1

Lietuvos metų gaminys 2014

2015 Nr. 1 (4)

UAB „ULMA Construccion Baltic“, Justiniškių g. 126 LT-05268 VILNIUS. Tel. +370 5 203 49 99, faks. +370 5 203 49 49, e. p. biuras@ulmaconstruction.lt

Kompleksiniai sprendimai visiems statybų projektams

www.ulmaconstruction.lt

3

Lietuvos metų gaminys

LSA. 2014 m. pasiekti svarbūs laimėjimai, bet 2015 m. laukia dar didesni iššūkiai

Dalius GeDvilas, lietuvos statybininkų asociacijos preziDentas

Kaip ir kasmet, galime pasidžiaugti ypač gerai vertinamais naujais ar modernizuotais pastatais, kuriuos statė Lietuvos statybininkų asociacijos įmonės. Išsiskiria AB „Montuoto-jas“ atlikta AB „Lifosa“ cecho rekonstrukcija, AB „Panevėžio statybos tresto“ atliktas darbas statant AB „Akmenės ce-mentas“ gamybos linijas, UAB „Avona“ pastatytas Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro pastato antstatas. Kokybišku darbu pasižymėjo įmonės „Irdaiva“, „Kortas“, Skandinavijos rinkoje toliau sėkmingai dirbo „Staticus“, kaip bendrovę, kuri ypač daug dėmesio skyrė informacinių tech-nologijų taikymui savo veikloje, galima išskirti „Markučius“.

Reikšmingiausias įvykis – VšĮ „Skaitmeninė statyba“

Reikšmingiausias praėjusių metų įvykis statybos sekto-riui – viešosios įstaigos „Skaitmeninė statyba“ įsteigimas. Nuo 2014 metų pavasario turime skaitmeninės statybos ir statinio informacinio modeliavimo (BIM) vystymą Lietu-voje koordinuojančią organizaciją, kurią kartu įsteigė 13 statybos sektoriuje veikiančių asociacijų. Šios organiza-cijos atsiradimas suteikė labai reikalingą postūmį – jau turime beveik 100 kompetentingų statybos, mokslo, IT specialistų jungiančią skaitmeninės statybos komandą, kuri, pasiskirsčiusi į darbo grupes, atlieka darbą, turintį

tapti esminių pokyčių statybos sektoriuje pagrindu. Esame pasitvirtinę veiklos gaires ir manome, kad skaitmeninės statybos entuziastai padės pakelti statybą į naują ir daug aukštesnį kokybės lygį. Nors pagrindinė naudos gavėja šiuo atveju yra valstybė ir valstybės ūkis, kol kas valstybės institucijų pasiryžimas veiksmams yra per menkas, tačiau dialogas vyksta nuolat ir čia proveržis taip pat turės įvykti.Viena yra aišku – Lietuvoje statybos sektorius, kaip ir visa-me pasaulyje, turi skaitmenizuotis. Naujos informacinės technologijos beveik neatpažįstamai pakeitė prekybą, mediciną, kitas sritis, tačiau statybos organizavimas, kai kurie darbo metodai iki šiol keitėsi vangiai. 2015 metai skaitmeninės statybos vystymo procesui bus labai svar-būs, kadangi tai bus paskutiniai metai prieš 2016-uosius, kuomet pagal naują Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvą visos ES šalys galės reikalauti viešai finansuo-jamiems statybos objektams naudoti BIM metodologiją. Šiais metais turės vykti didelis ir svarbus viešosios įstaigos „Skaitmeninė statyba“, valstybės, mokslo ir švietimo ins-titucijų darbas, siekiant pasirengti esminiams pokyčiams.

Seimas pritarė atvirkštinio PVM apmokestinimo tvarkai

Prieš pat Kalėdas Lietuvos statybininkai sulaukė dova-nos – Seimas pritarė atvirkštinio PVM apmokestinimo

tvarkai. Atvirkštinis PVM apmokestinimas reiškia, kad statybų sektoriuje PVM mokės užsakovas, o ne rango-vas, iki šiol turėjęs vykdyti mokestinę prievolę, nors iš užsakovo neretai dar nebūdavo gavęs sutartos kainos. Tai, kad ši tvarka galiausiai buvo patvirtinta, yra didelių Asociacijos pastangų rezultatas. Įsigaliojęs atvirkštinis PVM apmokestinimas turi padėti užtikrinti efektyvesnį PVM už statybos paslaugas surinkimą į valstybės biu-džetą bei iki minimumo sumažinti riziką, kad PVM ap-skirtai nebus sumokėtas. Kartu tai leis vystyti stipresnį ir „sveikesnį“ Lietuvos statybos sektorių.Lietuvos statybininkų asociacija siekia kurti statybos verslui palankią aplinką ne tik teikdama siūlymus vals-tybės ir reguliavimo institucijoms, tačiau ir naujomis pačios Asociacijos paslaugomis. Stengiamės kurti pri-dėtinę vertę savo nariams, todėl 2014 metų pavasarį davėme startą nuolaidų programai „Statybininkams“. Asociacijos nariai turi galimybę verslui naudingas pre-kes ir paslaugas įsigyti pigiau. Stiprinome ir kitą LSA teikiamą paslaugą – statybos taisyklių portalą www.statybostaisykles.lt. Pasiekėme susitarimą su Lietuvos elektros energetikos asociacija dėl taisyklių katalogo išplėtimo su elektros energetika susijusiomis statybos taisyklės, taip pat portale nuo šiol bus galima rasti in-formaciją apie neatitiktinius statybos produktus.Asociacijos narių gretas 2014 m. papildė 12 naujų ben-drovių. Tai parodo, kad aktualijos kurias sprendžia LSA, jos prezidiumas yra reikšmingos visam statybų sekto-riui.

Būtų paprasčiau, jei statybų sektorius turėtų aiškias kryptis

Taigi praėjusius metus galima laikyti ypač reikšmingais dėl skaitmeninės statybos procesų įsibėgėjimo. Naujos technologijos iš esmės pakeis statybą ir visuomenei padovanos kokybiškesnius, saugesnius, efektyviau eks-ploatuojamus statinius. 2014 metai buvo kryptingi ir suteikiantys pagrindą statybos vystymuisi šalyje.Žvelgti į ateitį ir prognozuoti būtų daug paprasčiau, jei Lietuvos statybų sektorius turėtų aiškias kryptis, strate-ginį planavimą – gaires bent artimiausiems 5 metams, nacionalinę statybos strategiją 15, 20 ar 30 metų. Lie-tuvos statybininkų asociacija sieks, kad tokio pobūdžio dokumentas būtų sukurtas ir patvirtintas valstybės.Skaitmeninės statybos ir BIM metodologijos plėtra Lietuvoje išspręs nemažą dalį problemų, su kuriomis dabar susiduria statybos sektorius, tačiau dalis jau ne vienerius metus statybą lydinčių problemų reikalauja išskirtinio dėmesio.

2014 metai statybininkams ir Lietuvos statybininkų asociacijai buvo išties darbingi. Teko spręs-ti tiek įsisenėjusias, tiek naujas problemas. Tačiau pasiekėme ir reikšmingų rezultatų. Ateinantys metai bus ne ką lengvesni, tačiau tikime, kad šalies statybos sek-torius juda teisinga linkme – link pažangos. Statybos apimtys 2014 metais augo, NT rinka buvo ak-tyvi. Apskritai, turime priežasčių išlikti optimistais, tačiau negalime pamiršti ir grėsmių.

Nukelta į 4 psl.

4

Lietuvos metų gaminys 2014Tai yra portalo STATYBUNAUJIENOS.LT leidinys, skirtas konkursui „Lietuvos metų gaminys 2014“.

Leidėjas – VšĮ „Propagandos ministerija“.

Vyr. redaktorė Genė Drungilienė, mob. 8 640 20132, gene.drungiliene@statybunaujienos.lt

Reklamos projektų vadovė Lida Lapkienė, mob. 8 672 60123lida.lapkiene@statybunaujienos.lt

Maketavo VšĮ „Geriausia idėja“

Spaudė UAB „Spalvų slėnis“, Geležinio Vilko g. 2, Vilnius

Nuotraukos ir tekstai – bendrovių ir www.statybunaujienos.lt, jei nenurodyta kitaip.

Leidėjas neatsako už reklamų turinį.

Leidinys pasiekiamas ir portale STATYBUNAUJIENOS.LT

Leidinys platinamas nemokamai.

Lietuvos metų gaminys

Sieksime sąlygų dirbti skaidriai, mokėti atlyginimus pagal kompetenciją

Visų pirma, reikalingi veiksmai sprendžiant kvalifikuo-tos darbo jėgos trūkumą. Emigracija daugiausiai gerų specialistų atėmė būtent iš statybos sektoriaus, jaučia-mas darbo jėgos senėjimas, poreikis tobulinti statybos specialistų rengimą aukštosiose ir profesinėse mokyklo-se, sukurti darbo išteklių registrą. Keisti darbininkų darbo įpročius turime ir dėl vis dar grėsmin-gai didelio nelaimingų atsitikimų ir darbo saugos pažeidimų skaičiaus statybos aikštelėse. Sieksime, kad darbų sauga kuo greičiau nebebūtų konkuravimo objektu viešuosiuose pirkimuose. Bendradarbiaujant su Darbo birža, Valstybine darbo inspekcija, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir ki-tomis organizacijomis, dalyvaujant ES projektuose, sieksime spręsti šiuos klausimus. 2015 metai šiuose procesuose atliks svarbų vaidmenį. Be to, statybos darbuotojų kompetencijos ugdymas bus vienas iš prioritetų ir dėl kylančių energinio pastatų efektyvumo reikalavimų. Bendradarbiavimas su

Premjeras A. Butkevičius. „Sugebėjome pasukti didelį Lietuvos eksporto laivą kita kryptimi“

Sveikinimo kalboje Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad 2015 metai neleis atsipalaiduoti, bus ir toliau dirbama ties eks-porto rinkų diversifikavimu. „Vizito į JAV metu buvo pasiek-tas susitarimas, kuris, kaip tikimės, jau 2015 metų pirmąjį pusmetį mėsos perdirbimo įmonėms leis į JAV eksportuoti jautieną, kiaulieną, avieną, ožkieną ir kitus jų produktus. Taip pat pokalbio su Kinijos premjeru metu buvau infor-

muotas, kad derybos dėl raudonos mėsos ir pieno produk-tų pripažinimo bus vykdomos aukščiausiu diplomatiniu lygiu. Tai teikia dideles viltis, kad jau greit mūsų produkcija pateks ir į Kinijos rinką“, – kalbėjo Ministras Pirmininkas. Geopolitinė krizė Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) regione paskatino Lietuvos verslą ieškoti alterna-tyvių rinkų už Europos Sąjungos (ES) ir NVS ribų. Šiemet

eksportas į Kiniją ir Honkongą padidėjo atitinkamai 11 ir 20 proc. Eksportas į Malaiziją išaugo 64 proc. Eksportas į Kanadą ir Argentiną padidėjo atitinkamai 10 ir 16 proc. Pastebimai išaugo eksporto apimtys į Arabų pusiasa-lio rinkas. Tikėtina, kad šie pokyčiai Lietuvos eksporto struktūroje bus ilgalaikiai.LPK nuotr.

„Dėkoju už Jūsų pasiekimus šiais kupinais geopolitinių iššūkių metais. Vyriausybė, petys į petį dirbdama su verslu, sugebėjo pasukti didelį Lietuvos eksporto laivą, plaukiantį Rytų kryptimi, į kitą pusę ir taip ne tik sumažino nuostolius šalies ekonomikai, bet praktiškai jų išvengė“, – sakė premjeras Algirdas Butkevičius, dalyvaudamas Vyriausybės rū-muose surengtoje jau 18-oje Lie-tuvos metų gaminio (2014) apdo-vanojimų įteikimo ceremonijoje.

socialiniais partneriais, VGTU, KTU universitetais, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, profesinio mokymo įstai-gomis, taip su kitomis minėtomis organizacijomis duoda gerus rezultatus konsoliduojant visus vardan bendro tikslo – pažangos statybų sektoriuje. Partnerių vaidmuo siekiant svarbiausių tikslų svarbus išliks ir šiemet.Apskritai, 2015 metais toliau sieksime, kad statybos verslui būtų sudarytos geros sąlygos dirbti skaidriai, mokėti darbuotojams kompetencijas atitinkantį atlygi-

nimą. Artimiausia statybos sektoriaus ateitis priklausys ir nuo to, ar Aplinkos ministerija atsižvelgs į verslo pas-tabas dėl renovacijos organizavimo, kaip bus planuoja-mos valstybės investicijos, nuo bendros politinės padė-ties Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje. Esminiams pokyčiams ir pažangai statyboje reikalingas strateginis požiūris ir pagreitį įgavęs skaitmeninės sta-tybos vystymo procesas. LSA nuotr.

LSA. 2014 m. pasiekti svarbūs laimėjimai, bet 2015 m. laukia dar didesni iššūkiai

Atkelta iš 3 psl.

Algirdas Butkevičius

5

Lietuvos metų gaminys

LPK prezidentas R. Dargis. „Kaimyno daržinė ilgai nedega“

„Tačiau kaimyno daržinė nedega amžinai, nestabili situacija ilgai būti negali – turės susitvarkyti, – sakė LPK prezidentas R. Dargis. – Tradicinės kryptys, kurias Lietuvos pramoni-ninkai yra įsisavinę, turiu omenyje Rytus, po kiek laiko bus atgaivintos.“ R. Dargis pažymėjo tinkamą Vyriausybės elgesį, kuri, jo žodžiais, neeskalavo problemų. Pramoninkai pabrėžia, kad politika turi būti nuosaiki ir turi veikti kartu su ekonomika. Tik esant tokioms sąlygoms, akcentavo pramonininkų lyde-ris, šalis gali tikėtis geriausių rezultatų. „Kiti metai bus diversifikavimo metai. Manau, kad tiek Vyriausybės, tiek pačių pramonininkų dėmesys bus skirtas kitoms rinkoms, kurios mums nebuvo įprastos, kaip, pavyz-džiui: Pietryčių Azija, Viduriniai, Artimieji Rytai, Afrikos ša-lys. Manau, kad jos bus ne vienos įmonės taikinyje“, – apie 2015 metų lūkesčius kalbėjo R. Dargis.

Renginyje, skirtame konkurso „Lietuvos metų gaminys 2014“ nominantų apdovanojimui, Lietu-vos pramonininkų konfederaci-jos (LPK) prezidentas Robertas Dargis pažymėjo, kad daugeliui Lietuvos įmonių tai buvo sunkūs išlikimo metai.

LPK šiemet rengs konferencijas, kuriose verslininkai bus supažindinti su eksporto į minėtas rinkas sąlygomis, gali-mybėmis, tikimasi, kad naujų rinkų paieškai bus skirta ir ES paramos lėšų. Konkurso „Lietuvos metų gaminys“ pagrindinis tikslas – didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkuren-cingumą, pristatyti ir įtvirtinti šalies pramonės produkciją, prekes ir paslaugas vietiniam ar tarptautiniam vartotojui,

skatinant rinktis kokybišką lietuvišką produktą, taip vystant Lietuvos verslo plėtrą.Šiemet apdovanojimams nominuotos 82 įmonės dešimtyje vertinimo grupių iš 15-os šalies ūkio šakų. Dviejų lygių eks-pertų ir įvairioms pramonės ir verslo šakoms atstovaujanti komisija, apibendrinusi ekspertų išvadas, nusprendė skirti 93 aukso ir 5 sidabro medalius įmonių produkcijai ir paslaugoms.LPK nuotr.

Robertas Dargis

6

Nominacijos

AUKSO medaliai

MAŠINŲ IR ĮRENGIMŲ PRAMONĖS GRUPĖJE:• Varžinė elektros krosnis SNOL 2x6405/150 - AB „Umega“,• „Vienybė G“ granulinis katilas - AB „Umega“,• Multifunkcinė traktorinė puspriekabė PI20 - AB „Umega“,• Modernizuota paverčiama platforma tipo MPP-61 - UAB „Vilniaus lokomotyvų

remonto depas“,• Automatinė PET taros pūtimo mašina LITO 6/6 - UAB „Terekas“,• Mokomasis raketinis kompleksas RT-400 sistemai „STINGER“ - KTU Gynybos

technologijų institutas,• „Nerūdijančio plieno talpykla šokoladui su progresyvios konstrukcijos maišykle ir

kaitinimo sistema“ - AB Mašinų gamykla „Astra,• Tunelinis pasterizatorius „H&H 30000“ - UAB „Hermis“,• Manevrinis lokomotyvas TEM LTH - AB „Lietuvos geležinkeliai“,• Kieto kuro vandens šildymo katilas K-2-16DG - UAB „Kalvis“,• Šaldytuvas su bešerkšne šaldymo sistema NO FROST SNAIGĖ RF34 - AB „Snaigė“,• Universlus birių žemės ūkio produktų eksporto-importo terminalas - UAB Klai-

pėdos jūrų krovinių kompanija „BEGA“,• Biokuro garo katilas - UAB „Enerstena“,• Žemagrindis miesto autobusas „Mercedes Benz CityLine“ -

UAB „Altas komercinis transportas“,• Žvejybinis laivas „Gitte Henning“ - UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“,• Savitarnos siuntų terminalas - UAB „LL OPTIC“,• Šiaudų smulkinimo ir granuliavimo įrengimų komplektas ŠSGL-1 - AB „Radviliš-

kio mašinų gamykla“,• Ir kiti.

EKOLOGIJOS IR APLINKOSAUGINĖS PRAMONĖS GRUPĖJE:• Uždaros recirkuliacinės žuvų auginimo sistemos technologinė įranga -

UAB „Traidenis“,• Darbų kompleksas užtikrinantis taršos mažinimą UAB „Vilniaus energija“ termofikacinė-

je elektrinėje Nr. 2 - UAB „Vilniaus energija“ ir Lietuvos energetikos institutas.

STATYBOS IR STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ PRAMONĖS GRUPĖJE:• AB „Lifosa“ sieros rūgšties cecho rekonstrukcija - AB „Montuotojas“,• AB „Akmenės cementas“ 4500 tonų per dieną sauso būdo klinkerio gamybos

linijos statyba – AB „Panevėžio statybos trestas“,• Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro pastato rekonstrukcija pastatant

antstatą, Saulėtekio al. 10, Vilnius - UAB „Avona“,• Europinės svarbos „Natura 2000“ (Minijos upės ties Dyburiais) teritorijoms

išsaugoti ir informacinei sistemai sukurti skirtų tvarkymo priemonių statyba - UAB „Plungės Jonis-S“,

• Vilniaus vakarinio aplinkelio II-asis etapas - AB „Kauno tiltai“,• „Volkswagen“ automobilių salono su komercinėmis patalpomis, Vaduvos g. 3,

Vilniuje, statybos darbai - UAB „Irdaiva“,• Jungtinio gamtos tyrimų centro mokslinių laboratorijų sekcijos, Akademijos g. 2,

Vilniuje, rekonstravimo darbai - UAB „Irdaiva“,• Nenaudojamo pastato Birštone, Algirdo g. 22 rekonstrukcija ir sanatorinio gydy-

mo infrastruktūros sukūrimas - UAB „Kortas“,• Tinkuojamų fasadų plokštė „PAROC Linio 10“ - UAB „Paroc“,• VIASAF O/5, bituminis mišinys pasikartojančius plyšius asorbuojančiam sluoks-

niui - AB „Eurovia Lietuva“, • Kelio A9 Panevėžys-Šiauliai ruožo nuo 59,7 iki 75,63 km rekonstrukcijos (su Kairių

aplinkeliu) projektas - UAB „Kelprojektas“,• Vilniaus pietinis apvažiavimas - AB „Panevėžio keliai“,• Kauno miesto viešbučių ir restoranų praktinio mokymo centro kapitalinis remon-

tas - UAB „Naujoji Aleksoto statyba“,• Projekto Sandstuveien 68 fasadų ir kitos konstrukcijos, Oslas, Norvegija - UAB „Staticus“,• Stiklu dengtas medinis langas AVANGARD - UAB „Doleta“,• Plastikinis bortas “Plastbort” - UAB „Baltic ILP“,• Geležinkelio iešmas 60E1-300-1:9 europinei 1435 mm vėžiai, skirtas “Rail Baltica”

projektui - UAB „voestalpine VAE Legetecha“,

• Ir kiti.

SIDABRO medalis:

• Raudonas asfaltbetonis AC 8 VL dviračių takams - AB „Eurovia Lietuva“.

• Ir kiti.

Konkurso „Lietuvos metų gaminys 2014“ rezultatai pagal gaminių grupesIš viso suteikti 98 medaliai, iš jų 93 aukso ir 5 sidabro.

7

Nominacijos

SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ - 2014

„Sėkmingai dirbančios įmonės 2014“ buvo vertinamos pagal produkcijos ir paslaugų apimtis (metinės pa-jamos), pelningumą, investicijas į gamybą, eksporto apimtis (pagaminta produkcija ar suteiktos paslaugos realizuotos už Lietuvos ribų), darbo našumo rodiklius ir kitus papildomus kriterijus.

Nominacijos apdovanojimas įteiktas įmonėms:Statybos pramonės sektorius įmonių grupėje: Lie-tuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“, AB „Požeminiai darbai“, UAB „Inžineriniai tinklai“, UAB „Elektromontuotojas“, AB „Montuotojas“, AB „YIT Kausta“, UAB „Plungės lagūna“.

Statybinių medžiagų gamybas ir statybos įmonių gru-pėje: UAB „Bodesa“, UAB „Eternit Baltic“, UAB „Voestalpi-ne VAE Legetecha“, AB „Anykščių kvarcas“, UAB „Noval-da“, UAB „Idelis“, UAB „Glasvega“.Elektronikos ir mašinų gamybos įmonių grupėje: UAB „Umega“, UAB „Selteka“, UAB „Terekas“ ir kt.

Šventiniame renginyje aš-tuoniose įmonių grupėse LPK prezidentas Robertas Dargis kartu su Susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiu-mi bei Socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene apdovanoji-mus įteikė vertinimo komisi-jos atrinktoms 35 įmonėms – už sėkmingą veiklą 2014 metais.

8

Aukščiausius apdovanojimus – aukso medalius – kon-kurse „Lietuvos metų gaminys 2014“ įmonei pelnė jų gaminiai: šildymo katilas „Vienybė G“, multifunkcinė traktorinė puspriekabė PI20 bei varžinė elektros kros-nis SNOL 2x6405/150. „Sėkmingai dirbančia įmone“ AB „Umega“ padėjo tapti gamybos inovacijos bei nuolati-nis rūpinimasis darbuotojų kvalifikacija ir gerove.

„Vienybė G“ – paprastas būdas apšildyti savo būstą

Pirmąjį aukso medalį konkurse „Lietuvos metų gaminys 2014“ AB „Umega“ pelnė už šildymo katilą „Vienybė G“.

AB „Umega“: trys „Lietuvos metų gaminio 2014“ aukso medaliai ir „Sėkmingai dirbančios įmonės“ nominacijaAkcinė bendrovė „Umega“ yra šiuolaikiška gamybinė įmo-nė, turinti ilgalaikes tradicijas metalo apdirbimo ir gamybos iš metalo srityse. 2014 metai įmonei buvo itin dosnūs. AB „Umega“ konkurse „Lietuvos metų gaminys 2014“ buvo apdovanota net trimis aukso medaliais mašinų ir įrengimų pramonės grupėje. Taip pat bendrovė buvo pripažinta ir „Sėkmingai dirbančia įmone“.

Šis gaminys pristato naują šildymo technikos atšaką – granulėmis kūrenamą, automatizuotą katilą. Šie šildy-mo katilai išsiskiria moderniu dizainu, aukšta kokybe ir funkcionalumu.Elektroninis, automatizuotas valdymas ir patikimas mo-duliacinis degiklis užtikrina nepriekaištingą katilo darbą ir aukštą naudingumą.Apibūdindamas šildymo katilą „Vienybė G“ AB „Umega“ generalinis direktorius Tomas Džiugas išskyrė gaminio šiuolaikiškumą ir praktiškumą. „Vienybė G“ – modernus ir universalus šildymo katilas. Degiklį ir granulių bunke-rį prie jo galima pajungti tiek iš kairės, tiek iš dešinės katilo pusės. Katilai gaminami nuo 15 iki 55 kilovatų

galingumo, tad šiuo katilu galima apšildyti tiek vidutines, tiek dideles – daugiau nei 600 kvadra-tinių metrų patalpas. Elektroninis valdymas ir pil-nai automatizuotas kuro padavimas ir uždegimas užtikrina visiška komfortą“, – teigė vadovas.Anot T. Džiugo, šildymo katilas „Vienybė G“ pa-sižymi valdymo bei eksploatacijos paprastumu ir saugumu. „Šis įrenginys gali būti valdomas tiek kambario termostatu, tiek nuotoliniu būdu. Šildymo katilas turi galimybę kontroliuoti kelių siurblių ir vožtuvų darbą. Technologijos valdymas lengvas ir patogus. Jį dar labiau supaprastina lietuviškas valdiklio meniu, – pasakojo įmo-nės vadovas. – Kuriant šią technologiją, didelis dėmesys buvo skirtas ir jo saugumui. Šildymo

katilas apsaugotas nuo perkaitimo ir gaisro. Tylus kuro ir oro padavimas nesukelia papildomu rūpesčių. Buvo pasirūpinta, kad katilo priežiūra būtų kuo paprastesnė vartotojui. Kaitinimo elementai išdėlioti taip, kad ne tik pasiimtų maksimalų šilumos kiekį, bet ir būtų pa-togu juos prižiūrėti ir valyti. Lengva nuimti bei išvalyti degiklio dalis. Patogus priėjimas prie techninių katilo elementų padaro priežiūrą labai paprasta.“Įmonės generalinis direktorius T. Džiugas taip pat pami-nėjo, jog katilą rekomenduojama kūrenti 6-8 milimetrų medžio granulėmis. Jam suteikiama 2-jų metų garanti-ja. Šildymo katilas „Vienybė G“ leis lengviau atsikvėpti ir nereikalaus daug pastangų apšildant savo būstą.

Puspriekabė PI20 – vienintelė Lietuvoje gaminama puspriekabė su krovinį

išstumiančiu bortuAntrasis aukso medalis bendrovei „Umega“ buvo skirtas už multifunkcinę traktorinę puspriekabę PI20. Ši pu-spriekabė yra skirta žemės ūkio produktų pervežimui, perkrovimui ir organinių trąšų paskleidimui.

AB „Umega“ generalinis direktorius Tomas Džiugas

Nominacijos

9

AB „Umega“: trys „Lietuvos metų gaminio 2014“ aukso medaliai ir „Sėkmingai dirbančios įmonės“ nominacijaPaprašytas apibūdinti šį agregatą, T. Džiugas akcenta-vo puspriekabės originalumą ir savybes atlikti daugelį funkcijų. „Tai vienintelė Lietuvoje gaminama pusprieka-bė su krovinį išstumiančiu bortu. Agregatas yra unika-lus savo konstrukcija. Puspriekabės kėbule įmontuotas išstūmimo mechanizmas, leidžiantis išstumti krovinį žemose patalpose. Pats gaminio kėbulas yra didelio tū-rio. Tokia savybė suteikia galimybę naudoti puspriekabę žalios masės transportavimui, pavyzdžiui, biodujų jė-gainėse. Taip pat prie puspriekabės galima papildomai primontuoti atskirus priedus. Pavyzdžiui, vietoje galinio borto gali būti sumontuotas organinių trąšų kratytuvas arba grūdų perkrovimo mechanizmas. Šie papildomi priedai suteikia gaminiui daugiau universalumo. Tokiu būdu, naudojant daugiafunkcinę puspriekabę, nebe-reikia pasirinkti trijų atskirų gaminių, pritaikytų konkre-čioms užduotims“, – sakė T. Džiugas.2014 metais traktorinė puspriekabė PI20 sulaukė dide-lio pasisekimo ir susidomėjimo parodose: AGROSHOW 2014 Bednary mieste Lenkijoje, Bulgarijos mieste Stara Zagoroje vykusioje parodoje BATA-AGRO 2014, TECHA-GRO 2014 Brno mieste Čekijoje bei „AGROSALON 2014“ parodoje, kuri vyko Rusijos sostinėje Maskvoje.

Krosnis nepakeičiama įmonėse, kur svar-būs greiti ir kokybiški terminiai procesai

Trečiasis aukso medalis konkurse „Lietuvos metų gami-nys 2014“ įmonei „Umega“ buvo suteiktas už varžinės elektros krosnies SNOL 2x6405/150 sukūrimą.Krosnis skirta procesui, kuriam reikalinga itin stabili temperatūra ir tinkamas jos pasiskirstymas visoje ka-meroje. Sukurta krosnies valdymo sistema leidžia ide-aliai kontroliuoti temperatūrą įvertinant ir tai, jog pro-ceso metu produktas pats pradeda spinduliuoti šilumą (valdomas inertinis temperatūros pakilimas).Proceso metu išsiskiriančios kenksmingos medžiagos, pradedant skysta būsena, baigiant dujine, o galų gale –

procesui pasibaigus ir atvėsus krosniai, skystoji būsena tampa kieta, kurią reikia kaskart pašalinti iš kameros, kaip ir dujas. Tam sukurtas specialiai pritaikytas krosnies dugnas ir ventiliavimo sistema su atitinkamais filtrais.

Gaminius testuoja, įvertindami skir-tingų rinkų reikalavimus

Tarp įmonės apdovanojimų – ir Sėkmingai dir-bančios įmonės nominacija. Pagrindines AB „Umega“ veiklos sritis sudaro: šildymo įren-ginių, žemės ūkio ir miško technikos, labora-torinių ir pramoninių krosnių, orapūčių, meta-linių detalių, vožtuvų ir kitų metalo produktų gamyba.Paprašytas apibūdinti bendrovę, „Umega“ ge-neralinis direktorius T. Džiugas pasidžiaugė, jog antrus metus iš eilės įmonė buvo įvertin-ta kaip sėkmingai dirbanti. Vardindamas šio pasiekimo priežastis, vadovas akcentavo, jog viena priežasčių tapti „Sėkmingai dirbančia įmone“ buvo nuolatinis naujų technologijų diegimas. „Mūsų bendrovė nuolat siekia diegti naujas technologijas, vystyti naujus produktus, kurie atitiktų vartotojų porei-kius, – sakė jis. – Įmonėje taip pat vykdomi nuolatiniai vidaus procesų auditai, kurie sudaro sąlygas identifikuoti procesines klaidas ir diegti korekcijas. Tai padeda efektyvinti procesus, kurti lanksčią struk-tūrą ir išvengti broko, kuris bendrovei reikštų nepatenkintus klientus ir finansi-nius nuostolius.“Anot vadovo, kita priežastimi, lėmusia Sėkmingai dirbančios įmonės nominaci-ją, taip pat galėjo būti įmonės lankstumas orientuojantis į klientų poreikius ir jau esamas bei naujas rinkas. „Mūsų įmonė

taip pat stengiasi analizuoti rinką ir prisitaikyti prie poreikių bei ieškoti naujų nišų. Visa bendrovės gami-nama produkcija yra sertifikuojama pagal ES standartų reikalavimus. Bendrovė savo produktus sertifikuoja ir

NominacijosU

žs. N

r. 61

/14

10

papildomai, kai to reikia norint produktą pateikti ki-toms rinkoms, kuriose yra reikalingi papildomi kokybės sertifikatai. Vienas tokių pavyzdžių – „Umega1“ židinys, kuris šiuo metu sertifikuojamas DINplus sertifikatu, su-teikiančiu platesnes galimybes prekiauti Skandinavijoje bei Vokietijoje, turinčioje bene aukščiausius reikalavi-mus ir papildomus sertifikatus užtikrinti produktų koky-bei. Produktai sertifikuojami pagal klientų ir rinkos po-reikį bei išpildant tam tikrų, įmonėje taikomų standartų reikalavimus. Pvz., CE žymėjimas yra taikomas visoms šį standartą atitinkančioms prekėms. Šildymo technika yra testuojama ir sertifikuojama išorės laboratorijose“, – sakė T. Džiugas.

Gamyboje taiko pažangią Lean vadybos sistemą

Taip pat, anot pašnekovo, itin svarbų vaidmenį, pelnant „Sėkmingai dirbančios įmonės“ nominaciją, suvaidi-no investicijos į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą bei jų darbo sąlygų gerinimą. „Šiuo metu įmonėje darbuojasi daugiau negu 700 kvalifikuotų specialistų. Jie dirba ke-turiose įmonės padaliniuose – Žemės ūkio technikos, SNOL, „Vienybės“ ir „Si-

rijaus“. Įmonė yra suinteresuota kelti savo darbuotojų kvalifikaciją. Pvz.: visi suvirintojai privalo būti atestuoti, jei nėra – apmokomi papildomai, siunčiami į kursus ir jiems suteikiamas kvalifikacijos pažymėjimas. Visi vi-daus auditoriai, atliekantys vidaus procesų auditus taip pat yra sertifikuoti.2014 metais įmonė pradėjo diegti Lean, vadinamąją lie-kną, gamybos valdymo sistemą. Tai yra Japonijoje, „To-yota“ gamykloje, sukurta sistema, kuri leidžia tobulinti procesus ir užtikrinti nuolatinį įmonės tobulėjimą, orien-tuoti ir koncentruoti įmonės veiklą į kokybės ir efekty-vumo gerinimą, o tai reiškia tiesioginę naudą ir klientui. 2015 metų pradžioje baigiasi pirmasis Lean diegimo etapas, tačiau net jam nepasibaigus, įmonė pratęsė Lean diegimo kontraktą dar vieneriems metams. „Neprabėgo nė metai, kai pas mus buvo pradėta diegti Lean, o mes jau matome teigiamus rezultatus, matome pasiekimus, tad niekam nekyla abejonių, kad judam teisinga kryp-timi ir kad verta tęsti pradėtą kelią“, – sakė T. Džiugas.Be visų aukščiau paminėtų iniciatyvų įmonė nuolatos siunčia savo specialistus į stažuotes, organizuojami vi-diniai seminarai ir panašiai. Kaip pavyzdys pernai me-

tais įmonė išsiuntė virš 10 žmonių aplankyti vieno is klientų gamy-

klas Vokietijoje ir Prancū-zijoje, tikslas buvo pamatyti kaip planuojami, orga-

nizuojami ir valdomi gamybiniai procesai pažangiose vakarietiškose įmonėse. Noriu pasidžiaugti, kad praėjus vos pusiai metų mes jau išmokome planuoti ir valdyti procesus kitaip. Apibendrinant galima būtų pasakyti, kad bet kokios ini-ciatyvos, poreikis semtis naujų žinių ir kelti kvalifikaciją iš darbuotojų yra sveikintinos ir palaikomos.

Prie AB „Umega“ veikia mokymo centrasAkcentuodamas darbuotojų apmokymus, bendrovės generalinis direktorius T. Džiugas paminėjo, jog prie AB „Umega“ veikia mokymo centras, kuris yra struktūrinis metalo apdirbimo įmonės padalinys. „Centras galbūt yra pranašesnis už kitas mokymo įstaigas ar net kitus mokymo centrus tuo, kad teorija glaudžiai su-sieta su praktika. Pagrindiniai mokymo centro dėstytojai yra patys geriausi įmonės specialistai – inžinieriai, kurie jau daugelį metų dirba metalo apdirbimo pramonėje ir yra sukaupę didelį teorinių bei praktinių žinių bagažą. AB „Umega“ mokymo centras – respublikinis, tad žmonės gali atvykti mokytis iš bet kurio Lietuvos kampelio. Per metus šioje įstaigoje paruošiama nuo 300 iki 450 kvalifikuotų spe-cialistų. Mūsų mokymo centre rengiami penkiolikos speci-alybių darbuotojai. Visos profesijos, kurių ruošiame, labai paklausios. Mūsų tikslas – gerinti kokybę ir tobulinti turi-mas programas“, – sakė generalinis direktorius T. Džiugas.Kalbėdamas apie darbo sąlygų gerinimą, T. Džiugas paminėjo, jog 2014 metais įmonėje buvo atnaujinta dalis patalpų, nupirkta naujos įrangos, administracinis pastatas renovuojamas tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Va-dovas akcentavo tai, jog įmonė skiria didelį dėmesį ak-tyvesniam ir sveikesniam darbuotojų gyvenimo būdui: organizuoja įvairias sporto šventes, apmoka baseino ir krepšinio aikštelės paslaugas. „Laikomės nuostatos, jog sveikame kūne – sveika siela. O tai neabejotinai

teigiamai veikia ir pačius darbo rezultatus“, – pokalbį pabaigė AB „Umega“ generalinis direktorius T. Džiugas.

Nominacijos

Atkelta iš 9 psl.

11

Projektų gausa byloja apie įmonės sėkmęLietuvos pramonininkų konfederacija įvertino įmonę už augančias produkcijos ir paslaugų apimtis, investicijas į gamybą, didėjantį pelną bei kuriamas naujas darbo vietas. 2014 metais įmonė baigė ir perdavė užsakovams įrengtus Mažeikių rajono Viekšnių miestelio nuotekų valymo įrenginius, turizmo trasas (pėsčiųjų – dviračių takus) aplink Platelių ežerą, pastatytas buitinių nuo-tekų valyklas Skuodo rajono Aleksandrijos ir Lenkimų miesteliuose. Taip pat bendrovės darbuotojai pernai re-konstravo geriamojo vandens ir nuotekų tinklus Skuodo rajono Ylakių gyvenvietėje, įgyvendino vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtros projektus Telšių rajono Gintalų gyvenvietėje, Kelmės mieste, Žagarės mieste (Joniškio raj.), atliko viešosios infrastruktūros tobulinimo darbus Darbėnų miestelyje (Kretingos raj.), Papilėje (Akmenės raj.) projektus. Praėjusiais metais UAB „Plungės lagūna“ sėkmingai įsijungė į gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų modernizavimo projektų įgyvendinimą.Šiuo metu bendrovė įgyvendina UAB „Kaišiadorių vande-nys“ projektą vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Kai-šiadorių rajone ir rūpinasi UAB „Pakruojo vandenys“ van-dens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Pakruojo rajone, o UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ užsakymu stato mechaninio biologinio komu-nalinių atliekų apdorojimo įrenginius, įgyvendina UAB

„Plungės lagūnai“ – sėkmingai dirbančios įmonės titulasLietuvos pramonininkų konfederacijos skelbtame konkurse Že-maitijos įmonė „Plungės lagūna“ pelnė „Sėkmingai dirbančios įmonės“ nominaciją. Tokio apdovanojimo bendrovės kolektyvas sulaukia jau aštuntąjį kartą. Generalinis direktorius Almantas Čebanauskas sako, kad praėjusiais metais „Plungės lagūnos“ statybos darbų apimtys siekė apie 55 mln. litų. Iš jų savo lėšomis bendrovė atliko darbų daugiau kaip už 38 mln. litų.

centru, M. K. Oginskio meno mokykla, Oginskių kultūros istorijos muziejumi, VVG „Rietavo iniciatyvos“ – dalyvau-ja įgyvendinant Pietų Baltijos programos projektą „Vers-lo ir kultūros partnerystė“. Už dalyvavimą šiame projekte įmonei dėkinga ir vietos bendruomenė: praėjusį rudenį Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis bei Verslo ir informacijos centro vadovė Laima Dockevičienė įteikė įmonei kultūros ir verslo partnerystės apdovanojimą. Rietavo bendruomenė vertina „Plungės lagūną“ ir už tai, kad ji remia Nevyriausybines organizacijas. A. Čebanaus-kas sako, kad pernai Nevyriausybinių organizacijų veiklai iš įmonės biudžeto buvo skirta apie 170 tūkst. litų.Gerus veiklos rezultatus bendrovės darbuotojai aptarė metų pabaigoje vykusiuose renginiuose, kuriuos vaini-kavo kalėdinis boulingo turnyras.

Nominacijos

„Telšių vandenys“ projektą Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Telšiuose ir Telšių rajone.Pasak A. Čebanausko, norint sėkmingai įgyvendinti stambius projektus, tenka nuolat investuoti į naują techniką ir įrenginius. Pernai įsigyta naujų kelių tiesimo įrengimų, mechanizmų ir transporto priemonių žemės kasimo darbams atlikti ir keliams statyti.

Įmonę vertina vietos gyventojaiLietuvos pramonininkų konfederacija, vertindama „Plungės lagūną“, atsižvelgė ir į tai, kad įmonė rūpinasi kompleksiniais darbuotojų mokymais. Neliko nepaste-bėta ir tai, kad bendrovė kartu su Užsienio reikalų mi-nisterija, projekto vykdytojais iš Lenkijos, Vokietijos bei Lietuvos – Rietavo savivaldybės administracija, kultūros

Užs

. Nr.

65/1

4

12

Pasak AB „Kauno tiltai“ generalinio direktoriaus Giedrio Cviliko, vieningas dalyvių susitelkimas šiam projektui leido pasiekti puikų rezultatą.„Šio svarbaus Lietuvai ir Vilniui strateginio projekto antrąjį etapą pavyko pabaigti anksčiau dėl gerai su-planuotų darbų bei laiku priimtų sprendimų. Šiandien, pasibaigus ir įgyvendinus projektą po šiek tiek daugiau kaip dvejus metus intensyviai vykdytų darbų, su visais partneriais galime pasidžiaugti puikiu rezultatu“, – tei-gė bendrovės generalinis direktorius G. Cvilikas.

Elektros tinklus pertvarkyti prisireikė 20 mėnesių

Tiesiant vakarinį aplinkkelį, tech niš kai su dė tin giau sia bu vo tai, kad ke tu ri penk ta da liai nau jausio ke lio buvo su pro jek tuo jama dirb ti nė je iš ka so je, ku rios gy lis, pri-

Už Lietuvai ir sostinei svarbų projektą „Kauno tiltai“ pelnė aukso medalįDidžiausia transporto infrastruktūros statybos bendrovė Baltijos šalyse AB „Kauno tiltai“ šešiais mėnesiais anksčiau įgyvendino Vilniaus miestui ir visam Lietuvos kelių tinklui svarbų transporto infrastruktūros projektą „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio II etapas“. Automobiliams atverta šešių eismo juostų aplinkkelio atkarpa nuo L. Asanavičiūtės g. iki Ozo g. Už šį projektą „Kauno tiltai“ buvo apdovanoti aukso medaliu konkurse „Lietuvos metų gaminys 2014“.

aplinkkelį. Šiuos Vilniaus vakarinio aplinkkelio elek-tros oro linijos iškėlimo darbus bendrovė „Kauno tiltai“ laimėjo kartu su kitais projekto partneriais ir darbus pradėjo jau 2012 m. balandžio mėn. Nuo L. Asanavičiū-tės iki Ozo gatvės ją reikėjo pakeisti požemine. Orinės elektros linijos keitimą kabeliais, suklotais po žeme, taip pat atliko bendrovės „Kauno tiltai“ vadovaujamas konsorciumas, o šių darbų vertė siekė 41 mln. litų. Per 20 mėnesių aukštos įtampos elektros kabelių po žeme buvo suklota beveik 40 kilometrų.

Trijų kilometrų ruože pastatyti trys viadu-kai ir pėsčiųjų-dviratininkų tiltas

Antrajame aplinkkelio statybų etape nuo L. Asanavi-čiūtės gatvės iki Ozo gatvės nutiesta nauja gatvės at-karpa, kuri yra 2,84 km ilgio ir priklauso A1 kategorijai.

Nominacijos

lygstantis 2 – 5 aukštų namui, siekė nuo 6 iki 14 me-trų. Tai buvo apgalvotas sprendimas, nes giliai įrengtos intensyvaus eismo gatvės skleidžiamas triukšmas susi-geria į aukštus šlaitus ir netrukdo šalia gyvenantiems žmonėms. Formuojant šią gatvės sankasą, gruntas buvo kasamas net 10 mėnesių. Bendras iškasto grunto kiekis sudarė daugiau kaip 1 mln. kubinių metrų. Jei grun tą ve žu-sius su nkve ži mius su sta ty tu me į vie ną eilę, su si da ry tų dau giau kaip 800 ki lo me trų. Panašus atstumas yra nuo Vil niaus iki Ki je vo.Daug laiko prireikė ir inžinerinių tinklų darbams: lietaus ir buitinių nuotekų tinklų įrengimui, ryšių, elektros tie-kimo linijų, dujotiekio ir šilumos tinklų rekonstravimui. Šiems darbams atlikti buvo skirti visi 2012 metai. Elektros oro linija buvo dar vienas iššūkis tiesiant

13

Kiekvienos važiuojamosios dalies plotis yra po 14,75 m, skiriamosios juostos plotis – 3 metrai.Vakarinio aplinkkelio antrojo etapo statybos metu ben-drovei „Kauno tiltai“ beveik 3 km ruože teko pastatyti net tris viadukus ir vieną pėsčiųjų-dviratininkų tiltą. Vakarinio aplinkkelio sankirtoje ties L. Asanavičiūtės ga-tve dviejų lygių autotransportui skirtas viadukas buvo pradėtas statyti pirmiausia. 46,7 m ilgio ir 32,71 m plo-čio viaduko perdangai įrengti panaudota 1360 kubinių metrų betono ir 260 tonų armatūros. Panašiai sveria 200 vienetų standartinių lengvųjų automobilių. Jei imtume jų vidutinį ilgį – 5 metrus, iš jų galėtume suformuoti vieno kilometro eilę. Aplinkkelio važiuojamąją dalį sudaro šešios eismo juos-tos, kurių kiekviena – po 3,5 m pločio. Viadukas turi 2,25 m pločio šaligatvius ir 2 m pločio dviračių taką. Beveik 50 metrų ilgio pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas pa-statytas vakarinio aplinkkelio ir V. Maciulevičiaus gatvių sankirtoje. Keturių metrų pločio viaduko konstrukciją sudaro plieninė santvara, įrengta ant gelžbetoninių atramų.Ties D. Gerbutavičiaus gatve bendrovės „Kauno tiltai“ darbuotojai pastatė 46,72 m ilgio ir 12,26 m pločio autotransporto viaduką. Važiuojamosios viaduko dalies plotis siekia 6 m, vienoje viaduko pusėje įrengtas 2,25 m pločio šaligatvis, kitoje – techninis praėjimas ir 2 m pločio dviračių takas.

Sudėtingiausias statinys – dviejų lygių dobilo lapo tipo transporto mazgas

Paskutinis ir sudėtingiausias dviejų lygių dobilo lapo tipo transporto mazgas pastatytas vakarinio aplinkke-

Nominacijos

etapo metu buvo rekonstruotas Vilniaus Lazdynų tiltas, pastatyta trijų lygių sankirta, transporto tunelis bei nu-tiesta aplinkkelio atkarpa nuo Ozo g. iki L. Asanavičiūtės gatvės. Ekspertų komisija, vertindama AB „Kauno tiltai“ įgyven-dintą projektą, pažymėjo ne tik tai, kad antrasis vaka-rinio aplinkkelio etapas buvo įgyvendintas pusmečiu anksčiau, bet ir tai, jog šis kompleksinis susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros objektas kokybiškai įgyven-dintas atliekant sudėtingus technologinius konstrukty-vo sprendimus.

lio sankirtoje su Pilaitės prospektu. 46,7 m ilgio bei vietomis beveik 19 m pločio transporto eismui skirtas viadukas pratęsė Pilaitės prospektą. Eismas juo buvo paleistas anksčiau, dar 2013 metų pirmąją spalio sa-vaitę, nelaukiant visų aplinkkelio statybos darbų pabai-gos. Tik atidarius antrojo Vilniaus vakarinio aplinkkelio etapo trasą, vairuotojai įvertino palankiai, sostinės gatvėse pastebimai sumažėjo transporto spūsčių, pa-gerėjo susisiekimas su kitais Vilniaus miesto rajonais. Vilniaus Vakarinis aplinkkelis pradėtas tiesti dar 2009 metais. Jis driekiasi nuo Lazdynų, Karoliniškių, Pilaitės mikrorajonų Ukmergės plento link. Pirmojo statybų

Projekto skaičiai ir faktai:

• Sutarties vertė – 179 444 312,86 Lt su PVM. Projekto „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio II etapas“ statybos darbai truko nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn.

• Projektas užbaigtas 6 mėnesiais anksčiau ir vykdytas vos per 27 mėnesius. Pagal sutartį projek-tas turėjo būti baigtas per 33 mėnesius, t. y. iki 2014 m. gegužės mėn.

• Nutiestas 2,84 km ilgio kelias, pastatyti 4 viadukai: trys iš jų – transporto, vienas – pėsčiųjų ir dviratininkų.

• Viadukų ilgis – nuo 46 m iki 49 m, plotis – nuo 4 m iki 33 m.

• Gatvės įrengimui panaudota 83,3 tūkst. tonų asfalto.

• Asfalto dangos storis – 30 cm.

• 85 proc. vakarinio aplinkkelio įrengta iškasoje, kurios gylis – nuo 6 m iki 14 m.

• Per 20 mėnesių aukštos įtampos (110 kV) elektros oro linija pakeista požemine, kabelių ilgis – 12,37 km.

• Lietaus nuotekų tinklui įrengti sunaudota 8 374 m įvairaus diametro vamzdžių.

• Sumontuota 417 apšvietimo atramų bei 3 400 atšvaitų kelio dangoje ir bortuose.

• Aplinkkelio trasoje įrengta 39 275 m bortų ir 7 100 m metalinių atitvarų.

• Viaduko perdangos įrengimui panaudota 260 tonų armatūros ir 1 360 kub. m betono.

• Formuojant aplinkkelio sankasą net 10 mėnesių buvo kasamas gruntas. Iš viso jo iškasta dau-giau kaip 1 mln. kub. metrų.

Užs

. Nr.

64/1

4

14

Aukso medalis pelnytas už VIASAF 0/5 – bituminį miši-nį pasikartojančius plyšius absorbuojančiam sluoksniui. Sidabro – už raudonos spalvos asfaltbetonio mišinį AC 8 VL, skirtą specialiai dviračių takams.

Bituminis mišinys – priemonė prailginti kelio eksploatacijos laiką

Anot AB „Eurovia Lietuva“ laboratorijos vadovo Vyganto Baltakio, VIASAF 0/5 bituminio mišinio paskirtis – stab-dyti plyšių, ardančių asfaltbetonio dangą, plitimą. „Pa-sikartojantys plyšiai – tai vienas pirmųjų kelio dangos defektų, – atsirandantys suremontuotame kelyje jau po vienerių eksploatavimo metų. Asfaltbetonio dangą ardo pirmiausiai laikas. Taip pat didelę įtaką daro ap-krovos bei temperatūrų svyravimai. Dėl šių priežasčių danga pradeda trūkinėti ir atsiranda plyšiai, kurie būna

AB „Eurovia Lietuva“ pelnė medalius už technologijas, gerinančias kelių kokybę

AB „Eurovia Lietuva“ metus užbaigė itin sėkmingai. Įmonė konkurse „Lietuvos metų gaminys 2014“ statybinių medžiagų pramonės grupėje pelnė du medalius – aukso bei sidabro.

skersiniai ir išilginiai. Ir jei ant plyšio uždėsi naują as-faltbetonio sluoksnį, po metų ar kitų šie defektai vėl pasikartoja. Nepaisant to, kad padengiama naujomis medžiagomis, viršutiniuose sluoksniuose plyšiai vėlgi išlenda iš apatinių sluoksnių“, – vardino problemas V. Baltakis. Todėl, esant tokiai situacijai, statybos rangovams, taip pat ir užsakovams yra svarbu, kad projektuotojai pa-rinktų tokią kelio dangos konstrukcijos remonto tech-nologiją, kuri sumažintų suremontuoto kelio defektų atsiradimo galimybę. Taip pat svarbu pailginti kelio dangos konstrukcijos eksploatavimo laiką. Viena iš tokių technologijų, kuri sėkmingai pasiteisino Lietuvos auto-mobilių keliuose ir miestų gatvėse, yra pasikartojančius plyšius absorbuojančio sluoksnio iš VIASAF 0/5 mišinio įrengimas.

VIASAF 0/5 – bituminis mišinys, sukurtas bendradar-biaujant AB ,,Eurovia Lietuva“ laboratorijai kartu su centrine „Eurovia“ laboratorija „Centre de recherche et de Développement“. Pagrindinė šio mišinio savybė – plastiškumas. Mišinys naudojamas pasikartojančius plyšius absorbuojančiame sluoksnyje automobilių ke-liuose, aerodromų kilimo takuose, skridimo aikštelėse ir kitose eismo zonose, siekiant padidinti dangos atsparu-mą plyšių atsiradimui. Kaip teigė V. Baltakis, mišinį yra sugalvoję prancūzai. Jie pasiūlė sprendimą tarp naujos ir senos dangos dėti dviejų centimetrų storio šio mišinio sluoksnį, kuris stab-dytų plyšių atsiradimą iš apatinio sluoksnio į viršutinį. Šis VIASAF mišinys skirtas tarpsluoksniui užpildyti, kad plyšiai iš seno apatinio asfaltbetonio sluoksnio neplistų į naują dangą, kuri klojama viršuje. VIASAF 0/5 sluoks-

Nominacijos

15

nis gali būti klojamas tarp dangos pagrindo, stabilizuoto hidrauliniais rišikliais ir klojamo apatinio asfaltbetonio sluoksnio; tarp apa-tinio dangos sluoksnio ir klojamo viršutinio asfaltbetonio sluoksnio; tarp supleišėjusios dangos, turinčios deformacinius, temperatūri-nius, „nuovargio“ plyšius ir klojamo viršutinio asfaltbetonio sluoksnio. Tokio tipo kelio dangos konstrukcijos gali būti įrengiamos naujuose ir senuose remontuoja-mose keliuose. Pasak specialisto, dar vienas mišinio pranašu-mas prieš kitas medžiagas yra tai, kad jo gamy-ba vyksta mūsų šalyje. „Galima naudoti ir kitą technologiją – geotin-klą. Jis taip pat stabdo plyšių atsiradimą bei ne-leidžia pasikartoti asfalto dangos įtrūkimams. Tačiau geotinklas nėra gaminamas Lietuvoje. Jį tenka importuoti iš užsienio – Lenkijos, Vo-kietijos. O VIASAF 0/5 mišiniui pagaminti nau-dojamos vietinės žaliavos ir Lietuvoje esanti gamybos įranga. Jis yra paruošiamas standarti-nėse asfaltbetonio maišyklėse ir puikiai atstoja geotinklą“, – teigė V.Baltakis. Laboratorijos vadovo tvirtinimu, šis mišinys Lietuvoje jau plačiai naudojamas ir tampa vis populiaresnis. Pasak V. Baltakio, mūsų šalyje pasikartojančius plyšius absorbuojantis sluoks-nis iš VIASAF 0/5 mišinio naudojamas nuo 2004 m. skirtingo intensyvumo automobilių keliuo-se su skirtingais kelio dangos tipais. Pirmą kartą ši technologija panaudota 2004 metais, remontuojant kelią Bukiškis – Suder-vė – Dūkštos. 2013 metais buvo padengta valstybinės reikšmės magistralinio kelio A3 Vilnius-Minskas (21,86 – 32,91 km). Taip pat įmonė teikė produktą remontuojant valsty-binės reikšmės magistralinį kelią A2 Vilnius – Panevėžys (31,048 – 36,048 km kairė pusė, 17,000 – 21,010 km dešinė pusė, 18,580 – 25,500 km kairė pusė). Ši technologija pa-naudota ir tiesiant Vilniaus miesto vakarinį aplinkkelį. Visiems šiems darbams buvo su-naudota 13 341 tonų VIASAF 0/5 bituminio mišinio. Šiais metais 1 600 tonų technologijos buvo sunaudota remontuojant valstybinės reikšmės magistralinį kelią A2 Vilnius – Pane-vėžys (31,048 – 33,868 km dešinė pusė).„Atlikus ilgamečius remontuojamų ruožų stebėjimus, kurie vyksta nuo 2004 metų, galime drąsiai daryti išvadą apie VIASAF 0/5 efektyvumą, siekiant užkirsti kelią plyšių pa-sikartojimui suremontuojamoje kelio dangos konstrukcijos viršutiniame sluoksnyje“, – tei-gė A. Baltakis.

Nominacijos

Raudonas asfaltbetonis AC 8 VL teikia saugumo ir geresnį estetinį vaizdą

„Susisiekimo sistemoje kiekvienas eismo dalyvis privalo turėti savo vietą, atitinkančią jų funkcinius, techninius, eismo saugumo privalumus. Dviračių infrastruktūra turi būti patogi, saugi ir aiškiai identifi-kuojama. To pasiekti padeda raudonai dengti dviračių takai. Bendrovė ,,Eurovia Lietuva“ pirmoji Lietuvoje nuo 2012 metų užsakovams siūlo raudonos spalvos asfaltbetonio mišinį AC 8 VL, specialiai skirtą dviračių takams. Ši spalva suteikia geresnį vizualinį mato-mumą ir leidžia suprasti, jog takas skirtas konkrečiai dviračiams“, – sakė A. Baltakis, paprašytas įvardinti šio mišinio paskirtį. Už šią technologiją AB „Eurovia Lietuva“ apdovanota „Lietuvos metų gaminio – 2014“ sidabro medaliu.Pasak A. Baltakio, raudonas asfaltbetonis AC 8 VL atitinka visus, „Automobilių kelių asfalto mišinių techninių reikalavimų aprašo TRA ASFALTAS 08“ reikalavimus, o taip pat padeda projektuotojams įgyvendinti ,,Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavi-mo rekomendacijas R PDTP 12“.Apibūdindamas raudono asfalto privalumus, A. Bal-takis akcentavo saugumą ir praktiškumą. „Raudonos spalvos asfalto mišinys gaminamas Lietuvoje esan-čiose įprastose asfalto gamyklose iš vietinių žaliavų, pridedant papildomai raudoną pigmentą. Raudona mišinio spalva eina per visą sluoksnio storį, tad ši technologija nereikalauja dangos dažymo, kuris mūsų klimatinėmis sąlygomis dažnai būna trumpa-laikis. Raudona spalva dviračių dangą vizualiai išski-ria iš kitų dangų, skirtų pėstiesiems ir transportui. O tai leidžia palengvinti eismo dalyviams suvokti, kad ši danga yra skirta dviračių eismui. Išskirtinė spalva taip pat suteikia galimybę įrengti dviračių taką ša-lia gatvės. Be abejo, reikia paminėti, jog raudonas asfaltas leidžia padidinti dviračių tako ir gatvės san-kryžų saugumą. Pagaliau, raudona spalva suteikia dviračių takams geresnį estetinį vaizdą“, – pranašu-mus vardino laboratorijos vadovas A. Baltakis.Raudonas asfaltbetonis – tai puiki papildoma inžinerinė saugaus eismo priemonė, kuri turi aki-vaizdų teigiamą poveikį, leidžiantį padidinti dvi-ratininkų ir kitų eismo dalyvių saugumą. Minėtas produktas yra labai perspektyvus, jo poreikis tu-rėtų didėti plečiantis dviračių takų infrastruktūrai.Šiuo – raudonos spalvos asfalto mišiniu – jau pakloti dviračių takai Elektrėnų savivaldybėje (projektas įvykdytas 2012 m.). Projektui buvo pa-naudota 429 tonos mišinio. 2014 metais nutiestas dviračių takas Vilniuje, šalia Pilaitės prospekto. Takui nutiesti buvo sunaudotos 98 tonos raudono asfalto mišinio. Bendrovės nuotr.U

žs. N

r. 63

/14

16

UAB „Irdaiva“ sėkmingai įgyvendina ne tik Lietuvos, bet ir užsienio įmonių projektus Lietuvoje.

„Moller Auto“ automobilių prekybos ir aptarnavimo salono Vilniuje statyba

Vienas iš tokių projektų – Vokietijos automobilių koncer-no „Volkswagen“ Lietuvoje atstovo „Moller Realty“ auto-mobilių prekybos ir aptarnavimo salono Vilniuje statyba. Privataus tarptautinio verslo pasitikėjimas bendrove rodo, kad ji vertinama už profesionalumą statybų srityje. „Volkswagen“ autocentro statybos darbams atlikti skir-ta beveik 46 mln. litų. Bendrovės generalinis direktorius

„Irdaivos“ projektai vertinami už kompleksiškumą, technologinius sprendimus bei efektyvumą Du uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ įgyvendinti projektai pelnė konkurso „Lietuvos metų gaminys – 2014“ aukso medalius statybos ir statybinių medžiagų pramonės grupėje. Bendrovės statiniai buvo įvertinti už kompleksiš-kumą, kokybę, technologinius sprendimus, efektyvumą ir aukštą organizacinį lygį.

dalį nuomosis „Volkswagen“ automobiliais prekiaujanti bendrovė.

Jungtinio gamtos tyrimų centro mokslinių laboratorijų sekcijos Vilniuje

rekonstravimasDar vieną aukso medalį „Lietuvos metų gaminys 2014“ konkurse pelnęs 6,5 mln. litų vertės „Irdaivos“ projektas – Jungtinio gamtos tyrimų centro mokslinių laborato-rijų sekcijos, Akademijos g. 2, Vilniuje, rekonstravimo darbai.

Nominacijos

Irmantas Kubilius sako, kad šis projektas buvo sudėtin-gas, nes užsakovai pateikė tik priešprojektinius pasiūly-mus ir, remiantis jais, teko pastatyti pastatą, atitinkantį keliamus aukštus „Volkswagen“ koncerno reikalavimus. Vienas didžiausių ir moderniausių autocentrų Baltijos šalyse pastatytas per metus. Įrengtos modernios aukš-čiausios kokybės pardavimų, serviso, administracijos, sandėlių ir kitos paskirties patalpos. Pasiektas B ener-ginio naudingumo lygis. Vėdinimo sistemai panaudoti inovatyvūs „vėdinamų sijų“ sprendiniai.Vilniuje, Savanorių prospekte, baigto statyti automo-bilių centro plotas yra 9,6 tūkst. kv. metrų. Didžiąją jo

17

Dailus keturių aukštų statinys, lyginant su anksčiau buvusiu, yra gerokai didesnis. Beveik 2 tūkst. kv. metrų plotą užimantis, modernus Jungtinių gamtos tyrimų centro laboratorinis korpusas sujungė Biochemijos ir Ekologijos institutus. Vėdinamiems, tarp jų ir lenktiems, fasadams įrengti panaudotos aliuminio kompozitinės plokštės, o natūraliai šviesai užtikrinti – aliuminio sti-klo konstrukcijos. Įrengta eksploatuojama stogo terasa bei efektyvios pastato šildymo, vėdinimo ir inžinerinės sistemos, skirtos laboratorijoms. Apšvietimui panaudoti šviestuvai su bakteriocidinėmis lempomis, modernūs liftai ne tik energiškai efektyvūs, bet ir be specialios mašinų patalpos.Šis projektas įvertintas už sėkmingai įgyvendintą šiuo-laikinį, kompleksinį mokslo laboratorijų komplekso sta-tybos projektą bei didesnį nei minimalūs reikalavimai energinį efektyvumą (B klasė), kokybę.

Bendrovė siūlo gerą kainą ir kokybišką darbą, todėl yra sėkminga

Bendrovė „Irdaiva“ įkurta 2005 m. Ji statybų ir kitas paslaugas teikia visoje Lietuvoje. Įmonėje dirba dau-giau nei du šimtai atestuotų darbų vadovų ir aukštos kvalifikacijos specialistų. Sėkmingai statybų sekto-riuje dirbanti bendrovė „Lietuvos metų gaminio“ ap-dovanojimus pelno nebe pirmąjį kartą. Be to, įmonė

Nominacijos

samdoma atlikti daugelio valstybei strategiškai ar kul-tūros požiūriu svarbių objektų statybos ar atnaujinimo darbus. Įmonė yra viena iš sėkmingai dirbančių bendrovių Lietu-vos statybų rinkoje. Jos sėkmę lėmė užsakovų poreikių analizavimas, atsakingas požiūris į darbą, orientacija į privačius objektus, lanksti kainų politika ir kokybė. Įmonės patikimumo ir profesionaliai atliekamo darbo įrodymas – daug sėkmingai įgyvendintų projektų, tei-giami užsakovų atsiliepimai. Įmonės veiklos kryptingu-mą ir plėtrą liudija tai, kad UAB „Irdaiva“ dirba įvairiose statybos srityse. „Bendrovės veiklos centre yra ir naujos statybos pro-jektai, ir viešųjų erdvių tvarkymas, ir pastatų atnauji-nimas: daugiabučių namų modernizavimas, viešosios paskirties pastatų atnaujinimas, remontas, kultūros paveldo objektų tvarkymas. Projektavimo darbai, ben-drieji ir specialieji statybos darbai, generalinės rangos paslaugos – visa tai gali pasiūlyti mūsų bendrovė“, – sako bendrovės „Irdaiva“ generalinis direktorius I. KubiliusŠiuo metu UAB „Irdaiva“ vykdo apie 70 statybos, res-tauravimo, rekonstrukcijos ir renovavimo projektų. Tarp vykdomų projektų gausu ir kultūros, švietimo bei soci-alinės paskirties bei aplinkosaugai svarbių objektų. Bendrovės nuotr.

yra pelniusi tarptautinį pripažinimą pasaulio verslo apdovanojimuose „Stewie Awards“, o Lietuvoje – net du kartus pelnė „Gazelės“ apdovanojimą. Paklaustas, kodėl verta rinktis būtent jo vadovaujamą bendrovę, I. Kubilius sakė, kad „Irdaiva“ gali pasiūlyti gerą kainą, su-geba kokybiškai atlikti darbus, todėl ją vertina privatūs užsakovai. UAB „Irdaiva“ turi didelę kultūros paveldo objektų atsta-tymo, restauravimo ir rekonstravimo patirtį, todėl buvo

UAB „Irdaiva“ generalinis direktorius Irmantas Kubilius

Užs

. Nr.

38/1

4

18

Už ką sulaukėte įvertinimo?

Konkurso „Lietuvos metų gaminys 2014“ ekspertai at-kreipė dėmesį į bendrą „Vilniaus energijos“ ir Lietuvos energetikos instituto projektą, kuris leido sumažinti taršą Vilniaus termofikacinėje elektrinėje Nr. 2.Darbus pradėjome po to, kai 2010 metų pabaigoje buvo sugriežtinti ES direktyvų reikalavimai teršalų koncentra-cijoms degimo produktuose. Azoto oksidų (NO)x norma sugriežtėjo net tris kartus – nuo 300 iki 100 mg/Nm3. Taigi „Vilniaus energijos“ darbuotojai kartu su Lietuvos energetikos instituto Degimo procesų laboratorija ėmėsi ieškoti efektyvių sprendimų. Pagal instituto parengtą tech-ninį projektą antroje Vilniaus elektrinėje buvo įrengta dūmų recirkuliacijos sistema, leidusi sumažinti azotų oksidus. Taip pat įdiegtas automatinis katilo valdymas – optimizuotas degimo procesas, pašalintas žmogaus klaidos faktorius, padidintas katilo darbo patikimumas ir saugumas. Įdiegę šias naujoves, optimizavome procesą ir sumaži-nome emisijų dydį iki direktyvos reikalavimų.

„Vilniaus energijai“ – „Lietuvos metų gaminio 2014“ apdovanojimasEsminis šilumos tiekimo įmonių uždavinys – efektyvi šilumos gamy-ba ir mus supančios aplinkos saugojimas. Taip mano aukso medalį už taršos mažinimą apdovanojimuose „Lietuvos metų gaminys 2014“ pelniusios bendrovės „Vilniaus energija“ komercijos direkto-rius Rimantas Germanas, sutikęs atsakyti į kelis klausimus.

Tai – ne pirmasis įmonės projektas, leidžiantis vil-niečiams kvėpuoti švaresniu oru?

Toli gražu. Nuo pat darbo pradžios Vilniuje laikomės aktyvios taršos mažinimo politikos. Neigiamą poveikį aplinkai maži-name taikydami pažangias šilumos ir elektros energijos ga-mybos technologijas bei modernizuodami perdavimo tinklus.Vilniečiams švaresnį orą garantuojanti rekonstrukcija įgyvendinta ir termofikacinėje elektrinėje Nr. 3 (E-3). Čia įdiegėme modernius degiklius ir sistemas, leidusias NOx ir CO emisijas sumažinti penkiasdešimt procentų. Visų „Vilniaus energijos“ elektrinių ir katilinių aplinkosau-gos ir vadybos sistema pripažinta atitinkanti tarptautinio aplinkosaugos standarto ISO 14001:2005 reikalavimus. Ši vadybos sistema užtikrina ne tik taršos bendrovėje preven-ciją, bet ir nuolatinį aplinkos apsaugos situacijos gerinimą. 2008 metais bendrovei įteikta speciali Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo padėka ir „Krištolinio kami-no“ apdovanojimas už absoliutų taršos sumažinimą, įvertinus gamybos pokyčius 2005-2007 metais.

Nominacijos

„Vilniaus energija“ komercijos direktorius Rimantas Germanas

19

Biokuro įrenginių diegimas taip pat priskiriamas prie taršos mažinimo projektų...

Be jokios abejonės. Aplinkai draugiškas atsinaujinančių išteklių naudojimas energijos gamyboje – šiuo metu aktualiausia energetikos kryptis visame pasaulyje. Įgyvendinti biokuro projektai Vilniuje neša trigubą nau-dą – leidžia mažinti užterštumą, didina Lietuvos energe-tinę nepriklausomybę nuo importuojamų dujų ir pigina šilumos energiją. Kitaip tariant, biokuro naudojimo plė-tra leidžia siekti pagrindinių „Vilniaus energijos“ tikslų. Galiu pasidžiaugti, kad 2014-ųjų vasarą pirmą kartą istorijoje karštas vanduo Vilniuje buvo pradėtas gaminti vartojant iš-imtinai vietinį biokurą. Bendrovei atsisakius gamtinių dujų ne šildymo sezono metu, šilumos kaina sumažėjo net 23 procen-tais – nuo 23,92 ct/kWh be PVM iki 18,48 ct/kWh be PVM.Dar 2006 metais apie 40 milijonų litų investavome į didžiausio Lietuvoje kogeneracinio katilo, kūrenamo biokuru, statybas. 2006 metais pradėjus veikti 60 MW galios katilinei, „Vilniaus energija“ dujų suvartojimą sumažino septyniais procentais per metus. Biokuro ka-tilinė yra pajėgi pagaminti devynis procentus sostinei tiekiamos šilumos energijos ir penkiasdešimt procentų karšto vandens – ne šildymo sezono metu.Vėliau biokuro vartojimui buvo pritaikyta ir Naujosios Vilnios rajoninė katilinė, kurioje šiandien pagaminami keturi procentai Vilniui tiekiamos šilumos. ES Sanglau-dos fondo paremtas katilinės modernizavimo projektas iš viso pareikalavo 15,3 milijono litų investicijų.Dar 2010 metais esame parengę projektą, kuris įgalintų iš biokuro pagaminti apie šešiasdešimt procentų visos miestui tiekiamos šilumos. Deja, žalios šviesos šiam projektui iki šiol neuždegė nei Vilniaus savivaldybė, nei valstybė.

Teko girdėti, kad „Vilniaus energija“ ne tik saugo, bet ir tvarko miesto aplinką?

Aplinką saugome ne tik diegdami naujoves, leidžiančias mažinti mūsų įrenginių keliamą taršą. Raginame klien-tus vietoje popierinių sąskaitų rinktis elektronines ir taip saugoti Lietuvos miškus. Beje, šiuo metu jau virš devyniasdešimt tūkstančių mūsų klientų naudojasi elektroninio aptarnavimo centro inter-nete paslaugomis. Apie šešiasdešimt tūkstančių klientų atsisakė popierinių sąskaitų ir pasirinko elektronines. Šį tą gero nuveikiame ir savo pačių rankomis. Prieš kelerius bendrovės viduje gimė graži, aplinkai draugiška iniciatyva. Darbuotojai pasodino vieną hektarą miško – apie septynis tūkstančius medžių – Varėnos rajone. Šis ritualas tapo kasmetiniu – sodinimo darbų imamės kiekvieną pavasarį.Nuo 2010-ųjų kiekvieną pavasarį skelbiame aplinkos švarinimo akciją simboliniu „Šluotos“ vardu ir išsiruo-šiame tvarkyti Vilniaus aplinkos. Per ketverius metus surinkome apie keturiasdešimt tonų padangų, apie devyniolika tonų buitinių atliekų, virš trisdešimt tonų statybinių atliekų.

NominacijosU

žs. N

r. 67

/14

20

E. Černulis. Įmonės sėkmę lemia komandos darbas

PST įgyvendinto projekto istorijoje – daug novatoriškų technologijų taikymo pavyzdžių

stotis, kur tiek bendruosius, tiek specialiuosius darbus atlieka pati bendrovė.Kaip svarbiausius dalykus kelyje į įmonės sėkmę, E. Čer-nulis išskyrė komandos darbą, siekiant bendro tikslo, ir investicijas į darbuotojų gerovę. „Žvelgdamas į kolektyvą kartais palyginu jį su krepšinio komanda. Sėkmė pri-klauso nuo trenerio ir nuo komandos veiksmų. Žinoma, suburti komandą – mano pareiga, bet be jos mes nieko nebūtume pasiekę, – tvirtina E. Černulis. – Šiuo metu to-buliname įmonės vadybos sistemą ir projektų valdymą. Visada didelį dėmesį skyrėme darbuotojų darbo sąly-goms: investavome į naujų darbo vietų kūrimą, kvalifika-cijos kėlimą, saugių darbo sąlygų užtikrinimą bei sąžinin-gą atlygį už darbą.“ Gerindama darbo sąlygas, bendrovė per 2014 m. tris ketvirčius išleido 278 tūkst. litų. Išmoky-ta 16 įmonės darbininkų. Iš viso darbuotojų kvalifikacijos kėlimui per šį laikotarpį išleista 103 tūkst. litų. Netolimoje ateityje planuojamos investicijos, kurių reikės iš-plėsti administracinį pastatą, tobulinti IT technologas, diegti skaitmeninės statybos modelį, leisiantį padidinti statybos proceso efektyvumą ir kokybę. Darbuotojų motyvacija, geri tarpusavio santykiai sutelkia kolektyvą – tai atneša ir nori-mus rezultatus, įsitikinęs bendrovės vadovas E. Černulis. Bendrovės nuotr.

jektavo vandens aušinimo sistemą, kuri užtikrino tolygų betono temperatūrų pasiskirstymą. Įrengiant siloso bokštą ir jo vidinę konusinę dalį buvo panaudota Lietuvoje retai naudojama slenkančių kloji-nių technologija. Žaliavos siloso betonavimas slenkan-čiais klojiniais buvo vykdomas nepertraukiamai, ištisą parą – iš viso 26 paras. Technologiniai įrengimai buvo montuojami vienu metu su statybos darbais. Jų svoriai ir gabaritai įspūdingi, kaip, pavyzdžiui, plaktukinio malūno svoris – 200 tonų, rutulinio malūno – 254 tonos, cikloninio šilumokaičio – 880 tonų. Įrengimai buvo surenkami statybų aikštelėje dalimis, keliami į projektinę padėtį pagal turimą kėlimo įrangą, po to surenkami į vientisą įrenginį. Komplekse pastatyti 33 nauji ir rekonstruota 13 statinių.Konkurso „Metų gaminys 2014“ ekspertai, spręsdami dėl apdovanojimo PST, pažymėjo bendrovės indėlį į sėkmingai įgyvendintą svarbų Šiaurės Lietuvos regionui bei šalies ekologijai projektą, objekto kompleksiškumą bei sudėtingumą, aukštą kokybę ir sudėtingų darbų or-ganizavimą, Lietuvos statybininkų vardo garsinimą bei atliktų darbų kokybę. Bendrovės nuotr.

UAB „Inžineriniai tinklai“ vadovas Eduardas Černulis akcentavo, jog tapti sėkmingai dirbančia įmone padėjo nuveikti darbai. „Daugiausiai mūsų vykdomų projektų yra susiję su vandentvarka. Šiemet nemaža dalis jų buvo komerciniai – investiciniai, kita dalis – susiję su aplinkosaugine vandentvarka. Vienas svarbiausių projektų įvykdytas Kaune – Vilijampolėje, kur buvo įrengta 40 km vandentiekio ir nuotekų tinklų. Kitas projektas – Ąžuolų Būdoje (Kazlų Rūdos sav.) baigti įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklai, sumontuoti nuotekų valymo įrengimai. Taip pat šiame miestelyje buvo įrengta vandens gerinimo stotis. Galima teigti, kad į miestelį atėjo civilizacija. Įmonė prisidėjo ir prie infrastruktūros tinklų gerinimo Kauno LEZ“, – sakė įmonės vadovas. Bendrovės veikla neapsiriboja vien tik vandentiekio ir nuotekų tinklų bei vandens gerinimo įrenginių monta-vimu. Įmonės specialistai atlieka ir įvairius bendruosius statybos darbus. E. Černulis paminėjo, jog ir šiuo metu vykdomi darbai Alytuje – rekonstruojama vandentiekio

Šį projektą įgyvendinusi bendrovė „Panevėžio statybos trestas“ konkurse „Metų gaminys 2014“ pelnė aukso medalį. Užtikrinant griežčiausių Europos Sąjungos aplinko-sauginių reikalavimų vykdymą, bendrovėje „Akmenės cementas“ įdiegti sprendimai apie 30-40 proc. suma-žins gamyklos energetines sąnaudas ir aplinkos taršą. Projekto istorijoje liks daug novatoriškų technologijų taikymo pavyzdžių. Betonuojant itin masyvias pamatines plokštes, ben-drovės specialistams teko diegti aušinimo vandeniu technologiją. PST technologai suskaičiavo aukščiausią leidžiamą betono temperatūrą stingimo metu ir supro-

UAB „Inžineriniai tinklai“ – bendrovė, atliekanti bendruosius ir speci-aliuosius statybos darbus, – pelnė „Sėkmingai dirbančios įmonės – 2014“ nominaciją.

Praėjusių metų rudenį įgyvendintas vienas didžiausių Lietuvos pramo-ninių statybos objektų – AB „Akme-nės cementas“ naujos 4500 tonų per dieną sauso būdo klinkerio gamybos linijos statybos projektas, įdiegtos modernios cemento pra-monei skirtos technologijos.

Nominacijos

Užs

. Nr.

55/1

4U

žs. N

r. 52

/14

21

PAROC Linio 10 apdovanotas „Lietuvos metų gaminys 2014“ aukso medaliu

PAROC Linio 10 yra nedegios, apkrovą laikančios, ypač efektyvios šilumos izoliacijos plokštės iš akmens va-tos, skirtos renovuojamų ir naujai statomų pastatų sienų šiltinimui, kai fasado apdaila yra plonasluoksnis tinkas. Šios plokštės pasižymi ypač puikiomis šilumą izoliuojančiomis savybėmis. Be to, jos yra nedegios, o tai ypač svarbu modernizuojant pastatus. Šiltinant šiomis akmens vatos plokštėmis, tiek statybos pro-ceso metu, tiek ir įrengus tinko apdailos sluoksnį,

Naujas izoliacinių sprendimų kompanijos „Paroc“ gaminys – tinkuo-jamų fasadų plokštė PAROC Linio 10 pelnė nacionalinio konkurso „Lietuvos metų gaminys 2014“ aukso medalį.

Nominacijos

„Paroc“ ne tik kuria inovatyvias ir energiškai efektyvias statybų technologijas bei sprendimus, bet ir dalinasi žiniomis, savo patirtimi su rinkos ndalyviais ir vartotojais. „Paroc“ seminaruose kasmet apsilanko per 1000 klausytojų, tūkstantiniais tiražais leidžiamas ir kasmet platinamas izoliacinių sprendimų mazgų brėžinių katalogas „Statau šiltą namą“.

„Paroc“, kaip patikimas socialinis partneris, remia architektų iniciatyvas, statybos specialybių studentų tobulinimąsi ir tvarumo sampratą atitinkančius renginius. „Paroc“ yra įsteigusi stipendijas VGTU studentams.

„Paroc“ gaminių asortimentą sudaro statybinė izoliacija, techninė izoliacija, jūrinė izoliacija, kompozicinės („sandwich“) plokštės ir akustiniai gaminiai. Gamybiniai pajėgumai yra Suomijoje, Švedijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje. „Paroc“ pardavimų padaliniai aptarnauja klientus 14-oje Europos valstybių.

STATYBINĖS IZOLIACIJOSproduktų sąraše – platus gaminių bei sprendimų pasirinkimas įvairių pastatų šiltinimui. Statybinė izoliacija dažniausiai naudojama kaip šilumos, ugnies bei garso izoliacija pastatų sienoms, stogams, grindims ir pamatams, perdangoms bei pertvaroms.

Platus garsą sugeriančių lubų ir sienų plokščių spektras yra skirtas patalpų akustiniams reikalavimams gerinti bei pramoninio triukšmo slopinimui.

TECHNINĖ IZOLIACIJA naudojama kaip šilumos, ugnies bei garso izoliacija pastatų technologinėse sistemose, gamybos procesuose, vamzdynams, gamybos įrangai bei laivų konstrukcijoms.

KOMPOZICINĖS PLOKŠTĖSlengvos, ugniai atsparios, plieno lakštais dengtos plokštės su akmens vatos užpildu viduje. PAROC kompozicinės plokštės yra skirtos fasadams, pertvaroms bei perdengimams visuomeniniuose, komerciniuose ir pramoniniuose pastatuose.

„Paroc“ yra atsakinga kompanija, kuri tenkina dabartinės ir būsimų kartų poreikius. Tvarumas yra mūsų veiklos vystymo ašis. Savo izoliacijos sprendimais mes sukuriame priemones energijai išsaugoti. Didžiuojamės galėdami „Paroc“ veikla prisidėti prie tvarumo plėtros.

sistemos gaisrinė euroklasė išlieka pati aukščiausia, tai yra A1.PAROC Linio 10 plokštės yra laidžios vandens garams, todėl drėgmė šilumos izoliacijos sluoksnyje nesikaupia. Dar viena, ypač svarbi tinkuojamoms sienoms, savybė – tai plokščių matmenų stabilumas. Matmenys išlie-ka stabilūs veikiant ir temperatūrai, ir drėgmei, todėl sienose neatsiranda įtrūkimų, galime naudoti įvairių spalvų, taip pat ir tamsių spalvų tinko apdailos sluoksnį.

Priklijuotos prie šiltinamo paviršiaus visa plokštuma, PAROC Linio 10 plokštės sudaro lygų pagrindą tinko sluoksnių įrengimui. Taip šiltinant pastatų sienas page-rinamas pastato energinis naudingumas, garso izoliavi-mas, o sienos šiltinimo sistema yra nedegi.Lietuvos rinkai PAROC Linio 10 plokštės buvo pristatytos 2014 metų pavasarį.

Bendrovės inf. ir nuotr.Užs

. Nr.

01/1

4

22

Rekonstruotas mokslo paskirties pastatas yra Vilniuje, Saulėtekio al. 10. Jis buvo pastatytas 1972 metais – kaip valgykla. 2008 m. dalis pastato, kurio aukštingumas – nuo 6,30 m iki 12,32 m – buvo rekonstruota. Prie esamo Lazerinių tyrimų centro 2012 m. gegužę – 2013 m. gegužę buvo suprojektuota ir UAB „Avona“ pastatyta nauja pastato dalis, kurioje įrengtos naujos lazerinių tyrimų laboratorijos ir darbo kabinetai. Nauja pastato dalis suprojektuota iš dalies virš esamo korpuso, tačiau konstrukcijų atrėmimas išspręstas nepriklausomai nuo esamų konstrukcijų – ant naujų kolonų. Esamo ir naujo korpusų sujungimui buvo suprojektuota galerija. „Projektuojant pastato konstrukcinę dalį, susidūrėme

„Avona“. Naują pastato dalį atrėmė ant keturių kolonų, o korpusus sujungė galerijaEkspertai, vertindami UAB „Avona“ darbą rekonstruojant Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro pastatą, pastatant antstatą, už kompleksiškumą, energinio efektyvumo sprendimus, svarbą Lietuvos mokslui ir atlik-tų darbų kokybę, skyrė aukso medalį.

su keliais iššūkiais, – dalijosi UAB „Avona“ generali-nis direktorius Česlovas Zabarauskas. – Nauja pastato dalis turėjo išaugti su minimalia intervencija į senąją, visiškai netrukdant darbo esamame pastate, taip pat pagal galimybes reikėjo sumažinti pastato vibracijas, trukdančias normaliam lazerių įrangos darbui. Buvo at-sisakyta sprendimo statyti antstatą ant esamo pastato, vietoj to – nauja pastato dalis buvo atremta ant keturių pagrindinių kolonų, kurios perėmė didžiausią vertikalių apkrovų dalį.“ Monolitinės laiptinės atliko standumo branduolių funkciją, perimant vėjo apkrovas. Netipinių sprendimų reikalavo ir didžiulis atstumas tarp kolonų – 23 metrai, pastato konsolės – 8 metrai. „Buvo pasirinkta plieni-nių konstrukcijų schema – į erdvinį karkasą sujungtos plieninės santvaros su briaunuotų sijų ir surenkamų blokelių perdangomis, atremtomis ant santvarų juos-tų“, – aiškino Č. Zabarauskas. Santvarų tinklelio schema parinkta taip, kad praktiškai nemažintų langų ploto. Pasirinkta klojinių nereikalaujanti surenkamų blokelių perdanga lengvam plieno karkasui suteikė didesnio vi-bracijų slopinimo savybių. Karkaso elementai buvo padalinti į maksimalaus dydžio blokus, kokius įmanoma atvežti į statybos aikštelę. Kaip sakė įmonės vadovas, kad didžiosios santvaros objekte

būtų sumontuotos tiksliai, metalo konstrukcijų gamy-kloje buvo atliktas kontrolinis surinkimas. „Visos kons-trukcijų montuojamosios jungtys parinktos išimtinai varžtinės, vengiant suvirinimo, kadangi statybos aikš-telėje užtikrinti virintų siūlių kokybę yra pakankamai sudėtinga“, – sakė Č. Zabarauskas. Vienas iš esminių projektuojamo pastato planinės struk-tūros elementų – tarp abiejų laiptinių esantis platus koridorius, kurio atsiradimą nulėmė reikalavimas turėti galimybę į pastatą įkelti didelių gabaritų – 4 x 1,5 x 0,5 m – laboratorijų stalus, kurių svoris siekia ir 500 kg. Sta-lus numatyta įkelti per langus-duris. Apibūdindamas objekto savybes, Č. Zabarauskas sakė, kad pastato atitvaros suprojektuotos numatant geres-nes šilumos perdavimo koeficientų reikšmes. „Buvo pa-naudoti mažai energijos naudojančių pastatų techniniai inžineriniai sprendimai, projektuojant buvo pasitelkta pastatų sertifikavimo programa. Naujos pastato dalies energinio naudingumo klasė –B, o vidaus aplinkos gar-so klasė – C“, – sakė „Avona“ vadovas.Objekte panaudotos aukštos kokybės medžiagos ir inžinierinės technologijos. Įrengtos „Confovent“, lietu-viškos šildymo-vėdinimo su rekuperacija technologijos, atitinkančios aukščiausius mokslinėms laboratorijoms ir technologijoms keliamus reikalavimus.UAB „Avona“ rekonstravo 2 ir 3 pastato aukštus ir, praplėtusi patalpas, įrengė keturias laboratorijas pers-pektyvių mokslinių sričių plėtojimui ir naujų lazerinių technologijų kūrimui. Naujai suprojektuotos pastato dalies bendrasis plotas – 832,53 kv. m, pagrindinis plo-tas – 444,99 kv. m, pagalbinis plotas – 387,54 kv. m, tūris – 5092 kub. metrai. Objekto vertė – 5 mln. litų. Bendrovės nuotr.

Nominacijos

Užs

. Nr.

71/1

4

23

Iš kairės: projektų vadovas Antanas Šalvis, sta-tybos vadovas Rimantas Razma ir UAB „Šviesos krateris“ direktorius Vytautas Varkalys.

Iš kairės: Robertas Dargis, UAB „Plungės Jonis“ valdybos pirmininkas Jonas Varkalys, Algirdas Butkevičius.

Bendrovė įvertinta už sėkmingai įgyvendintą komplek-sinį turizmo ir gamtos išsaugojimo projektą, jo svarbą Vakarų Lietuvos regionui, atliktų darbų kokybę. Pasak buvusio ilgamečio bendrovės vadovo, dabartinio valdybos pirmininko Jono Varkalio, projektas įgyvendin-tas 2013-2014 metais. Darbai buvo vykdomi Salantų re-gioninio parko direkcijos užsakymu. Įrengiant Šilkpėdės pažintinį taką „Natura 2000“ ir atliekant kitus darbus, kaip pažymėjo J. Varkalis, buvo bendradarbiaujama su šios įstaigos vadovu Modestu Šečkumi. Vilkpėdės pa-žintinis takas yra skirtas natūralios gamtos teritorijoms išsaugoti ir informacinei sistemai sukurti, sureguliuoti lankytojų srautus, sumažinti jų poveikį vertybėms, supažindinti lankytojus su vertybėmis. Įrengti takai, informaciniai stendai, suolai, užtvarai, medinis tiltelis, mediniai laiptai ant grunto, ženklai, upės informaciniai ženklai. Iš viso atlikta darbų už 0,7 mln. litų.Projektu sukuriama informacinė sistema, reguliuojanti vandens ir pėsčiuosius turistus saugomose teritorijose. Įrengti informaciniai ženklai, informaciniai stendai, išli-pimą draudžiantys bei leistinas išlipti vietas nurodantys ženklai su visa reikiama informacija vandens turistams. Įrengtos trys apsauginės tvorelės ties atodangomis, už-tvarai (atrakinami) saugomose teritorijose bei suolai. Ženklų palei upę statymo vietose iškirsti krūmai ma-tomumui pagerinti. Ženklai pastatyti keturiais metrais aukščiau vasaros upės vandens lygio.

Šilpelkės miške, ties Dauginčių antruoju piliakalniu, sie-kiant nukreipti pėsčiųjų srautus ir apsaugoti teritoriją, įrengta nauja informacinė sistema panaudojant esamus miško takus bei nutiesiant naujus ten, kur jų nėra ir kur nereguliuojamas pėsčiųjų srautas gali daryti žalą terito-rijai. Pėsčiųjų takas prasideda piliakalnio šiaurės vakarų papėdėje ties esančia poilsio aikštele ir tęsiasi pietryčių kryptimi. Už piliakalnio teritorijos takas toliau tęsiasi šiau-rės rytų kryptimi link atodangos, ties kuria įrengta apsau-ginė tvorelė bei informacinis stendas. Nuo atodangos takas tęsiasi šiaurės vakarų kryptimi link esančio miško keliuko. Per miške esančią griovą įrengti mediniai laiptai bei tiltelis.Teritorijoje atlikti būtini miško kirtimai, įrengtos infor-macinės rodyklės, informaciniai stendai bei poilsio vie-tos-suoliukai. Palei piliakalnį iš keliuko pusės pastatyta informacinė lenta. Į mišką ar link upės vedantys keliukai užtverti užtvarais. Atlikus darbus reikalinguose ruožuo-se atstatyta esamų miško keliukų danga, įrengtos trys vandens pralaidos.Statybos metu nenaudotos aplinkai pavojingos ir ter-šiančios medžiagos. Objektas pastatytas naudojant vietinės lietuviškos kilmės statybines medžiagas: smėlį, žvyrą, dolomitinę skaldą ir medieną. Ypač daug pastangų įgyvendinant projektą įdėjo pro-jektų vadovas Antanas Šalvis, statybos vadovas Riman-tas Razma, subrangovo UAB „Šviesos krateris“ generali-nis direktorius Vytautas Varkalys.

UAB „Plungės Jonis-S“ projektas svarbus Vakarų Lietuvos regionuiUAB „Plungės Jonis-S“ gaminys Europinės svarbos „Natura 2000“ (Minijos upės ties Dyburiais) teritorijoms išsaugoti ir informacinei sistemai sukurti skirtų tvarkymo priemonių statyba Lietuvos pra-monininkų konfederacijos kasmetiniame konkurse „Lietuvos metų gaminys“ buvo apdovanotas aukso medaliu.

UAB „Plungės Jonis-S“ per metus statybos darbus vykdo vidutiniškai septyniasdešimtyje mažesnių ar didesnių statybos ir remonto objektų. Iš viso bendrovėje dirba 170 darbuotojų. „Plungės Jonis-S“ yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos, Geležinkelių paslaugų įmonių asociacijos „GELPA“ bei aso-ciacijos „Lietuvos keliai“ narė. „Mums didžiausia vertybė – žmogus. Bendrovė pripažinta socialiai atsakinga įmone ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse“, – sako J. Varkalys. Bendrovės atestuota ir vykdoma veikla: geležinkelio kelių ir atšakų bei automobilių kelių ir gatvių tiesimas ir remon-tas, tiltų ir viadukų, pramoninių pastatų, hidrotechninių statinių statyba ir remontas, vidaus ir išorės inžinerinių tinklų, sąvartynų, valymo įrenginių ir melioracijos siste-mų įrengimas ir remontas, nekilnojamųjų kultūros ver-tybių restauravimo ir remonto darbai, statybinės tech-nikos ir transporto nuoma. Geležinkelių, kelių ir gatvių, tiltų ir viadukų bei kitų susisiekimo komunikacijų statyba sudaro apie 80 proc. visų bendrovės atliekamų darbų. UAB „Plungės Jonis“ kolektyvas džiaugiasi, kad prisidėjo prie gamtinio pažinimo ir turizmo populiarinimo Lietu-voje, o jų darbas ir pastangos buvo įvertinti.

Nominacijos

Ekskavatoriaus mašinistas Saulius Derkintas.

Užs

. Nr.

34/1

4

24

UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas modernizavo geležinkelio platformą

„Grinduva“ augina komandą ir tariasi su akademine bendruomene

iškrovimo procesas taptų našesnis. Krovinys transportuo-jamas pakeltas 61 laipsnio kampu“,– teigė V. Stadalnykas. Apibūdindamas nuveiktus darbus modernizuojant MPP-61 platformą, įmonės vadovas akcentavo, jog buvo pa-keista didžioji dalis konstrukcijos. „Užsakovai pageidavo pastatyti šiuolaikišką hidrauliką – dėl nepakankamo Ru-sijos gamybos hidraulinės aparatūros patikimumo lygio jos buvo atsisakyta, o vietoj jos panaudota Austrijos ga-mybos „Palfinger“ technika“, – pasakojo V. Stadalnykas.Montuojant platformą MPP-61, buvo sumontuota nau-ja, krovinio pakėlimui naudojama hidraulinė įrangą. Šią įrangą sudaro 6 vienodi pagrindiniai dvigubos eigos cilindrai su užraktais. Hidraulinė įranga taip pat turi hi-draulinę stotį, kuri valdoma pasitelkiant distancinį bei radijo bangomis valdomus pultus. Platformos energijos šaltiniu parinktas DEUTZ gamybos vidaus degimo vari-klis. Platformos aširačiai, vežimėliai, pagrindinis rėmas, stabdžių sistema, automatinės sankabos su slopintuvais liko originalūs.Platforma MPP-61 atitinka LR reikalavimus, keliamus specialios paskirties geležinkelio technikai bei kitiems teisės aktams ir instrukcijoms.

keturios naujos darbo vietos. Šiuo metu įmonėje dirba 29 darbuotojai. Bendrovė „Grinduva“ yra specializuota grindų įrengimo įmonė. Ji atlieka poliuretaninių, epoksidinių, glaistyto pramoninio betono ir poliuretancementinių grindų įrengimą visoje Lietuvoje. 2014 m. bendrovė darbavosi UAB „Rokiškio pieno gamykla“, įrengdama pieno priė-mimo patalpų grindų dangą. Betoninių ir poliuretan-cementinių grindų įrengimo darbų apimtis – 880 kv. metrų. UAB „Kirtimų logistikos centras“ įrengė 4 tūkst. kv. m betoninių glaistytų grindų.. Bendrovės „Vilpra“ užsakymu Vilniuje įrengė požeminės automobilių sto-vėjimo aikštelės betonines glaistytas grindis – 4 tūkst. kv. metrų. Kiti darbai taip pat skaičiuojami tūkstančiais kvadratinių metrų: UAB „Autoverslas“ logistikos sandė-lio betoninių glaistytų grindų įrengimas – 3200 kv. m; „Alytaus regiono komunalinių atliekų sąvartynas“ be-toninių glaistytų grindų, atsparių įvairioms cheminėms medžiagoms, įrengimas – 2700 kv. m;. UAB „Gudobe-lė“ betoninių glaistytų ir poliuretancementinių grindų įrengimas; veterinarijos gydyklos betoninių glaistytų pramoninių grindų įrengimas – 2 tūkst. kv. m; UAB „Mitnija“ –„Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro sukūrimas“, Saulėtekio al., Vilniuje pramoninių šlifuoto betono grindų įrengimas.

Pasak UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas vado-vo V. Stadalnyko, bazinio modelio platformos PPK-3D modernizavimas, panaudojant šiuolaikines hidraulikos sistemas bei jėgaines komplektuojančius mazgus, leido užtikrinti kokybiško įrenginio gamybą ir patenkinti var-totojų lūkesčius. „Platforma modernizuota tam, kad būtų pritaikyta trans-portuoti negabaritinius krovinius saugiai, o pakrovimo ir

darbuotojų – įgudę profesionalūs specialistai. Šiemet komanda dar pasipildė keturiais naujais darbuotojais. Įgyvendinant projektą Vaidotuose, buvo bendradar-biaujama su universitetų mokslininkais. Dėl betonavi-mo darbų buvo konsultuojamasi su Vilniaus Gedimino technikos bei Kauno technologijos universitetų specia-listais. Tai buvo puiki patirtis“, – sakė T. Vailionis.UAB „Grinduva“ produkcijos ir paslaugų apimtys per tris metų ketvirčius siekė 11,5 mln. litų. Buvo sukurtos

UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas, antrinė Lietuvos geležinkelių įmonė, vadovaujama Valento Stadalnyko, Metų gaminio konkursui pristatė modernizuotą geležinkelio kelio elementų pervežimui skirtą platformą MPP-61. Šis gaminys mašinų ir įrengimų pramonės grupėje pelnė aukso medalį.

Lietuvos ir Čekijos UAB „GRIN-DUVA“ – šiemet buvo nominuo-ta „Sėkmingai dirbančia įmone“. Ši nominacija bendrovei sutei-kiama devintą kartą per pasta-ruosius metus. Tai reiškia, kad Dzūkijoje įsikūrusi bendrovė gerai žino, ką daro.

Nominacijos

Platforma MPP-61 skirta surinktų geležinkelio iešmų per-vežimui iš gamybos vietos į sumontavimo vietą LR viešo-joje geležinkelio infrastruktūroje. Modernizuotas įrenginys skirtas transportuoti vieną iešmo bloką, kurio plotis nevir-šija 5,25 m, o ilgis – 22,5 m. Platforma transportuojama lokomotyvo pagalba tačiau turi autonominę jėgainę, skirtą blokų pakėlimui ir nuleidimui. MPP-61 galima eksploatuo-ti lauke, esant nuo –30 °С iki plius 40 °С temperatūrai.

„Tai mums – jau nebe pirmas apdovanojimas. O kie-kvieną nominaciją lemia skirtingi projektai. Šiemet tai buvo Vaidotų geležinkelio terminale įrengtos monoliti-nės gelžbetoninės aikštelės, kurių plotas užima net 36 tūkst. kv. metrų“, – kalbėdamas apie nominaciją, teigė įmonės direktorius Tomas Vailionis.Direktoriaus žodžiais, sėkmę lemia ir darbuotojų pro-fesionalumas bei patirties sėmimasis iš akademinės bendruomenės. „Įmonė yra nedidelė, tačiau dauguma

Iš kairės: Tomas Vailionis ir Antanas Minkevičius.

Užs

. Nr.

60/1

4

25

2012-2013 m. pelnyti įvertinimai/nominacijos už „IKEA“, „Grand Office“, Mokslinės komunikacijos ir infor-macijos centrą bei UAB „Ivabaltė“ žemės ūkio technikos centrą. Kuo šie objektai svarbūs, nauji pačiai bendrovei?

Kiekvienas naujas objektas yra nauja patirtis. Statant IKEA prekybos centrą buvo keliami aukšti kokybės ir aplinkosaugos reikalavimai. IVABALTĖ projektas – pui-kus sklandaus šalių bendradarbiavimo pavyzdys. MKIC – išskirtinis projektas. Tai šiuo metu įspūdingiausias sta-tinys Lietuvoje. Didžiausias iššūkis šiame projekte buvo fasado plokščių montavimas ant nuožulnių fasadų. Tai buvo nauja patirtis mūsų darbuotojams. „Grand Office“ pastatas – pirmasis A energinės klasės biurų pastatas Lietuvoje. Šiai klasei pasiekti buvo keliami itin aukšti sandarumo reikalavimai. Todėl drąsiai galime sakyti, jog kiekvienas iš šių projektų yra ypatingas.

Kokius didžiausius iššūkius teko įveikti 2014 metais?

2014-ieji metai buvo permainingi, tačiau labai darbingi ir pakankamai sėkmingi. Įgyvendinome įvairios paskir-ties objektų statybos darbus: KITRON Gamybinio pastato remontas ir priestato statybos Kaune, TUVLITA techninių apžiūrų centras bei prekybos centras „PRISMA“ Vilniuje, užbaigėme darbus „Klaipėdos Smeltės“ plėtros projekte ir kt. Sėkmingai ir labai greitai pastatėme prekybos cen-trą Savanorių pr. Kaune. Bene didžiausią įtaką geriems įmonės rodikliams turė-jo „YIT Kausta“ pastatytas pirmasis Lietuvoje A klasės energinio efektyvumo biurų pastatas „Grand Office“. Sė-kmingai įgyvendinus projektą, pastatas buvo parduotas Estijos kapitalo turto vystymo bendrovei „Capital Mill“. Svarbią „YIT Kausta“ veiklos dalį užima būsto verslas.

Iš viso šiuo metu statomuose projektuose „Šilo namai“, „Solo city“, „Upės rezidencija“ ir „Užupio etiudas“ bus įrengtas 161 butas.

Kokius lūkesčius formuluojate 2015-iems?

Prisijungimas prie euro zonos ir bendrieji makroekono-miniai rodikliai leidžia prognozuoti, jog metų pradžioje naujo būsto rinkoje bus mažesnis aktyvumas. Gyvento-jams reiks laiko pripr asti prie pasikeitusios valiutos. Tuo tarpu, komercinio nekilnojamojo turto rinkoje matome teigiamus pokyčius. Tiesa, kaip ir kitos statybos sekto-riaus įmonės, mes turėjome prisitaikyti prie artėjančio euro įvedimo bei geopolitinių iššūkių – neramumų Ukrainoje. Su šiais iššūkiais statybų sektorius susidurs ir 2015 m., tačiau tikime, kad statybų sektoriaus plėtra bus ne mažesnė negu 2014 m.Papildomų injekcijų statybos sektorius sulauks ir iš Euro-pos Sąjungos struktūrinės paramos fondų. 2014–2020 m. prasideda finansavimo programos, kurios labiausiai suaktyvins infrastruktūros projektų įgyvendinimą, taip pat turėtų išjudinti pastaraisiais metais diskusijų pelkėje įstrigusius daugiabučių renovacijos projektus. Norisi tikėti, kad greitai į statybos sektorių ateis ir technologinės naujovės. Pradėjus naudoti BIM visuose statybos etapuose, paspartės statybų procesai, padidės darbų našumas bei kokybė. BIM naudojimas palengvins statybos procese dalyvaujančių šalių bendradarbiavi-mą, užtikrins statybos proceso skaidrumą ir projekto eigos vientisumą.Didėjanti konkurencija gyvenamųjų namų statybos rinkoje įmones skatins ne tik peržiūrėti ir optimizuoti veiklos procesus, bet ir didesnį dėmesį skirti statinių

„YIT Kausta“. Didžiausią įtaką rodikliams turėjo pirmasis Lietuvoje A klasės energinio naudingumo biurų pastatas „Grand Office“

Bendrovė „YIT Kausta“ šiemet pelnė „Sėkmingai dirbančios įmo-nės 2014“ nominaciją. Skiriant šią nominaciją, vertinamos bendrovės paslaugų apimtys, investicijos į gamybą, darbo našumo rodikliai, kiti kriterijai. Apie svarbiausius pastarųjų metų projektus ir jų reikšmę pačiai bendrovei klau-siame AB „YIT Kausta“ generalinį direktorių Kęstutį Vanagą.

kokybei bei energiniam efektyvumui užtikrinti. Mes visi turime išmokti taupyti bei racionaliai naudoti gamtos išteklius ir energiją. Jau po metų visi turėsime statyti taupius ir aplinkai draugiškus pastatus. Energiją tau-pančios sistemos šiandien jau yra ir ateityje bus vienas pagrindinių kriterijų, renkantis tiek gyvenamąjį būstą, tiek investuojant į biuro ar gamybinius pastatus.

Pritaikius pagrindinės kompanijos „YIT Corpora-tion“ praktiką, Jūsų įmonėje veikia darbuotojų saugos lygio (rizikos) vertinimo sistema. Kokie pa-grindiniai šios sistemos akcentai, jų pranašumas?

Pritaikius „YIT Corporation“ praktiką, kiekvieną savaitę vertinamas visų statybviečių darbuotojų saugos lygis. Šį vertinimą atlieka darbuotojų saugos ir sveikatos tarny-bos darbuotojai bei statybos vadovai. Nustačius neati-tikimus, nedelsiant priimami koregavimo veiksmai, jei rizika darbo vietoje didelė – darbai sustabdomi ir gali būti atnaujinti tik pašalinus riziką. Jau daugiau nei 3 metus dirbame be skaudžių nelaimingų atsitikimų.Džiaugiamės, kad darbuotojai keičia savo požiūrį į saugų darbą, pradeda rūpintis savo sveikata, dėvi asmenines apsaugos priemones, reikalauja, kad būtų sudarytos saugios darbo sąlygos bei perspėja kitus darbuotojus, kurie nesilaiko saugos darbe reikalavimų. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistų vienas iš pagrin-dinių tikslų – rasti dialogą su darbuotoju ir išmokinti saugoti save. Juk visi nori išlikti darbingais ilgai ir iš darbo į namus grįžti sveiki. Ši sistema įmonei padeda išvengti skaudžių nelaimingų atsitikimų. Sveiki ir darbingi darbuotojai yra didžiausias įmonės turtas.

NominacijosU

žs. N

r. 56

/14

26

Nominacijos

„Džiaugiuosi, jog jau aštuntą kartą iš eilės pelnėme apdovanojimą. Nuolatinės investicijos į pažangias tech-nologines ir inžinerines priemones, įrenginių plėtrą, dėmesys darbuotojams, jų kvalifikacijai ir jos kėlimui, vidinių bei išorinių ryšių mezgimas leido užsitikrinti „Sėkmingai dirbančios įmonės“ vardą. Tęstinis ap-dovanojimo pelnymas pagrindžia idėją, kuria nuolat vadovaujamės – aukšti vykdomai veiklai keliami reika-lavimai – teisingas ir puikius rezultatus generuojantis sprendimas“, – sako AB „Požeminiai darbai“ direkto-rius Raimondas Baikštys.„Sėkmingai dirbančios įmonės“ apdovanojimą pelniusi kompanija per I ir III 2014 m ketvirčius į gamybos proce-sų tobulinimą investavo 566 178 Eur, eksporto apimtys siekė 595 285 Eur. Per šį laikotarpį darbo vietų skaičius įmonėje nuo 82 išaugo iki 126. „Mūsų tikslas - ir toliau išlaikyti sėkmingai dirbančio, patikimo, atsakingo partnerio reputaciją. Dėl to ketina-me dar labiau plėsti vykdomų statybos paslaugų spek-trą, geografiją, mechanizuojant atliktus darbus gerinti bendrą įmonės profesionalumą“, – ateities planais da-linasi R. Baikštys.Daugiau nei trisdešimt metų nuoseklią veiklą vykdanti kompanija, turinti padalinius Lietuvoje ir Baltarusi-joje, yra įsidiegusi tarptautinius standartus: kokybės

valdymo sistema pagal ISO 9001;2000, aplinkosaugos valdymo sistema pagal ISO 14001;2005 ir sveikatos bei darbo saugos valdymo sistema pagal BS - OHSAS 18001;2007. Šie darbo ir produkcijos kokybės rodikliai – vieni iš elementų, padedančių užtikrinti AB „Pože-miniai darbai“ sėkmę versle. Bendrovės nuotr.

AB „Požeminiai darbai“ vėl įvertinti už nepriekaištingą darbą2014 metai tapo aštuntu iš eilės AB „Požeminiai darbai“ profesionalumo įrodymu. Vie-na didžiausių vandentvarkos, aplinkosaugos ir šilumos ūkyje veiklą vystančių kompanijų Lietuvoje, jau tradiciškai apdo-vanota „Sėkmingai dirbančios įmonės“ apdovanojimu.

Tarp „Montuotojo“ darbų – išskirtinių pasaulyje įrenginių montavimasNaujojo kontaktinio aparato aukštis siekia 31 metrą , diametras – 16 metrų. Įrenginio gamybai buvo sunau-dota apie 750 tonų specialaus nerūdijančio plieno.Analogiški įrenginiai, kokį Kėdainiuose sumontavo ben-drovės „Montuotojas“ specialistai, pasaulyje yra tik trys. Europos Sąjungoje analogiško aparato nėra.Kaip tvirtina bendrovės „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas, sumontavus naują kontaktinį aparatą si-eros rūgšties cecho, kuris yra pastatytas 1988 m., emisijos tesiekia pusę ES direktyvoje naujai statomiems cechams numatytų taršos normų. „Galiu patvirtinti, kad mūsų gamyklos emisijos į orą jau daug metų yra mažesnės, nei nustatyta bendrovės taršos integruotos prevencijos kontrolės leidime (TIPK). Tačiau mes siekiame ne atitikti normas, o iš tiesų saugoti aplinką“, – sakė Jonas Dastikas.Šiemet bendrovė „Montuotojas“ taip pat pelnė Sėkmin-gai dirbančios įmonės nominaciją. Per metus bendrovėje buvo įsteigta 20 naujų darbo vietų, vidutinis darbuotojų atlyginimas siekia 2755 litus (798 eurus). Pagal trijų ke-tvirčių metų rezultatus bendrovės produkcijos ir paslau-gų apimtys siekia 80 mln. litų (23 mln. eurų). Investicijos į gamybą per tą patį laikotarpį – 463 tūkst. litų (134 tūkst. eurų). Bendrovėje dirba virš 900 darbuotojų.

projektą. Kontaktinio aparato, kurio kaina siekia apie trisdešimt milijonų litų, montavimo darbai truko ištisus metus“, – sako AB „Montuotojas“ generalinis direktorius Alfonsas Jaras.Kontaktinis aparatas – tai yra įrenginys, kuriame, vei-kiant katalizatoriui, sieros dioksido (SO2) dujos virsta SO3 dujomis. Senasis kontaktinis aparatas gamykloje veikė ketvirtį amžiaus.

AB „Montuotojas“ šiemet pelnė aukso medalį konkurse „Metų gami-nys 2014“ ir Sėkmingai dirbančios įmonės nominaciją.

AB „Montuotojas“ gaminiui – AB „Lifosa“ sieros rūgšties ce-cho rekonstrukcija, – atsižvelgiant į objekto kompleksiškumą ir sudėtingumą, per trumpą laiką įgyvendintus sudėtingus technologinius sprendimus, panaudotas pažangiausias dar-bų vykdymo technologijas, kokybę, konkurse „Metų gaminys 2014“, statybos pramonės grupėje, skirtas aukso medalis.Darbus AB „Lifosa“, rekonstruojant sieros rūgšties cechą, bendrovė „Montuotojas“ atliko 2013 m. spalį – 2014 m. rugsėjį. Rekonstrukcijos metu bendrovės specialistai su-montavo naują sieros rūgšties cecho kontaktinį aparatą. Šis įrenginys daugiau kaip du kartus sumažins bendrą gamyklos „Lifosa“ aplinkos taršą. „Įrenginį bendrovės „Montuotojas“ specialistai sumon-tavo pagal firmų MECS (JAV) ir SNC Lavalin (Kanada)

Užs

. Nr.

62/1

4

27

Prisidėdama prie darnaus ekonominio, aplinkosaugi-nio, socialinio vystymosi, UAB „Traidenis“ suprojektavo ir pristatė naują pažangią žuvininkystės technologinę įrangą, skirtą uždarai recirkuliacinei žuvų auginimo sis-temai (URS). URS – tai šiuolaikinis įrengimų kompleksas, kuriame uždaru ratu cirkuliuoja vanduo, palaikant pageidau-jamame lygyje jo pagrindinius kokybės rodiklius: rei-kiamą deguonies kiekį, temperatūrą, mažą organinių priemaišų kiekį ir t.t. Jam įrengti nereikia nei didelių žemės plotų, nei gausių vandens šaltinių. Už šią įrangą ekologijos ir aplinkosaugos pramonės kategorijoje įmo-nė buvo apdovanota „Lietuvos metų gaminio – 2014“ aukso medaliu.

Patirtis derinama su moderniomis technologijomis

Anot technikos direktoriaus pavaduotojo vandenvalos technologijoms Evaldo Trainavičiaus, įmo nės tiks las yra ženg ti ko ja ko jon su nau jo vė mis. „Įmo nė je nuo la tos vyk do mi nau ji pro jek tai, nau jų techno lo gi jų die gi mas. Už da ra re cir ku lia ci nė žu vų au gi ni mo sis te ma – tai nau ja ver slu mo ša ka, – manau, ak tu a li ir mū sų re gio nui, ypač tiems ūki nin kams, ku rie skau džiai nu ken tė jo nuo Lie tu-vo je pa skelb to af ri ki nio kiau lių ma ro vi ru so. Ūki nin kai tuFri pa tal pas, ga li gau ti Eu ro pos Są ju ngos paramą, ga li ma tai panau do ti ir au gin ti žu vis, – tai bū das, alter na ty va im tis nau jo ver slo“, – sako jis.

Dė me sys šiai sri čiai pa grįs tas at ei ties prog no zė mis. Tei-gia ma, kad ak va kul tū ra – vie na iš ypač greitai au gan čių ūkio ša kų vi sa me pa sau ly je, re mian tis prog no zė mis, ji bus vie nas iš pa grin di nių sek to rių, plė to ja mų XXI am žiu je.Pagrindiniai URS privalumai: sistema ekonomiškai lei-džia taupyti vandenį, galima kontroliuoti visus parame-trus, tokius, kaip pH, O2, CO2, temperatūrą, apšvietimą ir kt. Pažymėtinas ir didelis gamybos produktyvumas bei aplinkybė, jog tai yra vienas iš būdų atkurti nykstančius žuvų išteklius. Naudojant URS, žuvų auginimas nepri-klauso nuo sezoniškumo, patenkinami gamtosauginiai reikalavimai, kurie tampa vis aktualesni, plečiantis akva-kultūros gamybai. Biologinė stebėsena yra nebūtina, nes auginamos rūšys neturi galimybių patekti į aplinkinius natūralius vandenis ir pažeisti ekologinę pusiausvyrą. URS sistemos yra kontroliuojamos, todėl jose galima au-ginti vertingas žuvų rūšis: europinius šamus, afrikinius šamus, eršketus, upėtakius, starkius ir kt.

Naudoja ilgaamžes, lengvas konstrukcijasRinkoje vyrauja URS sistemos, kur žuvų auginimo vonios gaminamos iš polietileno, medienos, metalo, gelžbeto-nio. UAB „Traidenis“ šias vonias gamina iš stiklaplasčio, kurių pagrindinis pranašumas yra mobilios, ilgaamžės, lengvos konstrukcijos, nesudėtinga priežiūra. Žuvų au-ginimo vonios gali būti gaminamos tiek apvalios, tiek ir kvadratinės formos.UAB „Trai de nis“ siū lo vi sos kom plek ta ci jos už da rą re cir-ku lia ci nę žu vų au gi ni mo sis te mą.

URS gimė „Traideniui“ apjungus žinias, patirtį vandenvalos srityje ir modernią technologinę įrangąUAB „Traidenis“, vadovaujamas Sigito Leonavičiaus, gerai žino-ma nuotekų valymo įrenginių, talpų gamybos įmonė tiek Lie-tuvoje, tiek už jos ribų. Įkurta 1996 m., įmonė pirmoji Lietuvoje pradėjo gaminti nuotekų valymo įrenginius iš stiklaplasčio.

Bendrovė pa de da už sa ko vams pa si rink ti, su pro jek tuo ti, su mon tuo ti URS sis te mas. Su tei kia nuolatinės prie žiū-ros ga ran ti ją, kon sul tuo ja vi sais klau si mais.Už da rąsias re cir ku lia ci nes žu vų au gi ni mo sis te mas ga li-ma lai ky ti žu vų vei si mo ir au gi ni mo naujove, ku ri nuo lat vys to si.Įmonės produkcija gaminama moderniai įrengtuose formavimo ir surinkimo cechuose, taikant naujausias gamybos technologijas. UAB „Tradenis“ už veiklą, vystant ekologinius projektus, apdovanojimus pelno jau ne vienerius metus.

Nominacijos

1 – žuvų auginimo vonia2 – biofiltras su stacionaria įkrova3 – biofiltras su plaukiojančia įkrova4 – mechaninis filtras5 – siurblys6 – akumuliacinė talpa7 – augalų auginimo vonia su keramzitu8 – orapūtė.

Uždaros recirkuliacinės žuvų auginimo sistemos technologinė įranga

Užs

. Nr.

59/1

4

28

Nominacijos

UAB „Korto“ projektas svarbus ekologijai ir turizmo infrastruktūrai

Projekto įgyvendinimo metu bendrovė modernizavo Birštone esančios sanatorijos „Eglė“ patalpas – apie aštuonis tūkstančius kvadratinių metrų. Rekonstruotas ir naujai pastatytas gydymo paskirties sanatorinis kom-pleksas bei klientų maitinimo, renginių salių, registraci-jos ir apgyvendinimo kompleksas. Sanatorijoje įrengti 154 modernūs dviviečiai kambariai, 71 vienvietis, penki triviečiai reabilitaciniai kambariai, skirti žmonėms su ne-galia, o viršutiniuose aukštuose – 16 liukso klasės apar-tamentų. Iš viso statybos darbų atlikta už 18,2 mln. litų.Konkurso „Lietuvos metų gaminys 2014“ ekspertai ben-drovę „Kortas“ įvertino už sėkmingą projekto įgyvendi-nimą rekonstruojant nenaudojamą pastatą, išskirdami kompleksiškumą ir kokybę, svarbą ekologijai ir turizmo paslaugų infrastruktūrai. Alytaus mieste savo buveinę turinti UAB „Kortas“ sė-kmingai stato, remontuoja bei rekonstruoja šiuolaiki-nius, įvairios paskirties pastatus visoje Lietuvoje. Įmonė yra Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos statybininkų asociacijos bei Inžinerinės ekologijos aso-ciacijos narė.

„Eglės“ sanatorija Birštone – tai pušyno apsuptyje Nemuno pakrantėje atidarytas naujas gyvenamasis kompleksas ir gydymo centras, kuriame lankytojams

siūloma daugiau nei 50 skirtingų procedūrų ir paslaugų, kurių tikslas – gydymo procesą paversti malonumu. Modernizavimo projektas įgyvendintas 2012-2014 metais.

UAB „Kortas“ įgyvendintas projektas „Nenaudojamo pastato Birštone, Algirdo g. 22, rekonstrukcija ir sanatorinio gydymo infrastruktūros su-kūrimas“ pelnė konkurso „Lietuvos metų gaminys 2014“ aukso medalį statybos ir statybinių medžiagų pramonės grupėje.

Žemėje yra labai ekologiškų kampelių: Antarktida, Sa-chara. Ekologiškoje vietoje vyksta ekologiškas gyveni-mas, tačiau žmogaus ten nėra. „Mes aplink save keičia-me aplinką ir ją modeliuojame tam, kad joje galėtume būti. Mes negalime būti ekologiškoje aplinkoje, nors ir gražu į ją pažiūrėti“, – sako architektas. Kalbėdami apie visuomenę, mes paprastai ją suvokiame kaip abs-trakciją. Tačiau visuomenė, primena M. Šaliamoras, yra visokia. „Mes visi esame savotiškai neįgalūs, nes ne vis-ką galime“, – trina neįgalumo ribas architektas.Yra žmonių, kurie nėra neįgalūs, įprasta šio žodžio prasme: jie gali sunkiai orientuotis aplinkoje, nes yra turistai, nepažįsta šalies, miesto, erdvės, kurioje at-

Ko reikia neįgaliajam, moteriai aukštakulniais bateliais ir vežimėlį stumiantiems tėvams?Apie svarbiausius dalykus, anot prof. Mariaus Šaliamoro, Lietuvos architektų sąjungos pirmininko, linkstama patylėti. „Mes kalbame apie energinį efektyvumą, ekologiją, būtinumą saugoti, būtinumą efektyviai naudoti resursus – finansinius ir visokius kitokius išteklius. Aš bandysiu pakalbėti apie žmogų, nes žmogus yra tas vertės vienetas, kuriuo ma-tuojama architektūra“, – sakė M. Šaliamoras, kalbėdamas mokslinėje konferencijoje „Architektūros kokybės kriterijai ir jų teisinė reikšmė“.

sidūrė. Sunkiai gali judėti žmonės, kurie naudojasi kokia nors įranga, kaip, pavyzdžiui, tėvai, stumiantys kūdikių vežimėlius, dviratininkai, riedutininkai, senyvo amžiaus žmonės, asmenys po ligų, traumų. Ribotų ga-limybių judėti turi ir moterys aukštakulniais bateliais, besilaukiančios, žmonės, nešantys pirkinius ir įvairius nešulius.Suvokus, kad visuomenė yra įvairialypė, ateina ir nuo-voka, kad erdvė turi būti tokia, kad tiktų visiems. „O mes projektuojame tik normaliai visuomenės daliai, – kalbėjo M. Šaliamoras. – Universalus dizainas parem-tas tuo, kad reikia projektuoti pagal silpnąją grandį, o ne pagal stipriąją.“

Jeigu moteris negali atidaryti žirnelių stiklainio, ne moteris kalta – tas, kuris netinkamai suprojektavo dangtelį; jeigu vaikas negali atsukti vaistų – gerai su-projektuota, priminė paprastus dalykus M. Šaliamoras. Neretai saugomas ne žmogus, o pastatas, automobilis. Architektas sakė nesuvokiantis, kaip į rūbų vaikams parduotuvę gali patekti žmogus su vaikišku vežimė-liu, jeigu duris galima pasiekti tik įveikus itin stačius laiptus. Neretai ir miestai demonstruoja visišką abe-jingumą savo gyventojams – kai patogiausios vietos atiduodamos automobiliams, o einant šaligatviu reikia stengtis neįkišti kulno į plytelių tarpą.Tvariąja architektūra paprastai yra vadinamas priei-namumo principas, kurio laikomasi projektuojant, statant, tai yra išmintinga architektūra, tausojanti resursus, aplinką. Tokios architektūros kūrimo pagrin-diniu metodu laikomas projektavimo visiems arba universalaus dizaino principais, kai visiems visuome-nės nariams suteikiamos vienodos galimybės naudotis aplinka, įranga ir gaminiais. „Projektuojama prisitaikant prie silpniausios visuome-nės grandies. Kas tinka silpniausiam, tiks ir stipriam“, – priminė prof. M. Šaliamoras.

Užs

. Nr.

73/1

4

29

Konkursas „Lietuvos metų gaminys“ eksperto akimis

vytautas Čaplikas statybos inDustrijos asociacijos Direktorius

Nuolatiniai Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurso Lietuvos metų gaminys (LMG) dalyviai yra statybos pramo-nės bendrovių atstovai. Konkursas kiekvienais metais surenka nemažai pretenden-tų, siekiančių aukso medalių. Tai reikštų, kad gamintojams LMG yra reikšmingas. Kokiems ir kodėl? Konkurso dalyviai yra suskirstyti į 16 grupių, įskaitant pogrupius. Kokie gami-niai priskirti statybinių medžiagų pogrupiui, savaime aišku – jie naudojami statybose, renovacijoje, remonto darbams. Per 16 metų 75 statybos pramonės gaminiai pelnė aukš-čiausią įvertinimą. Įvairovė, kurią sąlyginai galima suskirs-tyti į grupes. Pavyzdžiui, viena jų būtų „langai ir durys“. Peržiūrėjus nominantų sąrašus, matome, kad langų ir durų gamintojai yra aktyviausi, o tarp jų išsiskiria UAB „Megra-me“ ir UAB „Doleta“. Kita aktyvi grupė – betono ir gelžbetonio gamintojai. Ste-bina tai, kad per nepriklausomybės metus visiškai pasikeitė jos techninis ir technologinis vaizdas. Teko sparčiai laisvintis iš turėtos energijai imlios gamybos varžtų. Šio statybos pra-monės pošakio modernizavimas reikalauja didelių investi-cijų, todėl naujovių gausa džiugina. Atmintyje įstrigo apdo-vanoti konkurso aukso medaliais UAB „Perdanga“ unikalūs betono teatrapodai, skirti uosto ekvatorijai (2001 m.), UAB „Swetrak“ įtempto gelžbetonio pabėgiai (2003 m.), UAB „Markučiai“ spalvoti betonai gaminiai (2010 m.)

2014 metai statybininkams ir Lietuvos statybininkų asociacijai buvo išties darbingi. Teko spręsti tiek įsisenėjusias, tiek naujas problemas. Tačiau pasiekėme ir reikšmingų rezultatų. Ateinantys metai bus ne ką lengvesni, tačiau tikime, kad šalies statybos sektorius juda teisinga linkme – link pa-žangos. Statybos apimtys 2014 metais augo, NT rinka buvo aktyvi. Apskri-tai, turime priežasčių išlikti optimistais, tačiau negalime pamiršti ir grėsmių.

Verti paminėti šilumą izoliuojančių medžiagų, mineralinės vatos ir polistireninio putplasčio gamintojus. Šios medžia-gos taip pat laimėjo daug LMG apdovanojimų. Daugelį metų tarp konkurso laimėtojų matėme ir UAB „Dvarčionių keramika“ sienų apdailos ir grindų keraminių plytelių ko-lekcijas. LMG konkurse bendrovių pelnyti apdovanojimai turėtų pirkėjams padėti susivokti ir pozityviau vertinti savo šalies gaminius.

Praėjusių metų LMG konkurso gaminiai, kuriuos įsiminiau, UAB „Doleta“ stiklu dengtas medinis langas „Avangard“, „UAB Baltik ILP“ plastikinis bortas „Plastbort“, UAB „UAB „Voestalpine VAE Legetecha“ geležinkelio iešmas 60EI 601-300-1:9 europinei 1435 mm vėžei. Gaminiai skirtingi, bet juos vienija inovacijos, naujovės ir, tikėtina, nauda. Minėti langai Lietuvoje nelabai populiarūs, nes skirti išrankiems klientams. Tačiau skleidžia gerą žinią apie Lietuvos langų gamintojų gebėjimus ir aukštą techninį gamybos lygį. Ran-da pirkėjų kitose šalyse. UAB „Baltik ILP“ bordiūrus, skirtus sodams ir daržams, ga-mina iš plastiko atliekų. Ieško ir randa pirkėjų kitose šalyse. Dėl suprantamų priežasčių ES skatina perdirbti kuo daugiau plastiko atliekų. Geležinkelio iešmai, skirti „Rail Baltica“ projektui, surenka-mi naudojant Lietuvoje gaminamus gelžbetonio pabėgius. Darbai vyksta įmonėje, jie spartesni ir darbo sąlygos palan-kesnės, kokybė patikimesnė. Beje, lietuviški gelžbetonio pabėgiai LMG aukso medalį pelnė dar 2003 metais.Konkurso gaminių vertinimui LPK suburia atitinkamos srities ekspertų darbo grupes. Statybos gaminių ir statinių gaminių ekspertų grupėje dirba Statybos industrijos ir Lietuvos staty-bininkų asociacijos deleguoti ekspertai. Šioje komisijoje ne vienerius metus teko bendradarbiauti ir man. Svarbūs infor-macijos šaltiniai, padedantys objektyviai vertinti konkursui pateiktų gaminių atitiktį konkurso kriterijams, yra naudotojų informacija. Kai duomenų nepakanka, tekdavo kreiptis į rin-kos priežiūros instituciją, bandymų laboratorijas ir atitikties vertinimo ar mokslo įstaigas. Tad gamintojas, pateikdamas savo gaminį, turi būti pasiruošęs rimtam išbandymui. Ekspertas privalo žinoti daugiau, negu gamintojai pateikia duomenų apie gaminius savo internetinėse svetainėse. Be to, ekspertai gali lankytis įmonėse ir matyti naujoves ir išskir-tinius gaminius, kurie kiekvienais metais papildo statybos rinką ir sėkmingai konkuruoja su užsienio analogais. Galbūt todėl eksperto požiūris į mūsų kasdienybę yra pozityvus.

Per nepriklausomybės metus pasikeitė gelžbetonio gaminių techninis ir technologinis vaizdas, šio statybos pramonės pošakio modernizavimui reikia di-delių investicijų, todėl naujovių gausa džiugina. Tarp tokių išskirtinių gaminių ekspertas V. Čaplikas mini UAB „Swetrak“ įtemptai armuotus gelžbetoninius pabėgius, kurie 2003 m. buvo apdovanoti aukso medaliu. Portalo nuotraukoje – „Swetrak“ gamykla.

1 Langai ir durys (14)2 Betonas ir gelžbetonis (12)3 Smėlis, žvirgždas, skalda (4)4 Stogų dangos (4)5 Kaminai (8)6 Apdailos medžiagos (6)7 Medienos dirbiniai (5)8 Šilumą izoliuojančios medžiagos (10)9 Plastikai (2)10 Kiti (10)

Statybinių medžiagų gaminių grupė (medalių skaičius

LMG aukso medalių laimėtojai

1

2

345

6

7

8

910

31

Renovacija

viktorija MitkutĖ

Patraukli nepatraukli idėja Galimybė leisti statybos bendrovėms statyti antstatą virš daugiabučio stogo mainais už viso namo atnau-jinimą kaip vienas iš pastatų modernizacijos Vilniuje finansavimo šaltinių buvo svarstomas dar tada, kai buvo rengiama programa „Atnaujinkime būstą – at-naujinkime miestą“. Atsiradusį papildomą plotą galima racionaliai pa-naudoti daugiabučio gyventojų reikmėms, jį gali įsigyti viršutinio aukšto gyventojai, pageidaujantys padidinti savo būstą, papildomame aukšte įrengtus naujus butus galima parduoti, o gautus pinigus pa-naudoti viso pastato modernizacijai. O galima susi-tarti su statybine kompanija, kuri už teisę pastatyti ir įrengti ant jūsų namo papildomą aukštą ir disponuoti juo skirs pinigų namo renovacijai. Variantų gali būti daugybė. Tačiau skirtingai, negu ant komercinių ir visuomeninių pastatų, antstatai ant gyvenamųjų namų statomi itin retai.

Trukdo gyventojų požiūrisŽinoma, toks antstatas kažin ar gali išaugti ant kie-kvieno renovuojamo daugiabučio, nes statybininkai taip pat skaičiuoja, ar jiems tai atsipirks. Juk reikia įvertinti vietą, kurioje namas stovi ir tai, ar bus no-rinčių įsigyti jame būstą. Reikia įvertinti namo kons-trukcijas – ar jos išlaikys papildomą svorį. Reikia atsi-žvelgti ir į mano komunikacijas bei kitus techninius sprendimus – ar jie pritaikyti didesnei apkrovai. Dėl to, kad padaugės gyventojų, papildomai teks spręsti aplinkos, vietų automobiliams stovėti klausimus, o kai kada net liftą pastate įrengti. Tačiau, anot Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų (Būsto rūmai) prezidento Juozo Antanaičio, pagrindinė problema, trukdanti statyti papildomus aukštus ir ženkliai sumažinti namo mo-

Renovacija už dyka: misija įmanoma, arba kodėl reikia mokėti visiems susitarti

dernizacijos kaštus bei gyventojų išlaidas senų dau-giabučių atnaujinimui, yra kita. „Galimybė pastatyti mansardinius arba papildomus aukštus, įrengti juose butus ir statytojo pinigais su-remontuoti namą bei pritaikyti energijos taupymo priemones būtų pats geriausias variantas – žmogus neįdeda nė cento, o gauna gėrį. Tokių pavyzdžių kol kas nedaug, bet yra. Taip tvarkomas namas Žvėryne, Vilkpėdėje pastatyti du aukštai virš bendrabučio. Antakalnyje nuo 43-io namo jau nuimami pastoliai – pastatytas papildomas aukštas, kuriame įrengti 5 butai, ir žmonės „už orą“ gavo po 50-80 tūkst. litų. Virtualiai gavo, nes tiek gali būti įkainotas kiekvieno buto indėlis į bendrą namo modernizavimą“, – vardi-ja J. Antanaitis. Tačiau kad tokie darbai vyktų, reikia visų gyventojų susitarimo. Būtent tai, pasak jo, dažniausiai ir tampa didžiausia kliūtimi. „Neseniai skambino vienas žmo-gus, taip pat iš Antakalnio, ir sako: „Mes irgi norime pasidaryti taip pat, šalia to namo gyvename, matome savo akimis. Tačiau vieno trijų kambarių buto savinin-kai užsispyrė ir pasakė, kad jie nenori. Ir visi kenčia“. Problema ta, kad jeigu yra palėpė, tos palėpės staty-tojo naudai turi atsisakyti visų butų savininkai – visi bendro turto turėtojai. Jeigu palėpė neišdalinta bu-tams, ji visa priklauso visiems, ir kiekvienas žinome, kad turime atitinkamą jos dalį. Todėl buto savininkas turi atsisakyti ne konkrečios palėpės vietos, o virtu-alios jam priklausančios dalies. Bet atsiranda vienas, kuris gal būt sugalvoja iš to užsidirbti, ir sustabdo visų, pavyzdžiui, 59 butų žmonių norą gyventi gražiai ir šiltai už pačias minimaliausias lėšas – už pinigus, gautus už palėpę. Todėl svarbiausias dalykas daugi-abučiame name yra susikalbėjimas“, – pabrėžia jis.„Žinau tokių pavyzdžių, kai yra kiaura palėpė, lietus lyja, balandžiai, katinai vaikšto – niekam ji nerei-kalinga. Tačiau kai atsiranda žmogus, kuris sako: „Atiduokite man tą palėpę, aš įsirengsiu sau butus, o jums sutvarkysiu visą namą, atsiranda noras už tai

užsidirbti. Prabyla gobšumas: „O kodėl man nepaimti iš to žmogaus milijono“? Geriau, kad tokio žmogaus nebūtų, bet, deja, tai dažnas reiškinys daugiabu-čiuose. Nors reikia ne gobšauti, o bendrai savo turtą saugoti ir puoselėti, nes nesvarbu, ar aš 1-oj, ar 5-oj, ar 10-oj laiptinė gyvenu – stoge yra ir mano gabaliu-kas, kad ir kur jis būtų“, – apgailestaudamas aiškina J. Antanaitis.Anot pašnekovo, abejotina, kad procesą stabdantys bendrasavininkiai jaudinasi dėl to, ar pakankamai tvirtos namo konstrukcijos, ar išlaikys jos papildomą aukštą, nes jei jų tvirtumo nepakaks, niekas neleis statyti to antstato. „Nė vienas projektas nepradeda-mas vykdyti neatlikus ekspertizės. Čia ne smėlio dė-žėse vaikai pilis stato. Jeigu statinys yra, pavyzdžiui, 6 aukštų, atliekamos visos privalomos ekspertizės ir apskaičiuojama, koks ir iš kokių konstrukcijų turi būti antstatas, kad jis neviršytų leistinų normų. Dabar yra įvairių medžiagų, ir kai statomas 4-as ar 5-as aukštas, jis statomas iš lengvų konstrukcijų. Todėl baimė, kad pastatas sugrius, niekuo nepagrįsta“, – aiškina jis. Kai kurie žmonės nenori, kad virš jų galvų kas nors bėgiotų ar baladotųsi. Bet juk bėgioja 3-me aukšte ir nieko nenutinka 2-o aukšto gyventojams. „Be to, aš teiravausi apie šiuolaikinę garso izoliaciją ir suži-nojau, kad šiuolaikinės technologijos leidžia sugerti visus smūginius garsus. Taigi sprendimo būdai yra, bet yra ir atsikalbinėjimo arba noro užsidirbti“, – pa-kartoja J. Antanaitis.

D. Matonienė: jei patys sutarsite, mes palaikysime

Aplinkos viceministrės Daivos Matonienės teigimu, teisinė bazė leidžia statyti papildomus aukštus. „Tai galima daryti, niekas nedraudžia. Visa teisinė aplinka tokiems darbams paruošta. Ir aš žinau tokių pavyzdžių, kur buvo pastatytas papildomas aukštas. Bet reikia, kad visi gyventojai to norėtų ir tam pritar-tų. Kaip tik to sutarimo ir trūksta“, – pastebi ji. Jei gyventojai susitars ir nuspręs „darom“, pasak D. Matonienės , jiems arba sumažės renovacijos sąnau-dos, arba jie galės daugiau darbų padaryti, daugiau inovacijų, naujų technologijų įdiegti neinvestuoda-mi papildomai pinigų. „Jei tik visi namo gyventojai sutars, mes tikrai pritarsime tokiam sumanymui ir palaikysime jį, nes pirmiausia tai naudinga patiems žmonėms“, – teigia D. Matonienė.

Modernizuojant daugiabutį gyvenamąjį pastatą, jo plokščias ir dažniausiai apykiauris stogas remontuojamas ir šiltinamas. Kur kas patrauklesnė idėja, ypač tiems gyventojams, kurie svajoja apie naujus langus, šiltus namus ir mažas sąskaitas, bet neturi atliekamo lito namui atnaujinti – rekonstruojant sto-gą, jo palėpėje įrengti papildomas gyvenamąsias ar kitokias patalpas. Tačiau tokius įgyvendintus projektus suskaičiuoti beveik užtektų vienos rankos pirštų.

32

Įsteigtas apdovanojimas „Geriausias metų statybos inžinierius“. Koks inžinierius, Jūsų nuomone, yra geras?

kęstutis kurlys lietuvos statybos inžinierių sąjunGos preziDentas

Šią iniciatyvą vertinu labai gerai ir manau, kad ji yra labai reikalinga statybos srityje. Šis apdovanojimas skatins pa-sitempti statybos inžinierius ir lygiuotis į geresnius pasie-kimus ar apdovanojimus turinčius specialistus...

Kaip motyvuoti gyventojus renovuoti namus, nau-doti efektyvias priemones?

aiDas vaiČiulis nacionalinĖs pasyvaus naMo asociacijos

Direktorius

Kad investicijų planas teiktų maksimalią naudą ir juo būtų patenkinti gyventojai, reikia pateikti planą, ku-riame būtų numatytos visos priemonės, užtikrinančios patį geriausią rezultatą. Tik po to susirinkime turėtų būti sprendžiama, ką išbraukti...

Ar naudojatės Darbo biržos priemonėmis darbda-viams – įdarbindami, ieškodami darbuotojų?

jonas staMkauskas uab „elMonta“ Direktorius

Mes bandėme pasinaudoti Darbo biržos paslaugomis. Atsiunčia darbuotojus tokius, kad kai įeina į kabinetą, praeina bet koks noras priimti juos į darbą. Tiek, kiek pri-ėmiau, visų teko atsisakyti arba nepriimti. Tinginiai, ku-rie, kaip pasakyčiau, nenori dirbti – jie nori gauti pinigų...

Kokių problemų kyla, rūšiuojant statybines atlie-kas statybų aikštelėse?

MinDauGas beiŠys uab „MaGirnis“ Generalinis Direktorius

Su problema rūšiuoti statybines atliekas statybų aikšte-lėje mes problemos neturime, nes tai darėme ir anks-čiau. Klausimas kitas – labiau susiduriame su klausimu – kam atiduoti tas atliekas...

Kiek saugų darbą lemia žmogiškasis faktorius?

kęstutis vanaGas ab „yit kausta“ Generalinis Direktorius

Žmogiškasis faktorius – tai tam tikrų žmogaus netei-singų sprendimų priėmimas tam tikroje situacijoje, ko pasekmė gali būti techninis nesklandumas, avarija ar nelaimingas atsitikimas. Priežasčių, lemiančių priimti neteisingą sprendimą, gali būti daug...

Ar užsakovų vėlavimai atsiskaityti už darbus vis dar yra aktuali problema?

alMantas Čebanauskas uab „plunGĖs laGūna“ Generalinis Direkto-

rius

Vėlavimai priklauso nuo užsakovų. Šiuo metu itin di-delių problemų neturime, bet anksčiau teko susidurti – pinigų tekdavo laukti ir kone pusmetį. Nežinau, iš kur atėjo reikalavimas darbų atlikimo pažymas teikti kas 3 mėnesius...

Teisės aktai trukdo arba gerina verslo aplinką. Ką, Jūsų nuomone, reikėtų keisti, kitaip reglamentuoti?

Dalius GeseviČius ab „panevĖžio statybos trestas“ Generalinis

Direktorius

Kalbant apie verslo aplinką, sakyčiau, kad ji yra nebloga. Bet mes esame maža šalis, tad mums reikia ne neblogos, o labai geros verslo aplinkos, – tam, kad pritrauktume investicijas, kad verslas galėtų vystytis greičiau, negu kitose šalyse...

Ką manote apie jaunų specialistų parengimą univer-sitetuose, kolegijose, profesinio rengimo centruose?

pranas alGiMantas kuisys vŠĮ „vGtu kokybĖs vaDybos centras“ Direktorius

Klausimas yra aktualus. Kadangi dirbu su specialistais atestacijos, kompetencijų ugdymo srityje, lyginu juos su savo kartos specialistų parengimu. Tai buvo labai seniai, sovietmečiu. Mes tuo metu, pradedant nuo antrojo kur-so, atlikdavome praktikas...

Kiek, planuodami įmonės veiklą, atsižvelgiate į finansų analitikų, ekonomistų įžvalgas, pateiktas tendencijas?

arvyDas avulis ab „Hanner“ valDybos pirMininkas

Stebėti rinkos pokyčius, tendencijas – reikia. Mes turi-me savo analitikus, finansininkus – taigi vadovaujamės savo nuožiūra ir savo analize. Kai pristatomos tokios apžvalgos, suteikiama galimybė pačiam pasitikrinti, pasitikslinti ir pasižiūrėti žinomų ekonomistų akimis...

Komentaras

KOMENTARAS yra portalo www.statybunaujienos.lt rubrika, kurioje nuomonių AKTUALIAIS klausimais teiraujamės susijusių specialistų, įmonių vadovų

33

Ar taikote įmonės veikloje – teikiant paslaugas, gami-nant, vadovaujant – kokias nors vadybos sistemas?

nikolaj kolesnik uab „alvora“ Generalinis Direktorius

Teikiant paslaugas, gaminant, vadovaujant taikome ISO 9001:2008 kokybės valdymo sistemos standartą. Gaminant metalo konstrukcijas vadovaujamės gamybos standartu LST EN ISO 3834-2 kartu su darniųjų standartų grupe LST EN 1090-2...

Kreditas verslui. Ar statybų ir nekilnojamojo turto verslas jau gali lengviau pasiskolinti iš bankų?

Dr. stasys kropas lietuvos bankų asociacijos preziDentas

Situacija gerėja nuo metų pradžios. Kreditavimo apimtys būsto ir vystymo projektams didėjo jau kovą ir balandį. Bankai pozityviai vertina šiuos sektorius ir tendencijas – yra pažanga, gerėjimas, kurie labiausiai juntami Vilniuje...

Vyriausybė siūlo įstatymų pataisas, kurios detali-zuotų statybos proceso dalyvių pareigas ir sugriež-tintų jų atsakomybę. Ką apie tai manot?

alGiMantas MeDžiauŠis lietuvos projektaviMo ĮMonių asociacijos preziDen-

tas ir uab „kelprojektas“ Generalinis Direktorius

Mano nuomone, ne pareigų detalizavimo trūksta, jis pakankamai neblogai detalizuotas, bet aplamai reiktų peržiūrėti, optimizuoti projektavimo procesą, kai ku-riuos etapus apjungiant, kai kuriuos – išskaidant į ats-kirus. Taip pat tai susiję ir su atsakomybių apibrėžimais...

Komentaras

KOMENTARAS yra portalo www.statybunaujienos.lt rubrika, kurioje nuomonių AKTUALIAIS klausimais teiraujamės susijusių specialistų, įmonių vadovų

Valstybė ėmėsi iniciatyvos keisti verslo priežiūrą. Kokie pokyčiai šioje srityje įvyko ar vyksta Jūsų institucijoje?

evalDas Gustas ūkio Ministras

Pagrindinis verslo priežiūros pertvarkos tikslas – užtikrin-ti, kad priežiūros funkcijos valstybėje būtų atliekamos efektyviai, koordinuotai ir mažiausiomis sąnaudomis. Kartu siekiama mažinti priežiūros naštą verslui, kad kuo mažiau būtų trikdoma prižiūrimų ūkio subjektų veikla.....

Kam šiemet ketinate skirti didžiausią dėmesį savo mokymo įstaigoje?

MinDauGas Černius vilniaus jeruzalĖs Darbo rinkos MokyMo

centro Direktorius

Praktiniams gebėjimams, įgūdžiams skiriame labai daug dėmesio. Mūsų tikslas – ne naujas specialybes įvedinėti, nes iš tiesų ir taip jų yra sukurta gana daug – įvairių pro-gramų įvairioms specialybės, – o tobulinti žmogaus gebė-jimus, kad baigęs būtų ne tik susipažinęs, bet ir mokėtų ...

Jūsų įmonė veikia Lietuvos ir užsienio rinkose. Ko-kius ryškiausius veiklos skirtumus nurodytumėt?

Donatas veinŠreiDeris uab „jūrĖs MeDis“ Generalinis Direktorius

Įmonėje eksportas sudaro apie 80 proc. Pagrindinės rin-kos yra Vokietija, Italija, Norvegija, parduodame beveik visoje Europoje, svarbi rinka yra Lenkija. Taip pat Pran-cūzija, Ispanija, Švedija, Anglija, Latvija, Estija, Rusija. Dirbame Japonijoje, Pietų Korėjoje, Katare.

Kokia Jūsų nuomonė dėl užsakovo rezervo fondo, vykdant renovacijos projektus?

birutĖ MaČiunskienĖ ūkio Ministerijos ĮMonių teisĖs ir vieŠųjų pir-kiMų politikos DepartaMento vieŠųjų pirkiMų

politikos skyriaus veDĖja

Užsakovo rezervo paskirtį ir dydį apibrėžia statybos srities teisės aktai. Todėl atsakymas į klausimą, ar reika-lingas užsakovo rezervas vykdant pastatų renovavimo darbus ir kokio dydžio jis turėtų būti, yra Aplinkos mi-nisterijos kompetencija.

Kodėl, Jūsų nuomone, Lietuvos statybos įmonės ne-noriai dalyvauja renovacijos projektuose?

saulius bekaMpis uab „raseinių statyba“ Generalinis Direktorius

Nedalyvavimo priežastis yra labai paprasta: didžiulis ato-trūkis, didelės žirklės tarp renovacijos biudžetų, kuriuos nustato užsakovai, gyventojai, administruojančios įmo-nės, ir tarp reikalavimų rodiklių, kuriuos reikia pasiekti...

Statybų bendrovės nerimauja ne dėl užsakymų, o dėl darbuotojų trūkumo. Kaip šią problemą sprendžiate Jūs?

toMas GriGas uab „vilsta“ Direktorius

Situacija šiuo metu tikrai yra geresnė, negu buvo prieš 3-4 metus – užsakymų rinkoje yra daugiau. Tačiau užsakymų vertė nėra tiek padidėjusi, kad galėtume pritraukti daugiau kvalifikuotų resursų tuos darbus atlikti. Jeigu darbo jėgos dabar yra ir buvo, klausimas – kiek jai mokama už darbą...

34

„Kadangi CPO LT katalogo dėka pasiektas renovacijos mastas akivaizdus ir sukurtas įrankis vertas naudoti, mums reikia ieškoti galimybių, kaip tą procesą pagerin-ti“, – sakė Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO LT) direktorius Rolandas ČERNIAUSKAS, pažymėdamas, kad CPO LT atsidūrė tarp dviejų girnapusių – tarp ran-govo ir perkančiosios organizacijos. Šių proceso dalyvių interesai yra skirtingi: rangovai nori kuo paprastesnių sąlygų patekti į katalogą, o perkančiąsias organizacijas domina siekis – kuo daugiau rangovų, kuo mažesnės kainos ir aukštesnė kokybė. Suderinti rangovų skaičių ir kvalifikacinius reikalavimus – ne itin paprasta, nes rangovai turi atitikti reikalavimus, keliamus perkamam objektui, atitikti kokybės reikalavimus. Todėl buvo pasi-rinktas riboto konkurso modelis. Tai yra unikalus, Lietu-voje bene pirmas tokio tipo pirkimas, kuomet tiekėjai reitinguojami pagal savo rodiklius, galimybes.Aplinkos viceministrė Daiva MATONIENĖ, vertindama keliskart išaugusį tiekėjų skaičių, spėjo, kad iki šiol sta-tybininkai netikėjo, jog modernizavimas pajudės, todėl neskubėjo dalyvauti. Buvo dalis ir tokių įmonių, kurios tiesiog pavėlavo, todėl kreipėsi ir į CPO, ir į Aplinkos ministeriją, prašydamos įtraukti į katalogą, jau pasi-

baigus numatytam terminui, kurio pratęsti nebuvo galima pagal viešųjų pirkimų tvarką.„Mes peržiūrėjome kriterijus, nes kai kur kriterijai buvo ne tiek pertekliniai, kiek griežtesni, – sakė D. Matonie-nė, įvardindama dar vieną priežastį, pakeitusią situaci-ją. – Formuluojant kriterijus sprendžiama dvilypė pro-blema: kad kuo daugiau statybinių kompanijų ateitų į tą procesą, iš kitos pusės – svarbu užtikrinti kokybę: kad turėtų ir vadybinę kompetenciją, ir patirtį.“ Ūkio ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Birutė MAČIUNSKIENĖ pastebėjo, kad sudarinė-jant pirmuosius katalogus, dar pačioje modernizavimo pradžioje, buvo bendradarbiauta su įvairiomis susiju-siomis institucijomis. Pirmas katalogas aiškiai parodė, kad elektroniniuose pirkimuose siekia dalyvauti per mažai bendrovių. Kaip pastebėjo premjero patarėja aplinkos klausimais Jūratė JUOZAITIENĖ, gali būti, kad sudarant pirmąjį katalogą trūko platesnio viešinimo, nors norai buvo geri.Bendrovės „Raseinių statyba“ generalinis direktorius Saulius Bekampis sakė, kad jų įmonė jau pusę metų skaičiuoja ir vertina galimybes dalyvauti renovacijos procese, bet nelaimėjo nė vieno konkurso. Kadangi pa-

gal reitingavimą bendrovė CPO LT kataloge yra 14-ta, tai jų kainos, direktoriaus nuomone, yra vidutiniškos. „Pats CPO katalogas – sveikintinas dalykas, mes esame patenkinti, bet nesuprantame, kaip suskaičiuoti yra investiciniai projektai“, – sakė S. Bekampis. Dalyvau-dami pirkime, bendrovės specialistai sąmatą skaičiuoja pagal „Sistelos“ kainodarą, savo kainas priderina prie rinkos kainos ir vis tiek suskaičiuoja pusantro ar dukart daugiau, negu nurodyta investiciniame projekte, tiki-no vadovas. Tai kokią kainodarą naudojant sudaromas investicinis projektas, klausė ir kiti diskusijos dalyviai.Įmonės „Konsolė“ generalinio direktoriaus Kazio Skutu-lo nuomone, CPO LT principas yra geras. Tačiau akcenta-vo, kad perkančiosios organizacijos privalo pateikti tei-singus pradinius dokumentus, daugiau, anot jo, nieko nereikės. Jeigu neteisingas pirminis dokumentas, bus neteisingi visi paskui juos einantys, visa ta neteisybė ateina, anot K. Skutulo, „ant rangovo sprando“.LR Seimo narys Remigijus Šimašius pastebėjo, kad iš perkančiųjų organizacijų, iš gyventojų yra tekę girdė-ti, kad pirkti per CPO LT esą dvigubai brangiau negu per viešuosius pirkimus. Tačiau atrodo, kad tai yra tik mitas, kurį neigė ir diskusijoje dalyvavę rangovai. Per-kančioji organizacija skaičiuoja skirtumą tarp perkan-čiosios organizacijos nurodytos sumos, kiek ji gali mo-kėti, ir realaus skaičiaus, už kiek nuperka. Vidutiniškai sutaupoma 7 proc. – šio meto duomenimis, sutaupyta 21 mln. litų.

Daugiau skaitykite portale www.statybunaujienos.lt

Portalas www.statybunaujienos.lt rengia diskusijas aktualiomis temomis

„Rangos darbai ir CPO: rezultatų aptarimas ir perspektyva“Portalas STATYBUNAUJIENOS.LT surengė diskusiją, kurioje prie ben-dro stalo sėdo statybų rangovai, Aplinkos ir Ūkio ministerija, politikai ir CPO LT. Diskusijos dalyviams buvo pristatyti naujojo elektroninių pirki-mų katalogo pranašumai bei naujovės. Statybų rangovai turėjo progą išsakyti savo problemas ir aptarti jas su tais, kurių valioje jas spręsti.

Diskusija

35

„Kodėl nekokybiški investiciniai planai? Ar galėtų kas nors rimtai kalbėti apie žmogaus sveikatą, nestudijavęs anatomijos? Investicijų planai dažnai rengiami tam ti-krų skaičiuotojų, o ne rimtų projektuotojų, kurie yra pro-jektavę pastatus, susipažinę su jais, lankęsi statyboje. Tada skaičiavimas yra sausas, dažnai nelabai supranta, ką skaičiuoja. Ir rezultatas, savaime suprantama, koks išeina“, – diskusijoje sakė UAB „Cedra“ direktorė archi-tektė Violeta BEIGIENĖ. Kaip ji patikino, projektus rengia ne specialistai, žmonės, kurie neturi būtinos praktikos, tai nėra architektai ar projektuotojai.Aplinkos viceministrė Daiva MATONIENĖ sakė, kad investicinis planas yra verslo projektas, kuriame su-skaičiuojama, kokius investicinės priemonės bus įgy-

vendintos, kokie energinio efektyvumo rezultatai bus pasiekti. Investicinių planų rengėjams yra keliami griež-ti reikalavimai, kurie vis dar griežtinami. Ekonominius skaičiavimus atlieka ekonomistai, auditus – energinius, techninius – vertina ekspertai, kurie turi konkrečią kompetenciją, yra atestuoti.UAB „Miesto renovacija“ direktorius M. Šimkus akcen-tuoja, kad investicinis planas buvo sugalvotas kaip pir-minis dokumentas – toks jis ir turėtų likti. Investicinio plano paskirtis, sako specialistas, supažindinti žmones, kiek kainuos jų namo renovacija, kokios priemonės bus įdiegtos, kiek jie mokės kas mėnesį. Algirdas Glodenis, Būsto rūmų teisininkas, mano, kad investicijų planas neturėtų būti per daug sureikšmina-

Portalas www.statybunaujienos.lt rengia diskusijas aktualiomis temomis

„Kokias grėsmes renovacijai kelia investicijų planai“Daugiabučių gyvenamųjų namų pirmininkai, namus administruojan-čios įmonės, statybų rangovai sako, kad pati skaudžiausia, labiausiai pažeidžiama renovacijos dalis yra investicijų planai. Dėl jų kyla konflik-tai tarp rangovų ir užsakovų, dėl jų nepasitenkinimą reiškia gyventojai. Portalo kalbinti administratoriai sako, kad ne sykį gyventojai, kai tenka kelintąjį kartą derinti investicijų planus, grasina visai pasitrauksiantys iš modernizavimo programos.

mas. „Jis negali būti tikslus“, – sako jis. Pirmieji nukry-pimai atsiranda tuomet, kai rengiamas techninis darbo projektas. Jo metu gali paaiškėti, kad gyventojai jau yra pasikeitę langus, duris, kad vamzdžių pravesti ten, kur buvo numatyta, nebegalima – reikia ieškoti kitokių sprendimų, kurie keičia sąmatą. „Investicinių planų rengimas buvo galbūt neapgalvotas, kad ne investicijų planas nustato realią kainą, – ją gali nustatyti tik techninis projektas, nes tik ten matomi visi darbai, kurie vyks ir kuriuos reikės įgyvendinti bei apmokėti. Investicinis planas yra daugiau darbas su gyventojais, kad jie patys apsispręstų, ko nori“, – sakė premjero patarėja Jūratė JuozaitienėValdžios atstovai apsidraudžia ir sako, kad rengiant in-vesticinius planus, juos priimant kaip atliktą užduotį, pagal juos perkant rangos darbus, reikia važiuoti į vietą ir pasitikrinti, ar investicijų plano rengėjai tiksliai atliko savo darbą. UAB „Mano būstas“ renovacijos padalinio vadovas Julius PAULAUSKAS, dalyvaudamas diskusijoje, sakė: „Mes, kaip užsakovai, gavę investicinį planą pati-kriname, ar jame yra visos tos priemonės, kurių reikia tame name, nes žinome, ką esame ten darę, ką dar rei-kėtų tame name padaryti. Tačiau kiekių permatuoti mes tikrai nevažiuojame. Mes perkame produktą, perkame atestuotus specialistus, kurie mums turi pateikti planą pagal mūsų pageidavimus. Jo darbą pertikrinti, manau, yra ne užsakovo reikalas.“UAB „Mano būstas LT“ generalinis direktorius Vytautas Turonis mano, kad modernizavimą stabdo žmonių at-sargumas ir baimės. Žmonės baiminasi didelio projekto, didelės modernizavimo kainos, kuri gula ant jų pečių, nepaisant valstybės paramos.Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pava-duotojas Paulius SAUDARGAS pastebėjo, kad Seimas yra įrankis, kuriuo piliečiai turi mokėti pasinaudoti. Tačiau klausydamas problemų, susijusių su investiciniais pla-nais, parlamentaras sakė nesąs tikras, kad reikėtų keisti susijusius įstatymus. „Iš vienų girdėjau, kad investiciniai planai yra blogi ir tai yra problema. Tačiau vykdomosios valdžios atstovai sako, kad tai buvo tik laikina problema ir situacija gerėja“, – apibendrindamas kalbėjo Seimo narys. Investicinių planų neatitikimai techniniams pro-jektams, būtinybė juos koreguoti, po kelis kartus derinti su gyventojais, kaip pastebėjo P. Saudargas, kelia pro-blemų, tačiau, jo žodžiais, tai nėra tokios problemos, kurias reikėtų būtų spręsti keičiant įstatymus.

Daugiau skaitykite portale www.statybunaujienos.lt

Diskusija

36

„Žmonės kalba, kad reikia susitikti su aplinkos ministru, o ne su ministerijos darbuotojais, ir pasakyti teisybę, kas dedasi. Pirkimas per CPO LT buvo organizuotas puikiai, tačiau rajonuose darbus nuperka įmonės, kur ant namų pastolių matyti po vieną darbuotoją, o statybų bendro-vių vadovai laksto viliodami vieni iš kitų darbuotojus“, – kalbėjo J. Antanaitis, siūlydamas sugriežtinti reikalavi-mus įmonėms, kad konkursų nelaimėtų įmonės, kuriose dirba du ar trys žmonės. Ir dėl šių priežasčių, Būsto rūmų vadovo žodžiais, buvo nekokybiškai atlikti arba visai ne-atlikti darbai probleminiuose rajonuose. „Reikia kalbėti apie bendrą koncepciją, kurios, renovuo-jant daugiabučius gyvenamuosius namus, trūksta. Ir medžiagų, ir sprendimų pavyzdžių galima rasti Vokie-tijoje, Austrijoje, Latvijoje, – kalbėjo diskusijoje A. En-driukaitytė, akcentuodama, kad ir tarp renovuotų namų galima rasti tokių, kurie yra artimi pasyviam namui. – Patirties yra, yra iš ko mokytis. Klausimas – ar mes esame pasirengę gyventi tokiomis sąlygomis?“Daugelis pamena laikus, kad prasidėjus šalčiams vienas svarbiausių ir būtiniausių darbų būdavo – apklijuoti langus. Nors tas laikas jau praeityje, tačiau neretas atve-jis, kuomet paprastai garbaus amžiaus žmonės geriau sėdi šiltai prisirengę, bet vengia padidinti šilumos kiekį. „Sienos yra dalis pastato apvalkalo, kurios kartu su sto-gais, langais, rūsio perdangomis sudaro bendrą visumą,

per kurią pastatas praranda šilumą. Kuo didesnis kons-truktyvas, tuo daugiau šilumos prarandama, – kalbėjo G. Raškauskas. – Sienos sudaro didžiausią dalį, tad per jas patiriami didžiausi šilumos nuostoliai.“ Renovuoti pigiai, anot pašnekovo, netinka. Jis pritarė A. Endriu-kaitytės minčiai, kad svarbiausia – priemonių paketas, kuris lemia kokybę. Tačiau pinigų toms priemonėms vis mažėja, nes kyla kainos. Anksčiau už tą pačią kainą galima buvo pakeisti visą šildymo sistemą į dvivamzdę, pakeisti šilumos mazgą, kitas priemones, o dabar pinigų lieka tik sutvarkyti vienvamzdę sistemą.Langų gamintojams atstovaujantis A. Klimkevičius kriti-kuoja Aplinkos ministerijos poziciją dėl langų renovuo-jamuose namuose. Jo žodžiais, ministerija sutinka, kad renovuojamuose namuose liktų seni plastikiniai langai, nes verčiant juos keisti, stringąs renovacijos procesas. A. Klimkevičius į diskusiją atsinešė seną stiklo paketą. Tai buvo 1995 m. 16 milimetrų stiklo paketas, kurio šilumos laidumo koeficientas – 1,8 – 2. Per tokius langus, A. Klimkevičiaus žodžiais, išeina visa šiluma.Politikams, Respublikinės langų ir durų gamintojų aso-ciacijos direktoriaus A. Klimkevičius nuomone, rūpi ne šilumos efektyvumas, o kiekis – kas padaryta. „Žmonės turi daugiau šilumos, nereikės keisti lango – ministerija [Aplinkos ministerija, aut. past.] patenkinta, nes lieka daugiau pinigų. Tai politikų kaltė, kurie skaičiuoja, ką pa-

darė. O kas atsiskaitys prieš ES už įdėtus pinigus, kas su-skaičiuos šilumos efektyvumą?“ – klausia A. Klimkevičius.Populiariausių priemonių penketukas nenustebino, pir-miausia tai fasado sienų, taip pat ir cokolio, šiltinimas, stogo sutvarkymas bei laiptinių lauko durų keitimas; butų ir kitų patalpų langų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo langus bei šilumos punkto sutvarkymas.Nepopuliariausios priemonės pagal CPO LT katalogą yra tos, kurių, kaip pastebėjo perkančiosios organizacijos direktorius R. Černiauskas, galbūt seniems namas kaip tik reikia, kad gyventi būtų patogu, sveika, komfortiška. Rekuperacines sistemas įsirengti panoro vos šešių namų gyventojai – nuo to laiko, kai CPO LT kataloge buvo sudaryta galimybė tokias priemones įsigyti. „Kitos prie-monės, kurios tikrai padėtų sutaupyti, yra priemonės, naudojančios atsinaujinančią energiją. Bet, pavyzdžiui, saulės kolektorių pasirinko tik vieno namo gyventojai – nuo liepos mėnesio“, – kalbėjo R. Černiauskas. Geo-terminį šildymą įsirengti ryžosi taip pat tik vieno daugi-abučio namo gyventojai. Biokuro katilinės iki šiol nepa-sirinko niekas. Tarp nepopuliarių yra ir dujinės katilinės.„Lietuviškas mentalitetas vėdinimą supranta kaip sa-vaime įvykstantį procesą. Niekas iki šiol nieko neeks-ploatavo, vėdinimas veikė – nežinia kaip. Oras kažkaip pasišalindavo pro kažkur, pro kažką nutekėdavo. Ir da-bar namuose staiga atsiranda kažkoks keistas įrenginys, kurį reikia prižiūrėti. Reikia keisti filtrus, reikia pažiūrėti, kokios lemputės dega, reikia reguliuoti. Mūsų žmonės nesugeba to daryti ir jie to nedarys“, – sako UAB „Aereco vėdinimo sistemos“ direktorius Giedrius Dargis.

Daugiau skaitykite portale www.statybunaujienos.lt

„Kaip pigiai, bet efektyviai apšiltinti namą ir neįveisti pelėsio?“Paklausti, kas lemia gerą renovaciją, daugelis atsakys – kokybiškos medžiagos ir sistemos bei dorai atlikti darbai. Tačiau ne specialistams sunku suvokti, kas yra gera medžiaga, kaip ją pasirinkti.

Portalas www.statybunaujienos.lt rengia diskusijas aktualiomis temomis

Diskusija

37

Architektas prof. Gintaras ČAIKAUSKAS, pradėjęs dis-kusiją, pripažino iš savo kolegų girdintis įvairiausių nuomonių apie senus namus: nuo raginimo griauti iki atskirų pastato dalių atnaujinimo, kosmetinių patvarky-mų. Sovietmečio architektūra paprastai asocijuojasi su stambiablokine paneline statyba, kur pastatai surinkti kaip kortų nameliai. Tokiuose namuose pradėti griauti vidines pertvaras, įspėjo architektas, labai rizikinga.„Dažniausiai senų pastatų sienų vidiniai paviršiai yra iš šilumai imlių medžiagų, kaip: betonas, plytų mūras ir tinkas, todėl žmonės, esantys šalia tokių paviršių, nuo-lat jaučia šaltį, netgi esant normalioms oro temperatū-roms“, – sakė prof. Raimondas BLIŪDŽIUS Kauno tech-

nologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos vedėjas. Siek-dami išvengti nuolatinio šalčio poveikio ir peršalimo, patalpose esantys žmonės privalo vilkėti šiltus rūbus. Tokios sąlygos gali būti pakeičiamos apšiltinant pasta-tus. Patalpų vidaus oro temperatūros didinimas, įspėja profesorius, nėra išeitis, nes žymiai padidėja pastato energijos sąnaudos šildymui, o žmonių savijauta gali ir pablogėti.„Su sovietmečio būstu mes turime pakankamai pro-blemų. Viena iš jų – garsas, kuris kankina“, – sakė dr. Audronė ENDRIUKAITYTĖ, „Paroc“, izoliacinių medžiagų iš akmens vatos gamintojo, komunikacijos ir rinkodaros vadovė Europai ir Baltijos šalims, akcentuodama, kad kovojant su garsu labiausiai situaciją gali pakeisti triukš-maujantis kaimynas, o ne tas, kuris kenčia dėl svetimų garsų. Kita problema – šaltos sienos. A. Endriukaitytė pasidalijo žmogų girdėjusi pasakojant, kokių rimtų pro-blemų jis patyrė dėl šaltų sienų. Jo butas buvo kampinis, viršutiniame aukšte, tad dauguma sienų buvo lauko. Žmogaus tvirtinimu, šaltą žiemą prie sienos prišaldavo švarko rankovės. Neapsikentęs žmogus nusipirko dviejų centimetrų storio plokštę ir apkalė sieną. Toks paprastas būdas jam padėjo temperatūrą pakelti trimis laipsniais, nors specialistai paprastai siūlo apšiltinti sienas ne iš vi-daus, o iš išorės. Tačiau kai prie sienų prišąla drabužiai, o namas nerenovuojamos, žmonės imasi įvairių priemo-

nių, kurios bent iš dalies kartais išsprendžia problemą.„Problemų yra daug, bet jų bijoti nereikia, – pastebėjo diskusijoje dalyvavusi aplinkos viceministrė Daiva MA-TONIENĖ. – Jas reikia identifikuoti ir spręsti.“ Ne vienoje diskusijoje vis kyla pasiūlymų ne renovuoti namus, o kai kuriuos jų verčiau griauti. Tokie variantai vargiai įmano-mi, kai žmones net vykdant modernizavimą neįsileidžia į savo butus jokių pokyčių. Prievarta, anot viceministrės, nieko nebus, reikia tik argumentų kalbos, nes žmonės yra nepatiklūs.VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros dr. doc. Giedrius ŠIUPŠINSKAS pastebėjo, kad pirmiausia reikia kalbėti apie žmogų, nes paprastai pirmiausia klausiama – kiek tai man kainuos, kada atsi-pirks. Nors pirkdamas automobilį, pildamas tepalus, jis apie atsipirkimą paprastai neklausia. „Ar apsimoka gyventi, ar atsiperka gyvenimas? Ar no-rite gyventi pastate, užsitikrinę normalias gyvenimo sąlygas, ar norite gyventi sename būste, bet sutaupyti pinigų vaistams?“ – klausė jis, primindamas, kad per 20 metų buvo nuolat kalbama apie pinigus, o ne apie žmogų.Vėdinimas modernizuojant pastatus yra paskutinėje vietoje, nes tai yra nemenkos investicijos. Renovuo-tuose namuose yra per didelė CO2 koncentracija, tad nuolat yra nuodijamas organizmas. Sprendimų, atgau-nant šilumą ir patiekiant šviežio oro, yra, bet bėda ta, kad Lietuvoje tų sprendimų niekas neįgyvendino, o jei ir yra, mokslininkai apie juos nežino, nes neprileidžiami, ir negali pasidalinti su žmonėmis, kuris sprendimas yra efektyvus, sakė G. Šiupšinskas.

Daugiau skaitykite portale www.statybunaujienos.lt

„Kaip seną būstą paversti šiuolaikišku?“Parodos „Resta“ metu portalas STATYBUNAUJIENOS.LT surengė diskusiją daugiabučių namų gyventojams „Kaip seną būstą paversti šiuolaikišku?“. Diskusijos dėmesio centre buvo ne modernizavimo programa, sąskaitų už šildymą mažinimas, o žmogus.

Portalas www.statybunaujienos.lt rengia diskusijas aktualiomis temomis

Diskusija

Daiva Matonienė

Būk su svarbiausiais!

39

40

Oficialus atstovas Mocevičiaus firma “Ginalas”Adresas: Esperanto g. 26, LT-69428 Kazlų RūdaTel.: (8 343) 96 464, www.eginalas.lt