parlamentasirvalstybinesvaldziosinstitucijusaranga

Liber Amicorumeslovui Jurnui

Parlamentas ir valstybins

valdios institucij

sranga

Jursenas_signaliniam_2.indb 1 2008.04.08 11:39:44

Mykolo Romerio universitetoGarbs daktaras

eslovas Jurnas


Recenzavo:

prof. dr. Algimantas Urmonas, Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Administracins teiss katedros vedjasdoc. dr. Armanas Abramaviius, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teis-mo teisjas

Monografijos atsakingasis redaktorius

prof. dr. Gediminas Mesonis, Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulte-to Konstitucins teiss katedros vedjas

ISBN 978-9955-19-079-0 Mykolo Romerio universitetas, 2008

UDK 342.5 Pa268

Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Konstitucins teiss katedros

2008 m. sausio 30 d. posdyje (protokolo Nr. 1KTK-7) monografija rekomenduota

spausdinti.

Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto tarybos 2008 m. vasario 4 d.

posdyje (protokolo Nr. 2T-10) monografija rekomenduota spausdinti.

Mykolo Romerio universiteto mokslini-mokomj leidini aprobavimo

spaudai komisija 2008 m. vasario 7 d. posdyje (protokolas Nr. 2L-2) monografij

patvirtino spausdinti.

Visos leidinio leidybos teiss saugomos. is leidinys arba kuri nors jo dalis negali bti daugi-nami, taisomi arba kitu bdu platinami leidjui nesutikus.


5Turinys

angos odis....................................................................................7

I. Istoriniai ir teisiniai parlamentarizmo raidos bruoai..............11 J. ilys. eslovas Jurnas: parlamentaras demokratinje ............ visuomenje ...................................................................13

M. Maksimaitis. Parlamentarizmo teisinis reguliavimas Lietuvoje 19181940 metais ..........................................35 G. apoka. Klaipdos krato seimelis kaip krato autonomijos statym leidybos institucija ............71 A. enaviius. Lietuvos parlamentarizmo tradicijos: Steigiamasis Seimas ..............................................................93

II. Teisiniai Lietuvos parlamentarizmo aspektai ........................111 T. Birmontien. Parlamentins kontrols samprata Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje .......................113D. Beinoraviius. statym sisteminimas statym leidybos kokybs tendencija ...........................161K. Jankauskas. Konstitucijos aikinimas ir teismin teiskra kaip konstitucini vertybi gyvendinimo prielaida .................................................179A. Normantas. Ombudsmenas pareign prievaizdas ar mogaus teisi gynjas? ..........................251V. Sinkeviius. Konstitucini statym samprata ....................307E. ileikis. Parlamentins kontrols aktualijos ir naujos nestandartins sampratos poreikis Lietuvoje ......359

III. Parlamentas ir parlamentarizmas usienio alyse ................425E. Jarainas. statymas Pranczijos V Respublikos konstitucinje sistemoje ..............................427G. Mesonis. Parlamentas ekijos Respublikos konstitucinje srangoje .....................................................455M. Vainiut. Parlamento institucija: Vokietijos Federacin Respublika .......................................479E. Vaitiekien. Graikijos parlamento konstitucinis statusas ..........................................................519E. iobien. Piet Afrikos Respublikos parlamentas ...............563

Summary. The Parliament in the System of the State Institutions ... 587


7angos odis

Knyga Parlamentas ir valstybins valdios institucij sranga: Liber Amicorum eslovui Jurnui ne pirmoji Mykolo Romerio univer-siteto Teiss fakulteto Konstitucins teiss katedros mokslinink monografija, kurioje nagrinjamos Lietuvos ir usienio ali kons-titucingumo arba valstybins valdios institucij srangos proble-mos. is krinys yra ms universiteto atliekam teiss tyrim da-lis, nuosekliai papildanti ir gausinanti konstitucins teiss mokslin doktrin. Taiau i kolektyvin monografija iskirtin tuo, kad yra skirta paminti Mykolo Romerio universiteto Garbs daktaro, 1990 m. Kovo 11 d. Nepriklausomybs Akto signataro eslovo Jurno 70 met jubiliejui. . Jurno profesin veikla glaudiai siejasi su konstitu-cionalizmo pagrindais, su Seimo Lietuvos Respublikos parlamento raida. ios monografijos problematika taip pat neatsitiktinai susi-jusi su Lietuvos Respublikos Seimo ir kit ali parlament veiklos teisiniais bei politiniais aspektais. Universiteto senatas, suteikdamas eslovui Jurnui Garbs daktaro vard, pabr jo svar indl sti-prinant Lietuvos parlamentarizmo teisinius pagrindus, pltojant Lie-tuvos konstitucionalizm, ugdant visuomens konstitucin kultr. Viliams, kad i mokslin studija bus pagarbos ir dmesio enklas mogui, kurio asmenyb neatsiejama nuo Lietuvos parlamentarizmo tradicijos.

Monografij Parlamentas ir valstybins valdios institucij s-ranga: Liber Amicorum eslovui Jurnui sudaro trys dalys. Struktra pagrsta monografijos autori pasirinktu parlamentarizmo painimo metodologiniu pagrindu. Pirmojoje monografijos Istoriniai ir tei-siniai parlamentarizmo raidos bruoai dalyje publikuojam moks-lini straipsni autoriai nagrinja Lietuvos parlamentarizmo raid skirtingais istorijos tarpsniais. Monografija pradedama prof. Juozo ilio straipsniu eslovas Jurnas: parlamentaras demokratinje vi-suomenje, kuriame autorius analizuoja 1990 m. kovo 11 d. atgimu-


8Parlamentas ir valstybins valdios institucij sranga

sioje Lietuvoje vykusius teisinius, politinius procesus ir parlamento viet bei reikm. Lietuvos Respublikos nepriklausomybs atkrimo laikotarpiui bdinga sparti teisini ir politini vyki kaita, todl tik akademinis poiris, paremtas moksline analize ir laiko retros-pektyva, leidia tinkamai vertinti atskir asmen, teisini reikini, politini proces vert. tai todl J. ilio straipsnyje ne tik apvelgti pagrindiniai, reikmingiausi Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Ta-rybos (Atkuriamojo Seimo) veiklos aspektai parlamentarizmo raida nagrinjama atskleidiant Kovo 11 d. Nepriklausomybs Akto signa-taro eslovo Jurno veiklos reikm.

Kovo 11 d. atgimusi Lietuvos valstyb krsi ne tuioje vie-toje valstybs institucijos galjo remtis neilga tarpukario Lietuvos valstybingumo tradicija, kuriai atskleisti yra skirti prof. Mindaugo Maksimaiio ir doc. Antano enaviiaus straipsniai. A. enaviius straipsnyje Lietuvos parlamentarizmo tradicijos: Steigiamasis Seimas nagrinja priekario Lietuvos atstovaujamosios demokratijos itakas. Autorius isamiai apibdina reikmingiausius teisinius bei politinius Steigiamojo Seimo sudarymo ir veiklos bruous. M. Maksimaiio straipsnyje Parlamentarizmo teisinis reguliavimas Lietuvoje 19181940 metais parlamentarizmo raida atskleidiama analizuojant teiss akt raid. Autorius isamiai nagrinja konstitucini norm kait, atskleidiani Seimo galiojim ir reikms pokyius. Pay-mtina autoriaus pastaba, kad lietuvikoji parlamentarizmo tradicija de jure nenutrko net po 1926 m. demokratinio politinio reimo grities. Lietuvos Respublikos 1928 ir 1938 m. Konstitucijose, bent formaliuoju aspektu, Seimas liko integrali valstybins valdios insti-tucij grandis. Tuo istoriniu laikotarpiu Klaipdos kratas, Lietuvos Respublikoje gyvuodamas autonomijos slygomis, turjo io krato gyventojams atstovaujani institucij Seimel, kuris aktyviai veik kaip statym leidybos institucija, o dabar vertinamas kaip neatsie-jama Lietuvos parlamentarizmo istorijos dalis. Klaipdos krato sei-melio raidos teisiniai bei istoriniai bruoai nagrinjami dr. Gintaro apokos straipsnyje Klaipdos krato seimelis kaip krato autonomijos statym leidybos institucija.

Antroji monografijos dalis Teisiniai Lietuvos parlamentarizmo aspektai skirta 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvir-


9tinto valdi padalijimo principu paremto parlamento veiklos aktu-alijoms. Skyrius pradedamas prof. Tomos Birmontiens straipsniu Parlamentins kontrols samprata Konstitucinio Teismo jurispruden-cijoje, kuriame nagrinjami konstituciniai ir statyminiai parlamen-tins kontrols bruoai. Autor pagrindia parlamentins kontrols funkcijos reikmingum utikrinant konstitucin valdi padalijimo princip. Straipsnyje parlamentin kontrol suvokiama kaip konsti-tucin parlamento teis, kurios skmingas gyvendinimas tiesiogiai siejasi su valdi padalijimo modelio kokybs klausimu. Parlamenti-ns kontrols bruous nagrinja ir prof. Egidijus ileikis. Straipsnyje Parlamentins kontrols aktualijos ir naujos nestandartins sampratos poreikis Lietuvoje autorius svarsto sampratos turinio problemas, naujo poirio galimybes. Prof. Vytauto Sinkeviiaus straipsnyje Konstitucini statym samprata analizuojama vieno i reikmin-giausi teiss altini konstitucini statym samprata bei i teiss akt reikm ir perspektyvos Lietuvos teiss sistemoje. Doc. Darijaus Beinoraviiaus straipsnyje statym sisteminimas statym leidybos kokybs tentencija nagrinjama viena i reikmingiausi par-lamento veiklos srii teiss akt sisteminimas. Autorius atsklei-dia teisinius ir politinius teiss sisteminimo bruous, io proceso ir jo pasekmi reikm visai teiss sistemai. Parlamentas yra klasikinis teiskros subjektas. Neatsitiktinai daugelio pasaulio ali konsti-tucijose tvirtinta iskirtin parlament teis priimti statymus. Dr. Kstuio Jankausko straipsnis Konstitucijos aikinimas ir teismin teiskra kaip konstitucini vertybi gyvendinimo prielaida domus tuo, kad jame analizuojamos teismins teiskros teorins ir prakti-ns realijos.

Parlamentas yra labai reikminga, sakytume, iskirtin institu-cija valstybins valdios institucij srangoje, jo veiklos tikslas yra remiantis teiss aktais sureguliuoti visuomeninius santykius, bet tai turi bti atlikta saugant ir ginant mogaus teises bei laisves. Om-budsmeno institutas yra viena i t institucij, kurios parlamentui gali pateikti verting pasilym tobulinti mogaus teisi ir laisvi apsaugos sistem. Todl doc. Augustino Normanto straipsnis Om-budsmenas pareign prievaizdas ar mogaus teisi gynjas? svarbus tuo, kad jame parlamento ir ombudsmeno institucijos bendradarbia-vimas suvokiamas ir nagrinjamas kaip bendro tikslo siekis apsau-goti ir pltoti mogaus teises ir laisves.

angos odis


10

Parlamentas ir valstybins valdios institucij sranga

Treiojoje monografijos dalyje Parlamentas ir parlamentariz-mas usienio alyse nagrinjami konkrei usienio ali parlament veiklos teisiniai bei istoriniai bruoai. ie straipsniai yra skirti ne tik atskleisti konstitucinei ir teisinei parlament veiklai, jie turt padti suvokti, kad Lietuvos parlamentarizmo tradicija yra susijusi ir atspindi daugelio pasaulio ali atstovaujamj institucij patirt ir j veiklos reguliavimo teisines realijas. Skyriuje analizuojami penki usienio ali: Pranczijos Respublikos, Vokietijos Federacins Respublikos, ekijos Respublikos, Graikijos Respublikos bei Piet Afrikos Res-publikos, parlament veiklos bruoai. Skyrius pradedamas prof. Egi-dijaus Jaraino straipsniu statymas Pranczijos V Respublikos kons-titucinje sistemoje, kuriame nagrinjama vieno i svarbiausi teiss sistemos altinio statymo vieta ir reikm Pranczijos teiss akt hierarchijoje. ia atskleidiamas Konstitucijos kaip aukiausiosios teiss iskirtinumas teiss akt sistemoje ir galiojimai, kuriuos a-lies Konstitucija suteikia alies parlamentui (Nacionalinei asambl-jai ir Senatui) leidiant statymus. ekijos Respublika ir Vokietijos Federacin Respublika yra artimos Lietuvai istorins raidos ir teiss tradicijos poiriu. Analizuojant mint valstybi parlamentarizmo bruous ir juos lyginant su Lietuvos galima stebti ms Respublik kaip Europoje vykusi ir vykstani parlamentarizmo proces at-spind. Parlament vieta valdios institucij srangoje, stabdi ir atsvar mechanizmo specifika nagrinjama ir prof. Gedimino Me-sonio straipsnyje Parlamentas ekijos Respublikos konstitucinje s-rangoje, ir doc. Mildos Vainiuts straipsnyje Parlamento institu-cija: Vokietijos Federacin Respublika. Apie gana tolim Graikijos Respublikos bei Piet Afrikos Respublikos tradicijas inome daug maiau. Doc. Elena Vaitiekien straipsnyje Graikijos parlamento konstitucinis statusas ir dr. Edita iobien straipsnyje Piet Afrikos Respublikos parlamentas nagrinja i valstybi parlament veiklos konstitucinius pagrindus, supaindina su i ali parlamentarizmo raida, kuri daug kuo skiriasi nuo ms regiono valstybi tradicijos, todl domi ir verta painti.

Monografijos autori vardu Konstitucins teiss katedros vedjas

prof. dr. Gediminas MesonisVilnius 2008


Istoriniai ir teisiniai parlamentarizmo

raidos bruoai

I.


13

eslovas Jurnas: parlamentaras demokratinje visuomenje

iuolaikin parlamentarizmo samprata, parlamento konstituci-n apibrtis, sveika su kitomis valstybs valdiomis brendo kartu su Vakar demokratija. Nors akivaizdiai matoma, kad parlamentins demokratijos vyksmui bdingi bendri dsningumai, taiau tautos, kurdamos valstybs konstitucijas, jo savitu keliu, kur lm ne tik vidaus politins socialins aplinkybs, bet ir iors veiksniai.

velgiant dabar funkcionuojanius Lietuvos parlamentins de-mokratijos institutus, j srang, yra prielaid sakyti, kad Lietuvos Tauta, taikydama tradicinius Vakar demokratijos institutus Lietu-vos politinje teisinje tikrovje, rmsi ir nacionalinmis vertyb-mis. Iskirtinis reikinys yra 1922 m. rugpjio 1 d. Lietuvos Valsty-bs Konstitucija, kuri prim Lietuvos Steigiamasis Seimas. Dabar galiojanios Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindu veikianio parlamento genez remiasi ir prajusio amiaus treiojo deimtme-io pradioje kurta ir Konstitucijoje tvirtinta parlamentins valdios filosofija1. Daugelis mokslinink pastebi 1922 ir 1992 m. Konstitu-cij bendrybes2.

1 Plaiau apie tai r.: Maksimaitis M. Lietuvos valstybs konstitucij istorija: monogra-fija. Vilnius: Justitia, 2005. P. 107169.

2 Lapinskas K. Lietuvos konstitucij istorini teisini ssaj beiekant / Konstitucija, mogus, teisin valstyb. Konferencijos mediaga. Vilnius: Lietuvos mogaus teisi centras, 1998. P. 3150.

Juozas ilys


14

Juozas ilys

Naujausi laik Lietuvos parlamentarizmo istorijoje pagrindin vai-dmen atliko Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba, kuri 1996 m. lapkriio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimo Deklaracijoje buvo pa-skelbta Aukiausija Taryba-Atkuriamuoju Seimu3. Aukiausioji Taryba atkr nepriklausom Lietuvos Valstyb, tvirtino jos teisi-nius pagrindus, pareng Lietuvos Respublikos Konstitucij, formavo demokratinio parlamento iuolaikin koncepcij ir parlamentins veiklos teisin reglamentavim. Galima tarti, kad Aukiausiojoje Taryboje 19901992 m. parlamentin veikla brendo, o vliau buvo pltojama Lietuvos Respublikos seimuose.

Pagrindiniai parlamento veikjai yra jo nariai Tautos atstovai. Btent nuo j statuso, profesionalumo, politinio ir teisinio aktyvumo priklauso ir parlamentins visumos darbo skm. Veikdamas parla-mento frakcijose, komitetuose, kituose parlamentiniuose dariniuo-se, parlamentaras ne tik reikia savo nuostatas ir rinkj lkesius, bet ir, remdamasis jam suteiktomis konstitucinmis galiomis, siekia juos gyvendinti. Vadinasi, analizuojant atskiro Tautos atstovo veikl parlamente, yra galimybi atskleisti ir parlamento veiklos bruous apskritai, vertinti parlamentin veikl visoje socialinje politinje aplinkoje. Atsivelgiant tai, kad Lietuvos Respublikos iuolaikinio parlamento veiklos formos buvo brandinamos Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo funkcionavimo metu, siekiama bent fragmentikai atskleisti kai kuriuos esminius to laiko-tarpio reikinius per vieno Aukiausiosios Tarybos deputato es-lovo Jurno veikl to meto Lietuvos Respublikos parlamente4.

3 Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. lapkriio 28 d. deklaracija Dl Lietuvos Respu-blikos Aukiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo // Valstybs inios, 1996, Nr. 116-2712. Beje, deklaracijoje buvo pasiremta ir Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos 1992 m. spalio 29 d. aktu Dl atkuriamo Lietuvos Respublikos Seimo, kuriame konstatuota, kad naujai irinktas Lietuvos Respublikos Seimas yra ankstes-ni nepriklausomos Lietuvos Respublikos Seim ir 1990 m. irinktos Aukiausiosios Tarybos, pagal Lietuvos Respublikos Laikinj Pagrindin statym 19901992 m. turjusios slygin vard, teisi ir tradicij tsjas. Tuo jis ireikia nepriklausomos valstybs 19181992 m. Lietuvos Respublikos tstinum, kuriam nra ir neturi bti pabaigos // Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs inios, 1992, Nr. 331013.

4 . Jurnas 19901992 m. Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos-Atkuria-mojo Seimo deputatas, Lietuvos nepriklausomos valstybs atstatymo akto signataras, 19962000 m. septintojo, 20002004 m. atuntojo, nuo 2004 m. devintojo Lie-


15


Paymtina, kad 1990 m. kovo 11 d. patvirtinus Lietuvos Res-publikos Laikinj Pagrindin statym5 ir nustaius, kad Lietuvos Respublikoje ir toliau galioja tie iki iol veik Lietuvos statymai bei kiti teiss aktai, kurie neprietarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam statymui, Aukiausiosios Tarybos deputat statusas i esms buvo paremtas iki tol buvusia deputato statuso samprata. Laikinojoje Konstitucijoje buvo skelbta, kad deputatai yra galioti liaudies atstovai Liaudies deputat tarybose, nustatyta, jog depu-tatas, nepateisins rinkj pasitikjimo, gali bti bet kuriuo metu atauktas daugumos rinkj sprendimu statymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos deputato statuso statymu6 buvo pakoreguotas iki tol buvs teisinis reguliavimas, ta-iau ir jame buvo nustatyta, kad deputatas yra atsakingas savo rink-jams, jiems sistemingai atsiskaito, o nepateisins j pasitikjimo gali bti atauktas. ios nuostatos galiojo i esms vis Aukiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo kadencij7. Taigi galima apibendrintai konstatuoti, kad 19901992 m. buvo laikomasi vadinamojo impe-ratyvaus mandato koncepcijos ir tuo buvo vadovaujamasi priimant konkreius sprendimus8. Savotiko prieraiumo iuo klausimu bta

tuvos Respublikos Seimo narys Tautos atstovas. Buvo renkamas Seimo Pirmininko pavaduotoju, Pirmininku (19921996 m.), 19962000 m. dirbo Teiss ir teistvarkos komitete, vadovavo LDDP frakcijai, 20002004 m. Socialdemokratins koalicijos frakcijos senino pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko pavaduotojas, Seimo Pir-mininko pirmasis pavaduotojas. 2004 m. irinktame Seime Seimo Pirmininko pava-duotojas, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas.

5 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos Laikino-jo Pagrindinio statymo // Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausy-bs inios, 1990, Nr. 9-224.

6 1990 m. balandio 11 d. Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos deputato statuso // Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs inios, 1990, Nr. 12-366.

7 Tiesa, 1992 m. liepos 7 d. statymu Dl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio statymo pakeitimo ir papildymo ir Lietuvos Respublikos Aukiausiosios valstybins valdios institucijos pavadinimo pakeitimo buvo panaikintos Laikinojo Pagrindinio statymo (77 str.) nuostatos apie deputato atskaitingum rinkjams, kolektyvams, po-litinms partijoms, visuomeninms organizacijoms ir judjimams, iklusiems j kan-didatu deputatus, taip pat apie galimyb ataukti deputat, jeigu jis nepateisino j pasitikjimo // Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs inios, 1992, Nr. 22-634.

8 Pvz., 1991 m. gruodio 17 d. Lietuvos Respublikos statymas Dl deputat, tariam smoningu bendradarbiavimu su kit valstybi specialiosiomis tarnybomis, mandat


16

Juozas ilys

ir rengiant Aukiausiosios Tarybos reglament, formuluojant jo nuostatas9.

Nors formaliai buvo receptuota doktrina dl deputato mandato politins teisins prigimties, taiau deputatins veiklos turinys gijo visikai nauj pobd. Tai slygojo udaviniai, kuriuos sprend ne-priklausomos Lietuvos valstybs parlamentas Aukiausioji Tary-ba-Atkuriamasis Seimas.

Siekiant pradti skland Valstybs krimo darb ir visapusi-kiau i veikl traukti Aukiausiosios Tarybos deputatus, 1990 m. kovo 13 d. buvo sudarytos 5 deputat laikinosios darbo grups, turjusios rengti pasilymus dl pirmaeili veiksm pertvarkant valstybs institucij, teisin sistemas, sprsti kitus valstybins veiklos klausimus: Bendrj valstybs atkrimo princip darbo grup (va-dovas R. Ozolas), Aukiausiosios Tarybos struktros ir veiklos princip darbo grup (vadovas L. epetys), Vyriausybs ir kit Respublikos valdymo institut struktros ir veiklos princip darbo grup (vadovas G. Vagnorius), Teisins sistemos princip darbo grup (vadovas J. Prapiestis), Krato apsaugos princip darbo gru-p (vadovas Z. Vaivila)10. . Jurnas kartu su kitais deputatais pa-sirinko Vyriausybs ir kit Respublikos valdymo institut struktros ir veiklos princip darbo grup11 ir dirbo jos egzistavimo metu. stei-gus ir suformavus Aukiausiosios Tarybos nuolatines komisijas, i laikinj darbo grupi vaidmuo tolygiai majo. . Jurnas buvo patvirtintas Usienio reikal komisijos nariu12, po to perjo Vals-

patikrinimo // Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs inios, 1992, Nr. 1-1.

9 ileikis E. Seimo nario teisin padtis. Pirmas leidimas. Vilnius: Finans ministerijos Mokymo centro leidybos grup, 1996. P. 32.

10 Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 13 d. nutarimas Dl Aukiausiosios Tarybos deputat laikinj darbo grupi steigimo // Lietuvos Res-publikos Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs inios, 1990, Nr. 9-239.

11 Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (pirmojo aukimo) pirmoji sesija. Ste-nogramos. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba, 1990. P. 238.

12 Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 20 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos nuolatini komisij sudties // Lietuvos Respublikos Aukiau-siosios Tarybos ir Vyriausybs inios, 1990, Nr. 10-296.


17


tybs atkrimo komisij13, kuri, primus Aukiausiosios Tarybos reglament, buvo pavadinta Valstybs atkrimo ir Konstitucijos14. Pagrindins komisijos veiklos kryptys buvo: analizuoti politin situ-acij ir teikti pasilymus, rengti ir svarstyti Konstitucijos pakeitim, valstybs institucij steigimo ir reorganizavimo projektus, koordi-nuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengim, svarstyti ir teikti ivadas tarpvalstybini ryi struktroms formuoti.

. Jurno politinms teisinms nuostatoms bdinga tai, kad jose nuosekliai reikiamos tolygios demokratijos raidos idjos, Valstybs atkrimo ir jos teisini pagrind stiprinimo proceso de-mokratikumas, Konstitucijos prioritetas, politini kompromis neivengiamumas. Jau pirmosiomis veiklos dienomis monms pra-djus reikti nepasitenkinim dl kai kuri Aukiausiosios Tarybos veiksm, o konkreiai dl Pirmininko irinkimo, jis drauge su ki-tais pasira deputat kreipimsi Lietuvos mones, kuriame buvo skelbiama, kad Aukiausiosios Tarybos deputatai vieningai balsavo u laisv nepriklausom Lietuv, demokratikai, pagal Konstituci-j irinko Pirminink, o dabar visiems drauge teks veikti daugyb vairiausi sunkum, todl kelia nerim bergdias Lietuvos moni skaldymasis, para rinkimas vertinant teistus Aukiausiosios Ta-rybos sprendimus. Kreipimesi buvo kvieiama suprasti, kad rinkimai baigsi, nerinkti joki para, o bti vieningiems ir nesukelti atgims-taniai Lietuvai pavojaus, kuris naudingas tik Nepriklausomybs prieams15.

Reikt pabrti tai, kad Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas buvo ne tik aukiausioji atstovauja-moji alies institucija, gyvendinanti tradicines parlamento funkcijas, bet ir jautriai reaguojanti vidaus ir usienio politinius reikinius. Tuo laikotarpiu Aukiausioji Taryba prim daug pareikim, de-

13 Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 28 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos kai kuri nuolatini komisij sudties pakeitimo // Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs inios, 1990, Nr. 11-332.

14 Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos reglamento 34 str. // Lietuvos Respu-blikos Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs inios, 1991, Nr. 14-359.

15 Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 14 d. kreipimasis Lietu-vos mones // Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos inios, 1990, Nr. 9-241.


18

Juozas ilys

klaracij, kreipimsi ir kit politini dokument, kuriais reik savo nuostatas apie daugel politini socialini fakt. tai 1990 m. gegu-s 8 d. Aukiausioji Taryba prim pareikim, vertinant yd tautos genocid Lietuvoje hitlerins okupacijos metais16. io doku-mento primim inicijavo deputatas . Jurnas, paskelbdamas jo turin Aukiausiosios Tarybos posdyje. Jis sil, kad Aukiausioji Taryba lietuvi tautos vardu pareikt, kad be ilyg smerkia hitle-rins okupacijos metais Lietuvoje vykdyt genocid prie yd taut ir nuoirdiai apgailestauja, kad tarp okupantams tarnavusi budeli buvo ir Lietuvos piliei. Buvo siloma pabrti, kad nusikaltimai, vykdyti prie yd taut Lietuvoje ir u jos rib, nra ir negali bti pateisinti17.

. Jurnas buvo renkamas Aukiausiosios Tarybos pirmj sesij sekretoriat, kuris buvo svarbi organizacin struktra, pade-danti utikrinti Aukiausiosios Tarybos posdi organizavim bei deputat veiklos koordinavim18. 1992 m. kovo 12 d. jis buvo irink-tas Aukiausiosios Tarybos senino pavaduotoju19. Vliau dar kart buvo renkamas ias pareigas20. Pagal Laikinj Pagrindin statym ir Aukiausiosios Tarybos reglament is pareignas pirmininkavo Aukiausiosios Tarybos posdiams Aukiausiosios Tarybos Pirmi-ninko pavedimu, pavadavo senin ir vykd jo funkcijas jam nesant

16 Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos 1990 m. gegus 8 d. pareikimas Dl yd tautos genocido Lietuvoje hitlerins okupacijos metais // Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo dokument rinkinys. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba, 1991. P. 369.

17 Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (pirmojo aukimo) pirmoji sesija. Ste-nogramos. Nr. 7. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1991. P. 240, 241.

18 Pagal Aukiausiosios Tarybos reglament sekretoriatas rpinosi tinkamu posdi parengimu ir pagalba deputatams, prim ir registravo deputat klausimus ir paklau-simus, pareikimus, pasilymus, protestus, tvark gautus rinkj pasilymus, laikus, teik informacij apie posdius Aukiausiosios Tarybos Informacijos ir protokol skyriui, vykd kitas funkcijas. r.: Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos reglamentas // Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs inios, 1991, Nr. 14-359.

19 Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos 1992 m. kovo 12 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos senino pavaduotoj irinkimo // Lie-tuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs inios, 1992, Nr. 10-242.

20 Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos 1992 m. rugsjo 15 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos senino pavaduotoj irinkimo // Lie-tuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs inios, 1992, Nr. 28-809.


19


arba negalint eiti pareig ir kt.21. Jau tada, Aukiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo veiklos metais, buvo pastebima, kad pirminin-kaujant . Jurnui posdiai vykdavo sklandiai, buvo laikomasi Reglamento, posdi vedimo tvarkos, dmesingai reaguojama de-putat pasilymus, reikalavimus, t. y. visa tai, kas sudaro parlamen-tini posdi turin. Beje, jis pirmininkavo daugeliui posdi, kai, artjant Seimo rinkimams ir referendumui dl Konstitucijos, buvo svarstomas Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektas22.

Laikinasis Pagrindinis statymas nebuvo originalus konstitucinis aktas, jis buvo savotikas atspindys 1978 m. Lietuvos TSR Konstitu-cijos, kuri buvo pritaikyta naujai konstitucinei tikrovei23. Laikinasis Pagrindinis statymas panaiai vertinamas ir kit mokslinink dar-buose24. Dmesys kreipiamas ios laikinosios Konstitucijos primi-mo metu uprogramuot nenuolatinum, t. y. jos laikin pobd25. Pritariant tokiems vertinimams, pirmiausia reikt turti galvoje tai, kad Laikinasis Pagrindinis statymas 19901992 m. laikotar-piu buvo ypa svarbus tvirtinant Lietuvos Respublikos suvereniteto konstitucinius pagrindus, stiprinant jaunos parlamentins demokra-tijos funkcionavimo teisin pagrstum ir konstitucingum. Nors politini aplinkybi veriama Aukiausioji Taryba skubjo priimti Laikinj Pagrindin statym, taiau kai kurie deputatai ragino visa-

21 1990 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos Laiki-nojo Pagrindinio statymo pakeitimo // Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tary-bos ir Vyriausybs inios, 1990, Nr. 11-333. Pagal statym pakeitus iki tol galiojusi nuostat, kad Aukiausiosios Tarybos posdiams vadovauja tik Pirmininkas arba jo pavaduotojas, buvo konstitucionalizuotos Aukiausiosios Tarybos senino ir jo pava-duotojo pareigybs.

22 Apie baigiamsias diskusijas dl Konstitucijos projekto r.: Lietuvos Respublikos Auk-iausiosios Tarybos (pirmojo aukimo) etoji sesija. Stenogramos. Nr. 65. Vilnius: Lietuvos Respublikos Seimo leidykla, 1995. P. 92187.

23 Andriulis V., Maksimaitis M., Pakalnikis V., Pekaitis J. S., enaviius A. Lietuvos teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002. P. 501.

24 Birmontien T., Jarainas E., Kris E., Maksimaitis M., Mesonis G., Normantas A., Pumputis A., Vaitiekien E., Vidrinskait S., ilys J. Lietuvos konstitucin teis. Vilnius: Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, 2002. P. 155.

25 Birmontien T., Jankauskas K., Jarainas E., Maksimaitis M., Mesonis G., Pumputis A., Sinkeviius V., Vidrinskait S., ilys J., iobien E. Lietuvos konstitucin teis: raida, institucijos, teisi apsauga, savivalda: kolektyvin monografija. Vilnius: My-kolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007. P. 48.


20

Juozas ilys

pusikiau sigilinti projekt. Tarp j buvo ir . Jurnas, taiau ir jis, atsivelgdamas atkurtos Valstybs poreikius, sil priimti Lai-kinj Pagrindin statym ir rengti apibendrintus pasilymus dl jo tobulinimo26. Vliau koreguojant Laikinajame Pagrindiniame sta-tyme nustatyt konstitucin reguliavim, jis, nors ir vertino konsti-tucin pastovum, taiau, matydamas atitinkam korekcij neiven-giamum, siek, kad pataisos bt priimamos tik esant akivaizdiam btinumui.

Laikinojo Pagrindinio statymo 115 straipsnyje buvo nuostata apie tai, kad teisjai ir teismo tarjai atsakingi juos irinkusiems val-dios organams ir gali bti statymo nustatyta tvarka ir pagrindais j ataukti, o 78 straipsnio 12 punkte buvo numatyta, kad Aukiau-sioji Taryba gali reguliariai iklausyti jos sudarom arba renkam organ, taip pat jos skiriam pareign ataskaitas. Beje, galiojan-iame Teism santvarkos ir teisj statuso statyme buvo numatyta, kad Aukiausiojo Teismo pirmininkas teikia Aukiausiajai Tarybai ataskaitas apie Aukiausiojo Teismo veikl27. ios normos akivaiz-diai disonavo su demokratins valstybs valdi sandaros pagrindais bei su teismins valdios nepriklausomumo principu. Svarstant Lai-kinojo Pagrindinio statymo pakeitim paket, . Jurnui pasi-lius28, buvo pakoreguotas 78 straipsnis ir numatyta, kad Aukiau-siojo Teismo pirmininkas neteikia ataskait Aukiausiajai Tarybai, o Aukiausioji Taryba negali sprsti pasitikjimo Aukiausiojo Teismo teisju klausimo29.

Lietuvos Respublikos Aukiausiojoje Taryboje . Jurnas buvo vienas i t deputat, kurie mat Laikinojo Pagrindinio staty-mo netobulumus, taiau visada reikalavo tiksliai ir beslygikai lai-

26 Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (pirmojo aukimo) pirmoji sesija. Ste-nogramos. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba, 1990. P. 93, 109.

27 1990 m. vasario 13 d. Lietuvos TSR teism santvarkos ir teisj statuso statymas // Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs inios, 1990, Nr. 8-185.

28 Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (pirmojo aukimo) antroji sesija. Steno-gramos. Nr. 18. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1992. P. 177.

29 1990 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos Lai-kinojo Pagrindinio statymo kai kuri straipsni pakeitimo // Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs inios, 1990, Nr. 31-752.


21


kytis jo nuostat. Galima paminti kelet pavyzdi. tai 1990 m. kovo 12 d., kai pradjo galioti Laikinasis Pagrindinis statymas, . Jurnas atkreip dmes Aukiausiosios Tarybos priimam tei-ss akt nauj form ir reikalavo jos laikytis30. Rengiant Vyriausybs statym ir ikilus klausimui apie tai, kad Vyriausybs nariai negali bti deputatais, sil atsivelgti Laikinj Pagrindin statym ir juo remtis reglamentuojant Vyriausybs status.

Baigiantis Aukiausiosios Tarybos pirmajai sesijai, 1990 m. lie-pos 31 d. buvo pateiktas statymo projektas, kuriame buvo siloma suteikti papildomus galiojimus Aukiausiosios Tarybos Prezidiu-mui, kuriais jis galt remtis laikotarpiu tarp Aukiausiosios Tary-bos sesij sprsdamas vairius klausimus esant valstybiniam bti-numui. Pavyzdiui, buvo siloma suteikti Prezidiumui teis leisti norminius aktus, imtis priemoni valstybs saugumo ir vieosios tvarkos utikrinimo srityje, aikinti statymus ir kt.31. . Jurnas drauge su kitais deputatais statymo projekt vertino kaip konku-ruojant su Laikinuoju Pagrindiniu statymu, nes juo buvo koreguo-jamos valstybs valdios institucij kompetencij ribos, tvirtintos laikinojoje Konstitucijoje. Reikdamas sitikinim, kad btina nuo-sekliai laikytis Laikinojo Pagrindinio statymo, jis sil, esant atitin-kamoms situacijoms, imtis tik toki veiksm, kurie neprietaraut konstituciniams valstybs organizavimo pagrindams32.

Viena i pirmj aktualij, kuri turjo sprsti Lietuvos Res-publikos Aukiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, buvo poreikis teisikai sureguliuoti parlamento politins teisins veiklos klausimus, t. y. nustatyti politin organizacin struktr, statym ir kit tei-ss akt primimo procedras, deputat veiklos parlamente formas, politini ir administracini struktr sveikos teisinius aspektus ir kt. Pirmosiomis Aukiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo darbo

30 Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (pirmojo aukimo) pirmoji sesija. Ste-nogramos. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba, 1990. P. 126.

31 Deputato N. Rasimaviiaus praneimas apie statymo projekt // Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (pirmojo aukimo) pirmoji ir neeilin sesija. Stenogramos. Nr. 14. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1992. P. 47.

32 Ten pat. P. 9.


22

Juozas ilys

dienomis buvo sitikinta, kad galiojantis Reglamentas, kuris buvo perimtas i Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos, nebeatitinka de-mokratins raidos poreiki. Pavyzdys politikai ir teisikai reik-minga Aukiausiosios Tarybos Pirmininko rinkim procedra. Nei tuo metu dar galiojusioje Konstitucijoje, nei Reglamente nebuvo nustatyta Pirmininko rinkimo tvarka. Iki tol buvo laikomasi nuo-mons, kad nra reikalo konkreiau reglamentuoti i procedr, nes Komunist partijos pasilytas vienintelis kandidatas ir tegaljo bti irinktas. Aukiausiosios Tarybos Pirmininko rinkimo procedr nustatymas ir buvo pirmasis parlamentins demokratijos poreikis, rodantis tai, kad Lietuvoje pradeda veikti naujo turinio ir formos parlamentiniai institutai. Galima bt konstatuoti, kad intensyvia diskusija 1990 m. kovo 10 d. dl Pirmininko rinkim teisins tvar-kos ir buvo engta tradicin parlamentini debat keli, kuris nie-kada nebuvo paprastas, taiau visada sudar galimybes visapusikai atsiskleisti parlamentaro gebjimams, jo politinei teisinei kultrai. . Jurnas sitrauk parlamentin dialog, o teiktus silymus dl Reglamento grind demokratijoje suvoktomis ir sitvirtinusiomis nuostatomis33.

Reglamento koncepcija pradta rengti Aukiausiosios Tarybos struktros ir veiklos darbo grupje, sudarius Aukiausiosios Tary-bos reglamento rengimo ir nuolatini komisij pogrup. 1990 m. kovo 19 d. buvo konstatuota, kad po pirmj kart gin sesijoje vis labiau sitikiname, kad btinas naujas Aukiausiosios Tarybos reglamentas, atitinkantis nauj jos status, nuomoni vairov ir ga-rantuojantis j isakymo laisv34. Tai ne kart pabrta ir vliau.

Reglamento rengimas ir primimas buvo tas veiksnys, kuris su-vaidino konstruktyv vaidmen utikrinant parlamento veikl, grin-diant j teisikai nustatytomis procedromis. . Jurnas, supras-damas io darbo reikmingum, itin aktyviai dalyvavo formuluojant

33 Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (pirmojo aukimo) pirmoji sesija. Ste-nogramos. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba, 1990. P. 13, 16.

34 Deputato A. Tauranto kalba dl Reglamento projekto // Lietuvos Respublikos Auk-iausiosios Tarybos (pirmojo aukimo) pirmoji sesija. Stenogramos. Nr. 2. Vilnius: Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba, 1990. P. 228.


23


Reglamento koncepcijos principus, Reglamento norm sveikos darnum ir visapusikum. iame darbe jam buvo vienodai svarbus ir deputat veiklos lygiateisikumas, ir frakcij veiklos garantijos, ir parlamento struktros grandi teisinio reguliavimo visapusikumas, statym leidimo proceso tikslus apibrimas bei daugelis kit klau-sim. Viename posdyje . Jurnas kalbjo apie tai, kad atsivel-giant tai, kad ms Prezidiumas ypatingas, ir atsivelgiant jo jau turim praktik, kai jis priiminjo, kaip ia pasakius, sprendimus, kurie yra ne visikai telpantys galiojani Konstitucij, tai vis dlto bt teisingiau, jeigu bt priiminjama [sprendimai J. .] bals dauguma nuo visos Prezidiumo sudties [ne nuo posdyje dalyvau-jani Prezidiumo nari skaiiaus J. .]35. Kit kart kalbdamas dl Reglamento projekto, jis vl atkreip dmes tai, kad projekte, ignoruojant Konstitucij, pleiamos Prezidiumo teiss, o taip elgtis nedert36.

Taigi galima teigti, kad . Jurnas buvo tas deputatas, kuris padjo parengti ir tvirtinti brstanio Lietuvos Respublikos parla-mento veiklos demokratinius teisinius pagrindus, kurie suvaidino teigiam vaidmen ir bsimuosiuose Lietuvos Respublikos seimuose. Jo indlis buvo ir oficialiai vertintas37. Patirtis, kuri buvo sukaupta tuo metu, lm skming . Jurno veikl toliau darbuojantis par-lamente, ypa einant vadovaujanias pareigas.

Deputat frakcij klausimas buvo ne tik politinio, bet ir teisi-nio organizacinio pobdio problema, kuri savaime ikilo pradjus rengti Aukiausiosios Tarybos reglament. Frakcij teisinimo arba neteisinimo aktualija buvo politikai svarbi, nes reikjo nusprsti, ar Aukiausiojoje Taryboje egzistuoja teisikai formalizuotos deputat grups, ar, kaip buvo sakoma, Aukiausioji Taryba yra vienalyt38.

35 Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (vienuoliktojo aukimo) antroji sesija. Stenogramos. Nr. 19. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1992. P. 2428.

36 Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (vienuoliktojo aukimo) antroji sesija. Stenogramos. Nr. 16. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1992. P. 40, 41.

37 Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas 1991 m. gegus 29 d. nu-tarimu pareik padk grupei deputat, tarp j . Jurnui, u atlikt didel darb rengiant Reglament // Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Lietuvos Res-publikos Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo dokument rinkinys. Nr. 3. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1991. P. 526.

38 tai deputatas A. Taurantas kalbjo apie tai, kad btina priimti sprendim dl parla-


24

Juozas ilys

1990 m. kovo 19 d. balsuojant, ar teisinti frakcijas, posdio pir-mininkas (Aukiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas . V. Stankeviius) prane: Rezultatas aikus frakcij oficialiai neregis-truojam, taiau esu sitikins, kad maum teiss bus gerbiamos, ir jie nebus skriaudiami39.

Beje, jau pirmomis Aukiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Sei-mo darbo dienomis irykjo parlamentins daugumos ir maumos sveikos teisinio apibrimo klausimas. tai 1990 m. kovo 12 d. u-darame Aukiausiosios Tarybos posdyje . Jurnas kalbjo: Mes norime, kad komisijos bt sudarytos daugiau ar maiau pariteti-niais pagrindais, kad ta kita nuomon bt institucionalizuota, kad bt kit nuomoni atstovai visose komisijose, visuose organuose [...]. Reikia, kad bt utikrintos maumos teiss. Tai yra esminis dalykas norint garantuoti normal parlamentin darb40.

Objektyvi politinio proceso raida Lietuvoje ir parlamentins demokratijos prigimtis slygojo tai, kad Aukiausiojoje Taryboje savaime pradjo kurtis deputat frakcijos. tai 1990 m. birelio 21 d. apie savo egzistavim paskelb Centro frakcija (vliau ji buvo pa-vadinta Sjdio centro frakcija)41, 1990 m. rugsjo 4 d. Laisvj demokrat frakcija42, 1990 m. rugsjo 21 d. Sjdio nuosaikij radikal frakcija43. Vliau krsi ir kitos frakcijos Lenk, Jungtin

mente esani grupi teisinio apibrtumo, nes nuo to priklausys j veiklos garantij tvirtinimas Reglamente. Deputatas samprotavo: Jeigu itaip nusprstume, jau dabar teisintume frakcijas Aukiausiojoje Taryboje, gal tik kitaip jas pavadintume, kad ne-rt ausies tiems, kas to labai bijo. Tai reikt, kad ms parlamente bt teisikai tvirtintos Vakar demokratijos normos ir galbt iek tiek ubgama priek realiai Lietuvos politini jg diferenciacijai. Galima daryti ir kitaip: kol kas Aukiausij Taryb traktuoti kaip vienalyt ir visus klausimus sprsti pagal individuali deputat arba laisvai susidariusi neformali grupi iniciatyv, o j tarpusavio santyki detaliau neapibrti // Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (pirmojo aukimo) pir-moji sesija. Stenogramos. Nr. 2. Vilnius: Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba, 1990. P. 228.

39 Ten pat. P. 239. 40 Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (pirmojo aukimo) pirmoji, antroji, tre-

ioji ir ketvirtoji sesijos. Stenogramos. Nr. 66. Vilnius: Lietuvos Respublikos Seimo leidykla, 2002. P. 36, 37.

41 Ten pat. Nr. 10. P. 192, 193.42 Ten pat. Nr. 15. P. 60.

43 Ten pat. Nr. 16. P. 141, 142.


25


Sjdio, Septintoji, Tautinink, Liberal, Reorganizuota tautinin-k, Tautos paangos ir kitos44.

1990 m. rugsjo 25 d. Aukiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo posdyje buvo paskelbta apie Kairij frakcijos krim45. Pa-reikime buvo deklaruojama, kad frakcij krimasis yra parlamen-to brendimo poymis, kad tai pads atspindti vairi visuomens sluoksni socialines, politines ir dvasines nuostatas, pateikti daugiau alternatyv ir atrinkti optimalius variantus. Kairij frakcija man, kad parlamentas turi priimti statymus, teisinanius demokratij, socialines garantijas ir pilietin santarv. Deputatai pabr, kad pa-grindinis disput ginklas turi bti logika, argumentai ir sveikas pro-tas, parlamentins veiklos profesionalumas ir tolerancija. Pareiki-me buvo sakoma: Tvirtai laikysims politins veiklos atvirumo bei vieumo princip, pasisakysime prie spaudos, minties ir nuomons laisvi apribojim, kad ir kaip jie bt motyvuojami. Ms frakcija bendradarbiaus su visais, kas siekia savitarpio supratimo, susitarimo bei konstruktyvios veiklos Lietuvos valstybingumo tvirtinimo la-bui. Pareikim pasira . Jurnas drauge su kitais Aukiausio-sios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatais.

Pradjus veikti Aukiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo frakcijoms, vliau tvirtinus j status Reglamente, keitsi ir parla-mento veiklos turinys, atsirado darbo organizavimo nauj bruo, o deputatai gijo nauj galimybi ir garantij reikti savo politines nuostatas ne tik statym leidybos procese, formuojant parlamento institucin srang. Deputatas . Jurnas aktyviai dalyvavo kuriant parlamentini frakcij koncepcij ir teisin status. Jis buvo sitiki-ns, kad frakcija yra ne iaip sau deputat grup, o tikrai kito orga-

44 Apie tai plaiau r.: ilys J. Aukiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo deputat grups ir frakcijos teisinio statuso problemos / Konstitucingumas ir pilietin visuo-men: monografija. Vilnius: Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, 2003. P. 151180.

45 Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (pirmojo aukimo) antroji sesija. Ste-nogramos. Nr. 18. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1992. P. 226, 227. Beje, 1992 m. vasario 28 d. Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu Kairij frakci-jos pavadinimas buvo pakeistas ir ji pavadinta Lietuvos demokratins darbo partijos (LDDP) frakcija. r.: Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs inios, 1992, Nr. 9-218.


26

Juozas ilys

nizacinio prado ir tuo auktesn arba svarbesn grup. Vadinasi, ir jos teisi negalima mechanikai prilyginti prie tos grups, prie t de-imties ar devyni deputat46. Lietuvos Respublikos Aukiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime frakcijos ne tik reik nuostatas dl teiss akt projekt, bet ir reaguodavo svarbiausius politinius reiki-nius darydamos pareikimus, kreipdamosi parlament, visuomen.

Politinis ir teisinis nuosaikumas, parlamento ir j sudarani at-stov vaidmens bei statuso suvokimas plaioje socialinio gyvenimo panoramoje buvo, yra ir, nra abejons, bus vertybs, kurios impo-nuos ne tik monms, isamiai analizuojantiems parlamentarizmo reikinius, bet ir visuomenei, stebiniai ir vertinaniai pagrindins alies politins institucijos darbus. Nors aiku, kad parlamentas ir j sudarantys atstovai yra laisvi tiek, kiek j veiklos nevaro Konstituci-ja, taiau yra ir pamatins politins etins nuostatos, kuri laikymosi statym leidjai negali ivengti, o tuo labiau ignoruoti. Pavyzdiui, inoma tradicija, kad parlament nariai neturt didinti sau atlygi-nimo, nes tai menkina j vaizd. Nors parlamentinje praktikoje is principas neretai ignoruojamas, taiau jis visada liks kriterijumi, pagal kur mons vertins ir parlament, ir jo narius. Galima tar-ti, kad . Jurnui artimesns pastarosios nuostatos. tai, baigiantis Aukiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo galiojimams ir disku-tuojant apie jo nari socialines garantijas, jis galvojo, kad nepatogu, kai patys deputatai nusistato atlyginim. Kai itai daro ankstesnis parlamentas, tai yra korektika [...]. Mes turim nustatyti bsimajam Seimui atlyginim, ne jie patys. Taip bt korektikiau47.

Vienas i reikmingiausi darb, kur atliko Lietuvos Respubli-kos Aukiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai, buvo Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto parengimas ir jo patei-kimas referendumui. Tai buvo iskirtins svarbos politinis teisinis ingsnis, atveriantis nauj Lietuvos demokratinio konstitucionaliz-mo raidos etap. Kelias Lietuvos Respublikos Konstitucij buvo


47 Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (pirmojo aukimo) neeilin ir etoji sesija. Stenogramos. Nr. 63. Vilnius: Lietuvos Respublikos Seimo leidykla, 1995. P. 253.


27


ne tik kryptingas, bet ir sudtingas, prietaringas. tai 1990 m. lap-kriio 7 d. Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos Prezidiu-mas sudar Konstitucijos projekto rengimo grup ir nustat, kad i grup turi parengti Lietuvos Respublikos Konstitucijos koncepcij ir pateikti j Aukiausiosios Tarybos Prezidiumui48. Grups parengti Lietuvos Respublikos Konstitucijos koncepcijos metmenys buvo pa-skelbti spaudoje49. Gana ram Metmen svarstym audrino pasily-mai nedelsiant atkurti Lietuvos Respublikos Prezidento institucij50. Netrukus spaudoje buvo paskelbti statymo Dl Lietuvos Respubli-kos Prezidento ir Dl Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos atstatymo ir Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio statymo pakeitimo ir papildymo projektai51.

Politinio proceso pokyiai dl reikalavimo nedelsiant atkurti Respublikos Prezidento institucij paskatino Aukiausij Taryb spartinti Konstitucijos rengim. 1991 m. lapkriio 5 d. Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, priimdamas nutarim Dl Lietuvos Respublikos konstitucingumo raidos52, nu-stat Konstitucijos projekto rengimo terminus ir Konstitucijos soci-alines politines prielaidas.

1991 m. ruden Aukiausiojoje Taryboje susitelk deputat dauguma, kuri laiksi nuomons, kad reikia rengti vientis Konsti-tucijos koncepcij ir tekst, nepriimti vienos i Valstybs institucij Respublikos Prezidento status reglamentuojanio atskiro staty-

48 Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo 1990 m. lapkriio 7 d. nu-tarimas Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo // Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo dokument rinkinys. Nr. 2. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1991. P. 600.

49 Lietuvos aidas, 1991 m. gegus 10 d. Apie Metmen turin plaiau r.: ilys J. Kons-titucijos koncepcijos metmenys ingsnis Lietuvos Respublikos Konstitucijos link // Justitia, 2001, Nr. 3. P. 68, 2427; Justitia, 2001. Nr. 45. P. 812.

50 Lietuvos Sjdio Seimo tarybos 1991 m. spalio 22 d. pareikimas Dl Lietuvos Respu-blikos prezidento institucijos atkrimo // Lietuvos aidas, 1991 m. spalio 29 d.; Lietuvos Sjdio III suvaiavimo 1991 m. gruodio 15 d. rezoliucija Dl Respublikos Preziden-to institucijos atkrimo // Lietuvos aidas, 1991 m. gruodio 19 d.

51 Lietuvos aidas, 1991 m. gruodio 5 d.52 Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos 1991 m. lapkriio 5 d. nutarimas Dl

Lietuvos Respublikos konstitucingumo raidos // Lietuvos Respublikos Aukiausio-sios Tarybos ir Vyriausybs inios, 1991, Nr. 32-874.


28

Juozas ilys

mo. Drauge su kitais deputatais . Jurnas ragino spartinti Konsti-tucijos rengimo veikl, nustatyti konkreius terminus ir j laikytis53.

Reikt dar kart pasakyti, kad deputatas . Jurnas buvo de-mokratins konstitucingumo raidos alininkas, sitikins, kad Pre-zidento institucij reiks atkurti, taiau klausim reikia sprsti tolygiai rengiant Konstitucijos projekt Aukiausiojoje Taryboje54. Vliau, dalyvaudamas debatuose dl Aukiausiosios Tarybos komi-sijos parengto konstitucijos projekto, pabr btinum tvirtinti su-balansuot valstybs valdios koncepcij, t. y. toki politins valdios konstrukcij, kurioje n viena i institucij neturt absoliui gali ir bt viena kitos kontroliuojama. Reikdamas ne tik savo, bet ir frakcijos nuomon, . Jurnas ragino nekurti stiprios prezidentins valdios, nes visuomen gali gelbti ne stipri ranka, o darna55.

Baigiamuoju Konstitucijos rengimo etapu, t. y. po to, kai Lie-tuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos konstitucini problem derinimo grups protokol pasira parlamento frakcij (Centro, Jungtins Sjdio, LDDP, Lenk, Liberal, Nuosaikij, Santaros, Tautinink, Tautos paangos, nepriklausani frakcijoms 10 depu-tat grups atstovas) galioti nariai56, vykusioje diskusijoje dl Kons-titucijos projekto . Jurnas prane, kad jo atstovaujama frakcija (LDDP) remia Konstitucijos projekt, nors ir abejoja dl kai kuri nuostat. Jis galvojo, kad kandidatui Respublikos Prezidentus kelia-mi nepagrsti reikalavimai (40 met amiaus cenzas), kritikai velg nuostat apie tai, kad Prezidentas gali bti renkamas ne daugiau kaip du kartus i eils, samprotavo, kad yra prieasi diskutuoti dl

53 Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (pirmojo aukimo) ketvirtoji sesija. Stenogramos. Nr. 43. Vilnius: Lietuvos Respublikos Seimo leidykla, 1995. P. 175, 176.

54 Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (pirmojo aukimo) ketvirtoji sesija. Ste-nogramos. Nr. 46. Vilnius: Lietuvos Respublikos Seimo leidykla, 1995. P. 290, 291.

55 Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (pirmojo aukimo) penktoji sesija. Ste-nogramos. Nr. 54. Vilnius: Lietuvos Respublikos Seimo leidykla, 1995. P. 190.

56 1992 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos konstitucini pro-blem derinimo grups protokolas // Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs inios, 1992, Nr. 24-708.


29


nustatom Seimo posdi teistumo kriterij, statym primimo kvorumo57.

Bdamas sitikins, kad atkurtoje demokratinje Valstybje turi veikti teiss akt konstitucingumo tikrinimo teisinis mechanizmas, . Jurnas nuolat ragino Aukiausij Taryb-Atkuriamj Seim steigti Konstitucin Teism ir konstitucikai j pagrsti. Atkreipda-mas dmes tai, kad Vyriausyb jau seniai buvo pateikusi Konsti-tucinio Teismo statymo projekt, ir nesutikdamas su argumentais, neva nra tinkam teisinink, sil spartinti proces58, nes Konsti-tucinis Teismas mums reikalingas, juo labiau laikinos konstitucijos slygomis59. Aiku, galima abejoti, ar to meto konstitucinje tikro-vje Konstitucinio Teismo krimas bt atitiks lkesius, taiau parlamento priimam teiss akt teistumo aktualija buvo akivaizdi politin teisin problema, kuri nuolat kl deputatai60.

Konstatuojant tai, kad, Konstitucinio Teismo krimas Lietu-voje buvo vienas i reikmingiausi konstitucionalizmo reikini, yra prielaid sakyti, kad jau tada buvo suvokta, kad demokratin val-dia turi bti ribojama net grieiau nei kitos valdios formos, nes ji maiau atspari speciali interes grupi (net nebtinai dideli), nuo kuri priklauso j palaikanios daugumos ilikimas, spaudimui61.

Pasakytina ir tai, kad, susiformavus parlamentins maumos koncepcijai ir tvirtinus veiklos teisines garantijas, Seimo nariai, kurie nepriklaus Seimo daugumai, vis aktyviau taik teiss akt konstitu-cingumo patikros mechanizm parlamentinje veikloje. 19962000 m., reikdamas parlamentins maumos nuomon, . Jurnas da-lyvavo daugelyje Konstitucinio Teismo teismini posdi, kuriuose

57 Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (pirmojo aukimo) etoji sesija. Steno-gramos. Nr. 65. Vilnius: Lietuvos Respublikos Seimo leidykla, 1995. P. 173, 174.

58 Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (pirmojo aukimo) pirmoji ir neeilin sesija. Stenogramos. Nr. 14. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1992. P. 347.


60 Apie tai plaiau r.: ilys J. Konstitucinis Teismas teisins ir istorins prielaidos. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2001. P. 93103.

61 Hayek F. A. Teis, statym leidyba ir laisv. T. 3. Laisvosios visuomens politin tvarka. Vilnius: Eugrimas, 1999. P. 181.


30

Juozas ilys

atstovavo to meto Seimo opozicijai. Pavyzdiui, Seimo nari gru-p, kuri kreipsi Konstitucin Teism, abejojo, ar statymo norma, reglamentuojanti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudarymo tvark, neprietarauja Konstitucijai62. Kit kart Seimo nari grup laiksi nuomons, kad konstitucikai nepagrstai buvo susiaurintos Respublikos Prezidento teiss skiriant Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narius ir nesilaikyta generalinio prokuroro at-leidimo konstitucini princip63. . Jurnas kartu su J. Bernatoniu Konstituciniame Teisme atstovavo Seimo nari grupei, kai buvo na-grinjama byla dl Teism statymo daugelio norm konstitucingu-mo. Motyvai, kuriais remdamasi Seimo nari grup kreipsi Teis-m, buvo pripainti tikinamais. Toje byloje Konstitucinis Teismas nusprend, kad teisingumo ministro prerogatyvos teismins valdios atvilgiu yra konstitucikai nepagrstos, todl koreguotinos64.

Atskirai analizuotinas Lietuvos Respublikos Seimo, irinkto 1992 m. spal ir veikusio iki 1996 m. rudens, nari Tautos atstov vaidmuo sprendiant udavinius, kilusius gyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucij. Tuo laikotarpiu reikjo sukurti Valstybs naujos institucins srangos teisinius pagrindus, reformuoti teisin sistem, utikrinti teisines socialines garantijas mogaus teisms, ku-ri sistema buvo tvirtinta Konstitucijoje. Pradjus veikti Respublikos Prezidento institucijai, Konstituciniam Teismui, Seimo kontrolieri staigai, apskritims, naujai apibrus Seimo, Vyriausybs, teism, sa-

62 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegus 29 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodio 5 d. nutarimo Dl Seimo nutarimo Dl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nari paskyrimo pripainimo netekusiu galios ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudarymo atiti-kimo Konstitucijai // Konstitucinio Teismo aktai. 2 knyga (19961998). Vilnius, 2000. P. 348362.

63 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. balandio 21 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymo 29 straipsnio pakeitimo sta-tymo gyvendinimo statymo ir Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. vasario 25 d. nu-tarimo Dl V. Nikitino atleidimo i generalinio prokuroro pareig atitikimo Lietu-vos Respublikos Konstitucijai // Konstitucinio Teismo aktai. 2 knyga (19961998). Vilnius, 2000. P. 559573.

64 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodio 21 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos teism statymo 14, 251, 26, 30, 33, 34, 36, 40, 51, 56, 58, 59, 66, 69, 691 ir 73 straipsni atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Konstitu-cinio Teismo aktai. 3 knyga (19992001). Vilnius, 2002. P. 298334.


31


vivaldybi tarpusavio ryius, i esms keitsi vis institucij veiklos teisinis politinis turinys. Lietuvos Respublikos Seimo vadovo parei-gos, kurias tuo metu jo . Jurnas, buvo ypa svarbios koordinuo-jant Seimo nari Tautos atstov darb, derinant parlamentins daugumos ir maumos interesus, atstovaujant parlamentui tarptauti-niuose santykiuose, vykdant kitas valstybines funkcijas. Taigi ir nuo Lietuvos Respublikos Seimo vadovo nemaa dalimi priklaus Valsty-bs konstitucins srangos sukrimas, veiklos konstitucinis teistu-mas ir raidos politin teisin perspektyva.

Lietuvos Respublikoje, kaip ir daugelyje kit valstybi, parla-ment statym leidimo programose didiausi dal tradicikai suda-ro vykdomosios valdios institucijose parengti teiss akt projektai. is reikinys vertinamas neigiamai, taiau neivengiamai siejasi su objektyviomis statym leidimo politikos, turinios reaguoti so-cialinius reikinius, prielaidomis, kurios nagrintinos atskirai. iuo atveju galima konstatuoti tik tai, kad parlamentarai, atsivelgdami socialinius veiksnius, j atstovaujamas politini partij programas, negali bti tik pasyvs proces stebtojai arba vertintojai. Vadinasi, vienas i pagrindini kriterij, pagal kur gali bti vertinamas parla-mentaro veiklos efektyvumas, yra jo parengt ir oficialiai pateikt teiss akt projekt kiekis, t. y. parlamentins veiklos produktyvu-mas gyvendinant Konstitucijoje garantuot statym leidybos inici-atyvos teis.

iuo aspektu velgiant Tautos atstov veikl, dert pasakyti, kad . Jurnas buvo ir yra vienas i aktyviausi parlamentar, ku-rie ir Aukiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, ir vlesni sei-m veiklos metais aktyviai naudojosi konstitucinmis galimybmis reikti savo ir rinkj nuostatas. 19901992 m. jis individualiai arba kartu su kitais deputatais reng ir teik akt projektus dl Laikinojo Pagrindinio statymo tobulinimo, Reglamento, deputat status re-guliuojani statym patais, rinkim sistemos princip ir pagrin-d ir kt. Iskirtinai paymtinos . Jurno pastangos 19921996 m. Seime, t. y. tada, kai, einant Seimo Pirmininko pareigas, reikjo nedelsiant sprsti institucins ir teisins reformos problemas. 19962000 m. bdamas parlamentins maumos narys, jis reik Lietuvos


32

Juozas ilys

demokratins darbo partijos frakcijos nuostatas leidiant statymus. . Jurnas aktyviai dirbo ir kituose seimuose65.

Apibendrinimai ir ivados

1. iuolaikins Lietuvos parlamentins demokratijos, parla-mentins veiklos pagrindai formavosi Vakar demokratijos tradici-jos veikiami ir orientuojantis teisin politin paveld, kurio pagrindas 1922 m. rugpjio 1 d. Lietuvos Valstybs Konstitucija. Lietuvos Tauta, diegdama Konstitucij tradicinius Vakar demokratijos ins-titutus, rmsi ir nacionalinmis vertybmis, kurios ireik valstybs organizavimo ir funkcionavimo demokratinius principus.

2. Naujausij laik Lietuvos Respublikos parlamento nari Tautos atstov veiklos teisinis statusas ir parlamentins veiklos politin patirtis brendo Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tary-bos-Atkuriamojo Seimo (19901992 m.) veiklos metu. Nors tada galiojo vadinamojo imperatyvinio mandato koncepcija, taiau de-mokratin raida, lauydama praeities stereotipus, kr naujo turinio parlamentaro statuso doktrin, t. y. laisvojo mandato teisin politin apibrtum.

3. Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio statymo galio-jimo laikotarpiu Lietuvos Respublikos parlamentas Aukiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas vadovavosi kai kuriais praeities relik-tais, taiau kuriantis frakcijoms, deputat grupms vis labiau tolo nuo politikai vienalyts Aukiausiosios Tarybos sampratos. Par-lamentar veiklos formai ir turiniui ymios takos turjo Aukiau-siosios Tarybos reglamento primimas, teikiantis nauj galimybi parlamentins veiklos politinei teisinei raikai.

65 19901992 m. drauge su kitais deputatais arba vienas pasil 22 teiss akt projektus. 19921996 m. dalyvavo rengiant ir pateikiant Seimui daugiau kaip 200 projekt (I sesijoje 54, II sesijoje 30, III sesijoje 24, IV sesijoje 32, V sesijoje 38, VI sesi-joje 12, VII sesijoje 16, VIII sesijoje 16). 19962000 m. 37 aktus, 20002004 m. Seime 225 dokument projektus (I sesijoje 4, II sesijoje 12, III sesijoje 39, IV sesijoje 32, V sesijoje 19, VI sesijoje 30, VII sesijoje 30, VIII sesijoje 50, IX sesijoje 5), o nuo 2004 m. iki iol beveik 200 akt projekt (I sesijoje 35, II sesijoje 41, III sesijoje 16, IV sesijoje 48, V sesijoje 52).


33


4. iuolaikikas Lietuvos Respublikos parlamento ir j sudaran-i Tautos atstov statusas buvo tvirtintas 1992 m. spalio 25 d. Lie-tuvos Respublikos Konstitucijoje. Suformulav Seimo daugumos ir maumos (opozicijos) funkcionavimo teisinius pagrindus, Seimo na-riai taik vairius nuomoni reikimo legitimius bdus, pavyzdiui, galimyb kreiptis Konstitucin Teism, kuris atsako klausim, ar parlamento daugumos priimtas statymas arba kitas Seimo teiss aktas neprietarauja Konstitucijai. Konstitucin jurisprudencija s-lygojo ne tik pozityvius konstitucinio teistumo sampratos pokyius apskritai, taiau ir utikrinant parlamento, jo vidaus darini funkci-onavimo konstitucin pagrstum.

5. Vienas i svarbiausi veiksni, pagal kur gali bti vertinamas Tautos atstovo veiklos efektyvumas, yra tai, kaip jis naudojasi Kons-titucijoje tvirtinta statym leidybos iniciatyvos teise. Atsivelgiant iuolaikin teisinio reguliavimo sudtingum ir didjani vykdomo-sios valdios tak statym leidimo politikai, vis dlto reikia pabrti, kad parlament sudarani nari aktyvi veikla kuriant teiss normas yra labai reikminga gyvendinant visuomens socialinius politinius lkesius, t. y. visa tai, kas sudaro atstovaujamosios institucijos vei-klos prasm vertinant socialini vertybi visumos poiriu.

Literatra

1. Andriulis V., Maksimaitis M., Pakalnikis V., Pekaitis J. S., enaviius A. Lietuvos teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002.

2. Birmontien T., Jarainas E., Kris E., Maksimaitis M., Mesonis G., Normantas A., Pumputis A., Vaitiekien E., Vi-drinskait S., ilys J. Lietuvos konstitucin teis. Vilnius: Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, 2002.

3. Birmontien T., Jankauskas K., Jarainas E., Maksimaitis M., Mesonis G., Pumputis A., Sinkeviius V., Vidrinskait S., ilys J., iobien E. Lietuvos konstitucin teis: raida, institu-cijos, teisi apsauga, savivalda: kolektyvin monografija. Vil-nius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007.


34

Juozas ilys

4. Hayek F. A. Teis, statym leidyba ir laisv. T. 3. Laisvosios visuomens politin tvarka. Vilnius: Eugrimas, 1999.

5. Lapinskas K. Lietuvos konstitucij istorini teisini ssaj be-iekant / Konstitucija, mogus, teisin valstyb. Konferencijos mediaga. Vilnius: Lietuvos mogaus teisi centras, 1988. P. 3150.

6. ileikis E. Seimo nario teisin padtis. Pirmas leidimas. Vil-nius: Finans ministerijos Mokymo centro leidybos grup, 1996.

7. ilys J. Konstitucinis Teismas teisins ir istorins prielaidos. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2001.

8. ilys J. Aukiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo depu-tat grups ir frakcijos teisinio statuso problemos / Kons-titucingumas ir pilietin visuomen: monografija. Vilnius: Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, 2003. P. 151180.

9. ilys J. Konstitucijos koncepcijos metmenys ingsnis Lietu-vos Respublikos Konstitucijos link // Justitia, 2001, Nr. 3. P. 68, 2427; Justitia, 2001, Nr. 45. P. 812.


35

Parlamentarizmo teisinis reguliavimas Lietuvoje 19181940 metais

Parlamentinis Valstybs Tarybos statusas. Visos 19181940 m. Lietuvoje galiojusios konstitucijos, kaip aukiausio teisinio regulia-vimo lygmens aktai, vien i pagrindini viet skyr parlamentinei tautos atstovybei. Konstitucijomis paprastai buvo reguliuojami to atstovavimo pagrindai rinkim teis ir rinkim sistema, taip pat pagrindins parlamentins institucijos funkcijos, neretai ir tautos at-stovo teisin padtis.

Pirmja tokia konstitucine parlamentine atstovybe nuo 1918 m. rudens laikytina kvietimo bdu suauktos Lietuvi Vilniaus kon-ferencijos 1917 m. rugsjo 21 d. irinkta Lietuvos Taryba, kuriai anuomet buvo patikta atkurti nepriklausom Lietuvos valstyb. i savo prigimtimi visuomenin politin institucija, 1918 m. vasario 16 d. paskelbusi Lietuv nepriklausoma valstybe ir tuo remdamasi liepos 11 d. pasivadinusi Valstybs Taryba, nors sudaryta be visuotini ir tiesiogini rinkim, bet dl vykstanio karo ir vokiei okupacijos nematydama galimybi tokius rinkimus organizuoti ir todl laiky-dama save vienintele teista tautos atstove ir jos valios reikja, atsi-radus galimybei ir neatidliojamam btinumui, pati, kaip laikinoji parlamentin staiga, msi pirminio valstybs steigimo (atkrimo) darbo ir padjo jai konstitucin pamat.

Mindaugas Maksimaitis


36


Pagal savo paios 1918 m. lapkriio 2 d. priimt pirmj laikin-j konstitucij Laikinosios Konstitucijos Pamatinius Dsnius1 ta-pusi laikina parlamentine valstybs institucija, kol visuotiniu, lygiu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu bus irinktas bsimasis Steigiamasis Seimas, nustatysiantis valdymo form bei priimsiantis konstitucij, ji pasiskelb vienintele statym leidja, kuri ne tik svarsto ir spren-dia laikinuosius statymus, bet ir sutartis su kitomis valstybmis (5 str.) bei naudojasi interpeliacijos ir paklausimo tipik vyriausybs parlamentins kontrols priemoni teise (7 str.); Valstybs Taryba tapo vienu i statym iniciatyvos teiss subjekt, jai patikta, radus reikal, incijuoti ir atlikti Laikinosios Konstitucijos papildym arba pa-keitim. Be to, laikinai, ligi nekrus atskiro aukiausio vyriausybs organo, jo galios buvo pavestos vadovaujaniajai Valstybs Tarybos struktrai Valstybs Tarybos Prezidiumui, sudarytam i prezidento ir dviej viceprezident (9 str.), kartu laikom kolegialiu valstybs va-dovu, atstovaujaniu valstybei, skelbianiu Valstybs Tarybos priimtus statymus ir sutartis su kitomis valstybmis, skirianiu savo valstybs ir priimaniu akredituojamus svetim valstybi pasiuntinius, kvieian-iu ministr pirminink, pavedaniu jam sudaryti Ministr kabinet ir tvirtinaniu sudt, skirianiu auktesniuosius karinius ir civilinius valstybs valdininkus, savo inioje turiniu kariuomen ir skirianiu vyriausij kariuomens vad (11 str.). Savo valdi Valstybs Tarybos Prezidiumas turjo vykdyti per Ministr kabinet (10 str.), atsaking Valstybs Tarybai (17 str.).

Tai i esms ir buvo viskas, k Valstybs Taryba konstituciniame akte pasak apie savo parlamentin status.

Laikinosios Konstitucijos Pamatinius Dsnius Valstybs Taryba prim dar neturdama savo, kaip parlamentins institucijos, formali-zuoto veiklos reglamento, taiau j primimo procedra, Tarybos nario S. ilingo pasilymu2, buvo atlikta laikantis parlamentinje praktikoje visuotinai nusistovjusios trij svarstym ir trij balsavim taisykls. Bet, tapusi Konstitucijos vardyta laikinja parlamentine valstybs ins-

1 Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dsniai // Laikinosios vyriau-sybs ini papildymas, 1918. Nr. 1-1a.

2 Lietuvos Valstybs Tarybos protokolai 19171918. Vilnius, 1991. P. 349.


37


titucija, ji nedelsdama 1918 m. lapkriio 5 d. posdyje sudar komisij, pasak posdio protokolo, savo Statuto projektui apsvarstyti, kuri sudar S. ilingas, M. Yas, J. Purickis, K. Bizauskas ir J. Vileiis3, o jau lapkriio 11 d. skubos tvarka, provizoriniai, kaipo nurodym, t Statut prim4.

Valstybs Tarybos statutas5 savo turiniu ir forma, kitaip negu Lai-kinosios Konstitucijos Pamatiniai Dsniai, sudaryti tik i 29 straipsni, buvo gana solidios apimties ir turinio teiss aktas ir visikai neatrod ess toks provizorinis: j sudar 113 straipsni, kurie smulkiai ir vai-riapusikai reglamentavo vadovaujani Tarybos struktr ir komisij sudarymo tvark, j kompetencij bei procedrines darbo tvarkos tai-sykles. Tai matyti i Statuto skyri, kuri buvo devyni, pavadinim: I. Prezidiumas; II. Valstybs Tarybos komisijos; III. statym suma-nym svarstymas; IV. Interpeliacijos ir paklausimai; V. Valstybs Ta-rybos sesijos; VI. Darbo tvarka plenumo posdiuose (a. kvorumas; b. dienotvark; c. posdiai; . posdi protokolai; d. kalb tvarka; e. klausim statymas; f. balsavimas); VII. Tvarkos taisykls; VIII. Bendri nutarimai; IX. Statuto perirjimas.

Statute buvo nustatyta kitokia Valstybs Tarybos Prezidiumo su-dtis negu Laikinojoje Konstitucijoje: Statute nustatytas, kaip i tikr-j buvo manyta sudarant Taryb6, Prezidiumas i penki nari be prezidento ir dviej viceprezident, j jo dar du sekretoriai. Statute Prezidiumo prezidentui buvo pavesta pirmininkauti Valstybs Tarybos posdiams ir atstovauti Tarybai, viceprezidentams pavaduoti prezi-dent; sekretoriai buvo pareigoti rpintis Tarybos ir jos Prezidiumo posdi protokolais bei kanceliarijos darbo organizavimu. Aptarus Prezidiumo, kaip vadovaujanios paios Tarybos institucijos, sudt ir funkcijas, Statute nereglamentuota Prezidiumo, kaip konstitucinio valstybs vadovo, padtis ir funkcijos, iskyrus anksiau buvusi Prezi-diumo pirmininko ir vicepirminink vardijim prezidentu ir vicepre-zidentais (laikantis Konstitucijos).

3 Lietuvos Valstybs Tarybos protokolai 19171918. Vilnius, 1991. P. 383.

4 Ten pat. P. 387.

5 Valstybs Tarybos statutas. Vilnius, 1918.6 Lietuvos Valstybs Tarybos protokolai 19171918. Vilnius, 1991. P. 131.


38


Apie Prezidiumo pageidavimu 1918 m. lapkriio 5 d. i frakci-j (Krikioni demokrat, Tautos paangos, Santaros ir nepartini) atstov sudaryt Tarybos senin sueig Senjor konvent7, kaip ir apie paias frakcijas, Statute nebuvo usiminta.

Pagal Statut Valstybs Tarybos sesijas skiria pati Taryba, bet aps-kritai jas numatyta aukti ne reiau kaip kart per du mnesius (39 str.). Jas, kaip tai numatyta Laikinojoje Konstitucijoje, galjo suaukti Prezidiumas savo iniciatyva arba bent tredaliui Tarybos nari parei-kalavus.

Kitaip negu Taryba, kurios galiojim laiko Konstitucija terminais neribojo, Valstybs Tarybos Prezidiumas pagal Statut turjo bti ren-kamas ei mnesi laikui.

vairiems reikalams Valstybs Tarybai leista sudarinti nuolati-nes ir laikinas komisijas, dirbanias Prezidiumui priirint.

Sunkiomis karo ir okupacijos slygomis be visuotini tiesiogini rinkim sudaryt Taryb Lietuvi konferencija buvo galinusi prirei-kus savo sudt kooptuoti naujus narius8. ia teise ji jau buvo pasi-naudojusi 1918 m. vasar, bet Statutas ir ateiiai (numatytas Tarybos papildymas tautini maum atstovais) nustat galimo papildomo moni Valstybs Taryb kooptavimo tvark: tam reikalauta bent dviej tredali vis Valstybs Tarybos nari bals.

Dl procedrinio pobdio Tarybos veiklos Statute nustatyta, kad statym sumanymai Taryboje svarstomi tris kartus tarp kiekvie-no svarstymo darant bent vieno posdio tarp; pastarojo reikalavimo leista nesilaikyti neprietaraujant daugiau negu penktadaliui Tarybos nari. Pirmojo svarstymo pradioje, iklausius pranej, turjo vykti bendra diskusija dl statymo esms, jo dali ir skyri. Diskusij bai-gus, numatyta priimti nutarim dl tolesnio projekto svarstytinumo; reikjo, esant teigiamam nutarimui, sprsti, ar projektas grintinas komisijai, o esant keletui projekto variant dar ir kuris i j laikytinas svarstymo pagrindu.

Antrojo svarstymo metu turjo bti atskirai balsuojama dl kie-kvieno projekto straipsnio. Projekto pataisos turjo bti teikiamos ra-

7 Lietuvos Valstybs Tarybos protokolai 19171918. Vilnius, 1991. P. 381, 383.

8 Ten pat. P. 76.


39


tu. Po svarstymo statymo sumanym su silomomis pataisomis nu-matyta perduoti atitinkamai Tarybos komisijai.

Treias svarstymas turjo bti pradtas bendra diskusija dl pa-grindini statymo dsni, po to atskirai svarstomas kiekvienas jo straipsnis. iam svarstymui tegaljo bti priimamos ne maiau kaip ei atstov pasiraytos pataisos. Primus paeiliui visus straipsnius, turjo bti balsuojama dl viso statymo en bloc, ir teigiami pastarojo balsavimo rezultatai reik statymo primim.

Tarybos priimtus statymus numatyta skelbti, bet Statute nepa-teikta isami to tvarka ir statym sigaliojimo terminai.

Biudetins Valstybs Tarybos teiss Statute (taip pat ir Laikino-joje Konstitucijoje) nebuvo iskirtos. Statutas skyrium nereglamenta-vo ir Konstitucijoje Tarybai pavesto sutari su kitomis valstybmis svarstymo ir sprendimo procedros. Statute (36 str.) apsiribota nurodymu, jog pasilymai, neturintys statymo sumanymo reikms, reikalingi tik vieno svarstymo ir balsavimo.

Statute skyrium aptarta interpeliacij bei paklausim teikimo ir atsakym juos tvarka. Interpeliacijos turjo bti pasiraytos ne ma-iau penktadalio Tarybos nari; musis svarstyti, pirmiausia reikjo sprsti j priimtinumo klausim, pripaint skubotomis interpeliacij priimtinumas turjo bti svarstomas tame paiame posdyje. Atsakyti interpeliacij Statutas nustat deimties dien termin, o paklausimus turjo bti atsakoma jau kitame posdyje.

Tarybos posdiai turjo vykti vieai. Posdio kvorum sudar pus Tarybos nari. Isamiai aptarta plenarini posdi tvarka: neleis-ta kalbti ilgiau kaip valand (taisykl netaikyta pranejui) ir daugiau kaip du kartus tuo paiu klausimu, kalbas drausta skaityti; balsuojant, jeigu Konstitucija nereikalauja kitaip, visus klausimus nustatyta sprsti paprasta bals dauguma, balsams pasidalijus po lygiai klausim lai-kyti isprstu neigiamai. Nustatyta rinkim Taryboje vykdymo tvarka: jie pagal bendr taisykl turjo bti vykdomi slaptu balsavimu, teikiant balsuojamus ratelius; ketvirtadalis Tarybos nari galjo reikalau-ti vardinio balsavimo; irinktu laikomas surinks daugiau kaip pus balsavusij bals; prireikus numatytas balsavimas antr kart, kart laimtoju skelbiant surinkusj daugiausia bals.


40


Numatyta, jog Tarybos narys, be pateisinamos prieasties neatvy-ks posd, netenka u j nustatyto atlyginimo (dijetos) (105 str.).

Apskritai Valstybs Tarybos statuto turinys rod, jog dokumen-tas buvo neblogai apgalvotas, atitinkantis to meto demokratiniame pasaulyje susiklosiusias parlamentines tradicijas. Taiau laikai buvo nerams, tad ir Laikinosios Konstitucijos Pamatini Dsni nuostatai, apibriantys teisin Valstybs Tarybos padt, kaip ir kai kurie jos Sta-tuto paragrafai, pasirod ne visai tinkantys iomis slygomis. Dl 1918 m. gruod prasidjusios rus bolevik invazijos ir agresyvi lenk pre-tenzij kilo grsm jaunos valstybs igyvenimui, teko rpintis valdios institucijas pritaikyti karo meto slygoms, reikalavusioms kuo lanks-tesns valdios. Tuo tikslu 1919 m. sausio 24 d. priimtu Konstitucijos papildymu9 Valstybs Tarybos galios leidiant statymus buvo apri-botos teis tarp Tarybos sesij leisti laikinuosius statymus suteikiant Ministr kabinetui. O tai nauja 1919 m. balandio 4 d. Laikinosios Konstitucijos Pamatini Dsni redakcija Valstybs Tarybos Prezidi-um, kaip kolegial valstybs vadov, pakeit vienasmeniu Valstybs Tarybos renkamu Valstybs prezidentu (6 str.), kuriam, be kita ko, suteikta veto teis Tarybos priimtiems statymams, veikiama tik antr kart jai primus t pat statym (17 str.), o tarp Valstybs Tarybos sesij arba per j pertraukas jis galintas pats leisti Ministr kabineto priimtus statymus (13 str.)10. Tarp Prezidento prerogatyv buvo ray-ta jo iimtin teis aukti ir paleisti Valstybs Tarybos sesijas.

T pai dien prezidento rinkimai buvo atlikti laikantis bendros Valstybs Tarybos statute nustatytos rinkim tvarkos. Jau pirmuoju balsavimu tapo irinktas A. Smetona, vienintelis buvs raytas Tary-bos nari pateiktus balsuojamuosius ratelius11.

9 Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos Pamatini Dsni papildas // Laikinosios vyriausybs inios, 1919. Nr. 4-41.

10 Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dsniai // Priedlis prie Laiki-nosios vyriausybs ini Nr. 6-24a [1919]; Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstituci-jos Pamatiniai Dsniai. Treiuoju skaitymu Lietuvos Valstybs Tarybos priimti 1919 m. balandio mn. 4 d. [Kaunas, 1919].

11 Valstybs Taryba // Lietuva, 1919-04-09. Nr. 74.


41


I karto po pastarosios Pamatini Dsni redakcijos primimo imtasi ir atitinkamai perirti Valstybs Tarybos statut12.

Atsivelgiant pakitus Tarybos Prezidiumo status (jis liko vado-vaujania paios Tarybos struktra), apskritai nedaug pakeistu naujuo-ju Statutu susiaurinta jo sudtis, nustatyta, kad Tarybos pirmininkas (vietoj buvusio prezidento) pirmininkauja jos posdiams ir atstovauja Tarybai, vicepirmininkas (vietoj viceprezidento) pavaduoja pirminin-k, sekretorius veda Tarybos Prezidiumo ir visumos posdi proto-kolus bei Tarybos kanceliarij.

Nors Valstybs Taryb sudar skirting politini krypi nariai, deleguoti skirting politini partij, Valstybs Tarybos statute forma-liai ir toliau visikai ignoruotas partini frakcij Valstybs Taryboje klausimas, vos vien kart (56 str.) netiesiogiai usiminta apie j egzis-tavim.

Vienas i svarbiausi naujojo 1919 m. redakcijos Valstybs Tary-bos statuto pakeitim nuostata, dstanti konstitucin prezidento tei-s aukti ir paleisti Valstybs Tarybos sesijas: Tarybos sesij suaukimas ir paleidimas tapo nebepriklausomas nuo paios Tarybos, tai pavesta iimtinai Valstybs prezidento nuoirai (39 str.) ir iuo klausimu ne-bepalikta vietos Tarybos nari arba jos Prezidiumo iniciatyvai, taip pat nebeusimenama apie sesij periodikum.

statym svarstymo ir primimo Valstybs Taryboje procedra pagal naujj Statut liko nepakeista. Pasikeit tik, su nuoroda Lai-kinosios Konstitucijos Pamatinius Dsnius, taisykl, skelbianti, kad statym sumanymai, Valstybs Tarybos priimti, duodami Valstybs prezidentui pasirayti (110 str.). Visa kita, net straipsni skaiius bei j suskirstymas skyrius, naujoje Statuto redakcijoje nepakeista.

Nei Laikinosios Konstitucijos Pamatiniuose Dsniuose, nei Vals-tybs Tarybos statute neusiminta apie teisin Valstybs Tarybos nario padt. Tik 1919 m. vasario 1013 d. Lietuvoje paskelbus karo bkl, kuria suvarytos piliei teiss, Tarybos nario statusui reglamentuoti priimtas specialus statymas13. Pirmieji du io nedidels apimties sta-

12 Valstybs Taryba // Lietuva, 1919-04-01. Nr. 67; Valstybs Tarybos statutas. Kaunas, 1919.

13 Valstybs Tarybos nari teiss // Laikinosios vyriausybs inios, 1919. Nr. 5-59.


42


tymo straipsniai buvo skirti Tarybos nario imunitetui: tvirtinta jo as-mens, buto ir korespondencijos nelieiamyb, skyrium nurodant, kad jam netaikomi nepaprastosios padties ir kiti piliei laisves varantys statymai; apskritai, nusikalts Valstybs Tarybos narys tegaljo bti traukiamas atsakomybn Valstybs Tarybai sutikus. Likusieji du sta-tymo straipsniai skirti sudaryti slygas Tarybos nariui tinkamai atlikti pareigas: fiksuojama jo teis lankytis visose valstybs ir savivaldybs s-taigose, susipainti su j darbo tvarka ir gauti reikaling ini, taip pat nemokamai naudotis geleinkeliais ir kitomis valstybs ir savivaldybi susisiekimo priemonmis.

Nei Laikinojoje Konstitucijoje, nei Tarybos statute neusimena-ma apie Valstybs Tarybos nari priesaik, bet, Ministr kabinetui primus statym, pareigojant valstybs valdininkus ratu pasiadti saugoti Konstitucij ir statymus ir siningai eiti pareigas14, Tarybos nariai 1919 m. balandio 6 d. taip pat buvo prisaikdinti arba dav ikilming pasiadjim15.

Abi Valstybs Tarybos statut redakcijos, matyt, buvo laikomos Tarybos vidaus dokumentais, nes oficialiai, Laikinosios Konstitucijos Pamatini Dsni numatyta ir imta taikyti statymams skelbti tvarka, jie nebuvo paskelbti. Teileisti atskir broirli pavidalu, j tekstai neturjo reikiam para, nevardyta juos primusi institucija, nenuro-dyta j primimo data.

Steigiamojo Seimo savireguliacijos aktai. Galutinai nustatyti atkuriamos Lietuvos valstybs pamatus, kaip tai Valstybs Taryba ne-kart buvo oficialiai pareikusi, turjo demokratiniu bdu vis Lietuvos gyventoj irinktas Steigiamasis Seimas speciali institucija, reprezen-tuojanti steigiamj suverenios Lietuvos tautos gali.

1920 m. gegus 15 d. susirinks Steigiamasis Seimas, dar netur-damas aprobuot savo darbo procedrini taisykli (tdien vieningas pritarimas rezoliucijai, proklamuojaniai Lietuvos nepriklausomyb, pirmajame Steigiamojo Seimo posdyje atstov buvo ireiktas atsis-

14 statymas dl Valstybs tarnybos sutvarkymo // Priedlis prie Laikinosios vyriausybs ini, 1919. Nr. 4-19a.

15 Valstybiniai aktai ir dokumentai // LCVA, f. 1557, ap. 1, b. 40, lap. 8.


43


tojimu16), iskyrus Valstybs Tarybos 1919 m. priimtame Steigiamojo Seimo rinkim statyme17 nustatytus Steigiamojo Seimo suaukimo ir rinkimosi tvark bei terminus, taip pat jo atidarymo tvark, negaljo rimtai imtis savo kasdienini darb, todl vienas i pirmj jo nutari-m, padaryt jau antrajame, ikart po ikilmingo atidarymo, jo posdy-je gegus 17 d., buvo komisijos statuto projektui parengti suarymas18. Pastarajai prireik tik vienos dienos plenariniam posdiui pateikti Statuto projekt, teireikus apgailestavim dl nesuspto Steigiamo-jo Seimo nariams parengti spausdinto Statuto teksto19. Skubiai atlikti pavedim padjo tai, kad komisija nesukr originalaus dokumento, o pasinaudojo esamu Valstybs Tarybos statuto tekstu, apsiribojusi ney-miu jo pritaikymu naujosios institucijos reikmms: dauguma projekto paragraf buvo perrayti paodiui, liko tie patys atuoni i buvusi devyni skyri (mat skyriaus Bendri nutarimai paragrafai traukti skyri Tvarkos taisykls), pridedant prie j tris naujus: apie laikin-j, skirt pirmosioms keturioms darbo savaitms, Steigiamojo Seimo Prezidium, atstov mandat patikrinimo tvark ir apie frakcijas bei senin sueig; net didiausios apimties Steigiamojo Seimo statuto skyrius, pavadintas Darbo tvarka visumos posdiuose, suskirstytas tokius pat septynis poskyrius kaip Valstybs Tarybos statutas.

Statutas Steigiamajame Seime priimtas laikantis tvarkos, nusta-tytos statymams priimti, bet, matyt, nelaikytas visaveriu parlamen-tins kovos objektu, todl dl jo nebuvo isami debat. Diskutuota tik dl kai kuri neesmini detali (kiek moni turt pasirayti inter-peliacij, kiek dien skirti Ministr kabinetui atsakyti interpeliacijas ir parengti paklausimus etc.). Tame pat posdyje Lietuvos Steigiamojo Seimo statutas priimtas visais trimis skaitymais20, bet jis ir vl nebuvo oficialiai paskelbtas.

Skubotai priimtas Statutas netrukus buvo neymiai patobulintas: t pat met liep Statuto komisijos vardu Steigiamajam Seimui isa-

16 Steigiamojo Seimo stenogramos, 1 pos., 1920-05-15. P. 5.

17 Steigiamojo Seimo rinkim statymas // Laikinosios vyriausybs inios, 1919. Nr. 16-195.

18 Steigiamojo Seimo stenogramos, 2 pos., 1920-05-17. P. 7.19 Ten pat, 3 pos., 1920-05-18. P. 10.20 Ten pat. P. 1016.


44


kyta nuomon, jog dokumentas turs daug netobulum, ir pasilyta taisyti vienuolika jo straipsni21. Komisijos ir pavieni atstov pasily-tos Statuto pataisos ir papildymai, Steigiamojo Seimo priimti 1920 m. liepos 9 d., neymiai patikslino statym primimo bei interpeliacij pateikimo procedr, pasunkino Seimo sutikimo savo nariui suimti arba ikrsti davim, reikalaudamos iam reikalui dviej tredali Stei-giamojo Seimo bals daugumos, ir kt.22. Taiau nepritarta komisijos silymui, reikalaujaniam tos paios kvalifikuotos dviej tredali bal-s daugumos kelianiam netvark Seimo nariui paalinti i posdio.

Pataisytas, bet oficialiai nepasiraytas, Statuto tekstas tais pat me-tais pagaliau buvo ileistas atskira broirle23. Ir tik prajus daugiau kaip metams, 1921 m. rugsjo 28 d., tas pats jau pataisytas tekstas pagaliau buvo oficialiai paskelbtas nusistovjusia statym skelbimo tvarka24.

Statute nustatyta statymams leisti tvarka 1920 m. birelio 2 d. Steigiamasis Seimas prim Laikinj Lietuvos Valstybs Konstituci-j25, pavedusi jam laikinai, iki bus atlikti valstybs steigimo udaviniai, prastas parlamento funkcijas: iimtin teis leisti statymus, tvirtinti valstybs biudet, ratifikuoti sutartis su kitomis valstybmis, priirti statym vykdym (4 str.); nuo Steigiamojo Seimo tapo priklausoma vykdomoji valdia, pavesta Steigiamojo Seimo renkamam Respu-blikos prezidentui (7 str.) ir Ministr kabinetui, privalaniam turti Steigiamojo Seimo pasitikjim (12 str.). Laikinoji Konstitucija skelb Steigiamojo Seimo nario nelieiamum: j suimti, ikrsti but arba daiktus ir kontroliuoti korespondencij leista tik Steigiamajam Seimui sutikus (17 str.).

Laikinosios Konstitucijos primimo ivakarse, minta, suformu-luotas Steigiamojo Seimo statuto nuostatas, kuriomis nustatyta klasi-kin demokratika parlamento darbo tvarka, demokratiniais principais

21 Steigiamojo Seimo stenogramos, 24 pos., 1920-07-07. P. 205.

22 Ten pat, 25 pos., 1920-07-09. P. 216217.

23 Lietuvos Steigiamojo Seimo statutas. Kaunas, 1920.

24 Lietuvos Steigiamojo Seimo statutas // Vyriausybs inios, 1921. Nr. 71-635.

25 Laikinoji Lietuvos Valstybs Konstitucija // Laikinosios vyriausybs inios, 1920. Nr. 37-407.


45


paremtos procedrins jo veiklos taisykls, visikai atitiko kiek vliau priimtos konstitucins nuostatos.

Steigiamojo Seimo statutas pradtas ateiiai nebeturinia reik-ms, tad ia prasme simboline nuostata apie pirmj Steigiamojo Seimo posd: prezidentui Steigiamj Seim atidarius, pirmininko viet ui-ma seniausias amiumi Steigiamojo Seimo narys, kuris pats pasikvieia sekretori, abu tapdami laikinuoju Seimo Prezidiumu (1 str.).

Statute (39 str.) nustatyta, kad statym iniciatyv gals rodyti sky-rium kiekvienas Seimo narys: j teikiami projektai turjo patekti kuriai nors Seimo komisijai, o i jau sprend apie projekto teiktinum plena-riniam posdiui. Kitokia tvarka nustatyta projektams, pasiraytiems bent atuoni Seimo nari, tokie statym sumanymai turjo bti teikiami tiesiog plenariniam Seimo posdiui, apeinant preliminar j svarstym komisijoje.

Steigiamojo Seimo statute nurodyta

parlamentasirvalstybinesvaldziosinstitucijusaranga

Documents