astrg01ivad

16
ASTRONG-01-ĮVADAS 1 2006.02.07 Doc. Jokūbas Sūdžius Fizikos fakultetas Astronomijos observatorija Čiurlionio g. 29 Gamtos fakulteto studijų programoms

Upload: api-27263033

Post on 11-Apr-2015

166 views

Category:

Documents


1 download

TRANSCRIPT

Page 1: ASTRG01ivad

ASTRONG-01-ĮVADAS12006.02.07

Doc. Jokūbas SūdžiusFizikos fakultetas Astronomijos observatorija

Čiurlionio g. 29

Gamtos fakulteto studijų programoms

Page 2: ASTRG01ivad

ASTRONG-01-ĮVADAS22006.02.07

Kas yra astronomija?

Astronomija yra mokslo šaka, tirianti visokias materijos ir energijos formas planetose, žvaigždėse, galaktikose ir visoje Visatoje. Ji teigia, kad mes esame Visatos dalis, ir kad Žemė yra viena iš daugelio Visatos vietų, kuri ypatinga tik tuo, jog čia gyvename ir iš čia pradėjome Visatos tyrimus.

Page 3: ASTRG01ivad

ASTRONG-01-ĮVADAS32006.02.07

Kuo ypatingi kosmoso tyrimai?

•Objektus galima tyrinėti tik iš nuotolio. (Išimtis: Žemė ir Saulės sistema).

•Tam tikru laiko momentu stebimų reiškinių nevienalaikiškumas. (Šviesos sklidimo greitis baigtinis, o atstumai tarp objektų be galo dideli, todėl tolimuose objektuose pastebėti reiškiniai yra įvykę anksčiau negu artimuose. Tolimus objektus matome ankstyvesniame raidos etape.)

Page 4: ASTRG01ivad

ASTRONG-01-ĮVADAS42006.02.07

Užsiėmimai ir atsiskaitymo būdai

• Namų darbas (10 užduočių);• 1 vakaras stebėjimų prie teleskopo;• Du kontroliniai darbai (testai, raštu);• Įskaitos (egzamino) rašto darbas (3

klausimai).

32 val. paskaitų

Page 5: ASTRG01ivad

ASTRONG-01-ĮVADAS52006.02.07

Užsiėmimai ir atsiskaitymo būdai

• Įskaitos įvertinimo sandara:• 10 % namų darbai, • 2 % stebėjimai,• 43 % kontroliniai darbai,• 45 % įskaitos rašto darbo vertinimas.

Įskaitai reikia teisingai atlikti ne mažiau 50 % visų užduočių. Pvz.: namų darbas puikiai (10 %)

+ kontroliniai darbai puikiai (43 %) = 53 % = įskaita

Page 6: ASTRG01ivad

ASTRONG-01-ĮVADAS62006.02.07

Kampiniai atstumai

Linijinius atstumus astronomijoje sunku išmatuoti. Regimieji atstumai tarp danguje matomų objektų matuojami kampiniais vienetais: laipsniais, minutėmis, sekundėmis

1°=60'=3600"

Regimasis Saulės ir Mėnulio

skersmuo apie0,5º=30'

Itin geros akys atskiria žvaigždes, nutolusias per 1' kampą

20 ct monetos kampinis skersmuo:• 30' – iš 2 m atstumo;• 1' – iš 70 m atstumo.

Page 7: ASTRG01ivad

ASTRONG-01-ĮVADAS72006.02.07

Kampiniai nuotoliai

10°

18°

Mėnulis

Neturint tinkamų matavimo instrumentų kampus apytiksliai galima įvertinti ir tokiais būdais

Page 8: ASTRG01ivad

ASTRONG-01-ĮVADAS82006.02.07

Šių laikų instrumentais ir metodais matuojami kampai iki 0 ",001

Kampiniai nuotoliai

Page 9: ASTRG01ivad

ASTRONG-01-ĮVADAS92006.02.07

tg2 2

Dd

Kampiniai ir linijiniai matmenys

Nežinant atstumo iki objekto iš jo kampinių matmenų negalima spręsti apie jo linijinius matmenis

Page 10: ASTRG01ivad

ASTRONG-01-ĮVADAS102006.02.07

D = 2R = linijinis objekto skersmuo

= kampinis objekto skersmuo (kampinės sekundės)

d = objekto atstumas

206265

dD

Mažų kampų formulė:

Kampiniai ir linijiniai matmenys

Page 11: ASTRG01ivad

ASTRONG-01-ĮVADAS112006.02.07

ATSTUMAI KOSMOSE• Žemėje didelius atstumus matuojame kilometrais.

– Žemės skersmuo 12 800 km.

• Nuotoliai už Žemės ribų:– Iki Mėnulio 384 000 km – Iki Saulės 149 600 000 km

– Iki Saulės sistemos pakraščio 6×109 km

– Iki artimiausios žvaigždės 41×1012 km

– Iki Andromedos galaktikos 22×1018 km

Didelius atstumus km matuoti nepatogu.

Page 12: ASTRG01ivad

ASTRONG-01-ĮVADAS122006.02.07

ATSTUMAI MATUOJAMI

• Saulės sistemoje – Astronominiais vienetais

• angl. Astronomical Unit – AU

• Už Saulės sistemos ribų– Šviesmečiais

• angl. light year – l.y.

– Parsekais • angl. parsec – pc

Page 13: ASTRG01ivad

ASTRONG-01-ĮVADAS132006.02.07

Astronominis vienetas

ASTRONOMINIS VIENETAS yra vidutinis nuotolis tarp Žemės ir Saulės, lygus 149 600 000 km

• Iki Saulės 1 AU• Iki Saulės Sistemos pakraščio 39,5 AU

• Iki artimiausios žvaigždės 272 000 AU

Page 14: ASTRG01ivad

ASTRONG-01-ĮVADAS142006.02.07

ŠVIESMETIS

ŠVIESMETIS yra nuotolis, kurį šviesos spindulys nulekia per vienerius Žemės metus.

švies(a)+met(ai)+is=šviesmetis.

300 000(km/s) × 3600(s) × 24(h) × 365,2422(d) = 9,46·1012 km

ŠVIESMETIS = 63 240 AU = 9,46·1012 km

Page 15: ASTRG01ivad

ASTRONG-01-ĮVADAS152006.02.07

PARSEKASPARSEKAS yra nuotolis, iš kurio

Žemės orbitos spindulys yra matomas vienos lanko sekundės kampu.

par(alaksas)+sek(undė)+as=parsekas

1 AU

1 pc

1"

20 ct monetos kampinis spindulys 1“

– iš 2 km atstumo;

PARSEKAS (pc) = 3,26 šviesmečio (l.y.)= 206 265 astronominiai vienetai (AU)= 3,09×1013 km

Page 16: ASTRG01ivad

ASTRONG-01-ĮVADAS162006.02.07

Atstumai iki objektų už Saulės sistemos ribų

• Artimiausia žvaigždė (α Cen) 1,3 pc = 4,3 l.y.• Žvaigždė Vega 7,7 pc = 25 l.y.

• Oriono ūkas 460 pc = 1500 l.y.• Padrikasis spiečius Plejadės (Sietynas) 110 pc = 370 l.y.• Kamuolinis spiečius (M13) 7 000 pc = 22 000 l.y.• Galaktikos centras 8500 pc = 28 000 l.y.• Didysis Magelano Debesis 50 000 pc = 160 000 l.y.

• Andromedos galaktika 750 000 pc = 2 450 000 l.y.