Šeštadienis• Giulija persų kalba reiškia

meilės žiedą. Žinomai dainininkei, mylimai dukrai, šį vardą išrinko tėtis, iš jo ji paveldėjo ir rytietišką išvaizdą bei temperamentą.

Sodyba

• Net ir niūriausiu metų laiku gražiai tvarkoma sodybos aplin-ka atskleidžia, kad čia gyvena kiekvieną kiemo kertelę puose-lėjantys žmonės.

Sveikata

• Nuolatinis vaistų brangimas šokiruoja tik vartotojus, bet ne valdžios vyrus.

• Daugiau nei dvidešimt metų P.Elkunovičiaus dvasinio gydymo centras, esantis Roto miestelyje šalia Štrombergo (Vokietija), atvi-ras lankytojams.

2011 m. gruodžio 17 d., šeštadienis • Nr. 100 (9119) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien VL su priedais:

Dėl mažėjančių kvotų šiemet nuo 30 iki 70 proc. pabrango jūrinės žuvys. Tad ir žuvies patiekalai ant šiųmetinio kalėdinio stalo bus gerokai brangesni.Martyno Vidzbelio nuotrauka

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

Prekybininkai ir gamintojai per didžiąsias metų šventes stengiasi kuo daugiau uždirbti, todėl daugybės produktų, ypač maisto, kainas gerokai išpučia.

(Užs. 170)

Apie tai – 21 p. Apie tai – 6 p.

Jurgita ČinkienėVL žurnalistė, jurgita.cinkiene@valstietis.lt

Laimėti loterijoje kartais įma-noma. Dešimt, keliasdešimt, šim-tus tūkstančių ar net milijonus...

Tačiau iš tiesų didžiausias lo-terijų laimėtojas yra ne kas ki-tas, o jas organizuojančios ben-drovės – jos iš šio verslo susižeria milijonus.

Šią savaitę Lietuvoje kilusiu triukšmu dėl neva neišdalintų lo-terijos „10 milijonų“ prizų susido-mėjo šį verslą prižiūrinti Valsty-binė lošimų priežiūros komisija (VLPK). Konfl iktų kyla, tačiau lo-terijų verslas klesti. O sunkmetis atneša dar daugiau pelno loterijų rengėjams: juk praradę viltį užsi-dirbti žmonės ima tikėti fortūna.

Nukelta į 3 p.

Nori išlošti – nepirk bilieto!

Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė. Išsamiau skaitykite 2 p.

Į sekso vergiją patenka tūkstančiai lietuvaičių

1 200 moterų! Maždaug tiek jų kasmet išvežama iš Lietuvos. Ne darbo reikalais ir ne poilsiui. Šios moterys dažniausiai tampa prekybos žmonėmis aukomis.

Lenkų nacionalistai kratosi Briuselio globos

Minėdami trisdešimtąsias ka-rinės padėties įvedimo metines antradienį Lenkijos nacionalistai sostinėje Varšuvoje protestavo prieš naują ES sutartį.

Sprangus švenčių kąsnis

2 2011 m. gruodžio 17 d. • Nr. 100 (9119)Valstiečių laikraštis

Daugelis gamintojų ramina, kad prieš šventes maistas ne-brangs, o kai kurie žada ir nuo-laidas. Vartotojų nepaguodžia tik žuvų perdirbėjai – žuvies produk-tų kainos metams baigiantis įsi-bėgėjo.

Žuvies kainos – vis aukštyn

Žuvų perdirbėjai tvirtina, kad dėl senkančių išteklių ir mažėjančių kvo-tų šiemet nuo 30 iki 70 proc. pabran-go jūrinės žuvys. Tad ir žuvies patie-kalai ant šiųmetinio kalėdinio stalo bus gerokai brangesni.

„Kiekviena žaliavos partija vis brangesnė. Žuvų kainos ypač pradė-

jo augti nuo spalio pradžios. Bran-gimas ir toliau nesustoja, nes žuvies trūksta“, – sakė žuvų gamybos įmo-nės „Grundalas“ vyriausioji buhalterė Neringa Želnienė.

Individualios įmonės „Bajorų žu-vis“ savininkas Juozas Simutis pabrė-žė, kad žaliavos kainos pamažu kilo visus šiuos metus. Labiausiai pa-brango silkės, skumbrės, jūros lyde-kos. Mažiau pakilo Baltijos jūroje sužvejotų žuvų kainos.

„Žaliava pabrango maždaug per-pus, tačiau žuvų produktų kainos tiek neišaugo. Kitaip silkių kaina būtų auksinė“, – teigė J.Simutis.

Pasak Nacionalinės žuvų perdir-bėjų ir prekybos asociacijos direk-toriaus Vytauto Andriuškevičiaus, dėl pabrangusios žaliavos mūsų ša-lies žuvies produktų gamintojams sunkus metas.

„Mūsų gamintojai naudoja 95 proc. ar net 100 proc. importi-nės žaliavos. Jie priversti branginti ir

produkciją, o prekybininkai nenori didinti kainų. Gamintojai atsidūrė savotiškuose spąstuose“, – aiškino V.Andriuškevičius.

Įmonės „Bajorų žuvis“ savinin-ko teigimu, dėl šoktelėjusios žuvų produktų kainos pardavimas su-mažėjo.

Mažesne apyvarta nesiskundžia „Grundalas“. „Apyvarta kaip įprastai gruodį tik auga. Užsakymų nesuma-žėjo. Jei nebūtų žaliavos trūkumo, galėtume parduoti dar daugiau“, – tvirtino N.Želnienė.

Kalti kinai?

Rudens pradžioje mėsos produktų kainų augimą prognozavę šalies mė-sos perdirbėjai tikina, kad ji pabrango nedaug, juolab neketinama produkci-jos branginti prieš šventes.

„Pastaruoju metu mėsos gamin-tojai naudojo savo vidinius išteklius, kad gaminiai vartotojams nebrang-tų. Nors dėl pakilusių grūdų kainų žaliava pradėjo brangti dar pernai, mėsos produktų kainos augo ne-smarkiai“, – dėstė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egi-dijus Mackevičius.

Dėl vasarą pratrūkusio kiaulių maro uždraudus gyvų kiaulių ekspor-tą į Rusiją, krito jų supirkimo kaina. Tad perdirbėjai galėjo pigiau įsigy-ti žaliavos.

Be to, rusai uždraudė ir Lietu-vos mėsos gaminių importą, todėl ir dėl didesnės pasiūlos vietos rinko-je mūsų gamintojų produktų kainos nedidėjo.

„Rudenį rinkose pabrango kai kuri žaliava, tad ir pas mus prognozuotas kainų kilimas. Tačiau nedaug pabran-go tik atskiri produktai. Kainą pakė-lė kinai, pradėję daugiau pirkti kai kurių žaliavų, pavyzdžiui, naudoja-mų dešroms gaminti. Tolesnis mėsos produktų brangimas yra neišvengia-mas“, – pasakojo E.Mackevičius.

Galima derėtis

Vieni sostinės gyventojai prieš šventes sakė maisto produktus pirk-siantys prekybos centruose, kiti ketino važiuoti į didžiąsias prekyvietes, treti šventiniam stalui skirtą sumą tikino išleisiantys mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose. „Aš geriau mokėsiu ke-liais litais brangiau, tačiau bent jau per šventes valgysiu kokybiškesnę mėsą, duoną ar daržoves“, – tikino Justiniš-kių mikrorajone gyvenanti Austėja. Anot jos, mobiliuosiuose turgeliuose prekiaujantys ūkininkai prieš šventes kainų nedidina. O labai norint ir nu-siderėti galima.

UAB „Dembavos medelynas“ užaugintais vaisiais prekiaujantis Ri-mantas Pravilonis prieš šventes vos spėja suktis, nes prie mikroautobuso

išsirikiuoja eilės pirkėjų. Nuo 1,50 iki 2,20 Lt kainuojančius obuolius žmo-nės perka po keturis, penkis kilogra-mus. Tik kriaušės kainuoja brangiau – po 4,50 Lt už kg. „Prieš pat šventes kainų tikrai nedidinsime. Kol kas vis-ko turime. Geriau parduoti pigiau nei produkciją pūdyti“, – sakė bendrovės darbuotojas.

Akcijų neskelbia

Beveik 20 metų konditerijos ga-minius ir duoną kepančios įmonės „Saimeta“ prekystalis vilioja ne tik smaližius. Dažnas pirko ragaišius, baltą pyragą ir juodą duoną. Palygin-ti su praėjusiais metais, šios įmonės gaminiai beveik nepabrango. Kilo-gramas rupios naminės duonos kaip ir pernai kainuoja 6 Lt.

„Šiek tiek turėjome pakelti kai kurių konditerijos gaminių kainas, nes juose naudojamas ne margarinas, o sviestas, kurio kaina dabar daug di-desnė. Tapę žemės ūkio kooperaty-vo „Lietuviško ūkio kokybė“ nariais prekiaujame mobiliuosiuose turge-liuose. Artėjant šventėms kai kurias prekes parduosime pigiau. Skelbti akcijų negalime, nes ir taip vos spė-jame patenkinti mūsų produkcijos pirkėjų poreikius“, – sakė įmonės savininkė Vita Stankevičienė. Prieš šventes, anot jos, labai padaugėja darbo, nes gaunama daug proginės duonos, konditerinių krepšelių, tor-tų užsakymų.

Stengiasi išlaikyti vartotoją

Pasak žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadybi-ninko Žilvino Baltruškevičiaus, tikė-tis žemės ūkio produktų pardavimo akcijų, kaip prekybos centruose, ne-reikėtų, nes turgeliuose prekiaujama kitu principu.

Ūkininkams niekas nediktuoja są-lygų, ką ir po kiek parduoti. „Jei ūki-ninkai galės, prieš šventes kainas nu-leis. Tačiau būkime realistai, juk jiems kainuoja ne tik produkcijos gamyba, bet ir jos atvežimas į vietą. Ne vienas miestietis, ypač gyvenantis toliau nuo centro, džiaugiasi, kad nereikia va-žiuoti į miesto turgavietes ir viską, ko reikia, galima prie namų nusipirkti“, – aiškino Ž.Baltruškevičius.

Kooperatyvo „Lietuviško ūkio ko-kybė“ direktorius Mindaugas Ma-ciulevičius pabrėžė, kad ūkininkams svarbu išlaikyti apyvartą ir vartotojus, kurie pamėgo jų produkciją, todėl siū-lo konkurencingą kainą.

„Gamintojai supranta, kad laikas gana sudėtingas, žmonės dar neišga-li brangiai mokėti. Turgeliuose tarp vartotojo ir gamintojo yra tiesiogi-nis ryšys, todėl gamintojas mato, ar jo siūloma kaina yra prieinama“, – dėstė M.Maciulevičius.

Aktualijos

„Žaliava pabrango maždaug perpus, tačiau žuvų produktų kainos tiek neišaugo. Kitaip silkių kaina būtų auksinė“, – teigė J.Simutis.

Ne visada brangsta pagrįstaiAlbertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas

Maisto produktų kainos auga ne tik per šventes, bet ir dėl daugelio kitų priežasčių. Mūsų šalyje jos didėja ir dėl to, kad integruojamės į ES, kur ir žaliavos supirkimo, ir maisto produktų kainų vidurkis dar yra 30 proc. didesnis. Maždaug tiek pat nuo ES vidurkio atsilieka ir mūsų gyventojų perkamoji galia. Be to, branginant produktus pakanka ir spekuliacijų. Tiek prekybos, tiek gamybos srityse yra daug oligopolinių struk-tūrų, kurios daro didelę įtaką kainoms. Neretai stengiamasi maisto produktų pabrangimą pagrįsti nederliumi ar žaliavos brangimu, nors duomenys rodo ką kita. Štai prieš porą metų pieno supirkimo kaina buvo sumažėjusi dvigu-bai, o produktai atpigo tik apie 15 proc. Duonos gaminiai per trejus metus pabrango 1,5 ir daugiau karto, nors grūdų kainos tiek neišaugo. Šiemet atpigo daržovės ir vaisiai, mažėja ir greičiausiai dar mažės grūdų kainos.

Sprangus švenčių kąsnisMartyno Vidzbelio nuotrauka

(Užs. 608)

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Dėl brangios ir mylimos Mamytės netekties reiškiu nuoširdžią užuojautą Radviliškio rajono savivaldybės merui, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariui Antanui Čepononiui, šeimai ir artimiesiems, draugams ir visiems, kam Velionės išėjimas į anapilį yra ypač skaudus.

Nutrūkusi brangaus žmogaus gyvybės gija visuomet sukelia skaus-mą, tačiau krikščioniškas tikėjimas įkvepia viltį, kad sielos ryšys ir artima dvasinė bendrystė net ir tokiomis skausmingomis akimirko-mis tik stiprėja.

Linkėdama stiprybės Velionės artimiesiems tikiu, kad Jos vardas ir atminimas visada bus šviesūs ir brangūs Jūsų širdyse ir mintyse.

Irena DegutienėLietuvos Respublikos Seimo pirmininkė

Nijolė BaronienėVL žurnalistė, nijole.baroniene@valstietis.lt

32011 m. gruodžio 17 d. • Nr. 100 (9119)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Laimėjo tik 2,5 lito

Skundą dėl loterijos „10 milijo-nų“ pateikęs vienas Kėdainių rajono gyventojas tikino, kad loterijos ren-gėjai jį apgavo.

Anot kėdainiečio, nutrūkus tele-vizijos transliacijai, greičiausiai nu-trūko ir žadėtų prizų dalybos.

„Bet buvo ne taip. Prodiuserių kompanija „Starworks“ parengė šiek tiek ilgesnę laidą ir TV3 laidų trans-liavimo programa leido transliuoti mums skirtą laiką, o tada laidos pa-baigą programa automatiškai „nu-pjovė“. Beje, visai nedaug – mažiau nei minutę. Neįvyko nieko tokio, tačiau kažkas iš to pučia burbulą“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo lo-teriją organizuojančios bendrovės „Žalgirio loto“ generalinis direkto-rius Šarūnas Dusevičius.

„Iš pateiktų duomenų matyti, kad loterijos rengėjai greičiausiai nesuk-čiavo, bet kol kas mes dar aiškina-mės aplinkybes. Tačiau faktas yra ir tai, kad visi mūsų tikrinti papildo-mų prizų bilietai buvo laimėję tik po 2,5 Lt. Tai ir buvo tie rekla-muoti papildomi prizai“, – sakė VLPK pirmininkas Robertas Kviet-kovskis.

Galbūt tokio dydžio laimėjimai niekam nekristų į akis, jei jie būtų eiliniai ir neišreklamuoti gundan-čiai. Bet tai loterijos rengėjams at-rodo natūralu. Anot Š.Dusevičiaus, viskas yra pagal įstatymą: „Laimėji-mas negali būti mažesnis nei loterijos bilieto kaina“.

Nebūtina išmokėti

Pagal įstatymus 50 proc. lėšų, gau-tų iš loterijos bilietų, turi būti skiriama prizų fondui.

„Tačiau įstatyme numatyta, kad pi-nigai į prizų fondą turi būti skiriami, bet nebūtinai išmokami. Kitaip ta-riant, juos privalu skirti, tačiau jei lai-mingi kamuoliukai ar skaičiai loterijo-je nekrenta, prizų fondas vėl gali būti grąžinamas loterijos rengėjams“, – įstatymus aiškino R.Kvietkovskis.Nors milijonai nelaimimi taip dažnai, kaip surenkami pardavinėjant bilie-tus, metų pabaigoje fi nansinės loteri-

jas organizuojančių įmonių ataskaitos nekelia jokių abejonių: apyvartos ir iš-mokėtų prizų sumos puikiai sutampa ar net pranoksta lūkesčius.

Dviejų didžiausių loterijų orga-nizatorių – „Olifėjos“ ir „Žalgirio loto“ – fi nansinės ataskaitos loterijų įstatymų nepažeidžia.

Bendrovės „Olifėja“ apyvar-ta praėjusiais metais buvo beveik 103 mln. Lt, ir beveik 52 mln. Lt

buvo išmokėta laimėtojams. „Žalgirio loto“ metinė apyvar-ta pernai buvo beveik 4 mln. Lt, o laimėtojams rengėjai deklaravo iš-mokėję beveik 3 mln. Lt. Tai yra ge-rokai daugiau, nei reikalauja įstatymai.

Pagal galiojančius įstatymus dalį pel-no loterijų rengėjai privalo skirti lab-darai.

Perka daugiau bilietų

Artėjant šventėms loterijos verslas „įsisiūbuoja“ – bilietai įky-riai siūlomi parduotuvėse, madinga loterijos bilietą dovanoti ir švenčių proga. Be to, loterijų organizato-

rius dar labiau praturtino ekono-minis sunkmetis: prislėgti fi nan-sinių problemų šiemet žmonės ėmė labiau pirkti loterijos bilietus.Žiniasklaida neseniai skelbė, kad Lietuvoje loterijas organizuojan-

čios bendrovės šiemet, palyginti su devyniais 2010-ųjų mėnesiais, iš-platino 28,8 proc. daugiau bilie-tų (iš viso 50,882 mln.), o bilietų apyvarta padidėjo 25,4 proc. – iki 92 mln. Lt.

Skundai nagrinėjami ir pusmetį

Loterija ir azartiniai žaidimai, re-gis, turi vieną esminį skirtumą: į ka-zino eina pasiturintys didmiesčių gy-ventojai, o įvairiose loterijose mieliau dalyvauja ir rengėjams milijonus su-krauna provincijos žmonės.

Galbūt todėl ir loterijas bei azar-tinius žaidimus prižiūrinti komisi-ja skundų dėl loterijų sulaukia ne itin daug: kaimo žmogus savo tei-ses žino galbūt ne taip gerai, kaip didmiesčio.

„Tačiau skundų tikrai pasitaiko. Vieni jų būna pagrįsti, kiti – ne. Tar-kime, žmogus įsigijo loterijos bilietą ir supainiojo tiražus. Jis mano, kad laimėjo, bet, pasirodo, tai buvo ne to tiražo žaidimas. Skundų būna ir dėl bilietų kokybės. Daugiau skun-dų sulaukiame dėl bendrovės „Žal-girio loto“ organizuojamų loterijų, nors, lyginant su „Olifėja“, „Žalgi-rio loto“ užima tik 10 proc. šios rin-kos“, – aiškino VLPK pirmininkas R.Kvietkovskis.

Skundus VLPK gali tirti net pusę metų. Tai priklauso ir nuo loterijų rengėjų geranoriškumo bei opera-tyvumo pateikiant duomenis tikrin-tojams.

„Mes – ne teisėjai ir ne prokuro-rai, todėl tokių teisių ir galių neturi-me. Skundų nagrinėjimas priklauso ir nuo loterijų organizatorių gerano-riškumo“, – kalbėjo R.Kvietkovkis.

Nepirkdamas sutaupysi

Jei kiekvieną savaitę žmogus vi-dutiniškai perka tris loterijos bilie-tus, kainuojančius po 2 Lt, per metus šiuos pinigus mesdamas į taupyklę jis

galėtų sutaupyti 288 Lt, o per trejus metus – 864 Lt.

Tačiau ne vienas loterijų mėgėjas kiekvieną savaitę įsigyja ne mažiau nei penkis loterijos bilietus arba net daugiau jų.

Jei šiuos pinigus mestumėte ne į loterijos rengėjų, o į savo kišenę, per porą metų tikrai galėtumėte įsigyti buitinės technikos ar išvykti į ke-lionę, t. y. laimėti tuos pačius pri-zus, kuriuos jums ir siūlo loterijų rengėjai.

Paskutinė viltis prasimanyti pinigųGintas Jasiulionis, Jonavos rajono Ruklos seniūnijos seniūnas

Mano vadovaujamoje seniūnijoje gy-vena bemaž daugiausia socialiai rem-tinų žmonių visame Jonavos rajone. Apie loterijos bilietus galiu pasakyti tik tiek: kuo žmogus sunkiau gyvena, tuo dažniau jis tikisi laimėti loterijoje ir taip pakeisti savo gyvenimą.Skurdžiai gyvenantys žmonės daž-niau svarsto galimybes laimėti loteri-joje nei užsidirbti patys. Tai – žmonės, kurie labiau tiki viltimi, nuojautomis nei savo jėgomis. Bet aš manau, kad gerai pasukus galvą ir netingint di-desnė tikimybė laimėti kitokioje lo-terijoje – užsidirbti.

Laimi loterijų rengėjaiJonas Šiaulys, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius

Norint tiksliai apskaičiuoti tikimybę laimėti loterijoje, reikia kruopščiai vis-ką išanalizuoti. Tačiau galiu pasakyti, kad kiekvienoje loterijoje, kaip ir ka-zino, laimi jų rengėjai, o ne žaidėjai. Taip jau yra. Jei būtų priešingai, lote-rijas organizuojančios įmonės žlugtų, jos negalėtų egzistuoti. Loterijos – ne tik atsitiktinumai, tai – kruopščiai iš-analizuotas ir įvertintas verslas.Pamenu, sovietmečiu organizatoriai keisdavo tuomet populiarios loterijos aparatus, kad atidūs žaidėjai nega-lėtų sekti jų istorijų ir taip nedidintų savo galimybių laimėti. Pavyzdys – ilgą laiką „nekrenta“ skaičius 5. Vadi-nasi, yra tikimybė, kad jis ims „kristi“. Būtent tam ir buvo keičiamos loteri-jos aparatų mašinos. Nežinau, ar taip yra ir dabar, bet žmogus, kuris žino tokio aparato skaičių istorijas, galbūt turi daugiau galimybių laimėti. Ben-drąja prasme galima pasakyti, kad tikimybė laimėti loterijoje – galbūt viena iš milijono.

Artėjant šventėms loterijos verslas „įsisiūbuoja” – bilietai įkyriai siūlomi parduotuvėse, madinga loterijos bilietą dovanoti ir švenčių proga. O prislėgti fi nansinių problemų žmonės ėmė labiau pirkti loterijos bilietus.

Atkelta iš 1 p.

Delčia.Saulė teka 8.36, leidžiasi 15.52.

RytojŠiandien Poryt

Šeštadienio ir sekmadienio naktimis bus daugiausia teigiama oro temperatū-ra ir tik vietomis oras gali atšalti iki 0–2 laipsnių šalčio, todėl galimas pavojingas plikledis. Dienomis oras sušils iki 1–6 laipsnių šilumos.

Ateinančios savaitės pradžioje nusistovės gana ramūs, švelniai žiemiški orai. Deja, žiema vėl įsitaisys neilgam, antroje savaitės pusėje šalį pasiekęs ciklonas atneš kritulius ir šilumą.

orai.lt, VL inf.

Dieną: +1 +6° Dieną: 0 +5°

Naktį: -2 0°Naktį: -2 0°

Dieną: +1 +6°

Naktį: -2 0°

(Užs. 819)

Nori išlošti – nepirk bilieto!

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Taip, juk tai didžiosios metų šventės. Sunku atsispirti, nes būna didžiulės nuolaidos.

Norėčiau nerūpestingai apsipirkti. bet neturiu pakankamai pinigų.

Niekada nepasiduodu pirkimo bumui.

Ar pasiduodate prieškalėdinei ir naujametinei pirkimo karštinei?

39 proc.

53 proc.

5 proc.

3 proc.

Jei laimingi kamuoliukai ar skaičiai loterijoje nekrenta, prizų fondas vėl gali būti grąžinamas loterijos rengėjams. Martyno Vidzbelio nuotrauka

4 2011 m. gruodžio 17 d. • Nr. 100 (9119)Valstiečių laikraštis

Daiva Norkienė

Netikiu, kad bankrutuos Skandi-navijos bankai, bet „dėl šventos ra-mybės“ paskambinsiu banke dirban-čiai pažįstamai ir pasiteirausiu, ar ne metas sąskaitoje gulinčius pini-gus „pervesti“ į kojinę ir užkasti sti-klainyje darže ar pasikišti po pagalve. Taip tik riausiai galvoja daugelis, ku-rių ausis kone kasdien kutena didelis ar mažas su bankų veikla susijęs gan-

das. O nuo gerai sukurpto gando iki visuotinės panikos – tik vienas žings-nis. Blogiausia, kad panikai linkę pa-siduoti ir inteligentais save laikantys žmonės. Sprendimą lėkti ar nelėkti (į parduotuvę, degalinę, prie bankoma-to – priklausomai nuo to, apie kurią opią sritį sklido gandas), lemia kelios aplinkybės. Gerai, jei kylant nerimui šalia atsiranda ramiai į gandus rea-guojančių žmonių, profesionalių pa-tarėjų ar sugebama pasitelkus sveiką protą, išanalizuoti skirtingų šaltinių pateikiamą informaciją.

Nepamirškime: žodis „panika“ kilo iš senovės graikų kalbos. Grai-

kų, turėjusių pagoniškąjį dievą Paną, atsakingą už piemenis ir jų bandas. Graikai manė, kad Pano pykčio pa-veiktos gyvulių bandos pakvaišta ir staiga metasi į vandenį arba kalnų prarają. Krikščionys Paną palygino su Šėtonu, net manoma, kad ir Šėto-no atvaizdas nusižiūrėtas nuo pago-niškojo graikų dievo Pano atvaizdo. Juk šis turėjo ragus, o apatinė kūno dalis priminė ožio. Štai kodėl žmogų užvaldanti baimė, nesiorientavimas aplinkoje, nelogiškas elgesys vadina-mas panika. Kuo sudėtingesnė situ-acija valstybėje, šeimoje, asmeninia-me žmogaus gyvenime, tuo lengviau sukelti paniką.

Lietuvoje kitaip. Čia mažai šilu-mos ir saulės, užtat didelės sąskaitos už šildymą. Čia dažnai lyja lietūs, o

žmonėms jau ir ašaros išdžiūvo. Čia net anekdotas apie viršininką ir sek-retorę („turiu dvi naujienas – gerą ir blogą“) paseno: nes naujienos daž-niausiai būna tik blogos. Labai palan-ki terpė gandams ir jų sukeltai pani-kai, neretai peraugančiai į masinę.

Pirmas ryškus pastarojo meto gan-das – kad Prezidentė užsimojo prieš lietuviškus bankus – paskelbtas nepa-sirašytame straipsnyje viename iš ša-lies dienraščių. Kaip vėliau paaiškėjo, problemos – ir realios – buvo susiju-sios tik su „Snoru“, tačiau savo elek-troniniame pašte ankstyvą rytą radau dešimtis „google grupės“ narių žinu-

čių, tarp kurių buvo ir tokių: „Ką da-rome? Vienykime visuomenines or-ganizacijas ir gelbėkime lietuviškus bankus... nuo „nežinia kam“ tarnau-jančios Prezidentės.“ Rami mano ir kelių kolegų laikysena atvėsino besi-karščiuojančiuosius. O netrukus pa-aiškėjo ir reali situacija, kurioje pre-zidentūros ir kitų valstybės institucijų vaidmuo toli gražu nėra neigiamas.

Kaip minėjau, kad gandas pasiek-tų tikslą – sukeltų paniką, grūdas turi kristi į „išpurentą dirvą“. Nenuosta-bu, kad „Snoro“ istorijos, neseniai su-stabdyta „Latvijas Krajbanka“ veikla, nuolatinės diskusijos apie Europos bankų sektoriaus reguliavimą ir euro ateitį visuomenę įjautrina. Tad kai viename Latvijos socialinių tinklų ir interneto erdvėje pasklido gandai,

kad „Swedbank“ nebedirba Estijoje, neįmanoma išgryninti pinigų Šve-dijoje, o Švedijos ir Estijos „Swed-bank“ vadovybės areštuotos, Panas (o gal Šėtonas) ir vėl triumfavo. La-tvijoje kilo panika, žmonės išsirikiavo prie „Swedbank“ bankomatų, o kai šie buvo ištuštinti, užgulė kitų ban-kų – SEB, „Nordea“, „Danske banka“, „GE Money“.

O „Swedbank“ dirbo įprastu gra-fi ku, bankų Švedijoje ir Estijoje va-dovybė nė pati nežinojo, kad jau „yra areštuota“. Maža to, gruodžio pra-džioje reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ padidino „Swedbank“ skolini-

mosi reitingus nuo A iki A+, bankui nustatyta stabili perspektyva. Tačiau neigti gandus ir net kreiptis į teisė-saugos bei valstybės saugumu besirū-pinančias institucijas teko ne tik lat-vių ir Lietuvos bankininkams, bet ir valstybės vadovams. Kad gandai dėl galimų „Swedbank“ problemų neturi jokio pagrindo, po pasitarimo Vyriau-sybėje informavo ir fi nansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Geriausias ginklas prieš gandus, paniką ir klaidinančią informaciją – sveikas protas. Verta išsiugdyti įprotį išgirstą informaciją pasitikrinti ke-liuose skirtinguose šaltiniuose. Inter-netas – ne tik puiki priemonė gandui paskleisti, tačiau ir jį „neutralizuoti“. O ką daryti, jei baisu prarasti santau-pas. Ir ar iš viso verta taupyti?

Daugiau nei dvidešimt metų fi -nansų versle besisukantis, buvęs ban-kininkas ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Rimantas Busila pritaria, kad atsiradus laisvų pinigų, randasi ir galvos skausmas, kaip jų neprarasti ir net juos padauginti. „Nieko baisaus, jeigu nedidelė jų dalis bus laikoma „kojinėje“, nes noras pačiupinėti pi-nigus būdingas mums visiems. Tačiau reikia nepamiršti, kad šiuos pinigus valgo infl iacija. Todėl logiška paban-dyti juos įdarbinti. Protingiausia būtų paskirstyti, sudarant investicinį port-felį, kuriame būtų ir nekilnojamojo turto, ir perspektyvių įmonių akcijų, ir valstybių leidžiamų obligacijų (ne Graikijos). Kita vertus, ir patikimo banko depozitinėje sąskaitoje sau-gomos lėšos duoda tegu ir nedideles, bet garantuotas pajamas. Svarbiau-sia pamoka – nelaikyti visų kiaušinių vienoje pintinėje“, – tvirtina fi nansų žinovas.

Advento metu Dievo žodis vis primena mums apie šv. Joną Krikš-tytoją. Prie Jordano upės jis skelbia greitą Mesijo atėjimą, ragina išpažinti nuodėmes ir pasikrikštyti.

Anuomet Izraelyje Mesijo idėja buvo labai gyva, todėl žmonės plū-do prie Jordano. Ne vienam iš atvy-kusiųjų atrodė, kad Jonas Krikštyto-jas tikriausiai ir yra žadėtasis Mesijas. Daugelis manė, kad ateisiantis išva-duos izraelitus iš romėnų jungo.

Tautos vadovai nusiuntė pasiunti-nius išsiaiškinti, kas yra tas, kuris skel-bia greitą Mesijo atėjimą. Jonas neigė gandus ir tvirtino, kad jis nei Mesijas, nei pranašas, o tik balsas dykumoje. Be to, sakė: „Tarp jūsų stovi tas, ku-rio jūs nepažįstate, kuris po manęs ateis, – jam aš nevertas atrišti kurpių dirželio“ ( Jn 1, 26–27).

Ką šis Evangelijos pasakojimas reiškia mums, XXI a. pradžios lietu-viams katalikams? Dykuma prime-na tikrovę, kurioje normaliai gyventi nėra reikiamų sąlygų. Dykumoje vis-kas išdeginta, prie jos sąlygų prisitaiko tik retos gyvybės formos – skurdi au-gmenija, driežai, skorpionai, gyvatės,

visa kita pasmerkta nykti ir žūti.Ar nepanašus į dykumą žmonių

gyvenimas, kuriame viešpatauja ego-izmas, neapykanta, pavydas ir kova už būvį; gyvenimas, kuriame garbinami tik pinigai, seksas, alkoholis ir narko-tikai, o žmogus žmogui yra ne brolis, bet vilkas? Kristaus žodžiais tariant, šios dykumos viešpats yra „pasaulio kunigaikštis“. Kartais mums atrodo, kad jis labai galingas ir jam priešin-tis beprasmiška. Tačiau Kristus sakė, jog pasaulio kunigaikštis bus išmestas laukan (plg. Jn 12, 13). Mesijas tam ir atėjo, kad išvestų žmones iš dykumos į dvasinės gyvybės pilną gyvenimą.

Jonas Krikštytojas dykumoje skel-bė ateisiantį Mesiją, kuris krikštys Šventąja Dvasia. Jis neragino atėju-sių žmonių įsikurti mirtimi alsuojan-čioje dykumoje, bet kvietė tiesti kelią per šią išdegintą žemę ir mąstyti apie kitokį gyvenimą.

Kai prie Jordano pasirodė laukta-sis Mesijas, Jonas Krikštytojas paro-dė jį miniai: „Štai Dievo Avinėlis, ku-ris naikina pasaulio nuodėmę!“ Šiais trumpais žodžiais visa pasakyta. Me-

sijas ateina taikingas kaip avinėlis. Jis nesiruošia kariauti su romėnais ir blo-gį nugalėti kitu blogiu. Jis kaip avi-nėlis taps auka ir paaukos save ant kryžiaus, kad būtų atsiteista Dievo teisingumui už žmonijos nuodėmes ir prisikeltų visi, kurie norės gyventi ne dykumoje, bet Dievo artumoje.

Mesijas ateina, kaip taikliai apibū-dina pranašas Izaijas, atnešti džiugio-sios naujienos vargdieniams, gydyti tų, kuriems skauda širdį, skelbti be-laisvių išvadavimo, kalinių paleidimo, pagarsinti Viešpaties malonės metų (plg. Iz 61,1–2).

Mesijas Jėzus neša gerąją naujie-ną visiems žmonėms, bet ji pasiekia tik vargdienius – tuos, kurie išgyve-na savo silpnumą ir suvokia, kad nori

išsivaduoti iš kalėjimo, kuriame juos įkalino nuodėmė. Net pats Dievas ne-gali išgelbėti tų, kurie dykumoje jau-čiasi galingi ir leidžiasi gundomi dy-kumos dvasios, – juk ji gundė net patį Kristų, siūlydama akmenis paversti duona. Dievas gelbėja tik jam atsive-riančius ir jo ieškančius žmones.

Adventas yra metas tiesti kelią per širdies dykumą. Malda, pasninkas, re-kolekcijos, Šventojo Rašto ar geros knygos skaitymas mums padeda su-

sivokti, kas esame ir ko reikia, kad bū-tume pilni dieviškos gyvybės ir noro turimu gėriu dalytis su kitais.

Išplėskime advento pasninką. Pas-ninkaujame, kai susilaikome nuo pyk-čio, priekaištų, kitų teisimo, kai kovo-jame su savo pesimizmu, baimėmis, įtarinėjimais bei liūdesiu, kai prakti-kuojame dėkingumą, atlaidumą bei solidarumą su silpnesniais už save. Ši-taip elgdamiesi tiesiame kelią per savo širdies dykumą ir viliamės, kad Kalė-dų Kristus gims ir mūsų širdyse.

Šv. Jonas Krikštytojas neturėtų lik-ti vien gražia, kažkada Mesiją paliu-dijusia, bet mums tolima fi gūra. Jis labai artimas visiems, ypač mums, Kauno arkivyskupijos bendruome-nės nariams, nes yra mūsų dangiškasis

globėjas. Jonas Krikštytojas kviečia, kad ir mes, gyvenantys sekuliarizmo dykumos apsuptyje, būtume Kristaus liudytojais savo draugams ir bendra-darbiams.

Žodžiu ir ypač savo pavyzdžiu skelbkime: „Tarp jūsų yra tas, kurio jūs nepažįstate, bet jis pažįsta ir myli jus.“ Turėkime drąsos būti Kristų skelbiančiu balsu šių dienų dvasinėje dykvietėje.

Komentarai

Geriausias ginklas prieš gandus, paniką ir klaidinančią informaciją – sveikas protas. Verta išsiugdyti įprotį išgirstą informaciją pasitikrinti keliuose skirtinguose šaltiniuose.

Malda, pasninkas, rekolekcijos, Šventojo Rašto ar geros knygos skaitymas mums padeda susivokti, kas esame ir ko reikia, kad būtume pilni dieviškos gyvybės ir noro turimu gėriu dalytis su kitais.

Savaitės komentaras

Balsas dykumoje

„Šėtono pramanai“ ir šventa ramybė

Vyriausioji redaktorėMeilė Taraškevičienė

Administratorė (8 5) 210 0110 Atsakingasis sekretoriusRimantas Dovydėnas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0080

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė (8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0082

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJEVismantas Žuklevičius (8 5) 210 0092

SPORTAS, ŽVEJYBAMarius Eidukonis 8 640 25 652

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Jurgita Činkienė 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

INTERNETINIS PORTALAS

Vyr. redaktorė Lilija Valatkienė (lilija.valatkiene@valstietis.lt) Vyr. redaktorės pavaduotojas Tadas Vasiliauskas (tadas.vasiliauskas@valstietis.lt)

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 8 sp. lan kai. Ti ra žas 28 555 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1520. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklama (8 5) 210 00 31pardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110

52011 m. gruodžio 17 d. • Nr. 100 (9119)Valstiečių laikraštis

2011 m. IV ketvirtį VĮ „Pieno tyrimai“, kaip įprasta, dalyvavo „Actilait-CecaLait“ organizuoja-muose tarptautiniuose lygina-muosiuose žalio pieno tyrimuose. Statistiškai apdoroti ir įvertinti VĮ „Pieno tyrimai“ atliktų žalio pieno laboratorinių lyginamų-

jų tyrimų rezultatai ir vėl džiu-ginantys – visi tirti parametrai įvertinti teigiamai. Dar geresnės žinios pasiekė pieno tyrimų labo-ratorijos specialistus iš Tarptau-tinio gyvulių apskaitos komiteto (ICAR). Produktyvumo kontrolė 53-ose pasaulio šalyse vykdoma laikantis ICAR reikalavimų, todėl Lietuva šiam komitetui įpareigo-ta siųsti pieninių galvijų produk-tyvumo kontrolės tikslais atliktų pieno tyrimų duomenis.

ICAR patikrinus atliekamų tyrimų kokybę, Lietuvos laboratorija pripa-žinta viena iš penkių laboratorijų, ku-rių rezultatai buvo geriausi. Nustatant laktozės kiekį, VĮ „Pieno tyrimai“ buvo

nepralenkiama – jai skirta pirmoji vie-ta, nustatant riebalų kiekį ir somatinių ląstelių skaičių – antroji vieta, baltymų kiekį – trečioji vieta, o nustatant urėjos kiekį – ketvirtoji vieta. Šie rezultatai tik patvirtina, kad VĮ „Pieno tyrimai“ gali didžiuotis ir modernia tyrimų įranga, ir kompetentingais darbuotojais.

Šių metų rugsėjį Lietuvos naciona-linio akreditacijos biuro ekspertai, at-likę priežiūros vizitą, patvirtino, kad įmonėje veikia efektyvi kokybės va-dybos sistema ir kad ji techniškai gali atlikti fi zikinius-cheminius bei mikro-biologinius žalio pieno tyrimus.

VĮ „Pieno tyrimai“, siekdama vi-sapusiškai bendradarbiauti su pieno gamintojais ir pieno supirkėjais, atei-nančiais metais tikisi atlikti dar dau-giau tyrimų, kad dar geriau patenkin-tų augantį pieno tyrimų poreikį tiek gamintojams, tiek perdirbėjams.

Artėjančių švenčių proga VĮ „Pie-no tyrimai“ kolektyvas sveikina visus Lietuvos pieno gamintojus, supirkėjus ir perdirbėjus, linki jiems sutelktumo, sėkmės, gerų rezultatų, naujų planų ir idėjų. Išmintis telydi jų sprendimus, sėkmė – darbus, geranoriškumas – žmones, esančius šalia.

(Užs. 822)

Aktualijos

„Pieno tyrimai“ išlieka tarp geriausiųjų

Šiemet rugsėjį Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro ekspertai, atlikę priežiū-ros vizitą, patvirtino, kad įmonėje veikia efektyvi kokybės vadybos sistema.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius nepritaria Seimo na-rio Juliaus Veselkos siūlymui dėl gyventojų pajamų apmokestini-mo suvienodinimo. Ministras su-sirūpinęs, kad tokie netoliaregiški „išradimai“, kai ūkininkas prilygi-namas stambaus kapitalo įmonei, žemdirbiams gali pakenkti. Ne-galima neatsakingai teigti, kad „žemdirbių tai neliečia, o šio įsta-tymo priėmimas ilgalaikės pers-pektyvos požiūriu objektyvių nei-giamų pasekmių nesukels“.

Žemdirbiai PVM mokėtojai, kaip ir kiti individualia veikla užsi imantys asmenys, dabar moka 5 proc. gy-ventojų pajamų mokestį. Pradėjus taikyti progresinį apmokestinimą, pajamos iš paskirstytojo pelno iki 15 tūkst. Lt būtų apmokestinamos 5 proc. mokesčio tarifu, nuo 15 iki 96 tūkst. Lt – 15 proc. mokesčio ta-rifu, nuo 96 tūkst. Lt – 25 proc. mo-kesčio tarifu. Žemės ūkio sektoriuje, kuris laikomas viena iš perspekty-viausių, tačiau socialiai jautriausių

Lietuvos ekonomikos šakų, per pas-taruosius trejus metus mokesčiai iš-augtų nuo 5 iki 35 proc.!

Žemės ūkio veikla – tai labai spe-cifi nė veiklos rūšis, kuriai taikomi iš-skirtiniai aplinkosaugos, gyvūnų ge-rovės, veterinarijos, higienos, maisto kokybės, o nuo 2011 m., pasibai-gus pereinamajam laikotarpiui, – ir kompleksinės paramos reikalavimai. Padidėjusi mokesčių našta žemdir-bius skatins nutraukti veiklą ir sukels daug neigiamų pasekmių.

Žemės ūkio ministerijos specialis-tai individualios žemės ūkio veik los pajamų apmokestinimo tarifų suvie-nodinimą su kitų veiklų ir su darbo santykiais susijusių pajamų apmokes-tinimo tarifais vertina nepalankiai.

Žmogaus, gyvenančio kaime, ap-mokestinamąsias pajamas sudaro tiek lėšos, skirtos asmeniniam naudoji-mui, tiek lėšos, reikalingos nuosavo ūkio plėtrai, daromoms investicijoms. Ūkininkas negauna atskiro atlygini-mo ir visas savo pajamas investuoja į žemę. Būtų neteisinga vienodas ap-mokestinimo sąlygas, mokesčių ta-rifus, priklausančius nuo uždirbamų pajamų dydžio, taikyti apmokesti-nant su darbo santykiais susijusias pajamas ir individualios veiklos pa-jamas. Žemės ūkio ministerijos nuo-mone, siekiant skatinti smulkiuosius ūkininkus bei jų partnerius plėtoti žemės ūkio veiklą ir neapleisti dirba-mos žemės, netikslinga didinti paja-mų mokesčio tarifą.

ŽŪM inf.

Ūkininkas – ne stambaus kapitalo įmonė

Martyno Vidzbelio nuotrauka

6 2011 m. gruodžio 17 d. • Nr. 100 (9119)Valstiečių laikraštisUžsienyje

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Minėdami trisdešimtąsias ka-rinės padėties įvedimo metines antradienį Lenkijos nacionalis-tai sostinėje Varšuvoje protesta-vo prieš naują Europos Sąjungos (ES) sutartį. Opozicijos lyderis Ja-roslavas Kačynskis ragino tautie-čius „nusimesti nuo pečių akmenų maišą“ ir ekonomiką plėtoti sava-rankiškai. Sočiai pragyventi, bent jau šiaurės lenkams, padeda ir pi-nigais besišvaistantys lietuviai.

Gąsdina suverenumo praradimu

„Apie 5 tūkst. lenkų protestavo prieš didesnę Europos integraciją, kuri numatyta naujoje ES sutartyje dėl glaudesnio fi skalinio bendradar-biavimo siekiant pažaboti ekonomi-kos krizę. Demonstraciją organizavo pagrindinė opozicijos partija – kon-servatyvių ir euroskeptiškų pažiūrų Teisės ir teisingumo partija (TTP). Demonstraciją TTP suorganizavo tą pačią dieną, kai šalis minėjo trisde-šimtąsias karinės padėties įvedimo metines“, – antradienį pranešė nau-jienų agentūros.

Kreipdamasis į minią Tei-sės ir teisingumo partijos lyderis J.Kačynskis 1981 m. karo padėties įvedimą ir Lenkijos prijungimą prie sovietų bloko palygino su dabarti-ne vyriausybės parama didesnei ES integracijai. Kitos Seimo partijos pasmerkė tokį sugretinimą ir de-monstracijoje nedalyvavo.

„Teisės ir teisingumo partija va-dovaus kovai už tikrai suverenią Lenkiją, kurioje lenkai gali patys spręsti, kas jiems svarbiausia, gali pa-tys kurti savo gerovę, nes mes gali-me tai sau leisti“, – sakė J.Kačynskis. Jis kaltino ministro pirmininko Do-naldo Tusko vyriausybę, kad ši leido Vokietijai valdyti visą ES.

TTP lyderis gąsdina, kad suteik-dama didesnius įgaliojimus Briuse-liui ir Berlynui, Lenkija taps joms ne mažiau pavaldi, kaip Maskvai so-vietmečiu. Lenkija yra didžiausia buvusio sovietų bloko šalis, prisijun-gusi prie ES. Lietuvos Pietų kaimy-nė dar neprisijungė prie euro zonos ir iki šiol išvengė recesijos, kuri ap-ėmė daugumą ES šalių.

Nenori leisti kitiems kištis

Pasak J.Kačynskio, jei šalies va-dovai vykdytų nepriklausomą po-litiką, Lenkija galėtų vystytis taip greitai kaip ir Kinija. Ekspremje-ras paragino „nusimesti nuo pečių akmenų maišą“ ir nebeleisti kitiems spręsti Lenkijos likimo. Jei Lenkija nutartų išstoti iš ES, ji būtų pirma tai padariusi valstybė.

J.Kačynskis išreiškė nuomonę, kurią aktyviai palaikė susirinkusi minia, kad ES, o ypač Vokietija, yra grėsmė ir ekonomikos „stabdis“ Len-kijai. TTP demonstracija buvo gerai suplanuotas atsakas į užsienio reikalų ministro R.Sikorskio raginimą Vo-kietijai imtis lyderio vaidmens gel-bėjant krizės ištiktą ES. J.Kačynskio komanda taip pat priešinasi Bruselio siūlomai didesnei integracijai ir ra-gina fi nansiškai neprisidėti prie kri-zės ištiktų ES šalių bei euro valiutos gelbėjimo.

„Šiandien galiu teigti, kad esame kryžkelėje. Turime atsakyti į klausi-mą, ar norime eiti bendruomenės, ar nacionalinio savanaudiškumo ke-liu“, – ketvirtadienį Europos Parla-mento nariams sakė Lenkijos minis-tras pirmininkas Donaldas Tuskas.

Generolas atsiprašė tautos

Mitingavo ir į eitynes įsijungė dau-giausia nacionalistinės organizacijos, kurios, kaip spėjama, rudenį išniekino lietuviškus ir žydiškus paminklus. Na-cionalistai dieną prieš tai, pirmadie-

nio vakarą, surengė demonstraciją prie generolo Voiceko Jaruzelskio namų. Sunkiai sergantis generolas demons-trantų nematė. Jam nuo pirmadienio ligoninėje taikoma chemoterapija.

Naujienų agentūra Elta pažymi, kad Lenkijoje paskelbus karo padėtį, buvo nutrauktas nuo 1980-ųjų rugpjūčio ša-lyje vykęs politinis reformų procesas, o nepriklausoma profsąjunga „Solidaru-mas“ paskelbta nelegalia organizacija. „Solidarumo“ vadovas Lechas Valensa, kuris vėliau buvo apdovanotas Nobelio taikos premija, ir tūkstančiai žmogaus teisių bei profsąjungos aktyvistų atsi-dūrė kalėjimuose.

Apklausų fi rmos OBOP tyrimas patvirtino, kad dauguma lenkų ir to-liau mano, jog generolo V.Jaruzelskio sprendimas 1981 m. gruodžio 13 d. įvesti karinę padėtį buvo teisingas. Taip teigė 44 proc. apklaustųjų, prieš buvo 34 proc., net 22 proc. šiuo klau-simu buvo neapsisprendę.

V.Jaruzelskis karinės padėties paskelbimą visada vadino mažesniu blogiu. Pasak jo, priešingu atveju Var-šuvos pakto šalims būtų grėsusi kari-nė intervencija. Sunkiai vėžiu sergan-tis 88 metų generolas šiemet išplatino pareiškimą, kuriame atsiprašė tautie-čių už skriaudas, patirtas per karinę padėtį, tačiau pareiškė, jog ir dabar priimtų tokį pat sprendimą.

Geros sąlygos leisti pinigus

Iš tiesų Europą paralyžiavu-si krizė Lenkijos beveik nepalietė. Atvirkščiai – krizės metais fi ksuo-jamas nors ir nedidelis, bet vis dėl-to augimas. Nestabilus zloto kursas lenkams atneša daugiau naudos nei nuostolių. Zlotui smunkant laimėjo lenkų eksportuotojai, o už eksportą gautos pajamos leidžia ir toliau ska-tinti gamybą.

Prieš savaitę Lietuvos ir Lenkijos pasienyje esančiuose Ogrodninkuose, Seinų ir Suvalkų miestų valiutos kei-tyklos už vieną litą davė 1,28 zloto. Apsipirkti plūsta jau ne tik lietuviai, bet ir kaimynai latviai. Dosniai atver-dami pinigines lietuviai lenkų preky-bininkams krauna didelį pelną.

Kaunietis Kęstutis Kaminskas Lenkijoje lankęsis praėjusį šeštadie-nį sakė, kad dėl kritusio zloto kurso lietuviai masiškai plūsta į pasienio parduotuves. „Išsikeičiau 800 litų ir juos beveik visus išleidau. Kam? Maistui, dovanoms, buitinei techni-kai – viskas čia pigiau“, – pasakojo vienoje informacinių technologijų įmonėje dirbantis vyras.

Pasak Kęstučio, kilogramą broi-lerių sparnelių galima nusipirkti už 5 zlotus, 1 kg cukraus – už 3,5 zl., o pomidorų galima rasti vos už 3,7 zl. „Girdėjau, kad Lazdijų parduotuvės tuščios, o lenkų prekeiviai tikrai gerai uždirba, nes stovėjimo aikštelėse – daugybė automobilių su lietuviškais numeriais. Mūsiškiai šluote šluo-ja prekes ne tik iš prekybos centrų „Biedronka“, „Lidl“ ar „Groszek“, bet ir iš turgaviečių, kur vietos ūkininkų produkcija dar pigesnė“, – apie lie-tuvių apsipirkimo kaimyninėje šalyje užmojus pasakojo kaunietis.

Lenkai, atrodo, siekia sudaryti kuo palankesnes sąlygas lietuviams ištuštinti pinigines jų šalyje. Pasak Kęstučio, beveik visur galima pama-tyti iškabas su prekių pavadinimais ir lietuvių kalba. O kad lietuviai ne-pritrūktų pinigų, kiekviename pre-kybos centre yra valiutos keitykla.

Lenkija – Europos fenomenas. „Apsukrūs ir lankstūs verslininkai, Europos kinai, didžiausi Lietuvos ūkininkų žlugdytojai“, – taip juos dažnai vadiname. Kad ir kaip būtų, didžioji mūsų kaimynė, atrodo, iš tiesų galėtų savo daržą tvarkytis pati. Kiek nacionalistų protestą pa-laikys plačioji Lenkijos visuomenė, pamatysime. Galbūt jau greitai.

Lenkų nacionalistai kratosi Briuselio globos

Keli šimtai demonstrantų naktį į antradienį Varšuvoje paminėjo 30-ąsias karinės padėties įvedimo metines.

Nukentėjusieji buvo pagerbti deginant žvakutes. EPA-Eltos nuotraukos

Į Lenkijos parduotuves apsipirkti plūsta ne tik lietuviai, bet ir kaimynai latviai. mmpulawy.pl nuotrauka

Islandija ofi cialiai pripažino Pa-lestiną. Ketvirtadienį Nepriklauso-mybės pripažinimo deklaracija buvo įteikta Palestinos užsienio reikalų mi-nistrui Rijadui Malkiui. Islandijos par-lamentas lapkričio 29 d. balsavo už Palestinos nepriklausomybės pripa-žinimą su sienomis, kurios buvo iki 1967 m. arabų ir Izraelio karo.

Rusų milijardierius sieks prezi-dento posto. Michailas Prochorovas šią savaitę paskelbė dalyvausian-tis Rusijos prezidento rinkimuose. Jis laikomas vienu turtingiausių ša-lies verslininkų. Jei laimės kovą vyk-siančiuose Rusijos prezidento rinki-muose, M.Prochorovas paleis iš ka-lėjimo verslininką M.Chodorkovskį. 46 m. milijardierius žadėjo liberalizuo-ti rinkimų įstatymus ir vėl sutrumpin-ti prezidento kadenciją. Nuo 2012 m. prezidento kadencija Rusijoje bus ne ketveri metai, kaip iki šiol, o šešeri.

Metų žmonėmis pripažinti Utojos tragedijos dalyviai. Žudy-nių Utojos saloje auka galėjusi tapti mergina ir jaunuolius nuo užpuoli-ko gelbėjęs turistas kartu su gamto-saugos aktyviste pripažinti Norvegi-jos metų žmonėmis. Aštuoniolikme-tė Prablen Kaur daugiau nei pusan-tros valandos apsimetė negyva, kai dešiniųjų pažiūrų ekstremistas An-dersas Beringas Breivikas tęsė sker-dynes Utojos saloje. 32-ejų vokietis Marselis Glefas, atostogavęs su tė-vais ežero krante, išgirdo šūvius ir, akimirksniu šokęs į valtį, išgelbėjo 30 žmonių. Trečioji apdovanotoji – 20-metė Sinovė Kvamė – šiais me-tais vadovavo ne vienai taikiai aplin-kosaugos demonstracijai.

Prie Antarktidos skęsta rusų lai-vas. Penktadienio rytą pranešta, kad prie Antarktidos krantų skęsta rusų traleris su 32 žmonių įgula. 55 m il-gio laivas „Sparta“ pasiuntė pavo-jaus signalą, nes jame pramušta sky-lė. Laivas yra netoli Antarktidos ledo šelfo, maždaug už 3 tūkst. 700 km į pietryčius nuo Naujosios Zelandijos. Į pagalbą traleriui išplaukė keli žve-jybos laivai. Tačiau dėl didelio ledo-nešio jie nelaimės vietą galės pasiek-ti tik po 3–4 dienų. Kai kurie įgulos nariai „Spartą“ jau paliko. Kiti bando išpumpuoti į laivą besiveržiantį van-denį. Įguloje 16 indoneziečių, 15 rusų ir 1 ukrainietis.

Mokslo siekiančiai moteriai nukapoti pirštai. Trisdešimtmetis Rafi kuilas Islamas sužalojo savo žmoną, nes ši be jo žinios pradė-jo studijuoti aukštojoje mokykloje. Vyras surišo savo 21-erių žmoną Havą Akther Jui, užklijavo jai bur-ną ir nukapojo penkis dešinės ran-kos pirštus. Nukentėjusioji tvirtina, kad sutuoktinis, neturintis aukštojo mokslo diplomo, supyko, nes ji be jo žinios įstojo mokytis į koledžą.

VL, Eltos, RCCNZ, BBC inf.press.tv, EPA-ELTA,

mathrubhumi.com nuotraukos

Įvykiai trumpai

„Jei reikėtų nutapyti Kalku-tą, būtų sunku. Ne todėl, kad pritrūktume įspūdžių ar vaiz-duotės, gali būti, kad pritrūk-tume spalvų“, – duetu sako Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas Eugenijus Nale-vaika ir garsus Lietuvos dai-lininkas iš Kauno Antanas Obcarskas. Po tris savaites trukusios viešnagės Kalku-toje – didžiausiame Indijos uoste, kuriame gyvena be-veik dvidešimt milijonų gy-ventojų, menininkai grįžo pasisėmę patirties, įgiję ži-nių, užmezgę naujus ryšius ir kupini įspūdžių.

Rūta Klišytė

Jos vardas persų kalba reiš-kia meilės žiedą. Žinomai dai-nininkei, mylimai dukrai, šį vardą išrinko tėtis, iš jo ji pa-veldėjo ir rytietišką išvaizdą bei temperamentą. Žodžiais neperteiksi juodbruvos ilga-plaukės išraiškingos gestų kalbos. Giulija neslepia, kad jai stuktelėjo keturiasdešimt penkeri, tačiau ji nesirengia jaunintis: „Dar noriu ir galiu dainuoti! Plieninio skambesio balsas tai paliudija.“

Rūta Klišytė

Vaistų kainų pasiutpolkė

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Nenusakomos Indijos spalvos

20 p.

Sodyba

Neblėstanti kūrybinė Giulijos ugnis

SveikataStuburą ištiesina akimirksniu

23 p.23 p.

7 p.

Daugiau nei dvidešimt metų P.Elkunovičiaus dvasinio gydymo centras,esantis Roto miestelyje šalia Štrombergo (Vokieti-ja), atviras lankytojams.

Jolita Žurauskienė

Bulves pražudo drėgmė ir per aukšta temperatūra

7 p.

Pažadėjo sau gyventi tarp gėlių

Pilka ir nuobodu. Didysis gamtos dailininkas išėjo atostogų.

Nijolė Baronienė

Nuolatinis vaistų brangimas šokiruoja tik vartotojus, bet ne valdžios vyrus.

Daiva Šalc