Vida TavorienėVL žurnalistė

Lietūs gali sunaikinti iki penk-tadalio derliaus. Kaip pavyks nu-imti ir išsaugoti jį, lems vasaros pabaigos ir rudens orai. Kai kurie

augintojai viliasi, kad kitais me-tais Rusijos rinkai prireiks dau-giau lietuviškų daržovių. Tada jų kainos šoktelės. Jau dabar kai ku-rios daržovės kur kas brangesnės nei pernai.

Nukelta į 3 p.

2012 m. rugpjūčio 18 d., šeštadienis • Nr. 65–66 (9188–9189) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

• R.Grinevičiūtės-Janutienės asme-nybė ir vedamos laidos vertinamos prieštaringai. Aišku tik viena: kovingu-mo šiai trapiai blondinei – per akis!

• Kadaise buvo menkas stogo dan-gų pasirinkimas. Dabar kiti laikai, kitos ir mados. Bet atsiranda vis daugiau entuziastų, nusprendusių išbandyti senovėje naudotas stogo dangas.

• Dažnai piniginėje vėjai švilpia ne todėl, kad per mažai uždirbame, o todėl, kad trūksta įgūdžių ar ryžto valdyti išlaidas.

• Prieš trejetą metų šalies pre-kybos centruose šviežio pieno pils-tymo automatus įrengę ūkininkai galutinai nuleido rankas.

• Žurnalistė ryžosi išsipasakoti, siekdama padėti suprasti kitiems, kad išsėtinę sklerozę nebūtina sieti su neįgaliojo vežimėliu.

Šiandien skaitykite:

Lietuvos piliečių asmens kodai laikomi vienais labiausiai saugotinų duomenų, tačiau net ir jų neįmanoma visiškai ap-saugoti – juos paviešina net valstybės institucijos. Petro Malūko nuotrauka

Iš Azijos „tigrės“ buvo tikimasi didesnės atsvaros stringančiai Europos ekonomikai, tačiau Kinija pirmą šių metų pusmetį investuotojų nedžiugino.

ŠEŠTADIENIS, 15 p.

Apie tai – 4 p. Apie tai – 30 p.

Bankai per patį krizės įkarštį uždirbo beveik tiek, kiek ekonomikos pakilimo metu. Ir kas galėtų paneigti, kad prie šio rekordinio bankų turtėjimo tyčia ar netyčia prisidėjo šalies valdžia?

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Įtartini laiškai su reikalavimais susimokėti už nieko vertus atla-sus ar knygas, įtraukimas prieš valią į politinę veiklą ar fi nansiniai nuostoliai – visa tai gali užklupti bet kurį Lietuvos pilietį, atskleidu-sį iš pažiūros nekaltoje situacijoje savo asmens duomenis.

Gyventojų asmens kodai – internete

Lietuvos piliečių asmens kodai laikomi vienais labiausiai saugotinų duomenų, tačiau net ir jų neįmano-ma visiškai apsaugoti – juos pavieši-na net valstybės institucijos. Neseniai nuskambėjo istorija apie tai, kad nuo 2009 m. kai kurių politikų, jų šeimų narių ir gyventojų asmens kodai buvo laisvai prieinami internete. Vyriausio-sios rinkimų komisijos (VRK) svetai-nėje buvo skelbiami aukotojų Darbo ir Lietuvos socialdemokratų partijoms sąrašai, o prie vardų ir pavardžių nu-rodyti ir asmens kodai.

Tarp tokių asmenų buvo ne tik Darbo partijos lyderio Viktoro Uspas-kicho, jo žmonos Jolantos Blažytės, Seimo narių Algimanto Salamakino, Aušros Marijos Pavilionienės, bet ir dar tuzino asmenų asmens kodai.

VRK pirmininkas Zenonas Vai-gauskas teigė, kad aukotojų sąrašus su asmens kodais atsiuntė pačios partijos, tačiau komisijos darbuo-tojai per neapsižiūrėjimą neištrynė aukotojų asmens kodų.

Nukelta į 2 p.

Žinant svetimą asmens kodą ir kitus duomenis galima ne tik atskleisti daug konfi dencialios informacijos apie žmogų, bet ir iš jo pralobti.

Lietuva – vis dar sukčių rojus

Šlapi metai vieniems daržovių augintojams do-vanojo gausų derlių, kitiems grasina nuostoliais.

SODYBA, 7 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 25 p. Šviežios morkos keliauja į Maskvą

(Užs. 65)

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

MOTERS PASAULIS, 11 p.

SVEIKATA, 31 p.

2 2012 m. rugpjūčio 18 d. • Nr. 65–66 (9188–9189)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

„Gerai, kad duomenimis ne-pasinaudojo piktavaliai, bet net ir anksčiau panorėję sukčiauti žmo-nės prisiimdavo svetimus vardus ir pavardes, o asmens kodų net nebu-vo“, – teisinosi Z.Vaigauskas.

Kilus skandalui VRK skubiai pa-šalino asmens kodus iš interneto.

„Paskelbė tai paskelbė. Ką jau darysi, – incidento nesureikšmino A.Salamakinas. – Svarbu, kad ko-misija klaidą ištaisė, nes jei jau yra įstatymas, jo reikia laikytis.“

Politiko štabas klastojo dokumentus

Asmens duomenų teisinės ap-saugos įstatymas draudžia viešai skelbti gyventojų asmens kodus, adresus ar juos panaudoti nesąži-ningai veiklai.

VRK vadovas Z.Vaigauskas sakė, kad politikai nevengia naudoti gyven-tojų duomenų asmeniniais tikslais.

„Pavyzdžiui, garsioji Arūno Va-linsko byla. Ten buvo klastojami pa-rašai. Gyventojų duomenys buvo pateikti iš ankstesnių rinkimų, kai buvo renkami parašai už kandidatą į Seimą“, – prisiminė Z.Vaigauskas.

2011 m. teismas nuteisė už pa-rašų klastojimą buvusio Tautos prisikėlimo partijos (TPP) pir-mininko A.Valinsko štabo narius. Prezidento rinkimų kampanijai 4 asmenys suklastojo iš viso 98 rin-kėjų parašus. Už tai teismas skyrė 6,5 tūkst. Lt baudą.

Z.Vaigausko teigimu, visada iš-lieka grėsmė, kad parašai, rinkti dėl referendumų ar už kandidatus, gali būti panaudoti ir antrą kartą.

„Mes labai atidžiai tikriname lapus su parašais. Deja, klastočių pasitaiko. Šiemet, matyt, irgi teks kažkam skirti baudų“, – patikino Z.Vaigauskas.

Parašų rinkėjai privalo užtikrinti, kad pasirašiusiųjų duomenys nepa-tektų į trečiųjų asmenų rankas. Už

Asmens duomenų teisinės apsau-gos įstatymo pažeidimus numatoma nuo 500 iki 1 000 Lt bauda. Antrą kartą pažeidėjas gali būti baudžia-mas bauda iki 2 000 Lt.

Nusižengia ir įmonės, ir sodininkai

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) teigia, kad žinant vien asmens kodą padaryti tiesioginę fi nansinę žalą sudėtinga, tačiau įma-noma pažeisti teisę į privataus gy-venimo neliečiamumą, pavyzdžiui, galima sužinoti ne tik žmogaus gau-namas pajamas, įgytą turtą, bet ir priklausomybę religinei bendruo-menei, kitoms struktūroms.

2011 m. VDAI gavo iš viso 12 skundų dėl asmens kodo paviešini-mo, dėl 8 iš jų buvo surašyti pažeidimo protokolai, dėl 4 atvejų pažeidėjai su-mokėjo 100–250 Lt dydžio baudas.

Šiemet inspekcija gavo 7 skundus, iš kurių 3 dar nagrinėjami, 2 atvejais

surašyti administracinės teisės pažei-dimo protokolai ir pažeidėjai sumo-kėjo 250 Lt dydžio baudas.

„Didžiausią skundų dėl asmens kodo skelbimo dalį sudarė internete

kartu su tam tikrais dokumentais, ma-nytina, per neapsižiūrėjimą paskelbti asmens kodai, – teigė VDAI Informa-cijos ir technologijų skyriaus vyriau-sioji specialistė Aurelija Grikinaitė. – Taip pat pasitaiko atvejų, kai asmens kodus kartu su dokumentais, kuriuose jie įrašyti, paskelbia sodininkų ar dau-giabučių namų savininkų bendrijų pir-mininkai skelbimų lentose.“

Svajonė apie prezidentinę pensiją subliuško

Vis dėlto ne asmens kodų at-skleidimas slepia didžiausią grėsmę. Pensininkė Nida Petronėlė (tik rieji vardas ir pavardė redakcijai žino-mi) maždaug prieš pusmetį Jonavos pašte mokėjo mokesčius už komu-nalines paslaugas.

Ją sudomino kelios moterys, ku-rios smalsiai skaitė skelbimą apie prezidentinę pensiją. „Pagalvojau, kad prezidentinės pensijos man už-tektų iki gyvenimo pabaigos. Galė-čiau ir anūkams, ir vaikams padėti, todėl užpildžiau kuponą ir įmečiau jį į dėžutę“, – pasakojo moteris.

Balandžio 16 d. pensininkė gavo laišką, o balandžio 25 d. – dar vieną. Abu laiškai moterį šokiravo. „Juose rašoma, kad aš neva dalyvavau „Di-džiojo žaidimo“ loterijoje. Kad neva įveikiau jau du etapus ir liko pasku-tinis žingsnis. Teprivalau užpildyti voką su užrašu „Taip“ ir per 7 dienas išsiųsti jį „Didžiojo žaidimo“ organi-zatoriams“, – kalbėjo ponia Nida.

Ją nustebino, kad Lietuvos įmonė gali taip primityviai kvailinti gyvento-jus ir gvieštis pelno. Už galimybę lai-mėti daug pinigų pensininkė turėjo įsi-pareigoti įsigyti jai visiškai nieko vertą Lietuvos kelių atlasą (už 59,9 Lt).

„Mane sukrėtė laiškuose parašyti įsakmūs raginimai: „Atsakykite ne-delsdami!“, „Kai į pašto dėžutę įkris

rausvos spalvos vokas, neignoruokite jo“, – pasakojo N.Petronėlė. – Bet aš visiems žmonėms sakau – ignoruoki-te ir išmeskite tokius laiškus net ne-atplėšę jų.“

Reklamuodama savo žaidimą UAB „Arpresa“ nevengė ir kitų žmo-gaus psichologiją veikiančių kreipi-nių: vokas su užrašu „Ofi cialus pra-nešimas apie prizo įteikimą: net 120 000 Lt laimėjimas“, antspaudas „Finansų skyriaus patvirtinta“, laiško viršūnėje žodžiai „Rezervuotos pini-gų sumos patvirtinimas 210 000 Lt“, „Pirmenybė. Išskirtinė privilegija“.

Pensininkė laiku susivokė, kad šia loterija įmonė tesiekė išgauti jos namų adresą, vardą ir pavardę, kad vėliau galėtų primityviausiu būdu raginti pirkti leidinius.

Patiklieji patys kalti

AB Lietuvos pašto atstovė spau-dai Aurelija Jonušaitė patikino, kad valstybės kontroliuojamai bendro-vei „Arpresa“, kaip ir daugeliui kitų bendrovių, teikia reklamos platinimo paslaugą. „Didžiojo žaidimo“ orga-nizatoriai lengvatikiams lankstinu-

kus platino 194 paštuose. „Kaip ir kur UAB „Arpresa“ panaudoja surinktus lankstinukus, Lietuvos paštas neži-no, o su „Arpresa“ bendradarbiaujame nuo 2005 metų“, – sakė A.Jonušaitė.

VDAI dėl UAB „Arpresa“ veiklos yra gavusi ne vieną skundą. „Tačiau inspekcija yra priežiūros institucija ir nevertina tokio pobūdžio žaidi-mų, kai apeliuojama į prezidentinę pensiją“, – sakė A.Grikinaitė.

Pastaruoju metu skundai dėl „Di-džiojo žaidimo“ nepasitvirtina, nes žmonės patys sutiko atskleisti savo duomenis pildydami kuponus.

Ne mažiau svarbu pabrėžti, kad net ir nusiuntus tokius kuponus, vi-sada galima pakeisti savo nuomo-nę. Tokiu atveju bendrovė privalės asmens duomenis panaikinti savo duomenų bazėje.

Sukčiai pinigus išviliojo iš profesorės

Specialistai atkreipia dėmesį, kad gyventojai turi būti itin atidūs, kai pateikia duomenis ne tik dalyvau-dami žaidimuose, bet ir įsigydami įvairias lojalumo korteles. Jų anke-tose nurodę elektroninį paštą, telefo-ną ar adresą jie greičiausiai neišvengs vėliau interneto šlamštui priskiriamų rinkodaros laiškų ar žinučių.

Itin patartina saugoti ir savo elek-troninės bankininkystės prisijungimo kodus, jų neatskleisti net policijos pareigūnais ar Finansinių nusikalti-mų tyrimo tarnybos (FNTT) agen-tais prisistatantiems asmenims.

Šių metų gegužę sukčiai iš Sei-mo narės A.M.Pavilionienės išvilio-jo 21 tūkst. Lt, kai patikli profeso-rė telefonu padiktavo elektroninės bankininkystės kodus FNTT agen-tu prisistačiusiam mulkintojui.

Panašių atvejų kasmet pasitaiko keliasdešimt, todėl policija žmones ragina būti budrius ir saugoti asme-ninius duomenis.

Aktualijos

Lietuva – vis dar sukčių rojusLietuva – vis dar sukčių rojus

Randa patiklių žmoniųGediminas Navaitis, Seimo narys

Ilgą laiką gyvenome visuomenė-je, kurioje komercinės reklamos prin-cipai buvo nelabai svarbūs. Dabar gyvename tokiomis rinkos sąlygo-mis, kurios kitose valstybėse vystėsi šimtmečius, tad poveikio galimam pirkėjui būdai jau ištobulinti. Gal va-kariečiui ir keltų šypseną „Didžiojo žaidimo“ ar prezidentinės pensijos vilionės, tačiau Lietuvoje, matyt, ga-lima rasti ne vieną patiklų žmogų. Juk tokių loterijų principas labai pa-prastas. Užpildyk kuponą ir įmesk jį į dėžutę. Šiuo žingsniu gyventojas nie-ko nepraranda, bet jau padeda kurti duomenų bazę, kurioje, tikėtina, yra šimtas tūkstančių ar daugiau poten-cialių laimėtojų. Vėliau galbūt jie bus pakviesti į renginį, kainuojantį 10 Lt. Tūkstantis žmonių, susimokėję už tai, jau atpirks visas organizatorių išlai-das ir dar sugebės skirti lėšų laimė-tojui. Tačiau laimėti didįjį prizą tiki-mybė yra, ko gero, viena iš 100 000. Todėl tokiu atveju pensininkui tikslin-giau eiti į kazino, nes ten laimėti ga-limybių daugiau. Tačiau pensininkų į kazino joks verslininkas neprivilios, kad ir kiek pinigų skirs reklamai. To-dėl tokiais laiškais lengviausia išvilioti pinigus, pridedant dar ir kokią „ver-tingą“ knygą.

(Užs. 289)

Už asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimus numatoma nuo 500 iki 1 000 Lt bauda. Antrą kartą pažeidė-jas gali būti baudžiamas bauda iki 2 000 Lt. Baudos nemažos, tačiau pažeidėjų vis tiek pasitaiko. Petro Malūko nuotrauka

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija teigia, kad žinant vien as-mens kodą padaryti tiesioginę fi nansinę žalą sudėtinga, tačiau įma-noma pažeisti teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.

32012 m. rugpjūčio 18 d. • Nr. 65–66 (9188–9189)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Daržovės skęsta ir pūva

„Daržovės skęsta. Lomelėse jau sumirkusios morkos, pūti pradeda drėgmei jautresni svogūnai. Geriau sausra nei tokie lietūs. Nuo sausros gali išgelbėti laistymo sistemos, o nuo drėgmės pertekliaus kultūrų neapsau-gosi“, – sakė Šiaulių rajono daržovių augintojas Linas Šateika. Jo kolega iš Kėdainių rajono Vidmantas Kve-daras kitokios nuomonės: „Daugiau kritulių geriau nei sausra, kuri viską išdegina. Bent mano laukuose didelio drėgmės pertekliaus kol kas nėra.“

„Daug daržovių vandenyje. Ma-siškai pūva bulvės, žemesnėse vietose kopūstai jau nuvirto ant šono, gali pūti ir morkos“, – situaciją savo laukuo-se įvertino Kelmės rajono daržovių augintojas Algimantas Vaupšas. Kė-dainiškis Saulius Dambrauskas susi-krimtęs, kad daržoves puola ligos: svo-gūnus – miltligė, bulves – maras. „Be proto daug lietaus. Dėl drėgmės per-tekliaus šiemet bus trumpesnės mor-kos, kai kurios iš jų pražus vandenyje. Kai kurios kopūstų galvos jau nebetu-ri šaknų. Tačiau dėl ligų kol kas bėdų nėra“, – sakė kitas Kėdainių rajono ūkininkas Virgilijus Kuprevičius.

Kainos didesnės nei pernai

Ūkininkai pripažįsta, kad situaci-ja įvairių šalies regionų ar net to pa-ties rajono daržovių laukuose skiriasi. Tačiau kritulių nestinga visoje šalyje. Augintojai prognozuoja, kad šlapi

metai gali sunaikinti iki penktadalio šiųmečio derliaus. Dalis daržovių su-pus laukuose, kitos – sandėliuose.

„Vis dėlto daržininkai šiemet ne-turėtų perdėm liūdėti ir skųstis, nes derlius neblogas, ir kainos vidutinės. Jei nebus kokių didesnių stichijų,

neblogi turėtų būti ir rezultatai“, – samprotavo Lietuvos daržovių au-gintojų asociacijos valdybos pirmi-ninkas V.Kvedaras.

Šiemet daugelio daržovių kainos didesnės nei pernai. Bene labiau-siai išbrango morkos. Naujo derliaus morkas šalies augintojai pradėjo par-davinėti liepos viduryje. Ankstyvųjų plautų ir fasuotų morkų kilogramas kainavo apie 4 Lt. Atsiradus didesnei pasiūlai, kaina, kaip įprasta, pradėjo kristi. „Kai masiškai pasipila lenkiška produkcija, kainos pradeda ristis. Ta-čiau šiemet jos didesnės. Tam įtakos turi ir stichijų užkluptos Rusijos rin-ka, ir dėl šalto pavasario vėluojantys derliai Olandijoje, ir prasti orai kito-se šalyse“, – aiškino L.Šateika. Derlių kuo skubiau išparduoti skuba bulvių

augintojai. „Tokiomis sąlygomis iš-augintas bulves sunku bus sandėliuo-ti, todėl rinka perpildyta ir kainos nedidelės. Lenkijoje kilogramas – vos 10 centų – pirk, kiek tik nori, o vartotojams – nė motais, iš kur tos bulvės“, – dėstė A.Vaupšas.

Žemės ūkio informacijos ir kai-mo verslo centro duomenimis, pirmą rugpjūčio savaitę bulvių kilogramo kaina ūkiuose svyravo nuo 0,35 iki 0,55 Lt. Panašios bulvių kainos buvo ir tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu. Pi-giau nei pernai prekinių ūkių savi-ninkai pardavinėja kopūstus (0,30–0,55 Lt už kilogramą), burokėlius (0,45–0,55 Lt už kilogramą), svogū-nus (0,90–1 Lt už kilogramą).

Augintojai viliasi atsigriebti kitais metais, kai į rinką tieks kokybišką geruose sandėliuose išlaikytą pro-dukciją. V.Kuprevičius linkęs manyti, kad įpusėjus žiemai lietuviškos dar-žovės važiuos į Rusiją. „Kas jas išlai-kys, greičiausiai viską išparduos ru-sams“, – prognozavo ūkininkas.

Kas trečią morką suvalgė maskviečiai

Vietos rinkoje, kur gausu lenkiš-kos produkcijos, neišsitenkantys au-gintojai, kaip ir kasmet, daug tikisi iš didelės Rusijos rinkos. Pranešimai apie potvynius ar sausras šioje šaly-je – ženklas, kad lietuviška produk-cija paklausi bus ir užsienyje. Jei liū-tys ar sausra niokoja kaimynų lenkų derlių, vietos rinkoje galima tikėtis palankesnių kainų. Rusams labiau-siai patinka lietuviškos morkos. Iš

prekinių ūkių savininkų kiemų jau dabar rieda mašinos su kroviniais į Maskvą. Šiai rinkai reikia kokybiš-kų, gerai paruoštų, fasuotų morkų. Lietuvos augintojų produkcija šiuos reikalavimus atitinka.

„Tai, kad rusai vasarą perka lie-tuviškas morkas, rodo, jog jie verti-na mūsų produkciją. Neužtenka tik nuplauti morkas – jas reikia ir nu-poliruoti bei tinkamai supakuoti. Reikalavimus turi atitikti ir šaknia-vaisių forma bei kokybė“, – pabrė-žė V.Kvedaras. Rusai griežtai vertina įvežamos produkcijos kokybę, todėl iš ūkininkų ūkių ima derliaus pavyz-džius tyrimams.

L.Šateika vienam Maskvos preky-bos tinklui tikisi parduoti daugiau šių-mečio derliaus morkų nei pernai. Be-veik trečdalis jo ūkyje išaugintų morkų pernai iškeliavo į šį tinklą. „Svogūnų, bulvių, kopūstų jie patys prisiaugina. Turi ir neplautų bei nefasuotų morkų. Mes galime konkuruoti gerai paruošta kokybiška produkcija. Tačiau po metų kitų bus sunkiau patekti į šią rinką, nes daržovių augintojai sparčiai moderni-zuoja ūkius, įsigyja reikiamą įrangą“, – aiškino ūkininkas.

Mėgėjai traukiasi iš rinkos

Prekinių ūkių savininkai paste-bėjo, kad profesionalūs augintojai nesiblaško rinkdamiesi, kurias dar-žoves auginti, ir išlaiko panašius au-ginamų kultūrų plotus. „Tai lemia ir sandėliavimo patalpų dydis. Krauti daržoves laukuose į krūvas gali tik mėgėjai“, – sakė L.Šateika. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiemet buvo deklaruota 5,4 proc. mažiau morkų pasėlių. Tačiau Lietuvos daržovių augintojų asociacijai priklausan-tys ūkininkai, kurių pasėlių plotai sudaro net apie 60 proc. viso dek-laruoto morkų ploto, šių daržovių pasėjo 6,5 proc. daugiau. Morkų auginimo apimtis didino auginto-

jai, investavę į laikymo ir prekinio paruošimo technologijas.

Šiemet mažiau auginama ir bul-vių. Lietuvoje deklaruoti bulvių pa-sėlių plotai sumažėjo 8,1 proc. – iki 19 650 hektarų. Dėl bulvių pertek-liaus pernai nemažai smulkiųjų au-gintojų nusivylė kainomis. Be to, pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofi jos Ciron-kienės, augintojams trūksta moder-nių saugyklų, kuriose galėtų išlaikyti bulves iki naujo derliaus, bei lėšų in-vesticijoms į produkcijos kokybę ir prekinį paruošimą. Anot jos, pasta-raisiais metais ne tik Lietuvoje, bet ir Europos šalyse, Rusijoje pastebimai mažėja kopūstų paklausa, atitinka-mai mažėja ir auginami plotai. Ta-čiau vartotojai dažniau renkasi bro-kolius ir žiedinius kopūstus.

Aktualijos

40 proc.

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Ne. Net nepajausiu to.Toks algos didėjimas – tik akims apgauti.

Tikiuosi, nedidelį, bet algos didėjimą pajausiu.Algos didėjimas tikrai papildys asmeninį biudžetą.

Ar minimalios mėnesinės algos didėjimas 50 litų papildys jūsų kišenes?

54 proc.

5 proc.

1 proc.

(Užs. 427)

Jaunatis.Saulė teka 6.00, leidžiasi 20.45.

RytojŠiandien

Šeštadienis daugelyje rajonų turėtų būti gražus, be lietaus. Šilčiausia bus Kau-ne – 24 laipsniai šilumos. Sostinėje, kaip ir Šiauliuose, oras sušils iki 22 laipsnių, Baltijos pajūryje ir Panevėžyje – iki 21 laipsnio.

Sekmadienio naktis bus rami, oro temperatūra – apie 10–15 laipsnių šilumos. Vilniuje dieną oras sušils iki 24 laipsnių, tačiau bus debesuota. Nesmarkus lietus tikėtinas Klaipėdoje ir Šiauliuose. Kaune bus 24, Klaipėdoje – 20, Šiauliuose – 22, Panevėžyje – 23 laipsniai šilumos.

Pirmadienį naktį daugelyje rajonų palynos. Naują savaitę pradėsime gana ne-blogais orais – šils iki 20–22 laipsnių šilumos, sostinėje gali pakrapnoti.

Eltos, VL inf.

Dieną: +19 +24°

Naktį: +10 +15°

Dieną: +19 +24°

Naktį: +12 +17°

PorytDieną: +17 +22°

Naktį: +11 +16°

Šviežios morkos keliauja į Maskvą

Gresia grybinės ligosVytautas Zalatorius, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro fi lialo Sodininkystės ir daržininkys-tės instituto Daržininkystės tech-nologijų sektoriaus vedėjas

Padėtis dar nėra tokia tragiška, bet džiugesio kol kas nedaug. Dar-žoves sunku apsaugoti nuo ligų, nes negalima įvažiuoti į laukus. Užpuls grybinės ligos, dėl kurių labiausiai gali nukentėti kopūstai ir šakniavai-sinės daržovės. Augintojams teks rū-pintis, kaip lauke pradžiovinti svo-gūnus, kuriuos jau reikia nuimti. Be to, gali prasidėti antra jų vegetacija. Genetiškai atsparesni augalai geriau atsilaikys tokiomis sąlygomis. O kur pasikliaujama tik chemija, gali būti prasčiau. Tačiau per anksti daryti iš-vadas, nes dar laukia vasaros pabai-ga, rugsėjis, spalis, tad sąlygos gali pagerėti arba pablogėti. Per anksti nereikėtų džiūgauti. Grūdų augintojai daug kalbėjo apie rekordinius derlius, o kur dabar tie vagonai? Šiandien daržovių augintojai negali dirbti, o javų laukuose nesimato kombainų.

Augintojai progno-zuoja, kad šlapi me-tai gali sunaikinti iki penktadalio šiųmečio derliaus. Dalis daržo-vių supus laukuose, kitos – sandėliuose.

Šiemet daugelio daržovių kainos didesnės nei pernai. Bene labiausiai išbrango morkos. Raimundo Šuikos nuotrauka

4 2012 m. rugpjūčio 18 d. • Nr. 65–66 (9188–9189)Valstiečių laikraštis

Daiva NorkienėVL žurnalistė, daiva.norkiene@valstietis.lt

JAV Sveikatos, švietimo ir socia-linės rūpybos ministerija atliko ty-rimą ir nustatė: iš 100 žmonių, su-laukusių 65 metų amžiaus, 1 buvo turtingas, 4 gyveno pasiturimai, 5 vis dar buvo priversti dirbti, kad iš-gyventų, 54 išlaikė jų šeimos ar vals-tybė, o 36 jau buvo mirę. Šis tyrimas atliktas vienoje turtingiausių pasau-lio šalių iki pastarojo meto krizės.

Prisimenate, kaip pavydėdavo-me į mūsų kraštą užsukdavusiems turistams? Puikiai atrodančios, įde-gusios, sniego baltumo amerikietiš-ka šypsena šviečiančios energingos 80-metės. Ar dviračiais šalies įdo-mybes tyrinėjančios žilstelėjusių vo-kiečių poros... Iš pažiūros skirtingus žmones vienijo bendra savybė: ori senatvė, pasitikėjimas savimi ir fi zi-nė, dvasinė bei fi nansinė gerovė.

Įsivaizduokime 65-erių lietu-vį... Dauguma tų, kurie išgyvens, bus priversti dirbti ar elgetauti, nes „Sodra“, o tiksliau valstybė, jau da-bar turi skolintis, kad pravalgytume, o vėliau teks skolintis net dabartinių paskolų įmokoms. Pirmo šių metų

pusmečio „Sodros“ biudžeto defi ci-tas siekė per 1 mlrd. 181,9 mln., pa-lyginti su pernai tuo pačiu laikotar-piu jis padidėjo ketvirčiu milijardo. Laisvosios rinkos idėjas skleidžian-tys verslininkai ir kai kurie minis-trai nė neslėpė manantys, kad senu-kus turi išlaikyti jų šeimos, tai yra vaikai ar anūkai. Kariųjų pažiūrų ekonomistai sako, kad pagrindinė „laisvarinkininkų“ mintis, ko gero, yra sužlugdyti „Sodrą“, kad žmonės skubėtų draustis privačiuose pensijų fonduose. Tačiau šie fondai bamba-gysle susieti su bankais, o apie pas-tarųjų vaidmenį valstybės gyvenime dar pakalbėsime.

Taigi galime numanyti, kad 65-erių sulaukęs lietuvis negalės demons-truoti amerikietiško „čyyyzzz“ (cheese) ne tik todėl, kad jam nebus linksma, bet ir dėlto, jog vargu ar dar turės svei-kų dantų. Drįsčiau tvirtinti, kad ne-trukus tapsime vos krutančių, žmo-giškąjį orumą ir šypsotis pamiršusių senjorų kraštu... O kai dabartiniams keturiasdešimtmečiams ir penkiasde-šimtmečiams sukaks užtarnauto po-ilsio metas, Lietuvos gali būti likęs tik pavadinimas. Ištisus dešimtmečius šalyje buvo tvarkomasi panašiai, kaip svetimame bute šeimininkauja laiki-nai jį išsinuomoję sukčiai.

Jei nenorime tėvynėje išvysti apokaliptinių vaizdų, paklauskime savo pavaldinių – tų, kuriuos rin-kome į valdžią, kaip tvarkė jiems patikėtą mūsų visų turtą.

Valdžia, kuri, kaip ir nuominin-kai, ateidavo laikinai, pardavinėjo mūsų visų baldus, buitinę techni-ką, darbo įrankius sakydama, kad tai – investicijos. Jei vieni nupir-ko „Mažeikių naftą“, o už dega-lus mokame beveik brangiausiai Europoje, kokia čia investicija? „Investuotojai“ dažniausiai nesu-kuria naujų darbo vietų, nes atvy-kę randa beveik visa, ko reikia... Prisiminkime tą pačią „Mažeikių

naftą“, „Telekomą“, bankus, ku-riuos užsieniečiai įsigijo už skati-kus. Visų mūsų vardu kažkas meš-keres iškeitė į žuvį, išsivirė sočios žuvienės, o žuvies uodega pasida-lijo su tauta. Juk pardavus šaliai strategiškai svarbius objektus buvo kamšomos biudžeto skylės. O kiek pinigų užsienio investuotojai išve-žė ir nuolat išveža iš šalies, suskai-čiuoti labai vertėtų. Deja, tikslių skaičių nežino ne tik visuomenė, bet ir ekonomistai. Lietuvos ko-mercinių bankų pelnas pernai vir-šijo 1 mlrd. Lt. Šie pinigai iškelia-vo iš Lietuvos.

Bankai per patį krizės įkarš-tį 2011 m. uždirbo beveik tiek, kiek ekonomikos pakilimo metu 2007-aisiais. Prie šio rekordinio bankų turtėjimo tyčia ar netyčia pri-sidėjo šalies valdžia. Prisimenate, kaip fi nansų guru Prezidentė Dalia Grybauskaitė sunkmečio pradžio-je pareiškė, kad nedemonstruosime savo nepotencijos ir nesiskolinsime iš TVF ? Skolinomės iš bankų, tad vietoje 2–3 proc. palūkanų mokame 8–9 procentų. O reikalavimus, ko-kius šaliai būtų iškėlęs TVF, vis tiek esame priversti vykdyti ir vykdome. Ekonomistai tvirtina, kad jei kadai-se būtume skolinęsi iš TVF, ekono-mika būtų smukusi ne 15, o gal tik 6–7 proc. Kas galėtų paneigti, jog komerciniai bankai darė įtaką, kad Lietuva skolintųsi ne iš TVF ? Juk bankai, sugriežtinę kreditų išdavimo sąlygas verslui ir gyventojams, nete-

ko kreditavimo objekto. Kredituoti verslo objektus tapo rizikinga, namų ūkius – taip pat, o valstybei galima skolinti be rizikos.

Valdžia nekontroliavo ar prastai kontroliavo bankų veiklą, o šių priva-čių struktūrų problemas užkrovė ant piliečių pečių. Prisiminkime „Sno-ro“ istoriją, kai už prarastus indėlius kompensuoti teko iš šalies biudže-to, o pritrūkus lėšų – vėl lįsti į ban-kų kišenę. O kur valdžios akys buvo tada, kai tariamo ekonomikos paki-limo metu bankai kairėn ir dešinėn dalijo paskolas, pūtė nekilnojamojo turto kainų burbulą, o statybinin-

kai žėrėsi šimtus procentų siekian-čius viršpelnius? Jei bankų apetito pažaboti negalima, tai galima – ir būtina – informuoti gyventojus, kas laukia ištikus nesėkmei. Ar kas nors matėte socialinę reklamą apie banko kišenėje tykančius pavojus?

Ispanai jau srebia savo neatsar-gumo vaisius: apie 50 tūkstančių šeimų (nepasigailint nei senelių, nei vaikų) iškeldinta iš bankams įkeis-tų būstų, už kuriuos darbą prara-dę ispanai nesugebėjo mokėti. Apie 150 tūkst. tokių pat nelaimėlių lau-kia eilėje. Graikija, Ispanija ir ki-tos šalys bankų problemas prisii-ma kaip savas, tai yra skolinasi, kad išgelbėtų bankus. Ką ištikus ban-kų krizei darytų Lietuva? Gelbė-tų šias komercines struktūras, tarp kurių daugiausia – svetimų šalių bankų fi lialai. O štai islandai, kurie 2008 m. tikrąja to žodžio prasme bankrutavo, dabar lyg niekur nieko kuria ir vykdo drąsius verslo planus, pavyzdžiui, nutiesti povandeninį kabelį į Europą ir pardavinėti pasi-telkus geizerius pagamintą elektros energiją. Islandijos klestėjimas, kaip neseniai Lietuvos, buvo paremtas užsienio bankų investicijomis. Kai šiems nepavyko jų verslas, šalis buvo verčiama prisiimti atsakomybę, tai yra vėl skolintis ar kviestis investuo-tojų. Referendumo metu islandai atsisakė prisiimti bankų skolas, nes krizę sukėlę užsienio bankai uždir-bamų pinigų Islandijoje neinves-tuodavo, o išgabendavo iš šalies į motininius bankus. Privataus vers-lo bėdos laisvosios rinkos sąlygomis ir yra privataus verslo bėdos. Tačiau kaip tik su tuo „laisvarinkininkai“, pasisakantys prieš „Sodrą“ ir norin-tys mus vėl prijaukinti prie minties apie privačių pensijų fondų naudą, nė už ką nenorėtų sutikti.

Švč. Mergelės Marijos paėmimas į dangų apvainikuoja didelių išban-dymų ir didelės meilės pilną jos gy-venimo kelią. Marijai reikėjo stovėti po savo Sūnaus kryžiumi ir laikyti jį mirusį ant savo kelių. Tai geriau-siai galėtų suprasti mūsų partizanų motinos, mačiusios ant gatvės grin-dinio numestus savo vaikų kūnus. Tačiau visa tai, kas buvo sunku, jau praeityje, o priekyje – puolimas į Viešpaties meilės glėbį.

Netobulu šio susitikimo vaizdu galėtų būti mūsų nugalėtojų Londo-no olimpiadoje pasitikimas prie Vil-niaus rotušės. Sveikinimai, džiaugs-mas ir teikiama garbė, atrodo, – tarsi dangus žemėje, bet tai – tik blan-kus vaizdas to, kas laukia kiekvie-no žmogaus, peržengusio mirties slenkstį ir tenai sutikusio Jėzų, jei jį čia, žemėje, bandė ištikimai sek-ti. Šiandien prisimename Motinos Marijos sutiktuves danguje, jomis džiaugiamės ir viliamės, kad kažkada ir mūsų laukia panašus sutikimas.

Marija buvo Dievo pasirinkta ir apdovanota jos misijai reikiamomis

malonėmis, bet tai buvo tik viena jos gyvenimo pusė. Kita – tai asmeninės pastangos nieko Dievui neatsakyti net ir tada, kai tai kainavo labai daug. Tą kainą Marija mokėjo nuo angelo apreiškimo dienos. Net ją pamilęs sužadėtinis Juozapas norėjo ją pa-likti, nes jam atrodė, kad sužadėtinė jam neištikima. Atėjo metas gimdy-ti ir Marija neturėjo net nuošalumo moliniame tėviškės namelyje – Jėzus

turėjo gimti ten, kur nuo nakties dar-ganų prisiglausdavo gyvuliai. Marijai reikėjo bėgti iš tėviškės, nes Erodas kėsinosi nužudyti jos kūdikį. Toks Dievo apdovanotosios gyvenimas, tačiau Marija nesakė, kad jai sun-ku, kad Dievas per mažai rūpinasi ja ir jos Kūdikiu. Ji viską priėmė iš Apvaizdos rankų, jai buvo svarbu pa-daryti tik tai, ko iš jos norėjo Dievas, ir nieko daugiau. O kaip mes esame toli nuo Marijos! Ištikus mažiausiai bėdai, tuojau dejuojame, skundžia-mės, kažką kaltiname, kartais – net patį Dievą, kad jis mus užmiršo. O gal tik Marija, Dievo apdovanota daugiau už eilinį mirtingąjį, galėjo

būti tokia dvasiškai stipri? Ne, nors Marija turėjo Dievo malonės pilnat-vę, bet tai neatėmė jos laisvos valios ir nepalengvino jos išbandymų. Pir-moji žmonių motina Ieva taip pat buvo kaip Marija apdovanota, tačiau egzamino neišlaikė.

Labai svarbu suvokti, kas lemia, kad kai kuriems žmonėms, panašiai kaip Marijai, pasiseka sėkmingai nuei-ti gyvenimo kelią, padarant daug gerų

darbų ir išsaugant ištikimybę Dievui.Šiais metais minime du Lietuvai

ir Bažnyčiai svarbius vyrus – prelatą Joną Mačiulį (Maironį) ir palaimin-tąjį arkivyskupą Jurgį Matulaitį. Pri-siminkime, kaip šiedu vyrai gyveno ir bendradarbiavo su Dievo malone.

Nuo Lietuvos atgimimo šauklio prel. Maironio gimimo – jau 150 metų. Jonas Mačiulis – kaimo vaikas, per atkaklų darbą pasiekęs kunigystę, gavęs aukštąjį teologinį išsilavinimą, galėjo būti laimingas, profesoriauda-mas Petrapilio akademijoje, juo labiau kad ir atlyginimas tenai buvo labai so-lidus. Tačiau vyskupo pakviestas Mai-ronis grįžo į Lietuvą, kad čia, Kauno

kunigų seminarijoje, rengtų būsimus kunigus. Lietuvoje Maironis gavo ke-turis kartus mažesnį atlyginimą, bet nesvarstė, o gal likti ten, kur didesni pinigai, nes mylėjo tėvų žemę ir no-rėjo pasišvęsti savo tautiečiams. Lie-tuva kėlėsi naujam gyvenimui, tačiau ne viskas joje buvo taip, kaip Mairo-nis norėjo. Ir jo laikais buvo savanau-džių, kuriems rūpėjo ne tautos, bet savi interesai. Maironis dėl to skau-džiai kentėjo. Prieš mirtį savo eilėraš-tyje „Skausmo skundas“ rašė: „Ir štai, kaip kareivis nelygioj kovoj, be gar-bės ir be vardo tėvynėj laisvoj aš par-

blokštas ir vienas!.. O mano tėvynė?.. Gint ji savo sūnų kitados garbę gynė! Bet dabar be garbės, be sostinės pati, vien tik partijų partijoms dirva plati“ (1927 08 22). Giriamas, o paskui atsi-likusiu laikomas Maironis visada liko ištikimas Dievui ir Tėvynei. Liko išti-kimas Kristui ir jo Bažnyčiai, kasdien meldėsi, dažnai ėjo išpažinties, visada išlaikė dvasininkui būdingą morali-nę aukštumą, visada bendrą gėrį kėlė aukščiau už bet kokius savo interesus.

Šiemet dažnai prisimename kitą Lietuvos kaimo vaiką – palaimintąjį arkivyskupą Jurgį Matulaitį, visą gy-venimą nešusį sunkios ligos ir kančios kryžių. Ir ne tik jį. Dar didesnis kry-

žius buvo ganytojo pareigos Vilniuje ir popiežiaus legato pareigos laikino-joje sostinėje. Ir čia jo nenorėjo su-prasti ne tik bolševikuojantys ar ma-soniškai nusiteikę politikai, bet ir kai kurie kunigai. Tačiau arkivyskupas Jurgis laikėsi tvirtai įsikibęs Viešpa-ties rankos, meldėsi, gyveno gilų dva-sinį gyvenimą, į žmonių priešiškumą atsakydavo gerumu ir, kaip pats sakė, norėjo būti tik paprastu skuduru, ku-riuo valoma Viešpaties šventovė.

Maironis ir palaimintasis Jurgis Matulaitis – skirtingi, bet ir pana-šūs. O panašumas glūdi jų meilėje ir pasiaukojime – gyventi ne sau, bet Dievui ir žmonėms. Toks gyveni-mo būdas visuomet veda į triumfą, apie kurį mąstome, švęsdami Mari-jos ėmimą į dangų.

Šiemet minime Lietuvos Krikš-to 625 metų sukaktį. Ši sukaktis kviečia ne tik prisiminti krikščio-niškos Lietuvos kelią, bet ir pasitik-rinti savo tikėjimo kelią, ar jame yra aiškiai matoma Evangelijos kryp-tis, Švč. Mergelės Marijos gyvenimo kryptis. Gyvename tokioje kultūroje, kurioje daugiausia dėmesio skiriama tam, kad žmogus tik gerai jaustųsi, turėdamas daug pinigų ir malonu-mų. Pramogos, sportas, alus ir ne tik jis bando užimti žmonių protus ir širdis; nepaliekama vietos ryšiui su Dievu ir atsakomybei už visus žmo-nes. Nelengva gyventi tikėjimu, kai mūsų aplinka darosi vis labiau abe-jinga dvasinėms vertybėms.

Apvainikuota ištikimybė

Komentarai

Savaitės komentaras

Mūsų laukia apokalipsė

Bankai per patį krizės įkarštį uždirbo beveik tiek, kiek ekonomikos pakilimo metu. Ir kas galėtų paneigti, kad prie šio rekordinio bankų turtėjimo tyčia ar netyčia neprisidėjo šalies valdžia?

Maironis ir palaimintasis Jurgis Matulaitis – skirtingi, bet ir panašūs. O panašumas glūdi jų meilėje ir pasiaukojime – gyventi ne sau, bet Dievui ir žmonėms. Toks gyvenimo būdas visuomet veda į triumfą,

Kiek lietuvių sulauks pensinio amžiaus ir ką jie tuo metu čia veiks?

Užkasęs pinigėlį Buratinas laukė, kol užaugs pinigų medis. O jis kaip neauga, taip neauga. „Ką daryti, kad šeimos pinigai neišsibėgiotųį visas šalis?“ – klausiame„Swedbank“ Asmeninių fi nansų instituto Lietuvoje vadovės Odetos Bložienės.

Loreta Glebavičiūtė

Kodėl pinigai laksto kaip katinai

Pigiausia natūrali trąša

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

15 p.

Sodyba

Sveikata

11 p.

25 p.7 p.

31 p.

Kadaise buvo menkas stogo dangų pasirinkimas. Dabar kiti laikai, kitos ir mados. Atsiranda vis daugiau entuziastų, nusprendusių išbandyti prieš šimtą metų ir daugiau naudotas stogo dangas.

Nijolė Baronienė

Šia autoimunine liga dažniausiai serga 20–30 metų žmonės. Sergantieji nelinkę atskleisti savo bėdų visuomenei, ypač tada, kai požymiai išoriškai nematomi, o liga nėra labai pažengusi.Daugelis jaunų ligonių nori dirbti ir gyventi įprastą gyvenimą.

Asta Geibūnienė

Augalininkystės ūkiuose susikaupė rekordinis šiaudų kiekis, kurį reikia racionaliai panaudoti. Kaip tai padaryti?

Asta Mažeikaitė

Amazonė, auginanti lelijas

Nendriniai stogai atlaiko stipriausius vėjus

Išsėtinė sklerozė paliekarandų ir kūne, ir sieloje

Ji laikoma aštria, bekompromise kovotoja. Ta, į kurią galima kreipti s kaip į paskuti nę instanciją. Kartais netgi grasinama – štai, kreipsiuosi į ją, ir visi sužinos teisybę! Tiesa, Rūtos Grinevičiūtės- Janutienės asmenybė ir vedamos laidos verti namos prieštaringai. Aišku ti k viena: kovingumo šiai iš pažiūros trapiai blondinei – per akis!

Irena Kamičaitienė

23 p.

Brėmeno muzikantų miestas„Nėra nieko geresnio, kaip draugams keliauti po platųjį pasaulį!“ – tokiais žodžiais prasideda asilo, šuns, kati no ir gaidžio traukiama daina, išgarsėjusi dar praėjusioamžiaus septi ntajame dešimtmetyje. Šios dainos ar brolių Grimmų pasakos pavilioti turistai ir traukia į dešimtą pagal dydį Vokietijos miestą.

Marius Eidukonis

Ūkininkų žinios

Moters pasaulis