Mokesčių sumokėjimas bei permokos įskaitymo ir grąžinimo tvarka;Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas

Darbą parengė: Indrė Zubavičiūtė Gintarė Dubauskytė Teisė ir muitinės veikla 2 gr.

Mokesčių sumokėjimas bei permokos įskaitymo ir grąžinimo tvarka;Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas

Darbą parengė: Gintarė Dubauskytė Indrė Zubavičiūtė

Turinys

1. Mokesčių ir su juo susijusių sumų sumokėjimo esmė

2. Mokestinės permokos grąžinimas ir įskaitymas

3. Mokestinės nepriemokos atidėjimas arba mokestinės nepriemokos išdėstymas

Mokesčių ir su juo susijusių sumų sumokėjimo esmė

Mokestinės prievolės vykdymas mokesčio ir su juo susijusių sumų sumokėjimo būdu reiškia, kad mokesčių mokėtojas pats asmeniškai ir savanoriškai sumoka nustatyta tvarka apskaičiuotą mokesčio sumą ir (arba) su juo susijusias sumas į atitinkamą teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, dėl to mokesčių administratorius nebetenka teisės reikalauti mokestinės prievolės įvykdymo arba teisės taikyti priverstinį mokestinės prievolės išieškojimą, nes mokestinė prievolė pripažįstama pasibaigus.

Taigi vykdydamas mokestinę prievolę mokesčių mokėtojas sumoka mokesčius ir su jais susijusias sumas nelaukdamas, kol kompetetinga valstybės institucija jį įspės ar pareikalaus sumokėti mokestį.

Mokestis yra sumokamas per kredito įstaigą ar kitą mokėjimo paslaugų teikėją, o teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka grynaisiais pinigais per mokesčimokesčiams sumokėjimo terminas.

Su mokesčiais susijusios sumos turi būti sumokėtos per 20 dienų nuo atitinkamo mokesčių administratoriaus sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienosų administratoriaus pareigūną konkrečiais atitinkamo mokesčių įstatymo nustatytais terminais, t.y. šiuo atveju nėra nustatytas vienas visiems. Be to, nustatyta tvarka atidedama mokestinė nepriemoka turi būti sumokėta mokestinės paskolos sutartyje nustatytu terminu.

Pagal MAĮ 83 str. Mokestinė prievolė laikoma įvykdyta, kai kredito įstaiga ar kitas mokėjimo paslaugų teikėjas įskaito į mokesčių administratoriaus sąskaitą atitinkamą mokesčio mokėtojo sumą mokėjimo įstatymo nustatyta tvarka:

Kai atsiskaitoma pervedant negrynus pinigus per kredito įstaigas, mokestinės prievolės įvykdymo diena laikoma diena, kai lėšos įrašomos į mokesčių administratoriaus sąskaitą. Šiuo atveju mokesčio mokėtojo paslaugų teikėjas privalo užtikrinti,

kad po mokėjimo nurodymo gavimo mokėjimo operacijos suma būtų pervesta į mokesčių administratoriaus mokėjimo paslaugų

teikėjo sąskaitą tą pačią darbo dieną arba ne vėliau kaip kitą darbo dieną.

Mokant grynais pinigais sumokėjimo diena laikoma diena, kurią įmokos sumokamos kredito įstaigos, kurioje yra mokesčio administravimo įstaigos sąskaita, kasoje.

Mokant užsienio valiuta įmokų sumokėjimo diena laikoma diena, kurią mokesčių mokėtojo mokėjimo nurodymas pervesti įmokas į mokesčių administratoriaus sąskaitą

pagal Mokėjimo įstatymą laikomas įvykdytu.

Darytina išvada, kad ir periodinio mokėjimo atveju mokesčio mokėtojo mokestinė prievolė bus laikoma visiškai įvykdyta tik

tada, kai mokesčių mokėtojas atsiskaito su biudžetu pagal galutinį konkretaus mokesčio mokėjimo terminą.

Mokestinės permokos grąžinimas ir įskaitymas

Jei mokesčių mokėtojas laiku nesumoka mokesčių ir (arba) su juo susijusių sumų, laikoma, kad mokestinė prievolė nėra įvykdyta, o mokesčių mokėtojui susidaro mokestinė nepriemoka. Esant mokestinei nepriemokai mokestinė prievolė vykdoma kitais MAĮ numatytais būdais, pirmiausia – mokesčio permokos įskaitymo būdu, kai mokestinė prievolė vykdoma mokesčių administratoriui įskaitant mokesčių mokėtojo turimą mokesčio permoką jo mokestinei nepriemokai dengti.

Mokesčio permoka – mokesčių mokėtojo (ar trečiojo

asmens už jį) sumokėta per didelė mokesčio suma, o mokesčio skirtumas –

mokesčio sumos skirtumas susidarantis pildant mokesčio deklaraciją, kuri vadovaujantis MAĮ 87 str. ir VMI prie Finansų ministerijos viršininko įsakymu

“Dėl mokesčio permokos grąžinimo” turi būti įskaitoma

mokesčių mokėtojo mokestiniai nepriemokai dengti.

Užtikrindamas tinkamą mokestinės prievolės vykdymą įstatymų leidėjas nustato tam tikrus mokesčių permokų įskaitymo apribojimus.

Pavyzdys: Mokestį įšskaičiuojančio asmens permokėtos gyventojų pajamų sumos gali būti

įskaitomos tik gyventojų pajamų mokesčio ir su juo susijusioms sumoms dengti. Valstybinio socialinio

draudimo įmokų permoka negali būti įskaitoma kitų mokesčių nepriemokai dengti, o kitų mokesčių

permoka – valstybinio socialinio draudimo įmokų nepriemokai dengti ir t.t.

Mokesčių permokos įskaitomos rašytiniu nustatytos formos mokesčio mokėtojo prašymu, teikiamu vietos mokesčių administratoriui. Mokesčių administratorius, gavęs prašymą per 5 darbo dienas privalo patikrinti kartu su juo pateiktus dokumentus ir esant reikalui gali pareikalauti kitų. Jeigu mokesčių mokėtojas nustatytais terminais nepateikia reikalaujamų dokumentų prašymas paliekamas nenagrinėtas.

Per 30 kalend. dienų nuo prašymo ir visų reikalaujamų dokumentų gavimo dienos vietos mokesčių administratorius privalo:

Patikrinti ar mokesčių

mokėtojas neturi mokestinių

nepriemokų

Patikrinti ar mokesčių

mokėtojas neturi muitinės

administruojamų mokesčių

nepriemokų

Priimti sprendimą įskaityti arba

neįskaityti permoką

Pagal priimtą sprendimą padengti

mokestines nepriemokas ir

grąžinti neįskaitytą

permokos likutį

Mokesčių administratoriui paliekama teisė tikrinti prašymų pagrįstumą, tačiau tai turi būti pradėtas per 20 d. nuo įskaitymui (grąžinimui) nustatyto terminio pasibaigimo dienos. Tais atvejais, kai dėl permokos įskaitymo yra atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas, permoka turi būti įskaityta ne vėliau kaip per 20d. po mokesčių administratoriaus pažymos ar sprendimo dėl patikrinimo akto įteikimo mokesčių mokėtojui dienos.

Mokesčių administratoriaus nustatyta mokestinė permoka ar skirtumas gali būti įskaitomi mokestinėms priemokoms padengti ir be mokesčių mokėtojo prašymo, apie tai per 5 d.d. pranešant mokesčių mokėtojui.

Prašymas yra būtinas, kai mokestinė permoka įskaitoma: 1. nepasibaigusių mokėjimo terminų deklaruojamiems ir apskaičiuotiems nedeklaruojamiems mokesčiams padengti;2. mokestinio patikrinimo metu priskaičiuotų mokesčių, baudų, delspinigių ir kitų įmokų sumoms, nepraėjus MAĮ nustatytiems apskundimo terminams, ir MAĮ nustatyta tvarka ginčijamų mokesčių, baudų, delspinigių ir kitų įmokų sumoms padengti.

Jeigu per nurodytą terminą mokesčio permoka negrąžinama, mokesčio mokėtojo naudai skaičiuojamos palūkanos, kurių dydis lygus nustatytų delspinigių už nelaiku sumokėtą mokestį dydžiui.

Jei per didelę mokesčio sumą į biudžetą bei fondus perveda mokestį įšskaičiuojantis asmuo nuo permokos sumos palūkanos

neskaičiuojamos.

Antra šio pristatymo dalis:Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas

MAĮ 82str. Yra įteisinti tik trys mokestinės prievolės Įvykdymo būdai:

MOKESČIO IR SU JUO SUSIJUSIŲ SUMŲ SUMOKĖJIMU

TREČIOJO ASMENS ATLIEKAMU MOKESČIŲ MOKĖTOJO MOKESTINĖS NEPRIEMOKOS PERĖMIMU

TURIMOS MOKESČIO PERMOKOS (SKIRTUMO) ĮSKAITYMU MOKESTINEI NEPRIEMOKEI PADENGTI

TAČIAU, PLATESNĖ MAĮ TEKSTO ANALIZĖ LEIDŽIA TAIKYTI DAR VIENĄ – MOKESTINĖS NEPRIEMOKOS ATIDĖJIMO ( IŠDĖSTYMO

BŪDĄ

Jeigu mokesčių mokėtojas laiku nesumoka mokesčių ir (arba) su juo susijusių sumų, laikoma, kad mokestinė prievolė nėra

įvykdyta, o mokesčių mokėtojui susidaro mokestinė nepriemoka. Vis dėlto mokestinės nepriemokos susidarymas dar nereiškia, kad tokio mokesčių mokėtojo atžvilgiu turi būti

pradėta priverstinio išieškojimo procedūra.

MAĮ 88str. Numato galimybę

atidėti (išdėstyti) mokestines nepriemokos sumokėjimą. Jeigu mokesčių mokėtojas turintis skolą biudžetui, nėra pajėgus :

1. pats susimokėti susidariusį įsiskolinimą ir nesuranda asmens, sutinkančio sumokėti už jį

2. ar perimti jo įsiskolinimą. Jis gali kreiptis į mokesčių administratorių dėl

mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo. Tokiu atveju , mokesčių mokėtojui nustatytais

terminais sumokėjus mokestinę nepriemoką bus laikoma, kad mokestinė nepriemoka įvykdyta įprastu ( sumokėjimo būdu).

Pagal MAĮ 88str.1d.

Mokestinės

nepriemokos

sumokėjimo terminą

vietos mokesčių

administratorius gali

atidėti vadovaudamasis

finansų ministro 1998m.

Lakpkričio 17d. Įsakymu

Nr. 268 patvirtintomis

Mokestinės

nepriemokos atidėjimo

arba išdėstymo

taisyklėmis.

Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ir mokestinės nepriemokos išdėstymas yra tapačios sąvokos??

ATSAKYMAS : NE. Esminis skirtumas tarp mokestinės nepriemokos sumokėjimo ir išdėstymo yra tai, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo

atidėjimas reiškia visos mokestinę nepriemoką sudarančios sumos sumokėjimo termino atidėjimą

vietos mokesčių administratoriui priėmus atitinkamą sprendimą ir su mokesčio mokėtoju sudarius mokestines paskolos sutartį. O

mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymas – mokestinės nepriemokos sumos sumokėjimo

išdėstymas dalimis vietos mokesčių administratoriui priėmus atitinkamą sprendimą ir

sudarius su mokesčių mokėtojų mokestinės paskolos sutartį.

Mokestinės nepriemokos sumokėjimas atidedamas (išdėstomas) remiantis mokesčio mokėtojo Prašymu priimtu vietos mokesčių administratoriaus sprendimu, kuris gali būti priimtas tik nustačius, kad mokesčių mokėtojui nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką jo finansinė būklė taptų kritiška arba dėl to jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, o mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas (išdėstymas) leistų jam stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

Priimant sprendimą dėl mokestines nepriemokos sumokėjimo atidėjimo, mokesčių mokėtojo finansinė būklė turi būti vertinama vadovaujantis atitinkamomis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į kartu su Prašymu pateiktus dokumentus.

Šie dokumentai turi būti patvirtinantys mokesčio mokėtojo galimybes atsiskaityti su biudžetu per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį.

1.. Išnagrinėti Prašymą bei pateiktus dokumentus ir priimti atitinkamą sprendimą vietos mokesčių administratorius privalo per 30 dienų nuo Prašymo ir dokumentų gavimo dienos.

2. Jeigu mokesčių mokėtojas nepateikia visų reikalaujamų dokumentų, laikoma, kad Prašymas nebuvo pateiktas.

3. Sprendimas atidėti nepriemokos, dėl kurios priimtas sprendimas išieškoti iš turto, vykdomas pagal CPK, sumokėjimą gali būti priimtas tik su sąlyga, kad mokesčių mokėtojas iki Mokestinės paskolos sutarties sudarymo sumokės antstoliui visas vykdomosios bylos vykdymo išlaidas.

Prašymo nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas

Reikėtų pažymėti, kad pateikus Prašymą nepriemokos, dėl kurios atidėjimo kreipimąsi, išieškojimas

nėra pradedamas arba jis yra sustabdomas iki Mokestinės

paskolos sutarties sudarymo arba iki tos dienos, kurią buvo priimtas

sprendimas atsisakyti atidėti mokestines nepriemokos

sumokėjimą.

Vienu metu dėl to paties mokesčių mokėtojo gali būti priimti ir (ar) vykdomi ne daugiau kaip trys sprendimai atidėti ( išdėstyti) mokestines nepriemokos sumokėjimą.

Mokestinės nepriemokos atidėjimas(išdėstymas) įforminamas nustatytos formos Mokestinės paskolos sutartimi, kuri turi būti sudaryta per 10 d.d. nuo mokesčių administratoriaus sprendimo atidėti ( išdėstyti) mokestines nepriemokos sumokėjimą priėmimo dienos

Būtina šios Sutarties dalis – mokėjimų grafikas. Už suteiktą mokestinę paskolą, kas mėnesį mokamos finansų ministro nustatyto dydžio palūkanos, pavėlavus jas sumokėti, skaičiuojami delspinigiai.

Mokestinės paskolos sutarties galiojimo metu ji mokesčių

mokėtojo prašymu gali būti pakeista arba vietos mokesčių

administratoriaus sprendimu nutraukta

anksčiau laiko, jei mokesčių mokėtojas nesilaiko Sutarties

sąlygų (laiku neįneša eilinių įmokų ir pan) arba jeigu mokesčių mokėtojui iškeliama

bankroto byla.

Jei mokesčių administratorius ketina nutraukti

Sutartį dėl mokesčių mokėtojo netinkamų

veiksmų, jis apie savo ketinimą privalo iš

anksto pranešti mokesčių mokėtojui, kartu nustatydamas

terminą veiklos pažeidimams šalinti.

Teismų praktika Nr. A556-240/2013Vilniaus apygardos administracinis teismas

PAREIŠKĖJAS – UAB “ LG valdymas”

ATSAKOVAS – VMI prie LR FM

Ginčo esmė – pareiškėjas padavė skundą Vilniaus apygardos teismui prašydamas:

Panaikinti VMI prie LR FM viršininko sprendimą atidėti/išdėstyti nepriemokos sumokėjimą

Įpareigoti VMI prie FM iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl deklaruoto 955 528 Lt pelno mokesčio, susidariusio už 2010 m., mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo iki 2013 m. rugsėjo 21 d. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su VMI prie FM sprendimu neišdėstyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos sumokėjimo. Pareiškėjo teigimu jis išdėstė visas įvykdytos mokestinės nepriemokos sumokėjimui reikalingas sąlygas. Viena iš aplinkybių, dėl ko atsakovas atsisakė sudaryti paskolos sutartį su įmone, tai, kad pareiškėjas neturi registruoto nekilnojamojo turto. Pareiškėjas pažymėjo, kad įmonės pagrindinė veikla yra finansinė, todėl toks turtas jai nėra reikalingas.

Atsakovas nurodė, jog, pareiškėjui kreipusis į VMI prie FM dėl mokestinės nepriemokos

mokėjimo išdėstymo, jis buvo informuotas apie būtinybę pateikti atitinkamus duomenis, tačiau pareiškėjas visų nurodytų dokumentų nepateikė. VMI prie FM, vadovaudamasi Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis

bei Statistikos departamento skelbiamais koeficientais, įvertino

pareiškėjo finansinę būklę ir padarė išvadą, kad įmonė neturi realių

galimybių atsiskaityti per prašomą laikotarpį. Pagal minėtų taisyklių 6 punktą,

prašymas tenkinamas, jei mokesčių mokėtojas su prašymu pateikia dokumentus,

įrodančius realią galimybę atsiskaityti per prašomą laikotarpį. Pareiškėjas tokių

dokumentų nepateikė, neįrodė, kaip ketina grąžinti skolą valstybės biudžetui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas skundą patenkino.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas

VMI prie FM padavė apeliacinį skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti

veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacinį skundą tenkino. Teisėjų kolegija konstatuoja:

1. MAĮ 88str.2d. ( redakcija galiojusi 2011-12-13 sprendimo priėmimo metu) buvo numatyta, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę  būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

2. O MAĮ 88 str. 3 dalyje pasisakyta, jog sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik tuomet, jeigu mokesčių mokėtojas kartu su prašymu pateikia dokumentus, pagrindžiančius, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį.

Iš to galima daryti išvadą, kad mokesčių mokėtojas visu pirma turi teisę , bet ne pareigą atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti.

Tai mokesčių administratoriaus diskrecijos teisė suteikta įstatymo leidėjo.

Tačiau būtina pažymėti, jog vienos iš šių aplinkybių nustatymas dar nėra pakankama sąlyga priimti sprendimą dėl atidėjimo mokestinės nepriemokos

mokėjimo ar mokėjimo išdėstymo, nes yra būtina nustatyti ir tai, kad atidėjimas mokestinės nepriemokos mokėjimo ar mokėjimo išdėstymas

suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

Tęsinys : Esant nurodytoms aplinkybėms mokesčių administratorius turėtų teisinį pagrindą priimti mokesčių

mokėtojui aktualų aptariamą sprendimą, bet jis būtų realizuotinas tik, jei mokesčių mokėtojas pagrįstų savo realias galimybes atsiskaityti, o tam turėtų būti pateikti atitinkami dokumentai, leidžiantys teigti tokias galimybes egzistuojant.

Vadinasi, sprendimas dėl atidėjimo mokestinės nepriemokos mokėjimo arba mokėjimo išdėstymo būtų pagrįstas iš esmės tuo atveju, kai mokesčių administratoriui yra pakankamai aišku, jog apskaičiuotos sumos bus sumokėtos ir mokestinė prievolė įvykdyta.

Taip pat teismas pažymėjo, kad aptariamus visuomeninius santykius reglamentuoja ne tik Mokesčių administravimo įstatymas, bet ir kiti poįstatyminiai teisės aktai kurie taip pat privalomi mokestinių teisinių santykių dalyviams sprendžiant klausimus dėl atidėjimo mokestinės nepriemokos mokėjimo arba mokėjimo išdėstymo. : 1) Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1K-182

2) Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijos, nustatytos VMI prie FM 2008 m. lapkričio 24 d. rašte R-10046, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pastarajame rašte suformuluotos nuostatos orientuotos labiau į mokesčių administratoriaus vidaus darbo tvarką prieš priimant atitinkamą sprendimą ir nėra privalomos mokesčių mokėtojams. Pastarieji negalėtų būti jomis saistomi, nes rekomendacija nepatenka į poįstatyminio teisės akto sąvoką.

Taigi nurodytas teisinis reguliavimas yra pakankamai aiškus: mokesčių administratorius gali priimti sprendimą dėl atidėjimo mokestinės nepriemokos mokėjimo arba mokėjimo išdėstymo tik tuo atveju, kai yra įsitikinęs mokesčių mokėtojo galimybe mokestinę nepriemoką sumokėti, bet sumokėti ne iš karto, o tą įsitikinimą pagrindžia esantys rašytiniai įrodymai (dokumentai) pateikti mokesčių mokėtojo.

Šaltiniai:

1. Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymas//2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112, Vilnius.

2. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. VA-186 „Dėl Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo)“

3. Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 268 (finansų ministro 2004 m. gegužės 13d. Įsakymo nr. 1K-182 redakcija) „Dėl Mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“

4. A. Medelienė, Br. Sudavičius Mokesčių teisė. Registrų centras, Vilnius, 2011

5. A. Marcijonas, Br. Sudavičius Mokesčių teisė. Teisinės informacijos centras, Vilnius, 2003

6. Teismų praktika bylos Nr. A556-240/2013