• Prieš metus šios temperamen-tingos lenkaitės vardas dar mažai kam buvo žinomas. O šiandien Ka-tažina Nemycko žiba televizijoje ir koncertuose, yra laukiama šokių ir dainų projektų dalyvė.

• Nepastebėti nuorodos į augalų mylėtojų sodybą neįmanoma. Ra-dusieji laiko ne tik pasižvalgyti, bet ir įsigyti širdžiai mielą augalėlį ilgam turės gyvą prisiminimą iš Grūto.

• Kaip apsaugoti namuose esantį turtą, dažnas susimąsto tik tada, kai juos „inventorizuoja“ įsilaužėliai.

• Dažnai padejuojama, kad bi-tininkų bendruomenė mūsų šalyje sensta, tačiau yra pavyzdžių, rodan-čių, kad ir jaunimui šis užsiėmimas nesvetimas.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

Pasiūlymas pigiau įsigyti žymė-to dyzelino iš karto atkreiptų dau-gelio ūkininkų dėmesį. Kur? Kiek? Perku! O kokia jo kokybė? Šiuolai-kinės sudėtingos žemės ūkio tech-nikos specialistai ūkininkams pri-mena, kad sutaupius keliolika litų už degalus galima prarasti tūks-tančius litų technikos remontui.

Ūkininkas buvo budrus

Neatmetė pasiūlymo įsigyti pi-gesnių degalų ir Biržų rajone ūki-ninkaujantis Henrikas Bertulis. Pasiūlė lyg ir rimtos kompanijos atstovas, todėl nekilo jokių abejo-nių. Bet kai į ūkininko kiemą įva-žiavo UAB „Simeon“ autocisterna, jam kilo įtarimų.

Nukelta į 3 p.

2012 m. rugpjūčio 25 d., šeštadienis • Nr. 68 (9191) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien skaitykite:

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad suteikiant galimybę dvigubą pilietybę turėti tik lietuviams būtų diskriminuo-jamos kitos etninės grupės – rusai, lenkai, žydai ir kt. Petro Malūko nuotrauka

Prokurorai paskelbė, kad gaisro, nuniokojusio Tytuvėnų bažnyčią ir vienuolyno ansamblį, priežastis – netvarkingas kaminas.

ŠEŠTADIENIS, 11 p.

Apie tai – 6 p. Apie tai – 20 p.

Benzino kainos ir vėl kyla kaip ant mielių, tačiau realaus pagrindo joms augti nėra. Politikai kalba apie kainų reguliavimo būtinybę.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas

Pasaulio lietuvių bendruomenė ragina Lietuvos valdžią nepaisyti Konstitucijos ir įteisinti dvigubą pilietybę. Emigrantai tikina, kad jų netenkintų ir vadinamoji lietuvio korta, nes ji nesuteiktų tiek teisių, kiek Lietuvos Respublikos pasas.

Jaučiasi Lietuvos dalimi

Vilniuje posėdžiavę Pasaulio lie-tuvių bendruomenės (PLB) atstovai teigė, kad užsienio lietuviai turi pri-gimtinę teisę į Lietuvos pilietybę.

Pilietybė esą turėtų būti išsaugoma ir tiems emigrantams (jų vaikams, anū-kams ir proanūkiams), kurių tėvai, se-neliai ar jie patys buvo Lietuvos piliečiai iki Sovietų Sąjungos okupacijos pra-džios, tai yra iki 1940 m. birželio 15 d.

„Nors pagrindinis PLB siekis yra lietuvybės išsaugojimas, dvigubos pi-lietybės klausimu visi išeiviai yra vie-ningi, – aiškino PLB atstovė Lietuvo-je Vida Bandis. – Dvigubą pilietybę norėtų turėti emigravusieji po 1990 metų, nes žmonės nenori prarasti ryšio su Lietuva. Jie jaučiasi jos dalimi.“

Dvigubos pilietybės klausimą „Seimas gali išspręsti kitomis tei-sinėmis priemonėmis nei referen-dumas“, – skelbiama PLB Seimo priimtoje rezoliucijoje.

Šiuo metu galiojantis Pilietybės įstatymas numato dvigubos pilie-tybės galimybę tiems gyventojams, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki nepriklausomybės atkūrimo – iki 1990 m. kovo 11 d.

Nukelta į 2 p.

Pasaulio lietuvių bendruomenė nerimauja, kad nyksta ryšiai su Lie-tuva, esą juos atnaujintų tik dvigubos pilietybės įteisinimas.

Išeiviai reikalauja ignoruoti Konstituciją

Specialistai sako, kad prastos kokybės de-galų tiekėjus reikėtų bausti labai griežtai, nes jų veiklą, ypač per javapjūtę, galima pavadinti net ekonomine diversija.

SODYBA, 7 p.

Trūksta noro sučiupti degalų vagisTrūksta noro sučiupti degalų vagis

Dėl prastos degalų kokybės ūkininkai patiria itin daug nuostolių. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulisTėviškės šviesa

SODYBA, 7 p.

BIČIŲ AVILYS, 21 p.

2 2012 m. rugpjūčio 25 d. • Nr. 68 (9191)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Po šios datos savo noru priėmu-sieji kitos valstybės pasą teisės į Lie-tuvos pilietybę neteko.

Dviguba pilietybė leidžiama taip pat gimusiems mūsų šalyje, tačiau sulaukus 18 metų reikia per trejus metus apsispręsti, kurios valstybės piliečiu asmuo nori būti.

Manoma, kad išeivijoje gyve-na apytiksliai apie 1,5 mln. lietuvių (tikslaus skaičiaus niekas nežino).

Diskriminavo etnines grupes

Lietuvių kilmės asmenys dvigu-bos pilietybės galėjo siekti 2003–2006 m., tačiau 2006 m. rudenį Konstitucinis Teismas (KT) išaiš-

kino, kad 2003 m. sausio 1 d. įsiga-liojusios Pilietybės įstatymo nuosta-tos prieštarauja Konstitucijai.

Pilietybės įstatymas numatė lie-tuvių kilmės emigrantams galimybę būti ir bet kurios kitos šalies pilie-čiu (pavyzdžiui, JAV arba Brazili-jos), ir kartu turėti Lietuvos pasą. Iki 2006 m. lapkričio 15 d. kai ku-rie išeiviai spėjo pasinaudoti šia ga-limybe ir gavo į rankas išganingąjį dokumentą.

Tačiau Konstitucinis Teismas iš-aiškino, kad sudarant galimybę dvi-gubą pilietybę turėti tik lietuviams būtų diskriminuojamos kitos etni-nės grupės (pavyzdžiui, rusai, lenkai ar žydai).

„Nuo seniausių laikų Lietuvos žemėse gyveno ir nelietuviai – kitų etninių tautų žmonės. Jie kartu su lietuviais kūrė ir gynė Lietuvos vals-tybę, rūpinosi jos likimu“, – prieš dešimtmetį aiškino KT.

Pasak Konstitucinio Teismo, Lietuvos valstybės piliečių visuma sudaro pilietinę Tautą – valstybi-nę bendruomenę, nepainiojant šios sąvokos su lietuvių tauta. KT įsiti-kinimu, pilietybė valstybės piliečius saisto pirmiausia teisiniu, o ne emo-ciniu ryšiu su valstybe.

Moka mokesčius, bet negauna paslaugų

PLB atstovė Lietuvoje V.Bandis „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, kad emigrantai Lietuvos pilietybės nori ne šiaip sau.

„Žmonės siekia dalyvauti valsty-bės gyvenime, balsuoti rinkimuose ir apskritai jaustis visaverčiais Lie-tuvos piliečiais. Jie mano, kad turi tokią teisę“, – sakė V.Bandis.

Replikavus, kad Lietuvos piliety-bė suteikia ne tik teises, bet ir parei-gas, teisinius santykius su valstybe, prievolę mokėti mokesčius biudže-tui, „Sodrai“, Privalomajam sveika-tos draudimo fondui, taip pat išlai-kyti bendruomenę ir kitką, V.Bandis atsakė, kad visa tai išeiviai jau se-niai daro.

„Jie kasmet į Lietuvą perveda apie 4 milijardus litų, tai labai di-delis indėlis į ekonomiką. Jie čia perka namus ir moka už juos ko-

munalinius mokesčius. Bet jie ne-gauna jokių paslaugų, kurios teikia-mos Lietuvos pilietybę turintiems žmonėms“, – pabrėžė V.Bandis. Per PLB Seimo posėdį naująja išeivi-jos lydere išrinkta Danguolė Na-vickienė tikino, kad trečiosios ban-gos emigrantai (išvykę po 1990 m.) jaučiasi atstumti.

„Žmonės, kurie išvyko į užsienį ir ten užaugino bei išmokslino vaikus, norėtų, kad Lietuva jiems neuždary-tų durų, nes kompetentingi specia-listai Lietuvai visada bus reikalin-gi“, – aiškino D. Navickienė.

Pilietybės įstatymas numato, kad

Lietuvos pilietybė suteikiama tik tuo atveju, jei asmuo atsisako kitos valstybės pilietybės.

„Nesu įsigilinusi į tas Pilietybės įstatymo sąlygas, bet tai labai sudė-tingas klausimas“, – svetimos šalies pilietybės atsisakymo išlygos plačiau nekomentavo D.Navickienė.

Ji irgi pasisako už tai, kad nebūtų skelbiamas referendumas dvigubos pilietybės klausimu.

Siūlo pirmiausia kalbėtis

2006 m. lapkričio 13 d. nutari-me Konstitucinis Teismas išaiškino, jog Konstitucijos I skirsnio nuosta-tos (įskaitant ir nuostatas apie pi-lietybę) gali būti keičiamos tik re-ferendumu.

„Dvigubos pilietybės įteisinimo klausimas taip lengvai negali būti išspręstas. Be to, jei mes siekiame įteisinti dvigubą pilietybę, pirmiau-sia reikia surengti plataus masto dis-kusiją tarp šalies piliečių, kad toks referendumas pavyktų, – pabrėžė Seimo narys J.Sabatauskas. – Keista, kad, užuot raginusi skelbti referen-dumą, Pasaulio lietuvių bendruo-menė kategoriškai jo nenori.“

Vadovaujantis Referendumo įstatymu, referendumas laikomas įvykusiu, jei jame dalyvauja ne ma-

žiau kaip 50 proc. balsavimo teisę turinčių žmonių, o klausimas laiko-mas priimtu, jeigu jam pritaria dau-giau kaip pusė balsavusių piliečių.

Seimas galėtų paskelbti referen-dumą paprasta balsų dauguma, bet tokia iniciatyva Seimą pasiektų pir-miausia surinkus 36 parlamentarų parašus.

Deja, išeiviai referendumui prie-šinasi net žinodami apie jo neišven-giamumą.

„Referendumo sumanymui ne-pritariame. Bergdžias reikalas, kad jame dalyvautų bent 50 proc. balsa-vimo teisę turinčių piliečių“, – sako Pasaulio lietuvių bendruomenės ats-tovė Lietuvoje V.Bandis.

Jos teigimu, jei išeiviai sutiktų su referendumo idėja, dvigubos piliety-bės klausimas būtų palaidotas.

Lietuvio korta neprilygtų pilietybei

Maždaug prieš ketverius metus, 2009 m., kai Seimas svarstė naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, buvo siūlyta kaip alternatyvą dvigubai pi-lietybei įteisinti vadinamąją lietuvio kortą, o jos įteisinimą rekomenduo-ta apsvarstyti Vyriausybei.

Ministro Pirmininko kancle-ris Deividas Matulionis „Valstie-čių laik raščiui“ sakė neprisimenąs, ar Vyriausybę pasiekė 2009 m. pa-rengto Pilietybės įstatymo projek-to rengėjų rekomendacija paruošti dirvą lietuvio kortai.

„Bent jau visą šį laiką, kiek dirbu Vyriausybėje, nė viename pasitarime šis klausimas nebuvo svarstomas“, – sakė D. Matulionis.

Be kita to, lietuvio korta išeivių taip pat netenkintų.

„Tai būtų tas pat, jei mies-to meras jums duotų auksinį rak-tą nuo visų durų, bet jokių durų

neatrakintum“, – kalbėjo Pasau-lio lietuvių bendruomenės vadovė D.Navickienė.

Savo ruožtu, parlamentaro J.Sabatausko įsitikinimu, pilietybė suteikia unikalią galimybę balsuo-

ti rinkimuose ir būti renkamam, o paprastai Seimo ir kituose rinki-muose kur kas aktyviau dalyvau-ja Lietuvoje gyvenantys piliečiai. „Mano senelis, didžiąją dalį gyve-nimo praleidęs JAV, niekada taip ir neatsisakė Lietuvos pilietybės, žinodamas, kad, prisiekdamas Jungtinėms Valstijoms, jis ją pra-rastų“, – teigė J.Sabatauskas.

Migracijos departamentas teigia, kad kai kurie buvę Lietuvos pilie-čiai, įgiję kitos valstybės pilietybę, apie tai nepraneša. Tokiais atvejais

jie naudojasi ir kitos šalies, ir Lietu-vos Respublikos pasu. Nesąžiningi emigrantai įkliūva tuomet, kai pra-deda tvarkytis dokumentaciją Lie-tuvoje arba pasibaigia paso galioji-mo laikas.

Aktualijos

40 proc.

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Neigiamai. Gresia ūkininkų bankrotai ir kainų kilimas. Kiaulių laikymo sąlygos Lietuvoje ir taip geros. Nemanau, kad sąlygos kiaulėms labai pasikeis.

Nori kokybiškos mėsos - reikia geresnių laikymo sąlygų.

Kaip vertinate nuo kitų metų Lietuvoje įsigaliosiančią ES direktyvą dėl geresnių

kiaulių laikymo sąlygų?

28 proc.

12 proc.

20 proc.

Priešpilnis.Saulė teka 6.14, leidžiasi 20.26.

RytojŠiandien

Šeštadienio naktį ir rytą per Lietuvą prakeliaus nedidelis ciklonas. Lietus smar-kiausiai lis naktį bei rytą, vėliau pragiedrulių bus daugiau. Pūs nestiprus pietų, vė-liau – pietvakarių vėjas. Oro temperatūra lietingą naktį bus 11–16, dieną – 18–23 laipsniai šilumos.

Sekmadienį iš vakarų priartės dar vienas atmosferos frontas. Apie pietus vėl ims lyti, galima perkūnija. Vakarų, pietvakarių vėjas toliau nestipriai pūs. Oras naktį atvės iki 7–12, dieną sušils iki 17–22 laipsnių šilumos.

Kitos savaitės pradžioje vėjas pasisuks iš šiaurės vakarų, orai ims po truputį vės-ti. Netoliese esantys ciklonai vis neš lietaus debesis. Panašu, kad rudeniui įsitvirtinti dar nepavyks, nes artėjant kitam savaitgaliui vėl bus šilčiau.

orai.lt, VL inf.

Dieną: +17 +22°

Naktį: +7 +12°

Dieną: +18 +23°

Naktį: +11 +16°

PorytDieną: +15 +20°

Naktį: +9 +14°

Išeiviai reikalauja ignoruoti Konstituciją

Henrikas Mickevičius, Žmogaus tei-sių stebėjimo instituto direktorius

Esu šalininkas, kad būtų pakan-kamai plačiai taikoma dviguba pilie-tybė. Šį klausimą nebūtina spręsti, reikia tik Pilietybės įstatyme numa-tyti sąrašą išimčių. Išimtį iš taisyk-lės ir numato Konstitucija. 2006 m. Konstitucinio Teismo nutarimas, mano nuomone,– vienas silpniau-sių. Jame daugybė emocinės kalbos. Be to, kitose valstybėse yra įteisin-ta ir triguba, ir net keturguba pilie-tybė, tad kodėl mes, prisidengda-mi formalumais, atstumiame tuos žmones, kurie sieja save su Lietuva. Išimtys turi būti daromos kultūriškai ir politiškai draugiškų Lietuvai vals-tybių piliečiams. Pirmiausia kalbu apie NATO aljansui priklausančias ir Europos Sąjungos šalis. Žinoma, liktų nemažai nepatenkintų, gyve-nančių Australijoje, Rusijoje ir Loty-nų Amerikos šalyse, bet kažkurioje vietoje privalome padėti ir tašką.

Kitose šalyse įteisinta ir triguba, ir net keturguba pilietybė

Jurgis Razma, Seimo narys

Nemanau, kad turėtume žaisti lietuvio korta, o dvigubos piliety-bės klausimą būčiau linkęs spręsti normaliai. Lietuvio korta nenuma-tyta Konstitucijoje, o ir tos kortos santykis su pilietybe būtų visiškai neaiškus. Jei įteisintume lietuvio kortą, tokiu keliu žengti paskatin-tume ir kitas valstybes. Pagaliau tie žmonės, išvykę į užsienį, lietuvio kortos įteisinimą suprastų kaip tam tikrą mūsų išsisukinėjimą nuo klau-simo sprendimo konstruktyvesniu keliu. Deja, po Konstitucinio Teis-mo išaiškinimo esame teisiškai labai nedėkingoje situacijoje, nes reikėtų rengti referendumą, o žinant pilie-čių aktyvumą juose, nemanau, jog jis pavyktų. Galbūt tą referendumą galėtume sieti su kitais preziden-to rinkimais, bet pirmiausia turime gerai išdiskutuoti ir tik tada ryžtis referendumui.

Referendumas kažin ar pavyktų

Dviguba pilietybė leidžiama taip pat gimusiems mūsų šalyje, tačiau sulaukus 18 metų reikia per trejus metus ap-sispręsti, kurios valstybės piliečiu asmuo nori būti. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

„Referendumo sumanymui nepritariame. Bergdžias reikalas, kad jame dalyvautų bent 50 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių“, – sako Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje V.Bandis.

32012 m. rugpjūčio 25 d. • Nr. 68 (9191)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

„Nei talpykla, nei skaitiklis ne-plombuoti. Degalai ne įprastos žalios, o tamsiai geltonos spalvos, kažkokie tarsi klampesni nei įpras-ta“, – rugpjūčio 13-ąją prisiminė ūkininkas H.Bertulis.

Įtarimų padaugėjo, kai neįpras-tai skubantis „Simeon“ vairuoto-jas paaiškino, kad įmonė pritrūko plombų: „Mes ir taip daug darbo turime, taigi nesikabinėk, pilkis degalų, negaišink laiko.“ Tačiau vairuotojas nežinojo, kad ūkinin-kas labai budrus. Kol H.Bertulis rašė degalų grąžinimo aktą, vai-ruotojas telefonu su kažkuo ap-tarė susidariusią situaciją. Įtam-pa išaugo, kai vairuotojas atsisakė pasirašyti minėtą aktą. Kilo konf-liktas, ūkininkas sugriebė automo-bilio raktelius ir iškvietė policiją. „Pakliuvai, balandėli“, – mintyse šypsojosi H.Bertulis.

Policininkas atliko įprastus formalumus, o pakviestas specia-listas paėmė degalų mėginius. Kažin ar verta abejoti AB „Orlen Lietuva“ tiekiamų degalų kokybe, tačiau kas gali paneigti, kad vai-ruotojas nesusigundė papildomai užsidirbti.

Traktorius laikinai prarado jėgas

Tą pačią dieną savo laukais „Val-tra“ traktoriumi riedėdamas kitas biržietis Romaldas Armonas pa-juto, kad dingsta traktoriaus galia. Paprastai kalbant – tai gerai trau-kia, tai springsta. Be to, naujutėlio traktoriaus kompiuteris davė ženklą „Skaityk instrukciją“. Ją skaitančiam ūkininkui į galvą kaip žaibas smogė mintis – o gal tai neįprastos spalvos dyzelino, kurį pirko prieš dvi savai-tes, įtaka? Dar daugiau įtarimų kilo, kai ūkininkas sužinojo apie kolegos H.Bertulio nuotykį, juolab kad de-galus atvežė ta pati kompanija.

„Simeon“ vairuotojas man paaiški-no užmiršęs į dyzeliną įmesti tabletę, kuri turėjo geltoną dyzeliną nudažy-ti žalia spalva. Tačiau pastebėjau, kad degalai lyg ir klampesni nei įpras-tai“, – pasakojo R.Armonas. Ūkinin-kas džiaugėsi nusipirkęs tik 5 tonas šių degalų, išpilstė juos į kombainus, traktorius ir automobilį. „Claas“ kom-bainas degalus prarijo, o štai automo-bilis „Nissan“ juos ragavo taip pat ne-noriai, kaip ir traktorius „Valtra“.

Įtarimais ūkininkas pasidalijo su tarpininkaujančios kompanijos „Im-litex“ atstovu. Šis, žinoma, negalė-

jo pagelbėti, nes jis tik užsakydavo degalus, taigi negalėjo kontroliuoti jų kokybės.

„Supratau, jog man nepavyktų įrodyti, kad degalai nekokybiški. To-dėl numojau ranka ir, patarus speci-alistams, pakeičiau fi ltrus. Traktorius atgavo jėgas, tikiuosi, ne laikinai“, – vylėsi R.Armonas, sukdamas per 300 tūkst. Lt kainavusio gražuolio „Valtra“ vairą. UAB „Rovaltra“ at-stovai sakė, kad R.Armonui šį kartą labai pasisekė. Jei degalai buvo neko-kybiški, ūkininkas galėjo patirti mil-žiniškų nuostolių.

Gedimo priežasties paslėpti nepavyksta

UAB „Rovaltra“ fi lialo Kaune va-dybininkas Voldemaras Zakis sakė, kad prastos kokybės degalų tiekėjus reikėtų bausti labai griežtai, nes jų vei-klą, ypač per javapjūtę, galima pava-dinti net ekonomine diversija. Pasak V.Zakio, buvo atvejų, kai ūkininkams vietoje įprastų degalų buvo tiekiamas vadinamasis raudonas krosninis kuras. Kokios pasekmės? Liūdnos.

„Valtra“ techniką prižiūrinčios UAB „Bjoras“ generalinis direktorius Adolfas Grigaliūnas sakė, kad jo va-dovaujamo serviso meistrai dažnokai nustato atvejus, kai dėl degalų prie-

maišų ūkininkai patiria labai daug nuostolių. „Dažniausiai sugenda siurb lys, o jis kainuoja 7–9 tūkst. Lt. Gali sugesti ir apie 2 tūkst. Lt kai-nuojantys purkštukai. Siurblys gali sugesti net dėl kelių gramų priemai-šų. Ūkininkas kartais net nepagalvo-ja degalams naudodamas kanistrus, kuriuose iki tol laikė chemikalus, o tokio kiekio jau užtenka. Ne mažiau nemalonumų padaro į degalus ko-kiais nors būdais patekęs vanduo“, – pasakojo A.Grigaliūnas.

Susigundę pigesniais degalais ūki-ninkai kartais bando ieškoti kitų gedi-mo priežasčių. „Kartais girdime aiški-nimus, kad traktoriai yra nepatvarūs, nekokybiški siurbliai ar varikliai. Ta-čiau galiu pasakyti, kad šiais laikais gedimo priežasties paslėpti nepavyks-ta. Atliekami tyrimai, o pirmiausia tik rinama degalų tiekimo sistema. Tada dažniausiai ir paaiškėja tikroji gedimo priežastis“, – sakė V.Zakis.

Vieniems – nuostoliai, o kitiems – pelnas

Akivaizdu, kad dėl prastos dega-lų kokybės ūkininkai patiria daug nuostolių. Ar įmanoma to išvengti? Reikėtų pasimokyti budrumo iš bir-žiečio ūkininko H.Bertulio. Net jei paaiškės, kad ūkininkui siūlyti dega-lai buvo kokybiški, jam niekas netu-rėtų priekaištauti. Atvirkščiai – jei-

gu degalų gamintojai, tarpininkai ir tiekėjai dirba sąžiningai, jie turėtų ūkininkui net padėkoti. Tačiau da-bar yra kitaip. Štai UAB „Simeon“ direktorius Redzinaldas Mickus vie-nareikšmiškai atmetė galimus jo pa-valdinių piktnaudžiavimus, kai auto-cisternos neplombuojamos, ir visą kaltę vertė ūkininkams: „O gal ūki-ninkai kalba kažką ne taip?“

Tačiau direktorius apie konfl iktą Biržų rajone nebuvo linkęs išsamiau kalbėti ir patarė kreiptis į AB „Orlen Lietuva“. Kreipėmės. Tačiau „Orlen Lietuva“ degalus tik gamina, todėl už

jų kokybės pasikeitimą pakeliui į ūki-ninkų kiemus neatsako. Ji teisi. Gali-mų pažeidimų reikia ieškoti kitur.

Degalų verslo atstovai tikriausiai dar prisimena atvejį, kai vienoje dega-linėje šalia Kauno kelias savaites buvo prekiaujama dyzelinu, perpus skiestu vadinamuoju krosniniu kuru. Savi-ninkai apie tai žinojo, o štai samdo-mą degalinės vadovą, matyt, užgraužė sąžinė ir tas pasitraukė iš darbo savo noru. Žinoma, niekas nesuskaičiavo, kiek padaryta nuostolių.

Kita vertus, vieša paslaptis, kad tyrimams paimti degalų mėginiai pakeliui į laboratoriją neretai dings-ta arba pakeičiami. Šiuo atveju ūki-ninkai paliekami vienui vieni ko-voti su galinga sukčiavimo sistema. Jei ji nebūtų galinga, tai valstybės kontrolės institucijos tikrai nesun-kiai galėtų sustabdyti sukčių veiklą. Juk nesunku nuolat tikrinti įtarti-nas kompanijas, kol jos atsisakys pagundų uždirbti galimai sukčiau-jant. Tačiau kol kas pavojaus varpais skambina tik ūkininkai, nes jie pati-ria nuostolių, o kiti – tik pelną.

Trūksta noro sučiupti degalų vagisTrūksta noro sučiupti degalų vagis

(Užs. 455)

Įtarimų dėl degalų kokybės ūkininkui kilo, kai degalus atvežęs vairuotojas paaiškino pritrūkęs plombų ir užmiršęs į dyzeliną įmesti tabletę, kuri turėjo geltoną dyzeliną nudažyti žalia spalva.

Juozas Kalinauskas, AB „Lytagra“ viešųjų ryšių skyriaus vadovas

Degalų kokybės kontrolė yra prasta, todėl ūkininkams patariu būti labai budriems. Pagrindinė tai-syklė tokia: pigus daiktas negali būti kokybiškas. Jei daiktas pigus, slepia-mi kokie nors jo defektai. Šiuolaiki-nių traktorių degalų sistemos yra la-bai jautrios, todėl nepatariu rizikuo-ti. Susigundę įsigyti pigesnių degalų sutaupysite centų, o remontuodami brangią techniką prarasite tūkstan-čius litų. Žinau, kad taip nukentėjo ne vienas ūkininkas. Dabar jie neda-ro tokių klaidų ir pataria kitiems.

Sutaupai centų, o prarandi tūkstančius

Biržų r. ūkininkui Henrikui Bertuliui kilo įtarimų dėl dyzelino kokybės, kai pastebėjo, kad degalai – ne įprastai žalios, o tamsiai geltonos spalvos, be to, skystis pasirodė klampesnis nei įprasta. Albino Čapliko nuotrauka

Susigundę pigesniais degalais ūkininkai ne neįtaria, kad žemės ūkio technika galėjo sugesti dėl nekokybiškų degalų. Petro Malūko nuotrauka

4 2012 m. rugpjūčio 25 d. • Nr. 68 (9191)Valstiečių laikraštis

Simonas Norbutas

Sakoma, kad rugpjūtis – vestuvių mėnuo. Aš tikrai ne prieš tradicinę šeimą, bet… Mano nedidelė patirtis įrodo – romantizuotos, prabangios vestuvės, o vėliau banalus, skurdus gyvenimas dažnai pasibaigia įpras-tai – skyrybomis. Ir kalbu čia ne apie save (aš tik bjaurus senbernis). Kalbu apie daugumą. Tai patvirtina faktai – šeima kuriama atsainiai, greičiau iš neįsisąmonintos paprotinės inercijos nei iš mylinčių asmenybių partnerys-tės. Susibėga – ir dar prietemoj, ap-graibom – du proletarai ir, viens kito dorai nepažinodami, nusprendžia būti kaip ir visi – normali šeima.

Juk taip reikia, sako žmonės. O jei ne? Tuomet – ką gi žmonės pa-sakys?!!

Todėl ir turime tokias šeimas, kokias turime. Šeimas, kurios, anot moterų ir santuokų eksperto Au-gusto Strindbergo, dažniausiai yra uostas vyrui, globos namai moteriai ir pragaras vaikams.

Bet grįžkime prie mūsų pagrin-dinės temos – vestuvių.

Logiška, kad šalyje, kurioje fasa-das vertinamas labiau už interjerą, vestuvės, kaip esminis socialinės re-

prezentacijos veiksmas, yra itin su-reikšminamas. Į vestuves mūsų tau-tiečiai investuoja paskutinius pinigus, net jei suma viršija 20 tūkst.litų. Ne-turi? Ne bėda – tam yra paskolos.

Taip iš paskutiniųjų paskolinių grašių lietuviai kelia prabangias ves-tuves – kad tik giminėms ir kaimy-nams kuo didesnį įspūdį padarius. Juk kuo prabangesnės vestuvės, tuo gražesnės ir nuotraukos. Pagaliau juk viskas dėl VAIZDO ir daroma.

Niekas nedrįs ginčytis, kad ves-tuvės yra viena svarbiausių švenčių proletaro gyvenime. Juk pagal api-brėžimą proletaras negyvena, jis dir-ba. Kadangi to gyvenimo lieka labai

mažai, proletaras stengiasi atsigriebti tą likutį paversdamas švente. Bet to-kia, kurią atsimintų ne tik jo kepe-nys, bet ir draugai – trankia, įvykių ir beprotiško šėlo prifarširuota laiko atkarpa. O kad viskas atrodytų dar intensyviau, kad gyvenimas atrody-tų GYVENIMU, proletaras visus švenčių įvykius būtinai fi ksuoja nuo-traukose. Jose tris valandas trukusios banalios išgertuvės atrodo lyg tris savaites trukusi orgija – vieno gesto kadrų gausa stebuklingu būdu ištę-sia laiką iki begalybės. Atrodo, kad proletaras savo gyvenime ne dirba, o

kasdien šauniai gyvena – vien puo-tauja ir mergas kirkina. Kaip koks laisvalaikio pertekęs turčius.

Aukštos klasės proletarui vestu-ves – švenčių šventė, prasmių pras-mė. Nieko šventiškiau ir nieko pras-mingiau nė negali būti. Perkeltine prasme – tai proletaro gyvenimo everestas. Kad į jį įkoptų, jis pasiry-žęs investuoti viską, net jei tas viskas bus banko paskola, net jei tas viskas bus paranojiškas gyvenimas drebant dėl augančių skolos procentų. Ne, jūs nesuprantate, visos šios aukos prole-tarui yra niekis, palyginti su tais so-cialiniais dividendais, kurių jis įgis į tą vestuvių everestą įkopęs.

Taigi išoriškai socialinio įvaizdžio dividendai ir vilioja proletarą surengti ofi cialias ir pompastiškas savo vestu-ves. Pasąmonės lygmeniu jis tetrokšta vieno – švęsti šventę, o kalbant fi lo-sofi škai – gyventi. Ir visai nesvarbu, kad nebeliko tų 20 tūkst. litų, arba to, kas liko iš jų, įsigijus šliūbinį–pagra-binį kostiumą, suknelę, išsinuomojus limuziną, salę su pirtele ir muzikan-tais, grojančiais nuo Ofenbacho iki Minedo. Visa, kas liko, ko nespėjo suryti bankuchenas su zuikiu (čia toks mėsos šedevras), bus panaudota es-miniam vestuvių šventės akcentui –

alkoholiui. Alkoholio turi būti daug. Jis turi lietis upėmis, tvinti ežerais, žliaugti lietumi. KUO DAUGIAU ŠNAPSO. Nes kuo jo bus mažiau, tuo bus mažiau ir šventės. Kuo jo bus mažiau, tuo bus mažiau gyvenimo ir vilties, kad tas gyvenimas gali būti prasmingas ir įdomus. Be to, milži-niškas alkoholio kiekis išjudins ves-tuvių spektaklio statistus – turėsite žiauriai įdomių nuotraukų, kuriose svečių grimasos ir pozos atrodys kaip iš Jimmo Carrey fi lmavimo aikštelės. O tai dešimteriopai pakels ir jūsų sta-tusą. Tai reikš, kad jūs – kompanijos siela ir ypatingo žavesio asmenybė, sugebanti suteikti visiems begalinio džiaugsmo ir pramogų. Alkoholis – esminis vestuvių akcentas. Nepamirš-kite to. Be jo apie jūsų vestuves kalbės kaip apie kokią bibliotekininkų kon-ferenciją. Nerizikuokite tokia gėda.

Na ką, balius baigtas, kū**** namo. O jaunieji marš pas photoshop‘o spe-cialistą: pabalinti per raudonas mar-mūzes, nušluostyti prakaitą nuo jau-nosios, paploninti jaunojo pagurklį ir paryškinti bendrą koloritą – kaip žur-nale „Žmonės“. O tada supakuoti ir į sekciją arba, kas turit (o kas šiais laikais neturi!), – į facebook‘ą. Ir komentuo-kit, dėl dievo meilės, komentuokit – aistringai ir su pompa. Pasimėgaukit šventės eliksyru, pasimėgaukit ta ne-gausia proletaro gyvenimo esencija, juk rytoj gyvenimas baigsis. Rytoj pir-madienis, rytoj – į darbą. Tik šįkart – su geresnio gyvenimo sertifi katu.

„Štai vienas jaunuolis prisiartino prie Jėzaus ir paklausė: „Mokytojau, ką gera turiu daryti, kad įgyčiau am-žinąjį gyvenimą?“ <...> Jėzus atsakė: „Jei nori būti tobulas, eik parduok, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane“ (Mt 19,16–21).

Šiandien minime Dievo tarno arkivyskupo Teofi liaus Matulionio 50-ąsias mirties metines. Būtų maža pasakyti, kad tai neeilinė asmeny-bė. Popiežius Pijus XI jį aplankiusį vyskupą T.Matulionį pabučiavo ir pasakė: „Garbė lietuvių tautai, kuri davė tokį didvyrį.“

Kai jaunystėje išgirdo Dievo kvie-timą paskirti jam savo gyvenimą, jis nesvarstė, kiek atiduoti Dievui ir sie-loms, o kiek pasilikti sau. Jis nenuė-jo šalin nuo Jėzaus, kaip tas turtin-gas Evangelijos vyras, bet pasielgė pagal Jėzaus patarimą: „Kiekvienas, kas paliko namus, brolius, seseris, tėvą, motiną, vaikus, dirvas dėl ma-nęs, gaus šimteriopai ir paveldės am-žinąjį gyvenimą“ (Mt. 19, 29).

1900 m. baigęs Katalikų dva-sinę akademiją Sankt Peterburge,

T.Matulionis buvo įšventintas ku-nigu ir atliko tarnystę Latvijos pa-rapijose, o nuo 1910 m. – Sankt Pe-terburge.

Po spalio revoliucijos valdžią užė-mus bolševikams, kunigų pastoraci-nis darbas buvo ypač sunkus. 1923 m. kunigas T.Matulionis kartu su vysku-pu Ciepliaku ir 15 kitų kunigų buvo teisiamas. Atlikęs trejų metų bausmę kunigas T.Matulionis ir toliau liko tarnauti Petrapilio tikintiesiems. Ga-lėjo išvykti į Lietuvą, bet neišvyko.

Ką anuomet reiškė pasiryžimas dirbti sielovados darbą Stalino val-domoje Rusijoje? Tai buvo tolygu pasirašyti sau nuosprendį, kad teks ne kartą kalėti, o galbūt ir mirti ko-kiame nors Gulago salyne.

1929 m. kunigas T.Matulionis buvo slapta konsekruotas vyskupu, bet jo tarnystė buvo labai trumpa. Bolše-vikai sukurpė bylą už vadinamąją an-titarybinę veiklą ir po metų nuteisė 10 metų kalėti griežtojo režimo lageryje. Felikso Dzeržinskio auklėtiniai ban-dė vyskupą T.Matulionį užverbuoti, bet jis griežtai atsisakė, todėl buvo iš-tremtas į Solovkų salas, kur jau buvo kalinami 34 kunigai. Čia nepaprastai sunkios sąlygos pakirto jo sveikatą.

Lietuvos ir Sovietų Sąjungos vy-riausybėms susitarus pasikeisti kali-niais, vyskupas T. Matulionis kartu su kitais 15 kalinių, tarp kurių buvo

10 kunigų, 1933 m. spalio 19 d. buvo išleistas iš kalėjimo ir grįžo į Lietuvą. Jei ne šis susitarimas, T.Matulionis į Lietuvą tikriausiai gyvas nebūtų grįžęs. Sugrįžusio į Tėvynę vyskupo sveikata pasitaisė ir jis galėjo įsitrauk-ti į sielovados darbą. Kelerius metus lankė lietuvių parapijas Amerikoje ir stiprino toli nuo Tėvynės gyvenan-čius tautiečius, o sugrįžęs į Lietuvą apsigyveno Kaune prie seserų bene-diktinių bažnyčios, buvo jų kapelio-nas, drauge talkindamas Kauno ar-kivyskupui metropolitui J.Skvireckui įvairiuose pastoracijos darbuose. Pas seseris benediktines įvedė nuolatinę Švenčiausiojo Sakramento adoraciją. Tai rodė, kas buvo jo tvirtumo ir išti-kimybės Dievui ramstis.

1942 m. mirus Kaišiadorių vys-kupui J.Kuktai vysk. T.Matulionis paskirtas šios vyskupijos ordina-ru, tačiau ramybės nebuvo. Lai-mėję karą sovietai vėl atnaujino antibažnytinę politiką. Vyskupas T.Matulionis nuosekliai gynė Baž-nyčios ir tikinčiųjų teises, raštu pro-testavo prieš kunigų areštus, reikala-vo leisti dėstyti tikybą mokyklose.

Vyskupas Teofi lius ir pats išti-kimai atlieka pareigas, ir kunigus drąsina būti gerais ganytojais. Kar-tą jis išsikvietė vieną kunigą, kuris sakydavo aktualius pamokslus ir tai grėsė areštu. Vyskupas Matulionis

paklausė kunigą: „Ar žinai, kas tau gresia už tokius pamokslus?“ „Ži-nau“, – atsakė kunigas. „Tuomet klaupkis, palaiminsiu“, – pasakė vys-kupas ir palaimino kunigą.

1946 m. vyskupas T.Matulionis buvo iškviestas pas Lietuvos SSR Komisarų Tarybos pirmininką Me-čislovą Gedvilą. Buvo reikalaujama kreiptis raštu į partizanus, kad šie paklustų reikalavimui sudėti ginklus ir pradėti legalų gyvenimą. Vysku-pas atsakė negalįs garantuoti, kad iš miško išėję partizanai nebus repre-suoti, todėl jokio rašto nerašysiąs.

Ne visi ano meto vyskupijų val-dytojai sugebėjo taip tvirtai stovėti; kiti manė, kad reikia daryti kom-promisus. Sovietiniai pareigūnai kūrė planą atsikratyti jiems netinka-mų vyskupų, o visą Bažnyčios valdy-mą sutelkti į rankas tokio valdytojo, kuris būtų jiems visiškai paklusnus. Taip vysk. V.Borisevičius, vysk. M.Reinys, vysk. P.Ramanauskas ir vysk. T.Matulionis buvo nuteisti. Pirmasis sušaudytas, kiti – įkalinti.

1946 m. vyskupas T.Matulionis buvo suimtas ir po metų tardymo jam paskirta 7 m. bausmė, įkalinant ypatingojo režimo kalėjime Vladi-mire. Į Lietuvą grįžo tik 1956 m., bet ir tuomet valdžia neleido jam valdyti vyskupijos. 1958 m. jis buvo ištremtas į Šeduvą, tačiau ir iš čia slapta nuo valdžios rūpinosi savo vyskupijos reikalais.

1962 m. Apaštalų Sostas „už pa-girtiną tvirtumą einant gerojo ga-nytojo pareigas“ vyskupui Teofi liui suteikė arkivyskupo titulą. Mirė po SSRS saugumo jo bute atliktos kra-tos ir nenustatytų vaistų injekcijos.

Komentarai

Savaitės komentaras

„Garbė lietuvių tautai, kuri davė tokį didvyrį“

Vestuvės – proletaro sertifi katas

Arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus pamokslas Kaišiadorių katedroje rugpjū-čio 20 d. minint arkivyskupo Teofi liaus Matulionio 50-ąsias mirties metines.

Niekas nedrįs ginčytis, kad vestuvės yra viena svarbiausių švenčių proletaro gyvenime.

83 tūkst. mokesčių mokėtojų nepateikė pajamų deklaracijos, nors privalėjo tai padaryti .

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos fi nan-sų ministerijos (VMI) informuoja, kad mokesčių mokėtojai, kurie už praėjusius metus nepateikė gyven-tojų pajamų mokesčio deklaracijos, sulaukia VMI priminimų.

„Remiantis šiuo metu turima informacija, daugiau nei 83 tūkst. mokesčių mokėtojų, kurie priva-lėjo deklaruoti pajamas, šios prie-volės dar neįvykdė. Didžiąją dalį jų sudaro gyventojai, pasinaudoję didesniu nei priklauso neapmokes-tinamuoju pajamų dydžiu“, – teigė Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja Vilma Vil-džiūnaitė. Ji tvirtino, jog tarp ne-pateikusiųjų deklaracijų taip pat yra nemažai tokių, kurie vykdė individualią veiklą pagal pažymą arba buvo išsiėmę verslo liudijimą arba pardavė nekilnojamąjį turtą neišlaikę nuosavybėje trejus me-tus iki 2010 metų gruodžio 31 d. ar penkerius metus, jei turtas buvo įsigytas nuo 2011 metų.

Mokesčių mokėtojams, ku-rie privalėjo, bet nedeklaravo savo pajamų, iki š. m. gegužės 2 d., t.y.deklaravimo termino pabaigos, už mokestinių prievolių nevykdymą laiku skaičiuojami delspinigiai, jiems gresia administracinė atsa-komybė. Pajamas šiemet deklaravo beveik 807 tūkst. mokesčių mokė-tojų, iš jų 93 proc. tai darė naudo-damiesi VMI elektroninio dekla-ravimo sistema.

Visą informaciją apie pajamų dek laravimą gyventojai gali ras-ti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt, o į kilusius klausimus mo-kesčių mokėtojams mielai atsakys Mokesčių informacijos centro spe-cialistai, paskambinus VMI trum-puoju telefonu 1882.

VL inf.

Gresia administracinė atsakomybė

VL archyvo nuotrauka

52012 m. rugpjūčio 25 d. • Nr. 68 (9191)Valstiečių laikraštis

Bitininkystė Europoje gyvuoja jau kelis tūkstantmečius. Apdulkindamos pasėlius ir laukinius augalus bitės užtikrina biologinę gamtos įvairovę.

Stasys Palaukys

Būtini išsamūs moksliniai tyrimai

Pirkti seifų neskubama

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Sodyba

Bičių avilys

21 p.

7 p.7 p.

21 p.

Gyvenvietę netoli Druskininkų anksčiau nei įkurtas garsusis sovietinių skulptūrų parkas išgarsino žinomi gėlininkai Janina ir Stanislovas Budriai.

Nijolė Baronienė

Dažnai padejuojama, kad bitininkų bendruomenė mūsų šalyje sensta, tačiau yra pavyzdžių, liudijančių, kad ir jaunimui šis užsiėmimas ne svetimas.

Nijolė Baronienė

Besibaigianti vasara ne vienam primins ne tik smagias atostogas, bet ir nemalonius įvykius, kai į namus buvo įsisukę vagys.

Rapolas Tamošiūnas

Moteris uraganas nemoka atsitraukti

Išgyventi padeda gėlės

Gražios istorijos pradžia

Prieš metus šios temperamenti ngoslenkaitės vardas dar mažai kambuvo žinomas. O šiandien KatažinaNemycko žiba televizijoje ir koncertuose,yra laukiama šokių ir dainųprojektų dalyvė. Pati šviežiausianaujiena – ji yra naujai susikūrusiosgrupės „Pop Ladies“ vokalistė. Merginaneslepia, kad kilusi iš kaimo,iš Padvarionių (Vilniaus r.), esančiųvisai šalia Medininkų. Jos tėvai –paprasti žmonės, kurie didžiuojasiduk ra ir jos laimėjimais.

Elvyra Žvirblienė