Ūkininkų žinios

• Sakoma, kad pagal pelnin-gumą pieno verslas yra antras po naftos, todėl pieno tyrėjams tenka nelengva užduotis – išvilkti apgavikus į dienos šviesą.

• Nuo jaunystėje gimusios svajonės iki jos įgyvendinimo – ilgas kelias. Tačiau jei juo nuo-sekliai einama, vėliau yra kuo pasidžiaugti.

Moters pasaulis

• Didžiausios metų šventės ne tik sukuria ypatingą atmosferą aplink mus, bet ir ištuština mūsų pinigines.

• Laikotarpis prieš didžiąsias metų šventes vaikų dienos centro steigėjai ir jos globotiniams yra vienas darbingiausių ir džiaugs-mingiausių.

2011 m. gruodžio 14 d., trečiadienis • Nr. 99 (9118) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šiandien VL su priedais:

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Apie tai – 18 p.

Daugiau nei 20 tūkst. vaikų, nesulaukiančių alimentų iš neatsakingų tėvų, gali negauti išmokų ir iš Vaikų išlaikymo fondo. Raimundo Šuikos nuotrauka

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Šalyje daugiausia triušių au-ginama mėsai ir tik nedaugelis laiko kailinius ilgaausius. Kailinių triušių augintojams vietos rinka

nepalanki, todėl jie ėmėsi alter-natyvaus verslo.

Svarbiausia, kad Lietuvos ne-aplenktų tikros žiemos, kurios kailinių triušių augintojams už-tikrina pajamas.

Triušininkystės verslą išgelbėtų šalčiai

Apie tai – 4 p.

Ministras rausiasi vaikų kišenėseLatvijos vaikų išlaikymo fondas iš 90 proc. neatsakingų tėvų išieško alimentus. Lietuvoje šio fondo išlaikymas kainuoja apie 1,2 mln. Lt, o darbo efektyvumas nesiekia nė 1 proc.

Prognozuoti orus vis sunkiau

Praėjusią savaitę galų gale sulaukėme pirmo sniego, tačiau, pasak sinoptikų, šaltesnių orų, kai susidaro pastovi sniego danga, galime sulaukti tik kitais metais.

Sunkmetis ir žmonių noras valgyti sveiką maistą skatina triušininkystės verslą, o šaltos žiemos įkvepia kailinių triušių augintojus.

Privatiems pensijų fondams gresia badas

Parlamentarai siūlo įšaldyti socialinio draudimo įmokas į an-tros pakopos pensijų fondus. Val-dantiesiems toks sprendimas leis-tų atkurti sumažintas pensijas.

Nukelta į 3 p. Mūsų šalyje triušių kailiai kol kas nevertinami. Martyno Vidzbelio nuotrauka

2 2011 m. gruodžio 14 d. • Nr. 99 (9118)Valstiečių laikraštisAktualijos

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Užsimojusi 4 proc. sumažinti valstybės išlaidas, Andriaus Kubi-liaus Vyriausybė nusitaikė į ma-žiausiai apgintą visuomenės dalį – vaikus. Daugiau nei 20 tūkst. vaikų, kuriems alimentų nemoka tūkstan-čiai neatsakingų tėvų, nuo 2012 m. gali nebegauti išmokų iš Vaikų iš-laikymo fondo.

Išmokėjo 118 milijonų litų

Socialinės apsaugos ir darbo mi-nistrui Donatui Jankauskui pasiūlius, Vyriausybė užsimojo nuo 2012 m. sausio 1 d. nutraukti visų išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo (VIF) mokė-jimą. Todėl daugiau nei 20 tūkst. vai-kų, nesulaukiančių alimentų iš neat-sakingų tėvų, negaus ir tos paramos, kurią jiems iki šiol per VIF mokėjo valstybė.

Šiuo metu galiojantis Vaikų išlai-kymo fondo įstatymas numato, kad iš VIF yra mokamos išmokos vienam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu gyvena vaikas.

Išmokos mokamos ir tais atvejais, kai vaikas negauna teismo patvirtin-to vaikų išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį nusta-tytos išmokos. Maksimali išmoka iš VIF vienam vaikui iki šiol siekė 195 litus per mėnesį.

Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterijos (SADM) atstovai pabrėžia, kad sprendimas nutraukti išmokų iš VIF mokėjimą leistų valstybei sutau-pyti apie 44 mln. Lt. VIF administra-cija nuo kitų metų rūpintųsi tik lėšų išieškojimu iš skolininkų.

„Tokie pakeitimai rengiami, atsi-žvelgiant į ekonomikos sunkmetį ir valstybės biudžeto lėšų trūkumą“, – teigia SADM specialistai.

Nuo 2008 m. sausio 1 d., kai šis fondas pradėjo veiklą, vaikams buvo išmokėta apie 118 mln. Lt.

Fonde dirba dykaduoniai

Ministro D.Jankausko siūlymas papiktino daugumą Seimo narių, ku-rie tikina nepritarsiantys sprendimui nutraukti išmokų mokėjimą iš VIF.

Parlamentarė Agnė Zuokienė tei-gė, kad SADM vadovo siūlymas yra visiškai neatsakingas.

„Šis fondas man užstrigo jau prieš metus, nes jo vadovų nesugebėjimas išieškoti iš neatsakingų tėvų skolas, švelniai tariant, bado akis, todėl rei-kėtų ne išmokų mokėjimą nutraukti, o pakeisti fondo vadovus“, – kalbėjo A.Zuokienė.

Iki šiol VIF sugebėjo išieškoti tik 0,65 proc. lėšų (apie 800 tūkst. Lt) iš 118 mln. Lt skolos. Išmokėdama vai-kams pinigus, valstybė juos paskoli-na alimentų nemokantiems tėvams (su 5 proc. metinėmis palūkanomis).

„Todėl užuot efektyvinęs fondo veiklą, socialinės apsaugos ir darbo ministras jį siūlo faktiškai likviduo-ti“, – teigė A.Zuokienė.

Fondo administracijoje dirba iš viso 19 asmenų, o jų išlaikymas biudže-tui kasmet kainuoja apie 1,2 mln. Lt. Akivaizdu, kad išlaidos VIF išlaiky-mui didesnės nei valdininkų darbo efektyvumas.

Alimentų negauna 130 tūkstančių vaikų

SADM siūlymas Vyriausybei šo-kiravo kai kurias visuomenines or-ganizacija.

„Sureagavome labai neigiamai, – sakė Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rita Baltaduony-tė-Leonienė. – Juk valstybė, prisiėmu-si garantijas išieškoti alimentus iš ne-

atsakingų tėvų, šiuo atveju irgi tiesiog nori nusikratyti tos atsakomybės.“

R.Baltaduonytė-Leonienė svars-to, kad priimti nepalankų mamoms sprendimą valdžios institucijas, ma-tyt, verčia jų bejėgiškumas.

„Galbūt teisės aktai neleidžia įgy-vendinti duotų pažadų ir tie įstatymai tiesiog neatitinka gyvenimo realijų“, – svarstė Nacionalinio aktyvių mamų

sambūrio atstovė R.Baltaduonytė-Leonienė. Pašnekovės teigimu, šiuo atveju kalbama ne tik apie tuos 25 tūkst. vaikų, gaunančių išmokas iš VIF, nes į šio fondo lėšas pretenduo-ja tik tie vaikai, kurių šeimose paja-mos vienam šeimos nariui neviršija 525 Lt.

„Tačiau yra gerokai daugiau vai-kų, kurie net nepretenduoja į fondo pinigus, nes mamos uždirba daugiau nei įtvirtinta įstatymuose“, – sakė R.Baltaduonytė-Leonienė.

Neofi cialiais skaičiavimais, tokių vaikų Lietuvoje yra apie 84 tūkst., vadinasi, bendras vaikų skaičius, ku-riems neatsakingi tėvai neskiria jokio išlaikymo, siekia apie 130 tūkst.

Nuo komentarų susilaiko

Socialinės apsaugos ir darbo mi-nistras D.Jankauskas nekomentuoja

savo siūlymo, o ministro atstovai at-siuntė tik trumpą paaiškinimą.

„Atkreipiame dėmesį, kad Seime šią savaitę klausimas (dėl VIF) nėra svarstomas, – teigė SADM atstovė Liubovė Zaiceva. – Šiuo metu net ne-aišku, ar šį klausimą svarstys Seimas, todėl susilaikome nuo platesnių ko-mentarų. Tai yra visuomenei jautrus klausimas, nenorėtume eskaluoti pro-jekto lygmenyje.“

VIF steigimą 2007 m. inicijavusi Seimo narė Rima Baškienė „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad D.Jankauskui, kaip SADM vadovui, apskritai buvo šventvagiška ieškoti pinigų vaikų ki-šenėje.

„Suprantu, kad reikia taupyti, bet reikia pasirinkti kieno sąskaita“, – sakė R.Baškienė.

Alimentų išieškojimas pagerėtų, jei Lietuvoje būtų įtvirtinta prievolė teikti pažymas notarams apie įsipa-reigojimų vykdymą vaikams, kai per-kamas arba parduodamas nekilnoja-masis turtas, automobilis.

„Tokia nuostata seniai įtvirtin-ta Latvijoje, todėl ten ir alimentų išieškojimas valstybės naudai sie-kia 90 proc.“, – sakė parlamentarė A.Zuokienė.

Pasak jos, galima būtų pasiremti ir kitų šalių patirtimi. Estijoje viešai in-ternete skelbiami įsipareigojimų vai-kams nevykdantys tėvai.

„Ten nurodoma ne tik vardas ir pavardė, bet net ir asmens kodas, o pas mus kažkodėl galvojama labiau apie duomenų apsaugą nei apie vai-kus“, – kalbėjo A.Zuokienė.

Ministro veidmainiavimas

Nors VIF administracija ir SADM „Valstiečių laikraščiui“ ne-pateikė informacijos apie minė-to fondo veiklos efektyvumą, ofi -cialūs skaičiai, pateikti kitoms institucijoms, rodo, jog nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rug-sėjo 30 d. VIF gavo daugiau kaip 34 tūkst. prašymų gauti išmokas.

Kasmet iš fondo lėšų išmokos ski-riamos 22–25 tūkst. vaikų.

Dar šią vasarą D.Jankausko pasira-šytame rašte teigta, kad SADM ren-gia Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pakeitimo projektą, kuriame būtų iš-

plėstos galimybės VIF sparčiau išieš-koti lėšas iš skolininkų.

„Išieškojimas galimas ne tik krei-piantis į antstolius, bet ir kitais bū-dais, suteikiančiais teisę apriboti sko-lininko teises naudotis tam tikromis paslaugomis“, – rožinius planus piešė D.Jankauskas.

Tuomet ministras pabrėžė, kad reikia įtvirtinti ir valstybės skolininko statusą bei pradėti tvarkyti skolinin-kų registrą. Tačiau, kaip žinia, SADM vadovas pasuko lengvesniu keliu – pa-siūlė visiškai nutraukti išmokų mokė-jimą iš VIF ir dar mokėti algas krūvai dykaduonių.

Vengimas mokėti alimentus pri-skiriamas nesunkiems tyčiniams nu-sikaltimams. Pagal Baudžiamojo ko-dekso 164-ą straipsnį („Vengimas išlaikyti vaiką“) Nacionalinės teismų administracijos vien per 2010 m. nag-rinėjo 196 bylas, iš kurių baigė 162.

Alimentų išieškojimas pagerėtų, jei Lietuvoje būtų įtvirtinta prievolė teikti pažymas notarams apie įsipareigojimų vykdymą vaikams, kai perkamas arba parduodamas nekilnojamasis turtas, automobilis.

Reikia griežtinti atsakomybęJulius Veselka, Seimo narys

Kas pagamino vaiką (išskyrus tuos vai-kus, kurie atsirado iš nekalto prasidė-jimo), tas ir turi rūpintis vaiku. Tai pir-miausia tėvas ir motina. Tik tuo atveju, jei nėra tėvo ir motinos, vaiku privalo pasirūpinti valstybė. Priešingu atveju mes grįšime į socializmą, kur valstybė rūpinosi viskuo. O ką reiškia valstybė? Tai reiškia, kad kiekvienas normalus tė-vas, besirūpinantis savo vaiku, privalo dar ir kito tėvo vaikui mokėti pinigus. Ar tai normalu? Esu už tai, kad būtų su-griežtinta ir tėvų, ir motinų atsakomy-bė. Motina irgi turi galvoti, ką daro.

Pritaria ne visiJurgis Razma, Seimo narys

D.Jankausko siūlymą visiškai nutrauk-ti išmokų mokėjimą iš Vaikų išlaikymo fondo vertinu labai neigiamai. Kai ši ži-nia pasiekė TS-LKD frakciją Seime, pasi-girdo daug nepritariančių balsų. Seime ministro iniciatyvai nepritariama. Turime vilčių, kad mokestiniai siūlymai dėl pra-bangos dalykų apmokestinimo nusvers siūlymus atimti pinigus iš mažiausių ša-lies piliečių. Savo ruožtu fondas privalo kur kas efektyviau išieškoti pinigus iš ali-mentus nemokančių tėvų. Mėginsime aiškintis su VIF administracija, antsto-liais ir Teisingumo ministerijos atstovais, kodėl stringa alimentų išieškojimas. O siūlymus įvesti papildomas prievoles tė-vams visapusiškai palaikyčiau.

Pilnatis.Saulė teka 8.33, leidžiasi 15.52.

RytojŠiandien

Šiąnakt daugelyje rajonų numatomi krituliai, daugiausia lietus. Dieną negausūs kritu-liai gali iškristi daugiausia pajūryje. Toliau pūs gūsingas pietų, pietvakarių vėjas. Oro tem-peratūra naktį nukris iki 0–5 laipsnių šilumos (vietomis galimas plikledis), dieną pakils iki 2–7 laipsnių šilumos. Ketvirtadienį vyraus daugiausia debesuoti, vietomis su negausiais krituliais orai. Naktį ir rytą kai kur tvyros rūkas. Žemiausia oro temperatūra naktį bus 0–5, aukščiausia dieną 2–7 laipsniai šilumos. Penktadienio naktį rytiniuose rajonuose pasnigs. Žemiausia oro temperatūra naktį svyruos apie 0, kai kur susidarys plikledis. Dieną laukia-ma 0–5 laipsnių šilumos.

PorytDieną: +2 +7o

Naktį: 0 +5o

Dieną: +2 +7o Dieną: 0 +5o

Naktį: ~0oNaktį: 0 +5o

orai.lt, VL inf.(Užs. 608)

Ministras rausiasi vaikų kišenėse

Vaikų, kuriems neatsakingi tėvai neskiria jokio išlaikymo, yra apie 130 tūkst.Martyno Vidzbelio nuotrauka

D.Jankauskas pasuko lengvesniu keliu – pasiūlė visiškai nutraukti iš-mokų mokėjimą iš VIF.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

32011 m. gruodžio 14 d. • Nr. 99 (9118)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Tapo dizaineriais ir siuvėjais

Vieni pirmųjų šalyje veislinę triu-šininkystę plėtoti pradėję Panevėžio rajono ūkininkai Rita ir Eduardas Kubiliai dabar save gali vadinti dar ir dizaineriais bei siuvėjais.

Kam išmesti gražius triušių kai-liukus, jei iš jų galima pasiūti kepurę, pirštines ar kailinukus? Tokiam su-manymui triušių augintojai ryžosi po ilgų ieškojimų, kur geriau panaudoti triušių kailius.

Tūkstančius triušių auginusiems ūkininkams rūpėjo parduoti ne tik triušieną, bet ir kailiukus. Išaugin-tų gyvūnėlių kailių panevėžiečiai yra pardavę į Rusiją, Ispaniją. Keliasde-šimt kailiukų buvo patekę į Kopen-hagoje vykstantį tarptautinį kailių aukcioną.

Toks kailiukų pardavimas neten-kino ūkininkų. Jie ryžosi imtis pa-pildomo verslo ir prie triušių fermos įsirengė siuvyklą.

Kažkada dailininko teptuką laikęs E.Kubilius pradėjo modeliuoti ir siūti kailinius gaminius. Į šį darbą įsitrau-kė ir jo žmona Rita. Šeimos verslas paskatino iš užsienio namo grįžti ir dukrą Kristiną.

„Štai pirmoji mano pasiūta kepurė, kurią bet kokiu oru nešioju jau penktą žiemą. Jei sušlampa ar apsivelia, nu-purtau, ir vėl kaip nauja“, – rodė kai-linę kepurę E.Kubilius.

Kailinė kepurė – populiariausias gaminys, kurį tenka siūti Kubilių šei-mai. Tokią kepurę galima išsirinkti iš jau pasiūtų arba užsisakyti indivi-dualiai.

„Dabar baigiu siūti moteriškus kailinukus. Dar du ar trys tokie už-

sakymai laukia. Moterys paprašo ir kailinių rankinių, šalikų, pelerinų“, – pasakojo kailių siuvėjo amato išmokęs triušių augintojas.

Šaltis grąžino prie kailių

„Kailinė triušininkystė priklau-so nuo žiemos. Jei bus šalta, triušių kailių paklausa augs. Kai šilta, kai-lių niekam nereikia“, – teigė Kailinių žvėrelių ir triušių augintojų drau-gijos pirmininkas, Lietuvos sveika-tos mokslų universiteto Veterina-rijos akademijos docentas Artūras Stimbirys.

Veislinę triušių bandą laikantis A.Stimbirys susitelkęs į veislinin-kystę ir daugiausia ilgaausių parduo-da veislei. Anot Kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos pirminin-ko, veislinių triušių paklausa auga.

Reksų veislės kailinių triušių au-gintojas pastebėjo, kad dvi pastarosios šaltos žiemos kiek atgaivino ir kailinę triušininkystę.

„Rinkoje matyti gerų ženklų. Žmonės perka kailiukus ir siuvasi kepures, kailinius“, – teigė veislinės triušių bandos savininkas.

Anot A.Stimbirio, triušių auginto-jų entuziastų pastangomis šalyje pa-siektas gana aukštas triušių veislinin-kystės lygis, todėl galima pagaminti ir geros produkcijos.

Kokybiškus triušių kailiukus galima būtų vežti į Kopenhagos tarptautinius kailių aukcionus, kur jie brangiai kai-nuoja, tačiau reikėtų didesnių jų kie-kių. Panaudoti galima būtų ir mėsai auginamų triušių kailiukus, tačiau ir jie mažai ką domina. O jei kas ir pasisiūlo supirkti, tai už labai menką kainą.

„Kartą skambino žmogus į mūsų draugiją ir pasiūlė 1 Lt už kailiuką. Toks pasiūlymas augintojų nesugun-

dė. Jiems naudingiau kailiukus utili-zuoti“, – aiškino A.Stimbirys.

Siūlo mokytis iš vokiečių

Veislinės triušių bandos savinin-kas Aloyzas Mitrikevičius apgailes-tavo, kad mūsų šalyje triušių kailiai nevertinami.

Anot veislinių triušių augintojo, mums reikėtų pasimokyti iš vakarie-čių, kurie neapsieina be natūralių ga-minių. Todėl jų ūkininkai ir nemėto triušių kailiukų.

„Dažnai būnu pas Vokietijos triu-šių augintojus. Nors kailių kainos ir ten nėra didelės, augintojai jų neiš-meta. Iš jų gaminami įvairūs kailiniai gaminiai. Ištisus metus parduotuvėse būna kailinių kepurių, pirštinių, įvai-

rių aksesuarų. Jie vertina natūralų ne-dažytą gaminį, o pas mus galima pa-

matyti violetinių ir kitokių spalvų kailių. Gal tai ir sumenkino

natūralių kailių vertę“, – samprotavo triušių veislyno savininkas.

A.Mitrikevičius prisiminė, kad prieš kiek laiko, kai vado-

vavo Kailinių žvėre-lių ir triušių augintojų

draugijai, vienai žinomai kailių verslo atstovei siūlė ben-

dradarbiauti su Lietuvos triušių au-gintojais. Tačiau ši atsakė, kad pa-prasčiau kailių atsivežti iš Ispanijos, nudažyti ir siūlyti rinkai.

„Mes sekame vakariečius, tad gal ir pas mus atgims natūralūs gaminiai“, – vylėsi triušių augintojas.

Vienas kailinis atstoja penkis mėsinius

Pasak A.Mitrikevičiaus, triuši-ninkystė Lietuvoje išgyvena pakili-mą. Triušių augintojas pabrėžė, kad ne tik ekonominis sunkmetis, bet ir žmonių noras sveikai maitintis pa-skatino auginti ilgaausius.

Kailinę triušininkystę pasirinkęs E.Kubilius nelinkęs blaškytis. „Dabar vienas kailinis triušis atstoja anksčiau mėsai augintus keturis ar penkis ilgaau-sius. Mažiau jų išauginame, o pajamos panašios“, – teigė triušių augintojas.

Ūkininkas parduoda ir kailinių triušių mėsą, kuri, anot jo, labai ko-kybiška. „Mėsiniai triušiai auginami 3 mėnesius, o kailiniai – iki 8 mėnesių. Pastarųjų auginimas ne toks intensy-vus, jie šeriami natūraliais pašarais – grūdais, šienu, žolyte, daržovėmis. Tokios triušienos ir skonis kitoks. Be to, taip šeriant sumažėja ir ligų rizika. Taigi mums naudingiau auginti kaili-nius triušius“, – aiškino E.Kubilius.

Anksčiau triušių fermoje buvo lai-koma apie 200 patelių, dabar liko per-pus mažiau.

Ūkininkas augina 20 spalvų reksus, įvairių spalvų satinus, ugninius triu-šius. Tokia veislių gausa leidžia de-rinti įvairių spalvų bei atspalvių kai-liukus ir suteikia didesnį pasirinkimą užsakovams.

„Štai kepurei pasiūti reikia 2 ar 3 kailiukų, kailinukams iki kelių – 18 ar 20, o ilgesniems su gobtuvu – 24 kailiukų. Kailinius siuvame tik pagal užsakymą, nes kiekvieno užsakovo pageidavimai individualūs, be to, rei-kia sukomplektuoti reikiamos spalvos ar atspalvio kailiukus. Mažesnius ga-minius sukomplektuoti galima grei-čiau“, – aiškino E.Kubilius.

Be triušienos ir kailinių gaminių, triušių augintojai gamina dar vieną produktą – triušių taukų tepalus su įvairiomis vaistažolėmis.

Kailiai galėtų konkuruoti aukcionuoseDr. Daiva Ribikauskienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto mokslo darbuotoja

Gali būti panaudojami tiek mėsinių, tiek kailinių triušių kailiai. Tačiau pastarųjų kailiukas išskirtinis – aksominis. Lietuvo-je kailinė triušininkystė nepopuliari, nes augintojai susiduria su kailių išdirbimo ir pardavimo problemomis. Štai Ispanijos, Italijos, Čekijos, kuriose išplėtota triuši-ninkystė, augintojai sėkmingai dalyvau-ja kailių aukcionuose ir parduoda tūks-tančius triušių kailiukų. Tokiuose aukcio-nuose galėtų dalyvauti ir lietuviai, jei jie gebėtų paruošti didelius kiekius kokybiš-kų kailiukų. Anksčiau buvo kilusi mintis susitelkti ir sukaupti reikiamus kiekius, tačiau tai nepavyko. Triušių augintojai neišaugina tiek kailinių triušių, kad ga-lėtų sudominti verslininkus. Vienas ki-tas augintojas yra dalyvavęs tarptauti-niuose kailių aukcionuose ir pastebėjęs, kad Lietuvos triušių kailiukai yra geros kokybės, todėl gali konkuruoti. Tačiau pirkėjams reikia daug kailiukų.

(Užs. 818)

Kailinę triušininkystę pasirinkęs Eduardas Kubilius nelinkęs blaškytis. Vidos Tavorienės nuotraukos

Atkelta iš 1 p.

(Užs. 819)

Triušininkystės verslą išgelbėtų šalčiai

4 2011 m. gruodžio 14 d. • Nr. 99 (9118)Valstiečių laikraštis

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Privačių pensijų fondų atstovai įsitikinę, kad pervedimų į dirban-čiųjų kaupiamąsias sąskaitas su-stabdymas gali sužlugdyti pensijų kaupimo sistemą ir pažeisti dau-giau nei milijono būsimųjų pen-sininkų interesus. Valdantiesiems toks sprendimas leistų atkurti per krizę sumažintas pensijas.

Nori reformuoti pensijų kaupimo sistemą

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė siūlymui nuo 2 iki 0 proc. sumažinti pervedimus į priva-čius pensijų fondus.

Jei toks siūlymas įsigaliotų, kitų metų „Sodros“ biudžete liktų apie 360 mln. Lt, kuriuos numatyta pervesti antros pakopos pensijų fondams.

„Šių lėšų su kaupu užtektų atkur-ti sumažintas pensijas dabartiniams pensininkams“, – „Valstiečių laikraš-čiui“ sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Riman-tas Dagys.

Pervedimus į privačius pensijų fondus norima sustabdyti laikinai – tik 2012 m.

Įmokos į pensijų fondus jau buvo mažintos nuo 5,5 iki 3 proc. 2009 m. pradžioje, o po pusmečio – iki 2 proc.

„Apskritai Seime turėsime apsi-spręsti dėl pensijų kaupimo sistemos, nes jos perspektyvos gana miglotos. Tokias išvadas mums pateikė inves-ticinių fondų veiklą kontroliuojančios institucijos. Investicinė veikla dabar itin rizikinga. Reikia labai pasverti, kaip toliau vystyti šią sistemą“, – pa-reiškė R.Dagys.

Pasak parlamentinio komiteto va-dovo, nuo 2004 m., kai įsigaliojo nau-

ja pensijų kaupimo sistema, „Sodros“ pensijos augo nepalyginamai daugiau nei kaupiamuosiuose fonduose esan-ti dalis.

Supriešina kartas

„Tokie sprendimai sugriaus 2003 m. pradėtą pensijų reformą ir supriešins socialines grupes – dabartinius pensi-ninkus ir dirbančiuosius, kaupiančius lėšas savo būsimai pensijai“, – nea-bejoja Lietuvos investicijų ir pensijų fondo asociacijos prezidentas Šarū-nas Ruzgys.

Anot Lietuvos investicijų ir pensi-jų fondo asociacijos vadovo, Vyriausy-bė jau ketvirtą kartą apgauna daugiau nei milijoną dirbančiųjų, kurie pensijų fonduose kaupia lėšas senatvei.

„Vyriausybė, du kartus sumažinusi įmokas ir jas ketinusi atkurti 2011 m. pradžioje, nevykdo savo pažadų. Su-mažinus įmokas dirbantieji paauko-jo 1,5 mln. Lt. Maža to, kad įmokos

į kaupiamuosius fondus nebuvo at-kurtos ir kompensuotos, atsirado siū-lymas apskritai jas sustabdyti. Taip žlugdomi lūkesčiai ir interesai dau-giau nei milijono dirbančiųjų, kurie tikisi didesnės pensijos, nei, ko gero, po kelių dešimtmečių dėl prastėjan-čios demografi nės situacijos sugebės užtikrinti „Sodra“, – „Valstiečių laik-raščiui“ teigė Š.Ruzgys.

Ketinimus įšaldyti pervedimus į privačius pensijų fondus kritikuo-jančios pensijų kaupimo bendrovėms atstovaujančios asociacijos pabrėžia, kad pensijų fondai ir „Sodra“ yra ne-atskiriamos ir viena kitą papildančios

socialinės sistemos dalys, todėl nega-lima remti vieną kitos sąskaita ir jų supriešinti.

Siūlo nacionalizuoti fondus

Vilniaus universiteto (VU) Eko-nomikos fakulteto profesoriaus Povilo Gylio įsitikinimu, geriausias varian-tas – nacionalizuoti antros pakopos pensijų kaupimo fondus.

Anot profesoriaus, taip pasielgė vengrai, nacionalizavę nuo 1997 m. antros pakopos pensijų fonduose su-kauptas lėšas – apie 10 mlrd. eurų.

„Mokesčių mokėtojų pinigai iš „Sodros“ patenka į privačius pensi-

jų fondus, nors jie turėtų būti panau-dojami viešiesiems reikalams. Priva-čios bendrovės šiuos pinigus paleidžia į fi nansų rinkas ir neteikia viešosios naudos. Taigi „Sodros“ lėšų privati-zavimas yra neracionalus, maža to – antikonstitucinis. Deja, niekas Lie-tuvoje nenori to suprasti“, – pareiškė P.Gylys.

Pasak VU profesoriaus, atidavus dalį socialinio draudimo įmokų antros pakopos pensijų kaupimo fondams nuskriaudžiami dabartiniai pensinin-kai ir griaunamas kartų solidarumas.

„Taip pat nežinia, ar savęs nenu-skriaus ir tuose fonduose senatvei

pensijas kaupiantys gyventojai. Esant tokiems rinkų nestabilumams, kas ga-lėtų garantuoti, kad pensijų kaupi-mo fi rmos nebankrutuos. Tada pen-sininkai rinksis prie Vyriausybės, o šį turės ieškoti pinigų valstybės kasoje. Rizikuoja žmonės ir valstybė, o pen-sijų fondai visada pasiima savo dalį“, – dėstė P.Gylys.

Ekonomisto teigimu, kas kita yra trečia pensijų kaupimo pakopa – pa-pildomas savanoriškas kaupimas fon-duose, kai savo pinigais rizikuoja tik tokį kaupimo būdą pasirinkę gyven-tojai.

Parlamento Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas R.Dagys

siūlo pasimokyti iš estų, kurie taiko tokį pensijų kaupimo modelį, kai di-desnę riziką prisiima ne tik valstybė, bet ir pats dirbantysis.

„Jei žmogus nori papildomai ri-zikuoti, jis turėtų pats papildomai draustis. Tokiu atveju valstybė įsipar-eigotų antra tiek jį apdrausti. Toks modelis galioja Estijoje. Valstybė ne-gali rizikuoti „Sodros“ pinigais, ku-rie reikalingi dabartiniams pensinin-kams. Tuos pinigus pasiima privatūs fondai, kurių dauguma priklauso skandinaviškiems bankams. Jų pini-gai cirkuliuoja ne Lietuvoje“, – teigė parlamentaras.

Tomas Čyvas

Demokratinė santvarka negali eg-zistuoti ir būti gyvybinga be pasiti-kėjimo. Ypač šiais laikais, kai dauge-lis visuomenės ir valstybės gyvenimo klausimų yra tokie sudėtingi, kad net gana išsilavinęs žmogus dažniausiai negali patikrinti įgaliotųjų ir išrink-tųjų teiginių.

Taigi, didelė dalis visuomenės la-biausiai gaudo signalus tų asmenų, kuriais pasitiki, kitų kalbas vertina bent jau skeptiškai arba abejingai, o kartais ir priešiškai. Šalyje susiklos-tė nepasitikėjimo atmosfera, nes val-

dantieji jaučiasi lyg liūtai, stūgaujantys nuo uolos galvijų bandai ir neatsakin-gi už savo žodžius.

Dėl to dažnai nirštama. Ekono-mikos krizės metu atsirado pulkas išminčių ne tik iš politikų, bet ir iš jų „raštų aiškintojų“ padermės, kurie pasakė, kad visi per daug vartojame, esame išlaikytiniai ir nesekame pasau-lio ekonominių tendencijų – imame vartojimo paskolas arba perkame to-kią „prabangos“ prekę kaip stogas virš galvos, prieš tai neperskaitę kredito reitingų agentūrų ataskaitų, neper-pratę įvairių indeksų kreivių siunčia-mų signalų ir t. t. Nepaaiškinsi poli-tikui ar jo drausmingam rėmėjui, kad siekis visus priversti stebėti Volstrytą ir skaityti visų partijų programas yra tiek pat rimtas, kaip kitados deklaruo-ta komunizmo statyba.

Apie „Snoro“ akcininkų „neprie-kaištingą reputaciją“ įvairių šalių ži-niasklaida rašė ne vienus ir ne dvejus

metus. Todėl, pasak valdžios užuomi-nų ir dalies išmintingų komentato-rių, tik kvailiai galėjo nesuprasti, kad ten laikyti pinigų negalima. Premjeras Andrius Kubilius sako, kad tai buvo nusikalstama struktūra, o ne bankas.

Visa tai labai gerai, ir tėviškai guo-džianti bei auklėjanti tautos išrinktųjų ir kitaip įgaliotojų šnekta atrodo gan įtikinamai. Tik ar nepamenate dai-nelės: „O jūs vaikai tai darykit, kaip Jurgelis daro“? Tas „Jurgelis“ šįkart yra pati valstybė, kuri nuoširdžiai rodė pavyzdį, kaip reikia elgtis. Į nusikals-tama struktūra dabar vadinamą banką valdiško sektoriaus įstaigos ir įmonės sugrūdo apie 400 mln. Lt.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas pareiškia, kad perspė-jo latvius dėl su „Snoru“ susijusių „Krajbanka“ problemų. Kilnu. Kai-mynai – tai ne savos valstybės pinigus valdantys runkeliai, kuriems ko nors pašnibždėti ar rekomenduoti reikalo

nebuvo. Neteisinga būtų kaltinti dėl „Snoro“ galo dabartinę valdžią, tačiau žodžius reikėtų rinktis.

Jei energetikos ministras kelis kar-tus viešai kartoja atpiginsiąs dujas 15 procentų ir ne kartą žada atpiginti ši-lumą, o paskui pripažįsta, kad eksperi-mentai nepavyko, nes neleidžia teisės aktai, – tai irgi signalas. Programų ir indeksų neskaitančiam rinkėjui, kuris skaito savo šilumos sąskaitas, tai reiš-kia, kad energetikos ūkį tvarko neat-sakingas plepys ir niektauza. Kodėl žmogus turėtų tikėti, kad ministras netauzija tokių pat niekų ir nedaro neaiškių eksperimentų atominiuo-se ir kituose projektuose? Jei Seimo pirmininkė Irena Degutienė svaidosi užuominomis apie Tėvynę išduodan-čius emigrantus, kodėl kas nors turi tikėti jos nuoširdžiu rūpesčiu valsty-be, kai ji prabyla biudžeto temomis ir moralizuoja?

„Kabinėjimasis prie žodžių“, – sušnypš minėtų personažų gerbėjai. Tada siūlau grįžti prie pirmos pastrai-pos ir pabandyti suvokti ne tik politi-kų žodžio vertę, bet ir jų prievolę su-prasti visuomenę ir pamatyti žmones, kurių labui pasišovė darbuotis.

Aktualijos

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė siūlymui nuo 2 iki 0 proc. sumažinti pervedimus į privačius pensijų fondus.

Vyriausioji redaktorėMeilė Taraškevičienė

Administratorė (8 5) 210 0110 Atsakingasis sekretoriusRimantas Dovydėnas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0080

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė (8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0082

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJEVismantas Žuklevičius (8 5) 210 0092

SPORTAS, ŽVEJYBAMarius Eidukonis 8 640 25 652

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Jurgita Činkienė 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

INTERNETINIS PORTALAS

Vyr. redaktorė Lilija Valatkienė (lilija.valatkiene@valstietis.lt) Vyr. redaktorės pavaduotojas Tadas Vasiliauskas (tadas.vasiliauskas@valstietis.lt)

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra žas 15 675 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1519. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklama (8 5) 210 00 31pardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110

Stūgavimas nuo uolos Tiesiai šviesiai

Privatiems pensijų fondams gresia badasĮvairių frakcijų parlamentarai siūlo įšaldyti socialinio draudimo įmokas į antros pakopos pensijų fondus.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

52011 m. gruodžio 14 d. • Nr. 99 (9118)Valstiečių laikraštis

6 2011 m. gruodžio 14 d. • Nr. 99 (9118)Valstiečių laikraštisPinigai

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Į specialų padėkos renginį Vil-niuje, aukščiausiame šalies pasta-te – televizijos bokšte, penktadie-nį susirinko 225 seniūnai iš visos Lietuvos. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis jiems įteikė padė-kas už sparčiojo plačiajuosčio in-terneto tinklo „RAIN“ plėtros pro-jekto įgyvendinimą. Lietuva pagal interneto ryšio greitį – lyderė.

Darbai pateisina lūkesčius

Per 2010–2011 m., įgyvendi-nant projektą „RAIN-2“, jau nu-tiesta daugiau nei 4 tūkst. 600 km šviesolaidinio kabelio linijų daugiau nei 300 seniūnijų. Iš viso numatyta nutiesti 4 tūkst. 800 km šviesolai-dinio kabelio linijų, kurios pasieks daugiau kaip 770 šalies miestelių ir kaimų.

„RAIN-2“ yra jau baigto projek-to „RAIN-1“ tęsinys. Įgyvendinant

pastarąjį projektą, sukurta plačia-juosčio interneto ryšio infrastruktū-ra, jungianti 467 šalies kaimiškąsias seniūnijas su savivaldybėmis, taip pat su 330 mokymo įstaigų. Švieso-laidinis internetas pasiekė daugiau nei 300 tūkst. gyventojų.

„Iki šiol nuveikti darbai su kaupu pateisina mūsų lūkesčius – norime padėkoti seniūnams už visokerio-pą pagalbą, suteikiant galimybę in-ternetu naudotis ne tik miestų, bet

ir kaimų gyventojams“, – džiaugėsi susisiekimo ministras E.Masiulis.

Internautų skaičius išaugo aštuoniskart

Ministras prisiminė sulaukęs dau-gybės kaimo žmonių padėkų. „Sie-kiame visą Lietuvą aprūpinti inter-netu. Su šio projekto įgyvendinimu interneto plėtra šalyje tikrai nesi-baigs. Džiugu sulaukti gerų žodžių

iš atokių kaimų gyventojų, kuriems internetas labai daug reiškia“, – sakė E.Masiulis.

Palyginus su 2001 m., interneto vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo 8 kartus. Planuojama, kad besinau-dojančiųjų informacinėmis ir ryšių technologijomis skaičius ir toliau di-dės – iki 2013 m. galimybę naudo-tis modernaus plačiajuosčio interne-to ryšio paslaugomis turės 98 proc. Lietuvos gyventojų. „Internetas tapo neat skiriama žmogaus kasdienio gy-venimo dalimi, būtina susisiekimo ir darbo priemone. Džiaugiamės turė-dami galimybę moderniosiomis tech-nologijomis naudotis visoje Lietuvo-je“, – pabrėžė susisiekimo ministras.

Pirmaujame pasaulyje

Kaunas pasaulyje pirmauja pagal interneto ryšio greitį. Duomenų siun-timo greitis Kaune (40,61 Mb per se-kundę) lenkia antrojoje ir trečiojoje vietose esančius Seulą (Pietų Korėja) ir Hamburgą (Vokietija). Pagal visos šalies vidurkį Lietuva yra antrojoje vietoje – po Pietų Korėjos. Duomenis vidutinis Lietuvos interneto vartoto-jas gali gauti 29,52 Mb per sekundę

greičiu. Trečioji vieta tenka Latvijai, ketvirtoji – Moldovai.

Pasak Kauno technologijos uni-versiteto (KTU) Programų inžine-rijos katedros profesoriaus Rimanto Šeinausko, Kaunas pasaulyje – lyde-ris. „Kartais būna, kad kolegos iš už-sienio, kai pamato pateikiamą statis-tiką, net pasitikslina, ar tikrai pas mus yra taip gerai“, – pasakojo jis. Profe-sorius prisiminė, kad, pavyzdžiui, Is-panijoje, internetas gerokai lėtesnis nei Lietuvoje.

„Interneto ryšio mūsų šalyje pra-džia – KTU „Litnet“ tinklas. Dar ir dabar ten yra domenų vardų skirsty-mo sistema. Tai ir galėjo lemti, kad Kaunas išsiskiria iš kitų miestų. Bū-tent čia – infrastruktūros plėtros į ki-tus šalies regionus pradžia“, – tvirtino Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Tinklų ir informacijos saugumo de-partamento direktorius Rytis Rainys.

Šalies specialistai pabrėžia, kad Kaune veikia net keturi šviesolaidiniai tinklai, kuriuos valdantys tiekėjai tar-pusavyje konkuruoja ne tik kainomis, bet ir interneto sparta bei patikimu-mu. Būtent todėl laikinosios sostinės gyventojai gali naudotis greičiausiu internetu.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Nacionalizuojant „Snoro“ ban-ką, Lietuvos bankas veikė grei-tai ir profesionaliai atliko savo misiją, todėl visuomenėje nekilo tokiais atvejais labai pavojingų panikų. Itin svarbu, kad Lietuvos bankas įtikinamai paskelbė, jog „Snoro“ bankrotas yra ne šalies bankininkystės, ne visos ekono-mikos, o tik vieno banko proble-ma. Taip teigia „Valstiečių laikraš-čio“ pakalbintas seniausio šalyje Ūkio banko valdybos pirmininkas Gintaras UGIANSKIS.

Palankūs pasiūlymai banko klientams

Po „Snoro“ banko bankroto kie-kvienas pokalbis su bankininkais prasideda klausimu apie šį neeilinį įvykį. Kokias paslaugas Ūkio ban-kas siūlo buvusiems „Snoro“ banko klientams?

Valstybės įmonė „Indėlių ir inves-ticijų draudimas“ pasirinko Ūkio ban-ką, kad šis išmokėtų draudimo išmo-kas įmonėms, kurios buvo „Snoro“ banko indėlininkės Kauno apskrity-je. Fiziniams asmenims, turintiems sąskaitas Ūkio banke, noriu priminti: nors „Indėlių ir investicijų draudimas“ pasirinko AB SEB banką, per kurį bus mokamos draudimo išmokos gy-ventojams, laikiusiems lėšas AB ban-ke „Snoras“, Ūkio banko klientai gali gauti numatytą išmoką į savo sąskaitą, esančią mūsų banke. Jei jūs neturite sąskaitos Ūkio banke, galite ją atidary-ti artimiausiame Ūkio banko skyriuje.Bankrutavus „Snoro“ bankui, Ūkio bankas pajuto ir juridinių, ir fi zinių

asmenų aktyvumą – akivaizdžiai pa-daugėjo norinčiųjų turėti sąskaitas šiame banke.

„Snoro“ bankas klientus viliojo didesnėmis nei kiti bankai indėlių palūkanomis. Tikriausiai buvę jo klientai tikisi panašių sąlygų, bet ar tai įmanoma?

Indėlių palūkanos šiuo metu vi-suose Lietuvoje veikiančiuose ban-kuose yra mažesnės ir kol kas tikėtis didesnių sunku, nes ekonominė padė-tis sudėtinga ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

Iki šiol ir šiuo metu Ūkio bankas atsiskaitant už vadinamąsias ko-munalines paslaugas elektroninės bankininkystės būdu neimdavo jo-kio mokesčio. Ar ši galimybė išliks ir kitąmet?

Tokio pobūdžio mokesčių įvesti neketiname. Atvirkščiai – planuo-jame palengvinti kai kurias sąlygas. Kaip tik šiuo metu, nuo gruodžio pra-džios iki vasario, nustatėme palankes-nius įkainius. Pavyzdžiui, klientams, naujai atidarantiems sąskaitas banke ir atsiskaitantiems už dujas, vande-nį bei šildymą Ūkio banko mokėji-mo kortelėmis arba grynaisiais banko

kasose, taip pat neskaičiuosime jo-kio mokesčio. Be to, Visa Electron ir Maestro mokėjimo korteles išduosi-me nemokamai. Tai bus tarsi mūsų dovana švenčių proga: norime padėti žmonėms, praradusiems dalį lėšų ar laikinai negalintiems naudotis savo

lėšomis dėl „Snoro“ banko bankroto. Manau, kad šiuo metu taip valstybiš-kai turėtų elgtis kiekvienas bankas.

Paskolos verslui ir ūkininkams

Tokie įvykiai bankus paprastai išgąsdina. Ar nesumažės paskolų, ar reikalavimai jų gauti nebus tiek su-griežtinti, kad skolintis, ypač smul-kiajam ir vidutiniam verslui, bus ne-beįmanoma?

Paskolos visada turi būti išduoda-mos atsargiai, įvertinant klientų riziką.

Jei to nedarytume, pasekmės būtų liū-dnos. Pastaruoju metu tikrai pastebiu, kad daugėja greitųjų kreditų prašančių fi zinių asmenų verslui išsaugoti. Mes stengiamės padėti, nes suprantame, kad ypač šiuo metu smulkiojo ir vi-dutinio verslo žlugimas tiek Lietuvai,

tiek patiems verslininkams būtų labai skausmingas. Be to, Ūkio bankas atvi-ras ūkininkams. Daug paskolų sutei-kėme ūkininkams. Pavyzdžiui, labai aktyviai Ūkio banko fi lialai ir skyriai dirba Raseinių, Panevėžio, Marijam-polės bei kituose rajonuose. Šiuo metu kiekvienas šalyje veikiantis bankas tu-rėtų verslui pagelbėti, kad įmonių ir ūkininkų veikla nestrigtų.

Lietuvos bankas reikalauja, kad šalyje veikiančių bankų likvidumas būtų ne mažesnis nei 30 proc., o ka-pitalo pakankamumo rodiklis – ne

mažesnis nei 8 proc. Ar Ūkio bankas atitinka šiuos reikalavimus?

Vieni bankai veikia rizikingiau, kiti yra atsargesni. Mes laikomės at-sargesnės strategijos, nei reikalauja Lietuvos bankas. Todėl Ūkio ban-ko kapitalo pakankamumas yra 12,2

proc., o likvidumo rodiklis svyruoja nuo 42 iki 45 proc.

Ūkio bankas neinvestavo į rizikingas sritis

Kai kurie ekspertai kritikuoja Lietuvos banką dėl veiksmų nacio-nalizuojant „Snoro“ banką. Vieni teigia, kad tai buvo padaryta per vė-lai, kiti, atvirkščiai, tikina, kad „Sno-ro“ bankas buvo sužlugdytas dėl itin greitų Lietuvos banko veiksmų. Ko-kia jūsų nuomonė apie tai?

Labai gerai, kad Lietuvos bankas veikė greitai ir tikrai profesionaliai at-liko savo misiją. Jis dirbo užtikrin-tai, todėl visuomenėje nekilo tokiais atvejais labai pavojingų panikų. Itin svarbu, kad Lietuvos bankas įtikina-mai paskelbė, jog „Snoro“ bankrotas yra ne šalies bankininkystės, ne visos ekonomikos, o vieno banko proble-ma. Kiti bankai dirba stabiliai ir pa-tikimai.

Paaiškėjo, kad bankrutavęs „Sno-ro“ bankas daug lėšų buvo investa-vęs į prabangų turtą, itin brangius automobilius, rizikingas akcijas ir projektus, galiausiai indėlininkus viliojo didžiausiomis šalyje palūka-nomis. Ar bankininkams nekilda-vo įtarimų dėl tokios „Snoro“ stra-tegijos?

Sudėtingas klausimas. Šiuo metu nenorėčiau to komentuoti. Galiu tik pakartoti, kad Ūkio bankas laikosi itin atsargios strategijos. Mes nepirkome ir neketiname pirkti nei prabangaus nekilnojamojo turto, nei lenktyninių automobilių ar jachtų. Apskritai tai – ne bankų verslas.

Kiek šiuo metu šalyje veikia Ūkio banko fi lialų ir skyrių? Ar ketina-te plėstis?

Šiuo metu banko fi lialai veikia vi-suose didžiuosiuose šalies miestuose. Neseniai atidarėme naują skyrių Vil-kaviškyje. Tai – jau 59-asis banko sky-rius. Plėtimąsi lemia aktyvių klientų skaičiaus augimas rajonuose.

Ūkio bankas laikosi atsargios strategijos

Ūkio bankas daug paskolų suteikė Raseinių, Panevėžio, Marijampolės ir kitų rajonų ūkininkams bei smulkiesiems verslininkams.

Sparčiausio interneto lyderiai

„Bankrutavus „Snoro“ bankui, Ūkio bankas pajuto ir juridinių, ir fi zinių as-menų aktyvumą“, – sako Gintaras Ugianskis. balsas.lt nuotrauka

Seniausias šalyje Ūkio bankas pajuto ir juridinių, ir fi zinių asmenų aktyvumą – akivaizdžiai padaugėjo norinčiųjų atidaryti sąskaitas šiame banke.

Susisiekimo ministras padėkas įteikė Kėdainių rajono seniūnams.Autoriaus nuotrauka

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl.

Nuo jaunystėje gimusios svajonės iki jos įgyvendini-mo – ilgas kelias. Tačiau jei juo nuosekliai einama, vė-liau yra kuo pasidžiaugti.

Nijolė Baronienė

9 psl.

Susižavėjo taikiaisiais hailendais

Moters pasaulis

15 psl.

Laikotarpis prieš didžiąsias metų šventes vaikų dienos centro steigėjai ir jos glo-botiniams yra vienas dar-bingiausių ir džiaugsmin-giausių.

Liepa Buitkutė

Vaikų nuoširdumas atsveria sunkumus

16 psl.

Spalvingas karštojo vyno skonis

14 psl.

Seniai taip buvo, kad vienu metu, it galingam uraganui praūžus, įvairiose šalies vie-tose imtų braškėti savival-dybių vadovų kėdės.

Nijolė Petrošiūtė

Braška savivaldybių merų kėdės

18 psl.

Pastarosiomis savaitėmis oro temperatūrai svyruo-jant 5 laipsniais aukščiau ar žemiau nulio, spėliojama, ateis į Lietuvą tikra balta žiema ar ne. Tiesa, praė-jusią savaitę galų gale su-laukėme pirmojo sniego, tačiau, pasak sinoptikų, šal-tesnių orų, kai susidaro pa-stovi sniego danga, galime sulaukti tik kitais metais.

Vismantas Žuklevičius

Prognozuoti orus vis sunkiau

Atskleistos pieno Atskleistos pieno supirkėjų paslaptyssupirkėjų paslaptysSakoma, kad pagal pelnin-gumą pieno verslas yra an-tras po naftos, todėl pieno tyrėjams tenka nelengva užduotis išvilkti apgavikus į dienos šviesą.

Albinas Čaplikas

Šaltuoju metų laiku prisi-mename ne tik įvairių rūšių karštą arbatą, bet ir daug pikantiškesnį gėrimą – karštąjį vyną. Gurkšnis šio tamsiai raudono skysčio ne tik sušildys žvarbią žiemos dieną, bet ir sukurs dar jau-kesnę šventinę nuotaiką.

AktualijosGamta