin kai pa si ėmė jo kio se ap skai to se neuž­fik suo tus 7,62 mm ka lib ro au to­ma tus AKM, ku rie bu vo pa grob­ti iš Ry gos po li ci jos aka de mi jos ir nau do ja mi įvai rio se ope ra ci jo se.

Gink luotės kon vo ja vi mas iš Vil niaus te bu vo ofi cia li ke lionės dings tis. Iš vie nuo li kos ry gie čių, skir tin gu lai ku at vy ku sių dviem au to mo bi liais, Vil niaus OMON bazė je Va la kam piuo se pa si li ko sep ty ni – li ku sie ji tą pa tį va karą grįžo na mo.

Lat vi jos pi lie tis K.Mi chai lo vas 2007 m. bu vo su lai ky tas Lat vi jo­je ir per duo tas Lie tu vai.

VD, BNS inf.

Lie tu vos norų K.Mi chai lo vas ne gir di

Po zi ci ja: �� K.Mi�chai�lo�vas� ne�su­tin�ka,�kad� jam�pa�teik�ti�kal�ti�ni­mai�būtų�per�kva�li�fi�kuo�ti.�� To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

Pa reigū nai su čiu po su kčių

Pa gal ba: �� po�li�ci�jos�pa�reigū�nai�pra�šo�at�si�liep�ti�nuo�šio�as�mens�nu�kentė­ju�sius�gy�ven�to�jus.� � Po�li�ci�jos�nuo�tr.

Jus ti nas Ar gus tasj.argustas@diena.lt

V.Gir ža do at žvil giu taip pat pra­dėtas ty ri mas dėl lei di mo dirb ti su slap ta in for ma ci ja, ta čiau, kol bus vyk do mas ty ri mas, nu si ša lin ti nuo pa reigų pa reigū nas ne ke ti na. Pa si­tikė jimą sa vo pa va duo to ju iš reiškė ir FNTT va do vas V.Gai lius.

„Galų ga le spren di mai iš vie šo­sios erdvės per si kėlė į tei sinę ap­linką. Vi daus rei kalų mi nist ras nu­sta ty ta tvar ka pra dėjo pa tik ri nimą dėl lei di mo su si pa žin ti su įslap tin­ta in for ma ci ja. Pa si bai gus pa tik­ri ni mui, bus pa ko men tuo ti re zul­ta tai“, – spau dos kon fe ren ci jo je ant ra dienį pra nešė FNTT di rek to­rius V.Gai lius.

Kiek lai ko truks ty ri mas, FNTT va do vai neatsk leidė. Lei dimą dirb­ti su slap ta in for ma ci ja V.Gir ža­das tu ri 15 metų, iki šiol dėl to jo­kių pro blemų ne bu vo iš kilę. Apie vi daus rei kalų mi nist ro reiš kiamą ne pa si tikė jimą juo V.Gir ža das tei­gė su ži nojęs tik iš spau dos.

Spren di mo ku riam lai kui ne nu­si ša lin ti nuo pa reigų ne ko men ta vo nei FNTT di rek to rius, nei jo pa va­duo to jas.

Apie ne pa si tikė jimą vie nu iš FNTT va do vo pa va duo tojų R.Pa lai­tis pra bi lo pir ma dienį, kai paaiškė­jo, jog V.Gir ža das ant rą sykį bu vo tir tas po lig ra fu ir ty ri mo re zul ta tai šiam bu vo ne pa lankūs. FNTT pa­va duo to jas at lik to ty ri mo re zul ta­tus in terp re tuo ja ki taip nei vi daus rei kalų mi nist ras.

„Aš as me niš kai sa vo ty ri mus po lig ra fu ver ti nu tei gia mai, nes jei as muo rea guo ja į tam tik rus klau­si mus, tai ro do, kad jam jie rūpi. <...> Ma nau, kad darbą at lie ku ge­rai, nes man rūpi pa teik ti klau si­

mai, aš į juos au to ma tiš kai rea guo­ju“, – tvir ti no V.Gir ža das.

Po šių pareiškimų vidaus reikalų ministras R.Palaitis pareiškė nepa­sitikėjimą ir V.Gailiumi.

„Mano pozicija nesikeičia. FNTT direktorius Vitalijus Gailius aiš­kiai parodė, kad dangsto savo pa­vaduotoją V.Giržadą, tad dėl tokio žingsnio turiu pagrindą reikšti ne­pasitikėjimą ir juo. Esame pradėję teisines procedūras dėl šių parei­gūnų galimybių dirbti su slapta in­formacija. Palauksime rezultatų – manau, kad jie atsakys į klausi­mą, ar jie iš tiesų gali eiti savo pa­ reigas“, – sakė ministras.

Prem je ras And rius Ku bi lius pra­ėju sią sa vaitę teigė, jog FNTT va­do vais pa si ti ki. Pre zi dentė sa vo po zi ci jos dar nėra pa reiš ku si.

Neo fi cia liai tei gia ma, kad ty­ri mas FNTT va do vybės at žvil giu vyk do mas dėl in for ma ci jos apie ban ko „Sno ras“ na cio na li za vimą nu te ki ni mo. FNTT va do vo pa va­duo to ju V.Gir ža das dir ba nuo per­nai metų rugsė jo.

Įtam pa tarp vi daus rei kalų mi nist ro Rai mun do Pa lai čio ir Fi nan si­nių nu si kal timų ty ri mo tar ny bos (FNTT) va dovų te be sitę sia. Mi­nist ro pa si tikė jimą pra radęs FNTT di rek to riaus pa va duo to jas Vy tau tas Gir ža das ant ra dienį pa reiškė, kad iš pa reigų ne si trau kia. Ministro pasitikėjimo vakar neteko ir FNTT vadovas Vitalijus Gailius.

Mi nist rui pa rodė špygąKo le gos: �� FNTT�va�do�vas�V.Gai�lius�ti�ki�na,�kad�pa�si�ti�ki�sa�vo�pa�va�duo�to�ju�V.Gir�ža�du�(kairė�je).� � Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

Aš as me niš kai sa vo ty ri mus po lig ra fu ver ti nu tei gia mai.

Vy tau tas Gir ža das:

diena.lt/naujienos/kriminalai

penktADIenIS, vASArIo 10, 2012

10

SportaSPenktadienis, vasario 10, 2012

Ne su val dė emo ci jųL.Klei za bu vo ar ti to, kad pa siek­tų pir mą jį šį se zo no dvi gu bą dub­lį, ta čiau Ka na dos eki pa na muo­se 99:105 pra lai mė jo Mil vo kio „Bucks“ ko man dai.

Lie tu vos krep ši nin kas blyks te­lė jo ne tik so li džiu žai di mu, bet ir ne su val dy tų emo ci jų pro trū­kiu – su si stum dė su var žo vu Lar­ry San der su. Abiem kumš ty nių da­ly viams ar bit rai sky rė po tech ni nę pra žan gą.

Li nas aikš tė je pra lei do 27 mi nu­tes, su rin ko 12 taš kų, at ko vo jo 8 ka muo lius, kar tą su kly do ir 5 sy­kius pra si žen gė.

To ron to eki pos duob ka siu ta­po re zul ta ty viau sias se zo no rung­ty nes su žai dęs Car lo sas Del fi no. 2007–2008 m. se zo ną „Rap tors“ marš ki nė lius vil kė jęs ar gen ti nie tis į sa vo bu vu sios ko man dos krep­šį įme tė net 6 tri taš kius ir pel nė 25 taš kus.

Ka na die čių eki po je blyks te lė­jo is pa nas Jo sé Cal de ro nas, ku ris ne tik pel nė 9 taš kus, bet ir at li­ko net 15 re zul ta ty vių per da vi mų. Be je, ne se niai įžai dė jas per rung­ty nes bu vo at li kęs dar dviem per­da vi mais dau giau.

T.Law so nas – op ti mis tasDaug is pa niš ko ko lo ri to bu vo ir ma če tarp Mi ne so tos „Tim ber wol­ves“ ir Mem fio „Grizz lies“ eki pų. Vie nas su ki tu ko vo jo dvi Eu ro pos krep ši nio čem pio nų žvaigž dės – Ric ky Ru bio ir Mar cas Ga so lis.

Blan kiai su žai dęs R.Ru bio pel­nė vos 4 taš kus, o jo at sto vau ja mi „vil kai“ ka pi tu lia vo 80:85. M.Ga­so lis su rin ko 12 taš kų.

Ko ne pa vy ko pa da ry ti L.Klei zai, tuo pa si žy mė jo bu vęs žal gi rie­tis Ty Law so nas. Den ve rio „Nug­gets“ įžai dė jas per ma čą su NBA čem pio nu Da la so „Ma ve ricks“ pel nė 16 taš kų, at li ko 10 re zul ta­ty vių per da vi mų ir tre čią kar tą šį se zo ną į sa vo są skai tą įsi ra šė dvi­gu bą dub lį.

Bet to ne pa ka ko, kad Ko lo ra do eki pa nu trauk tų tri jų pra lai mė ji­mų se ri ją. Dir ko No witz ki 25 taš­kai lė mė Da la so ko man dai per ga lę 105:95. Pas ku ti nį kar tą ke tu ris kar­tus iš ei lės „Nug gets“ krep ši nin kai bu vo pra lai mė ję 2007­ai siais.

„Ke tverios iš ei lės pra lai mė tos rung ty nės ne džiu gi na, ta čiau kar­tais taip nu tin ka. Pri va lo me pa si­mo ky ti iš pra lai mė ji mų ir pa da ry­ti iš va das. Tu ri me bū rį po zi ty viai nu si tei ku sių vy ru kų, tad ti kiu, kad su ge bė si me pa kil ti“, – op ti miz mo ne sto ko jo T.Law so nas.

Tri taš kių škva lasNe sėk mę pa ty rė vie nas ly gos fa­vo ri tų Ma ja mio „Heat“ – sve­čiuo se 89:102 nu si lei do Or lan­do „Ma gic“ eki pai, ku rios gre to se ne su lai ko mas bu vo 25 taš kus su­

Vie nin te lis mū­sų ša lies at sto­vas NBA ly go je Li nas Klei za te­be džiu gi na re­zul ta ty viu žai­di mu, ta čiau to neuž ten ka, kad lie tu vio at sto­vau ja mas To­ron to „Rap tors“ klu bas su grįž tų į per ga lių ke lią.

Ly de riai

Ry tų kon fe ren ci ja: 1. Či ka gos „Bulls“ (22 per ga lės, 6 pra lai mė ji­mai), 2. Ma ja mio „Heat“ (19, 7), 3. Fi­la del fi jos „76ers“ (18, 8).

Va ka rų kon fe ren ci ja: 1. Ok la ho­mos „Thun der“ (20, 5), 2. San An to­ni jaus „Spurs“ (18, 9), 3. Los An dže lo „Clip pers“ (15, 8).

Ko vo to jas: �� L.Klei�za�(de�ši�nė�je)�vi�so�mis�jė�go�mis�truk�dė�„Bucks“�žai�dė�jams�šei­mi�nin�kau�ti�prie�„Rap�tors“�krep�šio.�����������������������������������������������������������������������������������„Reu�ters“�nuo�tr.

Re zul ta tai

Port lan do „Trail Bla zers“–Hjustono „Roc kets“ 96:103, Den ve rio „Nug­gets“–Dalaso „Ma ve ricks“ 95:105, Nau jo jo Or lea no „Hor nets“–Čikagos „Bulls“, 67:90, Mem fio „Grizz lies“–Minesotos „Tim ber wol ves“ 85:80, At lan tos „Hawks“–Indianos „Pa­cers“ 97:87, Nau jo jo Džer sio „Nets“–Detroito „Pis tons“ 92:99, Kliv lan do „Ca va liers“–Los An dže lo „Clip pers“ 99:92, Or lan do „Ma gic“–Majamio „Heat“ 102:89, Va šing to no „Wi­zards“–Niujorko „Knicks“ 93:107, Fi­la del fi jos „76ers“–San An to ni jaus „Spurs“ 90:100, To ron to „Rap tors“–Milvokio „Bucks“ 99:105.

rin kęs ir 24 ka muo lius at ko vo jęs aukš taū gis Dwigh tas Ho war das. Be to, „Ma gic“ žai dė jai įme tė net 17 tri taš kių.

„Jie fan tas tiš kai pa tai kė iš to li. Kar tais įma no ma ras ti to kio taik­lu mo prieš nuo džių, ta čiau šį kar tą mes bu vo me be jė giai“, – pri pa ži no „Heat“ ly de ris LeB ro nas Ja me sas.

VD inf.

Ke tve rios iš ei lės pra lai mė tos rung­ty nės ne džiu gi na, ta čiau kar tais taip nu tin ka.

Ty Law so nas:

Kšyš to fas Lav ri no vi čius su Sie­nos „Mon te pas chi“ eki pa jau bū­tų džiau gę sis vie ta Eu ro ly gos ket virt fi na ly je, jei gu ne Mar ty no Po ciaus at sto vau ja mo Mad ri do „Real“ ne sėk mė.

Eu ro ly gos tur ny ro „TOP­16“ eta po F gru pė je „Mon te pas chi“ 84:69 nu ga lė jo Ma la gos „Uni ca­ja“ ko man dą. K.Lav ri no vi čiaus in dė lis į per ga lę – 13 taš kų, 4 at­ko vo ti ir 1 pe rim tas ka muo lys bei 2 re zul ta ty vūs per da vi mai.

Ne ti kė tą ne sėk mę pa ty rė „Real“ eki pa su M.Po ciu mi, sve čiuo se net 69:93 nu si lei du si Bil bao „Gesc rap BB“ krep ši nin kams. Lie tu vio są­skai to je – vos 1 taš kas ir 1 pe rim­tas ka muo lys. Pir mą jį šių eki pų su si ti ki mą na muo se žai dę mad­ri die čiai lai mė jo 89:73.

Po Mad ri do ko man dos ne sėk­mės F gru pė je pir mau ja „Mon te­pas chi“ (4 per ga lės ir 0 pra lai mė­ji mų), to liau ri kiuo ja si „Gesc rap BB“ (2, 2) ir „Real“ (2, 2) bei „Uni­ca ja“ (0, 4).

Ki ta me tu re jė gas iš mė gins „Gesc rap BB“ ir „Mon te pas chi“ bei „Real“ ir „Uni ca ja“. Jei K.Lav­ri no vi čiaus eki pa įveiks Is pa ni jos at sto vus, ke lia la pis į „TOP­8“ bus ga ran tuo tas, jei ne – lai min­gie ji paaiš kės tik po pa sku ti nio – 6­ojo – tu ro.

Svar bią per ga lę E gru pė je iš ko­vo jo ir sa vo ga li my bes pra si brau­ti į ket virt fi na lį pa di di no Mar ty no Ge ce vi čiaus at sto vau ja mas Pi rė jo „Olym pia cos“ klu bas, 67:65 pa­lau žęs Stam bu lo „Ana do lu Efes“. M.Ge ce vi čius pel nė 3 taš kus ir at­ko vo jo 3 ka muo lius.

Pir mą ją ne sėk mę „TOP­16“ var žy bo se pa ty rė G gru pės ly de ris Ka za nės „Unics“, sve čiuo se 58:63 nu si lei dęs aut sai de rei Mi la no „EA7 Em po rio Ar ma ni“ eki pai.

VD inf.

K.Lav ri no vi čius dar neiš šo vė šam pa no

L.Klei zą su pyk dė var žo vas iš Mil vo kio

Gy ny ba: �� „Ana�do�lu�Efes“�krep�ši�nin�kai�ne�lei�do�pri�si�tai�ky�ti�M.Ge�ce�vi­čiui�(su�ka�muo�liu).� � get�tyi�ma�ges.com�nuo�tr.

diena.lt/naujienos/sportas

Sta tis ti ka

E gru pė �

Stam bu lo „Ana do lu Efes“–Pi­rėjo „Olym pia cos“ 65:67 (9:16, 23:21, 10:11, 23:19). 8426 žiū ro vai. O.La fayet te’as 22 taš kai, S.Ba ra­čas 16/G.Prin te zis ir K.Pa pa ni ko­lau po 16.

F gru pė �

Sie nos „Mon te pas chi“–Malagos „Uni ca ja“ 84:69 (23:19, 29:27, 15:14, 17:9). 4427 žiū ro vai B.McCa leb­bas 18, K.Lav ri no vi čius 13 (4 at ko­vo ti ka muo liai), I.Ra ko če vi čius ir D.Mos sas po 11/G.Fit chas 15, L.Zo­ri čius 14.

Bil bao „Gesc rap BB“–Madrido „Real“ 93:69 (34:14, 18:12, 20:25, 21:18). 9 158 žiū ro vai. K.Va si lia­dis 19, A.Mumb ru 16, A.Jack so­nas 15/N.Mi ro ti čius 18, N.Ve lič ko­vi čius 17.

G gru pė �

Mi la no „EA7 Em po rio Ar ma­ni“–Kazanės „Unics“ 63: 58 (20:13, 12:15, 17:15, 14:15). 2400 žiū­ro vų. A.Fot sis 16, E.Bre me ris 13, L.Ra do še vi čius 11/V.Ve re me jen­ka, N.Ja wai’us ir H.Do mer can­tas po 11.

pelnė Kšyš to fas Lav ri­no vi čius Sie nos „Mon te­

pas chi“ rungtynėse su Malagos „Uni ca ja“ .

13taškų

11

SportaS

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

Džiu gi na jau ni masReng da mie si Eu ro pos čem pio na­tui, šau liai iš mė gins jė gas var žy­bo se Vil niu je ir Aly tu je.

„Iš siaiš kin si me taik liau sius. Ti­ki mės, kad at si skleis ir per spek ty­vūs jau nie ji spor ti nin kai, – sa kė Lie tu vos šau dy mo spor to są jun gos (LŠSS) pre zi den tas Pau lius Rakš­tys. – Aly tu je da ly vaus ne ma žai moks lei vių. Džiau gia mės, kad jie do mi si šia spor to ša ka.“

Pa sak P.Rakš čio, Suo mi jo je di­džiau sios vil tys bus sie ja mos su šau lė mis.

„Kol kas ne no ri me pro gno zuo­ti, kas ir ką ga lė tų pa siek ti. Lauk­si me Lie tu vo je vyk sian čių var žy bų

Penktadienis, vasario 10, 2012

Ri čar das Be ran kis va kar sie kė ke lia la pio į JAV vyks tan čio „YP Chal len ger of Dal las“ te ni so tur­ny ro pus fi na lį, o Li na Stan čiū tė, da ly vau jan ti ITF se ri jos „Child­help De sert Clas sic“ var žy bo se – į ket virt fi na lį.

Tre čia die nį ant ra ja me ra te 153­ią­ją vie tą Te ni so pro fe sio na lų aso­cia ci jos (ATP) kla si fi ka ci jo je uži man tis 21­ų lie tu vis per 1 va­lan dą ir 17 mi nu čių 6:4, 6:4 įvei kė 27­erių vo kie tį And re Be ge man­ną, ku ris pa jė giau sių pla ne tos te­ni si nin kų rei tin ge tė ra 248­asis.Pa te kęs į ket virt fi na lį, Lie tu vos te ni si nin kas už si tik ri no 18 ATP rei tin go taš kų ir 2920 JAV do le­rių če kį.

Dėl ke lia la pio į pus fi na lį R.Be­ran kis va kar ko vo jo su ant ruo ju pa­gal skirs ty mą tur ny re 27­erių bel gu Ste ve’u Dar ci su (ATP­82), ku ris aš­tunt fi na ly je 6:2, 7:5 nu ga lė jo bend­raam žį iš Di džio sios Bri ta ni jos Ale­xą Bog da no vi čių (ATP­351).

Tur ny ro Da la se pri zų fon dą su da ro 100 tūkst. JAV do le rių, o tur ny ro nu ga lė to jui be pa grin di­

nio pri zo ati teks 100 ATP rei tin­go taš kų ir 14,4 tūkst. JAV do le­rių če kis.

26­ąjį gim ta die nį at šven tu­si L.Stan čiū tė sėk min gai pra dė­jo ITF se ri jos „Child help De sert Clas sic“ mo te rų te ni so tur ny rą Ka li for ni jo je, ku rio pri zų fon dą su da ro 25 tūkst. JAV do le rių.

Pir ma ja me vie ne tų var žy bų ra­te 230­ią ją vie tą Mo te rų te ni so aso cia ci jos (WTA) kla si fi ka ci jo­je uži man ti pa jė giau sia Lie tu vos te ni si nin kė 6:4, 6:2 nu ga lė jo po kva li fi ka ci jos į pa grin di nį tur ny­rą pa te ku sią 21 me tų ki nę Chen Liang (WTA­478).

Pel niu si 8 WTA rei tin go taš­kus, L.Stan čiū tė aš tunt fi na ly­je su si ti ko su 26­erių ame ri kie te Aman da Fink (WTA­276), ku­ri 7:5, 6:2 įro dė sa vo pra na šu mą prieš 23­ejų gru zi nę So fi ją Ša pa­ta vą (WTA­264).

Dve je tų var žy bų pir ma ja me ra­te L.Stan čiū tė ir slo va kė Ro ma na Ca ro li na Ta bak 5:7, 6:7 (6:7) nu­si lei do ita lei Gioiai Bar bie ri ir slo­va kei Zu za nai Luk na ro vai.

VD, BNS inf.

Lie tu vių per ga lės – JAV te ni so aikš tė se

Šau liai ne sto ko ja vil čių ir rū pes čiųKi tą sa vai tę Lie­tu vos kul ki nio šau dy mo meist­rai Suo mi jo je vyk sian čia me Eu ro pos čem pio­na te ko vos dėl ke lia la pių į Lon­do no olim pi nes žai dy nes.

Tiks las: �� Lie�tu�vos�kul�ki�nio�šau�dy�mo�meist�rai�Suo�mi�jo�je�ko�vos�dėl�olim�pi�nių�ke�lia�la�pių.� LŠSS�nuo�tr.

Lie tu vos kul ki nio šau dy mo rink ti nė

Jus ti nas Sta ne vi čius, Gy tis Vy lū nas, Svet la na Kli­mo va, Ra min ta Ra­čiū tė, Jus ti na Ra­m a n au s k a i tė , Vy kin tas Pals­kys, Mar ga ri­ta Be loch vos­to va, Kris ti na Pa lio kai tė, Vi­da Aju ty tė, Li­na Za janč kaus­kie nė, Je ka te ri­na Žda no va, Be­ni ta Vyš niaus kai tė, Ka ro lis Gi ru lis, To mas Si mo nai tis, Rim vy das Spė čius.

Lūkesčiai: �� tikimasi,�kad�D.Gudzi-nevičiūtė�iškovos�kelialapį�į�Lon-dono�olimpiadą.�� Andriaus�Ufarto�(BFL)�nuotr.

Mantas Stankevičius

Lietuvos nacionalinė vyrų ledo ri­tulio rinktinė Kijeve vykstančia­me „Challenge Cup“ turnyre 0:4 (0:1, 0:3, 0:0) turėjo pripažinti italų pranašumą.

Pirmą įvartį italai pelnė pirmo kė­linio dešimtą minutę, pasinaudoję žaidėjų persvara ant ledo.

Antrame kėlinyje italai sugebė­jo net tris kartus nuginkluoti Lie­tuvos vartus saugantį jaunąjį Man­tą Armalį.

Ketvirtas kėlinys taip pat lie­tuviams prasidėjo nesėkmingai. Trečią minutę ritulys praskro­dė M.Armalio vartų tinklą. Tačiau teisėjai nusprendė įvarčio neįskai­tyti.

Trečiame kėlinyje blizgėjo M.Armalis, kurio puikus žaidimas padėjo išvengti kraupesnės italų persvaros. Pastarieji iš viso į lie­tuvių vartus smūgiavo 38 kartus. Lietuviai tesugebėjo tai padary­ti 9 kartus.

Lietuviai 7 kartus buvo nubausti 2 minučių baudos minutėmis, italai pažeidė taisykles tik tris kartus.

„Viskas buvo gerai, mūsų tikslas – duoti pasireikšti jauniems žai­

re zul ta tų. Po jų jau ži no si me mū sų rink ti nės ga li my bes“, – tei gė LŠSS va do vas.

Čem pio nė lau kia se zo noPak laus tas apie Sid nė jaus olim pia­dos čem pio nę Dai ną Gu dzi ne vi čiū­tę, P.Rakš tys in for ma vo, kad sten­di nio šau dy mo meist rė jau ruo šia si iš vyk ti į tre ni ruo čių sto vyk lą.

„Ji vyks į ku rį nors šil tes nį kraš­tą. Pas mus ir snie gas, ir šal tis – tai

nė ra pa to gu. Džiau gia mės dėl jos svei ka tos. Ti ki mės, kad bu vu sios trau mos neat si nau jins, – kal bė jo LŠSS pre zi den tas. – Dai na yra mū­sų olim pi nė vil tis. Tai bus jos pa­sku ti nis ban dy mas. Kol kas dau­giau sten di nio šau dy mo at sto vų, pre ten duo jan čių vyk ti į Lon do ną, ne tu ri me.“

Sten di nin kų Eu ro pos čem pio na­tas vyks ge gu žės mė ne sį Kip re.

Šau dyk lų – ne per daugKal bė da mas apie šau lių tre ni ruo­čių są ly gas Lie tu vo je, P.Rakš tys pir miau sia at si dūs ta.

„Sten di nio šau dy mo at sto vai, ku­rie ne ga li tre ni ruo tis už da ro se pa­tal po se, lan ko si šau dyk lo je S.Ba­to ro gat vė je Vil niu je. Tvar ko me tą ba zę, bet tu ri me ne ma žai ap ri bo­

ji mų. Vie tos gy ven to jai skun džia si dėl triukš mo, to dėl spor ti nin kai ne­ga li tre ni ruo tis per išei gi nes ir dar bo die no mis va ka rais. No rė tu me iš si­kel ti“, – pa pa sa ko jo LŠSS va do vas.

Kul ki nio šau dy mo meist rams rū pes čių ma žiau.

„Yra šau dyk lų Aly tu je, Ro kiš ky­je, Klai pė do je, Pa ne vė žy je. Vie­na ge riau sių – Aly tu je, ten – ne­ma žai en tu zias tų, to dėl Dzū ki jos sos ti nė je ir ren gia me svar bes nes var žy bas. Vil niu je tu rė jo me ne­blo gą šau dyk lą, ta čiau ne pa vy ko jos su si tvar ky ti. Be to, yra bu vu­sios „Di na mo“ drau gi jos šau dyk la, bet ji pu siau mer di, no ri me iš si ko­vo ti iš po li ci jos dar vie ną ap leis­tą šau dyk lą. Su si re mon tuo tu me pa gal sa vo ga li my bes“, – svars tė P.Rakš tys.

Dai na yra mū sų olim pi nė vil tis. Tai bus jos pa sku ti nis ban dy mas.

Pau lius Rakš tys:

Italai sulaužė lietuviusdėjams. Norime į juos pasižiūrė­ti. O jau po to darysime išvadas. Džiaugiuosi, kad trečiame kėlinyje mūsų gynėjai pradėjo gerai žaisti. Pirmame ir antrame kėlinyje da­rėme per daug klaidų“, – po rung­tynių sakė Lietuvos vyriausiasis treneris Sergejus Borisovas.

„Maniau, kad viskas bus blo­giau, tačiau viskas gerai. Komanda susirinko tik pirmadienį. Be to, ko­mandoje daug naujokų. Mano ma­

nymu, rezultatas mus turi tenkinti. Šiandien nebuvo rytinės treniruo­tės, tačiau tikiuosi, kad rytoj ją tu­rėsime“, – po rungtynių kalbėjo Lietuvos rinktinės kapitonas Ar­tūras Katulis.

Italams įvarčius pelnė L.An­soldi (po M.de Marcei ir G.Scan­dellos perdavimų, 9:51, 27:33), A.Bernardas (po D.Iori ir T.Pichle­rio perdavimų, 32:04), G.Scandella (po L.Ansoldi perdavimo, 33:59).

Nesėkmė: �� rimčiau�pasipriešinti�Italijos�ledo�ritulininkams�sutrukdė�per�didelis�Lietuvos�rinktinės�gynėjų�klaidų�skaičius.� iihf.com�nuotr.

12

pasaulispenktADIenIS, vASArIo 10, 2012

Grai ki jos ži niask lai da naują sias siū lo mas tau py mo prie mo nes iš­va di no dra ko niš ko mis, o Vo kie­ti jos kanc lerę An gelą Mer kel pa­vaiz da vo su na cių uni for ma.

„Paš maikš tau ti“ nu tarė Grai ki jos dien raš tis „De mok ra tia“. Šian­die nos pir ma me dien raš čio pus­la py je pa si rodė fo tog ra fi ja, ku rio­je Vo kie ti jos vy riau sybės va dovė

A.Mer kel bu vo ap vilk ta na cių uni for ma.

„Me mo ran dum macht frei“, – skel bia straips nio pa va di ni­mas su aki vaizd žia aliu zi ja į na­cių šūkį.

„Kar ti lai ki no iš gelbė ji mo tau­rė“, – biud že to kar pymą pa ko­men ta vo ki tas kon ser va ty vus dien raš tis „Eleft he ros Ty pos“. Dien raš tis pri dūrė, kad šios ne­

gai les tin gos prie monės dar la biau skan dins Grai ki jos eko no miką, ku­ri ir taip jau pen ke rius me tus pa ti­ria re ce siją.

Fi nan si nis dien raš tis „Naf tem­bo ri ki“ ra šo apie stiprų dar bo ir so cia li nių sąlygų ko re ga vimą kri­zės iš tik to je ša ly je, pir miau sia – nau jai sam domų dar buo tojų algų su ma ži nimą 32 pro c.

di mok ra tia news.gr, BNS inf.

Graikų ži niask lai dai A.Mer kel – na cistė

Su ly gi no: �� Grai�ki�jos�dien�raš�tis�„De�mok�ra�tia“�Vo�kie�ti�jos�kanc�lerę�A.Mer­kel�ap�vil�ko�na�cių�uni�for�ma.� � di�mok�ra�tia�news.g�nuo�tr.

Padė tis iš lie ka su dėtin gaGrai ki jos fi nansų mi nist rui Evan­ge lui Ve ni ze lui su si ta ri mas, re gis, bu vo kaip iš dan gaus nu kri tu si did­žiulė do va na.

Be su si ta ri mo E.Ve ni ze lui bū­tų tekę il gai ir nuo bod žiai įti kinė ti eu ro zo nos fi nansų mi nist rus, kad jo vy riau sybė su si tars, ir, ži no ma, mal dau ti pa tvir tin ti 130 mlrd. eu­rų pa gal bos pa ketą.

Tie sa, nau jos tau py mo prie­monės Atė nuo se, ma tyt, bū­tų bu vu sios pa tvir tin tos kur kas leng viau, jei ne fak tas, kad ša lies eko no mi kos pa dėtis da ro si vis ap­verk ti nesnė.

Eko no mis tai vi sai ne se niai įspė­jo, kad net nu ra šius 70 pro c. sko­lų, – su tuo, re gis pa ga liau su ti ko pri vatūs kre di to riai, – pa dėtis iš­liks sun ki. Dėl ne vyk do mo biud že­to pla no bei eko no mi kos re ce si jos de fi ci tas ir to liau svy ruos apie 10 pro c. BVP, o eko no mi ka šiais me­tais su si trauks dar 4–5 pro c.

Kad ir kaip būtų, skolų nu ra šy­mas Atė nams – gy vy biš kai svar bus. Kre di to riai, kaip ma no ma, nu ra šys maž daug pusę iš 200 mlrd. eurų (260 mlrd. JAV do le rių) vertės Grai­ki jos vy riau sybės skolų. Tad bend ra sko la, sie kian ti 350 mlrd. eurų, su­

mažės nuo da bar ti nių 160 pro c. BVP iki 120 pro c. BVP 2020­ai siais.

Nu ma to ma, kad esa mos se­nos graikų ob li ga ci jos bus pa keis­tos nau jo mis ma žes nio no mi na lo ir bus vi du ti niš kai 3,5 pro c. pa ja­min gu mo.

Be je, prie graikų ob li ga cijų iš pir­ki mo pa reiškė pri si dėsiąs ir Eu ro­pos cent ri nis ban kas (ECB). Did­žiau sias Grai ki jos kre di to rius ECB su ti ko iš keis ti vy riau sybės ob li ga­ci jas, ku rias per nai įsi gi jo ant rinė­je rin ko je, ma žes ne nei no mi na lia ver te.

Griež ti rei ka la vi maiĮver tinę su dėtingą Grai ki jos pa­dėtį ECB, ES ir Tarp tau ti nis va­liu tos fon das (TVF) šios sa vaitės pra džio je pa skelbė grai kams ul ti­ma tumą – ar ba reik verž tis dir žus dar la biau, ar ba ne bus pa gal bos.

Grai kai at rėžė, kad dėl nau jo kar­py mo derė sis tar pu sa vy je, ta čiau va kar nu si lei do ir nu ta rimą vis dėl­to pri ėmė.

Tie sa, pa sku tinę mi nutę ir taip dar sykį pa rodė, kad ir to liau tam­pys kre di to rius už ūsų, nors pa­žadėtų mi li jardų grai kams rei kia iki ko vo 20 d. Būtent tuo me tu Atė­nams reikės su mokė ti 14,5 mlrd. įmoką ver ty bi niams po pie riams pa deng ti.

Jei va kar su si ta ri mas ne būtų bu­vęs pa siek tas, pa dėtis būtų bu vu­si kri zinė.

Po li ti niai žai di maiPat vir tin ta me tau py mo pla ne nu­ma to ma iš lai das su ma žin ti 3 mlrd. eurų per me tus, mi ni malų dar bo

už mo kestį – 22 pro c., taip pat iki 2015 m. pa nai kin ti 150 tūkst. dar bo vietų vals ty bi nia me sek to riu je.

Be to, grai kai pa skelbė, kad ke ti­na gau ti pajamų iš pri va ti za ci jos.

Trys Grai ki jos koa li cinės vy­riau sybės par tijų va do vai – so­cia lis tas Geor gas Pa pandrė jas, kon ser va to rius An to nio Sa ma ras ir de ši nio sios pa krai pos po li ti kas Geor gas Ka ra ca fe ris ket vir ta dienį be veik aš tuo nias va lan das derė­jo si dėl nau jos biud že to kar py mo

pro gra mos. Dau giau sia ne su ta­rimų tarp koa li ci nio graikų ka bi­ne to na rių ki lo dėl pen sijų su ma­ži ni mo – dėl to ti ki ma si su tau py ti 300 mln. eurų.

De ši nio sios Liau dies sta čia ti kių su si rin ki mo par ti jos ly de ris G.Ka­ra ca fe ris per de ry bas net pa skelbė ke tinąs pa lik ti vy riau sybę, jei pla­nas bus pa tvir tin tas.

Išei da mas iš po sėdžių salės po­li ti kas smerkė ES, TVF ir ECB at­sto vus, kad šie per ne lyg smar kiai spaud žia Grai kiją.

Tie sa, po li ti kos eks per tai pa­brėžė, kad graikų po li ti kai per de­ry bas rin ko si po li ti nius taš kus, nors pui kiai su vokė si tua ci jos rim tumą. Ja co bas Fun kas Kir ke gaar das, Pe­ter so no tarp tau tinės eko no mi kos ins ti tu to ana li ti kas, sakė, kad de­ry bos pri minė po li tinį teatrą.

„Po li ti kai Atė nuo se vedė sa vo rin kimų kam pa ni jas. Jie no ri bū­ti ma to mi vi suo menė je, ne va ko­vo ti iki pa sku ti nio krau jo la šo. Jie juk prie ši na si vo kie čiams, taip pat TVF ir vi sam pa sau liui“, – sakė ana li ti kas.

Vis dėlto koa li ci jos na riai at si­žvelgė į fi nansų mi nist ro E.Ve ni­ze lo įspėjimą, kad Atė nams ne su­ta rus dėl tau py mo pa da ri niai bus liūd ni.

„Tuo bus nu spręsta, ar ša lis liks eu ro zo no je ir ar jos vie tai Eu ro po je iš kils pa vo jus. Jo kiai ki tai pra smei ga li my bių nėra: pri va lo me pa­žvelg ti grai kams į akis, į na cio na­li nius in te re sus ir mūsų vaikų in­te re sus“, – prie š ke lionę į Briu selį po li ti kams sakė mi nist ras.

BNS, „Dai ly Mail“ inf.

Folk�lan�do�(Mal�vinų)�sa�lo�se�leid�žia�mas�laik­raš�tis�keis�tu�pa�va�di�ni�mu�„Ping�vin�ne�ws“�Ar�gen�ti�nos�pre�zi�dentę�Cris�tiną�Fer�nán�dez�de�Kirch�ner�iš�va�di�no�ka�le.�Laik�raš�tis�tu­ri�ne�daug�skai�ty�tojų,�nes�sa�lo�se�gy�ve�na�3�tūkst.�žmo�nių.�Ta�čiau�pa�si�pik�tinę�ar�gen�ti­nie�čiai�Folk�lan�do�laik�raš�čio�re�dak�torės�Li­sos�Wat�son�pus�la�py�je�pa�rašė�piktų�ko�men­tarų.�Po�to�žo�dis�„kalė“�bu�vo�pa�ša�lin�tas�iš�fai�lo�su�C.Fer�nán�dez�de�Kirch�ner�at�vaiz�du.

Ru�si�jos�ko�mu�nistų�par�ti�jos�va�do�vas�Ge�na­di�jus�Ziu�ga�no�vas�(nuotr.)�pa�si�ūlė,�kad�pe­rei�na�muo�ju�lai�ko�tar�piu�Ru�si�jos�vals�ty�bei�ir�vy�riau�sy�bei�va�do�vautų�vie�nas�žmo�gus.�Ta­čiau�Krem�liui�ar�ti�mos�par�ti�jos�„Vie�nin�go­ji�Ru�si�ja“�at�sto�vai�at�šovė,�kad�tokį�po�li�ti�ko�pa�si�ūlymą�lai�ko�ab�sur�diš�ku.�Pa�sak�Dūmos�de�pu�ta�to�Dmit�ri�jaus�Viat�ki�no,�to�kie�siū­ly�mai�at�skleid�žia�„po�li�tinį�Ziu�ga�no�vo�be­jėgiš�kumą“�ir�idėjų�stoką.

Folk­lan­do­­„hu­mo­ras“

rin­kimų­­ko­vos30

tonųsve rian tis ka ša lo tas tre čia dienį užp laukė ant sek lu mos Bel gi jo je.

De ry bos: �� G.Pa�pandrė�jas�(iš�dešinės),�prem�je�ras�L.Pa�pa�di�mas,�A.Sa�ma�ras�ir�G.Ka�ra�ca�fe�ris�su�si�tarė�pa�sku­tinę�mi�nutę.� � AFP�nuo�tr.

Šią sa vaitę Atė nuo­se bu vo karš ta. Ne tik gatvė se, bet ir prem je ro Lou co Pa pa di mo ka bi ne te. Il gai rėmę ie tis dėl naujų biud že to kar py mo prie mo­nių graikų po li ti kai, re gis, su si tarė.

Grai ki jo je ne dar bo ly gis pa siekė nau jus re kor dus. Ofi cia liai re gist­ruotų be dar bių skai čius vir ši jo mi li­joną, ar ba dau giau nei 20 pro c. vi sos dar bo jėgos. Grai ki jos sta tis ti kos tar­ny bos duo me ni mis, pra ėju sių metų gruodį ša ly je re gist ruo ta 1,029 mln. be dar bių. Praė ju sių metų lapk ritį dar bo ne te ko 164 tūkst. žmo nių, o

per be veik me tus bu vo at leis ta 405 tūkst. as menų, ar ba 8 pro c. vi sos dar­bo jėgos. Jau ni mo iki 24 metų ka te­go ri jo je ne dar bas sie kia 48 pro c. Tie­sa, aukš čiau sias ne dar bo ly gis Eu ro­po je iš lie ka Is pa ni jo je. 2011 m. spalį ne dar bo ly gis čia šok telė jo iki is to­ri nių aukš tumų ir siekė dau giau nei 21,5 pro c.

Ne dar bas skan di na eko no miką

Po li ti kai Atė nuo se ve­dė sa vo rin kimų kam­pa ni jas. Jie no ri būti ma to mi vi suo menė je, ne va ko vo ti iki pa sku­ti nio krau jo la šo.

Pa sku tinės mi nutės su si ta ri mas

13

skelbimaipenktadienis, vasario 10, 2012

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659skelbimai@vilniausdiena.lt

Į jūsų klausimus atsakys reklamos ir skelbimų pardavimo vadybininkai tel. 8 5 261 3653

Internetu: – naršyklės lange surinkite adresą www.diena.lt/skelbi-mai/dienrastyje– užpildykite skelbimų užsakymo formą; – sumokėkite už skelbimo užsakymą per e. banką; – jūsų nurodytomis dienomis skelbimas bus publikuo-jamas pasirinktame dienraštyje!

„VIlnIaus dIenos“ redakcIjojeLabdarių g. 8, Vilnius.

PaskambInę telefonu 8 5 261 3653 padiktuokite skelbimo tekstą, atsiųskite faksu arba e. paštu apmokėtos sąskaitos pervedimo kopiją.

e. Paštu arba faksu: – apmokėkite 15 Lt sąskaitą bet kuriame banko

skyriuje: gavėjas – UAB „Diena Media News“ Į. k. 133348410. PVM mokėtojo kodas LT333484113. A. s. LT607010400010467777. AB Ūkio bankas. Banko kodas 70104;– kvito kopiją siųskite su skelbimo tekstu e. paštu skel-bimai@vilniausdiena.lt arba faksu 8 5 261 3652.

sms žInute: – žinutės tekste rašykite: VD (tarpas) skelbimo tekstas (ne daugiau kaip 160 simbolių), jį siųskite telefonu 1670; – išsiuntę žinutę, sulauksite atsakymo žinutės. Jums reikia siųsti patvirtinančią žinutę su tekstu: VD (tarpelis) PATVIRTINU; – neišsiuntus patvirtinimo, skelbimas išspausdintas nebus; – žinutės kaina 20 Lt.

SkelbimuS galite užSiSakyti:

aSmeNiNiai, teiSmiNiai,kOmeRCiNiai, ReklamiNiai

Skelbimai

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 VilniusTel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt

Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvyki-mas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt

Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 LtItalija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt

siūlo darbą Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramo-nėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavi-mas – gera anglų kalba. Privalumas – dar-bo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.

900167

paslaugosTechnikos remonto

Skalbimo mašinų, viryklių (dujinių, elektri-nių) remontas Vilniuje ir Vilniaus rajone. Jo-nas, tel. 8 615 25 343.

909923

TransportoNuolat vežame KROVINIUS nuo 300 iki 24 000 kg maršrutu Vilnius–Kaunas. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt.

877234

UAB „Kraustymo komanda“ – profesiona-lios kraustymo paslaugos įmonėms ir gy-ventojams. Žiemos akcija – visiems krausty-mams taikoma 15 proc. nuolaida. Tel. 8 618 77 600, www.kraustymokomanda.lt.

893507

KelioniųIš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun-tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informaci-ja – www.lietuvalondonas.com.

910988

ĮvairūsKita

Kartojamos viešumo procedūros parengtam sklypų Baldžio g. 41 (k.Nr. 0101/0003:2287, 2288) detaliajam planui. Planavimo or-ganizatorius – VĮ „Turto fondas“, pagal įgaliojimą NR. 4R-29 – UAB „Struktus“, S.Moniuškos g. 10-7, tel. 8 699 25 525, faks. (8 5) 212 2753. Planavimo tikslai – sklypo k. Nr. 0101/0003:2287 sudalijimas, naudoji-mo ir tvarkymo režimų nustatymas, vienbu-čių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritori-jai. Detaliojo plano rengėjas – UAB „Senojo miesto architektai“, Šv. Ignoto g. 5 (18 p/d), tel. (8 5) 261 1115, e. p. diana@smartas.lt. Projekto ekspozicija 2012 02 27-03 27 pro-jektuotojų biure, Šv. Ignoto g. 5, ir Antakal-nio seniūnijoje, Šilo g. 13. Planavimo pasiū-lymus galima teikti iki viešo svarstymo ir svarstymo metu projekto rengėjams nusta-tyta tvarka. Pakartotinis viešas svarstymas vyks 2012 03 27 16 val. projektuotojų biure, Šv. Ignoto g. 5 (kiemo korpusas). Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius gali apskųsti valstybi-nę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai teisės aktų nustatyta tvarka.

911793

37OOFFICIALPROFILE ON FACEBOOK

FACEBOOK.COM/370MAGAZINEČia visada rasi PDF versiją

37OOFFICIALPROFILE ON FACEBOOK

FACEBOOK.COM/370MAGAZINEČia visada rasi PDF versiją

14

menas ir pramogospenktadienis, vasario 10, 2012

Mistinis „geležinių vadų“ susitikiMas

Muzika, kviečianti svajoti

svečiuose – aniMaciniai herojai

ar sulauksiMe savojo gandro?

aMžinos Meilės pažadasArtėjant šv. Valentino dienai – filmas „Meilės priesaika“ apie tyrą, nuoširdžią ir baisiausius sunkumus įveikiančią meilę. Įsimylėję Leo (aktorius Channingas Tatumas) ir Peidž (aktorė Rachel McAdams) džiaugiasi medaus mėnesiu, bet likimas meta jiems visai nesaldų jausmų išbandymą. Filmas sukurtas remiantis tikra istorija.

KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas“ ir „Multikino“.KA DA? Nuo šiandien. KIEK? 12–19 litų.

KUR? Muzikos klu be „Tams ta“, Su ba čiaus g. 11A.KA DA? Šiandien 21.30 val. KIEK? 30–40 litų.

KUR? Radvilų rūmų muziejuje, Vilniaus g. 24.KA DA? Iki gegužės 6 d. KIEK? 3–6 litai.

subtili roMantikaPreciziškumas ir romantika – taip būtų galima apibūdinti išgirdus Leon Somov ir Jazzu. Kad ir kaip atrodytų nesuderinama, tačiau duetas skamba tobulai tiksliai. Jausmingas ir šiltas Jazzu vokalas, papildytas lengva elektronika ir netikėtomis džiazo variacijomis, jau rado kelią į daugelio muzikos mylėtojų širdis.

rusų kultūros pažibaImperatoriškasis porceliano fabrikas pristato apie 200 eksponatų, sukurtų puoselėjant geriausias Peterburgo porceliano mokyklos tra-dicijas. Kolekcijoje – švytintys carinės Rusijos meno pavyzdžiai: ser-vizai, vazos, figūrinės kompozicijos, puošusios rūmų sales, taip pat agitacinio meno dirbiniai, skelbę šalies revoliucinius pokyčius.

KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5.KA DA? Vasario 10, 11 d. 18 val. KIEK? 30–50 litų.

KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6.KA DA? Vasario 12 d. 12 val. KIEK? 15 litų.

KUR? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. KA DA? Vasario 12 d. 12 val. KIEK? 10–20 litų.

KUR? Muzikos klu be „Brod vė jus“, Mė si nių g. 4.KA DA? Vasario 11 d. 21 val. KIEK? 13 li tų.

„vilniaus diena“ rekoMenduoja

LTV 23.15 val. LNK 22.55 val. TV3 21.00 val. BTV 20.45 val. SpoRT1 21.00 val.

tv prograMa

LTV6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7) (k). 10.00 At vi ra Lie tu vos uni ver si te tų ži nių ly ga

„Ly de riai“. Su si tin ka Vil niaus li cė jaus ir Vil niaus uni ver si te to ko man dos (k).

11.00 „Aki ra čiai“. Tie sio gi nė Lie tu vos ra di jo lai da.

12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Vil niaus są siu vi nis. 12.15 Mū sų die nos – kaip šven tė (k). 13.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7) (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35, 21.05 Spor tas. Orai. 18.45 Lie tu vos tūks tant me čio vai kai. 20.25 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.15, 22.15 Duo kim ga ro! 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 23.15 Ki ne kaip ki ne. 23.45 Tra gi ko me di ja „Suau gu sių žmo nių

žai di mai“ (1967 m.).

LNK6.20 „Di dy sis fil mu kų šou“. 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 „Ogis ir ta ra ko nai“ (k).

7.50 Pri čiu pom! 8.20 „Drau gai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.50 Nuo... Iki... (k). 11.00 Fa rai (N-7) (k). 12.10 „Men ta lis tas“ (N-7) (k). 13.10 „Drau gai IV“ (N-7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji To mas ir

Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 De tek ty vas „De tek ty vė Sa man ta.

Žmog žu dys tės nuot rau ka“ (JAV, 2005 m.) (N-7).

16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.14 Spor tas. Orai. 19.19 Ma no vy ras ga li. 21.15 Veiks mo tri le ris „Ekst re ma lus grei tis“

(JAV, Aust ra li ja, 2004 m.) (N-7). 22.55 Kri mi na li nė dra ma „Ame ri kos

gangs te ris“ (JAV, 2007 m.) (N-14).

TV36.45 Te le par duo tu vė. 7.00 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.30, 15.10 „Simp so nai“. 8.00 „Biu ras“. 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Kas no ri nu žu dy ti Mią?“ 11.00 Cho rų ka rai 2012. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“.

14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės triumfas“. 17.40 Ką ma nai? 18.35 Su si ti ki me vir tu vė je. 18.45 TV3 ži nios. Spor tas. Orai. 19.10 Ko me di ja „Šuns kai ly je“ (JAV, 2006 m.). 21.00 Nuo ty kių ko me di ja „Ne tik ra vie nuo lė“

(JAV, 1992 m.). 23.00 Ko me di ja „Ne pa ken čia mas žiau ru mas“

(JAV, 2003 m.). 1.00 Ko me di ja „Snie go žmo gaus pė do mis“

(JAV, 2008 m.).

BTV6.30 Te le vit ri na. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Mi li jo nie riai“ (k). 8.00 „Svei ka tos ko das“. Te le vit ri na (k). 9.00 „Są moks lo teo ri ja“. Dis ku si jų lai da (k). 10.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 11.00 „Men tai“ (N-7) (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 12.30 „Ekst ra sen sų mū šis“ (N-7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Ne rea lu!“ Pa ro di jų šou (k). 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“.

19.00 „Ame ri kos ta len tai VI“. Pra mo gi nis šou. 20.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. 20.23 Orai. 20.25 Krep ši nis. Eu ro ly gos jau ni mo at ran kos

tur ny ro ati da ry mo ce re mo ni ja. 20.45 Krep ši nis. Eu ro ly gos jau nimo at ran kos

tur ny ras. „Tops ports chool VBL“ (Ant ver pe nas)–„Žal gi ris“ (Kau nas). Tie sio gi nė rung ty nių trans lia ci ja iš Kau no.

22.35 Ame ri kie tiš ko sios im ty nės (N-14). 23.35 „Vi dur nak čio žmo gus“ (JAV, 1994 m.)

(N-14). 1.25–6.00 „Bam ba“. In te rak ty vus šou

suau gu sie siems.

LieTuVos ryTo TV6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25, 17.20 Griūk ne gy vas! (N-7). 8.15 Pa dė ki me aug ti. 8.50 Gi rių ta kais. 9.20, 18.20 Su per L.T. 9.52 Pa bu čiuok ma ne karštai. Šv. Va len ti no

bu či nių kon kur sas. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 11.10 Il gai ir lai min gai. 12.05, 21.00 Re por te ris. 13.30 „Mer do ko pas lap tys“ (N-7). 14.50 Il gai ir lai min gai. 15.45, 16.10 Dok. f. „Ar Sta li nas grįž ta?“ 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai.

18.52 Pa bu čiuok ma ne karš tai. Šv. Va len ti no bu či nių kon kur sas.

18.55 LKL čem pio na tas. Klai pė dos „Nep tū nas“–Vil niaus „Lie tu vos ry tas“. Tie sio gi nė trans lia ci ja iš Klai pė dos. Per pert rau ką – Ži nios.

21.27 Orai. 21.30 Ver tas ki nas. Ro man ti nė ko me di ja „Vi sa

tie sa apie mei lę“ (Jung ti nė Ka ra lys tė, 2004 m.) (N-7).

23.25 „Zo na“ (N-14). 0.25 Ma ka liaus ke lio nės.

sPorT19.00 Televitrina.10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +.10.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido

„Real“–Bilbao „Bizkaia Basket“.12.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Maskvos

CSKA–Gdynės „Asseco Prokom“.13.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Roma“–Milano

„Inter“.15.30 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido

„Estudiantes“ – „Regal Barcelona“.17.15 Lietuvos krepšinio lyga. Klaipėdos

„Neptūnas“–Kauno „Žalgiris“.19.15 Slambolo lyga. Ekstremaliausias krepšinis.19.45, 20.15 Kelias į Londoną.21.00 Lietuvos krepšinio lyga. Klaipėdos

„Neptūnas“–Vilniaus „Lietuvos rytas“.23.15 Profesionalų boksas. T.Olajide ir

I.Gardneris.

Valstybiniame jaunimo teatre – premjera „Širdis Vilniuje“ pagal rašytojo bei filosofo Arvydo Juo-zaičio pjesę. Spektaklio režisieriai – Jonas Vait-kus ir Albertas Vidžiūnas. Pjesę įkvėpė dviejų Lietuvai skaudžiai pažįstamų politinių veikėjų Juzefo Pilsudskio bei Felikso Dzeržinskio asme-nybės ir įsivaizduojamas jų susitikimas.

„Saulės broliai“ groja muziką, patinkančią tiek instrumentinės, tiek vokalinės muzikos gerbė-jams – nuo švelnių baladžių, įvairių pasaulio tau-tų muzikos motyvų iki ugningų keltiškų melo-dijų bei žaismingų dainų. „Saulės brolių“ muzi-ka kviečia svajoti, susimąstyti ir iš naujo atrasti grožį paprastuose dalykuose.

Praėjusį sezoną ypatingą publikos dėmesį pel-niusi Lietuvos nacionalinio simfoninio orkes-tro ir dirigento Modesto Pitrėno programa „Sve-čiuose – animacinių filmų herojai“ sulaukė tę-sinio. Programoje – animacinių filmų fragmen-tai, kuriuos lydės E.Elgaro, O.Respighi, P.Dukas, P.Čaikovskio ir C.Saint-Saënso muzika.

Muzikiniame etnologiniame spektaklyje šeimai „Gandro dovana“ kuriamas pasaulis, kuris at-spindi Gyvybės medžio modelį – nuo požemio gyventojų, žemiškų išdaigų ir lūkesčių iki dan-giškos vilties – Gandro pasirodymo. Žaisminga aktorių vaidyba susipina su egzotiškais instru-mentais gyvai atliekama muzika.

15

menas ir pramogospenktADIenIS, vASArIo 10, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Kiek dau giau nei prie š me tus Lie­tu vai pri statę de biu tinį „Al bumą, ra gi nantį tautą“, at likė jai šį sa­vait galį pra dės in ten syvų darbą įrašų stu di jo je, kad įra šytų ant­rą al bumą. Kaip ir pir ma me sa vo iš kep ta me mu zi ki nia me „ma ni­fes te“, nau ja ja me al bu me, grupės na rių tei gi mu, ne trūks skaud žių, ašt rių temų. Nors vals ty bi nio mas­to ir eko no mi kos pro blemų tie sio­giai „Liūd ni sli bi nai“ ap dai nuo ti ne ke ti na, so cia linė mis pro ble mo­mis sa ko si vis gi pa ba dy sią akis.

Ant ro jo al bu mo, ku rio pa va di­nimą grupė kol kas sle pia, dai no­je „Šu ne lių va sa ra“ bus pa lies ti so cia li niai šunų rūpy bos ir glo bos klau si mai. Taip pat bus jun ta­ma ak la nos tal gi ja so cia lis ti niams įvaizd žiams ap dai nuo jant „Pie no

fab rikėlį“, o mu zi ki niuo se pamąs­ty muo se „Jei gu aš būčiau vy ras“ gir di mas grupės mo ters Aistės La­sytės fe mi nis ti nis šauks mas mėgi­nant iš si va duo ti nuo Do mi ny ko bei Vai do prie spau dos.

„Ži nia, me tai bėga, kei čia si žmo­nės, kei čia si Lie tu va, kei čia si ir mūsų kūry ba. Sa vo nau ja ja me al­bu me kalbė si me apie tai, apie ką kalbė jo me pa sta ruo sius dve jus me tus su Lie tu vos ir iš jos pa bėgu­sia, bet lie tu viškų šaknų ne ga lin čia pra ras ti pub li ka“, – net po po ky­čių džiaugs mu ne si švais tan tis kal­ba „Liūdnų sli binų“ ma ža sis žmo­gus Do mi ny kas Vai tiekū nas.

Tie sa, ne bus pa mirš ta ir brand žio­ ji lie tu vių li te ratū ra. Galė si me iš­girs ti Kris ti jo no Do ne lai čio pa va sa­rinį šėlsmą, Jus ti no Mar cin ke vi čiaus

pa ža dintą ne ži no mybę ar Ka zio Bin­kio ro man tiš kai plau kio jan čius „Šil­kas par nius de besė lius“.

„Kaip ir pir muo ju al bu mu, steng simės įtik ti mūsų iš ti ki miems gerbė jams, ku rie bent kartą mus matė ir jų tai ne sut rikdė. Ti kimės, kad tai bus sa vo tiš ka my li mo jo ar my li mo sios nuo trau ka, ku rią ma­lo nu glaus ti prie šir dies, kai jis ar ji yra to li“, – su ro man ti kos gai de­le, ta čiau kaip vi suo met rim tai kal­ba „Liūdnų sli binų“ sme ge nys Vai­das Kub lins kas.

Antrąjį al bumą „Liūd ni sli bi nai“ ke ti na pri sta ty ti vėlyvą ru denį. Kol pa si ro dys ši kruopš čiai pa reng ta, vi suo menės ak tua li jo mis, lie tu viš­ka kla si ka, mei le ir tru pu čiu mu zi­kos api pin ta kom pak tinė plokš telė, „Liūd ni sli bi nai“ iš leid žia pir mo­jo al bu mo pa kar to tinį ti ražą. Lie­tu viai pa rodė norą būti ra gi na mi, todėl liūd nie ji grupės na riai nu­sprendė pa ruoš ti įsi gy ti pa pil domą sėkmin gai išp la tin to „Al bu mo, ra­gi nan čio tautą“ skai čių.

Po ant ro jo al bu mo įra šy mo dar­bų „Liūd ni sli bi nai“ ke ti na su reng ti pa va sa rinį turą per Lie tu vos žemę.

VD inf.

Artė jan čios Lie tu vos vals tybės at kūri mo die nos pro ga am ba sa­da Pa ry žiu je kar tu su Prancū zi jos lie tu vių jau ni mo sąjun ga ir lie tu­vių bend ruo me ne va sa rio 10–12 d. ren gia Lie tu vių dienų Prancū­zi jo je pro jektą, skirtą jau nie siems lie tu vių kūrėjams pri sta ty ti.

Pirmą kart or ga ni zuo jamų Lie­tu vių dienų Prancū zi jo je pro g­ ra mo je nu ma ty ta kon certų, fil­mų per žiūrų, pri sta tymų ir dis­ku sijų.

Ren gi nys pra si dės kon cer tu, ku ria me sa vo kūri nius at liks iš Vo kie ti jos at vy ku si dai ni ninkė Tau rin ta su gru pe. Prog ra mo je taip pat nu ma ty ti dai ni nin kių Li­nos Šta lytės ir Do mi ny kos Ado­mai tytės, pia nis to Al ber to Na­

vic ko ir Vik to ri jos Ge čytės džia zo kvar te to pa si ro dy mai.

Va sa rio 11 d. bus skir ta lie tu viš­kam ki nui. Pla nuo ja mas jau no sios kar tos ki no re ži sie riaus Ro mo Za­ba raus ko fil mo „Por no me lod ra­ma“ pri sta ty mas. Taip pat bus pri sta ty tas pro jek tas „Mi si ja Si­bi ras“. Pro jek to da lyvė Indrė Rei­po naitė pa si da lys sa vo įspūdžiais iš eks pe di ci jos į Ka zachs taną.

Va sa rio 12­ąją Šv. Au gus ti no baž ny čio je bus lai ko mos mi šios lie tu vių kal ba. Su vals tybės at kūri­mo šven te bend ruo menę svei kins Lie tu vos am ba sa dorė Prancū zi jo je Jo lan ta Bal čiū nienė. Bus su reng ti vo ka linės grupės „Za zoui ra“, In­drės Lie puo niūtės ir Rūtos Jozė­naitės due to pa si ro dy mai.

VD inf.

Štur muo ja Prancū ziją

Nau jas „sli binų“ al bu mas – lyg my li mo sios nuo trau kaKūry biš kai pa lie čian čiu ir eg zis ten ci nes šyp se nas ža di nan čiu liū de siu per si­smel ku sios grupės „Liūd ni sli bi nai“ dai nos šiais me tais su guls į ant rą al bumą.

Aki ra tis: �� „Liūd�ni�sli�bi�nai“�nau�ja�ja�me�al�bu�me�pa�lies�ir�to�kias�te�mas�kaip�fe�mi�niz�mas,�nos�tal�gi�ja�so�cia�lis�ti�nei�praei�čiai�ar�gyvūnų�glo�ba.� � Ka�milės�Žič�kytės�nuo�tr.

Va sa rio 24 ir 25 d. Lie tu vos na cio­na li nio dra mos teat ro (LNDT) di­d žio jo je salė je vyks re ži sie riaus Ce za rio Grau ži nio spek tak lio „Ir vėl vis kas bus ge rai“ prem je ra.

C.Grau ži nis ne tik re ži suo ja spek­taklį – jis pa ts pa rašė ins ce ni­za ciją pa gal gar saus tar pu ka rio prancūzų dra ma tur go Jea no Gi­rau doux pjesę „Ša jo pa mišėlė“.

C.Grau ži nis, nuo lat be si ren­kan tis re tai sta to mus kūri nius, tei gia ne no rin tis iš duo ti žiū ro vui, apie ką ir kodėl sta to vieną ar ki­tą spek taklį.

„Sten giuo si pa sta ty ti tokį spek­taklį, ko kio nėra, ta čiau vis dėlto tokį, kokį aš pa ts la bai norė čiau iš vys ti kaip pa pras tas žiū ro vas. Daž niau siai ven giu vie šai aiš kiai dek la ruo ti, apie ką sta tau vie­ną ar kitą spek taklį. Iš pa gar bos žiū ro vui – pa lik da mas jam tei­sę įžvelg ti ir sa vaip su vok ti spek­tak lio nuo taiką ir pra smę“, – ci­tuo ja mas kūrėjas.

Anot jo, šiais lai kais pub li kai aiš kiai nu ro do ma, kaip pri va lu su vok ti vieną ar kitą spek taklį, filmą ar knygą ir taip ji kvai li na­

ma, nes ati ma ma ga li mybė kūri­nius su vok ti as me niš kai, in tui ty­viai, emo ciškai.

„Ša jo pa mišėlė“ – pa sku tinė J.Gi rau doux pjesė, ku rią tik po jo mir ties pa statė ak to rius ir re­ži sie rius, J.Gi rau doux bend ra­dar bis ir bi čiu lis, ži no mas pran­cūzų teat ro re for ma to rius Louis Jou vet. Pjesę įkvėpė anglų ko­me di ja „Se nutės“. J.Gi rau doux ją pri taikė su gal vo da mas per­so na žus, pa na šius į se nas mo te­riš kes, ku rias ma ty da vo žings­niuo jan čias Pa ry žiaus gatvė mis, ap si ren gu sias išė ju siais iš ma­dos dra bu žiais.

Spek tak lio sce nog ra fiją ku ria Lau ra Lui šai tytė, kos tiu mus ir gri­mą – Vil ma Ga lec kaitė­Dab kienė, mu ziką – Mar ty nas Bia lob žes­kis. Spek tak ly je vai di na Vy tau tas Anu žis, Bri gi ta Ar so baitė, Re mi­gi jus Bu čius, Pau lius Či ži naus kas, Al gir das Dai na vi čius, Eval das Ja­ras, Min dau gas Jus čius, Vy tau tas Kont ri mas, Bi rutė Mar, Mar ty nas Ne dzins kas, Šarū nas Pui do kas, Vil ma Rau baitė, Vy tau tas Rum­šas, Jūratė Vilū naitė.

VD, BNS inf.

Na cio na li nia me teat re – C.Grau ži nio prem je ra

Sla pu kas: �� re�ži�sie�rius�C.Grau�ži�nis�žiū�ro�vams�nelinkęs�pa�sa�ko�ti,�apie�ką�yra�jo�spek�tak�liai.�Te�gul�pub�li�ka�sprend�žia�pa�ti.�� Vis�val�do�Mor�ke�vi�čiaus�nuo�tr.

Ugnė Ka ra liū naitėu.karaliunaite@diena.lt

Ket vir ta die nio rytą pro Tau ro kal­ną va žiuo jan tys ar ei nan tys sos­tinės gy ven to jai galė jo ma ty ti ne­įprastą re ginį. Ap si gink la vu si šal­mu ir irk lais bai da re nuo kal no sly do te le vi zi jos laidų vedė ja Ais­tė Paš ke vi čiūtė.

Mer gi na iš bandė ekst re ma lią pra­mogą, norė da ma pra neš ti apie Drus ki ninkų snie go are no je va­sa rio 18 d. vyk sian čias lenk ty nes bai darė mis.

„Atei da ma čia ma niau, kad pa­tei sin siu lie tu vių pro tėvių – ka rių – vardą. Ma niau, kad ga liu nu si leis ti nuo kal no su bai da re. Bet at vy ku si su pra tau, kad bus be pro tiš kai bai­

su. Jei ne būtų ge rie ji žmonės ma­nęs su stabdę, tik riau siai būčiau išlė kusi į eis mo ku piną gatvę“, – įvei ku si dalį kal no kalbė jo A.Paš­ke vi čiūtė.

Mer gi na teigė, kad bai darę van­de ny je vai ruo ti ji pui kiai mo ka. „Ant snie go ne tas pa ts. Nėra kur irk lo įsmeig ti. Vai ki nams tik riau­siai leng viau to kia me įren gi ny je, man sun kiau. Grei čiau bai darė ma­ne ne ša, nei aš ją val dau“, – kalbė­jo te le vi zi jos laidų vedė ja.

Drąsuolė pa sa ko jo, jog sun kiau­sia leid žian tis nuo kal no su bai da­re – tai, kad ne įma no ma iš mok­ti tech ni kos. „Jos tie siog nėra. Dar nie kas ne bandė to kios tech ni kos iš ras ti. Teo riš kai irk las turėtų val­dy ti bai darę, bet jis ne tu ri kur įsis­meig ti“, – teigė pa šne kovė.

Nuo kal no – bai da re

Var gas: �� leid�žian�tis�nuo�kal�no�bai­da�re�neįmanoma�iš�mok�ti�tech�ni­kos.�Nes�jos�tie�siog�nėra.�� Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Kaip ir pir muo ju al bu mu, steng simės įtik ti sa vo iš ti ki miems gerbė jams, ku rie bent kartą mus matė ir jų tai ne sut rikdė.

Atėnai +10Berlynas –5Brazilija +28Briuselis –3Dublinas +10Kairas +18Keiptaunas +19Kopenhaga –3

Londonas +2Madridas +11Maskva –14Minskas –13Niujorkas +7Oslas –3Paryžius –1Pekinas +4

Praha –8Ryga –11Roma +5Sidnėjus +27Talinas –10Tel Avivas +16Tokijas +7Varšuva –9

Saulė teka 7.52Saulė leidžiasi 17.14Dienos ilgumas 9.22Mėnulis (pilnatis) teka 21.13Mėnulis leidžiasi 8.13

41-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 325 dienos.Saulė Vandenio ženkle.

VardaiPasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–14

–13

Vilnius–13

Alytus–12

Kaunas–12

Utena–14

Panevėžys

–12ŠiauliaiTelšiai

–14

Klaipėda–9

Vėjas3–6 m/s

Šiandien, vasario 10 d.

horoskoPai

Orai Savaitės pabaigoje Lietuvoje vėl spustels stipresnis šaltukas. Šiandien bus giedra. Temperatūra bus 9–14 laipsnių šalčio. Šeštadienio naktį bus debesuota su pragiedruliais. Tempe-ratūra nukris iki 18–22, pajūryje iki 13 laipsnių šalčio. Dieną bus mažai de-besuota, Klaipėdoje ir Šiauliuose nu-matomas nedidelis sniegas. Tempe-ratūra bus 6–13 laipsnių šalčio.

orai VilniujeŠiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

Gel bė ja bran duo li nė ener Gi ja

ŠeŠtadienį

sekmadienį

–22–13–18 –19

–23–14–18 –19

–13–11–17 –12

3

6

1

1837 m. dvikovoje žuvo rusų poetas Aleksan-dras Puškinas.1876 m. gimė poetas, dramaturgas, vertėjas Pranas Vaičaitis.1890 m. gimė rusų rašy-tojas, Nobelio premijos laureatas Borisas Paster-nakas. 1898 m. gimė vokiečių poetas ir dramaturgas Bertoltas Brechtas.1927 m. gimė Alma Adamkienė, filantropė, visuomenės veikėja, bu-vusi pirmoji šalies ponia.1929 m. gimė kino ir te-atro aktorius Henrikas Kurauskas.

1932 m. gimė eseistas, menotyrininkas Tomas Sakalauskas.1961 m. gimė operos dai-nininkas (tenoras) Algir-das Janutas.1965 m. gimė keramikė, televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė.1965 m. gimė poetas, eseistas, dramaturgas Sigitas Parulskis. 1974 m. gimė JAV aktorė Elizabeth Banks.1977 m. mirė grafikas Stasys Krasauskas.1980 m. gimė daininin-kė Jurga Šeduikytė.1985 m. gimė krepšinin-kas Jonas Mačiulis.

datos (Vasario 10 d.)

aVinas (03 21–04 20). Šiandien apims nostalgija, prisiminsite jau-

nystę, praeities įvykius, kurie paliko pėdsaką jūsų širdyje. Prisiminimai pa-dės geriau suprasti jaunus žmones ar savo vaikus, būsite jiems kantresnis.

jautis (04 21–05 20). Tinkama diena persvarstyti, kas jums iš

tiesų svarbiausia, tai padės susidėlioti ateities darbus. Galite pradėti planuo-ti atostogas, domėtis kelionėmis.

dVyniai (05 21–06 21). Būsite ap-imtas prieštaringų jausmų, gali

būti sunku susikalbėti su artimaisiais ar kolegomis. Neprisiimkite visos kal-tės sau, geriau išklausykite kitus ir ban-dykite rasti kompromisą.

Vėžys (06 22–07 22). Būsite ap-suptas draugų ir šeimos meilės,

pasaulis atrodys darnus. Tinkamas me-tas pagalvoti apie mokslus ar naują darbą, bet neskubėkite priimti svarbių sprendimų, pirmiau gerai apgalvokite.

liūtas (07 23–08 23). Suprasite, kad svajonės ne visada yra gerai,

ypač kai jos neleidžia tobulėti arba kai jos tik ir lieka svajonės. Tad arba jas įgyvendinkite, arba pamirškite. Derėtų pasirūpinti naminiais augalais.

merGelė (08 24–09 23). Aplin-kiniai nepritars jūsų nuomonei,

prieštaraus jūsų idėjoms ar mintims. Būtinai apsvarstykite susidariusią pa-dėtį, kol dar galima ją pataisyti. Šian-dien bus ypač sunku reikšti mintis.

sVarstyklės (09 24–10 23). Nebūsite linkęs pritarti artimie-

siems ar draugams, jei jų mintys ir idė-jos prieštaraus jūsiškėms. Dvejosite ir dėl jų pasiūlymų, ir dėl savo nuomo-nės bei jausmų. Laikas ramiai apsvars-tyti, ko iš tiesų norite.

skorPionas (10 24–11 22). Dėl rūpesčių darbe jausite emocinį

išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pa-keisti situacijos, tiesiog palaukite pa-lankesnio laiko. Vakare paskambinki-te mamai, juk ji geriausia patarėja.

Šaulys (11 23–12 21). Nebūsite sa-vimi patenkintas, be to, atrodys,

kad ir kiti taip apie jus mano. Atsipalai-duokite, nesate pasaulio centras. Kuo greičiau tai suprasite, tuo bus geriau aplinkiniams ir jums pačiam.

ožiaraGis (12 22–01 20). Palan-ki diena mąstyti ir tyrinėti, nes

užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Yra tikimy-bė, kad sutiksite įdomų pašnekovą.

Vandenis (01 21–02 19). Naujo ciklo pradžia. Šiandien leiskite

sau šiek tiek papramogauti, pasimė-gauti gyvenimu. Gal atsiras laisvo lai-ko savo dvasiniam pasauliui pažinti.

žuVys (02 20–03 20). Tikėtini konfliktai. Galite bandyti keisti pa-

dėtį arba tiesiog palaukti, kol viskas nu-rims. Pasidžiaukite žiema, palesinkite zylutes ir pamatysite, kad viskas gerai.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penkta-dienio, teisingai užpil-dykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiu-sių. Teisingus atsaky-mus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS ži-nute numeriu 1337. Siųs-dami žinutę rašykite:

DIENA (tarpas) VD (tar-pas) UŽDUOTIES ATSA-KYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-neškite į „Vilniaus die-nos“ redakciją Labda- rių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, vasario 14 d.

–12

Ada, Aušra, Elvyra, Gabrielius, Girvydas, Skolastika, Vydgailė

Prizas

Šią savaitę laimėkite filmų „Spragtukas“ ir „Bebras“ DVD

1

2 3 4 5 6 7 8 9

Dėl šal čio pa di dė ju si elekt ros ener-gi jos pa klau sa pri ver tė Vo kie ti jos tink lų val dy to jas „kaip pre ven ci nę prie mo nę“ pa si telk ti re zer ve pa lik-tas ato mi nes elekt ri nes. Po že mės dre bė ji mo ir cu na mio Ja po ni jo je, dėl ku rių per nai ko vą iš Fu ku ši mos ato-mi nės elekt ri nės pa skli do ra dia ci ja, Vo kie ti ja nu spren dė iki 2022 m. pa-ma žu at si sa ky ti bran duo li nės ener-gi jos. 8 iš 17 Vo kie ti jos reak to rių bu-vo iš kart baig ti eksp loa tuo ti, bet 5 lai ko mi kaip re zer vi niai ge ne ra to-riai tiems at ve jams, kai elekt ros po-rei kio ne be ga li ma pa ten kin ti iš ki tų šal ti nių.

BNS inf., AFP nuo tr.