gresiute_raminta

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

FUNDAMENTINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ KATEDRA

ATVIROJO KODO PROGRAMOS BIURO KOMPIUTERIZAVIMUI

Atliko: BIF - 11 grupės studentė

Raminta Gresiūtė

Tikrino:.....................................

Įvertinimas:....................................

Vilnius, 2012

Atvirojo kodo programos biuro kompiuterizavimuiRaminta Gresiūtė

1 Turinys

1 Turinys....................................................................................................................2

2 Įvadas......................................................................................................................3

3 Programos biuro kompiuterizavimui......................................................................4

3.1 Baltix GNU/Linux operacijų sistema.................................................................4

3.1.1 Įkrovos (paleidimo) variantai......................................................................4

3.1.2 Įdiegimas į kompiuterį................................................................................4

3.1.3 Automatizuotas (neinteraktyvus) įdiegimas į kietąjį diską.........................4

3.2 Biuro paketas „OpenOffice.org“........................................................................5

3.3 Tekstų redaktorius „AbiWord“..........................................................................6

3.4 Diagramų kūrimo paketas „Dia“........................................................................6

3.5 Rašybos tikrinimo programa „Ispell“................................................................7

3.6 Kalendorius bei darbo organizatorius „Mozilla-Calendar“...............................7

3.7 Skaičiuoklė „Gnumeric“....................................................................................8

3.8 Laisvos antivirusinės programos ClamMail, ClamLite bei ClamWin...............8

4 Programos kurti projektus biure..............................................................................8

4.1 Funkcijų grafikų braižymo programa „gnuplot“................................................8

4.2 „ArgoUML“.......................................................................................................9

5 Išvados..................................................................................................................11

6 Naudota literatūra..................................................................................................12

7 Dalykinė rodyklė...................................................................................................13

2012 02 15 of 13


2 Įvadas

Atvirojo kodo programos – tai programos, tai kompiuterinės programos, kurios

platinamos pagal atvirojo kodo licenciją. Tokia programinė įranga dažniausiai yra nemokama, turi

laisvai prieinamus išeities kodus, taip pat jas galima laisvai platinti ir modifikuoti, neikičiant

licenzijos. Atviro kodo programinės įrangos vartotojams nauda yra didesnė, nei naudojantis

nemokama programine įranga (angliškai Freeware), kadangi kiekvienas vartotojas gali: prisidėti

prie tokios programos tobulinimo – gali laisvai pranešti kūrėjams surastas klaidas, tas klaidas pats

ištaisyti. Taip pat, galimas savų patobulimų siūlymas, vėliau lokalizacija1. Be to, galima padėti

rašyti dokumentaciją, programos aprašymus, vartotojo instrukcijas ir pan.

Šiame darbe apžvelgsiu atvirojo kodo programas, naudojamas biuro

kompiuterizavimui.

1 Lokalizacija – pataisytos programos vertimo į kitą kalbą.

2012 02 15 of 13


3 Programos biuro kompiuterizavimui

3.1 Baltix GNU/Linux operacijų sistema

Įdiegę į savo kompiuterį Lietuvos, Latvijos ir kitų Baltijos šalių rinkai pritaikytą Linux

distributyvą Baltix be papildomų pastangų turėsite visas čia išvardintas pagrindines biuro

programas, pritaikytas darbui Lietuvoje, bei daug kitos programinės įrangos (tame tarpe interneto

bei video ir audio programas), reikalingos naudojantis kompiuteriu namie ar biure.

3.1.1 Įkrovos (paleidimo) variantai

Šią sistemą galima paleisti (įkrauti) ir ja naudotis tiesiai iš

kompaktinio disko (live CD). Taip paleistas BALTIX neliečia kietajame diske

esančios informacijos ir gali būti naudojamas Linux demonstracijai bei įdiegimui,

mokymo kursams, kaip „pirmos pagalbos“ sistema arba kaip įvairios programinės

įrangos (tame tarpe ir komercinės) ar nuotraukų/filmų demonstravimo platforma. Naudojant

skaidrų suspaudimą/išspaudimą, į CD diską gali būti patalpinta iki 2 gigabaitų.

3.1.2 Įdiegimas į kompiuterį

Baltix taip pat galima įdiegti ir į kompiuterio diską. Įdiegimo procesas yra itin

draugiškas ir nesudėtingas, įdiegimo programa veikia grafinėje aplinkoje. Įdiegti galima ir į

kompiuterį, kuriame jau yra įdiegta kokia nors operacijų sistema (nesunaikinant egzistuojančių

duomenų ir programų), tokiu atveju vartotojas galės naudotis keliomis OS, pasirinkdamas norimą

OS kompiuterio startavimo metu.

3.1.3 Automatizuotas (neinteraktyvus) įdiegimas į kietąjį diską

Naujų kompiuterių gamintojams ir naujus kompiuterius pardavinėjančioms įmonėms

Baltix GNU/Linux siūlo automatinio įdiegimo galimybę - t.y. Baltix GNU/Linux OS gali

instaliuotis į kompiuterio kietąjį diską (ar kitą duomenų saugojimo priemonę) automatiškai (be

žmogaus dalyvavimo įdiegimo metu - t.y. neinteraktyviai), o tai sutaupo daug laiko gaminant naujus

kompiuterius. Automatinio Baltix GNU/Linux OS įdiegimo metu pratestuojama ir dalis

kompiuterio aparatūrinės įrangos (CPU, CD/DVD įrenginys, kietasis diskas, RAM ir t.t.), tai irgi

pagreitina kompiuterių gamybą bei padidina patikimumą (kokybę).

2012 02 15 of 13


3.2 Biuro paketas „OpenOffice.org“

Multiplatforminis paketas suderinamas su „MS-Office“ bylų formatais. Paketas

susideda iš:

teksto procesoriaus;

elektroninių lentelių;

grafikos redaktoriaus;

prezentacijų rengimo programos;

web redaktoriaus;

kitų programų.

„OpenOffice“ gali visiškai pakeisti „MS-Office“ programas. Pilnai palaikomas

lietuviškas raštas. Yra įvairių kalbų (anglų, vokiečių, rusų, lietuvių, lenkų ir kt.) rašybos tikrinimas

bei automatinis perkėlimas. „OpenOffice“ biuro paketas turi daug naudingų galimybių, pvz.,

integruotą eksportavimą į PDF formatą, galimybę išsaugoti grafinę bylą SWF (Macromedia Flash)

formatu, „Macro Recorder“ ir t.t. Naujausia versija yra 2.0 beta, kurioje yra daug naujų galimybių,

pvz.: patogi duomenų bazių programa, ištaisyta daug klaidų, pagerintas suderinamumas su

paplitusiais komerciniais dokumentų formatais.

Lietuviškas „OpenOffice“ puslapis yra http://www.openoffice.lt. Jame rasite

„OpenOffice“ paketą išverstą į lietuvių kalbą, atsakymus į dažnai užduodamus klausimus (DUK),

naudotojų forumus el.paštu, dokumentaciją, bei knygų apie „OpenOffice“ aprašymus, dokumentų

šablonus lietuvių kalba, naudingų nuorodų ir daug kitos reikalingos informacijos.

Minimalūs reikalavimai kompiuteriui: daugiau nei 32 MB (dirbant su „WinME“,

„Win2000“, „WinXP“ – daugiau nei 64 MB) operatyviosios atminties (RAM); Pentium 133, ne

mažiau kaip 150 MB laisvos vietos kietajame diske.

Norint įdiegti „OpenOffice.org“ paketą į „Windows OS“, reikia išarchyvuoti bylą

„OOo_Win32Intel_install.zip“ ir paleisti bylą „setup.exe“. Toliau reikia vadovautis įdiegimo

programos nurodymais. Daugiau apie diegimą galima sužinoti iš „README“ bei

„Installation_Guide“ dokumentų. Rašybos tikrinimo įrankių įdiegimo instrukcijas rasite

http://www.openoffice.lt.

„OpenOffice.org“ programų vertimo į lietuvių kalbą darbo grupės tinklalapis yra

http://aldona.mii.lt/pms/lok/openoffice/.

2012 02 15 of 13


3.3 Tekstų redaktorius „AbiWord“

Nedidelis, greitas, naudojantis mažai kompiuterio resursų

(užtenka 8 MB RAM), išverstas į lietuvių kalbą tekstų redaktorius

„AbiWord“. Supranta „MS Word“ bei RTF dokumentų formatą.

Dokumentų keitimuisi su paplitusiomis programomis rekomenduojama

naudoti RTF formatą.

3.4 Diagramų kūrimo paketas „Dia“

„Dia“ - tai multiplatforminė diagramų kūrimo programa, panaši į „Visio“. „Dia“ yra

nemokama atviro kodo programa su GPL licencija. Programa skirta įvairių diagramų braižymui:

tinklo, elektros įrangos, programinės įrangos (UML) ir kt.

„MS Windows“ vartotojams programos valdymas gali pasirodyti kiek neįprastas.

Tačiau, kiek įvaldžius programą, „Dia“ taps gan patogi. Juo labiau, kad ji pilnai atlieka pagrindines

funkcijas, tai yra:

patogūs diagramų braižymo įrankiai;

įvairių diagramų kūrimo galimybės;

nemažas papildomų figūrų paketas.

Pridedama dokumentacija bei papildomi įrankiai, skirti automatiniam programinių

kodų generavimui iš diagramų.

Lentelė 1

Kokia jūsų nuomonė apie atvirojo kodo

programas?

Procentai

Jau naudojamės keliomis programomis 53

Svarstome tokią galimybę, tačiau laukiame naujų

pasiūlymų

23

Kai kurie priedai greitai turės atvirajį kodą 12

Mes niekada netaikysime atvirojo kodo programų 4

Nežinau 8

2012 02 15 of 13

Figūra 1


3.5 Rašybos tikrinimo programa „Ispell“

„Ispell“ yra rašybos tikrinimo paketas, skirtas atvirojo kodo programoms. Programa ir

žodynas suderinamas su rašybos tikrinimo bibliotekomis, naudojamomis atviro kodo biuro

programose: „OpenOffice 3.2“, „AbiWord“, „Mozilla“. Užtikrinama integracija su šiomis

programomis „Windows“ ir „Linux“ platformose (Intel architektūros kompiuteriuose), o taip pat su

programomis, sugebančiomis tikrinti rašybą naudojant „Ispell“ programos programinę sąsają

(Emacs, VIM, mutt).

Programos naudojamas žodynas yra suderintas su Dabartinės lietuvių kalbos žodyno

(DLŽK) 2000 metų leidimu. Taip pat panaudoti ir atviro kodo „Ispell-lt“ projekto 2000—2003

metais surinkti žodžiai, kurių nėra DLKŽ, dažniau pasitaikantys mokslinėje, techninėje, bei

šnekamojoje kalboje. Į žodyną nebuvo įtaukti pasenę bei tarmiški žodžiai. Be DLKŽ, žodyno

sudarymui buvo naudojama Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 1996 m. leidimas, iš kurios buvo

paimtos uždaros žodžių klasės: prielinksniai, dalelytės, jungtukai, skaitvardžiai bei įvardžiai, taip

pat kai kurie prieveiksmiai.

Iš viso žodyne yra 106164 žodžiai bendrai, skaičiuojant lietuviškus ir tarptautinius.

Lietuvių kalbos žodyną ir žodžių kaitybos taisykles parengė Ramūnas Lukaševičius ir Albertas

Agejevas.

Naujausią programos versiją galima atsisiųsti iš http://ftp.akl.lt/ispell-lt/. Pateiktame

archyve yra žodynai bei instrukcijos vartotojui. Instrukcijas pateikia ir „OpenOffice“ lokalizavimo

komanda savo tinklalapyje.

3.6 Kalendorius bei darbo organizatorius „Mozilla-Calendar“

Šiame rinkinyje galima rasti kalendorių, hierarchinį užduočių sąrašą, greitos paieškos

funkciją, pasikartojančių veiksmų registrą, duomenų importą ir eksportą, dirbti su tinkle ar interneto

serveryje esančiais duomenimis.

„Mozilla“ kalendoriui įdiegti reikia turėti jau įdiegtą „Mozilla“ naršyklę. „Mozilla“

programų vertimo į lietuvių kalbą darbo grupės tinklalapis yra http://aldona.mii.lt/pms/lok/mozilla/.

Iš Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LR Vyriausybės tinklalapio galite atsisiųsti

lokalizuotas „Mozilla“ programas: „Linux“ ir „Windows“.

2012 02 15 of 13

http://aldona.mii.lt/pms/lok/mozilla/

http://ftp.akl.lt/ispell-lt/


3.7 Skaičiuoklė „Gnumeric“

Skaičiuoklė „Gnumeric“ - puiki alternatyva „MS Office“ ar „OpenOficce“ „Calc“

programoms. Kaip ir „AbiWord“, ši programa kilusi iš GNOME šeimos ir pasižymi tais pačiais

privalumais – užima nedaug disko vietos, naudoja mažai operatyviosios atminties, yra išversta į

daugybę kalbų, taip ir į Lietuvių, veikia daugumoje operacinių sistemų. Be to, „Gnumeric“ kaip ir

„AbiWord“ galima paleisti neįdiegus. Tai labai patogu tiems, kam dažnai tenka dirbti prie įvairių

kompiuterių.

3.8 Laisvos antivirusinės programos ClamMail, ClamLite bei ClamWin

ClamMail – tai nedidelė ir greita antivirusinė programa el. paštui, siunčiamam per

POP3 protokolą, tikrinti ir išvalyti nuo virusų. ClamMail dirba kaip POP3 proxy su integruota

geriausia laisva ClamAV antivirusine programa.

Programas atsisiųsti galite iš http://clammail.sf.net. Jei jums reikia daugiau galimybių

turinčios antivirusinės programos – naudokite ClamWin, kurią atsisiųsti galite iš

www.clamwin.com Visos šios antivirusinės programos veikia tiek Win9x tiek naujesnėse Windows

OS.

4 Programos kurti projektus biure

4.1 Funkcijų grafikų braižymo programa „gnuplot“.

Dauguma technikų, mokslininkų ar statistų naudoja grafikų atvaizdavimo programas

kaip „Origin“ ar „Matlab“. Tačiau jos pakankamai brangios. Grafikų braižymo programa „gnuplot“

tikrai nenusileidžia savo galimybėmis šioje srityje. Savo aplinka ir darbo principu „gnuplot“ yra

gana panaši į „Matlab“.

„gnuplot“ atlieka dvimačių funkcijų bei duomenų taškų atvaizdavimą įvairiais stiliais

(taškais, linijomis, punktyru ir kt.), taip pat sveikų, iracionalų bei kompleksinių skaičių aritmetikos

skaičiavimą ir pilnai palaiko kompleksinę aritmetiką. Trimatį duomenų, paviršių atvaizdavimą

leidžia atlikti įvairiais stiliais. Įmanomi pavadinimai ties kiekviena grafiko ašimi bei taškais.

Vartotojui teikiama išsami internetinė pagalba.

2012 02 15 of 13


Programa galima dirbti

įvairiose operacinėse sistemose, ji palaiko

įvairius grafinius formatus bei prievadus.

Redaguojant iš komandinės eilutės,

išsaugoma ilga veiksmų istorija.

Programos gamintojų

tinklalapis: www.gnuplot.info. Čia galima

rasti atsakymus į dažnai užduodamus

klausimus (DUK) bei dokumentaciją ties "The Links" skyriumi, kur pateiktos įvairios pavyzdžių bei

apmokymų nuorodos.

4.2 „ArgoUML“

UML – unifikuota modeliavimo kalba2. Ja patogu projektuoti įvairius sąryšius bei

procesus. Dažniausiai naudojama programavimo inžinerijoje, bet taip pat tinka ir kituose moksluose

– kad ir socialiniuose.

„ArgoUML“ parašytas Java 1.3, todėl tinka visoms operacinėms sistemoms. Palaiko 8

iš 9 standartinių diagramų tipų:

Klasių;

Būsenų;

Veiklos;

Naudojimo būdų (Use-Case);

Bendradarbiavimo;

Platinimo (Deployment);

Sekos (dabartinėje versijoje išimta).

Sudarytą modelį galima lengviau ar net automatiškai realizuoti kaip programą - dabar

galima generuoti Java, C++, PHP (tikriausiai ir Python) kodą. „Reverse-engineering“ - galimybė iš

programos kodo generuoti UML diagramas (standartiškai palaiko Java, be to yra Python bei

komercinis modulis PHP kalbos atvirkštiniam projektavimui).

2 UML - tai sutartinių projektavimo ženklų kalba.

2012 02 15 of 13

Figūra 2 .

http://www.qnuplot.info/


Lentelė 2

Ar jūsų kompanija naudoja atvirojo kodo programas? Procesai

Naudojame 42

Svarstome 33

Nenaudojame 25

2012 02 15 of 13


5 Išvados

Atvirojo kodo programos – tai programos, tai kompiuterinės programos, kurios

platinamos pagal atvirojo kodo licenciją. Tokia programinė įranga dažniausiai yra nemokama, turi

laisvai prieinamus išeities kodus, taip pat jas galima laisvai platinti ir modifikuoti, neikičiant

licenzijos. Atvirojo kodo programos sparčiai plinta įvairiuose biuruose, todėl galima teigti, kad

laikui bėgant jos taps dar aktualesnės.

2012 02 15 of 13


6 Naudota literatūra

www.akl.lt

http://www.esecurity.lt/article/1434.html

http://www.informationweek.com/news/51201599

http://twimgs.com/infoweek/1230/230ID3_OpenSourceChart7new.gif

2012 02 15 of 13

http://twimgs.com/infoweek/1230/230ID3_OpenSourceChart7new.gif

http://www.informationweek.com/news/51201599

http://www.esecurity.lt/article/1434.html

http://www.akl.lt/


7 Dalykinė rodyklė

AbiWord, 2, 6, 7, 8ArgoUML, 2, 9Baltix GNU/Linux, 2, 4ClamLite, 2, 8ClamMail, 2, 8

Dia, 2, 6Gnumeric, 2, 8Ispell, 2, 7Mozilla-Calendar, 2, 8OpenOffice, 2, 5, 6, 7

2012 02 15 of 13

gresiute_raminta

Documents

diegimas kietj disk

tai kompiuterins programos

neikiiant licenzijos

dlk

http

openoffice

variantai

mii