2012 m. kovo 24 d., šeštadienis • Nr. 24 (9147) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

• Lietuvos operos solisto Vytau-to Juozapaičio žmonos Eglės dažnai klausiama, ar ji nesijaučia užgožta garsaus vyro ir jo nuopelnų.

• Nuo vasario vyksta aktyvi pre-kyba sėklomis. Prekiaujantiesiems dauginamąja medžiaga tai yra ga-limybė uždirbti, o perkantiesiems – galvosūkis, kur ir ką pirkti.

• Džiaugtis gerėjančiais orais kartais trukdo prasta savijauta.

Šiandien skaitykite:

SODYBA, 7 p.

SVEIKATA, 19 p.

Apie tai – 6 p.

Daiva NorkienėVL žurnalistė, daiva.norkiene@valstietis.lt

Degalų kaina proporcinga iš užsienio jų atgabenančių lietuvių išradingumui: kuo labiau brangs-ta degalai degalinėse, tuo labiau tobulėja „namudiniai“ jų įvežimo metodai. Norėdami apgauti muiti-ninkus, kai kurie degalų bake į už-sienį vežioja... vandenį ar degalai į variklį tiekiami iš langų plovik liui skirto rezervuaro. O akcinei ben-drovei „Orlen Lietuva“, lig šiol li-kviduojančiai neteisėtai prie pro-duktotiekio anksčiau prisijungusių asmenų gamtai padarytą žalą, teko sustiprinti apsaugą.

Nuo dyzelino vagių kentėjusi bendrovė „Orlen Lietuva“ beveik 90 km ilgio produktotiekį apsaugo geriau nei mūsų valstybė sieną nuo nelegalaus degalų importo.

Nukelta į 2 p.

Nuolat brangstantys degalai ugdo vagių kartą

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

Apie tai – 4 p.

Apklausos parodė, kad kone kas trečias gyventojas naudoja kontrabandinius degalus, o kas antras, brangstant degalams, ketina ieškoti tokių degalų tiekėjų. Petro Malūko nuotrauka

Įtakingos interesų grupės gali priversti visuomenę elgtis taip, kaip jai nenaudinga, o žmonės tikės, kad patys nori ir taip elgtis, ir taip gyventi.

Karštligiškai svarstomas žemdirbių pasiūlymas surengti visuotinį kaimo gyventojų suvažiavimą, kuriame valdžia atsiskaitytų už nuveiktus darbus.

ŠEŠTADIENIS, 11 p.

Šį savaitgalį, naktį iš kovo 24-osios į kovo 25-ąją, pasuksime laikrodžių rodyk les valandą pirmyn ir pereisime

prie vasaros laiko.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Premjeras Andrius Kubilius ne-seniai užtikrino, kad jau birželį Sei-mą pasieks koncesijos sutartis su Japonijos „Hitachi“ kompanija dėl Visagino AE statybos. Projektui ne-pritariantys visuomenininkai siekia pirmiausia atsiklausti tautos, ar ji pritaria atominių elektrinių staty-boms Lietuvoje.

Nerūpi žmonių nuomonė

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį įregistravo inicia-tyvinę grupę parašams rinkti dėl pa-tariamojo referendumo Visagino AE klausimu. Konstitucijos 9 straipsnyje teigiama, kad svarbiausi valstybės bei tautos gyvenimo klausimai sprendžia-mi referendumu, tačiau jam paskelbti reikia ne mažiau kaip 300 tūkst. Lie-tuvos piliečių parašų.

Nukelta į 3 p.

Atominės elektrinės likimą siūloma spręsti tautaiKonservatorių lyderiai demokratijos suteiktas referendumų iniciatyvas prilygina grėsmėms nacionaliniam saugumui.

Jei iniciatyvai piliečiai pritartų, referendumas būtų paskelbtas, o jo suren-gimas kainuotų apie 14–16 mln. Lt. Petro Malūko nuotrauka

2 2012 m. kovo 24 d. • Nr. 24 (9147)Valstiečių laikraštis

Muitininkai – optimistai

Apklausos parodė, kad kone kas trečias gyventojas naudoja kontraban-dinius degalus, o kas antras, brangs-tant degalams, ketina ieškoti tokių degalų tiekėjų. „Ką jūs vadinate kon-trabanda?“ – išgirdęs klausimą apie planuojamas priemones pasitikslino Muitinės departamento Muitinės procedūrų skyriaus viršininko pava-duotojas Rolandas Jurgaitis. Tam tik-rą kiekį degalų iš trečiųjų šalių galima įvežti legaliai.

R.Jurgaitis buvo nusiteikęs opti-mistiškai: degalų verslą apribojo ir eiles pasienyje sumažino pernai liepą įsigaliojusi taisyklė – Lietuvos vals-tybės sieną per kalendorinį mėnesį nesijaudinant dėl mokesčių kirsti ga-lima ne daugiau kaip 5 kartus. Šeštą ir kitus kartus į Lietuvą iš Baltaru-sijos ar Rusijos įvažiavusio asmens prekės, tarp jų – ir degalų bake esan-tys degalai, apmokestinami impor-to muitais ir mokesčiais. Griežtesnė tvarka negalioja tik tiems, kurie dir-ba užsienyje.

Pašnekovo tvirtinimu, masinio degalų gabenimo per sieną proce-sas suvaldytas. Iki tol Kaliningrado ir Baltarusijos pasienyje keliautojus pasitikdavo didžiulės eilės. Baltarusi-jos pasienyje jos sumažėjo, kai ši šalis apribojo degalų išvežimą.

Akcizinės prekės apmokestina-mos muitu, akcizu ir PVM mokes-čiais. 2011 m. už šeštuoju ir vėlesniais reisais įvežtus degalus į biudžetą su-rinkta 1,2 mln. Lt.

Ši tvarka nepaliečia krovininių au-tomobilių valdytojų, jei degalai įveža-mi standartiniuose bakuose. Tačiau tolimųjų reisų vairuotojai įsigudrina sumontuoti papildomą baką ar ga-myklinį pakeisti didesniu.

Muitinės departamento Komu-nikacijos skyriaus viršininkė Henrika Rukšėnienė teigė, kad muitinė suda-riusi sutartis su vilkikų gamintojais, gali susisiekti su jais ir patikrinti, ar bakas standartinis. Tačiau galimybių atga-benti degalų vilkikais liko. Jomis nau-dojasi ne tik mūsų šalies, bet ir tvarką sugriežtinusios Lenkijos vairuotojai. „Prie sienų kartais eilės susidaro ne dėl ilgai trunkančio krovinių tikrinimo, o todėl, kad padaugėjo įvažiuojančių tuš-čių vilkikų, – pasakojo ji. – Kai lenkai

įvedė apribojimą, leidžiantį vilkikų ba-kuose atgabenti ne daugiau kaip pusę bako degalų, o į Lietuvą galima įva-žiuoti su pilnu baku, ne vienas lenkų vairuotojas iš Rusijos namo grįžta per Lietuvą.“ Kiekvienas krovininis auto-mobilis gali grįžti iš trečiųjų šalių su pilnu baku ir šiuos degalus sunaudoti savo reikmėms. Draudžiama degalus išpilti iš bako ir parduoti. Tačiau de-galų pardavėjų gaudymas – ne muiti-ninkų darbas. Ką žmogus veikia priva-čioje teritorijoje (kieme, garaže, namie, įstaigoje), patikrinti be teismo leidimo negalima. O kad jis būtų gautas, reikia pateikti svarių įtariamos nusikalstamos veikos įrodymų.

Taisyklės, kad jas apeitų?

Įsigaliojus „šeštojo reiso apmokes-tinimo“ tvarkai, ant kojų buvo sukilę pasienio miestelių gyventojai. Šim-tai žmonių, daugiausia gyvenančių pasienio zonoje, dėl naujos tvarkos kreipėsi į Prezidentę, Seimą, Vyriau-sybę, Muitinės departamentą ir Sei-mo kontrolierių įstaigą teigdami, kad ribojama judėjimo laisvė. Kai tai ne-padėjo, suskubo rinkti įrodymus, jog dirba užsienyje. „Žmonės ėmė neš-ti pažymas: vienas anglų kalbą So-vietske studijuoja, kitas dirba invalidų draugijos savanoriu, trečias vėl kažką veikia“, – pasakojo R.Jurgaitis. Taip prasidėjo nebylus degalų gabentojų ir muitininkų karas. Ilgai tarsi pro pirš-tus stebėję daugiausia skundų prira-šiusius asmenis pareigūnai ryžosi ge-riau patikrinti.

Prieš savaitę Nidos pasienio kon-trolės poste jiems įkliuvo neva savano-riu invalidų draugijoje Zelenogorske dirbantis Lietuvos pilietis. Per metus valstybės sieną jis kirto 202 kartus. Kaskart deklaruodavo, kad išvažiuo-ja su 60 litrų degalų, o grįždavo vėl su tokiu pat kiekiu – 60 litrų. Įsigaliojus griežtesnei tikrinimo tvarkai, invali-dų draugijos savanoris net advoka-tus pasitelkė ir išsiuntinėjo įvairioms instancijoms skundus apie neva pa-žeidžiamas jo teises. Netekę kantry-bės muitininkai nutarė patikrinti, kaip šiam „savanoriui“ pavyksta keliauti nedeginant degalų.

Patikrinus, kokius degalus žmogus išveža, paaiškėjo, kad degalų bakas net nesujungtas su degalų siurbliu ir va-rikliu. Bake buvo ne benzinas, o tik... šiek tiek degalų kvapo turintis van-duo. Greičiausiai vyriškis išveždavo vandenį ir jį Kaliningrado srityje iš-pildavo, o atgal pargabendavo benzi-ną. Šio degalų vežėjo „VW Passat“ automobilis buvo varomas dujomis.

Muitinės pareigūnams su ciga-retėmis įkliuvo ir kitas daug skundų prirašęs ir sąžiningą vaidinęs vyriškis. Jis per metus 60 kartų kirto Lietu-vos sieną ir legaliai, be mokesčių, įsi-vežė 3,5 tonos degalų. „Ar galite su-naudoti 3,5 tonos degalų per metus savo poreikiams? – retoriškai klau-sė R.Jurgaitis. – O degalų pardavimo faktą muitinei užfi ksuoti sunku.“

Metodai tobulėja

Pareigūnų turima nauja įranga lei-džia patikrinti bake gabenamų degalų kiekį: jis išsiurbiamas, pamatuojamas ir supilamas atgal. O degalų gaben-tojai muitininkus apdumti stengiasi kaskart išradingiau. Anot R.Jurgaičio, vienas vietoje atsarginio rato sumon-tuoja nedidelį dujų balioną, kuriame esančiomis dujomis ir varomas au-tomobilis. O standartinę dujų įran-gą primenančiame dujų bake aptin-kamas benzinas. Benzino bakas taip pat pripildytas šių degalų, todėl iki pirmo įkliuvimo pavyksta atgabenti nemažai degalų.

Vienas naujausių degalų vežėjų iš-radimų: automobilis varomas stiklų valikliui skirtame bakelyje esančiu benzinu. O degalų bake – papildomi degalai ar cigaretės.

Naftininkai stiprina apsaugą

Nuo degalų vagių kentėdavo ir ak-cinė bendrovė „Orlen Lietuva“. Dyze-lino vagis labiausiai domina produk-totiekis „Ilukstė–Biržai–Ventspilis“. Prieš kelerius metus plačiai nuskam-bėjo istorija apie tai, kad Rokiškio

rajone į gamtą išsiliejo didelis kie-kis dyzelino. Šios ekologinės nelai-mės kaltininkai buvo vagys ir... bebrai. Kaip liūdnai juokauja pareigūnai, nei vagių, nei bebrų sugauti ir nubausti nepavyko.

Nusikaltėliai pragręžė produkto-tiekį, prijungė žarną, kurią per pelkę bei durpyną nutiesė į netoliese esančią negyvenamą sodybą. Žarną pragrau-žė bebrai ir dyzelinas išsiliejo į aplin-ką. Išsigandę vagys sudegino sodybą su įranga, kuria vogė dyzeliną, ir din-go. Manoma, kad iš viso į durpyną ir pelkę išsiliejo apie 80 tonų dyzelino. Vien šios avarijos padariniams likvi-duoti bendrovė pernai išleido per mi-lijoną litų, o darbai truko ne vienus metus. „Orlen Lietuva“ Komunikaci-jos skyriaus viršininkas Audrius Sta-siulaitis pranešė, kad šiuo metu ben-drovė sėkmingai likviduoja dviejų degalų vagysčių ir vienos vamzdyno avarijos (įvykusių 2009 m. ir 2010 m.) pasekmes.

Prieš porą metų pastebėta, kad jie ėmė prie produktotiekio jungtis ilgais ir plonais grąžteliais, kad naftininkai nepastebėtų staigaus slėgio sumažė-jimo vamzdyne. Pro tokio skersmens angą dyzelinas į vagių talpas iškeliau-davo lėčiau, tačiau jų veikla ilgiau lik-davo nepastebėta.

Kai kurie nusikaltėliai išmoko ap-gauti naftininkų robotą, vadinamą in-teligentiška kiaule. Specialistai į pro-duktotiekį reguliariai įleidžia specialų kompiuterizuotą robotą, kuris vamz-dynu nukeliauja iki pat Latvijos. Ro-botas pastebi net ir 2 mm skersmens skylutes vamzdyje. Nusikaltėliai, no-rėdami likti neišaiškinti, į produkto-tiekį įgręždavo robotui nepastebimus grąžtelius, kurių angelės – ne viršuje, o šonuose.

Patobulinus apsaugos priemones, anot A.Stasiulaičio, neleistinų prisi-jungimų nuolat mažėja. „Vamzdyne sumontuota itin jautri nuotėkių ap-tikimo sistema, naudojami bepiločiai lėktuvai. Be to, visą naftotiekį ir pro-duktotiekį kasdien patikrina apsaugos ir techninės priežiūros darbuotojai. Žiemą apžiūrai naudojamas specialus transportas“, – sakė įmonės atstovas. Jo teigimu, pastangos davė vaisių – nelegalių prisijungimų skaičius su-mažėjo nuo septynių 2009 m., keturių 2010 m. iki dviejų pernai.

Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

(Užs. 163)

2007 2008 2009 2010 2011 2012

Degalai Benzinas A-95Dyzelinas

23,4

21,3

25,1

13,112,4

8,2

35,733,1

15,5

52,351,6

42,2

6463,4

59,1

1,6

–1,4

Degalų mažmeninių kainų pokyčiai (didėjimas), palyginti su 2005 m. kainomis (procentais)

Lentelėje lyginamos vasario mėn. kainos.Sąvoka „degalai“ apima A-95 ir A-98 markių benziną, suskystintas automobilines dujas ir dyzeliną.

0,7

Šaltinis: Lietuvos

statistikos departamentas

Važiuoja, kol vežaNors degalinėse degalai nuolat

brango, transporto priemonių Lietu-voje daugėjo. 1991 metais Lietuvoje buvo 534 tūkst. lengvųjų automobilių, o iki 2007 metų jų padaugėjo tris kar-tus. Dabar Lietuvoje 1 tūkst. gyvento-jų tenka 600 automobilių. Tai – vienas didžiausių rodiklių ES.

Vi lniaus Gedimino techni-kos universiteto profesorius Pra-nas Baltrėnas priminė, kad Že-mės keliais nuolat rieda daugiau nei 700 mln. automobilių, kurių vidutinis amžius – 6,5 metų. Naujausi automobi-liai Japonijoje, kur naudojamų automo-bilių amžiaus vidurkis – 4,5 metų, seni Meksikoje (automobilių vidutinis am-žius 13 metų), o Lietuvos gatvėmis rie-da seniausi ir labiausiai teršiantys aplin-ką 15–16 metų senumo automobiliai.

Brangūs degalai – viena iš priežas-čių, kodėl žmonės nesusitaupo nau-jesniems, mažiau gamtą teršiantiems automobiliams ir perka nelegaliai įvež-tus degalus.

Nuolat brangstantys Nuolat brangstantys degalai ugdo vagių kartądegalai ugdo vagių kartą

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

32012 m. kovo 24 d. • Nr. 24 (9147)Valstiečių laikraštis

Žaliosios politikos instituto prezi-dento Lino Balsio vedina iniciatyvinė grupė jau nuo kito antradienio siūlys gyventojams pasisakyti, kad ateity-je bet kuris sprendimas dėl atominės elektrinės statybų šalies teritorijoje būtų priimamas referendumu.

„Dabartinė valdžia nesikalba su žmonėmis ir negirdi, ką jie sako, to-dėl siekiame, kad tokiu svarbiu klausi-mu, kaip numato ir Konstitucija, vyk-tų diskusija. Valdžia visiškai nesiskaito su tauta“, – teigė L.Balsys.

Buvęs Prezidentės Dalios Gry-bauskaitės patarėjas L.Balsys stebi-si, kad valdžia ne tik neaiškina tau-tai apie savo veiksmus dėl Visagino AE, bet ir įžvelgia grėsmę naciona-liniam saugumui, kai projektas kri-tikuojamas.

„Iš VSD gavęs pažymą Naciona-linio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas pareiškė, kad terorizmo grėsmės ša-lyje nėra, bet grėsmę nacionaliniam saugumui kelia iš šalies fi nansuoja-ma energetinių projektų antipropa-ganda. Kiek žinau, tokios grėsmės pa-prastai būna aptariamos tik Gynybos taryboje, bet jei politikams neužteko FNTT skandalo, jie turi pateikti įro-dymų, kas konkrečiai fi nansuoja pi-liečių iniciatyvas rengti referendumus. Nuo kada piliečių referendumai tapo grėsme valstybės saugumui“, – ironi-zavo L.Balsys.

Iniciatyvinė grupė patariamojo re-ferendumo lapus parašams rinkti iš VRK gaus kitą antradienį. Tada ir bus pranešta, kur žmonės galės pasirašy-ti, į kurias vietas atvažiuos mobilios parašų rinkimo grupės. Parašai bus renkami su šūkiu: „Žmonės spren-džia, ne valdžia.“

Subrendo dvi iniciatyvos

VRK pirmininkas Zenonas Vai-gauskas „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad konsultacinis patariamasis refe-rendumas turi šiek tiek mažesnį svorį nei privalomasis referendumas.

„Aišku, į patariamojo referendumo rezultatus politikai gali ir neatsižvelg-ti, bet neatsižvelgtų nebent politiniai

savižudžiai, nes ir patariamojo refe-rendumo rezultatai yra gana svarbūs ir svarūs“, – teigė Z.Vaigauskas.

VRK vadovas neprognozuoja, kaip seksis iniciatyvinei grupei.

„Apie referendumą tauta sužinojo tik dabar, todėl sunku pasakyti, ar pa-vyks surinkti 300 tūkst. parašų. Esmė ta, kad surengti referendumą dabarti-nėmis aplinkybėmis yra be galo sun-ku, o dar sunkiau referendume pa-siekti pergalę“, – teigė Z.Vaigauskas.

Pašnekovas pridūrė, jog pataria-majam referendumui gali sukliudyti kito referendumo iniciatyva.

„Jau gavome Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos paraišką dėl priva-lomojo referendumo. Jų siekiai labai panašūs, todėl nežinau, ar tai nesu-kliudys abiem iniciatyvoms surinkti pakankamai parašų, kad referendu-mą galėtume paskelbti“, – pabrėžė Z. Vaigauskas. Jis apgailestavo, kad Lietuvoje referendumams sureng-ti reikia itin daug piliečių parašų. „Kitose valstybėse tai padaryti kur kas lengviau“, – sakė VRK vadovas Z.Vaigauskas.

Jei iniciatyvai piliečiai pritartų, refe-rendumas būtų paskelbtas, o jo suren-gimas kainuotų apie 14–16 mln. Lt.

Nepavyko susitarti

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjun-gos pirmininkas Ramūnas Karbaus-kis „Valstiečių laikraščiui“ apgailesta-vo, kad su L.Balsio iniciatyvine grupe nepavyko susitarti dėl vieningo refe-rendumo.

Antrojo referendumo iniciatoriai siekia, kad Lietuvoje būtų uždraus-ta projektuoti, statyti ir eksploatuoti ato mines elektrines.

„Labai gerbiu kolegas ir jų norus, bet jiems koją pakišo skubėjimas ir patirties stoka. Mes bandėme ieško-ti kompromiso, bet jei jo neradome, ką jau darysi, – sakė R.Karbauskis. – Kad ir kaip būtų, mūsų siūlomas re-ferendumas būtų privalomas po-litikams, be to, klausimas daug konkretesnis.“

R.Karbauskis įsitikinęs, kad jo va-dovaujamai sąjungai pavyks surinkti kur kas daugiau parašų.

„Mūsų struktūroje yra ne tik sky-riai visuose rajonuose, bet ir merai, ūkininkai, kaimo bendruomenių pir-mininkai. Didžiausia klaida, kurią iki šiol kartodavo referendumų iniciato-riai, yra ta, kad jie tikėdavosi parašus surinkti miestuose, o juk juose žmo-

nės paprastai paso su savimi nesine-šioja“, – pabrėžė R.Karbauskis.

Jis tikisi, kad vien kaimuose pa-vyks surinkti apie 230 tūkst. parašų.Politikas prasitarė, kad yra išspaus-dinti plakatai ir kita agitacinė atri-butika.

Galios elektroninis parašas

VRK pirmininkas Z.Vaigauskas neatmeta galimybės, kad referendu-mų iniciatoriams bus leista parašus rinkti ir elektroniniu būdu.

ES gyventojų iniciatyvas leidžia-ma pasirašyti elektroniniu būdu, todėl Z.Vaigauskas neįžvelgia kliūčių, ko-dėl tokiu būdu nebūtų galima rinkti ir parašų referendumams surengti.

„Šį referendumų iniciatorių prašy-mą apsvarstysime artimiausiu metu. Kaip žinome, visuotiniame gyvento-jų surašyme dalyvavo šiek tiek dau-giau nei 1 milijonas gyventojų“, – tei-gė Z.Vaigauskas.

Ryšių reguliavimo tarnybos duome-nimis, elektroniniu parašu gali naudo-tis apie 740 tūkst. Lietuvos piliečių.

„Pasirašyti elektroniniu būdu tech-niškai įmanoma ir elektroninio para-šo teisinė bazė tą leidžia, – teigė Ry-šių reguliavimo tarnybos atstovė Rasa Karalienė. – Klausimas kiltų tik dėl procedūrinių teisinių dalykų, kuriuos, manytume, turėtų įvertinti VRK.“

Be kita ko, Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis įregistravo įstatymo projek-tą, kuriuo siekiama kartu su eiliniais Seimo rinkimais paskelbti pataria-mąjį referendumą „Dėl naujos ato-minės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje“.

Pustrečių metų – vien kalbos

„Valstiečių laikraštis“ primena, kad Seimo iki šiol nepasiekė ne tik stra-teginių energetikos įstatymų projek-tai, bet ir koncesijos sutartis su Japo-nijos „Hitachi-GE Nuclear Energy“ kompanija.

Susikivirčijusios valdančiosios koa-licijos atstovas Liberalų ir centro są-jungos pirmininkas Algis Čaplikas ir kiti parlamentarai teigė nematę net projektų.

Sutartis, anot premjero, Seimą pa-sieks tik birželį, o dėl fi nansinių sąly-gų turės apsispręsti jau tik kitos ka-dencijos parlamentas.

„Derybos dėl koncesijos sutarties eina į pabaigą“, – teigė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Būtent slapukavimas paskatino vi-suomenines organizacijas inicijuoti referendumą dėl Visagino AE, nes iki šiol neaišku, kokią kainą teks su-mokėti už menamą energetinę nepri-klausomybę vartotojams.

Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

(Užs. 163)

Jaunatis.Saulė teka 6.12, leidžiasi 18.39.

RytojŠiandien Poryt

Šiandien iš šiaurės vakarų jau ims skverbtis šaltesnė oro masė. Šią parą didelių kritulių dar nenumatoma. Pūs nestiprus vakarų, šiaurės vakarų vėjas. Žemiausia oro temperatūra giedrą naktį kris nuo 2 laipsnių šilumos iki 3 laipsnių šalčio, dieną laukiama 7–12 laipsnių šilumos. Sekmadienio naktį debesuotumas didės, stiprės ir šiaurės vakarų vėjas. Šią parą daugelyje rajonų numatomi krituliai, daugiausia šlap-driba ir lietus ar kruša. Oro temperatūra naktį bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 laipsnių šilumos, dieną ji pakils iki 2–7 laipsnių šilumos. Kitos savaitės pradžioje toliau vyraus šiaurės vakarų srautai. Ties Šiaurės Europa keliaujantys ciklonai vis veiks Lietuvą. Orai išliks gana vėsūs, neretai sulauksime gūsingo vėjo ir kritulių.

orai.lt, VL inf.

Dieną: +2 +7° Dieną: +2 +7°

Naktį: -1 +3°Naktį: -1 +3°

Dieną: +7 +12°

Naktį: -3 +2°

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Visada perku parduotuvėje. Stengiuosi kuo dažniau pirkti tiesiai iš

augintojų ar gamintojų. Dažniausiai vartojamus maisto

produktus užsiauginu pats. Man nesvarbu, kur perku maistą.

Svarbiausia – skanu.

Kur perkate maisto produktus?

40 proc.

14 proc.

19 proc.

27 proc.

„Antipropaganda vyksta tik Lietuvoje“Arvydas Anušauskas, Seimo narys

Piliečiai turi teisę, vadovaudamiesi įstatymais ir kitais teisės aktais, siū-lyti idėjas referendumams, bet atkrei-piu dėmesį, kad atominės elektrinės antipropaganda vyksta tik Lietuvo-je. Ne Baltarusijoje ir ne Kaliningrado srityje, o Lietuvoje. Iniciatyvų kūrė-jai turi suvokti, kad veikia prieš Lie-tuvos atominės elektrinės projektą. Mes turime galvoti apie ilgalaikius projektus, naudingus šaliai, ir rei-kia suvokti, kad iki 2020 m. Rusijos elektros generavimo pajėgumai ge-rokai pasens, jų elektrinių eksploata-cija vis brangs, todėl mums teks vis daugiau mokėti už elektros energiją.

„Politikai neatsakingai dalija ne savo milijardus“Jurgis Vilemas, branduolinės energetikos ekspertas

Gaila, kad referendumų iniciatoriams nepavyko iškelti vienos idėjos, bet at-sižvelgdamas į Lietuvos dydį siūlyčiau gyventojams pritarti abiem iniciaty-voms. Didžiausia mūsų šalies bėda ta, kad politikai tokiais projektais žai-džia it žaislais. Dalydami į kairę ir į dešinę milijardus litų, kurie bus pa-siskolinti, jie visiškai nesuvokia atsa-komybės, kuri guls ant visos tautos pečių. Deja, tenka pripažinti, kad tai – visų jaunų demokratinių valstybių problema. Neabejoju, kad aplink Vi-sagino AE projektą yra susipynę labai dideli kitų valstybių interesai. Juk jo naudą daugiausia aiškina kita pusė, siekianti statybų. Savo ruožtu politi-kai visiškai ignoruoja vietos eksper-tų nuomonę, o netinkamos jų atas-kaitos nugula giliuose stalčiuose.

Atominės elektrinės likimą siūloma spręsti tautai

Būtent slapukavimas paskatino visuomenines organizacijas inicijuoti

referendumą dėl Visagino AE.Petro Malūko nuotrauka

4 2012 m. kovo 24 d. • Nr. 24 (9147)Valstiečių laikraštis

Daiva Norkienė

„Perestrojkos“ laikų anekdoto hero-jus, paklaustas, koks naujas gyvenimas, atsakė: „Kaip šuns: pavadėlį pailgino, maisto dubenį patraukė tolyn, užtat loti gali kiek nori.“ Šiandien anekdotą tektų truputį pakoreguoti. Triukšmauti gali į valias (visuomenės pyktis ir nepa-sitenkinimas netgi skatinamas ir kurs-tomas). Dubenėlis – pustuštis, tačiau pavadėlį atrišo, tad maisto gali ieškoti pas turtingiau gyvenančius kaimynus.

Tiesa, atlaisvinti tik fi ziniai saitai, trukdę būti ten, kur galima save ge-riau išreikšti: kur daugiau darbo, ge-riau už jį moka ir adekvačiai įvertina sukuriamus intelektinius produktus. Tačiau liko nematomi pavadėliai – manipuliavimo žmogaus sąmone technologijos. Įtakingos interesų gru-

pės gali priversti žmones elgtis taip, kaip jiems nenaudinga, tačiau svar-biausia – žmonės tikės, kad jie patys nori ir taip elgtis, ir taip gyventi.

Norint valdyti protingą būtybę, nebūtina ją veikti fi ziškai. Žmogus tam išrado kalbą. Ką apie manipu-liavimo metodus sako, kaip mano-ma, lietuviškų šaknų turintis ukrai-niečio ir baltarusės sūnus, garsus amerikiečių lingvistas bei fi losofas, nusipelnęs Masačusetso universiteto profesorius Noamas Chomskis?

Pasak N.Chomskio, visuomenę kontroliuoti galima nukreipiant jos dė-mesį. Kad piliečiai valdžios bei ekono-miniam elitui netrukdytų priiminėti

jiems nenaudingų sprendimų, reikia nukreipti jų dėmesį į mažareikšmius įvykius. „Nukreipkite piliečių dėmesį nuo realių socialinių problemų ir lai-

kykite juos mažareikšmių problemų nelaisvėje, kad būtų nuolat užimti ir neturėtų laiko mąstyti“, – taip vieną iš manipuliacijos metodų apibūdino N.Chomskis. Kad tai puikiai veikia Lietuvoje, įsitikinsime prisiminę „svar-biausius“ pastarojo meto skandalus ir naujienas.

Kuo labiau didėja valstybės sko-la, nedarbo lygis, kyla kainos ir auga žemiau skurdo ribos atsidūrusiųjų skaičius ir kuo svarbesnės strateginės problemos svarstomos, tuo daugiau mažareikšmės informacijos pritvins-ta ir prikausto visuomenės dėmesį.

Užduokite sau paprastą klausimą: ką reikšmingo žinote apie planuoja-

mą naują atominę elektrinę, būsimą suskystintų dujų terminalą, apie kas mėnesį didėjančią „Sodros“ biudže-to skylę? Ar girdėjote, kad per du pir-

mus šių metų mėnesius „Sodros“ de-fi citas viršijo pusę milijardo litų, taigi, anksčiau ar vėliau valstybei vėl teks skolintis, kad laiku išmokėtų senatvės pensijas ar ligos pašalpas? Gal vertėtų susitelkti inteligentijai ir pasvarstyti ar bent aiškiai užduoti klausimą valdan-tiesiems: kiek nauja atominė elektrinė pabrangins elektrą ir kokią papildomą skolų naštą užkraus ant mūsų, mūsų vaikų ir anūkų pečių? O kiek iš mūsų stabtelėjo pagalvoti: ar tikrai plaukio-jantį dujų terminalą Lietuva turi nuo-motis iš norvegų, o ne nusipirkti? Ko-dėl brangiau skolinamės iš komercinių bankų, o ne Tarptautinio valiutos fon-do? Net ir „Snorą“ baigiame pamiršti.

Užtat kiekvienas ir vidury nakties pažadintas atsakytų, kad šiandien svarbiausios Lietuvos „bėdos“ – Fi-nansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos

vadovų skandalas ir kaip „ims“ ants-toliai Garliavos mergaitę. Beje, pasak N.Chomskio, manipuliuoti galima ir sukuriant problemą bei pasiūlant jos sprendimo būdą. Galima panaudoti emocinį veiksnį ir į pasąmonę įdiegti „svetimus“ norus, baimes, būgštavi-mus ar kitiems (tik ne jums) reika-lingus elgesio modelius. Beje, neseniai įregistruota partija „Drąsos kelias“ iš-sivystė tarsi pagal N.Chomskio sce-narijų. Pirmiausia iki valstybinio mas-to išpūsta „pedofi lijos problema“ ir, žmonių emocijoms įkaitus iki kritinio lygio, pasiūlytas sprendimas – mitin-guoti, imti valdžią, budėti prie Garlia-vos tvoros. Žmogui leidžiama patikėti, kad ir jis kažką gali.

Kodėl skatinamas ir kurstomas vi-suomenės nepasitenkinimas, depresi-ja, nihilizmas ir tai niekam netrukdo? Patogiausi žmonės – niurzgos, nusi-vylusieji ir rėksniai, kuriems „viskas blogai“, pradedant valdžia ir pinigais, baigiant... pavasariu. Jie visus kriti-kuoja, rėkia, girdi tik patys save, todėl neturi laiko mąstyti. Jie balsuoja už „klounus“ (argumentas – „bus links-ma, ot, pasijuoksim“) arba visai neina balsuoti. Juos lengviausia valdyti.

„Matau suinteresuotas grupes, ku-rios sąmoningai investuoja į žmonių supriešinimą, nes piktais, nusivylu-siais, nepasitikinčiais kitais, nepa-sitikinčiais valstybės institucijomis, visuomeninėmis organizacijomis žmonėmis, kurie net nebemoka nor-malia kalba bendrauti ir diskutuoti, labai lengva manipuliuoti, labai len-gva juos valdyti“, – prieš keletą dienų spaudos konferencijoje teigė garsus psichologas Gediminas Navaitis.

Žmogus – protinga būtybė, galin-ti nutraukti ir nematomus „pasaitė-lius“. Svarbiausia – neužsižaisti ties viena problema, netikėti tik vienu informacijos šaltiniu, užuot rėkavus, kad viskas blogai, pagalvoti, kaip tai pakeisti. Galima prisijungti prie vi-suomeninių judėjimų. Ne, ne tų, ku-rie atbunda tik prieš rinkimus.

Kovo 19-ąją pagerbiame vieną iškiliausių šventųjų, kuriam buvo lemta tapti paties Viešpaties Jėzaus Kristaus globėju. Tai šv. Juozapas.

Apie vienus šventuosius turi-me ganėtinai daug žinių iš Šven-tojo Rašto, apie kitus – iš istori-jos, o apie šv. Juozapą jų tėra labai mažai. Šv. Juozapas istorijos sce-noje pasirodė kaip Švč. Mergelės Marijos sužadėtinis ir Jėzaus glo-bėjas. Įdomu tai, kad Šventajame Rašte nerasime nė vieno jo pasa-kyto žodžio.

Pirmą kartą išvystame Juozapą sumišusį. Marija, su kuria jis buvo susižadėjęs, kurią nuoširdžiai my-lėjo, bet kartu dar negyveno, buvo nėščia. Juozapui tai buvo labai skau-dus patyrimas. Jis jautėsi neramus ir svarstė, kaip turėtų pasielgti.

Šventasis Raštas trumpai nusako, ką Juozapas sugalvojo: „Jos vyras Juo-zapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti“ (Mt 1, 19). Jis nepriekaišta-vo Marijai, nepaskelbė, kad ji esanti jam neištikima, bet nutarė tyliai pa-sitraukti. Tą sunkią valandą įsikišo dangaus angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo Sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jė-zaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“ (Mt 1, 20–21).

Šventajame Rašte vaizduoja-

ma, kaip Juozapas globojo Mariją ir Jėzų Betliejuje, kaip gelbėjo Kūdikį nuo Erodo pykčio ir kaip tris dienas ieškojo pasimetusio vaikelio Jėzaus. Paskui – tyla. Juozapas įvykdė globėjo pareigą ir tyliai pasitraukė iš istorijos scenos. Tradicija yra palikusi pasakoji-mą, kad jis numiręs ant Jėzaus rankų.

Dabar grįžkime į artimesnę tikro-vę. Lygiai prieš 40 metų šv. Juozapas tapo kito kūdikio globėju. 1972 m. kovo 19 d., pažymėtą šv. Juozapo var-du, gimė „Lietuvos Katalikų Bažny-čios kronika“. Istorijos scenoje Kro-

nika taip pat pasirodė labai tyliai, bet turėjo didelę užduotį – ginti Bažnyčią nuo XX a. erodų, kurie planavo, kad iš jos liktų, kaip jie sakė, tik „roški da noški“. Kauno arkivyskupijos valdy-tojas kan. Juozapas Stankevičius savo dienoraštyje aprašė susitikimą su Kul-to įgaliotiniu Broniumi Pušiniu, kuris tiksliai nusakė Bažnyčios lemtį – iš jos liksią tik „ragučiai ir nagučiai“.

Komunistų partija nuosekliai vyk-dė Bažnyčios fi zinio naikinimo poli-

tiką. Per tris šimtus kunigų išvažiavo Gulago keliais, o drauge su jais – ir vyskupai. Likę laisvėje turėjo teisę tik tyliai melstis ir laidoti gyvąją Bažny-čią. Religinės minties sklaidai buvo pastatytos, atrodytų, nenugalimos kliūtys. Jokios religinės spaudos, jokių knygų, jokių katekizmų, net malda-knygių. Sovietinė valdžia paruošė vi-sas sąlygas Bažnyčiai tyliai numirti.

Prieš 40 metų gimusi ir šv. Juo-zapo globojama Kronika 17 metų skelbė pasauliui tuo metu pačią rei-kalingiausią žinią – komunistai nori

palaidoti Bažnyčią ir šitai daro, nau-dodami prievartą bei melą.

Pati pirmoji sovietinės valdžios reakcija į Kronikos pasirodymą buvo išties erodiška – nužudyti garsiai pa-sauliui apie daromus nusikaltimus kalbantį „kūdikį“. Šiam tikslui buvo pajungtos represinės struktūros, pro-kuratūra ir teismai. Daugybė informa-torių ir operatyvinių KGB darbuotojų gaudė kiekvieną garsą, galėjusį išduoti Kronikos egzistavimą bei veiklą.

Dabar jau viskas likę praeityje. Ga-lime tik analizuoti, kodėl Kronika ne-žuvo per 17 metų, kai visą tą laiką jai ant kulnų lipo Dzeržinskio auklėtiniai. Jie vieną po kito siuntė į kalėjimus ir Sibirą Kronikos darbininkus, bet ji ir toliau ėjo. 1987 m. jiems net pasisekė paimti visą ranka perrašytą Kronikos numerį, bet ir tada ji nežuvo.

Šiandien Bažnyčią uoliausiai siekia palaidoti ne buvusieji komu-nizmo statytojai, jie vadinami ki-tokiais vardais. Kristaus Bažnyčia antikristinės dvasios žmonėms buvo

ir bus kliuvinys, kurį norės pašalinti iš kelio. Jie tai darys, prisidengda-mi pačiais gražiausiais šūkiais. Juk ir tuomet, kai buvo sukurtas Gula-go pragaras, žmonės buvo siunčia-mi net į mirtį šviesios ateities vardu. Mūsų, į Dievą tikinčiųjų, pareiga – elgtis taip, kaip šv. Juozapas, – glo-boti Kristų, esantį gyvą Bažnyčioje ir kiekvieno mūsų širdyje.

Teisusis Juozapas

Komentarai

Savaitės komentaras

Manipuliavimo žmogaus sąmone žabangos

Mūsų, į Dievą tikinčiųjų, pareiga – elgtis taip, kaip šv. Juozapas, – globoti Kristų, esantį gyvą Bažnyčioje ir kiekvieno mūsų širdyje.

(Užs. 137)

Arkivyskupo S.Tamkevičiaus homilija, pasakyta Kauno arkikatedroje 2012 m. kovo 19 d. minint „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 40-metį

Kiekvienas ir vidury nakties pažadintas atsakytų, kad šiandien svar-biausios Lietuvos „bėdos“ – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų skandalas ir kaip „ims“ antstoliai Garliavos mergaitę. Manipu-liuoti galima ir sukuriant problemą bei pasiūlant jos sprendimo būdą.

52012 m. kovo 24 d. • Nr. 24 (9147)Valstiečių laikraštis

Marius EidukonisVL žurnalistas, marius.eidukonis@valstietis.lt

Lietuvos nacionalinei futbolo rinktinei vadovaujantis treneris iš Vengrijos Čaba Laslas galiau-siai turi sukomplektuotą trenerių komandą. Jo asistentais paskir-ti Vitalijus Stankevičius ir Igoris Pankratjevas.

Lietuviško futbolo ekspertai

„Pasirinkti treneriai atitiko kriteri-jus, kuriuos aš kėliau ieškodamas pa-galbininkų. Savo komandoje norėjau matyti žmones, kurie puikiai išmano lietuvišką futbolą, pažįsta žaidėjus ir žino jų mentalitetą. Taip pat norė-jau, kad treneriai neturėtų jokių įsipa-reigojimų kitiems klubams ir galėtų dirbti nuolat, kiekvieną savaitę stebėti žaidėjus, rinkti informaciją ir ją ana-lizuoti. Dabar tai sėkmingai ir daro-me“, – kalbėjo metų pradžioje nau-juoju Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės treneriu tapęs vengras.

Nacionalinės rinktinės trenerių ko-mandą treniruočių stovyklose papildys ir specialistai iš Nacionalinės futbolo akademijos – vartininkų treneris Al-girdas Surgautas ir fi zinio pasirengimo treneris Gracijus Girdauskas.

V.Stankevičius ir I.Pankratjevas su trenerio iš Vengrijos charakteriu ir darbo metodais galėjo susipažinti jau per rezervinės ir jaunimo iki 21 metų rinktinių treniruočių stovyklas. Praėjusį savaitgalį trenerių kandidatūras patvir-tino Lietuvos futbolo federacijos Vyk-domasis komitetas ir treneriai ofi cialiai pradėjo dirbti su Lietuvos rinktine.

Tikisi glaudaus bendradarbiavimo

V.Stankevičius dirbti į nacionalinę futbolo rinktinę grįžta po trejų metų pertraukos. Pastaruoju metu jis tre-niravo U-21 rinktinę. I.Pankratjevas pastarąjį dešimtmetį dirbo įvairiuose šalies futbolo klubuose, o praėjusiais metais buvo FBK „Kaunas“ sporto direktorius.

Vyriausiojo nacionalinės futbo-lo rinktinės trenerio Č.Laslo teigi-mu, šie treneriai asmeninėmis savy-bėmis turėtų papildyti vienas kitą ir padėti pasiekti kuo geresnių rezultatų. „Igoris – buvęs žinomas futbolinin-kas, kuris žaidė rinktinėje ir žino, ką reiškia žaisti užsienyje. Man labiau-siai imponavo jo energija ir autori-tetas, o Vitalijaus asmenybė kitokia. Jo stiprybės – gebėjimas analizuoti ir strategiškai mąstyti. Be to, jis turi su-kaupęs ilgą tokio darbo patirtį“, – teigė nacionalinės rinktinės treneris. Pasak Č.Laslo, bendradarbiauti su kitomis rinktinėmis yra vienas iš tikslų, todėl svarbu, kad nacionalinė rinktinė ir jau-nimo kamanda dirbtų kartu, būtent dėl to V.Stankevičiui iki atrankos ciklo pradžios teks toliau kuruoti jaunimo rinktinę ir vadovauti komandai tada, kai nesiskirs abiejų rinktinių grafi kai.

Jaunimo svarba

Prieš dvi savaites prasidėjusiose Lietuvos futbolo A lygos varžybose Č.Laslas jau apsilankė su abiem savo

asistentais ir įvertino komandų žai-dėjus. Kartu su V.Stankevičiumi ven-gras stebėjo rungtynes Gargžduose ir Marijampolėje, o Pakruojo „Kruojos“ ir Tauragės „Tauro“ mačą stadione vertino I.Pankratjevas.

„Žaidėjų galima rasti. Tereikia pasistengti. Pavyzdžiui „Sūduvos“ ir „Ekrano“ dvikova buvo geresnio lygio nei Vengrijos čempionate“, – teigė treneris. Jo manymu, žvelgiant į rink-

tinės perspektyvą, norėtųsi, kad klu-bai vis daugiau dėmesio skirtų jauni-mui ugdyti. „Lengviausia pasamdyti žaidėją iš užsienio. Aišku, Lietuvoje – tik trys milijonai gyventojų, tad spor-tininkų pasirinkimas nedidelis, bet reikia vystyti tai, ką turime. Visuomet akcentavau ir akcentuosiu, kad reikia investuoti į jaunimą. Tai – svarbiau-sias Lietuvos futbolo kelias“, – pabrė-žė Č.Laslas.

Sportas

(Užs. 124)

Vengrišką Č.Laslo žaidimo strategiją kurs ir lietuviai

Nacionalinės rinktinės treneris teigia, kad I.Pankratjevas (kairėje) ir V.Stankevičius atitiko jo keliamus reikalavimus. Eltos nuotraukos

6 2012 m. kovo 24 d. • Nr. 24 (9147)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Kokia artimiausių 3–5 metų Lie-tuvos žemės ūkio strategija? ES struktūrinė parama baigiasi, o naujojo paramos laikotarpio vizi-ja vis dar miglota. Niekas negali

pasakyti apie ES tiesiogi-nių išmokų dydį, o tie-sioginės nacionalinės

išmokos jau nebus mokamos. Šios ir kitos aplinkybės daugeliui žem-dirbių kelia nerimą, todėl jie siūlo surengti visuotinį kaimo žmonių suvažiavimą ir iš valdžios parei-kalauti atsakomybės.

Nėra atsakymų į klausimus

Akivaizdu, kad žemdirbių paja-mos nebeaugs taip sparčiai, kaip per artimiausius metus augs išlaidos, mo-kesčių našta. Kokia ūkininkų ateitis ir kodėl šie klausimai svarbūs kaip tik dabar? „Jei to nepadarysime da-bar, naujoji valdžia tai padarys pati. Ar manote, kad naujoji valdžia geriau išmanys mūsų reikalus? Aš taip ne-manau, todėl ir pritariu siūlymams iki rinkimų į Seimą surengti visuotinį visų kaimo žmonių suvažiavimą“, – aiškino Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmi-ninkas Bronius Markauskas ir siūlė į talką pasikviesti mokslininkus, kad jie parengtų išsamią analizę apie žemės ūkio ir apskritai kaimo ateitį.

ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas pritarė kolegai: „Dažnai susitinku su žemdirbiais ir nega-liu atsakyti į jų klausimus, koks bus

valstybės požiūris į žemės ūkį atėjus naujai valdžiai, kokie bus priorite-tai. Be to, valdžios atstovai turi pa-aiškinti, kaip gina mūsų gyvybiškai svarbius interesus dėl naujojo ES fi nansinio laikotarpio.“

Ką apie tai mano ŽŪR veikloje da-lyvaujančios organizacijos? Pasak ŽŪR pirmininko, iki kovo 23 d. atsakymus pateikė 19, iš kurių tik viena pareiškė nepritarianti suvažiavimui. Likusios 18 organizacijų pritaria, tačiau svarsto dėl jo rengimo laiko. Laukiama dar 39 or-ganizacijų nuomonių.

Nuomonės išsiskyrė

Daugiausia ūkininkų šalyje vie-nijanti Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) šiam klausimui svarstyti pre-zidiumo narių posėdyje nepagailėjo kelių valandų. Kiekvieno LŪS sky-riaus vadovas turėjo garsiai pasaky-ti ne tik tai, ar pritaria šiai idėjai, ar jos neremia, bet ir trumpai paaiškin-ti priežastis. Reikia pripažinti, kad LŪS pirmininkas Jonas Talmantas ir vicepirmininkai bent posėdžio metu skyrių vadovams spaudimo nedarė ir savo nuomones išsakė paskutiniai.

Taip ilgai užtrukusio balsavimo rezultatai buvo aiškūs, tačiau tuo pat metu ir „slidūs“. Štai 21 skyrius dėl įvairių priežasčių nepritarė suvažia-vimo idėjai. Vieni sakė, kad tokiam suvažiavimui dar neatėjo laikas, kiti jį siūlė surengti po rinkimų į Seimą, o treti sakė, kad apskritai reikalai že-mės ūkyje yra pakankamai geri ir nėra apie ką diskutuoti. Suvažiavimą siū-lo rengti nedelsiant 12 LŪS skyrių, 4 skyriai neišsakė nuomonės ir dar 4 pareiškė esantys neutralūs.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis pasirinko lanksčią taktiką: „Asociacijos nariai mano, kad dau-giau naudos gautume suvažiavimą surengę po rinkimų, tačiau yra išly-ga – nuomonė pasikeistų, jei suva-žiavimui būtų rimtai pasiruošta. Ar suspėsime parengti valdžiai rimtus klausimus, kad suvažiavimas nepa-virstų pigiu politikavimu?“

Konfl iktai aštrėja

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjun-gos vadovas Vidas Juodsnukis pa-siūlymus surengti suvažiavimą ver-tina ne kaip norą aptarti kylančias problemas, bet kaip bandymą susi-doroti su šiai organizacijai artima dabartine Žemės ūkio ministerija. Ir šį kartą jis įsivėlė į konfl iktą su savo nuolatiniu priešininku Lietu-vos pieno gamintojų asociacijos pir-mininku Jonu Vilioniu.

„Gal Šeimos ūkininkių sąjunga gyvena gerai, tačiau aš iš ūkininkų girdžiu kitokių nuomonių. Pavyz-džiui, mes, pieno gamintojai, valdžiai turime daug klausimų ir juos reikia išsakyti suvažiavime, nes šita valdžia mūsų jau negirdi. Be to, dabartinė val-džia turi atsiskaityti, tegul paaiškina, kodėl tragiškai mažėja melžiamų karvių ir apskritai kodėl tuštėja kai-mai“, – nevyniodamas žodžių į vatą rėžė J.Vilionis. „Dėl tokių, kaip tu, kaimai ir tuštėja“, – pertraukė prieši-ninką V.Juodsnukis. „O gal tuštėja dėl

neveiklumo tokių organizacijų, kurios rūpinasi ne žemdirbių reikalais, o tik mugių ir turgų organizavimu?“ – at-kirto J.Vilionis.

Taigi klausimas kol kas lieka atvi-ras. Nors ŽŪR prezidiumas susitarė laukti atsakymų iš visų organizacijų, nedelsdamas sudarė 15 ŽŪR prezi-diumo narių darbo grupę, kuri turi sudaryti planą suvažiavimui rengti, numatyti laiką ir vietą.

Žemės ūkis

(Užs. 169)

Žemdirbiai nori valdžiai iškaršti kailįKarštligiškai svarstomas pasiūlymas surengti visuotinį kaimo žmonių suvažiavimą, kuriame dabartinė valdžia turėtų atsiskaityti už nuveik-tus darbus ir parengti planus ateičiai.

Nors ŽŪR prezidiumas lauks atsakymų iš visų organizacijų, nedelsda-mas sudarė prezidiu-mo narių darbo grupę, kuri turi sudaryti planą suvažiavimui rengti.

A.Stančikas: „Valdžios atstovai turi paaiškinti, kaip gina mūsų gyvybiškai svarbius interesus dėl naujojo ES fi nansinio laikotarpio.“

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Patvirtintos Tiesioginių išmokų už mėsinius galvijus ir mėsines avis mokėjimo administravimo, kontrolės bei mokėjimo 2012–2013 m. taisyklės, kuriose regla-mentuota tiesioginių išmokų sky-rimo tvarka, orientaciniai išmokų dydžiai ir reikalavimai mėsinių gyvulių augintojams.

Tiesioginė išmoka mokama re-gistruotiems žemės ūkio valdos val-dytojams, kurie nuo balandžio 23 d. iki birželio 15 d. Nacionalinei mo-kėjimo agentūrai bus pateikę pa-raiškas gauti paramą už deklaruo-tus plotus. Atkreiptinas dėmesys, kad pildyti atskirų prašymų išmo-

koms už mėsinius gyvulius gauti šiais metais nereikės. Teikiant pa-raiškas gauti paramą už deklaruo-tus plotus jose reikės nurodyti, kad prašoma skirti tiesioginę išmoką už visus valdoje laikomus valdos valdy-tojo ir (ar) partnerio mėsinius gal-vijus ir (arba) mėsines avis.

Taisyklėse numatyta, kad išmo-kos bus mokamos už 2012 m. val-doje nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. išlaikytus įskaitytinai savo ir (ar) valdos partnerio (-ių) vardu nusta-tyta tvarka Ūkinių gyvūnų registre įregistruotas ir suženklintas mėsines avis ir (ar) ne jaunesnius nei 12 mėn. (rugpjūčio 1 d. duomenimis) mėsi-nius galvijus. Žemės ūkio valdos val-dytojai einamaisiais metais turi būti deklaravę žemės ūkio naudmenas ir pasėlius bei atitikti kitus taisyklėse nustatytus reikalavimus.

Tikslūs išmokų dydžiai bus tvir-tinami atskiru žemės ūkio ministro įsakymu, kai jau bus žinomas lai-komų (rugpjūčio 1 d. duomenimis) mėsinių gyvulių skaičius.

ŽŪM inf.

Gauti išmokas bus paprasčiau

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Žymaus Lietuvos operos so-listo Vytauto Juozapaičio žmonos Eglės dažnai klau-siama, ar ji nesijaučia už-gožta garsaus vyro ir jo nuopelnų. Neapsivertė net liežuvis ko nors panašaus paklausti Eglės mūsų pokal-bio metu. Tiek šioje gražioje moteryje energijos, gyveni-mo džiaugsmo ir meilės…

Elvyra Žvirblienė

Dėl nuovargio kaltas... pavasaris

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Kleopatros akmenėliai ne visuomet buvo žaisminga pramoga

18 p.

Sodyba

SveikataVakarietiška gyvensenasargdina jaunuomenę

19 p.19 p.

7 p.

Opinis kolitas ir Krono liga dažniausiai užklumpa jaunus žmones.

Daiva Šalc

Krokai – ne tik aplinkos grožiui

7 p.

Didelio derliaus kelio pradžia

Nuo vasario iki gegužės vi-durio Lietuvoje vyksta ak-tyvi prekyba sėklomis. Prekiaujantiesiems daugi-namąja medžiaga tai yra galimybė uždirbti, o per-kantiesiems – galvosūkis, kur ir ką pirkti.

Nijolė Baronienė

Krokai – vieni iš seniausių kultūrinių augalų, kilę iš Balkanų pusiasalio. Didelėmis plantacijomis auginami Pietų Europoje, Anglijoje, Mažojoje Azijoje, Indijoje, Irane. Nedideliais plotais krokai nuo seno buvo auginami Azerbaidžane, Armėnijoje ir Gruzijoje.Lietuvoje jie puošia tik sodybų gėlynus.

Vijolė Aguonaitė

Džiaugtis gerėjančiaisorais kartais trukdoprasta savijauta.

Daiva Šalc

Eglė Juozapaitienė: Vytautasmane stebina kiekvieną dieną

Atvykti į Turkijos kurortą Alaniją kviečia ne tik kaitri saulė, žyd ra jūra ar smėlė-ti paplūdimiai. Miestą supa Tauro kalnai, o ant vieno jūros skardžio, kur stūk-so Alanijos pilis, vyrų lau-kia tikras išbandymas su Kleopatros akmenėliais. Nuskriaustos neliks ir mo-terys – pažvelgsime, kaip buvo švenčiama Kovo 8-oji. Ir tai – dar ne visos pramo-gos.

Vismantas Žuklevičius