2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis • Nr. 42 (9165) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

• Aistė Smilgevičiūtė, dar būda-ma visai žalia, užsispyrė nedainuoti popso. Ir ką gi? Žemaitė iš Plungės įrodė, kad ir be popso Lietuvoje ga-lima tapti mylima ir klausoma.

• Prieš du dešimtmečius Onos Norkuvienės namukas ir jo aplinka dvelkė sovietinių laikų dvasia. Dabar čia viskas neatpažįstamai pasikeitę.

• Nėra metų, kad vaismedžių ne-apniktų daržo skruzdėlės. Jos – ne kenkėjos, tačiau šių vabzdžių sąjunga su amarais gali pražudyti augalus.

• Dažnai birželio pradžioje, nu-žydėjus sodams, apie porą savaičių bitės medaus neneša. Tačiau tada paaiškėja, kurios bičių šeimos nevi-savertės, neproduktyvios, silpnos.

Šiandien skaitykite:

Didžiausioje sostinės Vilkpėdės slaugos ligoninėje erdvu ir tvarkinga, tačiau už šio paradinio vaizdo – neįvykdyti gyvybiškai svarbūs „Nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijos“ uždaviniai.

Petro Malūko nuotrauka

Milijonai europiečių šį vakarą leis prie televizorių ekranų. Azerbaidžano sostinėje Baku nuaidės ilgai lauktas, jau 57-asis, „Eurovizijos“ dainų konkursas.

ŠEŠTADIENIS, 11 p.

Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos ir saugo-mos pilkosios gervės niokoja pasėlius, tačiau valstybė nesiruošia atlyginti jų padarytos žalos.

Apie tai – 6 p.

Juodi pilkųjų gervių darbeliai

Apie tai – 19 p.

Prieš 20 ar 30 metų gervė buvo retas paukštis ir, atrodo, baikštus. Dabar taip tikrai nėra. Petro Malūko nuotrauka

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosTėviškės šviesaMoters pasaulis

BIČIŲ AVILYS, 23 p.

Laisvės atėmimo įstaigų darbuotojai ruošiasi protesto akcijoms. Pusiau juokais nuskambėjo siūlymas išleisti į laisvę kalinius. Pareigūnai tvirtina, kad kartais nuteistiesiems sudaromos geresnės sąlygos nei jiems.

Rūta KlišytėVL žurnalistė, ruta.klisyte@valstietis.lt

Kai Lietuva ofi cialiai minima tarp pasaulio šalių, kuriose nėra vietos senukams, turima omenyje itin silpna jos pensijų sistema. Ta-čiau ar šis nepavydėtinas epitetas neužtarnautas atsainiu valstybės požiūriu į senus žmones, Lietu-voje kažkodėl tituluojamus sen-jorais? Pagarba parodinė, o tik-rąjį požiūrį atskleidžia netvarka senolių globos ir slaugos srityse.

Ritos pragaro ratai

Lietuvos visuomenė sensta spar-čiausiai Europoje: 2030 m. kone kas trečias Lietuvos gyventojas bus vyres-nis nei šešiasdešimties, o tų, kuriems per 85, padaugės net 156 proc. Tai ne-išvengiamai aštrina įsisenėjusias glo-bos bei slaugos problemas, tačiau apie jas tylima. Meluojama, kad daroma viskas, kas įmanoma. Todėl visuome-nė net neįsivaizduoja šios prob lemos masto, išskyrus tuos, kuriems nepasi-sekė, kurių tėvai, užuot ramiai ir grei-tai staiga išėję iš šio pasaulio, kankina-si ilgai, kamuodami ir vaikus.

Nukelta į 2 p.

Vida TavorienėVL žurnalistė

Žemdirbių laukus ištrypia ne tik laukiniai gyvūnai. Nemažai žalos padaro ir gervės. Tačiau pastaraisiais metais kompensa-cijų už šių paukščių padarytus nuostolius nebeliko. Nepavydė-tinoje padėtyje atsidūrę ūkinin-kai svarsto galimybes bylinėtis su valstybe.

Užgula laukus

„Gervės į laukus susirenka kaip į darbą – lygiai 6 val. atskrenda ir apie 21 val. išskrenda. Pasėlius taip sunio-koja, kad jų nereikia ir kulti. Pernai porą hektarų žirnių taip ištrypė, kad kombaino neprireikė. Vasarą pradėjo kapstyti bulves“, – pasakojo Pasvalio rajone ūkininkaujantis Stanislovas Aleksandravičius.

Nukelta į 3 p.

SODYBA, 7 p.

SODYBA, 9 p.

2012-ieji Europoje paskelbti aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais. Taigi,tinkamas laikas prisiminti ir tuos senukus, kuriems reikia aktyvios mūsų pagalbos, tačiau įsisenėjusios bėdos, netvarka globos bei slaugos srityse bado akis.

Senukų slauga ir globa Lietuvoje: patobulintos rogės į mišką

2 2012 m. gegužės 26 d. • Nr. 42 (9165)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Vilnietė Rita (pavardė redakci-jai žinoma) globos ir slaugos bėdas žino kaip savo pačios, nes 10 metų namuose slaugė Alzheimerio ligos pakirstą mamą. „Užsispyriau ją nu-karšinti pati nė nesuvokdama, kam ryžtuosi ir kiek tai kainuos man, mano šeimai. Kalbu ne tik apie pi-nigus – apie prarastą sveikatą, dar-bą, nuolatinį stresą, apleistus vaikus. Naiviai vyliausi, kad valstybė mums padės, juk mokame mokesčius. Ta-čiau realybė buvo kitokia. Pagalba buvo menka ir nuolat vėluojanti. Kol ekspertų komisija sunkiai ligonei nu-statė SP1 indeksą, t. y. pripažino jai nuolatinės slaugos poreikį iki gyvos galvos, ji jau nebeturėjo nė lašo pro-to, o aš – sveikatos. Tiesa, nuo tada gaudavau 800 Lt mėnesio slaugos išmoką. Beje, jos netekdavau pagul-džiusi mamą į slaugos ligoninę, o slaugos priemones tuo metu turėjau pirkti pati. Vien sauskelnėms mė-nesiui išleisdavau apie 300 Lt, o kur dar vaistai, kyšiai gydytojams ir slau-gytojoms... Taip, duodavau, šioje sri-tyje tai – nerašyta norma. Nepaisant to, iš ten parsiveždavau ne žmogų, o daržovę: sukaustytą, nebekalbančią, sutinusiomis kojomis. Gydytojai aiš-kindavo, kad tai dėl aplinkos pakeiti-mo, kuris Alzheimeriu sergančiuosius veikia neigiamai, tačiau ant mamos kūno rasdavau gausių kraujosruvų nuo injekcijų. Negalėdama įpirkti naujos funkcinės lovos už 1 800Lt, naudotos iš labdaros laukiau 4 mė-nesius. O eilėje į psichoneurologinį pensionatą teko laukti beveik metus, nes mokamų vietų kainos man buvo neįkandamos. Kai atėjo eilė, buvau jau praradusi darbą, bet tai buvo dar ne paskutinis pragaro ratas. Gėda ir sakyti, bet mamos mirtį priėmiau kaip išsigelbėjimą“, – baigė pasako-jimą Rita, niekam nelinkėdama na-muose karšinti tokią ligonę.

Ritos istorija atrodytų išskirti-nė, tačiau ji atskleidžia tipiškas įsi-senėjusias slaugos ir globos bėdas, kurias mini visi jų patyrę piliečiai. Tai informacijos stoka, eilinei šei-mai nepakeliamos išlaidos, smarkiai vėluojanti valdiška pagalba, ilgos ei-lės į globos įstaigas. Tačiau labiausiai slaugos ir globos sistemoje trūksta žmogiškumo. Tą patvirtino ir šioje srityje jau 25 metus dirbanti psicho-logė Regina Morkūnenė. „Žmogiš-kumo trūkumas čia ypač skaudus: juk bejėgiai suvaikėję senukai nepa-siskųs. O bendros mūsų bėdos, to-kios kaip kyšininkavimas, protekci-jos, neprofesionalumas, čia tampa ypač nepakenčiamos.“

Reforma senai tvarkai palaikyti

Galbūt valdžia vis dėlto stengiasi taisyti šiuos trūkumus? Juk Vyriausy-bė jau 2011m. I ketvirtyje įsipareigojo įgyvendinti svarbiausius „Nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveiki-mo strategijos“ uždavinius. O už senų žmonių globą atsakinga Socialinės ap-saugos ir darbo ministerija (SADM) 2010 m. atidarė naują padalinį – So-cialinės globos įstaigų administravi-

mo tarnybą. Įstaiga solidi: 67 etatai, metinis biudžetas – 1,8 mln. Lt . Bū-tent ji dabar administruoja ministeri-jai priklausančias 38 socialinės globos įstaigas, perimtas iš apskričių virši-ninkų administracijų. Ji užtikrina ir

socialinių darbuotojų atestavimą bei socialinio darbo specialistų kvalifi ka-cijos kėlimą visoje Lietuvoje.

Tačiau Edvardo Bareišos, nau-josios tarnybos direktoriaus, atsa-kymai į „Valstiečių laikraščio“ raštu pateiktus klausimus buvo valdiškai sausi: šiuo metu eilėse į 29 suaugu-siųjų socialinės globos namus laukia 163 asmenys... Tarnyba nėra gavusi skundų dėl siuntimo į juos tvarkos pažeidimų... O dažniausiai nurody-

davo kreiptis kitur, tarkime, į SADM Socialinės aprėpties departamentą, į Socialinių paslaugų priežiūros de-partamentą, į jo Kontrolės skyrių, į Visuomenės sveikatos centrus... O kodėl sumažėjo vietų skaičius suau-gusiųjų socialinės globos namuose, pasirodo, žino tik pats ministras.

Pasiklysi greičiau nei rasi atsaky-mus, bet to, viktorina su ministerija vyksta griežtai raštu. Tačiau telefo-nu pakalbintas E.Bareiša buvo atvi-resnis: prisipažino nuoširdžiai siekęs įvesti šioje srityje tvarką, kad ši „dirbtų kaip šveicariškas laikrodis“: mat turi pakankamai administravimo patir-ties. Tačiau jaučiasi pakliuvęs į ginčy-tiną dviejų „kunigaikštysčių“ teritori-ją – Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir SADM, o šios tarpusavyje

nesusišneka. Planuota reforma liko iki galo neįvykdyta, nes SADM jo tarnybai neperdavė visų reikalingų funkcijų. „Būtų mano valia, uždary-čiau 80 proc. privačių globos namų, kurių veiklos niekas nekontroliuoja, nesidomi nei jų paslaugų kokybe, nei veikla apskritai. Neturėdami tam li-cencijos, jie dažnai užsiima ir slau-ga“, – piktinosi direktorius.

Taigi, kas atsakingas už netvarką privačiame globos sektoriuje? Var-gu ar sužinosime, nors informaciją apie tai renka SADM. Nuo 2008 m. būta tik 116 patikrinimų. Kas bau-džia už rimtus pažeidimus ir tikri-na, kaip šie taisomi? Neaišku. Gal-būt tam teks kulniuoti į SAM. Tačiau SAM ir SADM vis neranda būdo susišnekėti ir suvesti galų, nors aki-vaizdu, kad senukų globa ir slauga turėtų būti „to paties medžio šakos“. Aukšti jų valdininkai teisinasi suklu-pę ties neapskaičiuotu globos ir slau-gos paslaugų krepšeliu.

Sovietmečio tradicijos nedingo

Atrodo, kad reforma vis dėlto įvy-ko, tik kitaip: senolių globa „susitrau-kė“, užtat „išsipūtė“ ją reguliuojantis aparatas. Neįgalūs senukai lai min-džikuoja eilėse į globos namus. Užtat valdininkai šiltai sėdi. Tačiau asme-nys, kurie ryžtasi viešinti globos ir slaugos bėdas, kaltinami asmeniniu sąskaitų suvedinėjimu. Juokinga, nes tai tikrai labai asmeniška. Anksčiau ar vėliau tai palies kiekvieną iš mūsų. Atleiskite už palyginimą, bet sergan-čio seno žmogaus sauskelnių dvokas (kas uostė, žino, kaip sunkiai jis pa-keliamas ir veik neišvėdinamas) tuoj bus juntamas visoje Lietuvoje. Tačiau valdžios vyrai, atrodo, įsivaizduoja, kad sauskelnių uostyti jiems neteks: juk jų tėvams be eilės skiriama spe-ciali globa ir slauga, tai asmeniškai užtikrina slaugos ligonių ir globos namų vadovai. Sovietmečio tradici-jos niekur nedingo.

Senatvė neišvengiamai ateis, o medicina nūnai pajėgi pratęsti ją

ir be sveikatos. Psichiatrai perspėja, kad sergančiųjų degeneracine sme-genų liga katastrofi škai daugėja, taigi ir protiškai neįgalių senolių skaičius auga. Nebe tie laikai, kai senoliai ra-miai nukaršta ant krosnies, sekdami anūkams pasakas: nūnai jie kliedi, tampa pavojingi sau ir aplinkiniams. O ir tos krosnies, prie kurios būrė-si visa šeima, nebėra, ir šeima nūnai dažnai iširusi, nepilna. Kalbama, kad buvusi ir kita tradicija: kai badas pri-spausdavo šeimyną, senolį – ant ro-gučių ir į mišką. Sakot, nežmoniška atgyvena? Niekas nūnai nepaliks be-jėgių senukų numirti? Tačiau pana-šumų yra: žmogiškumo stoka vietoje bado, rogutės modernios, bet važiuo-jama labai ilgai, prižiūrint medikams, o miškas atrodo labai toli.

Aktualijos

Jaunatis.Saulė teka 4.56, leidžiasi 21.37.

RytojŠiandien

Šiandien trumpi lietūs gali aplankyti Vakarų Lietuvos rajonus, pūs silpnas šiaurės vėjas. Oro temperatūra naktį kris iki 2–7, dieną sušils iki 17–22 laipsnių šilumos. Sekmadienį vietomis galimas trumpas lietus, gali ir sugriaudėti. Toliau pūs silpnas šiaurys. Oras naktį atvės iki 5–10, dieną bus 18–23 laipsnių šilumos. Ateinančios savaitės pradžioje orai ims lėtai keistis. Slėgis kris, todėl vis dažniau pa-lis, tačiau dar bus vidutiniškai šilta. Orai labiau atvės tik antroje savaitės pusėje.

orai.lt, VL inf.

Dieną: +18 +23°

Naktį: +5 +10°

Dieną: +17 +22°

Naktį: +2 +7°

PorytDieną: +22 +27°

Naktį: +9 +14°

Senukų slauga ir globa Lietuvoje: patobulintos rogės į mišką

Rogutės į mišką – nežmoniška atgyvena? Tačiau panašumų yra, tik bad metį nūnai pakeitė žmogiškumo stoka, rogutės modernesnės, va-žiuojama kur kas ilgiau, prižiūrint medikams, o miškas atrodo labai toli.

Pasenusios nuostatosDr. Gediminas Navaitis, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys

Svarbiausia kliūtimi laikyčiau ne pinigų trūkumą, o inertišką mąsty-mą, neva nieko čia nepakeisi. Nor-vegijoje taip pat yra senėjimo pro-blema, tačiau seni žmonės, sergan-tys Alzheimerio liga, ten aprūpinami GPS (globalinės padėties nustatymo sistemos) aparatais, kurie padeda jiems orientuotis aplinkoje ir nepa-klysti, o pasiklydusius padeda ras-ti. Neįgalų nemažai sveriantį ligonį perrengti ir nuprausti padeda „ro-botas“... Sakote, Lietuvoje slaugos lova kainuoja 1 800 Lt? Štai tokioms prekėms valstybė PVM turėtų suma-žinti ligi nulio. Nemanau, kad slaugy-ti senus neįgalius tėvus dera tik na-muose, atsisakius minties apie glo-bos namus. Svarbu nesiliauti su jais bendrauti, lankyti juos, o slauga lai užsiima specialistai. Svarbu įžvelgti, kokio lygmens tai problema. Polikli-nikoms, matyt, neapsimoka teikti se-nyvo amžiaus pacientams pigių, nors ir reikalingų paslaugų. Gyvename pa-gal smarkiai pasenusias, sakyčiau, XIX a. vertybines nuostatas. Vertybe vis dar laikome pinigus, fi zinį kapitalą, o juk pažangioms šalims seniai tapo aišku, kad brangiausias valstybės ka-pitalas – jos žmonės. Priimant nau-jus įstatymus, įvertinamas jų poveikis biudžetui, aplinkai, o koks jų poveikis piliečių laimei, niekas nesidomi.

Rimantas Dagys, Seimo Sociali-nių ir darbo reikalų komiteto pir-mininkas

Valstybės dėmesys šiai problemai nepakankamas. Senų žmonių globos ir slaugos reikalai turi būti vieno šei-mininko rankose, tačiau kol kas jo nėra. Tenka pripažinti, kad dvi minis-terijos – SAM ir SADM – dėl to niekaip nesusišneka, tačiau šis reikalas nėra toks paprastas, nes susijęs su fi nan-sais. Vis dar neapskaičiuota, kiek tu-rėtų kainuoti globos ir slaugos paslau-gų krepšelis. Dėl to sunku pritraukti ir privačias verslo struktūras. Ne tik mes sparčiai senstame. Didžiojoje Bri-tanijoje iš 60 milijonų senų žmonių yra 7 mln. Tačiau net tokia turtinga šalis neišgalėtų visiems jiems skir-ti valdiškos globos senatvėje. Vieno senolio išlaikymas globos namuose kainuoja apie 3 000 Lt per mėnesį, tačiau globos namų infrastruktūros išlaidos sudaro didžiausią šios sumos dalį. Namuose juo rūpintis kur kas pigiau. Valstybė čia galėtų prisidėti, suteikti tokiai šeimai paramą, užuot steigusi brangius senelių globos na-mus. Juk senam žmogui – ne tas pats, kas paduoda jam sriubos lėkštę. Yra tik vienas būdas pasirūpinti senstan-čiais piliečiais: dar labiau apmokestin-ti dirbančiuosius, į tai neišvengiamai įsivelia senstanti Europa. Susvetimė-jusi visuomenė neturi kitos išeities. O mums derėtų prisiminti senas tradi-cijas, siekti grąžinti senus žmones į šeimą. Dėkui Dievui, mūsų šeiminiai ryšiai dar stiprūs. Galime pasidžiaug-ti, kad bent čia esame jei ne daugiau pasiekę, tai daugiau išsaugoję nei an-glai. Geriausias rūpestis artėjančia se-natve yra mūsų pačių vaikai. Niekas dar nėra sugalvojęs geresnės senų žmonių priežiūros sistemos.

Senelių globos namuose už tą pačią kainą rasite neįtikėtinai skirtingas gyvenimo sąlygas, nes bazinės jų teikiamų paslaugų kainos valdininkai vis nenustato, o jų kokybės nekontroliuoja. VL archyvo nuotraukos

32012 m. gegužės 26 d. • Nr. 42 (9165)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Anot ūkininko, nuo gervių ken-čia ir jo kaimynai: vienam nulesė kopūstus, kitam sutrypė kvietrugius. „Prieš 15 metų atskrisdavo kelias-dešimt gervių, o dabar – didžiuliai pulkai, rudenį susitelkia tūkstančiai. Nubaidyti jų beveik neįmanoma“, – teigė pasvalietis.

Gervės kasmet nuostolių pridaro ir Panevėžio rajono ūkininkui Petrui Nevuliui. Pasak jo, paukščiai pasėlius lesa ir trypia nuo ankstyvo pavasario iki derliaus nuėmimo. Šiemet pilkosios gervės ganosi 100 ha kviečių ir 50 ha miežių laukuose, kurie yra šalia Bygai-lių miško. Čia esančiose pelkėse ir tel-kiasi pilkosios gervės. Ūkininkas kone kasdien apvažiuojąs šiuos laukus, tačiau nubaidyti gervių nepavyksta. Pabaidyti paukščiai paskrenda toliau ir vėl įninka lesti. „Pirkau brangias sertifi kuotas sėk-las, brangsta trąšos, degalai – patyriau daug nuostolių, kurių niekas neatlygi-na. Valstybė saugo tuos paukščius, ta-čiau atlyginti žalos nenori. Kokia išeitis ūkininkams? Bylinėtis?“ – svarstė au-galininkystės ūkio savininkas.

Gervės apgula ir Radviliškio, Ukmergės bei kitų rajonų žemdir-bių auginamas kultūras.

Kompensacijų nebeliko

Laukinių gyvūnų padarytą žalą ūkininkams turi atlyginti medžioklės plotų naudotojai, o saugomų paukš-čių ir gyvūnų – valstybė. Prieš keletą metų valstybės saugomų pilkųjų ger-vių padaryti nuostoliai buvo atlygina-mi. Dabar išmokų nebeliko. Kom-pensacijos skiriamos tik už stumbrų suniokotas kultūras. „Problema tampa vis skaudesnė, nuostolių vis daugiau, todėl rastas būdas, kaip išvengti žalos atlyginimo“, – pasikeitusia kompen-savimo tvarka piktinosi ūkininkai.

2008 m. P.Nevulio laukuose lan-kėsi Panevėžio rajono savivaldybės komisija, sudaryta gyvūnų ir paukš-čių padarytiems nuostoliams įvertin-

ti. „Žemės ūkio specialistai matė, kad varpose tebuvo po kelis grūdus“, – sakė ūkininkas. Grūdų auginto-jui buvo skirta kelių tūkstančių litų kompensacija. Pasak jo, tai tebuvo simbolinė suma. Paukščių padaryti nuostoliai esą buvę kur kas didesni.

Pasvalio rajono Žemės ūkio sky-riaus vedėjas Jonas Kazėnas tvirtino, kad prieš keletą metų vienam rajono

ūkininkui buvo skirtos išmokos už gervių suniokotas daržoves. Pane-vėžio rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytas Jakubonis pri-siminė, kad prieš keletą metų vieno panevėžiečio rapsų lauką buvo nule-susios ir išmindžiojusios gulbės. Jam buvo skirta 3 000 Lt kompensacija. Anot V.Jakubonio, šiemet komisija nėra gavusi prašymų atlyginti paukš-čių padarytą žalą. Tačiau jei ir gautų, vargu ar būtų iš to naudos.

Nesutaria dėlgervių skaičiaus

Aplinkos ministerijos (AM) Bio-loginės įvairovės skyriaus vyriau-siasis specialistas Selemonas Pal-

tanavičius patvirtino, kad už gervių padarytus nuostolius kompensacijos nenumatytos. „Pasikeitė tvarka, ir jau dvejus metus tokia žala neatly-ginama“, – paaiškino gamtininkas. Kodėl reikėjo keisti buvusią tvarką, AM atstovas atsakyti negalėjo.

Gamtininkas svarstė, kaip ūkinin-kai savo laukuose gali suskaičiuoti tūkstančius pilkųjų gervių. Anot jo,

Lietuvoje peri 800–1 000 šių paukš-čių porų. „Nežinau, iš kur atsiranda tie tūkstančiai. Daugiau jų susitelkia va-saros pabaigoje, kai būriuojasi nakvy-nei“, – samprotavo S.Paltanavičius. Anot gamtininko, gervė – atsargus ir baikštus paukštis, todėl sunku patikė-ti, kad ūkininkai negali jų nubaidyti iš pasėlių. „Jei būtų iššauta petarda, paukščiai daugiau neatskristų“, – įsi-tikinęs S.Paltanavičius.

Pilkųjų gervių sambūrius pasė-liuose stebintys kaimo gyventojai abejoja šių paukščių baikštumu ir retumu. „Prieš 20 ar 30 metų gervė tikrai buvo retas paukštis ir, atrodo, kad baikštus. Dabar taip tikrai neat-rodo“, – tikino nuo šių paukščių ken-čiantys įvairių rajonų ūkininkai.

AM atstovas siūlė žemdirbiams, kurie skundžiasi gervėmis, drausti pasėlius. Draudikai sako, kad tokių paslaugų neteikia.

Stumbrai padaro vis daugiau žalos

Kur kas daugiau rūpesčių ir nuostolių ūkininkams padaro vals-tybės saugomi galiūnai – stumbrai.

Tiesa, jie paprastai būriuojasi tik Kėdainių ir Panevėžio rajonų ūki-ninkų laukuose. Dėl jų pasivaikščio-jimų po laukus žemdirbiai netenka šimtų tūkstančių litų, tačiau ne visi prašo kompensacijų.

Tarptautiniu mastu saugomų stumbrų padarytą žalą atlygina Aplinkos ministerija. Pernai tam skirta apie 150 tūkst. Lt. Žemdir-bių manymu, ši suma neatperka visų nuostolių.

„Laukinių gyvūnų niokojami pa-sėliai – labai aktuali ir rimta proble-ma. Jų padarytą žalą sunku įvertin-ti. Juk ūkininkas kasdien į laukus nespėja nueiti ir pamatyti, kas ten darosi“, – sakė Kėdainių krašto ūki-ninkų sąjungos pirmininkas Vir-mantas Ivanauskas.

V.Jakubonis tvirtino, kad pas-taraisiais metais stumbrų padaryti nuostoliai auga. Už praėjusius me-tus Panevėžio rajono ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms išmokėta 63 tūkst. Lt, o 2010 m. – 33 tūkst. Lt kompensacijų. Pernai daugiau nei 45 tūkst. Lt buvo įvertinta šernų, stirnų, elnių padaryta žala, kurią atlyginti turi komercinės medžio-klės plotų naudotojai bei medžio-tojų būreliai.

Šiuo metu Panevėžio miškų urė-dijos stumbryne aptvaruose gyve-na 20 stumbrų, o laisvėje maždaug 30–40 km spinduliu aplink stum-bryną klajoja apie 70 jų gentainių. Šie pasidaliję į tris būrius. Ūkinin-kų manymu, tokio dydžio šių ga-liūnų bandos neturėtų laisvai kla-joti po miškus ir laukus. Anot jų, didelėse teritorijose turėtų būti su-kurti rezervatai, kur stumbrai galėtų laisvai jaustis. „Aplinkosaugininkai žadėjo stumbrus išvežti į tuos ra-jonus, kur mažiau intensyvi žem-dirbystė, tačiau jau penkeri metai, kai niekas nieko nedaro“, – teigė V.Ivanauskas.

Aktualijos

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Valdžia kuria sąlygas, kad nedarbas ir toliau augtų.

Valdininkai tik žada, tačiau realiai nieko nedaro.

Manau, kad valdžia stengiasi atsakingai spręsti nedarbo problemą.

Atsakomybę dėl nedarbo turi prisiimti ir patys gyventojai.

Kaip vertinate augantį nedarbą Lietuvoje?

3 proc.

11 proc.

23 proc.

63 proc.

(Ka. 106)

Juodi pilkųjų gervių darbeliaiJuodi pilkųjų gervių darbeliai Draudimo nesiūloAlgimantas Navickas, „Vereinig-te Hagelversicherung VVaG“ fi lialo „VH Lietuva“ vadovas

Mes nesiūlome draudimo nuo laukinių gyvūnų ir paukščių padaro-mos žalos. Draudžiame tik nuo me-teorologinių reiškinių rizikų. Jei žem-dirbiai pageidautų, galėtume padėti įvertinti nuostolius. Saugomų gyvū-nų ir paukščių padarytą žalą pasė-liams turėtų atlyginti valstybė.

Žalą padėtų sumažinti prevencinės priemonėsEugenijus Tijušas, Lietuvos me-džiotojų ir žvejų draugijos pirmi-ninko pavaduotojas

Kiekviename rajone yra specia-lios komisijos, kurios įvertina laukinių gyvūnų padarytą žalą. Kiek žemdir-biams atlyginama, statistikos netu-rime. Tačiau į tokias komisijas krei-piasi ne visi ūkininkai. Dažniausiai jie ir medžiotojai bendradarbiauja ir stengiasi rasti būdų, kaip išvengti nuostolių. Kai ūkininkai pastebi žvėrių savo laukuose, skambina medžioto-jams. Jei laikas tinkamas, šie prade-da medžiok lę. Medžiotojai pagal tai-sykles turi reguliuoti gyvūnų skaičių, tačiau ir patys ūkininkai turėtų ak-tyviau veikti, imtis prevencinių prie-monių. Juk galima naudoti elektrinius piemenis, cheminius preparatus ir kt. Štai prieš 15 metų buvo atlikti tyri-mai, kurie parodė, kad vienos bulvių veislės labiau traukia šernus, o kitos – mažiau. Galima pastebėti, kad šernų populiacija per pastarąjį dešimtį gau-sėja. Taigi jie padaro daugiau žalos. Retais atvejais, kai ūkininkai, medžio-tojai ir žalos vertinimo komisija nesu-sitaria, kreipiamasi į teismus.

Petro Malūko nuotrauka

Ūkininkas Petras Nevulis kasmet skaičiuoja pilkųjų gervių padarytus nuostolius. Vidos Tavorienės nuotrauka

Prieš keletą metų valstybės saugomų pilkųjų gervių padaryti nuostoliai buvo atlyginami. Dabar išmokų nebeliko. Ūkininkams kompensacijos skiriamos tik už stumbrų suniokotas kultūras.

4 2012 m. gegužės 26 d. • Nr. 42 (9165)Valstiečių laikraštisKomentarai

Švenčiame Kristaus Žengimo į dangų šventę. Mišiose skaitomas Dievo žodis mums priminė, kaip Kristus, prieš palikdamas mūsų žemiškąją tikrovę, pasiuntė savo mokinius skelbti Evangelijos ir liudyti jo iki pat žemės pakraščių. Ši misija būti Jėzaus liudytojais skirta visiems, per krikštą tam-pantiems Dievo vaikais ir Kris-taus broliais bei seserimis.

Prisikėlimo šventovėje buvo švenčiama ne tik Kristaus Žengi-mo į dangų šventė, bet ir 1941 m. Lietuvos Vyriausybės vadovo, pa-sipriešinimo komunistiniam ir na-cistiniam režimams ideologo Juo-zo Ambrazevičiaus-Brazaičio sugrįžimas į Lietuvą. Jis nebuvo nei vyskupas, nei kunigas, bet jo tikėjimas ir nuosekli krikščioniška laikysena buvo jo gyvenimo prin-cipas ir kelias.

Sūduvos krašto sūnus iš tėvų namų paveldėjo katalikų tikėjimą ir meilę savo tėvų žemei, kuri jo

jaunystės metais kėlėsi laisvam gy-venimui. Mokydamasis Marijam-polės gimnazijoje, jaunuolis sura-do ateitininkus, o gal šie pastebėjo giliai tikintį jaunuolį ir įtraukė į savo gretas. Katalikiškoje jaunimo organizacijoje jaunas gimnazistas klojo savo ateičiai rimtus katali-kiškus, tautiškus ir visuomeniš-kus pagrindus. Idealizmo kupinas jaunuolis svajojo daug nuveikti dėl Dievo ir savo Tėvynės.

Būdinga jaunam studentui de-talė – jis nenori būti tėvų išlai-kytinis, bet pats užsidirba stu-dijoms, bendradarbiaudamas ano meto laik raščiuose. Klausosi J.Tumo-Vaižganto, J.Balčikonio, J.Jablonskio paskaitų. Su lietuviš-ku žodžiu jauno studento širdyje vis daugėja meilės naujam gyveni-mui prisikėlusiai Tėvynei – jai nori skirti visas savo jėgas. Aktyviai da-lyvauja ateitininkų veikloje.

Baigęs studijas, dėsto lietuvių literatūrą Aušros gimnazijoje Kau-ne, profesoriauja Vytauto Didžio-jo universitete, dirba XX amžiaus redakcijoje, rašo šiam laikraščiui apžvalginius straipsnius vidaus ir užsienio politikos klausimais.

Tačiau atėjo 1940-ieji, didelių netekčių metai. Pasipriešinimas sovietinei okupacijai ir Lietuvos

valstybės atkūrimo rūpestis tapo svarbiausiu J.Ambrazevičiaus sie-kiu ir veiklos motyvu. Jis paniro į organizacinę, politinę ir rezisten-cinę veiklą.

1941 m. Kaune buvo sudary-ta Lietuvos Laikinoji Vyriausybė, kurioje, kaip švietimo ministras, buvo ir J.Ambrazevičius, kiek vė-liau tapęs šios Vyriausybės Minist-ru Pirmininku. Laikinoji Vyriau-

sybė siekė, kad prieš atvykstančius vokiečius būtų faktas, jog Lietuva yra nepriklausoma ir jos Vyriausy-bė jau yra atkūrusi tvarką.

Birželio 22 d. prasidėjo sukili-mas prieš sovietinę valdžią. Suki-lėliai išlaisvino Lietuvą nuo sovie-tų ir paskelbė Nepriklausomybės atkūrimo deklaraciją. Per kovas žuvo per 2 000 sukilėlių, tiek, kiek krito savanorių Nepriklau-somybės kovose. Per trumpą laiką buvo atkurtas teisinis Nepriklau-

somos Lietuvos valstybės gyveni-mas, kurį buvo sugriovusi sovieti-nė okupacija.

Deja, įvyko tai, ko buvo gali-ma tikėtis. Nacistinės Vokietijos komisaras sustabdė Lietuvos Vy-riausybės veiklą. J.Ambrazevičiaus rašte okupacinei nacių valdžiai rašoma, kad Laikinoji Vyriausy-bė savo veikimą laiko sustabdytą prieš savo ir tautos valią ir kad jis, kaip ir dauguma jo kolegų, sutiko būti Nepriklausomos Lietuvos mi-nistru, bet negali sutikti būti vo-kiečių valdžios tarėju.

Netrukus J.Ambrazevičius su dauguma bendraminčių susibūrė į antinacistinį Lietuvių frontą (LF). Neatsitiktinai Lietuvoje naciams nepavyko suformuoti SS batalio-

no. Karui baigiantis, nacių ieško-mas J.Ambrazevičius, pasivadinęs Brazaičiu, išvyko iš Lietuvos. Po karo, gyvendamas Vokietijoje, vė-liau – Amerikoje, gynė Lietuvos laisvės bylą.

Prof. J.Brazaitis buvo kaltina-mas dėl Lietuvoje vykusių žydų žudynių. Tačiau Amerikos Kong-reso Imigracijos, pilietybės ir tarptautinės teisės komisija, ty-rusi kaltinimus J.Brazaičiui, pa-skelbė jį buvus nekaltą. Gaila, kad

šio sprendimo J.Brazaitis nespėjo išgirsti.

Kun. Stasys Yla laidotuvių pa-moksle J.Brazaitį kaip politiką prilygino didiesiems pokario Eu-ropos politikams: vokiečių – Ade-naueriui, prancūzų – Schumanui ir italų – Gaspari. „Tai principų žmonės, krikščioniškojo idealiz-mo ir valstybinio realizmo derin-tojai, žmonės garbingi ir ryžtingi, išlikę su aureole ir toje vadinamoje nešvarioje politikoje“, – teigė jis. Velionis ėjo į politiką, siekdamas naudos ne sau, bet Lietuvai.

Labai tiksliai J.Brazaitį apibū-dino mūsų diplomatas Vytautas A.Dambrava: „Lietuva jam buvo kūnas ir kraujas, darbas ir kova, gyvenimo turinys ir prasmė. Vo-kiečiams privertus sustabdyti Bra-zaičio vadovaujamos vyriausybės veiklą, jis nepasitraukė iš kovos lauko, bet nuėjo į pogrindį kaip rezistencijos kovotojas bei vadas ir iš čia nepasitraukė iki pasku-tinio atodūsio, taip patvirtinda-mas, kad gyventi dėl tėvynės yra toks pat heroizmas, kaip ir mirti dėl jos.“

Šiandien J.Brazaitis sugrįžo į Lietuvą, kad politikams ir val-džioje esantiems primintų, jog bet kokiomis sąlygomis reikia laiky-tis garbingos, tiesios ir Lietuvos žmonėms tarnaujančios politikos. O mums, ne politikams, bet Lie-tuvos piliečiams ir katalikams, jis bus liudytojas, kad bet kokiomis sąlygomis galima mylėti Tėvynę ir ištikimai laikytis Kristaus Evan-gelijos.

Pašauktas tarnauti

Tomas Čyvas

Batalijos dėl naujos branduoli-nės jėgainės ir kitų brangių energe-tinių svajonių Seimą pasiekė vyks-tant Garliavos siaubo fi lmui ir buvo nustumtos į antrą planą.

Vis dėlto jos vertos dėmesio vien todėl, jog susikaupusi ir savo didy-bę nutarusi pademonstruoti siste-ma parodė, kad moka pasitelkti jėgą prieš vaikus, senelius ir moteris. Ar taip pat uoliai bus nuo šiol vykda-mi ir kiti teismų sprendimai, ma-tysime. Gyvenimas ir šių brangių sumanymų svarstymai dėl to nesu-stojo. Netgi priešingai. Seime salia-moniškai nutarta, kad apie pūlinius, kuriuos atvėrė mergaitės drama, kal-bėti nėra laiko – mat nespėsime su-klestėti energetiškai.

Viešaisiais ryšiais driokstelėti nutarę valdantieji prieš visus svars-tymus net išplatino pranešimą spau-dai, kuriuo informavo, kada ir pro kurias parlamento duris bus įnešti

dokumentų paketai. Suprask – fo-tografuokite, fi lmuokite ir žavėkitės mūsų darbais. Nufotografuota, pa-rodyta ir papasakota. Kur kas ma-žiau žinoma apie paketų turinį ir įtaką mūsų piniginėms.

Pozicija ir opozicija žaidžia žan-ro žaidimus. Jie vyksta ir valdan-čiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos viduje, valdančiojoje koa-licijoje.

Visi neofi cialiai sutaria, kad Sei-mas su savo procedūromis referen-

dumo dėl naujos elektrinės greičiau-siai nepaskelbs. Tam reikia neeilinės Seimo sesijos likus dviem mėne-siams iki parlamento rinkimų.

Opozicija reiškia pritarimą ir ap-eliuoja į tautą. Taip tikisi mobili-zuoti savo rinkėjus. Dalis valdan-čiųjų elgiasi panašiai, rodydami savo vienmandačių apygardų elektoratui, kad yra kitokie nei nomenklatūri-nė TS-LKD viršūnėlė, kuri jaučiasi

saugi dėl asmeninių balų rinkimuo-se, todėl žaidžia priešingą žaidimą. Visi supranta ir visi žaidžia, mai-vosi.

Kad viskas vyksta būtent taip, rodo ir aršėjantis TS-LKD vado-vų tonas, kai mėginama pasakyti, jog visi abejojantieji energetiniais žygdarbiais yra Rusijos agentai ir „Gazprom“ pakalikai. Tai, beje, pri-mena ir etikečių kedofi las bei pedo-fi las klijavimą. Už ugningos retori-kos slepiasi argumentų stokojanti pozicija.

Net tiems, kurie besąlygiškai re-mia taikaus atomo plėtrą Marijos žemėje, joks TS-LKD vadas, vie-šųjų ryšių berniukas skambaliukas ar gudragalvis šešėlinis patarėjas negali atsakyti į elementarų klau-simą, kaip galėjo nutikti, kad na-cionalinė energetikos strategija iki pat kadencijos pabaigos neapgina-ma Seime, o dideli popierių pake-tai stumiami ratifi kuoti ir dar gra-

sinama išdavikų etiketėmis. Viskas atrodo lyg nevykusi ir niekada ne-įsigaliojusi Europos Konstitucijos sutartis, iš kurios skubaus ratifi ka-vimo šalies parlamentas turėjo pa-simokyti.

Tiek Garliavoje pratrūkusios tei-sėsaugos piktžaizdės, tiek energe-tika per rinkimų laikotarpį turbūt nebus rimtai apsvarstyti. Dėlionės dėliojamos atsižvelgiant dar ir į tai, kad niekas su niekuo iš esmės nesu-gadintų santykių, o susirinkus nau-jam parlamentiniam margumynui nereikėtų teisintis, kad su kažkuo dievagojaisi neiti į koaliciją.

Tai nepanašu nei į rūpestį dėl bū-simų sąskaitų už elektrą, nei į rimtą mėginimą įsigilinti, kokią dvokian-čią pelkę atvėrė skrynia, atsidariu-si Kedžių namų šturmo ir gynybos

istorijoje. Spektaklis tęsiasi. Bilietai teoriškai nemokami.

balsas.lt

Energetinė Garliava Savaitės komentaras

Tiek Garliavoje pratrūkusios teisėsaugos piktžaizdės, tiek energetika per rinkimų laikotarpį turbūt nebus rimtai apsvarstyti. Dėlionės dėliojamos atsižvelgiant dar ir į tai, kad niekas su niekuo iš esmės nesugadintų santykių.

Arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus žodis Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje perlaidojant prof. Juozą Brazaitį

Juozas Ambrazevičius-Brazaitis nebuvo nei vyskupas, nei kunigas, bet jo tikėjimas ir nuosekli krikščioniška laikysena buvo jo gyvenimo principas ir kelias.

Energetikos projektus Lietuvos politikai svarsto žiūrėdami, kokią poziciją naudingiau užimti ir už ką potencialūs rinkėjai sudės daugiau kryžiukų.

Eurą įsivesime po dvejų metų?

Graikijos skolų krizė ir sulėtėjęs pasaulio ekonomikos augimas gali pagerinti Lietuvos galimybes įsives-ti eurą 2014 m. Mat mažėjančios prekių kainos mažina infl iaciją. „Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, bet kuo prastesnė padėtis pasaulyje, mažesnė naftos kaina, tuo tokia ša-lis, kaip mūsų, turi daugiau šansų atitikti infl iacijos kriterijus“, – teigė Ingrida Šimonytė.

Balandžio mėnesį Lietuvoje me-tinė infl iacija siekė 3,3 proc. ir buvo mažiausia per 14 mėnesių. Finan-sų ministerijos skaičiavimais, šie-met infl iacija Lietuvoje turėtų būti 2,7 proc. Tačiau vis daugiau eurą įsivedusių šalių jau abejoja šios ben-dros Europos valiutos nauda.

Ekonomika.lt inf.

Dėl mamos netekties reiškiu nuoširdžią užuojautą Lietuvos kariuomenės vadui generolui leitenantui Arvydui POCIUI. Linkėdama stiprybės tikiu, kad Jos vardas ir atminimas visada bus šviesūs ir brangūs Jūsų širdyje ir mintyse.

Irena DegutienėLietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė

Eltos nuotrauka

52012 m. gegužės 26 d. • Nr. 42 (9165)Valstiečių laikraštis

Vida TavorienėVL žurnalistė

Žemės ūkio technikos pardavi-mo lyderė šalyje „Lytagra“ maši-nas siūlo skirtingo dydžio ūkiams, todėl ir renginyje buvo pristaty-ti įvairių modelių ir galingumo „New Holland“ traktoriai, stam-biems ir smulkiems ūkininkams tinkančios pažangiausios žolinių pašarų ruošimo bei neariminės augalininkystės technologijos.

Lauko dienos Kuršėnuose tapo tradicija

Kelią į Kuršėnų žemės ūkio ben-drovės (ŽŪB) laukus, plytinčius šalia Ventos upės, žino daugybė ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių atstovų. Čia rengiamos „Lytagros“ lauko dienos tapo gražia tradicija.

„Visada laukiame „Lytagros“ spe-cialistų, kurie pademonstruoja daug naujovių, ir žemdirbių, atvykstančių pasižiūrėti, kaip tobulėja technika, technologijos. Jos keičia mūsų dar-bą“, – sakė Kuršėnų ŽŪB valdybos pirmininkas Vitoldas Pranas Zovė.

Susirinkusius žemdirbius pasvei-kino „Lytagros“ generalinis direk-torius Adomas Balsys, viešųjų ryšių skyriaus vadovas Juozas Kalinauskas, bendrovės specialistų komandą pri-statė komercijos direktorius Ugnius Stančiauskas. Turiningai praleisti laiką palinkėjo Šiaulių rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Emilija Rimeikienė.

Renginyje buvo pristatyta per dvi-dešimt užsienio gamintojų „Amazone“, „Krone“, „Horsch“, „Fliegl“ žemės dirbi-mui, sėjai, tręšimui, augalų apsaugai ir žolinių pašarų ruošimui skirtų mašinų. Žemdirbiai galėjo ne tik pasigrožėti, bet ir išbandyti modernius „New Holland“ traktorius, įvertinti šios fi rmos našiau-sią klavišinį CX8000 serijos javų kom-bainą , apžiūrėti atsarginių dalių bei gy-vulininkystės įrangos ekspoziciją.

Geriau anksčiau nei vėliau

Prasidedant žoliapjūtei gyvulių au-gintojams aktualiausia tampa žolinių pašarų ruošimo technika. Pasak speci-alistų, žolės pjovimo laikas turi didžiau-sią įtaką pašarų kokybei. O nuo to pri-klauso ir galvijų produktyvumas.

„Būtina žolę suskubti pjauti laiku, kad neperaugtų. Svarbu ne kiekybė, o koky-bė. Todėl geriau diena ar dviem nupjau-ti anksčiau nei susivėlinti. Be to, anksti pradėjus pašarų ruošą, galima nupjauti dar 3–4 atolus“, – pabrėžė apie 16 tūkst. tonų šienainio kasmet paruošiančios Kuršėnų ŽŪB valdybos pirmininko pa-vaduotojas Vladas Kriaučiūnas.

Ruošiant pašarus ne mažiau svar-bu laikytis technologinių reikalavimų. To padaryti neįmanoma be patikimos ir našios technikos. Kuršėniškiai pasi-rinkę šimtametes tradicijas turinčios ir žolinių pašarų ruošos technologi-jomis garsėjančios vokiečių kompa-nijos „Krone“ techniką. Ši kompanija

turi ką pasiūlyti ir stambiems, ir ma-žesniems ūkiams.

Lauke demonstruotos dvi „Krone“ žoliapjovės pakabinama „EASY CUT 320“ (darbinis plotis 3,2 m) ir prika-binama „AMT 5000CV“ (darbinis plo-tis 5 m). Su pastarąja 150 ha žolynų galima įveikti per tris dienas.

Be to, „Lytagra“ gali pasiūlyti įvai-rių „Krone“ žoliapjovių: pakabinamų-jų, prikabinamųjų ir frontalinių. Pri-kabinamosios žoliapjovės gali būti su traiškintuve ar plaušintuve.

Vienas iš „Krone“ žoliapjovių pra-našumų – įdiegta diskų apsaugos sis-tema „SafeCut“, kuri apsaugo diską nuo pasitaikančių kliūčių. Sutikus kliū-tį nukertamas apsauginis kaištis, kurį lengva pakeisti lauke, o diskas ir visas pjovimo aparatas lieka nepažeisti.

Nupjautą žolę išsklaidė „Krone“ vartytuvas „KWT 11.22/10“, kurio dar-binis plotis siekia 11 m, o į šoninę są-valką sugrėbė „Swadro 807“ grėblys – vienas populiariausių šalies rinkoje.

Užtikrina spartų pašarų ruošimą tranšėjose

Stambiuose ūkiuose ir bendrovė-se pašarai ruošiami tranšėjose, o vi-dutiniuose ir smulkesniuose – riti-niuose. Šios dvi žolinių pašarų ruo-šimo technologijos buvo pademons-truotos ir laukuose.

Stambiame ūkyje nepakeičiamas technikos derinys, užtikrinantis ypač našų darbą, – galingas „Krone“ sava-eigis pašarų smulkintuvas „Big X“ ir fi rmos „Fliegl“ krovinį išstumianti ASW

tipo puspriekabė . Pristatyto smulkin-tuvo „Big X650“ variklio galingumas siekia 650 AG, transportinis greitis – apie 40 km/val., o rinktuvo darbi-nis plotis nelygu modelis – 3–3,8 m. Kompanija „Krone“ jau gali pasiūlyti šių smulkintuvų modelių, kurių variklio galia pasiekia net 1 100 AG.

„Big X“ gali ne tik rinkti iš sąvalkų nupjautą žolę, bet ir pjauti kukurūzus. Pirmu atveju prie jo montuojama rink-tuvė, o kitu – kukurūzų pjaunamoji.

„Fliegl“ priekaba ypatinga tuo, kad krovinys ne išverčiamas, o išstumia-mas. Išstūmimo sistemą sudaro paslan-ki sienelė, kuri slinkdama, esant užda-rytam galiniam priekabos dangčiui, pa-krautą masę suspaudžia. Todėl tokia priekaba galima pervežti kone dvigubai daugiau smulkintos masės nei papras-ta tokios talpos priekaba. O tai padeda taupyti degalus ir kitas sąnaudas. Be to, šias priekabas galima naudoti ir orga-ninėms trąšoms paskleisti.

Lauko dienoje buvo pademons-truotos ir „Krone“ gaminamos prie-kabos-rinktuvės „MX 320 GL“, vienos didžiausių ir galingiausių Lietuvos rin-koje, galimybės. Kuršėnų ŽŪB neišsi-verčia ir be itališkos priekabos-šiena-pjovės „Bonino“, kuri nupjauna žolę, ją surenka, iškrauna ir dozuoja pašarą.

Domino ritinių ruošimo technologijos

Pašarų ruošimo ritiniuose techni-ka domėjosi mažesnių ūkių savinin-kai. Jiems tinkamas pasirinkimas – „Krone“ ritinių presas „Bellima F130“, kurio formuojamo ritinio skersmuo – 1,2 m, o rinktuvo darbinis plotis – 1,4 m. Ritiniai apvyniojami tinkleliu arba špagatu. Tai gana paprastas mechani-niu būdu valdomas presas. Jį tempė 100 AG nesiekantis simpatiškas trakto-rius „New Holland TD 5030“. Šis trak-torius patrauklus ir pardavimo kai-na – 77 tūkst. Lt, ir fi nansavimo sąly-gomis – 0,7 proc. metinių palūkanų.

Nupjautą ir pavytintą žolę į ritinį stip riai supresavo ir plėvele apvyniojo kitas „Krone“ presas „Comprima CF 155 XC“. Tokie presai gali būti ir be apvy-niotuvo. Lietuvoje vieni populiariausių „Krone“ presai patrauklus tuo, kad yra našūs, kokybiški, tačiau jiems tempti reikia mažo galingumo traktoriaus ir, palyginti su kitų tipų presais, jie sunau-doja net iki 25 proc. mažiau degalų.

Pažangiausių sprendimų derinys

Progą paganyti aktis bei praturtin-ti savo žinias turėjo ir augalininkyste

besiverčiantys ūkininkai. Firmos „New Holland“ naujausių modelių traktorių, išsiskiriančių ekonomiškumu, komfor-tabilumu ir patvarumu, tempiama že-mės dirbimo, sėjos ir pasėlių priežiū-ros technika traukė visų dėmesį.

Lauko dienoje buvo pristatyti vokie-čių gamintojų „Amazone“ ir „Horsch“ diskiniai ir noraginiai skutikliai bei sė-jamosios. „Amazone“ diskinis skutiklis „Catros 4001“ užtikrina dirvos ir šiaudų sumaišymą, o noraginis skutiklis „Ce-nius 4002“ supurena dirvą iki 25 cm gylio ir paruošia sėjai. Ant pastarojo skutiklio buvo sumontuotas įrenginys, naudojamas rapsų ar žolių sėjai.

Žemdirbiams gerai žinomas ir fi r-mos „Horsch“ universalus skutiklis „Terrano 4FX“. Tokie skutikliai pernai užėmė per 60 proc. trijų eilių skutiklių rinkos Lietuvoje. Vadinasi, šeši iš dešim-ties ūkių pasirinko būtent tokius skuti-klius. Tokį populiarumą lemia ir tai, kad dirbant su šiuo skutikliu dėl jo kons-trukcijos sunaudojama apie 20 proc. mažiau degalų.

Ūkininkų žvilgsnį prikaustė pažan-giausių sprendimų derinys – naujau-sios kartos traktorius „New Holland T8“ su galingu „Horsch“ skutikliu „Ti-ger 3MT“ (390 AG). Šie skutikliai ypa-tingi tuo, kad priekyje esančios dvi eilės didelio skersmens diskų suplėšo augalines atliekas. Todėl „Tiger 3MT“ yra puikūs pagalbininkai dirbant ku-kurūzų laukuose. Už diskų, kurie dir-vą išpurena iki 35 cm gylio, yra dvi eilės noragų ir tankinimo volas, kuris išlygina dirvą. Be to, šį skutiklį įsigiję žemdirbiai džiaugiasi, kad įveikė dir-vų užmirkimą.

Tiesioginė sėja

Iš demonstruotų fi rmos „Amazo-ne“ sėjamųjų daugiausia dėmesio su-laukė viena iš naujesnių mūsų rinkoje tiesioginės sėjos prikabinama noragi-nė „Primera DMC 602“ (darbinis plotis 6 m). Su ja galima sėti tiesiai į ražienas ir tuo pat metu įterpti trąšas.

„Ši sėjamoji padarė perversmą tiesioginės sėjos srityje. Mūsų laukai nėra tam pritaikyti, nes dirvožemiai per mažai humusingi, jų struktūra sugadinta. Ši sėjamoji supurena dirvą ir tuo pat metu sėja. O išpurškus dar ir biologinių preparatų, po 3–4 metų dirvos struktūra turėtų pagerėti“, – pabrėžė Lietuvos žemės ūkio univer-siteto docentas Vytautas Liakas.

Ne vienas žemdirbys atpažino fi rmos „Horsch“ universalią diskinę sėjamąją „Pronto 4DC“ (darbinis plotis 4 m), kuri yra viena populiariausių Lietuvoje. Ja ga-lima sėti po arimo, minimalaus žemės įdirbimo arba tiesiai į ražienas. Smul-kiam ūkiui labai tinka vokiška sėjamoji „Express 3TD“ (darbinis plotis 3 m).

Įspūdį padarė 18 m pločio „Amazo-ne“ purkštuvas „UG 3000 Nova“, sėk-mingai įveikęs kliūtį – elektros stul-pą. Purkštuvo pranašumai – stabili sijų amortizavimo sistema, leidžianti tolygiai paskleisti chemikalus. O šios fi rmos trąšų barstytuvo „ZA –M 1501“ privalumas tas, kad jis tolygiai pasklei-džia trąšas ir nepažeidžia granulių.

Ūkis

Didžiojoje „Lytagros“ lauko dienoje – pažangi technikaKuršėnų žemės ūkio bendrovės laukuose demonstruota AB „Lytagra“ atstovauja-mų užsienio gamintojų technika domėjosi tiek augalininkyste, tiek gyvulininkyste besiverčiantys žemdirbiai, į lauko dieną gausiai susirinkę iš įvairių šalies vietovių.

Ypač spartų pašarų ruošimą tranšėjose užtikrina galin-gas „Krone“ savaeigis pašarų smulkintuvas „Big X650“ ir fi rmos „Fliegl“ krovinį išstumianti ASW 253 puspriekabė.

AB „Lytagra“ generalinis direktorius Adomas Balsys (kairėje) Kuršėnų ŽŪB va-dovui Vitoldui Pranui Zovei (dešinėje) už ilgametį svetingumą įteikė suvenyrą.

Ūkininkų žvilgsnius prikaustė pažangiausių sprendimų derinys – naujausios kartos traktorius „New Holland T8.390“ su galingu fi rmos „Horsch“ skutikliu „Tiger 3MT“.

Specialistai pabrėžia, kad kompanijos „Amazone“ sėjamoji „Primera DMC602“ Lietuvoje padarė perversmą tiesioginės sėjos srityje. Petro Malūko nuotraukos

Pašarų kokybę garantuoja ne tik tinkamas žolės pjovi-mo laikas, bet ir patikima bei naši „Krone“ technika.

(Užs. 652)

6 2012 m. gegužės 26 d. • Nr. 42 (9165)Valstiečių laikraštis

Daiva NorkienėVL žurnalistė, daiva.norkiene@valstietis.lt

Neseniai prabilta apie tai, kad nuteistieji neretai užpuola ir suža-loja juos saugančius pareigūnus. Anksčiau ši tema buvo tabu. Ne-trukus bus teisiama Lukiškių tar-dymo izoliatoriaus kalėjimo parei-gūnę sužalojusi kalinė. Tai trečias pareigūnų užpuolimo atvejis šioje laisvės atėmimo įstaigoje šiemet. Visuomenė nežino, kad daugeliui prižiūrėtojų trūksta uniformų, to-dėl prireikus malšinti riaušes gali būti sunku atskirti nuteistuosius nuo pareigūnų.

Užšaldavo tušinukai

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Apsaugos priežiūros sky-riaus korpuso vyresnysis prižiūrė-tojas Ryšardas Volčakas džiaugiasi pavasariu. Žiemą stori didžiausio ir seniausio šalies kalėjimo mūrai taip įšaldavo, kad koridoriuose, kur nuolat budi pareigūnai, oro tem-peratūra kartais būdavo 8 laipsniai. R.Volčakas teigė, kad retai išdėsty-ti radiatoriai nepajėgdavo prišildy-ti didelių patalpų, todėl darbuotojai šalo, o nuteistųjų kamerose būdavo jauku ir šilta. Anot pašnekovo, rašyti kartais jam tekdavo su pirštinėmis, užšaldavo tušinukai.

Dar viena, jau sėkmingai spren-džiama, problema buvo ta, kad dėl taupymo nuteistųjų kamerose būda-vo išjungiama elektra. Kai kuriose Lukiškių kamerose net dieną tvy-ro prieblanda, o per duryse įtaisy-tą specialų langelį pažvelgę į vidų pareigūnai sunkiai įžiūri, ką veikia nuteistieji. Todėl, anot R.Volčako, dirbtinė šviesa kamerose reikalinga net dieną. O naktį nuolat turi deg-ti lemputės, kad priėję pareigūnai galėtų matyti, kas vyksta kameroje: ar nuteistasis miega, ar jam viskas gerai. Anksčiau, vadovaujant buvu-siam direktoriui, nuteistiesiems bū-davo leidžiama šviesą išjungti einant miegoti. Naujas įstaigos direktorius Vytautas Davidenka, anot pašneko-vo, problemas ėmė spręsti gana ak-

tyviai, tačiau atsisakyti minties da-lyvauti visos šalies laisvės atėmimo įstaigų pareigūnų protesto akcijoje vilniečiai neketina.

Sumušė pareigūnę

Toje pat įstaigoje daugiau nei ketverius metus prižiūrėtoja dir-bančią Iloną Lankelytę užpuo-lė ir sumušė agresyvi nuteistoji. Teismas dėl pareigūnės sužaloji-mo vyks birželio 7 d. „Sausio 20 d. rytą, keičiantis pamainoms, užė-jau patikrinti nuteistosios Ramu-

nės Mitrulevičiūtės kameros. Pa-sakiau „Labas rytas“ ir išgirdau „Tau – viso gero!“ bei pajutau stip-rų smūgį į veidą, – pasakojo parei-gūnė. – Man atkeršijo už tai, kad išvakarėse parašiau tarnybinį pra-nešimą, jog naktį triukšmavo. Tai labai agresyvi nuteistoji, kurią sun-kiai sutramdo net vyrai. Dieną iš-simiega, o naktimis šūkauja ir ne-duoda miegoti kitiems.“

Laimei, I.Lankelytei tik sutrenk-ta galva, tačiau žandikaulis nelūžo. Į Lukiškes 27 metų 5 kartus teista R.Mitrulevičiūtė perkelta iš Pane-

vėžio pataisos namų po to, kai už-puolė kratą kameroje dariusią 41 metų prižiūrėtoją ir ją sumušė. Pa-nevėžio pareigūnei nuo smūgių lūžo skruostikaulis bei žandikaulis. „Ko-legos mane išgelbėjo, – džiaugėsi I.Lankelytė, kuriai nuteistoji grasi-na susidoroti. – Po smūgio prasidė-jo galvos skausmai, vėliau depresija, dvi savaites naktimis neužmigda-vau, nes apimdavo nepaaiškinama baimė.“ O R.Mitrulevičiūtė ir to-liau siautėja: gadina ir laužo kame-ros daiktus, pareigūnai vis fi ksuo-ja padarytus nuostolius, už kuriuos

siautėtoja nė neketina atsiskaityti: jos sąskaitoje nėra pinigų. Pareigūnė priminė, kad šis atvejis šiemet – ne vienintelis: metų pradžioje nuteis-tasis užpuolė ir sužalojo pareigūną, o kovą kitas vyras sulaužė jos ko-legai nosį.

Buvę gaujų vadai pavyzdingi

„Nuteistieji dažnai užpuola pa-reigūnus. Vienam darbuotojui iš-mušė dantį, kitam šoną sumušė, bet yra ir tokių, kurie bando pabėgti, priešinasi, tenka juos gaudyti ir tramdyti, – pasakojo R.Volčakas. – Kad ir kaip keista, dauguma nuteis-tųjų iki gyvos galvos elgiasi pavyz-dingai, o dažniau įsisiautėja teismo laukiantys tardymo izoliatoriaus gy-ventojai.

Ir buvęs Panevėžio Tulpinių ly-deris Algimantas Vertelka, ir bu-vęs uostamiesčio autoritetas Sigitas Gaidjurgis, anot pašnekovo, labai drausmingi. Puikiai elgiasi ir Kau-no įžymybė Henrikas Daktaras. O štai už kunigo Ričardo Mikutavi-čiaus nužudymo organizavimą iki gyvos galvos kalintis Vladas Be-leckas įtrauktas į linkusiųjų pabėg-ti sąrašą.

Po gaisro pasijuto apgauti

Žiemą Lukiškių tardymo izo-liatoriaus-kalėjimo pusrūsyje buvo kilęs gaisras, dūmuose skendo visi pastato aukštai. Iš pradžių skelb-ta, kad gaisras kilo dėl perkaitusio virdulio, tačiau ši informacija ne-patvirtinta. Mūsų šaltinių teigimu, gaisro priežastis iki šiol nenustaty-ta. Iš pastato teko evakuoti apie 80 asmenų. R.Volčako teigimu, nuteis-tieji, kad neuždustų dūmuose, buvo išvesti į pasivaikščiojimų kiemelį, o

10 nukentėjusiųjų atsidūrė Lazdy-nuose esančioje Respublikinėje Vil-niaus universitetinėje ligoninėje.

„Mūsų pamainą, kuriai tuo metu buvo išeiginė, skubiai iškvietė sau-goti nukentėjusiuosius Lazdynų li-goninėje. Kiekvieną nuteistąjį turi saugoti 2 pareigūnai, tad ligoninė-je budėjo 20 žmonių“, – pasakojo R.Volčakas. Anot jo, laisvadienius jie atgavo, tačiau priklausanti dvi-guba alga už triūsą poilsio dienomis pamiršta. Šiuo metu vyksta derybos su kalėjimo administracija dėl „pra-puolusio“ atlyginimo. Pasak pašne-kovo, direktorius „atrodo sąžiningas ir geranoriškas žmogus“, tad pinigai bus sumokėti.

Kaip juos atskirti?

Lietuvos ikiteisminio tyrimo įs-taigų profesinės sąjungos pirmi-ninkas Tomas Vaitkunskas primi-nė, kad daugelis laisvės atėmimo įstaigose dirbančių pareigūnų, pri-valančių dėvėti uniformas, už savo pinigus perka kelnes, marškinius ir, jei neranda uniforminių, stengia-si pritaikyti bent panašaus stiliaus ir spalvos.

„Kai kurie sistemos darbuoto-jai uniformos nėra gavę nuo 2005-

ųjų. Naujos uniformos dabar skiria-mos tik pagal teismų sprendimus, mat dėl uniformų į teismus masiš-kai kreipiasi pareigūnai“, – primi-nė T.Vaitkunskas, kuriam lankantis vienuose iš pataisos namų pareigū-nai uždavė ypatingą mįslę. Jis pa-sakojo: „Ėjau per teritoriją, mane lydėjęs darbuotojas paklausė: „At-spėk, kuris iš ten stovinčių trijų vyrų yra pareigūnas?“ Visi buvo apsiren-gę juodomis odinėmis striukėmis, džinsuoti, batai panašūs, trumpai apsikirpę. Skirtumas tik vienas: ant pareigūno odinės striukės priekyje buvo kortelė su vardu ir pavarde. Iš tolo, žmonėms nusigręžus, atspėti, kur pareigūnas, o kur nuteistasis, buvo neįmanoma. O kaip atskir-ti darbuotojus nuo nuteistųjų, jei įvyktų riaušės?“ T.Vaitkunskas sakė, kad dar prieš pusantrų metų gar-siai prabilti apie patiriamą smurtą pareigūnai negalėjo. Anot jo, nuo visuomenės tai buvo slepiama, nes reikėtų atlikti tyrimą, vargti, ieškoti kaltų, bausti... O kaliniai su prižiū-rėtojais dažnai elgiasi piktybiškai, nes nerašyti jų papročiai skelbia: jei nebijai pareigūno ir ką nors iškreti, pakyla tavo statusas, tampi „kietas“. „Laimei, dabartinis teisingumo mi-nistras yra pasakęs, kad tokie atvejai negali būti slepiami, todėl nukentėję prižiūrėtojai nebijo skųstis, smurto atvejai tiriami“, – teigė jis.

Praėjusią savaitę Nacionaliniame pareigūnų profesinių sąjungų susi-vienijime (NPPSS) susirinkę visos Lietuvos įkalinimo įstaigų atstovai sprendė, kaip atkreipti valdžios dė-mesį į pareigūnų problemas. Pasak T.Vaitkunsko, artimiausiu metu sis-temą gali palikti iki 60 proc. patyru-sių darbuotojų: pirmiausia esą gali trauktis tie, kurių darbo stažas – 20 metų ir kurie gali išeiti į pensiją. Dėl mažų atlyginimų naujų dar-buotojų beveik neateina. NPPSS vadovaujantis Vytautas Bakas tvir-tino, kad šalies laisvės atėmimo vie-tose dirbančiųjų protesto akciją nu-spręsta rengti birželį. I.Lankelytė teigė, kad nieko kito nelieka, kaip „eiti prie Seimo ir atvirai pasaky-ti, kad nuteistieji gyvena geriau už juos prižiūrinčiuosius, o į nuteistų-jų skundus reaguojama greičiau nei į pareigūnų“.

Nuteistieji geriau gyvena už prižiūrėtojusLaisvės atėmimo įstaigų darbuotojai ruošiasi protesto akcijoms. Pusiau juokais nuskambėjo siūlymas išleisti į laisvę kalinius.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo stori mūrai taip įšaldavo, kad žiemą patalpose, kur budi pareigūnai, oro temperatūra kartais būdavo 8 laipsniai. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Iš tolo, žmonėms nusigręžus, atspėti, kur pareigūnas, o kur nuteistasis, kartais neįmanoma. „Akistatos“ nuotrauka

Dauguma nuteistųjų iki gyvos galvos elgiasi pavyzdingai. Buvęs Panevėžio Tulpinių lyderis A.Vertelka, buvęs uostamiesčio autoritetas S.Gaidjurgis, Kauno įžymybė H.Daktaras labai drausmingi. Tačiau kiti dažnai elgiasi piktybiškai, nes nerašyti jų papročiai skelbia: jei nebijai pareigūno ir ką nors iškreti, pakyla tavo statusas, tampi „kietas“.

Prieblandos

Meilės ir išsiskyrimo simbolis

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p. 20 p.

Sodyba

Bičių avilys

23 p.

7 p.7 p.

23 p.

Prieš du dešimtmečius Onos Norkuvienės namukas ir jo aplinka dvelkė sovietinių laikų dvasia. Dabar čia viskas neatpažįstamai pasikeitę.

Jolita Žurauskienė

Kupiškio rajono savivaldybėje sudaryta darbo grupė jau pradėjo ruoštis rugpjūčio pradžioje Kupiškyje vyksiančiai 36-ajai respublikinei bitininkų šventei. Šiai grupei vadovauja savivaldybės meras Jonas Jarutis, o ją sudaro ne tik bitininkai, bet ir įvairių veik los sričių atstovai.

Miglė Savukaitė

Pabandžiusieji auginti našlaites įsitikina, kad joms prižiūrėti ypatingų pastangų nereikia.

Nijolė Baronienė

Žydinčios Smilgos džiaugsmai Kelionės maršrutas į šiaurės rytus tikriausiai nėra daugiausia susidomėjimo sulaukianti kelionių kryptis. Pastaruoju metu ten dažniausiai važiuoja „ekonominiai turistai“, ieškantys pigesnių degalų, cigarečių ar alkoholinių gėrimų, tačiau materialiniai dalykai negali atstoti to, ką gali suteikti kultūrinis šių miestų gyvenimas.

Marius Eidukonis

Kilometrai kultūros Nevos krantinėse

Kalnams nuversti pakanka tik noro

Kupiškėnai ruošiasi svarbiausiai bitininkų šventei

Kartą pabandęs negali sustoti

Aistė Smilgevičiūtė, dar būdama visai žalia, užsispyrė nedainuoti popso. Ir ką gi? Žemaitėiš Plungės įrodė, kad ir be popso Lietuvoje galima tapti mylima ir klausoma.

Rūta Klišytė

Visada smalsu sužinoti, kaip sekasi bitininkauti kituose kraštuose įsikūrusiems lietuviams. Šį kartą į „Valstiečių laikraščio“ žurnalistės Nijolės Baronienės klausimus atsakė bitininkai iš Vokietijos Jovita ir Ramūnas Lange.