Dauguma mokslininkų sutaria, kad smurtas žiniasklaidoje skatina agresiją realiame gyvenime.

• Kėdainių rajono ūkininkai vis garsiau kalba, kad reikėtų leisti stumbrų medžioklę. Gamtininkai griežtai sako: „Ne“.

• Ūkininkas R.Čepelis savo ūky-je sėkmingai taiko Švedijos ekolo-ginės kiaulininkystės sistemą.

• Įkūrusi bendruomenę, jos pir-mininkė siekia ne tik rūpintis žmo-nių gerove, bet ir suvienyti įvairių tautybių kaimo gyventojus.

• Naujieji metai palankūs pen-sijų gavėjams, bet ne būsimie-siems pensininkams.

2012 m. sausio 11 d., trečiadienis • Nr. 3 (9126) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikataJurgita Činkienė

VL žurnalistė

Ūkininkauti pasiryžusiam jau-nam žmogui įkurti nuosavą ūkį nelengva. Tiesa, Europos Są-junga šiai veiklai skiria paramą,

tačiau jos gerai pradžiai nepa-kanka. Vienos mažiausių išmo-kų ES – taip pat menka paskata ūkininkauti, todėl jauni žmonės renkasi darbą svetur arba kitą veiklos sritį.Nemažai jaunų žmonių, galinčių kurti ūkius ir dirbti Lietuvoje, išvažiuoja į

kitas Europos šalis. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka Nukelta į 3 p.

Nukelta į 2 p.

Prasideda LEZ milijonų dalybosSumanius vietoj pramonės parkų steigti laisvąsias ekonomines zonas būsimosioms jų valdymo įmonėms tarsi ketinama padovanoti 120 mln. Lt valstybės ir ES lėšų.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Iš planuotų naujų penkių lais-vųjų ekonominių zonų (LEZ) nuo šių metų pradžios pradės veikti tik trys, nes Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pa-kartotinai svarstyti Kėdainių ir Pa-nevėžio LEZ įstatymus. Tačiau par-lamentarai neketina sudėti ginklų ir planuoja rasti būdų, kaip valsty-bė galėtų susigrąžinti jau investuo-tus 120 mln. Lt.

Seimo ir Prezidentės nuomonės išsiskyrė

Priminsime, kad 2011 m. gruo-džio pabaigoje Seimas pritarė LEZ įsteigimui vietoj Akmenės, Kėdai-nių, Marijampolės, Panevėžio, Šiau-lių pramonės parkų, tačiau nustatė nevienodas LEZ valdymo sąlygas – Kėdainių ir Panevėžio LEZ valdy-mo bendrovė gali būti tik valstybės arba savivaldybės įmonė, arba viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“, o ki-tas LEZ galės valdyti ir akcinės arba

uždarosios akcinės bendrovės. Pre-zidentė šiuos apribojimus pasiūlė panaikinti. Pasak D.Grybauskaitės, konkurencijos ribojimas LEZ ir ne-tikslūs įstatymai neduotų norimo rezultato.

Į Akmenės, Kėdainių, Marijam-polės, Panevėžio ir Šiaulių pramo-nės parkus valstybė ir ES jau inves-tavo per 120 mln. Lt. Štai dėl šių investicijų Seimo nariai ir balsavo ne taip, kaip tikėjosi Prezidentė.

„Pirmos LEZ (Klaipėdos ir Kau-no) kūrėsi nuo „nulio“, t. y. pradi-

nius darbus investuotojai fi nansa-vo patys, tad dabar jie ima mokestį iš LEZ veikiančių įmonių. Todėl manau, kad šiuo atveju LEZ tu-rėtų valdyti valstybės ar savivaldy-bės įmonės“, – sako tokius pakeiti-mus inicijavęs Seimo narys Kęstutis Daukšys.

Tačiau Prezidentė nusprendė kitaip. Seimo narys ir jo kolegos mano, kad Prezidentė galbūt neži-nojo visų aplinkybių, o gal kas nors jos tyčia neinformavo.

Apie tai – 16 p.

Dabartiniai valstybės vadovai 1991-aisiais prie valstybės atkūrimo nedaug prisidėjo, todėl nėra suinteresuoti kurti tikrąją istoriją.

Apie tai – 6 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p.

MOTERS PASAULIS, 17 p.

MOTERS PASAULIS, 17 p.

Jaunimas nugaras lenkia vakariečių ūkiuoseJaunieji ūkininkai Lietuvoje nesikuria taip sparčiai kaip kitose šalyse, nes juos varžo įvairūs apribojimai.

Vidos Tavorienės nuotrauka

2 2012 m. sausio 11 d. • Nr. 3 (9126)Valstiečių laikraštis

Pamokanti istorija

Prezidentės veto pasekmės liūd-nos. Trijose numatytose LEZ gali-ma skelbti tarptautinį konkursą ge-riausiam zonos verslo planui ir zonos statutui parengti bei steigėjų grupei parinkti, o dviejų LEZ likimas lieka neaiškus. Parlamentarai turės svarstyti Prezidentės atmestus įstatymus.

„Dabar Seimui teks ieškoti kitų būdų, kaip investuotas lėšas grąžinti valstybei, juk tai visų mokesčių mo-kėtojų pinigai. Siūlysiu, kad būsimieji LEZ valdytojai valstybės ir ES lėšas per tam tikrą laiką grąžintų valsty-bei“, – sako K.Daukšys.

Apskritai ši istorija, kai vietoj ve-getavusių pramonės parkų kuriamos LEZ, yra pamokanti.

„Pinigus reikia investuoti gerai apsvarsčius galimybes, o ne atvirkš-čiai – iš pradžių investuoti, o paskui galvoti, kaip panaudoti jau investuo-tas lėšas, kaip nutiko dabar. Kas gali paneigti galimybę, kad buvo suintere-suotų sužlugdyti šiuos planus? Tačiau šiuo atveju tiesiog nesugebėta atlik-ti darbo iki pabaigos“, – daro išvadą K.Daukšys.

Įtaria, kad LEZ nesilaiko įstatymų

Seimo Audito komiteto ir laikino-sios Seimo narių grupės „Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos“ narys Naglis Puteikis irgi mano, kad naująsias LEZ turėtų valdyti valstybės įmonės. Jis, klaipėdietis, remiasi pa-tirtimi, įgyta stebint Klaipėdos LEZ valdymo kompanijos veiklą.

„Man niekas nesugeba atsakyti į klausimą, ar Klaipėdos LEZ valdybo-je yra Vyriausybės atstovas. Įstatyme rašoma, kad jis turėtų būti. Štai aš ir

svarstau – arba Klaipėdos LEZ val-dymo kompanija slepia šį atstovą, kad žmonės negalėtų jam pateikti skundų, arba tokio atstovo nėra. Abiem atve-jais – skandalas“, – sako N.Puteikis.

Seimo narys tikina, kad Klaipė-dos LEZ ruošiamasi statyti nerūšiuo-tų šiukšlių deginimo gamyklą ir taip teršti Klaipėdos miestą.

„LEZ įstatyme aiškiai sakoma, kad LEZ teritorijoje draudžiama laikyti, gaminti ar perdirbti pavojingas me-džiagas, tačiau mano pastabų negirdi nei Seimo Aplinkos apsaugos komi-tetas, nei Aplinkos ministerija. Visuo-meninės organizacijos bandė kreiptis į teismą, bet teismas net nepriima pa-reiškimų“, – pasakoja parlamentaras.

Todėl N.Puteikis daro išvadą: „Jeigu LEZ valdymas iš tikrųjų būtų skaidrus ir LEZ būtų vykdoma Lie-tuvos žmonėms naudinga veikla, ne-sibaiminčiau. Tačiau šiuo metu to ne-galiu teigti. Taip gali nutikti ir naujai kuriamoms LEZ. Todėl manau, kad kol Seimo Aplinkos apsaugos komi-tetas nedirba, kol šalies Prokuratūra neatlieka pareigų, LEZ turėtų valdyti tik valstybės įstaigos.“

Skirtingos nuomonės ir kaltinimai

Panevėžio valdžia nesibaimina dėl to, kad pabėgs investuotojai. Dėl mums nežinomos priežasties daugiau panikuoja Seimo narys Vitas Matu-zas. Kritikuodamas Seimo narių Dai-

niaus Budrio ir K.Daukšio pataisas, kurioms pritarė Seimas, V.Matuzas neužsimena apie valstybės, taigi visų mokesčių mokėtojų, investuotus mi-lijonus, o su džiugesiu cituoja Prezi-dentūros pranešimą. Beje, į Panevėžio LEZ jau investuota 20 mln. Lt, iš jų 7 mln. Lt – iš Panevėžio savivaldy-bės biudžeto. Gal panevėžiečiai nori

būsimajai LEZ valdymo kompanijai padovanoti dar daugiau lėšų? Tokią padėtį kritikuojančius Panevėžio sa-vivaldybės atstovus V.Matuzas kaltina politikavimu ir pabrėžia, kuriai partijai priklauso jo nuomonei nepritariantis valdininkas, tačiau nekalba, kas jam suteikė teisę būsimai LEZ valdymo kompanijai tarsi padovanoti milijonus iš Panevėžio savivaldybės biudžeto.

Kėdainių meras Rimantas Diliū-nas net nustebo, kad strategiškai itin geroje vietoje esantis Kėdainių pra-monės parkas į kurį iš viso bus inves-tuota per 25 mln. Lt valstybės ir ES lėšų, kol kas netaps LEZ.

„Įvertinus dabartinę ekonominę ir politinę padėtį, savivaldybei valdy-ti LEZ būtų sudėtinga, nes nėra tiek pajėgumų. Manyčiau, kad geriau-sia būtų, jeigu iš visų pramonės par-kų sukurtas LEZ valdytų valstybė ir būtų vienas operatorius. Tokiu atveju būtų lengviau pritraukti investicijų“, – mano R.Diliūnas.

Šiuo metu būsimos Kėdainių LEZ teritorijoje, kuri užims 130,5 ha, nese-niai pradėjo veikti pirmas šalyje kre-matoriumas.

Aktualijos

Prezidentės veto pasekmės liūdnos: trijose nu-matytose LEZ galima skelbti tarptautinį kon-kursą geriausiam minėtos zonos verslo planui parengti, o dviejų LEZ likimas lieka neaiškus.

Prasideda LEZ milijonų dalybosNedovanokime valstybės milijonųDainius Budrys, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas

Prezidentė teigia, kad LEZ valdant valstybės įmonėms gali būti iškreip-ta konkurencija. Atvirkščiai. Jeigu bus kitaip, tai bus neteisinga kaip tik mūsų verslininkų atžvilgiu. Juk mūsų verslas nedotuojamas, o štai ateis kokia nors užsienio kompani-ja, ir jai bus padovanotos valstybės investuotos milijoninės lėšos. Lai-kydamiesi tokios strategijos, kuriai nors užsienio kompanijai, kaip ope-ratorei, turėtume perduoti valdyti ir „Lietuvos geležinkelius“ ar „Lietuvos energiją“.Kita vertus, prisimenu Ūkio minis-tro Dainiaus Kreivio idėją, kad refor-mavus Lietuvos ekonominės plėt ros agentūrą reikia steigti VšĮ „Inves-tuok Lietuvoje“ ir „Eksportuojan-ti Lietuva“, kuriose būtų sutelktas profesionalų branduolys, pritrau-kiantis į Lietuvą investicijas. Taip ir pasielgta. O gal mano pasiūlymu besipiktinantys Seimo nariai kuriai nors užsienio įmonei jau pažadėjo šiltą vietą?

Tektų keisti įmonės struktūrąMantas Nocius, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius

Šiuo metu mes nepasiruošę tapti ku-rios nors LEZ valdančia bendrove. Tačiau jeigu valstybė nuspręstų, kad turėtume valdyti Kėdainių ir Pane-vėžio LEZ, tai tektų šiek tiek pakeis-ti mūsų įmonės struktūrą ir galvoti, kaip atlikti darbus. Juk neužteks pa-skirti du projektų vadovus. Be to, mums tai būtų netipinė veik-la. Jeigu privatus sektorius imasi to-kios veiklos, jis nuomojasi iš valsty-bės žemę, moka valstybei pinigus ir tada žemę pernuomoja įmonėms. Mūsų atveju žemę tektų nuomoti tarsi iš savęs. Rizika tokia – jeigu ne-rastume norinčiųjų investuoti, tai valstybė patirtų nuostolių.

Pilnatis.Saulė teka 8.38, leidžiasi 16.15.

RytojŠiandien

Šiandien numatoma šlapdriba ir lietus, ryte galima lijundra. Sustiprės pietvakarių vėjas, gūsiuose pasieksiantis 15–20 m/sek. Po šaltokos nakties dieną oro temperatūra sparčiai kils. Naktį dar atšals iki 1–6 laipsnių šalčio, dieną vyraus 1–5 laipsniai šilumos. Atodrėkis tęsis ir ketvirtadienį. Šią parą daugelyje rajonų palis, bus vėjuota. Oro temperatūra naktį bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 5 laipsnių šilumos, dieną numatoma nuo 2 iki 7 laipsnių šilu-mos. Penktadienį orai ims keistis. Iš šiaurės vakarų užplūs kur kas šaltesnė oro masė, iš dangaus jau kris ne lietus, o šlapdriba ir sniegas, kai kur pustys. Oro temperatūra ir naktį, ir dieną bus nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos.

PorytDieną: +1 +5o

Naktį: -1 -6o

Dieną: +2 +7o Dieną: -2 +3o

Naktį: -1 +5oNaktį: -1 +5o

orai.lt, VL inf.

Pasiimame savo transportu visoje Lietuvoje

SUPERKAME KVIEČIUS!SUPERKAME KVIEČIUS!

Kainas galite rasti www.malsena.lt Išsamesnės informacijos teirautis telefonu: 8 (686) 30664, 8 (614) 07543

UAB „Malsena plius“ Stoties g. 65, Vievis

(Užs. 18)

Kėdainių LEZ teritorijoje, kuri užims 130,5 ha, pradėjo veikti pirmas šalyje krematoriumas. Eltos nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Apklausos duomenys, rodantys, kad 70 proc. Lietuvos gyventojų rinktųsi ekonominę jos gerovę, o ne nepriklausomybę, nėra netikėti – jie atspindi kasdienes piliečių socialines problemas, sako Prezidentės patarė-jas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius.

„Visuomenės apklausos atspin-di šio momento žmonių problemas. Tai yra ekonominė gerovė, sociali-nė apsauga. Šiandien visi kalba apie sąskaitas (...), apie mokesčius, apie atlyginimus. Tai yra kiekvienos die-nos kiekvieno piliečio klausimas, kurį jis sprendžia savarankiškai“, – teigė J.Markevičius. Prezidentės patarėjas pabrėžė, kad realios karinės grėsmės atveju didelė dalis gyventojų mobili-zuotųsi, tačiau dabar Lietuvai gresian-čios grėsmės yra kitokios negu prieš 20 metų – jos yra ne tik karinės, bet ir ekonominės, energetinės.

Eltos, valstietis.lt inf.,VL archyvo nuotrauka

„Kodėl mus pasirinko aukomis?“ – piktinosi statinių Preiloje ir Juod-krantėje savininkai, kurių kelis pas-tatus Vyriausybė vakar nusprendė nugriauti. Dar 37 pastatų šeiminin-kams suteikta malonė – jiems stati-nius bus leista tobulinti.

Į mirtininkų sąrašą vakar pateko prašmatnūs apartamentai ir restora-nas Juodkrantėje, privačios reziden-cijos Preiloje. Tačiau, ko gero, bus iš-gelbėti bendrovės „Sabonio klubas ir partneriai“ botelio pastatai, kuriuos buvo nurodęs nugriauti net Aukš-čiausiasis teismas. Pasmerktų namų savininkai stebisi, kodėl valdžiai neį-tiko tik jų turtas, nors statyboms visi leidimai buvo gauti. Vyriausybė pro-tokoliniu sprendimu nurodė griauti Juodkrantėje, L. Rėzos gatvėje, esan-čius apartamentus bei restoraną – va-dinamąjį „Juodkrantės namų“ kom-pleksą. Tačiau šių pastatų šeimininkai nesirengia sudėti ginklų. Restorano savininkas Darijus Vilčinskas teisme iš valstybės reikalauja 10,5 mln. litų žalai atlyginti.

Pastatų savininkai muistosi

Lietuvai kyla ne kariniai pavojai?

32012 m. sausio 11 d. • Nr. 3 (9126)Valstiečių laikraštis Aktualijos

(Užs. 19)

Tikslus jaunųjų ūkininkų skaičius nežinomas

Net teikiama ES parama kol kas ne itin skatina jaunus žmones ūki-ninkauti. Kol Lietuva negavo ES iš-mokų, 14 proc. šalies ūkininkų buvo iki 40 metų amžiaus. Pradėjus mo-kėti ES išmokas jaunų žmonių val-domų ūkių padaugėjo vos keliais procentais – iki 16,58 proc.

Praeitų metų vasaros duomeni-mis, Lietuvoje iš viso įregistruoti 18 277 jaunųjų ūkininkų ūkiai. Tiesa,

specialistų teigimu, jaunų ūkininkų pagausėjimas ES ėmus fi nansuoti projektų įgyvendinimą ne visiškai atspindi tikrąją situaciją, mat realiai ūkininkaujančiųjų yra mažiau.

„Tikslaus skaičiaus nusakyti ne-įmanoma todėl, kad dalis jaunųjų ūkininkų iš viso neūkininkauja, o jų gautą paramą įsikūrimui panau-doja tėvai ar giminaičiai. Kai kurie tokie jauni žmonės dirba užsienyje arba ne žemės ūkio sektoriuje Lie-tuvoje, kiti dar tik mokosi“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos projektinės veiklos ir tarp-tautinio atstovavimo koordinatorius Vidas Kmieliauskas.

Kitur kuriasi sparčiau

ES statistikos tarnybos „Euros-tat“ pateikta analizė rodo, kad dau-gelyje kitų ES šalių jaunieji ūkinin-kai kuriasi kur kas sparčiau.

Tarkime, pernai metų duome-nimis, iki 35 metų amžiaus grupėje (pagal bendrą šalies ūkių skaičių) jaunųjų ūkininkų Lietuvoje yra tik 4,2, Latvijoje – 7,2, Estijoje –5,6, Lenkijoje – 12,3 proc.

Rezultatai prastesni tik Por-tugalijoje, Kipre, Jungtinėje Ka-ralystėje, Bulgarijoje, Slovakijo-je, Nyderlanduose ir Slovėnijoje.

Bendras ES vidurkis yra 6 proc. jaunųjų ūkininkų ūkių. Palyginti su 2010 m., pernai jų vienu procentu sumažėjo visoje Europoje.

Reikia nuosavos žemės

Atsakymo į klausimą, kodėl Lie-tuvoje sparčiau nesikuria jaunieji ūkininkai, toli ieškoti nereikia.

Pasak V.Kmieliausko, jauniems žmonėms sunku įsikurti dėl fi nan-savimo ir kreditavimo sunkumų, nes nesukurta sistema, kaip, neturint veiklos istorijos, lengvatinėmis sąly-gomis gauti kreditą, taip pat trūks-

ta kompleksinio požiūrio į jaunųjų ūkininkų įsikūrimą.

„Be to, sugriežtėjo reikalavimai, susiję su žeme. Anksčiau siekdami gauti paramą jaunieji ūkininkai ga-lėjo privalomą hektarų skaičių iš-sinuomoti, o 2007–2013 metais iš jų reikalaujama ne tik turėti 12 hektarų nuosavos žemės, bet ir per penkerius metus savo valdas iš-plėsti iki 20 hektarų. Jaunam žmo-gui tai didelė investicija“, – teigė V.Kmieliauskas.

Jaunuosius Lietuvos ūkininkus stabdo ir tai, kad gavę paramą įkur-ti ūkį jie praranda galimybę siek-ti paramos pagal žemės valdų mo-dernizavimo priemonę. Ši parama jauniesiems ūkininkams itin svar-bi, nes pradėję veiklą jie nori plės-tis, modernizuoti ir vystyti žemės ūkio valdą.

„Be to, maksimali įsikūrimo pa-rama yra mažesnė nei pagal priemo-nę „Žemės ūkio valdų modernizavi-mas“, – tvirtino V.Kmieliauskas.

Į Lietuvą ieškoti nuotykių?

Dėl visų minėtų priežasčių ne-mažai jaunų žmonių, galinčių kurti ūkius ir dirbti Lietuvoje, pasirenka kitą kelią – jie išvažiuoja į Vakarų

Europos šalis ir ten ūkiuose bando užsidirbti gyvenimo pradžiai.

Iš Vakarų Europos padirbėti pas Lietuvos ūkininkus atvažiuoja vos vienas kitas.

„Į Lietuvą dirbti atvyksta ne-bent nuotykių ieškotojai. Kol kas Lietuvos ūkininkai negali pasiūly-ti konkurencingų atlyginimų, kurie prilygtų Vakarų Europos ūkininkų mokamiems atlyginimams“, – sakė pašnekovas.

V.Kmieliauskas tikisi, kad artė-jantis naujas ES bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo laiko-tarpis – 2014–2020 m. – jaunie-

siems ūkininkams bus palankesnis nei ankstesnieji.

Pirmiausia bus remiamas ne tik naujų ūkių įkūrimas, bet ir skiria-mos papildomos tiesioginės išmo-kos jauniesiems ūkininkams. Nu-matoma, kad tiesioginės išmokos bus mokamos penkerius metus nuo

ūkio įkūrimo. Bendras išmokų dy-dis priklausys nuo turimų hektarų skaičiaus.

Tokias išmokas galės gauti ūki-ninkai iki 40 metų amžiaus. Pavyz-džiui, jei ūkis įkurtas prieš dvejus metus, toks ūkininkas paramą galės gauti trejus metus – tol, kol ūkiui „sukaks“ penkeri metai“, – aiškino V.Kmieliauskas.

Patirtis – iš tėvų

Kėdainių rajone ekologišką gy-vulininkystės ūkį valdantis vienas pažangiausių šalies jaunųjų ūkinin-kų Donatas Vaitelis ūkį įregistra-vo savo aštuonioliktojo gimtadie-nio dieną.

Ūkininkauja ir D.Vaitelio tėvai, tad sūnus, nuo pat vaikystės nevengęs ūkio darbų, pasuko tėvų pėdomis.

Jau ne vienus metus savarankiš-kai ūkininkaujantis ir ne vieną kartą ES parama pasinaudojęs ūkininkas įsitikinęs, kad neturinčiam patirties ir galimybės paveldėti ūkio jaunam žmogui įsikurti tikrai yra sunku. Pa-sak D.Vaitelio, sudėtingiausia yra įvykdyti reikalavimą turėti 12 hek-tarų nuosavos žemės.

ES statistikos tarnybos „Eurostat“ pateikta analizė rodo, kad daugelyje kitų ES šalių jaunieji ūkininkai kuriasi kur kas sparčiau.

Mažai domisi ūkininkavimuArūnas Kudrevičius, Utenos rajono ūkininkas

Mano nuomone, ne prastos įsikūrimo sąlygos, o jaunų žmonių požiūris turi įta-kos naujų ūkių plėtrai. Lietuvoje jauni žmonės labiau linkę domėtis aukštosio-mis technologijomis, o ne žemės ūkiu. Nemažai įtakos tam daro auklėjimas ir mentalitetas. Kai 1992 m. kūriau ūkį, ne-buvo jokių ES išmokų. Ūkininkauti pra-dėjau plyname lauke. Tiek mano, tiek mano žmonos seneliai buvo ūkininkai, tad pirmas žinias apie žemės ūkį gavo-me iš jų. Vėliau žinios atėjo kartu su pa-tirtimi, jas gilinome įvairiuose semina-ruose. Ūkį įkūrėme be jokios paramos, o dabar jauni ūkininkai gauna apie 130 tūkst. Lt paramos ir sako, kad tai yra mažai. Reikia tik didelio noro. Kiek teko bendrauti su jaunais žmonėmis iš kitų šalių, jų požiūris į ūkininkavimą, į žemės ūkį yra teigiamas. Pas mus tokio požiūrio dar trūksta.

Išvažiuoja dirbti į užsienįAndriejus Stančikas, Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas

Įsikuriant jauniesiems ūkininkams daug ką lemia ES išmokos. Kol Lietuvos ūki-ninkai gauna vienas mažiausių Euro-poje tiesiogines išmokas, tol jie nemato prasmės užsiimti žemės ūkiu Lietuvoje, ir jauni žmonės išvažiuoja dirbti į užsie-nį. Nors ES parama galbūt paskatino da-lies jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, tačiau ji nebuvo panaudota efektyviai. Jaunieji ūkininkai, kartą dalyvavę programoje, nebegalėjo artimiausiu laiku dalyvau-ti naujose. Todėl, tarkime, už paramos įsikurti lėšas nusipirkę traktorių, nebe-galėjo įsigyti šiuolaikinių padargų. Ūkius jaunimas turėtų perimti iš tėvų, tačiau jauni ir išsilavinę žmonės supranta, kad smulkus ar vidutinis ūkininkas sunkiai išsilaikys rinkoje, jo ūkio pelningumas labai abejotinas, todėl geriau imasi pel-ningesnių užsiėmimų. Lietuvoje taip pat nėra ilgalaikės žemės ūkio sektoriaus plėtros strategijos, nuolatinių priorite-tų. Sektoriaus nestabilumas apsunki-na žemės ūkio verslo planavimą. Todėl Lietuva ir yra viena iš šalių, kur jaunųjų ūkininkų yra mažiausiai.

Atkelta iš 1 p.

Jaunimas nugaras lenkia vakariečių ūkiuose

Martyno Vidzbelio nuotrauka

4 2012 m. sausio 11 d. • Nr. 3 (9126)Valstiečių laikraštis

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Panaikinus pernai galiojusias lengvatas vadinamiesiems paten-tininkams, šiemet verslo liudijimai pabrango nuo 120 Lt iki mažiau-siai 1 440 Lt metams. Verslininkai bėdoja, kad šie ir kiti pokyčiai pri-vers gyventojus krautis lagaminus ir taip padidinti emigrantų skaičių arba trauktis į šešėlį. Kai kurie iš jų jau suskubo apeiti įstatymus ir naudotis lengvatomis. Nors dienai tapus bedarbiu verslo liudijimą ga-lima įsigyti perpus pigiau.

Privers emigruoti

„Jei verslo liudijimų mokestis, ku-ris buvo sumažintas dėl sunkmečio, jau atkurtas, vadinasi, valdžia mano, kad ekonomikos nuosmukis baigė-si. Tuomet ir pridėtinės vertės mo-kestis, pakeltas krizės periodui, turėtų būti grąžintas į ankstesnį lygį. Kodėl toks nenuoseklumas?“ – Vyriausybės sprendimais stebėjosi Kauno rajo-no smulkiųjų ir vidutinių verslinin-kų asociacijos direktorius Giedrius Romeika.

Anot verslininkams atstovaujan-čios organizacijos vadovo, nereikėtų stebėtis Lietuvos gyventojų emigra-cijos mastu, dėl kurio susirūpinęs jau ir Briuselis.

„Po tokių Vyriausybės sprendimų emigracija dar išaugs, nes dalis vers-lininkų bus priversti trauktis į užsie-nį arba imtis nelegalios veiklos. Tad ir vienu, ir kitu atveju valstybė pra-loš. Premjeras nenustoja stebinti vie-šais pasisakymais, kad esą mūsų mo-kesčių sistema pakankamai švelni, nes pajamų dalis, perskirstoma per biudžetą, yra gana maža. Padidinus

mokesčius, į biudžetą bus surenka-ma mažiau pajamų. Juk kuo didesni mokesčiai, tuo didesnė paskata dirb-ti šešėlyje. Taigi politikai ir toliau de-monstruoja savo trumparegiškumą“, – dėstė G.Romeika.

Pasak Lietuvos smulkiųjų vers-lininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) pirmininkės Zitos Soro-kienės, dabar daugiausia emigruoja darbo netekę ir dėl nepalankių sąlygų smulkiojo verslo šalyje imtis negalin-tys gyventojai.

„Daug kas norėtų dirbti gimtojoje šalyje, tačiau čia nemato perspekty-

vų“, – apgailestavo smulkiesiems vers-lininkams atstovaujanti moteris.

Valdžia nesulaukė rezultatų?

Šalies Vyriausybei panaikinus 2011-aisiais galiojusias lengvatas, šie-met verslo liudijimų įsigijimo kaina grąžinta į 2010 m. lygį. Jie pabrango nuo 120 Lt iki 1 440 Lt metams.

Tiesa, ne mažesnį kaip 1 440 Lt mokestį (kai kurioms veikloms kai kurios savivaldybės taiko dar didesnį mokestį) privalo taikyti tik Vilniaus,

Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Palangos ir Neringos savivaldybės. Kitos turi teisę suma-žinti šį mokestį.

Vyriausybė praneša, kad versli-ninkams ekonominės suirutės metu suteiktos lengvatos apčiuopiamų re-zultatų nedavė, todėl verslo liudijimo kainos grąžintos į ankstesnį lygį.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2011 m. verslo liudiji-mus buvo įsigiję per 85,6 tūkst. gy-ventojų, kurie sumokėjo 12,8 mln. Lt mokesčių, 2010-aisiais – 67,4 tūkst. gyventojų, kurie sumokėjo bemaž

18 mln. Lt mokesčių, 2009 m. – 73,7 tūkst. gyventojų, kurie sumokėjo 28,5 mln. Lt mokesčių.

Gudrūs apeina įstatymus

Išaugus verslo liudijimų mokesčiui, verslininkai užplūdo darbo biržas. Mat bedarbiai, bent dienai užsiregis-travę darbo biržoje, verslo liudijimus gali įsigyti perpus pigiau.

Lietuvos darbo biržos duomeni-mis, pirmąją šių metų savaitę 2 tūkst. bedarbių įsigijo verslo liudijimus. Dėl galimybės gauti pigesnius verslo liu-dijimus sausio pradžioje padaugėjo ir besiregistruojančiųjų darbo biržoje. Pirmosiomis metų dienomis terito-rinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 6,1 tūkst. žmonių.

„Sprendimai vėl prasilenkia su lo-gika. Vyriausybė verčia verslininkus tapti bedarbiais. Pakeliamas verslo liudijimų mokestis, o nepagalvojama, kad daugiau lėšų teks skirti nedarbo mažinimo programoms“, – sampro-tavo G.Romeika.

„Gudrūs mokės mažiau. Jei vals-tybė norėjo surinkti daugiau pinigų, turėjo įvertinti, kam palikti lengvatas. Ilgalaikiams bedarbiams lengvata ga-lėtų būti, bet ne tiems, kurie tik dienai tapo bedarbiais“, – įsitikinusi Lietu-vos smulkiojo ir vidutinio verslo tary-

bos pirmininko pavaduotoja, Alytaus krašto verslininkų asociacijos vadovė Dalia Matukienė.

Ji mano, kad verslo liudijimų mo-kesčio nereikėjo tiek padidinti, tada nebūtų paskatos apeiti įstatymus ir naudotis socialiai jautrioms grupėms teikiamomis lengvatomis.

Nuo gegužės – nauji apribojimai

Premjeras Andrius Kubilius yra viešai pareiškęs, kad patentinė smul-kiojo verslo forma Lietuvoje naudo-

jama ne vien pagal paskirtį. Su verslo liudijimais esą uždirbami milijonai, plėtojamas didmeninės prekybos verslas, pridengiami darbo santykiai ar kita samda, todėl pokyčiai būtini.

Smulkieji verslininkai jiems turė-tų ruoštis jau nuo gegužės pradžios. Verslo liudijimą įsigijusiems asme-nims nebus galima verstis didmeni-ne prekyba, o įmonėms jie galės par-duoti produkcijos ar suteikti paslaugų, už kurias gautos pajamos sudarys ne daugiau kaip 10 proc. metinės apy-vartos.

Vyriausybės principinė pozicija – verslo liudijimas turi būti skirtas tik smulkiesiems verslininkams veiklai su galutiniais vartotojais. Perparda-vimo ar subrangos atveju jiems tek-tų mokėti 5 proc. gyventojų pajamų mokestį.

Nuo šių metų pradžios verslo liu-dijimų turėtojams gerokai apribotos veiklos, susijusios su statybomis ir pa-talpų nuoma, be to, jie negali užsiim-ti žemės ūkio veiklai priskiriamomis veiklos rūšimis.

Į verslo liudijimą dabar galima įra-šyti tik vieną fi zinį asmenį, kuris pri-reikus gali pagelbėti verslo liudijimo turėtojui. Anksčiau buvo galima įra-šyti neribotą pagalbininkų skaičių. Yra ir daugiau pakeitimų.

„Juokinga, kai valdžia smulkiaja-me versle ieško šešėlinių pajamų, bet nenori susitvarkyti su viešaisiais pir-kimais, valdininkams mokamais prie-dais, priemokomis ir kt.“, – apgailes-tavo LSVPA pirmininkė.

Z.Sorokienė sutinka, kad verslo liudijimai netinka didmeninei pre-kybai, tačiau įsitikinusi, kad pakeltas mokestis ir numatyti apribojimai pa-kirs smulkųjį verslą.

„Dabar verslo liudijimų turėtojai paslaugas įmonėms gali teikti be jokių apribojimų. Jei liktų tik 10 proc. meti-nės apyvartos, iš jų būtų atimta rinkos dalis, o stambesniems verslininkams sumažėtų konkurencija. Smulkieji liks be darbo. Ar to Vyriausybė siekia?“ – retoriškai klausė LSVPA vadovė.

Turgaus prekiautojus gąsdina ke-tinimai nuo gegužės įvesti kasos apa-ratus dengtose turgavietėse. Jų ne-reikės prekiaujant lauko sąlygomis. Verslininkams neaišku, kas yra „lau-ko sąlygos“.

„Lietuvoje dauguma turgaviečių patalpų prilygsta lauko sąlygoms. Ten žmonės šąla, nėra inžinerinių komu-nikacijų“, – aiškino smulkiesiems verslininkams atstovaujančios orga-nizacijos vadovė.

Pasak Z.Sorokienės, kasos apara-tus įvedus pirmiesiems prekiautojams daug kas atsisakė verslo liudijimų.

Vienus myli, kitus išsunkia

LSVPA pirmininkei susidaro įspūdis, kad ši Vyriausybė užsimojusi sužlugdyti smulkųjį verslą.

„Blogiausia tai, kad priimami sprendimai neįvertinus ir neišanali-zavus, kokios bus jų pasekmės verslo ir socialinei aplinkai. Mes prašėme at-likti tokią analizę, tačiau jos nesulau-kėme. Kvietėme Vyriausybės atstovus apsilankyti rajonuose ir pasižiūrėti, kaip ten žmonės gyvena, kaip merdi turgavietės. Bet jiems, matyt, tai neį-domu“, – apmaudavo Z.Sorokienė.

G.Romeika įsitikinęs, kad lietu-viška verslumo skatinimo sistema ir lietuviškos sąlygos smulkiajam verslui yra atgrasios, o stambiesiems ir užsie-nio investuotojams – palankios.

„Stambaus kapitalo atstovai ge-rai uždirba gaudami tantjemų ir di-videndų. Jiems Lietuvoje sudarytos šiltnamio sąlygos. O darbo jėgos mo-kesčiai yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. Taip išsunkia smulkiuosius verslininkus, kad jiems sunku išgy-venti“, – dėstė Kauno rajono smul-kiųjų ir vidutinių verslininkų asocia-cijos direktorius.

Aktualijos

Valdžia gena į darbo biržas

Paskatins nelegalią veikląAlgirdas Butkevičius, Seimo Biudžeto ir fi nansų komiteto narys

Ekonominiu sunkmečiu reikėtų leisti žmonėms verslo liudijimus pirkti kuo mažesne kaina, kad jiems nereikė-tų mokėti socialinių išmokų ir kad jie galėtų dalyvauti darbo rinkoje. Turint omenyje prognozes dėl euro zonos šalių ekonomikos recesijos, kuri turės įtakos ir mūsų šaliai, verslui turėtų būti kuo mažiau suvaržymų. Manau, kad pabrangus verslo liudijimams pa-didės emigracija ir šešėlinė ekonomi-ka, kuri siekia apie 30 proc. bendrojo vidaus produkto. O Lietuvos gyvento-jų emigracija – didžiausia ES.

Stinga analizėsKęstutis Daukšys, Seimo Ekonomikos komiteto narys

Gyvenimas labai greitai parodys, ar reikėjo branginti verslo liudijimus. Dabar svarbiausias valstybės užda-vinys – sudaryti tokias sąlygas, kad kuo daugiau žmonių išgalėtų ir norė-tų mokėti mokesčius. Turėtų būti dife-rencijuojama, analizuojama ir įverti-nama, kurios veiklos galimos su vers-lo liudijimais, kurios – ne. Deja, anali-zės nesimato, nes tikslas vienas – su-rinkti kuo daugiau mokesčių.

Šalies Vyriausybei panaikinus 2011-aisiais galiojusias lengvatas, šiemet verslo liudijimų įsigijimo kaina grąžinta į 2010 m. lygį. Jie pabrango nuo 120 Lt iki 1 440 Lt metams.

Vyriausybė nusprendė, kad smulkiajam verslui ekonominis nuosmukis baigėsi,ir nuo šių metų pradžios dvylika kartų pabrangino mokestį už verslo liudijimus.

Turgaus prekiautojus gasdina ketinimai nuo gegužės įvesti kasos aparatus dengtose turgavietėse.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Pasak Z.Sorokienės, dabar daugiau-sia emigruoja darbo netekę ir dėl nepalankių sąlygų smulkiojo verslo šalyje imtis negalintys gyventojai.

balsas.lt nuotrauka

52012 m. sausio 11 d. • Nr. 3 (9126)Valstiečių laikraštis

Jau nuo 2012 m. sausio 16 d. pra-dedama įgyvendinti šiferio stogų keitimo programa. Pagal šią prog-ramą Lietuvos kaimų gyventojai, pasinaudodami Europos Sąjungos parama, gali pakeisti savo namų asbestinio šiferio stogų dangas. Šiai programai skirta 60 mln. Lt. Keičiantiesiems gyvenamųjų namų stogo dangas bus kompensuojama 50 proc. išlaidų, bet grąžinama ne daugiau kaip 10 tūkst. Lt.

Į ką reikia atkeipti dėmesį keičiant stogo dangą ir kokią dangą rinktis, pasakoja AB „Lytagra“ vadybininkas Nerijus Stankevičius.

Namo stogas – viena pagrindi-nių pastato dalių. Medžiagos ir dar-bo sąnaudos sudaro nemažą indivi-dualaus namo kainos dalį, todėl in-vesticijas į stogo dangą reikia labai rimtai apgalvoti.

Kodėl plieninė stogo dangaPlienas turi nepakeičiamų savybių:

jis yra tvirtas, lengvas, universalus ir lankstus, suteikia plačias galimybes estetinei statybai. Jį lengva derinti su kitomis medžiagomis, galima perdirb-ti ir panaudoti pakartotinai, todėl jis yra ekologiškas. Be to, plienas užtikri-na puikią ir ilgalaikę apsaugą.

RenovacijaDaugeliu atvejų suremontuoti ir

atnaujinti pastatą yra prasmingiau

negu jį griauti ir statyti iš naujo. Plie-nas – ideali remonto medžiaga kei-čiant stogus ir sienas. Panaudojant profi liuotus plieno lakštus galima pa-tobulinti ir atnaujinti pastatą, prail-ginti statinio tarnavimo laiką.

Ilgametė AB „Lytagra“ patirtis, bendradarbiavimas su partneriais užsienyje ir Lietuvoje, senų tradicijų išsaugojimas ir jų pritaikymas šiuo-laikinėmis sąlygomis leidžia pasiūlyti optimalius sprendimus.

Siūlome platų pasirinkimą koky-biškų ir ilgaamžių trapecinių plieninių sienų ir stogų dangų, kurios gali būti cinkuotos, dengtos poliesteriu arba plastizoliu, kuris yra ypač atsparus atmosferos ir fi ziniam poveikiams.

Siekdami pagreitinti užsakymų iš-pildymo terminą, gaminame profi -liuotą skardą „Lytagra 16+“, „Lytagra 18ST“ ir „Lytagra 18SN“.

Dėl universalaus dizaino „Lyta-gra 16+“, „Lytagra 18ST“ ir „Lytagra 18SN“ tinka tiek stogams, tiek sie-noms.

Šių dangų gamyboje naudojama skarda: cinkuota (Zn 275g/m²) arba dengta poliesteriu (25μ), užsakymai pagaminami per trumpą laiką.

Norintiesiems turėti grąžų, stilin-gą, ilgaamžį ir kokybišką gyvenamo-jo namo ar ūkinio pastato stogą, ga-miname vieną iš populiariausių stogų dangų – čerpių imitacijos stogų dan-gą iš įvairių spalvų polistirenu deng-tos skardos.

Įmonė gamina ir žemės ūkio pas-tatams, paukštynams, galvijų fer-

moms, transporto priemonių, agre-gatų pastogėms, sandėliavimo pa-talpoms, gamybiniams pastatams skirtas plienines lenkto profi lio dan-gas. „Lytagra16+Arka“ danga arki-niams sandėliams, angarams, are-noms dengti yra ilgaamžė praktiška ir ekonomiška.

AB „Lytagra“ siekia, kad skubantis pirkėjas galėtų įsigyti dangos tą pa-čią dieną, todėl sandėlyje, fi lialuose ir verslo partnerių prekybos centruose turime pakankamus kiekius kelių rū-šių profi liuotos cinkuotos ir polieste-riu dengtos skardos.

Pastaruoju metu ypač padidė-jo skaidrių permatomų stogo dan-gų paklausa. Pirkėjai, siekdami tau-pyti elektros energiją ir supratę, kad švieslangiai pastatams suteikia dau-giau saulės šviesos viduje dirbantiems žmonėms, laikomiems gyvuliams ar auginamiems augalams, pradėjo pla-čiau naudoti tokias dangas.

Siūlome įsigyti armuotą stiklo-plasto dangą, ji yra atspari ultravio-

letinių spindulių poveikiui, atlaiko nuo -40 0C šalčio iki +140 0C karščio. Šios dangos panaudojimo galimybės yra plačios: ją galima naudoti švies-langiams, sienų dangoms, pertva-rons, šiltnamiams, terasoms ir kt. Po-puliariausios bespalvės dangos, bet gaminame ir spalvotas permatomas dangas (geltonas, žalias, raudonas, mėlynas).

Plokštiems stogams dengti siūlo-me prilydomąją stogo dangą. Ieškan-tiesiems šiuolaikinio šiferio be asbes-to pasiūlysime banguotus pluoštinio cemento lakštus – tai itin atspari ir ilgaamžė stogo danga.

Paskubėkite, nes paraiškos keis-ti asbestines stogų dangas bus prii-mamos nuo 2012 m. sausio 16 d. iki kovo 30 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio minis-terijos Kaimo plėtros ir žuvininkys-tės programų departamento Teri-torinio paramos administravimo skyriuose.

AB „Lytagra“ specialistai padės užpildyti paraišką, suteiks konsul-tacijas paramos gavimo klausimais, padės sutvarkyti draudimo paslau-gas, optimaliai sukomplektuos vi-sas stogo dengimui reikalingas me-džiagas: lietaus vandens nuvedimo sistemą, plėveles, šilumos izoliaci-nes medžiagas, tvirtinimo elemen-tus ir kt., sudarys tiekimo grafi kus ir padės rasti sprendimą nenuma-tytais atvejais.

Rūpimais klausimais galima kreiptis:AB „LYTAGRA“ Vadybininkas Nerijus Stankevičius Tel. (8 37) 405 457 Faksas (8 37) 405 469 Mob. tel. 8 612 76 213 El. paštas n.stankevicius@lytagra.lt

Taip pat galite kreiptis į visus „Lytagros“ įmonių grupės prekybos centrus.

Aktualijos

„Lytagros“ paslaugos keičiant „Lytagros“ paslaugos keičiant asbestinę stogų dangąasbestinę stogų dangą

(Užs. 20)

6 2012 m. sausio 11 d. • Nr. 3 (9126)Valstiečių laikraštisAtmintis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Dabar netrūksta besišaipančių iš lietuvių kovos dėl Nepriklauso-mybės. Bandoma įteigti, kad is-torija ėjo savo keliu, o Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos gynimas 1991-ųjų sausį–rugpjūtį negalėjo istorijai padaryti jokios apčiuopia-mos įtakos: juk sovietų tankai šį pastatą per keliolika minučių būtų sulyginę su žeme.

Paradoksalu, tačiau šį teiginį paneigė Lietuvos nepriklausomy-bės priešininkai ir tai liudija nese-niai paviešinta Michailo Gorbačio-vo archyvų medžiaga.

Sovietus sustabdė kraujo baimė

Pagal vieną iš Aukščiausiosios Tarybos gynimo variantų 1991-ųjų sausį buvo numatyta pasipriešin-ti nors 10–15 minučių. Aukščiau-siosios Tarybos gynimo štabe buvo ir profesionalių karininkų, todėl jie gerai suvokė, kad atlaikyti sovietų karinių dalinių šturmo nepavyktų, juolab jeigu būtų šturmuojama tan-kais ar kariniais malūnsparniais. To-dėl buvo iškeltas kitas tikslas – pa-sipriešinti, parodyti pasauliui, kad mes nebenorime būti šeimininko, sėdinčio Kremliuje, valdoma banda. Ir šis tikslas buvo pasiektas. O Par-lamento gynimo verte dabar abejo-ja tie, kurie to neišgyveno, kurie ten nebuvo, kurie drebino kinkas šaltą ir kruviną 1991-ųjų sausį. Paradok-salu, tačiau kaip tik Sausio 13-osios vertę pabrėžia didžiausi mūsų Ne-priklausomybės priešai – SSRS po-

litinio biuro nariai ir paskutinis šios šalies valdančiosios bei vienintelės partijos generalinis sekretorius Mi-chailas Gorbačiovas. Išlikę politinio biuro posėdžių aprašymai yra atsa-kas bandantiems tikinti, kad lietuvių pastangos buvo nieko vertos. Taip, tankai galėjo Aukščiausiąją Tarybą

sulyginti su žeme, tačiau tai neįvyko kaip tik todėl, kad tame pastate buvo keli tūkstančiai gynėjų ir dar šimtai tūkstančių, kurie pasikeisdami prie jo budėjo. Sausio 13-ąją prie Vilniaus televizijos bokšto žuvus žmonėms Kremlius išsigando. Sovietai supra-to, kad puolant Aukščiausiąją Tary-bą būtų pralieta itin daug kraujo, o to kaip tik labiausiai bijojo ne tik gene-ralinis sekretorius, bet ir kai kurie ge-

nerolai. Tai patvirtina M.Gorbačiovo archyvų medžiaga.

Patirtis Sibire padėjo ginti Parlamentą

Ne kinkas drebinusieji, o tikrieji Parlamento gynėjai, 1991 m. sausį–

rugpjūtį budėję tuometėje Aukščiau-siojoje Taryboje, turėtų prisiminti tvirtą kaunietį Antaną Sadauską. 1991-aisiais Aukščiausiojoje Tary-boje darytose nuotraukose matyti šimtai maišų su žeme. Jie, jei būtų pulta, būtų padėję gintis ir apsaugo-ję nuo pavienių snaiperių kulkų. Ke-liolika maišų buvo užpildyta atvežtu smėliu, bet į daugumą maišų žemė buvo pilama pačioje Aukščiausiojo-

je Taryboje. Iš kur ta žemė? Nepa-gydoma liga sergantis Antanas jau neslepia – toji žemė į maišus buvo pilama iš tunelio, kurį, jam vadovau-jant, po Parlamento pamatais kasė keliolika vyrų. Tokių darbų patirties vyras įgijo Sibire, šachtose kasdamas auksą. Pasak jo, šį kartą dirbta aklai, vadovaujantis intuicija. Ir pavyko. Tiesa, ne visi Parlamento gynėjai žinojo apie kasamą tunelį, kuriuo, jei sovietų armija būtų puolusi, pa-skutinę akimirką iš Parlamento tu-rėjo pasitraukti šalies vadovai ir gyvi likę gynėjai.

Kodėl pasakoju apie šį sunkiai sergantį žmogų? Todėl, kad jis įvyk-dė labai svarbią užduotį ir už tai iki šiol niekas jam net nepadėkojo. Ta-čiau šio žmogaus širdis nesurambėjo, dėl daugelio negerovių jis nekeikia valstybės ir nesako, kad dėl gardes-nio valgio šaukšto mieliau būtų pa-sirinkęs nelaisvę.

Apie apgaulingus pasirinkimus

Neverta net stebėtis, kad artėjant Sausio 13-ajai kasmet vis labiau gal-vas kelia vadinamoji Penktoji kolona. Kas yra Penktoji kolona, iš kur kilęs šis pavadinimas?

Šis pavadinimas atsirado Ispa-nijoje 1936–1939 m. pilietinio karo metu. Penktąja kolona tada buvo pa-vadinti generolo Francisko Franko šalininkai Madride per jo apsiaustį 1936-aisiais. Pavadinimą pirmą kartą pavartojo F.Franką palaikęs genero-las Emilijus Mola. Tada per radiją jis pranešė madridiečiams, kad į miesto šturmą nusiųstas keturias jo armijos kolonas parems dar ir penktoji ko-lona – Madride esantys jo šalinin-kai. Taip šis pavadinimas pasklido po visą pasaulį ir šia prasme vartojamas iki šių laikų.

Todėl neturėkime iliuzijų – ki-tos šalies fi nansuojama ir visaip ki-

taip remiama Penktoji kolona ak-tyviai veikia ir mūsų valstybėje. Ji daro įtaką tvirtumo stokojantiems šalies piliečiams. Štai ir šįmet, tarsi atsitiktinai būtent Sausio 13-osios išvakarėse „Spinter tyrimai“ atliko apklausą ir padarė išvadą, kad net 70 proc. šalies gyventojų mieliau rink-tųsi ekonominę gerovę nei Lietuvos nepriklausomybę. Tiesa, taip pat nu-rodyta, kad 60 proc. Lietuvos vyrų

pasiryžę ginti savo šalį. Bet juk tokio pasirinkimo – Nepriklausomybė ir laisvė ar geras gyvenimas – nebuvo, nėra, nebus ir negali būti. Yra tik pa-sirinkimas – laisvė ar nelaisvė, geras ar blogas gyvenimas. Ir apskritai ne-laisvėje gyvenančiose šalyse prastas gyvenimo lygis, o ne laisvose. Be to, net jei ir labai norėtųsi grįžti į sovie-tų gerovės laikus, to padaryti nepa-vyktų, nes tokios šalies jau nebėra.

Tuščias istorijos lapas

Jaunoji karta apie 1991-ųjų įvy-kius gali sužinoti tik perskaičiusi ne-profesionalų aprašytus fragmentus ir pamačiusi vieną kitą dokumentinį fi lmą. Viso pasaulio dėmesio sulau-kusi drama nesudomino profesio-nalių rašytojų, kino fi lmų ar spek-taklių kūrėjų. Tačiau apmaudžiausia tai, kad naujausio šalies istorijos lapo neskuba užpildyti ir rimti istorikai. Kodėl? Laukiama, kol iš gyvenimo pasitrauks tų įvykių dalyviai ir liu-dininkai?

„Bijau, kad tyla bus amžina ir jau niekas neparašys visos istorijos apie Sausio 13-ąją, Medininkų tragedi-ją, kitus įvykius“, – liūdnai progno-zuoja vienintelis gyvas išlikęs Medi-ninkų tragedijos liudininkas Tomas Šernas.

Štai sausio pradžioje Lietuvos par olimpiniame komitete surengto-je spaudos konferencijoje „Dar kartą apie Sausio 13-ąją“ Lietuvos nepri-klausomybės akto signataras Kazi-mieras Motieka iškėlė versiją, kad istorikams trūksta kompetencijos, o gal yra ir savanaudiškų interesų, nes laikas iškreipia faktus, todėl ir lau-kiama. Pasak signataro, jei valstybė ir mokslininkai nenori imtis rim-tai analizuoti Sausio 13-osios įvy-kių, šią iniciatyvą galėtų paskatinti verslininkai, pasiūlydami fi nansinę paramą. Kodėl to nenori imtis vals-tybė? Nejaugi tokia analizė brangiai kainuotų? Ko gero, tikroji priežastis kita – dabartiniai valstybės vadovai 1991-aisiais prie valstybės atkūrimo nedaug prisidėjo arba buvo antraei-liai, nežinomi asmenys.

Pasak signataro Zigmo Vaišvilos, deja, neretai medaliais ir ordinais apdovanojami ne tie, kurie jų ver-ti. Jis stebisi, kad vienas iš svarbiau-sių Sausio 13-osios įvykių kaltininkų šiuo metu laisvai gyvena Vokietijo-je, o Lietuvos prokuratūra nedrįsta skelbti jo paieškos.

Niekas neatsako, kur dingo dide-lė dalis specialiųjų komisijų surink-tos medžiagos apie 1991-ųjų įvykius. Gal todėl ir atsiranda bandančiųjų kurti ne tikrąją, o sau palankią is-toriją.

Dabartiniai valstybės vadovai 1991-aisiais prie valstybės atkūrimo nedaug prisidėjo, todėl nėra suinteresuoti kurti tikrąją istoriją.

Niekas neatsako, kur dingo didelė dalis specialiųjų komisijų surinktos medžiagos apie 1991-ųjų įvykius. Gal todėl ir atsiranda bandančiųjų kurti ne tikrąją, o sau palankią istoriją.

Sausio 13-osios istorija dar neparašyta

Maišai su žeme būtų padėję gintis ir apsaugoję nuo pavienių snaiperių kulkų.

Jaunoji karta apie 1991-ųjų įvykius gali sužinoti tik perskaičiusi neprofesionalų aprašytus fragmentus. Viso pasaulio dė-mesio sulaukusi drama nesudomino profesionalių rašytojų, kino fi lmų ar spektaklių kūrėjų. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Aukščiausiojoje Taryboje gynėjai nuolat susitikdavo aptarti naujausių įvykių. Autoriaus nuotraukos

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl.

Šiuo metu „nuleistą“ Lietu-vos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą aplinkosaugininkai ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistai interpre-tavo skirtingai.

Jolita Žurauskienė

9 psl.

Pavyzdingi ūkininkai liko kvailio vietoje

Moters pasaulis

17 psl.

Įkurti bendruomenępaskatino noras padėti

18 psl.

Riešutai – ir maistas, ir vaistas

20 psl.

Nors šią žiemą žvejai galidžiaugtis didesniu stintų laimikiu nei pernai, paste-bima, kad šių žuvų labai sumažėję.

Marius Eidukonis

Stintų skonis gali liktitik prisiminimuose

14 psl.

Beveik devynerius metus trukęs JAV ir Irako karas nu-sinešė 162 tūkst. žmonių gy-vybių. Neradus masinio nai-kinimo ginklų, amerikiečiai džiaugsmingai pasitiko žinią apie teroristų grupuotės „Al-Qaeda“ lyderio Osamos bin Ladeno nužudymą. Ar dėl to tikrai reikėjo lieti kraują Arti-muosiuose Rytuose?

Vismantas Žuklevičius

Juodasis auksas išprovokavo karą Irake

Prieš stumbrus bejėgiaiPrieš stumbrus bejėgiaiKėdainių rajono ūkinin-kai vis garsiau kalba, kad reikėtų leisti šių gyvūnų medžioklę. Gamtininkai griežtai sako: „Ne“.

Jurgita Činkienė

Jei išalkote, bet neturite sąlygų ar laiko papietauti, užkrimskite riešutų. Šian-dien neabejojama, kad jie yra vienas sveikiausių už-kandžių.

Ieva Radzevičiūtė

Žūklė

„Trijų ežerų“ bendruome-nės pirmininkė siekia ne tik rūpintis žmonių gerove, bet ir suvienyti įvairių tautybių kaimo gyventojus.

Liepa Buitkutė

Užsienyje