Provincijos vaikai turi kur kas mažiau galimybių lavintis nei miestuose augantys jų bendraamžiai.

• Trylika metų avininkystei pa-skyręs Giedrius Prakapavičius pa-brėžia, kad dirbant žemės ūkyje nereikia tikėtis greito rezultato.

• Europos daržovių auginto-jams paskirstytos dėl E.coli bak-terijų skandalo patirtų nuostolių kompensacijos, o lietuviai liko tuščiomis kišenėmis.

• Anksčiau vitražai puošė tik bažnyčias. Dabar jų įsigyti gali kiekvienas norintis ir turintis sto-resnę piniginę.

• Įgyvendinant įstatymą, ginan-tį smurto artimoje aplinkoje aukas, policija priversta veržtis diržus.

2012 m. sausio 18 d., trečiadienis • Nr. 5 (9128) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šiandien skaitykite:

Jau dabar mokesčių kartelė yra pakelta per aukštai ir juos padidinus padėtis visuomenėje taptų nekontroliuojama.Raimundo Šuikos nuotrauka

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikataJurgita Činkienė

VL žurnalistė

Šį mėnesį į UAB „Beržų kom-pleksas“ (Jonavos r.) tuščias fer-mas turėtų būti atgabentos pir-mos kiaulės, tačiau ar pavyks

darbą pradėti, nežinia. Viena di-džiausių kliūčių – dėl kiaulių maro protrūkio dar pernai vasarą pra-dėtas, bet iki šiol nebaigtas tyri-mas. Nežinioje palikti darbuotojai tikina eisią piketuoti prie proku-ratūros.

Užburtas ratas

Pasak vieno iš bendrovės akci-ninkų Jono Klemenso Sungailos, neaišku, kodėl taip ilgai teisėsaugi-ninkai nebaigia tyrimo. „Mums tai suriša rankas – iki šiol nesame gavę apie 1,8 mln. Lt draudimo išmokų. Draudikai tvirtina negalį jų išmo-kėti todėl, kad nėra baigtas tyrimas.

Maro pasekmes jaučia visi šalies kiau-lių augintojai, jas eksportavę į Rusiją.

Raimundo Šuikos nuotrauka Nukelta į 3 p.

Nukelta į 2 p.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas,gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, didesni degalų ir alko-holio akcizai bei 2 proc. didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM)... Šiuos mokesčius Vyriausybė pa-tvirtins, jei artimiausiais mėnesiais ekonominė situacija prastės.

Prasitarė apie užmojus

Vienas valdančiųjų konservatorių lyderis Seimo Tėvynės sąjungos-Lie-tuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vitas Matuzas Kalėdų išvaka-rėse „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ prasitarė apie valdžios kur-piamus planus dar šiais metais didin-ti mokesčių naštą gyventojams. „Gali atsitikti taip, kad tai nėra paskutinis išlaidų mažinimas ir mes (valdantie-ji – aut. past.) labai atvirai bei nuo-sekliai kalbėjome, kad yra A planas, yra B planas ir, manau, rengiamas C planas“, – radijo laidoje teigė jis.

Anksčiau planuota, kad šalies BVP šiemet didės 4,7 proc., bet vė-liau Finansų ministerija šį progno-zuojamą rodiklį sumažino iki 2,5 proc.

Apie tai – 18 p.

Vairavimo mokyklos savo paslaugų kainas kelia ne dėl išaugusių išlaidų, o protestuodamos.

Apie tai – 4 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

Skaudžios kiaulių maro pasekmėsDėl infekcinės ligos protrūkio Jonavos r. kiaulių augintojai niekaip negali atnaujinti veiklos.

Vyriausybės rengiamą mįslingąjį C planą Seimo opozicija prilygina gaivalinei nelaimei.

Valdžios mokesčių politika kelia siaubą

2 2012 m. sausio 18 d. • Nr. 5 (9128)Valstiečių laikraštis

Kaip žinoma, Seimas priėmė Vyriau-sybės pasiūlytą B plano variantą, kurį įgyvendinant pervedimai į privačius pensijų fondus buvo sumažinti 0,5 proc. ir įvestas vadinamasis praban-gos mokestis nekilnojamajam tur-tui. Tikimasi, kad bendras rezultatas naudojant šias priemones bus apie 477 mln. Lt.

A plano buvo atsisakyta, nes ko-alicijai priklausantys liberalai pagra-sino trauktis iš jos, jei pervedimai į privačius pensijų fondus būtų visiškai nutraukti (šiuo metu „Sodra“ į antro-sios pakopos pensijų fondus perveda tik 1,5 proc.). Be to, nebuvo pritarta planams nutraukti mokėjimus į Vai-kų išlaikymo fondą, tačiau Seime jau sklando kalbos apie daugelio mokes-čių peržiūrą.

V.Matuzas: „Esame politiškai pasirengę didesniems iššūkiams.“

Mįslingiausia yra V.Matuzo išsa-kyta mintis apie C planą. „Valstiečių laikraščio“ paklaustas, kokius naujus mokesčių didinimus turėjęs galvo-je, jis tiesiogiai neatskleidė, bet už-tikrino, kad valdantieji tam pasiren-gę. „Kaip jūs taip galvojate, kad imsiu ir papasakosiu? – retoriškai klausė V.Matuzas. – Konkrečiai nepasaky-siu, bet mes esame politiškai pasiren-gę didesniems iššūkiams – sutaupyti ne vieną, o du milijardus litų. Koalici-joje jau buvo tokių kalbų, kad niekam nebūtų naujiena.“

Paklaustas, ar tik todėl prasitarė ra-dijo laidoje, kad būtina rengti visuo-menę naujam planui, V.Matuzas atsa-kė: „Žmonių neruošime, bet politinės valios sumažinti išlaidas 2 mlrd. Lt tikrai užteks.“ „Kur, kaip ir kada tai darytume, negaliu pasakyti, nes kal-bėjome apie bendrą politinę valią, kad išlaikytume tą 3 proc. defi citą“, – teigė Seimo Biudžeto ir fi nansų komiteto vicepirmininkas.

Per praėjusių metų 11 mėnesių valstybės biudžeto planas tebuvo įvykdytas 85,8 proc. ir akivaizdu, kad per gruodį jo nesurinkta daugiau. Ši situacija esą ir verčia valdančiuosius dairytis naujų mokesčių.

Vienintelė išeitis – PVM didinimas?

Seimo opozicijos atstovai neabejoja, kad valdantieji neturi daug galimybių manevruoti. Greičiausiai surenkami mokesčiai yra PVM ir akcizai. „Dviem procentais padidinus PVM biudžetas žaibiškai gautų apie milijardą litų, todėl viskas, kas telpa į valdančiųjų C pla-ną, – tik PVM didinimas“, – neabejo-ja socialdemokratas Algirdas Sysas. Jo teigimu, visi kiti mokesčiai į biudžetą sukristų tik per ilgesnį laikotarpį, o pi-nigų reikia čia ir dabar.

A.Syso nuomonei pritaria ir Dar-bo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys. „Mano galva, valdantieji neturi jokio plano ir, kaip buvo iki šiol, griebdavosi karštligiškų spren-dimų neišsiaiškinę, kokį efektą jie (mokesčiai) duos“, – teigė jis.

Abu Seimo nariai abejoja, ar val-dantieji ryžtųsi didinti degalų akci-zą. „Nesunku nuspėti, kas atsitiks, jei vėl bus didinami akcizai. Gy-ventojai, kaip ir anksčiau, pilsis de-galų užsienyje ir biudžetas nebe-surinks pajamų. Juolab kad dabar dauguma vežėjų pilasi degalų už-sienyje, aplenkdami Lietuvos dega-lines, nes ten jie pigesni“, – kalbėjo K.Daukšys.

Jo teigimu, jau dabar mokes-čių kartelė yra pakelta per aukštai ir juos didinant situacija taptų ne-kontroliuojama.

Vien todėl vienintelė išeitis val-dantiesiems – biudžeto skyles lopy-ti tik didinant PVM. „Suprantama, kad padidinus PVM gyventojams pabrangtų viskas ir pirmiausia ko-munalinės paslaugos – vanduo, elek-tra, šildymas“, – aiškino A.Sysas. PVM didinti realiausia, nes dėl šio mokesčio didinimo valdantieji buvo susitarę ir su Prezidente.

Į socialines išmokas nesikėsins

Seimo Socialinių reikalų komi-teto narys A.Sysas aiškina, kad val-dantieji vargu ar vėl kėsinsis į soci-alines išmokas ir Vaikų išlaikymo fondą, kaip anksčiau siūlė socialinės apsaugos ir darbo ministras Dona-tas Jankauskas.

„Vieną iš galimybių konserva-toriams įžvelgčiau valstybinių pen-sijų eilutėje. Ne tiek jas panaikinti, kiek kol kas neskirti naujų, – aiškino A.Sysas. – Seime valdantieji jau įregis-travo naujų įstatymo pataisų, plečian-čių valstybinių pensijų gavėjų ratą.“ Valstybinėms pensijoms 2012 m. prireiks apie 560 mln. Lt, o jų gavė-jų – apie 110 tūkst. „Bet nemanau, kad prieš Seimo rinkimus (2012 m. spalio 14 d.) konservatoriai apskri-tai kirs per socialines išmokas, nes tai būtų savižudybė“, – teigė jis.

A.Sysas taip pat nemano, kad bus kėsinamasi į Vaikų išlaikymo fondą, kurį siūlę panaikinti valdantieji anks-čiau siekė sutaupyti apie 44 mln. Lt: „To fondo liesti nėra prasmės, nes šias pajamas praradusiems asmenims vals-tybė vis tiek privalės skirti socialinę pagalbą per kitas priemones.“

C plane neužsimenama apie socia-linių išmokų karpymą. Tai rodo fak-tas, kad kol kas Seimui nepateikta net projektų. Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija „Valstiečių laikraš-čiui“ atsiųstame atsakyme teigė, jog „šiuo metu ji neturi informacijos, kad reikėtų peržiūrėti biudžetą ir išmokų dydžius“.

Rezervų įžvelgia viešuosiuose pirkimuose

Seimo Ekonomikos komiteto na-rys K.Daukšys įsitikinęs, kad jei eko-nominė situacija negerės, valstybės biudžetas parlamente gali būti per-žiūrėtas net ne kaip įprasta, metų vi-duryje, o jau pavasarį. „Dabartinis valstybės biudžetas braška per visas skyles, todėl valdantieji ieško spren-dimų jau dabar“, – teigė jis. Tačiau parlamentaras mano, kad, užuot pa-pildomai apmokestinę verslą bei gy-ventojus, konservatoriai geriau paieš-kotų rezervų viešųjų pirkimų srityje. „Jei bent 10 proc. pinigų valstybės įstaigos sutaupytų viešiesiems pirki-mams, tai biudžete kasmet atsirastų laisvų 1,1 mlrd. Lt ir tada net nerei-kėtų galvoti apie PVM didinimą“, – aiškino K.Daukšys.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos lyderis Valentinas Mazuro-nis Vyriausybei siūlo sudaryti sąlygas gyventojams kažkur investuoti ban-

kuose laikomus 24 mlrd. Lt. „Tai – toks neišnaudotas rezervas, kad visi mokesčių kėlimai prieš jį nublanksta. Tačiau valstybė privalo sudaryti sąly-gas žmonėms dirbti ir užsidirbti“, – teigė jis.

I.Šimonytė: „Kvepia norais palaikyti temą, kurios nėra.“

Finansų ministerijos vadovė In-grida Šimonytė teigia, kad peržiū-rėti valstybės biudžetą kol kas nėra jokio pagrindo. „Dėl daugelio nea-pibrėžtumų (pirmiausia euro zonoje) rizikos mastą skaičiais įvertinti sudė-tinga, – aiškino ji. – Šiandien jokios naujos informacijos, leidžiančios tiks-linti makroekonomines projekcijas, dar neturime, todėl kalbėti apie kon-krečius sprendimus sausio 11 d., švel-niai tariant, ankstoka, o tariant nešvel-niai – kvepia norais palaikyti temą, kurios nėra.“

Tačiau kaip paaiškinti pačios I.Šimonytės teiginį „Verslo žinioms“: „Jeigu neišvengiamai tektų svarstyti mokesčių didinimo alternatyvas metų viduryje, grįžčiau prie tos pačios ne-populiarios minties apie PVM tari-fo didinimą“? „Vienas dalykas, kurio norėtųsi išvengti, – tai bandymų da-ryti staigias „reformas“ mokesčių sri-tyje“, – pabrėžė ji. „Valstiečių laikraš-čiui“ fi nansų ministrė teigė, kad „jeigu vis dėlto reikės keisti biudžetą, kai bus pateikta siūlymų, kaip tą daryti, gali-ma bus ir vertinti ar kritikuoti realiai siūlomus dalykus, o ne teoriškai ga-limų sprendimų aibę“. Pasak jos, kol kas nėra planų ar siūlymų keisti mo-kesčių bazę, nes dar 2011 m. lapkritį Finansų ministerija pateikė bloges-nes, nei realiai galėtų būti, 2012 metų „makroekonomines projekcijas“.

Aktualijos

„Dviem procentais padidinus PVM biudžetas žaibiškai gautų apie milijardą litų, todėl viskas, kas telpa į valdančiųjų C planą, – tik PVM didinimas“, – neabejoja socialdemokratas Algirdas Sysas.

Lietuvoje per daug saviplakos ir nihilizmoJurgis Razma, Seimo narys

Neegzistuoja joks C planas. Apie jį pra-sitaręs V.Matuzas turėjo galvoje, ma-tyt, tik sąlyginę sąvoką. Jei ekonomi-nės aplinkybės nulemtų, tada ir būtų galima kalbėti apie priemones. Juk šiandien net nežinome, kiek ekono-mika gali prastėti, o ir ekspertai negali numatyti, kaip toliau įvykiai klostysis euro zonoje. Finansų ministerija turi vieną prognozę, kuria ir vadovaujasi. Todėl apskritai palinkėčiau apie tokius dalykus nekalbėti, nes Lietuvoje ir taip per daug saviplakos, nihilizmo ir gąs-dinimų. Pasidžiaukime tuo, kad nerei-kėjo priimti verslą apsunkinančių mo-kesčių ir kad pavyko įvykdyti pažadą atkurti pensininkams pensijas, išsau-gojome Vaikų išlaikymo fondą.

PVM gali būti „laikinai“ didinamasKaetana Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė

Blogai, kad Seimo valdantieji ir Vy-riausybė nepasimokė iš 2008 m. nak-tinės mokesčių reformos klaidų. Tą-syk buvo priimta daugybė pakeiti-mų, bet dėl jų tik dar labiau padi-dėjo „šešėlis“, augo kontrabandos mastai. Jei grįžtume į 2009 metus, prisimintume, kad tada net du kar-tus buvo „laikinai“ padidintas PVM: iš pradžių – nuo 18 iki 19 proc., o vė-liau – nuo 19 iki 21 proc. Nors tuomet įstatyme buvo įtvirtinta, kad PVM lai-kinumas kasmet bus įvertinamas, vis dėlto „laikini“ mokesčiai tapo nuo-latiniais. Todėl neatmesčiau varian-to, kad PVM vėl bus „laikinai“ didi-namas. Juk iš įvesto naujo mokesčio prabangiam nekilnojamajam turtui tikimasi surinkti tik 17 mln. Lt (tai tesudaro 0,01 proc. BVP) ir labai rea-lu, kad bus galvojama apie visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedi-mą, nedarant jokių išimčių. Tačiau, užuot tai darius, ministrams palinkė-čiau palinkti prie savų biudžetų eilu-čių ir pagalvoti, ar šiandien ministeri-joms reikia naujų interneto svetainių ir kitko. Lietuva labai daug sutaupy-tų, jei atsisakytų bent dalies pirkinių per viešuosius pirkimus.

Delčia.Saulė teka 8.31, leidžiasi 16.27.

RytojŠiandien

Šiandien pasnyguriuos, pūs silpnas šiaurės vėjas. Oro temperatūra naktį bus 7–12, dieną – 2–7 laipsniai šalčio.

Ketvirtadienį debesuotumas padidės, daugiausia vakariniuose rajonuose pasnigs, pustys. Oro temperatūra naktį bus 7–12, dieną – 2–7 laipsniai šalčio. Pajūryje ir naktį, ir dieną bus 2–3 laipsniais šilčiau.

Penktadienio naktį ir dieną daugelyje rajonų snigs, gali kilti trumpa pūga. Pūs gūsingas pietryčių vėjas. Tikėtina, kad sniego danga daug kur pastorės bent 5–10 cm. Oro tempe-ratūra naktį bus 5–10, dieną – 2–7 laipsniai šalčio.

Savaitgalį vyraus žiemiškas šaltis, protarpiais snigs. Kitos savaitės prognozės rodo, kad žiemiški orai tęsis, tik šaltis kiek atslūgs.

PorytDieną: -2 -7o

Naktį: -7 -12o

Dieną: -2 -7o Dieną: -2 -7o

Naktį: -5 -10oNaktį: -7 -12o

orai.lt, VL inf.

Valdžios mokesčių politika kelia siaubą

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

32012 m. sausio 18 d. • Nr. 5 (9128)Valstiečių laikraštis Aktualijos

(Užs. 33)

Jonavos prokurorai gūžčioja pečiais ir sako nebeturį ką tirti, o jų tyrimą pri-žiūrintys Kauno apygardos prokurorai tyli“, – piktinosi jis.

Vasarą bendrovei smogęs kiau-lių maras pridarė daug nuostolių tiek pačiai įmonei, tiek visiems šalies kiaulių augintojams: bendrovės „Ber-žų kompleksas“ darbas suparalyžiuo-tas iki šiol, o šalies kiaulių augintojai jų dar negali vežti į Rusiją.

Apie tyčinį užkratą duomenų nėra

Po kiaulių maro protrūkio maž-daug trisdešimt žmonių „Beržų kom-plekse“ neteko darbo, apie 85 likusieji dirbti įmonėje gauna minimalų atly-ginimą ir nežino, ar įmonė apskritai pajėgs gyvuoti toliau.

„Prieš naujus metus trūko pinigų net žmonių atlyginimams“, – atviravo J.K.Sungaila.

Nors šį mėnesį į „Beržų komp-keksą“ planuojama atgabenti naują kiaulių partiją ir darbą pradėti iš nau-jo, su tyrėjais nesusikalbantys akci-ninkai pradėjo svarstyti apie įmonės bankrotą.

Pasak J.K.Sungailos, gali būti dvi versijos, kodėl tyrimas taip ir nebai-giamas: arba kažkas suinteresuotas vi-siškai numarinti bendrovę, arba pro-kurorai pernelyg užsikrovę bylomis ir neturi laiko.

Panašu, kad tyrėjams nepavyko rasti duomenų apie tyčinį užkratą fer-mose. Anot J.Sungailos, kiaulių maro virusas galėjo patekti įvairiais būdais: galbūt jį pernešė koks nors graužikas, galbūt jis pateko su Rusijos automo-biliais, atvažiavusiais į įmonę.

„Kad kas nors paimtų švirkštus su virusu ir sutryptų juos kur nors fermų teritorijoje ar kitais būdais atneštų už-kratą, neįtikėtina. Kiaulių maro atvejai gana dažnai nustatomi Europos fer-mose, o kaip virusas ten patenka, ne-

žinia. Tose fermose sanitariniai ir sau-gos reikalavimai yra itin griežti, tačiau net ir jų laikantis nepavyksta apsisau-goti nuo maro“, – pasakojo jis.

Žada piketus prie prokuratūros

Pernai iš draudimo kompanijos gavusi du trečdalius draudimo išmo-kų bendrovė tvarkėsi fermose, mo-kėjo žmonėms atlyginimus, tačiau

dabar lėšų trūksta. Jei įmonei pavyks vėl pradėti auginti kiaules, pajamos ją pasieks negreitai: nuo naujos partijos kiaulių įsigijimo iki jų realizavimo vien išlaidų bus apie 8 mln. Lt.

„Jei tyrimas bus baigtas artimiau-siu laiku, svarstome didinti akcijų skaičių, ieškoti investuotojų. Nesi-nori atleisti žmonių“, – sakė pašne-kovas.

Anot J.K.Sungailos, tyrimas dėl kiaulių maro turėjo būti baigtas iki naujų metų. To tikėjosi ir draudimo kompanija.

„Atvežus naują partiją kiaulių, turi būti atliekami ir papildomi ty-rimai, kurie taip pat kainuoja. Iš ko-kių lėšų mums už tai mokėti?“ – pik-tinosi jis.

Bylos baigtį gaubia tyla

Kol kas neaišku, kada tyrimą ke-tinama baigti, bet panašu, kad įtari-mai niekam nebus pareikšti. Tyrimo

metu nenustatyta ir jokių bendrovės aplaidumo atvejų, turėjusių įtakos li-gos protrūkiui.

Manoma, kad užkratas į fermas galėjo patekti vasario pabaigoje, kai į teritoriją buvo atvažiavęs Rusijos kiaulių augintojų automobilis. Ru-sijoje, skirtingai nei Europos Sąjun-goje, leidžiama kiaules skiepyti nuo klasikinio kiaulių maro.

Tačiau, kai kurių specialistų nuo-mone, tada atsiranda kita grėsmė –

virusas gali mutuoti. Mokslininkai teigia, kad organizmai prie virusų prisitaiko ir tampa atsparūs, todėl

skiepai nėra išeitis. Tiesa, ar verta skiepyti kiaules, ar ne, iki šiol nesu-taria ir mokslininkai, todėl vienos nuomonės nėra.

Tai, kad užkratas galėjo patekti būtent iš Rusijos, patvirtina ir faktas, jog bendrovės fermose rastas antro-jo tipo virusas, kuris Lietuvoje ne-aptinkamas.

Nors iš karto buvo tiriama, ar ne-teisėtai kiaules skiepijo ir, mutavus virusui, kiaulių marą prisišaukė pats „Beržų kompleksas“, ši versija ne-pasitvirtino.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad vienoje iš fermų nebuvo sanita-rinio barjero, tačiau teisėsaugininkai teigia, jog iki klasikinio kiaulių maro proveržio Lietuvoje apskritai nebuvo reikalavimo jį įrengti.

Teisės aktai, kuriuose nurodoma, kad kiaulių augintojai privalo įrengti sanitarinius barjerus, labiau saugan-čius, kad užkratas nepatektų į fermas, buvo priimti tik po šio viruso protrū-kio. Tyrimą dėl kiaulių maro „Beržų komplekse“ atliekantys prokurorai tyli – Kauno apygardos prokuratū-ra nei apie tyrimo baigtį, nei apie jo terminus nekalba.

Padarinius jaučia ik šiol

Nežinia dėl kiaulių maro kelia ne-rimą ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriui Algiui Bara-vykui: „Turėtų būti garsiai įvardyta tikėtina kiaulių maro priežastis. Ta-čiau dabar tyrimas lyg nurimęs, nie-kas nieko nežino.“

Kiaulių maro padarinius iki šiol jaučia visi šalies kiaulių augintojai, jas eksportavę į Rusiją. Po maro protrū-kio Rusija gyvų kiaulių įvežti iki šiol neleidžia, o atsakingos Lietuvos ins-titucijos nerodo didelės iniciatyvos.

„Turėtų būti ne formalus susira-šinėjimas, o aktyvesnės derybos dėl eksporto į Rusiją atnaujinimo. Už tarptautinę prekybą, eksporto plėt-rą yra atsakingos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija. Kodėl eksportas į Ru-siją nėra atnaujinamas, nesupran-tame, juk veterinarinių priežasčių nėra, kiaulių maro židinys pašalin-tas“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasa-kojo A.Baravykas.

Lietuvos kiaulių augintojai vilia-si, kad derybos galėtų įvykti netru-kus Vokietijoje vyksiančios parodos „Žalioji savaitė“ metu, nes ten daly-vaus ir aukšti įvairių šalių tarnybų bei ministerijų specialistai.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas: „Turėtų būti garsiai įvardyta tikėtina kiaulių maro priežastis. Tačiau dabar tyrimas lyg nurimęs, niekas nieko nežino.“

Skaudžios kiaulių maro pasekmės• Klasikinis kiaulių maras Jo-

navos bendrovėje „Beržų kompleksas“ kilo pernai vasarą. Dėl ligos protrūkio teko numarinti 24 tūkst. kiaulių.

• „Beržų komplekse“ kilęs kiaulių maras persimetė ir į kai kurias gretimas fermas – jose sunaikinta apie 7 tūkst. kiaulių.

• Apskaičiuota, kad dėl už-drausto eksporto į Rusiją tuo metu kiaulių augintojai Lietuvoje vien kas mėnesį patirdavo iki 5 mln. Lt nuos-tolių.

• Prieš tai klasikinis kiaulių maras Lietuvoje buvo nu-statytas 2009 m.

• Vienas iš bendrovės „Ber-žų kompleksas“ akcinin-kų – buvęs premjeras Adol-fas Šleževičius.

• Lietuviai į Rusiją gali vežti mėsą (išskyrus mėsą iš Kau-no apskrities kiaulių augin-tojų fermų), tačiau gyvų kiaulių ir kiaulienos ekspor-tas palyginti su eksportu iki kiaulių maro protrūkio ski-riasi dešimteriopai.

• Laikinas gyvų kiaulių ir kiau-lienos eksporto į Rusiją su-stabdymas Lietuvos kiaulių augintojams yra itin svar-bus: 2010 m. į Rusiją išvežta gyvų kiaulių už 102 mln. Lt (apie 250 tūkst. kiaulių), o kiaulienos – už 7,6 mln. Lt.

• Didžiausias gyvų kiau-lių eksportas į Rusiją buvo 2009 m. – jų išvežta net 43 tūkst. Vėliau, Rusijai įve-dus didesnius muitus, iš Lie-tuvos buvo įvežama mažiau kaulių.

• Užsidarius Rusijos rinkai, Lietuvos kiaulių augintojai jas veža į Lenkiją ir Latviją.

Teisės aktai, kuriuose nurodoma, kad kiaulių augintojai privalo įrengti sanitarinius barjerus, labiau saugančius, kad užkratas nepatektų į fermas, buvo priimti tik po šio viruso protrūkio. Egidijaus Giedraičio nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Tikisi atnaujinti eksportąValstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Pasienio maisto ir veterinarinės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Alionienė

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuo pat ofi cialaus Europos Komisijos tai-kytų apribojimų eksportuoti kiaules ir kiaulienos produktus atšaukimo aktyviai de-rasi ir dėl leidimo atnaujinti kiaulių eksportą į Rusijos Federaciją.Galime tik patvirtinti, kad Lietuva nemato kliūčių, galinčių sutrukdyti panaikinti kiaulių ir kiaulienos produktų eksporto apribojimus. Rusijos veterinarijos ir fi tosa-nitarijos priežiūros tarnybai nuolat pateikiama išsami informacija apie klasikinio kiaulių maro likvidavimą Lietuvoje.Sausio 20–29 d. Berlyne vyksiančioje tarptautinėje žemės ūkio parodoje-mugėje „Žalioji savaitė 2012“ žemės ūkio ministras K.Starkevičius ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius J.Milius yra numatę aukščiausio lygio susitikimą su Rusijos Federacijos federalinės veterinarijos ir fi tosanitarijos priežiūros tarnybos vadovais. Susitikimo metu vienas iš svarbiausių darbotvarkės klausimų – kiaulių eksporto atnaujinimas. Tikimasi, kad šis susitikimas padės aiškiau numatyti Rusijos poziciją dėl apribojimų panaikinimo ir eksporto atnaujinimo terminų.

4 2012 m. sausio 18 d. • Nr. 5 (9128)Valstiečių laikraštisAktualijos

Jurgita ČinkienėVL žurnalistė

Valstybės įmonė „Regitra“, ku-rioje valstybinius vairavimo ir teo-rijos egzaminus turi laikyti naujai parengti vairuotojai, žeria prie-kaištus vairavimo mokykloms. Pastarosios negaili karčių žodžių „Regitrai“, o niekuo dėtas būsi-masis vairuotojas atsiduria tarp dviejų nesusikalbančių pusių.

Privalo fi lmuoti egzaminą

Nuo šių metų pradžios nauji rei-kalavimai įsigaliojo vairuotojus ren-giančioms mokykloms. Skelbiama, kad didesni reikalavimai keliami mokymo kokybei, techninei bazei ir darbuotojų kvalifi kacijai.

Viena iš naujovių – nurodymas fi lmuoti ir įrašinėti vairavimo mo-kykloje laikomą vairavimo egzami-ną (praktinę dalį) bei įrašą saugoti vienus metus. Mokyklos privalo tu-rėti tam reikalingą įrangą.

Anot naujoves pristačiusios Su-sisiekimo ministerijos, taip norima sutrukdyti vairavimo mokyklose ne-sąžiningai įsigyti pirminio mokymo kurso baigimo liudijimą, nes visais atvejais vairavimo mokyklos privalės turėti galutinės įskaitos įrašą.

Siekiama užtikrinti ir aukštesnę vai-ravimo mokyklų darbuotojų kvalifi kaci-ją. Vairavimo mokytojai ir instruktoriai turės tobulinti kvalifi kaciją, aukštosio-se mokyklose lankydami perio dinius kursus, bei kartą per penkerius metus laikyti egzaminą „Regitroje“.

Reikalavimai mokykloms griežti-nami ir todėl, kad vairuotojai būtų ge-riau parengiami: mat kol kas iš pirmo karto „Regitroje“ egzaminą išlaiko kiek daugiau nei 39 proc. baigusiųjų vairavimo mokyklas. Skelbiama, kad Europos Sąjungoje šis vidurkis yra gerokai aukštesnis – net 60 proc.

Jau pakėlė kainą

Pačios vairavimo mokyklos to-kius reikalavimus vadina nereika-lingais ir sako, kad dėl to buvo pri-verstos kelti mokymosi kainą.

Vilniuje esančios vairavimo mo-kyklos „Agesina auto“ vadovė Vida Leonavičienė tvirtina, kad jų įmonei vien įsigyti fi lmavimo kameras atsi-ėjo per 4 000 Lt, dar reikėjo pirkti specialias kompiuterių programas.

„Mes turime fi lmuoti egzami-nus neatsižvelgdami į mokinio pa-geidavimus, neatsižvelgdami į tai, ar nepažeidžiamos žmogaus teisės. Tačiau jei egzaminas būtų fi lmuo-jamas ne tik mūsų mokykloje, bet ir „Regitroje“, iš pirmo karto išlai-kiusiųjų skaičius būtų gerokai di-desnis“, – pabrėžė ji.

V.Leonavičienės teigimu, iš pir-mo karto naujai parengti vairuoto-jai egzamino neišlaiko todėl, kad jie egzaminą laiko vairuodami kitą, o ne tą, kuriuo mokėsi vairuoti, automo-bilį: skiriasi sankabos aukštis, auto-mobilio manevringumas. „Juk net ir geram vairuotojui, atsisėdus prie kito automobilio vairo, pirmiausia su au-tomobiliu reikia susipažinti. Ką jau kalbėti apie pradedančiuosius vai-ruotojus, kuriems dar ir stresas pa-kiša koją!“ – kalbėjo ji.

Tačiau, anot V.Leonavičienės, mažesniuose miestuose galima įžvelgti ir egzaminuojančios įmo-nės „Regitra“ darbuotojų bereika-lingą priekabumą, nemadagumą, o galbūt net siekį pasipinigauti: juk neišlaikęs egzamino žmogus už jo laikymą moka antrą kartą. Situacija pasikeistų, jei vairavimo egzaminas „Regitroje“ taip pat būtų fi lmuoja-mas. Tada egzaminuotojai negalėtų be reikalo „sukirsti“ vairuotojų.

Kalbas vadina šmeižtu

Valstybės įmonės „Regitra“ gene-ralinio direktoriaus pavaduotojas Sau-lius Šuminas tokiais kaltinimais pikti-nasi: „Tai – pats didžiausias šmeižtas, kurį mes vis bandome nusiplauti.“

Anot jo, egzaminuotojų atlygini-mai nė kiek nepriklauso nuo to, ar žmonės egzaminą išlaiko iš pirmo, ar iš antro karto.

„Iškalbingiausia yra statistika. Pernai mūsų įmonėje egzaminą lai-kė 147 tūkst. vairuotojų. Sulaukėme tik 32 skundų“, – sakė S.Šuminas.

Svarbiausia priežastis, dėl kurios nepavyksta iš pirmo karto išlaikyti eg-zamino, anot jo, yra kur kas paprastes-nė – prastas praktinis parengimas.

Būsimieji vairuotojai mokosi va-žiuoti tiek, kiek reikia valandų – 30, tačiau važiuoti neišmoksta, nes tiek valandų paprasčiausiai neužtenka.

Daugiau vairavimo valandų jie „ne-perka“ – jiems per brangu.

„Tačiau aš visiems sakau – moky-kitės važiuoti ne tik vairavimo mo-kyklose, bet ir su artimaisiais. Taip ir sutaupysite, ir geriau išmoksite va-žiuoti. Anglijoje, kur iš pirmo karto išlaikiusiųjų egzaminą yra kiek dau-giau nei pas mus, būsimasis vairuo-tojas mokosi vairuoti 67 valandas, o pas mus – nė pusės tiek. Todėl jei lietuvius egzaminuotų koks nors bri-tų instruktorius, išlaikiusiųjų iš pir-mo karto beveik nebūtų“, – įsitikinęs S.Šuminas.

Mažas skirtumas

S.Šumino nuomone, būsimasis vairuotojas gali mokytis savarankiš-kai ir už mokslus mokėti mažiau. Ta-čiau lupikaujančios mokyklos tokią ga-limybę atima. Pavyzdžiui, vairavimo mokykloje „Draiveris“ B kategorijos vairavimo kursai kainuoja 1 390 Lt, o jei būsimasis vairuotojas moko-si savarankiškai, – 1 290 Lt, vaira-vimo mokykloje „ABR Auto“ šios kainos yra atitinkamai 1 170 Lt ir 1 050 Lt. Panaši situacija ir kitur. „Už ką jie ima pinigus? Juk savarankiškai besimokantis žmogus nesinaudoja jų patalpomis, jų dėstytojais, o kai-na skiriasi labai nedaug“, – piktinosi S.Šuminas.

Šiuo metu B kategorijos vairavi-mo kursai vairavimo mokyklose kai-nuoja maždaug 900–1 500 Lt.

Priešinasi reikalavimams

Vairavimo mokyklos kainas kils-telėjo ne dėl išaugusių išlaidų, o be-sipriešindamos naujiems reikalavi-mams. Tai tvirtina ir Susisiekimo ministerijos atstovai.

„Vairavimo mokyklų vadovų tei-giniai, kad dėl naujų reikalavimų jie privalo kelti mokymo kainas, mūsų nuomone, nėra pagrįsti, nes vairavimo mokyklos dirba rinkos sąlygomis ir tarp jų yra konkurencija. Manome, jog kai kurių mokyklų atstovai tokiomis kalbomis spekuliuoja priešindamie-si naujiems reikalavimams. Ne visos mokyklos kainas padidino, kai kurios paliko senas. Manome, kad mokyklos, kurios pakėlė kainas, jas vėliau peržiū-rės atsižvelgdamos į klientų srautus“, – teigė Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis.

Būsimiesiems vairuotojams teks labiau pakratyti kišenesValdininkai teigia, kad vairavimo mokyklos kainas kelia ne dėl išaugusių išlaidų, o protestuodamos.

S.Šumino nuomone, būsimasis vairuotojas gali mokytis savarankiškai ir už mokslus mokėti mažiau. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Filmuota medžiaga – įrodymas „Regitrai“?Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifi kacijos kėlimo mokyklų asociacijos vadovas Darius Lesickas

Dar 2003 m. buvo paskaičiuota, kad vieno vairuotojo parengimo kaina yra apie 1 500 Lt. Dabar ji turėtų būti dar didesnė.

Tačiau vairavimo mokyklos kainas privalėdavo ir taip nuolat mažinti, ieš-koti vidinių išteklių, mat žmonės tiek susimokėti negalėdavo. Todėl šiandien kalbėti apie tai, kad kainos yra per aukštos, neteisinga.

Be to, dėl naujos tvarkos mokyklų išlaidos tikrai išaugo. Tiesa, nors ir ne-sutinkame su naujais sugriežtintais reikalavimais, viliamės, kad vairuotojų fi lmavimas turės teigiamą įtaką: dėl kokių nors priežasių neišlaikęs egzami-no „Regitroje“ vairuotojas turės įrodymą, kad jis vairuoti tikrai moka.

Asociacija taip pat pasisako už skaidrų mokymą ir pripažįsta, kad yra mo-kyklų, kurios dirba nesąžiningai. Maždaug prieš penkerius metus pateikėme pasiūlymų, kaip skaidrinti ir gerinti vairuotojų parengimą, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta. O dabartiniai reikalavimai tėra tik žmonių apsunkinimas.

Sugriežtinus reikalavimus vairuotojus rengiančioms mokykloms naujoves pirmiausiai pajuto būsimi vairuoto-jai – kursų kaina vidutiniškai išaugo 200 litų. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Pernai gruodį Seimui atmetus opozicijos siūlymą sudaryti Laikiną-ją tyrimo komisiją dėl „Snoro“ banko, Seime vėl imtasi šios iniciatyvos. Va-kar Seimo frakcijos „Tvarka ir teisin-gumas“ seniūnas Valentinas Mazuro-nis pateikė naują nutarimo projektą, kuriame siūloma sudaryti Laikiną-ją tyrimo komisiją, kuri išsiaiškintų Lietuvoje veikiančių komercinių ban-kų priežiūros efektyvumą ir situaciją likviduojamame „Snoro“ banke.

Šį projektą parašais parėmė 36 parlamentarai. Komisijai siūlo-ma išsiaiškinti, „ar galiojantys teisės aktai bei Lietuvos banko vykdoma bankų priežiūra užtikrina bankų sis-temos stabilumą, patikimumą, efek-tyvumą ir saugumą“.

Seimo nariai siūlo pasidomė-ti, pagal kokius kriterijus ir kokio-mis sąlygomis „Snoro“ laikinajam ir nuolatiniam administratoriams bei jų komandai buvo nustatytas ir mokamas atlyginimas ir koks šio at-lyginimo dydis.

„Ar nutraukus visų „Snoro“ banko įsipareigojimų vykdymą nebuvo pa-daryta dar didesnė žala šio banko kre-ditoriams ir pačiam bankui?“ – klausia komisijos sudarymo iniciatoriai.

Tyrimo komisijai siūloma atsa-kyti į 13 klausimų.

ziniur.lt, Eltos inf.

Stulbina nelegalaus darbo mastas

„Padėtis darbo rinkoje yra dra-matiška, nes labai daug gyventojų dirba „šešėlyje“, – „Žinių radijo“ lai-doje „Aktualusis interviu“ teigė So-cialinės apsaugos ir darbo ministeri-jos Darbo departamento direktorius Viktoras Majauskas. Pasak jo, ne-valstybiniame sektoriuje dirba apie 200–250 tūkst. šalies gyventojų, ku-rie moka mokesčius. Bet šalyje yra apie 270 tūkst. neįgaliųjų, kuriems valstybė moka pašalpą ir skiria pa-ramą. „Tai yra labai blogas skaičius. Tiesiog reikia aiškinti visiems: žmo-nės, mokėkime mokesčius visi soli-dariai ir tada Lietuva bus normali šalis“, – pabrėžė V.Majauskas.

Verslininkų kalbas, kad, sumo-kėję visus mokesčius, jie neišgyvens, V.Majauskas laiko ne visada teisin-gomis. „Manyčiau, kad yra nemažai ir melo, yra nemažai galimybių iš-kreipti ekonomiką. Kai kurie darb-daviai skundžiasi, graudžiai kalbėda-mi apie savo padėtį. Kita vertus, per daug gera valdžia buvo, kai visi nau-dojosi pašalpų sistema. Reikia rimtai imtis šio klausimo“, – teigė jis.

Nelegalaus darbo mastas yra itin di-delis: gali būti, kad kone trečdalis vers-lo yra nelegalus. Pasak V.Majausko, jei jis būtų pažabotas, nekiltų klausimų, kaip surinkti į biudžetą tiek pinigų, kiek planuota, kaip išspręsti „Sodros“ defi cito problemas.

Seimas spręs, ar tirti „Snoro“ reikalus

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

52012 m. sausio 18 d. • Nr. 5 (9128)Valstiečių laikraštis

6 2012 m. sausio 18 d. • Nr. 5 (9128)Valstiečių laikraštisMūsų svetainė

Zina Rimgailienė

Šalčininkų rajone gyvenančio azerbaidžaniečio ūkininko, svetai-nės azeri.lt įkūrėjo Kamalo Zulfi jevo ir Lietuvos edukologijos universite-to kvietimu Lietuvoje lankėsi garsus mokslininkas, publicistas ir meni-ninkas Miras Teymuras Mamado-vas. Skaitykite VL interviu su šiuo žmogumi apie jo požiūrį į gyveni-mą, kūrybą, Lietuvą, Azerbaidžano ir Lietuvos bendradarbiavimą.

Apie save ir pasaulį

Kuo jus sudomino Lietuva? Pie-tiečiui ji, regis, toks šaltas ir niūrus kraštas, kur mažai spalvų ir saulės...

Dėl spalvų leiskite nesutikti, nes jų yra visur ir visada. Net juodžiau-sias paviršius turi daugybę atspalvių, tik reikia tai pamatyti. O Lietuva mane patraukė savo kultūros, istori-jos įvairove. Ir savitumu. Man atrodo, kad Lietuva yra kraštas, turintis ryš-kų savo veidą, kuris traukia, vilioja ir gali daug pasakyti kitoms tautoms.

Ar įmanoma pažinti kraštą per atstumą?

Reikia norėti ir mokėti žiūrė-ti. Mane be galo domina kitų šalių tradicijos, kultūra, papročiai. Reikia norėti pažinti kultūrą. Kai pradedi ją suprasti, net ir labai svetimas ir tolimas kraštas tampa artimesnis.

Aš nekalbu lietuviškai, bet man labai artimi Lietuvos žmonės. Mane Lietuva domina ir kaip menininką, ir kaip publicistą, ir kaip žmogų, ku-riam ne tas pats, kas gyvena mūsų planetoje drauge su manimi. Aš jau-čiuosi esąs planetos žmogus.

Jus vadina taikos pasiuntiniu. Tai ir pagarbos ženklas, ir tarsi įpa-reigojimas...

Manau, esu nusipelnęs šio vardo, nes savo straipsniuose, kurie išversti į daug pasaulio kalbų ir perskaityti įvairiose šalyse, aš teigiu: nėra blogų tautų, yra tik blogi žmonės. O kultū-ra, mano manymu, – tai tiltas, galin-tis suvienyti tautas ir išspręsti daugelį problemų. Karai prasideda ten, kur stinga supratimo.

Kodėl pradėjote gilintis į praeitį?Istorija man yra žmogaus ir tau-

tos pažinimo platforma. Jeigu žinau šaknis, man lengviau kalbėtis. Galiu išvengti klaidų. Juk nepažindamas tautos papročių galiu ne taip nusi-šypsoti, ne taip atsisėsti ir visai nety-čia įžeisti kitos kultūros žmogų.

Jeigu bulgaras papurtys galvą, tai visai nereikš, kad jis nori pasakyti „ne“. Iš kur apie tai galėčiau sužinoti, jeigu ne iš istorijos? Pažinęs istoriją nieka-da neprisiartinsiu prie amerikiečio ar-čiau nei per keturiasdešimt centime-trų. Kitaip jis pasijustų įžeistas.

Kartais sakoma, jog žmonės grįžta į praeitį todėl, kad dabartis ir ateitis jiems atrodo šalta, nejauki ir nepatikima.

Ne, man stebėtojo iš šalies po-zicija nepriimtina. Aš renkuosi ak-tyvią poziciją ir savo publicistika, ir kreipimusi į įvairiausias organiza-cijas, net į patį prezidentą, pirmąją šalies damą. Kreipdamasis kaip savo

šalies atstovas, aš kreipiuosi ne tik kaip azerbaidžanietis, aš kreipiuo-si kaip Azerbaidžano pilietis, nes mano šalyje gyvena ir rusai, ir žy-dai, ir turkai, ir daugybė kitų tauti-nių mažumų. Šiandien man labai svarbu yra išsaugoti tai, ką galiu iš-saugoti. Ir pavyksta.

Pakalbėkime apie charakterio, temperamento ir mokėjimo pasi-rinkti gyvenimo kelią reikšmę.

Temperamentas būna labai įvai-rus, o iš vieno kito žmogaus poelgio

sprendžiant apie jo temperamentą galima labai apsigauti. Kartais žmo-gus atrodo labai paprastas, o už to paprastumo, ramumo slypi didelė išmintis, ypatingi gebėjimai.

Kartą nuvažiavau į kalnus mo-tocik lu ir nebežinojau, kaip grįžti. Sutikau piemenį, su kuriuo ketinau tik persimesti keliais žodžiais, ir pa-prašiau stiklinės vandens. Bet penkių minučių pašnekesys išaugo į ketu-rių valandų išsikalbėjimą apie liki-mus ir pasaulį. Kas yra žmogus? Ko-dėl žmogus atėjo į šią žemę? Kodėl jis, avių piemuo, pasirinko šį dar-bą kaip profesiją, nors pagal savo mąstymą ir gebėjimą logiškai sujungti atskirus pastebėjimus, mintis ir įvykius į visumą jis yra labiau fi losofas nei piemuo?

Apie kūrybą ir save

Yra kūrėjų, į kurių dar-bus žiūrėdamas nesupra-si: autorius lietuvis, estas ar azerbaidžanietis.

Man toks kūrėjas ne-įdomus. Mane domina originalaus lietuvių, ori-ginalaus prancūzų dai-lininko kūryba, o ne antras Matisas lietuviška pavarde. Man įdomus kūrėjas, kurio kūrybą maitina legendų ir pasakų gel-mės, kuris savitumą gavo per kraują.

Jums pažįstama Lietuvos gra-fi ka? Sakyčiau, šaltoka, kartais su-tapatinama su trapia, dainuojančia ir lengvai plasnojančia „Krasausko linija“?

Jo grafi ka ne šalta, joje tiek emoci-jų, tiek plastikos. Jo linija dainuoja. O dainuojanti linija eina iš Rytų. Ir tai man artima. Net jeigu nežinočiau, kas yra Krasauskas, mane jaudintų jo dar-bų meistriškumas. Menininkas man visų pirma įdomus savo meistriškumu, o ne tautiškumu. Tautų pasaulyje yra daug, o didžių kūrėjų – vienas kitas.

Kodėl savo grafi kos kūrinius nuta-rėte pristatyti Lietuvos visuomenei?

Nesu dailininkas, kurį galima pri-skirti vienai kūrybos sričiai. Aš ir ta-pytojas, ir skulptorius, ir keramikas, ir grafi kas. O grafi ką į Lietuvą atve-

žiau todėl, kad man buvo įdomu sužinoti, kaip čia į ją

sureaguos. Kita priežastis – merkan-tilinė: vežti keramiką tokią tolybę labai brangiai kainuoja. Aš šiandien sau to leisti negaliu. Ir trečia priežas-tis – per grafi ką galiu perduoti labai daug užkoduotos informacijos. Man labai rūpėjo pamatyti, kaip ją priims lietuviai, turintys savo pasakas, pa-davimus, legendas ir liaudies dainas. O mano grafi ka yra visiškai kitokia nei lietuvių.

Papasakokite apie savo grafi kos darbų techniką.

Aš, galima sakyti, atkūriau vieną seniausių technikų Rytuose – tapyti sluoksniais. Tai vadinamosios Tebri-zo miniatiūrų mokyklos, kurią XVI a. įkūrė sultonas Muchamedas, tradici-ja. Šių miniatiūrų spalvos tokios ryš-kios ir sodrios, kad jų neįmanoma su niekuo supainioti. Mačiau originalus M.Saltykovo-Ščedrino bibliotekoje. Tai nuostabiau-sios kolekcijos iš Azerbai-džano, juk

mūsų dailininkų darbai kadaise buvo išvežti į Rusiją. Paklausiau savęs, ar ga-liu piešti taip, kaip piešė senovėje, ar galiu kurti laike. Mano grafi ka gimsta savaitėmis. Kai sukuriu vieną sluoksnį, padengiu jį bespalviu laku. Ir laukiu. Paskui kuriu antrą, kuris jau nekontak-tuoja su pirmuoju, vėliau – trečią. Išeina savotiškas „sumuštinis“. Jeigu šį lakštą padidintume penkis šimtus kartų, pa-matytume gal dvidešimt sluoksnių. Aš naudoju akvarelę, akrilą, kai reikia išgau-ti tam tikrą įspūdį, guašą ir temperą.

Renkuosi labai daug spalvų, net skystą auksą... Ši sena Rytų technika byloja apie prabangą. Sultonas Mu-chamedas piešė laike, laisvai, negal-vodamas apie mirtį. Visa jo mokykla yra Daikto didžiąja raide kūrimas.

Apie pažinimą ir save

Kada žmoguje gimsta meni-ninkas?

Štai pavasarį pro kietą asfalto sluoksnį saulėn veržiasi gležnas žo-lės daigelis. Kiek jis turi jėgos. Atėjo žmogus, atsisėdo, pamatė tą daigelį ir nustebo. Tokią akimirką ir tam-pama kūrėju, menininku, dailininku. Kai tik žmogus nustoja stebėtis, jis nustoja būti menininku.

Azerbaidžano meno kūrinius gali-ma pamatyti viso pasaulio muziejuose. Ir aš ne prieš tai, nes kilimą, kabantį na-cionaliniame muziejuje Baku, per tam tikrą laiką gali pamatyti, tarkime, dešimt tūkstančių žmonių, o muziejuje Didžio-joje Britanijoje – šimtas tūkstančių. O kodėl azerbaidžanietiško kilimo nega-lima pamatyti Lietuvos nacionalinia-me muziejuje, o Azerbaidžane paro-dyti nacionalinio lietuvių kostiumo?.. Arba bažnytinis menas. Mes vakar tris valandas praleidome grožėdamiesi vyskupo arnotu, negalėjome atsiplėšti. Manęs nejaudina religijos, man įdomus yra daiktas. Vyskupo drabužiai sukur-ti žmogaus su begaline meile, subtiliu skoniu. Nuostabus siuvinėjimas auksu ir sidabru. Čia galima parengti visą pas-kaitų ciklą apie kompoziciją, spalvas.

Jaunystėje dirbote suvenyrų fabrike. Kuo reikšmingas jums šis periodas?

Man buvo penkiolika metų, kai įsiprašiau bent mokiniu, o truputį pa-dirbėjęs tapau batikos meistru. Man, berniūkščiui, patikėjo ekstra klasės darbą – sukurti ornamentą audi-

niams, kurie skirti eksportui, re-gis, Anglijai ir Vokietijai.

Mano mama kūrė or-namentus ir buvo

viena geriau-sių orna-m e n t o

apologeto Litifo Kiri-

movo moki-nių. Bet mama

labai ilgai negalė-jo priversti manęs

piešti ornamentų. Buvau įsitikinęs, kad

tai mergaičių darbas. O dabar štai kuriu ištisas

ornamentų knygas. Per or-namentą galima išreikšti la-

bai daug emocijų. Tai taip pat viena didžiųjų paslapčių.

Kalnai – dar viena didelė pa-slaptis?

Jie visada priverčia prisiminti, koks esi mažas. Kalnai buvo iki ma-nęs ir bus po manęs. Bet jeigu atėjau į šį pasaulį, turiu būti išdidus, kupi-nas džiaugsmo, turiu teikti pasiten-kinimą kaip ir kalnai.

Taikos pasiuntinys: Taikos pasiuntinys: nėra blogų tautų, yra tik blogi žmonės

Miras Teymuras Mamado-vas ir dailės studijas Lietu-voje pasirinkusi azerbaidža-nietė Lala Muradova.

Autorės nuotraukos

M.T.Mamadovo unikaliosios grafi kos darbai – „Ičeri Šecher minaretai“, „Novruzas Ičeri Šecher tvirtovėje“.

Kultūra – tai tiltas, galintis suvienyti tautas ir išspręsti daugelį proble-mų. Karai prasideda ten, kur stinga supratimo.

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl.

Europos daržovių auginto-jams paskirstytos dėl E.coli bakterijų skandalo patirtų nuostolių kompensacijos, o lietuviai liko tuščiomis ki-šenėmis.

Vida Tavorienė

9 psl.

Šiltnamiai iš ES negaus nė lito

Moters pasaulis

15 psl.

Vitražistė kuriaprabangos meną

16 psl.

Vitaminų šaltinis iš jūros gelmių

19 psl.

Jau daugiau kaip kelerius metus Lietuvoje vyksta dis-kusijos, ar nevertėtų už-drausti verslinės žvejybosLietuvos vidaus vandeny-se, nes, pasak žvejų mė-gėjų, žuvies sugaunama vis mažiau.

Marius Eidukonis

Žvejai mėgėjai vejasi žvejus verslininkus

18 psl.

Provincijos vaikai turi kur kas mažiau galimybių lankyti ikimokyklinio ugdymo įstai-gą, baigti vidurinę mokyklą ir įgyti aukštąjį išsilavinimą nei miestuose augantys jų bendraamžiai.

Daiva Norkienė

Šviesuolių ir inteligentųkaime gali nelikti

Imtis verslo paskatino Imtis verslo paskatino avienos stygius rinkojeavienos stygius rinkojeTrylika metų avininkys-tei paskyręs Giedrius Pra-kapavičius pabrėžia, kad dirbant žemės ūkyje ne-reikia tikėtis greito rezul-tato.

Jolita Žurauskienė

Jūros kopūstai dar vadina-mi jūros dumbliais. Ofi cia-lus jų pavadinimas – lami-narija. Jūrų ir vandenynų pakrantėse gyvenančios tautos jūros dumblius nuo seno vartoja ne tik kaip maisto produktą, bet ir kaip vaistus ligoms gydyti bei jų profi laktikai.

Ieva Radzevičiūtė

Žūklė

Anksčiau vitražaisgrožėtis galima buvotik bažnyčiose. Dabar jųįsigyti gali kiekvienas,turintis storesnę piniginę.

Liepa Buitkutė

Švietimas