84

Jurisprudencija, 2005, t. 64(56); 8491

PREZIDENTO VETO STABDI IR ATSVAR SISTEMOJE: EFEKTYVUMO TEORINS IR PRAKTINS PRIELAIDOS

Doc. dr. Gediminas Mesonis

Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Konstitucins teiss katedra

Ateities g. 20, 08303 Vilnius

Telefonas 271 45 46

Elektroninis patas gedmes@mruni.lt

Pateikta 2005 m. balandio 21 d. Parengta spausdinti 2005 m. balandio 29 d.

Pagrindins svokos: prezidento veto, stabdi ir atsvar mechanizmas, valdi padalijimas, valstybs valdymo forma, veto modelis.

S a n t r a u k a

Straipsnyje nagrinjami valstybs vadovo galiojimai vetuoti parlamento priimtus statymus.

Straipsnio pradioje apvelgiamas ir analizuojamas teorinis paveldas, pagrindiantis toki galiojim reikalingum ir apibriantis skirting veto modeli pranaumus ir skirtumus. Analizuojant veto kaip reikming stabdi ir atsvar sistemos dal straipsnyje nagrinjamas tiek teisinis, tiek politologinis problemos aspektas. Antrojoje straipsnio dalyje gvildenama konkrei valstybi Jungtini Amerikos Valstij, Pranczijos Respublikos, Vokietijos Federacins Respublikos, Jungtins Karalysts bei dauge-lio Vidurio ir Ryt Europos valstybi vadov ir parlament veto galiojim specifika, atskleidiami Lietu-vos Respublikos Prezidento veto galiojimai. Treiojoje straipsnio dalyje vl grtama prie teorini pro-blematikos klausim. ia svarstomas veto modelio kokybs klausimas siekiama apibrti kriterijus, kuriais vadovaujantis bt galima atsakyti kylanius klausimus. Straipsnio pabaigoje daromi api-bendrinimai ir formuluojamos ivados.

Tiek racionalus mstymas, tiek ir Dievo bal-sas mums sako, kad vienintelis ir galutinis valdios tikslas yra visuomeninis gris.

Philips Payson

I. Prezidento veto: teorinis pagrindas

Svoka veto1 yra lotynikos kilms ir reikia draudiu. Pati odio veto semantika lyg ir nepalieka galimybi diskutuoti jame gldi sprendimo galutinumas, nekeiiamumas. Taiau istorijos raidoje i svoka pltojosi kartu su teisiniais santykiais. tai epospolitos seim istorijoje egzistavusi liberum veto (laisvojo veto) teis neabejotinai gali bti laikoma absoliuia. Jokia atsvar sistema tuomet galiojusioje valdi srangoje jai nebuvo numatyta, o tai, dalies istorik nuomone, buvo viena i valstybs lugimo slyg. i liberum veto teis galiojo iki 1791 m. gegus 3 d. Konstitucijos pri-mimo. Panaia nenuginijama veto teise nepritarti popieiaus kandidatrai naudojosi ventosios Romos imperatorius. O tai Vokietijos Imperijos (18151866) nars naudojosi limituoto veto teise, kuri veikdavo valstybs nari kiekyb ir centrins valdios valia. Galimyb vieniems parlamento r-mams nepritarti kit rm sprendimams teorijoje taip pat vadinama veto teise. Jungtinse Amerikos

1 Veto the right to refuse to allow something to be done, especially the right to stop a law from being passed or a decision from being taken: r. Oxford Advanced learners Dictionary. Oxford University Press. Oxford, 2000. P. 1440.

85

Valstijose ir daugelyje kit ali numatyta teism teis pripainti teiss aktus antikonstituciniais var-dijama teisminiu veto.

Viena i pagrindini parlamento funkcij yra statym leidyba, o btent valstybs vadov galio-jimuose pasirayti ir skelbti parlament priimtus teiss aktus yra teorin ir praktin prielaida to neda-ryti t. y. vetuoti parlamento priimtus statymus ir grinti juos i naujo svarstyti. Anglosaks teisinje literatroje plaiai vartojama vykdomosios valdios veto (executive veto), nors inoma ir prezidenti-nio veto svoka. Nacionalinje doktrinoje (teiss, politologijos) nra nusistovjusio vieno termino ia vartojami prezidento veto, suspenzyvinio veto terminai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra vartojs atidedamojo veto svok [1]. Visus iuos terminus sieja j turinio panaumas. ia visur kalbama apie prezidento valstybs vadovo galias nepritarti parlamento priimtam statymui. statym promulgacijos1 teis yra tradicinis valstybs vadovo galiojim rankis. Kokia bebt valstybs valdymo forma, koks bebt teisinis politinis reimas, valstybs vadovas skelbia statymus, jo paraas yra tas galutinis formalumas, kuriam esant statymas pradeda galioti. Neabejotina, kad statym promulgacijos teis, jos turinys kito gaudamas skirtingas raikos formas. Absoliutizmo epochose statymo promulgacijos ir primimo subjektas daniausiai bdavo tas pats. Tik stiprjant parlamentarizmui Anglijoje ir kitose Europos valstybse, teis priimti statymus isiko-vojo tautos atstovyb parlementas. Taiau ir tuomet, kai tiek teorija, tiek teisini santyki praktika neabejojo dl parlamento teiss priimti statymus, teis paskelbti parlamento priimt statym liko valstybs vadovui. Daugelyje valstybi tokie valstybi vadov galiojimai tra tradicijos, sietinos su pagarba pirmajam alies asmeniui, ilaikymas.

Veto galiojimais besivadovaujantis prezidentas (valstybs vadovas) tam tikra apimtimi gali da-lyvauti statym leidybos, t. y. j turinio korekcijos, procese. Ne veltui prezidento veto neretai vardi-jamas treiaisiais statym leidybos institucijos rmais [2]. Panaudotas veto parlamento priimtiems aktams gali (o gal trt !) priversti parlament keisti savo nuomon, statym leidiamj institucij dertis derinant skirtingas pozicijas dl statym turinio siekiant abipusi kompromis. Tad vertinant iuo aspektu prezidento (vykdomosios valdios) veto yra stabdi ir atsvar konstrukcijos elementas. Be to, ie galiojimai parlamentams tiesiogiai ir netiesiogiai rodo prezidento ginties ir puolimo gali-mybes. Tad tokie galiojimai, j tvirtinimas konstitucijoje ir skirta priversti paisyti (derinti pozicijas, ie-koti kompromis) ios institucijos nuomons. Todl galime teigti, kad veto galiojimai taip pat yra b-das ireikti visuomeniniam interesui, jeigu jis neatsispindi parlamento priimto statymo turinyje. Pre-zidentas tampa paskutiniu subjektu, galiniu nepasiraydamas statymo mginti apginti visuomenin interes, jeigu jo pasigenda parlamento priimtame statyme.

Taiau veto galiojimai nra ir negali bti (stabdi ir atsvar mechanizmo kontekste) absoliu-ts. Tai iliustruoja ms jau minta doktrinoje (ypa politini moksl srityje) egzistuojanti svok, api-briani valstybs vadovo veto, vairov. Tai ir suspensyvinis, atidedamasis, silpnasis, stipru-sis veto. Jau toki termin gausa rodo, kad i veto teisin galia nra tapati. Stabdi ir atsvar si-stema numato parlamentui galimyb veikti prezidento veto, pakartotinai priimant valstybs vadovo vetuotus statymus. Tad prezidento veto galios tikrasis turinys gldi ir parlamento galiojimuose, api-brianiuose veto veikimo slygas.

Taiau ar veto institutas yra privalomasis, btinasis, nepakeiiamasis stabdi ir atsvar mechanizmo elementas? A. Hamiltonas Federalist ratuose, analizuodamas stabdi ir atsvar mechanizmo problematik, neabejojo, kad veto gali bti naudojamas kaip blog statym prevencija, taiau spjo, kad is instrumentas gali bti naudojamas destruktyviai prietaraujant, stabdant visuomenei reikalingus ir gerus statymus.2 Todl natralu, kad egzistuoja nemaai demokratini valstybs valdymo form, kuriose mginta paalinti galimyb piktnaudiauti veto galiojimais nesu-teikiant valstybs vadovams joki veto galiojim. Taiau ir tokiose valdi srangos modeliuose egzistuojanios stabdi ir atsvar sistemos yra gana veiksmingos, utikrina tarpinstitucin darn. Todl galime teigti, kad prezidento veto galiojimai nra nei privalomi, nei vieninteliai stabdi ir atsvar sistemos elementai. D. S. Lutzas pabria, kad yra didel gausa stabdi, kiekvienas j turi savo reikm ir papildo vienas kit [3, p. 156166]. Tad veto galiojimai nra savaime pakankami, j prasmingumas ir efektyvumas gali bti vertinamas tik kaip stabdi ir atsvar sistemos integrali grandis.

1 Promulgation to announce a new law or system officially or publicly: r. Oxford Advanced learners Dictionary. Oxford University Press. Oxford, 2000. P.1014.

2 It may perhaps be said that the power of preventing bad laws includes that of preventing good ones; and may be used to the one purpose as well as to the other: r. Hamilton A. The Federalist papers No. 73. New York: A Mentor Book, 1999. P. 411.

86

Kaip jau minta, skirtingose valstybse prezidentinio veto galiojimai yra labai nevienodi, tad pavelkime, kaip jie gyvendinti praktikoje Jungtinse Amerikos Valstijose ir kai kuriose Europos valstybse.

II. Prezidento veto turinys: tarptautinis ir nacionalinis kontekstas

Jungtins Amerikos Valstijos, Pranczijos Respublika, Vokietijos Federacin Respublika, Jungtin Karalyst. Amerikietika konstitucins teiss mokykla sukr tvirt teorin stabdi ir atsvar sistemos pagrind. Federalist ratuose, Filadelfijos konstituciniame kongrese buvo isamiai gvil-denamos veiksmingo valdi padalijimo modelio problemos. Tad nenuostabu, kad Jungtini Ameri-kos Valstij Konstitucijoje valdi padalijimas suderintas su efektyvia stabdi ir atsvar sistema Jungtiniu Valstij prezidentas turi konstitucinius galiojimus vetuoti Kongreso priimtus statymus.

ioje alyje galiojanti stabdi ir atsvar sistema (JAV Konstitucijos 7 skyrius) [4, p. 497] nu-mato stipr prezidento veto, nes jam veikti reikia ne maiau kaip dviej tredali dalyvaujani pos-dyje (esant kvorumui) Atstov rm nari bals daugumos. Panai tvarka ir Senate, kur priimti prezi-dento vetuot statym galima tik dviej tredali bals dauguma. Jeigu statymo projektui pritaria ir Senatas, jis tampa statymu nepaisant prezidento prietaravim [5, p. 57]. Reikalavimas kvalifikuotos (dviej tredali) bals daugumos veto galiojimus daro reikmingus, nes surinkti nurodyt kvalifi-kuot bals daugum polikai gana sudtinga. Jau nusistovjusi konstitucini teisini santyki prak-tika rodo, kad tokiomis aplinkybmis sudaromos bendros (prezidento ir parlamento) komisijos, kurios priverstos surasti kompromis, tik kuriam esant atsiranda galimyb statym padaryti galiojant. To-kiomis galiomis noriai naudojosi JAV prezidentai. tai prezidentas Grantas (Ulysses S. Grant) ia teise pasinaudojo 93 kartus, prezidentas Klevelandas (Grover Cleveland) 584, o Ruzveltas (Franklin D. Roosevelt) net 635 kartus. Reiganas (Ronald Reagan) statym vetavo tik 78 kartus. Kaip jau buvo minta, vienas i veto tiksl yra blog statym prevencija. Taiau vetuojamo statymo kokybs klausimas gali bti sprendiamas tik subjektyviu lygmeniu (prezidentas sprendia, ar jis vetuotinas). Todl bt nepagrsta vertinti prezident (valstybs vadov) darbo kokyb pagal vetuot statym skaii. Mintoji statistika gali geriau atskleisti skirting prezident politinio aktyvumo aspekt, bet ne parlamento leidiam statym kokybs ar prezidento darbo kokybs klausim.

Pranczijos Respublikos prezidentas taip pat naudojasi veto galiojimais, taiau jie kiek kitokie nei Jungtini Amerikos Valstij prezidento. Pranczijos valstybs vadovo veto teis veikiama nesu-dtinga parlamentine procedra. Nors Pranczijos Respublikos Konstitucijos 10 straipsnis skelbia, kad prezidentas turi galimyb pareikalauti i parlamento, kad jis i naujo svarstyt statym, taiau veto yra veikiamas paprastja parlamento nari bals dauguma. Ne veltui ie Pranczijos prezidento galiojimai teisinje literatroje vienareikmikai vardyti silpnuoju veto [6, p. 3135]. Natralu, kad gali kilti klausimas, kodl prezidentinis veto, veikiamas ne kvalifikuota parlamento nari bals dau-guma, turt bti vertintinas kaip silpnasis veto? Kalbant apie parlamento funkcijas kaip svarbiausi reikia paminti statym leidyb. Akivaizdu, jog tik esant parlamentinei daugumai galima statym lei-dyba, tik esant parlamentinei daugumai vyriausyb gali turti pasitikjim, taigi ir galiojimus veikti. Ordinariniams (paprastiesiems) statymams priimti nebtina kvalifikuota parlamento nari bals dau-guma. O konstitucini teisini santyki praktikoje natralu, kad formuojasi ir egzistuoja parlamentin dauguma, kuri lemia statym leidybos proceso skm ir palaiko vykdomosios valdios (vyriausybs) veikl. Egzistuojanti parlamentin dauguma yra normali parlamento veiklos bsena, todl ta pati dau-guma, kuri ireikia pasitikjim vyriausybe, kuri priima statymus, visuomet gali veikti prezidento veto pakartodama procedr dar kart.

Vokietijos Federacinje Respublikoje ir Jungtinje Karalystje egzistuojaniose skirtingose valstybs valdymo formose (respublika ir monarchija) numatyti labai panas valstybs vadovo veto galiojimai. Vokietijos Federacins Respublikos Pagrindiniame statyme (Konstitucijos 82 str. (1)) valstybs prezidentui numatyta pareiga Parlemento priimtus statymus parengti ir paskelbti Federali-niame statym biuletenyje [7, p. 82]. I Konstitucijos teksto aikja, kad federalinis prezidentas negali vetuoti Parlamento priimt statym. Jungtinje Karalystje monarcho galiojimus ioje srityje apibr-ia: statymai ir konvencijos (konstituciniai paproiai). Raytin teis suteikia monarchui galiojimus pasirayti arba nepasirayti Parlamento priimtus statymus. Formalizuojant raytins teiss nuostatas galima teigti, kad tai lyg ir absoliutus veto, bet nuo 1708 m. monarchai niekuomet nesinaudojo veto galiojimais. Tad ilgametje konstitucini teisini santyki praktikoje susiformavo konstitucinis papro-tys (konvencija), esmingai papildantis raytin teis, pareigojantis Jungtins Karalysts vadov pasi-rayti bet kokio turinio parlamento priimt teiss akt. Tad monarchai laikui bgant konvencij lyg-meniu prarado galimyb formaliai daryti tak statymo leidybos procesui.

87

Vidurio ir Ryt Europa. XX a. pabaigoje is regionas igyveno epochins reikms teisini, politini reim ir valstybs valdymo form kaitos etap. Natralu, kad (...) Vidurio ir Ryt Europos ali konstitucij akys krypo Vakar valstybi modernios konstitucijos model [8, p. 51]. Recepcija apm tiek konstitucinius principus, tiek ir atskiras konstitucini sistem detales. Tad ir Vidurio, ir Ryt Europos alys, kurdamos nacionalines Konstitucijas, numat valstybi vadovams galiojimus naudotis veto teise.

Bulgarijos Respublikos 101 Konstitucijos straipsnis numato alies vadovui galiojimus naudoti veto parlamento priimtiems statymams. statym priimant antr kart btina surinkti ne maiau kaip pus (1/2) vis parlamento nari bals. Pirmj kart Bulgarijos Parlamentas gali priimti statym esant kvorumui, paprasta bals dauguma. Taigi priimant statym antrj kart (po prezidento veto) gali reikti daugiau Parlamento nari bals nei statym priimant pirmj kart. Taiau tai nra kvalifi-kuota bals dauguma, todl alies Parlamentas ne kart yra prims statym pakartotinai, iveng-damas kompromiso su prezidentu.

Vengrijos Respublikos Konstitucija numato dvi prezidento elgesio galimybes. Pirma, alies va-dovas gali grinti statym su pastabomis parlamentui. Antra, nusisti statym Konstituciniam Tei-smui itirti teiss akto konstitucingum. Gavs prezidento nepasirayt statym su pastabomis, a-lies Parlamentas turi i naujo balsuoti dl statymo tokia paia tvarka, kaip ir pirmj kart (Konstituci-jos 26 str. 2 p.). Galimybs kreiptis Konstitucin Teism negaltume vertinti kaip veto teiss realiza-vimo atitikmens, nes konstitucingumo utikrinimas turi kitus tikslus ir udavinius. Konstitucinio Teismo nedomina (tam tikru aspektu) statym straipsni turinys, jei jis neprietarauja Konstitucijai. Tuo tarpu veto teise ir jos veikimo procedra siekiama inicijuoti derybas dl statym straipsni turinio.

ekijos ir Slovakijos Respublik prezident veto parlament priimtiems statymams reikt ver-tinti kaip silpnus. Nors statymus, priimtus i valstybi parlament, pasirao net trys pareignai: pa-rlamento vadovas, ministras pirmininkas ir prezidentas, taiau tik pastarasis gali grinti statym pa-rlamentui i naujo svarstyti. ekijos ir Slovakijos parlament galiojimai veikiant prezident veto yra labai panas. iose alyse prezidento vetuoti statymai laikomi priimtais, jei u juos i naujo teigia-mai, esant kvorumui, balsavo parlamentas. Taigi ekijoje ir Slovakijoje, kaip ir Vengrijoje [9, p. 1417] Konstitucija nenumato kvalifikuotos daugumos reikalavimo (ekijos Konstitucijos 50 str. ir Slovakijos Konstitucijos 87 str. 3 ir 4 d.). ekijos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnio 2 dalis nurodo, kad pa-kartotinai statym galima priimti absoliuia vis deputat bals dauguma (1/2 vis nari).

Nedaug kuo nuo mint veto veikimo procedr skiriasi ir Estijoje egzistuojanti tvarka. ioje valstybje prezidentas (Konstitucijos 107 str.) turi veto teis Valstybs Susirinkimo priimtiems staty-mams. Konstitucijoje nra numatyta kitokia procedra parlamentui pakartotinai balsuojant dl valsty-bs vadovo vetuoto statymo. Vetuotas statymas Valstybs Susirinkimo gali bti priimtas tokia pat tvarka, kaip ir pirmj kart.

Kiek kitokie galiojimai yra suteikti Latvijos Respublikos prezidentui. Latvijos prezidentas nau-dojasi teise nepasirayti parlamento priimto statymo ir j grinti Seimui papildomai svarstyti. alies parlamentas (Latvijos Konstitucijos 71 str.) prezidento vetuot statym priima pagal toki pai pro-cedr, kaip ir pirmj kart. Be ios galimybs, valstybs vadovui Konstitucijoje (72 str.) numatyta galimyb dviem mnesiams suspenduoti statymo paskelbim [10]. Toki galiojim neturi n vie-nas ms nagrinjam valstybi vadovas. Taiau ir i de jure Latvijos prezidento galimyb praktikoje gali pasitaikyti retai. Vis pirma taip yra todl, kad is statymo paskelbimo suspendavimas yra sieja-mas su suspenduojamo statymo pateikimu visuotiniam referendumui. Esant ioms aplinkybms, pa-rlamentas, nordamas ivengti visuotinio referendumo, gali priimti statym pakartotinai, jei u j bal-suos ne maiau kaip 3/4 vis parlamento nari. Latvijos konstitucini teisini santyki praktika rodo, kad Konstitucijos 72 straipsnio teikiami galiojimai valstybs vadovui dl realizavimo kat bei politinio racionalumo nra danai naudotini. Tad ios alies valstybs vadovo galiojimus vetuoti parlamento priimtus statymus reikt vertinti tik remiantis Latvijos Respublikos Konstitucijos 71 straipsniu.

Panaus prezidento atidedamojo veto veikimo mechanizmas numatytas Rumunijos Respubli-kos Konstitucijoje. ioje valstybje, veikiant prezidento veto ir priimant statym pakartotinai, parla-mentui nereikia surinkti kvalifikuotos bals daugumos. Kaip ir pranczikame modelyje, ia pakanka paprastosios vis deputat bals daugumos. Tad ir Rumunijos prezidento veto gali bti traktuojamas kaip instrumentas, padedantis vilkinti statymo sigaliojim.

Kitoks veto modelis Lenkijos Respublikos konstitucinje srangoje. ios alies Konstitucijos 122 straipsnis suteikia valstybs vadovui galimyb motyvuotai perduoti statym Seimui i naujo svarstyti. Mintasis straipsnis numato, jog pakartotinai balsuojant dl statymo btina, kad tam pritart 3/5 parlamento deputat dalyvaujant ne maiau kaip 1/2 vis deputat. Tad atsivelgdami proce-dr, numatyt Lenkijos Konstitucijoje, ios alies prezidento veto teis galime vertinti kaip taking.

88

Lenkijos valstybs vadovo galiojim negalima lyginti nei su Rumunijos, nei su Pranczijos prezident galiojimais. Lenkijoje realizuoto stabdi ir atsvar mechanizmo elementas prezidento veto lyginti-nas su prezidentinio valdymo modelio (Jungtins Amerikos Valstijos) poymiais.

Nors Slovnijos Respublika doktrinoje kartais vardijama alimi, kur miri (pusiau prezidentin) valdymo forma, taiau pagrindiniame statyme alies vadovui nra numatyti veto galiojimai. Slovni-jos Respublikos prezidentas privalo pasirayti abej parlamento rm priimt statym per atuonias dienas po to, kai jis buvo priimtas. ioje valstybje statymo projektas svarstomas tik bendradarbiau-jant abejiems parlamento rmams Nacionaliniam Susirinkimui ir Nacionalinei Tarybai (Slovnijos Konstitucijos 97 str. 1 d.).

Slovnijos, kaip ir Vokietijos, valdi srangos sistema nenumato ir nesuteikia alies vadovui teiss vetuoti Parlamento priimtus statymus. Estijos, Slovakijos, Vengrijos, Latvijos prezident veto tegali atidti statym sigaliojim, nes pakartotinas balsavimas dl statymo Parlamente vykdomas pagal toki pai procedr, kaip ir pirmj kart. Bulgarijos ir ekijos Respublik prezident vetuotas statymas priimamas pakartotinai balsuojant, jei jam pritaria ne maiau kaip 1/2 vis Parlamento nari. Bet tai nra ta kvalifikuota bals dauguma, kuri reikalinga norint veikti Lenkijos ar Jungtini Amerikos Valstij prezident nepasiraytus vetuotus statymus. Kadangi Bulgarijos ir ekijos Respublikose vykdomosios valdios galiojimus gyvendinti programas gali gauti tik turdamos parlament daugu-mos pritarim, tokios politins sistemos negali gyvuoti be tvirtos daugumos parlamente. Daugumos nebuvimas kelia rimt abejoni dl vykdomosios valdios veiksmingumo, nes btent tokia dauguma sugeba garantuoti vykdomosios valdios nenutrkstam veikl.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 str. statymas, jei u j balsavo dauguma Seimo nari, dalyvaujani posdyje laikomas priimtu. Tam, kad statymas sigaliot, j turi pasirayti Lietu-vos Respublikos Prezidentas. Taiau valstybs vadovas, matydamas statymo trkumus motyvuotai grina Seimui pakartotinai svarstyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 str.). Taigi ir ms alies vadovas naudojasi veto teise. Respublikos Seimas, pakartotinai apsvarsts vetuot statym, gali j priimti, jei u statym balsuos daugiau nei pus vis Seimo nari. iuo poiriu Lietuvos Respublikos Prezidento galiojimai vetuoti Seimo priimtus statymus yra analogiki Bulgarijos, Pranczijos, ekijos prezident galiojimams. i valstybi vadov veto galiojimus vertinome kaip silpnus. Lietuvos Res-publikoje konstitucini teisini santyki praktika, kad ir nesena, taip pat iliustruoja Prezidento galio-jim ribotum. Seimas beveik visuomet nesunkiai surinkdavo daugiau nei pus vis Seimo nari bals ir pakartotinai priimdavo statym, kartu atmesdamas Prezidento silymus. Net ir didel visuo-mens palaikym turintis prezidentas nepajgus veto galiojimus padaryti veiksmingesnius. Lietuvos prezidentinio veto neveiksmingum rodo konstitucini teisini santyki praktikos atvejis, kai valstybs vadovas skambino premjerui ir pra jo, kad kabineto nariai paremt jo veto. Nors urnalist padaryta ivada, kad Seimas parod prezidentui, kas valdo al yra labiau emocin, taiau rodo, jog alies vadovas tegali vilkinti statymo sigaliojimo laik. Gali daryti tak statym turiniui arba priversti Seim dertis dl statymo turinio, kaip tai nuolat vyksta Jungtinse Amerikos Valstijose ar Lenkijoje, ms valstybs vadovas neturi.

Apibendrindami veto modelius galime konstatuoti, kad valstybs vadov veto galiojimai pasi-reikia trejopai: a) veto galiojimai nesuteikti (nors formaliai statymas skelbiamas valstybs vadov vardu); b) vadovai turi silpn veto (veto veikimui nereikalinga kvalifikuota parlamento nari bals dauguma; c) vadovai turi stiprius veto galiojimus (veto veikiamas tik kvalifikuota parlamento nari bals dauguma). Taigi kyla kitas klausimas: koks tipologijos modelis yra geriausias?

III. Tinkamiausio veto modelio problema

Atsivelgdami toki prezidentinio (valstybs vadovo) veto raikos vairov galime formuluoti kelet apibendrinim. Pirmiausia galime konstatuoti, kad absoliuioje daugumoje valstybi btent jos vadovai skelbia parlament priimtus statymus. Vienose alyse valstybs vadovai, turdami pareig ir tam tikr storin privilegij paskelbti statymus, neturi galimybi j vetuoti. Tokia teisini santyki praktika yra Jungtinje Karalystje, Vokietijos Federacinje Respublikoje. Taiau daugelyje ali eg-zistuoja valstybs vadov galios vetuoti parlament priimtus teiss aktus. Skiriasi tiktai aplinkybs, kokiomis parlamentai gali veikti valstybs vadovo veto. Taigi kyla tinkamiausio veto modelio klausi-mas. Kokias galias gali ir turi turti valstybs vadovas ir parlamentas, kad egzistuojant model gal-tume vertinti kaip ger, tinkam, pasiteisinus. Usienio ali prezidentinio veto doktrina (teisin ir politologin) gana gausi. Taiau vyrauja veto galiojim lyginamoji analiz. Veto modelio kokybs klausimas gana retai tyrinjamas, o jeigu jis minimas, tai tik kaip demokratini teisini politini reim

89

elementas. Net ymusis profesorius G. Sartori (Giovanni Sartori), pripaindamas, kad veto yra svar-bus valdios gali instrumentas, mums neatskleidia veto modelio kokybs paslapi [11, p. 182183]. Tokios problematikos aktualum skatina ir nacionalinje doktrinoje egzistuojanti pasilym dl prezidentinio veto tobulinimo gausa. Reikia pritarti profesoriaus A. Vaivilos nuomonei, kad Lietuvoje egzistuojantis prezidento veto modelis nra labai veiksmingas, tad Seimas nesunkiai j veikia [12, p. 557560]. P. Vinkleris taip pat pabria prezidentinio veto silpnum ir svarsto, kaip j reikt keisti, ir kaip pavyzd nurodo JAV gyvendint model [13, 9. 143147]. E. ileikis, analizuodamas atvej, kai Seimas atmet prezidento veto, pagrstai konstatuoja, kad () valstybs vadovas konstitucikai pri-valo promulgavimu personalizuoti ir jam i dalies ar net visikai (!) nepriimtin () teiskr [14, p. 336337]. Bt keblu oponuoti isakytoms ivadoms, kad nacionalinis Prezidento veto nesunkiai vei-kiamas. Taiau net ir pritariant isakytoms mintims, lieka neatsakytas fundamentalus klausimas: kodl Lietuvoje egzistuojantis veto (silpnas) yra blogas? O gal silpnas veto yra teigiamas dalykas? Juo la-biau, kad egzistuoja grup mokslo atstov, rodinjani, kad stabdi ir atsvar modelis yra pakan-kamas ir kad reikt labiau vertinti konstitucijos ir benusistovinios valstybs valdymo formos stabi-lum. Akivaizdu, kad reikia apsibrti principus, kuriais vadovaujantis bt galima veto model vertinti kokybs poiriu. Jeigu pritartume nuomonei, kad () statymo pasiraymas ir jo paskelbimas gali bti vertinamas kaip svarbesn akcija nei jo primimas Seime () [15, p. 556], tuomet galtume tei-gti, kad Lietuvos Respublikos Prezidento veto per silpnas. Institucijai priskirtina atsakomyb u sta-tymo turin, be reali galiojim daryti jam tak, skatint suteikti tuos galiojimus. Taiau priskirdami didesn (!) atsakomyb statymo promulguotojui, suteiktume nepagrst indulgencij statymo leid-jui. Teoriniu lygmeniu griautume odi statymo leidjas semantik. Vis dlto manytume, kad pro-mulgacijos reikm (ji neabejotina) nepanaikina visikos statymo leidjo atsakomybs u statymo kokybs turiningsias ir formalisias raikas.

Jau buvo minta, jog veto yra integrali stabdi ir atsvar sistemos dalis. Taiau ar tai privalo-moji stabdi ir atsvar sistemos dalis, ar be jos negalima veiksminga ir demokratijos tradicijas atitin-kanti stabdi ir atsvar sistema? Ar galime teigti, kad VFR ar Jungtins Karalysts valdymo formos yra ne tokios veiksmingos ar nedemokratikos lyginant su Jungtini Amerikos Valstij ar Lenkijos Respublikos modeliais? Akivaizdu, kad mint ali konstitucinse srangose egzistuojanios stab-di ir atsvar sistemos yra tinkamos ir pasiteisinusios, nors valstybs vadov veto galiojimai aki-vaizdiai skiriasi. Tad prezidentinio veto institutas negali bti kriterijus, padedantis kokybs poiriu vertinti valstybs valdymo form. O lyginant jau egzistuojanius veto modelius kyla dar sudtingesn uduotis reikia rodinti stipraus arba silpnojo veto pranaumus. O netiktai radus atsakymus tokius klausimus tekt formuluoti abejotinos verts ivadas, kurios kokybs poiriu suprieint de-mokratini valstybi valdi padalijimo modelius. Tuomet tekt teigti, kad lenkikasis veto modelis geresnis nei pranczikasis, arba atvirkiai. Tad ir veto stiprumas negali bti kriterijus, lemiantis veto modelio kokyb.

Kurioje nors demokratinje valstybje gyvendintas veto modelis negali bti vardijamas kaip blogas, nepakankamas ir kad j reikia keisti.

Akivaizdu, kad valstybs vadovo veto (kaip institucijos galimyb) nra privalomas ir nepakei-iamas stabdi ir atsvar mechanizmo elementas. Kiekviena valstybs valdymo forma, veikianti de-mokratinio teisinio-politinio reimo slygomis, gali turti specifinius stabdi ir atsvar mechanizmo realizavimo modelius. Juos suprieinti, mginti vertinti kokybs poiriu bt metodologin klaida. Analizuojant veto model, isakant pastabas jo atvilgiu reikt vertinti ne konkreios valdymo formos veto modelio kokyb, o vertinti atsivelgiant visos valstybs valdymo formos kokyb.1 O kokius gi valdymo formos efektyvumo ir jos darnios veiklos bruous galtume iskirti? Akivaizdu, jog valdymo formos modelis (nors ir veikiantis demokratinio teisinio-politinio reimo aplinkoje) turi pasiymti efektyvumu, dinamikumu ir bti tinkamas sprsti konstitucines krizes (jeigu j kilt). Jeigu valstybs valdymo forma numato tokias veto modelio formas, kurios gali privesti prie sunkiai sprendiam konstitucini teisini santyki krizi, tik tuomet galtume suabejoti veto modelio kokybe. Tiek demok-ratinis teisinis-politinis reimas, tiek ir pats valdi padalijimo modelis tra mogaus teisi ir laisvi u-tikrinimo priemons. Todl demokratinje valstybje, kurioje garantuotos mogaus teiss ir laisvs, valstybs valdymo forma yra gana veiksminga garantuojanti valstybs funkcij vykdym, kiekvienas veto modelis yra geras ir pakankamas, taigi ir nekeistinas. Galime teigti, jog visi demokratinse vals-tybse Jungtinse Amerikos Valstijose, Europos valstybse egzistuojantys veto modeliai yra geri.

1 () kiekviena valdymo forma i principo yra gera, jeigu sprendia du svarbiausius udavinius: (a) garantuoja mogaus teise ir laisves bei (b) utikrina efektyv valstybins valdios institucij darb. r.: Mesonis G. Valstybs valdymo forma konstitucinje teisje: Lietuvos Respublika Vidurio ir Ryt Europos kontekste. Vilnius: Lietuvos teiss universitetas, 2003. P. 176.

90

Tokia ivada darytina ir dl Lietuvos Respublikoje valdi padalijimo modelio. Todl galime teigti jog danai girdimi silymai keisti, stiprinti prezidento veto nra pakankamai argumentuoti.

Ivados

1. Valstybs vadovas (prezidentas arba monarchas) turi galiojimus pasirayti parlament pri-imtus statymus. Promulgacijos teis tai galiojimai, ireikti tiek juridini konstrukcij forma, tiek ir ilgamete tradicija. Net ir tose alyse, kur valstybs vadovai neturi konstitucini galiojim vetuoti pa-rlamento priimt statym, o egzistuoja grieti teisiniai pareigojimai valstybs vadovams pasirayti pa-rlamento priimt akt, nors formaliu tokio parao btinumu neabejojama. Tad statymo sigaliojimas visuomet siejamas su procedra valstybs vadovo parau po teiss aktu. Tai viena i valstybs va-dov funkcij, turinti ilgametes tradicijas.

2. Sukrus ir pltojant valdi padalijimo doktrin, prezidento veto pradtas analizuoti kaip stabdi ir atsvar sistemos integrali dalis. Pripainus, kad tokie valstybs vadovo galiojimai yra stabdi ir atsvar sistemos dalis, ikilo gana sudtingas teorijos ir praktikos klausimas: koks turt bti prezidento veto turinys?

3. Konstitucins teiss ir politikos moksl doktrinose vartojama daugelis svok: prezidentinis veto, vykdomosios valdios veto, suspenzyvinis veto, atidedamasis veto, stiprusis veto, sil-pnasis veto ir kitos. Taiau tikrasis veto turinys gali atsiskleisti teiss normose, kurios apibria veto veikimo procedras.

4. Daugumoje Europos valstybi egzistuoja konstitucins srangos, kuriose parlamentai gali slyginai nesunkiai (paprastja bals dauguma) veikti prezidento veto. Tokia tvarka yra Pranczijoje, ekijoje, Slovakijoje, Slovnijoje, Estijoje, Vokietijoje, Lietuvoje. Prezidento veto veikiamas kvalifi-kuota bals dauguma Jungtinse Amerikos Valstijose ir Lenkijos Respublikoje. Jungtinje Karalystje ir Vokietijos Federacinje Respublikoje valstybs vadovai negali vetuoti parlamento priimt statym.

5. Lyginant skirtingose valdymo formose tvirtint prezidento veto turin reikia pasakyti, kad tiek stiprusis, tiek silpnasis veto gali bti pozityvus elementas stabdi ir atsvar sistemoje. Pagrindiniai prezidento veto tinkankamumo kriterijai trt bti aplinkybs, apibrianios valdymo formos de-mokratikum (tai reikia, kad pripastamos mogaus teiss ir laisvs ir valstybs pltra yra grin-diama teisins valstybs principais), ir valdios institucij tarpusavio santyki darnumas. Jei ios s-lygos utikrintos, galima teigti, kad konstitucins srangos poiriu prezidentinis veto pasiteisino.

LITERATRA

1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. birelio 19 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos valstybini pensij statymo 7, 11, 15 straipsni pakeitimo ir papildymo statymo, Lietuvos Respublikos valsty-bini pensij statymo 7 straipsnio 1 bei 4 dali ir Lietuvos Respublikos prezidento statymo 20 straipsio 2 da-lies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in. 2002. Nr. 622515.

2. John F. Knutsen Aditional comments on the Presidentss veto powers // www.basiclaw.net/Appendices/ Veto_Powers.htm

3. Donald S. Lutz The origins of American Constitutionalism. Baton Rouge: Louisiana State University Press, 1988.

4. Rossum A. Ralph, Tarr G. Alan American Constitutional Law. The Structure of Government. Volume I. Bedford / St.Martins. Boston, New York, 1999.

5. Willettas F. Ewardas. Kaip kuriami JAV statymai. USIA Regional Program Office, Vienna. 6. . . , 1989. 7. Vokietijos Federacins Respublikos pagrindinis statymas // Usienio ali konstitucijos / Sudarytojai E.

Jarainas, G. Mesonis Vilnius: Lietuvos teiss universitetas, 2004. 8. Jarainas E. velgiant Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucij platesniame konstitucionalizmo raidos

kontekste // Konstitucija XXI amiuje. Jurisprudencija. 2000. Nr. 30(22). 9. Constitutional Watch. Hungary // East European Constitutional Review. N.1. Budapest, 1997.

10. http://www.uni-wuerzburg.de/law/lg00000_.html 11. Sartori G. Comparative Constitutional Engineering. New York: New York University Press, 1997. 12. Vaivila A. Teisins valstybs koncepcija Lietuvoje. Vilnius: Litimo, 2000. 13. Vinkleris P. Lietuvos Respublikos Prezidento statusas ir jo galiojimai. Vilnius: Teisins informacijos cent-

ras, 2002. 14. ileikis E. Alternatyvi konstitucin teis. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2003. 15. Vaivila A. Teisins valstybs koncepcija Lietuvoje. Vilnius: Litimo, 2000.

91

Presidential veto in the System of the Checks and Balances: Theoretical and Practical Aspects

Assoc. Prof. Dr. Gediminas Mesonis

Mykolas Romeris University

Keywords: president, veto, presidential veto, executive veto, separation of powers, checks and balances, governmental form, veto model.

SUMMARY

In all existing government forms the leader of the state (president or monarch) has an authorization to sign laws adopted by the parliament. The right of promulgation is regarded as both a legal obligations and a long running tradition. The same also goes true even for those countries where heads of the state do not have constitutional authorization to veto the laws adopted by the parliament and there are strict legal requirements to sign a parliamentary act, even though no one challenges the formal necessity of the signature. Therefore the authorization is always linked with the procedure i.e. the actual signing of the head of the state under a legal act. This is one of the functions of the head of the state which stems from a long running tradition.

After the arrival and development of the doctrine of the separation of powers, legal researchers started analyzing presidential veto as an integral part of the system of checks and balances. Having recognized these authorizations as an integral part of the system of checks and balances a theoretical and practical question emerged. What is the actual content of the presidential veto?

Legal and political science writers used a number of concepts such as presidential veto, executive veto, suspensive veto, revoking veto, strong veto, weak veto etc. However the genuine contents of the veto will only reveal itself in the legal procedures that describe the procedures to override veto.

Constitutional set-up in European countries allows a comparatively easy (simple majority) procedure to override a presidential veto in countries such as France, Czech Republic, Slovakia, Slovenia, Estonia, Germany and Lithuania. Presidential veto is overridden by a qualified majority in USA, Poland. Heads of state in UK and Germany can override laws enacted by the parliament.

The comparison of the contents of a presidential veto in different forms of government allows drawing a conclusion that both, strong and weak veto can have a positive impact in the system of checks and balances. The main criteria regarding the importance of the presidential veto should be the circumstances that describe the degree of democracy of form of government i.e the recognition o the human right and rule of law.