Šeštadienis

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupui M.Sabučiui ir jo žmonai senųjų metų pabaiga ir naujųjų pradžia vis dar nušviesta Kalėdų stebuklo šviesos.

Moters pasaulis

• Žolininkė Jadvyga tiki, kad žmogaus savijautą kuria mintys ir maistas. Todėl žodį „myliu“ reikia kartoti nors ir tūkstantį kartų.

Ūkininkų žinios

• Kitais metais Panevėžyje pieno perdirbimo cecho staty-bas planuoja pradėti kooperatinė bendrovė, kuri nežinoma nei pie-no gamintojams, nei ŽŪM.

Bičių avilys

• Savo mintimis baigiantis 2011 metams su „Bičių avilio“ skaitytojais dalijasi Lietuvos biti-ninkų sąjungos prezidentas, prof. habil dr. Algirdas Skirkevičius.

Tėviškės šviesa

• Prienų r. Jiezno gimnazijos direktorė D.Bredelienė įsitikinusi, kad vienas svarbiausių jos tikslų – sukurti mokyklos dvasią.

2011 m. gruodžio 31 d., šeštadienis • Nr. 103–104 (9122–9123) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

Apie tai – 31 p. Apie tai – 10 p.

Kuo ypatingi buvo šie metai ir kokių tikitės 2012-ųjų?

(Užs. 170)

Apie tai – 2–3 p.

Jurgita ČinkienėVL žurnalistė

Dėl naujos žemės mokesčio tvarkos įpykę žemdirbiai šaukiasi Prezidentės pagalbos.Ūkininkai tvirtina, kad Seime

neseniai priimti Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai jiems nepa-lankūs. Naujo įstatymo rengėjai tai neigia, teigdami, kad jie norė-ję apmokestinti tik apleistos že-mės savininkus.

Gera buvo ankstesnė tvarka

Vadovaujantis naująja tvarka, nuo 2013 m. keičiasi mokesčio už žemę tarifas – vietoj 1,5 proc. teks mokėti nuo 0,01 iki 4 proc. Skirtumas ir tas, kad nuo šiol mokėti reikės ne nuo že-mės našumo balo, o nuo jos vertės. Pasak Lietuvos žemės ūkio rūmų pir-mininko Andriejaus Stančiko, tokia metodika yra neteisinga.

Naujo žemės mokesčio žabangos

Nukelta į 4 p.

Laimingų Naujųjų metų!Laimingų Naujųjų metų!

Šiandien VL su priedais:Lietuva sirgo ne vien tik krepšiniu

2011 m. Lietuvos sportui at-nešė ir pergalių, ir pralaimėjimų. Tačiau visi prisiminsime nacio-nalinės rinktinės pralaimėjimą makedonams Europos krepšinio čempionate ir gėdingą futbolo rinktinės žaidimą ištisus metus.

Atsarga su fejerverkais gėdos nedaro

Palydėdami senuosius metus dažnai susižalojame naudodami įvairius fejerverkus, petardas. Šiandien vakare dangų nušvies spalvotos iškilmių ugnys, kurios ne visiems sukels tik gerų emo-cijų ir prisiminimų.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

2011 m. gruodžio 31 d. • Nr. 103–104 (9122–9123)Valstiečių laikraštisAktualijos2

Mielieji,

Švilpte prašvilpė dar vieni metai ir vėl verčiame įvykių bei išgyvenimų išmargintos savo gyvenimo knygos puslapį. O ko-kia buvo mūsų kasdienybė, rū-pesčiai ir vargai, politinis bei vi-suomeninis gyvenimas, atspin-dėjome „Valstiečių laikraštyje“. Dėkojame ištikimiems skaityto-jams, aktyviai dalyvavusiems kuriant laikraštį. Jūsų nuomonė, pastabos ir kritika mums buvo labai svarbios siekiant išleisti visų lūkesčius tenkinantį leidi-nį. Žinome, kad tobulumui ribų nėra, todėl pažadame ir toliau ieškoti įdomesnių temų, objek-tyviai nušviesti aktualijas ar pa-teikti patarimų jus dominančiais klausimais.

Žmogų supanti aplinka verčia prisitaikyti, tik gaila, kad tampa-me ne geresni, bet šiurkštesni, nepakantūs vieni kitiems. Daž-ną graužia pavydas, valdo pyk-tis, kerštas. Tad tenka vis daž-niau prisiminti atsitiktinai per-skaitytus žodžius apie tai, kad šiais laikais išsaugoti žmogiš-kumą galima tik daug skaitant. Tai tarsi priešnuodis prieš be-protiškus valdžios sprendimus, sensacingus įvykius, skandalus. Tačiau spausdintas žodis daro-si vis brangesnis, daugeliui pa-prastų žmonių sunkiai įperka-mas. Nepigus laikraščio kelias pas skaitytoją verčia sunerimti ir mus, žurnalistus. Juk ne sau rašome. Tad esame dėkingi vi-siems mūsų laikraščio prenume-ratoriams, kuriems dėl mėgsta-mo leidinio galbūt tenka kažko materialaus atsisakyti.

Turėti visko, ko širdis geidžia, dar negalėsime ir 2012-aisiais. Tiek Lietuvos, tiek užsienio eko-nomikos ekspertai turtingesnių metų nežada. Nepaneigsi, gy-venti geriau norisi – ir ne kažka-da ateityje, bet jau dabar. Juolab kai matai, kad kažkas šalia pini-guose tiesiog maudosi. Tačiau iš tikrųjų – ne turtuose laimė. Dvasinių vertybių ir sveikatos net milijonus vartydamas ne-nusipirksi.

Tad kokios ateinančių metų prognozės būtų, nesustokime eidami pasirinktu keliu ir ne-praraskime vilties. Pozityvios mintys, optimizmas, humoras tegul būna varomoji naujųjų metų jėga.

Redaktorės žodis

Kuo ypatingi buvo šie metai

Praeinantys metai dar ilgai mums įsimins dėl Graikijoje kilusios ir Eu-ropoje išplitusios ekonomikos krizės, kuri darys įtaką viso pasaulio vysty-muisi. Tačiau galime ir pasidžiaugti: nepaisant mūsų Vyriausybės pastan-gų nepagelbėti, įmonės Lietuvoje su-gebėjo rinkoje išsilaikyti ir net pa-augti didindamos eksportą. 2011-ųjų neužmiršime ir dėl „Snoro“ banko žlugimo. Deja, nepavyko išvengti pa-nikos ir tai nuskambėjo tarptautinėse rinkose. Šį banką buvo galima daug anksčiau sutramdyti: juk fi nansinin-kai beveik atvirai diskutavo apie ban-ke brendusią krizę. Turime ir gerų naujienų – krizė valdžią privertė ma-žinti viešąsias išlaidas, nors to ne-norėta daryti iki paskutinės biudže-to tvirtinimo akimirkos. Kiekvienas ūkininkas žino, kad negalima suvar-toti daugiau produkcijos nei užaugi-ni. Iš esmės kaip tik dėl didelių vie-šųjų išlaidų ir kilo krizių daugelyje Europos valstybių.

Ekonomikos krizė privertė taupyti

Mindaugas Kluonis, politologas

Lietuvai pirmininkaujant Eu-ropos saugumo ir bendradarbia-vimo organizacijai, smarkiai pa-didėjo užsienio valstybių dėmesys Lietuvai. Įvyko net du JAV vals-tybės sekretorės Hillary Klin-ton vizitai. Šis dėmesys 2012 m. turėtų būti mažesnis. Tarptau-tinės politikos klausimai ypač svarbūs buvo vasarą, kai kilo di-plomatinis konfl iktas su Austri-ja dėl M.Golovatovo paleidimo, o Baltarusijoje pagal Lietuvos ir Lenkijos pateiktą informaciją buvo sulaikytas A.Beliackis.

Lietuvą kamavo nesutarimai su Lenkija dėl Švietimo įstaty-mo, ginčytasi dėl „Gazpromo“ dujų tiekimo ir pardavimo atsky-rimo (išaugo dujų kaina), o Visa-gino atominės elektrinės statybų projektas tebestringa.

Kitais, rinkimų, metais Vy-riausybė sieks išvengti drastiš-kesnių taupymo priemonių ir stengsis nukreipti dėmesį nuo ekonomikos problemų eskaluo-dama kitus klausimus (pavyz-džiui, ginčus dėl šeimos apibrė-žimo). Seimo rinkimus turėtų laimėti socialdemokratai, grei-čiausiai formuosiantys naują koa-licinę vyriausybę. 2012 m. pabai-ga turėtų būti sunki, nes tikėtina, kad valstybė, kaip ir 2008 m., gali likti be fi nansinių rezervų.

Sulaukėme daugiau dėmesio

Šiais metais nemažai pasie-kė mūsų medicinos mokslų srities specialistai: medikai atliko dešimtis unikalių ir tūkstančius itin sudėtin-gų operacijų, tarp jų ir širdies, rage-nos, inkstų, kepenų bei giminingų ir negiminingų donorų kaulų čiulpų transplantacijų. Pastaraisiais metais daugelyje šalies ligoninių sudarytos unikalios sąlygos diagnozuoti ir gy-dyti įvairias onkologines ligas bei jų sukeltas komplikacijas. Pirmąkart Baltijos šalyse šiemet buvo atliktos inkstų transplantacijos iš gyvo do-noro, esant nesuderinamoms krau-jo grupėms, sėkmingai pakartotinai transplantuotos kepenys onkolo-giniam ligoniui, atliktos unikalios kardiochirurginės onkologinės ope-racijos. VUL Santariškių klinikos – viena iš dviejų didžiausių ligoninių Lietuvoje – ne tik pralenkė kaimy-ninių šalių klinikas unikalių opera-

cijų skaičiumi, bet ir tapo pirmą-ja ligonine, kurioje atlikta pirmoji ir kol kas vienintelė operacija pa-saulyje, sėkmingai šalino didžiulius auglius naujagimiams, išgelbėjo ne vieną tūkstantį anksčiau pasmerk-

tais laikytų ligonių. Mūsų klinikų siekis – kuo daugiau operacijų atlik-ti be pjūvio. Tokių galimybių jau tu-rime, nes turime išskirtinių specia-listų ir medicinos įrangos. Tereikia ne stovėti vietoje, o veikti.

Išgelbėta tūkstančiai pasmerktų ligonių

Negalime skųstis šių metų der-liumi, nors ir čia nepraleidžiame progos padejuoti. Taip, trūksta lėšų: kultūra, deja, mūsų valstybei nėra prioritetas, nors būtent menininkai geriausiai ją reprezentuoja. Laimei, patys žmonės, net nelengvai vers-damiesi, kultūrai negaili pinigų. Tai rodo noriai perkamos knygos, žiū-rovų pilnos parodų, koncertų, te-atrų, kino salės. Lietuva mažytė, o kiek talentingų žmonių! Kassavai-tinėje TV kultūros laidoje „Durys atsidaro“ nesutalpiname visų tau-tiečių, šiais metais pelniusių tarp-tautinius apdovanojimus, prestiži-

nes premijas. 2011-ieji, man regis, buvo ypač turtingi geros muzikos. Tarptautinis M.K.Čiurlionio pia-nistų konkursas, globojamas Mūzos Rubackytės, E.Nekrošiaus „Otelo“ premjera Valstybiniame akademi-niame operos ir baleto teatre, kur sužibėjo Sigutė Stonytė ir Vaidas Vyšniauskas... Neeiliniu literatūros įvykiu tapo Kristinos Sabaliauskai-tės romanas „Silva rerum. II“, kino – fi lmas „Tadas Blinda. Sugrįžimas“.

Galbūt čia neišvengta provincia-lumo, kino štampų, tačiau ar ši lie-tuviška juosta negaivina jaunosios kartos tautinio orumo? „Kokia ta

Lietuva graži, gaila būtų ją palik-ti“, – po seanso kalbėjo jaunuoliai. Taip, ne visi jauni menininkai ran-da čia vietą, ne vienas pasijunta ne-reikalingas, tačiau kažkas juk turi šokti ir kordebalete, groti ir orkes-tre, ir eiliniai kuria kultūrą. Džiu-gu, kad daugėja kultūros mecenatų. Štai JAV net nėra kultūros ministe-rijos, menus ten išlaiko turtingi pri-vatūs asmenys. Ir pas mus vis dau-giau koncertų, konkursų, kultūros projektų remia ar globoja privatūs asmenys, bankai, advokatų konto-ros. Taigi į 2012-uosius žvelgiu su pamatuotu optimizmu.

Kultūros derliumi metai skurdūs nebuvo

Rimvydas Jasinavičius, Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos katedros profesorius, LR ūkio ministro visuomeninis patarėjas, pirmosios LR Vyriausybės pramonės ministras

Lolita Sutkaitienė, LRT kultūros laidų kūrėja ir prodiuserė

Aleksandras Laucevičius, Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikų generalinis direktorius, profesorius

2011 m. gruodžio 31 d. • Nr. 103–104 (9122–9123)Valstiečių laikraštis Aktualijos 3

ir kokių tikitės 2012-ųjų?

2011-ieji buvo sunkūs ir gana įtempti, todėl optimizmo mažai. Mes neatsisakėme pieno pardavimo automatų prekybos centruose, bet naudos iš to mažai. Labai nesino-rėtų atsisakyti tokio ūkyje pagamin-to pieno pardavimo būdo ir nuvilti ištikimiausių pirkėjų. Nors žmo-nės kalba, kad jiems svarbi produk-to kokybė, natūralumas, šviežumas, tačiau patirtis parodė, kad vartoto-jams dabar svarbiausias dalykas – kaina. Tuo įsitikinome pabranginę pieną. Taip privalėjome pasielgti, nes pastaruosius metus jo nebran-ginome, o prekybos centruose jis vis

brango. Gal ir daugiau žmonių no-rėtų ir galėtų pirkti kokybišką pro-duktą, bet akivaizdu, kad jie nėra tikri dėl ateities. Paklausius progno-zių ir matant valdžios veiksmus, op-timizmo nelieka.

Kitiems metams didelių planų nekuriame. Norėtųsi, kad visiems būtų geriau, kad atsirastų naujų idėjų. Tikimės, jog ir toliau bus įgy-vendinamas kooperatyvo „Pienas LT“ projektas – naujos kooperati-nės pieno perdirbimo įmonės sta-tybos. Konkurentai labai stengia-si tai sukliudyti, bet, manau, jiems nepavyks.

Didelių planų nekuria

Lietuvoje daugėja gražiai tvarko-mų ūkininkų sodybų. Didžiuojuo-si savo vyru Virgilijumi, kuris visą mūsų šeimą užkrėtė grožio kūrimo manija. Įgyvendinę vieną sumanymą, imamės kito. Mums labai svarbu, kad gražu ir tvarkinga būtų visoje valdoje. Jei gyveni kaime ir užsiimi daržinin-kyste ar kuo kitu, tai nereiškia, kad galima tuo pasiteisinti ir klampoti per purvą. Prie mūsų gamybinių pa-

talpų visur išasfaltuota, nuo ankstyvo pavasario žydi gėlės.

Šią vasarą kieme ant akmens ap-gyvendinome vieną drakonų giminės atstovą – nagingo Žemaitijos kalvio rankų darbo driežą. Tad tikimės, kad kiti metai bus tokie, kokių reikia vi-siems žemdirbiams: be sausrų, liūčių, kitų negandų. O jei dangus nebus maloningas, sau ir kitiems linkime kantrybės bei optimizmo.

Nereikia klampoti per purvąIlona Kuprevičienė, ūkininkė, gražiai tvarkomos sodybos savininkė

Eugenijus Tijušas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas

Vertindamas praėjusius metus, galiu pasidžiaugti, kad atsakingai vykdoma medžioklė duoda gerų rezultatų. Lietuvos giriose padau-gėjo žvėrių, todėl medžiotojai gali džiaugtis ir laimikiais. Vienintele „karčia piliule“ šiais metais tapo maža sumedžiojamų vilkų kvota, tačiau viliuosi, kad per artimiausius metus viskas pasikeis. Norėčiau, kad ateinančiais metais išvengtu-me katastrofų tiek gamtoje, tiek politikoje ir toliau tęstume savo nuosekliai vykdomą veiklą. Mus, medžiotojus, džiugina ir tokia nešalta žiemos pradžia. Praėjusios šaltos ir itin snieguotos žiemos buvo pragaištingos smulkesniems gyvūnams, o ši žiema leidžia tikė-tis, kad maži šerniukai, elniukai ir kurapkiukai lengviau išgyvens.

Jei žvelgtume objektyviai ir be emocijų, galėčiau pasakyti, kad pra-ėję metai verslui buvo visiškai nie-kuo neišsiskiriantys, eiliniai. Pavyz-džiui, Europą kamavo euro krizė, kuri mūsų visiškai nepaveikė. Nebu-vo nei karų, nei didelių gamtos kata-klizmų. Jei kalbėtume tik apie verslą, tai net ir „Snoro“ banko nacionali-zavimas smarkiai ekonomikos nepa-veikė. Aišku, buvo galima anksčiau įžvelgti pavojų „Snorui“, bet buvęs Lietuvos banko valdybos pirminin-kas Reinoldijus Šarkinas nesiėmė prevencinių priemonių ir laiku ne-suvaldė „Snoro“ krizės. Dabar mes renkame informaciją ir viliamės, kad tikroji „Snoro“ nacionalizavimo is-

torija pasieks visuomenę. Tai – atei-ties darbai. Dar svarbu yra tai, kad valdžia verslininkams faktiškai ne-kliudė dirbti, o tai, manyčiau, – dar vienas praėjusių metų bruožas. Gal-būt Vyriausybei pernai reikėjo veng-ti nederamos retorikos smulkiųjų verslininkų atžvilgiu, kai buvo įves-ti kasos aparatai. Juk ne visi ten va-gys, kaip bandė pateikti Vyriausybė. Kas dėl 2012-ųjų, tai mes, verslinin-kai, sieksime, kad aukštųjų techno-logijų projektai būtų fi nansuojami iš vadinamųjų rizikos kapitalo fondų. Tai – vienintelė priemonė, galinti padėti Lietuvos mokslininkams ir verslininkams įsitvirtinti globalioje ekonomikoje.

Metai sportininkams tikrai buvo geri. Visi planuoti renginiai įvyko, užsibrėžti tikslai pasiekti. Ko dau-giau norėti? Žinoma, pagrindine problema, kaip ir visuomet, išlieka lėšų trūkumas, kuris tiesiogiai atsi-liepia ir apdovanojimų dydžiams, ir teisėjavimo kokybei, bet verkšlenda-mi nieko nepakeisime. Svarbu dirb-ti ir būti nusiteikus optimistiškai. Džiaugiuosi, kad Lietuvai pavyko puikiai organizuoti Europos krepši-nio čempionatą, didžiuojuosi ir pa-sisekusiomis seniūnijų sporto žai-dynėmis, kurios sulaukė nemenko

populiarumo visoje Lietuvoje. Jau dabar žmonės klausinėja, ar kitąmet jos įvyks, tad galiu drąsiai pasaky-ti, kad jos bus. Žvelgiant į praėju-sius metus, labiausiai liūdina, kad dėl emigracijos sumažėjo sportuo-

jančio jaunimo, tačiau maloniai nu-teikia faktas, kad apskritai visuome-nės požiūris į kūno kultūrą ir sveiką gyvenseną gerėja. Žmonės atsisako žalingų įpročių ir renkasi sportą, o tai labai gerai.

Verslui metai – eiliniaiDanas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius

Šie metai mums buvo ypač dar-bingi. Aktyviai dalyvaujame ir vyk-dome „Leader“ programą, kuria pa-gal patvirtintas integruotas kaimo plėtros strategijas siekiama padėti kaimo gyventojams gerinti gyveni-mo kokybę bei ekonominę gerovę. Šiais metais rengėme didelės vertės projektus, kuriems įgyvendinti reikia gerokai daugiau darbo bei dėmesio. Džiaugiuosi, kad Lietuvos kaimas pamažu keičiasi: jame daugėja at-naujintų ir įrengtų objektų, atsiran-da įvairių amatų centrų. Žinoma, norėtųsi, kad viskas vyktų greičiau, bet svarbiausia, kad judame į priekį. Visas administracinis darbas, pro-

jektų rengimas pagrįstas savanoriška veikla, todėl džiugu, kad atsiranda žmonių, kurie to imasi. Deja, jaučia-si, kad entuziazmo žmonės turi vis mažiau. Nepaisydami to, nuoširdžiai vienas kitą palaikome ir stengiamės eiti į priekį.

Kitais metais aktyviai rengsimės naujam laikotarpiui (2014–2020 m.). Galvosime programas, numatysi-me prioritetus. Vienas iš jų tikrai bus skirtas skurdui kaime mažinti. Atsiras galimybė gauti dar daugiau lėšų. Įvairias programas fi nansuoti galės ne tik Kaimo plėtros ir žemės ūkio fondas, bet ir kiti fondai. Ban-dysime tuo pasinaudoti.

Kaimas pamažu gražėjaGuoda Burokienė, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė

Džiugina žvėrių gausa

Žalingus įpročius keičia sportasBronislavas Vasiliauskas, asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas

Laisvūnas Valikonis, Panevėžio rajono pieno gamintojas

4 2011 m. gruodžio 31 d. • Nr. 103–104 (9122–9123)Valstiečių laikraštis

„Nors akcentuojama, kad yra įdiegti saugikliai ir numatytas per-einamasis laikotarpis, tačiau neri-mas kyla. Sakykim, greta žemdir-bio valdų koks nors turtingas ponas įsigijo žemės ir įrengė prabangų golfo aikštyną. Arba netoliese yra ežeras. Tokios žemės vertė iš karto kyla. Tačiau žemdirbiui tai mažiau-siai rūpi – juk jo žemės derlingu-mas nuo to nepadidės. Todėl, mūsų nuomone, žemdirbiai turėtų mokėti mokesčius nuo žemės našumo, kaip buvo iki šiol“, – „Valstiečių laikraš-čiui“ sakė A.Stančikas.

Anot jo, ne visai aišku, kas tu-rės sumokėti už žemės vertės nu-statymą. Ar tai bus daroma iš jos savininkų kišenės, ar už tai sumo-kės valstybė?

„Tuo tarpu žemės našumo balai jau nustatyti, yra nusistovėjusi tvar-ka“, – sakė pašnekovas.

Įstatymas – dėl apleistų žemių

Tiek pirmininkui, tiek žemdir-biams kelia nerimą ir padidintas maksimalus tarifas. Nors naujasis įstatymas iš esmės buvo kuriamas tam, kad būtų pažaboti apleistų že-mių savininkai, tačiau nėra garanti-jų, kad jis nepalies ir sąžiningų žem-dirbių.

Kokį tikslų žemės mokesčio ta-rifą nustatyti, spręs kiekvieno ra-jono savivaldybė. Ūkininkai sune-rimę – vieša paslaptis, kad rajonų, ypač mažesnių, savivaldybės tokius mokesčius gali dėlioti ne tik pagal žemės vertę, bet ir pagal asmenines simpatijas ir antipatijas, priklauso-mybę politinėms partijoms.

„Pati idėja daugiau apmokestinti apleistų žemių savininkus yra gera. Tačiau kam reikėjo sukurti tokį grandiozinį įstatymo mechaniz-mą?“ – svarstė A.Stančikas.

Žemdirbių nuomone, kur kas paprasčiau buvo naujuoju įstaty-mu kilstelėti tarifą būtent apleistų žemių savininkams, o ne nustatyti naują tvarką visiems. Juk stengda-miesi į savo rajono biudžetą surinkti kuo daugiau lėšų savivaldybių tary-

bų nariai gali pasinaudoti jiems su-teikta galimybe ir žemės mokesčius padidinti savo nuožiūra.

Visi surikiuoti į vieną eilę

Įdomu ir tai, jog naujieji tari-fai savivaldybių tarybų nariams leidžia elgtis ir atvirkščiai – su-mažinti mokestį apleistų že-mių savininkams. Mat įstatymas

negarantuoja tokiems savinin-kams jokio didesnio mokesčio.Tiek apleistų žemių savininkai, tiek sąžiningi ūkininkai surikiuoti į vieną eilę. Kad tokia galimybė eg-zistuoja, nepaneigė ir Seimo Kai-mo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis.

„Teoriškai taip gali būti – savival-dybės apleistų žemių savininkams gali taikyti mažesnį tarifą. Tačiau

tikrai nemanau, kad realiai savival-dybės priiminėtų tokius sprendi-mus“, – sakė E.Pupinis.

Pagrindinis kriterijus – našumo balas

Teigdamas, kad naujasis įstaty-mas buvo būtinas, E.Pupinis kartu pripažįsta, kad prie jau priimto įsta-tymo dar reikės padirbėti.

„Žemės mokestis žemdirbiams kilti neturėtų, o kai kuriais atvejais jis net turėtų mažėti. Kaip teko girdėti iš kai kurių savivaldybių atstovų, ta-rybos nariai tikrai žemdirbiams ne-taikys aukšto tarifo.

Manyčiau, jog reikėtų diskutuoti ir dėl skaičiavimo metodikos. Žemė ne-gali būti vertinama tik pagal jos ver-tę, žemdirbiams pagrindinis vertini-mo kriterijus turėtų būti jos našumo balas“, – sakė E.Pupinis. Anot parla-mentaro, šiuo metu Lietuvoje yra apie 400 tūkst. ha apleistos žemės ūkio pa-skirties žemės. Jos savininkai dažniau-siai tie, kurie tinkamu laiku susipirko žemę ir dabar laukia sėkmingo in-vestuotojo. Tai – bloga patirtis, mat Lietuvoje laisvų žemių trūksta, todėl ji turi būti naudojama.

E.Pupinis atmetė žemdirbių prie-laidas, kad naujasis įstatymas priim-tas paskubomis. Anot komiteto pir-mininko, jis buvo rengiamas dvejus metus.

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjun-gos pirmininko Jono Talmanto, šią savaitę į išplėstinį prezidiumo posėdį susirinkę ūkininkai nutarė įstatymo rengėjams siūlyti Seimui teikti poįs-tatyminius aktus.

„Visų pirma derėtų nustatyti mak-simalų 50 litų tarifą už hektarą (įsta-tyme yra numatytos 100 litų „lubos“). Taip pat siūlome tiksliau apibrėžti, kas yra apleista žemė. Ir svarbiausia – apmokestinant žemę pagrindinis kri-terijus turėtų būti ne jos vertė, o na-šumo balas“, – sakė J.Talmantas.

Aktualijos

Žemdirbiams kelia nerimą padidintas maksimalus tarifas. Naujasis įstatymas buvo kuriamas tam, kad būtų pažaboti apleistų žemių savininkai, tačiau nėra garantijų, kad jis nepalies ir sąžiningų žemdirbių.

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Namuose su šeima ir bičiuliais Vyksiu į pajūrį

Keliausiu į šiltuosius kraštus Prie eglės savo mieste

Kur ketinate sutikti Naujuosius metus?

5 proc.

8 proc.

83 proc.

4 proc.

Ūkininkai sunerimę, kad rajonų, ypač mažesnių, savivaldybės mokesčius gali dėlioti ne tik pagal žemės vertę, bet ir pagal asmenines simpatijas. Egidijaus Giedraičio nuotrauka

Jaunatis.Saulė teka 8.42, leidžiasi 16.01.

RytojŠiandien Poryt

Šeštadienio naktį krituliai numatomi jau daugelyje rajonų, snigs. Paskutinę metų die-ną pasnigs daugiausia rytiniuose rajonuose. Naujųjų išvakarėse kritulių neturėtų būti. Šią parą eismo sąlygos bus sudėtingos, daug kur susidarys plikledis. Oro temperatūra naktį bus nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos. Dieną temperatūra svyruos nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 laipsnių šilumos. Naujametė naktis numatoma rami ir be kritulių. Pūs silpnas šiaurės vakarų vėjas. Bet smarkiau pašals, susidarys plikledis. Sausio 1-oji taip pat bus rami, be kritulių. Naktį temperatūra svyruos nuo 1 iki 6 laipsnių šalčio, die-ną – nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Pirmąją 2012-ųjų savaitę žiemiškų orų dar nesulauksime. Jau pirmadienį šalį pasieks galingo Atlanto ciklono debesys. Prasidės krituliai, atodrėkis ir sustiprės pietų vėjas. Panašu, kad nepastovūs, darganoti ir dau-giausia šilti orai bus ir sausio pradžioje.

orai.lt, VL inf.

Dieną: -3 +2°

Naktį: -1 -6°

Dieną: -1 +3°

Naktį: -2 -3°

Dieną: -3 +2°

Naktį: -1 -6°

Žemė turi būti naudojama racionaliaiAudrius Petkevičius, Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento direktorius

Žemė, kaip šalies nacionalinis turtas, turi būti naudojama racionaliai. Deja, šiuo metu dalis žemių yra apleistų. Taip pat susiklostė padėtis, kad šiuo metu galiojantis Žemės mokesčio įstatymas iš esmės jau neatitinka šiandienos po-reikių – jis yra neproporcingas, žemė socialiai nevienodai apmokestinama. Kadangi nebuvo tinkamo ir veiksmingo teisinio mechanizmo, kuris paskatintų žemės savininkus ir naudotojus tikslin-gai naudoti žemę, manome, kad viena iš priemonių skatinant spręsti apleis-tos žemės plotų mažinimo problemą – įstatymu patikslinti nuostatas dėl že-mės mokesčio.Kaip naujasis įstatymas palies žemdir-bius? Nuo 2013 m. žemės mokestis bus skaičiuojamas nuo žemės vidutinės rin-kos vertės, apskaičiuotos pagal žemės verčių žemėlapius, arba, atskirais atve-jais, nuo individualiu vertinimu nusta-tytos rinkos vertės. Konkretų žemės mokesčio tarifą nu-statys savivaldybės taryba. Įstatymas savivaldybių taryboms suteikia teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti že-mės mokestį arba visai nuo jo atleis-ti - tas galioja ir apleistos žemės savi-ninkams. Tinkamai prižiūrimai žemės ūkio pa-skirties žemei (išskyrus apleistą) bus papildomai taikomas vidutinės rinkos vertės mažinimo koefi cientas 0,35. Steigiant ūkininko ūkį trejus metus yra atleidžiama nuo žemės mokesčio.Nustatyta, kad penkerių metų pereina-muoju laikotarpiu žemės mokesčio dy-dis žemės savininkams, tinkamai pri-žiūrintiems žemės sklypus, nedidėtų daugiau nei 20 proc. ankstesnių metų mokėto žemės mokesčio dydžio.

Kol kas sunku spėliotiJonas Stanevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas

Nenoriu būti blogas pranašas, bet neti-kiu, kad realiai dirbantiems žemės ūkio paskirties žemę mokestis nekis. Nau-jojo mokesčio už žemę autoriai tvirti-na atvirkščiai – jų teigimu, žemdirbiai mokės tiek pat, kaip ir iki šiol. Kaip bus iš tikro – paaiškės įsigaliojus naujajai mokesčio skaičiavimo tvarkai.Kaip pristato naujai skaičiuojamo že-mės mokesčio autoriai, didžiausias teisės akto privalumas yra kryptinga kova su netinkamai žemę dirbančiais asmenimis. Tačiau man tokie teiginiai nesuprantami – dabar Administraci-nių teisės pažeidimų kodekse numa-tyta administracinė atsakomybė už apleistą žemę.Jei mums neužtenka galių tinkamai nubausti pažeidėjus, tikrai ne pats ge-riausias būdas keisti įstatymą tam, kad juos nubaustum.

Naujo žemės mokesčio žabangos Atkelta iš 1 p.

52011 m. gruodžio 31 d. • Nr. 103–104 (9122–9123)Valstiečių laikraštis Verslas

Tomas Savickas

Naujųjų metų išvakarėse Lietu-vos Aukščiausiasis Teismas (LAT) padės tašką rezonansinėje byloje, kurioje Prancūzijos bendrovė „Com-pagnie Industrielle de Pelleteries C.A.“ ir Šveicarijos įmonė „Mayer & Cie AG“ siekia iš žinomos Lietuvos verslininkės Nijolės Veličkienės pri-siteisti apie 15 mln. Lt skolą.

Verslininkę prirėmė prie sienos

Civilinėje byloje ieškovai teigia, kad 15 mln. Lt skola susidarė 1998–2002 m., kai individualią įmonę „Ni-jolė“ turėjusi N.Veličkienė iš „Compa-gnie Industrielle de Pelleteries C.A.“ ir „Mayer & Cie AG“ iš pradžių pa-siskolino apie 600 tūkst. JAV dolerių.

Nors Lietuvos apeliacinio teis-mo nuosprendis civilinėje byloje yra įsiteisėjęs, galutinį tašką šioje byloje gruodžio 29-ąją padės LAT.

„Valstiečių laikraštis“ minėtą bylą detaliai aprašė dar lapkričio 23 d., bet tada nepavyko pasikalbėti su pa-čia N.Veličkiene.

„Kaip gali 9 metus vykti teismo procesai, kai nėra originalių doku-mentų, kuriuose nėra nei ieškovo, nei atsakovo parašų? Kaip gali tik po 8 metų išaiškėti, kad originalų visiškai nėra ir nebus, nes ieškovo atstovai net nedrįsta paklausti ieš-kovo apie sąskaitas? Tai kaip atsi-rado šių sąskaitų kopijos byloje ir kas jas patvirtino? Neįsivaizduoju, kokiu būdu gali vykti bylinėjima-sis“, – svarstė verslininkė.

Pabrėžtina, kad 2003 m. Vil-niaus apygardos teismas išreiškė abejones sąskaitų kilme, todėl ieš-kovų ieškinį atmetė.

Moters teigimu, teisėsauga ne-skuba išsiaiškinti „Compagnie In-dustrielle de Pelleteries C.A.“ ir „Mayer & Cie AG“ pateiktų sąs-kaitų faktūrų autentiškumo.

Du kartus Vilniaus miesto apy-linkės prokuratūra atsisakė pradė-ti ikiteisminį tyrimą, nors Vilniaus apygardos teismas suabejojo užsie-niečių pateiktų sąskaitų kilme ir ra-gino prokurorus tuo pasidomėti.

Tyrimą patikėjo prokurorei

Garsi verslininkė stebisi, kad Lie-tuvos teisėsauga kažkodėl aklai tiki užsieniečiais, o lietuvius laiko kaltais vien todėl, kad jie – lietuviai.

Moteriai kyla daug abejonių, ko-dėl iki Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo Vilniaus miesto proku-

rorai netyrė dokumentų klastoji-mo fakto.

„Ikiteisminį tyrimą jie pradė-jo tik tada, kai praėjo trys dienos nuo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, o prieš paskelbiant nuosprendį buvo pakeista teisė-jų kolegija, per bylos nagrinėjimą suabejojusi tų sąskaitų tikrumu. Tai ką žmogui galvoti ir kaip to-liau pasitikėti teisėsauga?“ – svarstė N.Veličkienė.

Taip pat nesuprantama, ko-

dėl 2011 m. birželio 28 d. Lietu-vos apeliacinis teismas ne ieškovus, o N.Veličkienę įpareigojo įrodyti „Compagnie Industrielle de Pelle-teries C.A.“ ir „Mayer & Cie AG“ dokumentų tikrumą.

„Man priteisti milijonai, kad aš neįrodžiau, jog sąskaitos suklasto-tos“, – stebėjosi N.Veličkienė.

Ji įtaria, kad šalies teisinėje sis-temoje glaudžiai bendradarbiauja prokurorai ir advokatai, besipelnan-tys iš panašių bylų.

„Valstiečių laikraštis“ išsiaiškino, kad abu kartus atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo doku-mentų klastojimo priėmė Vilniaus miesto apylinkės prokurorė Vita Ge-dvilienė.

Dar keisčiau yra tai, kad V.Ged-vi lienei Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra patikėjo ir vadovauti ikiteisminiam tyrimui.

Nesunku nuspėti, kokia linkme vyksta tyrimas, kai ta pati proku-rorė anksčiau priėmė nepalankius N.Veličkienei sprendimus.

Teismuose verslininkę gynu-si advokatė Danutė Puzirauskienė neabejoja, kad jei prokurorai būtų ėmęsi ikiteisminio tyrimo anksčiau, civilinėje byloje laimėtoja būtų pri-pažinta Lietuvos verslininkė.

„Jei tai (ikiteisminis tyrimas) būtų pradėta anksčiau, esu giliai įsitikinusi, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis būtų buvusi visai kitokia“, – sakė D.Puzirauskienė.

Dvylika juodvarnių skolų sparnais

Lietuvos apeliacinis teismas, na-grinėdamas N.Veličkienės skun-dą, savo nutartimi atnaujino procesą. 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje rašo-ma: „Teisėjų kolegija procesinio spren-dimo priėmimo stadijoje nustatė, kad nagrinėjamoje byloje esantys įrody-mai, sąskaitos, prekių deklaracijos, jose užfi ksuoti duomenys prieštaringi ir pirmosios instancijos teisme prieštara-

vimai nepašalinti. Kelia abejonių „Ma-yer“ 1998 m. birželio 18 d. sąskaitos, išrašytos N.Veličkienei, vertimo tiks-lumas. Apeliantės požiūriu, ieškovai pateikė suklastotų sąskaitų. Todėl tei-sėjų kolegijai kyla abejonių dėl ieškovų pateiktų sąskaitų juridinės galios.“

Sąskaitose nesutampa datos, adresatai ir netgi pinigų sumos.

Kai kurios sąskaitos išrašytos skirtingai nuo 2 iki 5 variantų. Įvai-rioms sumoms išrašytų tokių sąskai-tų yra net 12.

Pavyzdžiui, viena sąskaita už 1 mln. JAV dolerių išrašyta 1998 m. liepą pagal 1998 m. gruodžio balan-są. Daug sąskaitų buvo išrašyta tuo metu, kai UAB „Nijolė ir partneriai“ dar neveikė. Kai kurios sąskaitos iš-rašytos net prieš 1,5–2 m.

Kaip teismai gali priimti sprendi-mus neturėdami originalių sąskaitų?

Ieškovų interesų gynėjai teisi-ninkų kontoros LAWIN advoka-tai Vitoldas Kumpa ir Rytis Paukš-tė anksčiau teigė, kad N.Veličkienė yra pripažinusi skolą ir visais būdais mėgina išvengti atsakomybės.

„Visa tai – melas. Nesu pasirašiusi jokių sąskaitų, pasižadėjimų dėl skolų grąžinimo, nes tos skolos tiesiog neeg-zistavo, – kalbėjo žinoma verslininkė. – Net jei ten būtų buvę 100 tūkst. Lt, tų skolų nepripažinčiau. Tas „sąskaitas“ pamačiau tik teisme.“

Kailių verslo tarpininkas: „Niekas tokių kreditų nesuteikia“

Žinomas verslininkas Rolandas Skopas, kuris atkūrus Lietuvos nepri-klausomybę buvo vienas stambiausių prekybininkų kailiais, stebi, kaip vyks-ta bylinėjimasis tarp N.Veličkienės ir jos buvusių verslo partnerių.

„Su šveicaru Verneriu Mercba-cheriu neturėjau jokių verslo reikalų, bet, kiek prisimenu, jis buvo vienas turtingiausių žmonių, nuolat fi nan-savusių kažkokius verslo projek-tus, – pasakojo R.Skopas. – Tačiau net neabejoju, kad tie N.Veličkienei pateikti ieškiniai už 26 milijonus litų yra visiškai nerealūs.“

Pašnekovas aiškino, kad anuo-met niekas Lietuvoje negalėjo pre-kiauti tokiais kiekiais, kokie mini-mi byloje.

„Net man, buvusiam vienu di-džiausių tarpininkų bei prekiavusiam tarp Europos ir Rusijos, niekas ne-suteikdavo tokių kreditų, tokių pini-gų nesu regėjęs, – sakė R.Skopas. – Tokiomis sumomis tuomet galėjo prekiauti tik kinai arba turkai, bet tikrai ne eilinė Lietuvos kailių siuvy-kla, kuri net ne prekiauja, o užsiima kailinių siuvimu.“

Be to, pasak R.Skopo, niekas net dabar nesuteikia tokių kreditų.

„Būna, kad jei nori gauti kailių už milijoną litų, tai pirmiausia turi įneš-

ti užstatą ne mažiau kaip 30 proc. iš savų pinigų, o kitą kartą kredituos tave tik tada, kai grąžinsi pinigus. Visa ta istorija su Nijole man kelia daug įtarimų“, – tikino jis.

Verslininkas taip pat priminė, kad visi pinigai turi būti pagrįsti do-kumentais, pradedant sąskaitomis faktūromis ir baigiant PVM dekla-racijomis Valstybinei mokesčių ins-pekcijai, dokumentacija muitinei.

VMI: „Galioja tik pasirašytos sąskaitos“

N.Veličkienė neneigė, kad ben-dradarbiavimas su „Compagnie In-dustrielle de Pelleteries C.A.“ ir „Mayer & Cie AG“ prasidėjo 1994 m. ir truko kelerius metus.

„Praėjus kiek laiko tapome ži-nomi kailių verslo sferoje, tad pasi-rinkome bendradarbiavimą su ki-tais partneriais, kurių dėka atsivėrė naujos verslo perspektyvos. Kadaise šveicarai dirbdavo su sabalo kailiais, o šiuo metu tokią veiklą vykdo tiktai vienintelė „Nijolė“. Tad neatmes-čiau, kad po tokių posūkių ir pra-sidėjo kerštas, pavydas“, – pasakojo verslininkė.

N.Veličkienės interesams at-stovaujantis advokatas Algimantas Kliunka sakė, kad šiuo metu nuo pro-kurorės V.Gedvilienės priklauso, ar N.Veličkienė bus pripažinta nuken-tėjusiąja. „Tai leistų mums susipažin-ti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, o įrodinėti dokumentų tikrumą tektų ne N.Veličkienei“, – teigė jis.

Valstybinės mokesčių inspek-cijos (VMI) atstovas Darius Buta „Valstiečių lairkaščiui“ aiškino, kad ir šiuo metu, ir iki 2004 m. sąskai-toms faktūroms taikomi tie patys reikalavimai.

„Pripažįstamos sąnaudos gali būti grindžiamos dokumentais, turinčiais visus buhalterinę apskaitą reglamen-tuojančių teisės aktų nustatytus pri-valomus apskaitos dokumentų rekvi-zitus, – teigė D.Buta. – Tarp jų yra ir ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; aps-kaitos dokumento data; ūkinės ope-racijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška, ūkinės operacijos turinys.“

Sąskaita turi būti pasirašyta, nu-rodant ir pasirašiusio asmens vardą bei pavardę.

„Man priteisti milijonai, kad aš neįrodžiau, jog sąskaitos suklastotos“, – stebėjosi N.Veličkienė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Daugybė sąskaitų išrašyta tada, kai UAB „Nijolė ir partneriai“ dar nė neegzistavo, t. y. 1,5–2 m. iki įmonės įsteigimo.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Teismuose verslininkę gynusi advokatė Danutė Puzirauskienė neabe-joja, kad jei prokurorai būtų ėmęsi ikiteisminio tyrimo anksčiau, civili-nėje byloje laimėtoja būtų pripažinta Lietuvos verslininkė.

Žinomi prekybininkai kailiais teigia, kad Nijo-lei Veličkienei priteista skola surašyta lyg ša-kėmis ant vandens.

Originali skola neoriginaliais dokumentais

6 2011 m. gruodžio 31 d. • Nr. 103–104 (9122–9123)Valstiečių laikraštis

Saulius Stoma

Prieš pat Naujuosius suėjo 14 die-nų terminas, per kurį tariamo ar tikro tariamų ar tikrų pedofi lų medžiotojo, keistomis aplinkybėmis žuvusio ar nužudyto Drąsiaus Kedžio dukrelė turi būti perduota motinai. Atrody-tų, kas čia tokio? Teisinį ginčą laimė-jo viena iš konkuruojančių pusių – mama. Kėdainių teismo sprendimą reikia vykdyti ir nusiraminti. Savai-me viskas susitvarkys.

Susitvarkys? Susitvarkytų, jei šio-je istorijoje nebūtų tiek klaustukų ir protu nesuvokiamų dalykų. Joks pa-saulio rašytojas dar nėra sukūręs pa-slaptingesnio siužeto, kuris niekaip negali pasiekti atomazgos ir vis pil-dosi naujais pribloškiančiais vin-giais.

Sakytume, kaip įdomu, jei šio kraupaus trilerio svarbiausias perso-nažas nebūtų labai reali septynmetė mergaitė. Ir jei visas valstybės apa-ratas nesisuktų viena kryptimi – kad tiesa kuo ilgiau neišaiškėtų. Ir kad maža mergaitė būtų toliau drasko-ma į visas puses, tarsi kokia žiauraus likimo įkaitė.

Taigi klausimai, klausimai, klau-simai... Ir jie yra tokie, kad gali iš vi-daus susprogdinti valstybę.

Pedofi lijos byla bus pradėta na-grinėti iš naujo, o galimos pedofi li-jos aukos likimas sprendžiamas, tarsi kažkas degtų. KODĖL?

KODĖL Kėdainių teismas, ku-rio ankstesnis sprendimas atiduoti mergaitę motinai jau buvo vieną kar-tą panaikintas, pasirinko tokį keistą metą ir tokį trumpą terminą? Teis-mas kalba ne kažkokio teisėjo, o vals-tybės vardu. Tad KODĖL valstybė nepasirūpino, kad mama, kuriai ati-duodamas vaikas, gyventų normalų visavertį gyvenimą, turėtų darbą, sau-gią aplinką ir bent jau dalį to, ko rei-kia laimingai vaikystei? Juk visiems

akivaizdu, kad nežinia kur gyvenanti, ką veikianti ir nuo kokių grėsmių pa-reigūnų būrio saugoma mama nėra pakankamai geras variantas.

Matyt, teismas manė, kad dabar-tinė mergaitės aplinka yra dar blo-gesnė. Kuo remiantis taip nuspręsta? Ar į šią skandalingiausią bylą gilinosi garsiausi Lietuvos vaikų psichologai? Ne, jie tik postringauja laikraščiuose, iš tų pačių laikraščių semdami infor-maciją. Mergaitės jie nematė, kaip jos nėra mačiusi ir savo nuomonę reikšti nesigėdinti vaiko teisių ap-saugos kontrolierė.

Bylą tiria vieni anonimai. Ir savo lemtingas nuomones reiškia taip pat anonimiškai. Viskas fragmentiška ir iki šleikštumo formalu. Žmonių čia tarsi nėra. Ir tarsi ne žmonių likimai būtų dedami ant svarstyklių.

Įvairios bylos ir tyrimai klaidžio-ja atskiruose labirintuose. Ir atrodo, niekas jų nesieja. Nors visiems aki-vaizdu, kad pedofi lijos byla ir teisė į vaiką yra neatskiriami dalykai. Kė-dainių teismui tai pasirodė nesvar-bu. KODĖL?

Kas tai? Ar tik primityvus, nors ir labai žmogiškas kerštas juos išba-rusiai ir balta varna tapusiai kolegei, ar kažkas gerokai baisiau? Juk spren-dimas yra ne tik nelogiškas teisine prasme, bet ir visiškai nejautrus mer-gaitės atžvilgiu.

Dabar mergaitė prieš jos norą bus prievarta išplėšta iš įprastos aplin-kos, iš gimtųjų (!) namų ir atiduota į nežinią. Seneliai, tą pačią mokyklą lankantis pusbrolis, draugai – viskas liks praeityje ir viską reikės kurti iš naujo. Ir vien todėl, kad būtų paten-kinta motinos teisė į vaiko nuosavy-bę? Ar tikrai vien todėl?

Iš šiltos aplinkos (taip, aš ten bu-vau ir susidariau tokią nuomonę – aut. past.) mergaitė išplėšiama ir siunčiama nežinia kiek truksiančiai vienatvei su mama, kuri net nega-li ar nenori pripažinti, kad kažkada jos dukrai yra nutikę baisių dalykų. Ir kas dabar gali pasakyti, koks sprendi-mas bus pedofi lijos byloje ir kaip dar pasisuks ši tamsi istorija? Tad KO-DĖL negalima palaukti? KODĖL mergaitė turi būti paimta kaip tik dabar? Be tikro jos noro ir streso?

Niekas negali atsakyti ir į daugelį kankinantį klausimą, ar tikrai mer-gaitė liks Lietuvoje. Atrodo, kažkas šito labai nenorėtų. KODĖL?

Ar Kėdainių teisėjai ir kiti parei-gūnai nėra skaitę Vaiko teisių kon-vencijos? Ar Lietuvoje tikrai niekas atsakingas nežino, kad civilizuotame pasaulyje jau senokai vaiko teisė į sau-gią aplinką yra aukščiau nei tėvų tei-sės į vaikus? Ir KODĖL nuolat gir-dime keistai šioje istorijoje angažuotų pareigūnų, psichologų bei teisės pro-fesorių teiginius, kad net ir blogiausia mama yra geriau nei globėja?

Koks didelis kontrastas tarp pir-mosios ir antrosios šv. Kalėdų dienos. Ką tik su angelais giedojome: „Gar-bė Dievui aukštybėse, o žemėje ra-mybė jo mylimiems žmonėms“, ką tik buvome pasilenkę prie Betliejaus Kūdikėlio, o šiandien, antrąją Kalė-dų dieną, mums jau skaitoma istori-ja apie neapykanta alsuojančią minią ir akmenis, kuriuos žmogus pakelia nuo žemės ne tam, kad juos įmūrytų į pastato pamatus, bet kad sviestų juos į kitą, visiškai nekaltą žmogų.

Tas žmogus kaltas tik tiek, kad tiki į Betliejaus Kūdikį ir skelbia jį. Kaltas, kad tiki ne į Romos imperatorių, ne į kurį nors pagonių garbinamą stabą, bet į įsikūnijusį žmogaus kūne, gi-musį Betliejuje, priešų nukryžiuotą, prisikėlusį ir dangun įžengusį Jėzų Kristų.

Kas gimdo neapykantą? Tai la-bai aktualus klausimas, nes nūdienos gyvenimas yra pilnas neapykantos.

Ji tarpsta tarp partijų, politikų, tarp nusivylusių laisve, tarp sutinkančių kliūtis karjeros kelyje, tarp pavydinčių kitiems geresnio gyvenimo, tarp nu-skriaustų ir kitur. Kai kas neapykan-tą ir žmonių susipriešinimą specialiai kursto ir siekia savo tikslų. Besiriejan-čius lengviau nugalėti.

Buvo toks žmogus, vardu Leni-nas, kuris buvo garbinamas kaip die-vas ir kuris milijonus žmonių įtikino, jog reikia nekęsti visų, kurie gyvena geriau už proletariatą. Tie geriau gy-venantieji buvo net ne turtuoliai, bet darbštūs, savo prakaitu šį tą susitau-pę ir susikūrę žmonės. Leninas skelbė sulyginsiąs visus ir padarysiąs laimin-gus, ir kažkodėl krikščionybę laikė di-deliu kliuviniu, jos nekentė.

Nuo pirmųjų Kalėdų pradėju-si keliauti Kristaus Evangelija tapo jėga, kuri keitė žiaurų pasaulį, nes vertė iš pagrindų keistis kiekvieną, kuris ją priėmė. Kristaus Evangelija įsakmiai reikalavo kaip brolį priim-ti kiekvieną žmogų. Nuo pirmųjų amžių Evangelija sparčiausiai pli-to tarp silpniausių žmonių. Tačiau ji mokė ne neapykantos, bet meilės. Mokė blogį nugalėti ne kitu blogiu, o meile. Dėl to neapykantos „apašta-

lui“ Leninui Kristus buvo nepaken-čiamas konkurentas, todėl ir planavo krikščionybės laidotuves. Neatsitik-tinai po Spalio revoliucijos cerkvės masiškai buvo uždarinėjamos, degi-namos ir griaunamos, o stačiatikių dvasininkai šaudomi ir siunčiami į Solovkas. Ten atsidūrė ir arkivysku-pas Teofi lius Matulionis, po Spalio revoliucijos tarnavęs tikintiesiems Rusijoje.

Tačiau nereikia stebėtis, jei ir šiandien pastebime kunkuliuojančią neapykantą Kristui ir jo Bažnyčiai. Bažnyčia yra pašaukta griauti vel-nio darbus ir kurti Dievo karalystę žmonių širdyse, šeimose ir visuome-nėje. Todėl ji dažnai tampa suklupi-mo akmeniu siekiantiems užvaldyti žmonių sielas.

Kiek neapykantos Bažnyčia už-sitraukia, gindama gyvybę ir šeimą, pasisakydama prieš alkoholio rekla-mą ir Lietuvos žmonių, ypač jauni-mo, skandinimą alkoholyje ir kvai-šaluose!

Šiomis šv. Stepono garbei skiria-momis Mišiomis Kauno arkivyskupi-joje užbaigiame Dievo Gailestingu-mo metus. Jų tikslas buvo atsigręžti į gailestingąją Dievo meilę ir jos švie-

soje pasitikrinti, kiek pasinaudojame šia Dievo dovana. Diakonas Stepo-nas net mirdamas meldėsi: „Viešpa-tie, neįskaityk jiems šios nuodėmės!“ (Apd 7, 60)

Vienas žurnalistas manęs paklausė: ką nuveikėte per Dievo Gailestingu-mo metus? Kūčias valgiau Partizanų gatvėje esančioje „Carito“ valgykloje su 150 Kauno varguolių. Už durų jų laukė dar tiek pat. Jeigu pasakytume, kad Bažnyčia nebuvo abejinga vargin-giausiems mūsų broliams ir seserimis, nemanau, kad tai būtų atsakymas. Ir anksčiau mums rūpėjo silpniausieji. Ir anksčiau padėjome šimtams tūkstan-čių varguolių gauti Europos Sąjungos skiriamą paramą. Atsakymas į klau-simą, kas pasiekta Dievo Gailestin-gumo metais, glūdi giliai kiekvieno žmogaus širdyje.

Ko nepadarėme Dievo Gailes-tingumo metais, bandysime dary-ti 2012-aisiais. Šiemet daugiau ap-mąstėme gailestingąją Dievo meilę, ateinančiais – labiau susitelksime į tai, ką Dievo meilė gali sukurti silp-name žmoguje. Lietuvos vyskupai 2012-uosius paskyrė mūsų tautiečiui Palaimintajam arkivyskupui Jurgiui Matulaičiui, kuris Kristaus mokyklo-je išmoko didelio gerumo, kantrybės, ištikimybės ir susivaldymo. Palaimin-tasis ištvėrė daug sunkumų ne tik iš Bažnyčios priešų, bet net iš dvasinin-kų, kuriems ne visuomet buvo priim-tini jo sprendimai.

Savaitės komentaras

Betliejus ir akmenysVyriausioji redaktorėMeilė Taraškevičienė

Administratorė (8 5) 210 0110 Atsakingasis sekretoriusRimantas Dovydėnas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0080

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė (8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0082

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJEVismantas Žuklevičius (8 5) 210 0092

SPORTAS, ŽVEJYBAMarius Eidukonis 8 640 25 652

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Jurgita Činkienė 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

INTERNETINIS PORTALAS

Vyr. redaktorė Lilija Valatkienė (lilija.valatkiene@valstietis.lt) Vyr. redaktorės pavaduotojas Tadas Vasiliauskas (tadas.vasiliauskas@valstietis.lt)

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 10 sp. lan kų. Ti ra žas 28 612 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1555–1556. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklama (8 5) 210 00 31pardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110

Homilija pasakyta 2011 m. gruodžio 26 d. paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje užbaigiant Dievo Gailestingumo metus.

Mergaitės tragedija. Kodėl?

(Užs. 608)

Komentarai

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

11 psl.

Argentinos sostinėje Buenos Airėse vykusiame 42-ajame kongrese dalyvavo bitinin-kai daugiau nei iš šimto pa-saulio valstybių. Į kongresą nuvykusi Lietuvos delega-cija turėjo ko pasimokyti iš Argentinos bitininkų.

Sigitas Uselis

33 psl.

Pietų Amerikoje bitininkai buriasi į kooperatyvus

Moters pasaulis

7 psl.

Geriausiai gydo meilė sau

8 psl.

Naujiesiems ruoškitės iš anksto

Tėviškės šviesa

25 psl.

Prienų r. Jiezno gimnazijos direktorė Dalia Bredelienė „Valstiečių laikraščio“ žur-nalistams teigė, kad vienas svarbiausių jos tikslų – su-kurti mokyklos dvasią.

Bernardas Šaknys

Mokyklos dvasią kuriajos bendruomenė

15 psl.

Praėjus taip lauktoms Ka-lėdoms, vėl pasineriame į kasdienybės rutiną, dažnai nė neišgirdę tikrosios jų siųstos žinios. Tačiau Min-daugui Sabučiui ir jo žmo-nai Vilmai senųjų metų pa-baiga ir naujųjų pradžia vis dar nušviesta Kalėdų ste-buklo šviesos.

Milda Vilikanskytė

Dievo meilės priminimas

Dėl pieno grumtynės aštrėjaDėl pieno grumtynės aštrėjaKitais metais Panevėžyje pieno perdirbimo cecho statybas planuoja pradėti 10 mln. Lt paramą užsitikri-nusi kooperatinė bendrovė, kuri nežinoma nei pieno gamintojams, nei Žemės ūkio ministerijai.

Vida Tavorienė

Jei Naujuosius metus sutik-site savo namuose su arti-maisiais ir draugais, teks pasirūpinti vaišėmis. Nesi-imkite gaminti įmantrių ir sudėtingų patiekalų, nes tokiu atveju prie viryklės ar orkaitės gali tekti stovėti iki pat vidurnakčio.

Ieva Radzevičiūtė

Turi mūsų vardas įtakoslikimui ar ne – tikėjimoklausimas. Tačiau tėvai,suteikdami vaikamsvardą, turi elgtisatsakingai.

Milda Vilikanskytė

Šeštadienis

Bičių avilys