Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2010 m. gruodžio 17–24 d., Nr. 43 Kaina 1,99 Lt

Gimtasis kraštas

Su veltiniais – į žiemos pusnynus

12 p.

Emigracijoje atgimsta broliški jausmai 5 p.

Kad šventė ateitų į namus8 p.

Lilijos Valatkienės nuotrauka

Raganų eglė – įspūdingiausias Lietuvos Kalėdų medis

Apie garsiausias žaliaskares –

11 p.

Gimtasis kraštas2010 m. gruodžio 17–24 d., Nr. 43 1Aktualijos

GK archyvo nuotrauka

Gediminas STANIŠAUSKAS

Atsakymo, kodėl iš Visagino atominės elektrinės (AE) statybų konkurso pasitraukė Pietų Korė-jos energeti kos korporacija KEPCO, nėra iki šiol. Po fi asko pasibaigusiu konkursu energeti kos ministras Ar-vydas Sekmokas nuo žiniasklaidos atsitvėrė tylos siena. Seimo opozi-cija jam rengia interpeliaciją.

Viskas šuniui ant uodegos

Pasitraukus iš konkurso Pie-tų Korėjos valstybinei energetikos korporacijai LEPCO, beveik vie-nų metų premjero Andriaus Kubi-liaus įdirbis, siekiant parinkti Visa-gino AE statytoją, nuėjo šuniui ant uodegos. Specialiai įsteigta „beveik nieko nekainuojanti“ Energetikos ministerija liko it musę kandusi.

Jei tikėtume energetikos minis-tru A.Sekmoku, iš pradžių į staty-bas veržėsi 25 bendrovės. Vėliau jų sumažėjo iki penkių, o konkursą lai-mėjusi KEPCO pasitraukė. Viskas grįžo į pirmines pozicijas, kuriose valdžia skalambijo apie strateginį investuotoją.

Kodėl pasitraukė KEPCO, iki šiol neaišku, nors Pietų Korėjos nacionali-niame dienraštyje „Th e Korea Herald“ dar lapkričio 21 d. pasirodė straipsnis, kuriame KEPCO atstovai piešė gra-žius plėtros planus Lietuvoje.

„KEPCO teigimu, branduoli-nės jėgainės statybų projektas Bal-tijos valstybėje vertinamas apie 6 mlrd. JAV dolerių (apie 15,6 mlrd. litų), o pagrindiniu konkurentu kor-poracijai yra Prancūzijos energeti-kos kompanija EDF“, – tada rašė „Th e Korea Herald“ žurnalistas Koh Young-Aah.

Žinia apie KEPCO pasitrauki-mą driokstelėjo lyg žaibas iš gie-dro dangaus. Energetikos vicemi-nistras Romas Švedas tikino, kad šis KEPCO „bendrovės sprendimas nuliūdino“.

Kaltos korėjiečių atakos?

Energetikos ministras A.Sekmokas paskleidė žinią, esą konkursą sužlug-dė Rusija ir net Šiaurės Korėja, kuri prieš kelias savaites atakavo Pietų Ko-rėjos salą.

Po šių, taip pat ankstesnių savo pareiškimų A.Sekmokas žiniasklai-doje pradėtas vadinti Sapnelį sapna-vusiu ministru, kuris pradėjo vengti tiesioginių debatų net televizijoje. Šią savaitę iš jo žiauriai išsityčiojo LNK „Dviračio žinios“ . „Stebina tai, kad atsižvelgiant į projekto svarbą ir įgy-

vendinimo būdus ministras vengia paaiškinti visuomenei, – kalbėjo ži-noma žurnalistė, LRT laidos „Tei-sė žinoti“ vedėja Rita Miliūtė. – Tai kenkia ir projektui, ir ministerijai, ir galiausiai pačiam ministrui.“

A.Sekmokas slapstėsi ir nuo „Lie-tuvos ryto“ televizijos laidos „Lietuva tiesiogiai“ kūrėjų. „Ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis tikino, esą ministras negali atvykti į laidą, bet nepaaiškino, kodėl“, – stebėjosi vienas profesiona-liausių tiesioginių laidų vedėjų žurna-listas Edmundas Jakilaitis.

Albinas ČAPLIKAS

Gyventojų indėliai bankuose artėja prie 25 mlrd. Lt, be to, ne-mažai pinigų gyventojai dar saugo namuose. Suma įspūdinga, tačiau šiuo metu šių pinigų savininkai di-delės naudos iš jų negauna.

Šiuo metu juodai dienai su-kauptus gyventojų pinigus suma-žinę indėlių palūkanas sėkmingai naudoja komerciniai bankai, bet ne valstybė.

Neišnaudota galimybė

Lietuva iš įvairių šaltinių užsieny-je skolinasi nemažas pinigų sumas ir moka 6 –7 proc. metinių palūkanų, tačiau kažkodėl visiškai neišnaudoja galimybių gerokai pigiau pasiskolinti vidaus rinkoje

„Skolintis vidaus rinkoje – geriau-sias būdas iš visų galimų. Juo sėkmin-gai naudojasi daugelis išsivysčiusių valstybių. Kodėl to nedaro Lietuvos Vyriausybė? Rimtų argumentų ne-

randu, todėl belieka kelti sąmokslo teoriją – kas gali paneigti galimybę, kad taip elgiamasi specialiai, siekiant piliečius dar labiau nuskurdinti?“ – sako prof. Rimvydas Jasinavičius.

Žinoma, neverta tikėtis, kad vi-daus rinkoje valstybė galėtų pasisko-linti visą reikiamą sumą, tačiau nors dalį – galėtų.

„Naudos gautų ir gyventojai, nes obligacijų palūkanos paprastai būna didesnės nei palūkanos už indėlius.

Gediminas STANIŠAUSKAS

Seimas neseniai atmetė parla-mentaro Gintaro Songailos pasiū-lymą papildomais 2 proc. apmo-kesti nti į II pakopos pensijų fondus lėšas investuojančius asmenis ir šiuo nepritarimu apsaugojo priva-čius pensijų fondus nuo visiško žlu-gimo. Jei pasiūlymas būtų buvęs priimtas, žmonės ti kriausiai būtų masiškai grįžę į „Sodrą“.

Neturi pasirinkimo laisvės

„Siūlymas pagrįstas Konstituci-joje įtvirtinta piliečių teise į pasirin-kimo laisvę. Norėjau, kad žmonės turėtų pasirinkimą grįžti į „Sodrą“, atkūriant jų per keletą metų įdėtas lėšas į II pakopos pensijų fondus, – aiškino G.Songaila. – Juolab kad per globalią fi nansų krizę, kuri dar nesibaigė, išlieka pavojus, jog lėšos nuvertės dar labiau.“

Jo teigimu, per krizę nuvertėjo vertybiniai popieriai, į kuriuos in-vestavo pensijų fondai, todėl juose sukauptos lėšos esą irgi nuvertėjo.

Per septynerius metus pensijų fondai pasipildė ti k 209 mln. litų, o fi nansiškai negaluojančios „Sodros“ biudžeto defi citas per tą laiką šoktelėjo net iki 5,7 milijardo litų.

Pensijų fondus krečia nestabilumas

Nukelta į 2 p.

Žmonių pinigais naudojasi ne valstybė, o bankai

Jei ti kėtume energeti kos ministru Arvydu Sekmoku, iš pradžių į atominės statybas veržėsi 25 bendrovės. Vėliau jų sumažėjo iki penkių, o galiausiai neliko nė vienos.

Nukelta į 2 p. Gyventojai per metus už 6 mlrd. Lt terminuotų indėlių bankuose gautų apie 90 mln. Lt palūkanų, o paskolinę valstybei – 300 mln. Lt. Autoriaus nuotrauka

Atominės elektrinės statyba skendi svajonių miražuose

Premjero A.Kubiliaus įdirbis, siekiant parinkti Visagino AE statytoją, nuėjo vėjais. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nukelta į 3 p.

Kitas „Gimtojo krašto“ numeris išeis gruodžio 31 d., penktadienį.

Gimtasis kraštas 2010 m. gruodžio 17–24 d., Nr. 432

Pirmiausia nusprendžia, o paskui galvoja

„DnB Nord“ banko vyriausiasis fi nansų analitikas Rimantas Rudz-kis teigia, kad Lietuvai netgi būtų naudingiau, jei Visagino AE ji ne-statytų.

„Visagino AE būtų naudin-ga tuomet, jei sugebėtume ekspor-tuoti pagamintą elektros energiją. Kol kas tokių garantijų nėra. La-biausiai nerimą kelia valdžios kal-bos, kad pensininkams grąžinti 200 mln. Lt negalima, nes neva tai pa-kenks lito stabilumui, o juk 2013 m. Lietuvai už paimtus kreditus reikės grąžinti milijardus. Tai pasakykite, iš kur šalis paims dar kelis milijardus Visagino AE ir kaip biudžetas pakels tokį krūvį“, – klausia R.Rudzkis.

Be to, atsižvelgiant į JAV eksper-tų atliktą tyrimą, per kurį buvo ap-skaičiuotos 75 branduolinių jėgai-nių statybos išlaidos, projekto kaina nuo pradinės sąmatos iki jėgainės pastatymo vidutiniškai pabrangdavo du kartus. Ekspertas kritikuoja val-

džios aiškinimus ir dėl esą 500 dar-bo vietų įkūrimo, bet tai sudaro 0,03 proc. visų užimtųjų darbo rinkoje. Jo teigimu, Lietuvai bet kuriuo atve-ju būtų naudingiau naktinę elektrą pirkti kelis kartus pigiau iš Kalinin-grado AE, nes palankias kainas ga-lima gauti mainais į Kruonio elek-trinėje saugomus elektros energijos rezervus.

„Bėda ta, kad mes visada kažką pirmiausia nutariame daryti, o tik vė-liau mėginame rasti būdus, kaip pa-teisinti tuos savo sprendimus“, – sakė R.Rudzkis. Jis priduria, kad nema-žai elektros Lietuva pasigamins, kai Elektrėnuose pradės veikti šiuolai-kiškas energijos blokas, bus išplėstas kogeneracinių elektrinių ir biodujų jėgainių tinklas, o apie 500 megavatų pagamins vėjo jėgainės.

Statybos išlaidaspadengs vartotojai

Iki šiol nėra aišku, kas buvo po stalu susitarta su KEPCO. Kokiais bent apytiksliai įnašais Lietuva, La-tvija, Lenkija ir Estija pasiryžusios investuoti į Visagino AE statybą

neatskleidžia ir Seimo Atominės energetikos komisijos vadovas Ro-kas Žilinskas.

„Šito negaliu atskleisti, nes re-gioniniai partneriai išliko tie pa-tys, o mes netekome tik strateginio investuotojo“, – sakė R.Žilinskas.Paklaustas, ar bent jau gali pasakyti, kiek Lietuvos vartotojams kainuos elektra, jei būtų apsispręsta staty-ti Visagino AE, nes statybos, taip pat kitos išlaidos bus neišvengiamai įskaičiuotos į elektros energijos su-vartojimo tarifą, R.Žilinskas pasakė: „Energetinė nepriklausomybė kai-nuoja brangiai, o priklausomybė – dar brangiau“.

Jo teigimu, Visagino AE elektros gamybos savikaina sieks apie 7,5 ct, o šiuo metu Elektrėnuose elektros ga-mybos savikaina siekia 27 ct. „Visa pagaminta elektra būtų atiduota į rin-ką (elektros biržą), kuri ir nustatytų tą kainą“, – sakė R.Žilinskas.

Šiuo metu elektros biržoje sąlygas diktuoja Rusijos elektros energijos tie-kėjai. R.Žilinskas priduria, kad visuo-menė turi pasitikėti savo išrinktais Sei-mo nariais, o kai bus susitarta, tuomet esą visuomenei ir bus pranešta. Tiesio-

ginės derybos su potencialiais inves-tuotojais užtruks apie 4 mėnesius.

Elektros brangimą prognozuoja ir premjeras

Kad artimiausiu metu elektros gamybos kaina bus aukšta, liudija A.Kubiliaus pasirašytas dokumen-tas, kuriuo jis dar 2008 m. vasario 20 d. kreipėsi į Gedimino Kirkilo Vyriausybę dėl situacijos Lietuvos energetikoje po 2010 metų. „Elek-tra 2010 m. sausio 1 d., palyginti su šia diena, brangs mažiausiai 78 proc. ir buitiniai vartotojai turės mokėti ne mažiau kaip 59 ct už kilovatva-

landę“, – tuomet teigė A.Kubilius.Taip buvo apskaičiuota neįvertinus Visagino AE statybos išlaidų, todėl galima tik spėlioti, kiek iš tikrųjų bui-tiniams vartotojams kainuos elektra, jei Lietuvoje vyks jėgainės statybos – 60, 70, o gal visas litas už kWh.

„DnB Nord“ banko fi nansų ana-litikas R.Rudzkis teigia, kad staty-bos kaina sieks apie 20 mlrd. Lt, o KEPCO projektą vertina maždaug 15,6 mlrd. Lt. Kol kas neminimas nei investuotojų skaičius, nei jų pavadi-nimai. Taip pat neaišku, ar KEPCO projektą palaidojo galutinai.

Redakcija kol kas negavo atsakymų iš pačios KEPCO, kuriai klausimus pateikė daugiau kaip prieš savaitę.

Naudos siekia politi niu spaudimu

Kad Rusija galėjo prisidėti prie Vi-sagino AE statybų konkurso sužlug-dymo, R.Rudzkis tokios galimybės neatmeta. Jei Lietuva statys jėgainę, pakibs klausimas dėl Kaliningrado AE, ir Rusija visais įmanomais bū-dais nori to išvengti, netgi mosuo-dama Pie tų Korėjai savo veto teise Jungtinių Tautų Saugumo taryboje, jei iškiltų klausimas dėl Šiaurės Korė-jos režimo griūties sankcionavimo.

„Abiejų Korėjų suvienijimas Pietų Korėjai šimtą kartų svarbesnis klausi-mas už projektą Lietuvoje, tad Rusi-jos balsas jai yra aukso vertės. Tačiau Rusija čia vadovaujasi grynai fi nan-siniais išskaičiavimais“, – neabejoja R.Rudzkis.

Seimo Atominės energetikos ko-misijos vadovas R.Žilinskas teigė, kad iki konkurso nugalėtojo paskelbimo likus porai savaičių jis gavo ženklą, jog „KEPCO ieško dingsties man-dagiai pasitraukti“. „Apie tai man pa-sakė Rusijos INTER RAO EES at-stovas, esą Lietuvą korėjiečiai iškeitė į maždaug dešimt dujų gavybos pro-jektų“, – tikino R.Žilinskas.

Aktualijos

Valstybė iš įvairių šaltinių užsieny-je skolinasi ir moka 6–7 proc. metinių palūkanų, o kodėl vidaus rinkoje ne-pasiūlo gyventojams įsigyti obligacijų, pavyzdžiui, už 5 proc. palūkanų? Ma-nau, kad daug žmonių tokiu pasiūlymu susidomėtų. Ne tik valstybė sutaupytų, bet ir gavę didesnes palūkanas valsty-bės piliečiai nors šiek tiek pagyvintų vidaus rinką“, – sako Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas prof. Mečislovas Rondomanskas.

Nauda ir praradimai

Pasvarstykime, kiek praranda vi-daus rinkoje nesiskolindama valstybė

ir neskolindami piliečiai. Prieš me-tus už terminuotus indėlius bankuo-se buvo mokama net iki 10 proc. me-tinių palūkanų. Šiuo metu daugelis bankų siūlo tik 1,5–2 proc. metinių palūkanų. Tarkime, kad valstybė kitą-met 6 mlrd. Lt nuspręstų pasiskolinti vidaus rinkoje ir gyventojai susigun-dytų jiems siūlomomis 5 proc. palūka-nomis. Taigi gyventojai per metus už 6 mlrd. Lt terminuotų indėlių ban-kuose gautų apie 90 mln. Lt palūkanų, o paskolinę valstybei, t. y. įsigiję vals-tybės obligacijų, gautų 300 mln. Lt palūkanų. Valstybė irgi sutaupytų apie 120 mln. Lt. Nauda akivaizdi. Tačiau šiuo metu bankai gyventojų pinigus panaudoja paskoloms, už kurias prašo 8–10 proc. palūkanų.

Kai kuriuose bankuose gyvento-jai gali įsigyti ir valstybės obligacijų bei iždo vekselių. Nors jų palūkanos didesnės nei už indėlius, tačiau per mažos patraukti gyventojų dėmesį. Pavyzdžiui, už dvejų metų trukmės valstybės obligacijas galima gauti 2,3 proc., už penkerių metų – 4,5 proc. palūkanų, o už metų trukmės iždo vekselius – tik 1,15 proc. metinių pa-lūkanų. Investuoti į fondus, akcijas ar kitokius vertybinius popierius žmo-nės nesiryžta.

Skolų skaiti klis sukasi

Gruodžio 14 d. 10 val. Lietuvos valstybės skola siekė 35 477 845 126 litus, arba kiekvienas šalies gyvento-jas buvo skolingas po 10 878 litus ir dar kasmet turės sumokėti po 588 litus palūkanų. Tikslesnius duome-nis kiekvienas galime pamatyti in-ternete – Lietuvos valstybės skolos skaitiklis labai sparčiai sukasi die-ną ir naktį. Nuo kitų metų pradžios šis skaitiklis suksis dar greičiau, nes 2011-ųjų biudžetas bus defi citinis. Jame jau numatyta, kad išlaidos vir-šys pajamas apie 2,5 mlrd. Lt, o sko-lintis teks per 6 mlrd. Lt. Daugelis finansų analitikų mano, kad teks pasiskolinti daugiau, nes abejojama, ar Vyriausybė sugebės be jokio pla-no, o tik pareiškusi norą, iš šešėli-nės ekonomikos atkovoti visą mi-lijardą litų.

Didėja ir išlaidos skolai tvarkyti. 2009 m. už valstybės skolą turėjome su-mokėti 0,8 mlrd. Lt palūkanų, šįmet – 1,6 mlrd. Lt, o po dvejų metų, pasak premjero A.Kubiliaus, skolai tvarky-ti jau gali tekti skirti per 4 mlrd. Lt. Valstybės pajamos tuo metu gal tebus tris kartus didesnės.

Kiek ilgai tos palūkanos augs ir kada realiai mes galėsime sugrąžinti

paskolas, niekas negali pasakyti. Re-gis, niekas tuo ir nesirūpina. Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis tikina, kad mūsų optimizmą turėtų kelti kaip tik netvarkingai valdoma valstybė.

„Mes turime viltį kada nors turė-ti kompetentingą Vyriausybę. Kitos šalys šia galimybe jau pasinaudojo“, – suteikia vilties R.Kuodis.

Alternatyva – užsienyjeSigitas Bubnys, Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas

Plati nti obligacijas ir skolinti s iš Lietu-vos piliečių Vyriausybei būtų gera al-ternatyva paskoloms užsienyje. Ir tokia yra. Fiziniai asmenys gali įsigyti obliga-cijų ir iždo vekselių, tačiau nesusidomi, nes labai nedidelės palūkanos, todėl ir nesulaukia didelio populiarumo. Visa-da geriau pritraukti savo piliečių pini-gus, o ne skolinti s ir palūkanas mokėti užsienyje. Sakoma, kad bankai už indė-lius moka nedideles palūkanas. Tačiau neužmirškime, kad lietuviškos kilmės bankuose bei kredito unijose palūka-nos yra didesnės, be to, šie pinigai ti k-rai panaudojami vidaus rinkoje, fi nan-suojami įvairūs projektai Lietuvoje.

Indėliai pigūs, bet skolinama brangiaiDanas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius

Nors palūkanos už indėlius sumažė-jo, tačiau nesumažėjo palūkanos už paskolas. Kodėl jos tokios brangios? Paprasčiausiai bankai naudojasi su-sidariusia padėti mi. Stebina Bankų asociacijos prezidento ti kinimai, kad, pavyzdžiui, Skandinavijos bankai pini-gų iš Lietuvos neišveža. Tai ką jie daro su tais pinigais? Laiko savo seifuose ir moka palūkanas už laikymą? Akivaiz-du, kad bankuose pinigai nesaugomi, jie turi dirbti . Jeigu jie neskolinami Lie-tuvoje, tai pinigai išvežami į bankų sa-vininkų šalis ir ten skolinami.

Šiuo metu elektros biržoje sąlygas diktuoja Rusijos elektros energijos ti ekėjai.

Žmonių pinigais naudojasi ne valstybė, o bankai

Atkelta iš 1 p.

Atominės elektrinės statyba skendi svajonių miražuose

Lietuva iš įvairių šalti nių užsienyje skolinasi nemažas pinigų sumas ir moka 6 –7 proc. meti nių palūkanų. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas2010 m. gruodžio 17–24 d., Nr. 43 3Aktualijos

Antrasis pasiūlymo argumentas buvęs tas, kad „Sodros“ biudžeto de-fi citas 2011 m. pasieks „katastrofi škus 5,7 mlrd. litų“, todėl pensijų fonduo-se esančių lėšų sugrąžinimas į „Sod-rą“ iš dalies užlopytų jos skyles.

I pakopos įmokos kaupiamos „Sodroje“, o II pakopos – priva-čiuose fonduose, kurie kaupia ir III pakopos įmokas. Jos kaupiamos sa-vanoriškai.

Įmokų dydžiai vis mažėjo

Nuo pensijų reformos pradžios (2003 m.) į II pakopos pensijų fon-dus gyventojai jau investavo 3,68 mlrd. litų. Iš pradžių „Sodra“ per-vesdavo į fondus 5,5 proc. gyventojų

įmokų. 2008 m. jos buvo sumažin-tos iki 3,5 proc., o 2009 m. vidury-je – iki 2 proc. Jei „Sodra“ neturi iš ko pervesti įmokų privatiems fon-dams, į pagalbą atskuba valstybės biudžetas, iš kurio „Sodra“, o sykiu ir fondai, gauna reikiamą sumą.

Pradėdami kaupti lėšas pensijų fonduose, gyventojai pasirinkimo laisvę turi tik 30 parų, o vėliau lais-vai laviruoti gali tik privačiuose fon-duose, bet atsisakyti jų paslaugų ir grįžti atgal į „Sodrą“ negali.

Fondai uždirbo 209 mln. litų

G.Songaila pabrėžia, kad Veng-rija visiškai atsisakė buvusios prak-tikos ir į pensijų fondus neper-veda nieko. „Estija irgi laikinai sustabdė pervedimus, nors anks-čiau pervesdavo 6 proc., o Čilėje po daugelio metų bankrutavo visi privatūs pensijų fondai, todėl valsty-

bė atsisakė fondų paslaugų“, – dėstė G.Songaila.

Tačiau jam kategoriškai priešta-rauja Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezi-dentas Šarūnas Ruzgys. „Reikėtų patikslinti, kad Estija nuo 2011 m. sausio 1 d. atkurs įmokas į žmonių sąskaitas privačiuose pensijų fon-duose, o Vengrijos planai atsisuko prieš ją pačią – tarptautinėms rin-koms šalis pasiuntė signalą, kad ne-sugeba susitvarkyti su prisiimtais įsipareigojimais, todėl šalies vyriau-sybei išaugo skolinimosi kaina“, – sakė Š.Ruzgys.

Per 7 metus Lietuvos fondams pavyko uždirbti 209 mln. Lt, nors tai gana nedaug, atsižvelgiant į val-domas apyvartines lėšas.

Siūlo mažinti įmokas

Trumpuoju laikotarpiu fi nan-sų rinkos svyruoja, ir natūralu, kad krintant vertybinių popierių vertei, dalyviams gali kilti minčių pasi-traukti iš pensijų fondų, o krizė ypač aiškiai atskleidė šias tendencijas.

„Sodros“ Draudimo organiza-vimo skyriaus vedėjos pavaduoto-jas Donatas Špadas paaiškino, kad „Sodra“ nenagrinėja gyventojų pra-šymų grįžti į „Sodros“ sistemą. „Be to, šiais metais, kaip ir prieš porą metų, tokių prašymų negauta“, – teigė D.Špadas.

Seimo narys Algirdas Sysas mano, kad fondų atsisakyti būtų netikslinga, nes, jo žodžiais, „mes jau įbridome į tą balą“.

„Tačiau siūlyčiau iki 1 proc. (nuo dabartinių 2 proc.) sumažinti įmo-kas į II pakopos pensijų fondus, nes jų pajamos nesusietos su veiklos re-zultatais“, – tikino A.Sysas.

Vertybinių popierių komisijos (VPK) pirmininkas Vilius Šapo-ka II pakopos pensijų fondų atsisa-kymą vertintų itin neigiamai. „Gal dabartinė „Sodros“ biudžeto defi ci-to problema laikinai būtų išspręsta, bet ilgalaikis fondų tikslas priėmus tokį sprendimą nukentėtų“, – sakė V.Šapoka. VPK duomenimis, visų II pakopos pensijų fondų grąža per 12 pastarųjų mėnesių sudarė 8,8 proc.

Fondų šalininkai pabrėžia, kad bet kuriuo atveju politikams vertė-tų susilaikyti nuo populistinių siū-lymų.

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaiti s,stasys.jokubaiti s@krastospauda.lt

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110Žurnalistai:Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Aušra Pocienė, Nijolė Baronienė,

Jurgita Činkienė – korespondentė JAV, jurgita@centras.ltFotografai: Martynas Vidzbelis, Raimundas Šuika, Klaudijus Driskius.

Leidėjas –

UAB

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Pardavimų departamentas Gryta Balserytė Tel. (8 5) 210 0093Prenumeratos ir plati nimo departamentas Rūta Ramonė. Tel. (8 5) 210 0060

Tiražas 5 000 egz.ISSN 2029-4816

Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Pradėdami kaupti lėšas pensijų fonduose, gyventojai pasirinkimo laisvę turi ti k 30 parų.

Gimtasis kraðtas

Palikime teisę rinkti sTeodoras Medaiskis, Vilniaus uni-versiteto docentas, socialinių mokslų daktaras

Jei jau kartą nustatėme žaidimo taisyk-les, reikia jomis ir vadovauti s. Pensijų sistemos reforma dabar turėtų būti tę-siama laikanti s to, kas nustatyta Pensi-jų sistemos reformos įstatyme 2003 m. Kai šalies ekonomikos situacija leis, į pensijų fondų dalyvių sąskaitas turėtų būti pervedamos 5,5 proc. įmokos. O kol kas įmokų sumažinimą sunkmečiu tenka toleruoti kaip neišvengiamą blogį. Abi pensijų sistemos – ti ek „Sodros“, ti ek ir kaupiamoji – veikia skirti ngais princi-pais ir paremia viena kitą. Nėra negin-čyti nų įrodymų, kad pensija kaupimo dalyviui būtų didesnė už nekaupusiojo pensiją, taip pat ir atvirkščiai. Todėl pali-kime žmonėms teisę rinkti s ir sąžiningai juos informuokime apie kiekvienos iš sis-temų pranašumus ir trūkumus.

Investi cija neaišku į kąMindaugas Gedeikis, Pensijų fondų dalyvių asociacijos pirmininkas

Populisti niais siūlymais mažinti įmokas į pensijų fondus ir pensijų fondų daly-viams leisti sugrįžti į „Sodrą“ siekiama gauti papildomų pajamų „Sodrai“, at-imant pinigus iš būsimų pensininkų. Mat papildomas pensijų fondų dalyvių apmokesti nimas būtų jau ne galimybė rinkti s, o prievarti nis suvarymas atgal į „Sodrą“ ir pensijų sistemos sugriovimas. Ilguoju laikotarpiu sprendimai, nukreipti prieš taupymą, nekuria gerovės šalyje ir veja žmones ieškoti laimės kitur. „Sod-ros“ pensijos, palyginti su atlyginimais, nieko nekeičiant vis mažės iki ketvirta-dalio atlyginimo po 50 metų. Tą prog-nozuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Jau dabar viduti nė pensija (747,2 litų) sudaro apie trečdalį viduti -nio darbo užmokesčio (2 082 Lt). Dabar nuo kiekvieno viduti nį atlygį gaunančio žmogaus socialinėms reikmėms suren-kama po 833 Lt mokesčių per mėnesį.

Ketvirtadienį Seimas po pateiki-mo nepritarė socialdemokratų Bro-niaus Bradausko ir Broniaus Paužos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo papildymo projektui, kuriuo buvo siekiama, kad nuostatos, kuriomis sumažintos valstybinių ir valsty-binių socialinio draudimo pen-sijų išmokos, galiotų iki 2011 m. balandžio 1 d.

Už tokį projektą po pateikimo bal-savo 40 Seimo narių, prieš buvo 25, susilaikė 22 Seimo nariai. Balsuojant du kartus paaiškėjo, kad projektas yra atmestas. Už tai, kad jis būtų tobuli-namas, balsavo 50 Seimo narių, už at-metimą buvo 53 parlamentarai.

Seimo Socialinių reikalų ir dar-bo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys kvietė opoziciją nespe-kuliuoti žmonių vargais, neieško-ti tų pinigų, kurių valstybėje nėra.„Fantazijos jums trūksta ir atsakomy-

bės, nes atimti mokate, o pasidalin-ti nemokate“, – piktinosi „darbietis“ Kęstutis Daukšys.

Šiuo metu Socialinių išmokų per-skaičiavimo ir mokėjimo laikinajame įstatyme numatyta, kad nuostatos, ku-riomis sumažintos valstybinių ir vals-tybinių socialinio draudimo pensijų išmokos, galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. „Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasakė, kad negalima mažinti pensijų ilgiau nei vieniems biudžeti-niams metams, tai šis įstatymas, ku-riame yra numatyta, kad sumažinimas galios dvejus metus, jau prieštarauja Konstitucijai“, – sakė B.Bradauskas ir B.Pauža.

Ankstesnis opozicijos siūlymas, kad įstatymo nuostatos, kuriomis sumažintos valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų išmokos, galiotų iki šių metų gruodžio 31 d., irgi nesulaukė Seimo pritarimo.

GK, Eltos inf.

Alkoholiu ir toliau bus leidžia-ma prekiauti nuo 8 iki 22 val. Taip nusprendė Seimas, ketvirtadienį svarstęs Prezidentės veto. Už tai, kad įstatymas būtų svarstomas iš naujo, balsavo 46 parlamentarai, prieš – 73. Taigi įstatymas yra lai-komas nepriimtu.

Prezidentės pozicijai Seime ats-tovavęs vyriausiasis patarėjas eko-nomikos ir socialinės politikos klau-simais Nerijus Udrėnas pažymėjo, kad Seimo priimto įstatymo nuos-tatos, kuriomis yra pailginamas pre-kybos alkoholiniais gėrimais laikas mažmeninės prekybos įmonėse nuo 8 iki 24 valandos, ne mažina, o tik didina alkoholinių gėrimų prieina-mumą, kartu ir jų vartojimą. Taigi,

šalies vadovės nuomone, įstatymo nuostatos yra ydingos savo turiniu, todėl negali tapti valstybės vyk-domos sveikatos politikos dalimi.Anot Prezidentės vyriausiojo patarė-jo, alkoholio prieinamumo gerinimas gali turėti neigiamos įtakos ir kri-minogeninei situacijai. Policijos de-partamento duomenys rodo, kad tuo metu, kai buvo taikomi griežtesni ri-bojimai, situacija labai pagerėjo, pa-vyzdžiui, žūčių dėl neblaivių vairuo-tojų kaltės sumažėjo beveik per pusę: 2008 metais dėl to žuvo 42 žmonės, 2009 metais – 37, o 2010-aisiais – 23. Sumažėjo ir neblaivių įstatymus pažeidusių asmenų: 2008 metais to-kių buvo 5 556, 2009-aisiais – 5 100, 2010 metais – 4 705.

GK, Eltos inf.

Vėl nepavyko atkurti sumažintas pensijas

Liko ankstesnė tvarkaAtkelta iš 1 p.

Pirmosios pakopos įmokos kaupiamos „Sodroje“, o antrosios pakopos – privačiuose fonduose, kurie kaupia ir trečiosios pakopos įmokas. Jos kaupiamos savanoriškai. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Pensijų fondus krečia nestabilumas

Prie dabarti nio prekybos alkoholiu laiko ribojimų yra prisitaikę ir vartotojai, ir prekybos centrai, tad nėra racionalu jį keisti . Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas 2010 m. gruodžio 17–24 d., Nr. 434 AktualijosAnt politi nių svarstyklių

Po generalinio prokuroro apklausos Seimo pirmininkė Irena Degutienė suabejojo jo kompetencija ir pageidavo, kad Sei-mo Teisės ir teisėtvarkos komitetas atliktų parlamentinį Sau-sio 13-osios ir Medininkų žudynių bylų tyrimą.

Generalinis prokuroras Darius Valys neįti nka

Tokias bylas ti rti sunkuJulius Sabatauskas, Seimo Socialdemokratų frakcijos narys

Aš neturiu pagrindo abejoti ge-neralinio prokuroro kompetencija. Nemanau, kad ta jo apklausa Sei-me buvo korektiška. Klausinėjo, kiek kartų prokuratūra prašė Bal-tarusijos išduoti įtariamąjį Sausio 13-osios byloje Vladimirą Uschop-čiką. Klausė net to, kas yra ne pro-kuroro kompetencija, o politikų. D.Valys paaiškino, ką reiškia dvi-šalė sutartis dėl ekstradicijos. Taip yra visame pasaulyje: nė viena šalis neišduoda savo piliečių. Kam ka-mantinėti apie ketvirtą ar devintą teisinės pagalbos prašymą. Aš dar suprasčiau, jei būtų pasikeitusi tos valstybės administracija, tada gal būtų prasminga prašyti pakarto-tinai. Įspūdis buvo toks, kad tyčia kabinėjasi. Ir iš klausimų tono, ir iš replikų atrodė, kad konservatoriai bando prisikabinti prie žmogaus ir apkaltinti jį neveikimu ar nesupra-timu. Tą reikėjo daryti prieš ski-riant generalinį prokurorą. Paeg-zaminuoti buvo visos galimybės. Reikėjo D.Valio neskirti, jei ne-turi patirties, tam darbui nepasi-rengęs.

Klausinėjame generalinį pro-kurorą, kuris dirba tik pusę metų, apie bylas, kurios tiriamos beveik 20 metų. Žinoma, jis vadovas ir turi pateikti atsakymus už visą prokura-tūros veiklą. Bet atsakymams į tuos klausimus pasiruošti D.Valiui buvo duotos tik 2 darbo dienos. Sunku 20 metų tyrimo, kelių šimtų bylų tomų sukoncentruoti į konkrečius atsa-kymus. O pusės metų darbo Ge-neralinėje prokuratūroje D.Valio kompetencija suabejoti nebuvo jo-kio pagrindo.

Nesuprantu, ką mūsų komite-tas turės tirti, jei jam bus pavesta atlikti tų žudynių bylų parlamen-tinį tyrimą. Gaila mūsų žmonių, kurie paaukojo gyvybes, buvo nu-žudyti dėl Lietuvos laisvės Sausio 13-ąją ir vasarą Medininkų pasie-nio poste. Deja, tokia realybė: sun-ku ištirti tas agresijos prieš mūsų valstybę bylas, jei kitos valstybės nebendradarbiauja. Daugelis tų žudynių kaltininkų yra Rusijoje ir Baltarusijoje.

Prokuratūra nenori ti rti Petras Gražulis, Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys

Šis generalinis prokuroras gana trumpai eina pareigas, tai gal prie-kaištai ne vien jam skirti. Bet iš es-mės mūsų Generalinė prokuratūra nedega noru išsiaiškinti ir nubausti kaltuosius asmenis Sausio 13-sios ir Medininkų bylose. Akivaizdžiai ieško priežasčių netirti.

Pažiūrėkime, kas darbavosi Ge-neralinėje prokuratūroje, kas vykdė ikiteisminius tyrimus. Visa sistema paveldėta iš sovietmečio. Tie pro-kurorai, kurie dirbo sovietmečiu, dirba ir nepriklausomoje Lietuvo-je. Po 20 metų jau yra pokyčių, bet, deja, laikui bėgant vis mažiau ga-limybių lieka išaiškinti kaltus as-menis.

Gėda mūsų valstybei, kuri ne-sugeba esminių bylų ištirti. Ir ne-nori jų tirti.

Gal šiek tiek painiojasi atsakinė-damas ir D.Valys. Baltarusijos pre-zidentas A.Lukašenka atvažiavęs vi-sai Lietuvai pareiškė, kad teisinės pagalbos nesuteikė, nes mūsų pro-kurorai nesikreipė. Iš D.Valio atsa-kymų nesupratau, kaip tie prašymai buvo rašomi.

Nėra bloga mintis atlikti parla-mentinį tyrimą. Seimas ne bylos de-tales nagrinėtų, bet žiūrėtų, ar pro-kuratūra tų bylų nevilkino. Man atrodo, kad parlamentiniai tyrimai – pozityvus dalykas siekiant aiškumo vienu ar kitu klausimu. Nustatomi pažeidimai, visuomenė sužino tie-są, tarkime, apie VSD veiklą arba „Alitos“ privatizavimą. Gaila, kad Seimas nesugeba išspręsti tų prob-lemų, kurios tyrimo metu atsklei-džiamos.

Sako, kad Seimas negali kištis į ikiteisminius tyrimus, į bylas. Kai kas norėtų, kad politikai visai nie-ko negalėtų, kad piliečių nerinkti asmenys ar grupės uzurpuotų val-džią. Demokratinėje valstybėje to negalime leisti.

Aš pritariu premjerui: nejaugi Konstitucinis Teismas vadovaus Lietuvos ekonomikai. Negali ši-taip būti. Taip ir šiuo atveju: tau-tos atstovai privalo išsiaiškinti, ko-dėl stringa svarbiausios Lietuvai bylos.

Albinas ČAPLIKAS

Net 34 proc. apklaustų lietuvių prisipažino, kad per pastaruosius 12 mėnesių jie nors kartą davė pa-kišą. Tai vienas blogiausių rodiklių ES. Net jeigu įverti ntume 20 proc. paklaidą, o verti nant lietuvių nuo-monę paklaidos dydis turėtų būti gerokai didesnis nei kitose šalyse, vis ti ek kyšininkavimo lygis liktų labai aukštas. Be kita ko, pagal 84 pasaulio šalyse tyrimą atlikusios „Gallup Internati onal“ duomenis, lietuviai nustebino korumpuočiau-siomis insti tucijomis pavadinę po-liti nes parti jas, Seimą ir teismus.

Tyrimo patikimumą galėtų pa-tvirtinti duomenys apie apklaustus 1 000 lietuvių – kur jie gyvena, koks išsilavinimas, specialybė, amžius ir t. t. Deja, tokių duomenų nėra. Todėl labai tikėtina, kad šiuo atveju Sei-mas pasirinktas kaip perkūnsargis, nes žmonės mano, jog žuvis genda nuo galvos – jeigu korupciją turin-tys pažaboti įstatymai neveikia, tai piliečiai galvoja, kad parlamentarai patys suinteresuoti kyšininkavimu ir apskritai korupcija. Ir jie iš dalies yra teisūs. Nors dabartinė Seimo daugu-ma į valdžią atėjo žadėdama kovą korupcijai, tačiau per dvejus metus beveik nieko nenuveikė.

Tik Prezidentės iniciatyva Sei-mas tiesiog buvo priverstas priimti Baudžiamojo kodekso pataisas dėl išplėstinio turto konfiskavimo ir Baudžiamojo proceso kodekso pa-taisas dėl asmenų, pranešančių apie korupciją, įslaptinimo. GK žinio-mis, šis Prezidentės pasiūlymas Sei-me sukėlė sumaištį. Menki juokai – Baudžiamojo kodekso pataisose įtvirtinama galimybė konfi skuoti ir visą nusikalstamais būdais sukauptą turtą ne tik iš korumpuoto asmens, bet ir iš tų, kuriems turtą asmuo per-leido, siekdamas jį nuslėpti.

Kodėl Seime kilo sumaištis? Neatmeskime tikimybės, kad neo-

fi cialūs lobistai į susitikimus su kai kuriais parlamentarais ateina ne tuš-čiomis, pavyzdžiui, gal jiems asme-niškai ar jų partijoms pateikia pas-laugų sąrašiuką. Tiesa, dabartiniame Seime iš esmės nėra realios daugu-mos, todėl lobistai supranta, kad tepk netepęs, bet vienas Seimo na-rys ar net viena partija, kad ir kokia ji būtų galinga, nepasitarusi su savo satelitais, priimti kokį nors abejoti-

ną įstatymą beveik neturi galimybių. Šias galimybes mažina ir viešumas – nors dabartinė valdžia žiniasklaidą apmokestino labiau nei bet kuri kita ES šalis ir praktiškai ją prilygino bet kokiam verslui, pavyzdžiui, siuvimo amatui, tačiau žodžio laisvės nesu-gebėjo užgniaužti. O tokių norų da-bartinė valdžia turi. Kaip neturės, juk beveik apie visus dabartinio Sei-mo nuopuolius piliečiai sužinojo ne iš pačių parlamentarų, bet iš žiniask-laidos. Nors kai kas sakys, kad žur-nalistai irgi paperkami. Tokios gali-mybės neatmetu, tačiau dažniausiai apie žiniasklaidos neobjektyvumą ir paperkamumą kalba tie veikėjai, ku-riems žurnalistai pakirpo sparnus.

Žinoma, pakišas pakišui nelygu – politikams, politinėms partijoms ar vykdomajai valdžiai papirkti reikia didelės sumos, tačiau tokie atvejai palyginti reti, o iš „Gallup Interna-tional“ tyrimo nežinoma, kokio dy-

džio pakišus lietuviai siūlė. Regis, šį kartą daugiau dėmesio skirta ko-rupcijos paplitimui, o ne svoriui ar pakišų įtakai. Štai ir „Transparen-cy International“ Lietuvos skyriaus žiniomis, korupcija mūsų šalyje la-biausiai suvešėjusi viešajame sekto-riuje ir viduriniojo lygio valstybinė-se institucijose, kuriose darbuojasi bene pagrindiniai korupcijos inicia-toriai – savivaldos institucijų smul-kieji biurokratai. Šis sluoksnis labai gajus, todėl „Transparency Interna-tional“ Lietuvos skyrius pirmiausia pataria susidoroti su smulkiąja ko-rupcija, kuri smaugia eilinius šalies piliečius ir smulkųjį verslą, tai – pa-kišai policininkams, medikams, re-gistravimo ir leidimų išdavimo bei muitinės tarnyboms, komunalinių paslaugų teikimo įmonėms, muiti-ninkams, mokesčių inspektoriams ir šiek tiek apgenėtam, bet vis dar ga-jam žemėtvarkininkų klanui.

Kokios kyšininkavimo priežastys? Tik nesiteisinkime sovietiniu paliki-mu. Kažkas kaltas, bet ne mes. Nuo nepriklausomybės atkūrimo praėjo jau 20 metų, taigi jau išaugo viena karta. Priežasčių ieškokime savo ša-lyje. Jos akivaizdžios.

Lietuvoje yra daug biurokratų, kuriems gali kilti ir kyla pagundų imti kyšius. Štai šalyje verslą kon-troliuoja net 152 institucijos. Vy-riausybė žadėjo sumažinti jų skai-čių, bet žodžiai darbais nepavirto. Taigi kiekviena iš tokių tarnybų yra potenciali kyšių prašytoja. Kas atsitiktų atsisakius nors pusės šių kontrolierių? Kaip tik taip pasiel-gė Pietų Korėja, kuri 1999-aisiais su Lietuva pagal korupcijos indek-są dalijosi 50-ąja vieta. Taigi prieš dešimt metų Pietų Korėja pasiryžo ir vienu mostu 49 proc. panaikino šalyje taikytus reguliavimus vers-lui. Šįmet, pagal korupcijos indek-są, pasauliniame reitinge Lietuvą korėjiečiai aplenkė net 9 vietomis. Taigi skelbti kovą korupcijai nerei-kia pinigų, užtenka noro.

Pagunda imti pakišus sti presnė už įstatymus ir moralę

Šalyje verslą kontroliuoja net 152 insti tucijos ir kiekviena tokių tarnybų yra potenciali pakišų prašytoja.

Šį šeštadienį minima tarptau-ti nė migranto diena. Lietuva pa-gal emigracijos mastą pirmauja ES. Šimtams tūkstančių lietuvių pažįs-tama imigranto dalia, tačiau savo šalyje jie užsieniečių netoleruoja.

Neseniai atliktas tyrimas „Lietuvos gyventojų požiūris į imigraciją ir dar-bo migrantus“ atskleidė, kad absoliuti

dauguma (58 proc.) lietuvių imigrantus verti na neigiamai. Anti pati ja nepriklau-so nei nuo migranto statuso (legalus ar nelegalus, prieglobsčio prašytojas ar darbuotojas), nei nuo kvalifi kacijos. Net ir aukščiausios kvalifi kacijos darbuotojai iš užsienio šalyje nepageidaujami.

Net trečdalis Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuvoje užsieniečių yra labai daug. Iš ti esų užsieniečiai sudaro ti k vieną

procentą visų šalies gyventojų, įskaičiuo-jant ir sovietmečio imigrantus. Taip pat klaidingai manoma, kad daugiausia imig-ruoja kinų. Jie sudaro ti k septynis pro-centus visų į šalį atvykstančių užsienie-čių. Daugiausia nerimo kelia įsiti kinimas, kad dėl imigracijos lietuviams sumažės darbo vietų. Paradoksalu, bet labiausiai darbo rinką nuo užsieniečių „apsaugoti “ norėtų pensininkai ir tarnautojai, kurie realiai su imigrantais nekonkuruoja.

GK, Eltos inf.

Lietuviai užsieniečių nemėgsta

Lietuvoje yra daug biurokratų, kuriems gali kilti ir kyla pagundų imti kyšius. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyjeEmigracija

Emigracijoje atgimsta broliški jausmaiZita ti kina, kad apsisprendė laimės ieškoti svetur dėl asmeninių ir profesinių priežasčių. Netenkino ir politi nė šalies situacija.

5

Užribis

Žiemos kelionėse avarija po avarijosGruodis – vienas sudėti ngiausių mėnesių šalies keliuose, kai ne ti k anksti temsta, bet dažnai keičiasi ir oro sąlygos. Tokiu metu auga avaringumas, žūsta ir susižaloja vis daugiau eismo dalyvių.

7

Gyvenimas

Politi kai pavargo nuo politi kosLietuvos politi kos turinys – lėkštas. Politi kai prastėja, jiems trūksta idėjų. Ir kas dar svarbiau – politi nės valios šias idėjas įgyvendinti .

Jaukūs namai

Kad šventė ateitų į namusNe vienas esame pajutę nusivylimą, kai po bėgiojimo po parduotuves, perkant kalėdines dovanas, dekoracijas, maistą, susėdę prie stalo nejaučiame šventės. Taip yra todėl, kad pamiršome šventės esmę.

Gamta

Įspūdingiausias Lietuvos egles saugo valstybėLietuvoje yra aštuonios valstybės saugomos eglės, kurios išsiskiria aukščiu, storiu, įdomia kamieno struktūra. Visos jos priklauso paprastosios eglės rūšiai, tačiau išsiskyrė iš žaliaskarių būrio.

8

10

11

Sti lius

Su velti niais – į žiemos pusnynusKas galėjo pagalvoti , kad į Lietuvą sugrįš ne ti k šaltos baltos žiemos, bet ir iš vilnos velti gaminiai? Šią žiemą įprasta gatvėje pamatyti merginą, avinčią sti lingus velti nukus ar dėvinčią veltą vilnonį puspaltį .

12