Pranczija, Vokietija, Anglija (XIII-XVII a.)KARALI TEIS

Karolio Didiojo valstybs dalybosKarolio Didiojo vaikaiiai Verdeno sutartimi 843 m. pasidalijo Frank valstybs teritorij Imperijos teisi permjais tapo Pranczijos Karoling dinastijos atstovai987 m. mirus karaliui Liudvikui V, imperatoriaus titulas perjo rytini frank (Vokietijos) valdovams Po i dalyb Pranczija tampa Kapeting dinastijos monarch feodaline Vakar Europos valstybe

XII XIV a.XII a. laikotarpiu karali valdia dar silpnaKaraliai rpinosi alies saugumu, taikos palaikymu tarp valdini ir teisingumo vykdymu Teiss iuo laikotarpiu karali valdia dar nekr XIII-XIV a. karali teiss kryb sitrauk luomins atstovaujamosios institucijosKaraliaus rankose teiss akt leidyba buvo sutelkta absoliutizmo laikotarpiu tam pasitarnavo ir XV a. prasidjs knyg spausdinimas

Pranczija Vasal itikimyb Kopetingai sugebjo isaugoti tik nuosavame domene aplink Paryi ir Orlean Valdi gyvendino per savo atstovus prevus, kurie karaliaus vardu vykd fiskalin, teismo ir karin valdi Stambieji feodalai karali laik tik pirmuoju tarp lygi

Pranczijos teis X-XI a.Valstybs teritorijoje buvo bendra tik banytin teis, bet ji dar maai takojo pasauliei gyvenimPagrindinis teiss altinis atskiruose regionuose susiformav teritoriniai teiss paproiai, vadinti kutiumais (coutume) Pranczijos teritorija slygikai dalijama : iaurin paproi teiss srit, kurioje teis formavosi odine forma ir tik XII a. imta urainti (ymiausi XIII a. Bovs kutiumai, Didieji Normandijos kutiumai) pietin raytins teiss srit, kurioje svarbiu teiss altiniuDi buvo romn teis (VI a. urayta Vestgot karalystje)

Karali teis XII-XIII a.Valdant Liudvikui VI ir Liudvikui VII karaliaus leidiam akt (daniausiai vadinam ordonansais) padaugjo Karaliaus leidiamiems teiss aktams reikjo kurijos (curia regis) pritarimo Pilypas II Augustas ir jo palikuonys jau reguliariai leido teiss aktus, kuriems svarstyti kurij danai buvo kvieiami ir profesionals teisininkai

Kanon ir romn teiss galiojimas XII-XVI a.Plaiausiai paplitusi pasauliei gyventoj atvilgiu buvo XII-XIII a. per banytini tribunol veikl1539 m. ordonansu banyioms udrausta nagrinti pasauliei bylas (j jurisdikcijai paliktas tik dvasinink luomo mons), gyventojams privalomos galjo bti tik karaliaus valdios sankcionuotos kanon teiss normosXIV-XV a. romn teis, kaip pagalbinis teiss altinis, pripainta visai Pranczijos teritorijai

Karaliaus kurijos inybosMaoji karaliaus taryba (nuolatin patariamoji institucija)Vyriausybs veikl koordinuojanti institucija - karaliaus kanceliarija, vadovaujama kanclerio (redagavo aktus, teik karaliui pasirayti ir tvirtino antspaudu)

Valstybs pareignai, vykdantys karaliaus sakymus ir teisiantys karaliaus vardu

Tarpin grandis tarp hercog ir graf: prevai baljai veikiantys keliose apygardose senealai vykdantys panaias funkcijas kaip baljai, tik turintys didesn savarankikumie pareignai skiriami i smulkij dvarinink, kurie privaljo turti teisini ini, suvaidino svarb vaidmen tirk teism darbui, tiek karaliaus valdios finansinei bazei

Karaliaus teismins institucijos raida Karaliaus teismai, kuriems pirmininkavo pats karalius, o teisjai dalyvavo stambieji feodalai ir auktieji pareignaiXII a. karaliaus kurijos teismo sesijos, vadinamos parlamentu (aukiamos kelet kart per metus)1260 m. sudaryta speciali teismin institucija, pavadinta Paryiaus parlamentu (teisjais skiriami profesionalai kutium ir romn teiss inovai, susidjo i keleto tardymo rm ir didij rm, rezidavo Paryiuje), ypatingoms byloms kaip pirmos instancijos teismas, kaip apeliacin instancija: baj, hercog, graf ir kit feodal teism sprendimams

Karali galios stiprjimas ir Generaliniai luomai 1302 m. Generalini luom suaukimo prielaidos neskmingai susiklosts karas, ekonominiai sunkumai, ginas su popieiumi ir Pilypo IV Graiojo pastangos veikti icentrines jgas feodalin oligarchij Generalini luom atstovaujamoji sudtis dvasininkija, bajorija ir miestieiai (treiasis luomas)Generalini luom deputatams rinkjai suteikdavo imperatyvj mandat (nurodant kaip turi balsuoti svarstant atitinkamus klausimus)

Generalini luom kompetencija ir veiklos kaitaGeneralinius luomus kviesdavo ir svarstytinus dalykus (politinius, karinius ir finansinius) nustat karalius1484 m. dl nepaklusnumo karaliaus valiai, generaliniai luomai nustoti aukti1560 m. vienam kartui sukviesti Labai sustiprjusiai karaliaus valdiai luom paramos nebereikjo, retkariais dar sukviesdavo notabilius feodalins diduomens atstovusGeneralini luom darbas atnaujintas tik Didiosios Pranczijos revoliucijos pradioje 1789 m.

Karali administracija absoliutizmo laikotarpiu

XV-XVI a. legistai ipltoja pair, kad karalius yra aukiausia nekontroliuojama valdia, todl jis savo valia galis leisti statymus ir gyvendinti teisingum1535 m. provincijas siuniami pareignai, inspektuojantys teismus, miest administracij, finansus vliau tapo plaiomis teismis besinaudojaniais administratoriais intendantaisIntendant padedami karaliai sutelkia vis valdi ne tik centre, bet ir provincijose sigali absoliutin monarchija

Karali leidiami aktaiKaralius pats reglamentavo valstybs ekonomin politik, mokesius, sprend kitus svarbius reikalus, kurie atsispindjo jo leidiamuose teiss aktuose. Varyti jo gali XVII a. liovsi net Paryiaus parlamentasXVI a. problema karaliaus akt gausoje paalinti painiav ir prietaravimus 1587 m. ileidiant Henriko III kodeks.XVII a. Liudviko XIV, XVIII a. Liudviko XV didieji ordonsai, sistemin teiss normas, sudaranias pagrindinius teiss institutus. ie ordonansai galiojo visoje teritorijoje1667 m. ileistas ordonansas reglamentavs civilin proces1670 m. skirtas baudiamajam procesui 1673 m. Prekybos ordonansas 1681 m. Jr ordonansas1685 m. Juodasis kodeksas skirtas negr padiai reglamentuoti Amerikos salose

VOKIETIJAXI a. imperatoriaus karn gaunant i popieiaus rank Romoje, XII a. pati imperija pradta vadinti Romos imperija (Imperium Romanum) XIII a. ventj Romos imperija (Sacrum Imperium Romanum) XV a. ventj vokiei tautos Romos imperija (Sacrum Imperium Romanum Teotonicae Nationis) arba vok. Das heilige rmische Reich deutscher Nation. Jos imperatoriai oficialiai laikomi Romos imperatori ir Karolio Didiojo pdiniais, tituluojami kaizeriais (lot. caesar pagal romn vartot imperatoriaus titul - cezaris)

ventosios Romos imperijos teritorijos imperijos sudt jo penkios pagrindins vokikos hercogysts - Saksonija, vabija, Bavarija, Frankonija ir Lotaringija, taip pat daugyb kit smulkesni politini darini.

Imperatoriaus galios XII-XIII a.Stiprdami hercogai ir kiti imperijos kunigaikiai pasiek teis patys rinkti imperatori ir ia teise pirm kart pasinaudojo 1125 m. Pradioje imperatoriaus rinkim tvarka nebuvo tiksliau nustatyta, rinkimuose dalyvavo visi kilmingieji, daugiausia kunigaikiai Imperatorius, pradedant XIII a., valstybs valdia naudojosi tik nominaliai, o faktikai ji susitelk kurfiurst rankose Imperija neturjo sostins, todl ir imperatorius buvo be pastovios savo rezidencijos ir vald nuolat kaitaliodamas buvimo viet. Imperijoje nebuvo centrinio valdymo aparato, pastovi valdinink, profesionali teisj luomo, dargi stipresns fiskalins valdios, nebuvo galingesns imperins jurisdikcijos Dar labiau ventj vokiei tautos Romos imperij iskaid banytin Reformacija, tik kart pagal tikjimo poym, nes pietin imperijos dalis liko katalikika, o iaurin - protestantika.

"Aukso bul", 1356 m.Imperatorius liko valstybs galva, simbolizuojania imperijos vienyb, bet neturjo realios valdios ir tik koordinavo vokiei feodal karo ir usienio politik. Toki jo padt teisikai sankcionavo "Aukso bul", 1356 m. ileista vokiei imperatoriaus, kuriuo tuomet buvo ekijos (Bohemijos) karalius Karolis IV.

"Aukso bul" tvirtino ypatingas kurfiurst teises ir privilegijas Dokumentas tvirtino istorikai jau susiklosiusi praktik, kad Vokietijos valdymas praktikai koncentruojamas septyni kurfiurst - Mainco, Kelno bei Triro arkivyskup ir Brandenburgo markgrafo, ekijos karaliaus, Saksonijos hercogo bei Reino pfalcgrafo - rankose. Sutinkamai su Buls 3 str., kurfiurstai vadovauja visiems imperatoriaus rm pareignams. Jiems buvo pripastamas pilnas politinis savarankikumas, tvirtinta j vald nelieiamyb ir paveldimumas. Jie naudojosi aukiausios jurisdikcijos savo valdose teise. tvirtinta lygi kurfiurst padtis su imperatoriumi: kurfiurstai buvo skelbiami imperatoriaus "dalimi" (24 str.), Kurfiurst kolegija buvo paskelbta pastoviai veikianiu valstybs valdios organu, posdiaujaniu kasmet po vien mnes Frankfurte prie Maino ir svarstaniu svarbiausius imperijos reikalus

Valdymo institucijos - ReichstagasImperatorius nereguliariai aukdavo politines asambljas ("imperijos dienas"), nuo XIII a. pavadinta Reichstagu ir virtusi reguliaria, savo forma kiek primin tuometinius prancz Generalinius luomus institucijaNusistovjo trij kolegij - kurfiurst, kit feodal (iskyrus smulkij bajorij) ir imperini miest atstov - reichstago struktra. Reichstago nutarimu 1495 m. buvo steigta dar viena imperin institucija - Imperinis rm teismas (Reichskammergericht),

Imperinis rm teismas Sudtis: Teismo pirminink skyr imperatorius 14 teisj rinko kurfiurstai bei kunigaikiai 2 mones - miestai Imperijos teritorij nutarta suskirstyti 10 rm teismo apygard su ypatingais tvarkos sergtojais i kunigaiki tarpo prieakyje. Pastarieji turjo vykdyti teismo nuosprendius Imperinis rm teismas veik iki ventajai vokiei tautos Romos imperijai lungant 1806 m.

ventosios vokiei tautos Romos imperijos lugimo prieastysCentralizuot Vakar Europos valstybi pavyzdiu vystsi atskiros kunigaiktikos valstybs, turinios savo profesionalias vyriausybines ir teismo staigas. XIV a. daugumoje j susiformavo savos luomus atstovaujanios institucijos - landtagai, o XVI-XVIII a. jos laipsnikai virto absoliutinmis monarchijomis. Bendras j skaiius virijo 300. Stambiausiomis ir labiausiai takingomis j tarpe tapo Prsija ir Austrija, pradjusios varybas dl politins virenybs imperijoje.ventoji vokiei tautos Romos imperija gyvavo iki 1806 m., kai dl Napoleono Bonaparto kariuomens smgi buvo priverstas atsisakyti sosto paskutinysis jos kaizeris Prancikus II.

Imperijos teis. Kunigaiki valdios atsiradimas, o po to visikas centrins valdios nusilpimas slygojo didelio laipsnio imperins teiss partikuliarizm. Iki XII-XIII a. bendravokikos (imperins) teiss, jei neskaityti negausi imperatori akt, ileist atskirais klausimais, formaliai nebuvo XII-XV a. ileisti vairs "taikos statutai", kuriuose, leisdamiesi karo ygius, imperatoriai"taikos statutuose" dominavo baudiamosios teiss normos, numatanios atsakomyb u nusikaltimus, kelianius didiausi grsm valdini taikai.

Romn teiss recepcijaXIV-XVI a. Vokietijoje imta aktyviai recepuoti romn teis, prisidjusi prie tam tikro teiss vienodinimo. Justiniano Digestai, kiek perdirbti, siekiant juos pritaikyti esamiems poreikiams Digestai praminti pandektine teise, gijo imperinio statymo autoritet ir tapo vienu svarbiausi "bendrosios teiss" altiniu, upildaniu gausias imperins teiss spragas.

Karolina (1532)1532 m., buvo ileistas vienintlis imperinis teisynas, pavadintas "Karolina" ("Constitutio criminalis Carolina", arba sutrumpintai - "CCC"). is teisynas, priimtas Reichstago Regensburge, imperatoriaujant Karoliui V, ne svarb indl, kuriant bendravokikos baudiamosios teiss ir baudiamojo proceso principus .

Baudiamoji teis Karolinoje"Karolina" skelb tiek bendrus baudiamosios teiss principus, tiek ir nema skaii konkrei nusikaltim ir bausmi u juos, nors specialiai baudiamosios teiss normoms "Karolinoje" skiriama palyginti nedidel jos straipsni dalis: 77 i 219

Baudiamasis procesas KarolinojeBaudiamojo proceso reglamentavimui "Karolinoje" skirti 103 straipsniai. "Karolina" tvirtino Vokietijai nauj inkvizicin proces, nors joje dar liko ir kai kurie kaltinamojo proceso elementai: byla galjo bti keliama nukentjusiojo ar kito asmens iniciatyva Buvo remiamasi formali rodym teorija. Kaltinamojo nuosprendio primimas vien tik netiesiogini kali pagrindu nebuvo leidiamas (22 str.). Kankinim tvarkos ir bd "Karolina" nereglamentavo. Tik XVIII a. pabaigoje kankinimai buvo udrausti. Teis apsksti nuosprend nebuvo numatyta.

emi teisToki teiss rinkini tarpe pirmiausia paymtinas "Saks veidrodis" ("Sachsenspiegel") sudarytas riterio ir teisjo E. Rephofo, pasirods apie 1224-1230 m. Tai susistemintas teiss norm ir princip rinkinys, kurio altiniais daugiausia buvo urayta ir susisteminta Saksonijos ir i dalies kai kuri kit iaurs Vokietijos srii paproi teis

Saks veidrodio turinysPirmojoje dalyje, pavadintoje "ems teis", daugiausia dmesio skiriama konstitucinei teisei, luominiam visuomens susiskirstymui ir su tuo susijusiems giminysts, kilms, eimos santyki, paveldjimo ir kt. dalykams, nusikaltimams ir bausmms, teism santvarkai ir procesui. Antrojoje "Saks veidrodio" dalyje - "Len teis" - buvo reglamentuojami siuzereniteto-vasaliteto santykiai (len rys, j gavimo, laikymo ir netekimo tvarka).

Saks veidrodio reikmDaugelis jo nuostat, pritaikyt prekiniams piniginiams santykiams, tiesiog perjo kit vokik teritorij, tame tarpe ir miest teis. imtmeius jis buvo vertinamas kaip pagalbinis teiss altinis, kur buvo galima panaudoti galiojanios teritorins - emi, miest - ir netgi imperins teiss papildymui. "Saks veidrodiu" Vokietijoje buvo remiamasi net iki XX a. pradios.

emi teiss formavimosi ir raidos proces ubaig vietins teiss kodifikavimo darbai. Pilniausiai tai buvo padaryta Bavarijoje: 1751 m. ileistas baudiamasis, 1753 m. - teismo proceso, 1756 m. - civilinis kodeksai. Specifiniu vokiei baudiamosios teiss bruou buvo jos bauginantis iaurumas. Kaip tik rykiu to pavyzdiu buvo mintas (1751 m.) bavar baudiamasis kodekas (Codex juris bavarici criminalis). Danomis bausmmis iame kodekse buvo mirties bausm, vykdoma nukertant kalaviju galv, pakariant, suplant kn gabalus, sudeginant.

Kodifikacija Prsijos emseKodifikuoti teis Prsijoje, o kartu vykdyti jos reform, 1746 m. ryosi karalius Frydrichas Vihelmas II, motyvuodamas tai savo, kaip alies valdini tvo ir globjo, pareiga. Jo pavedimu atlikto darbo dka 1794 m. pasirod "Bendroji ems teis prs provincijoms" ("Allgemeines Landrecht fr die preussischen Staaten"), paprastai sutrumpintai vadinama "Prs ems teisynu".

1812 m. Austrijos civilinis kodeksas

Prie reikming XVIII a. pabaigos-XIX a. pradios Europos teisyn, greta "Prs ems teisyno", priklauso taip pat 1812 m. Austrijos civilinis kodeksas.Imperators Marijos Teress skirta komisija jau 1776 m. buvo parengusi civilinio teisyno projekt, taip pat pavadint Teress kodeksu (Codex Theresianus). Taiau buvo rasta, kad projektas pernelyg griozdikas (susidjo i 8 tom), savo stiliumi daugiau primenantis vadovl. Kelet kart pakeitus komisijas, 1808 m. visai naujas kodekso projektas buvo pateiktas jau imperatoriui Prancikui

reikm1811 m. birelio 1 d. priimtas ir 1812 sausio mn. sigaliojs "Bendrasis civilinis kodeksas habsburg paveldimoms emms" ("Allgemeines brgerliches Gesetzbuch fr die deutschen Erblnder"), arba tiesiog Austrijos civilinis kodeksas, yra ymus XVIII-XIX ami sandros kodifikacij paminklas. Tai kodeksas valstybs, kurioje monarchija, neigyvenusi revoliucini sukrtim, pati savo valia tvirtino pilietin lygiateisikum ir luomins santvarkos likvidavim.

AnglijaLuomus atstovaujanti institucija - parlamentas - Anglijoje susikr XIII a. antroje pusje, tarp karaliaus alinink ir jo prieinink kilusio pilietinio karo eigoje. Tai buvo svarbus politinis vykis apskritai ir, skyrium imant, ne maiau reikmingas Anglijos statym leidybai

1330 m. Vestminsterio statutu nustatyta, kad parlamentas turi rinktis kart metuose, o jei bt reikalinga, tai ir daniau

Parlamento sudtisIki XIV a. vidurio luom atstovai parlamente posdiavo visi bendrai, o po to isiskyr dvejus rmus: renkami riteriai, kartu su tokiais pat miestieiais, m posdiauti Bendruomeni rmuose, atsiskirdami nuo asmenikai kvieiam didij magnat, sudariusi Lord rmus Anglijoje dvasinink luomas atskir parlamento rm nesudar, auktoji dvasininkija posdiavo drauge su baronais, emesnioji - su riteri ir miest gyventoj atstovais.

Bendosios teiss tradicija Pradioje "bendroji teis" buvo gana ribota, skirta iimtinai "karaliaus byloms", t. y. byloms, susijusioms su vieaja teise, lieianioms feodalines karaliaus teises, lobi suradim, tartinas mirtis, "karaliaus taikos" paeidimus Nuo Henriko II laik kiekvienu tokiu atveju jie turjo gauti karaliaus, o praktikai - lordo kanclerio, special sakym (writ, lot. brevia), leidiant j gino nagrinjim perkelti karalikj teism XII a. pabaigoje lordas kancleris naudojo apie 75 standartinius sakym tipus.

Karaliaus sakymai XII-XIII a. suvaidino didel vaidmen, susiformuojant angl "bendrajai teisei". Bet pagrindinis jos altinis - karali teism sprendimaiUraai, kuriuose atsispindjo ali reikalavimai ir motyvuotas teismo sprendimas, buvo vedami nuo vainjani teisj atsiradimo pradios. Jie buvo daromi taip pat Vestminsterio teismuose.

precedento taisyklNuo XIII a. tokie teism sprendimai pradti reguliariai skelbti vadinamuose "Byl ritinliuose", o netrukus ir "Metraiuose", leistuose iki XVI a. vidurio. Vliau imta leisti teismo sprendim rinkiniai, sudaryti pagal tam tikr sistem. i mediaga tolesnje teismo praktikoje pradioje buvo naudojama to ar kito konkretaus paproio buvimui patvirtinti. Bet ilgainiui i ia susiklost precedento taisykl, pagal kuri kart padarytas tos paios grandies arba auktesni teism sprendimas, turintis savyje koki nors teisin nuostat, aikinantis paini teiss norm ar atsakantis teiss norm nenumatyt klausim, imtas laikyti privalomu pavyzdiu visiems vlesniems byl, kuriose susiduriama su panaiomis faktinmis aplinkybmis, sprendimams. Teisjo pareig taikyti "bendrosios teiss" norm, esani ankstesniame teismo sprendime, pagrind tradicin angl doktrina, pagal kuri teismo sprendimais deklaruojamos "bendrosios teiss" normos esanios aminos ir nuo teisjo nepriklausanios

Bendra visai valstybs teritorijai teis atsirado ir isivyst ne vietoje senosios anglosaks paprotins teiss, o alia jos, alia margos partikuliarins feodal ir miest teiss. Formaliai ios archaikos teiss niekas niekada nepanaikino. O kadangi nuo norman 1066 m. invazijos alis daugiau nepergyveno svetimali siverim, oficialiems teiss ir kitiems dokumentaams Anglijoje niekas negrs ir jie buvo isaugoti ilgiems imtmeiams.

Teisingumo teisTai nebuvo visai naujas dalykas: jau XIV a., valdant Eduardui II, lordo kanclerio aparatas buvo paverstas nuolatiniu karaliaus teismo organu - Lordo kanclerio teismu, per lord kancler karaliai buvo pradj kitis "bendrosios teiss" teism veikl, kad, vadovaudamiesi teisingumo principais, atsiradus reikalui, velnint pasitaikanius pernelyg grietus j sprendimus Lordo-kanclerio sprendimas remdavosi pastarojo sitikinimu, kad kaip tik tai buvo "teisinga tam atvejui" Dl ios prieasties Lordo-kanclerio teismas gavo "teisingumo teismo" pavadinim.

Taip i sprendim pagrindu ilgainiui isikristalizavo speciali teiss norm, turini t pai gali kaip "bendroji teis", sistema. Greta "bendrosios teiss" atsirado vadinamoji teisingumo teis (law of equity). "Teisingumo teis" neturjo tikslo pakeisti "bendrj teis", ji teturjo ginti nukentjusij teises ir interesus tose visuomeninio gyvenimo sferose, kuri nereglamentavo "bendosios teiss" normos. Atsiradus i teisi kolizijai - teisingumo teisei buvo suteikiama virenyb

"Bendrojoje" ir "teisingumo" teisje teismo precedentas, suteikiantis teiss normoms reikiam stabilum, derinasi su teisj teisine kryba (judgemade law), utikrinania jai lankstum ir sudarania slygas vystymuisi.

Statutins teiss susiformavimas Anglijos karali teiss akt leidyba po norman ukariavimo prasidjo jau nuo Viljamo Ukariautojo laik, ir jau 1114 m. pasirod vienas seniausi toki akt rinkini.XIII a. atsiradus parlamentui, jo priimti aktai, pasirayti karaliaus imti vadinti statutais (statutes). Tiksliai statuto svoka buvo apibrta Henriko VII laikais, XV a. pabaigoje: tai karaliaus aktas, ileistas parlamento valdios, sutikus abiems jo rmams.

Teisj rengimasDidel reikm angl teiss prigimiai ir raidos eigai turjo ankstyvo teisinink luomo susiformavimo faktas. I karaliaus administracijos iaug karaliaus teismai, taip pat ir pati administracija rezidavo Londone. I juose tarnavusij susidar nemaas brys moni, turjusi teiss ini ir virtusi profesionalais. Jie sudar udaras teisj korporacijas. Skirtingai nuo kontinento, kur teisininkais buvo tampama baigus universitetus Anglijoje rengti naujus teisjus m paios teisj korporacijos ir i praktika tssi iki XIX a

Teiss mokslasApskritai, teiss mokslai Anglijoje atsirado palyginti labai anksti. Jie buvo studijuojami Oksfordo (kurtas 1167 m.), Kembrido (1209) universitetuose. Sudtinga teiss sistema sukr atr teiss tyrinjim poreik. Didiausi dmes angl teiss mokslai skyr teismo proceso sistemos, tuo paiu ir materialini bendrosios teiss taisykli, sisteminimui.

Literatra Maksimaitis M. Usienio teiss istorija.- V.,2002 Vasiliauskas V. Usienio teiss istorijos chrestomatija. V.,1999Pasaulio istorijos atlasas. I tomas. V.,2001

*pagausjo XVIII a. pabaigoje, kai kankinimai buvo udrausti. Teis apsksti nuosprend nebuvo numatyta.