Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga ir Tëvynëssàjungos-Krikðèioniø demokratø Politiniø kaliniø ir tremtiniøfrakcija nuoðirdþiai dëkoja LPKTS ir TS-LKD nariams, Laisvëskovø dalyviams, Lietuvos kariams, buvusiems politiniams kali-niams ir tremtiniams, visiems geros valios þmonëms uþ Rugsëjo1-osios proga Ukrainos vaikams skirtà finansinæ paramà:

Vandai Budrienei – 50 litø,Alfonsui Arlauskui – 70 litø,Aleksandrui Mikutavièiui – 70 litø,Steponui Staðkui – 50 litø,Adelei Kriþauskienei – 50 litø,Editai ir Fortûnatui Gudiðauskams – 200 litø,Leonorai Þukienei – 50 litø,Vytautui Jaruèiui – 50 litø,Jonui Algirdui Kronkaièiui – 100 litø,Èesiui Vaclovui Grigui – 100 litø,Algirdui Klimaièiui – 200 litø,Reginai Usenkienei – 100 litø,Onai Aldonai Tamoðaitienei – 50 litø,Alei Stasei Maldutienei – 100 litø,Joanai Jakuèiûnienei – 100 litø,Juzei Þemaitienei – 50 litø,Vincei Vaidevutei Margevièienei – 50 litø,Rasai Duobaitei-Bumbulienei – 50 litø,Gvidui Rutkauskui – 50 litø,Povilui Jakuèioniui – 50 litø,Juozui Baikðèiui – 60 litø,Barborai Jankauskienei – 500 litø,Nijolei Daliai Bakðienei – 30 litø,Irenai Stanislauskienei – 530 litø,LPKTS Kauno filialui – 500 litø,Panevëþio filialui – 300 litø,Jonavos filialui – 300 litø,Këdainiø filialui – 500 litø,Lazdijø filialui – 170 litø,Ðilutës filialui – 200 litø,Alytaus filialui – 217 litø,Druskininkø filialui – 160 litø,Radviliðkio filialui – 200 litø,Palangos filialui – 500 litø,Klaipëdos rajono filialui – 210 litø,Tauragës filialui – 766 litø,Garliavos filialui – 200 litø.Tariame aèiû ir TS-LKD Vilniaus Politiniø kaliniø ir

tremtiniø frakcijos jaunimui bei ðvedui Jonui Ohmanui, paruo-ðusiems ir nugabenusiems labdaros siuntà – mokyklines kance-liarines prekes Rytø Ukrainos moksleiviams.

LR Seimo narë TS-LKD PKT frakcijos pirmininkëVincë Vaidevutë Margevièienë,

LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas

DëkojameSaulëtà rugpjûèio 28-osios

rytà á Telðius – Þemaitijossostinæ – LPKTS surengtàkonferencijà „Tvirtos ðeimosmedis ir jo ðakos gali darytistebuklus“, rinkosi LPKTSfilialø pirmininkai, valdybosnariai, apskrièiø koordinato-riai. Atvyko atstovai ið Aly-taus, Anykðèiø, Tauragës, Tel-ðiø, Garliavos, Kauno, Klaipë-dos, Ðilalës, Ðiauliø. Kartu suvisais atvykusiais dalyvavo irSeimo narë Vincë VaidevutëMargevièienë.

Konferencija prasidëjoLPKTS valdybos pirmininkësRasos Duobaitës-Bumbulie-nës sveikinimo þodþiu. Ji padë-kojo renginio organizatorëms –valdybos pirmininkës pava-duotojai Onai Aldonai Tamo-ðaitienei ir LPKTS Telðiø fi-lialo pirmininkei Reginai Va-lerijai Chmieliauskienei.

Konferencijos dalyviø pa-sveikinti atvyko Telðiø miestomeras (Darbo partijos narys),kuris prisipaþino, kad „norsmûsø politinës paþiûros skir-tingos, taèiau Tëvynë viena“.Seimo narë V. V. Margevièienësveikinimo þodyje paþymëjo:„Savo vaikaièius mokykimemylëti, dirbti, kuo daugiaubendraukime, nes Lietuvojeglobos namuose dar yra 4000vaikø“...

Pasveikinti atvyko Telðiørinktinës ðauliø vadas KarolisKazlauskas su dviem ðauliu-kais. Taip pat sveikinimo þodátarë 1949 metø tremtiniø ðei-ma, kuri ðià vasarà buvo nuvy-kusi á tremties vietà sutvarkytitëvo kapà. Visi sveikintojailinkëjo sveikatos, stiprybës,Dievo palaimos.

Konferencija Telðiuose

TS-LKD Vilniaus Politiniø kaliniø ir tremtiniø frakcijosjaunimas, paruoðæs labdaros siuntà

Paskaità „Ðeimos politikaLietuvoje – kokia ji yra ir kokiaturëtø bûti“ skaitë Ðeimosinstituto vadovë Jolanta Ra-monienë. Ji pabrëþë, kad ðei-ma – visuomenës ir valstybëspamatas. Lektorë palinkëjoklausytojams dalintis patirti-mi, dràsinti jaunimà, veiktikartu.

Kità paskaità – „Ðeimaðiuolaikinio pasaulio kontek-ste“ skaitë Telðiø savivaldybësÐvietimo, kultûros, sporto irjaunimo reikalø skyriaus vyr.specialistë Irena Daubarienë.Lektorë pradëjo þodþiais iðBiblijos: „Kas nerenka su ma-nim, tas barsto“. Gyvenimokelionëje mes (ðeima) visi ikigalo keliaujame kartu. Ir nuoðeimos priklauso vertybës,kurios lydi visà gyvenimà. Ðei-ma – stebuklas. Paskaita baig-ta þodþiais: „Gyvendami kas-dien rûpesèiø pasaulyje turëki-me dieviðko kvailumo grûdàtikëti“. Aèiû gerbiamai Irenaiuþ nuostabià paskaità.

Vanda Benaitienë, Telðiøkriziø centro vadovë, psicho-logë, paskaitoje „Ar tremtiniøtaurios vertybës ir meilë Tëvy-nei iðlieka jø vaikuose?“ akcen-tavo penkis þodþius, kuriø nie-kada negalime pamirðti, tai –atmintis, vertë, vertybë, parei-ga ir padëka. Ji klausë, kokiadieviðka galia padëjo tremti-niams iðgyventi? Tik tikëjimas.Todël iki gyvenimo pabaigosnepraraskime tikëjimo. Verty-bës formuojamos per jausmà irtuos jausmus reikia perduotisavo vaikams, vaikaièiams. Sa-vo pavyzdþiu mes turime auk-lëti. Lektorë papraðë bûti pir-mose eilëse, „neiðeiti ið objek-

tyvo“, pasakoti mokyklose,kad gyvybë ir ðventumas – pa-grindinës vertybës, kurios da-ro þmogø tauresná, stipresná.

Paskaitoms pasibaigus, kon-ferencijos dalyvius pasveikinoTelðiø ateitininkai. Jie sakë,kad skaito „Tremtiná“, nes tikið ðio leidinio suþino, kaip elgtisir uþ kà balsuoti. Jie padainavokeletà patriotiniø dainø apieLietuvà.

Pabaigoje LPKTS pirmi-ninkas Gvidas Rutkauskas,valdybos pirmininkë RasaDuobaitë-Bumbulienë ir val-dybos pirmininkës pavaduo-toja Ona Aldona Tamoðaitienëpadëkojo praneðëjoms ir áteikëpo ilgameèio LPKTS pirmi-ninko dr. Povilo Jakuèionioknygà bei rëmëjø dovanas –USB atmintukus.

Po paskaitø iðvykome á pa-þintinæ ekskursijà po Telðiømiestà. Ekskursijos vadovasAndrius Dacius, Þemaièiø kul-tûros draugijos Telðiø pavietopirmininkas, padovanojo mumsdaug nuostabiø akimirkø. Ap-lankëme stulbinanèio groþioÐv. Antano Paduvieèio kated-rà, turistø pamëgtus katedrosðventoriaus vartus, skirtus Þe-maitijos krikðto 600 metø pa-minëti. Nusileidome á paslap-tingus katedros poþemius. Ka-tedros aikðtëje pamatëme bron-ziná miesto maketà akliesiems.Stabtelëjome prie skulptûros„Þemaitijos legendos“.

Ekskursijà baigëme apsi-lankæ Ðvè. Mergelës MarijosËmimo Á Dangø baþnyèiosðventoriuje, kur stovi kryþiusTelðiø tremtiniams „Tiems, ku-rie negráþo, kentëjo ir atgimë“.

(keliama á 2 psl.)

LPKTS valdybos ir filialø nariai aptarë konferencijà Mildos ir Karolio Kazlauskø sodyboje.Eduardo Manovo nuotrauka

* *

Nr. 33(1103)

2014 m. rugsëjo 5 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22222 2014 m. rugsëjo 5 d. Nr. 33 (1103)Tremtinys

Rugsëjo 1-osios skambuèiui nuskambëjus

Besibaigiant vasarai, Ge-nocido aukø muziejuje Vilniu-je TS-LKD Politiniø kaliniø irtremtiniø frakcijos Vilniausskyrius bei TS-LKD Vilniausmiesto skyriø sueiga pakvietëvisuomenæ á mokslinæ popietæ,skirtà keletui sukakèiø. Vienaið jø – Molotovo-Ribentropopakto pasiraðymo 75-osiosmetinës. Ðiø dienø ávykiø kon-tekste buvo ypaè svarbu irprasminga prisiminti bei ana-lizuoti ávykius, nulëmusius to-limesnæ Europos ateitá. Kitasukaktis – per visas Baltijosvalstybes nusidriekusio Balti-jos kelio 25-meèio jubiliejus.Renginá vedë LR Seimo narys,TS-LKD Vilniaus skyriø su-eigos pirmininkas dr. MantasAdomënas. Sveikinimo þodátarë LR Seimo narë VincëVaidevutë Margevièienë, Lie-tuvos gyventojø genocido irrezistencijos tyrimo centrogeneralinë direktorë TeresëBirutë Burauskaitë. Savo po-litinëmis áþvalgomis pasidalijodiplomatas Vytautas AntanasDambrava; profesorë OnaVoverienë. Praneðimus skaitë

Mokslinë popietëGenocido aukø muziejujeRugpjûèio 29 dienà Tel-

ðiuose ávyko iðvaþiuojamasisLPKTS valdybos posëdis.

Valdybos pirmininkë RasaDuobaitë-Bumbulienë kons-tatavo, kad per ataskaitiná lai-kotarpá LPKTS 2014 metøveiklos programoje planuotirenginiai ávyko sëkmingai, kadvaldyba vykdo jai pavestuskasdienius darbus. Pasidþiau-gë aukomis Ukrainai – surin-kta daugiau nei 7000 litø. Uk-rainos vaikams nupirkta mo-kykliniø prekiø. Dëkojo pini-gus aukojusiems filialø nariams.

Kalbëta apie nesutarimusPalangos filiale.

Valdybos pirmininkë paþy-mëjo, kad pradëtas kurti nau-jas, modernesnis LPKTS in-ternetinis puslapis.

Taip pat ji aptarë LPKTSdarbuotojø atlyginimus, Re-zistencijos ir tremties muzie-jaus Kaune problemas.

Dël lëðø skyrimo ið projektø

LPKTS valdybos posëdis Telðiuose

(atkelta ið 1 psl.)Masèio pakrante gráþome á

centrà, ið kur vykome á kon-ferencijos aptarimà – diskusijàMildos ir Karolio Kazlauskøsodyboje. Ten pasveikinomejubiliatus: LPKTS Anykðèiøfilialo pirmininkæ Primà Petry-lienæ ir Telðiø filialo nará Al-gimantà Chmieliauskà. Vaka-ro metu skambëjo daug þemai-tiðkos ðnektos. Kai kam netvertëjo prisireikë. Vakaronæ –diskusijà vedë Indrë Chmie-liauskaitë ir Telðiø filialo na-riai. Vakaras uþsitæsë, bet ne-prailgo. Visø nuotaika buvopuiki. Kas norëjo, galëjo netpirtelëje iðsimaudyti.

Antrà iðvykos dienà pagal iðanksto numatytà darbotvarkæávyko LPKTS valdybos po-sëdis.

kalbëjo valdybos pirmininkëspavaduotoja O. A. Tamoðai-tienë. Ji paþymëjo, kad gautoslëðos ið SADM priemonës„Remti vyresnio amþiaus þmo-nëms“. Paragino filialus, no-rinèius gauti daliná finansa-vimà ið ðios priemonës, raðytiprojektus konkreèiai datai arkonkreèiai ðventei.

Vykdant 2014 metø Lietu-vos Respublikos Vyriausybëskanceliarijos Istorinës atmin-ties puoselëjimo priemoniøplanà, valdybos pirmininkëRasa Duobaitë-Bumbulienëatkreipë dëmesá, kad paraið-kose bûtina ávardinti konkre-èius renginius, priemones arðventes. Pavyzdþiui, Alytaus irÐiauliø filialai rengia mokslei-viø konferencijas, todël jiemsbus skirtas finansavimas. Val-dybos pirmininkë paþymëjo,kad filialai turëtø priþiûrëti jørajonuose esanèius paminklus.

Iðvyka Algimanto apygar-

Generolo Jono Þemaièio Lie-tuvos karo akademijos prorek-torius Valdas Rakutis bei„Naujojo þidinio“ redaktoriusir istorikas Nerijus Ðepetys.

Po moksliniø praneðimødalyviai turëjo unikalià gali-mybæ perþiûrëti 1989 metøliepos 28 dienos dokumen-tinius kadrus apie pirmøjøpolitiniø kaliniø ir tremtiniøpalaikø ið Igarkos parveþimà áKëdainiø oro uostà.

Popietës pabaigoje buvopasiraðyta rezoliucija, kuriasiekiama iðsaugoti lagerá-muziejø „Permë-36“, esantáRusijos Federacijoje. Tai vie-nintelis iðlikæs lageris visojeGULAGo sistemoje, dabarjau paverstas politiniø represijømemorialiniu muziejumi. Siek-dami iðsaugoti unikalø mu-ziejø, atskleidþiantá nelaisvës,neteisybës ir þmoniø kanèiøistorijà, rezoliucijà pasiraðë:Teresë Birutë Burauskaitë,Vincë Vaidevutë Margevièie-në, Mantas Adomënas, Ar-vydas Anuðauskas ir TomasKazulënas.

Tomas KAZULËNAS

dos partizanø takais ávyks rug-sëjo13 dienà, prasidës 10 val.Kamajuose. Smulkesnë infor-macija spausdinama „Tremti-nyje“.

Aptartas sàskrydis „SuLietuva ðirdy“. Visi valdybosnariai ir kiti posëdþio dalyviaibuvo vieningos nuomonës, kadsàskrydis praëjo puikiai, nesuþteko geriamo vandens, buvodaugiau suolø, palapiniø,choristams trumpiau teko bû-ti scenoje, labai daug talkinoðauliai. Kitais metais ávyksjubiliejinis – 25-asis sàskrydis.Sàjungos pirmininkas praðësiûlyti naujø minèiø, idëjø.

Kitas LPKTS valdybos po-sëdis ávyks rugsëjo 20 dienà.

Posëdþio pabaigoje valdy-bos narë Loreta Kalnikaitëpakvietë rugsëjo 27–28 die-nomis atvykti á Ðilalæ stebëtikovines pratybas.

ValerijaJOKUBAUSKIENË

Gardþiai papietavæ, labaigerø ir nuoðirdþiø buvusiøtremtiniø Kazlauskø sodybojeásiamþinæ kartu su ðeiminin-kais, laimingi iðsiskirstëme.

Visø konferencijos dalyviøvardu nuoðirdþiai dëkojuorganizatoriams – LPKTS irLPKTS Telðiø filialui. Tik jødëka viskas buvo atlikta laikuir su meile. Visø dalyviø nuo-taika buvo puiki. Net ir dangusðypsojosi mums – abi dienasðildë saulutë.

Konferencija finansuota iðSADM priemonës „Remti vy-resnio amþiaus þmonëms ats-tovaujanèiø nevyriausybiniøorganizacijø veiklà“ pagal pro-jektà „Tvirtos ðeimos medis irjo ðakos gali daryti stebuklus“.

ValerijaJOKUBAUSKIENË

Konferencija Telðiuose

Genocido aukø muziejaus salëje praneðimà skaito profesorëOna Voverienë

Lietuvos mokyklose skar-denantis Rugsëjo 1-osios skam-butis atmintyje suþadina pa-èius graþiausius vaikystës pri-siminimus, ypaè ðiuo laiko-tarpiu, kai gyvenimo saulelëkrypsta vakarop... Prieð akis –Motulës veidas ir ðilta ranka,kurià nerimaudami paleidomeir þengëme á naujà, dar nepa-þástamà kelià. Mokyklos drau-gø veidai, jaukus ir þiniø siektidràsinantis pirmojo mokytojoþvilgsnis. Rugsëjo 1-osios pro-ga su graþiausiais palinkëji-mais daugelis aplankome savomylimà mokytojà, o gal tikgëlës þiedà padedame joamþinojo poilsio vietoje...

Rugsëjo 1-osios proga jau-èiu pareigà pasveikinti moky-tojus ir mokinius, su kuriaistenka bendrauti, kaip buvusiaitremtinei ir Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjungosPrienø filialo pirmininkei. Sudaugeliu ið jûsø per istorijospamokas verèiame mûsø Të-vynës skaudþios praeities pus-lapius – þygiuodami Tauroapygardos Laisvës kovotojøtakais, brisdami per rûsèiàSibiro taigà; su daugeliu ið jûsørengiame programas ir daly-vaujame patriotiniuose rengi-niuose „Skausmo“ kalnelyjebei partizanø ir tremties dainøkonkursuose, festivaliuose. Sudaugeliu ið jûsø ir buvusiøtremtiniø Batuèiø ir Ivanaus-kø ðeimomis kasmet neðameugná á Ariogalos Dubysos slëná,kur vyksta tradiciniai tremti-niø, politiniø kaliniø ir Laisvëskovø dalyviø sàskrydþiai „SuLietuva ðirdy“. Atstovaujamepartizanø Tauro apygardà, tadugná priimame ið Prienø miestogarbës pilieèio, ilgameèio

LPKTS vadovo partizano An-tano Lukðos rankø. Ðiemetprieð iðkeliaudami á Ariogalàpaminëjome ir Baltijos kelio25-metá, susikibæ uþ rankøgyva buvusiø tremtiniø, politi-niø kaliniø, ðauliø, moksleiviøbei Prienø rajono savivaldybësatstovø grandine apjuosdamiLaisvës aikðtæ. Tad ðios pras-mingos dienos proga tariu nuo-ðirdø aèiû Prienø rajono Vei-veriø Tomo Þilinsko, „Àþuo-lo“ ir „Þiburio“ gimnazijø,Ðilavoto ir Skriaudþiø pagrin-

diniø mokyklø, Prienø sportomokyklos, Ukmergës JonoBasanavièiaus gimnazijos, Ma-rijampolës rajono Sasnavos irKazlø Rûdos pagrindiniø mo-kyklø, Kauno rajono Garlia-vos vidurinës mokyklos beiKauno „Dainavos“ pagrindi-nës mokyklos, Kauno Gedi-mino sporto ir sveikatos vidu-rinës mokyklos moksleiviams,o mokytojams linkiu stiprybësugdant garbingus Lietuvospilieèius.

Dalytë RASLAVIÈIENË

Prienø Laisvës aikðtëje iðlydimi rajono bëgikai – ugnies neðëjai.Mantvydo Prekevièiaus nuotraukos

Prienø „Àþuolo“ gimnazijos moksleivis Matas Iðganaitis priimaugná ið LPKTS garbës pirmininko Antano Lukðos rankø

333332014 m. rugsëjo 5d.Nr. 33 (1103) TremtinysÁvykiai, komentarai

Turbût teko matyti inteli-gentiðkà þmogø, vieðoje vietojeuþpultà chuliganø: jis labai su-trinka, dairosi aplinkui tikëda-masis pagalbos ir nenorëda-mas susitaikyti su mintimi, kadtai nutiko aplinkoje, kurioje jisiki ðiol jautësi taip saugiai, kadnet mintis nekildavo apietokius ávykius. Deja, padëtinëra kam, nes aplinkui – tokiepat sutrikæ inteligentai arbamaþvaikiai, neturintys në men-kiausiø ðansø pasiprieðintiuþpuolikams. Tenka gintis pa-èiam, nors jëgos nelygios...

Ðtai tokie palyginimai kylagalvoje stebint Ukrainos kovàprieð Rusijos agresijà. Juk pas-kutinæ rugpjûèio savaitæ visaspasaulis tikëjosi ypatingø po-kyèiø – Minske susitiko Uk-rainos prezidentas P. Poroðen-ka ir Rusijos prezidentasV.Putinas. Deja, susitikimastarp Rusijos vairuojamo Eura-zijos buldozerio ir EuroposSàjungos taikios eldijos nega-lëjo baigtis kitaip – Putinas ga-vo progà pademonstruoti nevajam rûpi iðspræsti konfliktà (ku-rá, beje, jis vadina ne dviejøvalstybiø konfliktu, bet pilieti-niu ukrainieèiø karu) taikiai, oPoroðenka gavo dozæ vilèiø dëlsusitarimo graþiuoju. Bet var-gu ar pats tomis viltimis pati-këjo – lyg tyèia ukrainieèiø ka-riai pagavo rusø desantinin-kus, ir ðis faktas turëjo pasitar-nauti kaip neginèijamas árody-mas, kad Rusijos kariai prieðUkrainà jos teritorijoje tiesio-giai dalyvauja kariniuose veik-smuose. Deja, uþteko naivuo-liø, patikëjusiø Kremliaus ly-deriø pasakomis, kad desanti-ninkai, vykdami á pratybas, pa-prasèiausiai paklydo ir perþen-gë Ukrainos sienà, mat ji nepa-þymëta (nieko sau rusø eliti-niai kariai – paleisk juos lygiojevietoje, tai jie paklysta! O kasbûtø, jei jiems dar ir kovinæuþduotá duotum – turbût taipnugrybautø, kad atsidurtø Vi-durþemio jûros pakrantëj?).Jokiø apèiuopiamø rezultatøið ðio susitikimo Ukraina ne-sulaukë. Uþtat netrukus su-laukë stipraus rusø separa-tistø, be abejo, remiamø rusøkariuomenës, puolimo. Ðtai kàslëpë hieniðka Putino ðypse-nëlë Minske – matyt, dar ra-ðalas nebuvo nudþiûvæs nuo joplunksnos, pasiraðiusios puoli-mo ásakymà. Greièiausiai ir„taikdariðkos humanitarinëspagalbos“ sunkveþimiai buvoskirti atitraukti dëmesá nuorusø kariø telkimo ir per-siuntimo á Rytø Ukrainà, nesnesitiki, kad tos „humanita-rinës baltøjø sunkveþimiø vilk-stinës“ ir puolimo pradþia bûtø

Kas apginsinteligentà...

atsitiktinis sutapimas. Ádomu,kad apie „humanitarinæ pagal-bà“ Kremlius prabilo tuomet,kai Ukraina pagrástai ëmë skel-btis ið Rytø Ukrainos baigiantiiðvaryti rusø separatistus. Ðian-dien situacija kitokia – rusai,ginkluoti sunkiàja ginkluote,ukrainieèius stumia ið RytøUkrainos. O kà sako pasaulis?Ogi nelabai kas pasikeitë – ESdar nepakankamai ásisàmo-ninta, kad tai pati tikriausiaRusijos karinë agresija prieðkaimyninæ valstybæ (net rusøseparatistø lyderiai vieðai pri-sipaþino, kad pas juos atvyko„atostogaujanèiø rusø karinin-kø ir kariø, savo atostogasnusprendusiø paaukoti nepliaþe, bet mûðio lauke“), kal-bama apie bûtinybæ grieþtintisankcijas, taèiau paaiðkëjo,kad esamos sankcijos nu-kreiptos prieð þmones, kurietiesiogiai nedalyvauja priimantKremliaus sprendimus. Nega-na to, paaiðkëjo, kad tarp ESðaliø yra tokiø, kurioms visainerûpi Ukrainos likimas, osantykiai su Rusija, paremtimilijardiniais sandoriais, yrakur kas svarbiau uþ demo-kratijà ir laisvæ. Na, galima su-prasti, kad pasirinkimo neturiBaltarusijos ar Kazachstanolyderiai, bet kad taip elgtøsiVengrijos valdþia..? Nejau jipamirðo 1956-uosius?

Kol liepsnoja karo gaisraiSirijoje, Irake, Izraelyje, Puti-nas naudojasi proga pasmaugtiUkrainà. Kai pagalvoji, ðtai kassuinteresuotas, kad ðie gaisrainenusloptø!Gintaras MARKEVIÈIUS

Europos Sàjungos lyderiaidavë Rusijai savaitæ pakeistikursà Ukrainoje arba jai bustaikomos naujos sankcijos.Kijevas áspëja, kad yra antplataus masto karo su Maskvaslenksèio, praneða CNN.

Vis labiau baiminamasi, kadkonfrontacija prie rytiniø ESsienø gali apimti visà þemynàpo to, kai Rusija iðsiuntë kariøá pietryèiø Ukrainà.

ES prezidentas HermanasVan Rompuy sakë, kad 28lyderiai susitikime Briuselyjesutarë imtis „tolesniø ryþtingøþingsniø“, jei Maskva nenusi-leis. Europos Komisija buvoápareigota per savaitæ pateiktinaujø sankcijø pasiûlymus.„Visi puikiai supranta, kad tu-rime veikti greitai, atsiþvel-giant á pastarøjø dienø ávy-kius“.

Vokietijos kanclerë AngelaMerkel teigë, kad naujos sank-cijos bûtø taikomos remiantisjau esamomis priemonëmisprieð Rusijà.

ES paskelbë Rusijaisankcijø ultimatumà

Vyresnieji diplomatai pa-tvirtino, kad baudþiamosiospriemonës nelabai skyrësi nuoliepà nustatytø finansø, ener-getikos ir gynybos sektoriausapribojimø Rusijai sugrieþ-tinimo. „Kalbama labiau apiespragø uþtaisymà“, – sakë dip-lomatas. Sëjama, kad praeis neviena savaitë, kol naujos sank-cijos bus imamos taikyti, gal-bût net spalio mënesá.

Davidas Cameronas teigë,jog „visiðkai nepriimtina, kadrusø kareiviai yra Ukrainosteritorijoje“. Kalbëdamas apie„giliai rimtà situacijà“, JKministras pirmininkas pabrë-þë: „Jeigu (Rusija) taip elgiasi,santykiai tarp Europos ir Ru-sijos, Didþiosios Britanijos irRusijos, Amerikos ir Rusijosateityje bus visiðkai kitokie.“

Parengta pagal„Bernardinai.lt“

Atsiþvelgiant á padaþnëju-sias informacines atakas, prie-ðiðkà propagandà, LietuvosRespublikos Prezidentës Da-lios Grybauskaitës iniciatyvaparengtos ir Seimui teikiamosVisuomenës informavimo ás-tatymo pataisos, kurios padësefektyviai apsaugoti valstybæ irþmones nuo skleidþiamos de-zinformacijos, karo ar neapy-kantos kurstymo, raginimø kë-sintis á valstybës nepriklau-somybæ, konstitucinæ santvar-kà, suverenitetà ir teritorijosvientisumà.

„Ðiandien niekam nebekylaabejoniø, kad informacinissaugumas yra nacionaliniosaugumo dalis. Prieðiðka pro-paganda, karo ir neapykantoskurstymas, dezinformacija iðiðorës kelia grësmæ mûsø ðaliesdemokratijai ir saugumui. Tu-rime imtis priemoniø ir akty-viau integruotis á Europos Sà-jungos informacinæ erdvæ“, –sakë Prezidentë.

Prieð pateikdama ðias pa-taisas Seimui, Prezidentë jasaptarë su þiniasklaidos eksper-tais, Lietuvos radijo ir televizi-jos komisijos bei komerciniøtelevizijø ir kabeliniø televizijøasociacijø atstovais. Pasak ða-lies vadovës, Lietuva turëtøbûti labiau integruota á Euro-pos Sàjungos informacinæ er-dvæ, o mûsø ðalies þmonëmsturi bûti sudarytos visos gali-mybës gauti teisingà ir ávairia-pusiðkà informacijà. TodëlPrezidentë siûlo ástatyme nus-tatyti reikalavimà, kad ne ma-þiau nei 90 procentø retrans-liuojamø televizijos programøkiekio bûtø oficialiomis Euro-pos Sàjungos kalbomis. Dabariki 30 procentø visø retrans-

Informacinës erdvësapsaugai – papildomos

priemonës

liuojamø programø Lietuvojesudaro rusiðka produkcija.

Teikiamomis pataisomistaip pat yra tikslinama retrans-liavimo samprata bei stiprina-mi Lietuvos radijo ir televizijoskomisijos ágaliojimai, kurie leisoperatyviau reaguoti á paþei-dimus, susijusius su neskelb-tinos informacijos platinimu.

Ástatymu taip pat siûlomanumatyti, kad uþ karo propa-gavimà ir kurstymà, raginimuskësintis á Lietuvos Respubli-kos suverenitetà ir nepriklau-somybæ Lietuvos radijo ir tele-vizijos komisija galëtø ne tiksvarstyti transliavimo ar re-transliavimo licencijos sustab-dymo ar nutraukimo klausimà,bet ir skirti pinigines baudas.Panaði tvarka galioja ir kitoseEuropos Sàjungos ðalyse: Vo-kietijoje, Prancûzijoje, Slovë-nijoje, Maltoje.

Grësmë EuropaiRugpjûèio 30 dienà Briuse-

lyje ávyko neeilinis EuroposVadovø Tarybos susitikimas,kuriame buvo aptariamas re-giono saugumas ir padëtis Uk-rainoje. Europos Sàjungos ly-deriai taip pat kalbëjo apieávykius Irake, Libijoje ir GazosRuoþe. Be to, susitikime buvosvarstomos Europos VadovøTarybos pirmininko ir Euro-pos Sàjungos vyriausiojo ága-liotinio uþsienio ir saugumopolitikai kandidatûros.

Lietuvos Respublikos Pre-zidentë Dalia Grybauskaitë,dalyvaudama neeiliniame Eu-ropos Vadovø Tarybos posë-dyje, pabrëþë, jog tiesioginëinvazija á Ukrainà reiðkia, jogde facto Rusija pradëjo karàprieð Europà, nes Ukraina pa-sirinko europietiðkos raidoskelià ir suartëjimà su ES. Pre-zidentës teigimu, Europos ða-lys pagaliau turi pripaþinti tai,kas akivaizdu – Rusija vykdokarinæ invazijà á suvereniosvalstybës Ukrainos teritorijà.Tai, pasak ðalies vadovës, netik grubus tarptautinës teisëspaþeidimas, bet ir kelia didþiu-læ grësmæ visos Europos sau-gumui. Todël, anot Preziden-tës, ES valstybës privalo realiaiávertinti susiklosèiusià situa-cijà ir imtis visø bûtinø prie-moniø sustabdyti tolesná kon-flikto eskalavimà bei atkurtistabilumà. Atëjo metas svars-tyti galimybæ ávesti ginklø em-bargà jau esamiems sando-riams su Rusija ir teikti karinæparamà Ukrainai.

Lietuvos vadovës teigimu,taip pat bûtina uþkirsti keliàeuropinës politikos “mistra-lizacijai”. Rusijos agresijosakivaizdoje nepateisinama, kaiES ðalys dël praktinës naudosiðduoda savo vertybes ir sau-

gumà, ginkluoja agresoriø nau-jausia karine technika, kuri galibûti tiesiogiai panaudota tiekprieð Ukrainà, tiek ir prieð ESðalis nares.

Europos Vadovø Tarybosmetu ávyko mûsø ðalies Pre-zidentës Dalios Grybauskaitëspokalbis su Ukrainos Prezi-dentu Petro Poroðenka. Mûsøðalies vadovë iðreiðkë Lietuvosparamà Ukrainoje vykdo-moms europietiðkoms refor-moms, jos suverenitetui irteritoriniam vientisumui. Pre-zidentës teigimu, ðiuo metuUkrainoje sprendþiamas ne tikðios ðalies, bet ir visos Europoslikimas. Lietuva palaiko Uk-rainos veiksmus ginant savovalstybæ nuo tiesioginës kari-nës invazijos. Taip pat Ukrainagali pasikliauti Lietuvos pagal-ba ES ir NATO.

Ðalies vadovë taip pat pa-brëþë, jog itin svarbu iki rug-sëjo pabaigos ratifikuoti Uk-rainos pasiraðytà ES Asocia-cijos sutartá ir toliau nuosekliaiágyvendinti demokratines re-formas.

Prezidentës teigimu, Lietu-va kels paramos Ukrainai klau-simà kità savaitæ vyksianèiamesusitikime su JAV PrezidentuBaraku Obama bei NATOvirðûniø susitikime Velse.

Lietuva taip pat prisidedaprie humanitarinës padëtiesUkrainoje gerinimo. Mûsøvalstybë jau yra skyrusi 420tûkstanèiø litø paramà ir 150tûkstanèiø litø ukrainieèiø gy-dymui.

Parengta pagalPrezidentës spaudos

tarnybos praneðimus

Socialdemokratøklaida kainavopusantrø metø

dirbtinos átamposPripaþindamas, kad Lietu-

vos lenkø rinkimø akcijos(LRA) paðalinimas ið valdan-èiosios koalicijos – teisingasþingsnis, Tëvynës sàjungos-Lietuvos krikðèioniø demo-kratø frakcijos seniûno pirma-sis pavaduotojas Jurgis Razmapaþymëjo, kad vis dëlto nedo-vanotinas buvæs socialdemo-kratø sprendimas kviesti ðiàpartijà á valdanèiàjà koalicijà,nors ir be jos buvo suformuotatrijø partijø dauguma net sukiekybine atsarga.

Jis A. Butkevièiui siûloatsipraðyti lietuviø tautos, kadpakviesdamas á koalicijà Lie-tuvos lenkø rinkimø akcijàpadarë klaidà ir pusantrø metødestabilizavo politinæ padëtáLietuvoje, uþuot sprendæsvalstybei reikalingus klausi-mus, taip pat susijusius ir sutautiniø maþumø problemomis.

TS-LKD inf.

44444 2014 m. rugsëjo 5 d. Nr. 33 (1103)Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikinameGarbingo jubiliejinio gimtadienio proga sveikiname

LPKTS Jonavos filialo narius:Pranæ JUÐKIENÆ – 85-ojo,Juozapà Algirdà GEZEVIÈIØ – 80-ojo,Aleksà MISIÛNÀ – 75-ojo,Henrikà STYRÀ – 70-ojo.Nuoðirdþiai linkime stiprios sveikatos, dvasios ramybës,

artimøjø meilës, laimingø ilgiausiø metø ir Dievo palaimos.LPKTS Jonavos filialas

* * *Gyvenimas – tai nesibaigiantis laukimas,Jau atlikti ir dar nepradëti darbai.Gyvenimas – tai amþinas siekimas,Suspëti padaryti tai, ko dar nepadarei...

Garbingo jubiliejinio gimtadienio proga sveikinamerugpjûèio mënesá gimusius LPKTS Rokiðkio filialo narius:

85-ojo – Vytautà STRUMSKÁ,80-ojo – Palmyrà DAUGËLIENÆ,70-ojo – Aldonà BRAÞIONYTÆ-KRASKAUSKIENÆ,60-ojo – Genæ KALAÐIÛNAITÆ-ÈIUÈKIENÆ.Linkime sveikatos, graþiø gyvenimo metø ir

Aukðèiausiojo palaimos.LPKTS Rokiðkio filialas

* * *Garbingo jubiliejaus proga nuoðirdþiai

sveikiname buvusià Irkutsko sr. Èerem-ðankos gyvenvietës tremtinæ StanislavàDRUNGILAITÆ. Linkime stiprios svei-katos, iðtvermës ir ilgø gyvenimo metø.

LPKTS Rokiðkio filialas,likimo ir klasës draugës: Nijolë,

Aldona, Genovaitë

Petras Zajankauskas gimë1906 metø geguþës 12 dienàAlytaus apskrityje, Alovësvalsèiuje, Domantoniø kaime,ûkininkø Ambraziejaus Zajan-kausko ir Mortos Buðaitës ðei-moje. Be jo ðeimoje dar augoseserys Marija ir Veronika.Petras mokësi Alovës mieste-lio 6 skyriø pradinëje mokyk-loje, vëliau Alytaus gimna-zijoje, kur baigë 7 klasæ. Do-mantoniø kaime turëjo 14 hek-tarø þemës ir dirbo savo ûkyje.

1927 metø liepos 12 dienàPetras Zajankauskas susituo-kë su Elena Jonikaite (1905–1992), gyvenusia Alovës vals-èiuje, Kaniûkø kaime. Sulaukëdviejø sûnø – Jono (gimusio1928 metais) ir Petro (1939–1986).

1929 metais P. Zajankaus-kas nuo karinës tarnybos Lie-tuvos kariuomenëje buvo at-leistas dël ðeimyniniø aplinky-biø: tëvas buvo iðvykæs ir gyve-no Jungtinëse Amerikos Vals-tijose, reikëjo rûpintis ðeimosûkiu.

1934 metø lapkrièio 22 die-nà P. Zajankauskas ástojo áLietuvos tautininkø sàjungà,nuo 1939 metø priklausë Lie-tuvos ðauliø sàjungos 19-osiosAlytaus rinktinës Lelioniøðauliø bûriui.

1937–1940 metais P. Za-jankauskas dirbo Butrimoniøvalsèiaus „Skraièioniø savi-ðalpos draudimo bendrovëjenuo gaisrø“ sekretoriumi.

1940 metø birþelio 15 dienàsovietams okupavus Lietuvà,prasidëjo masiniai areðtai irrepresijos. Dalis gyventojøpradëjo ruoðtis kovai. 1940metø rudená á pogrindinæ„Geleþinio vilko“ organizacijàástojo ir P. Zajankauskas. Áorganizacijà já átraukë alytiðkisJuozas Cibulskas, ið kurio gau-davo visus nurodymus. P. Za-jankauskas buvo paskirtasAlovës valsèiaus GVLP Do-mantoniø apygardos vadovu.1941 metø vasará jis ákûrëorganizacijos skyrius Skrai-èioniø, Takniðkiø, Venciûnø,Kaniûkø, Poteroniø, Dubriø,Poceloniø, Geèialaukio, Með-kuèiø, Kalnënø ir kituose kai-muose, parinko ir paskyrë sky-riø vadus. Gaudami instruk-cijas ið pogrindinio LAF cen-tro Kaune, aktyvistai Alovësvalsèiuje rengë slaptus susi-rinkimus, verbavo naujus na-rius, rinko ginklus, Vasario 16-àjà organizuotai buvo iðkeltosLietuvos trispalvës vëliavos. P.Zajankauskas savo namuoseiðspausdino apie 800 antiso-vietiniø proklamacijø, kurioseagitavo prieð sovietinæ san-tvarkà ir kvietë á ginkluotà kovàprieð klastingà okupantà. Or-ganizacijos nariai suþlugdy-davo komunistø ruoðiamus va-

Ðaulys Petras Zajankauskaskarus ir mitingus, agitavo prieðrinkimus á sovietines tarybas.

Ðtai kaip savo veiklà apraðopats P. Zajankauskas:

„Að, Petras Zajankauskas,anksèiau buvau „Savitarpio pa-galbos“ sekretoriumi ir turëjaudu ðapirografus. 1941 metøsausio 1 dienà, po to, kai ko-munistai likvidavo ðià draugijà,að, susitaræs su jos valdytoju,vienà ðapirografà paslëpiau irvëliau pradëjau spausdinti pro-klamacijas.

Pirmàjà laidà proklamacijøpavadinimu „Lietuvi“, atspau-dþiau apie 200 egz. ir iðdalinaugrupiø vadovams, o ðie iðdalinoplatintojams.

Tie platintojai iðkabino pro-klamacijas apylinkëse: Alovës,Nemunaièio, I Alytaus, Pu-nios, Butrimoniø, Jiezno,Stakliðkiø, Daugø ir Onuðkio.

Po to, kai Butrimoniø mili-cija aptiko tas proklamacijas,ji padarë kratà minëtoje drau-gijoje ir paëmë mûsø paliktànetinkamà naudoti ðapiro-grafà.

Ðiø metø balandþio mënesáatspaudþiau kità laidà prokla-macijø pavadinimu „BrangûsKrikðèionys“, irgi apie 200egz., kurie buvo paskleistiprieð pirmà Velykø dienà. Tuo-se paèiuose rajonuose tà paèiànaktá buvo iðkeltos dvi tris-palvës vëliavos, ir po to vieti-niai komunistai pradëjo manepersekioti.

Að tada buvau priverstasapdoroti komjaunuolá varguoláAntanà Vabuolá, átikinau jápereiti mano pusën ir priëmiaugyventi savo namuose. Nuo tolaiko Vabuolis Antanas teikëman ávairias þinias, iðdavinëjokomunistø paslaptis, o prieðjuos visada mane uþstodavo.

Balandþio mënesá atspau-dþiau dar dvi laidas „BroliaiLietuviai“ ir „Broliai ir Drau-gai“, po 200 egz. kiekvienoslaidos. Ðios proklamacijosbuvo paskleistos Geguþës 1-osios iðvakarëse.

Tuo paèiu metu buvo iðka-bintos septynios trispalvës vë-liavos; dalis minëtø prokla-macijø buvo iðklijuotos ir prieð

birþelio 1-àjà.Be to, mano pateiktame sà-

raðe nurodyti asmenys keliskartus iðardë komunistø ren-giamas vakarones bei mitin-gus, taip pat agitavo prieð bal-savimà rinkimuose. Apskritaimes trukdëme ir persekio-jome, kur tik buvo ámanoma.

P. Zajankauskas (paraðas)Domantoniø apygardos ak-

tyvistø grupiø vadovas1941-09-16Gavau:Alytaus junginiø Centro

vadas J. Kvedaravièius1941 m. rugsëjo 16 d.“1941 metø birþelio 22 dienà

prasidëjus Vokietijos–Sovietøsàjungos karui, P. Zajankaus-kas su ginklu dalyvavo Birþeliosukilime. Jis priklausë TDAAlovës vaslèiaus kuopos Lelio-niø ðauliø–partizanø bûriui, onuo 1941 metø rugsëjo 3 die-nos – Alovës nuovados pagal-binës (garbës) policijos bûrioLelioniø kaimo skyriui. Sukilë-liai Alovës valsèiuje palaikëvieðàjà tvarkà, saugojo pilieèiøir valdiðkà turtà, sulaikydavobesislapstanèius Raudonosiosarmijos karius ir vietiniuskomunistus, rinko raudonar-mieèiø iðmëtytus ginklus. At-kûrus tvarkà ir uþtikrinus ra-mø gyvenimà, ðauliai–partiza-nai, ávykdæ savo uþduotá, ëmësitaikaus darbo. P. Zajankaus-kas 1941 metø liepos pradþiojebuvo paskirtas Domantoniøseniûnijos seniûnu, vëliau dir-bo Daugø valsèiaus Butø ûkioskyriaus vedëju.

Karo metais, 1943 metørudená, P. Zajankauskas orga-nizavo kaimø savigynos bûriusnuo raudonøjø (sovietiniø)partizanø. Jis surinko ginklusið jam þinomø asmenø ir ati-davë VSB nariams.

Sovietams antrà kartà oku-pavus Lietuvà, dalis GVLPdokumentø pateko á enkave-distø rankas. Pirmieji areðtaiprasidëjo 1944 metø rugpjûtá.P. Zajankauskas areðtuotas1944 metø rugpjûèio 20 dienà.11-osios gvardijos armijos Ka-ro tribunolo teismas, kuriamebuvo teisiami 26 buvæ GVLPaktyvistai, vyko 1944 metøspalio 27–29 dienomis. P. Za-jankauskà, kaip vienà akty-viausiø dalyviø, pagal RSFSRBK 58-1a, 19-59-2, 58-11 str.nuteisë mirties bausme suðau-dant, su turto konfiskavimu.Mirties nuosprendis ávykdytas1945 metø kovo 21 dienàLSSR NKGB–MGB vidauskalëjime. Palaidotas Vilniuje,Tuskulënø masinëje kapavie-tëje (buvusio dvaroteritorijoje).

„Tëvynës iðdaviko“ ðeima(þmona ir sûnûs) buvo numa-tyta iðtremti, taèiau jie namuo-se negyveno, slapstësi, todël

trëmimo iðvengë.1990 metø gruodþio 29

dienà Petras ZajankauskasLietuvos Aukðèiausiojo Teis-mo reabilituotas – pripaþintasnekaltas ir neteisëtai repre-suotas.

2003 metø balandþio 9dienà LGGRTC Pasiprieði-nimo dalyviø (rezistentø) tei-

Petras Zajankauskas,1942 metai

Marijos Zajankauskaitës ir Ciprijono Maþeikos vestuvës.Priekyje – Petras Zajankauskas (kairëje) ir ltn. Pranas Tumas.Alytus, 1932 metai

siø komisija suteikë PetruiZajankauskui kario savanoriostatusà (po mirties), 2008metø geguþës 12 dienà Lie-tuvos Respublikos kraðto ap-saugos ministras apdovanojoLietuvos kariuomenës kûrëjøsavanoriø medaliu (po mir-ties).

Gintaras LUÈINSKAS

Dëmesio!Rugsëjo 10 d. (treèiadiená) 9 val. Kauno apygardos teisme

(A. Mickevièiaus g. 18 A, Kaune) ávyks genocidobaudþiamosios bylos nagrinëjimas. Po Konstitucinio Teismogenocido sàvokos iðaiðkinimo teismas nagrinës partizanø vadoAdolfo Ramanausko-Vanago suëmimo, kankinimø ir nuþu-dymo bylà, kurioje kaltinimai pateikti Lietuvos SSR Valstybëssaugumo komiteto (KGB) – Lietuvos SSR VSK (KGB)Kauno miesto valdybos 7-ojo poskyrio pareigûnams –serþantei Jadvygai Kuprënienei ir operatyviniø pavedimødarbuotojui leitenantui Iljai Vorobjovui.

Teismo posëdis atviras. Kvieèiame dalyvauti.

555552014 m. rugsëjo 5d.Nr. 33 (1103) TremtinysJau 70 metø prabëgo nuo

1944 metø vasaros pabaigos,kai Raudonoji armija vël su-gráþo á Lietuvà. Prasidëjo kru-vini ávykiai, þmoniø kanèios irþûtys. Deja, daug þiniø sovie-tinë propaganda iðkraipë, ta-èiau kai kurie ja patikëjo. Ðian-dien jau nerasi tos teisybës, nesliudininkø neliko, o archyvuo-se tik saugumieèiø ir enkave-distø melas. Kartais daromeklaidø be iðlygø tikëdami oku-pantø paliktais dokumentais...

Sunkiausias dienas Rum-ðiðkës iðgyveno 1944 metø lie-pà, kai puolanèios sovietø ar-mijos pajëgos sudegino mies-telá. Didelës kautynës prasi-dëjo birþelio 24-àjà ir baigësitik liepos 25-àjà. Gráþæ namoPieveliø, Byliðkiø, Uþtakø,Vajakiðkiø kaimuose besi-slapstantys gyventojai pamatëkraupø vaizdà: miestelis pri-minë lauþavietæ. Ið buvusiø150 kiemø maþiau nei 20 be-liko sveikø. Vilniaus gatvëjestovëjo tik betoniniai þydø gy-venamøjø namø rûsiai, vëliautapæ varliø karalystëmis. Ka-dangi þydai buvo sunaikinti,iðskyrus kelis su Raudonàjaarmija pasitraukusius ar á jàiðëjusius, tuose namuose, jøpalëpëse, rûsiuose, ûkio pasta-tuose ðeimos ir rado laikinàuþuovëjà.

Jau nuo rugpjûèio pra-dþios, kai frontas nusirito uþkaimo, rumðiðkieèiai tvarkëgaisravietes ir ruoðësi naujomsstatyboms. Atsistatë dalis mies-telio per trejus metus, taèiaubuvusios didybës neturëjo: likobombø iðrausti ðaligatviai, þio-jëjo griuvësiai. Ðie vaiduokliaiapaugo piktþolëmis.

Okupantas pradëjo kurtiraudonàjà Rumðiðkiø vals-èiaus valdþià. Kadangi mieste-lyje komunistuojanèiø ar ðiaipdidesniø parsidavëliø nebuvo,teko pasitelki svetimus. Á Rum-ðiðkes valsèiaus virðaièiu buvo

Kruvinas 1944 metø ruduopaskirtas komunistas IpolitasGermanavièius ið netolimo Ar-manø kaimo, Kruonio vals-èiaus, dar vadinto Germana-vièiais. Kadaise ðeima teturëjodu hektarus þemës, tad tëvasbuvo stalius. Ipolitas patraukëá Kaunà, dirbo pagalbiniu sta-tybose, taèiau pasinërë á komu-nistinæ veiklà, vëliau buvo Di-jokiðkiø kaimo komunistinëskuopelës nariu, 1940 metaispaskirtas Rumðiðkëse partiniuinstruktoriumi, karo metaistapo raudonuoju partizanuBaltarusijoje ir Dzûkijoje. Ar-gi rasi geresná kandidatà ávalsèiaus pirmininko pareigas?Bemokslis, raðtus ið apskritiesperskaityti praðë Sakalauskøvaikus, lankanèius pradþiosmokyklà... bet uþtat patiki-mas...

Rumðiðkietis savamokslisraðytojas Pranas Mikalauskas-Skietelë apraðë ádomø ávyká,kai Ipolitas Germanavièius,Kazys Savickas ir keli þydai1940 metais vaþiavo á Kaunàpas komisarà praðyti leidimoatimti baþnyèià ir pertvarkytiá kino ir ðokiø salæ.

„Iðklausë juos þemesnisvaldininkas ir tarë:

– Teisingai, gana jiems bûtøir koplyèiø, bet að be savo vir-ðininko negaliu jums duoti lei-dimo. Jûs èia pasëdëkit, palau-kit, o að einu pas virðininkà,pasitarsim.

Ir komisaras nuëjo pasaukðtesná komisarà pasitarti.

Po kurio laiko sugráþo ákabinetà abu komisarai. Tikáëjus, vyresnysis klausia:

– Tai norit baþnyèià paverstsale?

– Èia ne noro reikalas, obûtinai reikia. Toks didelismiestelis, o kino salës neturim.

– O parduotuvæ nors vienàar turit?

– Turim, turim, yra dvi

lietuviø ir turbût trisdeðimtþydø.

– O pirtis kaip, pirtá arturit?

– Ui ne, drauge, pirtis buvo,ale sudegë, tai pirties nëra.

– O jûs savo maldos namus,sinagogà, ar turit?

– Turim, turim, ir rabinàturim.

Kiek pagalvojæs tas vyres-nysis virðininkas sako:

– Jûs gausit du leidimus:vienà leidimà paversti baþny-èià ðokiø sale, o antrà – sina-gogà perdirbt á pirtá.

– Bet mes dël sinagogosleidimo nepraðom, tik dëlbaþnyèios, – sunerimo þyde-liai.

– Að suprantu, bet pirtistokiam dideliam miesteliuisvarbiau negu ðokiø salë.

– Ui, ui, kaip èia bus, nejaugimûsø sinagogoj visas svietasmazgosis?

Kilo ermyderis. Taip visadelegacija, visi þydai su Ger-manavièiumi prieðakyje erze-liuodami be leidimø iðëjo produris...“

Ipolito Germanavièiausðeima ásikëlë á DomicelësPukliauskienës namà Nemunogatvëje: jis, þmona, duktëJadvyga, septynmetis Èeslovasir aðtuoniolikmetis Mykolas.Rugsëjá atsirado dar vienas„nuomininkas“ – Mykolo ben-draamþis komsorgas ið Jona-vos Michailas Krugliakovas.Vargðei moteriðkei namuosevietos neliko. Èia gyveno irIpolito brolio nepilnametissûnus. Jaunuolius paaugliusIpolitas áraðë milicininkais,sako, jiems iðdavë ginklø,granatø. Þinoma, jie nebuvoapmokyti, á ginklus þiûrëjokaip á pavojingus þaisliukus.

1944 metø rugsëjo 22-àjàabu jauni pusbroliai milici-ninkai sumanë ið vaikiðko

smalsumo iðardyti granatas.Tà vakarà nakvynës pasipraðëir nepaþástamas leitenantas.Pasak liudininko, jau minëtoP.Mikalausko-Skietelës, ne-pagalvojo, kad tai ne þaisliukai.Nebuvo kam pamokyti, tad kaivisas namas sumigo, jie slaptaardë. Staiga pasigirdo kurti-nantis granatos sprogimas.Atbëgusi kitame kambaryjemiegojusi Germanavièiø ðei-ma su siaubu pamatë sudar-kytus jaunuoliø kûnus. Pirmi-ninkas sumanë nuslëpti tikràjàþûties prieþastá.

Ryte pasikinkæs arkliusvirðaitis nuvaþiavo pas brolá áArmanus, paskui – á rajonomilicijà. Sugalvojo istorijà, kadá jo namus, kur gulëjo jauniejimilicininkai, miestelio vyraiámetë granatà. Kurá laikà paau-gliai tapo didvyriais, apie juosraðë ir kalbëjo, mokykloje juosávardydavo kaip sovietinësLietuvos patriotus. Kità dienàlaidotuvës – á miestelá suvaþia-vo gal trys ar keturi garnizonaikareiviø, gaudë ir sugrûdo ámaðinas keturiolika vyrø. Su-rinko nesirinkdami tada visus,sveikus ir ligotus, turinèiusalibi ir ne, bambëjusius antskriaudëjø, taèiau neturëjusiusryðio su partizanais. Sudarëbylà, nieko neiðteisino, niekasjø neklausë. Matyt, buvoapdovanoti uþ gerà tarnybà ir„nacionalistinio pogrindþio“iðaiðkinimà.

Þuvusiøjø laidotuvës vykopas brolá Armanuose, to kaimokapinëse jaunuolius ir pakasë.

Po ðio ávykio Germanavièiøðeima persikëlë gyventi á vals-èiaus pasatà prie mokyklos.Átaisë ten tvirtas duris, apkalëmetalinëmis juostomis, nesbijojo þmoniø kerðto. 1945metø vasará Ipolitas ið Rum-ðiðkiø spruko, iðsikraustë, nesbuvo iðsiøstas pirmininko pa-

reigoms á Petraðiûnus. 1944metø pabaigoje Uþnemunëspartizanai sudegino valsèiauspastatà kartu su dokumen-tais...

Ðis jo pasitraukimas iðRumðiðkiø nebuvo netikëtas.Mat tiems 14 vyrø buvo suda-ryta ginkluoto pasiprieðinimobyla, visi nuteisti, o jø ðeimosiðtremtos kaip „banditø“. Ið 14vyrø á Rumðiðkes sugráþo tikdu, kiti, bijodami persekio-jimo, apsigyveno kitose vieto-vëse. Vienas sugráþusiøjø gy-veno ilgiau, o dvideðimtmetisZenonas Ignatavièius sugráþobe sveikatos ir po dviejø savai-èiø mirë.

Partizano Antano Obelevi-èiaus, ðviesios atminties kaiðia-dorieèio Vinco Lozoraièio, su-dariusio pokario politiniø kali-niø sàraðà, pastangomis bandë-me atkurti nukentëjusiø jau-nuoliø sàraðà. Tai ZenonasIgnatavièius; Kazys Vyðniaus-kas, gimæs 1924 metais, kalëjæsVorkutoje; Izidorius Paðkevi-èius ið Pieveliø kaimo; Izido-rius Asilavièius, gimæs 1918metais, kalëjæs Intoje; JonasAdomavièius, gimæs 1925 me-tais, 1945 metais mirë Kutai-sio lageryje; Stasys Botyrius(vadintas Rapaliuku), gimæs1923 metais, þuvæs Gorkiolageryje; Petras Ulozas; Da-mazas Genevièius, gimæs 1921metais, kalëjæs Vorkutoje;Leonas Juðkevièius, gimæs1921 metais Pravieniðkëse, ka-lëjæs Orðoje; Antanas Demen-tavièius ið Aðtrago kaimo, gi-mæs 1914 metais, kalëjæs Tra-kuose; Juozas Dementavièius,gimæs 1899 metais ið Uþtakøkaimo, iki 1954 metø kalëjæsOrðoje; Petras Ilickas, gimæs1915 metais Baniðkiø kaime;Bernardas Navickas, gimæs1910 metais, kalëjæs Vorku-toje...

StanislovasABROMAVIÈIUS

Nors Antrasis pasauliniskaras baigësi 1945 metais irpasaulis ðventë taikos pergalæ,Lietuvoje vyko partizaniniskaras. Jëgos buvo nelygios,bet lietuviø kova ágavo þûtbû-tiná pobûdá. Lietuvos partiza-nai dràsiai puldinëjo valsèiøcentrus, kur buvo árengti oku-panto ir pagalbininkø – Lietu-vos iðdavikø stribø – atsparospunktai.

1946 metø liepos 30-osiospopietæ mudu su tëvu ið Ute-nos turgaus gráþome á namusVilteikiø kaime. Nutolæ nuomiesto vaþiavome Pakalniø,Alantos kryptimi. Prie Utenë-lës kaimo iðgirdome automatøir kulkosvaidþiø kalenimà. Kàdaryti? Vaþiuoti greièiau arsustoti? Mûsø veþimà traukëbëris, iðsaugotas nuo þygiuo-janèios sovietø kariuomenës áVakarus. Staiga atbëgo karei-

Akis á aká su okupantaisviai ir ásakë atiduoti arklá – musiðvertë ið veþimo, o patys nu-dardëjo Pakalniø baþnytkai-mio link. Mus nuvarë po me-dþiu prie bûrelio þmoniø, ku-riuos saugojo sargybinis. Povalandos bërá su veþimu grà-þino. Pavaþiavus pusantro ki-lometro stovëjo bûrys karei-viø, ðalia jø vieðkelio griovyjekaþkas gulëjo. Tëvas giliai atsi-duso, man pasidarë liûdna...

Kareiviai patikrino doku-mentus – tëvo pasà, mano mok-sleivio paþymëjimà. Vëliau pa-aiðkëjo, kad griovyje gulëjo nu-þudyti partizanas Balys Lins-kas ir Pranciðkus Lilionis. Va-þiuojant per miðkingà Jaurøkalnà, mûsø dokumentus vëltikrino, èia buvo kareiviø pasa-los punktas.

Sunkiø iðgyvenimø naðta

slëgë mûsø ðirdis. Iki namø darbuvo likæ keturi kilometrai.

Suëjusi visa ðeimyna á vir-tuvæ, klausësi tëtës ir manopasakojimo apie nuotykiø pil-nà kelionæ. Jau temti pradëjo,kai iðgirdome beldimà á duris.Paklausæ, sulaukëme atsaky-mo: „Savi“. Áëjo keletas unifor-muotø Lietuvos partizanø. Pa-sisveikinæ paklausë: „Kodël,Keleviðiau, duodi savo arkláruskiams, kad galëtø musvytis?“

„Jie nepraðë, pasiëmë“, –atsakë tëtis.

„Ar neduotumëte ko uþkàs-ti? Esame alkani“, – pasakëvienas ið vyrø. Tëtë atneðëkepalà duonos ir puodynæ pie-no, uþlipæs ant aukðto, atpjovëbryzà laðiniø. Pavalgæ, pasida-lijæ áspûdþiais, partizanai padë-

kojo uþ vakarienæ ir iðëjo ánakties þygá.

Ir vël visa ðeimyna: mama irvaikai, klausësi tëvo pasako-jimo, aptarinëjome partizanøvizità. Praëjo kokia valandëlëir vël beldimas á duris. Ðákart –garsesnis ir aðtresnis... Tëvaspaklausë: „Kas èia?“ Iðgirdo-me: „Svoji, atkroj dvieri!“ (Sa-vi, atidaryk duris). Mums pasi-darë nejauku ir baisu. Sovietaiverþiasi á mûsø namus. Oku-pantas nieko gera neatneða,tik nelaimes. Kareiviai vietojpasisveikinimo grieþtai pa-klausë: „Byli bandity?“ Dabarmûsø tëtei reikëjo greitai pasi-rinkti ir atsakyti: sakysi teisy-bæ – bus blogai, meluosi, jeipagaus, baigsis liûdnai... Tëtësprendë mûsø ðeimos likimà...ir nemirksëdamas atsakë, kad

nebuvo. „Daite kuðat“ (duokitvalgyt), – ásakë karininkas.Kareiviai susëdo uþ kaimiðkostalo. Tëvas atneðë tuos paèiuspuodelius, ið kuriø partizanaigërë pienà, ir pieno puodynëbuvo ta pati. Okupantai su-ðveitë ir laðiniø bryzo likutá.Maèiau, kaip virpëjo tëtësrankos, kaip keitësi jo balsas...

Aèiû Dievui, naktis praëjobe pavojaus. Mes visi mel-dëmës, kad partizanø naktiesþygis baigtøsi laimingai.

Aktyvi partizanø veiklatramdë ásisiautëjusá okupantàir jo tarnus skrebus – taip Ute-nos kraðte vadino stribus, tero-rizavusius vietinius gyvento-jus. Partizaninis judëjimasstabdë kolonistø ið Rusijosverþimàsi á Lietuvà, þmonëmsteikë pergalës ir nepriklauso-mybës viltá.

Jonas KELEVIÐIUS

66666 2014 m. rugsëjo 5 d. Nr. 33 (1103)Tremtinys

Ruoðiant spaudai knygà„Partizanø Motinos“ (leidëjasLPKTS, 2010) buvo nutartaraðyti apie motinas, kurios antpartizaninës kovos aukuro pa-aukojo bent vienà sûnø. Iðimtispadaryta tik kunigo monsinjoroAlfonso Svarinsko, pasiprieði-nimo dalyvio Laisvûno, prela-to, tikëjimo ir Laisvës gynëjo,politinio kalinio Motinai Apo-lonijai.

Mûsø pokalbiuose monsin-joras buvo patenkintas ðiuosprendimu. Gal dël to, kad pats22 metus iðkalëjo sovietiniuo-se lageriuose, Motinà labaigerbë ir mylëjo. Vaikus skaitytiji mokë ið maldaknygës.

Anot kunigo, kadangi buvovyriausias, turëjo mirti pirmas,bet brolis ir sesuo já aplenkë –Dievo eilë kaþkaip susimaiðë,sakë tada.

Kadrënø þemë buvo tre-èios rûðies, skurdi, vyravo vi-dutiniai 8–15 hektarø ûkiai, betduonos uþteko visiems. Niekasnevaþiavo á uþsiená gerovësieðkoti. Viskà uþsidirbdavo sa-vo rankomis. Þmonës dirbopapildomus darbus, uþsiimda-vo ávairiais verslais arba pasi-samdydavo á fabrikus, bet gy-venimu nesiskundë. Ðeimosbuvo gausios. Daþniausiai vie-noje ðeimoje augdavo iki ðeðiøvaikø. Jie bûdavo mandagûs,darbðtûs ir patriotiðkai auklë-jami. Jaunimas mokësi. Kadsukurtø stiprius ûkius ir turëtøgeriausius padargus, visi daugdirbo ir stengdavosi prasigy-venti.

Kiekviena kaimo moterisdþiaugdavosi, jei jos sûnus tap-davo kunigu. Dþiaugësi irApolonija, taèiau tada vargu arpagalvojo, kokius didelius ið-

„Bûtø geriausias Prezidentas...“mëginimus ir kanèias Vieðpatsskirs jos sûnui Alfonsui...Vaizdþiai kalbant, jis buvopaskutinis Lietuvos partiza-nas. Tada, kai kunigo draugaiþuvo miðkuose ar lageriuose,kankinosi nelaisvëje ir mirënuo iðsekimo, jis iki pat Nepri-klausomybës atkûrimo liko jø

gretose, kariavo Dievo iðmin-timi, savo iðkalba, logika irnebijojimu sakyti tiesà. Jaunepriklausomybës laikais mon-sinjoras Alfonsas Svarinskasmanë, kad kova nesibaigë, nesdaug prieðø yra tarp savø irsvetimø...

Monsinjoras Alfonsas Sva-rinskas tada knygai paraðëpasakojimà apie Motinà:

„Karèios motinos aðarosprasidëjo nuo 1946 metø pava-sario, kuomet KGB pradëjomane persekioti. Iðëjau pasDidþiosios Kovos apygardos5-ojo bataliono partizanus.Vienà kartà kaþkas praneðëtëvams, kad mane uþmuðtà

numetë ant gatvës grindinioties Vidiðkiø baþnyèia. To par-tizano veidas buvo granatossuþalotas. Tuomet mano se-suo Janina, dvylikos metø mer-gytë, priëjo prie iðniekinto kû-no, atsegë ðvarkà ir ið marðki-niø suprato, kad tai ne að, josbrolis...

O kiek aðarø kainavo Mo-tinai...

1946 metø gruodþio 31 die-nà per provokacijà buvau areð-tuotas ir nuteistas dvideðimèiaimetø lagerio. Nuo tada Motinaëjo Golgotos keliu, kaip ir dau-gelis to metø katalikiø motinø.Ji savo vardu Kalëdoms ar Ve-lykoms atsiøsdavo maþà 5 ki-logramø siuntinëlá. Produktøbûdavo dar maþiau, nes stan-dartinë faneros dëþë sverdavoper kilogramà. Viena ádomi de-talë: kuomet kalinys atsiim-davo siuntiná, turëjo pasakytisiuntëjo pavardæ. Jei neat-spëdavo adreso, siuntinio ne-atiduodavo. Kartà turëjau bë-

Noriu sugráþti á Amþinojopoilsio iðkeliavusio kunigojaunystæ ir apþvelgti jo gyve-nimà. Niekas negalvojo, kadðiam kaimo jaunuoliui, artojosûnui, teks nueiti toká ypatingàgyvenimo kelià, kad du deðimt-meèius atðiauraus klimato sà-lygomis teks kæsti ðaltá, alká,paþeminimà, sunkø priverstinádarbà, kad ðis jaunuolis, kalë-damas Abezës lageryje, tapskunigu, priimdamas ðventimusið kalinio vyskupo PranciðkausRamanausko rankø. Pabandy-kime ásivaizduoti ðià ðventàvalandà ir dangiðkà dþiaugsmàjaunuolio ðirdyje.

Niekas neásivaizdavo, kadtamsiausià Lietuvos okupaci-jos naktá gali ávykti stebuklas,kai daugiau nei 300 tûkstanèiøLietuvos tremtiniø kentëjo Si-bire, kai tûkstanèiai Lietuvoskûdikiø ir vaikø buvo iðmarintibadu, kai pilni kalëjimai buvoprigrûsti Lietuvos vyrø ir mo-terø, kai buvo represuoti 360Lietuvos kunigø ir visi vysku-pai, iðskyrus vyskupà Kazimie-

Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimuirà Paltarokà, kai buvo nuþudy-tas paskutinis Lietuvos parti-zanas, o visa Lietuva pateko á„kolchozø“ baudþiavà, kaiokupantai ir tautos duobkasiaidþiûgavo, trynë rankas, kad jauiðardë – sugriovë senàjá pasau-lá, kad tuojau ir su þiburiu Lie-tuvoje nerasi në vieno tikinèioþmogaus, kad èia pat Lietuvoslaidotuviø valanda ir dþiaugs-minga kruvina puota prie ið-niekinto tautos kûno.

Lietuvoje atsirado dràsiøvyrø bûrelis – ðv. Jono Krikð-tytojo pasekëjø. Visi jie kuni-gai, tarp jø ir kunigas AlfonsasSvarinskas. Jie nuvyko á Mas-kvà – naujojo Erodo namus –ir tiesiai ðviesiai pasakë: „Ganajums persekioti ir klaidintitikinèiuosius Lietuvos vaikusir jaunimà, gana persekiotiLietuvos Katalikø Baþnyèià“.

Maskva apstulbo – pasime-të. Pasaulis þavëjosi ðita apað-taliðka Lietuvos kunigø dràsa.Visi ðitie kunigai sumokëjo

brangià kainà. Vieni savo gyvy-be, kiti ilgais kalëjimo metais.Pagaliau, niekas netikëjo, kadðituo idealistu kunigu susiþa-vës JAV prezidentas ir iðva-duos já ið bolðevikinës vergijos,o jis pateks á laisvàjá pasaulá,apkeliaus já ir atskleis bedie-viðkos, bolðevikinës sistemoskraupumà ir gerokai iðjudinsjau irstanèios imperijos pa-matus.

Gyvendamas uþsienyje, ku-nigas Alfonsas Svarinskas ke-liolika kartø buvo susitikæs supopieþiumi Jonu Pauliumi II,paskelbtu ðventuoju.

Baþnyèia turëjo kunigaik-ðtá, o Lietuva – Laisvës ðaukláir apaðtalà. Jis buvo kûdikið-kos sielos, skelbë tiesà ir ja gy-veno. Dvasininkas buvo tasEvangelijos maþutëlis, kuriambuvo paþadëta Dangaus Kara-lystë.

A. Svarinskas per visà savogyvenimà buvo uolus ir darb-ðtus kaip bitelë, taèiau nesu-

sikrovë þemiðkø turtø. Jis pa-liko mums ðviesià savo gyve-nimo brydæ lyg Paukðèiø takà,kuriuo atkeliavo su neuþgesin-ta Pirmosios Komunijos þva-kele. Perëjæs pusæ pasaulio,tuðèiomis sugráþo á Tëvynæ irtëviðkës kapø þemelëje atgulëAmþinojo poilsio ðalia berne-liø artojëliø, þuvusiø uþ tëvøtikëjimà ir Tëvynës laisvæ...

Iðsaugokime partizanø parkàMieli þmonës, staiga ðvys-

telëjo mintis – tartum monsin-joro Alfonso Svarinsko praðy-mas. Padarykime graþø darbà –iðsaugokime Partizanø parkà –kad neuþþeltø þole ir neuþgestøpartizanø pagarbos ir atmini-mo ugnelë, kad bûtø iðsaugotadidvyriø dvasia ir tautos at-mintis.

Sumanymas ákurti parkàmonsinjorui gimë lageryje. Ðisparkas galëtø tapti jaunimotraukos centru. Èia jau tiekdaug padaryta, ádëta darbo irðvento rûpesèio, kad bûtøsukurtas ðis kampelis – graþi irdidinga partizanø ðventovëmiðke, amþiais lietuvá gynu-siame nuo visokiø nelaimiø.Parke kiekvienais metais gegu-þæ turëtø bûti organizuojamosiðkilmës, kaip buvo ligi ðiol. Taibûtø puiki priemonë jaunimoauklëjimui ir graþus, didingaspaminklas monsinjoro Alfon-so Svarinsko atminimui.

Partizanas JonasKADÞIONIS

dos, nes uþmirðau Motinosvardà. Ilgai galvojau, kol prisi-miniau. Tai rodo, kaip mes bu-vome visiðkai fiziðkai ir dva-siðkai iðsekinti. O kaip iðkan-kinta buvo Motina, kiek iðliejoskausmo aðarø per pirmuosiusdu mano ákalinimus (antrasisbuvo 1958–1964 metais).

Kagëbistai stengësi manepaþeminti ir áskaudinti tëvus.Vienà kartà atvestas á tardymokabinetà pamaèiau savo suvar-gusá tëvà. Tardytojas kapito-nas Liniauskas, kilæs ið Kur-ðënø, paklausë tëvukà: „Kaipgyvenate?“. Tëvukas pasakë:„Vilniuje gyventi gerai. Yra irbaltos duonos, ir cigareèiø“.Tardytojas klausinëjo toliau:„Ar Ukmergëje nëra?“. O të-vukas atsakë: „Ukmergëje në-ra. Jei pro patamsá nueisi, taigal nustversi“. Jis atrodë suvar-gæs ir sunerimæs, nes prisiminësavo kanèias Ukmergës saugu-me. Tada að paþiûrëjau á tardy-tojà, kaip Napoleonas á Mas-kvà, ir jiems pasakiau: „Kaipnugyvenote lietuviø tautà, kadbaltos duonos negali gauti Uk-mergëje?“ Po to á kabinetà at-vedë Mamà Apolonijà. Mamadràsiai pasisveikino su manimiir pradëjo pasakoti: „Vakarbuvo atvaþiavæs pas mus ponasMackevièius. Jis nusiëmëskrybelæ ir pabuèiavo man ran-kà“. Að Mamai atsakiau: „Jie,

Mama, tau rankà buèiuoja, oman gyvam odà lupa...“ Mamanuleido galvà ir nutilo, ir kelitardytojai, buvæ kartu kabine-te, tylëjo ir nepasakë në þodþio.

Mama savo senatvæ pralei-do laikinoje pirkelëje, nes na-mai buvo sunaikinti. Slaugë sa-vo vyrà, mûsø tëvelá, kurisprieð mirtá neteko abiejø kojø.Ir kai jis 1973 metø lapkrièio23 dienà mirë, Mama liko gy-venti viena. Turëjo visà ûká –daug paukðèiø ir gyvuliø, mëgojaunimà. Per ðventes pasikvies-davo giminaièiø ir juos vaiðin-davo, o jaunimas mëgo savo bo-butæ. Ji nenorëjo vaþiuoti gy-venti pas sûnø ar dukterá ir at-sakydavo: „Ar að ubagë, kad ei-èiau pirkti duonos á krautuvæ?“

1976 metais per ðv. Kalëdasdar nuvaþiavo pas dukterá, betten greitai numirë. Laimei, kadgyvenimà baigë pas dukterá, one toje pirkelëje. Buvo parveþ-ta á gimtuosius Kadrënus,1977 metø sausio 22 dienàpalaidota Vidiðkiø kapinëse.“

Belieka pridurti, kad darprieð Nepriklausomybës atkû-rimà ið Lietuvos á Romà atva-þiavæs kardinolas VincentasSladkevièius kunigo Kazimie-ro J.Ambraso SJ paklaustas,kas atkûrus Nepriklausomybæbûtø geriausias Lietuvos Pre-zidentas, atsakë: „Geriausiaskandidatas á ðià vietà bûtø ku-nigas Alfonsas Svarinskas...“

StanislovasABROMAVIÈIUS

Uþsiprenumeruokite „Tremtiná“! „Lietuvos paðto“ skyriuose ir internetu prenumerata.post.ltgalite uþsiprenumeruoti savaitraðtá „Tremtinys“.

Prenumerata priimama iki kiekvieno mënesio 28 dienos.Prenumeratos indeksas 0117, kaina: 1 mën. – 8,16 Lt.

777772014 m. rugsëjo 5d.Nr. 33 (1103) Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Mûsø adresas: Laisvës al. 39, LT-44309, Kaunas, tel. (8 37) 323 204, faksas (8 37) 323 214.www.lpkts.lt, el. paðtas: tremtinys@zebra.lt

TremtinysLeidëjas LPKTS

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø,tremties ir tautos netekèiøatspindþiai“ remia

Ámonës kodas 3000 32645Ats./sàsk. Nr.LT18 70440600 0425 8365, AB „SEB“ bankas.

Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

2 spaudos lankaiTiraþas 2340 egz.

Redaktorë Jolita Navickienë. Redakcija: Dalia Maciukevièienë,Vesta Milerienë. Maketavo Rokas Sinkevièius

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X

S k e l b i m a iILSËKITËS RAMYBËJE

Motiejus Rudys-Lazdynas1922–2014

Gimë Trakø aps. Þasliø valsè.Rudþiø k. Nuo 1944 m. – DidþiosiosKovos apygardos A rinkinës Jovaro,Dramblio bûrio kovotojas, kuoposvadas. 1948 m. á Sibirà iðtremta motinaDomicelë, sesuo Jadvyga ir brolisBronius. Motiejus 1949 m. suimtasÐiauliuose, nuteistas 25 m. kalëti ir 10

metø tremties. Á Lietuva gráþo 1959 m. Buvo vienas ið 1992metais atkurtos DKA vadovø, surinko medþiagà ir apraðëtris deðimtis savo bendraþygiø.

Uþjauèiame draugus, gimines, artimuosius.Kaiðiadoriø kraðto pasiprieðinimo dalyviai

Bronislovas Stirbys1925–2014

Gimë Buèiûnø k. Girkalnio valsè.Raseiniø r. pasiturinèiø ûkininkø ðeimoje.Mokësi Girkalnio vidurinëje mokykloje.1949 m. su mama, trimis broliais ir seserimiiðtremtas á Irkutsko sr. Bodaibo r. Artio-movsko gyv. 1953 m. vedë tremtinæ TeklæÈerniauskaitæ. 1958 m. su ðeima gráþo áLietuvà. Gyveno Kaune, dirbo mechani-zacijos valdyboje „Kauno kranai“ bei

ámonëje „Kauno elektros tinklai“. Uþaugino dvi dukteris.Palaidotas Kauno Romainiø kapinëse.Uþjauèiame þmonà, dukteris su ðeimomis ir artimuosius.

LPKTS Kauno filialas

Lionginas Mikënas1930-2014Gimë Rokiðkio aps. Pandëlio valsè.

Suvaidiðkiø k. ðeðis vaikus auginusiojeðeimoje. Mokësi Lebedþiø pradinëjemokykloje. Uþ partizanø rëmimà tëvasir sesuo Janina buvo suimti, o Lionginàsu þmona, motina ir seserimi 1949 m.iðtrëmë á Irkutsko sr. Tiretës r. Karagû-no k. Dirbo miðko pramonëje, vëliau –

traukinio maðinistu. Tremtyje gimë sûnus ir duktë. 1957 m.ðeima gráþo á Lietuvà ir apsigyveno Rokiðkio r., Juodupëje.Ásidarbino audimo fabrike „Nemunas“. Baigë Lengvosiospramonës technikumà ir dirbo Realizacijos skyriaus virði-ninku. Dainavo ávairiuose ansambliuose, giedojo baþnyèioschore. Aktyviai dalyvavo LPKTS Rokiðkio filialo veikloje.

Palaidotas Panemunio kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame sûnø ir dukterá, vaikaièius,

seseris.LPKTS Rokiðkio filialas

Rugsëjo 13 d. (ðeðtadiená)Rokiðkio rajone ávyks þygisAlgimanto apygardos partiza-nø kovø keliais. Pradþia 10 val.Kamajuose, prie partizanø me-morialo. Vëliau vyksime á Rais-to eiguvà, Pandëlá, Panemuná,Plunksnoèiø miðkà ir Rokiðká(þiûrëkite á þemëlapá). Rokið-kio kultûros centro didþiojojesalëje ávyks renginio aptarimasir ðventinis koncertas.

Informacija tel. 8 614 16240Algis Kazulënas, el. paðtasakazulenas@gmail.com

Kvieèiame dalyvauti.

Rugsëjo 11–12 d. LietuvosRespublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salëje (Gediminopr. 53, I rûmai, Vilnius) ávykstarptautinë mokslinë konfe-rencija „1944 metai Lietuvojeir kaimyninëse ðalyse: oku-pacijoms besikeièiant“.

Rugsëjo 11 d. (ketvirta-diená):

10 val. konferencijos pra-dþia;

10.20 val. „Kremliaus pla-nai dël Lietuvos 1944 m. pir-moje pusëje“ – dr. ÈeslovasLaurinavièius (Lietuvos isto-rijos institutas);

10.50 val. „Lietuvos vietinërinktinë 1944 metais“ – dr. Al-fredas Rukðënas (LGGRTC);

11.20 val. „Sovietiniø parti-zanø veikla Lietuvoje 1944 m.pirmoje pusëje“ – AndriusTumavièius (LGGRTC);

11.50 val. „Armijos krajo-vos kontrþvalgyba ir AbverasVilniuje prieð bolðevikus. Ben-dradarbiavimas ar operatyvi-niai tarnybø þaidimai?“ – prof.habil. dr. Tomasz Balbus (Tau-tos atminties institutas, Len-kija);

12.20 val. diskusijos; per-trauka;

13.40 val. „Pirèiupiø kaimosunaikinimas 1944 m. birþelio3 d.“ – Rytas Narvydas(LGGRTC);

14.10 val. „Kauno ir Ðiauliøgetø likvidavimas 1944 m. va-

sarà“ – dr. Arûnas Bubnys(LGGRTC);

14.40 val. „Armijos krajo-vos Vilniaus apygarda sovietøokupacijos atþvilgiu 1944metais“ – prof. habil. dr. PiotrNiwinski (Gdansko universi-tetas, Lenkija);

15.10 val. „Kovos Lietu-voje ir Baltijos ðalyse 1944 m.vasarà“ – dr. Joachim Tauber(Ðiaurës Rytø Europos vokie-èiø kultûros ir istorijos insti-tutas, Vokietija);

15.40 val. diskusijos.Rugsëjo 12 d. (penkta-

diená):10 val. „Sovietø valstybës

saugumo veikla prieð tautinápogrindá“ – dr. Nikita Petro-vas („Memorial“ draugijosMokslinis, informacinis irðvietimo centras, Rusija);

10.30 val. „Visuomeninëpolitinë situacija Baltarusijojepaskutiniu nacistinës okupaci-jos laikotarpiu“ – doc. dr. Jev-genij Greben (Baltarusijos val-stybinis agrarinis technikosuniversitetas, Baltarusija);

11 val. „Sovietiniø repre-sijø pradþia Latvijoje 1944metais“ – dr. Ritvars Jansons(Latvijos okupacijos muziejus,Latvija);

11.30 val. „Ukrainos suki-lëliø pastangos áveikti frontolinijà 1944 metais. Planas ir joágyvendinimas“ – dr. RuslanZabilyj (Iðsivaduojamojo ju-

Ðvenèiausiosios Mergelës Marijos gimimo atlaidai ÐiluvojeRugsëjo 7 d. – Ðv. Jono Pauliaus II ir jaunimo bei pasaulio lietuviø diena;8 d. – Policijos, valstybës sienos apsaugos ir prieðgaisrinës gelbëjimo tarnybos darbuotojø diena;9 d. – Lietuvos kariuomenës diena; 12 val. melsimës uþ Lietuvos karius, partizanus, ðaulius

ir praðysime Dievo globos Tëvynei;10 d. – Kunigø diena;11 d. – Katalikiðkø bendruomeniø diena;12 d. – Ligoniø, slaugytojø ir medicinos darbuotojø diena;13 d. – Politikø, ðvietimo ir kultûros bei „Carito“ darbuotojø diena;14 d. – Ðeimø diena;15 d. – Vienuoliø diena.

dëjimo tyrimø centras, Uk-raina);

12 val. fotografijø parodos„Lozoraièiai kelyje á Laisvæ“,skirtos Lietuvos diplomatoStasio Lozoraièio 90-osiomsgimimo metinëms paminëti,atidarymas Seimo I rûmø fojë;

12.30 val. pertrauka;13.30 val. „Partizaninio

pasiprieðinimo pradþia Lietu-voje 1944 metais“ – EditaJankauskienë (LGGRTC);

14 val. „Kas èia ðeiminin-kas?“: LKP politikos naciona-liniai (tautiniai) aspektai“ – dr.Vladas Sirutavièius (Lietuvosistorijos institutas);

14.30 val. „Pirmieji sovieti-zacijos þingsniai Estijoje 1944metais“ – dr. Meelis Saueauk(Estijos istorinës atmintiesinstitutas, Estija);

15 val. „Sovietø represiniøstruktûrø steigimas ir átvirti-nimas Lietuvoje 1944 m. an-troje pusëje“ – dr. KristinaBurinskaitë (LGGRTC);

15.30 val. diskusijos.Registracija iki rugsëjo 8 d.

(pirmadienio) 17val. el. paðtu:istorija@lrs.lt. Registruojan-tis praðytume nurodyti vardà,pavardæ ir pagal galimybesinstitucijà ar visuomeninæ or-ganizacijà, kuriai Jûs atsto-vaujate.

Daugiau informacijos tele-fonais: (8 5) 275 1266, 2661521, 239 6318

Kaina 2 litai0,58 euro

88888 2014 m. rugsëjo 5 d. Nr. 33 (1103)Tremtinys

Prieð 25 metus Estijos, Lat-vijos ir Lietuvos gyventojai,siekdami priminti pasauliuiapie nusikaltimà, ávykdytà re-miantis Ribentropo ir Moloto-vo pasiraðyta sutartimi ir slap-taisiais protokolais, stojo á gyvàgrandinæ ir susikibo rankomisnuo Vilniaus iki Talino. Þmo-gus prie þmogaus...

Rugpjûèio 23-iosios popie-tæ ðilaliðkiai, palydëti Ðilalëskultûros centro orkestro melo-dijø, ið kartos á kartà suraðæpalinkëjimus Lietuvai, iðvykoá „Baltijos kelio sàðaukà“,Pumpënø kaimà, esantá Pasva-lio rajone. Ten mûsø þemieèiaiprieð 25 metus prisijungë priegyvos þmoniø grandinës, su-jungusios tris Baltijos ðalis. Á„Baltijos kelio sàðaukà“ iðvykosavivaldybës tarybos nariai,Lietuvos politiniø kaliniø irtremtiniø sàjungos Ðilalës fi-lialo, Þemaièiø kultûros drau-gijos Ðilalës skyriaus, ÐilalësSimono Gaudëðiaus gimnazi-jos skautø draugovës ir Pajûriojaunøjø ðauliø 10-osios kuoposatstovai.

Raðydami palinkëjimus Lie-tuvai ið kartos á kartà, supra-tome, kad pamirðti Baltijoskelio negalima, kaip negalimauþmirðti ir prieþasties, dël ku-rios prieð 25 metus stojomeþmogus prie þmogaus. LPKTSÐilalës filialo pirmininkë Tere-së Ûksienë, Baltijos kelio or-ganizatorius Kazimieras Juk-

Baltijos kelià prisimenantnius, savivaldybës administra-cijos direktoriaus pavaduotojaVera Macienë, Loreta Kalni-kaitë, Eugenijus Ivanauskasprisiminë Baltijos kelià kaipnepakartojamà patirtá, vieny-bës dþiaugsmà, lydintá iki ðiol.

Taèiau linkëti prisimintireikia ne tik Lietuvai. Ðiø metøistorijos dar kartà primena,kad per trumpai laikëme iðkëlærankas, dar ne visi prabudo iðpatenkintøjø miego.

Prieð penkerius metus rug-pjûèio 23 dienà Ðilalës rajonodelegacija dalyvavo rajonopartneriø ðventëje Lenkijoje.Iðvakarëse vietiniai þurnalistaiklausë mûsø nuomonës apiemiesto ðventæ, mûsø dþiaug-smus ir rûpesèius. Neiðken-tëme ir priminëme, kad rug-pjûèio 23 dienà Baltijos ðalysprisimena Juodojo kaspino irBaltijos kelio dienà. Pakvietë-me visus ðventës dalyvius pri-sijungti ir dalyvauti. Paþadasbuvo duotas. Taèiau artëjantnumatytam laikui supratome,kad vieðos akcijos nebus ir áscenà mûsø nekvies. Koncer-tas vyko miesto amfiteatre,þiûrovø daug. Atëjus minëjimolaikui mûsø delegacija vienin-gai pakilome ir susiëmëmerankomis. Prie maþo mûsø bû-relio nieko neklausdamos pri-sijungë Gruzijos, Ukrainosdelegacijos. Nors niekas gar-siai nepraneðë, kas vyksta, fo-toaparatai ir kameros atsisuko

„Kas tas Montë? Po vel-niø!“ – toká klausimà suimtamAugustinui Rimkui uþdavëkeikdamasis Darbënø stribo-kijos virðininkas Pasternakas.Vyras buvo tardomas kasdien,nes iðdavikas saugumui buvoviskà smulkiai iðpliurpæs. Ta-buretë, ant kurios buvo paso-dintas A. Rimkus, tardymokambaryje Darbënø striboki-joje buvo prisukta varþtais priegrindø, nes kartà tardomaspartizanas Juozas Galdikas suja voþë tardytojui, o pats ið-ðoko pro langà ir pabëgo.

A. Rimkus, neiðtvëræs kan-kinimø, pasidavë. Buvo nuteis-tas 25 metus sunkiøjø darbøkalëjimo Sibire. Tik mirus Sta-linui, 10 metø praleidæs lage-ryje, gráþo á Tëvynæ, á gimtuo-sius Kumpikus.

Daug Lietuvos þmoniø pokaro palaikë ryðius su pasi-traukusiais á miðkà jaunuoliais.A. Rimkus buvo ið nemaþoûkio, tas partizanus suðelpda-vo tai maistu, tai drabuþiais, taiavalyne.

Vienà 1947 metø rudensvakarà jam buvo praneðta, kadmiðke yra suþeistas Kardo rin-ktinës vadas Kazys Kontrimas-Montë. K. Kontrimas turëjonet tris slapyvardþius: Montë,Tëvas ir Kontautas. Per susi-

„Okupanto vergu nebûsiu!“ðaudymà Vaineikiø miðkuosepartizanas Montë stribokø bu-vo suþeistas á abi kojas.

Ryðininkas Stefas Puðko-rius naktá raitas pasiekë su-þeistàjá. Partizanà uþkëlë antarklio ir atjojo pas A. Rimkø.Ten já paslëpë ir gydë dvi sa-vaites. Sutvirtëjæs ir pagijæsMontë gráþo pas kovos bendra-þygius.

Kardo rinktinës vadasK.Kontrimas-Montë turëjo ne-maþà bûrá partizanø. Jo bûryjeglaudësi Skuodo, Salantø, Kar-tenos, Kretingos, Palangos irdaug kitø aplinkiniø rajonøjaunuoliai, su ginklu rankoseprieðinæsi okupantui. Kovotidël Lietuvos laisvës buvo pa-sitraukæ á miðkà ir du K. Kon-trimo broliai Pranas ir Adolfas.Jie slëpësi pas Jonà Vasiliaus-kà darþinëje. Iðdavikui „pasi-darbavus“ abu buvo suimti irnuteisti po 25 metus.

1948 partizanø Kontrimøtëvus iðtrëmë á Sibirà. Ðeimabuvo nemaþa. Ûkis didelis,tvarkingas: 39 hektarai aria-mos þemës ir 20 hektarø mið-ko. Ðeima uþaugino penkis sû-nus ir tris dukteris. Sibire atsi-dûrë visi, iðskyrus tris broliuspartizanus. Stribokai taip buvo

ásiutæ, kad ne tik visà ðeimàiðtrëmë, bet po keliø dienøatvarë kelis vikðrinius trakto-rius ir visus pastatus suardë ikipat pamatø.

Vienas stribø pakalikas jauanksèiau buvo girdëjæs, kad pasA. Serapinà yra paslëptos par-tizanø Kontrimø ðauliø unifor-mos. Darydami kratà uniformassurado, ir A. Serapinui nuo-sprendis – 25 metai. Kalëjo 10metø. Ir Stefanui Puðkoriui uþMontës gelbëjimà buvo atsei-

këta 25 metai. Kalëjo 10 metø.Pats stebëjau tø dienø ávy-

kius. 1952 metais lankiauGrûðlaukës septynmetæ moky-klà. Pas mus gyveno nuo trem-ties á Sibirà pabëgæs Kontrimøgiminaitis Antanas Stropus. Joðeima buvo iðtremta. Tik jisspëjo pasislëpti.

Buvo ruduo. Temo. Tikstaiga pasigirdo baisiausias su-siðaudymas. Iðbëgome á laukà.Àþuolijos miðkas buvo netolimûsø namø. Raketomis buvoapðviesti ne tik miðkai, bet irlaukai. Visas dangus ðvytëjonuo leidþiamø raketø. Mamapaklausë: „Ar vël karas prasi-dëjo?“ A. Stropus nusiminæsmamai atsakë: Nebëra KazelioKontrimo, nebëra“. Taip ir bu-vo. Já uþ nemaþà pinigø sumàiðdavë P. L. (redakcijai pavar-dë þinoma). Nors ilgai buvopartizanø ryðininku, bet susi-gundë didþiule premija ir tapoiðdaviku.

Tà vakarà pas P. L. atëjoK.Kontrimas ir Pranas Konèius.P. Konèius kaþkà negero nu-jautë, nepanorëjo áeiti. K. Kon-trimas jam liepë palaukti lau-ke. Pravëræs duris þengë á trobàir... pasipylë ðûviø kruða ið visøkampø. K. Kontrimo kûnas

buvo kulkø suvarpytas taip,kad net patys stribai stebëjosi.Pranas Konèius, iðgirdæs ðû-vius, pasileido bëgti. Bëgda-mas ðaudë á kiekvienà sutiktàsovietø kareivá...

Iðdavikui saugumas pasky-rë premijà ir gyvenamàjá plotàKlaipëdoje.

P. Konèius-Adomas slaps-tësi Didþiuosiuose Þalimuosepas ûkininkus Drungilus. Iðsi-slapstë iki 1965 metø. Taèiauvienà rytà milicijai ir rajonosaugumui apsiautus Drungilønamus, praðomas ið bunkerioiðlásti ir pasiduoti, Pranas Kon-èius garbingai þuvo. „Rusamsvergu nebûsiu“ – pasakë ir pa-sigirdo ðûvis.

Taip þuvo paskutinis Þe-maitijos Kardo rinktinës parti-zanas. Tais paèiais metais buvonuðautas ir Aukðtaitijos parti-zanas A. Kraujelis-Siaubûnas.

Dabar Didþiuosiuose Þali-muose prie Drungilø sodybospastatytas kryþius ir paminkli-nis akmuo partizanui P. Kon-èiui-Adomui atminti. Kardorinktinës partizanø vadui Ka-ziui Kontrimui atminti jo þû-ties vietoje pastatytas kryþiusir paminklinis akmuo. Tuopasirûpino buvæ tremtiniai beipolitiniai kaliniai.

Juozas BAUÞYS

K. Kontrimas-Montë ir P.Konèius-Adomas. Apie 1951metus. Kontrimø ðeimosarchyvo ir Skuodo muzie-jaus fondø nuotrauka

á þiûrovus. Bièiuliai ið Gruzijosir Ukrainos rankø ðiluma pa-liudijo, kad supranta ir pri-taria. Smagu buvo iðgirsti þo-dþius, kad mus palaiko. Ma-nau, kad minint Baltijos keliàturëtø uþ rankø susikibti visaEuropa – ir nukentëjusioji, iruþsimerkusioji prie milijonøkanèià.

Ðiø metø kelionëje prisi-minimus keitë dainos, mûsøjaunoji karta dþiaugësi galë-dama dalyvauti istorinëje ke-lionëje. Netrukdë nei pliau-piantis lietus, nei þaibai. Iðsi-rikiavome þmogus prie þmo-gaus. Pagarbiai plevësavo Lie-tuvos istorinë ir tautinë vëlia-vos, Lietuvos partizanø Kæstu-èio apygardos, LPKTS Ðilalësfilialo, ðauliø, þemaièiø vë-liavos.

Ðilalës rajono delegacija ið-siskyrë ne tik dideliu jaunøþmoniø bûriu, bet ir energijabei skambiomis dainomis, to-dël prie ðilaliðkiø pabendrautistabtelëjo kraðto apsaugos mi-nistras Juozas Olekas, signata-rai Kazimieras Uoka ir Broni-slovas Genzelis, Ðilalës garbëspilietis Albinas Kentra bei Ði-lalës kraðtieèiø draugijos pir-mininkas Virginijus Jocys.

Á namus gráþome pakiliosnuotaikos, lydimi graþiø dainøskambesio ir prisimindami,kad ið kartos á kartà dar yra kàperduoti.

Loreta KALNIKAITËJaunosios skautës su LPKTS Ðilalës filialo pirmininkeTerese Ûksiene

Po 25 metø vël sustojome Baltijos kelyje