TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Šarū nas Čer niaus kass.cerniauskas@diena.lt

Rin ko si iš bran giau siųBa landį Kal va rijų tur gaus va dovybė pa si rin ko tur gaus prie žiūros kon kur so laimė toją – nu tar ta, kad už 786,5 tūkst. litų tur gavietę sau gos ir va lys bend ro vių „P.Duss man“ ir „Ter mo ma ti ka“ kon sor ciu mas.

Iš visų kon kur si nių pa si ūlymų pa si rink ta ant ra did žiau sia kaina. Di desnę pa si ūlė tik bend rovė „Ak vi ja“, norė ju si turgų tvar ky ti ir pri žiūrė ti už dau giau kaip mi li joną litų. Ma žiau sią kainą (214,6 tūkst. litų) pa si ūlė bend ro vių „Tu kompa“ ir „Ap sau gos koman da“ kon sor ciu mas.

Todėl, kad esu vilnieTis penkTadienis, spalio 15 d., 2010 m. nr. 197 (853) diena.lt

Tur gus – pi nigų šluo ta

1 Lt

Sei mas tu ri pa ra šy ti, kad duo na kai nuos du li tus, pie nas – litą, o Kalėdų pro ga vis kas dar perpus at pigs.

Pi ni gus ga li ma ne tik išp lau ti, bet ir išš luo ti. Taip turė jo ma ny ti Kal va rijų tur gaus va do vybė, už turgaus prie žiūrą keti nu si per mokė ti pusę mi li jo no litų.

Lenkai nori pa keis ti vi susBalsų, rei ka lingų pa skir ti naują merą, nie kaip ne suk rapš tantys Vil niaus val dan tie ji į koa li ciją pra dėjo vi lio ti Lie tu vos lenkų rinkimų ak ci jos frak ciją. Bet len kai at kaklūs. Pa rem ti kon ser va to rių kan di datą į Vil niaus me rus Raimundą Alekną jie ža da tik ta da, jei at si sta ty dins visa sostinės valdžia.

Miestas 3p.

Egzotiška vieta – valgykla „Dzūkija“

teMa 8p.

Įkai niai: buvęs tur gaus va do vas manė, kad be 700 tūkst. litų tur gaus neišš luo si. To mo Mozū ros mon ta žas3

Pradėkime dieną su „Vilniaus diena“ ir gardžia kaVa!

Prenumerata su Pristatymutik 168 lt240

Jau šiandien „ViLniaus dienos“ skaitytoJams

speciaLus dienraščio priedas

Sauso valymo ir skalbimo paslaugos

Odos gaminių valymui

–30%Ozo g. 25 (PC „Ermitažas“) • Ozo g. 18

(PC „Ozas“, I a.) • Konstitucijos pr. 12 • Jonažolių g. 1 (PC „Iki“) • Molėtų g. 13

(PC „Link Molėtų“) • Vydūno g. 4 (PC „Rimi“) • Antakalnio g. 73 (PC „Iki“)

Mus rasite:

prem je ras AndriusKubiliusant kai nių nie -ka da ne ri bos.7p.

penktADIenIS, SpAlIo 15, 20102

miestas

Lu kas Mik ne vi čiusl.miknevicius@diena.lt

Ter mi nus nu kė lė2009-ųjų pra džio je Vil niaus re-gio no plėt ros ta ry ba nu spren dė skir ti ES struk tū ri nių fon dų lė šų, už ku rias tu rė tų bū ti re konst ruo-tas Ge le ži nio Vil ko gat vės ruo žas tarp A.Goš tau to ir M.K.Čiur lio-nio gat vių. Nors di džio ji Ge le ži nio Vil ko gat vės da lis jau su tvar ky ta, šia me ruo že vai ruo to jai pri vers-ti kra ty tis per duo bes. Be to, čia įvyks ta ne ma žai ava ri jų.

Vil niaus re gio no plėt ros ta ry bai nu spren dus, kad šį pro jek tą ver ta fi nan suo ti, sos ti nės sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jai rei kė jo skelb ti ran gos dar bų pir ki mo kon kur są ir, iš si rin kus nu ga lė to ją, kreip tis į Trans por to in ves ti ci jų di rek ci ją, kad ši iš mo kė tų skir tas lė šas. Ta-čiau kon kur sas ne pas kelb tas iki šiol, o dėl sa vi val dy bės ne veiks-nu mo ran ko mis skės čio ja ir Su si-sie ki mo mi nis te ri jos pa rei gū nai.

„Sa vi val dy bė nie kaip ne su-ren gia kon kur so. Jie vis ati de da ter mi ną, ka da tu ri atei ti ir pa pra-šy ti pi ni gų. Iki šiol tas ter mi nas bu vo sau sio pa bai ga, da bar vėl nu kė lė į pa va sa rį“, – sa kė su si sie-ki mo mi nist ro Eli gi jaus Ma siu lio pa ta rė jas Mar ty nas Čer kaus kas.

Pa sak jo, Ge le ži nio Vil ko gat vės re konst ruk ci jai pi ni gai nie kur ne-dings, nes šios lė šos yra skir tos 2007–2013 m. ES pa ra mos lai-ko tar piu, ta čiau ste bi na tai, kad sa vi val dy bė nie ko ne da ro, kai tam yra vi sos ga li my bės.

Re konst ruk ci ja įstri go stal čiuo se

Spar ta: norsšiosGeležinioVilkogatvėsdaliesrekonstrukcijailėšosnumatytosjaupriešdvejusmetus,nėraneinaujoasfalto,neiestakados. GediminoBartuškosnuotr.

Sos ti nės val di nin kai nie kaip ne su geba pra dė ti da lies Ge le ži nio Vil ko gat vės re konst ruk ci jos, nors mi li jo ni nės lė šos tam nu ma ty tos jau prieš dve jus me tus.

Trans por to in ves ti ci jų di rek-ci jos Struk tū ri nių fon dų sky riaus spe cia lis tė Jur gi ta Rim ku vie nė pa tvir ti no, kad sos ti nės sa vi val-dy bė ne se niai nu kė lė da tą, ka da tu rė tų pa teik ti pa raiš ką dėl fi nan-sa vi mo. Be to, pa sak jos, sa vi val-dy bės ini cia ty va bu vo pa keis tas ir pa ts pro jek tas. Pa gal pir mi nį va rian tą Ge le ži nio Vil ko gat vė tu rė jo bū ti re konst ruo ta ne iki M.K.Čiur lio nio, o iki pat V.Pie-ta rio gat vės.

„Sa vi val dy bė tu ri įvyk dy ti vie-šuo sius dar bų pir ki mus, ta da pa teik ti mums pa raiš ką ir gau ti fi nan sa vi mą. Ta čiau pir ki mai neat lik ti“, – tei gė J.Rim ku vie nė.

Kon kur so dar nė raVil niaus sa vi val dy bės In ves ti ci jų po sky rio ve dė ja Ilo na Lan ki nin-kie nė pri pa ži no, kad šio Ge le ži nio Vil ko gat vės ruo žo re konst ruk ci ja už si tę sė, ta čiau, pa sak jos, dėl to kal ta Vy riau sy bė.

„At si ra do bė dų, nes no rint vyk dy ti nu ma ty tus dar bus rei-

kė tų kirs ti ap link gat vę au gan čius me džius, ku rie yra vals ty bi nis miš kas. Kad ga lė tu me jį kirs ti, rei kia at ski ro Vy riau sy bės nu-ta ri mo. To kie nu ta ri mai vie nam pro jek tui ne prii ma mi, jie prii-ma mi pro jek tų gru pėms, to dėl tu-ri me lauk ti, kol sa vo dar bą at liks Vy riau sy bė. Ka da tai bus pa da-ry ta, pri klau so ne nuo mū sų“, – aiš ki no I.Lan ki nin kie nė.

Anot jos, sos ti nės sa vi val dy bė Vy riau sy bei yra pa tei ku si vi sus rei ka lin gus do ku men tus, kad šis nu ta ri mas bū tų priim tas kuo grei čiau.

Da bar nu sta ty tas ter mi nas, iki ka da sa vi val dy bė tu ri pa teik ti pa raiš ką, jei no ri gau ti Ge le ži nio Vil ko gat vės ruo žo tarp A.Goš-tau to ir M.K.Čiur lio nio gat vių

re konst ruk ci jos fi nan sa vi mą, yra atei nan čių me tų ba lan džio 30 d.

Nors I.Lan ki nin kie nė ti ki no, kad iki to lai ko vis kas bus pa-da ry ta, abe jo nių vis dėl to ky la. Kon kur sas dėl gat vės re konst ruk-ci jos dar bų pir ki mo tu rė jo bū ti pa skelb tas iki spa lio 1 d., ta čiau jo kio kvie ti mo bend ro vėms teik ti pa siū ly mus vis dar nė ra.

Dar bų kai na su ma žė joGa vu si ES pa ra mą sos ti nės sa-vi val dy bės ad mi nist ra ci ja ke ti na re konst ruo ti 1121 m il gio Ge le ži-nio Vil ko gat vės ruo žą ir pa sta-ty ti 177 m es ta ka dą, ku ri jung tų Ge le ži nio Vil ko ir A.Goš tau to gat ves.

Anks čiau bu vo skai čiuo ja ma, kad vi sas šis pro jek tas tu rė tų

kai nuo ti 35 mln. li tų. 17,5 mln. li tų tu rė jo su da ry ti ES pa ra ma, 2,2 mln. li tų – vals ty bės biu-dže to, o 15,3 mln. li tų – sa vi-val dy bės biu dže to lė šos. Ta čiau nuo ta da, kai šio Ge le ži nio Vil ko gat vės ruo žo re konst ruk ci ja dar tik bu vo dė lio ja ma val di nin kų gal vo se, sta ty bų kai nos ge ro kai su ma žė jo.

„At li ko me nau jus skai čia vi mus. Da bar ma no me, kad šis pro jek tas iš vi so kai nuos apie 25 mln. li tų. Ati tin ka mai ma žė tų ir da lis, ku rią rei kė tų pri dė ti sa vi val dy bei“, – tei gė I.Lan ki nin kie nė.

Anot jos, ga vus pa ra mą ir pra-dė jus re konst ruk ci ją, vi si nu ma-ty ti dar bai šia me Ge le ži nio Vil ko gat vės ruo že bū tų at lik ti per 20 mė ne sių.

Vy te nis Ra džiū nasv.radziunas@diena.lt

Tre čia die nio va ka rą apie 19 val. Vil niu je po li ci jos pa rei gū nai skubė jo prie Vy riau sy bės rū mų. Čia krovininis automobilis „Ford Tran sit“ ap ga di no prie pa ra di nių du rų ve dan tį til te lį.

Au to mo bi lio prie ka bo je svo rių kė li mo įren gi nį ve žan tis vai-

ruo to jas mė gi no perva žiuo ti po til te liu į Vy riau sy bę ir jį kliu dė. Til te lis ap ga din tas ne smar kiai – nu plėš ta jo plas ti ki nės ap dai los da lis.

Nors neat sar gaus vai ruo to jo pa sta tui pa da ry ti nuo sto liai iš pa-žiū ros tu rė tų bū ti ne di de li, V.Ku-dir kos aikš tė je ant suo le lio sė dė-ju si gru pe lė jau nuo lių juo ka vo, kad til te lio re mon tas tik riau siai at sieis ke lis mi li jo nus li tų.

Ap ga di no Vy riau sy bę

Nep ra lin do: įVyriausybėsrūmusvedantistiltelissunkvežimiuipasirodėperžemas. VisvaldoMorkevičiausnuotr.

Sa vi val dy bė niekaip ne su ren gia kon kur so. Jie vis ati de da ter mi ną, ka da tu ri atei ti ir pa pra šy ti pi ni gų.

Mar ty nas Čer kaus kas:

Spra gė sių traš kė ji mas, gar sus kva to ji mas, try pi mas ko jo mis ir švil pi mas – taip va kar va ka re žiūro vus prie Lie tu vos na cio na li nio dra mos teat ro (LNDT) pa si ti ko maž daug pus šim tis stu den tų.

Šia ak ci ja bū si mie ji ak to riai, mu-zi kan tai ir šo kė jai no rė jo pa ro dy-ti sa vo po žiū rį į si tua ci ją LNDT. „Kai yra toks teat ras, kaip, pa vyz-džiui, „Do mi no“, jis yra ko mer ci-nis ir ten ga li mi to kie da ly kai kaip spra gė sių val gy mas. Mū sų nuo-mo ne, LNDT tu rė tų bū ti aukš-čiau už vi sa tai. Bet da bar čia taip pat la biau siai rū pi na ma si ko mer-ci ja“, – kal bė jo vie nas iš ak ci jos da ly vių ket vir to kur so Lie tu vos mu zi kos ir teat ro aka de mi jos stu-den tas Mar ty nas Vai do tas.

Pa sak jo, min tis su reng ti pa-na šią ak ci ją stu den tams kir bė jo jau se niai. O da bar, kai da bar ti nis teat ro va do vas Adol fas Ve čers kis vėl kan di da tuo ja to liau ei ti šias pa rei gas, jau nuo liai nu spren dė ją įgy ven din ti. „Tik po to, kai

Pro tes tavo prieš A.Ve čers kį

Nuo mo nė: būsimiaktoriai,muzikantaiiršokėjaiįsitikinę,kadLNDTvirtokomerciniu. GediminoBartuškosnuotr.

su ta rė me šio to im tis pa tys, su-ži no jo me, kad ir re ži sie riai tu ri pa na šių min čių“, – pa sa ko jo M.Vai do tas.

Lie tu vos teat ra lai va kar laiš ku krei pė si į Pre zi den tę Da lią Gry-baus kai tę ir kul tū ros mi nist rą Arū ną Ge lū ną dėl si tua ci jos LNDT.

„Rep re zen ta ci nė je Lie tu vos teat ro sce no je die gia mas ko mer-ci nio po bū džio pri va taus teat ro

mo de lis, ku ris prieš ta rau ja teat ro nuo sta tams“, – ra šo ma pen kių re ži sie rių ir aš tuo nių teat ro lo gų laiš ke.

Krei pi mo si au to rių tei gi mu, šiuo me tu Kul tū ros mi nis te ri jos pa skelb tam LNDT va do vo kon-kur sui įta ką ga li da ry ti po li ti kai, siek da mi, kad teat rui va do vau ti lik tų da bar ti nis ge ne ra li nis di-rek to rius A.Ve čers kis.

VD, BNS inf.

penktADIenIS, SpAlIo 15, 2010 3

miestas

Kaip „Vil niaus die nai“ tei gė „Ap sau gos ko

man dos“ ge ne ra li nis di rek to rius Ju lius Ado mai tis, už to kią kai ną, ko kią siū lė jo įmo nė ir „Tu kompa“, bū tų ga li ma ir už tik rin ti tin ka mą tur gaus prie žiū rą, ir užsi dirb ti. J.Ado mai tis ne siė mė vertin ti, ko dėl kon ku ren tai tas pa čias pa slau gas su ma nė teik ti už daugiau nei tris syk di des nę kai ną.

Nut rauks su tar tįKal va ri jų tur gaus val dy bos pirmi nin kas, me ro pa ta rė jas Kęs tutis Bin kaus kas „Vil niaus die nai“ tei gė, esą ši su tar tis su da ry ta buvu sios tur gaus ad mi nist ra ci jos, kai tur ga vie tei va do va vo Aud rius Ba raus kas. K.Bin kaus ko tei gi mu, su tar tis, pa gal ku rią „P.Duss man“ ir „Ter mo ma ti kai“ tu ri bū ti iš mokė ta 786,5 tūkst. li tų, tu ri bū ti nutrauk ta. Be to, šio kon kur so re zulta tai jau ap skųs ti teis mui.

„Prieš ko kį mė ne sį iki kon kur so įvyk dy mo die nos val dy bos sprendi mu bu vo nu ro dy ta su reng ti pre li mi na rią ap klau są, – pri simi nė K.Bin kaus kas. – O jis (A.Baraus kas – red. pa st.) tik riau siai jau bu vo už si mo jęs pirk ti, ir ne pi giau siai. Tai nuo sa vi val dy bės

bu vo sle pia ma. Bu vo pa si ra šy ta su tar tis – taip pat prieš ta raujant val dy bai. Kai nos sky rė si ne pro cen tais, o kar tais. Di rek to rius bu vo įpa rei go tas nu trauk ti sutar tį, bet jos ne nut rau kė. Priim tas nau jas di rek to rius ėmė si ini ciaty vos su tar tį nu trauk ti, nes tai ne nau din ga. Per me tus tur gavie tė pra ras tų apie pu sę mi li jo no li tų.“

Lau kia au di toAnot tur gaus val dy bos pir mi ninko, bus skel bia mas nau jas tur gaus prie žiū ros kon kur sas. Ta čiau tai dar ne vis kas. Esą ga li bū ti, jog sos ti nės sa vi val dy bė sieks, kad bu vęs tur gaus va do vas A.Ba rauskas at sa ky tų už pa da ry tą ža lą.

„Kai pa si ra šė su tar tį, turgaus dar buo to jai pe rė jo į „P.Duss man“ – da bar tur gus ne be tu ri sa vų iš tek lių šiems darbams at lik ti. Is to ri ja links ma. Neat mes ti nas va rian tas, kad bus pa da ry ti ofi cia lūs veiks mai“, – sa kė K.Bin kaus kas, pa klaus tas ar dėl anks tes nės tur gaus ad mi nistra ci jos veik los bus krei pia ma si į tei sė sau gą.

Pa sak jo, dar neap sisp ręs ta, ar dėl bu vu sio tur gaus di rek to riaus veiks mų bus kreip ta si į tei sėsau gos ins ti tu ci jas. Tur gaus valdy ba dėl to tu rė tų ap si spręs ti po to, kai sa vi val dy bės kont ro lie rius Ša rū nas Sku čas pa teiks šiuo me tu bai gia mą tur gaus veik los au di to ata skai tą.

Anks čiau Š.Sku čas yra mi nė jęs, kad anks tes nės tur gaus va dovy bės pa da ry ta ža la, jei ne bus nu trauk tos tam tik ros su tar tys, ga li siek ti iki mi li jo no li tų.

Tur gus – pi ni gų šluo ta

Ša rū nas Čer niaus kass.cerniauskas@diena.lt

Per si gal vo jo per die nąNo rint iš me ro po sto iš vers ti Vilių Na vic ką ir į jo kė dę pa so dinti Tė vy nės są jun gosLie tu vos krikš čio nių de mok ra tų (TSLKD) frak ci jos se niū ną Rai mun dą Alekną, val dan tie siems rei kia bent 26 bal sų. Šiuo me tu koa li ci ja gali ti kė tis tik 20–24 po li ti kų palai ky mo. Jei gu prie val dan čių jų pri si dės sep ty nis mies to ta ry bos na rius vie ni jan ti Lie tu vos len kų rin ki mų ak ci jos (LLRA) frak ci ja, bal sų bus dau giau ne gu už tek tinai.

LLRA frak ci jos se niū nės pava duo to jas Ja ros la vas Ka mins kis va kar po piet „Vil niaus die nai“ tvir ti no, kad len kų po li ti kai sulau kė pa siū ly mo jung tis prie valdan čio sios dau gu mos.

„Tai ap si ri bo jo ke liais skam bučiais. Skam bi no kon ser va to riai, bet spren di mas dėl ko kių nors su si ti ki mų dar ne priim tas“, – kal bė jo J.Ka mins kis.

De ry bas su len kais pa tvir ti no ir R.Alek na. „Vis kas jų ran ko se. Kol dar ne bu vo me su si ti kę, sun ku kal bė ti, bet LLRA su ti ki mas sės ti prie de ry bų sta lo duo da tam tik rą vil tį. Ma no nuo mo ne, LLRA bū tų la bai rim ta par tne rė, ku ri koa lici jai su teik tų la bai daug sta bilu mo“, – „Vil niaus die nai“ sa kė

kan di da tas į me ro po stą. Ta čiau de ry bos bai gė si nė ne pra si dė jusios. Dar bo die nai ar tė jant į pabai gą, LLRA frak ci ja mies to tary bo je pa reiš kė ne si dė sian ti prie val dan čių jų.

Esą tai bū tų įma no ma tik to kiu at ve ju, jei iš kė dės bū tų iš vers tas ne tik me ras V.Na vic kas, bet ir ki ti aukš ti pa rei gū nai: Li be ra lų ir cent ro są jun gos (LiCS) vi ceme rai Sta nis lo vas Šriū bė nas bei Gin tau tas Bab ra vi čius, so cial demok ra tai vi ce me ras Ro mas Adoma vi čius bei ad mi nist ra ci jos direk to rius Vy tau tas Mi lė nas ir vi si jo pa va duo to jai.

No ri aukš tų po stųAiš kin da mas stai ga pa ki tu sią LLRA nuo mo nę, J.Ka mins kis „Vil niaus die nai“ už si mi nė, kad len kai į vi ce me ro ar ad mi nist raci jos va do vo po stą mie lai pa sodin tų ir sa viš kį. Juo lab kad ki tos frak ci jos esą už si ma nė iš lai ky ti ne pel ny tai di de lę įta ką mies to val džio je.

„Aps kai čia vo me, kad mums tai ne nau din ga. Ne no ri me bū ti da bar ti nės koa li ci jos gel bė to jai. Tai tu ri bū ti nau ja, ko ky biš ka koa li ci ja. Kal bė tis dėl da ly vavi mo koa li ci jo je mes ga li me, bet ke lia me sa vo są ly gas. Są ly gos ga na nor ma lios. Ats ta ty din ki te me rą, vi ce me rus, ad mi nist raci jos di rek to rių. Mes, sa ky kim,

gal būt ka da nors ką nors ir gi siūly si me, – užuo mi no mis kal bė jo LLRA at sto vas. – LiCS su pen kių žmo nių frak ci ja no ri iš lai ky ti du vi ce me rų po stus. Li be ra lų są jū dis gaus vie ną vi ce me rą. Sa vi val dy bė juk ne gu mi nė.“

Me ro ver ti mas – tik spek tak lis?J.Ka mins kio tei gi mu, TSLKD pa da rė vis ką, kad su kel tų chaosą mies to val džio je. Esą ga li bū ti, jog me ras V.Na vic kas iš par ti jos pa ša lin tas są mo nin gai, kad ga lėtų lais vai ir ne var žo mai prie šin tis ap si mes ti niams par ti jos ban dymams jį nu vers ti.

„No ri ma iš si va ly ti mun du rą pa si tel kiant ki tus. Ar jums neatro do, kad tai bu vo už prog ramuo ta? Jei gu jie, kal bu apie konser va to rius, ne bū tų iš me tę me ro iš par ti jos, jie tu rė tų sver tus, kad jis pa ra šy tų at si sta ty di ni mo pareiš ki mą. O jie iš me tė jį iš parti jos ir da bar ne tu ri sver tų. Tai ką? Jie ne gal vo jo, kad ne tu rės to žmo gaus kont ro lės, kai jis ne bus par ti nis? Gal vo jo, aiš ku“, – įtari mus bė rė po li ti kas.

Tie sa, LLRA dar ne ta rė griež to „ne“, ar da ly vau ti val dan čiojo je koa li ci jo je. Tam rei kia la bai ne daug – kad tik at si sta ty din tų vi si mies tą val dan tys po li ti kai. „Tu riu vil ties, kad jie su tiks su to mis są ly go mis“, – re ziu ma vo J.Ka mins kis.

Len kai me ro vers ti ne pa dės

Ti kė jo si su tau py ti

Bu vęs Kal va ri jų tur gaus va do vas A.Ba raus kas ti ki na, kad ki ti konkur so da ly viai, pa siū lę ge ro kai ma žes nes kai nas, tie siog ne bū tų ga lė ję už tik rin ti tin ka mos tur gaus prie žiū ros. Be to, įsi gi jus pa slau gų už 786,5 tūkst. li tų esą bū tų su taupy ta 200 tūkst. li tų.„Tur būt lo giš ka, kad be veik op tima liai pri žiū rint to kią te ri to ri ją, to kius plo tus, neį ma no ma už 215 tūkst. li tų ką nors pa da ry ti. Vi sų ant ra, griež ti sa ni ta ri jos, hi gie nos, tvar kos rei ka la vi mai. Įmo nės tuos rei ka la vi mus tu ri ati tik ti. Priė jo me

spren di mą, kad tai yra ne ma ža ga li my bė su tau py ti 200 tūkst. li tų per me tus. Net gi dau giau. Nema tau čia nie ko blo go“, – „Vil niaus die nai“ sa kė A.Ba raus kas.Anot jo, tur gus iki tol už siė mė tuo, kuo ne tu rė tų už siim ti. Esą įmonių sam dy mas at lik ti va ly mo ir ap sau gos dar bus eko no miš kai pa grįs tas ir lo giš kas. „Ma no ir K.Bin kaus ko nuo mo nės ne la bai su ta po. Bet tą spren di mą priėmiau drą siai, jaus da mas, kad su tau py siu lė šų“, – pri dū rė bu vęs tur gaus va do vas.

Kai pa si ra šė su tar tį, tur gaus dar buo tojai pe rė jo į „P.Dussman“ – da bar tur gus ne be tu ri sa vų iš teklių šiems dar bams at lik ti.

1

Bal sų nau jam me rui pa skir ti nie kaip ne suk rapš tan tys Vilniaus val dan tie ji į koa li ci ją pra dė jo vi lio ti len kų po li ti kus. Tačiau de ry bos tet ru ko vie ną die ną.

Fias ko: valdančiųjųbandymaiR.Aleknoskandidatūraiužtikrinti lenkųpolitikųparamąbaigėsipriešingaineinorėta–lenkaikoalicijaitėškėantausį. RobertoDačkaus(Fotodiena)nuotr.

Ul ti ma tu mas: J.Kaminskioteigimu,Lenkųrinkimųakcijasudabartinekoalicijadirbtųtiktokiuatveju,jeiatsistatydintųnetikmeras,betirvisivicemerai. MindaugoAžušilionuotr.

Atei tis: Kalvarijų turgaus vadovai žada skelbti naują turgavietėspriežiūroskonkursą. GediminoBartuškosnuotr.

penktADIenIS, SpAlIo 15, 20104

lietuva

Saulius Jurgėla

„Dievas yra čia ir jis daro stebuklus. Jis nori prisiliesti prie jūsų tautos ir aš ti-kiu, kad jis nori čia pradėti šį tą labai galingo“, – vilniečius ir miesto sve-čius į savaitgalį sostinėje vyksiančias „Evangelijos dienas“ kviečia bene gar-siausias pasaulyje pamokslininkas Da-vidas Hathaway.

Renginys vyko ir pernaiŠį šeštadienį ir sekmadienį Vilniaus „Sie-mens“ arenoje vyks vienas didžiausių šių metų nemokamų renginių – „Evangeli-jos dienos 2010“. Susirinkusieji turės pro-gą pasiklausyti garsaus Evangelijos mo-kytojo iš Didžiosios Britanijos ir išgirsti profesionalius muzikantus, šlovinančius Dievą.

Vargstantiems renginyje bus dalijami nemokami maisto rinkiniai.

Abi savaitgalio dienas sostinėje vyk-siantis krikščioniškas renginys organizuo-jamas jau antrus metus iš eilės. Evange-likų bažnyčios organizuotas renginys pernai sulaukė nemažai kritikos konser-vatyvioje katalikiškoje šalies visuomenė-je, tačiau į Vilnių „Evangelijos dienos“ vis tiek sutraukė dešimtis tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos. O netrukus po renginio internete pasirodę komentarai buvo jau kur kas šiltesni nei iki jo.

Religija ir popmuzika – kartuŠiemet, kaip ir penai, pagrindiniu „Evan-gelijos dienų“ akcentu taps susitikimas su visame pasaulyje žinomu pamokslininku iš Didžiosios Britanijos D.Hathaway. Per 60 tarnystės metų jis aplankė daugybę šalių, tarp jų ir visą buvusią Sovietų Są-jungą.

„Europa dabar išgyvena didžiulę kri-zę. Tačiau Didžiojoje Britanijoje šven-

čiama ir pergalė prieš vokiečių oro pa-jėgas. Tai buvo seniai, dar prieš tai, kai į Antrąjį pasaulinį karą įsitraukė JAV. Tuo metu visa tauta meldėsi. Per karą kara-lius septynis kartus kvietė britus melstis, ir kiekvieną kartą Dievas atsakydavo ste-buklu. Atėjo laikas visai Europai atsigręž-ti į Dievą. Dabar jis nori prisiliesti prie jū-sų tautos ir būtent čia pradėti šį tą labai galingo. Kai lietuviai pasitikės Dievu, jis panaudos šią tautą didiems darbams Europoje“, – energingai kalbėjo 78 me-tų pamokslininkas.

Po susitikimo su garsiuoju Evange-lijos mokytoju renginio dalyvių laukia įspūdingas koncertas. Abi renginio die-nas „Siemens“ arenoje koncertuos Mia, Rosita Čivilytė, Donatas Montvydas, Sa-sha Song, „Sounds in G“, Vaida Genytė, Ovidijus Vyšniauskas, Vaidas Vyšniaus-kas, Judita Leitaitė, Aušra Cicėnaitė. Be to, per renginį žiūrovai išvys ir specia-lų Šv. Kristoforo orkestro, vadovaujamo meno vadovo ir dirigento Donato Kat-kaus, pasirodymą.

Dalys maisto daviniusPer „Evangelijos dienas“ visiems susirin-kusiems bus dalijama užsienio krikščio-nių surinkta parama – 10 tūkst. maisto produktų rinkinių. Juos į Lietuvą atvežė D.Hathaway įkurtas fondas, kuris jau an-trus metus iš eilės tiesia pagalbos ranką Lietuvos žmonėms ir finansuoja pamoks-lininko keliones po pasaulį.

„Duoti nesitikint gauti, neklausinė-jant ir neprašant paaiškinimų – vienas iš krikščioniško mokymo principų. Todėl kiek vienas atėjęs galės gauti maisto lau-knešėlį“, – sakė D.Hathaway.

„Kilnūs darbai paverčia mus kara-liais. Ir turbūt kilniausias darbas yra iš-tiesti pagalbos ir vilties ranką stokojan-čiam. „Evangelijos dienos“ Lietuvoje – tai Dievo meilės ženklas ir mažam, ir dide-liam“, – pamokslininkui pritarė operos solistas V.Vyšniauskas.

„Evangelijos dienos 2010“ sostinės „Siemens“ arenoje šeštadienį vyks nuo 17 val., o sekmadienį – nuo 16 val.

Užs. 672936

Pamokslininkas: 78-erių D.Hathaway jau apie 60 metų keliauja po pasaulį ir skelbia Dievo žodį.

„Siemens“ arenoje – „Evangelijos dienos“Lie tu vos ir Uk rai nos va do vai keti na tar tis su Bal ta ru si ja dėl uk rainie tiš kos elekt ros ir ki tų ener geti kos šal ti nių im por to per Bal taru si ją į Lie tu vos te ri to ri ją.

„Mums rei kia bend ra dar biauti ener ge ti kos sri ty je – tai ne tik elekt ros ener gi jos tie ki mas, tai ir naf tos, ir du jų tie ki mas“, – sa kė va kar Vil niu je vie šė jęs Uk rai nos pre zi den tas Vik to ras Ja nu ko vyčius.

Pre zi den tė Da lia Gry baus kai tė tvir ti no, kad pla nai į Lie tu vą impor tuo ti Uk rai nos elekt ros energi ją ne bu vo rea li zuo ti dėl pra laidu mo per Bal ta ru si jos te ri to ri ją pro ble mų. „Bū ti na kal bė tis ir su Bal ta ru si jos va do vais“, – sa kė Lie tu vos va do vė.

D.Gry baus kai tė pa brė žė, kad Lie tu va ir Uk rai na ke ti na glau džiai bend ra dar biau ti ap si rū pin da mos naf ta ir du jo mis. D.Gry baus kai tė

taip pat sa kė, kad ke ti na ma bendra dar biau ti ir trans por to sri ty je, ypač vys tant Juo do sios ir Bal ti jos jū rų trans por to ko ri do riaus „Vikin gas“ pro jek tą.

Per su si ti ki mą su V.Ja nu kovy čiu mi D.Gry baus kai tė kė lė klau si mus dėl Ki je vo vyk do mų re for mų ko ky bės, ku ri nevi siš kai ten ki na ES, ta čiau pa ža dė jo, kad Lie tu va to liau rems Ki je vo euroin teg ra ci nius sie kius.

Po su si ti ki mo su V.Ja nu ko vyčiu mi Vil niu je D.Gry baus kai tė sa kė, kad dvi ša lia me su si ti ki me bu vo ap tar ti žo džio lais vės ir žmo gaus tei sių klau si mai.

Pas ta ruo ju me tu kal ti ni mų dėl ne de mok ra ti nio va do va vi mo sulau kian tis Uk rai nos pre zi den tas dė ko jo Lie tu vai už pa ra mą euroin teg ra ci jos ke ly je ir ti ki no, jog vyk dys re for mas, kad bū tų nai kina ma iš si ke ro ju si ko rup ci ja.

BNS inf.

Ra do bend rą kal bą

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Pa kak tų pa pras tos dau gu mosSei mo Eti kos ir pro ce dū rų ko misi jos (EPK) va do vas Al gi man tas Sa la ma ki nas įre gist ra vo nu ta ri mo pro jek tą, ku riuo siū lo ma par lamen ta ro E.Va rei kio man da tą pripa žin ti nu trū ku siu.

A.Sa la ma ki nas įvyk dė EPK spren di mą pa reng ti to kį projek tą. Eti kos sar gai kons ta ta vo, kad E.Va rei kis pa žei dė Kons ti tuci jos ir Sei mo sta tu to drau di mą neuž siim ti veik la, ne su de ri na ma su par la men ta ro man da tu.

„Neat si sa kius dar bo, ne su de rina mo su Sei mo na rio pa rei go mis, E.Va rei kio Sei mo na rio įga lio ji mus pri pa žin ti nu trū ku siais“, – ra

E.Va rei kio by la taps pre ce den tu

Abe jo nės: kaikurieteisininkaimano,kadSeimasnegaliišE.Vareikioatimtimandatobeapkaltos. RobertoDačkaus(Fotodiena)nuotr.

Tei si nin kai abe jo ja, ar iš par la men ta ro ga li bū ti atim tas man da tas pa pras tu Seimo nu ta ri mu, o ne su dė tin gos ir il gos apkal tos bū du. Pir muo ju to kiu bū du manda to ne te ku siu par la men ta ru ga li tap ti Egi di jus Va rei kis.

šo ma nu ta ri mo pro jek te. Toks nu ta ri mas ga lė tų bū ti priim tas Sei mo po sė dy je pa pras ta par lamen ta rų bal sų dau gu ma, net nesu ren gus E.Va rei kiui ap kal tos.

Įs pė jo Sei mo pir mi nin kęTei si nin kai la bai skep tiš kai verti na to kio griež to nu ta ri mo priėmi mą pa pras ta bal sų dau gu ma. Sei mo Tei sės de par ta men to specia lis tai jau įspė jo par la mento va do vę Ire ną De gu tie nę, kad jie tik riau siai nei gia mai įver tins A.Sa la ma ki no pro jek tą ir pri pažins jį ga lin čiu prieš ta rau ti Konsti tu ci jai.

Iš va das dėl šio nu ta ri mo Sei mo tei si nin kai tu rė tų pa teik ti ar timiau siu me tu. Apie skep tiš ką Sei mo tei si nin kų nuo mo nę I.De

Svečias: V.Janukovyčiusbuvoitindėmesingas. RobertoDačkaus(Fotodiena)nuotr.

gu tie nė va kar ry te in for ma vo di džiau sią par la men te Tė vy nės są jun gosLie tu vos krikš čio nių de mok ra tų frak ci ją, ku riai priklau so ir E.Va rei kis.

Ga vę tei si nin kų iš va dą Sei mo na riai spręs, ar jai pri tar ti.

Kons ti tu ci nės tei sės specia lis tas, bu vęs Kons ti tu ci nio Teis mo (KT) tei sė jas Vy tau tas

Sin ke vi čius abe jo jo, ar ga li ma par la men ta ro man da tą atim ti nuta ri mu, priim tu pa pras ta Sei mo na rių dau gu ma.

Ko men tuo da mas E.Va rei kio atve jį V.Sin ke vi čius už si mi nė, kad šis Sei mo na rys kal ti na mas ne sutar ti niais dar bo san ty kiais su ki ta dar bo vie te, kas ga lė tų tap ti preteks tu priim ti spren di mą dėl man

da to pri pa ži ni mo ne ga lio jan čiu, bet gal būt ne tei sė to at ly gio už skai ty tas pa skai tas ga vi mu. „To dėl gal būt ga li ma kel ti klau si mą, ar Sei mo na rys ne su lau žė duo tos prie sai kos. O tai ga li ma kons ta tuo ti tik per apkal tos pro ce są“, – sa kė kons ti tuci nės tei sės spe cia lis tas.

Jis pri mi nė, kad kal ti ni mus dėl Kons ti tu ci jos ar duo tos priesai kos su lau žy mo ga li pa tvir tin ti tik KT.

Ga li kreip tis į teis mąA.Sa la ma ki nas gi na sa vo ir EPK po zi ci ją tvir tin da mas, jog tie siogiai tai kant Kons ti tu ci jos nuo statas Sei mas tu ri tei sę ir be ap kaltos pro ce so priim ti spren di mą dėl par la men ta ro įga lio ji mų nu trauki mo, kai nu sta to ma, kad jis neatsi sa kė veik los, ne su de ri na mos su man da tu. „Kai fak tas nu sta to mas ir įro do mas, pa kan ka priim ti nuta ri mą“, – ma no EPK va do vas.

Neat me ta ma, kad jei gu Sei mas vis dėl to priims A.Sa la ma ki no tei kia mą pro jek tą dėl man da to atė mi mo iš E.Va rei kio, ši by la pasieks teis mą ar ne tgi KT. Pats E.Varei kis kol kas at si sa ko ko men tuo ti ga li my bę teis me gin ti sa vo įga lioji mus.

Daugiau

LaikinojikomisijasiūloSeimuineduotileidimobaudžiamojonatsakomybėnpatrauktiparlamentarusPetrąGražulįirKazimierąUoką,kuriuosprokurorainorinubaustiužviešosiostvarkospažeidimąirnepaklusimąpareigūnamsperseksualiniųmažumųeitynes.

KomisijosaKibroKštas

SeimonarysRemigijusŽemaitaitiskreipėsiįSeimoBendrųjųreikalųdepartamentą,kadšisišsiaiškintų,kurisjokolegarūkoparlamentotualete.Pasakjo,rūkantiskolegaelgiasi„labaineetiškai“visųSeimolankytojųatžvilgiu.

sugauKrūKalių

LietuvosdidžiojokunigaikščioAlgirdomechanizuotajamepėstininkųbatalioneRuklojevakarįmisijąAfganistaneišlydėtaLietuvosvadovaujamosAfganistanoGoroprovincijosatkūrimogrupės12ojiLietuvoskariųpamaina,jiišvykslapkritį.

12-ojipamaina

5

lietuva

Są ly ga: lietuviškuspasusgalėsišsaugotitiktie,kuriegyvensESirNATOvalstybėse. Fotodienos/INNAnuotr.

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Bal suos dar kar tąVa kar par la men ta rai grį žo prie jau ne vie nus me tus svars to mo naujos re dak ci jos Pi lie ty bės įsta tymo. Ta čiau vi so jo dar neį vei kė. Ga lu ti nis bal sa vi mas nu ma ty tas ki tą sa vai tę ar ba dar vė liau.

Įs ta ty mo svars ty mas vy ko ir šį ant ra die nį, bet bu vo pa da ry ta per trau ka, lau kiant Sei mo Tei sės ir tei sėt var kos ko mi te to iš va dos, ar Kons ti tu ci jai ne prieš ta raus pa siū ly mas į įsta ty mą įra šy ti, jog lie tu vių kil mės pi lie čiai, po 1990 m. ko vo 11osios iš vy kę į ES arba NA TO vals ty bę ir įgi ję jos pilie ty bę, tu ri tei sę iš lai ky ti ir Lietu vos pi lie ty bę.

Ko mi te to pir mi nin kas Sta sys Šed ba ras in for ma vo, kad pen kiais ko mi te to na rių bal sais prieš ke turis nu spręs ta, jog toks pa siū ly mas ne prieš ta raus Kons ti tu ci jai. Tam ple na ri nia me po sė dy je pri ta rė ir Sei mo na rių dau gu ma.

Taip pat at mes ti ke lių par la menta rų pa siū ly mai iš brauk ti nuo statą dėl „lie tu vių kil mės as me nų“ ir dėl to, kad bū tų iš brauk tos ES ir NA TO vals ty bės. Paaiš kin ta, kad pa gal Kons ti tu ci ją dvi gu bą pi liety bę Lie tu vos pi lie čiai ga li tu rėti tik at ski rais at ve jais, to dėl bet ko kių išim čių iš brau ki mas nea titik tų pa grin di nio ša lies įsta ty mo. „Jei gu tie pa siū ly mai bū tų priimti, tuo met dvi gu ba pi lie ty bė galio tų vi siems, vi sur ir vi sa da, o

ne re tais, išim ti nais, iš skir ti niais at ve jais“, – sa kė kon ser va to rius Sau lius Pe če liū nas.

Il giau siai svars ty ti prin ci paiPrii mant nau ją Pi lie ty bės įsta tymą be ne il giau siai svars ty tas septin ta sis įsta ty mo straips nis, numa tan tis at ve jus, ka da Lie tu vos pi lie tis ga li bū ti ir ki tos vals ty bės pi lie tis. Ke ti na ma nu ma ty ti daugiau kaip de šimt to kių išim čių.

To kia ga li my bė su da ro ma asme nims, ku rie gi mę įgi jo dvi gu bą pi lie ty bę, taip pat as me nims, ištrem tiems ar ba pa si trau ku siems iš oku puo tos Lie tu vos iki 1990 m. ko vo 11osios ir dėl to įgi ju siems ki tos vals ty bės pi lie ty bę, ir to kių as me nų pa li kuo nims.

Nus ta ty ta, kad dvi gu ba pi lie tybė lei džia ma lie tu vių kil mės asme nims, iš vy ku siems iš Lie tu vos po Ko vo 11osios ir įgi ju siems ES ar NA TO vals ty bės pi lie ty bę. Be to, pa gal nau ją jį įsta ty mą dvigu ba pi lie ty bė lei džia ma lie tu vių kil mės as me nims, gy ve nan tiems vals ty bė se kai my nė se, pi lie čiams, su da ran tiems san tuo ką su ki tos vals ty bės pi lie čiu ir dėl to sa vaime įgi ju siems tos vals ty bės pi liety bę, jei gu nuo ta da, kai su da ry ta san tuo ka, nė ra praė ję tre ji me tai.

Dvi gu ba pi lie ty bė lei džia ma Lie tu vos pi lie čio įvai kin tiems asme nims, Lie tu vos pi lie čiui, įvaikin tam ki tos vals ty bės pi lie čio ir dėl to įgi ju siam ki tos vals ty bės pi lie ty bę, taip pat ki tos vals ty bės pi lie čiui, Lie tu vos pi lie ty bę įgi ju

siam išim ties tvar ka, ir as me niui, ga vu siam pa bė gė lio sta tu są Lietu vo je.

Ti ki si Pre zi den tės ve to„Tai da bar pa žiū rė ki me, ką priėmė me, – pa si bai gus bal sa vi mui dėl dvi gu bos pi lie ty bės prin ci pus nu sta tan čio straips nio pa tvir ti nimo pa siū lė opo zi ci nės Krikš čionių frak ci jos na rys Man tas Va raška. – Mes ap ri bo jo me pa sau lį iki maž daug 40ies vals ty bių, nes tik jo se gy ve nan tys lie tu vių kil mės as me nys tu rės dvi gu bos pi lie tybės ga li my bę. Ats ki ria me ne tgi Bri tų san drau gai pri klau san čias vals ty bes, pa vyz džiui, Aust ra li ją, kur yra daug lie tu vių, bet ji neprik lau so nei ES, nei NA TO.“

M.Va raš ka ir kai ku rie ki ti opozi ci jos at sto vai tei gė, kad pa tvirtin tas įsta ty mo straips nis dėl dvi gu bos pi lie ty bės prieš ta rau ja Kons ti tu ci jai ir tai ga lės kons tatuo ti Kons ti tu ci nis Teis mas ar ba Pre zi den tė Da lia Gry baus kai tė, ku rios bus pra šo ma ve tuo ti naują Pi lie ty bės įsta ty mą.

Prem je ras And rius Ku bi lius rep li ka vo: „Ne ga liu klau sy tis tų gąs di ni mų Kons ti tu ci jos ir kito kiais bau bais. Džiau giuo si, kad pa tvir ti no me to kį sep tin tąjį straips nį. No riu pri min ti, kad tar pu ka rio Lie tu vo je ga lio jo dvigu bos pi lie ty bės prin ci pas visiems lie tu viams, ku rie „iš vyks ta Ame ri kėn“, bet ji ne bu vo su teikia ma tiems, ku rie iš vyks ta, pavyz džiui, Len ki jon.“

Sei mas nu spren dė, kad Kons ti tu ci jai ne prieš ta rau ja dvigu bos pi lie ty bės tei sės su tei ki mas ES ir NA TO valsty bė se gy ve nantiems lie tu viams.

Pi lie ty bė – ne vi siems

Tarptautinės kino ir videomeno parodos

ir parodos

LIETUVOS KINAS IR DAILĖ

ATIDARYMAS

2010 m. spalio 15 d., penktadienį, 18.00 val.

Vaizdo ir garso programa, skirta parodos atidarymui, –

19.30–22.00 val.

MILIJONAS IR VIENA DIENA

Nacionalinė dailės galerija

(Konstitucijos pr. 22, Vilnius)

www.ndg.lt, www.ldm.lt, www.muziejai.lt

Papildoma informacija tel. (8 5) 212 29 97

2010 m. spalio 15—gruodžio 19 d.

Partneriai / Partners:

Informaciniai rėmėjai / Media sponsors:

Rėmėjai / Sponsors:

EMBASSY OF THE KINGDOM OF THE

NETHERLANDS

UAB „LIETUVOS KINAS“

penktadienis, spalio 15, 2010

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Sand ra Lu ko šiūtės.lukosiute@diena.lt

Kol Svei ka tos ap sau gos minis te ri ja (SAM) tri mi tuoja apie krin tan čias vaistų kai nas, gy ven to jai vais ti nių

vyk domą po li tiką ly gi na su lo te ri ja. Kler kai ne sle pia, kad gy ven to jams, kol jie pa jus realų tai komų prie mo nių poveikį, po vais ti nes dar teks pa laks ty ti.

Šo ki ra vo kainų skir tu maiĮ re dak ciją kreipė si skai ty to ja Va leri ja, ku rią iš kant rybės iš vedė vaistų kainų skir tu mai. Mo te ris, iš gy dyto jos ga vu si vaistų nuo sąna rių ligų re ceptą, pa traukė į ar čiau siai namų esan čią „Eu ro vais tinę“.

Ji iš pra džių pa smal sa vo, kiek kai nuotų gy dy to jo iš ra šy ti kompen suo ja mie ji vais tai. Vais ti ninkė su skai čia vo, kad pa si nau do ju si nuo laidų kor te le mo te ris su mokėtų per 62 li tus.

Perė ju si į kitą gatvės pusę, į „Came lios“ tink lui pri klau san čią vaistinę, mo te ris pa teikė tą pa tį re ceptą. Ta čiau vais ti ninkės pa sa ky ta su ma, pri tai kius nuo laidų kor telę, pirkėją ge ro kai nu ste bi no. Už vais tus pa prašy ta su mokė ti vos ne per pus ma žiau – šiek tiek dau giau nei 35 li tus.

Skai ty toją šo ki ra vo to kie kainų skir tu mai. Tuo la biau kad vos ne kas dien per te le vi ziją Svei ka tos apsau gos mi nis te ri jos at sto vai aiš ki na apie vaistų kainų ma ži nimą ir vie nodi nimą. „Kiek dar truks toks laks tymas po vais ti nes ir ieš ko ji mas, kur būtinų vaistų ga li ma nu si pirk ti pigiau?“ – stebė jo si pen si ninkė.

Per mainų teks pa lauk ti„Eu ro vais tinės“ at sto vas Si mas Li las paaiš ki no, kad tuo me tu jų tink lo vais tinė se re gu lia ri vaistų nuo sąna rių ligų „Ac to nel Combi“ kai na bu vo 62,47 li to. „Ki ta me tink le tie pa tys vais tai galė jo kainuo ti ma žiau dėl konk re taus tinklo tai ko mos ak ci jos prie mo kai už vals tybės kom pen suo ja mus vaistus“, – pri dūrė jis.

Pa sak Vals tybės vaistų kont rolės tar ny bos vy riau sio sios spe cia listės Ra munės Vi soc kytės, ga lio jan ti tų vaistų did žiau sia maž me ninė kaina bu vo 127 li tai. Šis vais ti nis prepa ra tas yra kom pen suo ja mas. Pri k lau so mai nuo kom pen sa ci jos rūšies prie mo kos vais tinė se ga li svyruo ti nuo 51 iki 76 litų.

Kaip paaiš ki no R.Vi soc kytė, vaistinės iki gruod žio 11 d. dar ga li skirti skir tin gas nuo lai das prie mo koms už vais tus. Ta čiau nuo gruod žio vidu rio nuo lai dos kom pen suo ja miesiems vais tams vi so se vais tinė se

turėtų būti vie no dos, o kai nos neturėtų taip ryš kiai skir tis.

Švie sa tu ne lio ga le?Svei ka tos ap sau gos mi nist ro pa tarėjas Mar ty nas Mar cin ke vi čius patvir ti no, kad gy ven tojų laks ty mas po vais ti nes, ieš kant pi ges nių vaistų, truks dar ke lis mėne sius.

Iki gruod žio vi du rio vais tinėms duo tas pe rei na ma sis lai ko tar pis, kad šios galėtų iš par duo ti ne vie nodo mis kai no mis nu si pirktų vaistų li ku čius.

Mi nist ro pa tarė jas ti ki no, kad da lis vaistų kainų jau „su si tvarkė“. Ga min to jai esą jau dek la ra vo kelių šimtų pa va di nimų vais tus, kurių kai nos su vie no din tos. Vie no dos kai ku rių vaistų kai nos įsi ga liojo nuo rugsė jo vi du rio, o me di kamentų, ku rių kai nos su tam pa, taip pat nuo lat daugė ja.

Ta čiau op ti mis tiš kai SAM tai komas prie mo nes vaistų kai noms mažin ti gyręs M.Mar cin ke vi čius įspėjo, kad ste buklų po gruod žio 11osios ne reikėtų tikė tis. „Ne bus taip, kad per naktį su vie nodės vi sos kai nos. Ga li būti, kad iš pra džių vers li ninkai elg sis ne vi sai etiš kai. Tad ga li pa si tai ky ti vie no ar ki to vais to sabo ta vi mas“, – pro gno za vo mi nistro pa tarė jas.

Kai nos ne turėtų kil tiNors mi nist ro pa tarė jas ti ki na, kad jau nuo gruod žio vi du rio galė sime džiaug tis ma žesnė mis ir vie nodesnė mis vaistų kai no mis, pa si girsta ir skep tiškų nuo mo nių.

Kas esą ga li ga ran tuo ti, kad už tuos pa čius vais tus po gruod žio 11 d. mokė si me 35 li tus, o ne 65? Prakti ka ro do, kad po ky čiai daž niau siai būna nau din gi ne pirkė jo ki še nei. Tad skep ti kai spėja, kad vaistų kainos su vie nodės – vi so se vais tinė se sėkmin gai mokė si me po 65 li tus.

M.Mar cin ke vi čiaus tei gi mu, gyven tojų būgšta vi mai dėl pa didėsian čių kainų nėra pa grįsti. „Kainos ne tu ri pa grin do didė ti, nes re gu liuo ja mos ga min tojų kai nos, o vais ti nių tai ko mi ant kai niai taip pat fik suo ja mi. Da bar vi sos far maci jos bend rovės dek la ruo ja nuo laidas“, – aiš ki no SAM at sto vas.

Mi nis te ri ja džiū gau jaPer šiuos me tus mi nis te ri ja, mėginda ma pa ža bo ti far ma ci ninkų apetitą, iš bandė ne vieną prie monę. M.Mar cin ke vi čiaus ma ny mu, vi sos jos davė tei giamų re zul tatų.

Pa sak pa tarė jo, ge gužės duo meni mis ne kom pen suo ja mie ji vais tai at pi go 11 pro c. Kom pen suo jamųjų vaistų kai nos kri to ne taip smar kiai – iki 7 pro c. Prog no zuo ja ma, kad iki metų pa bai gos tiek kom pen suojamųjų, tiek ne kom pen suo jamųjų vaistų kai nos nu kris iki 15 pro c.

M.Mar cin ke vi čius pa brėžė, kad šie duo me nys gau ti iki rugsė jo.

Iki metų pa bai gos šie re zul ta tai esą bus dar ge res ni – per me tus bus su tau py ta apie 60 mln. litų.

Net ru kus Sei mo narių lau kia ke li nepa vydė ti ni galvosū kiai – ką da ry

ti su pa sly du siais sa vo ko le gomis Alek sand ru Sa cha ru ku, Linu Ka ra liu mi, Egi di ju mi Va reikiu ir Man tu Adomė nu. Iš mesti juos iš Sei mo ar pa si gailė ti ir ka den ci jos vi du rio pro ga pa likti iš rinktųjų gre to se?

Be veik ham le tiš kas klau simas...Ke tu ri grėsmės ne tek ti man dato at ve jai. To kie pa našūs. Ir tokie skir tin gi.Pa našūs tuo, kad jei gu su si klostys tam tik ros tei sinės ap linkybės ir par la men ta rai pa rodys prin ci pin gumą, Sei me atsi ras ke tu rios lais vos vie tos, o pra si žengė liai bus gėdin gai išvy ti iš „po li ti nio ro jaus“.Ta čiau tik tuo šie at ve jai ir panašūs. Skir tumų dau giau ir jie di des ni.A.Sa cha ru kui ir L.Ka ra liui pradėta ga na su dėtin ga ir il ga apkal tos pro cedū ra. Daug kas dabar pri klau so nuo Kons ti tu cinio Teis mo. Jei gu jis pri pažins, kad šie Sei mo na riai mela vo, klas to jo bal sa vimų re zulta tus, ne lai ku ir ne vie to je kelia vo po eg zo tiš kas ša lis, tuomet teks lauk ti, ar Sei me susi rinks ga na di delė 85 slaptų balsų dau gu ma, kad būtų gali ma sėkmin gai už baig ti apkaltą. Tebė ra dau gybė abe jonių, ar taip tik rai įvyks.E.Va rei kio ir M.Adomė no mandatų li ki mo klau si mas ki toks. Čia už si mo ta ne tgi ne reng ti jokių ap kaltų, o iš si vers ti su paprastų Sei mo nu ta rimų pri pažin ti šių dviejų par la men tarų įga lio ji mus nu trūku siais priėmi mu. To kiems nu ta ri mams priim ti rei kia ne 85, net ne 71 Sei mo na rio bal so. Pa kaks pa

pras tos dau gu mos – par lamen to salė je būsian čių E.Varei kio ir M.Adomė no ko legų, ne tgi jei gu jų tuo mo men tu te bus 17 ar ko kie 35.Tei si nin kai krai po gal vas dėl tokių planų. Jie at krei pia dėmesį, kad ne ga li ma ši taip neat sa kingai elg tis su tau tos iš rinktųjų man da tais, nes šie ne ga li būti pa nai ki na mi taip pa pras tai, be jo kio iš sa mes nio ty ri mo, ga li mybės įta ria miems gintis vi so mis įma no mo mis priemonė mis, pa ga liau Kons ti tuci nio Teis mo iš va dos, ar tik rai pa da ry tas pra si žen gi mas, vertas, kad man da tas būtų anuliuo tas.Sei mo eti kos sargų va das Al giman tas Sa la ma ki nas ne su tinka ir mo juo ja Kons ti tu ci ja: „Pažvel kit – juo du ant bal to pa ra šyta, kad „Sei mo na rio įga lio ji mai nu trūksta, kai jis pe rei na dirb ti ar ba neat si sa ko dar bo, ne su deri na mo su Sei mo na rio pa rei gomis“. Spren di mas dėl to prii mamas Sei mo nu ta ri mu. Tai gi, viskas teisė ta.“Bet Kons ti tu ci jos ži no vai tuo to li gra žu ne įsi ti kinę. Taip, E.Varei kis ir M.Adomė nas tik riau siai elgė si ne tin ka mai, vie toj Sei mo po sėdžių skai ty da mi pa skai tas, ra šy da mi moks li nes stra te gi jas ir im da mi už tai at ly gi nimą, taip pat da ly vau da mi val dant ins titu tus ir (ar) jų veik lo je, juk už tai ir gi tik riau siai pri klau so tam tikri (ne)ma te rialūs di vi den dai.Ta čiau tei si nin kai vi siš kai logiš kai klau sia – kas bus, jei gu kiek vieną kartą, kai bus nu staty ti to kie ar pa našūs pa sly dimai, Sei mas leng va ran ka kapos gal vas pra si žengė liams? Ma ža to, ka pos apei da mas demok ra tinį ap kal tos ins ti tutą. O kas, jei gu vieną ne gra žią dieną tau ta iš rinks ypač kerš tingą Seimą, kur su si mo kiu si daugu ma im sis ne tgi fab ri kuoti sau ne įti ku sių par la mentarų ta ria mos ne teisė tos veiklos by las ir kon ve je riu ga minti nu ta ri mus dėl man datų panai ki ni mo, siek da ma taip su sido ro ti su opo nen tais?Taip ne to li ir iki spjūvio į Konsti tu ciją bei ap skri tai de mok ra tijos pa nie ki ni mo.Aki vaiz du, kad E.Va rei kio ir M.Adomė no at ve jais tebė ra ne ma žai po li ti nių ir tei si nių sky lių, neaiš kumų, kaip derėtų išspręs ti to kią pra si žengėlių pro blemą. At ro do, ge riausia būtų jiems skelb ti ap kaltą, kad ir ko kia su dėtin ga tai būtų pro cedū ra. Sudė tin ga, užtat tei sin ga.

Vaistų kainų lo te ri ja

Var gas dėl man datų

Jei gu su si klos tys tam tik ros ap lin ky-bės ir par la men ta-rai pa ro dys prin ci - pin gumą, Sei me at si ras ke tu rios lais vos vie tos.

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone.

Gy ven tojų laks ty mas po vais ti nes, ieš kant pi ges nių vaistų, truks dar ke lis mėne sius.

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VyrIauSIaSIS rEDakTorIuS raimundas Celencevičius

MIESTaS: 219 1373 LIETuVa: 219 1381užrIbIS: 219 1372 EkoNoMIka: 219 1374 PaSauLIS: 219 1391 SPorTaS: (8 37) 302 259

MENaS Ir PraMogoS: 279 1388NaMaI: (8 37) 302 265 SVEIkaTa: (8 37) 302 263 raTaI: (8 37) 302 243 ŠEŠTaDIENIS: (8 37) 302 275 TV DIENa: 219 1380

rINkoDaroS SkyrIuS: 279 1378 rEkLaMoS ParDaVIMo SkyrIuS: 261 3654, 261 3000 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379

SkELbIMŲ SkyrIuS: 261 3653

SkELbIMŲ SkyrIuS SPauDoS rŪMuoSE (Laisvės pr. 60, 1211 kab.) tel./faks. – 242 8065

PrENuMEraToS SkyrIuS: 261 1688PLaTINIMo TarNyba: 261 1688

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 9000. Tiražo auditą vykdo „Moore stephens Vilnius“.

kaRštOJI lInIJa: ReklamOs skyRIus: PlatInImO taRnyba PRenumeRatOs skyRIus:212 2022 261 3654: 261 1688 261 1688

Visi kontaktai: http://www.diena.lt/dienrastis/redakcija

6

nuomonėsPenktADIenIS, SPAlIo 15, 2010

Stasys Gudavičius

Paieš kos: kolkas,norintnusipirktipigesniųvaistų,tekspaklaidžiotipovaistines. EvaldoButkevičiausnuotr.

penktADIenIS, SpAlIo 15, 2010 7

ekonomika

Vi du ti nės pro duk tų kai nos

Pro duk tas 2009 10 08 2010 09 09 2010 10 07 Po ky tis per me tus (pro c.)Pie nas (2,5 pro c., 1 l) 1,81 2,26 2,27 25,41Svies tas (82 pro c., 200 g) 3,24 3,95 3,99 23,15Varš kė (9 pro c., 1 kg) 10,30 11,66 11,72 13,79Kiau lie na (kum pis su kau lu, 1 kg) 12,36 11,21 11,10 –10,19Kvie ti niai mil tai (aukšč. rū šis, 1 kg) 2,39 2,39 2,47 3,35Juo da duo na (1 kg) 4,69 5,15 5,14 9,59Bul vės (lie tu viš kos, ne fa suo tos, 1 kg) 0,96 1,28 1,31 36,46

Šal ti nis: pro duk tu kai nos.lt

Li na Na vic kai tėl.navickaite@diena.lt

Vers lo ne suž lug dys?Ki lus ažio ta žui dėl spar čiai augan čių mais to pro duk tų kai nų, par la men ta rai vėl į die nos šviesą iš trau kė siū ly mą ri bo ti preky bi nin kų ant kai nius. Apie tokią ga li my bę bu vo už si mi nu si ir Pre zi den tė Da lia Gry baus kai tė. Tvar kos ir tei sin gu mo frak ci ja pa ren gė Kai nų įsta ty mo pa taisas, ku rio mis siū lo ma ant kai nį did me ni nėms pre ky bos įmonėms ri bo ti iki 20 pro c., o mažme ni nėms – iki 25 pro c. ga minto jo kai nos. Jei bus ne si lai ko ma šių rei ka la vi mų, nu ma ty ta bauda, ku rios dy dis – 5 pro c. įmo nės mė ne si nės apy var tos.

Išim tį siū lo ma tai ky ti tik smulkiosioms ir vi du ti nėms pre ky bos bend ro vėms, ku rių apy var ta per me tus ne vir ši ja 7 mln. li tų.

Įs ta ty mo pa tai sas pri sta tęs Valen ti nas Ma zu ro nis ak cen ta vo, kad re gu liuo ti ant kai nius bū ti na, nes pre ky bo je – itin men ka konku ren ci ja, kai ke tu ri di die ji preky bos cent rai uži ma dau giau kaip 70 pro c. vie tos rin kos.

„Net gi pre ky bų tink lai tei gia, kad jų ant kai nis svy ruo ja. „Nor fos“ va do vai sa ko, kad apie 14–15 pro c., „Mak si mos“ – 18–20 pro c. Mū sų už de da ma 25 pro c. vir šu ti nė ri ba tik rai ne žlug do ir ne žlug dys pre ky bos vers lo“, – kal bė jo V.Ma zu ro nis ir pri dū rė, kad kai ku rioms pre kėms (žu vis, dar žo vės) esą tai ko mi ke lio li ka kar tų di des ni ant kai niai ne gu siū lo ma pro jek te.

Siū ly mas ga min ti vals ty beiAnot jo, mais to pro duk tais prekiau jan čios įmo nės taip pat turi at si sa ky ti vi sų ki tų mo kes čių, tai ko mų tie kė jams, pa vyz džiui, len ty nų, įė ji mo į pre ky bą, iš skyrus pre ky bos ant kai nį. Jis pripa ži no, kad nors ki ti įsta ty mai drau džia pre ky bi nin kams im ti pa pil do mus mo kes čius, rea liai jie esą te bė ra nu sta to mi.

Ki lus dis ku si joms, kad preky bos sek to riu je ga li ma ir ki

Ant kai niai pa lik ti be apy nas rio

Iš sip lė tė: politikaipripažįsta,kadmažmeninėjeprekyboje–itinmenkakonkurencija,netketurididiejicentraiužimadaugiaukaip70proc.vietosrinkos. GediminoBartuškosnuotr.

Va kar Sei me žlu go dar vie nas ban dymas ri bo ti pre ky binin kų ant kai nius. Po aud rin gų dis kusi jų nu spręs ta įstaty mo pro jek tą grąžin ti to bu lin ti. Tačiau bus svars toma, ar ne reik tų antkai nių vie šin ti.

to mis prie mo nė mis di din ti konku ren ci ją, V.Ma zu ro nis tvir ti no, jog tam, kad „kon ku ren ci ja grįž tų į nor ma lias vė žes“, pri reiks ne vie nų me tų ir grei tai su ma žin ti pro duk tų kai nų ne pa vyks.

Dar bo par ti jos frak ci jos Kęstu tis Dauk šys rim tu vei du dės tė, kad bū ti niau sius mais to produk tus (duo na, pie nas, svies tas) ga lė tų im ti ga min ti vals ty bė, ku ri „pa ti pirk tų grū dus, pa ti su mal tų, pa ti pa ga min tų ir pa ti, už dė ju si rei kia mus ant kai nius, tiek tų preky bos tink lams“.

„Ta da žmo nės la bai aiš kiai maty tų, kad val džia su ge ba pa gamin ti už du li tus, o pri va ti nin kas no ri tri jų. Pirk tų val diš ką ir bū tų tvar ka“, – kal bė jo par la menta ras.

Suk ri ti ka vo opo zi ci jąPrieš siū ly mą re gu liuo ti ant kainius pies tu sto jo pa ts prem jeras And rius Ku bi lius ir pa žė rė prie kaiš tų opo zi ci jai: „Rin ki mai yra rin ki mai, bet ne pra dė ki me už siim ti nie kais. Pra bė go tre ji me tai ir opo zi ci ja nie ko dau giau ne su gal vo jo, kaip prieš rin ki mus vėl pra dė ti ban dy ti ieš ko ti bū dų re gu liuo ti kai nas.“

Vy riau sy bės gal va pa si ge do konk re čių skai čių, kiek su ma žės kai nos re gu liuo jant ant kai nius. „Tai kiek su ma žės kai nų indek sas? Kur jū sų pro gno zė? Jei gu jau yra siū lo ma re gu liuo ti pre kybi nin kų veik lą, aš ne sup ran tu, ko dėl V.Ma zu ro nis taip my li perdir bė jus, ko dėl neį ra šo jų antkai nių re gu lia vi mo? – pik ti no si A.Ku bi lius. – Ko dėl ūki nin kai ne par duo da vien tik už sa vi kai ną sa vo pro duk tų, ko dėl jie gau na

tam tik rą pel ną? Ta da rei kia regu liuo ti vi są gran di nę nuo nu lio iki pat pa bai gos. Ta da K.Dauk šys yra tei sus. Sei mas tie siog tu ri pa ra šy ti, kad duo na kai nuos du li tus, pie nas – li tą, o Ka lė dų pro ga vis kas dar per pus at pigs.“

Ko vos vie šu muUž šį įsta ty mo pro jek tą bu vo bal suo ta net du kar tus, ta čiau pa tai soms ne bu vo pri tar ta. Parla men ta rai tu rė jo ap si spręs ti, ar įsta ty mo pro jek tą grą žin ti inicia to riams to bu lin ti ar at mes ti. Dau gu ma Sei mo na rių pri ta rė, kad pa tai sos bū tų grą žin tos inicia to riams pa to bu lin ti.

„Tai ge riau sias pa vyz dys, kaip Sei me yra da ro mas šou. Ei kit geriau pa šok ti!“ – bal sa vi mo rezul ta tus pa ly dė jo Žil vi no Šil ga lio rep li ka.

Kiek vė liau Sei mas pri ta rė įstaty mo pa tai soms, ku rio mis siūlo ma vie šin ti pre ky bi nin kų būti niau siems mais to pro duk tams tai ko mus ant kai nius. „Žmo gus, atė jęs į par duo tu vę ir pa si žiūrė jęs į eti ke tę, ga lės ma ty ti ne tik ki log ra mo kai ną, bet ir kiek pre ky bos tink las pri si dė jo antkai nio“, – kal bė jo pa tai sas paren gęs Sau lius Sto ma.

Jo nuo mo ne, įpa rei go ji mas vie šai skelb ti mais to pro duk tų ant kai nius nė kiek ne su var žys vers lo lais vės, o esą pa ska tins kon ku ren ci ją. Ar priim ti šias patai sas, Sei mas svars tys vė liau.

Pa kenks var to to jamsPo li ti kai ne be pir mą kar tą užsi mo jo su tram dy ti ant kai nius. Sei mas per nai ko vą jau bu vo priė

męs Kai nų įsta ty mo pa tai sas, kurio mis iki 20 pro c. bu vo ap ri bo ti maž me ni nės pre ky bos ant kai niai ir iki 15 pro c. – did me ni nės preky bos. Ta čiau pre zi den tas Val das Adam kus pa tai sas ve ta vo ir argu men ta vo, kad toks įsta ty mas su žlug dys smul kiuo sius pre kybi nin kus. Vė liau Sei mas jo ve to pa rė mė.

Eko no mis tai ir per nai, ir šie met įspė jo, kad ke ti ni mas ri bo ti antkai nius pra si len kia su eko no mi ne lo gi ka ir ga li pa kenk ti var to tojams.

„Nus ta čius mak si ma lų ant kai nį mais to pro duk tams did me ni nė je ir maž me ni nė je pre ky bo je, ta viršu ti nė ri ba ga li tap ti kai nų gra vita ci jos cent ru ir su da ry ti są ly gas „le ga liam kar te liui“ su si da ry ti. Įs ta ty muo se fik sa vus ant kai nių ri bą, rin kos da ly viams ne be rei kia su si tar ti, iki ko kio ly gio jie su tarti nai pa kels kai nas – tai bus reg lamen tuo ta Kai nų įsta ty me“, – sa kė eko no mis tas Ne ri jus Ma čiu lis.

Anot jo, dau gu mos mais to produk tų ant kai niai da bar yra že miau nei 25 pro c. Šios ri bos nu sta ty mas sig na li zuo tų rin kos da ly viams, kad toks ant kai nis yra leis ti nas, gal net re ko men duo ti nas. Be to, to kia siū lo ma įsta ty mo pa tai sa neuž kirs ke lio ga my bi nių ir didme ni nės ar maž me ni nės pre ky bos įmo nių su si ta ri mams – juk kol kas ne kal ba me apie mais to produk to ga min to jo ant kai nius. Ga li bū ti, kad rin ko je at si ras tų daug su si jun gi mų, kai did me ni nin kai ar maž me ni nės pre ky bos tink lai įsi gy tų ga min to jus tam, kad antkai nius di din tų ki to je pri dė ti nės ver tės kū ri mo gran dy je.

Ar tu ras Mac ke vi čius Vers li nin kas, val dan tis ke lias ne di de les par duo tu ves

Ma nau, kad Sei mas ir atei ty je ne ga lės priimti įsta ty mo, ku riuo antkai niai yra ri bo ja mi tik

di die siems pre ky bi nin kams, nes taip bū tų pa žei džia mos da lies rin kos daly vių tei sės. Jei gu liks išim tis smulkie siems pre ky bi nin kams, di die ji ne tu rė tų su tuo su tik ti. O jei gu ant kai niai bus ri bo ja mi visiems pre ky bi nin kams, ma žos kaimo par duo tu vės bus pri vers tos už si da ry ti. Jau da bar ap tar nau ti nedi de les par duo tu ves la bai bran gu – ypač di de lės trans por to są nau dos, kai ve ži tik dvi dė žes duo nos. Pro vinci jo je apy var ta nė iš to lo ne pri lygs ta di džių jų pre ky bos tink lų mies tuo se apy var tai.Šiuo me tu smul kie ji pre ky bi nin kai bū ti niau sius mais to pro duk tus parda vi nė ja su 7–15 pro c. ant kai niu, o ma žiau per ka miems, pa vyz džiui, vais van de niams, kram to ma jai gumai, tai ko me apie 25–30 pro c. antkai nį. Jei gu ant kai niai bus ri bo ja mi, pir miau sia brangs bū ti niau si maisto pro duk tai, kad iš lik tų pa na ši apyvar ta. Nes su ma žė jus apy var tai, kai muo se neap si mo kės iš lai ky ti par duo tu vių – jau da bar vos su mo ka me dar buo tojams mi ni ma lias al gas. Tai gi bū tų pa siek tas prie šin gas re zul ta tas, negu ti ki si par la men ta rai, bent jau mažo se par duo tu vė se.Ant kai nių ri bo ji mas, ma nau, yra ban dy mas grįž ti į so vie ti nį lai ko tarpį. Vie nin te lis ke lias, ga lin tis di din ti kon ku ren ci ją pre ky bo je, ne be leis ti plės tis di die siems pre ky bos tinklams. Ta čiau to po li ti kai per 20 me tų taip ir ne su ge bė jo pa da ry ti. Da bar bū tų ga li ma tik pa mė gin ti pa suk ti lai ką at gal – ri bo ti di džių jų pre kybos cent rų dar bo lai ką, ne be leis ti jų sta ty ti mies tų cent ruo se, tik užmies ty je. Mū sų val džia ga lė tų im ti pa vyz dį iš Skan di na vi jos ša lių, ku rio se mažų jų par duo tu vių val dy to jams teikia ma fi nan si nė pa ra ma įreng ti vitri nas, įsi gy ti ka sų apa ra tus – taip sten gia ma si, kad par duo tu vės neišnyk tų iš kai mų.

Komentaras

Sei mas tie siog tu ri pa ra šy ti, kad duo na kai nuos du li tus, pienas – li tą, o Ka lė dų pro ga vis kas dar perpus at pigs.

And rius Ku bi lius:

8

tema

Jūratė Žuo lytėj.zuolyte@diena.lt

Or ga ni zuo ja eks kur si jasPrie pusę šimt me čio skai čiuojan čio pre kys ta lio sto vin ti pardavė ja grei ta kal be var di ja tądien par duo da mus pa tie ka lus. Kairė je sto vi turbūt ne ką trum piau gyvuo jan čios svars tyklės, ku rių vidu ry je – šventųjų pa veikslė lis, o ki ta me šo ne kaip puoš me na susta ty ti vy no bu te liai. Vie na me jų pa merk ta gėlė.

To kia ap lin ka dau ge liui jaunesnės kar tos žmo nių su ke lia šyp seną. „Ar tik rai tai val gy si?“ – kri ze no jie vie nas iš ki to, val gyklo je „Dzūki ja“ ap si lankę su ekskur si ja, ku ri yra vie nas iš per nai pri sta ty to ir šie met kar to ja mo me ni ninkės Indrės Kli maitės projek to „Kom po tas“ da lių. Per nai ji iš lei do Vil niaus ir Kau no val gyklų ka ta logą su jų nuo trau ko mis, kai ku riais val gia raš čiais, dar buo tojų in ter viu.

Kad dar bas ne liktų už mirš tas, nuo šiol kiek vieną ket vir ta dienį

or ga ni zuo ja mos eks kur si jos po seną sias sos tinės val gyk las.

Te rei kia ket vir ta die niais vi durdienį atei ti prie Šiuo lai ki nio meno cent ro (ŠMC) ir or ga ni za to riai nu veš į tos die nos eks kur si jos vietą. Nei trans por tas, nei pa sa ko jimai ne kai nuos – pa kaks pa siimti ke lis li tus, jei norė si te įver tin ti val gyklų pa tie ka lus ne tik aki mis, bet ir sko nio re cep to riais.

Kai nos – apie 5 li tusCe pe li nai, bul vių plokš tai nis, žemai čių bly nai – pa tie ka lus, ku rių kai nos ne sie kia pen kių litų, rekla muo ja virš pre kys ta lio val gyklo je ka ban tis skel bi mas. Tie sa, beveik nie ko iš šių pa tie kalų iš tikrųjų nėra. „Čia tik rek la ma“, – burb te li par davė ja, var dy da ma tik ruo sius tą dieną par duo da mus pa tie ka lus.

Ce pe linų tik rai yra, tik kie kis ri bo tas – tiek daug žmo nių, kiek per eks kur siją, re tai ka da už su ka. Pak lau sus, ku ris pa tie ka las čia ska niau sias, virė jos dip lo ma tiškai iš si su ka, kad vis kas čia skanu. Ga liau siai į lėkštes spar čiai

pra de da ma pils ty ti kopūs tienė ir dėlio ja mi zra zais va di na mi su ktinu kai. Per si val gy mu to tik rai nepa va din si, bet už to kią kainą nela bai ga li ir prie kaiš tau ti.

Deg tinė ir sau sai nisNe pa slap tis, kad ne vie nam nuo lati niam lan ky to jui čia svar bu ne tiek kir miną skran dy je nu ra min ti, kiek pa tai sy ti sa vi jautą sun kią dieną.

Vi dur dienį už sukęs vy ras nesi drovė da mas už si sakė stik lelį deg tinės ir pa prašė pa sver ti vieną sau sainį. Prie to kių už sa kymų pri pra tu si par davė ja ne si gin čyda ma pa dėjo jo de sertą ant soviet metį me nan čios lėkštelės.

Tarp val gyk los dar buo tojų yra dir ban čių nuo pat jos ati da ry mo die nos – 1959ųjų. Jos ge rai pažįsta sa vo klien tus, o šie apie savo daž nai lan komą vietą ga li papa sa ko ti dau gybę is to rijų.

„Dar buo to jos čia vis kuo rūpina si pa čios, kaip tik su ge ba. Puošia sta lus, de ko ruo ja, sten gia si, kaip tik iš ma no“, – pa sa ko jo ŠMC pa rodų ku ra torė Ūla Tor nau.

Po Vil niaus val gyk las pa si žval gy ti kvie čian tys me ni nin kai į tai žiū ri kaip į eg zo tišką pra mogą. Ta čiau kiek vieną dieną šias mai ti ni mo įstai gas lan kan tys vil nie čiai trau kia pe čiais: o kas čia eg zo tiš ko?

Sovietinės praeities skonisĮžy mybė: seniejiNaujininkųgyventojaigeraižino,kurįsikūrusivalgykla„Dzūkija“. GediminoBartuškosnuotr.

Nors val gyk los daž niau įsikū ru sios ša lia įvai rių įstaigų, jo se lan ko si ne tik jų dar buo to jai. Pra sidė jus eko nomi nei kri zei ne vie nas vil nie tis at siminė ke lius į pri mirš tas vie tas. Univer si tetų, mi nis te rijų, kitų įstaigų val gyklų eilė se vis daž niau ėmė rikiuo tis pra ša lai čiai, ieš kan tys pi gesnio kąsnio.Kai ku rios iš val gyklų, ne prik lau sančios jo kiai įstai gai, ne tgi pla nuo ja plėstis. Val gyk los „Sul ti niai“ (Jo gai los g. 6)

va dovė Ak vi li ja Meš kaus kienė įsi ti kinu si, kad ry pa vi mai dėl sun kios ekono minės pa dėties nie ko ne padės – ver čiau pa suk ti galvą, kaip iš si kaps tyti sa vo jėgo mis: „Da bar gy ve na me blogiau nei prie š po rą metų, bet kas nuo to pa si keis, jei verk si me ir nie ko ne dary si me? Šiaip taip juk lai komės.“Val gyk la „Sul ti niai“ jau skai čiuo ja dau giau nei 40 metų. „Būna, kad ei na tėvai, pa skui – vai kai, ma to me, kaip kei čia si kar tos. Žmonės ži no, kad pas

mus ga li ma gau ti ko ky biš ko mais to už mažą kainą“, – ti ki no A.Meš kauskienė.Pa si nau doję pa lan kiai su si klos čiusio mis ap lin kybė mis val gyk los šeimi nin kai mėgins plėstis – lapk ri čio pra džio je nau ja val gyk la bus ati dary ta To to rių gatvė je, kur bu vo įsikūręs ba ras „Tran sil va ni ja“ (nuo tr.). Pastarąjį šei mi nin kai nu sprendė už dary ti dėl ne si bai gian čių konf iktų su kai my nais.„Ši val gyk la bus kiek ki to kia, orientuo ta į in te lek tua lesnę pub liką. Turėsi me mūsų klientų la bai mėgstamų ban de lių, karštųjų pa tie kalų“, – pa sako jo val gyk los va dovė.Kitų val gyklų dar buo to jai pri ta ria „Sul ti nių“ va do vei, kad svar biau sia – ne gailė ti jėgų ir mokė ti iš si vers ti su tuo, ką tu ri. „Dir ba me net la bai daug. Ten ka at si skai ty ti su as me ni niu gyve ni mu, dir ba me ir sa vait ga liais, ir šven čių die no mis. Ir tau po me, aišku“, – pa sa ko jo val gyk los „Sve tin gumas“ dar buo to ja.

Kei čia si lan ky tojų kar tos

Dar bas: kelisdešimtmečiusvirtuvėjebesisukančiosmoterysįpratusiosprierutinos.

Po pu lia riau sia: dažniausiaiužsakomaspatiekalas–tradiciniailietuviškicepelinai.

Val gia raš tis: pasirinkimasvalgykloje–nedidelis,betnuolatiniamslankytojamsjoužtenka.

PenktADIenIS, SPAlIo 15, 2010

9

pasaulisPenktADIenIS, SPAlIo 15, 2010

UžgriuvusiojeČilėsauksoirvariokasyklojeįkalintų33kalnakasiųgelbėjimooperacijabaigėsisėkmingai.Trečiadieniovakarąiš622mgylioįpaviršiųpaskutinisiškeltasbrigadininkasLuisasUrzua,padėjęssavovyramsdumėnesiusneprarastisavitvardosirvilties.

IšgelbėtIvIsI

Prancūzaivakartrečiądienąišeilėsprotestavopriešvyriausybėssiūlomąpensijųreformą.Šalyjeparalyžiuotastraukiniųeismas,studentaitrikdėaukštųjųmokyklųdarbą.Dėlnaftosterminalųdarbuotojųstreikobaiminamasigalimodegalųstygiaus.

Nepalegyvenančiamvaisiųpardavėjui,kuriokūnasnedaugdidesnisneikūdikio,vakarsukako18metų,todėlGuinnessorekordųknygosatstovaijįoficialiaipripažinomažiausiupasaulyježmogumi.Nustatyta,kadjaunuolioūgis–67,08cm,osvoris–5,5kg.

ProtestasnesIbaIgIa

MažIausIasžMogus

Artė jant spalio 31 d. sa vi val dybių rin ki mams Uk rai nos po li tikai pra dėjo nuo žmias po li ti nes ba ta li jas, o ap klau sos ro do, kad gy ven to jai nu si vylė ir po li ti ka, ir rin ki mais.

Tarp tau ti nio rin kimų fon do at liktos ap klau sos duo me ni mis, daugiau nei pusė uk rai nie čių ne ti ki, kad bal suo da mi rin ki muo se ga li ką nors pa keis ti. Po li tikų rei tingai ga na kuklūs: pre zi dentą Viktorą Ja nu ko vy čių (nuotr.) re mia 43 pro c. ša lies gy ven tojų, premjerą Ny kolą Aza rovą – treč da lis, opo zi ci jos ly derę Ju liją Ty mo šenko – tik ket vir ta da lis. Oran žinės re vo liu ci jos ly de rio, bu vu sio prezi den to Vik to ro Juš čen kos rei tingai ne sie kia ir 10 pro c.

„Tau ta vie na ar ki ta pro ga balsuo ja be veik kas met, – iro ni zavo vi suo me ninės or ga ni za ci jos „Jau ni mo žings nis“ koor di na torius Ni ko la jus Ma ka ren ka. – Susi da ro pa grįstas įspūdis, kad žmonės pa var go nuo par la men ti nių ar par ti nių šou ir da bar pa pras čiausiai pa sy viai ste bi, kaip tie pa tys po li ti kai des pe ra tiš kai ko vo ja dėl vald žios ir ban do laimė ti rinkėjų sim pa ti jas gar siais skan da lais ir de mas ka vi mais.“

Rin kimų kam pa ni ja Uk rai noje ku pi na skan dalų. „Oran žinės“ iš anks to pa reiškė, kad ne ti ki artėjan čių rin kimų skaid ru mu ir sąžinin gu mu. J.Ty mo šen ko vald žią ap kal ti no, kad ji pikt naud žiau ja admi nist ra ci niais iš tek liais ir smau gia opo zi ciją. Po li tikė tvir ti no, kad šaly je pra si dėjo de mok ra ti jos ero zi ja, kad sau gu mo tar ny bos nuo lat krečia opo zi ci nių par tijų biu rus.

Jos bend ra žy gis par la menta ras And re jus Ški lis pa reiškė, kad Uk rai nos sau gu mo tar nyba, ga vu si val dan čio sios Regionų par ti jos nu ro dymą, ke ti na atim ti ke lių opo zi ci jos de pu tatų ne lie čia mybę ir iš kel ti jiems bau d žiamą sias by las.

Re gionų par ti ja tvir ti na, kad ne vyk do jo kių rep re sijų, o tie siog ko vo ja su tais, ku rie ša liai va dovau jant V.Juš čen kai ir J.Ty mošen ko „ap vogė Uk rainą“.

V.Ja nu ko vy čiaus vy riau sybė pa samdė tris JAV au di to bendro ves, kad jos at liktų anks tes nio mi nistrų ka bi ne to, ku riam va dova vo J.Ty mo šen ko, darbą.

Va kar pa vie šin to je au di to ata s kai to je tei gia ma, kad J.Ty mo šenko vy riau sybė ne pa gal pa skirtį

pa nau do jo maž daug pusę mi lijar do JAV do le rių.

Au di to riai tvir ti na, kad J.Tymo šen ko vy riau sybė su kčia vo ir nau do jo kla si ki nius tarp tau tinius pi nigų plo vi mo me cha nizmus pirk da ma cukrų, vak ci nas, im por tuo da ma pra ban gius užsie ni nius au to mo bi lius ir ne tgi ki toms ša lims par duo da ma pertek li nius tar šos lei di mus.

Au di to riai, ver tinę fi nan sinę veiklą nuo 2008ųjų iki šių metų pra džios, sa vo iš va do se tei gia, kad bu vu si vy riau sybė iš lei do 140 mln. JAV do le rių įsi gy ti vo kiškiems mi ni ve nams, ku riuos medi ci nos tiks lais esą turė jo nau doti Svei ka tos ap sau gos mi nis te ri ja, ta čiau vėliau jie va žinė jo ap klijuo ti J.Ty mo šen ko rin kimų kampa ni jos rek la ma.

Taip pat nu sta ty ta, kad bu vu si vy riau sybė ne pa gal pa skirtį panau do jo apie 280 mln. do le rių. Šie pi ni gai bu vo gau ti pa gal Kioto pro to kolą par da vus per tek linius tar šos lei di mus ir turė jo būti pa nau do ti ap lin kos ap sau gos pro jek tams įgy ven din ti, ta čiau bu vo per ves ti į Pen sijų fondą, kuriam dėl di delės re ce si jos smarkiai sti go lėšų.

Be to, trys bend rovės tvir ti na, kad J.Ty mo šen ko vy riau sybė išš vaistė 24 mln. do le rių – šios lėšos esą bu vo skir tos įsi gy ti cuk raus, bet jis taip ir ne pa siekė Uk rai nos, taip pat ne pa gal pa skirtį pa naudo jo 44 mln. do le rių im por tuo jant vak ciną ir me di ci nos įrangą.

Aukš tas Uk rai nos vy riau sybės pa reigū nas, pa gei davęs ne skelb ti sa vo pa vardės, sakė, kad vy riausybė ke ti na per teis mus at gau ti ta ria mai išš vais ty tas lėšas.

J.Ty mo šen ko vy riau sia sis patarė jas at metė bend ro vių „Trout Ca che ris PLLC“, „Akin Gump Strauss Hauer&Feld LLP“ ir „Kroll Inc.“ au ditą ir pa va di no jį po li tiš kai mo ty vuo tu ir ne kompe ten tin gai at lik tu.

BNS, BBC, „Deuts che Wel le“ inf.

Uk rai no je ver da rin kimų aist ros

Šie met aukų dau giauAf ga nis ta no va ka ruo se va kar spro gus bom bai žu vo trys NA TO va do vau jamų Tarp tau ti nių sau gumo pa ra mos pa jėgų (ISAF) ka riai. Iš sa mes nių duo menų apie žu vusių ka rių ta pa tybę ir šio iš puo lio vietą ne bu vo pa teik ta. Af ga nista no va ka ruo se tar nau ja Lie tu vos, JAV, Is pa ni jos ir Ita li jos ka riai.

Iš puo lis įvyk dy tas kitą dieną po to, kai pie tinė je ir ry tinė je Afga nis ta no da ly se žu vo še ši NA TO ka riai.

Nuo metų pra džios Af ga nis tane žu vo jau 584 tarp tau ti nių pajėgų ka riai – de šim ta da liu daugiau ne gu per tą pa tį lai ko tarpį per nai.

Iliu zi jos pa bai gaIš puo lių šie met pa gausė jo Af ganis ta no Go ro pro vin ci jo je, ku rioje tar nau ja Lie tu vos ka riai. Šią savaitę prie Lie tu vos va do vau ja mos pro vin ci jos at kūri mo grupės stovyk los su si sprog di no sa vi žu dis. Aukų pa vy ko iš veng ti.

Po li to lo gas Egdū nas Ra čius teigia, kad Go ro pro vin ci jo je au ga ne pa si ten ki ni mas, todėl smur to at ve jai ga li tik dažnė ti.

„Bet ne da ry ki me klai dos ir nema ny ki me, kad mes kal ba me apie Ta li baną – tai tik rai ne Ta li banas. Yra žmo nių, ku rių lūkes čiai ne ten ki na mi jau dau gelį metų,

ir da lis kaltės nea be jo ti nai ten ka Lie tu vos Res pub li kai. Go ro provin ci jo je, ku ri yra pa ti skurd žiausia, kaip nie kur ki tur žmonės yra nu si vylę oku pa cinė mis pa jėgomis, cent ri ne vald žia ir, aiš ku, Lie tu vos vaid me niu. Turbūt maitin tis to mis iliu zi jo mis, kad mus ten my li, nes esa me šaunūs, jau ne be ga li me“, – sakė eks per tas.

„Al Qae dos“ grėsmėEks per tai tei gia, kad tarp tau tinė te ro ristų or ga ni za ci ja „Al Qae da“ ban do iš nau do ti af ga nis ta nie čių ne pa si ten ki nimą ir įtrauk ti juos į sa vo gre tas. Ji ver buo ja jau nuolius ma žo se re li ginė se mo kyk lo se, pla ti na pro pa gan dinę med žiagą, stip ri na ry šius su Ta li ba nu.

Spa lio 8 d. per spro gimą mečetė je žuvęs Kundū zo pro vin cijos gu ber na to rius Mo ham ma das Oma ras anks čiau bu vo įspėjęs apie au gan čią „Al Qae dos“ grėsmę.

„Al Qae da“ nu gink la vo ke lis Ta li ba no va dus Kundū zo pro vin

ci jo je, ku rie pra dėjo de ry bas su vy riau sy be. Pro vin ci jo je vei kia de šim tys „Al Qae dos“ ko vo tojų, ku riems pa de da ta li bai“, – prie š žūtį sakė M.Oma ras.

Prie šai vie ni ja siPa sak eks pertų, Af ga nis ta no sukilė liai ir tarp tau ti niai te ro ris tai pa de da vie ni ki tiems. Ta li bai gali už tik rin ti sau gumą, o „Al Qaeda“ – eks pertų, fi nan sinę ir techninę pa ramą.

„Af ga nis ta no kai mie tis nesu gebėtų pa ga min ti šiuo laikiš kos bom bos ar ba sa vi žud žio dir žo. Tai yra or ga ni zuo to ir gerų eks pertų tu rin čio te ro ristų tink lo dar bas“, – paaiš ki no Afga nis ta no na cio na li nio sau gumo pa tarė jas Ran gi nas Dad faras Span ta.

Buvęs su kilė lis ir da bar ti nis Se na to na rys Maw la wi Ar sa la Rah ma ni pri ta ria, kad Ta li ba nas ir „Al Qae da“ pa sta ruo ju me tu la bai suartė jo. „Au gant po reikiams, au ga ir Ta li ba no pri klauso mybė nuo tų, ku rie ga li padėti“, – teigė jis.

BNS, BBC inf.

Pa sip rie ši ni mas stiprė ja

NA TO vals ty bių gy ny bos ir už sienio rei kalų mi nist rai va kar su siti ko Briu se ly je ap tar ti nau jos Aljan so stra te gi jos, ku ri turėtų būti priim ta dar šie met ir at ver ti naują pus lapį NA TO is to ri jo je. Stra te gi jos pro jek te kal ba ma apie XXI a. grėsmes, pra de dant ki ber ne tinė mis ata ko mis ir bai giant ra ketų ata komis bei pa sau li niu te ro riz mu.

Nau ja stra te gi ja

Af ga nis ta no kai mietis ne su gebėtų pa gamin ti šiuo lai kiš kos bom bos. Tai yra or ga ni zuo to te roristų tink lo dar bas.

Af ga nis ta ne žu vu sių ka rių skai čius didė ja be veik kas dien. Kar tu au ga gy ven tojų ne pa si ten ki ni mas ir te ro ristų ak ty vu mas.

Sta tis ti ka: tarptautinėspajėgosAfganistanešiemetpatyrėdaugiaunuostoliųnegupernai. „Reuters“nuotr.

10

sportaspenktadienis, spalio 15, 2010

Ki ni jos krep ši nio aso cia ci ja (CBA) su spen da vo vi są na cio na li nę rink ti nę, drau giš ko se rung ty nėse su bra zi lais įsi vė lu sią į įnir tingas muš ty nes.

Tre ne ris pa šė loKi ni jos Xu chan go mies te vy kęs kont ro li nis ma čas tru ko ma žiau nei kė li nį. Ki ni jos ir Bra zi li jos koman dų, ku rios žai dė tre čias tarpu sa vio rung ty nes iš ei lės, krepši nin kai nuo pat pra džių ne gai lė jo vie nas ki to, o tei sė jai ne su ge bė jo kont ro liuo ti ma čo.

Po su si dū ri mo su opo nentu vie nas ki nų ly de rių Zhan gas Qing pen gas skau džiai pargriuvo ant par ke to ir bu vo iš kar to nuga ben tas į vie tos li go ni nę.

At mos fe rą dar la biau įkai ti no emo ci jų ne val dęs Ki ni jos rink tinės stra te gas iš JAV Bo bas Do newal das, rie biais keiks ma žo džiais iš plū dęs ar bit rus ir kumš čiu trenkęs į sek re to ria to sta lą.

Kal ti no bra zi lusPra tę sus ma čą krep ši nin kai toliau stum dė si, steng da mie si kuo šiurkš čiau su lai ky ti prie ši nin kus. Ga liau siai, įsi plies kus at vi roms peš ty nėms, pa si pik ti nę bra zi lai nu spren dė nu trauk ti rung ty nes ir pa trau kė prie tu ne lio, ve dan čio į ko man dos dra bu ži nę. Ta čiau vi sa Ki ni jos ko man da, įskai tant at sargi nius žai dė jus, puo lė var žo vams iš pa skos – krep ši nin kai be skrupu lų švais tė si kumš čiais ir spardė vie nas ki tą.

„Mes tik rai ne no rė jo me muš tis, ta čiau tu rė jo me ap si gin ti. Vie nas mū sų žai dė jas bu vo kon tū zy tas ir iš vež tas į li go ni nę. Bra zi lų el ge sys

bu vo vi siš kai ne pro fe sio na lus“, – opo nen tams kal tę ver tė B.Do newal das.

Sa viš kių ne pa gai lė joVis dėl to CBA į in ci den tą pa sižiū rė jo sa vik ri tiš kai ir nu sprendė su spen duo ti na cio na li nę koman dą, ku ri ren gia si ki tą mė ne sį vyk sian čioms Azi jos žai dy nėms. Rink ti nės tre ni ruo čių sto vykla bu vo nu trauk ta, o konk re čios nuo bau dos žai dė jams ir tre neriams paaiš kės po spe cia laus tyri mo. Griež tos reak ci jos rei ka lauja ir cent ri nė ša lies val džia.

„Tai bu vo rim tos muš ty nės, ku rios smar kiai su ga di no ki nų ir bra zi lų san ty kius. At sip ra šo me sir ga lių, ži niask lai dos ir Bra zi lijos ko man dos dėl to, kas įvy ko“, – tei gia ma tre čia die nį iš pla tin tame CBA pa reiš ki me.

Mu šei kas nu baus ti ga li ir Tarptau ti nė krep ši nio fe de ra ci ja (FIBA), ku ri griež tai įver ti no rugpjū tį drau giš ko se rung ty nė se tarp Ser bi jos ir Grai ki jos ko man dų įsi plies ku sias muš ty nes: įžū liausius jų da ly vius disk va li fi ka vo keliems ma čams ir sky rė pi ni gi nes bau das. Tuo met ser bų vi du rio puo lė jas Ne na das Krsti ćius netgi į pa gal bą pa siė mė kė dę, ku ria tren kė grai kui Ioa niui Bou rou siui per gal vą ir jį rim tai su žei dė.

VD inf.

Smur tas: kinųirbrazilųkrepšininkaiperrungtynesšvaistėsikumščiais. AFPnuotr.

Po muš ty nių – ki nų at gai la

Vie nas mū sų žaidė jas bu vo kon tūzy tas ir iš vež tas į li go ni nę.

Žal gi rie čiai lai mė jo penk tą sias Lie tu vos krep ši nio ly gos (LKL) čem pio na to rung ty nes iš ei lės – jie na muo se 115:51 su triuš ki no Pa ne vė žio „Te cha są“.

Tai – ne re kor di nė per sva ra „Žal gi rio“ is to ri jo je. 2004ųjų sau sį žal gi rie čiai LKL pir me nybė se yra nu ga lė ję ki tą sa vo miesto eki pą „At le tą“ 146:64.

Mače su pa ne vė žie čiais „Žal girio“ krep ši nin kai ko vą dėl ka muolio lai mė jo 53:22. Kau no ko man dos le gio nie rius De Jua nas Col lin sas

at li ko 12 re zul ta ty vių per da vi mų ir at ko vo jo 10 ka muo lių.

Kau nie čių stra te gas A.Pet rovi čius po ma čo pa brė žė, jog la bai svar bu, kad žal gi rie čiai ne krei pė dė me sio į tai, kiek įmes taš kų ar ko kį pa sieks skir tu mą, bet bu vo su si kau pę tik žais ti.

Po ryt Kau no spor to ha lė je „Žal gi rio“ lauks ge ro kai rim tesnis iš ban dy mas – pir mo ji VTB Vie nin go sios ly gos tur ny ro dviko va su Mask vos sri ties „Chimki“ (Ru si ja) eki pa, ku ri bus Lie

tu vos vi ce čem pio nų var žo vė ir Eu ro ly gos A gru pė je.

Ki to se tre čia die nį įvy ku sio se LKL rung ty nė se Pa lan gos „NaglisAdak ris“ 56:83 nu si lei do Vil niaus „Lie tu vos ry tui“. Sunkią trau mą pa ty rė vil nie čių ekipos įžai dė jas ame ri kie tis Jer ry John so nas – jam įtrū ko Achi lo saus gys lė. Blogiausios prognozės dėl šios traumos nepasitvirtino. Ma no ma, kad J.John so nas į ri kiuo tę grįš po 6–7 sa vai čių.

VD inf.

LKL čempionate – favoritų laimėjimai

Meist riš ku mas: „Žalgirio“ir„Techaso“žaidimolygiai–skirtingi. TomoRaginosnuotr.

Re zul ta tai

„Žal gi ris“–„Te cha sas“ 115:51 (34:9, 25:15, 32:11, 24:16). T.Kli mavi čius (10 at ko vo tų ka muo lių) ir M.Po cius po 15 taš kų, A.Mi lak nis 13/V.Vol kus 16, T.Rin ke vi čius 8, M.Va lu ko nis 6.„Nag lisAdak ris“ – „Lie tu vos rytas“ 56:83 (9:18, 11:29, 16:15, 20:21). V.Di lys 22, I.Ra zu tis ir E.Har ri sas po 6/K.Baj ra mo vi čius 21, A.Joman tas 13, A.Šikš nius 12.

Turnyro lentelė

Komanda Rungt. Perg. Pralaim.

1. „Žal gi ris“ 5 5 02. „Lietuvos ry tas“ 3 3 03. „Kau nas“ 2 2 04. „Šiau liai“ 1 1 05. „Rū du pis“ 2 1 16. „Ju ven tus“ 2 1 17. „Te cha sas“ 2 1 18. „Nep tū nas“ 3 1 29. „Nag lis-Adak ris“ 3 1 210. „Per las“ 2 0 211. „Sa ka lai“ 2 0 212. „Aly tus“ 2 0 213. „Ne vė žis“ 3 0 3

Kau no „Žal gi rio“ krep ši nin kai sa vo vy riau sia jam tre ne riui Aco Pet ro vi ćiui 51-ojo gim ta die nio pro ga pa do va no jo įspū din gą per ga lę.

KlasifiKuoti sKelbimai

Užsiprenumeruoti galite į namus ar biurą:

Internetu: www.diena.lt, www.prenumerata.lt„Lietuvos spaudos“ kioskuose. Pavedimu: UAB „Diena Media News“ (į.k. 133348410) a. s. LT607010400010467777 AB bankas Ūkio bankas

Mokėdami už prenumeratą būtinai nurodykite leidinio pavadinimą, pristatymo adresą ir telefoną.Daugiau informacijos telefonu: (8 5) 261 1688, (8 5) 262 4244.

Pradėkime dieną su „Vilniaus diena“ ir

gardžia kaVa!

Prenumerata su Pristatymutik 168 lt240

Vaid

oto

Gri

go n

uotr

.

11penktadienis, spalio 15, 2010

Paslaugosstatybos ir remonto

Už prieinamą kainą – greitas ir kokybiškas laiptinių dažymas ir remontas. Naudoja-me savo medžiagas. Tel. 8 672 46 162.

666869

sveikatos ir grožioIndividualus, porų/šeimų psichologinis konsultavimas, psichoterapija. Tel. 8 699 98 235, 8 657 74 094, e. paštas rita.zy-kiene@gmail.com, www.ritazykiene.lt.

670985

TransportoRemontuojame lengvųjų automobilių ir VILKIKŲRADIATORIUS, VAŽIUOKLĘ, BUFERIUSir plastmasines detales. Garantija. Tel. 8 699 25 402, 8 656 27 167.

KitosŠvelnus erotinis masažas. Tik moterims. Vilnius, tel. 8 624 81 053.

668504

Nuomoja Išnuomojamos 122,66 kv. m (58,34 plius 64,32 kv. m) prekybinės-administracinės patalpos senamiestyje, Odminių g. Kaina 7000 Lt. Tel. 8 687 71 067.

672026

Kviečia moKyTis

Krizė? Pagerinkite savo anglų, vokiečių, matematikos žinias. Ypač pigiai. Moko dėstytojas arba studentas, sąlygos skiria-si. Vilnius, tel. 275 1857, 8 676 62 180.

670051

ĮvairūsTeismo informacija

Pranešame, kad Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilniu-

je) nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-20973-430/2010 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Gediminui Saudargui dėl skolos priteisimo. Atsako-vui yra įteikiamas ieškinio nuorašas, ieš-kinį pagrindžiančių rašytinių įrodymų nuorašai bei teismo pranešimas apie at-siliepimo pateikimą ir informuojama, jei-gu atsakovas be pateisinamos priežasties per 14 dienų nepateiks atsiliepimo į ieški-nį, teismas turi teisę, kadangi yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

672787

Vilniaus apygardos teisme (Gedimino pr. 40/1, Vilnius) iškelta civilinė byla pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsako-vui UAB „Auto vadis“ (į. k. 300564000, Architektų g. 64A-38, Vilnius) dėl sutar-tinių įsipareigojimų nevykdymo ir nuos-tolių priteisimo. Atsakovas UAB „Auto vadis“ per 14 dienų nuo šio skelbimo iš-spausdinimo dienos privalo pateikti teis-mui atsiliepimą į ieškinį. Nepateikus at-siliepimo, teismas turės teisę priimti sprendimą už akių.

671787

Vilniaus m. 1-ajame apyl. teisme (Lais-vės pr. 79A, Vilnius) yra iškelta civilinė byla pagal ieškovo UAB „Vilniaus energi-ja“ ieškinį atsakovams Tomui Babaliaus-kui ir Meilei Babaliauskienei dėl 2204,64 Lt skolos, 106,44 Lt palūkanų, 5 proc. me-tinių palūkanų solidariai, bylinėjimosi iš-laidų lygiomis dalimis priteisimo. Šiuo pranešimu yra įteikiamas atsakovams ieškinys su priedais. Jeigu atsakovai per 20 dienų po šio pranešimo paskelbimo dienos nepateiks teismui atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę priimti sprendi-mą už akių.

672800

Vilniaus m. 1-ajame apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilniuje) iškelta civilinė byla Nr. 2-19028-129/2010 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Oystein Alendal dėl įsiskolinimo priteisi-mo. Ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo spaudoje dienos atsakovas privalo pateikti teismui atsilie-pimą į ieškinį, atitinkantį LR CPK 111 str., 142 str. 2 d. reikalavimus. Per nustatytą terminą atsakovui be pateisinamos prie-žasties nepateikus atsiliepimų į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašy-mas, priimti sprendimą už akių.

672786

Vilniaus m. 1-ajame apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) iškelta civilinė byla Nr. 2-19051-129/2010 pagal ieško-

vės UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsako-vui Valerijanui Gegliui dėl skolos priteisi-mo. Ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo spaudoje dienos atsakovas privalo pateikti teismui atsilie-pimą į ieškinį, atitinkantį LR CPK 111 str., 142 str. 2 d. reikalavimus. Per nustatytą terminą atsakovui be pateisinamos prie-žasties nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašy-mas, priimti sprendimą už akių.

672189

Vilniaus m. 3-iasis apylinkės teismas pri-ėmė ieškovės Jolantos Kulikauskienės ieškinį atsakovui UAB „Agmituras”, į.k. 126392659, dėl 19 800 Lt darbo užmokes-čio, 2052,76 Lt delspinigių, 0,06 proc. dy-džio delspinigius už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną nuo priteistos sumos nuo

ieškinio padavimo į teismą dienos iki visiš-ko sprendimo įvykdymo. Atsakovas per ke-turiolika dienų privalo pateikti teismui at-siliepimą į ieškinį. Atsiliepimo nepateikus, bus priimtas sprendimas už akių.

672779

Vilniaus m. 1-ajame apylinkės teisme iš-kelta civilinė byla Nr. 2-19143-790/2010 pagal ieškovo EUROCASH1, UAB ieškinį atsakovui Tomui Palaimai dėl skolos pri-teisimo. Atsakovas privalo per 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šio praneši-mo paskelbimo dienos, pateikti Vilniaus m. 1-ajam apylinkės teismui (Laisvės pr. 79A, Vilnius) atsiliepimą į pareikštą ieš-kinį. Atsakovui nepateikus atsiliepimo, teismas gali priimti sprendimą už akių.

670823

Vilniaus rajono apylinkės teisme priim-tas ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinys atsa-kovui Nikolajui Korveliui dėl 160 Lt žalos atlyginimo. Atsakovas Nikolaj Korvel per 14 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo spaudoje dienos privalo pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Parengia-masis posėdis vyks 2010 m. lapkričio 4 d. 8.30 val. Vilniaus rajono apylinkės teis-me (Kalvarijų g. 28, Vilnius, 13 kab.). Jei-gu atsakovas per teismo nustatytą termi-ną be pateisinamos priežasties nepateiks atsiliepimo į ieškinį ir neatvyks į paren-giamąjį posėdį, teismas ieškovo prašymu gali priimti sprendimą už akių.

671254

KlasifiKuoti sKelbimai

Teismo informacijaVilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme (Lais-vės pr. 79A, Vilnius), 205 salėje, 2010 m. lapkričio 17 d. 8.30 val. bus nagrinėjama ci-vilinė byla pagal ieškovo UAB „Snoro lizin-gas“ ieškinį atsakovui Viktor Krivoš dėl sko-los priteisimo. Atsakovas Viktor Krivoš per 14 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Nepateikus atsiliepimo, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių.

671656

Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius), 205 salėje, 2010 m. lapkričio 17 d. 8.45 val. bus na-grinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovui Tautvy-dui Kazlauskui dėl skolos priteisimo. At-sakovas Tautvydas Kazlauskas per 14 die-nų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieš-kinį. Nepateikus atsiliepimo, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių.

671653

Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) 2010 06 19 iš-kelta civilinė byla Nr. 2-9361-432/2010 pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas“ (į. k. 124926897) ieškinį dėl skolos, delspini-gių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą likusią mokėjimų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendi-mo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo Viktor Petrusevič (g.

1984 04 07). Teismas viešo paskelbimo būdu įteikia atsakovui šiuos procesinius dokumentus: ieškinio nuorašą su priedais ir teismo pranešimą. Atsakovas per 14 die-nų privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Jeigu atsakovas be pateisinamų priežasčių per nust