XIV. EMPIRIZMAS IR ASOCIANISTINĖ PSICHOLOGIJA

Naujieji amžiai. Kapitalistinio gamybos būdo suklestėjimas ir nuosmukis. Nuolatinė pažanga. Filosofijoje reikšmingiausias gamtos mokslas ir matematinė fizika. Teisingo metodo klausimai: esą pirma reikia atsakyti į klausimą apie pažinimo būdą, o po to tik imtis pažinimo. Svarbi tampa sąmonės kategorija.

J. Lockas. Pirmasis naujųjų amžių filosofas. “Esė apie žmogaus intelektą” (1690).Visas mūsų žinias lemia patyrimas, nėra paveldėtų idėjų ar substancijų. Patyrimas sąmonėje kuria vaizdinius, idėjas. Visa, ką dvasia atranda savyje – idėja. Patyrimas iš 2jų šaltinių:

1) Išorinis jutimas2) Savivoka, susijusi su mąstymo, tikėjimo ir kitais aktais.

Patyrimas įgyja idėjų pavidalą: Paprastosios:

1) Patiriamos tik viena jusle (spalvos, garsas)2) Keliom juslėm (erdvė, judėjims)3) Kylančios iš refleksijos (sąmonės vidiniai procesai).4) Kylančios iš juslinio suvokimo ir refleksijos (laikas, afektai)Skiriamos pirminės ir antrinės kokybės.

Sudėtinės (jas kuria protas):1) Substancijos (savaime egzistuojantys pavieniai reiškinaii, jų grupės (augalai, žmogus).2) Modusais – idėjos, egzistuojančios substancijų dėka (pvz.: diena yra paprastas laiko modusas).3) Santykiai. Išreiškia pavienių daiktų ir reiškinių sąveiką (priežasties ir padarinio idėja).

Žmonių tiesos pažinimas neatsiejamas nuo teiginių, nes ji – tai teisingas ženklų jungimas arba skyrimas, atsižvelgiant į daiktus, kuriuos tie ženklai žymi. Juslinės žinios – apie apie baigtinius reiškinius už sąmonės ribų.Demonstracinės žinios – esančios mūsų sąmonėje.Intuityvus pažinimas – protas per save tiesiogiai patiria dveijų idėjų atitikimą, neatitikimą.

Asociacijų teorija

Psichocheminis požiūris:1) Žmogaus sąmonė veikia pagal fizikos dėsnius

2) Psichikos dėmenys – paprastoos idėjos ( tolygu aksiomoms). Jos nedalomos iš jų visa žinių įvairovė.

3) Paprastos idėjos siejasi ir sudaro sudėtingas.4) Didžioji dalis žmonių patyrimo antrinis (subjektyvus).

Dž. Berklis. “Traktatas apie žmogiškojo pažinimo principus” Jame imanantinė filosofija – mentalizmas: žinios yra psichiniūų reiškinių funkcija, o visas pažinimas priklauso nuo pažįstančiojo.“Esė naujos regėjimo teorijos link”. Yra dvi idėjų grupės:1) Idėjos, kurias galime keisti žmogaus valia – jos kyla iš vaizduotės.2) Idėjos, kurių subjektas negali sukurti savo valia -tai iš išorės atėję pojūčiai. (materialūs daiktai).

Objektų būtis yra suvoktumas, o subjektų – suvokimas. Dvasinė tikrovė slypi Dieve: “Realų medį, nepriklausomą nuo mano dvasios, tik pažįsta begalinė Dievo dvasia.

Pažinimo psichologija:

Sąmonė kuria sudėtingą patyrimą, jungdama (asocijuodma) paprastas idėjas Žinios – tarpusavy susietų paprastų idėjų deriniai. Daug dėmesio jutimams – pirmiausia regimajam. Išskirti regimojo jutimo suvokimo dėsniai: binokulinis

regėjimas: konvergencija ir akomodacija

Išmokstame susieti tai, ką matome su patirtimi iš kitų juslių, kurių svarbiausia lytėjimas. Juslinis patyrimas mėgiūntas paaiškinti asociacijomis (erdvėj suvokiam nes prisimenam)

Davidas Hiumas.

“Traktatas apie žmogaus prigimtį” 1729; “Ž,ogaus proto tyrinėjimai” 1748.Jis manė, kad svarboiausias jo filosofijos uždavinys – pažįstant žmogų remtis patyrimu ir stebėjimu. Jis pritarė Lokui/Berkliui ir ka d patyrimas tai paprastų idėjų jungimasis į sudėtines. Be to, Pasaulis individui neegzistuioja tol, kol nebuvo pajustas. Kas bus jei taip aškindami apsieisim be Dievo? Tuomet negalėsime žinoti, ar egzistuoja kas nors už mūsų sąmonės. Gal taip, gal ir ne. Neturim pagrindo teikti vienos tų nuomonių.Tiesioginis mūsų pažinimo objektas yra tik sąmonės turinys – suvokimas, nenutrūkstamas patyrimo srautas. Suvokimai, kurie skiriasi tik intensyvumu:

1. Įspūdžiai – išorės pojūčiai bei vidiniai suvokimai (afektai, troškimai), pasireiškiantys sąmonėje.2. Idėjos – įspūdžių atvaizdai, kylantys kai tuos įspūdžius apmąstome, prisimenam ar įsivaizduojam.

Idėjos gali būti: Iš įspūdžių kyla paprastos Vaizduotės galia iš paprastų idėjų geba sukurti sudėtines.

Idėjos jungiamos asociacijomis: pagal panašumą, gretimumą erdvėje, bei priežasties ir padarinio dėsnis.

Humas buvo nominalistas: manė, jog antrinis patyrimas (idėjos) egzistuoja tik žmgaus sąmonėje ir reikia jomis abejoti.“Paėmę į rankas kokią nors knygą... paklauskime: Ar joje yra kokių nors abstrakčių apmąstymų apie dydį ir skaičių? Ne. Ar joje yra kokių nors patyrimu pagrįstų faktų ir būties klausimų aiškinimų? Ne. Svieskite tuomet ją į ugnį, nes joje negali būti nieko kita, išskyrus sofistiką ir iliuzijas” (D.Hume. Žmogaus proto tyrinėjimas, XII sk., 3 d.)

Kas leidžia žmogui spręsti, kad sąvoka nepagrįsta? Tai leidžia padaryti sprendimai, kurie gali būti:1. Apie santykius tarp sąvokų (proto tiesos). Priklauso matematikos ir logikos sričiai, vadinasi joje yra

įmanomas pažinimo tikrumas, nes logika apsaugos nuo klaidų. Bet šie sprendimai nepasako apie tom sąvokom žymymų objektų tikrovę.

2. Sprendimai apie faktus. Remiasi kasdienine patirtimi, bet iuo atveju labai mažai sužinome tikrųjų tiesų. Galioja asociacijos dėsniai.

Žmogus negali pažinti visų daiktų tikrosios kilmės ir priežasčių. Nei faktų nei proto tiesos neperteikia tikrovės vaizdo.Jis manė, kad taip, kaip astronomai atrado dangaus kūnų judesių dėsnius, taip psichologas gali atrasti psichinius visatos dėsnius. Tie dėsniai – asociacijų.

Davidas Hartlis.

“Apmąstymai apie žmogų, jo sandarą, pareigą ir laukimus”. Šiame veikale trys dalys: 1. Vibracijos koncepcija. Nerviniuose takuose (jie vientisi beangų) esą vyksta eterio dalelių

vibracija. Objektas, veikiantis jutimo organus sukelia vibracijas. Jos pasiekia smegenų nervinius takus ir vėl sukelia nežymias vibracijas. Pastarosios ir yra žmogaus idėjų fiziologinis opagrindas. Po to vibracijos perduodamos raumenims.

2. Proto veikla (konkrečios asociacijos).3. Grėsmė krikščionybei.

Dėka Hartlio asociacinė psichologija įgavo fiziologinį aiškumą. Pirmas sistemingas asociacijų tyrimas, fiziologinė asociacijų teorija: nagrinėjamos pojūčių aosciacijos, o jie identiški vibracijoms. Asociacijomis paiškina nervinės veiklos gretimumo laike dėsnis (pas Aristotelį gretimumo, panašumo, kontrasto).Vaikas gimsta be asociacijų. Žmogus savo valios pastangomis gali plėtoti idėjas, gausinti jų skaičių.

Atomizmas – holizmas

Hartlio ieškojimai leido samprotauti apie atomizmo priešpastatymą holizmui (sąmonės vientisumas). Jis holistas, nes mėgino išskirti vieną asociacijų dėsnį.

Džeimsas Milis.

11 metų rašė “Britų indijos istoriją”. Psichoogijos istorijai svarbus jo “žmogaus proto reiškinių analizė” : Protas yra mašina – jis veikia kaip laikrodžio mechanizmas. Išorinių fizinių jėgų veikiamas jis ima dirbti, o toliau funkcionuoja vidinių fizinių jėgų poveikio dėka. Vieninteliai psichiniai dėmenys yra pojūčiai ir idėjos. Pažinimas prasideda nuo pojūčių, o po to asociacijos kuria sudėtingas idėjas. Asociacijos priklauso nuo sąvokų gretimumo, jų darnos ir gali būti vienalaikis, nuoseklus procesas. Esame linkę matyti panašius dalykus kartu.

Milis nekalbėjo apie sielą. Tik teigė, kad ji švari lenta. Jis sukūrė vieną griežčiausių ugdymo sistemų.Mėgino suprastinti sudėtingą emocijų patyrimą į jutiminį patyrimą, įvardijant tai paprastomis jutimų sąvokomis.

Dž Stiuartas Milis.

“Dorovės ir įstatymų leidybos dėsnių įvadas”; “Moterų išlaisvinimas”Pasiūlė mechanicistinio požiūrio į protą alternatyvą: Psichinė Chemija (nepainioti su Loku, kurio požiūris buvo atomistinis, o mIlio tai holistinis).: Asociacijos tai kūrybiškai ir kiekybiškai nauja idėjų sintezė, gaunamas kokybiškai naujas rezultatas.Jis Etologinio judėjimo iniciatorius.

Prancūzų materializmas. Dalis pažiūrų kraštutinės (visiškas sąmonės, sielos paneigimas), kitos vidutinės (sąmonės priklausomybė nuo kūno).

Žiulijenas Ofre de Lametri

1747 “Natūrali sielos istorija”; “Žmogus mašina” 1748. (Šis veikalas buvo sudegintas): Patyrimas ir stebėjimas vienintelis kelias į pažinimą. Jei yra išganymas, jis negali prieštarauti

gamtai. Žmogaus kūnas – mašina. Matematiškai determinuota itin organizuota sistema. Siela priklauso nuo tinkamos smegenų ir kūno organizacijos. Dėl jos siela yra mašina. Pagrindinės sielos ypatybės – vaizduotė – visos kitos gali būti supaprastintos iki jos. Visų malonumų, mnčių ir emocijų šaltinis tam tikra energija, pastanga, kurią kunigai vadina

“šventąja dvasia” Tačiau ir ši pastanga mechaninė. Visas judėjimas grindžia organizmo dalių vibracijos, kurios prigimties nepažįstame, kaip ir materijos prigimties. Materija tiesiog apdovanoja judėjimo savybe.

Su Lametri siejamos dinaminės psichologijos ištakos ir motyvacijos klausimo analizė, kuri grindžiama energijos aktegorija.

Bono de Mabli de Kodiljakas.

“Traktatas apie pojūčius”. Skulptūros metafora. Skulptūra palaipsniui suteikiami jutimai. Iš pradžių mažiau įtakingas – uoslė – pradedami skirti kvapai, po to atsiranda atmintis, dėmesys, taip pat malonumas, kančia, geismas ir aistros. Antras jutimas – klausa, skonis, regėjimas ir lyta. Ji susieta su savimone. Jos dėka žmogus sugeba savo kūną nuo supančios aplinkos. Skulptūra virsta žmogumi.

Pjeras Žanas Georgijus Kabalis.

JO materializmas vadinamas vulgariuoju.

“Žmogaus fiziologinės ir moralinės prigimties santykiai”Norint tiksliai suprasti operacijas iš kurių kyla mintys, būtina vertinti smegenis kaip ypatingą organą skirtą specialiai jam sukurti. – kaip skrandis ir žarnos skirtos maitinimuisi.Jis teigė, jog miręs žmogus juda tik refleksiškai.“Žmogaus fiziologija ir moralinės prigimties santykiai”. Jis taikė genetinį požiūrį.; yra socialinės psichologijos pirmtakas (keldavo dirbtinius konfliktus ir žiūrėdavo kaip reaguos žmonės).

Ž. Ž. Ruso.“Meilė sau” Ragino grįžtyi į gamtą ir mokytis iš jos. Gamtoje žmogų skatina tobulėti meilė sau. Jis buvo antiintelektualistas.

J. Herberto psichologija.

Išprovokuotas Fichtės minčių nusprendė kurti filosofinę žinių istemą. Gyveno Karaliaučiuje.“Psichologijos vadovėlis” 1816; “Psichologija naujai pagrįsta metafizika, matematika”.JO žinių sistemą tęsė asocionizmo ir empirizmo tradicijas. Jo teorijos savitumas sielos sampratoje: ji apibrėžiama negatyviai, tarsi netenka savo turinio. Ji nėra tabula raza, ta prasme, kad į ją galima ką nors įrašyti.. Joje nėra nei minčių , nei troškimų, ji nieko nežino apie save ir nieko apie daiktus. Ji nepažini ir matematinė psichologija gali pateikti tik bendriausius jos apibūdinimus. Jo schemoje sielą persveria vaizdinio (concept) kategorija. Tai raiškos laike. Vaizdinių rimties ir judėjimo dėsniai ir yra jo psichologijos pagrindas.1. Tarpusavyje rungiasi priešingi vaizdiniai. Vaizdiniai tampa jėgomis, kai priešinasi vienas kitam. Vaizdinių veiksmai visiškai atsitiktiniai.2. Nepaisant abipusių poveikių, vaizdiniai lieka nepakitę. Vaizdinys gali pakisti tik į mėginimą save pateikti. 3. Kai vaizdinys pakyla iš visiško nuslopinimo, jis patenka į sąmonę ir atsiduria virš sąmonės slenksčio. Tai – statinis sąmonės slenkstis. Jį reikia skirti nuo mechaninio slenksčio – kuomet vaizdiniai pašalinti iš sąmonės, bet vis dar yra jai veiksmingi.4. Vienas vaizdinys niekada visiškai nenuslopina kito. Esant trims ar daugiau, tai atsitinka labai lengvai.5. Kai slopinama vaizdinio dalis grimsta, nugrimzdusi dalis yra proporcinga nenuslopintai.6. Kai tarp vaizdinių yra tolygus priešinimasis, jis palaipsniui įgyja pusiausvyrą. Tęsiantis jų slopinimo lygio kitimui, vėl gali būti sukeltas vaizdinių judėjimas.7. Vaizdinys veikia keletą kitų, susijusių su juo toje pačioje sekoje pagal laiką, kuriame yra jo liekanos.8. Patirtas nauju ar net pirmu suvokimo aktu vaizdinys sukelia senojo to paties ar panašaus objekto vaizdinio iškilimą į sąmonę. Naujasis vaizdinys interpretuojamas pagal turimas žinias, jis atpažįstamas, paaiškinamas, klasifikuojamas apercepcijos (apercepcijos kategorija iš Leibnico) procese.9. Sąmonėje vaizdiniai jungiasi dviem būdais: vaizdiniai, kurie nėra vienas kitam priešingi ir susitinka nekliudomai, sudaro kompleksą; priešingi vaizdiniai, jei jų nepaveikia atsitiktinis vaizdinys ar priešinimasis, susimaišo. Mišinys visada yra nepilnas. Vaizdinių junginiai yra vadinami apercepcijos masėmis.10. Kompleksų ir mišinių sąveika vyksta pagal tuos pačius dėsningumus, kaip ir atskirų vaizdinių, kinta tik rimties ir judėjimo dėsniai (slenksčiai).

Psichiniai reiškiniai išvedami iš vaizdinių veiklos. Jei vieną ir tą patį vaizdinį veikia skirtingos jėgos – tai jutimas.

Jei vaizdinys nuslopintas, jame kyla siekis įgyti ankstesnį patyrimą ir kai šitą lydi sėkmės prielaidos – tai poreikis.

Savimonė yra tokios pat sąveikos rezultatas, kas su kažkuo surišta ir jo objekto vaizdiny randasi ilgai kurtos sąmonės laike.

Tai ką vadiname “aš: yra tokia centrinė vaizdinių grupė.

Matematinė psichologija:

Vaizdinių stipris sąmonėje išreiškiamas skaičiais – parodo tik vaizdinio aiškumą.a >b

S= mb (S – slopinio suma, m – konstanta).

Herbertas yra tarpininkas tarp I kanto ir G Fechnerio.Jis nubrėžė daug gairių psichologijai: kiekybiniai vertinimai, slenkstis, apercepcija.Vienas psichoanalizės šaltinių, socialinės psichologijos ir etnopsichologijos pirmtakas,.Trūkumas: nors pabrėžė matematikos svarbą, tačiau atmetė eksperimento galimybę.

XV. NATYVIZMAS.

Natyvizmas – tai prielaida, kad patyrimas įgimtas.

I. Kantas. Kategorinis imperatyvas: "Elkis taip, kad tavo valios maksima visada galėtų kartu būti visuotinio įstatymų leidimo principu“

XVI. NEUROFIZIOLOGIJOS RAIDA IR EKSPERIMENTINĖS PSICHOLOGIJOS PRADŽIA.

Ankstyvosios fiziologijos ištakos MIuleris.

“Žmogaus fiziologijos kaip gamtos mokslo vadovėlis”. Jis tapo eksperimentinės fiziologijos vadovu. Daug dėmesių juslių klausimui, erdvės suvokimui, minimas savitos energijos dėsnis:1. Pažįstame ne pačius objektus, o savo nervus. Nervai - tarpininkai tarp juntamų objektų ir psichikos .2. Yra 5 rūšių nervai, ir kiekviena rūšis įtakoja psichiką savita energija.3. Tas pats dirgiklis, veikdamas skirtingus nervus, sukelia skirtingas jiems būdingas kokybes.4. Juslėms būdingi konkretūs tipiški santykiai su fiziniais dirgikliais.5. Psichika geba atsirinkti juslių energijas, t.y. galime kreipti dėmesį į vienus dirgiklius ir nepaisyti kitų.

Ch. Bell sakė, jog nervais perduodama viena kokybė, vienas patyrimas. Šią prielaidą miuleris tęsė Kanto ir Dekarto Natyvizmo takais, kalbėjo apie paveldėtą pažinimą.

Maršalas Hollas.

Tkreipė dėmesį , kad dirginant nervų galūnes gyvūnai net ir be galvos, kurį laiką reaguoja.Už skirtingus elgesio pavidalus atsako skirtingos NS dalys. Sąmoningą elgesį lemia galvos smegenys, o refleksinį – nugaros.

Pjeras Floransas.

Tyrinėjo kaip gyvūnų elgesį paveikia vieni ar kitų smegenų sričių pžeidimai.Galvos smegenys atsakingos už aukštesniuosius psichinius procesus.

Pašalinimo metodas

Pjeras Polis Broka.

Klinikinis metodas, kuris papildė pašalinimo metodą.Atrado kalbos artikuliacijos centrą (3čias didžiųjų pusrutulių vingis).

G.Fritšeris, E.Hizingas,

elektrinio dirginimo metodas

Luidžis Galvanis.

Padarė prielaidą, kad nerviniai impulsai yra elektrinės prigimties.

19 a. pradėti taikyti empiriniai eksperimentiniai metodai. Ilgus šimtmečius trukusi filosofijos istorija paliko psichologijai objektą – sąmonę, o experimentinė psichologija priemones jam tirti.

Eksperimentinės psichologijos ištakos.

H. Helmholcas; Fechneris, Vėberis – visi vokiečiai.Tuo metu vokietijoje buvo daug universitetųVokiečių būdas labai tiko kruopštiems eksperimentams.

Helmholcas.

“Fiziologinė optika”Nervinių impulsų greičio, klausos, regėjimo tyrinėjimai. Išrado Oftaloskopą. Pirmasis išmatavo jaudinimo greitį nervuose empiriškai tirdamas varles.Jis apiebendrino pirmtakų laimėjimus fiziologijoje, minėjo akomodaciją ir t.t.Spalvų regėjimo teorija : tinklainėje yra skirtingas spalvas koduojančios kolbelės RGB. Atrado kombinuotuosius tonus.

E. Vėberis.

“Apie pulsą, rezorbaciją ir lytėjimą” 1834; :Lytėjimas ir bendra savijauta” 1905/Tempratūros ir kvapų jutimai, regėjimo ir klausos tyrimai, Dviejų taškų slenkstis, svorio tyrinėjimai (mažiausias skirtumo pajautimas tarp dviejų svorių ¼). Gebėjimas skirti svorius priklauso nuo santykinio svorių skirtumo.

G. T. Fechneris.

“Psichofiziologijos elementai” – sietini su psichologijos kaip eksperimentinio mokslo pradžia.Teigė ,kad yra dvi pasaulio pusės: tamsiosi (materializmas) ir šviesioji (dvasinė).Aprašė malonumo dėsnį./1850 10 22 jam atėjo mintis, jog egzistuoja dėsnis nusakantis ryšį tarp kūno ir sielos./ Tą dėsnį gali būt išreikštas fizinio dirgiklio ir pojūčio kiekybiniu santykiu. S lygu C logR.

Psichofizika:Vidutinės klaidos metodasPastovaus dirgiklio metodasMažiausių skirtumų metodas.

W.Wundtas 1832 – 1920Mokėsi medicinos. 1855 įgijo daktaro laipsnį. Dirbo Helmholco asistent.Pirmas pavartojo eksperimentinės psichologijos kategoriją. “Indėlis į jutiminiosuvokimo teoriją” – šis veikalas, tai šiuolaikinės psichologijos pradžia. Jo eksperimentinė psichologija buvo fiziologinė. Jis įkūrė eksperimentinės psichologijos laboratoriją.W. Eundto psichologijos šaltiniai:

1. Dž. Locko empirizmas2. J. Milio psichinė chemija

3. Herberto psichologija4. Vokiečių psichologas H. Helmholcas ir G. Fechneris.

Psichologinių tyrimų objektas – sąmonė. Jis pabrėždavo sąmonės saviorganizacijos gebėjimą, vientįsumą (Voliuntarizmas), tai skyrė jį nuo Tichenerio (sturktūralizmas). Vundtas pabrėžė būtinybę tyrinėti sąmonę kaip vientisą, o ne atskirom dalim. Psichologijos uždaviniai:

Išnagrinėti sąmonės procesus jos pamatinius dėmenis. Išsiaiškinti jų kiekybines ir kokybines ypatybes. Dėsnių grindžiančių jų sąveiką nusakymas.

Asprendžiant šiuos uždavinius gaunamas dvejopas patyrimas: Tarpiškas: suteikia žinių, kurios nėra tiesioginis patyrimo padarinys. Tai įprastas būdas pažinti

pasaulį (tarkim sakom, kad rožė yra graži – tai tarpiška). Betarpiškas (regimasis suvokimas): nėra mūsų ankstesnio patyrimo išdava. Tai tiesioginis

sąveikos su pasauliu ir jo dirgikliais patyrimas.Betarpiskas patyrimas svarbesnis, ns tai aktyvi sąmonės dėmenų organizacijos forma. Jo metu atsiskleidžia sąmonės turinys. Betarpiško patyrimo (sąmonės) dėmenys:

1. Pojūčiai – gimsta kaskart, kai jusles veikia dirgikiai, o jų sukelti impulsai veikia smegenis. Skiriasi pojūčių stipris, trukmė, modalumas.

2. Pojūčių ir mąstymo vaizdiniai nesiskiria, nes ir pastarieji susiję su smegenų žievės dirginimu. 3. Emocijos. Pojūčiai ir emocijos kyla vienu metu betarpiško patyrimo procese. Emocijos eina po

pojūčių. Jiems susijungus kyla naujos emocijos. Vundtas pateikė trimatį emocijų modelį (nemalonumas/malonumas; įtampa/atsipalaidavimas; jaudrumas/ramybė).Sąmonės vientisumą užtikrina Apercepcija. – kūrybinė sintzė – dėl jos randasi nauja kokybė: bet kokio sudėtingo psichologinio reiškinio ypatybė skiriasi nuo jo dėmenų sumos.Sąmonės funkcionavimo (pažinimo) etapai:

1. Dirginimo2. Jutimo3. ApercepcijosVėliau Vundtas dadėjo ir valią.

Eksperimentinėje psichologijos laboratorijoje psichologijos studijas sudarė: įvadinis kursas, mokslo tiriamasis darbas. Daugiausia dėmesio:

Reakcijos laiko tyrimams (norėjo įvertinti laiko standartą kiekvienai pažinimo pakopai). Dėmesio tyrimams Regimasis ir girdimasis suvokimas Emocijos (bandė pagrįsti savo teoriją). Žožių asociacijų tyrimas (jis pratęsė F. Galtono tyrimus asociacijų srityje). Skyrė dėmesio taikomajai psichologijai.

Naudojo introspekciją (kiekybiniams tyrimams). Tautų psichologijoje aprašė introspekcijos taikymo taisykles:

Tiriamasis turi mokėti teisingai nustatyti eksperimento pradžią. Neturi sumažinti dėmesio lygio. Experimento sąlygos turi būti palankios dirgiklių kontrolei ir matavimui. Eksperimentas turi būti parengtas taip, kad jį būtų galima pakartoti.

Tai, kad Vundtas yra šiulaikinės psichologijos tėvas yra susitarimo reikalas, nes: Iš tikro tai Helmholcas pirmas empiriškai matavo procesus susijusius su pažinimu. Fechnerio “psichofizikos elementai” formali experimentinės psichologijos pradžia. Psichologijos raida buvo vientisa.

Hermanas Ebinghauzas (1185-1909)Kai Vundtas paskelbė, kad aukštesniųjų psichologinių procesų empiriškai tyrinmėti neįmanoma, ebinghauzas ėmė tyrinėti atmintį ir šią tezę sugriovė.“ Apie atmintį” – ilgą laiką buvo eksperimentinės psichologijos vadovas.

“psichologijos dėsniai” – daugiausia dėmesio fechneriui.“Psichologijos sąvokos”.

Citata: “Psichologija yra mokslas, turintis trumpą istoriją, bet ilgą praeitį”. Autorius bandė psichologijai pritaikyti matematinius metodus (po Aristotelio tai buvo kažkas naujo). Jo metodas vadinos – beprasmiai 3,4,5 raidžių skiemenų sąrašai. Jis surinko visus galimus ir viso gavo 2300. Išvada tyrimo tokia, kad beprasmė medžiaga įsimenama 9 kartus ilgiau, bet tik toks mokymasis atskleidžia atmintis dėsningumus.Jis nesukūrė vientisos žinių sistemos, bet jis vienintelis, kuris be kitų pagalbos padarė tiek daug.

Georgas Miuleris

JO atminties tyrimai introspekciniai. Prisiminimas nevyksta mechaniškai (kaip teigė Ebinghauzas). Individas aktyviai sąmoningai grupuoja

medžiagą, randa jos prasmę. Asociatyvumas atsiminimo nepaaiškina. Jį lemia ir emocijos ir su asmenybe susiję veiksniai (ryžtas ,

pasirengimas). Interferencinė užmiršimo teorija: užmiršimą lemia ne atminties pėdsakų nykimas, o naujos medžiagos

sąveika su senąja, kuri gali būti užgožta. Atminties būgnas (tyrimo priemonė) – besisukantis cilindras, valdantis pateikiamą įsiminimui medžiagą.

Francas Brentanas

Jis siekė psichologiją paversti objektyviu mokslu. Jis įrodė, jog psichologija yra mokslas apie psichinius fenomenus (gamtos mokslai apie fizinius).Psichologijos objektas – psichinė veikla, patys pažinimo aktai (o ne pažinimo turinys). Todėl jo psichologija vadinama aktų psichologija.Citata: “Į klausimą, ar egzistuoja pasąmonė, reikia atsakyti ryžtingu ne”.Jis teigė psichologiją esant išskirtinę. Nes psichologiniai fenomenai turi vidinį teisingfumą, jie didingi, mums daro ypatingą poveikį, turi praktinę reikšmę, kurią turi tiriamų fenmenų dėsniai.Tyrimo metodas: stebėjimas ir eksperimentas. Psichinius aktus galime tirti 2 būdais:

1. Galime tirti atmintį (mėginant prisiminti, kokie procesai būdingi vienoms ar kitoms psichinėms būsenoms).2. Galime tirti vaizduotę (retrospektyviai) – galime įsivaizduoti kokią nors psichinę būseną.3. Brentano žinių sistema aprašomoji. Jis pirmenybę teikia stebėjimui.

Karlas Štrumpfas

Jo psichologija irgi aktų. ‘Muzikinio suvokimo psichologija” – pirmas muzikos analizavimas psichologiniu aspektu.Teigė, jog psichologijos objektas – fenomenas.Metodas: fenmenologija. Tai tam tikra introspekcija, aprašanti objektų patyrimą (iš čia perėmė Huserlis). Jis įkūrė Berlyno vaikų psichologijos asociaciją.Huserlis iškėlė fenomenologinės filosofijos idėją, o pastaroji rėmė geštaltinės psichologijos tapsmą.

Wiurzbergo psichologinė mokykla:

Osvaldas kiulpė.Jis nepritarė Vundtui dėl psichologijos objekto (nuostatų į mąstymą) bei dėl metodo (introspekcijos pobūdžio). Jis išplėtojo alternatyvą Vundtui.Jis siūlė taikyti sistemingos eksperimentinės psichologijos metodą: tiriamasis turėjo retrospektyviai paaiškinti, kaip vystėsi jo mintis.

Karlas Marbė: Nustatė, kad pojūčiai ir suvokimai….Vatas: Sprendžiant uždavinius dalyvauja NPR

Biuleris: Pirmasis aprašė mąstymo dėmenis

XIX a. psichologijos, kaip savarankiško mokslo raida.Objektu tapo sąmonė.Pagrindinis metodas – introspekcijaNeilgai trukęs Vokietijos populiarumasRandas I eksperimentinės laboratorijos Rusijoje ir Amerikoje.

Kitaip nei iki šiol minėti psichologai ar filosofai, anot Vunto psichologinių tyrimų objektas – sąmonė (tai sudėtingas reiškinys, kurį reikia tirti analizės metodu). Ieškojo sudėtinių sąmonės dalių. Pabrėždavo sąmonės vientisumą. Vunto mokymas – voliuntarizmas.

Psichologijos uždaviniai (atskleidžia voliuntarizmo esmę):1. Išnagrinėti sąmonės procesus, tyrinėjant pagrindinius jos dėmenis.2. Išsiaiškinti, šių dėmenų kiekybines ir kokybines ypatybes.3. Nusakyti tikslius dėsnius, kurių dėka vyksta šių dėmenų sąveika.

(Jacob Abel (1786m.) „Proto įvadinė teorija“). Savo knygoje išdėstė naujos tikrovės pažinimo reiškinius – manoma, kad nuo jo „nusirašė“ Vuntas.

Vuntas bandė nuodugniau aprašyti sąmonės dėmenis. Spręsdamas šias užduotis, tyrinėtojas susiduria su tarpišku ir betarpišku patyrimu:o Tarpiškas patyrimas suteikia žinias, kurios nėra tiesioginio išgyvenimo padarinys. Tai – įprastas jau turimo

patyrimo naudojimas pažįstant pasaulį. Dažniausiai kasdienybėje susiduriame su šiuo patyrimu. Su aplinka sąveikaujame pagal ankstesnį patyrimą.

o Betarpiškas regimojo suvokimo patyrimas nepriklauso nuo subjekto ankstesnio patyrimo. Pvz., konkrečios rožės augalo ypatybės; temperatūra – už lango 5 laipsniai šilumos – tarpiškas patyrimo išraiška – termometras; o jei tartume, kad šiandien lauke yra ganėtina vėsu – tai būtų betarpiškas patyrimas.

Vuntas svarbesniu laikė betarpišką žmogaus patyrimą. Esą tai aktyvi sąmonės dėmenų organizavimo forma.

Kas sudaro betarpišką patyrimą? Kokios jo formos? Kokias konkrečias betarpiško patyrimo formas aprašė Vuntas?Betarpiškas patyrimas:o Pojūčiai – gimsta kiekvieną kartą, kai jusles paveikia koks nors dirgiklis ir kylantys impulsai pasiekia smegenis

(nervų sistemą). Pojūčių stipris, trukmė ir modalumas – pagal tai mėgino juos aprašyti.

o Pojūčiai ir mąstymo vaizdiniai nesiskiria : esą pastarieji irgi susieti su galvos smegenų žievės dirginimu. Neskyrė pojūčių ir mąstymo vaizdinių.

o Emocijos – pojūčiai ir emocijos kyla (praktiškai) vienu metu tame pačiame betarpiško patyrimo procese. Emocijos visada būna po pojūčių, susijungus pojūčiams, kyla naujos emocijos.

Trimatė emocijų teorija. Emocijų dėmenys/dimensijos:1. nemalonumas – malonumas;2. įtampa – atsipalaidavimas;3. jaudinimas – ramybė.Šiuolaikinė psichologija vėl grįžta prie Vunto (apie emocijas).

Kas lemia sąmonės vientisumą?Sąmoningo patyrimo organizacija o Apercepcija – kūrybinė sintezė – jos dėka randasi nauja kokybė: „Bet kokio sudėtingo psichinio reiškinio

ypatybės skiriasi nuo jo dėmenų ypatybių sumos“. (Apie tai kalbėjo Herbartas ir Leibnicas). Daugiau ar mažiau įgauna šiuolaikinę prasmę. Aplinkinio pasaulio poveikį patiriam savitai.

Mūsų pažinime, sąmonės funkcionavime, galima skirti 3 raiškos etapus:1. Dirginimo2. Jutimo3. Apercepcijos (visas ankstesnis patyrimas)4. Valia – buvo pridėta vėliau.

Per 70% voliuntarizmo skirta jutimui ir suvokimui. Šiuolaikinė psichologija grįžta prie Vunto ir valios, kaip tam tikro psichinio reiškinio.

Tyrimai Leipcigo laboratorijoje (institute)Psichologijos institute studijas sudarė trys dalykai: įvadinis psichologijos kursas (eksperimentinės) – 15 užs. (panašiau buvo į seminarus), mokslo tiriamasis darbas (praktikumas), savarankiškos studijos bibliotekoje (iš bibliotekos nieko nebuvo galima išsineti).

www.youtube.com/watch?v=x1Y2461dDnwc – filmukas apie atmintį.

Tyrimai šiame institute:o Reakcijos laiko . Paskirtis – pagrįsti, kad mūsų pažinimas susideda iš dirgiklio, pojūčio ir apercepcijos.o Dėmesio . Grįžo prie apercepcijos kategorijos.o Emocijų . Pagrįsti emocijų trimatę teoriją. o Žodinių asociacijų tyrimai . Pratęsė F.Galtono asociacijų tyrimus.

Vuntas tyrė zoopsichologiją, vaiko psichologiją, tautos psichologiją, tačiau eksperimentų neatliko, nes to taikyti nepavyko, kadangi eksperimentas buvo neatsiejamas nuo eksperimento metu taikytų procedūrų.

Introspekcija (angl. „vidinis suvokimas“)Tautų psichologija – introspekcijos taikymo taisyklės:o Tiriamieji turi mokėti teisingai nustatyti eksperimento pradžią.o Tiriamieji neturi sumažinti dėmesio lygio.o Eksperimento sąlygos turi būti palankios dirgiklių kontrolei ir matavimams.o Eksperimentas turi būti parengtas taip, kad jį būtų galima pakartoti.

Tautų psichologijos metodas. Vuntas iškart suprato, kad aukštesniųjų psichinių reiškinių pažinti nepavyks, taikant introspekciją. Teorinės psichologijos šaka bei tyrimo metodas – tautų psichologija. 10 knygų skyrė. Vienas iš psicholingvistikos pirmtakų.

Dėl Vunto sąmoningų pastangų radosi psichologijos pažinimo sritis. Kiulpe ir Tičeneris buvo jo pirmieji mokiniai. Muller, Stump ir Ebinghauz – jo bendraamžininkai.

Nepagrįsti teoriniai psichinių reiškinių modeliai. Mokslo pažanga remiasi ankstesnių pažiūrų kritika.

www.apa.org/monitor/julaug02/eminent.html

Hermanas Ebinghauzas (1850-1909m.). „Apie atmintį“ (1885m.) (dėsniai/hipotezės turi išliekamąją vertę nūdienos psichologijoje), „Psichologijos dėsniai“ (1892m.) (pašvęstas jo atminimui), „Psichologijos sąvadas“ (1906m.). Tikslas – plėtoti naują mokslo kryptį.

Išplėtė psichologijos objekto sąvoką. Sugriovė Vunto teoriją, kad neįmanoma tyrinėti aukštesniųjų pažinimo procesų. Ebinghauzas tyrinėjo atmintį. Jo tyrimai yra pirmieji psichologiniai eksperimentiniai tyrimai tikrąja šio žodžio prasme (atsakymas į kls. kad Vuntas nėra pradininkas). Pakeitė asociacinės psichologijos esmę ir vertę apskritai. Ėmėsi psichologijos po to, kai perskaitė Fechnerio „Psichofizikos elementai“ (Londono antikvariate nusipirko). Psichologijoje nutarė pritaikyti matematinius metodus – padarė tai, ką Fechneris padarė fiziologijoje.

Atminties tyrimų metodai:o Beprasmiai trijų, keturių ar penkių raidžių skiemenų sąrašai(!). Tičeneris šį metodą pavadino pirmąja naujiena

psichologijoje po Aristotelio. Ebinghauzas buvo poliglotas ir šie skiemenys atskirose kalbose turėjo prasmę, dėl to beprasmiai sąrašai. Gavo 2300 skiemenų. Jiems įsiminti reikėjo 9 kartus daugiau pakartojimų nei prasmingai medžiagai įsiminti.

o Ebinghauzo užmiršimo kreivė.

Ebinghauzo nuopelnai:o Atminties tyrimai.o Nebaigtų sakinių testai (1895m.).o Psichologijos laboratorijoje Halės ir Breslau universitetuose.o „Juslių psichologijos ir fiziologijos žurnalas“.o Psichologijos vadovėliai.

„Psichologija yra mokslas, kuris turi trumpą istoriją, bet ilgą praeitį“ (H.Ebinghaus). Psichologija turi ilgą praeitį, tačiau jos tikroji istorija – trumpa „Psichologija“ (1908m.).

Georgas Miuleris (1850-1934m.). Vienas pirmųjų pratęsė Ebinghauzo aukštesniųjų psichinių reiškinių tyrimus. „Apie atminties veiksmų ir vaizdinių tėkmės analizę“ (1911-1917m.). Sukritikavo Ebinghauzą, nes Ebinghauzas tyrinėjo mechanišką atmintį, ir pateikė savo idėjas:o Įsiminimas nevyksta mechaniškai. Individas aktyviai, sąmoningai grupuoja medžiagą, kurią jam reikia įsiminti,

randa jos prasmę. o Asociatyvumas nepaaiškina įsiminimo, nes žmogus aktyviai ieško ryšių tarp pateiktos medžiagos vienetų.

Įsiminimą veikia emocijos ar asmenybės savybės – pasirengimas, neryžtingumas, abejonės ir t.t.o Alternatyva asociacionistams -> Interferencinė užmiršimo teorija – užmiršimą lemia ne atminties pėdsakų

nykimas bėgant laikui. Užmirštame dėl to, kad nauja medžiaga sąveikauja su jau esančia atmintyje ir gali ją panaikinti.

o Jost‘o dėsnis – jeigu dvi asociacijos vienodo stiprio, tolesnis mokymasis senesnę asociaciją sustiprins labiau. Rėmė interferencinę užmiršimo teoriją.

o Atminties „būgnas“ – besisukantis cilindras, valdantis pateikiamą įsiminimui medžiagą. Tai tyrimo priemonė

Francas Brentanas (1837-1917m.) „Psichologija empiriniu požiūriu“ (1874m.) – atvirai polemizuoja visais klausimais su Vuntu (tai gali žymėti naujo požiūrio psichologijoje atsiradimą). Aristotelio filosofija – jo ieškojimų objektas. Freud klausėsi jo paskaitų Vienoje. Psichologiją siekė padaryti mokslu. O jo siekiai paliko mums tai, kas buvo pavadinta „Aktų psichologija“:o Psichologija yra mokslas apie psichinius fenomenus (reiškinius). Tokia nuostata jam leido psichologiją prilyginti

gamtos mokslams, nes gamtos mokslai buvo mokslas apie fizinius fenomenus, tuo tarpu psichologija jam regėjosi kaip mokslas apie psichinius fenomenus.

o Psichologijos objektas – psichinė veikla – svarbu ne pažinimo procesų turinys, o patys pažinimo aktai.

Nagrinėjant mūsų santykį su aplinkiniu pasauliu, reikia skirti jojo turinį ir mūsų pažintinę veiklą, pvz., jei patiriame raudoną spalvą, tai to patyrimo turinys – raudona spalva, o jei kalbame apie patyrimo aktą, tai bus jutimas ir suvokimas. Psichologijai svarbiausia patyrime šie aktai – jutimas ir suvokimas, o ne raudonos spalvos suvokimas. Bretanas neigė neįsisąmonintus sąmonės aktus – mūmyse nėra nei vieno psichinio fenomeno, apie kurį mes neturėtume suvokimo. Ar egzistuoja neįsisąmoninta sąmonė, ta prasme kaip mes ją suprantame, reikia atsakyti ryžtingu „Ne“. Brentanas psichologiją laikė svarbiausiu mokslu mokslo sistematikoje. Svarbiausias vaidmuo mokslų sistematikoje - tai vienintelė mokslinė disciplina, kurios objektus subjektas gali patirti betarpiškai.Psichologija – išskirtinis mokslas dėl to, kad:o Psichologijos tiriamų fenomenų vidinis teisingumas (psichinius aktus patiriame betarpiškai), dėl to jie yra

objektyvūs ir teisingi. o Šių fenomenų didingumas.

o Ypatingas poveikis, kurį jie mums daro.o Ypatinga praktinė reikšmė, kurią turi tiriamų fenomenų dėsniai.

Tai buvo nauja. Regėjo be galo plačią taikomosios psichologijos reikšmę.

Metodai: stebėjimas ir eksperimentas. Kitaip traktavo metodus nei Vuntas ar jo sekėjai. Tai alternatyva Vuntui. Psichinius aktus (reiškinius) galima tyrinėti 2 būdais:1. Tyrinėjant atmintį – mėginant prisiminti, kokie psichiniai procesai būdingi vienoms ar kitoms psichinėms

būsenoms.2. Tyrinėjant vaizduotę – įsivaizduojant kokią nors psichinę būseną, ir stebint psichinius procesus.

Galima samprotaut, kad Brentanas žengė vieną žingsnį atgal, tačiau tokie samprotavimai nėra iki galo pagrįsti. Empirinė psichologinių žinių sistema buvo jo. Brentanas siejamas su geštaltpsichologija.

Karlas Štumpfas (1848-1936m.) „Muzikinio suvokimo (tone) psichologija“ (1883-1890m.). Su juo siejamas fenomenologijos tapsmas. Protingasis Hansas (arklys). Žymiausias girdimojo suvokimo tyrinėtojas. Aktų psichologija:o Psichologijos objektas – fenomenai.o Metodas – fenomenologija – tai tarsi tam tikra introspekcija, aprašanti objektyvų patyrimą – t.y. betarpiškus

mūsų patyrimo duomenis. Kokybiniai tyrimai, ne tik kiekybiniai. Tai naujo fenonomenologinio metodo užuomazga.

o Įkūrė Berlyno vaikų psichologijos asociaciją.o Edmundas Huserlis, buvęs Štumpfo mokinys, vėliau iškėlė fenomenologinės filosofijos idėją. Pastaroji savo

ruožtu lėmė ir geštaltinės psichologijos tapsmą.

Viurcburgo psichologijos mokyklao Osvaldas Kiulpė (1862-1915m.). Siūlė taikyti sistemingos eksperimentinės introspekcijos metodą, kur tiriamasis

turėjo paaiškinti retrospektyviai savo mąstymo procesą. Self-perception - ; internal perception – viso patyrimo įtaką., sąveikaujant su dirgikliu. o Sisteminga eksperimentinė introspekcija.o Eksperimentiškai tyrinėjo mąstymą.o Bevaizdės minties teorija.

o Karlas Marbė (1869-1935m.). Pojūčiai ir vaizdiniai ne itin lemia, sprendžiant uždavinius. Sprendimas dažnai randasi tarsi savaime (prisidėjo prie bevaizdžio mąstymo hipotezės).

o Henris Vatas (1879-1935m.). Tradicinis asociacijų aiškinimas neatskleidžia, kaip žmogus sprendžia uždavinius. Atkreipė dėmesį į neįsisąmonintus reiškinius (Freud perėmė).

o Karlas Biūleris (1879-1963m.). Mąstymo idėjos. Pirmasis aprašė mąstymo dėmenis, uždavinio sprendimo etapus.

XVII. STRUKTŪRALIZMAS

Vuntas: sąmonė vientisa ir nedaloma, grindė apercepcijos kategorija. Tičeneriui svarbiau analizės būdu išskaidyti sąmonę ir ją išdėstyti.

Margareta Floi Vošbern (1871-1939m.). „Gyvūnų protas“ (1908m.) – pirmasis lyginamosios psichologijos vadovėlis. Pirmoji moteris psichologė – pirmoji Tičenerio aspirantė.

Edvardas Bradfordas Tičeneris (1867-1927m.). „Psichologijos bruožai“ (1896m.), „Psichologijos įvadas“ (1898m.), „Eksperimentinė psichologija: praktinis vadovas“ (1901-1905m.).

Psichologijos objektas:

o Sąmoningas patyrimas – būtent šis patyrimas priklauso nuo subjekto kontrolės. Kambaryje yra aukšta temperatūra (tarkim 28 laipsniai), ji veikiausiai mažai priklausys nuo to, ar kambaryje kas nors yra, ar ne. Jei yra stebėtojų, kurie teigia, kad kenčia nuo karščio, šis patyrimas yra juntamas ir priklauso nuo subjekto. Kaip tik toks patyrimas, o ne karšta temperatūra ir yra vieinintelis psichologijos objektas. Svarbiausia psichologijos tyrimuose išvengti dirgiklio klaidos – nepainioti pažinimo procesų, jų turinio ir patyrimo įtakos. Tai reiškia, kad jei kas nors mums rodo tokį dirgiklį (rodo popieriaus lapą) ir sakom, kad tai yra baltas popieriaus lapas, o ne vardijam konkrečias to dirgiklio ypatybes, mes darom klaidą, nes remiamės ankstesniu patyrimu.

o Sąmonė – patyrimo visuma, egzistuojanti konkrečiu metu. Sąmonė apima psichinius reiškinius, patiriamus šiuo metu. Tičeneris aprašė visą patyrimą ir daugiau skaidė ne sąmonę, o mind (psichika).

o Psichika – išgyvenimų suma, sukaupta per visą gyvenimą.

Psichikos dėmenys:1. Pojūčiai2. Vaizdiniai3. Emocijos

Pojūčiai ir vaizdiniai:o Modalumas, stipris, trukmė, ryškumas.Emocijos:o Stipris, trukmė.

Tičeneris atsisakė trimatės emocijų teorijos.

Elementarūs pojūčiai:Organas Pojūčių rūšys Organas Pojūčių rūšys

Akis 38850 Sąnariai 1Ausis 11550 Kraujo indai ?Nosis ? Plaučiai 1

Liežuvis 4 Lyt. organai 1Oda 3 Ausis (pus.) 1

Raumenys 1 Visi organai (skausmas) 1Sausgyslės 1 Virškinimo 3

Psichologijos metodas: sisteminga eksperimentinė introspekcija (savivoka) (kokybinės introspekcijos metodas). Sąmoningo patyrimo išskaidymas. Didesnė reikšmė kokybinėms tiriamųjų ataskaitoms.

Psichologijos uždaviniai:1. Suskaidyti sąmonės procesus į paprasčiausius dėmenis.2. Nustatyti dėsnius, pagal kuriuos jie jungiasi. 3. Nusakyti sąmonės dėmenų ryšį su fiziologinėmis būsenomis.Tikslas: išskaidyti sąmonę ir psichiką į mažiausius dėmenis.

Tiriamuosius ne kartą savo tyrimuose įvardino kaip reagentus (padedančius atskleisti kažką). Tičeneris buvo tikras empirikas ir nevengdavo tyrimų susijusių su subtiliomis temomis.

Prasmės konteksto teorija (visas mūsų patyrimas turi tam tikrą kontekstą – mėginimai įvardinti apercepcijos koncepciją kitomis kategorijomis).o Pirminis, neapdorotas patyrimas pavadinamas patyrimo branduoliu ar šerdimi (core). Tai – šviesos, garso,

kvapo pojūčiai, jų tėkmė. Bet koks betarpiškas patyrimas susijęs su ankstesniu patyrimu.o Kontekstą sudaro asociacijos pirminiam patyrimui. Kontekstas yra susijusių procesų, besitelkiančių apie

centrinę pojūčių ir vaizdinių grupę, apie šerdį, rinkinys. Suvokiniuose ir idėjose, kurie yra sudėtingesni nei

paprasčiausi pojūčiai ir vaizdiniai, su patyrimo branduoliu sujungtas kontekstas. Pastarasis suteikia branduoliui prasmę.

o Prasmė visada turi kontekstą, t.y. vienas psichinis procesas yra kito psichinio proceso prasmė. o Kartais kontekstas atsiskiria nuo branduolio – kai kartojame žodį vėl ir vėl iki žodis tampa beprasmis.

Kontekstą dažniausiai tenka pridėti prie branduolio – tarkim kai mokomės užsienio kalbos žodžius.

Tičeneris viešai pasisakė prieš psichologijos šakų egzistavimo teisę, nes nebuvo galima taikyti eksperimentinių tyrimų – introspekcijos.

Struktūralizmas:o Laboratorinis mokslas.o Suaugusiųjų psichologija (tyrimuose galėjo dalyvauti tik apmokyti tiriamieji).o Uždara psichologinių žinių sistema.

Tičeneris stengėsi saugoti savo žinių sistemą nuo kitų sistemų įtakos, netiksliai versdamas kitus veikalus. Psichologijoje struktūralizmas yra miręs. Boringas parašė paskutinį veikalą skirtą struktūralizmui „Fizinės sąmonės dimensijos“ (1933m.). Pats Boringas ėmėsi psichologijos istorijos.

Iliuzija su apskritimais: viduriniojo rutuliuko dydžio suvokimas priklauso nuo aplink esančių rutuliukų dydžių. Tičeneris šiai iliuzijai skirtų darbų nėra palikęs, o tiksliau - iliuzija ne Tičenerio, o Ebinghauzo.

Objekto, dalyko ir metodo samprata skiriasi: voliuntarizmas ir struktūralizmas.

XVIII. FUNKCIONALIZMAS

1. Funkcionalizmo pirmtakai.2. Funkcionalizmo tapsmas.3. Funkcionalizmo susiformavimas.

Funkcionalizmas nagrinėja individo veikimą ir funkcionavimą ir prisitaikymą aplinkoje. Funkcionalizmo atstovai savo pastangas pirmiausia sutelkia ties psichinių reiškinių praktine reikšme, nauda prisitaikymu. Tai pirma grynai amerikietiška kryptis. Ji atsirado kaip protestas prieš Vunto ir Tičenerio struktūralizmo idėjas, kadangi tiek Vuntas, tiek ir Tičeneris susiaurino tyrinėjimų kryptis ir nepagrįstai prisirišo prie vieno tyrimo metodo.

1. Funkcionalizmo pirmtakai

Iki Darvino:o Tomas Maltusas (1766-1834.) „Gyventojų skaičiaus dėsnių tyrimas“ (1789m.).o Alfredas Volis (1823-1913m.) laiškas, evoliucijos idėja – 1858 liepos 1d. -> evoliucijos teorijos gimtadienis!

Čarlzas Darvinas (1809-1882m.). „Rūšių atsiradimas natūralios atrankos būdu, arba Pranašesnių veislių išlikimas kovoje dėl būvio“ (1859m.). Darvinas savo pagrindinę idėją suformavo perskaitęs Maltuso knygą, kurioje buvo tokia frazė:

„Maisto žemėje gausėja pagal aritmetinę progresiją, žmonių – pagal geometrinę progresiją“ (Maltusas).

Darvino atradimų reikšmė psichologijai:o Atsirado palankesnė galimybė kalbėti apie gyvūnų ir žmogaus psichinių reiškinių panašumus, psichinės raidos

nenutrūkstamumą. Radosi naujos psichologijos šakos.o Įtakojo ir psichologijos objekto supratimą – pastūmėjo tyrinėti funkcijas, kurias atlieka sąmonė.o Į organizmą buvo žvelgiama kaip į visumą. Žmogaus psichika irgi buvo nagrinėjama santykyje su visais

gyvybės fenomenais.

o Leido išplėsti tyrimų metodų, kuriuos naudojo psichologija, skaičių. o Tuomet, kai voliuntarizmo šalininkai ieškojo naujų dėsnių, galinčių paaiškinti įvairiausią psichinę veiklą,

Darvino idėjų paveikti tyrinėtojai ėmėsi individualių skirtumų ir jų įvertinimo būdų.

Darvin „Žmogaus ir gyvūnų emocijų raiška“.

Gebėjimų tyrimaiDžeimsas Makynas Katelis (1905-1993m.). Vunto ir Galtono mokinys. Intelektas gali būti įvertintas žmogaus sensorinių gebėjimų sąvokomis: kuo aukštesnis žmogaus intelektas, tuo sėkmingesnis turi būti jo jutiminis funkcionavimas. „Didesnių gebėjimų žmonės turi tobulesnius jutimus“.

Frencis Galtonas (1822-1911m.). „Paveldimas genijus“ (1869m.). Galtonas - Darvino pusbrolis. „Anglų mokslininkai“ (1874m.), „Žmogaus ypatybių ir raidos tyrinėjimai“ (1883m.), „Natūralus paveldimumas“ (1889m.), „Biometrika“ (1901m.) - žurnalas. 1904m. Londono universiteto įkūrė koledžo eugenikos (mokslas apie paveldimumą, mokslas tirynėjantis veiksnius lemiančius paveldimumą) laboratoriją.

Genijai gimsta žymiai dažniau, negu turėtų būti, jei šitai priklausytų tik nuo aplinkos. Žymiems tėvams gimsta žymūs sūnūs: iš 4000 talentingų tėvų berniukų, 977 taip pat tapo žymūs. Skaičiuojant atsitiktinai sudarytoje imtyje - tik 332.

Frencis Galtonas Sukūrė švilpuką garso aukščio matavimui, fotometrą – leidžia įvertinti tiriamojo spalvų skyrimo gebėjimą, prietaisas reakcijų laikui matuoti, lytai tyrinėti ir daugybę kitų įrenginių. 1884m. įkūrė antropometrinę laboratoriją, kuri veikė 6 metus (ištyrė 9000 žm.), tikslas – gerinti britų intelektinį potencialą. Praėjus šimtmečiui kiti mokslininkai išnagrinėjo tų 9000 žmonių matavimo duomenis, ir patvirtino, kad jie yra kruopščia surinkti ir patikimi.

Vaizduotės (mental imagery) tyrimai klausimynu

Vaizduotę irgi galima tarti esant gebėjimu, tai buvo pirmieji mėginimai grįžti prie vaizduotės tyrimų šiuolaikinėje psichologijoje. Galtonas - vienas pirmųjų psichologijos istorijoje klausimynu tyrė vaizduotę - tai kiekybinis psichologinis tyrimas. Įverčius reikėjo pažymėti skalėje nuo 0 iki 100. Šiuos tyrimus susiejo su paveldimumu. Galtonas pirmasis nustatė ir įrodė, kad tos pačios šeimos narių vaizduotės vaizdiniai yra labai labai panašūs, pirmasis ėmė taikyti dvynių metodą, nes lygino jų vaizduotės tyrinėjimo objektus. „Prieš atsakinėdami į šiame lape pateiktus klausimus, pagalvokite apie kokį nors konkretų dalyką – galbūt tegul tai būna jūsų pusryčių stalas, prie kurio sėdate ryte – ir rūpestingai apžvelkite vaizdinį, kuris kyla jums prieš akis.1. Apšvietimas – vaizdinys neryškus ar visiškai aiškus? Ar jo ryškumas toks koks būna iš tikrųjų?2. Tikslumas – ar visi objektai vaizdiniai tikslūs tuo pačiu metu, ar kurios nors vaizdinio dalys tikslesnės už kitas?3. Spalvingumas – ar spalvos pakankamai ryškios ir tikroviškos?“

Galtonas tyrinėjo ir asociacijas. Jam priklauso žodinių asociacijų testas. Asociacijų tyrimas:Tiriamas asociacijų įvairumas ir laikas, reikalingas joms susidaryti:o 75 žodžių, užrašytų ant skirtingų lapelių, sąrašaso Užrašomos šiems žodžiams kilusios asociacijoso Vertinamas asociacijų turinys. Galtonas įrodinėjo (įrodė), kad beveik 40% asociacijų susijusios su žmogaus

vaikyste ir paauglyste. Atkreipė dėmesį į didžiulę mūsų ankstyvojo patyrimo svarbą. Vuntas ir Jungas vėliau patobulino ir naudojo Galtono išrastą testą.

Statistiniai metodai.Galtonas niekada iki galo nebuvo patenkintas, kol neaprašydavo visko kiekybiškai. Vienas pirmųjų pritaikė statistiką. Jam kilo mintis, kad statistika gali būti labai labai naudinga. Ir visi kintamieji psichologijoje turi būti pasiskirstę pagal normaliojo pasiskirstymo dėsnį. Didžiulę įtaką jam turėjo:

o Lamberas Adolfas Ketlė (1796-1874m.) pirmasis pritaikė statistinius metodus biologiniams ir socialiniams procesams – žmogaus ūgiui. „Vidutinio žmogaus“ kategorija.

o Galtono tyrinėjimai statistikos srityje atskleidė vieną svarbiausių dydžių – koreliaciją, apie kurią pirmą kartą užsimenama 1888m. Galtonas atkreipė dėmesį, kad labai aukštų žmonių sūnūs paprastai būna žemesni už savo tėvus, o labai mažų tėvų – aukštesni.

o Karlas Pirsonas – Pirsono koreliacijos koeficiento formulė. Jam žymėti pasirinkta r raidė. Angl. regression atspindi Galtono idėją, jog paveldimi požymiai regresuoja (artėja) vidutinės reikšmės link, t.y. pasiskirstę pagal normaliojo pasiskirstymo dėsnį.

Galtonas pirmasis išsakė mintį, kad studentų įvertinimai universitetuose turi būti įvertinti pagal normaliojo pasiskirstymo dėsnį.

Galtono tyrinėjimai psichologijoje yra Darvinizmo dalis ir prisidėjo prie funkcionalizmo tapsmo.

Džordžas Romanesas (1848-1894m.) „Gyvūnų intelektas“ (1883m.) – pirmasis lyginamosios psichologijos (zoopsichologijos) tyrinėjimas. Aprašo daugybės gyvūnų elgesį (vienaląsčių, žuvų, paukščių, dramblių, skruzdėlių ir kt. elgesį).

„Iš esmės nėra skirtumo tarp protingų krabo veiksmų ir protingų žmogaus veiksmų“. (D.Romanesas)

Tokios išvados prieina taikydamas introspekcinės analogijos metodą. Anekdotų metodas – introspekcinės analogijos metodas – žmogaus ir gyvūno galvoje vyksta tie patys mąstymo procesai. Gyvūnai geba logiškai mąstyti, suvokti ir kurti idėjas, ir spręsti sudėtingus uždavinius. Protingiausi gyvūnai: beždžionės, drambliai ir katės. Taikė kažką panašaus į eksperimentą, nes stebėjo, kaip kinta gyvūnų elgesys.

Konvis Loidas Morganas (1852-1936m.). Ekonomijos dėsnis – Loido Morgano kanonas (1894m.). Netikslu gyvūnų elgesį aiškinti aukštesniaisiais pažinimo procesais, jeigu tai galima paaiškinti elementariausiais pžinimo procesais. Manoma, kad jis perėmė šią idėją iš V.Vunto:

„Sudėtingi dėsniai gali būti taikomi tik tada, kai nepakanka paprastų“ (V.Vuntas)

Ši idėja, išreiškianti ekonomijos dėsnį, buvo paminėta daug anksčiau:Viljamas Okamas (1280-1350m.). Pažinimo teorijos bei pažinimo ekonomijos dėsnis, neigiantis realias bendrybes – nereikia be reikalo dauginti objektų rūšių skaičiaus – „entia non sunt multiplicanda praeter necessitatem“ - „Be būtinybės nedera tarti daugis“. Yra tik tai, kas individualu, tai bet kokio pažinimo pagrindas yra intuicija, išorinė ir vidinė patirtis..

2. Funkcionalizmo tapsmas

Minime 1890m., kai keitėsi laiko dvasia, reikalavusi nagrinėti, kaip atskiras individas veikia jo gyvenamoje aplinkoje. Tyrinėtojai, prisidėję prie funkcionalizmo tapsmo, bet ne jo pradininkai – Spencer ir James.

Herbertas Spenceris (1820-1903m.). Visos jo knygos radosi diktuojant tekstą sekretorei per teniso partijos pertraukas ar plaukiojant ežeru valtele. Taip sukūrė filosofijos sistemą, kuri ilgainiui tapo privaloma JAV universitetuose. „Asociacijų dėsniai“ (1855m.), „Sintetinės filosofijos sistema“ (1862-1896m.), „Psichologijos dėsniai“ (1855m.). Spenceris bandė pritaikyti evoliucijos teoriją socialiniams, humanitariniams mokslams. Būtų nuveikęs daug daugiau, jei ne psichinės sveikatos sutrikimai, kurie pradėjo persekioti sulaukus vos 35 metų, kai pradėjo šalintis žmonių.

Socialinis darvinizmas – vienas pirmųjų mėginimų pritaikyti Darvino teorijas socialiniams mokslams.o Evoliucija yra visų Visatos aspektų bruožas, įskaitant žmogų ir jo sukurtus socialinius institutus. Visatos raida

remiasi stipriausio išlikimo dėsniu.

o Sąmoningai neįtakojant visuomenės raidos dėsnių, išliks tik stipriausi individai ir galingiausios sistemos. Kol niekas nesikiša į šiuos raidos procesus, žmonijos pažanga – neišvengiama. Bet koks valstybės kišimasis į tai prieštarauja evoliucijos teorijai. Jeigu individas, komerciniai ar bet kokie kiti institutai nepajėgia prisitaikyti prie aplinkos, jie turi pasitraukti. Jiems tenka žlugti vardan žmonijos pažangos.

Viljamas Džeimsas (1842-1910m.) dėstė pirmąjį psichologijos kursą „Fiziologijos ir psichologijos....“ Harvardo universitete skaitė spencerio knygą „Psichologijos dėsniai“. Jis nėra struktūralizmo pradininkas, tik pirmtakas. Gavo Harvarde medicinos daktaro laipsnį. „Psichologijos principai“ (2 tomai, kuriuos rašė daugiau nei 12 metų) (1890m.). Šioje knygose išdėstytos jo idėjos nepatiko tik Vuntui ir Tičeneriui, beje, pats irgi vertino ganėtinai kritiškai: nėra tokio mokslo kaip psichologija ir teigė, kad V.James yra nevykėlis. Iš čia visi amerikiečių psichologijos vadovėliai yra tokie, dėl to, kad perėmė tai iš V.James, rėmėsi jo vadovėliu. W.James darbai išlieka fundamentalaus psichologijos tyrinėjimo pavyzd˛iu. „Pokalbiai su mokytojais“ (1899m.) – galima įvardinti kaip pirmąjį pedagoginės psichologijos vadovėlį. „Religinio patyrimo įvairovė“ (1902m.).

„Atsakingas darbas žmogų taurina“ (W.James)

1875 m. Harvarde įkūrė eksperimentinės psichologijos laboratoriją, nors pats Harvarde formaliai nesimokė psichologijos. Pirmoji psichologijos paskaita, kurioje jis apsilankė, buvo jo paties. „Kiti skulptoriai – kitos skulptūros iš to paties akmens! Kiti protai – kiti pasauliai iš ....“

1899 m. pavadintas žymiausiu tų metų filosofu. Jis domėjosi paranormaliais reiškiniais. Bandė empiriškai tyrinėti mediumus. Tačiau James‘ui nepavyko įrodyti, kad mediumas (žmogus, kuris kalbasi su mirusių žmonių sielom) apgaudinėja tiriamuosius.

Pirmuosiuose psichologijos dėsnių puslapiuose išdėstyta tezė:o Psichologijos tikslas – ne patyrimo dėmenų aiškinimas, o sąmonės prisitaikymo funkcijų tyrinėjimas. Sąmonė –

tai gyvybiškai svarbi itin išsivysčiusių organizmų funkcija. Sąmonę sugretina su gamtos mokslais , nes bet koks psichinis reiškinys naudingas, reikalingas, prisitaikant prie aplinkos.

o „Psichologija – mokslas apie psichinį gyvenimą – jo reiškinius ir sąlygas“. Už naujų kategorijų reiškiniai ir sąlygos slypi: reiškiniai – psichologija turi tyrinėti ne tarpišką patyrimą – tai betarpiškas patyrimas; sąlygos – tai psichiniams reiškiniams, betarpiškam patyrimui, svarbiausią reikšmę turi fiziologiniai procesai, NS, arba kalbant dar bendriau – mūsų kūnas. Pasisakė už sąmonės ir psichikos vientisumą (polemizuodmaas su Tičeneriu).

o Individo psichinį nedalomumą užtikrina sąmonės srautas. Sąmonės srautas, tai – „nuolat praeinančių, sugrįžtančių ir sudarančių mūsų vidinį gyvenimą jausmų pažinimo, norų, svarstymų, etc., srautas, būsenų ar laukų (ar kaip kitaip tai pavadintumėte) seka“. Idėja apie nenutrūkstantį patyrimą žinoma nuo seno, ikisokratikai (Hėrakleitas ir jo tezė: įžengiame ir neįžengiame į tas pačias upes). Tačiau ši idėja gali būti aptikta ir pas kinus, permainų knygoje.

Pagrindinės sąmonės ypatybės: o Sąmonė yra asmeninė. Kiekvienas psichinis reiškinys yra to žmogaus sąmonės dalis. Samprotavimai apie

kambarį ir mintis jame: jei kambaryje yra minčių, tai jos būtinai priklauso tenai esančiam žmogui, o į klausimą, ar gali būti minčių, kurios niekam nepriklauso, negalima atsakyti, nes nežinome tų minčių.

o Sąmonė – nuolat kintanti (nėra 2-jų tapačių patyrimų).o Sąmonė yra besitęsianti.o Sąmonė visada yra selektyvi (vienu metu ji yra užimta 1 ar kelių objektų). Jau James tai žinojo, kad ji užimta

svarbesniais individui objektais ir keičiasi keičiantis individo santykiui su aplinka.o Sąmonė yra aktyvi. o Sąmonės objektai skiriasi nuo jos pačios.

Pagrindinis sąmonės tikslas – užtikrinti žmogaus prisitaikymą prie aplinkos dėka gebėjimo pasirinkti.

Pavieniai psichiniai rei š kiniai

o Indėlis į suvokimo, į erdvės suvokimo aiškinimą – kiekvienas pojūtis turi ir tam tikrą erdvės atspalvį. Erdvės suvokimas susiformuoja dėl asociacijų. (Kaip ir Berklis, truputį pasenęs aiškinimas ).

o Atminties teorija. Pasirinko tarpinį variantą tarp bruožų psichologijos atstovų tvirtinimo, esą atmintis yra psichikos galia, ir asociacionistų, maniusių, jog tai – nauja ankstesnio patyrimo seka. Informacijos laikymas – bendras smegenų sandaros bruožas ir negali būti pagerintas mokymu. Skyrė pirminę (psichologinę dabartį) ir antrinę (psichologinę praeitį).

o Tyrinėjo įgūdžius, emocijas, mąstymą ir instinktus (pirmasis suskirstė O.Preyer 1880m.). Priėmė Preyer skirstymą ir jį papildė. Manė, kad žmogaus elgesys yra labiau instinktyvus nei bet kokio kito gyvūno. Vienas pirmųjų pradėjo tyrinėti instinktus.

o Asmenybė – įvairių lygių klojinys – sąmonės centre visada yra empirinė savastis arba „me“ – kuri sąmonės sraute išlieka daugmaž nekintanti. Ji yra sluoksniuota – galima kalbėti apie fizinę, visuomeninę ir dvasinę savastį. Nuo James‘o prasidėjo asmenybės tyrimai(!).Psichiniai įvykiai, kurie yra už asmenybės sąmonės, turi būti laikomi kaip valdomi „antrinės asmenybės“.

Psichologijos metodai o Introspekcinis (angl. vidinis stebėjimas) stebėjimas: „Pirmiausia turime remtis introspektyviu stebėjimu..

žvilgsniu į vidų ir aprašymu to, kas mums atsivėrė. Niekas nesiginčys, kad šito dėka mums atsiskleis sąmonės būsenos“.

o Pripažino eksperimento svarbą – ypač psichofiziniuose, erdvės suvokimo bei atminties tyrimuose.Eksperimento taikymo pavyzdžiai:o Ryšio tarp sąmonės reiškinių ir jų fizinių atitikmenų tyrimams.o Psichinių reiškinių tarpusavio sąveikos tyrimams – reikėtų mėginti atsakyti į klausimą, kas ką iššaukia ar

nuslopina.o Užmiršimo ir atsiminimo dėsnių tyrimams. o Tyrimams, kaip tiksliai patirtis atkuriama atmintyje laiko, erdvės atžvilgiu ir t.t.

o Lyginamasis metodas: „Atskirai reikėtų tirti gyvūnus, kūdikius silpnapročius, kurčiuosius ir akluosius, nusikaltėlius ir ekscentrikus“.

Be to, James iki gyvenimo pabaigos tyrinėjo spiritualizmą – bendravimas su anapilin išėjusių žmonių dvasiomis (Leonore Piper buvo mediume, o jis tyrinėjo ją ir procesą; fenomeną mėgino ištirti). Taip pat buvo ėmęsis pragmatizmo. Pabrėžė jo reikšmę psichologijai.

o Rašė labai sklandžiai ir suprantamai.o Kritikavo V.Vunto pažiūras (struktūralizmą)o Siūlė naują, artimą funkcionalizmui, sąmonės aiškinimą.

„Teisinga tai, kas naudinga“ (W.James).

Mirė mylėdamas nuo širdies smūgio

3 . Funkcionalizmo susiformavimas

o Dėmesys buvo perkeltas prie individo prisitaikymo.o Išplėtė psichologinių metodų ratą.o Atsirado daug taikomosios psichologijos šakų (pvz., lyginamoji, vaikų psichologija).

Funkcionalizmas nei siekė tapti, nei tapo vienintele psichologijos mokykla. Centru tapo Chikagos universitetas. Tičeneris kategorijai „struktūrinis“ priešpriešino kategoriją „funkcionalinis“.

Džonas Diujis (1859-1952m.) „Psichologija“ (1886m.) – pirmasis psichologijos vadovėlis JAV. „Reflekso lanko teorija psichologijoje“ (1896m.) žurnale „Psichologijos apžvalga“ – pripažintas reikšmingiausiu straipsniu šio

žurnalo istorijoje, šis straipsnis laikomas formalia funkcinės psichologijos pradžia. „Logikos teorijos tyrinėjimai“ (1904m.) – sieja logiką ir mąstymą.

o Atskirus psichinius reiškinius (elgesį, pažinimą) reikia nagrinėti ne kaip abstrakčią mokslinę konstrukciją, o kaip organizmo prisitaikymo prie aplinkos formą.

o Psichologijos objektu turėtų būti žmogaus organizmo gyvybinės veiklos tyrinėjimas.Pažinimas yra sėkmingos žmogaus veiklos įrankis. Pažinimą galima paaiškinti tuo, kaip jis funkcionuoja, „veikia“ tam tikroje situacijoje.

o Sąmonė ir elgesys užtikrina organizmo funkcionavimą: sąmonė sukelia atitinkamą elgesį, kuris suteikia organizmui galimybę kovoti už egzistavimą.

Refleksas veikiau sudaro ne lanką, o ratą ir rate galime skirti tris žingsnius: o individo pojūčius, kaip bet kokios situacijos dalį;o inidivdo elgesį, judėjimą (staigiai atitraukia rankytę nuo liepsnos);o nauji judėjimo sukelti pojūčiai (nes palietė, tai sukelia skausmą).

Diuji taip pat priskiriami ir pažinimo procesų, emocijų, socialinio elgesio tyrinėjimai. Diuji buvo didis mokslininkas, palikęs neišdildomą pėdsaką psichologijos istorijoje, tačiau jis buvo niekam tikęs dėstytojas – jo paskaitos galėjo užmigdyti bet ką.

Džeimsas Roilandas Eindželas (1869-1949m.). Jo pastangomis Chikagos universitetėtas tapo vienu įtakingiausių psichologijos tyrinėjimo ir mokslo centrų JAV. Mokytis vyko pas Vuntą, bet Vuntas jo nepriėmė, nes jau buvo surinkęs mokinių grupę. Halės universitete jam nebuvo suteiktas mokslų daktaro vardas dėl prastos vokiečių kalbos. Jis taip niekada ir negavo ph.D., bet turėjo net 23 garbės daktaro vardus. 1906m. tapo APA prezidentu. Dž.Diuji sekėjas. „Psichologija“ (1904m. – psichologijos postulatai išdėstyti, „Funkcinės psichologijos sritis“ (1907m.).

„Psichologijos tikslas – tyrinėti, kaip psichika padeda organizmui prisitaikyti prie aplinkos“ (Eindželas).

Svarbiausi funkcionalizmo postulatai:o Funkcinė psichologija – mokymas apie psichikos procesus. Jos uždavinys – tyrinėti psichinių procesų dėsnius

bei sąlygas, kuriomis jie vyksta.o Funkcinė psichologija – tai mokymas apie fundamentalią sąmonės naudą. Sąmonė – tai instrumentas, kurio dėka

organizmas prisitaiko prie aplinkos. o Funkcinė psichologija – mokymas apie psichofizinius ryšius, ryšius tarp psichikos ir kūno bendrame organizmo

sąveikos su aplinka kontekste. Skirtumo tarp šių dimensijų faktiškai nėra.

Eindželas pavertė daugiau ar mažiau išbaigta funkcionalistinės psichologijos šaką.

Harvėjus Karas (1873-1954m.). „Psichologija“ (1925m.). Padėjo galutinį tašką funkcionalizmo raidoje.Psichologijos objektas:o Psichinė veikla – jutimas, suvokimas, mąstymas, atmintis, vaizduotė, valia ir t.t. Psichinė veikla vertinama kaip

instrumentas, kuris padeda individui prisitaikyti prie aplinkos.o Psichinės veiklos funkcijos – patyrimo įgijimas, saugojimas, organizacija, vertinimas bei panaudojimas

kasdieniame elgesyje.

Prisitaikymo veiksmas (pavienis atskiras individo sąveikos su daiktine ir socialine aplinka fragmentas)o tai visos situacijos funkcija, kuri turi 3 ypatybes:

- motyvuojantį dirgiklį (tai, kas skatina mus kažką daryti);- jutiminį dirgiklį (objektas, į kurį nukreipiamas veiksmas);- atsaką (kuris keičia situaciją taip, kad ji tenkina motyvuojantį dirgiklį). Motyvuojantis dirgiklis - žvakės liepsna, jutiminis dirgiklis – fizinis objektas, kurio siekia, atsakas – vaiko rankos atitraukimas ir to atitraukimo išdavos.

o Aukštesniuose organizmuose, tarkim, pas žmogų yra 2 prisitaikymo veiksmo etapai:- dėmesinis (dėmesio prisitaikymas) – pasirengiama veiksmingiausiam atsakui.- veiksmo užbaigimas – pasiekiamas tikslas.

o Du prisitaikymo veiksmo padariniai:- motyvuojantis dirgiklis patenkinamas;- papildomi, pridėtiniai padariniai (kitaip pakreipia mūsų santykį su socialine aplinka; vaikas gali pradėti bijoti

ugnies).

Metodai: o Introspekcija (angl. vidinis suvokimas – daugiau Vunto naudota kategorija)o Eksperimentas.o Literatūros bei meno analizė. Jau funkcinėje psichologijoje atkreiptas dėmesys į žmogaus kultūrinį palikimą.

Funkcionalizmas: kokia būtų psichologija, jei amerikiečiai būtų plėtoję funkcionalizmą vietoj biheiviorizmo?o Objektas – nuo sąmonės (struktūros), prie individo adaptacijoso Metodai – platesnis sąrašaso Taikomosios šakos.Pragmatizmas (kažkokie psichologiniai tyrinėjiami kažko verti, jei jie turi naudą (pragmatizmas – nauda)) gali būti įvardintas kaip vienas pagrindinių funkcionalizmo bruožų.

XIX. BIHEIVIORIZMAS

1. Zoopsichologijos tyrinėjimų įtaka biheviorizmui.2. Biheiviorizmo tapsmas.

XXa. pr. buvo iškeltas tikslas plėtoti naują psichologinių žinių sistemą.

Biheviorizmo šaltiniai:

o Filosofiniai:- Graikų natūralizmas- Prancūzų materializmas- Pozityvizmas

Iš graikų natūralizmo perimtas klausimas: kas yra individas ir kas yra siela? Delamettri svarstė individo sandaros klausimą ir laikėsi mechanicistinių idėjų. „Žmogus mašina“, P.Kabani elgesys – refleksai. Pozityvizmas pabrėžė ypatybę objektyviai vertinti individą ir jo saveiką su aplinka. Iš prancūzų materializmo ir pozityvizmo atsirado metodologinė kryptis – objektyvios žinios, faktai, kuriuos galime stebėti.

Visa tai yra filosofinės objektyvizmo ir mechanicizmo tradicijos.

o Psichologiniai šaltiniai:- Funkcionalizmas- Zoopsichologijos laimėjimai

1. Zoopsichologinos tyrinėjimų įtaka biheviorizmui

Biheiviorizmas yra tęsinys gyvūnų elgesio tyrimų, atliktų pirmaisiais XXa. dešimtmečiais (Watson). XIXa.pab.-XXa.pr. zoopsichologija buvo antropomorfizmuota – sužmoginta.

Alfred Binė (1857-1911m.) „Psichinis mikroorganizmų gyvenimas“ (1889m.) – vienaląsčiai organizmai geba suvokti ir skirti objektus, elgtis tikslingai ir racionaliai. Šiame veikale nesusilaiko nuo samprotavimų apie gyvūnų sąmonę, t.y. sąmonę turi ir gyvūnai.

Žakas Lebas (1859-1924m.) neatsiejamas nuo tropizmų arba priverstinių judesių teorijos. Gyvūnai į dirgiklius reaguoja autonomiškai/automatiškai. Jų atsakas nulemtas vieno ar kito dirgiklio – nėra reikalo aiškinti gyvūnų elgesį, remiantis mąstymu. o Vadinamieji aukštesnieji gyvūnai turi sąmonę. Pastaroji esą veikia ar pasireiškia dėl asociacinės atminties.o Vadinasi, gyvūnus galima išmokyti vienaip ar kitaip reaguoti į t.t. dirgiklius. Ir tai yra tam tikra mąstymo rūšis.

Dėl to aukštesnieji gyvūnai yra mūsų mažieji draugai.

Watsonas norėjo rašyti disertaciją pas Ž.Lebą, bet jį atkalbėjo katedros dėstytojai, nes Ž.Lebo lyginamosios idėjos buvo senstelėjusios.

Lyginamoji psichologijao V.Smolas Klarko universitete sukūrė labirintą tyrimams su žiurkėmis (1900m.). Nuo jo baltoji žiurkė labirinte

tapo ne tik lyginamosios psichologijos, bet ir apskritai psichologijos simboliu.

Žiurkė - biheiviorizmo simbolis.

Čarlzas Henris Terneris išspausdino „Kai kurios pirminės pastabos apie skruzdėlių elgesį“ (1906m.). O Watson žurnale „psichologijos biuletenis“ parašė šio straipsnio apžvalgą. Čia jau plačiai vartojama elgesio kategorija.

M.Floi Vošbern (1871-1939m.) – „Gyvūnų protas“ (1908m.) – pirmasis lyginamosios psichologijos vadovėlis. Viena vertus, Vošbern nebetvirtino, kad aukštesnieji gyvūnai turi sąmonę, bet neberasime minčių ir apie tai, kad jie geba mąstyti ir spręsti uždavinius.

Paskutinis lyginamosis psichologijos žingsnis eksperimentinės psichologijos link siejamas su K.Štumpfu (1848-1936m.) „Protingasis Hansas“. Vilhelmas fon Ostenas arklį to buvo išmokęs. Protingas arklys, tačiau nežino atsakymo, jei jo nežino tyrėjas. Lyginamosios psichologijos tyrinėtojai vis rečiau ir rečiau samprotaudavo apie sąmoningą gyvūnų elgesį. Vėliau tai buvo aiškinama operantiniu sąlygojimu.

E.Torndaikas (1874-1949m.) aprašė pastiprinimo dėsnį. Paliko objektyvią psichologijos žinių sistemą. Jis įrodinėjo, kad gyvūnų elgesyje sąmonės apraiškų nėra ir didžioji jų elgesio dalis yra automatiška ir tie automatizmai pagrįsti elementariausiais ryšiais tarp dirgiklio ir atsako. Perskaitęs psichologijos dėsnius, nutarė studijuoti psichologiją, ir mokėsi pas James. Baigiamajam darbe taikėsi tyrinėti vaikų mokymąsi, tačiau tokios galimybės negavo ir dėl to pasirinko viščiukų mokymąsi, kurį tyrinėjo savo namuose įrengtuose labirintuose, kurie buvo suregzti iš jo knygų, esančių namuose. Tyrinėjimų objektai – viščiukai. Pirmieji tyrimai – namie, labirintuose iš knygų. Probleminė dėžė – nauja tyrimo priemonė.

„Gyvūnų intelektas: eksperimentinis gyvūnų asociacinių procesų tyrimas“ (1898m.) – disertacijos pavadinimas. Kolumbijos universitete tyrinėjo ir žmones. Jo literatūros sąraše - 507 punktai, iš kurių yra nemažai knygų.

Konekcionizmas. Jeigu tektų išnagrinėti žmogaus sąmonę, reiktų ieškoti ryšio tarp:o Situacijų, situacijų dėmenų;o Pasiruošimo reaguoti, reakcijų, reakcijų krypčių ir slopinimo.

Išmokimas – ryšys, susijungimas.Psichika – ryšių sistema.

Dirgiklis - Atsakas S -> R

Šią idėją iš Torndaiko perėmė Watson.

Padarinio dėsnis: „bet kos veiksmas, lemiantis konkrečioje situacijoje pasitenkinimą, asocijuojasi su ta situacija, ir kuomet ji randasi vėl, šio veiksmo pasirodymo tikimybė didėja“ ir atv.

Torndaiko darbai tapo kertiniu biheviorizmo akmeniu, teigė Watson.

Pratimų, pripratimo dėsnis: „kiekvienoje konkrečioje situacijoje, bet kokia reakcija asociacijuojasi su ta situacija. Kuo dažniau situacija kartojasi, tuo stipresnis ryšys“.

Ivanas Pavlovas (1849-1936m.). 1875m. gavo medicinos daktaro laipsnį.Dirbo trijose tyrinėjimų srityse:o Širdies nervų funkcijoso Virškinimo organai – 1904m. gavo Nobelio premiją medicinos srityje. o Sąlyginiai refleksai.

Jis buvo tikras eksperimentatorius, kuris tiek įsitraukdavo į savo ieškojimus, kad užmiršdavo visą aplinkinį pasaulį. Pavlovas yra vertinamas už sąlyginio reflekso atradimą. Bandė objektyvizuoti lyginamąją arba zoopsichologiją. Klasikinio sąlygojimo kategorija yra nepaneigiamas žingsnis link objektyvėjimo.

Mechanicistinės dvasios persmelkti: „Gyvas organizmas yra tarsi mašina, be jokios abejonės, sudėtinga, tačiau tokia pat nuolanki ir paklusni, kaip ir bet kuri mašina“ – tai dažniausiai cituojama jo frazė (tokie samprotavimai grindžiami klasikinio sąlygojimo idėjomis).

Vladimiras Bechterevas (1857-1927) „Objektyvioji psichologija“ (1907m.). Bechterevas su Pavlovu aršiai nesutarė, jei susitikdavo gatvėje, tai vienas iš jų pereidavo į kitą gatvės pusę. Bechterevo pastūmėjo psichologiją objektyvaus tyrinėjimo link. Mokėsi pas Vuntą. 1907m. įkūrė psichoneurologinį institutą.

„Objektyvioji psichologija“ iškart pripažintas ko veikalas. Svarbiausiu jo atradimu galima vertinti asocijuotus refleksus – refleksinis elgesys, pvz., staigus rankos atitraukimas nuo karšto daikto, gali būti išgautas ir į dirgiklį, kuris tam tikrą laiką buvo pateikiamas kartu su sukeliančiu tą refleksą. Bechterevas taip mėgino paaiškinti ir kitus mūsų psichinius reiškinius, tame tarpe netgi ir mąstymą. Jis įrodinėjo, kad mąstymas yra pažinimo procesas, kuris pirmiausia yra susijęs su kalbos padargų funkcionavimu. Šią jo idėją vliau perėmė Vatsonas (apie mąstymo, kalbos ir kalbos padargų ryšį).

XIXa.pab. lyginamoji psichologija tapo daugiau ar mažiau objektyvi perspektyva, ji tapo naujos psichologijos krypties – biheiviorizmo atspirties tašku.

2. Biheiviorizmo tapsmas

Džonas Votsonas (1878-1951m.). Sąmoningai paskelbė, kad jo tikslas - naujos psichologijos žinių sistemos kūrimas. Šis jo sąmoningas tikslo paskelbimas ir paverčia jį biheiviorizmo pradininku. „Gyvūnų mokymas: psichinė baltosios žiurkės raida“ (1903m. disertacija). Votsonas tapo jauniausiu mokslų daktaru Chikagos universitete (1903m. gavo daktaro laipsnį). Savo disertacijoje ieškojo ryšio tarp baltųjų žiurkių elgesio ir smegenėlių funkcionavimo ir kitų nervų sistemos dalių funkcionavimo.

„Dirbdamas su gyvūnais, jaučiuosi kaip namuose. Stebėdamas jų elgesį, galėsiu išsiaiškinti visa tai, ką kiti mokslininkai sužino tyrinėdami žmones“ (Votsonas).

„Elgesys: lyginamosios psichologijos įvadas“ (1914m.), „Psichologija biheivioristo požiūriu“ (1919m.) (biheviorizmo manifestas), „Biheviorizmas“ (1925m.), „Vaikų priežiūros psichologija“ (1928m.) – parašė su savo antrąja žmona (nuodėmės objektu) čia išdėstyta viena griežčiausių psichologinių sistemų apskritai.

Nuo 1921m. pradeda reklamos psichologijos kryptį.

„Duokite man tuziną sveikų, normaliai išlavėjusių kūdikių, mano nuosavą, savitą pasaulį, kuriame auginsiu juos, ir aš garantuoju, kad atsitiktinai pasirinkęs kūdikį, galėsiu padaryti jį bet kokio profilio specialistu..“ (Votsonas).

Pagrindiniai biheiviorizmo dėsniai: 1. Iki šiol psichologijai nepavyko pateisinti lūkesčių kaip gamtos mokslui.2. Psichologija bihevioristui yra visiškai objektyvi, eksperimentinė gamtos mokslų šaka, taip pat mažai naudojanti

introspekciją kaip chemija ar fizika. 3. Sąmonės būsenų kaip tyrimo objekto atmetimas pašalins iš psichologijos ribą, skiriančią ją nuo kitų gamtos

mokslų.4. Psichologijos objektas yra elgesys. Biheiviorizmo objektas:Pagrindiniai elgesio dėmenys: raumenų judesiai ir liaukų sekrecija.o Atsakai gali būti eksplicitiniai (išreikšti) ir implicitiniai (neišreikšti).o Išreikštos reakcijos gali būti stebimos betarpiškai.o Neišreikšta reakcija vyksta organizmo viduje, tai priskiriama vidinei organų veiklai. Tai taip pat elgesys. Jis gali

būti fiksuojamas specialiais prietaisais.o Reakcijos gali būti paprastos ir sudėtingos. Šviesos banga, veikianti akies tinklainę, yra sąlygiškai paprastas

dirgiklis. Paprastai būname aplinkybėmis, kur veikia sudėtiniai dirgikliai. o „Veikimo“ (action) kategorija – maitinimasis, knygos rašymas, namo statyba ar beisbolo žaidimas yra veikimas

(veikla).

Votsonas nagrinėjo atskirus psichinius reiškinius. Iš pradžių pabrėžė instinkto kategorijos svarbą. „Elgesys: lyginamosios psichologijos įvadas“ instinktas kruopščia išnagrinėtas, aptarta 11 instinktų, vėliau atsisakė šios idėjos ir instinkto kategorijai skiria vis mažiau dėmesio, kol galiausiai iš vis jos atsisakė.

Labai įdomūs Votsono emocijų tyrinėjimai. Emocija – paveldėta modelinė (patern) reakcija, apimanti sudėtingus kūno, kaip visumos mechanizmus, ypač visceralinę bei liaukų sistemą. Emocijos irgi ne kas kita, kaip organizmo reakcijos į savitus dirgklius ir jos sukelia pakitimus organizme. Emocijos gali būti ir išreikšto, ir neišreikštos. Taip pat gali būti pažintos specialių prietaisų dėka (garso ar vaizdo įrašo technika). Eksperimentiniais tyrimais Votsonas nustatė, kad mums būdingos trys emocijos. Vaikams kyla trys pagrindinės emocijos. Tai vienintelės emocijos, kurios kyla ne dėl mokymosi ir išmokimo.

Pirminės emocijos: (per egzaminą bus) ir apie ebinghauzą 1. baimė2. įniršis3. meilė

Mąstymas – begarsė vidinė kalba. Tai elgesys, bet reakcijos neišreikštos. „Mintys smegenyse gimsta tokios silpnos, kad nė vienas neuroninis impulsas nepasiekia motorinių nervų, einančių į raumenis ir nesukelia jokios reakcijos“ (J.Watson). Mąstymą lydi kūno kalbos elementai, pvz., antakių judesiai, poza ir pan. Mąstydamas žmogus atlieka ir kitus mikrojudesius, pvz., galūnių mikrojudesiai. Tai „nusirašė“ iš Brechterevo.

Biheviorizmo metodai:1. Stebėjimas ir stebėjimas naudojant prietaisus (pradedant prietaisu seilių išskyrimui fiksuoti, o baigiant vaizdo

įrašų technika).2. Testavimo metodai (ortodoksinis biheviorizmas rečiau rėmėsi).3. Žodinės ataskaitos metodas (rėmėsi prielaida, kad kalbėjimas yra elgesys).4. Sąlyginio reflekso metodas. Perėmė ne iš Pavlovo, o iš Brechterevo.

Tai buvo monistinė teorija: nebeliko skirtumo tarp kūno ir sielos. Iki Dekarto ji buvo dualistinė. Sąmonės arba proto neigimas. „Tai, ką norim suteikti psichologijai, praktiškai atveda į sąmonės ignoravimą, ta prasme, kuria šią sąvoką šiandien vartoja psichologai. Nenoriu gilintis į šį klausimą, nes jis neišvengiamai veda į metafiziką“. Tyrinėtojas visą schemą pirmiausia pagrindė kūno funkcionavimu.

Biheivioristai neranda patvirtinimų niekur, kad egzistuoja sąmonė ar jos srautas – rašė Votsonas. Bihevioristai buvo monistai, t.y. jų tyrimo objektas buvo vienas – kūnas.

Votsonas gebėjo betarpiškai bendrauti, rašė labai sklandžiai (daug nusipelnė reklamos psichologijai). Visiems į akis krito jo pastangos padaryti psichologijos discipliną objektyvesne (objekto ir metodo prasme).

Votsono indėlis į psichologiją:o Naujų atradimų aptinkame be galo nedaug. Votsonas tęsė pirmtakų darbus, tačiau mokslininko būdas,

aplinkybės taip pat tuometinė (pragmatistinė) amerikiečių laiko dvasia išskyrė jį savitai įtakai. Biheviorizmas nurungė ir struktūralizmą ir.... ir tapo žinoma plačiai amerikiečių visuomenei.

o Jo tyrinėjimai tapo jungiamąja grandine tarp bundančio XXa. objektyvizmo ir retai ginčijamo nūdienos psichologijos empirizmo.

o Elgesio psichologijos atsiradimą siejame su Votsonu..

Watson 1957m. gavo APA aukso medalį už nuopelnus psichologijai. Buvo nuvykęs pasiimti apdovanojimo, bet neišdrįso užlipti į sceną, nes buvo labai ir labai susijaudinęs.

Klasikinio biheiviorizmo atstovai

Albertas Veisas (1879-1931m.) plėtojo biosocialinį biheivoirizmą – psichologinių tyrinėjimų programa. Mėgino sukurti objektyvią psichologijos kryptį, neigė psichiką, sąmonę ir introspekciją. Organizmo veikla – išimtinai fizinis procesas.

Elgesys – atsakas į biofizinius (veikia jusles) ir biosocialinius (kitų žmonių įtaka) dirgiklius.

Biosocialinis biheviorizmas kartais vadinamas radikaliu (radikaliausiu) biheviorizmu, nes viską redukavo į fiziką. Dirgikliai buvo paversti „neuronais“ ir „protonais“.

Karlas Lešlis (1890-1958m.) atliko daug psichofiziologinių tyrimų, daugiausiai NS tyrimų. Introspekcija pavadino mokslinių metodų tyrimų patologijos pavyzdžiu. Masės veiksmo dėsnis. Masė – dar funkcionuojanti smegenų medžiagos masė. Kuo daugiau NS išliko, tuo individas elgiasi sudėtingiau (tuo daugiau yra išlikę ir elgesio). Šis dėsnis prieštaravo specifinių smegenų funkcijų funkcionavimui.

Volteris Hanteris (1889-1953m.). Antroponomija. Pasirinko šią kategoriją vien dėl to, kad disciplina neturėtų jokių sąsajų su siela. Uždelstų atsakų modelio tyrinėjimai (tyrinėjant atmintį) – uždelstas mokymasis. Pateikiamas vienas ar kitas dirgiklis, kuris nurodydavo, kur individas gaus ar gautų pastiprinimą ir gyvūno laisvė būdavo suvaržyta, o kai jis būdavo išlaisvintas, kėlė klausimas, ar gyvūnas atsimins, kur buvo maistas, t.y. ar įvyko išmokimas? Gyvūnas iš karto surasdavo maisto vietą. Dauguma gyvūnų išmoksta operuodami savo kūnu ir vėliau tai pereis į neobiheiviorizmą.

Edvinas Houltas (1873-1946m.). Moliarinis arba visuminis elgesys (didelis, nedalomas vienetas). Žinių sistema nagrinėjanti moliarinį elgesį. Viską lemia norai (poreikiai), o tai grindžia energija.

XIX. VĖLYVASIS BIHEIVIORIZMASEdvinas Gatris (1886-1959)Klarkas Halas (1884-1952)Jakobas Kantoras (1888-1984)Baras Skineris (1904-1990)

Edvinas Gatris (1886-1959) „Bendroji psichologija elgesio sąvokomis“ (1921m.), „Mokymosi psichologija“ (1935m.), „Žmogaus konfliktų psichologija: individo motyvų susidūrimas“ (1938m.), „Psichologija: pirmas žmogaus elgesio ir mokymo įvertinimo kursas“ (1949m.).

Įrodinėjama, ka jo teorija yra nesudėtinga. Psichologiniai ieškojimai prasideda ganėtinai nesudėtingai ir visiems mums iš metafizikos studijų žinomu asociacijų dėsniu.

Vienkartinis mokymasis:o Asociacijų gretimumo laike dėsnis: „Dirgiklių derinys, kuris lydėjo veiksmą ar judesį, lydės jį ir ateityje“.

Pabrėžė asociacijų svarbą. Mėgindamas išsakyti to jojo vadinamojo vienkartinio mokymosi esmę, seka Thorndike padarinio dėsniu, kuris Gatrio formuluotėje skamba taip:

o „Dirgiklių modelis įgauna asociatyvinę jėgą pirmo susidūrimo su atsaku metu“ (savaime). Dėl tokios sampratos Gatrio teorija įvardijama, kaip vienkartinio mokymosi teorija.

Kuriems galams reikalingas mokymasis tada?o Judesys – tai tam tikras motorinis ir laikų atsakų modelis.o Veiksmas – judesių, kurie duoda beveik tą patį rezultatą, grupė. Taigi veiksmas yra judesys, tačiau teigti

priešingai neteisinga. o Praktika pagerina mokymąsi ne dėl paties kartojimo, o dėl daugybės D>A asociacijų modelių galimybės, ir tai

gali leisti sukurti tuo sudėtingesnę veiklą, kuo didesnė dirgiklių, kuriuos galima susieti su judesiu, įvairovė. Kaip pavyzdžiai minimi sportiniai žaidimai, pvz., krepšinis.

Vienkartinis mokymasis:o Veiksmo sukeltas dirgiklis. Sureagavus į vieną ar kitą dirgiklį aplinkoje, mūsų reakcija mus gali nukreipti kito

dirgiklio link, kuris esmingiau nukreips mūsų elgesį (pvz., telefono skambutis, ir einant link jo, mes galim pastebėti įjungtą TV ir pakeisti savo elgesį).

o Asociatyvus slopinimas. Aiškina mūsų informacijos praradimą, užmiršimą interferencijos principu. Atliekant vienokius ar kitokius judesius ar veiksmus aplinkoje gali rastis dirgiklis, kuris užgoš ankstesnius ir gali nuvesti kitu keliu.

Įpročių keitimas

Įprotis – tvirtas veiksmų tinklas, kuris asocijuotas su daugybe dirgiklių. Kuo didesnis dirgiklių skaičius lemia atsaką, tuo stipresnis įprotis.

Įpročių keitimo metodai:o Slenksčio metodas – pateikiamas dirgiklis, kuris bus susietas su veiksmais taip, jog atsakas nepasirodys – tarkim

bus per silpnas. Pavyzdžiui, baimė – baimės objektas per toli.o Nuovargio metodas – dirgiklis pateikiamas taip dažnai, kad atsakas išsenka, sudarydamas galimybes

alternatyviam elgesiui. Pavyzdžiui, arklio prijaukinimas.o Nederančio atsako metodas – dirgikliai nepageidaujamam atsakui yra pateikiami kartu su kitu dirgikliu, kuris

yra nesuderinamas su nepageidaujamu atsaku. Pavyzdžiui, kad šuo negaudytų ir neėstų viščiukų – pririšti nudvėsusį viščiuką prie kaklo.

Pastiprinimas ir bausmė

Pastiprinimas tolygus mechaniniam suderinimui - perkelia organizmą nuo dirgiklių, kurie veikė anksčiau – leidžia elgesiui likti naujoje situacijoje nepakitusiam.

Bausmė aiškinama panašiai:o Silpna bausmė gali lemti didesnį aktyvumą, sudarydama sąlygas didesniam skaičiui D>A.o Vidutinė bausmė – gali sudaryti prielaidas D>A alternatyvoms. Gali būti veiksminga.o Ilgalaikė bausmė – priversti organizmą funkcionuoti tol, kol ji sustabdoma. Ko gero veiksminga. Taikant bausmę, svarbu nepadaryti esminių klaidų.

Bausmė veiksminga, jei ji gali:o Sukelti elgesį, kuris nesuderinamas su tuo, už kurį baudžiama.

o Taikoma esant dirgikliui, sukėlusiam elgesį už kurį baudžiama.Kitais atvejais bausmė gali net sustiprinti nereikalingą elgesį. Atskiros Gatrio tezės buvo patvirtintos empiriškai.

Dažniausiai cituojamas tyrimas: „Katė probleminėje dėžėje“ (1946m.) - gyvūnai vienkartinio elgesio būdu išmoksta judesių seką. Kačių elgesio stebėjimas. Tyrimo „probleminė dėžė“ buvo sukonstruota taip, kad kačių elgesį buvo galima stebėti ir fotografuoti visą laiką. Jeigu buvo paliečiama kartis, tunelio durys atsidarydavo ir katė galėdavo išeiti, be to, dar gaudavo gabalėlį lašišos. o Tyrimas iliustruoja mokymosi asociacinę teoriją. Pirmą kartą gyvūnas užtrukdavo apie 15min. Antrame

bandyme katė buvo linkusi kartoti ankstesnį elgesį – naudojo tą pačią judesių seką – stereotipinio elgesio pavyzdys.

o Gyvūnas išmoksta asociaciją tarp dirgiklio ir veiksmo vos po vieno patyrimo. Tyrimai mėginti pakartoti su žmonėmis ir Gatrio prielaida pasitvirtino: esą patyrę kokią nors sėkmę, mes kartojame tuos pačius judesius, kurie mus atvedė į sėkmę.

Psichologijos tikslas – elgesio spėjimas ir kontrolė.

Jei norime įtvirtinti tam tikrą elgesį ir panaikinti kitą, dirgiklius reikia taip sutvarkyti, kado trokštamas elgesys pasirodytų jiems esant,o tuo metu nebūtų nepageidaujamo elgesio.

„Išmokstame tik tai, ką darome patys“ (E.Gatris).

Klarkas Halas (1884-1952m.) „Gabumų tyrimas“ (1928m.) eksperimentinis tyrimas, o vėliau eksperimento atsisakė dėl jo neperspektyvumo psichologijoje, „Hipnozė ir įtaigumas“ (1933m.), „Matematinė dedukcinė mechaninio mokymosi teorija“ (1940m.), „Elgesio dėsniai“ (1943m.), „Elgesio pagrindai“ (1951m.), „Elgesio sistema: teorijos apie individualų organizmą įvadas“ (1952m.).

Hipotetinė dedukcinė teorija

Psichologijos pagrindas neatsiejamas nuo matematikos ir logikos.

„Psichologas turi ne tik siekti suprasti matematiką, jis turi mąstyti matematiškai“ (K.Halas).

Savo teoriją apibūdino kaip: „Nuoseklus dedukcinis stebimų reiškinių antrinių dėsnių kildinimas iš sąlygiškai mažo skaičiaus pirminių dėsnių ir postulatų“ (K.Halas).

Akstino (drive) teorijao R.Vudvertas – vienas pirmųjų išplėtė schemą ir įterpė tarpinį dėmenį. S > O > R Žmogaus elgesys yra nuolatinis aplinkos ir organizmo sąveikos rezultatas. „Kai išlikimas yra pavojuje,

organizmas yra poreikio būsenos (kai biologiniai reikalavimai išlikimui nėra patenkinami), tad organizmas elgiasi to poreikio sumažinimo būdu“.

o Pastiprinimaso Antrinis pastiprinimas

„Anksčiau buvę neutralūs dirgikliai gali įgyti akstino ypatybes, kadangi yra pajėgūs sukelti atsakus, kurie panašūs į sukeltus pradinio poreikio arba pradinio akstino“.

Hipotetinė dedukcinė teorija

Prielaida, kad ryšiu santykyje S > R gali būti bet kas, kas tik gali paveikti tai, kaip organizmas reaguoja: mokymasis, nuovargis, liga, motyvacija ir t.t.

o Šis ryšys – „E“ – reakcijos potencialas, arba SER

SER = (SHR x D x K x V) – (SIR + IR) +/- SOR

o (SHR) - įgūdžio stiprumas, nulemtas keleto pastiprinimųo (D) – akstino stiprumas (D) - vertinamas laiku, kurį poreikis buvo nepatenkintaso (K) – dirgiklio skatinamoji vertėo (V) – dirgiklio stiprumo dinamizmaso (SIR) – slopinamoji jėga yra nepastiprintų atvejų skaičiuso (IR) – reaktyvusis slopinimas – kai organizmas turi sunkiai dirbti dėl pastiprinimo ir pavargstao (SOR) – atsitiktinė klaidaManė, kad ši formulė leidžia aprašyti visą elgesį.

18 postulatų ir 12 loginių išvadų: o Pirmieji du postulatai aiškino nervinės veiklos reikšmę, NS reikšmę suvokiant dirgiklį. Tai, kad yra palaipsnis

nervinio jaudinimo užgęsimas, sudaro gretimumo asociacijų pagrindą.o Trečiasis postulatas skirtas pastiprinimui. „Kai atsakas (R) yra artimai susijęs su dirgiklio pėdsaku (s), o S-R

konjunkcija yra susijusi su staigiu akstino sukelto dirgiklio SD stiprumo mažėjimu, rasis padidėjusi tendencija dirgiklio pėdsaku (s) sukelti atsaką (R)“. Čia Halas Persako Torndaiko padarinio dėsnį.

o !Ketvirtasis postulatas nagrinėja atsako „įgūdžio stiprumą“. „Įgūdžio stiprumas didėja kaip teigiama bandymų skaičiaus funkcija; kadangi bandymai paprastai vienodai paskirstyti, pastiprinimas randasi kiekvieno bandymo metu, o visa kita išlieka pastovu“. Visa kita – tai laikas tarp atsako ir pastiprinimo, laikas tarp dirgiklio ir atsako, ir kiti su laiku susiję veiksniai.

o Penktas postulatas susijęs su pirminiu akstinu. „Pirminis akstinas sudarytas iš dviejų dėmenų: poreikio stiprumo, kuris didėja ilgėjant nepatenkinimo laikui, išnykimo dėmens, kuris sumažina akstiną, kai poreikis nepatenkinamas labai ilgai“.

Tikslo gradientas – veiksmų judesių dažnių didėjimas, artėjant prie tikslo. Dėl jo buvimo niekas psichologijoje nesiginčija. Atrastas tyrinėjant žiurkes, bet tinka ir žmonėm.

Jakobas R.Kantoras (1888-1984m.). Čikagos universitete studijavo chemiją, bet vėliau pasišventė psichologijai. Vėliau dirbo Indianos universitete. „Funkcinė filosofinių kategorijų prigimtis“ (1915m.) (psichologijos disertacija – nagrinėjo psichologijos istorijos pragmatizmo aspektus), „Psichologijos dėsniai“ (1924m.), „Socialinės psichologijos pagrindai“ (1929m.), „Objektyvi gramatikos psichologija“ (1936m.), „Fiziologinės psichologijos klausimai“ (1947m.), „Psichologija ir logika“ (1945m.), „Interbiheivioristinė psichologija“ (1959m.), „Kultūrinė psichologija“ (1982m.).

Interbiheiviorizmas

o Psichologija yra gamtos mokslų dalis, tyrinėjanti įvykius, egzistuojančius laike ir erdvėje. Psichologija susijusi su kitais mokslais, tačiau turi savo objektą.

o Psichologijos objektas yra organizmo ir dirgiklio objektų interakcijos (sąveikos vienetai).o Pagrindinis psichologijos metodas – tiesioginis elgesio stebėjimas.

o Pagrindinis psichologijoa analizės vienetas – elgesio segmentas.o Segmente organizmas sąveikauja su dirgiklio objektu.

Dirgiklis turi tam tikras funkcijas:o Universalios – paremtos įprastomis objektų savybėmis. Vaikas nežino, kad nuo ugnies galima nudegti, o mes

visi tai žinome. Karštas dirgiklis verčia atsitraukti ir tai bus universali dirgiklio funkcija.o Individualios – nėra vienodos ir susijusios su konkrečiu žmogumi – lemia ankstesnis patyrimas. Būna žmonių,

kurie yra išmokę vaikščioti per žarijas basi.o Kultūrinės – susijusios su žmonių grupių elgesiu. Yra nulemtos kokių nors religinių įsitikinimų, pvz., vienokia ar

kitokia menininkų grupė. Obuoliai paprastai skirti valgyti, o menininkai juos geba panaudoti kitais tikslais. o Atsakas yra organizmo funkcija, paprastai apimanti viso organizmo veiklą.o Atsakai labai įvairūs – visi psichiniai reiškiniai.

Vienetinis ryšys tarp dirgiklio objekto ir organizmo atsako – psichologinis įvykis.

Psichologinis įvykis o PE = f (SF + RF + H + S + M)

RF – atsako funkcijaSF – dirgiklio funkcijaH - sąveikos istorija (aukštesnis patyrimas laikomas atminty).S - sąveikos veiksniai. Tarpininkais galime pavadinti – motyvacinisu veiksnius, kokiame individe amžiaus tarpsnyje yra ir kitus tuo metu jį veikiančius dirgklius.M - kontakto tarpininkai – sąveikos fonas, visi kiti jį veikiantys tačiau mažiau svarbūs dirgikliai. Sąveika gali vykti esant geram apšvietimui, galim gerai girdėti, gali būti triukšmas – šie kontakto tarpininkai yra mažiau susiję su individu – dažniausiai tai foniniai dirgikliai.

Bandė aprašyti atskirus psichinius reiškinius. Nemažai dėmesio skyrė emociniams išgyvenimams. Emocijos atsidūrė greta mūsų neišreikštos sąveikos, apskritai mes sąveikaujant su daiktine ar socialine aplinka. Norėdamas sukonkretinti kalba:o Neišreikštos sąveikos išgyvenimas (mąstymas). o Išgyvenimas arba afektinės sąveikos (emociniai išgyvenimai).o Emocijos (keičia požiūrį į dirgiklius).

Emocijos sudaro ypatingą psichologinės sąveikos rūšį, apibūdinamą kaip elgesio segmentą „be atsako“ (no response).

Emocinio įvykio analizė apima (etapai):o Ikiemocinį elgesio segmentą – interakciją iki emocinio dirgiklio pateikimo (sąveika iki kurio nors įvykio, kuris

netrukus sukels emocinius išgyvenimus – visas ankstesnis patyrimas). Vairuotojo ir geležinkelio pervažos pvz., ikiemocinis segmentas - mašina užgęsta ant pervažos.

o Emocinį segmentą – gali būti išreikštas (vairuotojas gali atlikti chaotiškus veiksmus, mėginti užvesti ir pan.) ir neišreikštas elgesys (sustingti ir sėdėti netekęs žado automobilyje).

o Pirmą poemocinį segmentą – naują dirgiklį, lemiantį emocijos pakeitimą – naują sąveiką. Dėmuo, kuriame pasireiškia naujas dirgiklis, kuris esmingai pakeičia situaciją (randasi aplinkoje žmogus, kuris vairuotoją ištraukia iš automobilio).

o Antrą poemocinį dėmenį – gali būti refleksija to, kas atsitiko. Vyksta emocinio įvykio refleksija, pvz., žmogui dingsta stresas, pasamprotauja, kokia buvo pavojinga situacija ir kaip jam pasisekė.

1. Kantoras pamėgino sukurti psichologinių žinių sistemą (praktiškai išbaigta), psichiniams reiškiniams skyrė per mažai dėmesio (pvz., vaizduotei), tačiau dauguma psichinių reiškinių aptarti, vadinasi išbaigta.

2. Pasisakė už atskirų psichologijos šakų ir parapsichologijos egzistavimą, padarė įtaką psichologijai, nes daug išmanė.

3. Nemaža dalis teorinių kosntruktų nepgrįsta empiriniais tyrimais, bei rašymo stilius labai sudėtingas.

http://web.utk.edu/~wverplan/kantor/kantor.html

B.F.Skinner (1904 05 20 - 1990m.) „Organizmų elgesys“ (1938m.) – skelbiama disertacijos medžiaga, „Antrasis Voldenas“ (1948m.), „Žodinis elgesys“ (1953m.), „Anapus laisvės ir orumo“ (1971m.), „Mano gyvenimo smulkmenos“ (1976m.).

„Aš užaugau nuostabiame pasaulyje, kuris kėlė galybę nuostabių klausimų“. „Domėjausi žmogaus elgesiu, bet jo tyrinėjimui pasirinkau netinkamą kelią... Literatūra kaip meno forma mirė, aš atsigręžiau į mokslą“. Baigė Harvardą, dirbo Mičigano ir Minesotos bei Indianos universitetuose.

Aprašomasis biheviorizmas:o Respondentinis (S) ir operantinis (R) elgesys. „Jeigu operanto pasirodymą lydi pastiprinantis dirgiklis, pirmojo

stiprumas padidėja“ (performuluotas Torndaiko padarinio dėsnis).o Teigiamas ir neigiamas pastiprinimas.o Reakcijos užgęsimas.

Pastiprinimo būdai:o Diskriminacija – pastiprinti reikiamus atsakus ir nepaisyti nepageidaujamo elgesio. SD – diskriminuojantis

dirgiklis (skiriantis).o Diferenciacija – sulaukiamas trokštamas elgesys ir tuomet individas yra pastiprinamas.

Antrinis pastiprinimas:o Dirgikliai, kurie tampa susieti su pirminiu pastiprinimu, patys savaime gali tapti pastiprinimu. (Diplomas)o Antrinis pastiprinimas iš pradžių turi įgyti diskriminatyvias funkcijas, tik po to gali pastiprinti kitus veiksmus

(prietarai) dėl atsitiktinio ryšio, kuris būdingas gyvūnams (jei balandį pastiprinti vienodais laiko tarpais, jis ima kartoti tą elgesį, kurį darė tuo metu, kai buvo pastiprintas, kaip ir indėnai, norėdami iššaukti lietų).

Neigiamas sąlygojimas:o Bausmė sulaiko elgesį, tačiau jo neeliminuoja.

o Vengimas – formuojant vengimo elgesį, įspėjantis dirgiklis tarnauja kaip diskriminatyvus dirgiklis (SD). Jeigu jis nesukelia vengimo reakcijos, pateikiamas priešingas dirgiklis – pavyzdžiui, elektros srovė.

Anapus laisvės ir orumoPateikė socialinę psicholgją, aprašomojo biheviorizmo dėsnius.Elgesio technologijao Kontrolė – būtina elgesio technologijos dalis. Laisvė iš tikro reiškia būti laisvam nuo aplinkos neigiamos

kontrolės. Tam tikra kontrolės rūšis neišvengiama, tad vienintelė kontrolė turėtų būti teigiamas pastiprinimas. Orumas reiškia tai, kas asmeniui yra priskiriama arba ką jis priskiria pats sau. Reikia pamėginti išvengti neigiamos kontrolės. Kai neigiama kontrolė yra pašalinama, t.y. gyvenimą ima lydėti teigiama kontrolė, orumo idėja/kategorija netenka savo prasmės ir vertės - tampa nebereikalinga.

„Žmogus iš tikro yra valdomas aplinkos, tačiau turime prisiminti, jog tai yra mūsų pačių sukurta aplinka. Kultūros evoliucija yra didžiulės savikontrolės pratybos. Dar nematėme, ką žmogus gali padaryti iš žmogaus“. (B.F.Skinner)

Trejopi pastiprinimai:o Dalykai susiję su biologiniu išlikimu.o Dalykai, kurie padeda kitiems individams.o Dalykai, kurie padeda išlikti kultūrai.

Neglect undesirable consequencies (Freud apie Skinner iš filmuko).

Skinerio socialinė teorija

„Antrasis Voldenas“:o Žmogus nėra visiškai laisvas, nes jo elgesį įtakoja daugybė aplinkos veiksnių. Galima sukurti bet kokią situaciją,

kuri patinka žmogui, ir pašalinti situaciją, kuri jam nepriimtina. Tad galima kontroliuoti žmogaus elgesį. Tikimybė, kad taip pat pasielgs dar kartą didėja dėl teigiamo pastiprinimo.

o Visuomenės evoliucija yra elgsenos ir kultūros technologija, pagrįsta teigiamu pastiprinimu (ir bausmių atsisakymu).

Nepaneigiamas indėlis į psichologiją:o Mokymosi teorija, pagrįsta ir plačiai taikoma.o Daugybė tyrimų metodų, kuriuos galima taikyti tiek ir eksperimento sąlygomis.o Sudarė prielaidas savitai psichokorekcinei sistemai.o Sudarė prielaidas psichologijos šakų plėtotei.o Paliko visa apimančią ir daugiau ar mažiau išbaigtą psichologinių žinių sistemą.

Kritika:o Antiteorinė psichologinių žinių sistema (griovė paradigmas – pasisakė prieš statistikos taikymą psichologijoje).o Idėjos niekada nebuvo eksperimentiškai patvirtintos (kalbos mokymosi tyrinėjimai).o Darbų stilius nedėkingas.

http://bfskinner.org

XX. DINAMINĖ PSICHOLOGIJA

1. Makduglo instinktų psichologija.2. Vudverto dinaminė psichologija.

1. Makduglo instinktų psichologija

Viljamas Makduglas (1871-1938m.) „Fiziologinė psichologija“ (1905m.) – mėgina pateikti visiškai kitokią psichologijos sampratą nei Vuntas: „Psichologija geriausiai ir suprantamiausiai gali būti apibūdinta kaip pozityvistinis mokslas apie gyvų būtybių elgseną (conduct)“. „Socialinės psichologijos įvadas“ (1908m.), „Kūnas ir protas“ (1911m.), „Grupinė psichika“ (1920m.), „Psichopatologijos apybraiža“ (1926m.). Į Harvardą pakviestas užimti psichologijos fakulteto dekano postą.

Elgesio psichologijos atsiradimą siejame su Votsonu.

Ragino tyrinėti elgesį ir buvo įsitikinęs, kad elgesys gali atskleisti žmogaus esmę, ir padėti kontroliuoti, valdyti ir numatyti žmogaus elgesį, kuris turbūt ir turėjo būti tikslas.

„Psichologija turi padėti geriau suprasti žmogaus prigimtį. Psichologijos tikslas – susisteminti žinias apie žmogaus prigimtį, kad išmintingiau galėtume kontroliuoti save, bei efektyviau paveikti mūsų draugus – žmones“.

Psichologijos metodai:1. Introspekcija – abipusis keitimasis tarp tyrėjo ir tiriamojo. Juntame pojūčiu ir jeigu tas patyrimas lyginamas tarp

atskirų individų, introspekcija kaip metodas psichologijoje gali būti taikomas. Susijęs su subjektyviom, asmenybės sąsajom.

2. Patyrimo sąlygų stebėjimas ir aprašymas. Samprotaujama ne apie subjektyvaus vidinio pasaulio atskleidimą, kur tiktų introspekcija, bet apie sąlyčio su daiktine ir socialine aplinka atskleidimą. Jei žmogus sako, kad karšta – tai šios žinios gaunamos šiuo metodu.

3. Elgesio stebėjimas ir aprašymas. Tai buvo struktūruotas žinių ieškojimas.4. Sistemingas eksperimentas. Svarbiausias mūsų disciplinos metodas.

Trūkumai: 1) gyvenime daug sąlygų, kurių negalime sukurti/ištirti laboratorijoje, o natūraliomis sąlygomis nepavyksta

įvairių sąlygų sukontroliuoti2) apie elgesį dažniausiai sužinome iš kalbos ir tai iškraipo objektyvumą, nes kalba yra tarpiška.

Teleologinė arba instinktų psichologija

„Hormic“ (gr.“horme“) – „impulsas, reikmė, būtinumas“. Pagal prasmę panašu į draivą. Elgesys turi tikslą, nepriklausomai nuo to, ar mes jį žinome ir ar įsisąmoniname. Kalbama apie tikslingą individo elgesį ir todėl tai yra teleologinė žinių sistema.

Tikslingas (tikslo siekiantis) elgesys:o Spontaniškas. Gali toks būti. Katė guli laukdama, besikaitindama saulėje, kol pasirodys grobis.o Išliekantis. Elgesys gali prasidėti dėl kokio nors dirgiklio (pvz., pelė), tačiau jis tęsis ilgai po to, kai dirgiklio jau

nebėra (pelė pabėgo).o Kintančios trukmės. Jei organizmas negali surasti tikslo vienu keliu, jis pamėgins tai padaryti kitais būdais, kol

galutinis tikslas bus pasiektas.o Baigsis, kai tikslas bus pasiektas. Tuomet seks kiti veiksmai, kurie gali lemti kitą tikslą ir t.t.o Jam kartojantis, elgesio, veiklos rezultatai gerėja. Tyrinėtojas dėl laiko dvasios dar neskyrė tiek daug laiko

mokymuisi, kiek vėliau skyrė ortodoksiniai bihevioristai.

Kad galėtume samprotauti apie instinktus elgesyje, juos turi grįsti tam tikra kategorija – instinktyvi energija. „Instinktyvi energija“ – tai tam tikra potencinė psichofizinė energija, saugoma (laikoma) audiniuose cheminiu pavidalu. Ji gali būti transformuojama į elektrinę arba kinetinę formą. Bet koks individo elgesys yra ne kas kita, kaip tos energijos perskirstymas, atskirais atvejais išskyrimas į aplinką.

Galime pamėginti įvardinti horme (instinktus).

Instinktų hipotezė

Egzistuoja keletas fundamentalių instinktų, kurie yra pas visus žmones ir yra paveldimi. Instinktas turi tris dėmenis:o Suvokimines predispozicijas, reikalingas aptikti tam tikrus dirgiklius – kognityvusis (percepcinis) aspektas. Tam

tikros sąlygos patirti aplinkos poveikį, pajusti, suvokti, jog susiduriame su maistu.o Predispozicijas atlikti tam tikrus judesius, kurie atvestų į tikslą – konatyvus aspektas, t.y. parengtis, vienaip ar

kitaip elgtis.o Emocinę šerdį – efektyvusis aspektas. Šis emocinis instinkto dėmuo ir apima instinkto energiją.

12 pagrindinių instinktų (pirmame socialinės psichologijos leidinyje): alkis, atstūmimas, smalsumas, vengimas, kova (pyktis), lytinis instinktas, visuomeniškumas, motinystė (šiltumas), įsitvirtinimas, nusižeminimas (priklausomybė), statyba (konstravimas), įsigijimas.

Penktame tos knygos leidime, Makduglas aprašo septynis instinktus (ir jų emocinė šerdis):o Atstūmimas – pasibjaurėjimas (nepakenčiamumas, šleikštulys, koktumas, neapykanta).o Smalsumas – nuostaba (nežinomo keistumo ir paslapties išgyvenimas).o Vengimas – baimė (jaudinimasis, nerimas, sąmyšis, išgąstis, panika).o Kova – pyktis (susierzinimas, nemalonumas, įgrisimas, šėlimas, įtūžis).o Įsitvirtinimas – pakili nuotaika (elation) (pranašumo jausmas, dominavimo, išdidumo, meistriškumo jausmas).o Nusižeminimas – priklausomybės jausmas (neigiamas savęs suvokimas, paklusnumas, nuolankumas,

prisirišimas, atsidavimas, pasiaukojimas).o Motinystė (tėvystė) – švelnumas (švelnumas, meilė).

1932 metais (paskutinis socialinės psichologijos leidimas, papildė pirmąjį sąrašą) dar 5 instinktais: prašymas (garsus pagalbos prašymas), juokas, komfortas, poilsis (miegas), migracija.

Makduglas manė, kad instinktų kategorija leidžia paaiškinti visą individo elgesį ir tai atsispindi jo mintyse: „Instinktai tiesiogiai arba netiesigiai yra pirminiai visų žmogaus veiksmų akstinai, (...) lemiantys visų veiklų kryptis ir suteikiantys varomąją galią (...), visas sudėtingas intelektinis labiausiai išlavėjusios psichikos aparatas tėra (...) instrumentas, su kuriuo šie impulsai siekia patenkinimo“. (XXa.pr. populiari idėja)

Idomios idėjos:o Sentimentai – charakterio vienetai. Charakteris – kryptingų elgesio poreikių visuma. Tie poreikiai sujungti

emocijomis. Mūsų elgesį valdo instinktų grupė, kurie sudaro derinius, pirmiausia emocinėmis šerdimis. Sentimentai randasi kai du ar daugiau instinktų skaičius susieja su tuo objektu ir persipina emocinėmis šerdimis. Pvz., meilės sentimentas – švelnūs tėvystės intinkto impulsai, nukreipti į objektą, kuris sukelia užuojautą, visa ko išgyvenimų pradžia – užuojauta.. priklausomybė patenkina įtvirtinimo poreikį, o buvimas kartu – sumažina vienišumo jausmą.

o Grupinė psichika – bando aiškinti, kodėl individai renkasi į grupes. Veikalas vertinamas kaip atsakymas į biheivioristų kritika, esą jame kalba eina apie: „Ją sudaro tokia pat medžiaga, kaip ir individualias psichikas, jos dalys yra individualiose psichikose: tačiau tos dalys keliuose individualiuose psichikose numano ir papildo vienas kitą, sudaro sistemą, kuri sudaryta iš jų“. Kas sujungia mūsų psichikas į grupinę psichiką? Atsakymas - afektyvus instinkto dėmuo – emocines šerdys, emocinių išgyvenimų stiprumas. „Visiems žinomas faktas, kad, kai grupė žmonių galvoja, jaučia ir veikia kartu, kiekvieno grupės individo protinės operacijos ir veiksmai yra labai skirtingi nuo tų, kuriuos jie pasiektų, susidūręs su situacija, kaip pavienis individas“.

Svarbiausiu veikalu laikė grupinę psichiką.

Savo reputaciją sugadino dėl to, kad atliko ir rėmė kitokio pobūdžio tyrinėjimus.

1. Eksperimentai, skirti Lamarko idėjų patvirtinimui (paveldime įgytus požymius). Longitudinis tyrimas su žiurkėmis, kurios buvo išmokytos labirinte susirasti maisto ir buvo žiūrima kaip paveldės palikuonys.

2. Kūno ir proto santykio klausimo sprendimas – animizmas. 1911 m. jo knyga „Kūnas ir psichika“ randame savitą ryšio sampratą, jis plėtoja animizmo doktriną ir įrodinėjo jog to mind (psichikos) elementų yra ir neorganinėje materijoje, jog visas pasaulis aplinkui mus yra gyvas, tiesiog per evoliuciją organinė materija išplėtojo aukštesnį psichikos laipsnį ir aukštesnį laipsnį tas mind pasiekė pas žmogų. Priskiria gyvybę negyvam pasauliui (psichiką priskiria). Susilaukė ne tik kritikos bet ir pašaipų, nes šios idėjos neatitiko laiko dvasios.

3. Parama J.B.Rhine parapsichologiniams tyrinėjimams (telepatija, psichokinezė ir ikipažinimo tyrimai).

Mūšis už biheviorizmą (1924 02 05). Makduglas ir Votsonas susitiko viešame dispute Vašingtono psichologų klube. Makduglas pradėjo tokia fraze: „Turiu pradinį pranašumą prieš daktarą Votsoną, ir tas pranašumas toks didelis, kad atrodo man net neteisingas. Visi žmonės, turintys sveiko proto, be abejonės, bus mano pusėje“. Makduglas disputą ir laimėjo. Priėjo išvados, jog jis bus pervertinęs Amerikiečių intelekto lygį :D

http://psychclassics.yorku.ca/Watson/Battle/index.htm

Makduglo indėlis į psichologiją:o paliko išbaigtą psichologinių žinių sistemą, tačiau ji atsiliko nuo laiko dvasios, nes buvo operuojama laiko

dvasios neatitinkamomis kategorijomis (psichika, instinktas ir animizmas). o Gyvenimo pabaigoje buvo toks nepopuliarus, kad jo kolegos netgi laukė jojo mirties. „Kuo jis greičiau numirs,

tuo bus geriau psichologijai“ – Dodlas?

2. Vudverto dinaminė psichologija

Robertas Vudvertas (1869-1962m.). „Dinaminė psichologija“ (1918m.) – kildinama iš šio veikalo pavadinimo, „Eksperimentinė psichologija“ (1939m.) – ilgą laiką buvo svarbiausias veikalas, šios krypties tyrinėjimuose, „Elgesio dinamika“ (1958m.) – iš APA gavo aukso medalį. Woodworth Personal Data Sheet – klausimynas skirtas individo emociniam stabilumui įvertinti.

Manė reikalinga atsižvelgti į struktūralistinės ir biheviorizmo psichologijos indėlį į psichologiją. Nei struktūralizmas, nei biheviorizmas neatsako į svarbiausius psichologijos keliamus klausimus. Struktūralizmas negali atskleisti visko apie žmogaus sąveiką su aplinkiniu pasauliu, nes sąmoningas elegsys yra mažas fragmentėlis mūsų mind. Vien elgesio tyrimai, taikant eksperimentą, negali atsakyti į fundamentalius klausimus, nes kalba eina apie gyvūno elgesį.

Vudvertas kartais priskiriamas funkcionalizmui. Yra sukūręs asmenybės tyrimo priemonę – asmenybės stabilumui įvertinti (Woodworth Personal Data Sheet).

Nei introspekcinė psichologija, nei biheviorizmas neatskleidė tikrosios psichologijos esmės.o Psichologai turi mėginti suprasti, kas vyksta „žmogaus galvoje“, t.y. trokšti sužinoti, kaip mes mokomės, kaip

mąstome, ir kas verčia elgtis vienaip ar kitaip. Neišvengiamai atveda į domėjimąsi priežastimi ir padariniu.o Toks požiūris rodo domėjimąsi priežastimi ir padariniu (efect) – tai gali būti pavadinta DINAMIKA.

Mėgindmas atskleisti dinamiką vienas iš pirmųjų tarp dirgiklio ir reakcijos įterpė tarpinį kintamąjį – organizmą. Svarbiausia ne tai, kad jis vienas iš pirmųjų tai padarė, o tai, kad analizę jis ragino pradėti ne nuo dirgiklio, o nuo reakcijos, mat jam regėjosi, jog veiksmas, reakcija yra svarbiausias schemos dėmuo, kuris padeda atskleisti individo elgesio esmę. Dirgiklis, tuo tarpu, tebuvo viena nedidelė dalis tos reakcijos priežasčių. Mat veiksmas arba reakcija yra nulemti: organizmo sandaros, sąlygų ir dirgiklio sąveikos.

Psichologijos objektas organizmas

S > O > Rdirgiklis atsakas

Vudvertas ragino nagrinėti nuo pabaigos, t.y. nuo reakcijos, nes S tik maža dalis priežasčių.Veiksmas yra - organizmo sandaros - sąlygų - dirgiklio sąveikos rezultatas.„Šūvis iš šaunamojo ginklo“ – veiksmas ne nuo to, kad paspaudė gaiduką, bet ir ginklo rūšies, sandaros, parako energijos ir pan.

Mechanizmas ir akstinasKategorija „mechanizmas“ nurodo, kaip kažkas įvyksta, o akstinas – kodėl tai įvyksta. Jos atsako į klausimą, kaip vyksta tas ryšys tarp dirgiklio ir reakcijos. Kačių draskymąsi nagais, mėginant išsilaisvinti, alkis – akstino pavyzdžiu galėtų būti. Tačiau gali būti, kad mechanizmas įgauna akstino funkciją ir jis virtsa akstinu kitiems veiksmams. Pvz., verslininko gyvenimas, kuris buvo priverstas pradėti verslą, kad išlaikytų šeimą, jo darbas tęsėsi ilgus metus, darbas pradėjo patikti ir mechanizmai virto akstinais. Mechanizmas ilgainiui gali virsti akstinu. Mechanizmas gali tapti motyvacine galia. Apie tai kalbėjo Alportas, apie antrinę motyvaciją. Idėją apie keletą motyvacijos lygmenų yra minėjęs Alportas, vėliau – motyvų funkcinė autonomija.

R.Vudvertas VS V.Makduglas+ Sutarė dėl būtinybės plėtoti psichologiją, grindžiamą motyvacijos tyrimais. Vudvertas tai lemiančias būsenas

vadino „akstinais“, Makduglas pasirinko „instinktų“ kategoriją.- Vudvertui akstinai buvo mažiau specifiški, jie netalpino savyje elgesio krypties, tai tarsi energetiniai kintamieji.

Makduglui instinktas (jo emocinė šerdis) buvo kreipianti jėga.+ Manė, kad žmonės gimsta su tam tikrais paveldėtais gabumais. Makduglui gabumams reikia tam tikros

instinktyvios jėgos, kad suteiktų jiems energiją ir išpildytų – kitaip jie liks neatskleisti. Vudvertui gebėjimus labiau padėjo atskleisti aplinka, jam gebėjimai tarsi akstinai, kuriuos padėdavo išreikšti aplinka.

- Vudvertui – talentingas žmogus gali reaguoti į tam tikros rūšies dirgiklius – muzikas į garsus, dailininkas į vaizdus ir pan.. Gebėjimai gali būti palyginti su akstinais. Kaip ir akstinai, jie turi...

http://www.psycharts.com/opt_illus.html

XXI. PSICHOANALIZĖ

Zigmundas Froidas (1856-1939) yra išsakęs mintį, jog žmonijos Ego istorijos tėkmėje patyrė tris skaudžius smūgius. Pirmąjį sudavė lenkų astronomas M.Kopernikas (1473-1543), įrodęs, jog Žemė nėra Visatos centras. Antrasis skausmingas atradimas priklauso Č.Darvinui (1809-1882), parodžiusiam, kad žmogus nėra jau toks unikalus. Trečiąjį smūgį sudavė pats Z.Froidas, paskelbęs, jog žmogus nėra net savo psichikos šeimininkas. Froidas taip pat atkreipė dėmesį į žmonių iliuzijas ir neurotinius poreikius, kuriais remiasi "civilizacijos laimėjimai". Buvo atskleista, jog "mąstymo tipas, grindžiantis mitologiją, iki šiol paplitęs vaikų ir neurotikų, svajotojų ir menininkų psichikos struktūroje. Nors šis žinojimas daugelį verčia jaustis nejaukiai, jis yra neišvengiama šiuolaikinės būties dalis" (Bock Ph., 1980, p.54).Psichoanalizės tapsmą lėmė pirmiausia du šaltiniai: filosofinės neįsisąmonintos psichikos koncepcijos ir psichopatologijos tyrinėjimai./. Filosofiniai neįsisąmonintos psichikos tyrinėjimaiXVIII a. pradžioje vokiečių filosofas ir matematikas G.Leibnicas (1646-1716) sukūrė koncepciją, pavadintą monadologija. Monados, pasak Leibnico, yra minimalūs tikrovės dėmenys, kurie nėra sudaryti iš materijos įprasta šio žodžio prasme. Nors monados turi kai kurias fizinės materijos savybes, kiekviena monada yra ir psichinė esmė.Monadas galima prilyginti suvokimo aktams. Leibnico požiūriu, monadų aktyvumas, pasireiškiantis pirmiausia psichinių aktų srityje, pasižymi skirtingu įsisąmoninimo laipsniu. "Žemesnieji" sąmonės lygiai buvo pavadinti mažaisiais suvokimais, o sąmoninga monadų realizacija - apercepcija.Praėjus šimtmečiui vokiečių filosofas J.Herbartas (1776-1841) išplėtojo Leibnico idėjas. Herbartas, įtakojamas E.Vėberio tyrinėjimų, išsakė sąmonės slenksčio hipotezę. Pasak Herbarto, vaizdiniai (idėjos), kurie yra žemiau tam tikro slenksčio, - neįsisąmoninti. Kai vaizdiniai pasiekia sąmonės lygį, jie patiriami dėl apercepcijos.

Herbartas žengė dar toliau. Pasak šio filosofo, kad koks nors vaizdinys galėtų pakilti iki sąmonės, jis turi derėti su jau esančiais sąmonėje vaizdiniais. Nederantys vaizdiniai sąmonėje vienu metu būti negali. Vaizdiniai rungtyniauja tarpusavyje dėl sąmoningos realizacijos.Herbartas taip pat pateikė matematines formules šiems kitimams aprašyti.G.Fechneris (1801-1887) irgi prisidėjo prie psichoanalizės formavimosi. Kaip ir Herbartas, Fechneris vartojo slenksčio kategoriją, atliko daugybę slenksčio matavimų. Fechneriui priklauso ir garsusis aisbergo pavyzdys, kuris Froiduil padarė didelį įspūdį. Pasak Froido biografo, "Fechneris buvo vienintelis psichologas, iš kurio Froidas perėmė kokias nors konkrečias idėjas" (Jonės E., 1957, p. 268).Vienaip ar kitaip, Froidas toli gražu nebuvo pirmas, ėmęsis tyrinėti neįsisąmonintą psichiką. Neįsisąmonintų psichinių reiškinių idėją galima atsekti iki indų vedų.Tiesa, pats Froidas niekada šio nuopelno sau ir nepriskyrė.77. Psichopatologiniai tyrinėjimaiFrancas Antonas Mesmeris (1734-1815) [22 pav.] gimė Vokietijos mieste Icnange. Būdamas 32 m. Mesmeris baigė medicinos studijas Vienos universitete. Jo disertacija buvo apie planetų įtaką žmonių susirgimams.1773 m. 27 m. pacientė Oesterlin atėjo pas Mesmerį skųsdamasi daugybe vis pasikartojančių fizinių negalavimų. Vedamas disertacijos idėjų, Mesmeris pamėgino pasikartojančius Oesterlin simptomus susieti su potvyniais. Mesmeris taip pat nutarė išsiaiškinti, ar jis gali sukelti pacientei "dirbtinį potvynį".1774 m. liepos 28 d. Mesmeris papraSė pacientės išgerti tirpalo, kuriame buvo geležies, po to prisirišo magnetus prie merginos kojų bei ties skrandžiu. Šio gydymo rezultatai pakeitė Mesmerio gyvenimą. Panelė Oesterlin pajuto paslaptingus fluidus, tekančius per jos kūną, ligos simptomai ėmė nykti. Ilgainiui, tęsiant gydymą, pacientė visiškai pasveiko.Mesmerio gydymas darėsi populiarus. Tiesa, prieštaringi šio metodo veiksmingumo vertinimai irgi plito. 1777 m. dėl nežinomų aplinkybių Mesmeris paliko Vieną ir išvyko į Paryžių. Čia jis ėmėsi pelningos magnetinio gydymo praktikos ir užbaigė "Mėmoire sur la dėcouverte du magnetizme animal". Įtakojamas fizikos gravitacijos lauko teorijų, B.Franklino (1706-1790) elektros tyrinėjimų, Mesmeris sukūrė teoriją, aiškinančią magnetinį gydymą.Iškėlęs hipotezę apie egzistavimą//z/m'i{ magnetinių fluidų, susipynusių su kiekvienu Visatos dėmeniu, įskaitant ir žmogaus kūną, Mesmeris teigė, kad ligos randasi dėl šių fluidų pusiausvyros kūne pažeidimo. Gydant reikia perskirstytifluidus.2

1) Fluidas gali būti nukreiptas iš visatos į paciento kūną per gydytojo rankas, atliekant "magnetizmo pasus" (pranc. passes - lėti judesiai) [23 pav.].2) Vokiečių mokslininkas taip pat naudojo įvairius kontakto su pacientais užmezgimo būdus, pavyzdžiui, atsiremdavo keliais į ligonio kelius arba trindavo didžiaisiais rankų pirštais paciento rankų didžiuosius pirštus.3) Mesmeris sukūrė ir specialų įrenginį, vadinamąjį Mesmerio kubilą -priemonę fluidui kaupti. Kubile buvo galima gydyti apie 20 pacientų vienu metu. Kiekvienas pacientas buvo susietas su fluidu per geležinius strypus. Maža to, visi pacientai buvo surišti virve.

Gydymo procese pacientai patirdavo "magnetinę krizę" - kažką panašaus į elektros šoką, po kurio pasveikstama. Mėgdžiodamas elektros teoriją, Mesmeris tvirtino, kad magnetiniai fluidai yra poliarizuoti, gali būti sukaupti ir iškrauti.Mesmeris buvo įsitikinęs, kad jo teorija racionali ir remiasi fiziologija, o "fluidas" tiek pat realus, kiek, tarkim, ir magneto poveikis. Deja, Mesmeris niekada nesusimąstė apie psichologinį ryšį, atsirandantį tarp jo ir ligonių, ryšį, kuris susidaro bet kokios psichoterapijos metu.Magnetizmo seansai tapo populiariu to meto saloniniu žaidimu. Mesmerio sekėjai tnagnetizuotojai sukeldavo į transą panašias būsenas ar meilės išgyvenimų perkėlimus, Icuriuose jie patys su malonumu dalyvaudavo. Kartais viskas virsdavo intymiais santykiais su pacientėmis. Šitai kartas nuo karto iškildavo viešumon ir, suprantama, prieštaravo tuometinės aristokratijos dorinėms normoms. Tad ne tik dėl Mesmerio mokymo savitumo, tačiau ir dėl tam tikrų tuometinės visuomenės sluoksnių spaudimo Prancūzijos karalius Liudvikas XVI įsakė sudaryti net dvi mokslininkų komisijas, kurioms teko išnagrinėti ir įvertinti mesmerizmą (taip buvo įprasta vadinti F.A.Mesmerio teoriją ir praktiką).Komisijos parengė pranešimus. Abu pranešimai smerkė Mesmerio magnetizmo teoriją ir neigė bet kokio "fluido" buvimą.Mesmerio kritimas buvo toks pat meteoriškas, kaip ir iškilimas.Apie 1785 m., po keleto terapeutinių nesėkmių ir publikacijos "Rapport dės Commissaires chargėspar le Roy de l'examen du magnėtisme animal" (Bailly, 1784), kurioje prieinama prie i|vados, kad Mesmerio fluidų buvimą patvirtinantys

faktai nepatikimi, Mesmeris buvo priverstas palikti Paryžių. Likusį gyvenimą jis praleido užmarštyje.Tačiau Mesmerio idėjos nežlugo. Svarbus Mesmerio pasekėjas buvo Armiras Marija Žakas de Kastenė, markizas de Pusižu (1751-1825), klestintis aristokratas ir žemvaldys, kuris dar prieš Mesmerio žlugimą pradėjo eksperimentus su magnetiniu gydymu. Jei kas nors gali būti pagrįstai pavadintas psichoterapijos pradininku, tai - Pusižu. Dirbdamas savo šeimos valdose netoli Soisonso [24 pav.] kartu su valstiečiu ViktoruReisu markizas atrado "tobulumo krizę" (perfect crisis") - somnambulistinę miego būseną, kurioje pacientai vykdydavo magnetizuotojo įsakymus, tačiau nubudę nieko neprisimindavo. Kai Viktoras, kuris niekada normaliai neišdrįsdavo aptarti asmeninių sunkumų su markizu, magnetinio miego metu papasakojo apie barnį su seserimi, Pusižu išsakė mintis, kaip valstietis galėtų elgtis, kad išspręstų barnį. Nubudęs, neprisimindamas Pusižu žodžių, Viktoras elgėsi taip, kaip markizas pasiūlė.Pusižu ilgainiui priėjo prie išvados, kad šis poveikis priklauso nuo magnetizuotojo tikėjimo magnetinio gydymo veiksmingumu ir ryšio su pacientu. 1784 m. Pusižu šias idėjas apibendrino "Mėmoires pour servir a l'histoire et a l'ėtablissement du magnėtisme animal". Šis darbas gali būti vertinamas kaip šiuolaikinės psichoterapijos išeities taškas. Tad net 1784 m. buvo padaryta išvada, kad, be psichoterapinės procedūros, tikėjimas gydymo veiksmingumu, noras gydytis, santykiai tarp gydytojo ir paciento - esminiai psichoterapijos sėkmės veiksniai.Dėl Pusižu išplėtoto metodo (beje, dažnai pateikiamo kartu su Mesmerio paaiškinimais) mesmerizmas greitai plito.JAV mesmerizmas pasiekė per Prancūziją Čarlio de Sant Soivė dėka, ten susijungė su frenologija, spiritualizmu ir buvo įveiktas tik Viljamo Džeimso

4Europoje mesmerizmą toliau plėtojo keletas mąstytojų: Abė Žozė Kastodijas de Farija, Frankas Žozefas Noizė, Etanas Feliksas, Denžaninas de Kuvilersas ir Aleksiras Bertriras. Farija traktate "De la cause du sommeil lucide" (1819) aprašė modernesnę transo sukėlimo techniką - "fiksaciją" - pabrėždamas subjekto valios, o ne magnetizuotojo asmens svarbą. Jis taip pat pripažino individualius polinkio į somnambulistinį miegą skirtumus, pirmasis išsakė sugestijos idėją. Įdomu tai, jog Farija manė, kad sugestija veiksminga ne tik šio savito miego metu, bet ir įprasto budrumo būsenoje.Noizė tyrinėjimas "Mėmoire sur le somnambulisme", 1820 m. pristatytas Berlyno karališkajai akademijai, tačiau išspausdintas tik 1854 m., bei Kuvilerso knyga "Le magnėtisme ėclairė" pateikė tikslesnius Mesmerio atradimų paaiškinimus - įtaigos ir tikėjimų sąvokomis. Bertriro "Traktatas apie somnambulizmą" (1823) yra pirmas sistemingas mokslinis magnetinių fenomenų tyrinėjimas.1843-ieji tapo svarbiu posūkiu, aiškinant Mesmerio atradimus. Tuomet Džeimsas Breidas (1795-1860) išspausdino "Neuripnologija arba nervinio miego pagrindas ir gyvūnų magnetizmo aiškinimas".Breidas gimė Faivšyre apie 1795 m., mokėsi Edinburgo universitete, po to persikėlė į Mančesterį.Kaip mokslininkas teigia "Neuripnologijoje", jis lankėsi šveicarų mesmeristo Čarlio Lafontė seanse ir įsitikino, jog Mesmerio sukelti ir aprašyti fiziniai fenomenai realūs. Po kelių dienų privačių eksperimentų Breidas priėjo prie išvados, jog šiuos fizinius efektus sukėlė "ypatinga nervų sistemos būsena,5

sukelta fiksuoto ir apibendrinto dėmesio" (p. 94). Norėdamas skirti šį atradimą nuo Mesmerio mokymo, Breidas tokią būseną pavadino "hipnotizmu" [25 pav.]. Jai sukelti vietoj Mesmerio "magnetinių pasų" mokslininkas prašydavo žvilgsniu fiksuoti švytintį objektą.Breidas hipnotizmo reiškinius susiejo su smegenų fiziologija, sukurdamas mažiau mistišką indukcijos techniką, pristatydamas ir terminiją, priimtiną to meto medicinoje bei moksle apskritai. Taip Breidas paruošė hipnozės naudojimą psichopatologijos tyrimuose. Kad šis indėlis buvo netiesioginis, neturėtų stebinti, nes 1848-1875 m.

magnetinis gydymas populiarėjo kartu su spiritualizmu. 1890 m., kai mirė Breidas, "magnetizmas ir hipnotizmas buvo taip sukompromituotas, kad dirbantis šiais metodais gydytojas būtų neišvengiamai sužlugdęs karjerą ir netekęs medicinos praktikos" (Elenberger R., 1970, p. 85).Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis keletas tyrinėtojų toliau naudojo hipnozę. Vienas jų buvo Augustas Ambrozijus Ljebo (1823-1904) - gydytojas iš Pont-Saint-Vincent, Prancūzijos kaimelio Nansi regione. 1866 m. Ljebo išspausdino "Du sommeil et dės ėtats analogues considėrės surtout au point de vue de l 'action du moral sur le physiąue ". Jame gydytojas tvirtina, kad dėmesio sutelkimas ties miego idėja sukelia hipnozės būseną, ir terapinis hipnozės poveikis randasi dėl įtaigos. Nors nė viena šių idėjų nebuvo originali - Ljebo perėmėjas iš Noizė "Mėmoire sur le somnambulisme et le magnėtisme animal (1854) - būtent Ljebo darbas sukėlė Ipolito Bernheimo susidomėjimą ir buvo itin vertinamas Nansi mokykloje.Kol hipnozės sukėlimo technikos tapo funkcinių nervinių susirgimų tyrinėjimo įrankiu, jos turėjo būti atskirtos nuo pseudomokslo.Nuopelnai už tai priskirtini Čarliui Rišė - jaunam prancūzų fiziologui, kurio "Du somnambulizme provoguė" (1875) privertė peržiūrėti hipnozės vietą mokslinėje medicinoje. Tai buvo padaryta pirmiausia Žano Martino Šarko (1825-1893) darbuose.Šarko gimė ir medicininį išsimokslinimą įgijo Paryžiuje. 1853 m. apsigynęs medicinos daktaro laipsnį, mokslininkas iš pradžių dirbo privačiu gydytoju. 1862 m. gavo nuolatinę gydytojo vietą Salpetrijero ligoninėje. Tą ligoninę Šarko pavertė žymiausiu pasaulyje neurologinių susirgimų tyrinėjimo centru.Gydydamas ligoninėje moterį, kenčiančią nuo konvulsijų, Šarko atskyrė epilepsijos ir isterijos sukeliamas konvulsijas (isterinę epilepsiją), o tuo pačiu ir pastarojo sutrikimo simptomatologiją.Pirmą svarbų tyrinėjimų apibendrinimą Šarko paskelbė "Leęons sur lesmaladies du systeme nerveuxfaites a la Salpėtriėre pirmame tome, kuris buvo išspausdintas dalimis 1872 ir 1873 m. Sekdamas Bridžo sistemingu, objektyviu isterijos tyrinėjimu "Traitė cliniąue de thėrapeutiąue de l'hysterie",6(1859), Šarko įvertino isteriją kaip smegenų neurozę, kuria, turint paveldėtas prielaidas, susergama dėl psichinės traumos. 1878 m. įtakojamas Rišė, Šarko ėmė naudoti hipnozę isterijos tyrinėjimams. Jis aptiko, kad hipnozės metu galima panaikinti ne tik isterinę simptomatiką (amneziją, nebylumą, anesteziją), bet ir potrauminius reiškinius, pavyzdžiui, paralyžių. Tai leido Šarko apjungti hipnozės, isterinius ir potrauminius reiškinius, skirti juos nuo organinių simptomų bei iškelti mintį apie neįsisąmonintos "idėefuces" buvimą kai kurių neurozių atveju. Pastaroji hipotezė itin paveikė P.Žanė ir Z.Froidą.Laikydamasis fizikalistinio požiūrio, Šarko taip pat pamėgino aprašyti somatinius reiškinius, susijusius su hipnozės indukcija. Jis manė, jog hipnozės sukėlimas pereina 3 fazes: a) katalepsiją su anestezija bei nerviniu ir raumenų plastiškumu; b) letargiją su padidėjusiu nerviniu ir raumenų jaudrumu; c) somnambulizmą. Be to, remdamasis studentų darbais, Šarko teigė, kad somatiniai pasireiškimai naudojant magnetus gali būti perkelti iš vienos kūno pusės į kitą.Deja, nepaisant didžiulio indėlio į mediciną ir psichoterapiją būtent dėl šių klaidų Šarko yra prisimenamas dažniausiai.Kaip kritikuodamas Šarko pažymėjo belgų psichofizikas Žozefas Remi Leopoldas Delboefas (1886), yra ne tik gydytojo įtaiga pacientui, tačiau ir paciento - gydytojui. Kai kurie pacientai gali sukelti savitus gydytojo laukimus, o po to juos patvirtinti. Ko gero, toks atvejis ir atsitiko Salpetrijero ligoninėje, kur pacientai, iš kurių žymiausia - Blanš Vitman [26 pav.], studentai, bendradarbiai ir pats Šarko tapo tokių abipusių laukimų aukomis.Nansi grupė, vadovaujama I.Bernheimo (1840-1919), laikėsi požiūrio, kad hipnozės efektai gaunami dėl įtaigos jėgos. Šie tyrinėtojai buvo pasirengę ištaisyti Šarko darbo klaidas.7

Beraheimas gimė Prancūzijoje, Mulhouse, dalį medicininio išsimokslinimo įgijo Strasbūre. Neilgai trukus Bernheimas gavo profesoriaus pareigas Medicinos fakultete Nansi. 1882 m. mokslininkas išgirdo apie kaimo gydytoją Ljebo, garsėjusį tuo, kad gydo pacientus somnambulizmu.Aplankęs Ljebo ir įsitikinęs terapiniu hipnozės poveikiu, Bernheimas išspausdina "De la suggestion dans l 'ėtat hypnotique et dans l 'ėtat de veille " (1884), kur pristato Ljebo neigtą požiūrį į hipnozės poveikį dėl psichinės įtaigos. Papildomame knygos leidime 1886 m. Bernheimas nusako hipnozės reiškinius, kaip ideomotorinio įtaigumo pasireiškimus - universalų žmonių gebėjimą transformuoti mintis į veiksmus. Bernheimui hipnozė buvo tiesiog gili, ilga ir dirbtinai sukelto įtaigumo būsena.Šios pažiūros lėmė Bernheimo nesutarimus su Šarko. Kritikuodamas Šarko tvirtinimą, esą hipnozė yra patologinė nervų sistemos būsena, susijusi su isterija, Bernheimas atmetė Šarko trijų fazių hipnozės aiškinimą ir mintį, kad simptomai gali būti perkelti naudojant magnetus. Remdamasis ir Delboefo kritika, Bernheimas tvirtino, kad Šarko atrasti reiškiniai buvo tiesiog pacientų įtaigumo artefaktai, atsiradę dėl studentų prastos šalutinių sąlygų kontrolės, taip pat paties Šarko įtaigumo padarinys. Iš tiesų Bernheimo sekėjai buvo taip įsitikinę įtaigine hipnozės terapijos prigimtimi, kad bėgant laikui Nansi mokykla visiškai atsisakė hipnozės vardan tiesioginio įtaigumo technikos budrioje būsenoje, kurią jie vadino "psichoterapeutika."Kuomet vyko debatai tarp Nansi ir Salpetrijero, Pjeras Žane (1859-1947) [27 pav.] dirbo Le Havre ir rinko klinikinę medžiagą disertacijai. Žane gimė Paryžiuje, 1879 m. įstojo į Ėcole Normale Supėrieure, būdamas antras itin dideliame konkurse. Netrukus tapo filosofijos profesoriumi Le Havro licėjuje, kur išbuvo iki jo disertacijos priėmimo. 1889 m. gavęs mokslinį laipsnį, Žane grįžo į Paryžių studijuoti mediciną ir atlikti klinikinius tyrimus vadovaujant Šarko Salpetrijero ligoninėje. Tais pačiais 1889 m. Žane tapo Salpetrijero psichologinės laboratorijos direktoriumi.Žane disertacijoje "Psichologinis automatizmas" (1889) apibendrinta daugybė klinikinės informacijos apie įvairias psichines būsenas, susijusias su isterija ir psichoze. Žane skyrė tokias būsenas į bendrus (apimančius visą asmenybę) ir dalinius (asmenybės dalis, atskirtas nuo žinojimo ir turinčias savą psichologinę egzistenciją) automatizmus. Norėdamas identifikuoti traumos kilmę ir išsiaiškinti automatizmo prigimtį, mokslininkas panaudojo automatinį rašymą ir hipnozę.Apalpimas, katalepsija, dirbtinis somnambulizmas su pohipnotine amnezija buvo analizuoti kaip bendri automatizmai. ;

Daugybinės asmenybės, kurias Žane pavadino "vėlesnėmis egzistencijomis, " dalinė katalepsija, automatinio rašymo fenomenas, pohipnotine įtaiga, mediumo transas, įkyrios mintys buvo vertinama kaip daliniai automatizmai.8Daug svarbiau tai, kad Žane apjungė visus šiuos fenomenus į analitinį modelį. Šis teorinis modelis pabrėžė ideomotorinius sąmonės ir veiklos santykius, jame buvo pritaikyta dinaminė psichinės jėgos ir psichinio silpnumo metafora, akcentuojama kategorija "sąmonės laukas" ir jo susiaurėjimas, kaip psichinės jėgos išeikvojimo padarinys. Šiame kontekste Žane suvokimo iškraipymo sąvokomis nagrinėjo ypatingą paciento fiksaciją į terapeutą raporto metu ir isterinę simptomatologiją, susijusią su autonomine "idėesfvces" galia. Nors mokslininkas vengė tiesioginio terapeuto veiksmų aptarimo, parodydamas psichinių paciento traumų gyvenimo istorijoje ištakas, Žane padėjo pamatus savo ir vėlesniam Froido požiūriui.

Iš tiesų nuo Šarko, Bernheimo ir Žane darbų iki Džozefo Broerio (1842-1925) ir Zigmundo Froido (1856-1939) tyrinėjimų buvo nemažas žingsnis.1893 m. Broeris ir Froidas išspausdino trumpą straipsnį "Apie psichinius isterinių fenomenų mechanizmus" "Neurologijos žurnale". Šių Broerio ir Froido tyrinėjimų šaltinis - garsusis Broerio pacientės Anos O. atvejis.Žane tyrinėjimuose ir pirmajame Broerio ir Froido darbe matoma kulminacija plėtočių, kurios prasidėjo po to, kai Pusižu patobulino Mesmerio doktriną. Mažiau negu per šimtmetį didžiulė patvirtinančių faktų ir neurologinių bei psichologinių teorijų gausa suformavo nuostatą, kad psichiniai įvykiai - mesmeriškos transo būsenos, raportas, dėmesio sutelktumas, psichinė įtaiga, psichinės traumos, katarsis - gali lemti radikalius kūno būsenos pakitimus. Psichologų tyrinėjimai 1890-aisiais nebegalėjo nepaisyti šių atradimų - kaip ir jų pritaikymo, nusakant proto bei kūno santykius.///. Psichoanalizės tapsmasZigmundas Froidas gimė 1856 05 06 Freiburge, Moravijoje (dab. Čekijoje), žydų komersanto šeimoje. 1990 m. centrinė Šio miesto aikštė buvo pavadinta jo9

vardu.Froido tėvas buvo griežtas, autoritariškas žmogus, be kita ko, 20 metų vyresnis už motiną. Froido motina, priešingai - švelni, rūpestinga ir nuolanki moteris. Psichoanalizės kritikai teigia, jog būtent savo tėvų šeiminį gyvenimą Froidas vėliau pavertė Oidipo situacija.Nuo 4 metų amžiaus iki priešpaskutinių gyvenimo metų Froidas gyveno Vienoje. Iš pat mažens šeimoje Froidas išsiskyrė intelektiniais gabumais. Metais anksčiau nei priklauso ėmęs lankyti mokyklą, Froidas ją baigė su pagyrimu. Pasakojama, kad Froidų namuose tuo metu buvo tik viena žibalinė lempa, kuri stovėjo ant Zigmundo stalo, o Froido broliai ir seserys negalėdavo muzikuoti, kada panorėję - kad netrukdytų jam ruošti pamokas.1873 m. Froidas įstojo į Vienos universitetą. Studijuodamas domėjosi biologija, ungurių fiziologija - jų lytinėmis liaukomis, taip pat kokaino taikymo medicinoje galimybėmis.Froidas vartojo kokainą pats, išmokė to savo sužadėtinę ir draugus. Froidas manė, jog kokainas gali išgydyti kone visas ligas. 1884 m. Froidas parašė apie tai mokslinį straipsnį ir, dabar manoma, prisidėjo prie šio narkotiko paplitimo Europoje bei JAV.Baigęs medicinos studijas, 1881 m. Froidas gavo medicinos daktaro laipsnį. Dėl turtinių sunkumų buvo priverstas imtis privačios praktikos. Dėl tų pačių priežasčių nuo Froido sužieduotuvių su Marta Berneis iki vestuvių praėjo ketveri metai.lureuamas uaug uirou rroidas galėjo nemažai laiko būti namuose su žmona ir šešiais vaikais. Laisvadienius Froidas leisdavo kartu su dvynuke seserimi Mina, kadangi Marta nespėdavo paskui Froidą pėsčiomis keliauti po Vieną.Netrukus Froidas susidraugavo su gydytoju Džozefu Broeriu. Froidui Breuris tapo tarsi tėvu, tam tikra simboline figūra. Broeris rašė: "Froido intelektas skrajoja neaprėpiamose aukštybėse. Kartais žvelgiu į jį kaip višta į vanagą".

Broeris ir Froidas neretai aptardavo sunkius Broerio praktikos atvejus - taip pat ir metus trukusį Anos O. (Bertos Papenheim) gydymą.Beje, Anos O. Broeris neišgydė. Radosi tai, kas vėliau buvo pavadinta teigiamu perkėlimu, ir gydytojas buvo priverstas pasakyti pacientei, jog nutraukia gydymą. Pacientę ištiko isterijos priepuolis, po kiek laiko ji buvo paguldyta į ligoninės stacionarą. Nėra žinoma, kaip pacientė pasveiko, tačiau vėliau Ana O. tapo garsia10visuomenės veikėja, feministe, kovojančia už moterų teisę į švietimą.Nagrinėdamas būtent Anos O. atvejį, Froidas susidūrė su gydomuoju katarsio metodo, pokalbio poveikiu. Šis gydymas katarsio metodu paprastai vertinamas kaip teorinis psichoanalizės išeities taškas.1885 m. Froidas gavo nedidelį finansavimą, kuris leido keletą mėnesių praleisti Paryžiuje stažuotėje pas Šarko. Ten Froidas susipažino su hipnozės taikymu gydant isteriją. Greitai Šarko tapo dar viena simboline tėvo figūra Froido gyvenime. Froidas net kėlė sau klausimą, kaip jo karjerą paveiktų santuoka su Šarko dukterimi.Šarko atkreipė Froido dėmesį į lytinio potraukio vaidmenį isterinio elgesio genezėje.Grįžęs į Vieną Froidas netrukus galėjo įsitikinti šios prielaidos pagrįstumu. Froido kolega paprašė padėti išnagrinėti jaunos moters, kenčiančios nuo nerimo priepuolių, atvejį. Simptomus pavykdavo panaikinti tik vienu būdu - moteris nuolatos turėdavo žinoti, kur yra ją gydantis gydytojas. Kolega Froidui išsakė mintį, kad moters sutrikimų priežastis -jos vyro impotencija. "Vienintelis receptas, kuris tiko, tačiau kurio nebuvo galima išrašyti, turėjo atrodyti taip: Rx Penis normalis dosim repetatur" (Froid S., 1914).Froidas entuziastingai ėmėsi katarsio ir hipnozės metodų savo praktikoje. Tačiau ilgainiui gydymas hipnoze jam kėlė vis didesnį nepasitenkinimą. Pacientai ateidavo pakartotinai, be to, ne visus juos būdavo įmanoma užhipnotizuoti. Tuomet Froidas hipnozės atsisakė. Liko katarsis ir jo paties sukurtas laisvųjų asociacijų metodas. Naudodamas pastarąjį metodą, Froidas netruko aptikti, kad pacientų mintys dažniausiai sukdavosi apie vaikystę ir būdavo susijusios su lytiniu potraukiu.1895 m. kartu su Broeriu Froidas paskelbė darbą "Isterijos tyrinėjimai". Būtent šis darbas vertinamas kaip psichoanalizės pradžia, nors pats Froidas dar kokius metus tokio termino vengė. Tiesą sakant, Broeris ilgai abejojo dėl šios publikacijos. Jis nesutiko su ta reikšme, kurią Froidas skyrė lytiniam potraukiui, o Froidas buvo įsitikinęs savo teisumu, jo ambicijos nugalėjo patyrusio mokslininko apdairumą.Dėl šio darbo pablogėjo Broerio ir Froido santykiai. Froidas ėmė reikšti Broeriui atvirą nepalankumą - sakė, kad jam vien nuo Broerio išvaizdos norisi bėgti kaip galima toliau.Nepaisydamas to, Froidas ir toliau skyrė isterijos tyrinėjimuose didžiausius nuopelnus Broeriui. 1925 m., kai Broeris mirė, Froidas jau buvo pamiršęs ankstesnes nuoskaudas. Froidas parašė nekrologą, taip pat laišką Broerio sūnui, kuriame išreiškė užuojautą ir pažymėjo "didžiulį vaidmenį, kurį jo velionis tėvas suvaidino naujo mokslo tapsme".11

1896 m. Froido pranešimas Vienos psichiatrijos ir neurologijos draugijoje, kuriame jis išdėstė požiūrį į naujus gydymo metodus ir lytinio potraukio, tiksliau -lytinio tvirkinimo vaikystėje - vaidmenį neurozių kilmėje, buvo pavadintas "mokslinėmis pasakomis". Froidas, savo ruožtu, išvadino kritikus asilais.Po metų Froidui vis dėlto teko pakoreguoti savo pažiūras. Jis ėmė teigti, jog pacientų lytiniai santykiai vaikystėje galėjo būti ir jų vaizduotės padarinys. Šitaip pakeisti pažiūras Froidui buvo be galo sunku. Juk jo neurozių teorija rėmėsi prielaida, kad pacientai iš tikrųjų šitai patyrė. Froidui beliko pripažinti, kad tos fantazijos pacientams yra realios, ir šitaip išsaugoti neurozių teorijos pagrindą.

Kad ir kaip ten būtų, psichologijos istorijos tyrinėtojai sutaria, kad Froidas neigiamai vertino lytinį potraukį ir turėjo šioje srityje sunkumų. Psichoanalitikas tvirtino, kad lytinis aktas žemina žmogų, išniekina ne tik jo kūną, bet ir sielą. 1897 m., kai Froidui buvo 41 metai, jis paskelbė, jog visiškai atsisako lytinio gyvenimo: "Lytinispotraukis visiškai nesvarbus tokiam žmogui kaip aš".12Kaip tik tuo metu Froidas ėmėsi savojo "Aš" tyrinėjimų. Teigiama, kad tada jis kentėjo nuo daugybės neurotinių simptomų, kurios pats įvardijo kaip nerimo neurozę. Froidas skundėsi migrena, pilvo skausmais, kentėjo nuo kelionių, atviros erdvės, širdies priepuolio ir mirties baimių. Tai buvo didžiausių vidinių konfliktų ir netvarkos, tačiau tuo pat metu ir kūrybiškiausias Froido gyvenimo laikotarpis.Tuo metu radosi ir antras originalus psichoanalizės metodas - sapnų aiškinimas.Froido savianalizės, trukusios beveik dvejus metus, rezultatas - knyga "Sapnų aiškinimas" (išspausdinta 1899 m., nors ant leidinio yra solidesnė data - 1900 m.). "Sapnų aiškinimo" sėkmė buvo tokia didžiulė, kad dar Froidui esant gyvam pasirodė net 9 jos leidimai.Šis tyrinėjimas vertinamas kaip pirmas sistemingas psichoanalitinis darbas. Jame pateikiamos pagrindinės psichoanalizės kategorijos, metodai ir postulatai: psichinio determinizmo dėsnis, vyraujančio pasąmonės vaidmens ir lytinio potraukio svarbos idėjos. "Sapnų aiškinimas" aplinkui Froidą sutelkia daug mokinių.1901 m. išeina Froido "Kasdienio gyvenimo psichopatologija". Čia pristatomas dar vienas psichoanalizės metodas - "Froido apsirikimų" - kalbos klaidų, užmiršimų, nelaimingų atsitikimų h" kt. - aiškinimas.1900-1910 m. - Froido klestėjimo dešimtmetis: išspausdinami svariausi darbai, Froidas susilaukia tarptautinio pripažinimo - jam suteikiamas psichologijos garbės daktaro vardas, jis kviečiamas skaityti paskaitų į JAV, susipažįsta su žymiausiais psichologais.Visai tai atsitiko prieš psichoanalizės, ortodoksinio psichoanalizės mokymo skilimą. 1911 m. Froidą palieka A.Adleris, 1914 m. - K.Jungas. "Visa tavo bėda, -kartą pasakė Froidui teta, - kad tu visiškai nesupranti žmonių".Antrajame ir trečiajame šio amžiaus dešimtmečiais pasirodo Froido darbai, kuriuose jis išplėtoja psichoanalizės teoriją: 1913 m. -"Totemas ir tabu", 1927 m. - "Vienos iliuzijos ateitis", 1930 m. - "Civilizacija ir jos trūkumai" ir kt. Froidas įveda griovimo potraukio kategoriją, išsamiai aprašo perkėlimą, nagrinėja kultūros vaidmenį. Šios naujos idėjos siejamos ir su Pirmojo pasaulinio karo beprasmiškumu, jo padariniais.1923 m. Froidui aptinkamas burnos ertmės vėžys. Per 16 metų jam padaromos 33 operacijos.1933 m. perversmą Vokietijoje Froidas komentavo taip: "Pažanga akivaizdi -viduramžiais jie būtų sudeginę mane, dabar degina tik mano knygas".Kai 1938 03 15 Vokietijos kariuomenė įžengė į Austriją, Froidas, padedamas amerikiečių vyriausybės, išvyko į Angliją. Jo 4 seserys liko Vienoje ir žuvo koncentracijos stovyklose.13

Londone Froidas priimamas iškilmingai, tačiau jo gyvenimą kartina progresuojanti liga.Froidas, pasirinkdamas gydytoju Maksą Šurą, išsireikalavo priesaiką, kad šis neleis kentėti. 1939 09 21 Froidas gydytojui primena šį pasižadėjimą: "Jūs pažadėjote neišduoti manąs, kai ateis laikas. Dabar mano gyvenime nėra nieko, išskyrus nenutrūkstamą kančią, o j oje nėra jokios prasmės". Tuomet gydytojas per vieną dieną Froidui suleido keletą didelių morfijaus dozių. Vakare Froidas mirė.***

Per šimtmetį kai kurios Froido idėjos virto visiems žinoma tiesa ir jų kilmė dažnai net neminima. Kai kurios skvarbios Froido įžvalgos iš kitos perspektyvos buvo atrandamos iš naujo. Dar kiti Froido teiginiai psichologijoje vertinami prieštaringai. Potraukių, kurie yra neįsisąmoninti, energijos, kuri iš esmės yra neišmatuojama, pripažinimas tapo iššūkiu pozityvistinei psichologijai. Teigdama, kad viskas gali pasirodyti priešingybe sapnuose ir neurotiniuose simptomuose, ortodoksinė psichoanalizė gali išvengti bet kokios kritikos. Be to, kritika tuojau pat atsisuka prieš bet kurį psichoanalizės kritiką: jei nepriimtina mintis apie Oidipo kompleksą, pats kritikas kenčia nuo šio komplekso. Taip psichoanalizė iki šiol lieka neverifikuojama teorija.

XXII. GEŠTALTINĖ PSICHOLOGIJA

1. Geštaltinės psichologijos dalykas.2. Geštaltpsichologijos objektas.

Geštaltinės psichologijos ištakos

o I.Kantas (1784-1804m.) teigė pažinimo tarpiškumą, kita vertus, pažinimo vienybę proto dėka.o Fr.Brentanas (1838-1917) aukštai vertino psichologiją prisidėjo prie fenomenologijos tapsmo.o E.Machas (1838-1916m.) „Jutimų analizė“ (1885m.) skirta geometrinių figūrų ir muzikos jutimui ir suvokimui.o Dž.Milis (1806-1873m.) psichochemija.o V.Džeimsas - sąmonės srautas.o Fenomenologinis judėjimas vokiečių filosofijoje ir psichologijoje.o Fizikos laimėjimai – lauko kategorija.

Kėleris: „Geštalpsichologija tapo lauko fizikos pritaikymu svarbioms psichologijos sritims“.

Kristianas fon Erenfelsas (1859-1932m.). Egzistuoja ypatybės, kurios negali būti nusakytos paprastais dėmenų deriniais – formos kokybės (Gestaltqualitaten) – ypatybės, kurios remiasi tuo, ko negalima pajusti pavieniais pojūčiais.

Maksas Vertheimeris (1880-1943m.) baigė teisės fakultetą, tęsė psichologijos studijas Berlyno universitete, ph.D. gavo vadovaujamas Kiulpės. „Eksperimentiniai judėjimo suvokimo tyrimai“ (1912m.) – ši publikacija įvardijama kaip formali geštaltinės psichologijos pradžia, žurnalas „Psichologinai tyrimai (1921m.) – spausdinami pirmieji ortodoksinės geštaltinės psichologijos darbai – tai oficialus geštaltinės psichologijos leidinys.

http://www.geocities.com/HotSprings/8646/

Kurtas Kofka (1886-1941m.) Stumpfas vadovavo jo ph.D. „Percepcija: įvadas į geštaltpsichologiją“ (1922m.) – pristatė naujos psichologijos kryptį, iš to straipsnio amerikiečiai susidarė nuomonę, kad geštaltinė psichologija yra tik suvokimo tyrinėjimai, „Psichinės raidos pagrindai“ (1921m.), „Geštaltpsichologijos dėsniai“ (1935m.).

Volfgangas Kėleris (1887-1967m.) „Žmogbeždžionių intelektas“ (1917m.), „Fiziniai geštaltai ramybės ir pastovumo būsenoje“ (1920m.), „Geštaltinė psichologija“ (1929m.).

1. Geštaltinės psichologijos dalykas

„Mes buvome sujaudinti ne tik to, ką atradome, tačiau ir didele naujų faktų atradimo perspektyva (...) jautėme didžiulį palengvėjimą – tartum išsivadavę iš kalėjimo. Tuo kalėjimu buvo senoji psichologija, kurią studijavome, būdami universitetų studentais“ (V.Kėleris).

Knygoje „Geštaltinė psichologija“ geštaltas žymi:o Objektų formą ar kontūrus apskritaio Konkretaus objekto formą – pavyzdžiui, trikampį.

2. Geštaltpsichologijos objektas

Kaip tyrinėjimo kryptis radosi dėl atsitiktinumo. Wertheimerio važiavimas traukiniu iš Vienos į Vokietiją. Tai ką mes patiriame, nebūtinai dera su tuo, kas vyksta tikrovėje. M.Aurelijus yra rašęs: „Egzistuoja tik pirminės dalelės, o visa kita – nuomonė“. Pradžioje tyrinėjo judėjimo įspūdžius (judėjimo suvokimus) 60ms skyla į du spindulius. Tariamo judėjimo suvokimo tyrimaiFi fenomenas – egzistuoja tokiu pavidalu, koks buvo suvokiamas, ir negalėjo būti išskaidytas į dėmenis. Visuma skiriasi nuo jos dalių sumos – dviejų nejudančių šviesos pluoštų. Fi fenomenai randasi dėl smegenų veiklos ypatumų – kitaip tariant, judėjimas gimsta smegenyse. Patyrimas, kad suvokinys negali būti išskaidytas į dėmenis. Fi fenomenas – „grynas“ nesuprastinamas judėjimo suvokinys, grynas nesuprastinamas patyrimas.

Suvokimo lauko organizacijos tyrimai tie principai visi.

Izomorfizmas:o Galvos smegenys buvo vertinamos kaip dinaminė sistema, kurioje sąveikauja elementai, kurie konkrečiu

momentu yra aktyvūs.o Smegenų veikla – visuminis nedalomas, kuriantis formas, procesas.o Kadangi tikrasis ir tariamas judėjimas suvokiamas vienodai, abu jie turi sukelti vienodus procesus galvos

smegenyse.o Judėjimas, kurio iš tikrųjų nebuvo, tačiau, kuris buvo suvoktas – radosi smegenyse (NS). Ši idėja išsakyta, kad

realų judėjimo suvokimą ir tariamą judėjimo suvokimą lemia tie patys NS procesai – įgavo izomorfizmo vardą.

„Fiziniai geštaltai ramybės ir pastovumo būsenoje“ (Kėleris):

o Galvos smegenų procesai panašūs į lauko jėgas. Galvos smegenys apskritai gali būti traktuojamos kaip dinaminis laukas. Laukas sklidinas visokių jėgų.

o Kaip aplinkui magnetą susidaro tam tikras jėgų laukas, taip suvokiant dirgiklius gali susidaryti nervinės veiklos laukas – elektrocheminių procesų, kylančių NS padarinys.

Galima samprotauti apie kūno ir psichikos sąveiką. Izomorfizmo prielaida įvertinama kaip paralelistinė nuostata, jog greta egzistuoja ir kūnas ir psichika, šis paralalizmas yra psichofiziologinis – pagrįstas empirine medžiaga. Mokymasis: žmogbeždžionių intelektaso Gautus rezultatus Kėleris aiškino situacijos visumos sąvokomis. Gyvūnui įvyksta įžvalga – jie geba naujai

pažvelgti į uždavinio situaciją ir ją išsprendžia. Gyvūnai taip pat gali perkelti išmokimą iš vienos situacijos į panašią.

o Radosi įžvalgos (Einsicht) kategorija, žyminti staigų uždavinio sąlygų naujų ryšių suvokimą.o Gyvūnas arba žmogus turi pamatyti ryšį tarp įvairių uždavinio dalių – tik tuomet įvyks įžvalga.

Kūrybiškas mąstymasTrys mąstymo tipai:1. Kūrybiškiausias mąstymas apima susitelkimą (centering) į uždavinį kaip visumą bei galimybę atitrūkti nuo

uždavinio ir pažvelgti į jį naujai (recentering).2. Aklas bandymo ir klaidos mąstymas – sprendimai randami atsitiktinai.3. Tarpinis – iš dalies kūrybiškas, iš dalies nekūrybiškas.

Kūrybinis mąstymas:o Mąstymo operacijos – tikros, aiškios, produktyvios.o Mąstymo operacijų esmė/prigimtis/pavidalas adekvati situacijos struktūrai.o Mąstymo operacijų funkcijos nulemtos situacijos reikalavimų – kyla ir funkcionuoja kaip visumos dalys.o Mąstymas veikia kaip visuma – sudaro bendrą mąstymo aktą.o Mąstymo procesas turi vidinę raidos logiką.o Mąstymo operacijos reikalauja verifikacijos – atskaitos taškas „struktūrinė tiesa“.

Kritikavo suvokimo sistemą, labai daug davė pedagoginei psichologijai.

Motyvacijao Išmokti akstinai – jei kažkoks dirgiklis yra lydymas sąlygų, kažkokio akstino patenkinimui, tai tas dirgiklis įgyja

ir akstino funkcijų (antrinio pastiprinimo idėja).o Biheiviorizmo ir struktūralizmo kritika: „Mūsų gyvenimo aiškinimas sąlygojimo sąvokomis tiesiog reiškia jo

redukciją į dažnai praktiškiausio, tačiau tikrai aklo paprasčiausių faktų ryšio operacijas“. Oponavo bihevioristinei mokyklai.

o Objektas gali turėti ypatybes, kurios užmezga dinaminį santykį tarp subjekto ir objekto. Būtent dinaminis santykis skatina subjektą judėti link objekto arba nuo jo.

Aufforderungscharaktere (valentingumas): Kėlerio idėjoso Motyvacija yra dinaminis vektorius – faktas, turintis kryptį ir linkęs sukelti individo judėjimą šia kryptimi.o Jeigu nėra kliūčių, kryptį galima pavaizduoti tiesia linija tarp subjekto ir objekto.o Vektoriaus kryptis yra arba į objektą, arba nuo objekto.o Tiek subjekto poreikio, tiek objekto valentingumo stiprumas gali kisti – atvirkštinis ryšys – taip pat neretas.

Tolesnė geštaltpsichologijos raida: o prislopo, nes valstijoje buvo be galo populiarus biheviorizmas;o kalbos barjeras trikdė platinti medžiagą; o nemaža dalis amerikiečių psichologų manė, kad tai tik jutimo ir suvokimo tyrimai;

o Wertheimeris, Kofka ir Kėleris dirbo ne dideliuose JAV universitetuose, nevadovavo jokioms institucijoms, neturėjo savo doktorantų, mokinių ir pasekėjų, dėl to vienintelis tyrinėtojas, kuris prisitaikė ir tęsia ieškojimus - K.Lewin.

Įvertinimas:o Didelis indėlis visiems psichologijos klausimams (psichiniai reiškiniai: mąstymas, suvokimas) ir šakoms (pvz.,

kognityvinė ir socialinė psichologija).o Geštaltinės psichologijos atradimai, faktai ir dėsniai turi išliekamąją vertę.

XXIII. LAUKO TEORIJA

1. K.Levino lauko teorija.2. E.Tolmano kognityvinio lauko teorija.

1. K.Levino lauko teorija

Kurtas Levinas (1890-1947m.) gimė Vokietijoje. 1945m. buvo pakviestas į Masačiusetso technologijos institutą ir ten įkūrė grupinės dinaminės psichologijos centrą. (Štumpfas vadovavo jo disertacijai) „Konfliktas tarp Aristotelio ir Galilėjaus minties šiuolaikinėje psichologijoje“ (1927m.), „Dinaminė asmenybės teorija“ (1935m.), „Topologinės psichologijos dėsniai“ (1936m.), „Lauko teorija socialiniuose moksluose“ (1951m.) – jo garsioji socialinė psichologija (gali būti laikomas socialinės psichologijos pirmtaku).

Topologinė ir vektorių psichologija

Šias sąvokas pasisavimo iš matematikos (topologija tyrinėja geometrinės erdvės formas).o Gyvenimo erdvė – psicholiginis laukas, kuriame yra žmogus. Jį sudaro visi individui bet kuriuo laiko momentu

įtaką darantys veiksniai. Elgesys – gyvenimo erdvės funkcija. Fiziniai veiksniai, daiktinė tikrovė, socialinius kintamuosius, patį individą. Ji gali būti fizinė, socialinė ir sąvokinė (mąstymas, vaizduotė ir pan.). viskas, kas nra gyvenimo erdvė – yra iorinis tiltas (foreign hull).

o Asmuo.o Hodologinė erdvė.

Gyvenimo erdvėB = f (L) L – gyvenimo erdvė.

Psichologijso tikslas – aprašyti visų psichologinių faktų, egzistuojančių gyvenimo erdvėje bet kuriuo momentu, poveikį individui.

AsmuoSričių skaičius kinta, priklauso nuo fizinės, psichologinės sveikatos būklės.

Hodologinė erdvėIeškodamas matematinio modelio, kuris tiktų psichologijai, pasirinko topologijos sritį, kuri leidžia pavaizduoti ne tik vienokį ar kitokį poveikį, bet ir to poveikio kryptį, tarkim mūsų judėjimą vienoje ar kitoje erdvėje. Hodologinė erdvė ir yra judėjimas. Sritys į kurias vieną po kitos pereiname – visos jos sudaro judėjimo tikslo erdvę. Tai reiškia, kad hodologinė erdvė gali apimti praeities, dabarties ar ateities įvykius, kurie gali turėti įtakos dabarčiai.

Tikrovės lygiaiMūsų gyvenimo erdvė gali būti ir sluoksniuota, hodologinė erdvė gali būti susijusi su įvairiais tikrovės lygiais. Levinas siūlė samprotauti apie: trikroviškumas – netikroviškumas, ir įrodinėjo, kad minėdami kelią, mes galime turėti omeny tikrąjį ir realųjį judėjimą, galime minėti erdvės dalis, kurios išreiškia mūsų mąstymą (apmąstant mūsų santykį su veiksmu) ir mūsų svajonės (susijusios su vienu ar kitu tikslu). Norint aprašyti visus veiksnius, darančius įtaką mūsų elgesiui, mes negalime nepaisyti dar ir laiko sąvokos.

Laiko dimensijaPsichologas turi nagrinėti individo dabartį, tačiau ir individo praeitį ir ateitį, t.y. tai, kas buvo ankstesniame mūsų patyrime, gali lemti mūsų santykį su tikslu ir vėlgi mūsų mintys, svajonės gali daryti įtaką mūsų santykiui su tikslu ir vėl kalbame apie ateities įtaką mūsų elgesiui. Artėjant tikslo link tikrovės lygiai gali kisti - artėja vienas prie kito arba tolsta vienas nuo kito.

Motyvacija

Konstruktai, leidžiantys aprašyti motyvaciją individe:1. Energija. Kaip ir psichoanalitikai įrodinėjo, kad individas sudėtinga energetinė sistema ir toji energija regėjosi

psichine energija ir šia prasme teorija tikrai nebuvo redukcionistinė, tyrinėtojas nematė jokios priežasties individo motyvaciją paaiškinti fiziologiniais procesais.

2. Įtampa. Remiasi homeostazės dėsniu, kurį galime priskirti Hull. Individo elgesį pirmiausia lemia įtampos ir siekio pašalinti tą įtampą junginiai. Zeigernik efektas: neišspręstų užduočių metodas (1,9).

3. Poreikiai. Derėjo su įtampos konstruktu, nes įtampa sukelia poreikius. Levinas aprašė ir fiziologinius ir psichologinius poreikius. Pirminiai ir antriniai poreikiai. Antriniai (kvaziporeikiai) poreikiai – tai visi nebiologiniai poreikiai.

4. Valentingumas (aufforderungscharaktere). Tai gyvenimo erdvės sričių patrauklumas – nepatrauklumas. Jei kokį nors daiktą ar objektą skiria nuo mūsų kliūtis, tai tas daiktas yra patrauklesnis.

5. Jėga, vektorius. Trys vektorių ypatybės: kryptis, stipris ir sąlyčio taškas.

Konfliktai:1. Artėjimo – artėjimo. Dažnai žmogus it buridano asilas....2. Vengimo – vengimo.3. Artėjimo – vengimo.

Barjerai – fiziniai, visuomeniniai.

Socialinė psichologija

Socialinės psichologijos pirmtakas. Levinas paskatino tyrinėjimus šios srities, nes pritaikė metodus. Svarbiausia kategorija, leidžianti pamėgint išspręsti klausimus, susijusius su socialine psichologija:Grupinė dinamikaKaip individas ir jo aplinka kuria psichologinį lauką, taip ir grupė, bei jos aplinka kuria socialinį lauką. Socalinis elgesys pasireiškia grupės viduje, ir yra nulemtas besivaržančių pogrupių, pavienių narių, bendravimo kanalų bei įvairiausių ribotumų.

Tad grupė gali būti aprašyta, kaip besikeičianti (dinaminė) grupės narių tarpusavio priklausomybė, t.y. atskiro individo elgesys konkrečiu momentu yra bendros socialinio lauko būsenos funkcija.

Levino indėlis į psichologiją itin didelis: Buvo vos ne vienintelis tarp emigrantų, kuris padarė sėkmingą karjerą ir toliau plėtojo savo psichologinių žinių

sistemą. Jis paliko daugiau mažiau visa apimančią psichologių žinių sistemą, kuri yra savita, jos ribose atlikta

pakankamai daug tyrimų, mėginančių pagrįsti teorinius kosntruktus. Indėlis į socialinę psichologiją, grupinės dinamikos reikšmė.Kritika: Operavo kategorijomis, kurias pasisavino iš kitų mokslo disciplinų, bet suteike savitą turinį.

http://www.lewin2004.bki.pl/

2. E.Tolmano kognityvinio lauko teorija

Edvardas Čeisas Tolmanas (1886-1959m.). Jį galima priskirti tiek geštaltinei, tiek kognityvinei psichologijai, nors savęs nei vienai šių krypčių nepriskyrė, o pabrėžė, kad tai elgesio tyrinėjimai ir studijos. Nors dabar jo ieškojimai įvardijami kaip kognityvinio biheviorizmo ieškojimai. „Tikslingas gyvūnų ir žmonių elgesys“ (1932m.) – paskyrė savo baltajai žiurkei. Buvo didžiulis maištininkas ir vis prieš ką nors protestuodavo. Biheviorizmą pavadino – traukulių psichologija (twitchism).

Jo ištakos: ortodoksinsi biheivirizmas, ortodoksinė geštaltinė psichologija, K.Levinas. Paties Tolmano ieškojimus galime įvardinti kaip tikslingąjį biheivioriozmą.

Tikslingasis biheviorizmas„Visuminė psichologija“ (complete psychology) – apima individualių ir normatyvinių psichologijų technikas ir rezultatus – psichologija „nagrinėja tiek specifinių standartinių stimulų poveikius skirtingiems individams, tiek bet kurio dirgiklio poveikį vidutiniam ar standartiniam inidivdui“. Ne visiškai sutiko su K.Levinu, kuris teikė individualiems tiriamiesiems pirmenybę, o ne statistinei analizei.o Elgesys yra organizmo kaip visumos funkcija. Kai organizmas juda tikslo link, tai daro visas organizmas, ir

elgesys neturėtų būti suprastintas iki S>R ryšių. o Būdamas visuminis, elgesys tuo pat metu lankstus, galintis keistis, priklausomai nuo situacijos pokyčių.o Elgesys yra tikslingas – nukreiptas tikslo link. Organizmo pasirinkta kryptis priklauso nuo tikslo ir nuo situacijos

apskritai kartu su patyrimu, kuris randasi sąveikoje su situacija. Paliko teleologinę psichologiją.Elgesio visybiškumui paminėti naudojo moliarinio elgesio kategoriją. O iš to seka išvada, kad tyrinėjimo objektas turėjo būti tas visuminis elgesys.

Moliarinis elgesysMoliarinis elgesys – tai elgesio geštaltas.Pagrindiniai jį lemiantys veiksniai:S – dirgikliaiH – paveldėtos savybės E = f (S + H + T + P)T – išmokimas (mokymosi rezultatai)P – pradinė organizmo fiziologinė būsena

Trys tarpinių kintamųjų modelių tipai:1. Poreikių sistema. 2. Tikėjimo vertės matrica – preferencijos (pomėgiai).3. Elgesio erdvė – objekto erdvė – objektai suvokti, kaip tikėtasi juos suvokti. Tai subjektyvi prasmė, kurią

individas priskiria jį supančiai aplinkai.

Kognityvinis žemėlapisKognityvusis žemėlapis – išsakyta tyrinėjant tuos tarpinius kintamuosius.

Mokymasis

Tolmano teorija – pirmiausia mokymosi teorija.

Individas išmoksta iš ženklų, tarsi nagrinėdamas žemėlapį. Organizmas išmoksta ne judesių seriją, o greičiau – reikšmes. Organizmas išmoksta ženklų reikšmes, santykius, ženklų geštaltus. Kitaip tariant, išmokstama elgesio maršruto tikslo link. Išmoksta elgesio tikslo link geštaltą.

Eksperimentiniai atradimai

Tolmano teorijos kontekste atlikta daugybė eksperimentinių tyrimų:

o O.H.Tinklepaugh (1928m.) – tyrimas su beždžione ir salotos (angl. lettuce) lapu.o C.H.Honzik, E.C.Tolman (1936m.) – žiurkės esą išmokdavo situacijos „kognityvinį žemėlapį“. Žiurkės tą kelią

įveikdavo ne tik bėgte, bet ir plaukte ar kitokiomis apsunkintomis aplinkybėmis.o Tolman, Honzik (1930m.) – žiurkės labirinte (latentinio mokymos ir išmokimo kategorija operuoajam):

Be pastiprinimo Kiekvienas bandymas su pastiprinimu 10 dienų be pastiprinimo, 11-tą – maistas – įvykdavo latentinsi išmokimas – žiurkės išmokdavo „kognityvinį

žemėlapį“ ir juo pasinaudodavo.

Sistema nėra išbaigta, galbūt nespėjo aptarti visų svarbių klausimų ir pažinimo procesų, o kadangi neturėjo itin daug mokinių, teorija nebuvo plėtojama. Nuopelnai mokymosi teorijai. Teorijos eklektiškuams – minusas – jis pats nebuvo apsisprendęs kuo sekti ir kokią sistemą kūrė, nes jo psichologijoje yra ir geštaltinės, ir kognityvinės psichologijos.

XXIV. HUMANISTINĖ PSICHOLOGIJA

1. Humanistinės psichologijos šaltiniai ir svarbiausios ypatybės.2. C.Rogers savasties psichologija.3. A.Maslow motyvacijos teorija.

1. Humanistinės psichologijos šaltiniai ir svarbiausios ypatybės.

o 1954m. A.Maslow išsakė humanistinės psichologijos kaip tokios idėją: kitos psichologijos linkmės nepaiso „sveiko žmogaus funkcionavimo“, „gyvenimo modų“, „gyvenimo tikslų“ klausimų. Maslow pasiūlė humanistinę psichologiją kaip trečiąją jėgą – šalia psichoanalizės ir biheviorizmo (tai dvi didžiausios kryptys, nors egzistencinė psichologija irgi įvardijama kaip trečioji jėga).

o 1961m. pradėtas leisti „Humanistinės psichologijos žurnalas“, nes niekur kitur spausdinti nepriimdavo humanistų straipsnių.

o 1962m. sukurta JAV Humanistinės psichologijos draugija.o 1971m. įkurtas JAV psichologų asociacijos humanistinės psichologijos skyrius.

Humanistinėss psichologijos šaltiniai:o Ankstyvasis humanizmas – tai, ką kalbėjom apie Renesansą. o W.James – dėsniai, kurie skirti asmenybei, persmelkti humanizmo dvasia.o Herbartas Midas – savasties teoretikas (operavo savasties kategorijomis) – „Psichika, savastis ir visuomenė“

(1934m.). o Egzistencinė psichologija – pastarosios šaltiniai – egzistencinė filosofija.o J.Dewey.o A.Adler, C.G.Jung, J.Moreno.o H.S.Sullivan.o O.Rank (nuo jo nusirašė C.Rogers).

Otas Rankas (1884-1939m.) jį galima priskirti ortodoksinei psichoanalitinei psichologijai. Pabrėžiama, kad jo darbai padarė labai didelę įtaką humanistams. „Gimimo trauma“ (1924m.) - atskilo nuo ortodoksinio judėjimo ir ėmė plėtoti savo žinių sistemą; „Valios psichoterapija“ (1936m.) – labai pabrėžė valios svarbą; „Konsultavimas ir psichoterapija“ (1942m.) - teigė, kad reikia atstatyti paciento valią, sustiprinti pasitikėjimą savimi ir išsilaisvinti iš ydingų santykių.

Terapinis procesas – 4 pgrindinės ypatybės: (labai svarbus paciento adekvatumas, kurio išmokęs, jis gali juo siekti ir savo erdvėje).1. Betarpiško dabarties emocinio paciento patyrimo, o ne intelektinio ankstesnio patyrimo aiškinimo svarba.

Paciento dabartis – svarbiausia!

2. Psichoterapija turi telktis ties pacientu, būti nukreipta į pacientą; pacientams terapijoje tenka aktyvus vaidmuo.3. Analitinė situacija nagrinėta kaip santykių psichoterapija, kurioje vienas asmuo padeda kitam augti. Ir šis

augimas vėliau perkeliamas į privačią gyvenimo aplinką.4. Terapeutas turi ne intelektualizmuoti, bet būti emociškai įsitraukęs į psichoterapinį procesą – pabrėžta empatijos

svarba. Būtent emfatinis paciento ir terapeuto santykių aspektas turi gydomąją galią. Empatija galima, kai viskas vyksta „čia ir dabar“!!!

o Psichoterapija lyginta su akušerija: ir akušerė, ir terapeutas padeda gimti žmogiškajai būtybei – viena fiziškai, kitas psichologiškai.

C.Rogers‘as Pensilvanjos socialinio darbo mokykloje lankė O.Ranko seminarus.

Pagrindiniai humanistinės psichologijos dėsningumai

C.Rogers tai atskleidžia „Konsultavimas ir psichoterapija: naujesnės sąvokos praktikoje“ (1942m.), „Įklientą nukreipta psichoterapija“ (1951m.).

1. Sutelkai dėmesį į individo patyrimą. Patyrimas yra pirminis reiškinys. Kiti įvykiai, teoriniai modeliai ir elgesys, lyginant su patyrimu, jo reikšme individui, yra antriniai – mažiau svarbūs.

2. Pabrėžia savitas žmogiškąsias kokybes – pasirinkimą, kūrybiškumą, vertybes ir saviaktualizaciją – kaip mėginimų aiškinti žmogaus psichiką supaprastintai atsvarą.

3. Pabrėžia pasirinktų klausimų svarbą, t.y., kad jie žmogui patys reikšmingiausi – „meaningfulness“. Šia prasme tyrimo procedūros, kurias naudoja humanistinė psichologija, nesutampa su pirminiu objektyvumu, yra daugiau subjektyvios.

4. Svarbiausia – rūpestis žmogaus orumu ir interesais, domesys kiekvieno žmogaus galių raidai (schemos išbaigtumo vardan).

Humanistinės psichologijos esmė (Šarlotė Biuler)

Tai pateikiama palyginimo vardan (schemos išbaigtumo vardan). Sunku išskirti humanistinės psichologijos esmę, nes tai aprašomojo pobūdžio psichologija.o Pagrindinis humanistinės psichologijos tyrinėjimų objektas – žmogus, asmenybė kaip visuma. Humanistinė

psichologija labiau pabrėžia tos visumos supratimą, o ne teorinį aiškinimą. Į kiekvieną žmogų turi būti žvelgiama kaip į unikalų individą.

o Humanistinė psichologija susirūpinusi žmogaus viso gyvenimo istorijos pažinimu. Ši sąvoka paprastai vartojama nagrinėjant asmenybės istoriją ir psichiatrijoje, ir klinikinėje psichologijoje. Čia tyrinėtojas didžia dalimi priklausomas nuo „case history method“ – kaip vienos priemonių suprasti žmogaus sunkumus.

o Labai svarbu žmogaus egzistencija ir intuicija. Humanistinė psichologija labaiu pabrėžia intenciją, šia sąvoka žymint individo taptumą. Būtis ir intuicija. Priartėjama prie egzistencinės psichologijos.

o Humanistinei psichologijai labai svarbūs žmogaus gyvenimo tikslai. Humanistinė psichologija nėra susirūpinusi vien biologinių poreikių patenkinimu. Svarbiausia – saviaktualizacija – kaip gyvenimo tikslas ar tikslai. Saviaktualizacijos kategoriją pirmą kartą pasiūlė Goldstein, ir ji tapo pagrindine humanistinės psichologijos hipoteze.

o Žmogaus kūrybiškumas humanistinei psichologijai irgi yra labai svarbu. Kūrybiškumas tampa universalai žmogiškąja funkcija, vedančia į visas saviraiškos formas. Ji taip pat yra susijusi su bendru tikslo siekimu.

Viena vertus, humanistinė psichologija nepateikė nieko naujo – jokių teorinių konstruktų, antra vertus, kintamuosius, kurie išreiškia žmogaus esmę paandė apjungti – integracinė funkcija – psichologinių žinių sistema.

2. C.Rogers savasties psichologija.

Karlas Rodžersas (1902-1988m.) gimė JAV, netoli Čikagos. Priklausė protestantų bendruomenei; sunkus ir kruopštus darbas. 1924m. baigė Viskonsino universitete agronomiją, gavo istorijos bakalauro laipsnį. Vėliau tyrinėjo vaikų raidą, tiksliau jų prisitaikymą. „Sunkaus būdo vaikų klinikinis gydymas“ (1939m.), „Konsultavimas ir psichoterapija“ (1942m.), „Į klientą nukreipta psichoterapija: praktika, taikymas ir teorija“ (1951m.), „Apie tapsmą asmeniu“ (1961m.).

Organizmas ir savastis

o Organizmas – visuma patyrimų, vykstančių individe tam tikru momentu. Šie patyrimai sudaro fenomenologinį lauką. Tai – vidiniai patyrimai, jų šaltiniai gali būti ir išorėje, ir viduje...

o Organizmas – „organizuotas, sudėtinis, sąvokinis geštaltas, sudarytas iš suvokiamų „Aš“ ir „Mano“ ypatybių, taip pat iš suvokiamų šių dėmenų bei įvairių gyvenimo pusių santykių, susijusių ir su tam tikromis vertybėmis“. Rogers pirmiausia patyrimui teikia didesnę reikšmę nei empiriniams psichologiniams tyrinėjimams psichologijoje ir tam neįsisąmonintam patyrimui teikia didesnę reikšmę nei sąmoningai psichikai, nors pripažįsta, kad sąmoningas patyrimas mus gali suklaidinti ir būti ne visiškai objektyvus.

o Savastis kyla iš organizmo. o Patyrimo pasaulyje ne viskas yra sąmoninga. Sąmoninguose patyrimo aspektuose slypi polinkis vertinti patyrimą

teigiamai ir neigiamai. Vaikas vertina maistą teigiamai, kuomet yra alkanas. Toks patyrimas, kaip skausmas, diskomfortas, yra vertinamas neigiamai.

o Organizmo vertinimo procese nesąmoningi vertinimo patyrimai papildo sąmoningus patyrimus.

Neįsisąmonintas patyrimas: „Tai yra klaidinga, aš tuo įsitikinęs, tačiau tikiu, kad tai yra mažiau klaidinga negu sąmoninga psichika“ (C.R.Rogers).

Organizmas ir savastis gali nederėti, bei organizmas ir aplinka gali nederėti.

Saviaktualizacija

Kurt Goldstein (1878-1965m.) – vokiečių neurologas, kuris teigė, kad pamatinis motyvas - atskleisti savo galias „Der Aufbau des Organismus“ (1934m.), tai jis paliko šį terminą – saviaktualizacija.

o Vyksta nuo paprastos sudėtingos link. Dalis šio augimo apima kūrybiškumą. Pirmiausia savastis turi būti sukurta. Po to, ji toliau plėtojama meno formų, atradimų, naujų sprendimų įvairiose veiklos srityse. Kuo daugiau patyrimų žmogus turi, tuo geriau savastis gali būti aktualizuota.

o Yra dinaminė jėga. Žmogui niekada nederėtų sustoti – judėti tik į priekį. Tačiau kitaip, negu Freud (psichoanalizė), kuris buvo visiškas deterministas, Rogers manė, kad saviaktualizacija nėra vien praeities patyrimo rezultatas, ją veikia ir ateitis. Žmonės – ne robotai. Jiems būdinga laisvė tęsti saviaktualizaciją. Visada yra galimybė nedeterminuotam subjektyviam patyrimui.

o Su saviaktualizacija itin susiję teigiamo pripažinimo ir teigiamo savęs pripažinimo poreikiai. Jie randasi vaikystėje, kai susiformuoja „Aš vaizdas“. Šitai itin susiję su reikšmingų žmonių pritarimu – žmonės trokšta būti mylimi ir globojami. Skiria sąlyginį ir besąlyginį pripažinimą, ir besąlyginis svarbesnis. Reikšmingi kiti – jie lemia mūsų mokymąsi žengti saviaktualizacijos keliu.

„Kiekvienas žmogus gimė su paveldėta kūno išmintimi, leidžiančia skirti turintį aktualizavimo potenciją patyrimą ir neturintį jos patyrimą“ (C.R.Rogers). Saviaktualizacija skatina mus būti pobūdį.

Pilnavertė asmenybė

Pilnavertė asmenybė - saviaktualizacijos rezultatas.Pilnavertės asmenybės bruožai:

o Tokiam žmogui būdingas gynybų nebuvimas. Todėl jis išreiškia besąlyginį teigiamą savęs pripažinimą. „Aš vaizdas“ lieka kongruentus patyrimo visumai.

o Žmogus nepatiria nerimo ir neturi nuo ko gintis, tad patyrimas tiksliai reprezentuojamas sąmonėje. Neteisingi pasirinkimai yra greitai ištaisomi. Jei žmogus suklysta rinkdamasis, tai tos klaidos iškart pataisomos.

o Tokie žmonės nesislepia už to, kas yra socialiai priimtina. Jie pasitiki savo vidiniu patyrimu ir gyvena pagal vidines vertybes, šitaip leisdami sau elgtis unikaliai. Jie priima kitus ir geba formuoti sėkmingus tarpusavio santykius.

o Jie gyvena dabartimi, laisvai reaguoja į patyrimą ir pripažįsta laimę besikeičiančioje visumoje. o Jiems gyvenimas yra procesas, o ne statinė situacija.

Tyrimo metodai

o Q-sort – vertybių rūšiavimas - W.Stephenson autorius (C.R.Rogers kolega). Ganėtinai nesudėtingas, žmogui duodama šimtas kortelių su

skirtingais teiginaisi, susijusiais su juo arba jį supančiu pasauliu ir prašoma išdėlioti korteles pagal kriterijų pateikiamą (kok yra dabar ir pan.).

- J.Butler, G.Haugh (1954m.) lygino grupės žmonių, kurie buvo kreipęsi paramos į psichoterapeutą ir kontrolinės grupės rūšiavimus. Prieš konsultaciją pirmosios grupės savęs suvokimas ir idealaus suvokimo koreliacija buvo artima 0, o antrosios - +0,58. Po konsultacijų – pirmosios pakilo iki +0,38 – tai reiškia, kad šios grupės nariai ėmė realiau patirti save ir suvokti aplinką.

o Turinio analizė - J.Seeman (1949) ištyrė 16 interviu 10 klientų įvairiais terapijos etapuose. Teiginiai buvo suskirstyti į 4

kategorijas:- Sunkumų išraiška;- Terapeuto atsakymo priėmimas;- Supratimas ir įžvalga;- Ateities planų aptarimas.

Atlikti empirinį tyrimą humanistinės psi kontekste gana nedėkinga užduotis, teorinė paradigma neužpildyta empiriniu turiniu ir tyrimų metodai kelia dilemų.

3. A.Maslow motyvacijos teorija.

Abrahamas Maslow (1908-1970m.). Domėjosi biheiviorizmu ir atskiri jo darbai gali būti priskirti biheiviorizmui. Mėgino rasti ryšį tarp primatų ir žmonių lytinio elgesio ypatybių (intensyvų klausimyną sukūrė šiam klausimui nagrinėti). „Kas turi vaiką negali būti biheivioristu“ (A.Maslow) „Motyvacija ir asmenybė“ (1970m.), „Buvimo psichologijos link“ (1968m.), „Tolesni žmogaus prigimties tyrinėjimai“ (1971m.), „Eupsychia valdymas“ (1965m.).

„Žvelgdmas į savo vaikystę, stebiuosi, kaip nesergu psichoze. Buvau vienintelis žydų tautybės vaikas tarp savo bendraamžių. Tai beveik tas pats kaip būti vieninteliam juodaodžiui baltųjų mokykloje. Buvau atskirtas ir nelaimingas. Užaugau bibliotekose, tarp knygų, be draugų“ (A.Maslow).

Save aktualizavusi asmenybė

o Tikslesnis tikrovės suvokimas. Laisva nuo stereotipų ir kitų tikrovės iškraipymų, jos sprendimai apie daiktinę ir socialinę tikrovę tikslesni.

o Geriau pažįsta save. Pilniau supranta savo motyvus, emocijas, gebėjimus ir trūkumus.o Labiau rūpinasi išorinėmis problemomis – etiniais ir filosofiniais klausimais.o Būdingas didesnis privatumas ir autonomija. Mažiau priklausoma nuo kitų, mažiau siekia asmeninių

pastiprinimų ir turtinės naudos.o Dažniau patiria kulminacinius išgyvenimus – visiško pasitenkinimo, nušvitimo išgyvenimus.o Didesni socialiniai interesai ir rūpestis teigiamais žmonių santykiais. Labiau linkusi padėti kitiems.

Tokia asmenybė gali rastis tik savitoje visuomenėje, kurią aprašė knygoje „Eupsychia valdymas“ (geros psichikos šalis). Sinergy – bendruomenės narių neįsisąmonintas bendrumas.

Eupsychia

„Apibūdinant vienu žodžiu, Eupsychia gyventojai būtų labiau taoistiški, mažiau įkyrūs, patenkinę pamatinius poreikius, būtų frustruoti tik tam tikromis sąlygomis, kurių nedrįstų aprašyti, būtų nuoširdesni vienas kitam, ir leistų žmonėms laisvai pasirinkti, kai tik tai įmanoma. Jie būtų mažiau valdingi, priešiški, mažiau niekinantys ar arogantiški nei mes“.

o 1962m. Maslow dirbo bendrovėje Non-linear Systems, Inc. Jo patyrimas šioje voltmetrų gamykloje atspindėtas knygoje „Eupsychia valdymas“ (1965m.).

o Pagrindinė tyrinėjimo mintis – jeigu pramonės valdymas labiau būtų nukreiptas žmonių poreikių tenkinimo link, ir darbuotojai, ir pramonė būtų pažangesnė.

o „Eupsychia darbo sąlygos dažnai vertingos ne tik asmeniniam pasitenkinimui, bet ir .............

XXV. EGZISTENCINĖ PSICHOLOGIJA

1. Filosofinis egzistencinės psichologijos pagrindas.2. Egzistencinės psichologijos dalykas, objektas ir metodai.3. Svarbiausios egzistencinės psichologijos idėjos.

Dažnai įvardijama kaip trečioji jėga prie biheiviorizmo ir psichoanalizės. Įrodinėjo, kad atskiros psichologijos kryptys dehumanizavo individą ir pavertė jį mašina, susidedančia ir nesąlyginių ir sąlyginių refleksų. Egzistencinė psichologija būtent ir sukilo prieš tokią (žmogaus – mašinos) nuostatą.

1. Filosofinis egzistencinės psichologijos pagrindas

Egzistencializmas daugiausiai plėtojosi tarp pirmojo ir antrojo pasaulinių karų. Būtis – tai vienintelis konkretus dalykas, o visa kita – tai tik abstrakcijos.

Siorenas Kierkegoras (1813-1855m.) danų teologas. Žmonės įsisąmonina savo būties laikinumą, visą savo gyvenimą siekiančius vienybės su absoliutu.

Išskyrė tris egzistencijos pakopas:1. Estetinė – žmogus gyvena paniręs į būties netarpiškumą, t.y. jis dar nepasirinko savęs paties (kaip pvz. minėjo

Donžuaną).2. Etinė – žmogus atsiduria, kai apimtas nevilties pasirenka pats save, taip pat ir gėrio bei blogio perskyrą.3. Religinė – pasirinkęs save, suvokia nuodėmingumą, žmogus mėgina išsilaisvinti iš nuodėmės.

Žmonės nuolatos gilinasi į banalų kasdienį patyrimą, tačiau trokšta amžinybės. Dėl to gimsta konfliktai tarp amžinybės troškimo ir būties laikinumo. Šito padarinys – nerimas, kančia, baimė.

Jo ieškojimai persmelkti pesimizmu. „Jeigu vesite, jums teks gailėtis; jeigu nevesite, taip pat gailėsitės... Jei juoksitės iš pasaulio kvailybių, jums teks gailėtis; jei šaipysitės iš jų, taip pat gailėsitės... Jei pasikarsite, jums teks gailėtis, jei nepasikarsite, taip pat gailėsitės... Tai yra (...) filosofijos pagrindas ir rezultatas.

Martinas Heidegeris (1889-1976m.). Žmogus vienintelis iš gyvūnų, kurio egzistencija yra pesimistinė, nes suvokia savo būtį ir ją įsisąmonina. Egzistencija slegiama neišvengiamos mirties vizijos.o Pradžios taškas yra žmogus, kuris įvardijamas kaip „štai – būtis“ – sąveikaujančiai su būtimi žmogaus būčiai

būdingas pirmosios supratimas.o Pamatinė štai – būties struktūra yra „buvimas pasaulyje“, kuris reiškia: „būti susigyvenusiam su, būti įpratusiam,

turėti reikalą su“.

o Žmogus gyvena laikiname svetimų žmonių ir grėsmių pasaulyje. Jį slegia neišvengiamos mirties vizija – buvimas myriop – toji mirties grėsmė patiriama sielvarto ir grėsmės išgyvenimais.

Žanas Polis Sartras (1905-1980m.) tarp daugyės kūrinių paliko ir dramą „S.Froidas“. Skiria:o Būtį–savaime – nuo sąmonės nepriklausomų daiktų būtį.o Būtį-sau, sąmonės apibrėžtą žmogaus būtį.

Pagrindinis filosofijos klausimas – žmogaus būties klausimas:o Žmonės bei jų būtis pasaulyje neturi prasmės. Nėra jokios priežasties, kodėl pasaulis ir žmonės egzistuoja.

Dievas negali būti priežastimi, nes jo nėra.o Sąmonė yra vienintelė tikrovė, kuri verta pagarbos ir tyrinėjimų, nes būdamas sąmoningas žmogus yra laisvas ir

gali rinktis. Tad žmogus tyrinėja pirmiausia sąmonės kilmę ir raišką.o Egzistencinėje situacijoje žmonės yra laisvi ir gali rinktis: jie nuolatos ir priima sprendimus. Jei žmonės

stengiasi išvengti laisvės, jiems lieka nerimas ir neviltis.

2. Egzistencinės psichologijos dalykas, objektas ir metodai

Pagrindinės egzistencinės psichologijos idėjos:o Tam tikros kategorijos, pasiskolintos iš egzistencinės filosofijos, svarbiausia – būties vertybės, gyvenimo

prasmė, nerimas, kančia, mirtis.o Tyrinėja žmones kaip individualybes – žmones, egzistuojančius pasaulyje.o Tyrinėja žmogaus sąmonę, asmenybę šitiems dariniams pasireiškiant santykiuose su kitais žmonėmis.o Kiekvienas žmogus yra unikalus. Be to, esame saviti kūriniai, turintys gabumus, nebūdingus kitiems gyvūnams.o Žmonės turi teisę rinktis. Ir turėdamas teisę rinktis – būti laisvu pasaulyje. Tad egzistencinė psichologija visiškai

atmeta bet kokį išorinį determinizmą. Individas atsakingas už savo patyrimą, egzistenciją.o Tikslas – suprasti žmones jų būties tikrovėje – egzistencinė psichologija tyrinėja daugiau savitas kiekvienam

individui sąlygas, o ne siekia visiems žmonėms bendrų apibendrinimų.

Asmenybės pagrindas:o Autentiška būtis – būtis atskleidžia žmogaus psichikos kokybę, kuri gali būti be galo įvairi.

- Nežinoma ateitis (gali nublokšti į nepatirtą pasaulį)- Dabarties rutina- Ontologinis nerimas (jei renkamės nepatirtą aplinką, anksčiu ar vėliau patirsim nerimą)- Ontologinė kaltė (jei rinksimės dabartį, patirsime kaltę – suprasime, jog praradome daugybę galimybių).

Dasein. Trys dėmenys:- Umwelt (pasaulis aplinkui - fizinis)- Mitwelt (su pasauliu - socialinis)- Eigenwelt (nuosavas pasaulis – subjektyvus sąmonės pasaulis – fenomenologinis savasties pasaulis)

Šeši ontologiniai dėsniai (būties dėsniai):o Kiekvienas asmuo yra susitelkęs savyje ir gyvena pagal prasmę, kurią suteikia šiam centrui.o Kiekvienas asmuo atsakingas už drąsą ginti savastį, teigti ją ir stiprinti jos besitęsiančią būtį.o Žmonėms reikia kitų žmonių, su kuriais galėtų kartu išgyventi ir iš kurių galėtų mokytis.o Žmonės yra budrūs savo savasčiai, lemiančiai mūsų pasirinkimus, kurie apsprendžia unikalumą mūsų, grėsmei

jų tapatumui.o Žmonės gali vieną akimirką patirti save mąstančius ir jaučiančius, kitą – kaip asmenis, kurie mąsto ir jaučia.o Nerimas kyla iš dalies dėl nežinojimo, jog mūsų būtis gali baigtis.

R.May išskirtos būties ypatybės:

o Vidinis patyrimas (daimonic (Sokratas – vidinis valdovas)).o Galia – kiekvienas iš mūsų esame apdovanoti galia save atskleisti ir patirti savasties..o Intencionalumas – vidinės jėgos, kurios leidžia dalyvauti pažinime ir kažko siekti (kūniškos išminties ypatybė).o Laisvė ir lemtis (lemtis - teisingi pasirinkimai).o Drąsa – galime drąsiai rinktis.o Kūrybiškumas.

Kūrybiškumą pabrėžė ir kasdieniame gyvenime, socialiniuose santykiuose.

Fenomenologinis metodas

Šis metodas apima:o Sąmonės prigimties iro Subjektyvios tikrovės, patyrimo aprašymą.

o Fenomenologinis metodas turi aprašyti visa, kas patiriama – juntama, įsivaizduojama, jaučiama, mąstoma. Tyrinėtojas turi apčiuopti esmę to, kas kyla sąmonėje. Ir pačios sąmonės esmę irgi turi apčiuopti.

Fenomenologinis metodas turi 3 puses:o Intuicija – susitelkimą į savo sąmonės reiškinius.o Analizė – mėginame išnagrinėti sąmoningo patyrimo aspektus, ryšius, susitelkimą į įvairius sąmonės aspektus ir

jų tarpusavio ryšius.o Aprašymas – viso to išreiškimas kalba, suprantamai kitiems (tam, kad metodas duotų naudą).

Iš kur jis radosi psichologijoje? Jis radosi iš K.Štumpfo ir Brentano. Aktų psichologija: psichologijai objektas – fenomenai, metodas – fenomenologija...

3. Svarbiausios egzistencinės psichologijos idėjos

Liudvikas Binsvangeris (1881-1966m.) šveicaras, studijavo vadovaujant C.G.Jung. „Zigmund Freud: draugystės reminiscencijos“ (1956m.) skirtas išreikšti susižavėjimą juo, „Being–in–the–world“ (1962m.) – egzistencinės psichologijos idėjos.

Buvimas pasaulyje

Dasein – „buvimas“. Kaip žmonės, nepatiriame egzistencijos atskirai nuo pasaulio ir pasaulis neegzistuoja atskirai nuo mūsų – nėra plyšio tarp žmogaus ir pasaulio objektų – yra vienybė.

Buvimas pasaulyje susideda iš trejopos tikrovės:o Fizinė erdvė (fizinis pasaulis).o Žmogiškoji aplinka (socialinis pasaulis).o Asmens tikrovė (fenomenologinis subjektyvus pasaulis).

Buvimo pasaulyje modos:1. Pavienė moda (sigular) – kai žmogus gyvena tik sau.2. Abipusė moda (dual) – kurią pasiekia du mylintys žmonės: „aš“ ir „tu“ tampa „mes“. Tai vertinama kaip

autentiškas buvimas žmogumi. Tai parankiausia moda individo autentiškai būčiai.3. Daugybinė moda (pliural) – apima buvimą pasaulyje su kitais žmonėmis. Tai taip pat apima varžymąsi, kovą ir

nesantaiką.4. Anoniminė moda (anonymity) – randasi, kai žmogus pasimeta minioje.

o Žmogui įmanoma peržengti pasaulio ribas – transcendentiniu būdu – tai taip pat reiškia, jog žmonės gali pilnai atskleisti savo būties galimybes. Tai įmanoma autentiškoje būtyje.

o Autentiška būtis apima ateities galimybių aktualizavimą. Neautentiška būtis – su suvaržymais – vidiniais arba išoriniais.

o Žmogus laisvas pasirinkti trokštamą egzistenciją.o Autentiškos būties pagrindinis bruožas – tapsmas (becoming) – labai svarbus žmogaus raidai. Tai – tapimas

kažkuo daugiau, negu esi konkrečiu momentu. Tokios galimybės yra visada.

Medardas Bosas (1904-1990m.) „Psichoanalizė ir buvimo analizė“ (1963m.), „Sapnų analizė“ (1957m.).

Esminės žmogaus būtie ypatybės:1. Erdvė – tai atvirumas arba uždarumas kitų žmonių atžvilgiu. Nereikia painioti su fizine erdve. Esą žmogus gali

būti už 3000 mylių ir būti psichologiškai arčiau nei kaimynas.2. Laiko ypatybė – ne laiko matavimo kategorija laikrodžio arba kalendoriaus prasme – turėjimas arba neturėjimas

laiko ką nors padaryti. „Turiu tik minutę laiko“ – „Turiu visą pasaulio laiką“ – šitaip irgi galima pasakyti.3. Kūnas – (fizinis) santykis (nesiriboja fiziniu žmogaus kūnu). Žmogus gali parodyti pirštu į kitą, ir šis gestas gali

nusitęsti už objekto, už visų jo asmeninių santykių.4. Bendrumo ypatybė – dalinimasis pasauliu su kitais.5. Nuotaika – lemia tai, kaip konkrečiu momentu suvokiame pasaulį.

o Būtis yra procesas – tapsmas kuo nors nauju. Kai galime išpildyti to buvimo pasaulyje galimybes. Kadangi esame laisvi, gebame keistis ir augti. Kai kuriuos žmones apima stagnacija, tačiau net ir tuomet jie gali pakeisti savo gyvenimą (gelassenheit – viskas vyksta – žmogus turi stengtis, kad aplinkui jį viskas vyktų).

o Niekada negalime peržengti savo pačių kaltės, nes kaltė yra pagrindinė buvimo pasaulyje ypatybė – jos negalima išvengti.

Sapnai gali būti priemonė įrodanti žmogaus kismą ir tapsmą, todėl jie yra neatsiejami nuo žmogaus. Sapnai keičiasi keičiantis buvimo pasaulyje modoms, nes jie ir išreiškia tas modas.

Rolas Mėjus (1909-1994m.) „Nerimo prasmė (1949m.), „Konsultavimo menas“ (1939m.), „Meilė ir valia“ (1969m.), „Žmogus ieško savęs“ (1953m.), „Paulius“ (1973m.), „Egzistencinė psichologija“ (1995m.).

Buvimas

Kadangi žmonės neatskiriami nuo aplinkos, egzistuoja abipusiai santykiai, apimantys 3 modas:1. Fizinę ir fiziologinę2. Visuomeninę3. Žmogaus santykius su vidine prigimtimi.

o Buvimas pasaulyje reikalauja pastangų, o tai taip pat neišvengiamos atsakomybės pasirinkti vieną ar kitą elgesį. o Žmonės suvokia nebūties galimybę, ir šitai kelia nerimą. Be to, jų nesugebėjimas išpildyti savo galias susijęs su

kaltės jausmu. Abu šie išgyvenimai yra adekvatūs, iš esmės sukelia sunkumų tik kai tampa nevaldomi.

„Juo labiau žmogus suvokia save, juo labiau jis yra gyvas. (...) Tapti asmeniu reiškia gilesnį suvokimą, ryškesnį “aš” išgyvenimą, supratimą, kad to, kas vyksta, veikiantis asmuo esu aktyvusis “aš”. Toks požiūris saugo mus nuo dviejų klaidų. Pirmoji yra pasyvizmas – neuroziška pasyvumo forma, (...) antroji yra aktyvizmas – kuomet veikla tampa suvokimo pakaitalu“. o Meilė – esminės žmogiškosios prigimties dėmuo. Ji susideda iš 4 elementų – sex, eros (vienybės su reiškiniais

kitais siekis), philia (rūpestis kitų gerove), agape (meilė žmonijai).

Pagrindinis uždavinys – pajungti meilę ir valią ir rinktis autentiška būtį – kiekvieno žmogaus uždavinys.

Trumpai nusakykite meilės tyrinėjimo istoriją PI.

„Aš visą gyvenimą tikėjau psichoterapijos kaip mokslo ir meno pagrindas yra atskiro žmogaus prigimties supratimas. Egzistencinė mintis mūsų kultūroje – literaturoje..<...>.“

Viktoras Franklas (1905-1997m.) „Vis vien pasakyti gyvenimui Taip“ (1977m.).

„...Gyvenimo prasmė nuolat kinta, bet niekada nepaliauja egzistavusi. (...) Gyvenimo prasmę galime atrasti trimis skirtingais būdais: 1) kurdami arba nuveikdami darbą; 2) ką nors patirdami arba ką nors sutikdami; 3) priimdami nuostatą neišvengiamos kančios atžvilgiu“. (V.Franklas)

„Žmogus neturėtų klausti kokia yra gyvenimo prasmė, jam derėtų suprasti, kad tai jis klausiamas šito klausimo. Gyvenimas kelia žmogui šį klausimą ir į tai jis gali atsakyti būdamas atsakingas...“ (V.Frankl)

„Svarbu ne tai, ko mes dar laukiame iš gyvenimo; daug svarbiau yra tai, ko gyvenimas laukia iš mūsų“. (V.Frankl)

Egzistencinės ir humanistinės psichologijos panašumai

Abi šios psichologijos kryptys:Kitaip negu biheiviorizmas – nagrinėja žmogaus vidinį patyrimą;1. pabrėžia individualybę;2. kitaip negu psichoanalizė ir biheviorizmas – tiki grynai žmogiškosiomis vertybėmis – laisva valia ir žmogaus

gebėjimu rinktis;3. tyrinėja neadekvatų elgesį ir asmenybės sutrikimus, abi siūlo korekcines sistemas;4. taiko fenomenologinį metodą

Egzistencinės ir humanistinės psichologijos skirtumai

1. Humanistinė psichologija labiau pabrėžia žmogaus poreikius ir ypač saviaktualizacijos poreikių grupę. Egzistencinė psichologija labiau akcentuoja buvimą pasaulyje.

2. Humanistinė psichologija labiau pabrėžia kiekvieno žmogaus galias ir šia prasme yra labiau optimistinė teorija. Egzistencinė psichologija – daugiau pesimistinė – tyrinėja nerimą, baimę, kaltę, neviltį. Laisvė gali lemti kančią.

3. Humansitinė psichologija labiau akcentuoja ateitį, egzistencinė – dabartį.4. Skiriasi ir motyvacijos aiškinimas: saviaktualizacija ir dvasinio gyvenimo prasmė.

Avidya – nežinojimas – neamžina klaidingai palaikyti amžina...