girdenis

ISSN 20292236 (print)ISSN 20292244 (online)SOCIALINI MOKSL STUDIJOSSOCIAL SCIENCES STUDIES2009, 4(4), p. 141157

Socialini moksl studijos/Social Sciences StudiesMykolo Romerio universitetas, 2009Mykolas Romeris University, 2009

ISSN 20292236 (print), ISSN 20292244 (online)http://www.mruni.eu/lt/mokslo_darbai/SMS/http://www.mruni.eu/en/mokslo_darbai/SMS/

NUSIKALSTAM VEIK DAUGETO SAMPRATA: TEORINS IR PRAKTINS PROBLEMOS

tomas GirdenisMykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto

Baudiamosios teiss katedra ateities g. 20, lt-08303 Vilnius, lietuva

Telefonas (+307 5) 271 4584 Elektroninis patas [email protected]

Pateikta 2009 m. rugsjo 24 d., parengta spausdinti 2009 m. gruodio 4 d.

Anotacija. iame straipsnyje analizuojama nusikalstam veik daugeto samprata bei su ja susijusios ir teorins, ir praktins problemos. Reikia pasakyti, kad nusikalstam veik daugetas suprantamas nevienodai ir i esms galima skirti dvi nusikalstam veik daugeto sampratos grupes. Pirmos grups atstovai nusikalstam veik dauget sieja su dviej ir daugiau nusikalstam veik padarymu, neatsivelgiant tai, buvo asmuo teistas u ankstes-nes nusikalstamas veikas ar ne. Antros grups atstovai, jiems pritaria ir straipsnio autorius, nusikalstam veik dauget sieja su situacija, kai sprendiamas klausimas dl patraukimo baudiamojon atsakomybn u kelias veikas, kurios padarytos iki apkaltinamojo nuospren-dio primimo. Straipsnyje taip pat pateikiami ir aptariami nusikalstam veik daugeto poymiai, analizuojamos teorins ir praktins problemos, susijusios su i poymi taikymu. Taip pat siloma nusikalstam veik dauget suprasti kaip teisin situacij, kai asmuo yra traukiamas baudiamojon atsakomybn u kelias nusikalstamas veikas, padarytas iki apkal-tinamojo nuosprendio u bent vien i j primimo.

Reikminiai odiai: baudiamoji teis, nusikalstam veik daugetas, nusikalstam veik sutaptis, nusikaltim recidyvas, teistumas.

Tomas Girdenis. Nusikalstam veik daugeto samprata: teorins ir praktins problemos1

vadas

Nusikalstam veik daugetas yra danas reikinys Lietuvos teism praktikoje, ne-retai asmenys yra teisiami ne u vien, o u kelias nusikalstamas veikas. Taiau bau-diamosios teiss moksle vis dar nra prieita prie vienos nusikalstam veik daugeto sampratos. O nusikalstam veik daugeto sampratos tinkamas apibrimas yra btina io instituto taikymo slyga, nes tinkamai neapibrus nusikalstam veik daugeto i-kyla tiek teorini, tiek ir praktini problem. Be to, 2003 m. gegus 1 d. sigaliojus naujajam Baudiamajam kodeksui (toliau ir BK) bei baudiamosios teiss moksle sitvirtinant naujoms idjoms, tapo btina perirti senas nusistovjusias nusikalsta-m veik daugeto nuostatas. Juo labiau kad moksle daugiausia dmesio visada buvo skiriama nusikalstam veik daugeto formoms, nuoaly paliekant i form iskyrimo pamat nusikalstam veik daugeto samprat bei poymius.

io straipsnio tikslas yra suformuluoti nusikalstam veik daugeto samprat, atitin-kani io instituto prigimt, bei 2000 m. BK tvirtintas naujas nuostatas. Tikslui pasiekti straipsnyje tiriami tiek Lietuvos, tiek usienio mokslinink darbai, nema dmes ski-riant ir Lietuvos teism praktikai. Taikomi istorinis, lyginamasis, dokument analizs ir kiti metodai.

1. Nusikalstam veik daugeto samprata

Nusikalstam veik daugeto problematikos nagrinjim reikia pradti nuo nusi-kalstam veik daugeto sampratos apibrimo. Moksle isakoma nuomon, jog nusi-kalstam veik daugetas suprantamas daugma vienodai ir nusikalstam veik daugeto apibrimo problema i esms neegzistuoja1. Taiau tai nra visikai tikslu, nes btent dl nusikalstam veik daugeto sampratos nevienodumo baudiamosios teiss moksle ir yra susiformavusi tokia didel nusikalstam veik daugeto form vairov. Tik tinkamai suvokus nusikalstam veik daugeto samprat galima pradti kalbti apie nusikalstam veik daugeto formas bei j tak baudiamajai atsakomybei.

Taigi kaip reikia suvokti nusikalstam veik dauget ir kaip jis suvokiamas baudia-mosios teiss moksle? Vis pirma reikia pasakyti, kad nusikalstam veik daugetas gali bti suprantamas dviem prasmmis kaip situacija, kai padaromos dvi nusikalstamos veikos, nepaisant to, teistas asmuo u ankstesn ar ne, ir kaip situacija, kai asmuo pada-ro dvi nusikalstamas veikas iki apkaltinamojo nuosprendio primimo. Tokia skirtinga nusikalstam veik daugeto samprat interpretacija priklauso nuo mokslinink poirio nagrinjam problematik ir nuo baudiamojo statymo, kuris orientuoja baudiamo-sios teiss moksl vien ar kit pus. Btent remiantis iuo pagrindiniu nusikalstam veik daugeto samprat skirstymo kriterijumi ir bus bandoma atskleisti nusikalstam veik daugeto samprat.

1 Nevera, A. Nusikalstam veik daugeto formos ir j reikm skiriamai bausmei. Jurisprudencija. 2003, 45 (37): 21.

Socialini moksl studijos. 2009, 4(4): 141157. 1

1.1. Pirmos nusikalstam veik daugeto sampratos grups atstovai nusikalsta-m veik dauget sieja su dviej ir daugiau nusikalstam veik padarymu, neatsivel-giant tai, buvo asmuo teistas u ankstesnes nusikalstamas veikas ar ne. i nuomon yra paplitusi posovietini valstybi baudiamosios teiss moksle bei Lietuvoje, galiojant senajam 1961 m. Baudiamajam kodeksui. Taigi vis pirma kaip nusikalstam veik daugetas suprantama situacija, kai padaromos dvi ir daugiau nusikalstam veik. Kai kurie baudiamosios teiss mokslininkai tokia nusikalstam veik daugeto samprata ir apsiribodavo ir u tai buvo kritikuojami3. Taiau i tikrj visi ios pozicijos atstovai nusikalstam veik dauget apibrdavo plaiau, samprat traukdami ir kit poy-m btent tai, kad tos padarytos kelios nusikalstamos veikos turi bti nepraradusios savo juridins reikms4. Tai reikia, kad nusikalstam veik daugetu nelaikomos situ-acijos, kai sujo apkaltinamojo nuosprendio primimo ar apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties terminai, baigsi ar teismo buvo panaikintas teistumas5. Kai kurie mokslininkai nusikalstam veik daugeto poymius traukdavo ir procesini klii baudiamajam persekiojimui nebuvim6, o tai dar tiksliau atspindjo nusikalstam vei-k daugeto prasm.

ios nusikalstam veik daugeto sampratos grups atstovai daugiau ar maiau suta-r dl sampratos, bet beveik kiekvienas mokslininkas turdavo savo nusikalstam veik daugeto form klasifikacij. tai T. Karajevas skiria dvi nusikalstam veik daugeto formas idealioji sutaptis ir bendrasis nusikaltim pakartotinumas. Tuo tarpu bendra-sis nusikaltim pakartotinumas apima: 1) nusikaltim pakartotinum, kai padaromi keli nusikaltimai iki nuteisimo fakto (gali pasireikti nevienkartikumo, sistematikumo ir verslikumo formomis); 2) specialj nusikaltim recidyv, kai teistas asmuo padaro vien ar kelis panaius ar tapaius nusikaltimus; 3) realij sutapt, kai padaromi keli nepanas arba panas, kai nra numatytas pakartotinumas kaip kvalifikuojantis po-ymis, nusikaltimai, u kuriuos asmuo nra teistas; 4) bendrj recidyv, kai padaromi nepanas arba panas, kai nra numatytas pakartotinumas kaip kvalifikuojantis poy-mis, nusikaltimai ir bent u vien i j asmuo buvo teistas7. V. Malkovas taip pat skiria tik dvi nusikalstam veik daugeto formas idealij sutapt ir pakartotinum, taiau pakartotinum detalizuoja kiek kitaip ir skiria dvi ris: 1) pakartotinumas susijs su nuteisimu u anksiau padaryt nusikaltim ir 2) pakartotinumas nesusijs su ankstesniu nuteisimu (i forma apima nevienkartikum, sistematikum, verslikum ir realij

2 Analizuojant 1961 m. LR BK bei Rusijos (ar TSRS) BK, vietoj nusikalstam veik daugeto turt bti vartojama nusikaltim daugeto svoka, taiau dl terminijos vienodumo darbe nusprsta vartoti dabartin-je teisje vartojamus analogikus terminus.

3 Pavilonis, V.; Bielinas, E. Nusikaltim kvalifikavimas esant j daugetui ir baudiamosios teiss norm konkurencijai. Vilnius, 1984, p. 37.

4 , . . [Karajev, T. E. Repeated Offenses]. : . ., 1983. p. 21; , . . ( ) [Malkov, V. P. Multiple Offenses (Questions of Indictment and Sentencing)]. , 1974, p. 11.

5 , . ., op. cit., p. 21.6 Pavilonis, V.; Bielinas, E., op. cit., p. 37.7 , . ., op. cit., p. 26.


sutapt)8. Kiti autoriai skiria nusikaltim pakartotinum ir nusikaltim sutaptis9. Taiau plaiausiai baudiamosios teiss moksle buvo sitvirtinusios trys nusikalstam veik daugeto formos pakartotinumas, recidyvas ir nusikaltim sutaptis10.

Galiojant 1961 m. Baudiamajam kodeksui didiausio pripainimo Lietuvoje su-lauk trinar nusikalstam veik daugeto sistema, t. y. buvo skiriamos trys nusikalstam veik daugeto formos: nusikaltim sutaptis, nusikaltim pakartotinumas ir nusikaltim recidyvas11. Kaip nusikaltim sutaptis buvo suprantami atvejai, kai asmuo padar du ar daugiau nusikaltim, kvalifikuojam atskirai, ir n u vien i j anksiau nebuvo patrauktas baudiamojon atsakomybn12. Nusikaltim sutaptis galjo gyti dvi formas: idealioji nusikaltim sutaptis ir realioji nusikaltim sutaptis. Idealioji nusikaltim sutap-tis buvo suprantama kaip situacija, kai kaltininkas viena veika padaro du nusikaltimus, numatytus skirtingose baudiamojo statymo normose13, o kaip realioji nusikaltim su-taptis suprantama situacija, kai asmuo keliais savarankikais veiksmais padaro du ar daugiau nusikaltim, numatyt skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose14. Pa-kartotinumas ir recidyvas tai tarpusavyje susipynusios nusikaltim daugeto formos, nes kiekvienas recidyvo atvejis buvo laikomas ir pakartotinumu, bet ne atvirkiai. Taigi kaip pakartotinumas buvo suprantama situacija, kai asmuo padaro du ar daugiau sa-varankik nusikaltim. Paprastai buvo skiriamos dvi pakartotinumo rys: bendrasis (paprastasis) pakartotinumas, kai padaromi du ar daugiau savarankik nusikaltim, ir specialusis pakartotinumas, kai padaromi du ar daugiau tapai ar vienari nusikalti-m15. Pakartotiniu nusikaltimas bdavo pripastamas neatsivelgiant tai, buvo asmuo teistas u ankstesn nusikaltim ar ne, svarbu, kad nebt inykusios juridins ankstes-nio nusikaltimo pasekms (teistumas, senatis ir t. t.). Recidyvas buvos skiriamas kaip atskira daugeto forma ir buvo suprantamas kaip nusikaltimo padarymas, kai asmuo jau nuteistas u ankstesn nusikaltim. Jis taip pat buvo skirstomas bendrj ir specialj16 bei penitenciarin 17 recidyv.

Galiojant 1961 m. BK i sistema iplauk i BK nuostat, kadangi kai kuri nusi-kaltim sudtys numat kvalifikuojanius poymius pakartotinum (1961 m. BK 272 str. 2 d.) ir recidyv (1961 m. BK 272 str. 3 d.), o tai pareigojo teism kvalifikuojant vei-k atsivelgti ankstesni nusikaltim padarym ir asmens turimus teistumus. Taiau

8 , . ., p. 1427.9 , . ., p. 24.10 , . . [Jakovlev, a. M. Multi-

ple Offenses in the Soviet Criminal Law]. , 1960, c. 3653; Klimka, A. Nusikaltim kvalifikavimas. Vilnius, 1970, p. 83; Pavilionis, V; vedas, G.; Abramaviius A., et al. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 3-asis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Eugrimas, 2003, p. 312334; Pavilonis, V.; Bielinas, E., p. 45.

11 Pavilonis, V.; Bielinas, E., p. 45.; Nevera, A., p. 21; Klimka, A., p. 83.12 Pavilonis V., Bielinas E., p. 45.13 Pavilionis, V.; vedas, G.; Abramaviius, A., et al., p. 323; Pavilonis, V.; Bielinas, E., op. cit., p. 46.14 Pavilionis, V.; vedas, G.; Abramaviius, A., et al., p. 325; Pavilonis, V; Bielinas, E., op. cit., p. 50.15 Pavilionis, V.; vedas, G.; Abramaviius A., et al., p. 328329; Pavilonis, V.; Bielinas, E., op. cit., p. 5

55.16 Pavilonis, V.; Bielinas , E., p. 55.17 Pavilionis, V.; vedas, G.; Abramaviius, A., et al., p. 331.


i nusikaltim daugeto sistema buvo itin paini, joje buvo daug trkum, tad ji sulauk nemaai Lietuvos mokslinink kritikos18. Vis pirma esant tokioms nusikaltim daugeto formoms ir tuo metu susiformavusiai teism praktikai nusikaltim kvalifikavimas, o kartu ir bausms skyrimas priklaus ne nuo padaryt nusikaltim pavojingumo, o nuo keist sisenjusi kvalifikavimo taisykli. tai, pavyzdiui, tais atvejais, kai pakarto-tinumas buvo tvirtintas kaip kvalifikuojantis poymis (pvz., 1961 m. BK 27 str. 2 d. plimas pakartotinai), pirmasis padarytas nusikaltimas bdavo kvalifikuojamas ats-kirai (pvz., 1961 m. BK 272 str. 1 d.), o visi kiti pakartotiniai io nusikaltimo padarymo atvejai buvo kvalifikuojami pagal t norm, kuri numat pakartotinum kaip kvalifikuo-jant poym. Taigi neatsivelgiant tai, kiek paskesni nusikaltim padar asmuo, visi kiti nusikaltimai buvo vertinami kaip vienas nusikaltimas (pvz., 1961 m. BK 272 str. 2 d.). tai O. V. nuteistas u tris nusikaltimus 2000 m. kovo 26 d. vykdyt vagyst, 2000 m. lapkriio 16 d. skirtingose vietose ir skirtingu laiku vykdytus du plimus. Jo nusi-kaltimai kvalifikuoti tik pagal du BK straipsnius, t. y. pagal BK 271 str. 1 d. ir BK 272 str. 2 d.19 Tokia pat praktika bdavo ir tais atvejais, kai pakartotinumas nebdavo kvali-fikuojantis poymis, t. y. jei asmuo padarydavo kelis tapaius nusikaltimus, kiekvienas padarytas nusikaltimas buvo vardijamas kaip atskiras epizodas, o visos veikos kva-lifikuojamos pagal vien BK straipsn20. . L. buvo kaltinamas trej met laikotarpiu padars 11 piktnaudiavimo tarnyba nusikaltim, taiau jo veiksmai buvo vertinami pagal vien BK straipsn BK 285 str. 1 d.21 Taiau kartais susiklostydavo absurdika situacija, kai asmens padaryti pakartotiniai nusikaltimai dl tam tikr aplinkybi (ben-drininkavimo fakto ar dl veikos nutrkimo parengtinje stadijoje) nebuvo vertinami pagal vien BK straipsn, o bdavo kvalifikuojami atskirai. Kauno miesto apylinks teis-mo 2001 m. birelio 4 d. nuosprendiu V. S. nuteistas u tai, kad veikdamas bendrinink grupje bei pakartotinai pagrob kelias antenas nuo skirting nam pagal BK 271 str. 2 d., taip pat nuteistas u vliau vykus padjim pagrobti turt sibraunant gyvenamj patalp pagal BK 18 str. 6 d. ir 271 str. 3 d.22 Toks nusikaltim kvalifikavimas kl daug problem. Vis pirma, keli vienodomis slygomis padaryti nusikaltimai galjo gauti skirtingas nusikaltim daugeto formas, o tai turjo didels takos skiriamai bausmei, nes bausms skyrimo taisykls, esant nusikaltim sutapiai ir nusikaltim pakartotinumui, buvo nevienodos. Be to, keli nusikaltim padarymas ne visada atsispinddavo kvali-fikuojant nusikaltimus, o tai sukeldavo problem nustatant, kiek nusikalstam veik asmuo padar. Taip pat neisprstas buvo bausmi skyrimo klausimas esant nusikal-tim daugetui. Esant tiek idealiajai, tiek realiajai nusikaltim sutapiai bausms buvo

18 Piesliakas, V. Nusikaltim daugetas ir jo baudiamojo teisinio vertinimo probleminiai klausimai. Kriminali-n justicija. 1996, 5: 135139; Nevera, A., p. 2125.

19 Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. kovo 4 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-172/2003.

20 Pavilionis, V.; vedas, G.; Abramaviius A., et al., p. 313, 328.21 Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2002 m. sausio 29 d. nutartis

baudiamojoje byloje Nr. 2K-24/2002.22 Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2002 m. sausio 15 d. nutartis

baudiamojoje byloje Nr. 2K-54/2002.


skiriamos pagal tas paias taisykles, teism nuoirai paliekant klausim dl bausmi apmimo bdo. Visa tai teismams kl labai daug problem23.

Taigi visi ios pozicijos atstovai i esms buvo teiss taip apibrdami nusikalstam veik dauget, kadangi tiek TSRS, tiek 1961 m. LR BK buvo tvirtin pakartotinum ir recidyv kaip nusikalstamas veikas kvalifikuojanius poymius, todl nusikalstam veik daugetas ir turjo bti aikinamas plaija prasme kaip dauget vertinant ir situacijas, kai asmuo, teistas u nusikalstamos veikos padarym, padaro nauj nusikals-tam veik. Taiau 2003 m. gegus 1 d. sigaliojus naujajam 2000 m. Baudiamajam kodeksui buvo atsisakyta toki nusikalstam veik kvalifikuojani poymi kaip pa-kartotinumas ir recidyvas, o tai savo ruotu suformavo nauj poir nusikalstam veik dauget.

1.2. Antros pozicijos atstovai nusikalstam veik dauget sieja su situacija, kai sprendiamas klausimas dl patraukimo baudiamojon atsakomybn u kelias veikas, kurios padarytos iki apkaltinamojo nuosprendio primimo. i pozicija gijo didesn teisin svor sigaliojus naujajam 2000 m. Baudiamajam kodeksui. ios pozicijos Lietuvoje pradininku reikt laikyti prof. V. Piesliak jis jau 1995 m. sil atsisakyti recidyvo kaip daugeto formos ir dauget siejo su situacija, kai asmuo padaro kelis nu-sikaltimus, kuriuos ir reikia teisikai vertinti24. Prof. V. Piesliako nuomone, nusikals-tam veik dauget reikia suprasti kaip teisin situacij, kai asmuo padaro kelias nu-sikalstamas veikas, dl kuri sprendiamas jo patraukimo baudiamojon atsakomybn klausimas25. Panaios nuomons yra ir A. Nevera teigdamas, kad nusikalstam veik daugetas yra tada, kai padaromos kelios nusikalstamos veikos ir nra teisini klii kaltinink patraukti baudiamojon atsakomybn bent u dvi i j26, nusikalstam veik dauget pripastant tik tada, kai kas nors padaro dvi ar daugiau nusikalstam veik ir dl j padarymo kaltinamuoju nuosprendiu nuteisiamas paskiriant subendrint baus-m27. Taigi taip pat siloma atsisakyti recidyvo kaip daugeto formos.

Sprendiant apie nusikalstam veik daugeto samprat, reikia pradti nuo io ins-tituto poreikio baudiamojoje teisje. Visas Baudiamasis kodeksas yra orientuotas baudiamj atsakomyb u vien nusikalstam veik. Taigi tik padarius kelias nu-sikalstamas veikas atsiranda speciali taisykli poreikis btent nusikalstam veik daugeto instituto poreikis. Nusikalstam veik daugeto instituto paskirtis yra isprsti kelias pagrindines problemas: 1) nusikalstam veik kvalifikavimo problem, atribojant nusikalstam veik dauget nuo paviens nusikalstamos veikos (veika turi bti kvali-fikuojama pagal vien BK specialiosios dalies straipsn, esant pavienei veikai, ar kelis straipsnius, esant nusikalstam veik daugetui), ir 2) baudiamosios atsakomybs indi-vidualizavimo problem (reikia nustatyti nusikalstam veik daugeto r bei jos tak

23 Piesliakas, V. Kriminalin justicija, p. 134 136; Piesliakas, V. Baudiamj statym principins nuostatos ir j gyvendinimas naujame Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse. Vilnius, 1995.

24 Piesliakas, V. Kriminalin justicija, p. 133144.25 Piesliakas, V. Lietuvos baudiamoji teis. Kn. 2: aplinkybs, daranios tak baudiamajai atsakomybei, ir

nusikalstamos veikos teisiniai padariniai. Vilnius: Justitia, 2008, p. 123.26 nevera, a., p. 21.27 Ibid., p. 23.


baudiamajai atsakomybei). Tais atvejais, kai asmuo, teistas u nusikalstam veik, pa-daro nauj nusikalstam veik, sprendiamas klausimas dl tokio asmens patraukimo baudiamojon atsakomybn pagal bendras taisykles (t. y. padarius vien nusikalstam veik), o ankstesnis teistumas gali bti vertinamas pasitelkiant kaltininko asmenybs institut (jam priskiriant nusikaltim recidyv). Taigi perasi logika ivada, kad kal-tininko asmenybs vertinim sieti su keli nusikalstam veik vertinimo problema yra netikslinga. Juo labiau kad 2000 m. Baudiamasis kodeksas panaikino recidyv ir pa-kartotinum kaip nusikalstam veik kvalifikuojanius poymius.

Todl nusikalstam veik daugeto samprat silyiau sieti ne su keli nusikalstam veik padarymo faktu, kaip silo daugelis autori, tarp j ir antrosios pozicijos atstovas A. Nevera, bet su teisinio sprendimo primimu dl keli nusikalstam veik vertinimo. Todl reikt pritarti prof. V. Piesliako nuomonei, kad nusikalstam veik daugetas tai teisin situacija, kai asmuo padaro kelias nusikalstamas veikas, dl kuri sprendiamas jo patraukimo baudiamojon atsakomybn klausimas28. Taigi nusikalstam veik dau-get siejant ne su keli nusikalstam veik padarymu, o su j vertinimu galima tinka-miau atskleisti nusikalstam veik daugeto prigimt ir paskirt. Kartu isprendiamas ir recidyvo vietos baudiamojoje teisje klausimas, priskiriant j prie kaltininko asmeny-bs instituto, nes recidyvo atveju vertinama tik viena nusikalstama veika ir j padariusio asmens asmenyb (t. y. ankstesnis teistumas).

Taigi nusikalstam veik dauget silyiau apibrti taip: tai tokia teisin situaci-ja, kai asmuo yra traukiamas baudiamojon atsakomybn u kelias nusikalstamas veikas, padarytas iki apkaltinamojo nuosprendio u bent vien i j primimo.

Tokia nusikalstam veik daugeto samprata i esms atitinka baudiamosios teiss moksle pateikiam nusikalstam veik sutapties samprat bei poymius29. Tai yra nat-ralu, nes keli nusikalstam veik padarymas iki apkaltinamojo nuosprendio primi-mo visada buvo vertinamas kaip nusikalstam veik sutaptis. Taigi remiantis anksiau idstytais argumentais atsisakius recidyvo kaip nusikalstam veik daugeto formos ir naujai apibrus nusikalstam veik daugeto samprat, nusikalstam veik sutaptis turi prarasti savo dabartin prasm ir turi bti prilyginta nusikalstam veik daugetui.

2. Nusikalstam veik daugeto poymiai

Siekiant detaliau suvokti nusikalstam veik daugeto samprat, tikslinga skirti iuos nusikalstam veik daugeto poymius:

1) asmuo traukiamas baudiamojon atsakomybn u kelias nusikalstamas veikas;2) tos nusikalstamos veikos yra padarytos iki apkaltinamojo nuosprendio u jas

primimo.

28 Piesliakas, V. Lietuvos baudiamoji teis. Kn. 2: aplinkybs, daranios tak baudiamajai atsakomybei, ir nusikalstamos veikos teisiniai padariniai, p. 123.

29 Ibid., p. 125; , . . : [Bazanov, M. J. Sentencing for Multiple Offenses and the Aggregate of Sen-tences: Tutorial]. , 1977, p. 3; Pavilonis, V.; Bielinas, E., p. 45; , . ., p. 45; Pavilionis, V; vedas, G.; Abramaviius, A., et al., p. 323.


.1. Pirmasis nusikalstam veik daugeto poymis yra tai, kad asmuo yra trau-kiamas baudiamojon atsakomybn u kelias nusikalstamas veikas. Tai reikia, kad asmuo turi padaryti dvi ar daugiau veik, kurios atitinka BK specialiojoje dalyje tvirtintos nusikalstamos veikos sudties poymius. Gali bti padaromos tiek skirtingos nusikalstamos veikos, tiek ir atitinkanios t pat BK straipsn. Visos padarytos nusi-kalstamos veikos turi bti kvalifikuojamos atskirai, net ir tuo atveju, jei padaromos nu-sikalstamos veikos, atitinkanios t pat BK straipsn. tai L. P. buvo nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. ir 178 str. 2 d. u tris vagystes, vykdytas skirtingu laiku30. Kaip nusikalstama veika vertinamos ir veikos, nutrkusios pasiksinimo ar rengimosi (daryti sunk ar labai sunk nusikaltim) stadijoje, bei nusikalstamos veikos, padarytos bendrininkaujant, neatsivelgiant bendrininko vaidmen. Taip pat reikia paymti, kad nusikalstam veik daugetas gali pasireikti kaip nusikaltim daugetas, nusikaltim ir baudiamj nusiengim daugetas arba tik kaip baudiamj nusiengim daugetas.

Taiau nusikalstam veik daugetu nelaikoma situacija, kai padaroma nusikals-tama veika ir kitas teiss paeidimas (administracinis teiss paeidimas, drausminis nusiengimas ar civilins teiss paeidimas). Teisinio vertinimo problem kelia admi-nistracinio teiss paeidimo ir nusikalstamos veikos daugeto klausimas31 i teiss paeidim sutaptis negali bti isprsta vienoje baudiamojoje byloje. Nei BPK, nei ATPK nenumato, jog nagrinjant baudiamj byl bt galima isprsti administra-cins atsakomybs klausim. Administracins atsakomybs klausimai turi bti spren-diami atskirame administraciniame procese. Be procesini nepatogum, tokie dvigubi procesai gali sukelti neigiam pasekmi atsakomybn traukiamam asmeniui. Kadangi nra numatytas administracinio teiss paeidimo ir nusikalstamos veikos daugetas, gali susidaryti paradoksali situacija, kai, esant administracinio teiss paeidimo ir nusikals-tamos veikos idealiajai sutapiai, asmuo bus nubaustas u abi veikas, o nesant skirtin-g atsakomybs ri bausmi bendrinimo taisykli, jis patirs didesnius suvarymus, nei esant nusikalstam veik idealiajai sutapiai, kai velnesn bausm yra apimama grietesns. Nepaisant to, kad traukimas administracinn ir baudiamojon atsakomybn, esant idealiajai keli teiss paeidim sutapiai, neprietarauja principui non bis in idem (Europos mogaus Teisi Teismo byla Oliveira prie veicarij)32, tai prietarauja ele-mentariai logikai. Tokiu atveju sankcijos turt bti subendrintos apmimo bdu, taiau tai gyvendinti bt itin sudtinga dl atskir baudiamojo ir administracinio proces. Atsivelgiant tai, kad baudiamoji atsakomyb yra grietesn u administracin, bau-diamoji sankcija visada turt apimti administracin nuobaud. Tada kyla klausimas dl traukimo administracinn atsakomybn tikslingumo. Todl siekiant sutaupyti vals-tybs iteklius (tiek mogikuosius, tiek ir materialinius) bei ivengti susidariusios ne-

30 Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-60/2008.

31 Piesliakas, V. Lietuvos baudiamoji teis. Kn. 2: aplinkybs, daranios tak baudiamajai atsakomybei, ir nusikalstamos veikos teisiniai padariniai, p. 123124.

32 Europos mogaus Teisi Teismo sprendimas byloje Oliveira prie veicarij [interaktyvus] [irta 2009-08-18]. .


logikos situacijos, silytina ATPK papildyti 33(1) straipsniu, jame numatant, kad esant nusikalstamos veikos ir administracinio teiss paeidimo idealiajai sutapiai asmuo yra netraukiamas administracinn atsakomybn. inoma, paaikjus kad asmuo nebuvo pa-trauktas baudiamojon atsakomybn u nusikalstam veik, kuri sudar idealij sutapt su administraciniu teiss paeidimu, tok asmen, vadovaujantis ATPK 35 str. 2 d., bus galima patraukti administracinn atsakomybn. Juo labiau kad panai praktika jau tai-koma. tai iauli miesto apylinks teismo nuosprendiu A. B. buvo nuteistas u vagyst sibraunant saugykl pagal BK 178 str. 2 d., nes 2008 m. birelio 12 d. sibrov auto-mobil VW Golf, priklausant A. O., idaudamas deins puss orlaids stikl, kurio vert 50 Lt, ir pagrob 650 Lt verts turto33. nepaisant to, kad a. B. buvo patrauktas baudiamojon atsakomybn u vagyst, administracins atsakomybs klausimas u ty-in turto sugadinim, nepadarius ymios alos (ATPK 50(3) str.), nebuvo sprstas, nors teisinio pagrindo netraukti administracinn atsakomybn nra. Identikai situacija buvo vertinta ir kitose panaiose bylose34.

Daugelis autori kaip btin nusikalstam veik sutapties ar nusikalstam veik daugeto poym nurodo juridini klii patraukti baudiamojon atsakomybn nebuvi-m35. Paprastai kaip juridins klitys yra vardijamos apkaltinamojo nuosprendio pri-mimo senaties sujimas36 bei procesini klii baudiamajam persekiojimui buvimas37. Daniausiai pasitaikanti procesin baudiamojo persekiojimo klitis nukentjusiojo skundo nebuvimas bylose, kur toks skundas yra btinas. inoma, praktikoje gali pasi-taikyti ir kit juridini klii, pavyzdiui, statymo, naikinanio veikos nusikalstamu-m, primimas, imuniteto nuo valstybs baudiamosios jurisdikcijos buvimas, asmen idavusios valstybs sutikimo teisti u kit nusikalstam veik nebuvimas, kai teisiamas asmuo iduotas pagal praym dl ekstradicijos ar pagal Europos areto order (spe-cialumo taisykls taikymas) ir t. t. Baigtinio juridini klii patraukti baudiamojon atsakomybn srao pateikti, ko gero, nemanoma ir nebtina.

Taiau btina kelti io poymio iskyrimo reikalingumo klausim ar tikrai is po-ymis yra btinas ir ar jis atspindi nusikalstam veik daugeto esm? tai M. Baanovas tokio atskiro poymio iskyrimui nepritaria ir analizuodamas nusikalstam veik sutap-ties poymius teigia, jog apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties sujimas ar kit klii bvimas tai bendrosios klitys, panaikinanios galimyb asmen patraukti baudiamojon atsakomybn ne tik esant nusikalstam veik sutapiai, bet ir asmeniui padarius pavien nusikalstam veik38. Su tokia pozicija negalima nesutikti. I ties,

33 iauli miesto apylinks teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1-612-409/2008.

34 iauli miesto apylinks teismo 2007 m. gruodio 19 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1-776-167/2007; iauli miesto apylinks teismo 2008 m. lapkriio 14 d. nuosprendis baudiamojoje byloje Nr. 1-675-771/2008.

35 Piesliakas, V. Lietuvos baudiamoji teis. Kn. 2: aplinkybs, daranios tak baudiamajai atsakomybei ir nusikalstamos veikos teisiniai padariniai, p. 125; Nevera, A., p. 21.; Pavilionis, V; vedas, G.; Abramaviius a., et al., p. 323.

36 Piesliakas, V. 37 Pavilonis ,V.; Bielinas E., p. 37.38 , . ., p. 6.


visos juridins klitys, neleidianios asmens patraukti baudiamojon atsakomybn u kelias nusikalstamas veikas, yra ne kas kita kaip juridins klitys, apskritai neleidian-ios asmens patraukti baudiamojon atsakomybn, neatsivelgiant tai, kiek nusikals-tam veik yra padaryta. Taigi is poymis niekaip neapibdina nusikalstam veik daugeto ir sietinas su visais atvejais, kai asmuo traukiamas baudiamojon atsakomybn. tai niekam net nekyla mini teigti, kad vagyst tai svetimo turto pagrobimas, nesant juridini klii asmen patraukti baudiamojon atsakomybn. Vadovaujantis tokia lo-gika galima daryti ivad, kad poymis, neatspindintis reikinio esms, yra nebtinas. Be to, siekiant ivengti neapibrtumo ar interpretacij galimybs pirmj nusikalstam veik daugeto poym silytina sieti ne su keli nusikalstam veik padarymo faktu, o su situacija, kai asmuo yra traukiamas baudiamojon atsakomybn u kelias nusikals-tamas veikas. Faktas, kad asmuo yra traukiamas baudiamojon atsakomybn, paalina galimyb kaip nusikalstam veik dauget vertinti situacijas, kai asmuo padar kelias nusikalstamas veikas, taiau yra juridini klii j traukti baudiamojon atsakomybn.

.. Taip pat yra btina, kad kelios nusikalstamos veikos, u kurias asmuo yra traukiamas baudiamojon atsakomybn, bt padarytos iki apkaltinamojo nuospren-dio u bent vien i j primimo. Btent remiantis iuo poymiu tampa manoma nu-sikalstam veik dauget atriboti nuo nusikaltim recidyvo. Keli nusikalstam veik padarymas iki apkaltinamojo nuosprendio u bent vien i j primimo gali pasireikti keliomis pagrindinmis situacijomis:

1) Kai padaromos kelios nusikalstamos veikos, u kurias yra traukiama baudia-mojon atsakomybn vienu nuosprendiu:

1 2 3 39

2) Kai padaromos kelios nusikalstamos veikos iki apkaltinamojo nuosprendio primimo u bent vien i j, taiau priimant sprendim dl patraukimo baudiamojon atsakomybn u visas nusikalstamas veikas dl bent vienos i nusikalstam veik yra jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

1 2 3 4 40

39 1 padaryta pirma nusikalstama veika; 2 padaryta antra nusikalstama veika; 3 priimtas apkaltinamasis nuosprendis u pirm ir antr nusikalstamas veikas, subendrinant bausmes pagal

BK 63 str.40 1 padaryta pirma nusikalstama veika; 2 padaryta antra nusikalstama veika; 3 priimtas apkaltinamasis nuosprendis u pirm nusikalstam veik; 4 priimtas apkaltinamasis nuosprendis u antr nusikalstam veik, subendrinant bausmes pagal BK 63 str.


Toki atvej praktikoje pasitaiko, nes skirtingos nusikalstamos veikos gali bti padarytos skirtingose vietose, skirtingu laiku, todl vyksta ir skirtingi teismo proce-sai, kurie baigiasi keliais nuosprendiais. Tai taip pat yra nusikalstam veik daugetas, nepaisant to, kad atskiruose procesuose buvo sprendiamas klausimas dl asmens pa-traukimo baudiamojon atsakomybn tik u vien nusikalstam veik. Taip yra todl, kad visuose, iskyrus pirmj, nuosprendiuose teismas, sprsdamas asmens patraukimo baudiamojon atsakomybn klausim u vien veik, yra BK 63 str. 9 d. pareigotas subendrinti bausmes su ankstesniais nuosprendiais paskirtomis bausmmis ir paskirti galutin bausm. Svarbu yra nustatyti tai, kad visos nusikalstamos veikos buvo padary-tos iki pirmojo apkaltinamojo nuosprendio primimo datos. tai L. J. 2002 m. rugsjo 2223 d. padar nusikaltim, numatyt BK 178 str. 2 d., o 2002 m. lapkriio 17 d. pa-dar nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 2 d. 5, 7, 8 p. bei BK 187 str. 2 d. Vis pirma jis buvo nuteistas Klaipdos apygardos teismo 2005 m. kovo 22 d. nuosprendiu u veikas, padarytas 2002 m. lapkriio 17 d., o vliau Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 10 d. nuosprendiu ir u vagyst, padaryt 2002 m. rugsjo 2223 d., Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendiu bausms buvo subendrintos remiantis BK 63 str.41

3) Kai asmuo, slyginai atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, padaro nauj nusikalstam veik ir jam yra naikinamas sprendimas dl atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs.

1 2 3 4 42

Analizuojant i situacij i pirmo vilgsnio gali susidaryti spdis, kad joje yra ne nusikalstam veik daugetas, bet nusikaltim recidyvas. Toks klaidingas spdis gali susidaryti dl to, kad vlesn nusikalstama veika yra padaroma po to, kai jau priimtas nuosprendis u pirmj, tad asmuo padaro nauj nusikalstam veik po to, kai jo pirmoji nusikalstama veika jau teismo buvo vertinta. Taiau pirmosios veikos atveju asmeniui yra priimamas ne apkaltinamasis nuosprendis, o nuosprendis, kuriuo yra atleidiama nuo baudiamosios atsakomybs. Esant slyginiam atleidimui nuo baudiamosios at-sakomybs ir paeidus atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs slygas (BK 38 str. 3 ir 4 d. bei BK 40 str. 7 ir 8 d.), teismas turi (gali) naikinti sprendim, kuriuo asmuo buvo atleistas nuo baudiamosios atsakomybs ir sprsti dl io asmens baudiamosios

su pirmu nuosprendiu paskirta bausme.41 Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis

baudiamojoje byloje Nr. 2K-14 / 2007.42 1 padaryta pirma nusikalstama veika; 2 asmuo yra slyginai atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs u pirmj nusikalstam veik; 3 padaryta antra nusikalstama veika; 4 naikinamas slyginis atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs u pirmj nusikalstam veik ir as-

muo yra traukiamas baudiamojon atsakomybn u pirm ir antr nusikalstamas veikas, subendrinant baus-mes pagal BK 63 str.


atsakomybs u visas padarytas nusikalstamas veikas. Sprendiant tokio asmens atsa-komybs klausim akivaizdu, kad u pirmj nusikalstam veik jis yra neteistas, todl teismas priimdamas galutin nuosprend privalo vertinti abi nusikalstamas veikas ir pa-skirti galutin subendrint bausm remdamasis BK 63 str. nuostatomis. Tok baudia-mojo statymo taikym patvirtina ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika septyni teisj kolegijos priimtoje nutartyje:

R. A. 2004 m. vasario mnes vykd vagyst (BK 178 str. 2 d.), bet buvo atleistas nuo baudiamosios atsakomybs kaltininkui ir nukentjusiam asmeniui susitaikius pagal BK 38 str., 2004 m. kovo 28 R. A. vl vykd vagyst (BK 178 str. 2 d.), dl kurios jis 2005 m. gegus 16 d. Skuodo rajono apylinks teismo nuosprendiu buvo nuteistas. Vliau jis padar dar kelet nusikalstam veik. Lietuvos Aukiausiasis Teismas aikindamas bausmi skyrimo ir bendrinimo etapus nustat, kad bausmes u ias dvi padarytas nusi-kalstamas veikas reikia bendrinti vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis, nes ios dvi veikos tarpusavyje sudaro realij nusikaltim sutapt43.

Taigi nusikalstam veik daugetas yra tada, kai kelios nusikalstamos veikos yra padaromos ne iki nuosprendio primimo, o btent iki apkaltinamojo nuosprendio u bent vien i j primimo.

Analizuojant nusikalstam veik daugeto poym galima velgti gana rimt pro-blem atribojant nusikalstam veik dauget nuo nusikaltim recidyvo. Kyla klausimas, kaip vertinti nusikalstam veik, padaryt jau primus apkaltinamj nuosprend, taiau jam dar nesiteisjus? kaip nusikalstam veik dauget ar kaip recidyv? Atsakym klausim galima rasti isprendus teistumo pradios momento problem.

A. O. Vilniaus miesto 1ojo apylinks teismo 2005 m. birelio 27 d. nuosprendiu nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvs atmimu dvejiems metams u veik, padaryt 2004 m. vasario 20 d. Be to, jis Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodio 24 d. nuos-prendiu yra nuteistas u dvi labai sunkias (BK 249 str. 1 d., 22 str., 129 str. 1 d.), vien (BK 253 str. 2 d.) sunki, dvi (1961 m. BK 146 str. 2 d., 187 str. 2 d.) apysunkias ir vien (BK 259 str. 1 d.) nesunki nusikalstamas veikas. Taiau is (2003 m. gruodio 24 d.) nuosprendis buvo apskstas ir byla Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos buvo inagrinta tik 2005 m. kovo 1 d. ir pirmosios instanci-jos teismo nuosprendis dl nuteistojo A. O. nebuvo pakeistas. Taigi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodio 24 d. nuosprendis siteisjo tik 2005 m. kovo 1 d. A. O. nauj nusikalstam veik padar dar nesiteisjus pirmesniam nuosprendiui ir dar nepradj atlikti iuo nuosprendiu paskirtos bausms44.

Todl ir kilo problema dl bausmi bendrinimo bdo jas bendrinti reikia remiantis BK 63 str. ar BK 64 str.? Pripain, kad bausm u nusikalstam veik, padaryt pri-mus apkaltinamj nuosprend, bet jam dar nesiteisjus, su ankstesnio nuosprendio bausme turi bti bendrinama vadovaujantis BK 63 str. nuostatomis, prieisime prie i-vados, kad tai turi bti laikoma nusikalstam veik daugetu. Tokiu atveju nusikalstam

43 Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus septyni teisj kolegijos 2006 m. gruodio 28 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-686/2006.

44 Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. balandio 25 d. nutar-tis baudiamojoje byloje Nr. 2K-287/2006.


veik daugetas bt tada, kai asmuo traukiamas baudiamojon atsakomybn u kelias nusikalstamas veikas, padarytas iki apkaltinamojo nuosprendio sigaliojimo u bent vien i j. Taiau nusprendus, kad iuo atveju bausms turi bti bendrinamos remiantis BK 64 str., kartu bt konstatuojama, kad tai yra recidyvas ir kad nusikalstam veik daugetas yra tada, kai nusikalstamos veikos padaromos iki apkaltinamojo nuosprendio primimo, o ne jo siteisjimo dienos.

Mintoje byloje Lietuvos Aukiausiasis Teismas prieidamas prie ivados, kad pa-gal du nuosprendius paskirtos bausms turjo bti subendrintos vadovaujantis ne BK 64 straipsnio, bet BK 63 straipsnio nuostatomis45, kartu prijo ir ivad, kad asmuo, kuriam yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, yra laikomas neteistu tol, kol tas nuos-prendis nesigalioja. Analogikas sprendimas buvo priimtas ir vlesnje Lietuvos Auk-iausiojo Teismo nagrintoje kasacinje byloje46.

Taiau autoriaus nuomone, toki Lietuvos Aukiausiojo Teismo pozicij iose dviejose bylose reikt laikyti abejotina ir neiplaukiania i statymo. Klaidinti gali BK 97 str. formuluot, kur teigiama, kad turiniais teistum laikomi u nusikaltimo padarym nuteisti asmenys, kuriems siteisjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas ap-kaltinamasis nuosprendis47. Tokia statymo formuluot pareigoja teism teistu asmen pripainti tik tada, kai yra siteisjs apkaltinamasis nuosprendis. Taiau tai yra siejama su baudiamuoju procesu, numatant, kad teismas negali pripainti asmens teistu tol, kol nesigalioja kitas teismo apkaltinamasis nuosprendis, t. y. teismas negali priimti spren-dimo kitoje byloje. Tiesiog juridinis faktas (teistumo faktas) yra pripastamas tik sitei-sjusiu teismo nuosprendiu, taiau tai nereikia, kad juridinis faktas (teistumas) vyko siteisjimo dien. Bet tai nereikia, kad asmuo, kuris pripaintas kaltu apkaltinamuoju nuosprendiu, yra laikomas teistu ne nuo nuosprendio primimo, o nuo jo sigaliojimo datos. Tokiai pozicijai atstovauja ir prof. V. Piesliakas teigdamas, kad teistais asmenys pripastami ir teistumas skaiiuojamas ne nuo nuosprendio siteisjimo, o nuo jo primimo dienos48. Taip pat klausim sprendia ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj senatas 2007 m. birelio 28 d. apvalgoje dl teism praktikos skiriant bausmes (BK 5464 str.). Teigiama, kad jei nuteistasis po nuosprendio primimo, bet iki jo si-teisjimo padaro nauj nusikalstam veik, teismai bausmes bendrina vadovaudamiesi BK 64 straipsniu, taiau tik po to, kai siteisja ankstesnis teismo nuosprendis49. Baus-mi bendrinimas vadovaujantis BK 64 str. analizuojamu atveju rodo, kad susiduriama su nusikalstam veik recidyvu, o ne j daugetu. Analogikas sprendimas silomas ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj senato 2008 m. vasario 15 d. apvalgoje dl teis-m praktikos taikant bausmi vykdymo atidjim (BK 75 ir 92 str.). Sprsdamas baus-

45 Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. balandio 25 d. nutar-tis baudiamojoje byloje Nr. 2K-287/2006.

46 Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. balandio 3 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-279/2007.

47 LR BK 97 str. 1 d.48 Piesliakas, V. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji knyga, p. 433.49 Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2007 m. birelio 28 d. apvalga dl teism praktikos skiriant bausmes

(BK 5464 straipsniai).


ms vykdymo atidjimo pradios klausim Lietuvos Aukiausiasis Teismas pastebi, kad iuo klausimu teism praktika yra nevienoda, bet pritaria tokiai teism praktikai, kai nuosprendio rezoliucinje dalyje nurodoma, kad laisvs atmimo bausms vykdy-mo atidjimo termino pradia skaiiuojama nuo nuosprendio paskelbimo, o ne nuo jo siteisjimo dienos50. Taigi nauj nusikalstam veik, padaryt po to, kai priimtas ap-kaltinamasis nuosprendis, kuriuo buvo atidtas bausms vykdymas, reikia vertinti kaip faktin nusikalstam veik recidyv, o ne j dauget. Ir remiantis minta apvalga tokiu atveju bausms turt bti bendrinamos vadovaujantis BK 64 str. Todl ir vl teistumo pradia reikt laikyti ne nuosprendio sigaliojimo, o jo paskelbimo dat.

Taigi akivaizdu, kad Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje yra prietaravim dvi pateiktos bylos neatitinka Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj senato pateikt apvalg. Tai galima paaikinti tuo, kad ios kasacins bylos buvo isprstos iki 2007 m. birelio 28 d. apvalgos dl teism praktikos skiriant bausmes (BK 5464 straipsniai) bei 2008 m. vasario 15 d. apvalgos dl teism praktikos taikant bausmi vykdymo atidjim (BK 75 ir 92 straipsniai). Todl remiantis mintomis apvalgomis galima teig-ti, kad teismai turt vadovautis nuostata, jog asmuo baudiamojoje teisje yra laiko-mas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendio primimo, o ne nuo sigaliojimo dienos, tik sprendim dl ankstesnio teistumo takos asmens baudiamajai atsakomybei teismas gali priimti sigaliojus ankstesniam nuosprendiui.

Taigi apibendrinus Lietuvos teism praktik ir baudiamosios teiss moksle rei-kiamas nuomones, silytina nusikalstam veik dauget suprasti kaip teisin situacij, kai asmuo yra traukiamas baudiamojon atsakomybn u kelias nusikalstamas veikas, padarytas iki apkaltinamojo nuosprendio u bent vien i j primimo.

Ivados

1. Nusikalstam veik daugeto instituto paskirtis yra 1) isprsti nusikalstam veik kvalifikavimo problem, atribojant nusikalstam veik dauget nuo paviens nu-sikalstamos veikos bei 2) isprsti baudiamosios atsakomybs individualizavimo pro-blem, priimant apkaltinamj nuosprend u kelias nusikalstamas veikas.

2. Nusikalstam veik recidyvas neturt bti vertinamas kaip nusikalstam vei-k daugeto forma, o turt bti priskiriamas prie kaltininko asmenybs instituto.

3. Silytina ATPK papildyti 33(1) str., jame numatant, kad esant nusikalstamos veikos ir administracinio teiss paeidimo idealiajai sutapiai asmuo yra netraukiamas administracinn atsakomybn.

4. Silytina atsisakyti teorijoje nurodomo nusikalstam veik daugeto poymio juridini klii patraukti baudiamojon atsakomybn nebuvimo kaip perteklinio ir neapibdinanio reikinio esms.

50 Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2008 m. vasario 15 d. apvalga dl teism praktikos taikant bausmi vykdymo atidjim (BK 75 ir 92 straipsniai).


5. Nusikalstamos veikos, sudaranios nusikalstam veik dauget, turi bti pa-darytos iki apkaltinamojo nuosprendio u bent vien i j primimo (ne sigaliojimo), prieingu atveju susiduriama su nusikalstam veik recidyvu.

6. Nusikalstam veik dauget reikt suprasti kaip teisin situacij, kai asmuo yra traukiamas baudiamojon atsakomybn u kelias nusikalstamas veikas, padarytas iki apkaltinamojo nuosprendio u bent vien i j primimo.

Literatra

europos mogaus Teisi Teismo sprendimas byloje Oliveira prie veicarij [interakty-vus]. [irta 2009-08-18]. .

Klimka, a. Nusikaltim kvalifikavimas. Vilnius, 1970.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2002 m. sau-sio 15 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-54/2002.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2002 m. sau-sio 29 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-24/2002.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. kovo 4 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-172/2003.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. ba-landio 25 d. nutartis baudiamojoje byloje nr. 2K-287/2006.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiam-j byl skyriaus septyni teisj kolegijos 2006 m. gruodio 28 d. nutartis baudiamo-joje byloje nr. 2K-7-686/2006.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. va-sario 20 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-14 / 2007.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. ba-landio 3 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-279/2007.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. va-sario 5 d. nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-60/2008.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2007 m. birelio 28 d. apvalga dl teism praktikos skiriant bausmes (BK 5464 straipsniai).

Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2008 m. vasario 15 d. apvalga dl teism praktikos taikant bausmi vykdymo atidjim (BK 75 ir 92 straipsniai).

Nevera, A. Nusikalstam veik daugeto formos ir j reikm skiriamai bausmei. Jurispru-dencija. 2003, 45(37).

Pavilonis, V.; Bielinas, E. Nusikaltim kvalifi-kavimas esant j daugetui ir baudiamosios teiss norm konkurencijai. Vilnius, 1984.

Pavilionis, V; vedas, G.; Abramaviius A., et al. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. 3-asis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: eugrimas, 2003.

Piesliakas, V. Nusikaltim daugetas ir jo bau-diamojo teisinio vertinimo probleminiai klausimai. Kriminalin justicija. 1996, 5.

Piesliakas, V. Baudiamj statym principi-ns nuostatos ir j gyvendinimas naujame Lietuvos Respublikos baudiamajame ko-dekse. Vilnius: Justitia, 1995.

Piesliakas, V. Lietuvos baudiamoji teis. Antroji knyga. Vilnius: Justitia, 2008.

iauli miesto apylinks teismo 2007 m. gruo-dio 19 d. nuosprendis baudiamojoje bylo-je nr. 1-776-167/2007.

iauli miesto apylinks teismo 2008 m. spalio

14 d. nuosprendis baudiamojoje byloje nr. 1-612-409/2008.


THE CONCEPT OF MULTIPLE OFFENSES: THEORETICAL AND PRACTICAL PROBLEMS

tomas Girdenis

Mykolas Romeris university, lithuania

Summary. This article examines the concept of multiple offenses and explores both theoretical and practical problems. The understanding of the concept of multiple offenses is, not unanimous, and two different approaches to the concept of multiple offenses may be distinguished. The first group of scientists associates multiple offenses with the commitment of two or more criminal acts, regardless of whether the person was convicted for the previous offenses or not. The second group, which is supported by the author of the article, associates multiple offenses only with two or more criminal acts committed before the conviction for one of them. According to the common opinion of the second group of scientists, recidivism is not a form of multiple offenses and only two forms should be distinguished: crimes made by a single act (ideal coincidence of crimes) and crimes made by different acts (real coincidence of crimes). The author identifies the following attributes of the concept of multiple offenses: 1) a person is prosecuted for several offenses; 2) these offenses are committed before a convic-tion for making them. The author does not support the need for the third commonly known attribute of the concept of multiple offenses (an absence of legal barriers for prosecution) and proposes to define the concept of multiple offenses with reference to the two abovementioned attributes. What is more, possible solutions to the problem which arises when criminal and administrative offenses are committed by a single act are suggested in this article. The second attribute defines that these two or more offenses should be committed before a conviction for making them. This can be done in three ways: 1) when several criminal acts are made before the conviction for one of them for which a person is held liable under one sentence; 2) when several criminal acts are made before the conviction for one of them but the person who com-

iauli miesto apylinks teismo 2008 m. lap-kriio 14 d. nuosprendis baudiamojoje by-loje nr. 1-675-771/2008.

, . . : [Ba-zanov, M. I. Sentencing for Multiple Offen-ses and the aggregate of Sentences: tuto-rial]. , 1977.

, . . [Karajev, T. E. Repeated Offenses]. : . ., 1983.

, . . ( ) [Malkov, V. P. Multiple Offen-ses (Questions of Indictment and Senten-cing)]. , 1974.

, . . [Jakov-lev, a. M. Multiple offenses in the Soviet Criminal Law]. , 1960.


mitted these crimes is held liable under several sentences; 3) when a person who was conditio-nally exempted from criminal liability commits a new crime and is held liable for both offenses under one sentence. The final problem discussed in this article is the lack of unanimous court practice in defining the concept of multiple offenses. In some cases of the Supreme Court of Lithuania a person is held convicted after the sentence was announced, and in other cases a person is held convicted after the sentence has come into effect. Therefore, it is complicated to separate when multiple offenses were made and when recidivism took place. In the opinion of the author, a person should be held convicted after the sentence was announced. Finally, the author suggests defining multiple offenses as a situation when a person is held liable for several crimes which were committed before a conviction for one of them.

Keywords: criminal law, multiple offenses, coincidence of criminal acts, criminal reci-divism, conviction.

Tomas Girdenis, Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios teiss katedros doktorantas. Mokslini tyrim kryptys: baudiamoji teis, nusikalstam veik daugetas.

Tomas Girdenis, Mykolas Romeris University, Faculty of Law, Department of Criminal Law, docto-ral student. Research interests: criminal law, multiple criminal affences.

girdenis

Documents