2011 m. spalio 15 d., šeštadienis • Nr. 82 (9101) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien VL su priedais:

Šeštadienis• Elegancija šiai sodraus

balso mėlynakei šatenei atrodo įgimta, tarsi ji būtų gimusi Pary-žiuje. Tačiau Daiva Tamošiūnaitė gimė Videikiuose, Žemaitijoje, kalba tiesiai, atvirai, tarsi netu-rėtų, ko slėpti.

Sodyba• Brangstant įprastam ku-

rui ir vis labiau kylant šildymo kainoms, dažnas susimąsto, ar neverta namo stogo papuošti saulės kolektoriumi.

Sveikata• Medikai ne visada sugeba

suvaldyti įsisiautėjusias ligas.

• Susirgus skrandžio ligomis tenka griebtis ne tik vaistų, bet ir keisti gyvenimo būdą.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Šią savaitę prasidėjo kova dėl ES paramos žemės ūkiui 2014–2020-aisiais. Labiausiai nu-skriausti Baltijos šalių žemdirbiai

suvienijo jėgas, nes Europos Ko-misija bendrajai žemės ūkio po-litikai ir toliau nori taikyti dvi-gubus standartus – reikalavimai visiems vienodi, o parama skir-tinga.

Nukelta į 3 p.

Krištolinis Prezidentės favoritas spėjo prisidirbtiKol jaunimas metų metus studijuoja, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas žaibiškai tapo teisininku universitete, kurio net įtartinus pirkimus laimino nė nesislėpdamas.

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Kol kas sunku pasakyti, kodėl Prezidentė toleruoja akivaizdžiai interesus painiojantį VPT direktorių Žydrūną Plytniką. VL fotomontažas

Baltijos šalims Briuselis pasiūlė trupinių

Brukalai tapo kasdienybe

Sakoma, kad informacija valdo pasaulį. Jeigu turi daug informa-cijos, gali nebijoti net ekonomikos krizės. Tačiau informacija turi būti ne bet kokia – tik patikima ir nau-dinga. Paprastus piliečius užgriūva lavina nevertingos informacijos, kurios negalima atsikratyti.

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

Apie tai – 21 p. Apie tai – 4 p.

(Užs. 671)

Pagal pirminį Europos Komisijos projektą tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams iki 2020-ųjų paaugtų vos 150 Lt už hektarą ir nepasiektų net ES vidurkio.

Kryžių kalne naikinamos popiežiaus pėdos

Šiaulių rajono valdininkai užsi-mojo nugriauti koplyčią, kurioje popiežius Jonas Paulius II aukojo Mišias. Ne tik mūsų šalyje, bet ir visame katalikiškame pasaulyje renkami parašai dėl popiežiaus Jono Pauliaus II koplyčios išsau-gojimo prie Kryžių kalno.

2 2011 m. spalio 15 d. • Nr. 82 (9101)Valstiečių laikraštis

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Nepriekaištingos reputacijos pa-reigūnu besidedantis VPT direk-torius Žydrūnas Plytnikas tik jam žinomu būdu Mykolo Romerio uni-versitete, kuriame pats dėstyto-jauja, per tris mėnesius įgijo teisės bakalauro laipsnį – būtiną sąlygą norint vadovauti Viešųjų pirkimų tarnybai. Maža to, jis nenusišalino nuo gausių M.Romerio universi-teto prašymų keisti sutarčių sąly-gas ar pirkti paslaugas iš vienin-telio tiekėjo.

Susipainiojo interesuose

Atrodo, kad Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) padaugės darbo. Viešųjų pirkimų tarnybos va-dovas Ž.Plytnikas įtariamas įsivėlęs į viešųjų ir privačių interesų konfl iktą.

Iki šiol tik istorijos ir socialinio pedagogo bakalauro laipsnį Vilniaus pedagoginiame universitete įgijęs Ž.Plytnikas netikėtai pasipuošė dar vienu diplomu – M.Romerio univer-sitete jis per stulbinamai trumpą laiką įgijo dar ir teisės bakalauro laipsnį.

„Valstiečių laikraščio“ žiniomis, šis laipsnis Ž.Plytnikui suteiktas 2011 m. gegužę ir tik po maždaug 3 mė-nesių studijų.

„Taip, įgijau šį diplomą, nes M.Romeryje turėjau dar ir teisės ma-gistro laipsnį, o prie jo pridėjus stu-dijas Vilniaus pedagoginiame uni-versitete, man M.Romeryje teisės bakalauro laipsniui gauti pakako iš-laikyti tik septynis egzaminus“, – ne-slėpė Ž.Plytnikas. Interesų konfl iktas Ž.Plytnikui kyla dėl dviejų priežasčių. Būdamas VPT vadovu Ž.Plytnikas dėstytojauja M.Romerio universitete ir kartu svarstydamas šios aukštosios mokyklos prašymus keisti viešųjų pir-kimų sutarčių sąlygas ar pirkti paslau-gas nenusišalina nuo sprendimų.

LR viešųjų ir privačių interesų de-rinimo valstybinėje tarnyboje įstaty-mas aiškiai numato, kad valdinin-kui „draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie su-kelia interesų konfl iktą“.

Viešųjų pirkimų tarnyba, kuriai vadovauja Ž.Plytnikas, kontroliuoja apie 10 mlrd. Lt iždo pinigų, panau-dojamų įvairiausiose institucijose vie-šiesiems pirkimams.

Nesuteikė leidimo dirbti

VPT atstovė spaudai Aušra Pocie-nė į nusiųstus Ž.Plytnikui klausimus sureagavo neadekvačiai.

„Puikiai žinau, kad tai organiza-vo Žylius (tikėtina, kad turėta galvoje ūkio ministrą Rimantą Žylių), – te-lefonu kalbėjo ji. – Užsakomoji žur-nalistika nesikeičia. Torpedos išlieka tos pačios.“

Netrukus paaiškėjo, kodėl taip aud ringai sureagavo VPT atsto-vė. Pasirodo, Ūkio ministerija ne-suteikė leidimo Ž.Plytnikui dirbti M.Romerio universitete. 2011 m. rugsėjo 23 d. posėdžiavusi Ūkio mi-nisterijos komisija, svarstanti vals-tybės tarnautojų prašymus dirbti kitą darbą, rekomendavo ministrui R.Žyliui nesuteikti Ž.Plytnikui lei-dimo kiekvieną penktadienį nuo 16 val. 20 min. dirbti M.Romerio uni-versitete.

„Ž.Plytnikas VPT direktoriaus par-eigas eina nuo 2010 m. spalio 22 d., – rašo komisija. – M.Romerio univer-sitetas yra perkančioji organizacija, todėl VPT kontroliuoja, prižiūri jo veiklą arba priima sprendimus dėl jo veiklos viešųjų pirkimų srityje.“

Komisijos žodžiais, darbas M.Romerio universitete maišy-tų Ž.Plytnikui, jei jis nenusišalintų, objektyviai vertinti šios aukštosios mokyklos prašymus viešųjų pirkimų srityje.

Leidimą dirbti M.Romerio uni-versiteto Teisės fi losofi jos katedroje Ž.Plytnikas, kaip Ūkio ministerijos tarnautojas, turėjo tik iki 2010 m. ba-landžio pabaigos. Tų pačių metų ge-gužės 4 d. jis tapo VPT direktoriaus pavaduotoju, bet dėl naujo leidimo nesikreipė.

Palaimino universiteto „apklausą“

VPT puslapyje internete ties Ž.Plytniko biografi ja puikuojasi jo citata: „Kiekvienas viešasis pirkimas privalo būti skaidrus“. Sutikite, tai po-pulistinis šūkis, kuriam pritartų net elgeta.

Tačiau kaip paaiškinti, kad teisi-ninko bakalauro laipsnį M.Romerio universitete įgijęs ir šioje aukšto-joje mokykloje dėstytojaujantis Ž.Plytnikas itin palankus universi-tetui.

Savo parašu Ž.Plytnikas nenusiša-lindavo nuo šio universiteto prašymų keisti įvairiausių sutarčių ir konkursų sąlygas. Krištolinio skaidrumo valdi-ninkas, kuriuo taip pasitiki Preziden-tė, neįžvelgė nieko bloga, kad aukštoji mokykla abejotinomis aplinkybėmis pirko lėktuvų bilietus.

2010 m. rugsėjo 9 d. M.Romerio universiteto vadovybė parašė graudų raštą Ž.Plytnikui, kad šis patvirtintų, jog studentų kalvė nenusižengė Vie-šųjų pirkimų įstatymui įsigydama lėk-tuvų bilietus iš vienintelio apklausos dalyvio – UAB „Vestekspress“.

„Tarnybinių kelionių oro transpor-tu paslaugos turi būti perkamos nea-tidėliotinai“, – Ž.Plytnikui argumen-tavo universitetas.

Nedidelė detalė – aukštoji mokykla kreipėsi tik į vieną bilietais prekiau-jančią įmonę – UAB „Vestekspress“, o nuo šios „apklausos“ iki sutarties pasirašymo praėjo beveik amžinybė – net 10 dienų.

Akivaizdu, kad šiuo atveju protek-cijos susilaukė vienintelė įmonė, nors būtų pakakę bent 2 dienų visaverčiai apklausti kelias dešimtis Lietuvoje veikiančių panašių bendrovių, o su-tartį sudaryti dar po dienos.

Savo ruožtu Ž.Plytnikas neskaid-rumo arba tyčia neįžvelgė, arba gali-mai taip atsilygino savo antriesiems darbdaviams ir diplomo įteikėjams.

Pataisas surašė tarsi vienam žmogui

Iki šiol Ž.Plytnikas turėjo stiprų užnugarį – Prezidentę Dalią Gry-bauskaitę. Gali būti, kad šalies vado-vė žino visas su Ž.Plytniko antruoju gyvenimu susijusias aplinkybes, bet atkakliai gina jį dėl pačios preziden-tūros viešųjų pirkimų Turniškėse, ku-riais suabejojo Seimo Audito komi-tetas.

Įtarta, kad D.Grybauskaitės rezi-dencijos remontas Turniškėse buvo pradėtas dar nepasibaigus viešų-jų pirkimų procedūroms. Tuomet Ž.Plytnikas pareiškė, kad preziden-tūra įstatymams nenusižengė.

Be kita ko, 2011 m. rugsėjo 29 d. Seimo priimtos Viešųjų pirkimų įsta-tymo pataisos, kurias pasiūlė Prezi-dentė, yra tarsi specialiai rašytos Ž.Plytnikui.

Viešųjų pirkimų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis numato, kad „VPT direktoriaus kadencija yra 4 metai ir skaičiuojama nuo šio įstatymo įsiga-liojimo dienos“, tai yra nuo 2012 m. sausio 1 d.

Tokiu būdu D.Grybauskaitė tar-si padovanojo Ž.Plytnikui kadenciją. Šiame įstatyme įtvirtinti ir reikalavi-

mai Viešųjų pirkimų tarnybos direk-toriaus išsimokslinimui. Direktoriu-mi esą gali būti tik nepriekaištingos reputacijos pilietis, „turintis magistro kvalifi kacinį laipsnį arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą“.

Figūravo D.Kreivio „pažymoje“

Kol kas sunku pasakyti, kodėl Pre-zidentė toleruoja akivaizdžiai intere-sus painiojantį Ž.Plytniką. „Valstie-čių laikraštis“ tiesiai šviesiai paklausė Prezidentės, kaip ji supranta terminą „nepriekaištingos reputacijos valsty-bės tarnautojas“.

Jos patarėja Daiva Ulbinaitė nu-rodė, kad nepriekaištinga reputacija įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatyme. Jame, be kita ko, sakoma, kad reputa-ciją valdininkas suterštų, jei nusiženg-tų viešiesiems interesams.

„Prezidentė priima sprendimus tik dėl tų pareigūnų, kurių skyrimo ir at-leidimo iš pareigų klausimas priskirtas šalies vadovo kompetencijai, ir vertina tik konkrečius žinomus faktus, – teigė D.Ulbinaitė. – Sprendimus dėl viešų-jų ir privačių interesų konfl ikto priima VTEK ir teismai.“

Beje, Ž.Plytniko pavardę prieš skandalingą pasitraukimą iš ūkio mi-nistro posto minėjo ir Dainius Krei-vys, tikinęs, esą jį ir Ž.Plytniką bemaž dvejus metus spaudė įvairios interesų grupuotės, pasitelkdamos net žinias-klaidą. Prezidentė tuomet sukritikavo D.Kreivį. Jo pateiktą ir niekieno ne-pasirašytą „pažymą“ iki šiol tiria Spe-cialiųjų tyrimų tarnyba.

(Užs. 693)

Aktualijos

Krištolinis Prezidentėsfavoritas spėjo prisidirbti

Tarnautojas visada privalo nusišalintiTomas Čaplinskas, VTEK vyresnysis patarėjas

Bet kokiu atveju valstybės tarnauto-jas privalo nusišalinti nuo sprendimų, jei jie gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfl iktą. Visai nesvarbu, ar jis deklaravo VTEK galimą interesų konfl iktą, bet nusišalinti privaloma, kad nebūtų iškreipti sprendimai, ku-riuose dalyvauja valstybės tarnauto-jo įmonė, kurioje jis dirba antraeilėse pareigose. Pagal Valstybės tarnybos įstatymą yra nustatyta tvarka, kad darbuotojas, norintis dirbti ir kitą dar-bą, privalo gauti leidimą iš darbdavio (Ž.Plytniko atveju iš Ūkio ministeri-jos). Šiuo leidimu įtvirtinamas ne tik pareigų suderinimas, bet ir įvardija-mos grėsmės, kurios gali kilti vals-tybės tarnautojui atliekant tiesiogi-nes savo pareigas. Kiek pastebime iš praktikos, darbdavys ne visada linkęs aptarti interesų konfl ikto grėsmes net ir suteikęs leidimą. Be to, darbdavys turi žinoti, kad nors jis ir suteikė lei-dimą valstybės tarnautojui dirbti ki-tame darbe, visuomet turi įvertinti, jog grėsmių vienu ar kitu momentu gali padaugėti (pavyzdžiui, pasikeitus tarnautojo pareigybėms).

Pilnatis.Saulė teka 7.47, leidžiasi 18.21.

RytojŠiandien Poryt

Šiandien naktį daug kur šalnos iki 0–5 laipsnių šalčio, vietomis temperatūra bus 2–7 laipsniai šilumos, dieną sušils iki 5–10 laipsnių šilumos. Sekmadienį kritulių neturėtų būti. Naktį ir rytą vietomis tvyros rūkas. Naktį daug kur šalnos iki 0–5 laipsnių šalčio, vietomis temperatūra bus iki 2–7 laipsnių šilumos, dieną iki 7–12 laipsnių šilumos. Pirmadienį vyraus panašūs orai. Naktį temperatūra bus 0–2 laipsniai šalčio, dieną – 9–11 laipsnių šilumos. Antradienio naktį – 1–3 laipsniai, dieną – 9–11 laipsnių šilumos.

meteo.lt, VL inf.

Dieną: +5 +10°

Naktį: 0 -5°

Dieną: +7 +12° Dieną: +9 +11°

Naktį: 0 -2°Naktį: 0 -5°

Būdamas VPT vadovu Ž.Plytnikas dėstytojauja M.Romerio universitete ir kartu svarstydamas šios aukštosios mokyklos prašymus keisti viešųjų pirkimų sutarčių sąlygas ar pirkti paslaugas nenusišalina nuo sprendimų. VL archyvo nuotrauka

Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus Žydrūno Plytniko atsakymas į „Valstiečių laikraščio“ spalio 12 d. pateiktus klausimus.

Ūkio ministro raštiško draudimo dėstyti nesu gavęs iki šiol. Kai 2011 m. spalio 13 d. buvau informuotas apie komi-sijos rekomendaciją neleisti man dėstyti, tą pačią dieną įteikiau M.Romerio universitetui prašymą atleisti mane iš antraeilių pareigų. Pateiktoje viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje esu nu-rodęs, kad dirbau M.Romerio universitete lektoriumi. Vykdydamas LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, nedalyvavau ren-giant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su M.Romerio universitetu. Nesu pasirašęs nė vieno teisės akto, kuris reglamentuotų sprendimą, susijusį su M.Romerio universitetu. Mano, kaip VPT direktoriaus, veiksmai, susiję su M.Romerio universitetu, apsiribojo man nedalyvaujant priimtų sprendimų in-formavimu raštu ir žodžiu klausėjams – organizacijoms bei žiniasklaidai.

32011 m. spalio 15 d. • Nr. 82 (9101)Valstiečių laikraštis

Atsisakoma vienodų konkurencijos sąlygų?

Trečiadienį aikštė prie Europos Parlamento (EP) Briuselyje buvo marga. Ramų gyvenimą pamėgusius EP narius šokiravo plakatai su iro-niškais sakiniais apie bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) tik išrinktie-siems. Aikštėje su savo valstybių vė-liavomis piketą surengė per 100 ūki-ninkų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Taip prasidėjo įnirtinga kova dėl 2014–2020 m. ES biudžeto.

Kad ir kaip būtų keista, šį kartą ne Europos Komisijos (EK) atstovai, bet naujųjų ES šalių narių ūkininkai ais-tringai gynė esminį ES ekonominės politikos principą – vienodas konku-rencijos sąlygas bendrojoje rinkoje.

Paradoksalu, bet aiškėja, kad brito Džordžo Orvelo romane „Gyvulių ūkis“ iškeltos mintys vėl aktualios, o garsusis rašytojas gali paploti Vakarų Europai už jo kūrinio propagavimą. Bendrąją rinką ir lygias konkurencijos sąlygas skatinantys EK nariai kažko-dėl pakeitė kryptį – tarsi pasinaudojo žymiojo rašytojo idėja ir svarstydami 2014–2020 m. ES biudžetą garsųjį romano šūkį pritaikė šiems laikams: „Visų ES narių teisės yra lygios, tačiau kai kurių narių teisės yra lygesnės nei likusiųjų.“

Šiuo metu trijų Baltijos šalių ūki-ninkų gaunamos tiesioginės išmokos yra apie 3 kartus mažesnės nei šių iš-

mokų vidurkis ES ir net 4–6 kartus mažesnės nei, pavyzdžiui, ūkininkau-jančiųjų Graikijoje, kuri stodama į ES pateikė klaidingus statistinius duo-menis. Baltijos šalys pateikė teisingus duomenis ir nukentėjo.

Reikalavimai vienodi, o parama skirtinga

Spalvingą ūkininkų piketą aplan-kė Baltijos šalyse išrinkti EP nariai ir net tą dieną Briuselyje viešėjęs Latvi-jos prezidentas Andris Berzinis. Jis ir įteikė trijų šalių ūkininkų deklaraciją EK prezidentui Manueliui Barosui.

Kodėl Baltijos šalių ūkininkai pi-ketą prie EP surengė spalio 12 d.?

„Todėl, kad tą dieną visose ES na-rėse EK atstovai pristatė pasiūlymus

dėl BŽŪP ateities. Mes jau matėme tuos pasiūlymus ir jie mūsų neten-kino. Priežastis paprasta – savo pro-duktus mes parduodame visoje ES rinkoje vienodomis kainomis, o jų savikaina yra labai skirtinga, nes la-bai skirtinga ES parama. Apmaudu, kad ne tik paprasti žmonės, bet ir kai kurie politikai Lietuvoje nesupranta, jog dėl gerokai mažesnės ES paramos Baltijos šalių ūkininkams skaudžiau-sias pasekmes pajaus ne tik ūkininkai, bet ir maisto produktų vartotojai, taigi visi šalies piliečiai“, – sako Briuselyje

piketavęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas.

Galime pridurti, kad visoje ES rinkoje reikalavimai žemės ūkio pro-dukcijos kokybei yra labai aukšti ir vienodi. Be to, technikos ir techno-logijų, reikalingų tokiai produkcijai pagaminti, kainos nedidelėse Balti-jos šalių rinkose yra net didesnės nei vidutiniškai ES, o kai kurie energijos šaltiniai net brangesni nei Vakarų Eu-ropos šalyse. Taigi ir šia prasme ben-drąja politika ES net nekvepia.

Lėtą paramos augimą suvalgytų infl iacija

Tą pačią dieną Vilniuje Žemės ūkio ministerijos salė irgi buvo mar-ga – grupė ūkininkų į susitikimą su

EK atstovu Pedru Tarnu atvyko apsi-rengę kaip piketuotojai Briuselyje.

EK atstovas nieko naujo nepasakė. Kita vertus, viduriniosios EK grandies tarnautojas ir negalėjo nieko naujo pranešti ar pakeisti – tik perskaityti Briuselyje parengtą pranešimą apie ES paramą Lietuvos žemės ūkiui 2014–2020 m. Pagal Briuselio pla-nus tiesioginės išmokos iki 2020-ųjų paaugtų vos 150 Lt ir net nepasiektų ES vidurkio. Šiuo metu tiesioginių išmokų vidurkis ES siekia 249 eurus už ha. Lietuva gauna 143 eurus, Es-

tija – 112, Latvija – apie 83 eurus už hektarą. O graikams skiriama net po 600 eurų už hektarą.

„Planuojamą paramos didinimą suvalgys infl iacija ir mokesčiai. Taigi mes būtume pasmerkti – dar keliolika metų negalėtume konkuruoti su kitų ES šalių ūkininkais“, – sako ŽŪR vi-cepirmininkas Bronius Markauskas.

ES atstovai dažnai užsimena, kad Baltijos šalių įnašas į ES biudžetą yra nedidelis, todėl nedidelė ir parama, tačiau tokiu atveju Graikija apskritai neturėtų gauti ES paramos, nes jos įnašas – šimtai milijardų eurų skolų. Taigi paramos dydis nustatomas ne pagal šalies įnašą į ES biudžetą.

Pasak žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus, EK numatė, kad tiesio-ginės išmokos naujųjų ir senųjų ES

šalių narių ūkininkams susilygintų tik 2028-aisiais, tačiau niekas ir to negali garantuoti.

Politikams stinga aktyvumo

Į Vilnių atvykęs EK valdininkas tarsi atsiprašydamas priminė, kad dis-kusijos dėl BŽŪP ateities tik praside-da, todėl EK išklausys ir lietuvių pas-tabas, gal į kai kurias atsižvelgs. Gal atsižvelgs, bet tikriausiai neatsižvelgs, jeigu lauksime tyliai ir paklusniai. Ži-noma, vienas ar keli piketai Briuselyje padėties nepakeis. Už savo teises rei-kia kovoti aktyviau.

Lietuvoje kyla ūkininkų priekaištų banga savo rinkimų pažadų netesin-tiems EP nariams. Jie jau vėluoja kovo-ti dėl savo šalies žemės ūkio rėmimo. Ūkininkai pasigenda Seimo Kaimo reikalų komiteto aktyvumo, ne visas galimybes išnaudoja ir Vyriausybė.

„Pasigendu ryškios ir stipresnės valdžios pozicijos. Prezidentė pritaria mūsų siekiams, Premjeras pakartoja jos žodžius, tačiau susidaro įspūdis, kad tie pasisakymai skirti tik vidaus rinkai. Tai tik tylus palaikymas. To-kio neužtenka. Pasigendu Lietuvo-je išrinktų EP narių veiklos ginant mūsų interesus. Juk iš tikrųjų būtų ginami ne tik ūkininkai, bet ir mais-to bei trąšų pramonė, prekyba žemės ūkio technika, transportu. Tačiau dau-gelis valdininkų ir politikų Lietuvoje ir mūsų išrinkti EP nariai tarsi nesu-pranta tokių elementarių dalykų“, – stebisi Žemės ūkio bendrovių aso-ciacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

(Užs. 693)

Aktualijos

Europos Komisija numatė, kad tiesioginės išmokos naujųjų ir senųjų Europos Sąjungos šalių narių ūkininkams susilygintų tik 2028-aisiais, tačiau niekas ir to negali garantuoti.

Maksimalius reikalavimus apginti bus sunkuRaimundas Lopata, VšĮ Baltijos agroverslo instituto prezidentas

Pritariu maksimaliai derybinei pozicijai, tačiau turime suprasti, kad ją apginti bus sunku ar net neįmanoma. Senosios ES narės nepasiruošusios tokiems grei-tiems pokyčiams. Dėl krizinės fi nansi-nės padėties ES dabar labai nepalan-kus metas reikalauti gerokai padidinti fi nansavimą. Apskritai dabar dar ne-aiški ES fi nansinė ateitis, niekas negali pasakyti, kaip ir kada pasiseks sure-guliuoti ES ekonomiką. Deja, kol kas optimizmo trūksta. Turime siekti iš ES gauti daugiau paramos kitais būdais – ne tik per tiesiogines išmokas. Reikia neužmiršti Kaimo rėmimo programos, kitų fondų. Šiomis lėšomis galėtume mažinti atsilikimą. Kita vertus, vertė-tų mums patiems atskirti tikruosius ūkininkus nuo savininkų, tik turinčių žemės ūkio paskirties žemės. Ar tokius pseudoūkininkus reikia remti?

Teks ieškoti kompromisųEdmundas Pupinis, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Nemanau, kad mums ūkininkų metami priekaištai yra teisingi. Mes viską da-rome, kad ūkininkai gautų kuo dides-nę ES paramą. Štai neseniai lankiausi konferencijoje Varšuvoje dėl BŽŪP atei-ties. Joje aiškiai išsakiau mūsų pozici-ją. Ar dirba mūsų europarlamentarai? Mano žiniomis, jie pritaria mūsų pasiū-lymams. Tačiau teks ieškoti kompro-misų, nes EP bus kalbama ne tik apie žemės ūkį, bet ir apie AE uždarymo fi -nansavimą, apie Sanglaudos fondus. Bus ieškoma sutarimo, nors kai kurių šalių parlamentarai kategoriškai pa-sisako prieš tiesioginių išmokų suvie-nodinimą. Galvoju, kad maksimalaus tikslo pasiekti nepavyks, tačiau, mano nuomone, būtų tinkamas Latvijos pa-siūlymas – maksimalios išmokos nuo minimalių turi skirtis ne daugiau kaip 200–300 eurų už ha. Suprantu Graiki-jos ūkininkų nuogąstavimus – jeigu ES parama jiems būtų sumažinta iki 300 eurų už ha, tai juos sužlugdytų, nors mes išgyvename gaudami gerokai ma-žesnę paramą.

Atkelta iš 1 p.

Šią savaitę prasidėjo kova dėl ES paramos žemės ūkiui 2014–2020-aisiais. VL archyvo nuotrauka

90 proc.

5 proc.

5 proc.

Ar profesinės sąjungos teisios, reikalaudamos jau nuo

sausio minimalų atlyginimą didinti ne iki 850 Lt,

kaip sutinka Vyriausybė, bet iki 900 Lt?

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Taip, nes ir gaunant 900 Lt galima tik

egzistuoti.

Ne, nes valstybė dar neturi tokių

galimybių.

Nežinau.

Krikščionių partija reikalauja pra-tęsti draudimą parduoti žemę užsie-niečiams, nes iki šiol nesulygintos iš-mokos Lietuvos ir Europos Sąjungos valstybių senbuvių ūkininkams. Tokį reikalavimą Krikščionių partija grin-džia dar ir tuo, kad diskriminacinės sąlygos Lietuvai įtvirtintos Europos komisaro žemės ūkiui Dačiano Čio-loso pristatytame naujame fi nansi-niame pakete.

Krikščionių partijos frakcijos Sei-me nario Jono Ramono pateiktame

Konstitucijos įstatymo pataisos pro-jekte siūloma šį terminą pratęsti sep-tyneriems metams tikintis, kad per tą laikotarpį išmokos ūkininkams visoje Europoje suvienodės.

Krikščionių partija taip pat ragina Vyriausybę nedelsiant kreiptis į Eu-ropos Komisiją dėl išmokų didinimo Lietuvos žemdirbiams, kurie nepa-jėgūs deramai konkuruoti su dides-nes išmokas gaunančiais kitų valsty-bių ūkininkais.

VL inf.

Reikalauja atidėti žemės pardavimą užsieniečiams

Baltijos šalims Briuselis pasiūlė trupinių

4 2011 m. spalio 15 d. • Nr. 82 (9101)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Sakoma, kad informacija valdo pasaulį. Tikra tiesa. Jeigu turi daug informacijos, gali nebijoti net eko-nomikos krizės. Tačiau informacija turi būti ne bet kokia – tik patikima ir naudinga. Deja, mus, paprastus piliečius, kaip niekada anksčiau, už-griūva lavina nevertingos informa-cijos, kurios negalime atsikratyti.

Nieko nenustebinsiu pasakyda-mas, kad pašto dėžutė prie nuosavo namo ar daugiabučio laiptinėje per savaitę prisipildo reklaminių skra-jučių ir net keliolikos puslapių spal-votų leidinių, raginančių pirkti daž-nai mums nereikalingas prekes. Štai viena kompanija esą išskirtinai man

ir tik man, o iš tikrųjų tūkstančiams piliečių, tik kaip labai ištikimam kli-entui kelis kartus per mėnesį siūlo laimėti iš pradžių 100 000, prie šių dar prideda 20 000 ir dar 10 000 Lt bei norimos spalvos automobilį, ku-rio vertė siekia 50 000 Lt. Nors siū-lomų prekių neperku jau dvejus me-tus, tačiau man vis primenama, kad kompanija manęs ne tik neužmiršo – man jau rezervuotas prizas ir netru-kus rengėjai praneš apie laimėjimą. Teliko vieni niekai, todėl jau dabar turiu pasirinkti, kaip norėsiu atsiimti tą laimėjimą – ar visą iš karto, ar dali-mis, grynaisiais ar gauti į banko sąs-kaitą. Tereikia dar kartą įsigyti beveik 100 Lt kainuojančią prekę. Kantriai neatsakau į raginimus ir storus spal-votus vokus metu į šiukšlių dėžę.

Atakai pasitelkiami ir telefonai. Praėjusią savaitę suskaičiavau – aš ir mano kolegos vidutiniškai per dar-bo dieną sulaukiame po 2 telefono skambučius su įvairiausiais pasiūly-mais – pradedant paties ryšio plano keitimu, žinoma, pakeitus paslaugos teikėją, ir baigiant pasiūlymais įsi-gyti stebuklingus čiužinius miegui.

Kartą nusprendžiau pasakyti ka-tegorišką NE. Tačiau mane ataka-vo kaip reta atkaklus ir motyvuotas vadybininkas – įsiūlęs man prekę jis gautų 8 ar net 10 proc. sumos. Taip jam ir sakau – suprantu tavo viltis, ta-čiau man nereikia čiužinio, net jei-gu jis būtų skraidantis. Nereikia. Va-dybininkas nustemba – apmaudu, kad nenoriu įsigyti puikios ir speci-aliai tik man atpigintos prekės, bet aš tik rai turėčiau norėti neprikepan-čios keptuvės. Nenoriu ir jos? Keis-ta. Tokiu atveju tikrai neturėčiau at-

sisakyti tokio modernaus aparatuko, kuris neskaudžiai pešioja plaukus iš ausų ir nosies. Ir jo nereikia? Bet sta-klių mankštai daryti ir stiprinti pilvo presą tikrai neatsisakysiu. Atsisakau? Na, tokiu atveju man tikriausiai rei-kia vadinamosios saunos tam tikrai kūno daliai – pilvuko ar šlaunų laši-niams tirpdyti. Nekamuoja antsvo-ris? Tokiu atveju reikėtų pasimatuo-ti kraujo spaudimą, o dabar kaip tik man yra paliktas toks matuoklis. Ne, ne ir ne. Neprireikė man nei vandens šarminimo, nei jonizavimo aparatų, nei uodų gaudiklio. Tačiau netrukus pasigirsta laidinio telefono skambutis ir malonus balselis mane pasveikina su laimėjimu – taip taip, aš laimėjau dovaną, kurią reikia atvykti atsiimti su kuo didesne grupe draugų ar arti-mųjų. Mažiausiai turėtų atvykti keturi suaugę žmonės. Koks laimėjimas, juk aš nežaidžiau jokioje loterijoje? Ir ne-privalėjau žaisti – fi rmos kompiuteris mane pasirinko atsitiktiniu būdu, o į renkamųjų sąrašą esu įrašytas reko-

mendavus kažkokiems pažįstamiems, kurie jau laimėjo prizus ir to paties linki man. Atsisakiau ir šio laimėji-mo, o kas neatsisakysite – pateksite į patalynę ar buitinę techniką plati-nančios kompanijos vakarėlį. Jo metu laikykite piniginę gilesnėse kišenėse ir patariu į renginį nenusinešti asmens dokumentų, kad silpnybės akimirką nesukluptumėte ir nepasirašytumėte išperkamosios nuomos sutarties.

Įsijungiu kompiuterį ir savo elek-troniniame pašte randu net keliolika laiškų, kuriuose man siūloma įsigyti lengvatinį kelialapį į egzotines šalis, nemokamai išbandyti valandą trun-kantį masažą, nupirkti vardinį šal-mą savo bosui, o kalakutus auginanti kompanija siūlosi į namus atvežti ką

tik paskerstą kalakutą milžiną. Nors tokių laiškų siuntėjai atsiprašo, jeigu manęs nedomina tokia informacija, tačiau laiškų nesiliauja siuntę, net kai jų paprašau palikti mane ramybėje. Iš-jungiu kompiuterį ir išsiveržiu į gatvę atsigaivinti vėjuotu rudenėliu. Tačiau čia mane už skverno nutveria juodais kostiumais apsirengę su akcentu kal-bantys du jauni amerikiečiai. Į namus sugrįžtu rankoje laikydamas mormo-nų knygą ir lapelius apie nemokamus anglų kalbos kursus – tereikia ateiti nurodytu laiku į nurodytą vietą.

Grįždamas į namus užsuku į par-duotuvę. Čia paragintas jau abe-jingai ragauju kažkokio maisto ir sriūbteliu siūlomo gėrimo. Prisipa-žinsiu, nepatiko, bet iš mandagumo pagyriau vieną ir nė nepajaučiau, kaip į mano prekių krepšelį įkrito šlykštaus skonio gėrimo butelis. Prie parduotuvės durų mano žvilgsnį pa-gavusi čigonė be žodžių pasitraukė į šalį, nes aš jau buvau pilnas infor-macijos ir abejingas ateičiai.

Pranašas Izaijas kalba apie laikų pabaigą, kai Viešpats surinks visas tautas ir iškels joms pokylį. Jis vi-siems laikams sunaikins mirtį ir nuo veidų visiems žmonėms nušluostys ašaras. Ištikimieji džiūgaus: „Šis yra mūsų Dievas! Mes juo pasitikėjome, ir jis mus išgelbėjo!“ (Iz 25, 9).

Jėzus apie būsimą dangaus kara-lystę kalba kaip apie karališkų vestu-vių pokylį, į kurį buvo pakviesti visi reikalingi žmonės. Deja, pakviestie-siems buvo svarbiau arti ir prekiauti. Kiti pasiuntinius išniekino ir nužu-dė. Tuomet buvo pakviesti žmonės iš kryžkelių, ir šie atėjo.

Kas jie, žmonės iš kryžkelių? Ne-sunku numanyti. Tai sumišę žmonės, nežinantys kelio, abejojantys, klys-tantys, darantys klaidų ir nuodėmių. Šiandien jų labai daug. Jie važiuoja į Tibetą, Indiją, ieško dvasingumo Rytų

religijose, įvairiose New Age srovėse; jie vaikščioja nuodėmės keliais, vis ban-dydami save įtikinti, kad tai normalūs ir tiesūs keliai. Dalis jų visiškai pasi-klysta, o kiti suranda ir kaip gelbėtoją priima Jėzų Kristų, juos sutikusį ko-kioje nors kryžkelėje ir prikėlusį iš nuodėmių. Šiuos žmones vadiname konvertitais ir jie atpažįstami iš evan-gelinio radikalumo. Pažinę Kristų, juo džiaugiasi, nori ištikimai sekti paskui savo Mokytoją ir net kitus paskui save traukti. Tokia žmogaus prigimtis – iš-gyvendamas daug džiaugsmo, visuo-met nori juo dalytis su kitais.

Kristaus palyginime apie dangaus karalystę žmonės iš kryžkelių yra

priešinami anksčiau pakviestiesiems ir manantiesiems, kad jie turi tiesos monopolį, žino kelią ir tiesiai juo žy-giuoja. Kristaus laikais tai buvo farizie-jai ir Rašto aiškintojai. Mūsų laikais tai gali būti pakrikštyti ir tikėjimo nepa-

metę krikščionys. Jie neišsižada kelio, kuriuo turi eiti, bet tas kelias jiems at-rodo sunkus ir vargingas. Šių žmonių gyvenime nėra džiaugsmo. Jie susi-telkia į kasdienybę, „aria ir prekiauja“, darbas, verslas ir rūpesčiai jiems už-gožia Dievą. Jie nepatiria džiaugsmo, kad yra išgelbėti ir pašaukti į Viešpa-ties vestuvių pokylį. Tikėjimas jiems nėra džiaugsmo šaltinis.

Mus gali gluminti Kristaus primi-nimas apie žmogų, neturintį vestuvių drabužio, bet pakviestą į jas. Atrody-tų, visai nelogiška. Jei žmogus netu-rėjo tinkamo drabužio, kam tuomet buvo pakviestas į pokylį? Ar tam, kad paskui būtų išvarytas? Visai ne.

Dievas kviečia mus, kad ir kokie būtume, kad ir labai dideli vargšai būtume. Ir kviečia ne tam, kad ir to-liau mus paliktų su dvasiniais skar-malais, o kad prikeltų gyventi tiesoje ir meilėje. Štai kodėl mums reikalinga

Bažnyčios bendruomenė. Joje geriau pamatome, kuo vilkime – vestuvių drabužiu ar skarmalais. Gyvendamas tarsi koks tarzanas, vienas ar blogoje draugijoje, gali pamanyti, kad tau vis-kas gerai. Tačiau šalia savęs matyda-mas daug šaunių bendrakeleivių, iš jų mokaisi ir esi verčiamas pasitempti.

Vestuvių drabužis yra Dievo malo-nė. Jis turimas, kai tarp mūsų ir Die-vo yra nenutrauktas meilės ryšys. Jį silpnina kiekviena nuodėmė, o sunki ir sąmoninga – nutraukia. Todėl tikė-jimo kelionėje labai svarbu saugoti šį drabužį, o atsitikus nelaimei jį išbal-tinti Avinėlio kraujyje. Apaštalas Jonas Apokalipsėje pasakoja apie žmones, stovinčius prie Avinėlio sosto ir vil-kinčius baltais, Avinėlio kraujyje iš-baltintais drabužiais.

Šis metas yra paženklintas liūdesiu. Aiškiai matome, kad daugeliui trūksta tikro džiaugsmo, o tuomet kyla noras jį pakeisti kuo nors kitu – alkoholiu, narkotikais, nesibaigiančiomis pramo-gomis ir kt. Iš tiesų tėra vienas užtik-rintas kelias į tikrą džiaugsmą – sau-goti savo vestuvių drabužį, t. y. gyventi meilės vienybėje su Viešpačiu.

Komentarai

Savaitės komentaras

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė (8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0082

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJEVismantas Žuklevičius 8 5) 210 0092

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Saulius Tvirbutas 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 8 sp. lan kai. Ti ra žas 28 680 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1271. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110

Brukalai tapo kasdienybe

Džiūgaukim – jis mus išgelbėjo

Kas jie, žmonės iš kryžkelių? Nesunku nu-manyti. Tai sumišę žmonės, nežinantys ke-lio, abejojantys, klystantys, darantys klaidų ir nuodėmių. Šiandien jų labai daug.

Kaip niekada anksčiau mus, paprastus pilie-čius, užgriūva lavina nevertingos informacijos, kurios negalime atsikratyti net labai panorėję.

(Užs. 693)

52011 m. spalio 15 d. • Nr. 82 (9101)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Ina Kvietkaitė

Visoje Lietuvoje vyksta nemoka-ma senos elektronikos surinkimo ekologinė ir aplinkosaugos akcija „Kartu mes galime papuošti savo miestą“. 25 miestų ir miestelių gy-ventojai, įmonės ir įstaigos gali re-gistruotis akcijos interneto svetai-nėje www.elektronikosakcija.lt, ne-mokamu telefonu 8 800 00 653 arba informacijos telefonu 118, kad iš jų namų ar biurų būtų nemokamai iš-vežta sena elektros ir elektronikos įranga. Už surinktas atliekas vie-šose miesto erdvėse bus pasodin-ta medžių.

Per pirmąsias akcijos savaites jau surinkta daugiau kaip 40 t neveikian-čios buities technikos ir elektronikos įrangos atliekų.

Ar kada susimąstėte, kiek laiko reikia, kad mūsų naudojama buitinė technika, be papildomo perdirbimo, natūraliomis sąlygomis suirtų žemė-je? Pavyzdžiui, kompiuteriui, be ku-rio beveik neįsivaizduojame nei die-nos, reikėtų net 1 700 metų. Deja, buitinė technika netarnauja žmogui tiek laiko ir ją tenka keisti kas 5–8 metus. Kartais ir dažniau. Kiekvie-nas pripažins, kad senas neveikian-

tis šaldytuvas tikrai netelpa į šiukš-lių dėžę ir juo labiau nepuošia namų interjero. Tad kur padėti seną buities techniką, IT įrangą ir kitą elektros bei elektronikos įrangą, kad ji neterštų aplinkos?

Vykstanti ekologinė ir aplinko-saugos akcija „Kartu mes galime papuošti savo miestą“ skirta būtent

tiems, kurie neabejingi aplinkosau-gos problemoms. Akcijos iniciatorės UAB „Žalvaris“ darbuotojai susisieks su visais užsiregistravusiais ir pato-giu metu nemokamai iš namų ar įs-taigų specialiu transportu išgabens elektronikos atliekas.

Praėjusios akcijos metu, kovo–ba-landžio mėnesiais, buvo surinkta 120

tonų technikos ir paso-dinta 1 200 žaliuojančių pušaičių ir eglių labiausiai nuo škvalo nukentėjusiose miško vietovėse. Daugiausia medelių – per 3 000 kv. metrų – atsodinta Dubra-vos eksperimentinėje mokomojoje miškų urėdijoje.

Itin svarbu, kad buitinių elektros ir elektroninių prietaisų atliekų tvar-kymas būtų patikėtas patikimiems ir specializuotiems perdirbėjams. Ne-pasimeskite skelbimų gausoje, ku-riuose skelbiama apie brangiai su-perkamus metalus, nes dažnai ne-legalūs perdirbėjai tik išrenka ver-

tingesnes detales, kurias priduoda į metalo laužą. Tačiau tai yra daroma neturint tinkamų elektronikai per-dirbti būtinų įrenginių, neužtikrina-mas saugus pavojingų medžiagų pa-šalinimas. Netinkamai ardant seną

buitinę techniką, į aplinką patenka kenksmingų

medžiagų. Iš vieno šaldytuvo į aplin-

ką išleisto freono kenksmingumas prilyginamas 13 tūkstančių au-tomobilio nuva-žiuotų kilometrų.

Kompiuterių monitoriai,

te lev izo-r ia i yra didžiul is švino šal-tinis, kuris itin kenks-

mingas tiek suaugusie-

siems, tiek ma-žiems vaikams. Ne-

tinkamai ardant buitinę techniką į aplinką patenka net ir vė-žio sukėlėjai – chromas, kadmis ir kiti itin kenksmingi cheminiai ele-mentai.

Visus raginame būti aktyvius ir at-sakingus – tegul panaudota technika sužaliuoja medžiais mūsų mieste!

Daugiau informacijos dėl senos elektronikos surinkimo akcijos ga-lima gauti nemokamu telefonu 8 800 00 653 ir interneto puslapyje www.elektronikosakcija.lt.

Kai senas šaldytuvas sužaliuoja medžiu

Vykstanti ekologinė ir aplinkosaugos akcija „Kartu mes galime papuošti savo miestą“ skirta būtent tiems, kurie neabejingi aplinkosaugos problemoms.

(Užs. 705)

Radviliškio rajone vykdomas eksperimentas – biokuro katili-nėje sukauptais pelenais barstomi laukai. Taip norima ūkininkams parodyti, kad pelenai yra ne tik puiki žemės rūgštingumą maži-nanti medžiaga, bet ir nebloga trą-ša. O miestą šildanti įmonė to-kiu būdu atsikratytų neturimų kur dėti pelenų.

Prieš atliekant eksperimentą Ku-biliūnų kaimo laukuose buvo atlik-ti ir lauko tyrimai. Nustatyta, kad žemės rūgštingumas leidžia į vie-ną hektarą išpilti pusantros tonos pelenų.

Radviliškio biokuro katilinė turi sukaupusi apie 200 tonų pelenų, ku-rių transportavimas ir sandėliavimas kainuoja. Juos išdalijus ūkininkams esą būtų išspręsta ir ši problema.

Be to, anot idėjos autorių, tai pigi ir ekologiška trąša, kurioje gausu kalcio, kalio ir fosforo, ji mažina ir dirvos rūgštingumą.

Kol kas pelenai išbarstyti 8 hek-tarų plote, tačiau jei eksperimen-tas pasiteisins, šilumininkai žada šių trąšų duoti visiems norintiems. Tie-sa, pirmenybė bus teikiama ūkinin-kams, tiekiantiems biokurą.

Žemdirbiai sako, kad idėja įdo-mi, bet mato ir problemų.

„Ūkininkai neturi tam tikros tech-nikos, kuri galėtų didesnį kiekį nuvež-ti ir paskleisti, nes vis dėlto reikalin-gas specialus prikabinamas tręštuvas su juostomis, kad būtų patogesnis ir patikimesnis“, – argumentuoja ūki-ninkas Aurimas Gaidžiūnas.

Pelenais sėkmingai tręšiami miškai, o kai kurios įmonės juos naudoja ir sta-tyboje, pavyzdžiui, keliams sutvirtinti.

(Užs. 608)

Vyriausybė atsižvelgė į Žemės ūkio ministerijos siekimą sudary-ti kuo palankesnes konkurencines sąlygas Lietuvos žemdirbiams ir mokėti jiems tiesiogines išmokas už prarandamas ar negaunamas pajamas dėl ES taikomų bendro-sios žemės ūkio politikos reika-lavimų.

Vyriausybė pritarė, kad už 2011-uosius metus žemdirbiams būtų mokamos tiesioginės išmokos iš nacionalinio biudžeto ir, įvertinu-si biudžeto galimybes, skyrė šiam tikslui 194 mln. litų. Išmokų mokė-jimo sąlygos suderintos su Europos Komisija, išmokas mokės Naciona-linė mokėjimo agentūra.

VL, Eltos, lrt.lt inf.

Vagišiai traukia į daržovių laukus

Suįžūlėję vagišiai masiškai traukia į daržovių augintojų lau-kus. Rudens darbuose paskendę Lietuvos ūkininkai nebeišmano, kaip kovoti su ilgapirščiais, dėl kurių patiria tūkstantinių nuos-tolių.

Rokiškio rajone 210 hektarų bul-vių auginantis Rytis Piskarskas jau šiais metais vagių padarytus nuosto-lius įvertino 5 tūkst. litų. Prieš kelias dienas ūkininkui teko iš savo bulvių lauko varyti garbaus amžiaus porą. Pensininkai vyras ir moteris atva-žiavo nuosavu automobiliu. Jie iš mašinos pasiėmė atsivežtus kastu-vus, maišus ir ėmė kasti svetimas bulves.

Tik už keliuko savo laukuose dirbęs ūkininkas nekviestų darbi-ninkų paklausė, kodėl jie šeiminin-kauja svetimame lauke. „Ar tau gaila kolūkio bulvių?“ – nustebo pagyve-nusi pora.

Pelenus ruošiasi naudoti kaip trąšą Milijonai išmokoms

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

VL archyvo nuotrauka

6 2011 m. spalio 15 d. • Nr. 82 (9101)Valstiečių laikraštis

Antradienį buvusią Ukrainos mi-nistrę pirmininkę Juliją Tymošenko teismas pasiuntė už grotų. Politi-kei skirti septyneri metai nelais-vės. Negana to, ketvirtadienį nu-teistajai iškelta nauja byla. Gresia dar 12 metų kalėjimo. Šalies opo-zicija nuogąstauja, kad po teismo nuosprendžio Ukraina praras gali-mybę įstoti į ES. Tokia griežta baus-mė privertė sunerimti JT generali-nį sekretorių bei nustebino Rusijos premjerą Vladimirą Putiną. Opo-zicinė partija „Permainų frontas“ pradėjo kampaniją prieš šalies pre-zidentą Viktorą Janukovyčių.

Kovos iki paskutinio atodūsio

Teismas nusprendė, kad J.Tymošenko viršijo įgaliojimus 2009-aisiais pasirašydama dujų sutartį su Rusija. Teisėjas Rodionas Kirejevas teigė, jog viena iš Ukrainos Oranžinės revoliucijos lyderių J.Tymošenko pa-sirašydama sutartį viršijo įgaliojimus ir siekė asmeninės naudos.

J.Tymošenko nuteisimas veikiau-siai turės didelės įtakos šalies poli-tinei ateičiai. Manoma, kad bus pa-veikti santykiai su Europos Sąjunga (ES). J. Tymošenko tvirtino, jog kal-tinimai yra politiškai motyvuoti. Pasak nuteistosios, už jai pateiktus kaltinimus atsakingas dabartinis ša-lies prezidentas V.Janukovičius – di-džiausias jos priešininkas per Oran-žinę revoliuciją, skelbia Elta.

Teismo procesą fi lmuojant ke-lioms Ukrainos televizijoms, J.Tymošenko kartu su savo dukte-

rimi ir vyru išklausė nuosprendį, nepakeldama akių nuo savo plan-šetinio kompiuterio. „Tai ne teisė-jas, o prezidentas V. Janukovyčius paskelbė nuosprendį“, – sakė J.Tymošenko.

Buvusi Ukrainos minis-trė pirmininkė žadėjo ap-ginti savo gerą vardą ir kovoti už demokratiją, praneša BBC. Anot J.Tymošenko, ji kovos už demokra-tiją Ukrainoje „iki paskutinio savo atodūsio“.

Teisėjas pareiškė, kad buvusi ša-lies ministrė pirmininkė taip pat tu-rės sumokėti 187 mln. JAV dolerių kompensaciją padengti žalai, ku-rią patyrė valstybinė dujų bendro-vė, kai 2009 m. buvo pasirašyta su-tartis su Rusija. Kompensacijos iš J.Tymošenko reikalauja Ukrainos valstybinė bendrovė „Naftogaz“.

Lėšas, kurias buvusi Ukrainos premjerė J.Tymošenko privalo iš-mokėti bendrovei „Naftogaz“, Ki-jevas planuoja skirti apmokėjimui už rusiškas dujas. Apie tai trečia-dienį žurnalistams pareiškė Ukrai-nos energetikos ir anglies pramonės ministras Jurijus Boika.

Nors 2009 m. dujų kontrak-tus formaliai pasirašė „Gazprom“ ir „Naftogaz“, prieš jų sudary-mą vykusiose derybose dalyvavo V.Putinas ir J.Tymošenko.

Gali strigti tarptautinių sutarčių pasirašymas

ES ir JAV pasmerkė J. Tymošen-ko pateiktus kaltinimus ir sukritika-vo Ukrainą dėl selektyvaus politinių oponentų persekiojimo. Toks nuos-prendis nustebino ir Rusijos prem-jerą V.Putiną.

ES persvarstys savo politiką Ukrainos atžvilgiu, įskaitant ir Aso-ciacijos sutarties pasirašymą, Briu-selyje pareiškė ES užsienio reikalų ministrės Ketrin Ešton atstovė. Ji pa-brėžė, kad „ES yra labai nusivylusi“.

Anot ES, J.Tymošenko procesas neatitiko tarptautinių standartų. „ES ragina Ukrainos žinybas garantuo-ti teisingą ir skaidrų procesą, jei bus pateikta apeliacija“, – kalbėjo atsto-vė. Dabar gresia „rimti padariniai“ dvišaliams santykiams, įspėjo ji, tu-rėdama omenyje Asociacijos sutartį, kurią planuota pasirašyta iki metų pabaigos.

Pati J.Tymošenko yra prašiusi partnerių iš ES nenutraukti derybų dėl asociacijos. Ketvirtadienį K.Ešton pranešė, kad ES tęs derybas dėl aso-ciacijos ir laisvosios prekybos zonos su Ukraina, bet pasirašys dokumentą tik tada, kai bus įsitikinusi, kad Kije-vas laikosi jame nurodytų vertybių.

Europos Parlamento (EP) pirmi-ninkas Ježis Buzekas labai apgailestavo dėl nuosprendžio J.Tymošenko, kuris, jo nuomone, yra politiškai motyvuotas. Suabejojęs Ukrainos teismų nepriklau-somumu ir teisinės valstybės padėtimi šioje šalyje, J.Buzekas pridūrė, kad to-kie veiksmai gali tapti kliūtimi šiemet pasirašyti Partnerystės ir bendradar-biavimo susitarimą su Ukraina.

Didžiausia EP frakcija parei-kalavo išlaisvinti įkalintą buvu-sią Ukrainos ministrę pirmininkę. „J.Tymošenko turi būti išteisinta, paleista į laisvę ir naudotis visomis

politinėmis ir civilinėmis teisėmis, – sakė EP narys Jacekas Sariušas-Vols-kis. – Jei verdiktas nebus panaikintas, tai turės rimtų padarinių Ukrainos bendradarbiavimui su ES.“

Pasak V.Putino, J.Tymošenko ne-pasirašinėjo dujų sutarčių, dėl kurių su-darymo ji buvo apkaltinta. Premjeras teigė, kad kontraktai buvo pasirašomi laikantis Rusijos ir Ukrainos įstatymų. Apibūdindamas buvusią Ukrainos vy-riausybės vadovę, V.Putinas pabrėžė, kad ji jam „nei draugė, nei giminaitė“. „Maža to, ji veikiau politinė varžovė, nes politikoje visada buvo orientuota į Vakarus“, – Rusijos žiniasklaidai sakė šalies premjeras.

Lietuvos premjeras tiki nuosprendžio pakeitimu

ES ir JAV J.Tymošenko bylą lai-ko politiškai motyvuota, o Maskva pareiškė, kad byla turi „aiškią antiru-sišką potekstę“. Agentūra „RIA No-vosti“ pranešė Ukrainos preziden-to V.Janukovyčiaus poziciją. Šalies vadovas pripažįsta, kad nuosprendis buvusiai premjerei J.Tymošenko ap-sunkins šalies integraciją į Europos struktūras.

„Tai, be abejonės, yra nemalonus atvejis, kuris apsunkins Ukrainos in-tegraciją“, – pareiškė V.Janukovyčius. Kartu jis pridūrė, kad nuosprendis dar nėra galutinis. „Laukia apeliaci-nis procesas“, – kalbėjo šalies vado-vas. Apeliacinio teismo sprendimas, anot jo, turės didelę reikšmę.

Buvusios Ukrainos premjerės advokatai trečiadienį gavo nuospren-

džio tekstą ir pradėjo rengtis apeliaci-jai, pranešė agentūra „RIA Novosti“.

Pasak advokato Jurijaus Suchovo, teismo nuosprendis surašytas 51 pus-lapyje ir, remiantis šalies įstatymais, gali būti apskųstas per 15 dienų. Apeliacinis teismas savo verdiktą turi paskelbti per tris mėnesius nuo apeliacijos gavimo.

„Žinių radijui“ Lietuvos premje-ras Andrius Kubilius sakė tikįs, kad aukščiausi šalies pareigūnai, teisėsau-gos institucijos padarys viską, kad būtų pakeistas prieštaringai vertina-mas nuosprendis buvusiai Ukrainos premjerei. A.Kubilius nenorėtų, kad dėl tokių dalykų strigtų Ukrainos ir ES suartėjimo procesas.

„Manau, kad tai yra nemaža Ukrainos vadovybės klaida. Jie tai su-voks, nes tarptautinės bendruomenės nuomonė pakankamai aiškiai buvo išsakyta. Ir tikrai nesinorėtų matyti, kad dėl tokių klaidų strigtų Ukrainos ir ES suartėjimo procesas, pradėtas Rytų kaimynystės formate“, – kalbėjo Lietuvos Ministras Pirmininkas.

Kalėjimas namais gali tapti net 19 metų

Ketvirtadienio vakarą Ukrainos sau-gumo pareigūnas paskelbė, kad iškel-ta nauja byla prieš buvusią Ukrainos ministrę pirmininkę, kurioje ji kalti-nama bandymu 1990 m. perleisti savo kompanijos 405 mln. dolerių skolą Ukrainos biudžetui. Jeigu bus įrody-ta J.Tymošenko kaltė naujoje byloje, jai gresia dar 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Iš viso kaltinamoji už grotų tu-rės praleisti beveik du dešimtmečius.

Tačiau atsiranda vilčių, kad kal-tinamoji vis dėlto bus išteisinta. Ketvirtadienį sušvelnėjo preziden-to pozicija, skelbianti, kad įstaty-mas, kuriuo remiasi nuosprendis J.Tymošenko, yra pasenęs. Jis teigė remiąs įstatymo pataisą, kuri gali būti priimta dar prieš prasidedant apeliaciniam procesui.

Nepriklausomi užsienio stebėtojai Ukrainoje pasakojo, kad pakeitus mi-nėtą įstatymą J.Tymošenko gali būti amnestuota. Parlamentas dėl įstatymo balsuos kitą antradienį.

O Ukrainos politikas ir bokso žvaigždė Vitalijus Kličko paragino žmones protestuoti. Televizijos sto-čiai „5-asis kanalas“, opozicinės par-tijos „Udar“ pirmininkas sakė, kad reikia priešintis demokratijos nai-kinimui šalyje. „Jei opozicionieriai vienas po kito atsidurs kalėjime, tai bus žingsnis į autoritarizmą ir dikta-tūrą“, – televizijai sakė V.Kličko.

Žmogaus teisių organizacija „Am-nesty International“ (AI) pareikalavo paleisti J.Tymošenko. „Teismas Kijeve inscenizavo parodomąjį politinį pro-cesą prieš opozicijos lyderę“, – sakė AI atstovas Džonas Dalhuisenas.

„Sakykite „ne“ prezidentui“, – taip Ukrainos opozicijos partijos „Permai-

nų frontas“ lyderis Arsenijus Jaceniu-kas pradėjo ilgalaikę kampaniją, pava-dintą „Ukraina be Janukovyčiaus“.

Jei buvusi Ukrainos ministrė pir-mininkė atsidurtų už grotų, pasibai-gus bausmės laikui, ji trejus metus negalės užimti valstybinių postų.

Parengta pagal Eltos, „Panora-mos“, „5–ojo kanalo“, RIA Novosti,

BBC, CNN informaciją

Pasaulis

(Užs. 693)

Po griežto teismo nuosprendžio Po griežto teismo nuosprendžio J.Tymošenko iškelta nauja bylaJ.Tymošenko iškelta nauja byla

„Jei opozicionieriai vienas po kito atsidurs kalėji-me, tai bus žingsnis į autoritarizmą ir diktatūrą“, – sakė Ukrainos politikas ir bokso žvaigždė V.Kličko.

Ukrainos premjeras Nikolajus Azarovas pa-reiškė, kad dujų sutar-tys su Rusija bus per-žiūrėtos iki spalio 27 d. Pasak jo, „bus nustaty-ta sąžininga kaina už dujas“. Ukrainos ener-getikos ministerija pa-reiškė, kad dabartinę sutartį būtina peržiū-rėti, nes ji „pasirašyta pažeidžiant Ukrainos įstatymus“, rašo lai-kraštis „Komersant“. O Maskva įžvelgė procese „akivaizdžią antirusišką potekstę“ ir įspėjo, kad neperžiūrės sutarties dėl dujų, atseit Kijevas seniai ir nesėkmingai siekia, kad Rusija su-mažintų dujų kainą.

Buvusi Ukrainos ministrė pirmininkė nelaisvėje gali praleisti beveik 20 metų.

Ukrainos politikas ir bokso žvaigždė Vitalijus Kličko su kitomis opozicinė-mis partijomis ragina žmones protestuoti. EPA-Eltos nuotraukos

Gąsdina pamirštos infekcinės ligos

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Atsigaunanti majų žemės širdis

19 p.

Sodyba

Nebebijanti atsiduoti gyvenimuiElegancija šiai sodraus bal-so mėlynakei šatenei atrodo įgimta, tarsi ji būtų gimusi Paryžiuje. Tačiau Daiva Ta-mošiūnaitė gimė Videikiuose, Žemaitijoje, kalba tiesiai, atvi-rai, tarsi neturėtų, ko slėpti. Na, nebent žemaitės stip-rybę, prasiveržiančią reikia-moje vietoje reikiamu laiku. Atlaikiusi daug įvairių išban-dymų šiuo metu ji lyg niekur nieko šoka televizijos projek-te. Ir tvirtina, kad šis išbandy-mas jai pats smagiausias.

Rūta Klišytė

Nesuklysime mažai kam pažįstamą ir turistų retai lankomą Gvatemalą pavadinę majų žemės širdimi.

Rūta Klišytė

SveikataKai suriečia skrandžio skausmai

23 p.23 p.

7 p.

Susirgus skrandžio ligo-mis tenka griebtis netik vaistų, bet ir keisti gy-venimo būdą.

Daiva Šalc

Medikai ne visadasugeba suvaldytiįsisiautėjusias ligas.

Almutė Blaževičiūtė

Kaip saulė padeda taupyti pinigus

7 p.

Brangstant įprastam kurui ir vis labiau kylant šildymo kainoms, dažnas susimąsto, ar neverta namo stogo papuošti saulės kolektoriumi.

Nijolė Baronienė

Prieskonių kolekcija tapo iššūkiu nusistovėjusiai madaiTrakų rajone prie Gilušio ežero įsikūrusi kaimo turizmo sodyba „Riterio krantas“ dėmesį patraukia originaliai tvarkoma aplinka. Ant kalvelės pasitinka saulės laikrodis, o kitoje namo pusėje veši prieskoninių augalų kolekcija.

Vijolė Aguonaitė